MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS

TEISĖS IR VALDYMO KATEDRA

GALINA POČOPKO

PROBACIJOS PERSONALO ATRANKA, RENGIMAS, UGDYMAS: LIETUVOS IR UŽSIENIO

ŠALIŲ PATIRTIS Magistro baigiamasis darbas

Vadovas doc. dr. D. Usik

VILNIUS, 2011

2

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS

TEISĖS IR VALDYMO KATEDRA

PROBACIJOS PERSONALO ATRANKA, RENGIMAS IR UGDYMAS: LIETUVOS IR

UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS Teisės ir valdymo magistro baigiamasis darbas

Studijų programa 20601S104

Vadovas_______doc. dr. D. Usik (parašas)

2011- -

Recenzentas Atliko TV imn 8-02gr. stud. __________ ________________ ____________G. Počopko (parašas) (vardas,pavardė) (parašas) 2011- - 2011- -

VILNIUS, 2011

3

TURINYS

ĮVADAS........................................................................................................................................... 4

1. PROBACIJOS DARBUOTOJŲ ATRANKA IR RENGIMAS..............................................6

1.1. Probacijos darbuotojams keliami reikalavimai.....................................................................6

1.2. Verbavimas.............................................................................................................................10

1.3. Atranka....................................................................................................................................14

1.4. Probacijos darbuotojų mokymo sistema..............................................................................20

1.4.1. Universitetinio lygio rengimas.....................................................................................20

1.4.2. Pirminis parengimas.....................................................................................................26

1.4.3. Kvalifikacijos kėlimas..................................................................................................28

1.4.4. Ugdymas......................................................................................................................32

2. DARBO VERTINIMAS............................................................................................................35

3. PROBACIJOS DARBUOTOJO STANDARTAS..................................................................39

4.TYRIMAS ..................................................................................................................................43

4.1.Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezė ........................................................................................43

4.2. Tyrimo metodika .....................................................................................................................43

4.3. Tyrimo rezultatai .....................................................................................................................43

IŠVADOS ......................................................................................................................................61

REKOMENDACIJOS .................................................................................................................65

LITERATŪRA .............................................................................................................................66

SĄVOKOS ....................................................................................................................................69

ANOTACIJA ............................................................................................................................... 71

ANNOTATION ............................................................................................................................72

SANTRAUKA ..............................................................................................................................73

SUMMARY...................................................................................................................................74

PRIEDAI .......................................................................................................................................75

4

ĮVADAS

Vienas iš svarbiausių besikuriančios moderniosios informacinės visuomenės bruožų

yra nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis mokymasis. Taip pat svarbu, kad vykdant probacijos

projektą būtų galimybių mokytis. Tai galima pasiekti nustatant kontrolės ir vertinimo tikslus,

fiksuojant ir analizuojant darbo metodus.

Lietuvos Respublikai tapus pilnateise Europos sąjungos nare, sąlygojo

baudžiamosios politikos taip pat ir įstatyminės bazės reglamentuojančios bausmių atlikimą bei

vykdymą keitimąsi. Tokia padėtis kelia naujus reikalavimus ir probacijos darbuotojams.

Sprendžiant socialinės paramos, švietimo ir sveikatos apsaugos klausimus

nuteistiesiems, būtina gerinti socialinių, švietimo bei medicininių paslaugų sistemą tuo pačiu

ruošiant kvalifikuotus darbuotojus bei kitus specialistus, pasirengusius dirbti su nuteistaisiais.

Dirbančius darbuotojus reikia supažindinti su naujais darbo su nuteistaisiais metodais.

Temos aktualumas. Geras probacijos darbuotojo pasiruošimas sąlygoja gerą

bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tikslų pasiekimą optimaliomis sąnaudomis. Sėkmingas

nuteisto asmens integravimasis į visuomenę didele dalimi priklauso nuo probacijos darbuotojo

pasiruošimo padėti jam sėkmingai spręsti asmenines problemas, daryti jam poveikį, kad šis savo

gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais bei priemonėmis. Didelę reikšmę šiam procesui turi

darbuotojo požiūris į nuteistąjį, tačiau neturint specialaus tam darbui reikalingo parengimo, tas

požiūris dažnai būna neigiamas, ko pasiekoje užuot nuteistajam padėjus tik dar labiau

pakenkiama. Bendraudamas su nekompetentingais, reikalingų žinių neturinčiais pareigūnais,

nuteistasis nusiteikia prieš visuomenę.

Probacijos darbuotojų rengimas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje pradėtas prieš

11 metų. Nors pareigūnai buvo ruošiami ir anksčiau, tačiau jų paruošimas neatitiko tarptautinių

standartų. Pareigūnai įkalinimo įstaigoms pradėti ruošti tuometinėje Policijos akademijoje. Bet

pareigūnai darbui pataisos inspekcijose nebuvo ruošiami niekada. Lietuvai integruojantis į

Europos Sąjungą bei pradėjus teisinės sistemos reformą, pribrendo būtinybė tobulinti šios srities

darbuotojų veiklą.

Temos naujumas. Nagrinėjama tema Lietuvoje nėra išsamiai ištirta, kylančios

problemos nėra nuodugniai išnagrinėtos. Posovietinių šalių probacijos tarnybose, tokie personalo

valdymo kriterijai, kaip atranka ir rengimas dar tik pradedami taikyti, todėl probacijos tarnyba,

atsižvelgdama į naujosios viešosios vadybos principus, irgi turi pradėti taikyti naujus atrankos

modelius, paremtus kompetencija ir išsilavinimu.

.

5

Šio darbo tikslas – atskleisti esamą Lietuvoje probacijos pareigūnų atrankos,

rengimo ir ugdymo situaciją bei atskleisti probacijos personalo nuomonę apie organizuotą darbą

probacijos tarnyboje.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti pataisos inspekcijų personalo esminius poreikius darbui su

nuteistaisiais.

2. Nustatyti organizuojamo darbo probacijos tarnybos privalumus ar trūkumus.

3. Ištirti probacijos personalo kvalifikacijos tobulinimo poreikį.

Tyrimo objektas – probacijos darbuotojų nuomonė apie probacijos tarnybos

organizuotą darbą.

Keliama šio tyrimo hipotezė:

Darbo sąlygos ir užmokestis turėtų sudaryti galimybes samdyti ir išlaikyti tinkamą

personalą, bei suteikti jo nariams galimybę tinkamai atlikti savo funkcijas.

Darbo metodai:

1. Teoriniai – mokslinės literatūros, artimos pasirinktai darbo temai, analizė ir

apibendrinimas.

2. Empiriniai – anketinė apklausa.

3. Statistiniai – dažnių paskirstymo analizė.

6

1. PROBACIJOS DARBUOTOJŲ ATRANKA IR RENGIMAS

1.1. Probacijos darbuotojams keliami reikalavimai

Atrenkant pretendentus į pareigūnų pareigas reikia atsižvelgti į Tarnybos Kalėjimų

departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įsakymo 10 str.

1 d. specifinius reikalavimus. Kur nurodyta, kad savanoriškumo ir atrankos pagrindu į pareigas

priimami ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys mokantys valstybinę kalbą Lietuvos

Respublikos piliečiai, turintys tinkamą išsilavinimą, pasižymintys tinkamomis asmeninėmis

savybėmis, dalykiškai ir fiziškai pasirengę bei tinkamos sveikatos būklės.1

Pavyzdžiui Kanadoje į probacijos tarnybą taip pat priimami asmenys nuo 18 metų,

turintys socialinių mokslų išsilavinimą, kai kuriose Kanados provincijose reikia išlaikyti

specialius egzaminus ir įgyti diplomą.2

A. Laurinavičius nuomone į valstybės tarnybos pareigas pretenduojantis asmenys

turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybių aprašymuose. Pareigybių aprašymai yra

rengiami atitinkamų statutinių institucijų, atsižvelgiant į jiems pavestas atlikti funkcijas. Iš to kyla

kitas reikalavimas: personalą formuoti, atsižvelgiant į jo atliekamas užduotis, suteikiamus

įpareigojimus ir įgaliojimus, būtinas individualias asmens savybes.3

Danijoje norintys dirbti minėtose pareigose asmenys, turi turėti tokias žmogiškasias

savybes ir pažiūras, kurios yra būtinos, norint tinkamai atlikti darbą. Tie asmenys privalo suvokti

įvairias naujas idėjas, rodyti susidomėjimą aplinkai ir būti pasiruošę priimti tam tikrą atsakomybę,

susijusia su jo pareigomis. Tai turi buti dėmesingas asmuo, galintis užmegzti kontaktą su kitais

žmonėmis, jis privalo priversti save gerbti ir taip pat būti tolerantiškas kitų atžvilgiu. Emociškai

įtemptose situacijuose jis privalo laikytis ramiai ir būti susikaupęs. Būtina taip pat gera psichinė –

fizinė sveikata. Be to, jis privalo norėti ir sugebėti mokytis.4

Pareigūnas savo veikloje nuolat susiduria su situacijomis, kurios reikalauja apibrėžto

bendravimo būdo, nepriklausančio nuo jo įsitikinimų, o padiktuoto turimo socialinio vaidmens.

