prieðas nematomas, negirdimas – þmonijos sukurtas monstras! · tai tik posakis. kartais...

LIETUVOSJUDËJIMO„ÈERNOBYLIS“LAIKRAÐTIS

2013 m. birþelis–liepa. Nr. 3 (87) Leidþiamas nuo 1991 metø

Prieðas nematomas, negirdimas – þmonijos sukurtas monstras!

Nukelta á 2 psl.

Gyvi èernobylieèiai savoðirdyje neðiojasi tai, ko negaliiðsklaidyti net pavasariniovëjo gûsiai ar nusiplauti netskaidriausiame upelyje...

Ðias asociacijos „Lietuvosjudëjimas „Èernobylis“ Pa-kruojo skyriaus pirmininkoJuozo Dolombausko mintisplovë balandþio 26-osios lie-tus... Kaip ir akys, pridengtosgedulo skepeta, vis drëko irdrëko... Minutës tyloje nu-skendo dvideðimt septyni var-pelio dûþiai. Tiek pavasariønutintiliavo po katastrofosÈernobylio atominëje elektri-nëje. Uþtat metai ir ligos reti-na ir klupdo tuos, kurie likvi-davo avarijos padarinius. Jau-dina J. Dolombausko uþuomi-na apie pareigà, kurios pa-ðaukti avarijos likviduotojaisumokëjo paðlijusia sveikata,nakties koðmarais, iðirusiomissantuokomis, alkoholio klam-pyne... Èernobylieèio galva –tai tik nedidelë „Èernobyliopalikimo dalis, o visa kita –nematoma“.

Kità medalio pusæ paste-bintis èernobylietis Vladislo-vas Ðurna akcentavo tûkstan-èius þuvusiøjø ir tuos, kuriepadëjo pratæsti gyvenimà. Ta-èiau Èernobylio ávykio prisi-

minimas, anot jo, neblëstantis,per giliai ásirëþæs, sunkiai sie-loje gyjantis randas. Gal todëlne tik rajono èernobylieèiai,bet ir kiti, liûdni ir tylûs, ren-kasi apmàstyti savo bûtá. Bevilties á ateitá. Ið anapus þvel-gia negráþtantieji, o gyviejijauèia, kaip laikas atima kiek-vienà minutæ. Taèiau baisiau-sia, V. Ðurnos þodþiais tariant,kad niekas nenori iðgirsti ava-rijos likviduotojø, o „taikaus“atomo klestëjimo laikas tikpradëjo skaièiuoti savo amþi-nas sekundes ir ðimtmeèius.Gamta jau pateikë pirmuosiusrezultatus. Pakenktoje Èerno-bylio atominës elektrinës zo-noje iðnyko ne tik drugeliai.Medþiai nekelia á dangø iðdi-dþiø virðûniø. Mokslininkøteigimu, gimusieji pusantrømetø iki avarijos ir gimusiejipo atominio koðmaro turësproblemø su skydliauke, lai-koma organizmo kompiuteriu.Nerimo kamuojamas èernoby-lietis klausia: o kam visa taisvarbu? Èernobylio atominëselektrinës avarijos padariniølikviduotojai „siunèiami“ grei-èiau numirti, nes ligos nesie-jamos su Èernobyliu. Regis,gavusieji radiacijos, turëtø tikjaunëti ir nesiskøsti sveikata.Argi ne skaudu, jei reikia ið-

gyventi ið keliø ðimtø litø pu-sæ amþiaus perkopusiam vy-rui, kai joks darbdavys nepri-ims negalinèio visavertiðkaidirbti? Kur trauktis nuo skau-dþiø patyèiø, nuo ligø, netei-sybës ir valdþios abejingumo.Ðiemet, priminë V. Ðurna, ana-pilin iðkeliavo du èernobylie-èiai, tokie reikalingi mums, betne valstybei. Netekome ir darvieno aktyvaus Èernobylio ju-dëjimo dalyvio ið Klaipëdos,kurá paþinojo visi Lietuvosèernobylieèiai. Ðviesaus atmi-nimo þmogaus „aukðèiau së-dintieji“ taip pat nenorëjo ið-girsti, tik replikuodavo: „Mesjûsø nesiuntëme á Èernobylá.“Taèiau ar mûsø bëda, kad esa-me èernobylieèiai?

Dievo palaimos linkëtojoþodþius perëmë ir minëjimàtæsë poetiðkos sielos Stanislo-vas Kilèiauskas. 1987-øjø vë-lø spalio vakarà ðaukiamas áJoniðkio komisariatà, atsisvei-kinæs su ðeima, jis iðvaþiavosu darbovietës „uaziku“.„Toks jausmas, – neslepia èer-nobylietis, – kad vykstu á ka-rà. Taèiau niekas neðaudo, ne-sprogdina. Tarsi yra kaþkoksprieðas, bet jo nematyti. Ne-girdimas. Prieðas, sukurtaspaèios þmonijos. Baisus kûri-nys! Atominis monstras!

Karinio komisariato ðauki-me buvo paraðyta: negalint at-vykti nurodytu laiku dël ligosar kitos prieþasties, apie tainedelsiant praneðti. Prieðinguatveju bus traktuojama kaipkarinës prievolës vengimas,tëvynës iðdavimas. Kokià të-vynæ galëjome iðduoti? Lietu-và? Kas gi norëtø netekti lais-vës, bûti atskirtas nuo ðeimos,nuo draugø, mylimøjø, arti-møjø? Tuometiniai vadovaipasauliui norëjo parodyti,kaip reikia, kaip galima kovotisu stichinëmis, globalinëmisnelaimëmis. Kaip apsisaugotinuo jø, pasaulis þino, o kaipkovoti – ne. Tiksliau, kaip ne-daryti to, ko nereikia, nuo konereikëtø kentëti net ateinan-èioms kartoms.“

„Ðiandienà, – apgailestavobuvæs ilgametis Miðkø ûkio

urëdijos vairuotojas, – valdi-ninkai nusisuko nuo tø, ku-rie ne savo noru buvo veþa-mi lokalizuoti atominës elek-trinës padariniø. Esantys val-dþioje pasiteisina, kad „ne jieveþë, toks nurodymas“, o daraukðèiau sëdintys netgi cinið-kai pareiðkia, kad tai – ne jøproblema. Norëtøsi tokiø vei-këjø paklausti, ar mes ne lie-tuviai, kad siaurinamos mûsøteisës?“ S. Kilèiausko nuomo-ne, laikui bëgant tø problemøneliks – èernobylieèiai iðmirs.Metai bëga, keièiasi valdþios,ministrai, virðininkai, o èerno-bylieèiams laikas ne tiek gy-do, kiek primena, kur bûta,kas veikta. Suprantama, gyve-nimas duotas vienas. Taèiaune visai tiesa, kad esame pa-tys savo gyvenimo kalviai.

Seimo narys Vitalijus Gailius iðgirdæs èernobylieèiø mintis, þadëjo iðtiesti jiems pagalbos rankà.

Atminimo akmuo.

Atminties þiburëliais pagerbiami iðëjusieji.

2013 m. Nr. 3 (87)2 puslapis

Atkelta ið 1 psl.

Prieðas nematomas, negirdimas – þmonijos sukurtas monstras!

Tai tik posakis. Kartais gyve-nimas „kalamas“ kitø valia irrankomis. Antrojo gyvenimonebus. Jis toks trumpas, kaipnuskintos gëlës þydëjimas.Arba lyg toje dainoje – kaiplakðtutës èiulbëjimas. S. Kil-èiauskas nenorëtø, kad tai bû-tø suprasta, kaip priekaiðtaskaþkam. Á ketureilá sudëtasèernobylieèio apmàstymaspanaðus á liûdnà gervës bal-sà: su ilgesiu paliksiu pilkàþemæ, kaip pilkas paukðtisðiuos namus... Lyriðkos sielosþmogaus tylus atodûsis. To-kià realybæ sugërë apsiniau-kæs balandþio 26-osios dan-gus...

