KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Sandra Bačelytė

PRIKLAUSOMYBĖS LIGOMIS SERGANČIŲ ASMENŲ

KREIPIMOSI Į PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRUS

APLINKYBĖS IR PASITENKINIMAS GAUTOMIS

PASLAUGOMIS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

Dr. Aurelijus Veryga

KAUNAS

2010

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

PRIKLAUSOMYBĖS LIGOMIS SERGANČIŲ ASMENŲ KREIPIMOSI Į

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRUS APLINKYBĖS IR PASITENKINIMAS

GAUTOMIS PASLAUGOMIS

Sandra Bačelytė

Mokslinis vadovas Aurelijus Veryga, Dr. Profilaktinės medicinos katedra

Kauno Medicinos Universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

– Kaunas, 2010, 76p.

Pastaruoju metu priklausomybės ligomis sergančiųjų asmenų daugėja. Į Priklausomybės ligų

centrus daugiausia kreipiasi priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medţiagoms turintys

asmenys. Lietuvoje nebuvo atlikti tyrimai, analizuojantys kokias problemas patiria pacientai

norintys gydytis priklausomybės ligas ir ar priklausomybės ligų centruose teikiamos

paslaugos atitinka pacientų poreikius.

Darbo tikslas. Įvertinti priklausomybės ligomis sergančių asmenų kreipimosi į

priklausomybės ligų centrus aplinkybes ir pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis.

Tyrimo metodika. 2009 m. liepos – 2010 m. sausio mėnesiais taikytas anoniminės anketinės

apklausos metodas. Tyrimas vykdytas visuose 5 Lietuvos priklausomybių ligų centruose.

Apklausti priklausomybės ligų centrų pacientai. Viso buvo išdalintos 450 anketos, sugrįţo –

397, tolesnei statistinei analizėje buvo naudotos 360 teisingai uţpildytos anketos (37

atmestos, dėl netinkamo uţpildymo). Tinkamų anketų atsako daţnis 80,0 proc. Statistinė

duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programą.

Rezultatai. Beveik pusę respondentų (45,8 proc.) teigė, jog sunkumų patekti į

priklausomybės ligų centrus nebuvo. Tarp įvardijamų sunkumų buvo ţymimi kaip pinigų

stygius, nenoras pripaţinti savo problemas, neigiamas aplinkinių poţiūris. Kitose gydymo

įstaigose ar iš šeimos gydytojo apie priklausomybės ligų centrus suţinojo tik 15,8 proc.

respondentų. Specialus gydymas kitose sveikatos sistemos grandyse buvo pasiūlytas 37,5

proc. apklaustųjų. Net penktadaliui joks specialus gydymas nebuvo siūlomas.

3

Išvados. Priklausomybės ligų centrų teikiamų paslaugų kokybe didţioji dalis respondentų

liko patenkinti. Taip pat dauguma apklaustųjų ţinojo kokios paslaugos teikiamos

priklausomybės ligų centruose. Daugiau nepatenkintų ar iš dalies patenkintų teikiamomis

paslaugomis buvo priklausomybę narkotinėms medţiagoms besigydantiems asmenims.

Raktaţodţiai. Priklausomybė, motyvacija, gydymas, paslaugos, pasitenkinimas.

4

SUMMARY

Management of public health

CIRCUMSTANCES OF HAVING RECOURSE TO CENTRES OF ADDICTIONS AND

SATISFACTION OF RECEIVED SERVICES OF INDIVIDUALS WITH ADDICTIONS

Sandra Bacelyte

Study tutor – Aurelijus Veryga, Dr.chair of preventive medicine.

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health

Management. – Kaunas, 2010. 76 p.

Number of people with addictions is increasing recently. Individuals having an addiction to

alcohol and drugs have recourse to Centres of Addictions mostly. There is no research in

Lithuania analysing problems that individuals face wishing to get treatment and if services

provided by Centres of Addictions fulfil their requirements.

Aim of work. To assess circumstances of having recourse to Centres of Addictions and

satisfaction of received service of individuals with addictions.

Research methodology. Method of anonymous questionnaire for period June 2009 – January

2010 was applied. Research was carried out in all 5 Centres of Addictions of Lithuania.

Patients of Centres of Addictions were questioned. There were 450 questionnaires distributed

in total, 397 came back. 360 correctly filled in questionnaires were used for further statistical

analysis (37 questionnaires were refused because of incorrect filling). Frequency of properly

filled in questionnaires is 80 percents. Statistical data analysis was carried out using SPSS

13.0 and MS Excel programs.

Results. Almost half of respondents (45,8 percents) stated that there were no difficulties to get

access to Centres of Addictions. Lack of finances, denial of problems and negative opinion

from people round about were mentioned among difficulties. Only 15, 8 percents of

respondents were informed about Centres of Addictions by other treatment institutions or

General Practice Doctors. Special treatment in other department of health system was offered

to 37, 5 percents of respondents. Even fifth of all respondents were not offered of any special

treatment.

5

Conclusions. Majority of all respondents were satisfied with quality of services that Centres

of Addictions provide. Also, majority of respondents knew about services they could expect

to receive in those centres. More unsatisfied or partly satisfied with services received were

people with drug addictions.

Keywords. Addiction; motivation; treatment; services; satisfaction.

6

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 7

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ....................................................................................... 8

I. LITERATŪROS APŢVALGA ............................................................................................... 9

1. 1. Priklausomybės sampratų apţvalga ................................................................................ 9

1.2. Priklausomybes sukeliančių medţiagų pagrindiniai aspektai ....................................... 13

1.3. Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo paplitimas ........................................................... 16

1.4. Priklausomybės ligų gydymo ypatumai ........................................................................ 18

1.4. Priklausomybės ligų gydymo sistema Lietuvoje ........................................................... 26

II. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS .................................................................. 31

2. 1. Tiriamojo darbo eiga .................................................................................................... 31

2.2. Tiriamųjų aprašymas ..................................................................................................... 32

III. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................ 35

3.1. Priklausomybės ligomis sergančių asmenų sunkumai kreipiantis į priklausomybės ligų

centrus ................................................................................................................................... 35

3.2. Priklausomybės ligų centrų bendradarbiavimo su kitomis gydymo įstaigomis ypatumai

.............................................................................................................................................. 43

3.3. Priklausomybės ligų centrų priklausomiems asmenims teikiamų paslaugų ypatumai .. 54

IŠVADOS ................................................................................................................................. 68

PASIŪLYMAI ......................................................................................................................... 69

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 70

PRIEDAI .................................................................................................................................. 74

7

ĮVADAS

„ mūsų pastangos priklausomybę įveikti ją tiesiog peni.“

Gerald G. May

Priklausomybės ligomis sergantys ţmonės yra tikri chameleonai ir dėl šios ligos

ypatybių yra apgaulės ir saviapgaulės meistrai. Labai sunku išlaikyti savo kaukę, kai kasdien

susiduriama su ţmonėmis, kurie dalinasi savo paslaptimis, baimėmis ir skausmu. Savo ruoţtu

didėjantis nerimas tampa dingstimi vis labiau priklausomai elgtis. Cheminė medţiaga dabar

tampa savo pačios sukeltos kančios raminamąja priemone [2].

Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis 2009 m. sausio 1 d.

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir

psichotropines medţiagas viso registruoti 5808 asmenys (2007 m. – 5715 asm.). 2008 m.

ligotumas narkomanija sudarė 172,5 atv. 100 tūkst. gyventojų (2007 m. 169,3 atv./ 100 tūkst.

Gyv.). 2008 m. asmens sveikatos prieţiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio

sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medţiagas, į sveikatos prieţiūros įstaigas

kreipėsi ir buvo registruoti 272 asmenys (2007 m. – 318, 2006 m. – 323) [28].

2008 metais Narkotikų kontrolės departamento daryto tyrimo duomenimis, net 62,2

proc. asmenų vartojo alkoholį. Didţioji dalis buvo jauno amţiaus ţmonės. Lyginant 2004

metų ir 2008 metų duomenis, pastebimas narkotikų vartojimo padidėjimas bendroje

populiacijoje [42].

Pasirinkdama temą „Priklausomybės ligomis sergančių asmenų motyvacija kreiptis į

priklausomybės ligų centrus“ norėjau išsiaiškinti kas paskatina sergančius asmenis kreiptis

pagalbos bei kokie sunkumai iškyla norint gauti kvalifikuotą medikų pagalbą. Todėl šio

tyrimo laukiami rezultatai bus priklausomybės ligomis sergančių asmenų kreipimosi į

priklausomybės ligų centrus aplinkybės ir pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis.

8

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas. Įvertinti priklausomybės ligomis sergančių asmenų kreipimosi į

priklausomybės ligų centrus aplinkybes ir pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis.

Uţdaviniai:

1. Identifikuoti veiksnius susijusius su priklausomybės ligomis sergančių

asmenų galimybes patekti į Priklausomybės ligų centrus.

2. Atskleisti priklausomybės ligų gydymosi sistemos grandţių tarpusavio

bendradarbiavimo ypatumus.

3. Įvertinti priklausomybės ligų centrų teikiamų paslaugų ypatumus ir

pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.

9

I. LITERATŪROS APŢVALGA

1. 1. Priklausomybės sampratų apţvalga

Ţmonijos istorija liudija, kad poreikis pabėgti į svajonių pasaulį, kuriame

įsivaizduojama tikrovė išgyvenama kaip pasitenkinimo ir laimės būsena, yra labai senas.

Normaliame gyvenime pasitaikančios laimės akimirkos neretai būna nepatvarios kaip muilo

burbulai, sprogstantys vos prie jų prisilietus. Galbūt todėl ţmonės nuo seniausių laikų

stengdamiesi realizuoti savo svajones griebiasi įvairiausių būdų. Buvo pastebėta, kad

greičiausiai norimą būseną galima pasiekti vartojant kai kurias gamtoje esančias medţiagas.

Kai kurių augalų lapų ar šaknų sultys pataiso nuotaiką ir gyvenimas atrodo lengvesnis ir

malonesnis [34].

Psichoaktyvios medţiagos ţinomos apie 7000 metų. Tai narkotikai, uţvaldantys visą

gyvenimą, visas 24 valandas, metų metus, iki mirties, verčiantys ieškoti ir gauti jų bet kuria

kaina. Stipriausias ir pavojingiausias narkotikas yra iš Azijos šalių nelegaliai įveţamas

heroinas.

Priklausomybių nuo įvairių medţiagų rodikliai visame pasaulyje didėja. Auga ir

problemų, kaip priklausomybių padarinių skaičius bei įvairovė: ligos, psichikos sutrikimai,

socialinės aplinkos priklausomų ţmonių rate blogėjimas ir jos įtaka aplinkiniams bei pan.

Priklausomybės ligų tema vis daugiau nagrinėjama ir jai skiriamas labai didelis dėmesys

visame pasaulyje.

Priklausomybės ligų specialistų nuomone, labai sunku tiksliai apibrėţti kas yra

priklausomybė. Priklausomybe vadinamas labai stiprus, neįveikiamas pripratimas prie

psichoaktyviosios medţiagos, kurios vartojimo priklausomas asmuo nepajėgia kontroliuoti.

Svarbiausias priklausomybės poţymis yra stiprus potraukis, noras pavartoti psichiką

veikiančią medţiagą siekiant patirti specifinius pojūčius, o vėliau – įveikti nemalonią psichinę

ir fizinę būseną, kylančią šios medţiagos pritrūkus ar jai pasišalinus iš organizmo [34]. N.

Craig priklausomybę įvardina, kaip tam tikro elgesio sąsają su emocinės būsenos pakitimu,

t.y. kai piktnaudţiavimas bet kokiomis medţiagomis sukelia nuotaikos pakitimus [36].

Enciklopedijoje priklausomybė traktuojama kaip sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis

10

kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medţiagą pakartotinai daug kartų. Toks elgesys gali

išprovokuoti kitokio pobūdţio problemas – socialines, psichologines, fizines. [15]. U.

Giesikus teigimu, priklausomybė visuomet siejasi su frustracijos tolerancijos stoka: daugelis

visuomenės narių nesugebėdami ar nepajėgdami susidoroti su liūdesiu, skausmu ar praradimu,

griebiasi maniakinių elgesio būdų. Bet kokią pasikartojančią elgseną, kuri trumpam padeda

išvengti frustracijų ar jas susilpninti, galima vadinti priklausomybe [24]. Priklausomybė

apibūdinama, kaip ţalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bėgant kinta.

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) rašoma, kad priklausomybės sindromas

- tai fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kai medţiagos arba medţiagų

klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitoks elgesys, anksčiau labai

vertintas. Svarbiausias priklausomybės sindromo poţymis yra troškimas (daţnai stiprus,

kartais nenugalimas) vartoti psichoaktyviąsias medţiagas, alkoholį arba tabaką [14].

Nuolat vartojant psichoaktyviąsiais medţiagas didėja organizmo atsparumas jų

poveikiui, t.y. vystosi tolerancija. Laukiamam poveikiui patirti reikia didesnės dozės. Kuo

ilgiau vartojama pasirinkta medţiaga, tuo didesnių dozių reikia norimam efektui pasiekti.

Kartais pokytis būna atvirkščias – jautrumas narkotinei medţiagai padidėja, ir maţesnės dozės

ima daryti netikėtai stiprų poveikį ( pasitaiko rūkant kanapes) [12].

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) priklausomybę apibrėţia taip: "Periodiško

ar chroniško centrinės nervų sistemos apnuodijimo vaistais būsena, kuri sukelia psichinę, ar

fizinę priklausomybę ir taip ţaloja individą, o per jį ir visuomenę".

Apibrėţti priklausomybę labai svarbu, kad ţmogus laiku galėtų gauti būtiną pagalbą ir

gydymą.

Paprasčiausia schema, kurios laikantis galima nustatyti priklausomybę, yra

TTK (anglų kalba tai 3 C: Craving, Continued involvement, Lost of Control):

Troškimas; Tęsimas, neatsiţvelgiant į neigiamas socialines, psichologines, medicinines

pasekmes; Kontrolės praradimas. Remiantis šia schema, padaryti priklausomybės

sindromo aprašai, pateikiami ligų klasifikacijoje [38].

Priklausomybės sindromui būdinga [12]:

1) psichinė priklausomybė – liguistas noras sistemingai ar periodiškai vartoti

narkotines medţiagas norint patirti tam tikrą malonią būseną. Pasireiškia tuo, kad noras

svaigintis uţvaldo asmens mintis, jausmus, veiklą, jis negali nukreipti minčių darbui, kūrybai.

2) fizinė priklausomybė – medţiaga (narkotikas) jau tampa būtina organizmo

biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti. Pakinta visos ţmogaus organizmo funkcijos,

kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Ţmogus tampa absoliučiai

11

priklausomas nuo narkotikų, o ilgesnį laiką negavus narkotinės medţiagos, pasireiškia

abstinencijos sindromas, kuriam būdingi vegetaciniai somatiniai bei neuropsichiniai

sutrikimai.

Ţmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu

ar įvykiu tam, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą ir tai tampa jų pagrindiniais

emociniais santykiais ligos metu [36]. Priklausomybės pradţia – kai imama vartoti kokią nors

medţiagą ar elgtis tam tikru būdu, siekiant gerai jaustis, patirti malonumą ar paprasčiausiai

palengvinti sau gyvenimą.

Psichologinė priklausomybė – stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai galintis

išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios

veiklos vengimui. Daţniausi arba labiausiai ţinomi pavyzdţiai yra psichologinė

priklausomybė azartiniams ţaidimams, apsipirkinėjimui, interneto naršymui, bendravimui,

LSD (lizergo rūgšties dietilmidas) bei kai kuriems kitiems fizinės priklausomybės

nesukeliantiems narkotikams, seksui, darbui [27]. Priešingai nei fizinės priklausomybės

atveju, neturėdamas galimybės uţsiimti atitinkama veikla asmuo nepatiria jokio fizinio

diskomforto, abstinencijos sindromo, tačiau patiria psichologinį diskomfortą.

Psichologinė priklausomybė gali išsivystyti kartu su fizine, pavyzdţiui, kai vartojami

fizinę priklausomybę sukeliantys narkotikai. Daţnai tai būna priklausomybės nikotinui

(cigaretės) atveju.

Priklausomybės prieţasčių gali būti daug. Pagrinde išskiriamos šios trys [36]:

1. Šiuolaikinė visuomenė, vertinanti tobulą, visur spėjantį, save kontroliuojantį ţmogų;

2. Gyvenimo tempas, konkurencija sukelia nemaţai įtampos, streso, todėl kyla poreikis jį

numalšinti;

3. Šeimos vertybės, nuostatos, šeimos narių elgesys.