Tarnybinėje veikloje nepakanka gerų norų, valios, dar būtinos ir specialios žinios, mokėjimai. Be

to atliekant tarnybą turi būti elgiamasi griežtai pagal nustatytus reikalavimus, apibrėžtas funkcijas, 1 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo X-1791(2008 11 06). Žin., 2008 Nr.135-5230. 2 K. Hamai, R. Ville, R. Harris, M. Hough, U. Zvekic. Probation round the world. London, 2004 m. psl. 140 3 A. Laurinavičius. Tarnybinė teisė: statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. Lietuvos teisės universsitetas, Vilnius 2003 m. psl. 132. 4 Danijos kalėjimo personalo mokymas ir stažavimo tarnyba. Lietuvos policijos akadamija, 1994 m. psl. 7

7

nekreipiant dėmesio, ar tas asmuo yra vertas tokio elgesio, nereiškiant jam nei simpatijos, nei

antipatijos. Nepaisančio šių reikalavimų pareigūno darbas tampa beprasmiškas, jis negali iki galo

atlikti savo pareigų, trumpai tariant, pareigūnas laikomas neatsakingu žmogumi, menkinančių

savo ir tarnybos darbo rezultatus.5

Probacijos pareigūno pareigos įpareigoja juos tinkamai ir laiku atlikti tarnybos

vadovų užduotis ir pavedimus, priimti sprendimus pagal kompetenciją, laikytis darbo tvarkos,

tarnybinės etikos, garantuoti veiklos skaidrumą, saugoti tarnybos paslaptis. Pareigūnai taip pat

įsipareigoja nedalyvauti politinėje veikloje, tinkamai derinti tarnybos ir privačius interesus, nuolat

kelti savo kvalifikaciją, vykdyti kitas įstatymų ar Tarnybos statuto nustatytas pareigas.6

Išskyrus išsilavinimą, atskiras dėmesys turi būti skirtas būsimųjų probacijos

darbuotojų dalykinėms bei asmeninėms savybėms. Kaip jau minėta, užsienio šalyse tokioms

savybėms skiriamas ypatingas dėmesys.

Formalūs kriterijai, taikomi asmenims, pretenduojantiems į darbą pataisos

inspekcijose, nustatyti LR įstatymuose. Visų pirma, pataisos inspekcijų pareigūnams taikomas

Valstybės tarnybos įstatymas tiek, kiek šios tarnybos nereglamentuoja Tarnybos kalėjimų

departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas.7

Be to, asmenys, priimami į probacijos tarnybą įstaigose yra tikrinami pagal Vidaus

reikalų ministerijos ir policijos įskaitas. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą, jeigu jis pagal

sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti pareigūnu probacijos tarnyboje arba jeigu

jam yra iškelta baudžiamoji byla, jis yra teistas už nusikaltimą, arba jo artimiausias giminaitis

atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau statutas nenustato asmenų, pretenduojančių į darbą pataisos inspekcijose

intelekto, asmeninių, dalykinių savybių bei fizinio pasirengimo pagal atrankos kriterijų.

Manoma, kad tokius kriterijus gali nustatyti departamento centrinė tarnyba,

pavyzdžiui, departamento Pataisos inspekcijų skyrius, atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas,

užsienio šalių patirtį bei pataisos inspekcijos šiuolaikinius poreikius. Tokius kriterijus arba

standartus turi Kanados pataisos tarnyba. Juos rekomenduojama nustatyti ir Europos

bendruomenės sankcijų ir priemonių taisyklėse8, kur rekomenduojama, kad priimant ir atrenkant

5 A. Laurinavičius. Tarnybinė teisė: statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas. Lietuvos teisės universsitetas, Vilnius 2003 m. psl. 134. 6 J. Blaževičius, J. Dermontas, P. Stalioraitis, D. Usik. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė. Lietuvos teisės universitetas, Vilnius 2004 m. psl. 112. 7 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas VIII-1631(2000 04 18). Žin., 2000 Nr.39. 8 Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr.(92)16. valstybėms narėms Europos bendruomenės sankcijų ir priemonių taisyklės (priimtos Ministrų Komiteto 1992 metų spalio 19 dieną 484-ajame ministrų pavaduotojų susitikime).

8

darbuotojus, atsižvelgiama į darbo su konkrečiomis asmenų kategorijomis kryptis ir pažeidėjų,

kurie bus prižiūrimi, įvairovę. O siekiant užtikrinti, kad darbuotojų asmeninės savybės atitiktų

darbo krūvį bei jų darbui reikalingus profesinius įgūdžius ir patirtį, parengiamos normos ir darbo

kryptys. Darbuotojai atitinkamai apmokomi, jiems suteikiama informacija, kuri įgalins realiai

suvokti savo veiklos sritį, konkrečias pareigas ir darbo etikos reikalavimus. Jų profesinė

kompetencija nuolatos atnaujinama ir keliama mokymais, veiklos peržiūromis ir įvertinimais.

Taip pat yra rekomenduojama Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R. (97) 12 „Dėl personalo,

susijusio su sankcijų ir priemonių vykdymu“9, kur nurodoma, kad aiški politika dėl atsakingo už

sankcijų ir priemonių vykdymą personalo turėtų būti išdėstyta formaliame dokumente ar

dokumentuose, apimančiuose visus verbavimo, atrankos, mokymo, statuso, valdymo

atsakomybės, darbo sąlygų ir mobilumo aspektus. Minėtoje rekomendacijoje yra nurodoma, kad

personalas turi sąžiningai vykdyti organizacijos pavestas užduotys ir principus, nekonfliktuoti su

nuteistaisiais (įskaitoje esančiais nuteistaisiais), elgtis dorai ir neprovokuoti nuteistuosius, juos

nežeminti, susilaikyti nuo bet kokių diskriminacijos formų.

Kai kurių autorių nuomone, probacijos darbuotojai turi ne tik gerai išmanyti savo

darbo specifiką, bet ir būti visapusiškai išsilavinę, išprusę, mokantys bendrauti. Tą pasiekti galima

tik nuolat tobulinant kvalifikaciją bei ugdant bendražmogiškąsias savybes. Dirbti šioje sistemoje

neturėtų linkę konfliktuoti, abejingi ar dar blogiau – priešiškai nuteistiesiems nusiteikę,

nemokantys bendrauti asmenys, kadangi jų veikla neduos teigiamų rezultatų, o tik provokuos

konfliktines situacijas ir padidins nuteistųjų priešiškumą visuomenei bei joje vyraujančioms

socialinėms normoms. Savo elgesiu darbuotojai turi rodyti pavyzdį nuteistiesiems, o ne menkinti

jų autoritetą. Atrankos kriterijus atitikę kandidatai, turėtų ne tik praeiti mokymą, susipažindami su

savo pareigomis ir darbo specifika, bet ir toliau nuolat tobulinti kvalifikaciją, pagal galimybes

lankydami kursus ir įvairias programas.10

Kaip yra nurodoma Pataisos inspekcijų pareigūnų elgesio ir bendravimo su

asmenimis esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, bendrosiose taisyklėse, pataisos inspekcijos

pareigūnas, vykdydamas prižiūrimajam teismo paskirtų draudimų, pareigų ir įpareigojimų

laikymosi bei vykdymo kontrolę ir teikdamas jiems socialinę paramą, privalo gerbti prižiūrimojo

teises ir laisves, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų, vadovautis subjektiškumo ir

objektyvumo principais, gerbti nuteistųjų asmenų apsisprendimus, nevaržyti jų teisių ir teisėtų

9 Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R. (97)12 dėl personalo, susijusio su sankcijų ir priemonių vykdymu (priimtos 600-ajame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1997 m. rugsėjo 10 d.) 10 Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje. II dalis. Koncepcija ir pasiūlymai. Vilnius, 2002 m. psl. 33.

9

interesų, neteikti privilegijų dėl rasės, tautybės, lyties, kilmės, kalbos, socialinės ar turtinės

padėties, religinių ar kitokių įsitikinimų, visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai,

teikti visą galimą informaciją, būti taktiškiems, nekonfliktuoti, objektyviai ir nešališkai, taip pat

teisės aktų nustatyta tvarka suteikti prižiūrimajam informaciją, būtiną jo teisėms užtikrinti ir

pareigoms atlikti.11

Probacijos darbuotojams dėl jų veiklos specifikos taip pat būtinas geras fizinis ir

specialusis pasirengimas, todėl pareigūnai privalo būti pakankamai stiprūs, greiti, ištvermingi,

lankstūs ir vikrūs. Geras pareigūnų fizinis pasirengimas pasiekiamas nuolat sistemingai

treniruojantis. Sistemingos treniruotės padeda ne tik tinkamai pasirengti tarnybai, bet ir ugdo

žmogiškąsias savybes: sąmoningumą, drausmę, pareigų vykdymas, aktyvią gyvenimo poziciją ir

poreikį visapusiškai tobulėti. Pareigūnams tenka nuolatos bendrauti su nuteistaisiais, o jų elgesys

yra nenuspėjamas. Pareigūnų fizinis pasirengimas įvertinamas laikant taisyklėse12 nustatytus

fizinio ir specialiojo pasirengimo normatyvus.

Kiekvienas valstybės tarnautojas, siekdamas, kad tarnybinė veikla būtų produktyvi ir

veiksminga, turi atkreipti dėmesį į tai, ar jo kompetencijos atitinka organizacijos poreikius ir

tikslus.13

Laikytis visų aukščiau išvardytų taisyklių reikalavimų – kiekvieno pataisos

inspekcijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas. Kaip matome keliamų reikalavimų probacijos

darbuotojui yra be galo daug, todėl jų laikytis ir jiems atitikti yra sunku. Mano manymu reikėtu

iškelti realius, apčiuopiamus darbo probacijos tarnyboje reikalavimus, kurios galima būtų

pamatyti ir įvertinti atrenkant darbuotojus į darbą, kaip rekomenduojama nustatyti profesinius

standartus, nurodyti konkretų išsilavinimą, darbo patirtį, o tokie dalykai, kaip objektyvumas,

dorumas, darbštumas ir pan. atsiskleidžia darbo eigos metu, juos nepamatuosi ir neįrodysi

atrenkant ir priimant asmenį į probacijos tarnybą. Taip pat pastebėta, kad Kanados, Danijos ir

Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams kelia panašius darbo reikalavimus.