Ðildë tik atminties þvakeliøliepsnos ir baltos chrizante-mos, slepianèios nuo ðalto ak-mens slenkanèius ðlapius ta-kelius... Èernobylieèiø judëji-mo dvasià palaikanti VidaÐurnienë á dvideðimt septinto-jo pavasario duris „beldësi“

jautria eiliuotojos KarolinosKazlauskienës lyra. Pagarbos,atjautos, supratingumo þo-dþius èernobylieèiams skyrëSocialinës rûpybos skyriausvedëja Daiva Rutkevièienë,administracijos direktoriauspavaduotojas Justinas Jasiu-kaitis. Seimo narys VitalijusGailius ne tik prie atminimoakmens ásiklausë á èernobylie-èiø „skundus“. Iðklausë juosir prie arbatos puodelio, min-tydamas ne vien apie pagal-bà, bet ir apie 2016-uosius.Anot jo, Seimas 2016-uosiusgalëtø paskelbti èernobylieèiømetais...

Tarsi juoda Èernobylioskara nuplaukë balandþio 26-osios debesis, susukæs þvar-biame vëjo gûsyje ðias ir ki-tas mintis... Drëgnose akyseþiburiavo beþadis èernobylie-èiø priesakas: rinktis tol, kolateis bent vienas, iðtrûkæs netik ið to pragaro...

Nijolë Padorienë

Liûdni prisiminimai slegia Juozà Dolombauskà, Laimonà Pëþelá ir AleksàPoðkø.

Kol Vida Ðurnienë skaitë eiliuotojos Karolinos Kazlauskienës eiles Èer-nobylio aukoms, dvideðimt septynis kartus skambëjo varpelis.

Parlamentaras Vitalijus Gailius, ðalia – èernobylietis Jonas Ramanauskis.

Atminimo akmuo Èernobylio aukoms Pakruojo ligoninës kiemelyje

Èernobylietis Stasys Kilèiauskas.N. Padorienës nuoraukos

Ðalia savo vyro Vlado ir kitø èernobylieèiø visuomet bûna judëjimo entuziastë Vida Ðurnienë.

2013 m. Nr. 3 (87) 3 psl.

Vilnieèiai paminëjo Èernobylio metinesVilniaus kraðto èernobylie-

èiø sàjungos „Radiati“ inicia-tyva balandþio 26-àjà prie pa-minklo Èernobylio aukomsatminti, esanèiame buvusiosSapiegos ligoninës teritorijoje,buvo suorganizuotas Èerno-bylio katastrofos 27-øjø meti-niø paminëjimas ir gëliø priepaminklo padëjimas.

Minëjime dalyvavo Ukrai-nos, Baltarusijos ir Rusijos Fe-deracijos ambasadø, LR Sei-mo, Vilniaus savivaldybës,Sveikatos apsaugos ministeri-jos atstovai.

Pagerbus tylos minute jaumirusius bendraþygius ir pa-sakius trumpas kalbas, priepaminklo buvo padëti vaini-kai ir gëlës.

Trumpai pabendravæ tar-pusavyje, susirinkusieji iðsi-skirstë, tikëdamiesi, kad mi-nint kitas metines vël susitiksgyvi.

„È.“ inf.

Latvijos „Èernobylio“ sà-jungos nariai tradiciðkai Èer-nobylio katastrofos 27-àsiasmetines paminëjo prie Stra-dienës ligoninës teritorijojeesanèio paminklo Èernobylioaukoms atminti. Minëjime

Latviai paminëjo metines

dalyvavo ligoninës administ-racijos, Rygos merijos, uþsie-nio ambasadø atstovai. Potrumpo mitingo buvo padë-tos gëlës Èernobylio aukomsatminti.

„È.“ inf.

Balandþio 26-àjà¹ vilnieèiai rinkosi pagerbti Èernobylio aukø. Mitingo dalyviai padeda gëlës prie paminklo. A. Aðmonto nuotraukos

Bendra nuotrauka prisiminimui.

Kalba Latvijos „Èernobylio“ sàjungos prezidentas Arnolds Verzemnieks.

Uþsienio ambasadø atstovai atëjo pagerbti Latvijos èernobylieèiø.

4 puslapis 2013 m. Nr. 3 (87)

Nukelta á 5 psl.

Visagino atominë elektrinë(VAE) dar negamina elektros,o Prezidentë vieðai paskelbë,kad uþdarant senàjà Ignalinosatominæ elektrinæ (IAE) ëmëauðti energetinës nepriklauso-mybës auðra. Tos auðros sà-naudos jau pasiekë 135 mili-jonus litø, skaièiuojant viennaujos elektrinës projekto ren-gimà, neátraukiant senosiosIAE uþdarymo procese pra-smegusiø lëðø, dël kuriø Eu-ropos Sàjungos institucijosLietuvai jau taiko sankcijas.

Energetikos ministerijosspaudos tarnyba á klausimà,kiek iki ðiol kainavo VAEprojekto vykdymas, atsakësiûlymu kreiptis á paèià ben-drovæ. Pastarosios atstovëspaudai Giedrë Krinicina pa-teikë toká atsakymà:

„2008 m. ákurta specialinaujosios AE projekto vysty-mo bendrovë Visagino atomi-në elektrinë, tæsusi 2007 m. AB„Lietuvos energija“ pradëtusprojekto parengiamuosiusdarbus, atliko apie 30 ávairausmasto projektø ir programø:poveikio aplinkai ir statybosaikðteliø vertinimus, aplinko-sauginá statybos aikðteliø au-dità, transportavimo studijà,Drûkðiø eþero hidrologinio irterminio balanso matavimusir kt. Taip pat Visagino ato-minë elektrinë yra elektrosenergetikos ámoniø patronuo-janti bendrovë ir vykdo ámo-niø grupës valdymà bei kon-trolæ. Per 5-erius metus Visa-

Net nestatoma Visagino atominë jau „suvalgë“ 135 mln. litøgino atominës elektrinës iðlai-dos yra apie 135 mln. Lt, ið jøapie 80 mln. Lt, tikëtina, busávertintos kaip Lietuvos ána-ðas á naujos AE projekto vys-tymo bendrovæ.“

Lietuvos energetikos kon-sultantø asociacijos preziden-to dr. Valdo Lukoðevièiausnuomone, riba, kai bus bran-giau nebestatyti branduolinës,nei jà statyti, bus perþengtadar negreitai, nes iðlaidø lau-kia daug. „Bet klausimas,kiek èia galima eiti. Buvo siû-loma ir vieðai, ir nevieðai tai,kà èia dabar ðita Vyriausybëpaskelbë – bûtent kad reikiapradþioje sukurti ámonæ, rim-tai ásipareigoti ir tada dalin-tis iðlaidas. Bet ana (AndriausKubiliaus vadovauta) Vyriau-sybë nesileido á jokias kalbas.Toliau finansavo visà ðità rei-kalà, neþinodama jo perspek-tyvos“, – sakë V. Lukoðevi-èius.

Tiesa, jis pripaþino, kad uþminëtus 135 mln. litø elektrosgeneravimo srityje nieko kitolabai svarbaus nuveikti nebû-tø pavykæ. „Jei kalbëtumeelektros generavimo prasme,nes iðlaidos ið ðitos operos,negalëtum sakyti, kad sumalabai didelë. Jei tai vëjo jëgai-nës ar biokuras, vienas paga-minamas megavatas kainuo-ja apie 5 milijonus litø. Rea-liai èia maþdaug 20–30 mega-vatø pajëgumø tebuvo galimapasidaryti. Lietuvos energeti-kos problemø tokie pinigaitikrai nebûtø iðsprendæ. Èia

tik klausimas, kà toliau dary-ti – leisti pinigus ar vienà kar-tà sustoti ir pagalvoti, ar dir-bama rimtai, ar ne. Palaukti,kvaileliai iðleis visus pinigus,o paskui mes pasakysime,kad pasitraukiame ið projek-to“, – svarstë V. Lukoðevièius.

Premjeras Algirdas Butke-vièius yra pasakæs, kad Lie-tuva turi likti branduolinësenergetikos ðalimi, taèiau rei-kia kaip nors atpiginti projek-tuojamos jëgainës elektros sa-vikainà.

Sprendimas dël VAE sta-tybos esà bus priimtas tik popokalbio su partneriais – Lat-vija ir Estija. Opozicija vadi-na tai delsimu ir iðsisukinëji-mu bei abejoja nuoðirdþiuvaldanèiøjø siekiu pagerintikomercines projekto sàlygas.