Jau aštuntame XX a. dešimtmetyje, kai atsirado narkomanijos problema, buvo

įvardytos 5 psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo formos: eksperimentinis vartojimas;

pramoginis (relaksacinis); situacinis vartojimas; intensyvus vartojimas; priverstinis vartojimas

[34].

Eksperimentinis vartojimas, daţniausiai pasitaikantis jaunimo grupėse, kai mėgiamos

įvairios medţiagos ieškant nepatirtų pojūčių.

Pramoginis (relaksacinis) vartojimas, kai ta pati medţiaga (pvz., marihuana) yra

vartojama tos pačios paţįstamų ţmonių grupėse ne daţniau kaip kartą per savaitę siekiant

patirti bendrų malonių pojūčių.

12

Situacinis vartojimas arba vartojimas pagal aplinkybes, kai asmuo vartoja

psichoaktyviąsias medţiagas individualiai keletą kartų per savaitę ar rečiau, norėdamas

sumaţinti įtampą, pagerinti savijautą ir nuotaiką.

Intensyvus vartojimas, kai vartojama kasdien siekiant sumaţinti įtampą, pagerinti

savijautą, palengvinti organizmo funkcionavimą.

Priverstinis vartojimas, kai priklausomas asmuo vartoja nuolat ir intensyviai,

siekdamas įveikti abstinencijos reiškinius.

Eksperimentinis ir pramoginis vartojimas nebūtinai padaro ţalos sveikatai ar asmens

socialiniam aktyvumui, tačiau vis tiek yra rizikingas, keliantis pavojų asmenybei ir sveikatai.

Tapti priklausomu galima nuo bet kurios psichoaktyvios medţiagos, darančios įtaką

vartojančiajam[34]. Priklausomybės yra tiek medicininė, tiek psichologinė, socialinė

problema, įtakojanti ŢIV/AIDS (ţmogaus imunodeficito virusas) epidemijos plitimą

pasaulyje, sukelianti daug ţalos ir individui, ir visuomenei [18].

Ţmogų veikia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, todėl labai sunku nustatyti tikslią

priklausomybės atsiradimo prieţastį. Taikyti konkrečią gydymo metodiką, kuri būtų tinkama

visiems tokią pat diagnozę turintiems asmenims būtų neadekvatu.

Priklausomybė – sunki liga, kurios gydymas turi būti kompleksinis, ilgalaikis,

individualizuotas, būtina socialinė, psichologinė ir emocinė pagalba [15]. Ši liga nebuvo labai

rimtai vertinama gydytojų – tiesiog ţmogus buvo laikomas alkoholiku ar narkomanu.

Daugelis ţmonių ir šiais laikais taip pat mano. Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medţiagų

visų kultūrų pirmiausia buvo vertinama kaip smerktina yda, tačiau į medicinos akiratį ji

pateko tik prieš kelis šimtus metų [23].

Tiksli priklausomybės diagnozė turėtų būti nustatoma tik tada, jei trys arba daugiau

iš ţemiau nurodytų poţymių buvo patirti arba konstatuoti kuriuo nors laiku per praėjusius

metus [34; 35]:

1. Stiprus troškimas arba kompulsyvus noras vartoti medţiagą.

2. Sunku valdyti elgesį, t. y. vartojimo pradţią, pabaigą arba vartojimo

intensyvumą.

3. Fiziologinės abstinencijos būsena, kai medţiagos vartojimas buvo nutrauktas

arba sumaţintas, pasireiškianti būdingu medţiagai abstinencijos sindromu arba tos pačios

(arba artimos) medţiagos vartojimu norint palengvinti abstinenciją arba jos išvengti.

4. Tolerancijos poţymiai, rodantys, kad reikia didesnės psichoaktyviųjų medţiagų

dozės, jog būtų pasiektas efektas, kuris pradţioje buvo pasiekiamas maţesnėmis dozėmis.

13

5. Visiškas neturėjimas jokių kitokių pomėgių ar interesų, visas laikas skiriamas

medţiagai gauti arba vartoti, arba atsigauti nuo jos poveikio.

6. Medţiagos vartojimas nepaisant akivaizdţiai ţalingų vartojimo pasekmių,

pavyzdţiui, kepenų paţeidimas, depresijos būsena po intensyvaus medţiagos vartojimo ir

pan.

Priklausomybė yra tokia stipri, kad numalšta tik patenkinta. Ji yra fundamentali –

svarbesnė nei šeima, draugai, gyvenimas; automatiška – uţeina ir praeina pagal savo

vidinius mechanizmus. Taip pat priklausomybė yra patvari, t.y. stipriai suaugusi su

priklausomo ţmogaus asmenybe [34].

Dėl įvairių priklausomybių atsiradimo prieţasčių buvo daug diskutuojama ir

keliama įvairiausių versijų. Paskutiniu metu vis garsiau kalbama, kad tai yra asmenybės

silpnosios pusės, kurias pats asmuo bando „gydyti“ netinkamomis ir pavojingomis

priemonėmis – vaistais, alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis psichotropinėmis medţiagomis

[39]. Ne psichoaktyvioji medţiaga, o pats ţmogus ir jo psichinės savybės lemia, ar jis

susidoros su narkotiku. Laiku pritaikytos tinkamos prevencijos priemonės gali sustabdyti

perėjimą iš vienos vartojimo formos į kitą ir išgelbėti nuo priklausomybės išsivystymo

[34].

1.2. Priklausomybes sukeliančių medţiagų pagrindiniai aspektai

Europos Sąjungoje vis atsiranda naujos psichoaktyvios medţiagos, sintetinės ar

augalinės kilmės, kurios nedraudţiamos vartoti, nors kelia rimtą grėsmę asmens ir

visuomenės sveikatai, kol teisės aktais nereglamentuojama jų kontrolė. Narkotinių ir

psichotropinių medţiagų teisėtą apyvartą Lietuvoje apibrėţia Sveikatos apsaugos ministro

įsakymu nustatyti medţiagų sąrašai, kurių vartojimas yra draudţiamas arba leidţiamas tik

medicinos ar mokslo tikslais [13]. Narkotinės ir psichotropinės medţiagos medicinoje

vartojamos kaip vaistai, taip pat mokslo tikslams. Kai kurias narkotines ir psichotropines

medţiagas dėl pavojingumo sveikatai draudţiama vartoti medicinos praktikoje. Net medicinos

tikslams vartojamos narkotinės bei psichotropinės medţiagos yra taip pat pavojingos sveikatai

14

– gresiančios sunkiomis pasekmėmis, jei jomis piktnaudţiaujama ar jos vartojamos be

gydytojo paskyrimo [1].

Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės prieţiūros įstatymą (Ţin.,1997, Nr.30-711;

2003, Nr.38-1712), psichiką veikiančiomis medţiagomis (alkoholis, narkotinės priemonės,

psichotropinės ir kitos svaigiosios medţiagos) vadinamos medţiagos, kurios veikia ţmogaus

psichiką, sutrikdo ţmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Tokias

medţiagas vadiname psichoaktyviosiomis medţiagomis [1]. Ţmogaus psichiką veikiančios

medţiagos, kurios neretai taip pakeičia sąmonę ir emocijas, kad ţmogus nebesuvokia realios

situacijos.

Psichoaktyvių savybių turi alkoholis, nikotinas, kofeinas, kanapės, opiatai (aguonų

ekstraktas, jo preparatai), opioidai – sintetiniai panašaus poveikio preparatai, stimuliantai,

trankviliantai, haliucinogenai, narkozę sukeliančios medţiagos, kai kurie psichotropiniai

vaistai, tirpikliai, klijai [34]. Skausmą malšinančių narkotinių ir psichotropinių medţiagų

vartojimas medicinoje yra teisėtas, jei jos vartojamos kaip vaistai (pagal gydytojo paskyrimą)

ir gydytojui priţiūrint, tačiau jei vartojamos siekiant apsisvaiginti – vartojimas traktuojamas

kaip neteisėta veikla [12].

Anot L. Bulotaitės, kad medţiaga būtų pripaţinta narkotiku, ji turi atitikti tris

kriterijus:

1. Medicininį – medţiaga specifiškai veikia centrinę nervų sistemą.

2. Socialinį – plačiai paplitęs nemedicininis šios medţiagos vartojimas.

3. Juridinį – medţiaga pripaţinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medţiagų sąrašą (šių

medţiagų neteisėta gamyba, įgijimas, laikymas ir realizavimas draudţiamas įstatymo).

Narkotinės ir psichotropinės medţiagos – tai į Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerijos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Ţin.,

2000, Nr. 4-113) patvirtintus kontroliuojamųjų medţiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar

sintetinės medţiagos, kurios sukelia sunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir

fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų ţmogaus sveikatai. Narkotinių ir psichotropinių

medţiagų sąvoką apibrėţia Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medţiagų

kontrolės įstatymas (Ţin., 1998, Nr.8-161). Pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas yra

sudarytas šių medţiagų sąrašas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro įsakymu. Į sąrašą įrašytos ne tik vartojamos medicinos praktikoje narkotinės ir

psichotropinės medţiagos, bet ir tos, kurių vartojimas medicinos praktikoje draudţiamas

(pvz., kanapės, amfetaminas ir kitos) [1]. Mokslinėje literatūroje terminai: „psichoaktyviosios

medţiagos“, „narkotikai“, „svaigiosios medţiagos“ vartojami kaip sinonimai.

15

Vieningo narkotinių medţiagų skyrimo pagal tam tikrus poţymius nėra – įvairūs

autoriai įvairiai skiria. Rėmiausi daţniausiai pasitaikančiais skyrimais. Pagal Tarptautinę ligų

klasifikaciją (TLK – 10) psichoaktyviosios bei sukeliančios fizinę ar psichologinę

priklausomybę medţiagos yra [1; 14]:

alkoholis;

opioidai (heroinas, kodeinas, morfijus ir kt);

kanabioidai (marihuana, hašišas, kanapės ir kt.);

raminamieji ir migdomieji vaistai;

kokainas ir kokos preparatai;

stimuliantai (amfetaminas, kofeinas, efedrinas ir kt.)

haliucinogenai (ketaminas, meskalinas, ekstazi, LSD);

tabakas;

lakiosios medţiagos (acetonas, klijai, tirpikliai ir kt).

Psichoaktyvios medţiagos vadinamos psichiką veikiančios medţiagos, kurios,

pasiekusios smegenis, keičia psichikos procesus – suvokimą, mąstymą, emocijas [34].

Marihuanos produktai yra labiausiai paplitusios nelegaliai vartojamos

psichoaktyviosios medţiagos. Apie 45 milijonus europiečių bent kartą yra vartoję iš kanapių

gaunamus narkotikus. Vartojimas labiausiai paplitęs jaunų ţmonių tarpe: kanapes išbando

apie ketvirtadalis šešiolikmečių, o tarp aštuoniolikmečių ši dalis siekia 40 proc. Tiesa,

didţiąją dalį tokių vartotojų sugundo smalsumas – toks vartojimas laikytinas atsitiktiniu, nes į

narkotikus neįjunkstama [23].

Paprastai skiriamas psichoaktyvių medţiagų vartojimas ir piktnaudţiavimas jomis.

Piktnaudţiavimas – tai nepateisinamas psichoaktyviųjų medţiagų vartojimas

nepateisinamomis aplinkybėmis ir netinkamu laiku. Tai gali būti tiek vienkartinis arba

epizodinis, tiek nuolatinis vartojimas. Jis paprastai būna susijęs su fizinės ar psichinės

sveikatos sutrikimais, socialinėmis pasekmėmis. Svarbiausia – jis didina priklausomybės

riziką [34].

16

1.3. Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo paplitimas

Daugelis etninių grupių ir socialinių bendruomenių nuo seno vartojo gamtoje

aptinkamas psichoaktyviąsias medţiagas. Europoje buvo įprastas alkoholis, Azijoje – opijus ir

kanapės, Amerikoje – kokainas ir haliucinogenai. Minėtosios bendruomenės išmoko bent iš

dalies kontroliuoti šių psichoaktyviųjų medţiagų vartojimą. Nauji narkotikai ar nauji

vartojimo būdai daţniausiai sukelia nekontroliuojamo psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo

bumą. Iki Kolumbo europiečiai ţinojo vien peroralinį psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo

būdą. Išmokę rūkyti tabaką, europiečiai paskleidė šį įprotį Azijoje, o ten šis vartojimo būdas

buvo pritaikytas opijui. Kilusi opioidinės priklausomybės epidemija apėmė daugelį Azijos

šalių ir tik pastaraisiais amţiais kai kuriose iš jų ( Japonija, Pietų Korėja) ją pavyko įveikti,

kitose ji nesiliauja (Birma, Tailandas, Afganistanas, Iranas) [23].

Maţiausias priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medţiagų paplitimas yra

naujose ES (Europos Sąjunga) valstybėse (išskyrus Maltą ir Estiją). Estijoje švirkščiamų

narkotikų paplitimas siekia 15 atvejų 1000 gyventojų. Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 1,6

sergančio priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medţiagų atvejai [26].

Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis 2009 m. sausio 1 d.

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir

psichotropines medţiagas viso registruoti 5808 asmenys (2007 m. – 5715 asm.). 2008 m.

ligotumas narkomanija sudarė 172,5 atv. 100 tūkst. gyventojų (2007 m. 169,3 atv./ 100 tūkst.

gyv.). 2008 m. asmens sveikatos prieţiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio

sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medţiagas, į sveikatos prieţiūros įstaigas

kreipėsi ir buvo registruoti 272 asmenys (2007 m. – 318, 2006 m. – 323) (ţr. pav. 1).

17

1. pav. Sergamumas narkomanija bei asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl

psichikos ir elgesio sutrikimų, neteisėtai vartojant narkotines ir psichotropines

medžiagas skaičius (2002–2008 m.) [28]

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis net 91,8 proc. asmenų,

uţregistruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines

medţiagas, jas vartojo švirkščiamuoju būdu [28].

2006 m. šalyje mirė 62 asmenys apsinuodiję narkotinėmis ir psichotropinėmis

medţiagomis. Tarp ūmiai mirusiųjų dėl narkotinių ir psichotropinių medţiagų vartojimo 2005

m. Lietuvoje visiems buvo rasta opioidų [33].

Lietuvos AIDS centro duomenimis 2008 m. Lietuvoje diagnozuota 95 nauji

uţsikrėtimo ţmogaus imunodeficito virusu (ŢIV) atvejai, o tai 11 atvejų maţiau nei 2007 m. ir

5 atvejais maţiau nei 2006 m. (2007 m. – 106, 2006 m. – 100, 2005 m. – 120). Toliau stebima

tendencija, kad pagal ŢIV uţsikrėtimo būdą, maţėja naujai išaiškintų uţsikrėtusiųjų ŢIV

infekcija asmenų dalis, kurie uţsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus

nesteriliomis adatomis ir švirkštais. 2008 m. iš visų naujai per metus ŢIV infekcija

uţsikrėtusių asmenų skaičiaus - 44,2 proc. uţsikrėtė neteisėtai vartodami švirkščiamas

narkotines ir psichotropines medţiagas (2007 m. – 55,6 proc., 2006 m. – 62 proc., 2005 m. -

70,8 proc., 2004 m. - 74,8 proc.). Iš viso 2009 metų sausio 1 dienai diagnozuoti 1401 ŢIV

infekuoti asmenys, iš jų – 1028 asmenys (73,4 proc.) uţsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi

injekcinius narkotikus [32].

18

1.4. Priklausomybės ligų gydymo ypatumai

Gydymo nuo psichoaktyvių medţiagų vartojimo, pagalbos besinuodijančiam jomis

būdų yra išties daug, tačiau nei vienas nepadės, jeigu pats ţmogus nesistengs kryptingai

išsivaduoti nuo priklausomybės. Net kai pagalvojam: “Kaip dabar norėtųsi alaus ar taurės

vyno” – net mintis į galvą neateina, kad mūsų organizmas jaučia alkoholio poreikį. Liautis

nėra taip paprasta. Prie psichoaktyvių medţiagų priprantama laipsniškai.

Pacientai tiki, kad panorėję bet kada galėtų atsisakyti narkotiko. Jie netgi sumaţina

dozes ir suretina vartojimą, tačiau vis atidėlioja „paskutinįjį“ kartą. Pirmenybė teikiama

ambulatorinei detoksikacijai, ir tik šiai nepavykus prireikia gydymo ligoninėje, t.y. tenka

izoliuoti pacientą nuo vartojimą skatinančios aplinkos.