11 Pataisos inspekcijų pareigūnų elgesio ir bendravimo su asmenimis, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, bendrosios taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 4/07-235. 12 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų fizinio ir specialiojo pasirengimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-05-24 įsakymų Nr. 4/07-105. 13 A. Minkevičius, V. Smalkys. Valstybės tarnyba užsienio šalyse: raida ir tendencijos. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius, 2008 m. psl. 8.

10

1.2. Verbavimas

Personalo verbavimas – personalo valdymo veikla, kurios metu surandami ir

priviliojami į organizaciją potencialūs kandidatai į laisvas darbo vietas, pareigas. Šios veiklos

rezultatas – tam tikras skaičius norinčių dirbti organizacijoje kandidatų, iš kurių bus atrenkamas ir

samdomas darbuotojas.

Lietuvoje vis dar plačiai vartojamas terminas personalo paieška. Dažniausiai jis

artimas terminui personalo verbavimas, tačiau abu nėra visiškai tos pačios reikšmės. Formaliai

personalo verbavimo ir personalo paieškos paskirtis ta pati – rasti potencialių kandidatų į laisvas

darbo vietas. Skirtumas – skirtinga žodžio paieška ir žodžio verbavimas prasmė. Paieška reiškia

norą ką nors surasti, vadinasi apima tik pastangas informuoti apie laisvą darbo vietą ar pareigas.

Verbavimas reiškia atvirą ar slaptą norą paveikti asmens apsisprendimą, būtinumą vienaip ar

kitaip asmenį pritrauti. Vadinasi, personalo paieškos atveju nesiekiama privilioti potencialių

kandidatų. Šiuo atveju darbo skelbime pateikiama visa reikiama informacija apie laisvą darbo

vietą ir leidžiama pačiam žmogui apsispręst, ar jam patinka ši organizacija, kolektyvas, darbas ir

pan. Verbuojant naudojamos reklamos, kuriose daug dėmesio skiriama organizacijos, darbo vietos

patrauklumui viešinti, kad būtų sužadintas noras dirbti joje. Taigi terminas personalo paieška

laibiau tinka naudojant vidaus pasiūlos šaltinius, t. y. ieškant kandidatų tarp organizacijos

darbuotojų. Ieškant kandidatų išorėje, ypač esant darbo jėgos trūkumui, visos organizacijos

stengiasi pateikti savo privalumus, patraukliąsias savybes ir nuslėpti trūkumus. Tokiu atveju tiktų

vartoti terminą verbavimas.

Kad verbavimas būtų profesionalus, organizacijai reikia šios srities specialisto –

verbuotojo.14

Verbavimo procesas yra svarbus, nes juo daugiau kandidatų organizacija turės, juo

geriau galės pasirinkt darbuotojus.15

Pritraukti gerų darbuotojų į laisvas darbo vietas įmanoma tik iniciatyvumu ir

išradingumu, naudojantis visais priimtinais verbavimo šaltiniais ir būdais, išradingai juos derinant.

Vis dažniau organizacija, kuri reikiamo darbuotojo paieškai naudojasi tik vienu šaltiniu, neranda

visų reikalavimų atitinkančio kandidato.16

Darbuotojų viliojimas pirmiausia remiasi didesnio atlygio pasiūlymu. Kartu vis

didesnę reikšmę įgyja tokios motyvacijos priemonės: naujų pokyčių, iššūkių noras, karjeros

14 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m. psl. 25. 15 G. Dessler. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir informatika, Kaunas, 2001 m. psl. 101. 16 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m. psl. 26.

11

galimybės, naujas darbas, galėjimas dalyvauti organizacijos veikloje, darbinė laisvė, darbo vietos

pakeitimas, geresnės darbo sąlygos, papildomos socialinės garantijos, socialinis draudimas,

komandiruotės, mokymai ir panašiai. Viliojamiesiems taip pat svarbu organizacijos stabilumas,

prestižas, vidaus atmosfera, darbo įdomumas, galimybė tobulėti.17

Formuluojant reikalavimus verbuojamam pretendentui, verta nusakyti tik tuos,

kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti arba profesionalumą įrodyti dokumentais. Pavyzdžiui:

išsilavinimo lygis (diplomas); vairuotojo pažymėjimas (teisės); užsienio kalbų mokėjimo lygis

(pažymėjimai); darbo kompiuteriu įgūdžiai (pažymėjimai); darbo patirtis. Kandidatui reikalingas

asmeninės savybes reikia gerai apsvarstyti ir tik tada įvardyti. Juk daugelį savybių gana sunku

nusakyti popieriaus lape (rašant CV ar motyvacinį laišką), be to, asmeninės savybės, kurios

svarbios atliekant tam tikras pareigas, labai dažnai atsiskleidžia tik ilgiau su žmogumi bendraujant

ar kartu dirbant. Dar pasitaiko, kad tokius nepamatuojamus dalykus kiekvienas kandidatas gali

interpretuoti savaip, pavyzdžiui, tikrai kriterijus atitinkantis kandidatas gali nesikreipti

manydamas, kad jis kai kurių savybių neturi arba turi nepakankamai. Kitą, priešingai, paskatins

kreiptis tiesiog per geras savęs vertinimas, nors pats kandidatas neatitiks kriterijų.

Verbavimo reklamuose, priimta prie reikalavimų pridėti pageidaujamų darbuotojo

asmeninių savybių sąrašą, pvz.: atsakingumas, pareigingumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas,

komunikabilumas, organizuotumas, tikslingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje.

Teisiniai reikalavimai Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, neleidžia verbavimo skelbimuose ar

reklamuose rašyti reikalavimų, diskriminuojančių žmones lyties, amžiaus, religijos, tautybės ar

rasės požiūriu.18

Bene populiariausias verbavimo šaltinis yra spauda. Nors skelbimas laikraštyje

gyvena trumpai, tačiau jo pasiekiamumas didesnis. Skelbimai laikraštyje pritraukia labai daug

kandidatų.

Dėl mažų išlaidų populiarėja išorinis verbavimo šaltinis – internetas. Tai pagrindinis

verbavimo šaltinis. Kai aišku, jog nebus sunku rasti kandidatų, galima pasinaudoti tik savo

organizacijos tinklapiu. Jei to nepakanka, yra kitų interneto svetainių, skelbiančių informaciją

ieškantiems darbo žmonėms. Interneto privalumai: operatyvumas, pigiausias būdas apie laisvą

darbo vietą pranešti plačiai auditorijai, internetu pasiekiami aktyvūs, išsilavinę darbuotojai, juo

dažniau naudojasi jaunesni specialistai. Internete skelbimas ar reklama būna ilgai, bet juos pamato

siauresnis ratas.

17 Kaip išsaugoti geriausius darbuotojus. Verslo žinios, Vilnius 2006 m. psl. 35. 18 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m. psl. 26-27.

12

Darbo birža – tai verbavimo šaltinis, padedantis pritraukti nedirbančius kandidatus.

Joje gali užsiregistruoti ir asmenys, pageidaujantys pakeisti darbą. Tokiu atveju naudojamas

verbavimo metodas – paieškos skelbimas ar verbavimo reklama, arba dokumentų, duomenų bazės

analizė. Paieška naudojantis darbo biržos paslaugomis nedaug kainuoja ir yra greita, kadangi

biržos nuolat kaupia ieškančiųjų darbo duomenų bazes, be to, galima pasiekti ne tik vietinę, bet ir

kitas rinkas.

Dar vienas verbavimo šaltinis – darbuotojų rekomendacijų kampanijos, kurių metu

paskelbiama apie atsiradusias laisvas darbo vietas bei prašoma darbuotojų rekomenduoti

kandidatus.

Pats populiariausias informacijos pateikimo verbuojant metodas yra darbo paieškos

skelbimas arba darbo verbavimo reklama. Informacija gali būti raštiška arba žodinė. Lietuvos

organizacijų ar įdarbinimo agentūrų verbavimo skelbimai, reikia pasakyti, yra šabloniški tiek

forma, tiek triniu. Galima apibūdinti tipinę darbo reklamos struktūrą ir joje pateikiamus

duomenys:

Patrauklūs duomenys apie organizaciją, kuri ieško darbuotojo;

Pareigų, darbo vietos pavadinimas – žymima didžiausiu ir ryškiausiu šriftų;

Trumpas darbo pristatymas – labai trumpai apibūdinama darbo esmė arba atliekamos

funkcijos;

Reikalavimai darbuotojui – išsilavinimas, patirtis, įgūdžiai, užsienio kalbų mokėjimas,

asmeninės savybės;

Organizacijos siūlomos naudos – dažniausiai siūloma pastovus darbas, laku mokamas

atlyginimas ir socialinės garantijos, ilgalaikis, įdomus, dinamiškas darbas, profesinio ir

asmeninio tobulėjimo galimybės;

Nurodymas, kokiu adresu ir kada atsiųsti CV ir (ne visada) motyvacinį laišką.19

Verbavimo tikslas – pritraukti kuo daugiau kandidatų į laisvą darbo vietą. Kaip yra

žinoma, valstybės tarnyboje apie atsiradusią darbo vietą ir apie skelbtiną konkursą tom pareigom

užimti yra sužinoma tarp organizacijų, nėra praktikos ruošti skelbimus dienraščiuose ar darbo

biržose. Dažniausiai skelbimai apie skelbiamus laisvų darbo vietų konkursus yra dedami į

Kalėjimų departamento internetinę svetainę ir išsiunčiami departamentui pavaldžioms

institucijoms, o tai neužtikrina didelio kandidatų skaičiaus.

Mano manymu būtų visai prasminga probacijos tarnyboje turėti asmenį, kuris būtų

atsakingas už asmenų verbavimą, kandidatų į laisvas darbo vietas paiešką (verbuotojas). Kuris

19 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m., psl. 28.

13

ieškotu kandidatus tarp paskutinių kursų studentų, kurie studijuoja universitetuose penitencinę

teisę, socialinį darbą, teisę ir pan., taip pat per darbo biržą, skelbtų apie konkursą ne tik

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, bet ir kitoje spaudoje bei interneto

svetainėje. Kuo daugiau bus priviliotų kandidatų, tuo geresnius darbuotojus galima bus atrinkt.