Lietuvos gyventojai perpernai spalá vykusá referendu-mà pasisakë nepritariantysVAE projektui. Tuomet uþnaujos atominës elektrinësstatybà balsavo 34,09 proc.,prieð statybà pasisakë net62,68 proc. referendume da-lyvavusiø pilieèiø. NaujàVAE, pagal buvusios valdþiospalaimintus planus, buvo ti-kimasi pastatyti iki 2020–2022m. Planuota, kad VAE staty-bos turëtø kainuoti iki 5 mlrd.eurø. Dar 2011 m. gruodá Vil-niuje pasiraðytame susitarimedël VAE Koncesijos sutartiespagrindiniø nuostatø buvonustatyta, kokià dalá Japoni-jos bendrovë „Hitachi“, vei-kianti konsorciume su ameri-

kieèiø kompanija „GeneralElectric“, investuotø á jëgainæ.

Strateginiu partneriu, sta-tant naujà atominæ elektrinæLietuvoje, korporacija „Hita-chi“ iðrinkta 2011 m. liepà,kai laimëjo konkursà, kuria-me taip pat dalyvavo JAVbendrovë „WestinghouseElectric Company“. „Hitachi“pasiûlë Lietuvai maþdaug1300 megavatø galios reakto-riø. Pasiûlytas reaktorius –maþdaug 1150 megavatø. Pa-gal ankstesnës valdþios skelb-tus planus, kuriais abejojo iropozicija, ir didelë dalis eks-

pertø, elektros gamybos savi-kaina VAE sudarytø 7–10centø uþ kilovatvalandæ, pa-skolø prieþiûros (kapitalo) ið-laidos 2021–2039 m. sudarysapie 10–25 centus uþ kilovat-valandæ. Tuo metu progno-zuota, kad elektros rinkoskaina Baltijos regione 2012–2028 m. nusistovës apie 17–25 centus uþ kilovatvalandæ.Estijos premjeras neseniai pa-reiðkë, kad prieð toliau vys-tant projektà reikëtø Lietuvo-je surengti naujà referendu-mà.

Parengë Jonas Baltakis

Jungtiniø Tautø neágalumo teisiø konvencija serga Lietuvoje...Tæsinys. Pradþia Nr. 2 (86)

Asmenys, iðveþti privers-tiniams darbams.

(Parama rezistentams irnukentëjusiems asmenims.)

Teisinis statusas pripaþás-tamas pagal Asmenø, nuken-tëjusiøjø nuo 1939–1990 me-tø okupacijø, teisinio statusoástatymo 7 straipsnio 1 dalies6 d ir 8 g punktus.

Nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos (Valsty-biniø pensijø ástatymas):

1. Asmenims, kurie Antro-jo pasaulinio karo metais bu-vo iðveþti priverstiniams dar-bams (taip pat ten gimæ arkartu su jais buvæ nepilname-èiai ðeimos nariai), pripaþin-tiems nedarbingais ar ið da-lies darbingais, netekusiais 60procentø ir daugiau darbingu-mo (iki 2005 07 01 pripaþin-tiems I ir II gr. invalidais) ar-ba sukakusiems senatvës pen-

sijos amþiø, mokamos valsty-biniø pensijø bazës (VPB) dy-dþio nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos (200 Lt);

2. Nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos skiriamosir mokamos asmenims dëlprieþasèiø, susijusiø su buvi-mu priverstiniuose darbuose:

� pripaþintiems neteku-siais 75–100 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripa-þintiems I gr. invalidais) – 2VPB dydþio (400 Lt);

� pripaþintiems netekusiais60–70 procentø darbingumo(iki 2005 07 01 pripaþintiemsII gr. invalidais) – 1,5 PVBdydþio (300 Lt);

� pripaþintais netekusiais45–55 procentø darbingumo(iki 2005 07 01 d. – III gr. in-validais ) – 0,75 VPB dydþio(150 Lt), iki sukaks pensinisamþius (sukakus pensiniamamþiui mokamos VPB pensi-jos dydþio (200 Lt).

Nukentëjusiøjø asmenøvalstybines naðliø ir naðlai-èiø pensijas nustatytomis sà-lygomis turi teisæ gauti miru-siø valstybiniø pensijø gavë-jø sutuoktiniai ir vaikai.

� Vienkartinës iðmokos(LRV 1991 08 12 nutarimasNr. 327 „Dël materialinës þa-los atlyginimo asmenims,Antrojo pasaulinio karo irokupacijø metais iðveþtiemspriverstiniams darbams, bu-vusiems getuose, ákalinimoástaigose ir kitose laisvës at-ëmimo vietose“):

Asmenims, kurie Antrojopasaulinio karo metais buvoiðveþti priverstiniams dar-bams, uþ iðbûtà laikà privers-tiniuose darbuose, arba jø ápë-diniams skiriamos kompensa-cijos (po 20 Lt uþ vienà iðbûtàmënesá). Iðmoka miesto ar ra-jono, kurio teritorijoje gyvenoðie asmenys iki represavimo,mokesèiø inspekcija.

� Lengvatos skiriant vals-tybines socialinio draudimopensijas (Valstybiniø sociali-nio draudimo pensijø ástaty-mas):

Asmenø, iðveþtø Antrojopasaulinio karo metais pri-verstiniams darbams uþ bu-vusios SSSR ribø, faktiðkaslaikas prilyginamas valstybi-nio socialinio pensijø draudi-mo staþui.

Asmenims, atkeltiems áLietuvà pagal Sovietø Sàjun-gos ir nacistinës Vokietijossusitarimà.


Teisinis statusas pripaþás-tamas pagal Asmenø, nuken-tëjusiø nuo 1939–1990 metøokupacijø, teisinio statusoástatymo 5(1) straipsnio 1 da-lies 1 punktà.

Nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos (Vals-

tybiniø pensijø ástatymas):Asmenims, pripaþintiems

nukentëjusiais ar ið daliesdarbingais, netekusiais 60procentø ir daugiau darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripa-þintiems I ar II grupës invali-dais) arba sukakusiems senat-vës pensijos amþiø, skiriamosir mokamos valstybiniø pen-sijø bazës dydþio nukentëju-siøjø asmenø valstybinës pen-sijos (200 Lt).


2010–2013 m. perskaièiuo-jant ir mokant valstybinespensijas taikomas Socialiniøiðmokø perskaièiavimo irmokëjimo laikinasis ástaty-mas.

UÞSIPRENUMERUOKITE „ÈERNOBYLIETÁ“Laikraðtá „Èernobylietis“ 2013-iems metams galimauþsiprenumeruoti visuose Lietuvos paðto skyriuose.

Laikraðèio indeksas – 0043. Laikraðtis leidþiamas kasdu mënesiai, 8 puslapiø, 2 spaudos lankø.

Dviejø mënesiø prenumeratos kaina su PVM ir prista-tymu á namus – 2,89 lito, 4 mënesiø – 5,78 lito, 6

mënesiø – 8,67 lito, 8 mënesiø – 11,56 lito.Laikraðtá galima uþsisakyti ir internetu,

adresas: http://prenum.katalogas.lt

5 psl.2013 m. Nr. 3 (87)

Atkelta ið 4 psl.

Asmenys, dalyvavæ, likvi-duojant Èernobylio AE ava-rijos padarinius ir statnt Sla-vutièiaus miestà Ukrainoje.

(Þr. informacijà straipsniopradþioje – Èernobylietis, Nr. 2.)

Asmenys, nukentëjæ atlie-kant bûtinàjà karinæ tarny-bà sovietinëje armijoje.


Teisinis statusas pripaþás-tamas:

1. Asmenims, kurie prara-do sveikatà ar tapo invalidaispriverstinës karinës tarnybosar kariniø mokymø metu –pagal Asmenø, nukentëjusiønuo 1939–1990 metø okupaci-jø, teisinio statuso ástatymo 7straipsnio 1 dalies 6 a punktà;

2. Afganistano karo daly-viams – pagal Asmenø, nu-kentëjusiø nuo 1939–1990 me-tø okupacijø, teisinio statusoástatymo 7 straipsnio 1 dalies8 i punktà.