Priklausomybe laikoma būsena, kai perţengiama nematoma riba tarp noro, kuris yra

valingai kontroliuojamas, ir poreikio( prievartos), kuris nebe priklauso nuo ţmogaus valios. Ši

riba perţengiama negrįţtamai [16].

Daug asmenybės pokyčių įvyksta asmenybės viduje anksčiau, nei kas nors gali apie tai

įtarti. Viskas prasideda tada, kai ţmogus patiria nuotaikos pasikeitimą po tam tikro įvykio.

Tyrimai rodo, kad pirmasis apsvaigimas nuo alkoholio buvo labai įsimintinas, sukėlė stiprų

nuotaikos pasikeitimą [27]. Tokie stiprūs nuotaikos pasikeitimai suteikia kontrolės, komforto

ir tobulumo iliuziją. Jei asmuo nesulaukia paramos, pagalbos, supratimo šeimoje, tarp draugų,

toks bendravimas jam nesuteikia malonumo. Jis pradeda maţiau pasitikėti kitais ţmonėmis,

pasauliu. Kai psichotropinės medţiagos suteikia emocinį palengvėjimą, o ne tik

atsipalaidavimą – prasideda priklausomybė.

Beveik visi priklausomi pacientai vartojimo pradţioje tiki, jog jie gali nustoti vartoti

narkotines medţiagas kai patys panorės, ir bando nustoti vartoti be gydymo. Tačiau, dauguma

šių bandymų yra nesėkmingi, ir pasiekti ilgalaikės abstinencijos nepavyksta. Tyrimai parodė,

jog ilgalaikis narkotinių medţiagų vartojimas sukelia ţymius pokyčius smegenų funkcijoje,

kurie ilgai neišnyksta netgi nustojus vartoti narkotinę medţiagą. Šie narkotinių medţiagų

sukelti pakitimai įtakoja elgesį, įskaitant nekontroliuojamą potraukį tęsti narkotinės

medţiagos vartojimą [4].

Yra keletas poţymių, padedančių nustatyti ar asmuo yra priklausomas nuo

psichoaktyvių medţiagų. Jei ţmogus nutolęs nuo šeimos, daug laiko praleidţia savo

kambaryje, vengia bendravimo su šeimos nariais, slaptai nuo šeimos bendrauja su kitais

19

priklausomais arba elgesio problemų turinčiais bendraamţiais, daţnai pratrūksta pykčiu,

gyvena uţdarą gyvenimą, nesidalina išgyvenimais, nepajėgūs keisti savo elgesio, nuolat

prislėgtos nuotaikos, jaučia nerimą tai pagrindiniai signalai rodantys problemą.

T. Dimoff ir S. Carper [34] nurodo apie 200 įspėjamųjų poţymių, liudijančių, kad

asmuo vartoja narkotines ir psichotropines medţiagas. Šie poţymiai sugrupuoti į kelias

kategorijas:

asmenybės;

veiklos ir įpročių;

teisėtvarkos paţeidimų;

išvaizdos;

stiliaus pokyčių.

Todėl priklausomybėms įveikti savo valios pastangų nepakanka, tam reikalingas

gydymas. Teikiant pagalbą narkotikus vartojantiems paaugliams, reikalingas įvairių

suinteresuotų institucijų bendradarbiavimas. Yra siūloma naudotis tokia pagalbos schema (ţr.

lent. 1):

1 lentelė. Pagalbos modelis narkotikus vartojantiems asmenims [27].

Eil.

Nr.

Stadijos Pagalba, gydymas

1 Išaiškinimas Paprastai šis procesas vyksta tuomet, kai pats ţmogus kreipiasi

pagalbos arba artimieji/aplinkiniai pastebi, jog dėl vienų ar kitų

svaigiųjų medţiagų vartojimo kyla problemų, ir skatina gydytis

2 Gydymas Medikamentinis ir psichotropinis gydymas yra tik viena pradinių

gydymo pakopų

3 Resocializacija Paprastai gydymo sėkmę ir pasveikimą lemia tolesni ţingsniai –

socialinių, šeimos santykių atstatymas, profesinė reabilitacija ir t. t.

4 Socialinė

integracija

Jos metu priklausomas ţmogus stebimas iš šalies, o pagalba

teikiama atkryčio atveju.

Kaip rodo praktika, tokia lėtinė liga kaip narkomanija turi tendenciją pasikartoti, todėl

šiems asmenims gali tekti socialinę pagalbą teikti visą gyvenimą. Priklausomybės nuo opioidų

sindromas diagnozuojamas kuomet per pastaruosius 12 mėnesių pasireiškė 3 iš 6 nurodytų

20

Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtoje redakcijoje

simptomų [24].

Priklausomybės gydymas yra ypatingai jautri problema, nes pirmiausia tai nenoras

pripaţinti, kad sergama priklausomybe ir jog yra reikalingas gydymas. Gydymo yra

vengiama, nes nenorima atskleisti informacijos darbdaviams, draugams, šeimoms, dėl

visuomenėje paplitusios neigiamos stigmos, susijusios su alkoholio ir narkotikų vartojimu.

Taigi, identifikuojami ne visi pacientai, kuriems reikalinga specialistų konsultacija. Dauguma

psichoaktyvių medţiagų vartotojų net nemano, jog jiems reikia pagalbos. Tačiau net, jei ir

ieškoma pagalbos, ne visuomet ji yra gaunama dėl esančių gydymo sistemos spragų [17].

Yra skiriama keletas efektyvaus priklausomybės ligų gydymo principų [6; 20]. Nėra

vieno gydymo metodo, kuris būtų efektyvus visiems individams. Jis turi būti pritaikytas

kiekvienam individualiai, atsiţvelgiant į asmenybę, socialinę aplinką. Gydymas turi būti

lengvai prieinamas, nes sunkumai gali atbaidyti pacientus [31]. Geras gydymas tarnauja

individo poreikiams, o ne tik narkotinės medţiagos vartojimo sustabdymui. Gydymas turi

apimti ne tik poveikį narkotiko vartojimui, bet padėti spręsti ir kitas individo medicinines,

socialines, psichologines problemas.

Individualizuotas gydymas ir paslaugos turi būti taikomos tęstinai bei modifikuojamos

atsiţvelgiant į besikeičiančius individo poreikius. Pacientui gali būti reikalingos įvairių

paslaugų kombinacijos gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu. Konsultavimo ar psichoterapijos

metu pacientui kartais gali prireikti medikamentinio gydymo, kitų medicininių paslaugų,

šeimos terapijos, profesinio mokymo, socialinių paslaugų [20].

Gydymas turi trukti tam tikrą laiko tarpą, kad būtų efektyvus. Laikas priklauso nuo

individo poreikių. Daugumai pacientų reikšmingi pokyčiai įvyksta apie 3 gydymo mėnesį.

Tolimesnį progresą gali sąlygoti papildomas gydymas. Į gydymo programas turi būti

įtraukiamos strategijos, padedančios išvengti per ankstyvo paciento gydymosi nutraukimo

[31].

Savijauta be korekcijos darosi nebepakeliama, todėl daţnas pacientas, nesulaukęs

adekvačios pagalbos, šiuo laikotarpiu vėl pradeda vartoti psichoaktyviąsias medţiagas.

Kiekvienai medţiagai būdinga kitokia abstinencijos eiga ir intensyvumas. Sunkiausias

abstinencijos būkles sukelia alkoholis, opioidai, gama amino sviesto rūgštis, barbitūratai.

Reikia pripaţinti, kad kiekvienas individas skirtingai toleruoja abstinencijos būkles, todėl

vartojimo trukmė, paros dozė ne visada yra tiesiogiai proporcinga abstinencijos klinikos

sunkumui [40].

Pokalbiai (individualūs ir/arba grupiniai) ir kita elgesio terapija yra būtini

21

priklausomybių gydymo komponentai [6]. Dirbama su pacientų motyvacija, ugdomi

socialiniai įgūdţiai (atsisakymo, problemų sprendimo, sveikos gyvensenos/gyvenimo be

narkotikų, bendravimo įgūdţiai ir pan.) [31]. Elgesio terapija ugdo gebėjimą palaikyti gerus

santykius šeimoje ir bendruomenėje. Medikamentai yra labai svarbūs daugelio paciento

gydyme, taikant kartu su konsultacijomis ir elgesio terapija [20].

Priklausomybe sergantys ir turinys psichinių sutrikimų pacientai turi būti gydomi

šalinant abu sutrikimus. Priklausomybė ir psichiniai sutrikimai daţnai išsivysto tam pačiam

individui. Kliniškai tiriant nuo narkotikų priklausančius asmenis nustatyta, jog 50 – 90 proc.

turėjo asmenybės sutrikimus, 20 – 60 proc. - emocinių sutrikimų bei 15 – 20 proc. psichinių

sutrikimų [18].

Daugumai pacientų būtinas medikamentinis gydymas. Jis naudingas kombinuojant su

konsultavimu ir kitomis elgesio terapijomis. Asmenims, priklausomiems nuo opiatų,

metadonas ir kitos jo atmainos padeda stabilizuoti jų gyvenimą, sumaţinti narkotikų

vartojimą. Naltreksonas irgi padeda asmenims, vartojantiems opiatus ar priklausantiems nuo

alkoholio. Rūkoriams padeda guma, pleistrai ar kiti medikamentai [6]. Medicininė

detoksikacija yra tik pirmoji priklausomybės gydymo stadija ir turi maţai įtakos siekiant

ilgalaikės abstinencijos. Medicininė detoksikacija padeda ūmių apsinuodijimų atvejais, kai

išsivysto fiziniai sutrikimai. Po detoksikacijos rekomenduojama ilgalaikė terapija. Galimas

narkotinių medţiagų vartojimas gydymo laikotarpiu turi būti nuolat sekamas. Atliekant

šlapimo ar alkoholio vartojimo testą, pacientas kontroliuojamas gydymo periodu. Testų

rezultatai parodo ar gydymas tinka pacientui. Grįţtamasis ryšys iš pacientų, kurių testas yra

teigiamas yra svarbus tolimesnio gydymo metodikai.

Efektyvus gydymas nebūtinai turi būti pradėtas savanoriškai. Stipri motyvacija

palengvina gydymo procesą. Sankcijos, spaudimas šeimoje, socialinės aplinkos įtaka, ar

teisėsaugos sistema gali ţymiai padidinti galimybes pradėti bei tęsti gydymą [16].

Terapinės programos turi paliesti tokias problemas kaip ŢIV/AIDS, hepatitas B ir C,

tuberkuliozė ar kitos infekcinės ligos. Konsultacijos turi padėti pacientams pakeisti rizikingą

savo bei aplinkinių sveikatai elgesį. Konsultavimas padeda pacientams gyventi su

gretutinėmis ligomis.

Priklausomybės ligų gydymas yra ilgalaikis procesas ir daţnai reikalauja pakartoti kai

kuriuos terapijos etapus. Tai lėtinė liga su daţnai pasikartojančiomis remisijomis. Gydymo

sąvoka yra plati, ji apima ne tik medicinines, psichoterapines priemones, tačiau ir sąveiką su

kitomis įstaigomis, siekiant sumaţinti narkotikų daromą ţalą pacientui [19].

22

Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikia gydytojai psichiatrai,

slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, kiti asmens sveikatos prieţiūros specialistai

pagal kompetenciją, vadovaudamiesi medicinos normomis. Sergančiųjų priklausomybės

ligomis asmenų tolimesnė sveikatos prieţiūra (gydymas ir reabilitacija) turi būti derinama su

pirminės sveikatos prieţiūros specialistais [11].

Nors priklausomybėmis sergančių asmenų pasaulyje kasmet daugėja, ypač jaunimo

grupėje, tačiau sveikatos prieţiūros sistema, sprendţianti šią problemą yra netinkama ar

nepakankama. Viena iš penkių Europos regiono šalių neturi specialiai pritaikytų psichikos

sveikatos programų vaikams ir paaugliams [19;20].

Svarbu laiku atpaţinti pirmuosius ligos poţymius ir pasiūlyti pagalbą. Didelę įtaką turi

visuomenės švietimas, informacija ţiniasklaidos priemonėse, auklėjimas šeimoje. Didţiausias

dėmesys turėtų būti skiriamas paaugliams, kadangi kuo anksčiau pradedamos vartoti

psichoaktyviosios medţiagos, tuo didesnė piktnaudţiavimo jomis tikimybė.

Pirminio lygio ambulatorines psichikos sveikatos prieţiūros paslaugas 2008 m. teikė

85 psichikos sveikatos centrai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2002 m. geguţės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklausomybės ligų gydymo ir

reabilitacijos standartų patvirtinimo“.

Per ilgą istorijos raidą susiklostė gydymo būdai daugeliui aspektų liko nepakitę.

Schemiškai juos galima sugrupuoti taip (ţiūr. pav. 2):

2 pav. Priklausomybės ligų gydymo būdai [29].

23

Gydymo taktiką lemia paciento motyvacija ar bent formalus sutikimas gydytis. Jei

pacientas atsisako pagalbos, būtina išsiaiškinti kodėl, mat neretai bijoma prievartos,

raminamųjų, injekcijų ir pan. Gydymas maţai veiksmingas, jei pacientas verčiamas gydytis

(daţniausiai taip atsitinka dėl baimės paprasti darbą). Gydymas pacientui turi būti iš karto

apibūdintas kaip ilgas procesas, kurio metu taikomi įvairiapusiški metodai – nuo

detoksikacijos iki palaikomojo gydymo, įskaitant neišvengiamą dalyvavimą savitarpio

pagalbos grupėse [29].

Priklausomybę turintys asmenys daţniausiai vertina save negatyviai, todėl nesugeba

pilnai tenkinti savo poreikių ir kurti stabilių santykių su aplinkiniais. Jie svyruoja tarp

saviaukos ir egocentriškumo. Šie pasireiškiantys svyravimai persipina su greitu emocinių

būklių kitimu, giluminio kaltės ar gėdos pojūčių, asmeninio nepilnavertiškumo, tuštumos.

Įprastinėmis indikacijomis gydytis stacionare laikomos: sunki abstinencijos būklė,

galinčios sukelti komplikacijų gretutinės ūminės ar lėtinės ligos, ypač stiprus potraukis prie

psichoaktyviosios medţiagos. Gydymas ligoninėje reikalingas tuo atveju, jei šalia paciento

nėra jokio asmens, galinčio jį slaugyti ir jam padėti, jei neįmanomas kasdieninis bendravimas

su gydytoju.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, rengiamos ir vykdomos nacionalinės

narkotikų ir alkoholio profilaktikos programos, bendradarbiauja tarptautiniu mastu.

Profilaktikos priemonės apima tiek valstybės reguliavimo sferas ( įstatymų leidyba,

teisėtvarka, švietimas, sveikatos apsauga), tiek visuomenę (savitarpio pagalba, jaunimo

organizacijų veikla).

2006 m. Lietuvoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus

priklausomybės ligų centrų stacionaruose gydėsi 921 asmuo (165 moterys, 756 vyrai ir 16

asmenų iki 18 metų). Valstybinės ligonių kasos duomenimis 2006 m. dėl priklausomybės nuo

psichoaktyvių medţiagų vartojimo suteiktos sveikatos prieţiūros paslaugos 442 atvejais, iš jų

184 asmenims dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus [26].

Šiuolaikinė priklausomybės sindromo diagnostika paremta kompleksiniu poţiūriu.

Manoma, kad vieno besąlygiškai pakankamo kriterijaus nėra. Atsiradus priklausomybei,

psichoaktyvios medţiagos vartojimas asmeniui tampa svarbesnis neanksčiau pripaţintos

vertybės. Svarbiausiu poţymiu laikomas stiprus ar net nenugalimas noras vartoti

psichoaktyviasias medţiagas [23].

Yra sukurta nemaţai priklausomybių gydymo metodų, tačiau prieš gydymą

susiduriama su viena sunkiai įveikiama problema - niekas nenori pripaţinti turintis

priklausomybės problemų. Medicinoje net vartojamas specialus terminas, apibūdinantis

24

priklausomų asmenų savo ligos neigimą – anozognozija. Nepripaţindami turintys šių

problemų, priklausomi asmenys nėra motyvuoti ir gydytis. Todėl, prieš pradedant gydymą,

labai svarbu asmenį motyvuoti gydytis. Tam yra sukurtas specialus metodas, kuris vadinamas

motyvuojančiu interviu. Juo siekiama - padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį.