Svarbiausia verbavimo užduotys – kandidatų į probacijos tarnybą išplėtimas, todėl turi būti

ieškoma įvairių būdų jiems pritraukti.

14

1.3. Atranka

Personalo atranka – procesas, kurio metu iš turimų pretendentų į tam tikrą darbo

vietą, pareigas atrenkamas ir pasamdomas tinkamiausias. Ji yra antrasis personalo samdos

žingsnis po personalo verbavimo veiklos. Personalo atranka yra lemiama veikla darbuotojo

samdos, įdarbinimo procese, nes priimamas sprendimas dėl įdarbinimo.20

Gebėjimas atrinkti tinkamų kompetencijų ir vertybinių nuostatų asmenis ir puoselėti

čia dirbančių asmenų asmeninę ir komandinę kompetenciją, pageidaujamų vertybių pagrindu

puoselėti darbo kultūrą, deja, yra silpnoji mūsų valstybės tarnybos vieta.21

Atrinkti tinkamus kandidatus svarbu dėl to, kad darbo rezultatai iš dalies visada

priklauso nuo darbuotojų. Pasižymintys teigiamomis savybėmis bei turintys reikalingų įgūdžių

darbuotojai duos daugiau naudos organizacijai. Neturintys šių įgūdžių ar aikštingi, linkę

prieštarauti dirbs neefektyviai, dėl to nukentės veiklos rezultatai.22

Kaip yra nurodyta Standartinėse minimalios Jungtinių Tautų Organizacijos

taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, komplektuojant personalą negali būti

jokios diskriminacijos dėl rasės, spalvos, lyties, amžiaus, kalbos, religijos, politinių ar kitų

pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitos padėties. Kvalifikuoto

profesionalaus personalo komplektavimui ir išlaikymui būtina suteikti atitinkamą tarnybinę

padėtį, adekvatų atlyginimą, užtikrinti darbo pobūdį atitinkančias lengvatas bei plačias galimybes

profesiniam augimui ir karjerai.23

Pareigūnų tarnyba organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir

reglamentuojama Tarnybos Kalėjimų departamente statutu, kitais įstatymais ir poįstatyminiais

aktais. Valstybės tarnybos įstatymas pareigūnams taikomas tiek, kiek Tarnybos statutas

nereglamentuoja tarnybos santykių. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės

įmonių veikla grindžiama bendraisiais ir specialiaisiais principais.24

Pataisos inspekcijų pareigūnai į tarnybą priimami pagal privalomus Tarnybos

Kalėjimų departamente Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 10, 11 straipsniuose

nustatytus vertinimo ir atitikties reikalavimus. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos

20 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m., psl. 29. 21 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Klektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl. 133. 22 G. Dessler. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir informatika, Kaunas, 2001 m., psl. 124. 23 Standartinės minimalios Jungtinių Tautų Organizacijos taisyklės dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklės). [16] 45/110, Nr. 49A, UN Doc A/45/49, (1990). 24 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 87.

15

teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymų Nr. 1R-116 „Dėl tarnybos Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo

taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam

pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“25, kur

nurodyta, kad darbas probacijos tarnyboje organizuojamas konkurso būdu, sudaroma 5-7 narių

pretendentų į pareigūno pareigas konkurso komisija, kuriai įstaigos vadovas prieš skelbdamas

konkursą, pateikia pareigybių, į kurias numatoma skelbti konkursą, aprašymus, konkurso

komisijai pritarus, įstaigos vadovas konkursą skelbia įsakymu. Informacija apie paskelbtą

konkursą skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ taip pat gali būti

skelbiama pasirinktame šalies dienraštyje arba vietos spaudoje. Taip pat ši informacija, tą pačią

dieną, skelbiama interneto svetainėse. Pretendentų dokumentai priimami per 14 kalendorinių

dienų nuo konkurso paskelbimo dienos. Norint dalyvauti konkurse, privaloma pateikt tokius

dokumentus:

Rašytinį prašymą leisti dalyvauti konkurse;

Asmens tapatybę, išsilavinimą, pilietybę ir amžių patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas;

Darbo patirtį patvirtinantį dokumentą;

Gyvenimo aprašymą;

Užpildytą pretendento anketą;

Apie 5 lapų apimties veiklos programą (pretendentams į įstaigos vadovo pareigas);

Kitus konkursą organizuojančios įstaigos reikalaujamus dokumentus, būtinus patvirtinti

pretendento atitiktį pareigybės, kuriai paskelbtas konkursas, aprašyme nustatytiems

specialiesiems reikalavimams, ir šių dokumentų kopijas;

Po to kai dokumentai patikrinami, ir nustatyta, kad pretendentas atitinka keliamiems

reikalavimams, jam per tris arbo dienas išsiunčiamas siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Medicinos centrą pasitikrinti sveikatos. Jei pretendento sveikatos būklė

atitinka keliamiems reikalavimams, jis toliau yra siunčiamas fizinio pasirengimo patikrinimui.

Išlaikius fizinio pasirengimo patikrinimą, pretendentui pranešama apie numatyto konkurso datą ir

laiką. Konkursą laimi tas pretendentas, kuris turi geriausius konkurso rezultatus.

Kaip minėjau, atrenkant kandidatus reikalaujama, kad jie pasitikrintų sveikatą, ir tai

daroma dėl kelių priežasčių. Tokie patikrinimai atliekami siekiant patvirtinti, ar kandidatas

25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymų Nr. 1R-116 „Dėl tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“.

16

atitinka konkrečiam darbui keliamus fizinio pajėgumo reikalavimus, bei išsiaiškinti, kokie yra

medicininiai apribojimai.26

Labai svarbus veiksnys, atrenkat pretendentus į dabą probacijos tarnyboje, yra

tinkamas išsilavinimas. Personalas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Bausmių vykdymas ir

nuteistųjų socialinė reabilitacija yra susijusi su daugeliu humanitarinių mokslų šakų, pirmiausia –

su teise, kriminologija, kriminalistika, psichologija, edukologija, vadybos mokslu ir pan.27

Atrenkant pretendentus įvertinami visi pateikti dokumentai, išryškinami pranašumai.

Apie tinkamumą darbo vietai sprendžiama įvairiais metodais: darbo bandymais, psichologiniais ir

kitais testais. Labai svarbus formalus susitikimas ir pokalbis personalo skyriuje ar su tiesioginiu

būsimu vadovu. Jei reikia, pokalbyje dalyvauja psichologas ar specialiai tam parengtas

darbuotojas. Kai keliami aukšti reikalavimai asmens intelekto, fizinėms savybėms, į atrankos

darbą įtraukiami atitinkamos srities specialistai. Labai svarbu tinkamai pasirengti pokalbiui,

sudaryti planą, paskirti tinkamą vietą ir laiką. Po kiekvieno pokalbio reikia greitai ir

argumentuotai atsakyti pretendentui, ar jis bus priimtas ar ne.

Labai svarbios yra personalo dorovinės savybės. Specifiniai reikalavimai turi būti

taikomi asmenims, atrenkant ir skiriant juos į probacijos tarnybą. Daug dėmesio skiriama jų

dorumui, humaniškumui ir asmeniniam tinkamumui. Visas pataisos inspekcijų personalas turi

nuolat elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą nuteistųjų elgesį ir pelnytų jų

pagarbą.28

Naujai priimti į darbą darbuotojai turi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, t. y.

praeiti tam tikrą adaptavimosi laikotarpį. Tuo metu asmenį siekiama supažindinti su įstaiga, jos

uždaviniais, vidaus tvarka, specifiniais reikalavimais, draudimais, elgesio santykių su

nuteistaisiais taisyklėmis, galima įspėti dėl administracinės atsakomybės už netarnybinius

santykius su nuteistaisiais.

Priimamam į tarnybą pareigūnui gali būti nustatytas nuo vienerių iki šešių mėnesių

išbandymo laikas, kurio metu atliekamas įvadinis mokymas, supažindinama su pareigomis,

teisėmis, atsakomybe, kitomis tarnybos sąlygomis. Pasibaigus išbandymo laikui, asmuo

testuojamas ir, esant teigiamiems rezultatams, skiriamas į pareigas, jam suteikiamas pareiginis

laipsnis.

26 G. Dessler. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir informatika, Kaunas, 2001 m., psl. 146. 27 J. Blaževičius, J. Dermontas, P. Stalioraitis, D. Usik. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė. Lietuvos teisės universitetas, Vilnius 2004 m., psl. 109. 28 Ten pat., psl. 111.

17

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareiginio laipsnio suteikimo pareigūnai prisiekia

Lietuvos valstybei pagal Tarnybos statuto tryliktame straipsnyje nustatytą tekstą. Prisiekusio

pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas pareigūno asmens byloje.29

Daugelyje užsienio šalių kandidatai į valstybės tarnybą turi būti baigę atitinkamas

aukštąsias mokyklas. Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje propaguojamas bendro pobūdžio, platesnis

išsilavinimas, į kurį įeina vadyba bei administravimas, teisė, politikos mokslai. Kandidatai laiko

konkursinius egzaminus – Airijoje žinias vertina Valstybės tarnybos komisija, Didžiojoje

Britanijoje – Centrinė valstybės tarnybos komisija ir atitinkamos įvairių ministerijų komisijos.