1. Asmenims, kurie tapoinvalidais bûtinosios karinëstarnybos ar kariniø mokymøsovietinëje armijoje metu(1945 07 22 – 1991 12 31) ar-ba vëliau buvo pripaþinti ne-darbingais ar ið dalies darbin-gais (iki 2005 07 01 pripaþintiinvalidais) dël ligø, susijusiøsu karine tarnyba, mokamosnukentëjusiøjø asmenø vals-tybinës pensijos:

� pripaþintiems nukentëju-siais 75–100 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripaþin-tiems I grupës invalidais) – 2VPB dydþio (400 Lt);

� pripaþintiems nukentëju-siais 60–70 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripa-þintiems II grupës invalidais)– 1,5 VPB dydþio (300 Lt);

� pripaþintiems nukentëju-siais 45–55 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripa-þintiems III grupës invali-dais) – 0,75 VPB dydþio (150Lt);

2. Asmenys, kurie bûtino-sios karinës tarnybos ar kari-niø mokymø sovietinëje armi-joje metu atliko tarnybà Af-ganistane, pripaþintiems ne-darbingais ar ið dalies darbin-gais, netekusiais 60 procentøir daugiau darbingumo (iki2005 07 01 pripaþintiems I arII grupës invalidais) arba su-kakusiems senatvës pensijosamþiø, mokamos nukentëju-siøjø asmenø valstybinës pen-sijos VPB dydþio (200 Lt);

3. Nukentëjusiøjø asmenøvalstybines pensijas (asmenø,þuvusiø ar mirusiø bûtinosios

karinës tarnybos ar kariniømokymø sovietinëje armijoje(1945 07 22 – 1991 12 31) me-tu arba vëliau mirusiø dël li-gø, susijusiø su karine tarny-ba) nustatytomis sàlygomisturi teisæ gauti tëvai, sutuok-tiniai ir vaikai.


2010–2013 m. perskaièiuo-jant ir mokant valstybinespensijas taikomas Socialiniøiðmokø perskaièiavimo ir mo-këjimo laikinasis ástatymas.

� Vienkartinës iðmokos[Ástatymas „Dël socialinës pa-ramos asmenims, suþalotiemsatliekant bûtinàjà karinæ tar-nybà sovietinëje armijoje, irðioje armijoje þuvusiøjø ðei-moms (1945 07 22 – 1991 1231)“]:

1. Asmenø, þuvusiø ar mi-rusiø bûtinosios karinës tar-nybos ir kariniø apmokymømetu sovietinëje armijoje armirusiø vëliau dël ligø, susi-jusiø su tarnyba, ðeimos na-riams lygiomis dalimis iðmo-kama 14 400 Lt vienkartinëkompensacija;

2. Asmenims, pripaþin-tiems nedarbingais ar ið daliesdarbingais (iki 2005 07 01 pri-paþintiems invalidais) dël su-þalojimø ar ligø, susijusiø sukarine tarnyba ar kariniais ap-mokymais, iðmokamos vien-kartinës kompensacijos:

� pripaþintiems netekusiais75–100 proc. darbingumo (iki2005 07 01 pripaþintiems Igrupës invalidais) – 7200 Lt;

� pripaþintiems netekusiais60–70 proc. darbingumo (iki2005 07 01 pripaþintiems IIgrupës invalidais) – 5760 Lt;

� pripaþintiems netekusiais45–55 proc. darbingumo (iki2005 07 01 pripaþintiems IIIgrupës invalidais) – 4320 Lt;

� pripaþintiems neteku-siems 20–40 proc. darbingu-mo – 2880 Lt.

Dël vienkartiniø iðmokøreikia kreiptis á gyvenamosiosvietos savivaldybës socialinësparamos skyriø.

Nepriklausomybës gynë-jams, nukentëjusiems nuo1991 m. sausio 11–13 dieno-mis ir po to vykdytos SSRSagresijos.


Teisinis statusas pripaþásta-mas pagal Nepriklausomybësgynëjø ir kitø nukentëjusiønuo 1991 m. sausio 11–13 die-nomis ir po to vykdytos SSRSagresijos statuso pripaþinimoástatymà.


1. Nukentëjusiøjø asmenøvalstybinës pensijos skiriamosir mokamos asmenims, pripa-þintiems nedarbingais ar iðdalies darbingais (iki 2005 0701 pripaþintiems invalidais)dël 1991 metø sausio 11–13dienomis vykdytos SSRS ag-resijos ir po to vykusiø ávy-kiø. Pensijø dydþiai:

� pripaþintiems neteku-siems 75–100 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripaþin-tiems I grupës invalidais) – 8valstybiniø pensijø dydþio(VPB) dydþio (1600 Lt);

� pripaþintiems neteku-siems 60–70 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pripaþin-tiems II grupës invalidais) –6 VPB dydþio (1200 Lt);

� pripaþintiems neteku-siems 45–55 procentø darbin-gumo (iki 2005 07 01 pri-paþintiems III grupës invali-dais) – 4 VPB dydþio (800 Lt);

2. Asmenø þuvusiø dëlSausio ir po to buvusiø ávy-kiø, motinoms, sukakusioms50 metø arba pripaþintomsnedarbingomis ar ið daliesdarbingomis (iki 2005 07 01pripaþintoms invalidëmis), të-vams, sukakusiems senatvëspensijos amþiø arba pripaþin-tiems nedarbingais ar ið da-lies darbingais (iki 2005 07 01pripaþintiems invalidais) ski-riama 8 VPB dydþio (1600 Lt)nukentëjusiøjø asmenø vals-tybinë pensija;

3. Þuvusiø Nepriklauso-mybës gynëjø nesudariu-sioms kitos santuokos nað-lëms nepaisant amþiaus ski-riama 8 VPB dydþio (1600 Lt)nukentëjusiøjø asmenø vals-tybinë naðliø pensija;

4. Nepriklausomybës gy-nëjams, suþalotiems Sausio irpo to buvusiø ávykiø metu,bet dël to netapusiems inva-lidais skiriama, kai jiems su-kanka senatvës pensijos am-þiø arba pripaþinti nedarbin-gais ar ið dalies darbingais,netekusiais 60 procentø irdaugiau darbingumo (iki 200507 01 pripaþintiems I ar IIgrupës invalidais) dël susirgi-mo, nesusijusio su Sausio ávy-kiais, skiriamos VPB dydþio(200 Lt) nukentëjusiøjø asme-nø valstybinë pensija;

5. Þuvusiø Nepriklauso-mybës gynëjø naðlaièiams(vaikams iki 18 metø, o jeimokosi – iki 24 metø) skiria-ma 8 VPB dydþio (1600 Lt)nukentëjusiøjø asmenø vals-tybinë naðlaièiø pensijas.

Nukentëjusiøjø asmenøvalstybines naðliø ir naðlai-èiø pensijas nustatytomis sà-lygomis turi teisæ gauti miru-

siø valstybiniø pensijø gavë-jø sutuoktiniai ir vaikai.

2010–2013 m. perskaièiuo-jant ir mokant valstybinespensijas taikomos Socialiniøiðmokø perskaièiavimo ir mo-këjimo laikinasis ástatymas.

� Kompensacijos uþ ko-munalines ir kt. paslaugas(Kompensacijø nepriklauso-mybës gynëjams, nukentëju-siems nuo 1991 m. sausio 11–13 dienomis ir po to vykdy-tos SSRS agresijos, bei jøðeimoms ástatymas):

Þuvusiø Nepriklausomy-bës gynëjø, nukentëjusiø nuo1991 m. sausio 11–13 d. ir poto vykdytos SSRS agresijos,ðeimoms (tëvams, átëviams),sutuoktiniams, vaikams (ávai-kiams) iki 18 metø bei vyres-niems negu 18 metø aukðtøjømokyklø dieniniø skyriø ne-dirbantiems studentams, pir-mà kartà ágyjantiems bakalau-ro ar magistro laipsná, aukðtes-niøjø ir profesiniø mokyklødieniniø skyriø nedirbantiemsmoksleiviams, pirmà kartàágyjantiems profesijà, bet ne il-giau kaip iki jiems sukaks 24metai (toliau – ðeimos nariai),nepriklausomybës gynëjø, ku-rie pripaþinti nedarbingais arið dalies darbingais (iki 200507 01 pripaþinti invalidais) dëlðios prieþasties, kurie buvosunkiai arba apysunkiai suþa-loti kompensuojama 50 pro-centø faktiniø iðlaidø uþ:

1. busto ðildymà;2. karðtà vandená;3. ðaltà vandená ir

nuotekas;4. dujas;5. kietà ir skystà kurà;6. elektros energijà;7. laidinio telefono

abonentiná mokestá;8. Kitas paslaugas (namo ir

ðilumos tinklø eksploatacinesiðlaidas, laiptiniø ir rûsiø ap-ðvietimà, bendrø patalpø va-lymà, ðiukðliø ir skystøjø ne-

ðvarumø iðveþimà, liftà, lai-dinio radijo imtuvà, kolekty-vinæ TV antenà, þemæ, esan-èia po daugiaaukðèio gyvena-muoju namu ir priskirtàðiems asmenims).