Labai svarbu, kad pasikeitimai kiltų iš vidaus, t.y. pats asmuo suprastų būtinybę keisti savo

elgesį, o ne sutiktų keistis (gydytis) priverstas artimųjų. Be to, labai svarbu, kad argumentus,

kodėl reikia keisti savo elgesį, atrastų pats asmuo [31].

Motyvuojantis interviu remiasi elgesio pasikeitimų stadijų modeliu, kurį pateikė

amerikiečių mokslininkai Prochaska ir Di Clemente Pagal šį modelį, ţmonės gali būti

skirtingose elgesio keitimo stadijose (ţr. pav.3):

.

3 pav. Elgesio pasikeitimų ratas [31].

Dar viena iš plačia naudojamų priklausomybės ligų gydymo būdų yra motyvacijos

kėlimo terapija. Motyvacijos kėlimo terapija yra sisteminės intervencijos būdas skirtas sukelti

pokyčiams. Jis yra paremtas motyvacinės psichologijos principais ir skirtas pasiekti sparčiam,

iš vidaus motyvuotam pokyčiui. Šis metodas buvo paruoštas ir pasiūlytas ambulatorinio

gydymo įstaigoms, nors jo formas galima taikyti ir gyvenamoje aplinkoje. Gydymo rezultatų

tyrimai patvirtina motyvacijos kėlimo terapijos strategijų efektyvumą sukeliant pokyčius

asmenims, turintiems problemų dėl alkoholio [41].

Motyvacijos kėlimo terapijos metodas kelia prielaidą, kad atsakomybė uţ pokyčius ir

gebėjimas keistis glūdi paties kliento viduje. Terapeuto uţduotis yra sukurti sąlygas kurios

sukeltų paties kliento motyvaciją ir įsipareigojimą keistis. Terapeutas siekia mobilizuoti

kliento vidinius resursus. Motyvacijos kėlimo terapeutas siekia palaikyti vidinę motyvaciją

25

keistis, kuri paskatintų klientą inicijuoti, tęsti su elgesio pokyčiais susijusias pastangas ir jas

išlaikyti. Yra apibūdinami penki pagrindiniai motyvacijos principai [41]:

1. Išreikšti empatiją

2. Atskleisti prieštaringumą

3. Vengti argumentacijos

4. Sutikti su pasipriešinimu

5. Palaikyti savęs – veiksmingumą (self – efficacy).

Motyvacinis konsultavimas gali būti suskirstytas dvi pagrindines fazes: motyvacijos

keistis formavimas ir pasiţadėjimo keistis stiprinimas [41].

Manoma, kad nėra vienintelio veiksmingiausio gydymo metodo. Kiekvienam

pacientui, priklausomai nuo jo poreikių, būklės, veiksmingu gali būti skirtingas metodas.

Amerikoje esantis Nacionalinis narkotikų ir alkoholio tyrimo institutas (NIDA) aprašė 13

efektyvaus gydymo, pagrįsto įrodymais, principų [31]:

1. Nėra gydymo metodo, tinkančio visiems.

2. Gydymas turi būti lengvai prieinamas.

3. Efektyvus gydymas turi tenkinti įvairius individo poreikius, o ne vien būti nukreiptas į

narkotikų vartojimą.

4. Gydymas turi būti lankstus.

5. Gydymas turi trukti tam tikrą laiko tarpą, kad būtų efektyvus.

6. Pokalbiai (individualūs ir/arba grupiniai) ir kita elgesio terapija yra būtini

priklausomybių gydymo komponentai.

7. Daugumai pacientų būtinas medikamentinis gydymas.

8. Priklausomiems ar piktnaudţiaujantiems narkotikais individams, turintiems psichinių

sutrikimų, turi būti taikomas integruotas abiejų ligų gydymas.

9. Medicininė detoksikacija yra tik pirmasis priklausomybių gydymo etapas.

10. Gydymas nebūtinai turi būti savanoriškas, kad būtų efektyvus.

11. Gydymosi metu turi būti uţtikrinamas narkotikų nevartojimas.

12. Gydymosi programose turėtų būti atliekami ŢIV/AIDS, hepatito B ir C, tuberkuliozės

ir kitų infekcinių ligų diagnostiniai tyrimai.

13. Gijimas nuo priklausomybės gali būti ilgalaikis procesas.

Gydymas priklausomybės ligų centruose ar psichikos sveikatos centruose suteikiama

ţmonėms galimybę išvengti susitikimų su blogą įtaką darančiais asmenimis, dalyvauti

savipagalbos grupėse, konsultuotis su priklausomybės ligų specialistais [29].

Kad gautų efektyviausią ir visapusį gydymą, būtina, kad ţmonės sergantys

26

priklausomybės ligomis, kartu su jų gydytojais, parinktų tinkamiausią gydymo kursą dėl jų ir

jų šeimų [30]. Efektyvus gydymas priklauso nuo įvairių faktorių: ţmogaus valios, socialinės

padėties, šeimos palaikymo, ir t.t.

1.4. Priklausomybės ligų gydymo sistema Lietuvoje

Alkoholizmas ir narkomanija – tai paplitusios, itin sunkias pasekmes individo ir

visuomenės gerovei sukeliančios priklausomybės. Sergamumas jomis Lietuvoje

nenumaldomai didėja, o šių ligų gydymas pamaţu tampa vyraujančia psichiatrų darbo

problema. Girtavimas ir narkomanija – vienos daţniausių depresijos, psichozių bei

saviţudybių prieţasčių. Alkoholizmo kontrolę apsunkina tai, jog asmenys priklausomi nuo

alkoholio, vėlai suvokia, jog serga.

Šiuolaikinė pagalba kenčiantiems nuo priklausomybės ligų turi būti teikiama

komandiniu principu, išvien dirbant gydytojams psichiatrams, psichologams, socialiniams

darbuotojams. Gydant priklausomybes siekiama, kad pacientai sugebėtų atsispirti liguistiems

troškimams, kad pozityvus elgesys, gyvenimas be alkoholio ar narkotikų taptų įpročiu, norma.

Išskiriamos šios pagrindinės priklausomybės ligų gydymo kryptys:

medikamentai;

psichoterapinė pagalba;

priklausomybės ligomis sergančių asmenų savitarpio pagalbos grupės;

pozityviai veikianti aplinka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (1994 07 19, Ţin.,

1998, Nr. 112-3099) 19 straipsnio reikalavimais, būtinosios medicinos pagalbos mastą ir

teikimo tvarką šalyje nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Taip

uţtikrinama būtinoji medicinos pagalba visiems asmenims, taip pat narkotines ir

psichotropines medţiagas vartojantiems bei nuo narkotikų ir psichotropinių medţiagų

vartojimo priklausantiems asmenims (turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių

ir psichotropinių medţiagų vartojimo) [32].

27

Gydymo įstaigos, pagal savo kompetenciją, teikia būtinąją medicininę pagalbą, todėl

asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas dėl gretutinių (lydinčių) susirgimų ar

sutrikimų, vykdomas visose Lietuvos gydymo įstaigose. Numatoma, kad asmuo dėl sveikatos

sutrikimų pirmiausia turi kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros

(šeimos gydytojo) paslaugas teikiančią įstaigą. Bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai

terapeutai, gydytojai pediatrai, dirbantys pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros

(šeimos gydytojo) įstaigose, įtarę, kad pacientas serga priklausomybe nuo narkotikų ir

psichotropinių medţiagų vartojimo ar nustatę psichikos bei elgesio dėl narkotinių ir

psichotropinių medţiagų vartojimo sutrikimų simptomus, siunčia pacientą gydytojo psichiatro

konsultacijai.

Labai svarbu nustatyti, kokioje priklausomybės raidos stadijoje asmuo yra. Nuo to

priklauso, kokios pagalbos jam reikia. Priklausomi pacientai daţnai vertinami kaip neturintys

jokios pasveikimo perspektyvos. Nors šiuo metu Lietuvoje yra prieinamos paţangiausios

priklausomybių gydymo metodikos, suteikiančios realias galimybes pasveikti, nauji gydymo

metodai sunkiai skinasi kelią, o gydymo rezultatai ne visada pateisina specialistų, pacientų ir

jų artimųjų lūkesčius [40]. Lietuvoje priklausomybės ligų centrai vadovaujasi Shaffer ir Jones

[31] sukurtas priklausomybės raidos bei sveikimo stadijas bei pagalbos teikimo galimybes (ţr.

lent. 2):

2 lentelė. Priklausomybės raidos bei sveikimo stadijos [31].

Stadijos Galima pagalba, gydymas

1 Priklausomybės gydymas Pirminė prevencija (švietimo ir informacinės

programos, socialinio atsparumo ugdymas)

2 Pozityvios pasekmės Antrinė prevencija (švietimas, konsultavimas,

socialinio atsparumo ugdymas).

3 Negatyvios pasekmės Tretinė prevencija (konsultavimas, psichoterapija,

savipagalbos grupės)

4 Persilauţimas Stacionarinė ir ambulatorinė pagalba

(detoksifikacija, 12 ţingsnių, savipagalba)

5 Aktyvus nutraukimas Reabilitacinės programos, ambulatorinė pagalba

(konsultavimas, pakaitinis gydymas, 12 ţingsnių,

savipagalba)

6 Atkirčio prevencija Ambulatorinė pagalba, 12 ţingsnių, savipagalba,

reabilitacija

28

Tai modelis padedantis suprasti elgesio keitimosi procesą, nes elgesys per vieną dieną

nepakinta. Svarbu įvertinti elgesio keitimosi stadiją ir taikyti atitinkamas intervencijas [34].

2002 metais į Lietuvos gydymo įstaigas dėl priklausomybės ligų kreipėsi per 20000

ţmonių. Dar 380 kreipėsi dėl narkotikų sukeltų sveikatos problemų – perdozavimo, kraujo

uţkrėtimo, pūlinių komplikacijų. Šios pacientų grupės amţiaus vidurkis – 22 metai. Nėra

tikslios statistikos, kiek jaunų ţmonių šiandien Lietuvoje vartoja narkotikus, tačiau specialistų

nuomone, jų yra maţdaug 20-30 tūkstančių [40].

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, pirminio lygio psichinės sveikatos

prieţiūrą 2007 metais Lietuvoje vykdė 85 įstaigos, iš kurių 17 yra psichikos sveikatos centrai,

turintys juridinio asmens statusą, 57 – psichikos sveikatos centrai , esantys pirminės sveikatos

prieţiūros centro sudėtyje [32]. Taip pat priklausomybės ligomis sergantiems asmenims

gydymo paslaugas teikė 5 Priklausomybės ligų centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Panevėţyje ir Šiauliuose.

Gydytojas psichiatras, nustatęs psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozę dėl narkotinių

ir psichotropinių medţiagų priklausomybės, kartu su paciento bendrosios praktikos gydytoju

(terapeutu), asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje dirbančiu psichologu, socialiniu ir (arba)

slaugos darbuotoju sudaro individualų, pacientui priimtiną, priklausomybės ligos gydymo ir

reabilitacijos planą. Gydymo procese dalyvauja paciento šeimos nariai, kuriems teikiamos

psichologo konsultacijos, rengiami psichoterapijos uţsiėmimai grupėse [32].

Daţna neefektyvaus gydymo prieţastis – jo vėlyva pradţia. Priklausomi pacientai

labai retai patys kreipiasi pagalbos į medikus. Pirmieji jų bandymai nutraukti narkotikų

vartojimą daţniausiai remiasi kitų vartotojų “gydymosi” patirtimi ir rekomendacijomis, todėl

praktiškai visada baigiasi nesėkme. Maţa to, tokie eksperimentai daţnai vyksta nenutraukus

ar nepilnai nutraukus narkotikų vartojimą, todėl yra susiję su pavojumi sveikatai ir net

gyvybei. Paprastai priklausomi pacientai į medikus kreipiasi tik po kelių narkotikų vartojimo

metų, kai jau yra visiškai susiformavusi psichinė ir fizinė priklausomybė bei atsiradę

somatinių komplikacijų. Taigi, kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresnio efekto ir

lengvesnių liekamųjų reiškinių galima tikėtis. Tam, kad pradėti gydymą, būtina nustatyti

priklausomybę. Patys pacientai slepia ir neigia narkotikų vartojimą, net esant

nepaneigiamiems argumentams. Daţniausiai priklausomybę pirmieji įtaria paciento artimieji

arba bendrosios praktikos gydytojai, kiti medikai, dėl įvairių prieţasčių konsultuojantys

priklausomus pacientus. Ypač svarbu kuo anksčiau pastebėti priklausomybės simptomus [40].

Nustačius diagnozę ir sudarius gydymo planą, asmenį, sergantį priklausomybės

ligomis, gali gydyti ir bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai terapeutai dirbantys pirminės

29

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose. Jie konsultuojasi su gydytoju psichiatru ir, esant

reikalui, siunčia pacientą pas kitus specialistus. Specializuotą medicinos pagalbą asmenims,

sergantiems priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medţiagų vartojimo, Lietuvoje

teikia priklausomybės ligų centrai esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir

Panevėţyje. Priklausomybės ligų centrai teikia ambulatorines ir stacionarines paslaugas [32].

Diagnozavus priklausomybę, būtina kuo anksčiau pradėti jos kompleksinį gydymą.

Didelis ţingsnis pirmyn yra visuotinis pripaţinimas, kad priklausomybė – tai liga, kurią reikia

gydyti. Šiems ţmonėms reikalingas ne tik pasmerkimas, bet ir pagalba [40].

Nepriklausomai nuo vartojamos narkotinės medţiagos, gydymą sudaro trys

pagrindiniai etapai [40]:

1. Detoksikacija arba fizinės priklausomybės gydymas, – etapas, po kurio pacientui

nebereikia vartoti įprastinių narkotinių medţiagų tam, kad normaliai funkcionuotų kūnas.

Paprasčiau tariant, po detoksikacijos ţmogus jau gali gyventi be narkotikų. Tačiau

detoksikacija, nepriklausomai nuo jos formų neturi įtakos ilgalaikiam prikausomybės gydymo

rezultatui. Tam reikalingi asmenybės pokyčiai, kurie formuojami antrajame gydymo etape.

2. Reabilitacija arba psichologinės priklausomybės gydymas – etapas, kurio metu

pacientas mokosi blaivios gyvensenos, palaipsniui keičiasi jo asmenybė. Siekiamas rezultatas

– kad PAM vartojęs ţmogus sąmoningai jų nevartotų, išmoktų valdyti savo psichologines

reakcijas, priprastų prie atsakomybės uţ savo veiksmus.

3. Resocializacija – grįţimas į visuomenę. Šis etapas daţnai derinamas su reabilitacija.

Tai – ne medikų, o socialinių darbuotojų veiklos sritis.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 metais priklausomybės ligų

centrų stacionariniuose skyriuose iš viso gydėsi 15378 asmenys, iš jų 14353 dėl psichikos ir

elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (16 asmenų iki 18 metų). Dėl psichikos ir elgesio

sutrikimų, vartojant opioidus – 648 asmenys, iš jų 121moteris ir 19 asmenų iki 18 metų

amţiaus [32].

Nepilnamečiams, piktnaudţiaujantiems alkoholiu, narkotinėmis, bei kitomis psichiką

veikiančiomis medţiagomis, specializuotą medicinos pagalbą teikia Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos, Panevėţio priklausomybės ligų centrai, kuriuose yra įsteigti specialūs vaikų

skyriai. Nuo 2007 metų kovo mėnesio Kauno priklausomybės ligų centre veikia ilgalaikės

psichoterapinės reabilitacijos skyrius vaikams ir paaugliams [32].

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėţio priklausomybės ligų centrams 2007 metais iš

Valstybės biudţeto buvo skirta 7 834,8 tūkst. litų. Vilniaus priklausomybės ligų centras

finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudţeto. Taip pat Priklausomybės ligų

30

programai, kurioje dalyvauja visi penki priklausomybės ligų centrai, iš privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudţeto 2007 metais skirta 1738,9 tūkst. litų [32].

Priklausomybės ligos Lietuvoje gydomos ne tik vaistais, bet taikomas ir gydymas be

vaistų – anoniminių narkomanų (alkoholikų) programos, dvylikos ţingsnių programos,

Minesotos programos, kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija. Priklausomybės

ligų centruose teikiamos trumpalaikės ir ilgalaikės psichoterapinės reabilitacijos paslaugos.