Išlaikiusieji egzaminą gauna kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį galimybę ir teisę užimti tam

tikras pareigas valstybės tarnyboje. Ministerijos įtakos didėjimas personalo atrankai rodo, kad

Didžioji Britanija profesionalizuoja valstybės tarnybą. Nuo 1996 metų, kai Valstybinė įdarbinimo

ir vertinimo agentūra (užsiimanti valstybės tarnautojų priėmimu į darbą ir mokymu) buvo

privatizuota, atranką į valstybės tarnybą kontroliuoja privati firma. Ji atlieka intelekto koeficiento

testavimus, teikia priėmimo informaciją, kvalifikacines kategorijas ir užsiima kitomis

procedūromis. Didžiojoje Britanijoje ženkliai sutrumpėjo valstybės tarnautojų atrankos procesas

(nuo 14-12 iki 6 savaičių), pagerėjo tarnautojų žinių ir gebėjimų kokybė. Prancūzijoje konkursai į

valstybės tarnybą rengiami mokymo įstaigose (egzaminai ir atsiskaitymai studijų metu). Šioje

šalyje tai vienintelis pretendentų atrankos kelias į valstybės tarnybą.

Vokietijoje, palyginti su Didžiąja Britanija, Airija ir Prancūzija, ir toliau pirmenybė

yra teikiama teisiniam universitetiniam išsilavinimui. Egzaminai, suteikiantys galimybę gauti

valstybės tarnautojo įgaliojimus, rengiami atlikus įstatymuose numatytą praktiką. 30

Jungtinėse Amerikos Valstijose į valstybės tarnybą rengiami atviri konkursai. Dar

neseniai tarnautojų įdarbinimo reikalais užsiėmė Federalinė personalo valdymo tarnyba. Dabar šis

procesas decentralizuojamas ir vis daugiau galių priimant kandidatus į valstybės tarnybą

suteikiama įvairių viešųjų agentūrų personalo valdyboms ir skyriams. JAV valstybės tarnautojų

įdarbinimo modelis nėra labai efektyvus. Daugelį tarnautojų direktoriai turi įdarbinti vien dėl to,

kad šie išlaikė darbo viešosiose institucijose egzaminą ir surinko daugiausia balų, neatsižvelgiant į

tai, ar asmuo yra motyvuotas arba turi atitinkamas kvalifikacijas, kurių reikia tam tikroms

pareigoms užimti, ir kad geriausieji dėl formalių egzamino kriterijų vis labiau renkasi privatų

sektorių.31

29 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 92-93. 30 A. Minkevičius, V. Smalkys. Valstybės tarnyba užsienio šalyse: raida ir tendencijos. Mykolo Roerio universitetas. Vilnius, 2008 m.,psl. 11-12. 31 Ten pat, psl. 12.

18

Pavyzdžiui, Švedijos, Danijos, Olandijos atrankos į valstybės tarnybą sistemos buvo

decentralizuotos, buvo įvestos trumpalaikės sutartys visiems tarnautojams. Austrijoje taip pat

buvo bandoma įgyvendinti panašias reformas. Šie pakeitimai pagrįsti tuo, kad sutartis pasirašoma

tik tada, kai pretendentas laimi konkursą.32

Į valstybės tarnybą Japonijoje priimama atviro konkurso būdu: laikomas egzaminas,

per kurį stengiamasi išsiaiškinti tarnautojų gebėjimą mąstyti, argumentuoti, apibendrinti, dirbti

komandoje. Jeigu kandidatuojama į valstybės tarnybą, net ir baigusieji universitetus turi laikyti

egzaminus. Japonijoje egzaminų į valstybės tarnybą tvarka yra sudėtinga. Kiekvieną egzaminą

sudaro testai. Įdarbinami, tie, kurie geriausiai išlaiko egzaminus. Naujai priimtiems pareigūnams

kursai yra privalomi. Kiekviena Japonijos ministerija turi savo mokymo centrus.33

Atranka į probacijos tarnybą Danijoje vyksta viešojo konkurso būdu. Informacija

apie laisvas darbo vietas yra skelbiama svarbiausiuose laikraščiuose, interneto svetainėje, po to

priimami pareiškimai. Pareiškimai pateikiami į Valdybą per vietinius centrus. Gautus pareiškimus

įvertina personalo mokymo centras. Pareiškėjams, kurie neatitinka formalių reikalavimų (pvz.

amžiaus ar pilietybės klausimas) yra duodamas neigiamas atsakymas. Tas pats yra jei neatitinka

kvalifikacija (pvz. išsilavinimas ar darbo patirtis). Tie pareiškėjai, kurių savybės atitinka

reikalavimus, yra kviečiami į egzaminą raštų, kurį sudaro trys dalys. Pirmoji dalis autobiografija,

kurioje pateikiamas trumpas savęs charakterizavimas, pabrėžiant išsilavinimą, darbą, laisvalaikio

pomėgius bei santykius su šeima ir draugais. Antroji dalis – pasirenkamasis testas, kuris parodo

pretendento sugebėjimus mąstyti abstrakčiai ir logiškai. Trečioji dalis – taip pat pasirenkamasis

testas. Jo tikslas – atskleisti pretendento suvokimą apie savo paties asmenybę, galvojimo ir

veikimo būdą. Pretendentui neduodamas neigiamas atsakymas vien tik pagal vieno ar dviejų testų

rezultatus, bet įvertinus visą turimą informaciją. Ne paskutinę vietą čia užima detalus ir įžvalgus

pokalbis. Pokalbis su pretendentais, kurie išlaiko egzaminą raštu, surengiamas maždaug valandą.

Pokalbį veda vyriausiasis pareigūnas, atsakingas už besimokančiuosius. Klausimai yra sudaromi

iš pareiškimo informacijos, bei egzamino raštu atsakymų. Tada vyriausias pareigūnas pateikia

santrauką raštu pokalbio įspūdžių, ir įvertina pretendento tinkamumą darbui. Kandidatui,

turinčiam geriausias savybes, pasiūlomas darbas. Bandomasis laikotarpis trunka du metus.34

Kaip matome, atranka ir priėmimas į darbą probacijos tarnyboje yra sudėtingas

mechanizmas, reikalaujantis nemažo finansavimo, užimantis daug laiko ir pretendentų pastangų

32 Ten pat, psl. 12. 33 Ten pat, psl. 15. 34 Обзор законодательства скандинавских и балтийских стран по службе пробации (уголовному надзору). Санкт-Питербургская общественная правозащитная организация Гражданский контроль, 2005 г., psl. 162 -163.

19

norint įsidarbinti. Galima būtų vadovautis ekonomiškai išsivysčiusių valstybių atrankos į

probacijos tarnybą patirtimi, pavyzdžiui, tokios valstybės, kaip Didžiosios Britanijos, kur atranką į

valstybės tarnybas vykdo privatizuotos įdarbinimo agentūros, kurios palengvina priėmimo į

probacijos tarnybą procesą.

20

1.4. Probacijos personalo mokymo sistema.

1.4.1. Pirminis parengimas

Įvadinis mokymas – priimtų į valstybės tarnautojo pareigas asmenų, anksčiau

neišklausiusių įvadinio mokymo programų, profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas.

Paprastai įvadinio mokymo programa susideda iš mokymosi pagal bendrąsias programas (turinys

yra vienodas visiems to paties lygio tarnautojams) ir mokymosi pagal specialiąsias programas

(turinys sudaromas atsižvelgiant į būsimų tarnautojo pareigų ypatumus).35

Profesinio personalo rengimo tikslas – išaiškinti personalui jo pareigas pažeidėjų

reabilitacijos, jų teisių užtikrinimo ir visuomenės apsaugos požiūriais. Rengimas taip pat turėtų

personalui suteikti supratimą apie poreikį bendradarbiauti ir derinti veiklą su atitinkamomis

įstaigomis. Prieš pradedant tarnybą personalui suteikiamas parengimas, apimantis instruktavimą

dėl nesusijusių su laisvės atėmimu priemonių pobūdžio, priežiūros ir įvairių su laisvės atėmimu

nesusijusių priemonių naudojimo tikslų. Pradėjęs tarnybą personalas palaiko ir tobulina savo

žinias bei profesinius įgūdžius mokydamasis neatsitraukiant nuo tarnybos ir kvalifikacijos kėlimo

kursuose. Tam suteikiamos būtinos sąlygos.36

Asmuo, pradėdamas dirbti karjeros statutinėje tarnyboje, prisiekdamas ištikimai

tarnauti valstybės ir visuomenės labui, turi suvokti ir savo egzistencijos, profesinio tobulėjimo

prasmę. Ne mažiau svarbu pareigūnui turėti tvirtą, motyvuotą realių tarnavimo visuomenei

vertybių prioritetus.37

Europos kalėjimų taisyklės (51- 63 taisyklės) bei Europos Tarybos Ministrų

Komiteto 1997 m. rekomendacija Nr. R (97)12 „Dėl personalo, susijusio su sankcijų ir priemonių

vykdymo“ reglamentuoja priimant į darbą arba po tam tikro praktinio darbo laikotarpio personalui

organizuoti mokymo kursus, tobulinti žinias ir profesinį meistriškumą. Rekomenduojama pabrėžti

atliekamo darbo visuomeninę svarbą ir sudėtingumą, įvertinti jį adekvačiu darbo užmokesčiu.

Turi būti nustatyti įvairių grandžių personalo parinkimo kriterijai ir mokymo principai.

35 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl. 153. 36 Standartinės minimalios Jungtinių Tautų Organizacijos taisyklės dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklės) [16] 45/110, Nr. 49A, UN Doc. A/45/49 (1990). 37 A. Laurinavičius. Statutinių pareigūnų karjeros problemos. // Jurisprudencija: Lietuvos teisės akademijos mokslo darbai. Vilnius, 2002 m. T. 36(28), psl. 57.

21

Danijoje naujai įdarbintas asmuo, kaip ir visi kiti nauji personalo nariai turi

išklausyti įvadinį kursą. Pagrindinis šio kurso tikslas yra užtikrinti, kad visi probacijos personalo

nariai turėtų elementarių žinių apie probacijos tarnybos tikslus ir pagrindinius principus.38

Valstybės tarnautojų mokymo strategiją nustato Respublikos Vyriausybė.