Dël kompensacijø reikiakreiptis á savivaldybiø socia-linës paramos skyriø.

Transportos lengvatos(Transporto lengvatø ástaty-mas):

Turi teisæ ásigyti vienkar-tiná vaþiavimo tolimojo regu-liaraus susisiekimo autobu-sais, keleiviniais traukiniaisbei vienkartiná arba terminuo-tà vardiná vaþiavimo vietinio(miesto ir priemiesèio) regu-liaraus susisiekimo autobu-sais ir troleibusais, regulia-raus susisiekimo laivais irkeltais bilietà:

1. Su 80 procentø nuolai-da – Lietuvos Respublikosnepriklausomybës gynëjaipripaþinti nedarbingais ar iðdalies darbingais (iki 2005 0701 pripaþinti invalidais) dël1991 metø sausio 11–13 die-nomis vykdytos SSRS agresi-jos ir po to vykusiø ávykiø;þuvusiø Lietuvos Respubli-kos nepriklausomybës gynë-jø ðeimø nariai;

2. Su 50 procentø nuolai-da – Lietuvos Respublikosnepriklausomybës gynëjai.

Sveikatos draudimo, gy-dymo lengvatos:

Asmenys, nukentëjæ nuoSausio ir po to buvusiø ávy-kiø, privalomuoju sveikatosdraudimu draudþiami valsty-bës lëðomis (Sveikatos drau-dimo ástatymas). Jiems kom-pensuojama visa bazinë bûti-nøjø vaistø ir medicininës pa-galbos priemoniø kaina pagalSveikatos apsaugos ministeri-jos tvirtinamà sàraðà. SAMpatvirtinamame ligø sàraðeáraðyta liga „Potrauminis stre-so sindromas“.

Jungtiniø Tautø neágalumo teisiø konvencija serga Lietuvoje...

Nukelta á 7 psl.

6 puslapis 2013 m. Nr. 3 (87)

Juozas Pruðinskas,Navikiniø ligø profilaktikoskabinetas „Apgamas“

Dirbtinë natûralios druskos gydykla

Ankstesnëje raðinio dalyje„pasivaikðèiojome” po Veliè-kos druskos kasyklas, pama-tëme, kà gali gamta sukurti irkà gali þmogus iðgauti ið gam-tos. Supratome, kad þmogusvisada sieks vieno ir neiðsen-kamo dalyko – sveikatos.

Vartojame daugiau vaistø,daþnëja alerginiø reakcijø, to-dël gydytojø ir ligoniø dëme-sys vis daþniau krypsta á ne-medikamentinius gydymometodus. Vienas jø – halote-rapija (graikiðkai halos reiðkia„druska”), taikoma kvëpavi-mo takø ir kai kurioms li-goms, pasireiðkianèioms odo-je, kompleksiðkai gydyti. Taimetodas, kai paprastose pa-talpose sukuriamos poþemi-niø druskø gydyklø mikrokli-matinës sàlygos.

Gydymasis buvusiosedruskø kasyklose yra seniaipripaþintas ir populiarus. Gy-domuoju poveikiu plaèiai ið-garsëjo gydyklos, árengtos So-lotvino (Vakarø Ukraina), Be-reznikø (Permës srityje), Ve-lièkos (Lenkijoje), Solbad-Zal-cmano (Austrijoje) ir kitosedruskø kasyklose. Pagrindi-nis natûraliø druskø gydyk-lø gydomasis veiksnys yrasausas valgomosios druskos(NaCl) aerozolis, stabili tem-peratûra ir drëgmë. Jø veikia-moje aplinkoje maþëja bakte-rijø ir alergenø.

Daugëja ligoniø, serganèiølëtinëmis kvëpavimo takø li-gomis, ypaè respiracinëmisalergozëmis, taèiau ne visi tu-ri galimybæ gydytis natûralio-se druskø gydyklose. Todëlðiø gydyklø mikroklimatasbuvo sukurtas dirbtinëmis sà-lygomis.

Ne paslaptis, kad daugelisdiagnostikos metodø ir gydy-mo bûdø „gimsta” Rusijoseksperimentiniuose institu-tuose ir klinikinëse átaigose.Tik nedaugeliui lemta iðpopu-liarëti ir pasklisti po artimes-nes ar atokesnes ðalis. Vienilieka dûlëti neperspektyviødirektoriø stalèiuose, kiti dëlvalstybës saugumo baimësneiðeina net uþ ástaigos ribø,dar kiti dël blogos serijinëstechninës bazës taip ir liekavienetiniais atvejais. Viena iðretø iðimèiø yra Sankt Peter-burgo medikø ir inþinieriøsukurtas profilaktinis-gydo-masis haloterapijos komplek-sas. Tai ávyko vos daugiaunei prieð dvideðimt metø.Stengdamiesi padëti þmo-nëms, sergantiems ávairiomisvirðutiniø kvëpavimo takø,

plauèiø ligomis, kenèiantiemsnuo alerginiø ligø, 1985 me-tais grupë atkakliø ir nesava-naudþiø gydytojø mokslinin-kø ir technikos specialistø su-galvojo druskø kasyklas „per-kelti” á didmiesèius. Pirmi re-zultatai nustebino net paèiusiniciatorius. Gerà ir patogøprofilaktikos bei gydymo bû-dà greitai pajuto perspekty-vios medicininës ástaigos. Tainetruko pastebëti ir kitø ðaliømedikai. Vieni pirmøjø ðáunikalø kvëpavimo ligø pro-filaktikos ir gydymo bûdàLietuvoje pas save ásirengëKlaipëdos Raudonojo Kry-þiaus ligoninë. Daktaro Ge-niaus Norvaiðo iniciatyva1990 metais pradëjo veikti ha-loterapijos centras, o po trejømetø Palangos reabilitacinëjeligoninëje atidarytas 18 vietøhalokompleksas su tuo metunaujausia kompiuterine val-dymo technika. Kvëpavimotakø kompleksinio gydymoidëja plito, o tuo paèiu plitoir ádiegimo geografija.

Kosmetologinës gydyklostaip pat neliko nuoðalyje. Pa-stebëta, kad po druskø gy-dyklø procedûrø oda tampaðvelnesnë, sumaþëja spuogø.

Visagine ir Vilniuje atsira-do dar pora druskø gydyklø,o po keleriø metø Vilniuje gy-dytojo Petro Jurgilo ákurta ha-loterapijos kamera vos talpi-no norinèius pakvëpuotidruskø kasyklø oru.

1996–1997 metais Naviki-niø ligø profilaktikos centro„Apgamas“ iniciatyva Kaune,Panevëþyje ir Vilniuje buvoákurtos ðiuolaikinës, turinèioskompiuteriná valdymà halote-rapijos kameros, profilaktikoscentrai. Pirmiausia pagalbabuvo suteikta vaikams. Jie ga-vo tai ko labiausiai troðko –neskausmingà ir malonø gy-dymà. Juk halokameroje netik gydaisi, ten ir ádomø fil-mà gali paþiûrëti, o po sean-so ir skanios arbatos paragau-ti. Gaila, kad dël informacijosstokos ir daugelio gydytojøkonservatyvumo nemaþai pa-cientø iki ðiol neþino apie ðáefektyvø gydymo bûdà irkenèia nuo skausmingø, ne-maloniø procedûrø.

Kam haloterapija gali bûtinaudinga, o kam ne? Halote-rapija teigiamai veikia nervøsistemà, reguliuoja endokrini-næ ir imuninæ sistemas, uþker-ta kelià tam tikrø ligø vysty-muisi. Ypaè gelbsti ligoniams,kuriems yra sutrikæs bronchødrenaþas, vargina lëtinës vir-ðutiniø kvëpavimo takø ligos,plauèiø uþdegimai, lëtinë slo-ga, bronchinë astma, „rûko-riø” kosulys, odos alerginësligos. Labai efektyvi halotera-

pija po ávairiø ligø sveikstan-tiems þmonëms.

Haloterapija nerekomen-duojama atvira tuberkulioze,vëþine liga, ûmia inkstø ir ið-emine ðirdies ligomis sergan-tiems ligoniams.