Pakaitinis gydymas – asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, gydymas pakaitiniais

vaistiniais preparatais [32]. Kai kurių autorių nuomone [40], ilgalaikės pakaitinės terapijos

metodika gydant metadonu, buprenorfinu - nėra gydymas tikrąja to ţodţio prasme. Pirminis

tokių programų tikslas – ne gydyti priklausomą asmenį, o sumaţinti potencialią jo keliamą

ţalą visuomenei.

Lietuvoje asmenims, turintiems priklausomybę nuo opioidų, pakaitinis gydymas

pradėtas taikyti 1995 metų rugsėjo mėnesį, Sveikatos apsaugos ministerijai reglamentavus

tvarką. Pakaitinis gydymas taikomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėţyje,

Druskininkuose. Gydymas metadonu 1997 metais buvo skiriamas 184 pacientams, 2001

metais – 344, 2002 metais – 436. Nuo to laiko pakaitinio gydymo pacientų skaičius

stabilizavosi. 2007 metais besigydančiųjų buvo 381 asmuo, o 2008 metais – 395 [32].

Pakaitinis gydymas ir jo efektyvumas yra plačiai ištirtas gerai išsivysčiusiose šalyse,.

tačiau besivystančiose šalyse, šių tyrimų trūksta [32].

31

II. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2. 1. Tiriamojo darbo eiga

1. Anketa sudaryta pacientų apklausai atlikti.

2. Pasirinktas anoniniminės apklausos metodas ir tiriamoji imtis.

3. Atlikta anketinė anoniminė pacientų apklausa.

4. Atlikta gautų anketinių duomenų statistinė analizė.

5. Pateiktos išvados ir praktinės rekomendacijos.

Tyrimas atliktas 2009 m. liepos – 2010 m. sausio mėnesiais. Tyrimo metu naudotas

vienmomentis anoniminės apklausos metodas. Buvo apklausiami priklausomybės ligų centrų

pacientai.

Tyrimas vykdytas visuose 5 Lietuvos priklausomybių ligų centruose. Remiantis

Lietuvos priklausomybių ligų centrų pateiktų ataskaitų duomenimis nuo 2008 m. sausio 1 d.

iki 2009 m. sausio 1 d. viso buvo registruota 5674 priklausomybės ligų centruose registruotų

pacientų. Kad teisingai pasirinkčiau imtį, kai populiacija yra baigtinė ir ţinomas jos tūris,

naudojau šią formulę:

N

z

N

zn

111

12

2

2

.

Čia – poţymio daţnis (imamas 0,5, jei nėra ţinomas iš ankstesnių tyrimų arba tiriant daug

poţymių), z - normaliojo skirtinio N(0,1) 2

1 P kvantilis (pasikliovimo lygmuo pasirenkamas

95,0P , tada 96,1z ), - poţymio daţnumo įvertinimo tikslumas (maksimali

(absoliutinė) paklaida, pasirenkama 0,05), N – populiacijos tūris.

Pagal šią formulę paskaičiuota, kad norint reprezentuoti generalinę aibę man maţiausiai

reikia apklausti 360 priklausomybės ligomis sergančius asmenis.

32

Viso buvo išdalintos 450 anketos, sugrįţo – 397, tolesnėje statistinėje analizėje buvo

naudotos 360 teisingai uţpildytos anketos (37 atmestos,dėl netinkamo uţpildymo). Tinkamų

anketų atsako daţnis 80,0 proc.

Dėl apklausos vykdymo buvo gautas ţodinis leidimas iš Priklausomybių ligų centrų

vadovų. Anketos pacientams buvo dalinamos tiesiogiai per administratorius ir gydytojus, t.y.

kiekvienam atėjusiam į konsultaciją pacientui.

Viso anketą sudarė 31 klausimas. Anketa buvo sudaryta remiantis Lietuvos ir uţsienio

literatūros šaltiniais. Anketoje respondentams pateikti klausimai, kuriais remiantis buvo

vertinamas respondentų pasitenkinimas ir prieinamumas gauti priklausomybių ligų centruose

paslaugas.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 ir MS Excel programas. Ryšiai

tarp poţymių buvo vertinami chi (x ²) kvadrato kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls).

Skirtumai tarp atitinkamų duomenų (dominančių grupių, pavyzdţiui, vyrų ir moterų,

gyvenamosios vietos, išsilavinimo, priklausomybės rūšies ir t.t.) laikomi reikšmingi (arba

poţymiai yra priklausomi), kai klaidos tikimybė p<0,05 (p < 0,05 – statistiškai reikšminga, p

< 0,01 – labai reikšminga, p < 0,001 - ypač reikšminga). Norint nustatyti dviejų dydţių

skirtumas reikšmingas buvo skaičiuojamas z-koeficientas.

2.2. Tiriamųjų aprašymas

Ţmonių poţiūriui, pasitenkinimui gaunamos paslaugomis, motyvacijai turi įtakos

įvairūs socialiniai tiriamųjų parametrai. Tyrime buvo fiksuojami socialiniai demografiniai

rodikliai - tiriamųjų amţius, išsilavinimas, socialinė padėtis bei priklausomybės tipas.

Viso tyrime dalyvavo 360 respondentų 252 vyrai ir 108 moterys (atitinkamai 70,0 proc.

ir 30 proc.). Tiriamųjų amţius pasiskirstęs sekančiai (ţr. lent. 3):

33

3 lentelė. Tiriamųjų skirstinys pagal amžių.

Amţius Respondentų skaičius proc./n

18-30 m. 17,5/63

31-40 m. 25,8/93

41-50 m. 28,3/102

51-60 m. 21,7/78

61 m. ir daugiau 6,7/24

Viso 100,0/360

Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių priklausomybės ligų centro pacientų gyveno mieste

(58,3 proc.), o 41,7 proc. buvo rajono gyventojai. Kas antras apklaustasis buvo bedarbis (53,3

proc.), o 46,7 proc. -dirbantys. Daugiau nei ¾ (78,3 proc.) respondentų teigė,kad į

priklausomybės ligų centrą kreipėsi išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui, o kita dalis

(21,7 proc.) – nuo narkotinių medţiagų.

Daugiau nei pusė respondentų buvo įgiję vidurinį/nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 17,5

proc. turėjo aukštesnįjį ir tik 12,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų buvo įgiję aukštąjį

išsilavinimą (ţr. lent.4).

4 lentelė. Tiriamųjų skirstinys pagal išsilavinimą.

Išsilavinimas Respondentų skaičius proc./n

Pagrindinis (3-4 kl.) 8,3/30

Nebaigtas vidurinis (iki 9 kl.) 13,3/48

Vidurinis 23,3/84

Spec. vidurinis 25,0/90

Aukštesnysis 17,5/63

Aukštasis 12,5/45

Viso 100/360

Siekiant gauti reikšmingus rezultatus respondentų sociodemografiniai duomenys buvo

pergrupuoti į stambesnes grupes. Respondentai pagal amţių buvo suskirstyti į tris kategorijas.

34

Pirma kategorija – gyventojai iki 30 metų, 31-50 metų, bei trečia kategorija – gyventojai 51

metų ir vyresni.

Respondentai pagal išsilavinimą padėtį buvo suskirstyti į tris kategorijas. Pirma

kategorija – respondentai turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą, antra kategorija –

respondentai turintys aukštesnįjį išsilavinimą ir trečia - respondentai turintys aukštąjį

išsilavinimą.

35

III. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimo, vertinančio priklausomybės ligomis sergančių asmenų

kreipimosi į priklausomybės ligų centrus aplinkybes ir pasitenkinimą gaunamomis

paslaugomis.

3.1. Priklausomybės ligomis sergančių asmenų sunkumai kreipiantis į

priklausomybės ligų centrus

Priklausomybės ligų centruose teikiamos paslaugos turintiems priklausomybę tiek

alkoholiui, tiek narkotinėms medţiagoms. Kadangi ne visi centrai turi priklausomybės nuo

opioidų pakaitinio gydymo metadonu (buprenonorfinu, naltreksonu) programas, tai

priklausomybę narkotinėms medţiagoms turinčių respondentų skaičius buvo maţesnis nei

priklausomybę alkoholiui turinčių asmenų.

Siekiant išsiaiškinti dėl kokios priklausomybės rūšies daţniausiai į priklausomybės

centrą gydytis atvyko respondentai, tiriamųjų buvo klausiama dėl kokios medţiagos vartojimo

jie kreipėsi į šį priklausomybės ligų centrą. Net ¾ (78,4 proc.) respondentų į priklausomybės

ligų centrus kreipėsi pagalbos tikėdamiesi išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio,

penktadalis (21,6 proc.) tikėdamiesi išsigydyti priklausomybę nuo narkotikų (ţr. pav. 4).

36

4 pav. Respondentų, besigydančių priklausomybės ligų centre skirstinys (procentais)

atsižvelgiant į priklausomybės rūšį.

2009 metais atliktame tyrime “Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo paplitimas

Lietuvoje 2004 ir 2008 metais“ buvo nustatyta, kad alkoholinius gėrimus vartojo didesnė dalis

jaunesnių (68,9 proc.) nei vyresnių (56,6 proc.) respondentų [42].

Vertinant besikreipusių, dėl kurios nors priklausomybės, į priklausomybės centrus

respondentų amţių nustatyta, kad vyresnio amţiaus tyrimo dalyviai (respondentai nuo 31- 50

m. ir virš 51 m.) statistiškai reikšmingai daugiau į priklausomybės centrą kreipėsi siekdami

išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio (atitinkamai p=0,008 ir p=0,05). Respondentai iki 30

m. reikšmingai daţniau nei respondentai vidutinio amţiaus ar vyresnio nei 51 m. amţiaus į

priklausomybės centrą kreipėsi siekdami išsigydyti priklausomybę nuo narkotinių medţiagų

(atitinkamai p=0,008 ir p=0,05) (ţr. lentelė 5).

37

5 lentelė. Respondentų skirstinys atsižvelgiant į besikreipusiųjų dėl kurios nors

priklausomybės rūšies ir respondentų amžiaus struktūrą.

Priklausomybės

rūšis

Iki 30 m.

(proc./n)

31-50 m.

(proc./n)

Virš 51

m.

(proc./n) Reikšmingumas

Alkoholis 61,6/96 88,4/90＊

94,1/96＊

＊

＊- p=0,008

＊＊-p=0,05

Narkotikai 38,5 /60 11,8/12＊＊＊

5,9/6＊＊

＊＊

＊＊＊- p=0,008

＊＊＊＊- p=0,008

Viso 100/156 100/102 100/102 360

＊ - lyginant su respondentais, kurių amţius iki 30 m.

＊＊ - lyginant su respondentais, kurių amţius iki 30 m

＊＊＊lyginant su respondentais, kurių amţius iki 30 m.

＊＊＊＊ - lyginant su respondentais, kurių amţius iki 30 m.

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp priklausomybės rūšies ir kitų jų

sociodemografinių respondentų charakteristikų (lyties, gyvenamosios vietos, socialinės

padėties, išsilavinimo) nenustatyta.

Į klausimą „ar teko anksčiau gydytis priklausomybės ligas kitose panašaus pobūdţio

gydymosi įstaigose?“ 55,0 proc. apklausos dalyvių atsakė teigiamai, o 45,0 proc. respondentų

teigė, kad priklausomybės ligų kitose gydymo įstaigose neteko gydytis (ţr. pav. 5).

5 pav. Respondentų skirstinys (procentais) atsižvelgiant į priklausomybės ligų gydymą kitose

panašaus pobūdžio gydymosi įstaigose.

38

Anksčiau besigydančių respondentų skaičių įtakoja ir ligos atkirtis. Nemaţa dalis

apklaustųjų priklausomybės ligų centruose gydosi pakartotinai.

Vadovaujantis pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymu, informacija apie

paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą bei kitą asmeninio pobūdţio

informacija yra konfidenciali [43]. Į priklausomybės ligų centrus pagalbos besikreipiantys

asmenys patys renkasi kam gali būti teikiama informacija gydymo laikotarpiu. Daţniausiai

priklausomybę sergančius ţmones priklausomybės centruose lankė jų šeimos nariai (69,2

proc.), beveik trečdalį (32,5 proc.) aplanko draugai, penktadalį (20,8proc.) - giminės, o net

19,2 proc. priklausomybę sergančius ţmonių, teigė, kad jie neturi lankytojų, t.y. jų niekas

nelanko (ţr. pav. 6).

6 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į jų lankytojus.

Atliekant tyrimą respondentų buvo klausiama, „ar buvo sunkumų patenkant į

priklausomybės ligų centrus?“. Beveik pusė (45,8 proc.) respondentų nurodė, kad jiems

nebuvo sunkumų patekti į šį priklausomybės ligų centrą, ketvirtadaliui (25,0 proc.)

besigydančių priklausomybę pacientų buvo sunku, ir 29,2 proc. dalyvavusių apklausoje

respondentų teigė, kad į šį klausimą negali atsakyti (ţr. pav. 7). Apsvaigę nuo psichoaktyvių

medţiagų asmenys ne visada patys gali paprašyti pagalbos. Todėl uţ juos tai padaro artimieji,

draugai ir t.t.

39

7 pav. Respondentų skirstinys (procentais) atsižvelgiant į deklaruotą sunkumą patenkant į

priklausomybės ligų centrą.

Respondentų daţniausiai minimi sunkumai: pinigų stygius (20,6 proc.), neţinojimas,

kad tokie centrai egzistuoja (25,4 proc.), ilgos eilės (20,6 proc.) bei kiti sunkumai.

Priklausomybės ligų centrų kainos taip pat yra reglamentuojamos valdančiųjų institucijų

nurodymais.

Reikšmingai skyrėsi apklausos dalyvių nurodyti sunkumai (siekiant patekti į šį

priklausomybės ligų centrą) nuo į priklausomybės centrą besikreipusių asmenų

priklausomybės rūšies. Nustatyta, kad respondentai, kurie į priklausomybės centrą kreipėsi

tikėdamiesi išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio reikšmingai daţniau nei respondentai,

kurie gydėsi priklausomybę nuo narkotikų, nurodė sunkumą - ilgos eilės (χ² =4,508, p=0,044),

bei kitus sunkumus (χ² =5,020, p=0,03). Reikšmingai apklausos dalyvių nurodyti sunkumai:

pinigų stygius dėl brangiai kainuojančių paslaugų (χ² =2,346, p=0,11) bei neţinojimas, kad

tokie centrai yra (χ² =3,1645, p=0,51) nuo priklausomybės rūšies statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (ţr. pav. 8).

40

＊ - p = 0,044 lyginant su respondentais, turinčiais priklausomybę alkoholiui.

＊＊ - p = 0,003 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui.

8 pav. Respondentų skirstinys (procentais) atsižvelgiant į sunkumus patenkant į

priklausomybės ligų centrą ir priklausomybės rūšį.

Priklausomybės ligos pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų

klasifikaciją TLK - 10 priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimams [44]. Tyrimo metu

respondentai nurodė prieţastis, kodėl jie delsė ir nesikreipė anksčiau į priklausomybės ligų

centrą. Daţniausiai minimos prieţastys, tai nenoras pripaţinti savo problemas ir pinigų

stygius (brangiai kainuojančios paslaugos) (atitinkamai 22,2 proc. ir 22,2 proc. respondentų),

6,9 proc. nesikreipė anksčiau, nes buvo bijojo šeimos poţiūrio, kita dalis respondentų bijojo

hospitalizavimo (5,6 proc.) bei jautė baimę dėl anonimiškumo neuţtikrinimo (5,6 proc.) (ţr.

pav. 9).

41

9 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į kreipimosi į priklausomybės ligų centrą

delsimo priežastis.

Asmens sveikatos prieţiūra vertinama per prieinamą sudarančias sąlygines dimensijas:

ekonominį (finansinį), organizacinį, komunikacinį, fizinį ir net psichologinį.