Institucijos ir įstaigos, vadovaudamosios valstybės strategija, nustato valstybės tarnautojų

mokymo prioritetus. Valstybės institucijos ir įstaigos rengia metinius planus, kuriuose numatomos

mokymo užduotys pagal institucijų ir įstaigų poreikius ir individualius valstybės tarnautojų

pageidavimus.

Valstybės tarnautojų mokymą valstybės institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį

atsako asmenys, atsakingi už personalo valdymą, tai yra institucijų ir įstaigų vadovai bei

personalo tarnybos.

Teisingumo ministerija organizuoja jai pavaldžių institucijų valstybės tarnautojų

mokymą, koordinuoja kvalifikacijos tobulinimą, rengia mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo

programas, įgytų žinių patikrinimo taisykles, kitus su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu

susijusius metodinius dokumentus. Be to, kartu su kitomis institucijomis rengia mokslines

konferencijas teisės teorijos ir praktikos klausimais.39

Konkrečią probacijos personalo mokymo ir ugdymo veiklą vykdo Kalėjimų

departamento Mokymo centras. Kalėjimų Departamentas organizuoja pataisos įstaigų ir valstybės

įmonių darbuotojų stažuotes bei pažintinį lankymąsi užsienio valstybių bausmių vykdymo

institucijose, dalyvavimą Respublikos ir tarptautinėse konferencijose penitencinės veiklos

klausimais.40

Kalėjimų departamento Mokymo centras yra specializuota Departamento mokymo

įstaiga, kuri vykdo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų įvadinį

mokymą, kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, rengia testavimo metodikas, mokymo

priemones, konferencijas, seminarus ir kitus teorinius bei praktinius renginius bausmių vykdymo

klausimais.41

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos

Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatyme nurodyta, kad “pareigūnai ir kiti valstybės

tarnautojai įvadinį mokymą išeina ir kvalifikaciją tobulina Kalėjimų departamento mokymo

38 Danijos kalėjimo personalo mokymas ir stažavimo tarnyba. Lietuvos policijos akademija, 1994 m., psl. 6. 39 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 102-103. 40 Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Teisingumo ministru 2000-09-01 įsakymu Nr. 184. 41 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 103.

22

centruose.” Šiuo metu Lietuvoje veikia tik vienas toks centras. Jis įkurtas Vilniuje 1999m. sausio

mėn. Šio centro paskirtis – užtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų

bei valstybės tarnautojų įvadinį mokymą, kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, taip

tenkinant šalies pataisos įstaigų personalo poreikius. Centras buvo įkurtas inicijuojant Europos

Tarybos ekspertams ir padedant Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos departamentui.

Mokymas grindžiamas šiuolaikine Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių pataisos įstaigų

patirtimi, naujų techninių priemonių naudojimu, statutinės drausmės ugdymu.

Mokymosi centre trukmė priklauso nuo profilio bei formų. Galimi keli profiliai:

1. Įvadas į specialybę. Jo trukmė šiuo metu yra 12 - 14 savaičių, ateityje planuojama

pailginti iki 24 savaičių. Įvadinis mokymas skirtas pataisos įstaigų prižiūrėtojams, o

taip pat ir kitiems pareigūnams, neturintiems atitinkamo penitencinės pakraipos

išsilavinimo.

2. Kvalifikacijos tobulinimas.

3. Perkvalifikavimas.

Mokymo centre dėsto etatiniai dėstytojai ir administracijos darbuotojai, dėstytojai –

antraeilininkai ir kviečiami dėstytojai (Kalėjimų departamento, teisėsaugos ir teisėtvarkos

institucijų pareigūnai). Centre numatytas 35 žmonių personalas. Šiuo metu centre dirba 25

darbuotojai, iš kurių 8 dėstytojų. Centras turi puikią materialinę – techninę bazę: įrengtas

modernia technika aprūpintas kompiuterių centras. Centre yra naujausia specialia literatūra

aprūpinta biblioteka. Mokymosi periodu klausytojai gyvena centro teritorijoje esančiame patogiai

įrengtame 50 vietų bendrabutyje.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos Mokymo centre organizuoti

įvadinio mokymo kursai pataisos inspekcijų pareigūnams, kurių darbo stažas pataisos inspekcijoje

sudaro nuo kelių mėnesių (80,9% klausytojų) iki trejų metų. Kursų programoje numatyti tokie

mokomieji dalykai kaip pataisos inspekcijų veiklos teisiniai ir administraciniai pagrindai,

bendravimo psichologija pataisos inspekcijų veikloje, kalbos kultūra ir raštvedyba bei

informatika.

Kursų metu nagrinėjami tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys elgesį su

neįkalintais asmenimis, probacija ir parolis užsienio šalyse, probacijos ir lygtinio paleidimo

tarnybos įdiegimas Lietuvoje, norminiai aktai, reglamentuojantys pataisos inspekcijų veiklą,

pataisos inspekcijų darbo organizavimas, pataisos inspekcijų veiklos problemos, socialinė parama

pataisos inspekcijų darbe, pataisos inspektoriaus naudojami psichologinio bendravimo su klientais

23

įgūdžiai ir kitos temos. Taip pat kursų metu klausytojai lankosi Vilniaus 2-osiose PN ir Lukiškių

TI-K.42

Švedijos Karalystėje šiandienos probacijos tarnybos darbe personalui keliamas

uždavinys būti iniciatyviems ir atsakingiems. Dažnai dirbama grupėse, ieškant kompromisų su

kolegomis ir klientais, todėl kiekvienas darbuotojas susiduria su netikėtomis situacijomis. Tokios

aplinkybės ir apsprendžia, kokį pedagoginį metodą pasirinkti, mokant darbuotojus.

Šis problemomis pagrįstas mokymas nukreiptas skatinti darbuotojus mokytis

savarankiškai, padrąsinti imtis problemų sprendimo, efektyvios veiklos ir asmeninės

atsakomybės. Darbuotojai mokomi grupėse po 5 – 8 žmones, reikalui esant jie gali kreiptis į

dėstytoją ar kitą padėjėją. Klausytojai ruošia ir pristato seminarus, kas sudaro galimybę sėkmingai

mokytis ir praktikuotis. Kuriamos įvairios situacijos, kurios gali susiklostyti realybėje, ir

klausytojai mokomi jas spręsti pritaikant teorines žinias. Toks mokymas, kai mokoma spręsti

konkrečias problemas, leidžia klausytojams nuolat savarankiškai gilinti žinias.43

Pareigūnų mokymas vykdomas keliais lygiais. Pirmiausiai naujai atėję pareigūnai

apmokomi vietiniu lygiu. Šis mokymas trunka vieną savaitę, programas mokymui sudaro

kiekvieno probacijos administracijos pareigūnai, kurie vėliau vienerius metus palaiko nuolatinį

ryšį su savo naujais kolegomis.

Centrinė administracija ruošia ir vykdo pirmo lygio kursus, taip pat paruošia planus

regioniniams kursams. Regionai atsako ir už kitas tolimesnio mokymo formas bei paramą

mokomiems pareigūnams.

Visa mokymo programa užtrunka 1 metus. Mokymo metu pareigūnai, prižiūrimi

specialistų, susipažįsta su kalėjimo ir probacijos tarnybos darbu. Vietinio lygio mokymo metu

pareigūną prižiūri specialiai parengtas patarėjas, padedantis pasirinkti tinkamus tikslus, darbo

metodus ir atrinkti esminius darbo dalykus. Pradedantysis pareigūnas ir patarėjas pasirašo sutartį,

kurioje nurodomas darbo laikas ir kitos sąlygos. Naujam darbuotojui skiriamos vidutiniškai

keturios priežiūros valandos per savaitę. Prižiūrintis pareigūnas nuolat vertina naujoko darbą ir

mokymąsi, šis vertinimas sudaro pagrindą pirmos pakopos rezultatų įvertinimui po trijų

mokymosi mėnesių.

12 mėnesių mokymąsi sudaro trys pakopos. Pirmoji trunka apytiksliai tris mėnesius

ir vyksta vietiniu lygiu. Mokymo metu susipažįstama su darbo vieta , sąlygomis ir specifika.

Susipažinimui skiriama viena savaitė. Vėliau daugiausiai 16 savaičių naujai priimtas pareigūnas

42 Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje. Mokslo taikomasis tyrimas. Teisės institutas, Vilnius, 2001, psl. 145. 43 Ten pat, psl. 145.

24

dirba prižiūrimas paskirto asmens. Ši pakopa privaloma visiems į darbą priimamiems

darbuotojams, jos pabaigoje vyksta žinių patikrinimas.

Toliau mokslas tęsiamas antroje pakopoje. Mokytis reikia pradėti vėliausiai praėjus

1 mėnesiui nuo pradinių kursų pabaigimo. Šioje pakopoje 7 savaites mokomasi Kalėjimų ir

probacijos tarnybos Mokymo centre. Pabaigę šią pakopą kalėjimų ir probacijos pareigūnai ir

darbo instruktoriai grįžta į savo darbovietes dar 7-9 savaites padirbėti, prižiūrimi specialistų. Tuo

tarpu visi kiti darbuotojai kursus baigia, atlikdami praktiką kalėjime ar probacijos skyriuje.

Regioninis mokymas vyksta trečioje pakopoje. Jis trunka 9 savaites, iš kurių 2 užima

praktika skirtingose kalėjimo arba probacijos įstaigos skyriuose. Pagrindinis šio mokymo tikslas

pagilinti žinias, kad skirtingų kategorijų darbuotojai galėtų vaisingai bendradarbiauti, siekdami

bendrų tikslų. Kadangi kalėjimai ir probacijos tarnybos dirba skirtingą darbą, jų metodai yra

skirtingi, tačiau aptariami ir bendri, tokie kaip diskusijų nauda arba socialinis darbas. Ne tik pabaigus mokslą, bet ir viso kurso metu tikrinamos darbuotojų žinios. Tačiau

tai nėra tik įsisavintų žinių patikrinimas, o kartu ir dalis mokymo proceso. Vertinami ir darbuotojų

įgūdžiai, požiūris bei vertybių sistema. Pabaigus centrinio mokymo kursus laikomas egzaminas,

kurio rezultatas lemia, ar darbuotojas galės mokytis toliau. Leidimas dirbti duodamas tik pabaigus

regioninius kursus.