Visa gydymo patalpa (ha-lokamera) padengta druskossluoksniu. Èia sterili aplinka,optimali temperatûra ir drëg-më. Gretimoje patalpoje esan-tis halogeneratorius gamina irtiekia á gydymo patalpà drus-kos aerozolá. Gydymo profi-laktinës procedûros trukmækiekvienam pacientui indivi-dualiai nustato haloterapijoscentrø ar alergologijos klini-kø alergologai – paprastainuo 45 min. (vaikams) iki va-landos ar pusantros.

Moksliniais tyrimais nusta-tyta, kad normaliai bronchøveiklai yra bûtina druska –NaCl. Sergant lëtinëmis plau-èiø ligomis, jos kiekis suma-þëja. Haloterapijos metu pa-gerëja bronchø virpamojo epi-telio drenaþinë funkcija – pa-siðalina patologinis sekretas,ant epitelio buvæ alergenai,patologinë mikroflora, silpnë-ja infekciniø ir alerginiø pro-cesø aktyvumas, nyksta bron-chospazmai ir pan.

Haloterapija daþnai deri-nama su kitais gydymo me-

todais (medikamentiniais irnemedikamentiniais). Vienasið jø – tai fitoterapija (gydy-mas augaliniais preparatais)Fitoterapija leidþia sumaþintistipriai veikianèiø vaistø do-zes ar net visiðkai jø atsisa-kyti. Druskø gydyklos gydy-tojai pastebëjo, kad panaudo-jant halo- ir fitoterapijas gau-namas daug geresnis efektas,negu gydant tik medikamen-tais.

Haloterapija naudingasergant:� lëtinëmis plauèiø

ir bronchø ligomis;� bronchine astma;� rûkaliams, kuriuos

vargina chroniðkaskosulys;

� alergine sloga,faringitu, lëtiniutonzilitu;

� atopiniu dermatitu,þvyneline;

� riebiàja seborëja;� brendimo metu

atsiradus spuogams.

Be to, ji gali bûti skiriamair profilaktiðkai, kai daþnaikartojasi ûmûs virðutiniø kvë-pavimo takø katarai, ûmusbronchitas, plauèiø uþdegi-mai, vargina kosulys dël pa-didëjusio dulkiø kiekio ore arrûkymo poveikio. Ði terapijataip pat tinka sergantiems lë-tinëmis nespecifinëmis ligo-mis. Vis dëlto reikëtø infor-muoti, kad ðis gydymo meto-das tinka ne visiems, todël iðpradþiø reikëtø pasitarti suspecialistu.

Visame pasaulyje katastro-fiðkai daugëja alerginiø ligøapraiðkø. Mokslininkø duo-menimis, ðiais metais susirgi-mø alerginëmis ligomis pa-daugëjo 20–30 procentø. Taisàlygoja ir ozono skylës, ku-rios turi tiesioginës átakosþiedadulkiø jautrumui. Þie-dadulkës tampa agresyvios.Kol kas guostis galima tuo,kad maþdaug 30 procentøalerginiø susirgimø iðnykstasavaime.

Keletas nuomoniø apiehaloterapijà

P. G.: Mokausi M. K. Èiur-lionio menø gimnazijos fleitosklasëje. Vasarà stovyklaujant pa-aiðkëjo, jog esu alergiðkas dul-këms ir patalynëje gyvenanèiomserkutëms. Po atostogø pradëjæsmokytis, net negalëjau tinkamaigroti, nes vis uþklupdavo alergi-nis èiaudulys. Tai labai erzino irtrukdë. Gydytoja alergologë pa-tarë pabandyti druskos aerozolioseansus.

K. B. (kol berniukas kvë-puoja druska, kalbamës sujo mama): Mano sûnui vienuo-lika metø. Jis nëra lepus, bet ðá-kart kosëjo penkias savaites. Ið-gërë krûvà tableèiø, vartojo ávai-riø purðkalø, inhaliacijø. Jau pa-vargome, o efekto beveik jokio.Gaila vaiko. Man tikrai nesunkujá èia veþioti, neðykðtu nei laiko,nei pinigø – kad tik pagaliau ið-gytø.

A. J.: Apie druskø kambariussuþinojau pati, skaitydama spau-dà. Pirmà kartà atëjau nuka-muota ákyraus kosulio. Padëjo.Èia gydësi mano dukra ir sûnus.Abiems dygo jaunatviniai spuo-gai. Druskos gerai iðtraukia vi-sus pûlinukus á pavirðiø, paskuiveidà iðvalo kosmetologë. Poprocedûrø ir dukros, ir sûnausveido oda tapo glotnesnë, svei-kesnë.

K. G. (kol ðioji po seansomëgaujasi þoleliø arbata, pa-sakoja jos mamytë): Druskøgydyklà pastebëjau ir ja susido-mëjau pati, nes lankomës pas èianetoliese gyvenanèia moèiutæ.Kotryna gana daþnai sloguoja irkosëja. Galima sakyti, jog be per-stojo geria ávairiø mikstûrø. Bu-vau jau netekusi vilties kà norspakeisti. Pradëjau á druskø kam-bará vedþioti dukrelæ, tikëdama-si, jog ji sustiprës, taps atspa-resnë ir pagaliau liausis taip daþ-nai sirgusi kvëpavimo takø ligo-mis.

Þ. R.: Apie druskø gydyk-là suþinojau ið draugø, kurieèia vedþiojo ir gydë savo vai-kus ir jiems tas bûdas labaipadëjo. Pats prieð keletà me-tø èia iðsigydþiau slogà, o da-bar gydausi perðinèià gerklæ.

Prisiminkime: Gyvenimasmëgsta kopijuoti ir, jei nega-li turëti originalo, priverèiaþmogø sukurti labai artimàaplinkà tai, kurià gamta„montavo” tûkstantmeèiais.

Metai po metø vis arèiauir arèiau glaudþiamës prie na-tûralios gamtos iðpuoselëtøsveikatos ðaltiniø. Vienas iðtokiø yra haloterapija.Haloterapijos kabinetai.

7 psl.2013 m. Nr. 3 (87)

2006 12 13 pasiraðiusiosðalys priëmë tarptautiniusdokumentus. Neágaliøjø Tei-siø Konvencija ir jos Fakul-tatyvus protokolas LietuvosRespublikos Seime Nr. 71-3561 patvirtintas 2010 06 19ir Lietuvoje ásigaliojo nuo2010 09 17.

Valstybës, ðios Konven-cijos ðalys, priëmusios ásipa-reigojimus, tarp jø ir Lietu-va, turëtø vykdyti ðios Kon-vencijos ir jos Fakultatyvausprotokolo nuostatas.

Neágaliøjø Teisiø KonvencijaPreambulëValstybës, ðios Konvencijos

Ðalys,a) prisimindamos, kad pagal

Jungtiniø Tautø Chartijojeátvirtintus principus visaiþmoniø giminei bûdinga pri-gimtinis orumas ir vertë, ly-gios ir neatimamos teisës su-daro laisvës, teisingumo irtaikos pasaulyje pagrindà;

b) pripaþindamos, kad Jung-tinës Tautos Visuotinëje þmo-gaus teisiø deklaracijoje irtarptautiniuose þmogaus tei-siø paktuose paskelbë ir su-sitarë, kad kiekvienas, be jo-kiø iðimèiø, turi teisæ á visasðiuose dokumentuose átvirtin-tas teises ir laisves;

c) dar kartà patvirtinda-mos visø þmogaus teisiø irpagrindiniø laisviø visuotinu-mà, nedalomumà, tarpusaviopriklausomumà ir tarpusavioryðá bei bûtinybæ neágalie-siems uþtikrinti galimybæ vi-sapusiðkai naudotis ðiomisteisëmis ir laisvëmis be dis-kriminacijos;

d) prisimindamos Tarptau-tiná ekonominiø, socialiniø irkultûriniø teisiø paktà, Tarp-tautiná pilietiniø ir politiniøteisiø paktà, Tarptautinæ kon-vencijà dël visø formø rasinësdiskriminacijos panaikinimo,Konvencijà dël visø formø

diskriminacijos panaikinimomoterims, Konvencijà prieðkankinimà ir kitoká þiaurø,neþmoniðkà ar þeminantá el-gesá ir baudimà, Vaiko teisiøkonvencijà, taip pat Tarptau-tinæ konvencijà dël visø mig-ruojanèiø darbuotojø ir jø ðei-mos nariø teisiø apsaugos;