Vertinant apklausos dalyvių nurodytas prieţastis (dėl ko jie delsė ir nesikreipė

anksčiau į priklausomybės ligų centrą) pagal jų priklausomybės rūšį nustatyta, kad

reikšmingai daugiau pacientų priklausomų nuo alkoholio lyginant su priklausomais nuo

narkotikų į priklausomybės ligų centrą nesikreipė dėl pinigų stygiaus (brangiai kainuojančių

paslaugų) (29,6 proc. ir 0,0 proc.) (χ²=6,857, p=0,005), o reikšmingai daugiau respondentų

priklausomų nuo narkotikų lyginant su priklausomais nuo alkoholio į priklausomybės centrą

nesikreipė, nes jautėsi neuţtikrinti dėl anonimiškumo (atitinkamai 16,7 proc. ir 1,9 proc.) (χ²

=5,647, p=0,046) (ţr. pav. 10). Anonimiškumą gydantis reglamentuoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybės išleistas įsakymas „Dėl pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo“. Taip pat

Sveikatos prieţiūros įstaigų informacijos apie narkologinius ligonius, asmenis,

piktnaudţiaujančius psichiką veikiančiomis medţiagomis, sveikatos būklę, jos prognozės,

suteiktas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikimo tvarka numato, jog uţ pateikiamų

ţinių kofidencialumą atsako įstaigų darbuotojai arba asmenys kurie gauna informaciją [45].

Čia taip pat nurodomos įstaigos, kurioms pagal raštiškus uţklausimus teikiama informacija

apie paciento sveikatos būklę.

42

＊ - p = 0,005 lyginant su respondentais, turinčiais priklausomybę alkoholiui.

＊＊ - p = 0,046 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui.

10 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į kreipimosi į priklausomybės ligų centrą

delsimo priežastis ir respondentų priklausomybės rūšį.

Atsiţvelgiant į sunkią Lietuvos ekonominę padėtį buvo siekta suţinoti kokius

sunkumus nurodė dirbantys ir darbo neturintys pacientai. Tyrimo duomenimis daugiau

bedarbių nei dirbančių respondentų (priklausomybės centre besigydančių asmenų) teigė, kad į

priklausomybės ligų centrus anksčiau nesikreipė dėl pinigų stygiaus (χ² =10,39, p=0,001),

kitos respondentų delsimo prieţastys socialinės padėties atţvilgiu reikšmingai nesiskyrė (ţr.

lent. 6).

43

6 lentelė. Respondentų dalis atsižvelgiant į kreipimosi į priklausomybės ligų centrą delsimo

priežastis ir jų socialinę padėtį.

Delsimo prieţastys

Dirbantis

(proc./n)

Bedarbis

(proc./n) Reikšmingumas

Nenoras pripaţinti savo

problemas 28,2/33 15,2/15 p=0,146,

Baimė dėl hospitalizavimo 5,1/6 6,1/6 p=0,627,

Neuţtikrintumas dėl

anonimiškumo 7,7/9 3,0/3 p=0,373,

Šeimos narių poţiūris 7,7/9 6,1/6 p=0,58,

Pinigų stygius (brangiai

kainuojančios paslaugos) 7,1/9 39,4/39＊ p=0,001,

＊ - lyginant su dirbančiais

3.2. Priklausomybės ligų centrų bendradarbiavimo su kitomis gydymo įstaigomis

ypatumai

Respondentai turėjo nurodyti asmenis ar institucijas, kurios juos paskatino kreiptis į

priklausomybės ligų centrą. Daugiau nei trečdalis (36,7 proc.) respondentų teigė, kad gydytis

priklausomybės ligas nusprendė patys, trečdalį (31,7 proc.) respondentų - atvedė jų šeimos

nariai, 15 proc. apklausos dalyvių teigė, kad juos kreiptis į priklausomybės ligų centrą

paskatino ateiti jų šeimos gydytojas, 8,3 proc. - socialinių tarnybų institucijos, net 4,2 proc.

respondentų teigė, kad jiems gydytis priklausomybės ligas pasiūlė darbdavys (ţr. pav. 11).

44

11 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į veiksnius paskatinusius kreiptis į

priklausomybės ligų centrą.

Vertinant respondentų nuomonę apie tai kas juos paskatino kreiptis į priklausomybės

ligų centrą pagal amţių, nustatyta, kad reikšmingai daugiau vyresnių respondentų, (kurie buvo

vyresni nei 51 m.) lyginant su vidutinio amţiaus respondentais (kurių amţius nuo 31 m. iki 50

m.) teigė, kad juos kreiptis pagalbos į priklausomybės ligų centrą paskatino socialinių tarnybų

institucijos (atitinkamai 14,7 proc. ir 0,0 proc.) (p=0,023). Kiti respondentus gydytis

rekomendavę / paskatinę asmenys ar institucijos reikšmingai respondentų amţiaus atţvilgiu

nesiskyrė (ţr. pav. 12).

45

＊ - p = 0,023 lyginant respondentus, kurių amţius 31-50 m.

12 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į veiksnius paskatinusius kreiptis į

priklausomybės ligų centrą bei respondentų amžių.

Taip pat reikšmingai daugiau į priklausomybės ligų centrus savo noru kreipėsi mieste

gyvenantys respondentai, lyginant su kaime gyvenančiais (atitinkamai 45,7 proc. ir 24,0

proc.) (χ² =5,922, p=0,012). Tarp kitų veiksnių (giminės, draugai, darbdavys, šeimos nariai,

socialinių tarnybų institucijos ir šeimos gydytojas), paskatinusių respondentus kreiptis į

priklausomybės ligų centrus gydytis priklausomybę, statistiškai reikšmingų sąsajų

gyvenamosios vietos atţvilgiu nenustatyta (p ＞0,05) (ţr. pav. 13).

46

＊ - p = 0,012 lyginant su gyvenančiais kaime

13 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į veiksnius paskatinusius kreiptis į

priklausomybės ligų centrą ir gyvenamą vietą.

Apibendrinus respondentų nuomonę galima teigti, kad reikšmingai skyrėsi

darbdavių bei giminių ir draugų siūlymai kreiptis į priklausomybių ligų centrą pagal

respondentų išsilavinimą (ţr. lent. 7). Giminės ar draugai reikšmingai daţniau paskatina į

priklausomybės ligų centrus pagalbos kreiptis respondentus, kurių išsilavinimas aukštesnysis

nei aukštąjį išsilavinimą turinčius. Respondentai turintys nebaigtą vidurinį reikšmingai

daţniau gydytis nori paskatinti darbdavių, nei aukštesnįjį išsilavinimą turintys.

47

7 lentelė. Respondentų dalis atsižvelgiant į veiksnius paskatinusius kreiptis į

priklausomybės ligų centrą ir išsilavinimą.

Veiksniai

Nebaigtas

vidurinis/vidur

inis (proc./n)

Aukštesnysis

(proc./n)

Aukštasis

(proc./n) Reikšmingumas

Šeimos (BP)

gydytojas 11,1/28 13,7/21 33,3/15

Χ² =4,660,

p=0,097

Socialinių tarnybų

institucija 5,6/9 13,7/21 0,0/0

Χ² =3,850,

p=0,146

Šeimos nariai 40,7/66 19,6/30 40,0/18

Χ² =5,963,

p=0,051

Kreipėsi savo noru 33,3/54 37,3/57 46,7/21

Χ² =0,912,

p=0,634

Darbdavys 9,3/15＊ 0,0/0 0,0/0

Χ² =6,377,

p=0,041

Giminės, draugai 18,5/30 23,5/36＊＊ 0,0/0

Χ² =4,288,

p＝0,031

＊ - p ＝ 0,041, lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą turinčiais.

＊＊ - p ＝ 0,031, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais.

Taip pat nustatyta, kad socialinės tarnybos institucijos reikšmingai daţniau skatino

darbo neturinčius respondentus gydytis nuo priklausomybės ligų nei dirbančius respondentus

(16,1 proc.ir 1,6 proc.) (χ² =8,231, p=0,004). Vyresnio amţiaus asmenims daţnai prireikia

socialinių institucijų pagalbos. Jų pagalba skiriama šeimoms kuriose piktnaudţiaujama

alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medţiagomis.

Savo noru į priklausomybės centrus daţniau kreipėsi asmenys priklausantys nuo

narkotikų nei nuo priklausantys nuo alkoholio (atitinkamai 69,2 proc. ir 27,6 proc. ) (χ²

=15,157, p=0,000), o šeimų narių paskatinti daţniau buvo priklausomybę nuo alkoholio nei

nuo narkotikų besigydantys respondentai (atitinkamai 38,3 proc.ir 7,7 proc.) (χ² =8,816,

p=0,002) (ţr. pav. 14).

48

＊ – p = 0,004 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui

＊＊ – p = 0,002 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui

14 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į veiksnius paskatinusius kreiptis į

priklausomybės ligų centrą ir priklausomybės rūšį.

Daţniausiai respondentai informaciją, apie priklausomybės ligų centrą, gavo iš artimų

ţmonių: draugų bei giminių, šiek tiek maţiau iš sveikatos prieţiūros įstaigų (savo šeimos

gydytojo bei kitų gydymosi įstaigų), šiek tiek nei dešimtadalis (12,5 proc.) informacijos apie

priklausomybės ligų centrą susirado patys ieškodami internete ar iš informacinių pranešimų

(9,2 proc.), net 5,8 proc. respondentai informaciją apie priklausomybės ligų centrą gavo iš

darbdavių (ţr. pav. 15). Informacija apie priklausomybės ligų centrus yra laisvai prieinama

visiems norintiems gydytis. Kontaktus galima rasti tiek internete, tiek paskambinus į

informacines tarnybas.

49

15 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į tai iš kur gavo informaciją.

Informaciją apie priklausomybės ligų centrą iš draugų reikšmingai daugiau gavo

vidutinio amţiaus respondentai lyginant su vyresnio amţiaus respondentais (35,3 proc. ir 5,9

proc.) (p=0,004) daugiau iš informacinių pranešimų apie priklausomybių centrą taip pat

suţinojo vidutinio amţiaus respondentai nei respondentai iki 30 m. (atitinkamai 14,7 proc. ir

1,9 proc.) (p=0,025) (ţr. lent. 8).

8 lentelė. Respondentų dalis atsižvelgiant į informacijos šaltinius apie priklausomybės ligų

centrą pagal amžių.

Informacijos

šaltiniai

Iki 30 m.

(proc.)

31-50 m.

(proc.)

Virš 51 m.

(proc.) Reikšmingumas

Internete rado patys 15,4/24 8,8/9 11,8/12 Χ² =0,833, p＝0,659

Iš darbdavių 3,8/6 5,9/6 8,8/9 Χ² =0,927, p＝0,629

Iš draugų 25,0/39 35,3/36 5,9/6＊ Χ² =8,762, p＝0,013

Iš giminių 17,3/27 17,6/18 29,4/30 Χ² =2,118, p＝0,374

Iš informacinių

pranešimų 1,9/3 14,7/15＊＊ 14,7/15 Χ² =5,783, p＝0,032

Iš savo šeimos

gydytojo 19,2/12 11,8/12 14,7/15 Χ² =0,905, p＝0,636

Kitose gydymo

įstaigose 21,2/33 5,9/6 17,6/18 Χ² =3,715, p＝0,156

50

＊ - p = 0,004, lyginant su 31-50 m. respondentais.

＊＊ - p = 0,002, lyginant su iki 30 m. respondentais

Reikšmingai daugiau dirbančių respondentų nei bedarbių teigė, kad jie informaciją

apie priklausomybės ligų centrą gavo iš darbdavių (10,9 proc. ir 0,0 proc.) (χ² =6,504,

p=0,01). Kiti informacijos šaltiniai pagal respondentų socialinį statusą nesiskyrė (p ＞0,05).

Reikšmingai daţniau iš draugų informaciją apie priklausomybių ligų centrą gavo

priklausomybę nuo narkotikų nei nuo alkoholio besigydantys respondentai (42,3 proc. ir 17,0

proc.) (χ² =7,468 p=0,009), o iš giminių reikšmingai daţniau informaciją gavo besigydantys

priklausomybę nuo alkoholio respondentai (χ² =3,475, p=0,049) (ţr. pav. 16).

.

＊ - p = 0,049 lyginant su turinčiais priklausomybę narkotinėms medţiagoms.

＊＊ - p = 0,009 lyginant su turinčiais priklausomybę narkotinėms medţiagoms.

16 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į informacijos šaltinius apie

priklausomybės ligų centrą ir priklausomybės rūšį.

Respondentams buvo pateiktas klausimas „ar kitose gydymosi įstaigose buvo

pasiūlytas specialus gydymas jų priklausomybės ligoms gydyti?“. Apibendrinus respondentų

nuomones nustatyta, kad tik 37,5 proc. respondentams buvo pasiūlytas specialus gydymas

priklausomybės ligoms gydyti, 22,5 proc. teigė, kad buvo pasiūlyta kreiptis į priklausomybės

51

ligų centrus, 27,5 proc. - nebuvo pasiūlytas specialus gydymas ir tik 12,5 proc. respondentų

teigė, kad jiems buvo suteikta informacija apie priklausomybės ligas ir jų ţalą (ţr. pav. 17).

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kitose gydymosi įstaigose buvo pasiūlyto

specialaus gydymo ir respondentų sociodemografinių charakteristikų (lyties, gyvenamosios

vietos, socialinės padėties, išsilavinimo) bei priklausomybės rūšies, nenustatyta.

17 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į kitų gydymo įstaigų pasiūlytas

priemones jų priklausomybės ligoms gydyti.

37,5 proc. priklausomybę besigydančių pacientų teigė, kad jiems kitose gydymosi

įstaigose buvo suteikti tik kontaktiniai duomenys apie priklausomybės ligų centrus, trečdaliui

(33,4 proc.) apie priklausomybės ligų centrus pakankamai aiškiai suteikė informaciją, 25,8

proc. respondentų teigė, kad jiems nebuvo aiškiai ir išsamiai suteikta informacija apie

priklausomybės ligų centrus, o 3,3 proc. respondentų į šį klausimą negalėjo atsakyti, nes

nebuvo konsultacijos kitose gydymo įstaigose (ţr. pav. 18). Vykstančios permainos Lietuvos

sveikatos sistemoje įtakoja ir norinčių gydytis ar besigydančiu specifines ligas pasiskirstymą

gydymo įstaigose. Ligoninėse ar kitose gydymo įstaigose gali būti suteikiama skubioji

medicinos pagalba. Priklausomybės ligų gydymas nėra neatidėliotina medicinos pagalba.

52

18 pav. Respondentų skirstinys (procentais) atsižvelgiant į kitų gydymo įstaigų jiems pateiktą

informaciją apie priklausomybės ligų centrus.

84,9 proc. respondentų priklausomybės ligų centro darbuotojai suteikė informaciją kur

galimas tęstinis priklausomybės ligų gydymas, o 15,1 proc. priklausomybę besigydantiems

respondentams ši informacija nebuvo suteikta.

Siekiant išsiaiškinti, kitų gydymo įstaigų dalyvavimą suteikiant pagalbą,

priklausomybės ligomis sergantiems asmenims respondentų buvo klausiama: “kokias

paslaugas nuo priklausomybės ligų suteikė kitos gydymo įstaigos?“. Nustatyta, kad 84,2 proc.

respondentai teigė, kad sulaukė pagalbos siekiant išsigydyti priklausomybės ligą, o 15,8 proc.

respondentų jokios pagalbos nesuteikta.

Daugiausiai kitų gydymo įstaigų suteikiamos paslaugos buvo medikamentinė pagalba

bei informacijos pateikimas ir respondentų nukreipimas kur galima gauti pagalbos, kita dalis

respondentų teigė, kad kitose gydymo įstaigose jie gavo socialinio darbuotojo bei psichologo

(15,8 proc. ir 5,0 proc.) paslaugas (ţr. pav. 19).

53

19 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į kitų gydymo įstaigų suteiktas

paslaugas.

Reikšmingai daugiau vyrų nei moterų teigė, kad kitos gydymo įstaigos jiems suteikė

medikamentinę paslaugą (atitinkamai 34,5 proc. ir 16,7 proc.) (χ² =3,890, p=0,037). Tarp kitų

gydymo įstaigų suteiktų paslaugų (informacijos suteikimas, socialinio darbuotojo bei

psichologo konsultacijos) bei kitų respondentų sociodemografinių duomenų reikšmingų ryšių

nenustatyta (ţr. pav. 20).

＊- p=0,037 lyginant su vyrais.

20 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į kitų gydymo įstaigų suteiktas paslaugas

ir lytį.

54

3.3. Priklausomybės ligų centrų priklausomiems asmenims teikiamų paslaugų

ypatumai

Dauguma respondentų (85,8 proc.) priklausomybės centre besigydančių asmenų

ţinojo jų centre teikiamas paslaugas, o kita dalis 14,5 proc. - neţinojo teikiamų paslaugų

priklausomybės ligų centre. Paslaugų neţino daţniausiai tie asmenys, kurie priklausomybės

ligų centre pirmą kartą ir kuriuos nukreipė artimieji.