Panašūs probacijos darbuotojų mokymo modeliai yra ir kitose Skandinavijos šalyse

(Danijoje, Suomijoje).44

Prancūzijoje ir Vokietijoje taikomos sudėtingos ir ilgalaikės įvadinio mokymo

programos, kurias sukūrė, atitinkamai, viešojo administravimo regioninis institutas ir Valstybės

tarnybos koledžas. Tų programų bei egzaminų tvarkaraščius reguliuoja įstatymas. Baigiamasis

egzaminas Vokietijoje arba tam tikros kategorijos suteikimas Prancūzijoje yra būtini, siekiant

užimti aukštesnes pareigas. Nesėkmės atveju egzaminas gali būti vieną kartą kartojamas. Tačiau

kai kuriose Vokietijos žemėse net ir išlaikiusiam tokį egzaminą nėra jokios priėmimo į darbą

garantijos. Prancūzijoje asmeniui, kuris išlaikė egzaminą nepatenkinamu pažymiu, gali būti

pasiūloma užimti ir žemesnės kategorijos pareigas arba ypatingais atvejais leidžiama kursą

kartoti.45

Manau, kad gerai apmokyti ir atsakingi probacijos darbuotojai – tai pagrindas,

vykdant probacijos tarnybos funkcijas. Įvadinis probacijos darbuotojų mokymo tikslas yra suteikti

darbuotojams galimybę siekti žinių, sugebėjimų, kurie skatins juos vykdyti savo pareigas pagal

44 Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje. Mokslo taikomasis tyrimas. Teisės institutas, Vilnius, 2001 m., psl. 145. 45 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl. 149.

25

probacijos tarnybos keliamus reikalavimus. Yra svarbu, kad probacijos darbuotojai suprastų ir

vykdytų probacijos tarnybos įsipareigojimus ir tikslus.

Mokymas turėtų būti planuojamas taip, kad probacijos darbuotojai įgytų reikalingas,

naujas žinias, tai yra kurios yra lanksčios ir atviros naujovėms, įvairius kursus reikėtų planuoti

atsižvelgiant į pareigūnams keliamus reikalavimus. Tam, kad būtų įvykdyti įvairūs personalo

ruošimo reikalavimai būtina, kad dėstytojai ir lektoriai taikytų įvairius mokymo metodus. Būtų

gerai, kad darbuotojai taip pat galėtų prisidėti prie metodo parinkimo, kada tai yra įmanoma. Po

įvadinio mokimo būtina įvertinti jų poveikį darbuotojams, nustatyti darbuotojų nuomonę apie

žinių pateikimą, tam, kad būtų galima padaryti korektyvas ir patobulinimus ateičiai.

Norint išlaikyti reikiamą darbuotojų kvalifikaciją, turėtų būti vykdomas nuolatinis ir

sisteminis jų mokymas, o ne trumpalaikiai seminarai. Tai galėtų būti daroma tiek Kalėjimų

departamento Mokymo centre, tiek įvairiomis formomis organizuojant mokymą darbovietėse ar

tai universitetuose.

Manau mokymas turi būti apibrėžtos trukmės ir jis turi turėti teorinius elementus,

kaip ir praktinio darbo periodus. Kokios trukmės turi būti mokymas, turi priklausyti nuo praktinių

ir ekonominių galimybių. Yra svarbu, kad teorinė mokymo dalis netaptų per siaura ir būtų

sufokusuotą į darbą probacijos tarnyboje. Be abejonės pareigūnai patirs visą probacijos tarnybos

rutiną praktinio darbo periodo metu.

26

1.4.2. Universitetinio lygio rengimas

Bazinis probacijos darbuotojų profesinis mokymas vykdomas Mykolo Romerio

universiteto Socialinės politikos fakultete. Pagal patvirtintas aukštojo mokslo studijų programas

fakultetas rengia dviejų pakopų: bakalauro ir magistro, socialinio darbo, psichologijos ir

penitencinės teisės ir veiklos specialistus, kurie sėkmingai dirba Respublikos teisėsaugos ir

bausmių vykdymo sistemoje.

Be paminėtų personalo mokymo ir ugdymo formų, šiais laikais turi būti skatinamas

savarankiškas ir nuolatinis profesinių žinių gilinimas ir saviugda.

Individualus mokymasis skirtas jaučiančiam savo vertę, sąmoningam darbuotojui:

individualaus mokymosi koncepcija įgyvendinama tęstinių studijų būdu formuojant aiškius

reikalavimus darbuotojams. Įstaigos, įmonės turi reikalauti iš darbuotojų sugebėjimo atlikti vis

naujus darbus, diegti pažangiausias nuteistųjų pataisos metodikas, užsienio valstybių sukauptą

patirtį, pavyzdžiui, lygtinio paleidimo (parolio), probacijos metodikas, restoratyvinio teisingumo

idėjas. Probacijos tarnybos vertė – tai visų pirma jos darbuotojų žinios ir sugebėjimai. Žinios ir

sugebėjimai atsiranda dirbant tiesioginį darbą, ypač dirbant pagal individualius ar grupinius

projektus. Tokių projektų rėmimas yra įstaigų, įmonių administracijos uždavinys. Juos

įgyvendindami darbuotojai gauna naujų profesinį ir asmeninį pasitenkinimą teikiančių žinių.46

1994 m. birželio 9 d. Lietuvos Vyriausybė nutarimu Nr.455 ,,Dėl teisinės sistemos

įgyvendinimo programos” įpareigojo Lietuvos teisės akademiją (dabartinį Mykolo Romerio

universitetą) kasmet pataisos įstaigoms parengti 50 specialistų-teisininkų. Tuo tikslu tais pačiais

metais įkurta Penitencinės teisės ir veiklos katedra, atsakinga už pataisos įstaigų specialistų

rengimą. Universitete penitencinės veiklos specialistai ruošiami pagal penitencinės teisės ir

veiklos studijų programą. Rengiant studijų programą buvo išstudijuotos Europos šalių

penitencinės sistemos, naujausi mokslo darbai, Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų

projektai, kiti penitencinės reformos norminiai aktai, Europos valstybių kalėjimo specialistų

rengimo patirtis. Teisės ir penitencinės veiklos studijų programos tikslas – parengti kvalifikuotus

teisininkus-mokslininkus ir praktikus, galėsiančius dirbti pataisos sistemoje pataisos įstaigų

darbuotojais. Taip pat baigusieji šią studijų programą galės dirbti Kalėjimų departamentui

pavaldžiose pataisos inspekcijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-ųjų m. gruodžio 30 d.

nutarimu Nr.1497 “Dėl priemonių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų veiklai

46 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 103-104.

27

pertvarkyti” bei užsienio šalių praktika, tampa akivaizdu, jog keičiantis baudžiamajai politikai ir

susikūrus probacijos tarnyboms pataisos inspekcijoms, socialinio darbo bei penitencinės teisės ir

veiklos specialistų poreikis gerokai išaugs, todėl šios srities specialistų paklausa darbo rinkoje

padidės. Katedroje vykdomi apie pataisos sistemos darbuotojų rengimo užsienio šalyse (ypač

Kanadoje ir Švedijoje) tyrimai, rengiami alternatyvūs tų šalių programų dalykai. “Europos

penitencinės sistemos”, “Tarptautiniai elgesio su nuteistaisiais standartai” ir kiti kursai studentus

supažindina su užsienio šalių patirtimi. Tikimasi, kad ateityje fakultetas turės galimybę keistis

studentais su Kanados ir Švedijos aukštosiomis mokyklomis, ypač su Stokholmo universitetu. Jau

dabar fakulteto studentai gali atlikti praktiką Švedijos ir Norvegijos kalėjimų ir probacijos

tarnybose bei kitose institucijose remiant Europos Sąjungos Leonardo da Vinci programai bei

SIDA-ai (Swedish International Development Cooperation Agency).

Nuo 2000/2001mokslo metų Penitencinės teisės ir veiklos katedroje dėstomi šie

dalykai: administracinė veikla pataisos inspekcijose (probacijos ir parolio tarnybose); socialinis

darbas pataisos inspekcijose (parolio ir probacijos tarnybose); socialinė edukologija pataisos

inspekcijose (probacijos ir parolio tarnybose). Katedroje dėstomi ir kiti dalykai būtini

teisininkams ir socialiniams darbuotojams, dirbsiantiems pataisos inspekcijose (probacijos ir

parolio tarnybose) ir suderinti su PĮ specifika.

Dauguma pataisos inspekcijų pareigūnų neturi tinkamo išsilavinimo ir dirba

remdamiesi jau tarnaujant sukaupta patirtimi. Tai iš esmės yra neteisinga, kadangi šioje srityje turi

dirbti specialų išsilavinimą turintys specialistai. Tai ypač svarbu dabar, kai įkalinimo

įstaigose vykdant reformą iš naujo įvertinamos pataisos inspekcijų darbuotojų funkcijos. Kadangi

iki šiol pataisos inspekcijų pareigūnai orientavosi ne į pagalbos ir paramos nuteistiesiems teikimą,

o į jų kontrolę ir priežiūrą kartu su policiją, akivaizdus tapo poreikis įvertinti situaciją iš naujo,

nustatyti naujus prioritetus ir atitinkamai pagal juos ruošti pataisos inspekcijų darbuotojus.