e) pripaþindamos, kad ne-ágalumo sàvoka yra vis darplëtojama ir kad neágalumasatsiranda dël asmenø, turin-èiø sveikatos sutrikimø, ir po-þiûrio bei aplinkos sudaromøkliûèiø sàveikos, trukdanèiostokiems asmenims visapusið-kai ir veiksmingai dalyvautivisuomenëje lygiai su kitaisasmenimis;

f) pripaþindamos principø irpolitikos gairiø, átvirtintø Vi-suotinëje veiksmø programo-je dël neágaliøjø ir Bendrosio-se lygiø galimybiø teikimoneágaliesiems taisyklëse, svar-bà ir jø átakà nacionaliniu, re-gioniniu ir tarptautiniu lyg-meniu skatinant, rengiant irvertinant politikos kryptis,planus, programas ir veiks-mus;

g) pabrëþdamos su neágalu-mu susijusiø klausimø kaipneatsiejamos dalies átraukimoá atitinkamas tvarios plëtrosstrategijas svarbà;

h) taip pat pripaþindamos,kad bet kokio asmens diskri-minacija dël jo neágalumo yraþmogaus prigimtinio orumoir vertës sumenkinimas;

i) toliau pripaþindamos ne-ágaliøjø ávairovæ;

j) pripaþindamos bûtinybæskatinti ir apsaugoti visø ne-ágaliøjø, áskaitant tø, kuriemsreikia daugiau paramos, þmo-gaus teises;

k) susirûpinusios tuo, kad,nepaisant ðiø ávairiø priemo-niø ir ásipareigojimø, neágalie-ji ir toliau susiduria su daly-vavimo visuomenëje kaip ly-giateisiai jos nariai kliûtimisir jø þmogaus teisiø paþeidi-mais visose pasaulio dalyse;

l) pripaþindamos tarptauti-nio bendradarbiavimo svarbàneágaliøjø gyvenimo sàlygøgerinimo kiekvienoje valsty-bëje, visø pirma besivystan-èiose valstybëse, srityje;

m) pripaþindamos vertingàesamà ir potencialø neágaliø-jø indëlá á savo bendruome-niø bendrà gerovæ ir ávairovæir kad galimybës neágalie-siems visapusiðkai naudotisþmogaus teisëmis ir pagrindi-nëmis laisvëmis suteikimoskatinimas ir visapusiðko ne-ágaliøjø dalyvavimo skatini-mas leis sustiprinti jø priklau-symo visuomenei pojûtá ir la-bai paskatins didelæ þmogið-kojo, socialinio ir ekonominiovisuomenës vystymosi paþan-gà bei skurdo panaikinimà;

n) pripaþindamos neágaliøjøasmeninio savarankiðkumo irnepriklausomumo, áskaitantlaisvæ rinktis, svarbà;

o) manydamos, kad neága-liesiems turëtø bûti suteiktagalimybë aktyviai dalyvautisprendimø dël politikos kryp-èiø ir programø, áskaitant tas,kurios yra tiesiogiai su jaissusijusios, priëmimo proce-suose;

p) susirûpinusios sudëtingo-mis sàlygomis, su kuriomissusiduria neágalieji, patirian-tys ávairiø ar sunkesniø for-mø diskriminacijà dël rasës,odos spalvos, lyties, kalbos,religijos, politiniø ar kitokiøásitikinimø, nacionalinës, etni-nës, socialinës ar autochtonøkilmës, turtinës padëties, gi-mimo, amþiaus ar kitokio sta-tuso;

q) pripaþindamos, kad ne-ágalioms moterims ir mergai-tëms tiek namuose, tiek uþnamø ribø daþnai kyla dides-nis smurto, suþalojimø arprievartos pavojus, taip patpavojus susidurti su atsainiuar aplaidþiu poþiûriu, netin-kamu elgesiu ar iðnaudojimu;

r) pripaþindamos, kad neága-liems vaikams turi bûti su-

teiktos galimybës lygiai su ki-tais vaikais visapusiðkai nau-dotis þmogaus teisëmis ir pa-grindinëmis laisvëmis, ir pri-mindamos ásipareigojimusðioje srityje, kuriuos prisiëmëvalstybës, Vaiko teisiø kon-vencijos dalyvës;

s) pabrëþdamos bûtinybæ at-siþvelgti á lyèiø aspektà de-dant visas pastangas skatintivisapusiðkà neágaliøjø þmo-gaus teisiø ir pagrindiniø lais-viø ágyvendinimà;

t) pabrëþdamos, kad daugu-ma neágaliøjø gyvena skurdosàlygomis, ir ðiuo poþiûriupripaþindamos itin svarbøporeiká spræsti skurdo neigia-mo poveikio neágaliesiemsproblemà;

u) atsiþvelgdamos á tai, kadtaikos ir saugumo sàlygos,grindþiamos visiðku JungtiniøTautø Chartijoje átvirtintøtikslø ir principø paisymu irgaliojanèiø dokumentø þmo-gaus teisiø srityje laikymusi,yra bûtinos siekiant suteiktivisiðkà apsaugà neágalie-siems, visø pirma ginkluotøkonfliktø ir uþsienio okupaci-jos metu;

v) pripaþindamos fizinës, so-cialinës, ekonominës ir kultû-rinës aplinkos, sveikatos irðvietimo, informacijos ir ryðiøprieinamumo svarbà sudarantneágaliesiems galimybes visa-pusiðkai naudotis visomisþmogaus teisëmis ir pagrindi-nëmis laisvëmis;

w) suvokdamos, kad kiek-vienas asmuo, turintis parei-gø kitiems asmenims ir ben-druomenei, kuriai jis ar ji pri-klauso, privalo siekti, kad bû-tø skatinamos ir bûtø paiso-ma Tarptautinëje þmogausteisiø chartijoje pripaþintø tei-siø;

x) ásitikinusios, kad ðeimayra prigimtinis ir pagrindinisvisuomenës vienetas ir ji turiteisæ, kad jà gintø visuomenëir valstybë ir kad neágalie-siems ir jø ðeimos nariams tu-

Atkelta ið 5 psl.

Jungtiniø Tautø neágalumo teisiø konvencija serga Lietuvoje...rëtø bûti uþtikrinta bûtina ap-sauga ir parama, kad ðeimosgalëtø prisidëti prie visapu-siðko ir lygiateisio neágaliøjønaudojimosi teisëmis;

y) ásitikinusios, kad vienavisa apimanti tarptautinë kon-vencija, skirta neágaliøjø tei-sëms ir orumui skatinti ir ap-saugoti, reikðmingai prisidës,kad bûtø iðtaisyta labai nepa-lanki neágaliøjø socialinë pa-dëtis, ir skatins jø lygø daly-vavimà pilietinëje, politinëje,ekonominëje, socialinëje irkultûrinëje srityse tiek besi-vystanèiose, tiek iðsivysèiu-siose valstybëse,

s u s i t a r ë:1 straipsnisTikslas Ðios Konvencijos tikslas –

skatinti, apsaugoti ir uþtikrintivisø neágaliøjø visapusiðkà irlygiateisá naudojimàsi viso-mis þmogaus teisëmis ir pa-grindinëmis laisvëmis, taippat skatinti pagarbà ðiø asme-nø prigimtiniam orumui.

Prie neágaliøjø priskiriamiasmenys, turintys ilgalaikiøfiziniø, psichikos, intelekto arjutimo sutrikimø, kurie sàvei-kaudami su ávairiomis kliûti-mis gali trukdyti ðiems asme-nims visapusiðkai ir veiks-mingai dalyvauti visuomenë-je legiai su kitais asmenimis.

* * *Analizuosiu, vertinsiu sa-

vo, kitø Èernobylio atominëselektrinës avarijos padariniølikviduotojø „ágyta patirtimi“iðgyventi ir „lopyti“ sveikatà.Manau, èernobylieèiams ádo-mu, ar mûsø valdþios ir vy-riausybës atstovai deramaivykdo Neágalumo teisiø kon-vencijos, jos Fakultatyvausprotokolo straipsnius.