Beveik pusei respondentų priklausomybių centre buvo teikiamos abstinencijos

sindromo gydymas stacionare paslaugos, kas trečiam respondentui ir jo šeimos nariams buvo

teikiama psichologo konsultacija. Taip pat penktadalis respondentų gavo abstinencijos

sindromo gydymo ambulatoriškai paslaugas. Maţiausiai teikiamos buvo socialinio darbuotojo

konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams, hipnoterapija bei taikyta Minesotos programa

(ţr. pav. 21).

21 pav. Respondentų dalis (procentais) atsižvelgiant į priklausomybės ligų centre suteiktas

paslaugas.

Asmenims norintys gauti pagalbą dėl jų priklausomybės tam tikrai psichiką

veikiančiai medţiagai, priklausomybės ligų centruose siūloma nemaţai paslaugų. Daugiausiai

55

priklausomybės ligų centruose suteikiamos yra abstinencijos sindromo gydymas stacionare,

bei abstinencijos sindromo gydymas ambulatoriškai bei psichologo konsultacija. Šias

paslaugas daţniausiai gauna priklausomybę alkoholiui turintys asmenys.

Vertinant priklausomybių centre teikiamų paslaugų pasiskirstymą pagal respondentų

lytį nustatyta, kad reikšmingai daugiau vyrų nei moterų teigė, kad jiems buvo taikoma

hipnoterapija (atitinkamai 10,7 proc. ir 0,0 proc.) (χ² =4,170, p=0,035). Tarp kitų

priklausomybių centre teikiamų paslaugų ir tiriamųjų lyties, reikšmingų skirtumų nerasta (ţr.

lent. 9).

9 lentelė. Respondentų dalis atsižvelgiant į priklausomybės ligų centre suteiktas paslaugas ir

lytį.

Suteiktos paslaugos

Vyras

(proc./n)

Moteris

(proc./n) Reikšmingumas

Abstinencijos sindromo gydymas

ambulatoriškai 19,0/48 33,3/36 p=0,074

Abstinencijos sindromo gydymas

stacionare 47,6/120 44,4/48 p=0,453

Psichologo konsultacija pacientui ir

jo šeimos nariams 32,1/51 22,2/24 p=0,191

Psichiatro konsultacija 17,9/45 8,3/9 p=0,144

Minesotos programa 11,9/30 2,8/3 p=0,102

Socialinio darbuotojo konsultacija

pacientui ir jo šeimos nariams 6,0/15 0,0/0 p=0,321

Priklausomybės nuo opioidų

pakaitinis gydymas metadonu

(buprenonorfinu, naltreksonu) 20,2/51 16,7/18 p=0,428

Hipnoterapija 10,7/27＊ 0,0/0 p=0,035

„ Torpedos“ 13,1/11 13,9/5 p=0,55

＊- p=0,035 lyginant su moterimis.

Nustatyta, kad asmenims priklausomiems nuo alkoholio reikšmingai daugiau nei

priklausomiems nuo narkotikų buvo taikyta abstinencijos sindromo gydymo stacionare,

psichiatro bei psichologo konsultacija pacientui ir jo šeimos nariams paslauga. O reikšmingai

56

daugiau respondentų priklausomu nuo narkotinių medţiagų buvo suteiktos priklausomybės

nuo opioidų pakaitinis gydymo metadonu (buprenonorfinu, naltreksonu) paslauga (ţr. lent.

10).

10 lentelė. Respondentų dalis atsižvelgiant į priklausomybės ligų centre suteiktas paslaugas ir

priklausomybės rūšį.

Suteiktos paslaugos

Alkoholis

(proc./n)

Narkotikai

(proc./n) Reikšmingumas

Abstinencijos sindromo

gydymas ambulatoriškai 27,7/78 7,7/6 χ² =4,539, p=0,024

Abstinencijos sindromo

gydymas stacionare 57,4/162 7,7/6 χ² =2,025, p=0,000

Psichologo konsultacija

pacientui ir jo šeimos nariams 36,2/102 3,8/3 χ² =10,30, p=0,001

Psichiatro konsultacija 19,1/54 0,0/0 χ² =5,857, p=0,008

Minesotos programa 11,7/33 0,0/0 χ² =3,350, p=0,074

Socialinio darbuotojo

konsultacija pacientui ir jo

šeimos nariams 5,3/15 0,0/0 χ² =1,443, p=0,288

Priklausomybės nuo opioidų

pakaitinis gydymas metadonu

(buprenonorfinu, naltreksonu) 1,1/3 84,6/66 χ² =91,76, p=0,000

Hipnoterapija 9,6/27 0,0/0 χ² =2,691, p=0,102

„ Torpedos“ 17,0/48 0,0/0 χ² =5,106, p=0,015

Daugiau nei ¾ (78,3 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų teigė, kad visos

priklausomybių ligų centre teikiamos paslaugų kainos jiems yra prieinamos, o 21,7 proc. –

neprieinamos.

Analizuojant paslaugų kainų prieinamumą pagal priklausomybės centre besigydančių

respondentų sociodemografinius duomenis reikšminga sąsaja nustatyta, tik tarp respondentų

socialinės padėties. Nustatyta, kad dirbantiems respondentams nei darbo neturintiems

respondentams reikšmingai daţniau buvo visos paslaugų kainos prieinamos. O kad ne visos

57

teikiamų paslaugų kainos prieinamos daugiau nurodė darbo neturintys priklausomybės centre

besigydantys respondentai (χ² =9,302, p=0,002) (ţr. pav. 22).

＊ – p =0,002 lyginant su dirbančiais.

22 pav. Respondentų skirstinys (procentais) atsižvelgiant į priklausomybės ligų centre

suteiktų paslaugų prieinamumą ir socialinę padėtį.

Kitų reikšmingų sąsajų tarp teikiamų paslaugų kainų prieinamumo ir kitų

sociodemografinių respondentų charakteristikų (amţiaus, lyties, išsilavinimo, gyvenamosios

vietos) bei priklausomybės rūšies nenustatyta (p＞0,05).

Priklausomybės ligų atkrytis Lietuvoje yra labai didelis. Ligotumas priklausomybės

alkoholiui dinamika Lietuvos Respublikoje 1999 – 2009 metais 100000 gyventojų buvo

1824,2. Narkotinėms medţiagoms – 178,3 100000 gyventojų [46].

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių, priklausomybę turinčių asmenų,

priklausomybės ligų centruose gydėsi 1-3 kartus, ketvirtadalis- 4-7 kartus, 15,8 proc.

apklausos dalyvių gydėsi jau 8-11 kartą ir net 3,3 proc. respondentų priklausomybės ligų

centruose gydėsi daugiau nei 12 kartų (ţr. pav. 23).

58

23 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į priklausomybės ligų centre

gydymosi kartus.

Respondentų, besigydančių priklausomybės ligų centruose gydymosi kartai ir jų

sociodemografiniai duomenys bei priklausomybės rūšis buvo panašūs ir reikšmingai

nesiskyrė.

Keturi iš dešimties (40,0 proc.) apklausos dalyviai teigė, kad jie buvo patenkinti

priklausomybės ligų centrų teikiamomis paslaugomis, nes paslaugos buvo tą pačią dieną, 39,2

proc. respondentams buvo paslaugos suteiktos savaitės laikotarpyje ir jie paslaugų kokybe

buvo patenkinti tik iš dalies. Penktadalis (20,8 proc.) respondentų nurodė, jog jiems paslaugos

buvo suteiktos vėliau nei po savaitės ir jie nebuvo patenkinti priklausomybės ligų centro

paslaugų kokybe (ţr. pav. 24).

.

24 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į paslaugų kokybės vertinimą.

59

Reikšmingai daugiau apklausos dalyvių gyvenančių kaime nei mieste teigė, kad jie

buvo patenkinti paslaugų kokybe, nes jiems paslaugos buvo suteiktos tą pačią dieną

(atitinkamai 52,0 proc. ir 31,4 proc.) (p=0,025) (ţr. pav. 25).

＊ – p = 0,025 lyginant su gyvenančiais mieste.

25 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į paslaugų kokybės vertinimą

ir gyvenamą vietą.

Taip pat reikšmingai daţniau paslaugos buvo suteiktos tą pačią dieną, asmenims

priklausomiems nuo alkoholio, nei asmenims besigydantiems priklausomybę nuo narkotikų

(47,9 proc. ir 11,5 proc.) (p＝0,001), o reikšmingai daţniau nepatenkinti paslaugų kokybe

(nes paslaugų teko laukti daugiau nei savaitę) buvo nuo narkotikų priklausomybės

besigydantys asmenys (p=0,003). (ţr. pav. 26).

60

＊ – p = 0,001 lyginant su turinčiais priklausomybę narkotinėms medţiagoms.

＊＊ – p = 0,003 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui.

26 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į paslaugų kokybės vertinimą

ir priklausomybės rūšį.

Taip pat reikšmingai daugiau patenkinti priklausomybės centrų teikiamų paslaugų

kokybe buvo aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai lyginant su respondentais, turinčiais

aukštesnįjį išsilavinimą (atitinkamai 66,7 proc. ir 31,4 proc.) (p=0,017), o nepatenkinti

paslaugų kokybe reikšmingai daugiau buvo respondentai turintys nebaigtą vidurinį/vidurinį

lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais respondentais (p=0,049) (ţr. lent. 11).

61

11 lentelė. Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į paslaugų kokybės vertinimą ir

išsilavinimą.

Paslaugų kokybės

vertinimas

Nebaigtas

vidurinis/vid

urinis

(proc./n)

Aukštesnys

is (proc./n)

Aukštasis

(proc./n) Reikšmingumas

Patenkinti, nes

paslaugos buvo

suteiktos tą pačią

dieną 40,7/66 31,4/48 66,7/30＊ p=0,17

Nepatenkinti, nes

paslaugų reikėjo

laukti savaitę ar

daugiau 22,3/36＊＊ 25,5/39 0,0/0 p=0,049

Iš dalies taip,

paslaugos buvo

suteiktos savaitės

laikotarpyje 37,0/60 43,1/66 33,3/15 p＞0,05

Viso 100/162 100/153 100/45

＊ – p = 0,17, lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą turinčiais respondentais.

＊＊ - p = 0,049, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais respondentais.

Beveik pusė (46,5 proc.) tiriamųjų teigė, kad juos priklausomybės ligų centro

darbuotojai pakankamai išsamiai informavo apie teikiamas jų centro paslaugas, ketvirtadalis

(26,3 proc.) negalėjo į šį klausimą atsakyti, nes kreipėsi ne jie patys, o kiti asmenys, 13,6

proc. tiriamųjų teigė, kad ši informacija buvo pateikta nepakankamai, o kita dalis (13,6 proc.)

respondentų į šį klausimą neatsakė visai (ţr. pav. 27).

62

27 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į informavimą (priklausomybės

ligų centro darbuotojų) apie teikiamas jų centro paslaugas.

Beveik pusė priklausomybe sergančių asmenų teigė, kad apie ligos diagnozę juos

informavo gydytojas, daugiau nei ketvirtadalis teigė, kad jų niekas neinformavo ir jie savo

ligos diagnozės neţinojo, 13,6 proc. respondentų - ligos diagnozę suţinojo tik tada, kai jie

patys išsiklausinėjo, kita dalis (13,5 proc.) respondentų teigė, kad jie savo ligos diagnozės

neţino, bet ir jiems tai nėra įdomu (ţr. pav. 28).

28 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į informacijos apie ligos

diagnozę (priklausomybės ligų centro darbuotojų) pateikimą.

63

Reikšmingai daugiau tyrime dalyvavusių bedarbių nei dirbančių asmenų nurodė, kad

jie savo ligos diagnozės neţinojo, nes jų niekas informavo (atitinkamai 10,6 proc. ir 0,0 proc.)

(p＝0,008). Nors daugiau dirbančių asmenų nei bedarbių savo diagnozę suţinojo

išsiklausinėdami patys, tačiau reikšmingai teigti, kad yra skirtumas negalima (p=0,093) (ţr.

pav. 29).

＊ – p = 0,008 lyginant su dirbančiais.

29 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į informacijos apie ligos

diagnozę (priklausomybės ligų centro darbuotojų) pateikimą ir socialinę padėtį.

Dauguma respondentų (91,7 proc.) kreipėsi į priklausomybės ligų centrą tikėdamiesi,

kad jiems bus suteikta medikamentinė pagalba, 44,2 proc. respondentų tikėjosi gauti

psichologinę pagalbą, beveik trečdalis (32,5 proc.) tikėjosi gauti socialinio darbuotojo pagalbą

(ţr. pav. 30).

64

30 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į pageidaujamų paslaugų tipą.

Reikšmingai daugiau vyrų nei moterų kreipdamiesi į priklausomybės ligų centrus

tikėjosi gauti medikamentinę (atitinkamai 95,2 proc. ir 83,3 proc.) (χ² =4,675, p=0,04) bei

psichologinę (atitinkamai 50,0 proc. ir 30,6 proc.) (χ² =3,864, p=0,038) pagalbą (ţr. pav. 31).

＊ – p = 0,04 lyginant su vyrais.

＊＊ – p = 0,038 lyginant su vyrais.

31 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į planuotų paslaugų tipą ir lytį.

65

Apklausus respondentus nustatyta, kad reikšmingai daugiau tyrime dalyvavusių darbo

neturinčių nei dirbančių respondentų teigė, kad į priklausomybės ligų centrą kreipėsi

tikėdamiesi psichologo konsultacijų (57,1 proc. ir 32,8 proc.) (χ² =7,170, p=0,006) bei

socialinio darbuotojo (42,9 proc. ir 23,4 proc.) (χ² =5,134, p=0,019) paslaugų (ţr. pav. 32).

＊ – p = 0,019 lyginant su dirbančiais

＊＊ – p = 0,006 lyginant su dirbančiais.

32 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į planuotų paslaugų tipą ir

socialinę padėtį.

Taip pat reikšmingai daugiau respondentų, kurie į priklausomybės ligų centrą atvyko

gydytis priklausomybę nuo alkoholio, lyginant su respondentais, kurie buvo atvykę gydytis

priklausomybę nuo narkotinių medţiagų, tikėjosi gauti socialinio darbuotojo pagalbą (39,4

proc. ir 7,7 proc.) (χ² =9,311, p=0,001). Pirmenybė teikiama ambulatorinei detoksikacijai, ir

tik šiai nepavykus prireikia gydymo ligoninėje, t.y. tenka izoliuoti pacientą nuo vartojimą

skatinančios aplinkos.

Siekiant įvertinti priklausomybės ligų centro suteiktų paslaugų kokybę respondentai

turėjo subjektyviai pateikti nuomonę apie jiems suteiktas paslaugas. Apibendrinus rezultatus

nustatyta, kad dauguma respondentų liko patenkinti priklausomybių ligų centre suteiktomis

paslaugomis, 8,4 proc. respondentų buvo iš dalies patenkinti, o 5,3 proc. apklausoje

dalyvavusių asmenų nurodė, kad jie liko nepatenkinti priklausomybių ligų centre suteiktomis

paslaugomis (ţr. pav. 33).

66

33 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į priklausomybių ligų centre

suteiktų paslaugų kokybę.

Reikšminga sąsaja rasta tarp priklausomybės ligų centre suteiktų paslaugų kokybės

vertinimo bei respondentų priklausomybės rūšies. Nustatyta, kad reikšmingai daugiau

respondentų, kurie į priklausomybės ligų centrą, kreipėsi siekdami išsigydyti priklausomybę

narkotikams nei alkoholiui liko iš dalies patenkinti paslaugomis (p=0,000), o reikšmingai

daugiau respondentų, kurie gydėsi priklausomybę alkoholiui teigė, kad jie liko patenkinti

priklausomybės ligų centre suteiktų paslaugų kokybe (p=0,000) (ţr. pav. 34).

67

＊ – p = 0,000 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui.

＊＊ – p = 0,000 lyginant su turinčiais priklausomybę alkoholiui.

34 pav. Respondentų pasiskirstymas (procentais) atsižvelgiant į priklausomybių ligų centre

suteiktų paslaugų kokybę ir priklausomybės rūšį.

Priklausomybę narkotinėms medţiagoms turintiems asmenims, reikalinga ilgalaikė

reabilitacija ir stiprus noras bei pasiryţimas gydyti savo ligą. Tik valios pastangomis galima

įveikti šią priklausomybę.

68

IŠVADOS

1. Beveik pusę respondentų (45,8 proc.) teigė, jog sunkumų patekti į priklausomybės ligų

centrus nebuvo. Tarp įvardijamų sunkumų buvo ţymimi kaip pinigų stygius (29,2

proc.), nenoras pripaţinti savo problemas (22.2 proc.), neigiamo aplinkinių ir šeimos

poţiūrio baimė (6,9 proc.), neuţtikrintumas dėl gydymo anonimiškumo (5,6 proc.) bei

baimė dėl hospitalizavimo (5,6 proc.).

2. Kitose gydymo įstaigose ar iš šeimos gydytojo apie priklausomybės ligų centrus

suţinojo tik 15,8 proc. respondentų. Specialus gydymas kitose sveikatos sistemos

grandyse buvo pasiūlytas 37,5 proc. apklaustųjų. Net penktadaliui joks specialus

gydymas nebuvo siūlomas.

3. Priklausomybės ligų centrų teikiamų paslaugų kokybe didţioji dalis respondentų liko

patenkinti. Taip pat dauguma apklaustųjų ţinojo kokios paslaugos teikiamos

priklausomybės ligų centruose. Daugiau nepatenkintų ar iš dalies patenkintų

teikiamomis paslaugomis buvo priklausomybę narkotinėms medţiagoms besigydančių

asmenų.

.

69

PASIŪLYMAI

Siekiant, kad priklausomybės ligomis sergantys asmenys patirtu kuo maţiau sunkumų

kreipiantis į Priklausomybės ligų centrus, bei kitų gydymo įstaigų glaudesnį

bendradarbiavimą rekomenduojama:

pateikti daugiau informacijos kitoms medicinos įstaigoms apie priklausomybės ligų

centrų teikiamas paslaugas. Glaudesnis bendradarbiavimas padėtų efektyviau gydyti

priklausomybės ligas.

įgalioti šeimos gydytojus bei kitas gydymo įstaigas, diagnozavus priklausomybės

ligas, daţniau rašyti siuntimus į priklausomybės ligų centrus. Siuntimų rašymai

sumaţintų sunkumus, asmenims dėl pinigų stygiaus negalintiems kreiptis pagalbos į

priklausomybės ligų centrus.

siekiant didesnio pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis, kiek įmanoma,

sutrumpinti eiles norinčių gydytis priklausomybės ligas.

70

LITERATŪRA

1. Davidavičienė A. G., Bulotaitė L., Trakinskienė L., Lekaravičienė A. Gatvės

vaikų, esančių institucijose, svaiginančių medţiagų vartojimo ir seksualinio elgesio greitas

įvertinimas bei atsakas. Tyrimo medţiaga – V., 2000.

2. Gerald G. May. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulis. 2004, 48-

79 p.

3. Chychula NM, Ciamanna C. Help substance abusers attain and sustain

abstinente, Nurse Pract. 2002 Nov; 27 (11): 30 – 47 p. Prieiga per internetą:

<http://elsevier.com/locate/biopsych>

4. Samet JH, Friedmann P, Saitz R Benefits of linking primary medical care and

substance abuse services: patient, provider, and societal perspectives. Arch Intern Med. 2001

Jan 8;161(1):85-91.

5. World Health Organization, European ministerial conference on mental health,

Helsinki Finland 12 – 15 january, 2005, Access to good primary cae in mental health

6. Giesikus Ulrich, Kas yra priklausomybė. Prieiga per internetą: <http://

www.prizme. lt>

7. World Health Organization. Atlas Mental Health Resources in the World .

Geneva, 2001. 145– 67 p.

8. World Health Organization, Managment of Substance Abuse Team Fact Sheet,

2003. Prieiga per Internetą: <http://www.who.int/>

9. World Health Organization. Neuroscience of psychoactive substance use and

dependence, Geneva, 2004. 4 – 18 p.

10. Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė. Vilnius, 2004. 47 –

60 p.

11. Valstybės ţinios, 2002, Nr. 47 – 1824

12. Stanytė D., Valstybinis psichikos sveikatos centras, Psichoaktyviosios

medţiagos, jų rūšys, poveikis ir padariniai ţmogaus organizmui

13. Narkotikų kontrolės departamentas, Kaip nustatomos naujos psichoaktyvios

medţiagos?. Pranešimas spaudai. 2008. Vilnius.

14. Tarptautinė ligų klasifikacija – 10. Psichikos ir elgesio sutrikimai. Lietuvos

psichiatrų asociacija, Pasaulio sveikatos organizacija, 1992.

71

15. Laisvoji enciklopedija., Vikipedija. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Priklausomybė

16. Rahdert Ed. E., Czechowicz D. Adoloscent Drug Abuse: Clinical Assesment and

Therapeutic Interventions. NIDA Research monograph 156. 1995, 34 p.

17. A. Thomas McLellan and Kathleen Meyers. Contemporary addiction treatment:

a rewier of system problems for adults and adolescents. Biol Psychiatry 2004. Nr. 04. Prieiga

per Internetą: <http://elsevier.com/locate/biopsych>

18. Substance Abuse and Mental Health Services Administration, Treatment of

Adolescents With Substance Abuse Disorders, Treatment Improvement Protocol Series 32,

Rockville, MD: U.S. Department of Health and Human Services, 1999

19. World Health Organization, Organization of Services for Mental Health, Mental

health Policy and Service Guidance Package, Geneva, 2003: 46 - 54

20. Maldanienė L. Psichikos sveikatos centrų veikla vykdant vaikų ir paauglių

priklausomybės ligų profilaktiką ir gydymą. Kauno Medicinos Universitetas. Magistro

diplominis darbas. 2005

21. Sveikatos Apsaugos Ministerija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Priklausomybės nuo opioidų gydymo naltreksonu metodika. Prieiga per internetą: <

http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/asmens_sveikata/metodikos>.

22. Baltoji knyga. Vilniaus narkologijos centras, Vilnius, 1998.

23. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius. UAB „ Vaistų ţinios“. 2003.

24. Laisvoji enciklopedija., Vikipedija. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Alkoholizmas

25. Lietuvos psichiatrų asociacija, Pasaulio sveikatos organizacija, 1992.

26. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

metinis pranešimas, 2007.

27. Šimkūnienė D. Asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui sveikimo

motyvacija. Panevėţio kolegija. 2008.

28. Valstybinio psichikos sveikatos centro statistiniai duomenys apie

priklausomybės ligas. Prieiga per Internetą:< http:// www.vpsc.lt>

29. Alcohol and Drug Treatment: How it Works and How it Can Help You. DHHS

Publication No. (SMA) 07-4292. Rockville, MD: U.S. Department of Health and Human

Services, Substance Abuse and Mental Health Services Administration, Center for Substance

Abuse Treatment, 2007.

72

30. Principles of Drug Addiction Treatment: A Research-Based Guide. NIH

Publication No. 99-4180. Bethesda, MD: U.S. Department of Health and Human Services,

National Institutes of Health, National Institute on Drug Abuse, October 1999.

31. Principles of Drug Addiction Treatment: A research-based Guide. NIDA.1999.

Prieiga per internetą http://elinara.ktu.lt/plc/cdk-specialistams/170642.html

32. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

metinis pranešimas, 2008.

33. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2007

34. Zygfryd Juczynski. Narkomanija. Vilnius, 2009

35. Jason Luty. What works in drug addiction? Advances in Psychiatric Treatment.

UK. 2003.

36. Grytė Balsytė. Priklausomybės ir jų gydymas transakcinės analizės poţiūriu.

Vilnius. 2008

37. Subata E., Krikščiukaitytė R., Povilaitienė V., Pincevičiūtė E., Narkotikų

vartojimas: ankstyvas nustatymas ir pagalba. Vilnius 2003.

38. David G. Myers. Psichologija. 2000

39. С Даулинга. Психология и лечение зависимого поведения. Москва.

Независимая фирьа „Класс“ 2000.

40. R. Badaras, T. Jovaiša. Narkotikų vartojimo diagnostika ir priklausomybės ligų

gydymas. Vilniaus toksikologijos klinika. 2003.

41. Willam R. Miller, PH. D. Motyvacijos kėlimo terapija darbui su

priklausomybėmis nuo narkotinių medţiagų. 1991.

42. Narkotikų Kontrolės Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 200- 2008 metais. Vilnius. 2009.

43. Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas, I-

1562, 2004 07 13.

44. Lietuvos Sveikatos Ministerija. Dėl 2009 – 2012 metų priklausomybės ligų

gydymo programos patvirtinimo. Įsakymas V- 1288. 2008 12 31

45. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr 544.

Sveikatos prieţiūros įstaigų informacijos apie narkologinius ligonius, asmenis,

piktnaudţiaujančius psichiką veikiančiomis medţiagomis, sveikatos būklę, jos prognozės,

suteiktas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikimo tvarka. 1998 09 25

73

46. Valstybinis psichikos sveikatos centro duomenys. Prieiga per internetą:

<http://www.vpsc.lt/pl_statistika.htm>.

74

PRIEDAI

Anketa pacientams,

Esu Kauno Medicinos Universiteto Visuomenės sveikatos vadybos

fakulteto magistrantė. Dirbu Panevėţio apskrities priklausomybės centre. Rašau

baigiamąjį darbą apie priklausomybės ligomis sergančių asmenų ypatumus

kreipiantis į priklausomybės ligų centrus.

Anketa yra anoniminė, jos duomenys nebus viešai publikuojami. Bučiau

labai dėkinga uţ bendradarbiavimą.

Pildant prašome paţymėti tinkamą atsakymą.

1. Jūsų lytis:

1.1. Vyras

1.2. Moteris

2. Jūsų amţius?

2.1. 18 m. – 30 m.;

2.2. 31 m.- 40 m.;

2.3. 41 m. – 50 m.;

2.4. 51 m. – 60 m.;

2.5. 61 m. ir daugiau;

3. Jūsų gyvenamoji vieta:

3.1. Miestas;

3.2. Kaimas ;

4. Jūsų socialinė padėtis:

4.1. Dirbu;

4.2. Bedarbis;

4.3. Studijuoju;

5. Jūsų šeimyninė padėtis:

5.1. Vedęs ( ištekėjusi) ar gyvename kartu nesusituokę;

5.2. Nevedęs ( netekėjusi);

5.3. Našlys (našlė);

5.4. Išsiskyręs (išsiskyrusi);

6. Jūsų išsilavinimas?

Pagrindinis ( 3-4 kl.);

Vidurinis;

Nebaigtas vidurinis ( iki 9 kl.);

Spec. vidurinis;

Aukštesnysis;

Aukštasis.

7. Kas Jus daugiausiai lanko gydantis priklausomybės ligų centre?( galite rinktis

kelis atsakymus):

Šeimos nariai;

Bendradarbiai;

Giminės;

Draugai;

Niekas nelanko;

Kita ( įrašyti) __________________________________

8. Dėl kokios medţiagos vartojimo kreipėtės į priklausomybės ligų centą

pagalbos?( galite rinktis kelis atsakymus):

Alkoholis;

Narkotikai;

Vaistai;

Kita; ( įrašyti)___________________________________;

9. Kiek laiko vartojate psichiką veikiančias medţiagas?

iki 12 mėn;

1-4 metai;

5-9 metai;

daugiau nei 10 metai;

10. Kaip daţnai vartodavote psichiką veikiančias medţiagas?

Kiekvieną dieną;

Keletą kartų per savaitę;

Keletą kartų per mėnesį;

Kelis kartus per metus;

11. Ar turėjote siuntimą prieš patenkant į šią įstaigą?

Taip

Ne

12. Į priklausomybės ligų centrą Jus nukreipė ( galite rinktis kelis atsakymus):

Šeimos gydytojas (PB gydytojas );

Socialinių tarnybų institucija;

75

Teisėsaugos institucijos;

Atveda šeimos nariai;

Kreipiausi savo noru;

Darbdavys;

Kita ( įrašyti) ___________________________________;

13. Ar ţinote kokias paslaugas teikia priklausomybės ligų centras?

Taip

Ne

14. Priklausomybės ligų centre Jums suteiktos paslaugos( galite rinktis kelis

atsakymus):

Abstinencijos sindromo gydymas ambulatoriškai;

Abstinencijos sindromo gydymas stacionare;

Psichologo konsultacija pacientui ir jo šeimos nariams;

Psichiatro konsultacija;

Minesotos programa;

Socialinio darbuotojo konsultacija pacientui ir jo šeimos nariams;

Priklausomybės nuo opioidų pakaitinis gydymas metadonu

(buprenonorfinu, naltreksonu);

Hipnoterapija;

„ Torpedos“;

Kita (įrašyti);______________________________________

15. Ar visos teikiamų paslaugų kainos Jums yra prieinamos?

Taip

Ne

16. Informaciją apie priklausomybės ligų centrą gavote( galite rinktis kelis

atsakymus):

Internete radau pats;

Iš šeimos ( BP) gydytojo;

Kitose gydymo įstaigose;

Iš informacinių pranešimų

Iš draugų;

Iš darbdavių;

Kita (rašyti) __________________________

17. Kelintą kartą gydotės priklausomybės ligų centre?

1-3;

4- 7;

8- 11;

12 ir daugiau;

18. Ar buvo sunkumų patekti į šią gydymo įstaigą?

Taip;

Ne;

Negaliu atsakyti;

Jei atsakėte NE praleiskite 19 -20 klausimus.

19. Kokie sunkumai iškilo patenkant į gydymo įstaigą?( galite rinktis kelis

atsakymus):

Neţinojau, kad yra tokie centrai;

Neturėjau telefono numerio;

Neprisiskambinau;

Ilgos eilės;

Pinigų stygius ( brangiai kainuojančios paslaugos);

Kita (įrašyti) _______________________________;

20. Kas trukdė Jums anksčiau kreiptis pagalbos?( galite rinktis kelis atsakymus):

Nenoras pripaţinti savo problemos;

Baimė dėl hospitalizavimo;

Neuţtikrintumas dėl anonimiškumo;

Šeimos narių poţiūris;

Kliūčių nebuvo;

Brangiai kainuojančios paslaugos;

Kita (įrašyti); _________________________________;

21. Ar buvo greitai suteiktos paslaugos priklausomybės ligų centre?

Taip, paslaugos buvo suteiktos tą pačią diena;

Ne, paslaugų reikėjo laukti savaite ar daugiau;

Iš dalies taip, paslaugos buvo suteiktos savaitės laikotarpyje;

22. Ar anksčiau gydėtės kitose panašaus pobūdţio gydymosi įstaigose

Taip;

Ne;

23. Ar kitose gydymosi įstaigose buvo pasiūlytas specialus gydymas

priklausomybės ligoms gydyti?

Taip;

Ne;

Buvo suteikta informacija apie priklausomybės ligas ir jų ţalą

sveikatai

Buvo pasiūlyta kreiptis į priklausomybės ligų centrus;

76

24. Ar kitose gydymosi įstaigose pakankamai aiškiai pateikė informaciją apie

priklausomybės ligų centrus?

Taip;

Ne;

Buvo suteikti tik kontaktiniai duomenys;

Ankščiau nesikreipiau į jokią gydymo įstaigą;

25. Ar priklausomybės ligų centro darbuotojai pakankamai išsamiai informavo

apie teikiamas paslaugas?

Taip;

Ne;

Negaliu atsakyti, kreipiausi ne aš;

Kita ( įrašyti)___________________________________;

26. Ar Jūs ţinote savo ligos diagnozę?

Taip, gydytojas informavo;

Taip, išsiklausinėjau pats;

Ne, niekas manęs neinformavo;

Ne, man tai neįdomu;

27. Ar Jums reikalingas tęstinis (reabilitacinis, po stacionarinis ) gydymas?

Taip;

Ne;

28. Ar priklausomybės ligų centro darbuotojai suteikė informaciją, kur galimas

tęstinis gydymas?

Taip;

Ne;

29. Kokios pagalbos tikitės iš priklausomybės ligų centro?( galite rinktis kelis

atsakymus):

Medikamentinės;

Psichologinės;

Socialinio darbuotojo;

Man pagalbos nereikia;

Kita ( įrašyti); _______________________________________;

30. Kokias paslaugas nuo priklausomybės ligų suteikė kitos gydymo įstaigos?

(galite rinktis kelis atsakymus):

Medikamentinę;

Psichologinę;

Socialinio darbuotojo paslaugas;

Informaciją kur kreiptis pagalbos;

Jokios pagalbos nesuteikė;

Kita ( įrašyti);________________________________;

31. Ar likote patenkintas suteiktomis paslaugomis?

Taip;

Ne;

Kita ( įrašyti)_______________________________;

Nuoširdţiai dėkoju uţ atsakymus.