(Tæsinys kitame numeryje)

VðÁ „DALAS“ vadovasAlgirdas AðmontasVilnius, 2013 06 12

Gerbiami èernobylieèiai!Jûs esate ir liksite tais did-

vyriais, kurie paklusdami ása-kymui, rizikuodami sveikatair gyvybe, rûpinotës mûsø irvisos Europos saugumu. De-ja, jûsø paèiø saugumo vals-tybë neuþtikrino, todël ir bu-vo ákurta nevyriausybinëorganizacija – asociacija „Lie-tuvos judëjimas „Èernoby-lis“. Asociacija „Lietuvos ju-

dëjimas „Èernobylis“ skelbia:1) dalyvauti veikloje (mi-

tinguose, susirinkimuose, sà-skrydþiuose ir t. t.);

2) stoti á judëjimo „Èerno-bylis“ nariø gretas, mokëtinario mokestá, kurie sugráþtajûsø paèiø reikmëms. Ðio ju-dëjimo dëka jûs pagaliau ga-vote nukentëjusiøjø asmenøstatusà, o tai suteikia tam tik-rø socialiniø garantijø sau ir

savo ðeimoms. Taigi mano-me, kad turëtumëte tuo pasi-rûpinti ir patys, aktyviauprisidëdami prie judëjimogyvybingumo ir jo iðsaugo-jimo. Todël kvieèiame ben-drauti ir bendradarbiauti.

LJÈ Raseiniø komitetotarybos vardu

Raimonda Kreimerienë

Informacija Raseiniøèernobylieèiams!Ðiø metø geguþës 30 d. ávy-

ko „Lietuvos judëjimo „Èer-nobylis“ Raseiniø komiteto vi-suotinis susirinkimas. Pirmi-ninko I. Tarnausko kadencijabaigësi 2012 m. Nuspræsta joágaliojimø nepratæsti. Komite-to pirmininke balsu daugumaiðrinkta J. Vaðkevièienë. Buvoaptarti darbo planai. J. Vaðke-

vièienë iðdëstë veiklos kryptis,suformavo naujà tarybà. Kvie-èiame visus dalyvauti „Lietu-vos judëjimo „Èernobylis“ Ra-seiniø komiteto veikloje. Seki-te informacijà rajoninëje spau-doje, respublikiniame laikrað-tyje „Èernobylietis“.

(Pirmininkë J. Vaðkevièie-në, tel. 8-656 91330; pavaduo-tojas L. Kreimeris tel. 8-61082338)

Dëmesio! Ðiø metø liepos 20 d., 16 val., LJÈ Raseiniø komitetas organizuoja respublikináèernobylieèiø sàskrydá. Kvieèiame visos Lietuvos èernobylieèius ir jø ðeimas aktyviai dalyvauti.Informacija tel.: 8-656 91330, 8-610 82338.

8 puslapis

Redaktorius – Kæstutis KAZLAUSKAS

Rankraðèiai nerecenzuojami ir negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomone.

Redakcijos adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT-59127Telefonas +370 670 14033, tel./faksas: +370 684 94470El.paðtas – [email protected]

2013 m. Nr. 3 (87)

SL 181 / ISSN 1648-9128Rinko ir maketavo KæstuèioKazlausko leidybinës-prekybinësámonës leidyklaSpausdino UAB „Ignalinos spaustuvë“,Laisvës g. 71, LT-30122, IgnalinaTiraþas 500 egz.

Áteiktas medalis

Paminëti Èernobylio ka-tastrofos 27-øjø metiniø prie-niðkiai rinkosi balandþio 27dienà „Lietuvos judëjimo„Èernobylis“ Prienø komiteto

„Lietuvos judëjimas „Èer-nobylis“ 25-osioms Èernoby-lio katastrofos metinëms buvoiðleidæs 30 jubiliejiniø meda-liø. 27 medaliai buvo áteiktijudëjimo aktyvistams, o 3 bu-vo nuspræsta áteikti Latvijos,Rusijos ir Ukrainos „Èerno-bylio“ sàjungø prezidentams,su kuriais yra aktyviai ben-draujama. Ðiø metø geguþës

mënesá Kaune lankësi Latvi-jos „Èernobylio“ sàjungosprezidentas Arnolds Verzem-nieks. Praëjus daugiau kaipdvejiems metams, jam irbuvo áteiktas Lietuvos judë-jimo „Èernobylis“ jubiliejinismedalis. Kiti du medaliai darlaukia Rusijos ir Ukrainosatstovø.

Kæstutis Kazlauskas

25-osioms Èernobylio katastrofos metinëms iðleistas jubiliejinis medalis.

Po medalio áteikimo. Ið kairës: Pranas Paðkevièius, Arnolds Verzemnieksir Kæstutis Kazlauskas.

Minëjimas Prienuose

patalpose. Ið septyniasdeðim-ties prieniðkiø dvideðimtiesjau nëra gyvøjø tarpe. Pager-bæ mirusiuosius tylos minute,komiteto nariai aptarë eina-

muosius reikalus, nutarë iki30-øjø Èernobylio AE ava-rijos metiniø pastatyti pa-minklà aukoms atminti.

„È.“ inf.

Susirinkimo dalyviai

Radiacinës saugos centras informuoja

Pacientø apðvita tûrinëskompiuterinës tomografijostyrimo metu ir vëþiniø susir-gimø rizika

Gerinant medicinos pa-slaugø kokybæ Lietuvoje kiek-vienais metais diegiami visnauji gydymo metodai. Tai-kant ðiuos gydymo metodusdaþnai neapsieinama be diag-nostikos priemoniø, kai nau-dojama rentgeno spinduliuo-të. Viena ið tokiø srièiø –odontologija, kur gydymo ko-kybei uþtikrinti vis daþniautaikoma dantø rentgenodiag-nostika, o paskutiniu metu irvienas naujausiø dantø beiveido ir þandikauliø sritiesrentgenodiagnostikos metodø– tûrinë kompiuterinë tomog-rafija (angl. Cone Beam Com-puted Tomography). Ðis meto-das naudojamas planuojantdantø implantus þandikau-liuose, diagnozuoti dantø irveido þandikauliø ligas irplanuojant jø gydymà, kai ne-pakanka informacijos atlikusdantø ar panoraminæ rentge-

no nuotraukas. Taikant ðá me-todà galima atkurti dantø arkaukolës veido kaulø trimatárentgeno atvaizdà. Nors ðismetodas labai informatyvus,kiekvienu atveju pacientasgauna apðvità, didesnæ neiáprasto dantø rentgenodiag-nostikos tyrimo metu.

Ð. m. birþelio 22–27 d. Ber-gene, Norvegijoje, ávykoTarptautinë 19-oji dantø, vei-do ir þandikauliø radiologijoskonferencija, kurios metu bu-vo pristatytas SEDENTEXCTprojekto grupës (www.seden-texct.eu) stendinis praneðimas„Vëþio rizikos ávertinimasnuo apðvitos, gautos tûrinëskompiuterinës tomografijosprocedûrø metu“.

SEDENTEXCT projektometu Radiacinës saugos cen-tras ir Vilniaus universitetasbendradarbiavo su 5 Europosuniversitetais ir atliko pacien-tø gaunamø doziø matavi-mus, kuriø rezultatais buvoremtasi rengiant ðá praneðimà.Atlikto tyrimo rezultatai pa-rodë, kad paciento gauta do-

zë priklauso nuo pacientoamþiaus apðvitos metu ir nuolyties. Nustatyta, kad mote-rys, o ypaè vaikai, yra þymiaijautresni jonizuojanèiajaispinduliuotei. Rizika susirgtivëþiu moterims yra vidutinið-kai 54 proc. didesnë nei vy-rams.

Netinkamas tûrinës kom-piuterinës tomografijos meto-do taikymas gali sàlygoti ne-pagrástà pacientø, o kartais irdarbuotojø apðvità. Kompiu-terinës tomografijos tyrimàgalima atlikti ir su daugias-luoksniais kompiuteriniais to-mografais, jei jie turi tamskirtus tyrimo protokolus, ta-èiau apðvitos dozës, taikantáprastinës kompiuterinës to-mografijos metodà, yra gero-kai didesnës nei taikant tûri-nës kompiuterinës tomografi-jos metodà.

Daugiau apie SEDEN-TEXCT projektà galimà suras-ti: http://www.sedentexct.eu/http://www.iadmfr2013.org/

prieðas nematomas, negirdimas – þmonijos sukurtas monstras! · tai tik posakis. kartais...

Documents