28

1.4.3. Kvalifikacijos tobulinimas

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvai teko naujai sukurti valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Per pirmuosius penkerius nepriklausomybės metus valstybės

tarnautojų mokymas buvo spontaniškas, kartais netgi chaotiškas. Tačiau vėlesniais metais šioje

srityje pasiekta žymi pažanga. 2001 metais parengtos pirmosios įvadinio mokymo, tęstinio

kvalifikacijos tobulinimo ir aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programos.

Tačiau tada dar nebuvo suformuota valstybės tarnautojų mokymo strategija, nesukurta mokymo

sistema, nebuvo užtikrinta valstybės tarnautojų mokymo kokybės priežiūra, nefunkcionavo

valstybės tarnautojų mokymo planavimo mechanizmas, mokymo finansavimas vykdytas, neturint

aiškių prioritetų.

Kaip teisingai rašo E. Gustas: „Europos šalių praktika liudija, kad valstybės

tarnautojų mokimo sistema turi būti adekvati valstybės tarnybos modeliui. Įsigaliojus nauja

Valstybės tarnybos įstatymui, buvo pradėta racionalizuoti valstybės tarnautojų mokymo sistemą,

susiejant ją su valstybės tarnautojų kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimu ir karjeros planavimu.

Dabartiniu metu jau yra apibrėžtas valstybės tarnautojų mokymo teisinis reglamentavimas ir

finansavimas, nustatyti bendrieji organizavimo principai, kuriamas mokymo kokybės priežiūros

mechanizmas“.47 Todėl manytina, kad Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų kvalifikacijos

sistema taip pat turi atitikti šias pažangias idėjas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema turi

užtikrinti darbuotojams, priklausomai nuo jų aktyvumo šiame procese ir atsižvelgiant į vertinimo

rezultatus, karjeros probacijos tarnyboje galimybes.

Kvalifikacijos tobulinimas. Tai – specialių profesinių žinių plėtimas, gilinimas ir

administravimo įgūdžių formavimas visą tarnybos laiką einant pareigas arba siekiant aukštesnių

pareigų valstybės tarnybos institucijose. Tam tikra tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų

dalis yra privaloma.48

Spartėjantys valstybės tarnybos organizacijų ir techninių pertvarkymų tempai

reikalauja, kad valstybės tarnautojai be paliavos siektų naujų žinių ir gebėjimų. Todėl daug lemia

ne tik kruopštus tarnautojų atrinkimas, bet ir tinkamas jų mokymas bei mokymo programų

sudarymas. Kvalifikacijos tobulinimas turėtų apimti ne tik atitinkamą, dokumentais pagrįstą

47 E. Gustas. Žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai valstybės tarnyboje: tarnautojų veiklos vertinimas ir kvalifikacijos tobulinimas. // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5, psl. 66. 48 Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas (45 str.) VIII-1316 (1999 07 08) Žin. 1999 Nr. 66-2130.

29

specialųjį pasirengimą, išsilavinimą, bet ir orientaciją į ateities kvalifikacinį potencialą ir

realizavimą bei žinių deficito mažinimą per įvairius mokymus.49

Kaip jau minėta, didėjantys profesiniai reikalavimai turi skatinti probacijos

darbuotojus nuolat kelti kvalifikaciją, sugebėti savarankiškai, kokybiškai ir kūrybiškai veikti tam

tikroje aplinkoje. Todėl probacijos darbuotojų profesionalumo ugdymo sistema turi apimti ne tik

nuosekliąsias studijas, bet ir kitas tęstinio mokymosi visą gyvenimą formas, orientuotas į ateities

kvalifikacinį potencialą, tai yra individualių žmogaus polinkių, interesų, gyvenimo ir karjeros

tikslų suaktyvinimą ir realizavimą bei žinių deficito mažinimą per įvairius mokymus. Įstatymo

nuostatos neakcentuoja patirties svarbos, tačiau darbinės veiklos metu įgytos žinios, gebėjimai,

bendravimo įgūdžiai ypač svarbūs, todėl patirtis gali būti įvardijama kaip vienas iš kvalifikacijos

elementų.50 Dėl to mano manymu yra svarbu probacijos tarnyboje išlaikyti kuo daugiau patyrusį

personalą, sudaryti visas įmanomas sąlygas, kad patyrę, turintys pakankamai didelį darbo stažą

darbuotojai neišeitų iš tarnybos probacijos tarnyboje.

Pareigūnų kompetencija lemia ne vien žinios, patirtis, bet ir jų individualūs

gebėjimai veikti atsižvelgiant į bendruomenėje susiklosčiusias sąlygas. Todėl labai svarbus

pareigūno suinteresuotumas rūpintis savo kompetencija, tobulėti. Valstybės rūpestis – sukurti

reikiamas sąlygas savo tarnybų pareigūnų kaip asmenybių raidai.

Siekiant šalyje kelti statutinių tarnybų prestižą, reikia ugdyti patį veiklos subjektą –

pareigūną profesionalą, gebanti atstovauti pilietinei visuomenei ir siekti aukštesnės karjeros bei

pripažinimo bendruomenėje.51

Dvidešimt pirmajame amžiuje personalo mokymas ir lavinimas tampa itin svarbus

organizacijų vystymo veiksnys. Todėl esminiais prioritetais tobulinant tarnautojų gebėjimus ir

kompetenciją tampa valstybės tarnautojų mokymo – lavinimo problemų sprendimas valstybiniu

lygmeniu, visų lygių valstybės tarnautojų mokymo – lavinimo poreikių nustatymas ir

nepertraukiamos mokymo ir kvalifikacijos ugdymo sistemos sukūrimas.52

Efektyvūs valstybės tarnautojai turėtų mokėti pasirinkti tokius veiklos metodus,

kurie sudarytų sąlygas įgytą kvalifikaciją realizuoti praktinėje veikloje. 53

49 J. Juralavičienė. Valstybės tarnautojų profesinės kompetencijos teoriniai ir teisiniai aspektai.//Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5, psl. 84-85. 50 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl. 151-152. 51 A. Laurinavičius. Statutinių valstybės tarnybų pareigūnų karjeros ypatumai. // Jurisprudencija:Lietuvos teisės akademijos mokslo darbai. Vilnius, 2002 m. T. 35(27), psl. 44. 52 A. Raipa, A. Velička. Valstybės tarnautojų mokymo – lavinimo turinio ir formų pokyčiai. // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5, psl. 82. 53 J. Juralavičienė. Valstybės tarnautojų profesinės kometencijos teorinisi ir teisiniai aspektai.//Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5, psl. 87.

30

Nuo Europos šalių kiek kitokia yra Japonijos valstybės tarnybos patirtis. Ten įvesta

Europoje dar neišbandyta praktika, vadinama metiniu peratestavimu. Dalis personalo laikinai

pervedama iš vienos tarnybos į kitą, išlaikant tas pačias pareigas. Šios operacijos tikslas –

praplėsti pareigūno akiratį ir patirtį bei rasti vietą, kurioje jam geriausiai patiktų dirbti (tada jis

paliekamas ten ilgiau). Kitas Japonų eksperimentas – darbo rotacija. Šis eksperimentas pagrįstas

tuo, kad pareigūnas kasmet yra peratestuojamas ir perkeliamas į kitas pareigas, t. y. įpusėjus

karjerai tarnautojai perkeliami iš vienos institucijos į kitą. Tokie perkėlimai yra susiję su

personalo vertinimu ir jo stebėjimu, nustatymu, kokias užduotis tarnautojai geriausiai gali atlikti.

Po 2-3 metų toks darbuotojas vėl gali grįžti į ankstesnes pareigas.54

Dagelyje valstybių tarnautojų mokymas reglamentuotas valstybės tarnybos

įstatymais arba statutais, kuriuose užfiksuotas mokimosi būtinumas, dažnis, finansavimas ir

mokymo rezultatų įtaką karjerai. Kai kuriose šalyse valstybės tarnautojų teisė mokytis numatyta

tų šalių konstitucijose. Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse valstybės

tarnautojų mokymas detaliai reglamentuojamas kolektyvinėmis sutartimis. Didžiojoje Britanijoje

valstybės tarnautojai naudojasi bendrąja teise į mokymą darbo metu. Daugelis taisyklių taip pat

numato darbuotojų pareigą lavintis patiems, kad valstybės tarnautojas turėtų šiuolaikinius

reikalavimus atitinkantį žinių lygį. Kiek dienų per metus valstybės tarnautojas privalo skirti

mokymuisi, daugumoje valstybių nėra nustatyta. Išimtis tiktai Prancūzija, kur valstybės

tarnautojai, priklausomai nuo kategorijos, mokymuisi privalo skirti penkias arba šešias dienas per

metus. Kai kurių valstybių įstatymai numato ir ilgesnės trukmės mokymąsi bei tęstinio arba

specialaus mokymosi galimybes. Pavyzdžiui Italijos valstybės tarnautojai turi teisę į 150 val.

trukmės valstybės apmokamas studijas.55

Skirtingose valstybėse galioja skirtingi reikalavimai formaliajam išsilavinimui ir

kvalifikacijos kėlimo kursų turiniui bei periodiškumui. Pavyzdžiui, liberali kvalifikacijos kėlimo

sistema yra JAV. Ten nėra griežtai reglamentuojama, kokiu periodiškumu ir kur būtina kelti

kvalifikaciją, tačiau valstybės tarnautojai, suprasdami, kad kvalifikacijos kėlimas yra prielaida

kilti karjeros laiptais, patys stengiasi susirasti sau tinkamas kvalifikacijos kėlimo formas. Ten

populiarūs vadinamieji sertifikuoti kvalifikacijos kėlimo kursai universitetuose, taip pat viešojo

administravimo magistrantūra. Griežtos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo sistemos

pavyzdys gali būti Pietų Korėjos sistema. Ten visi valstybės tarnautojai įstatymų nustatyta tvarka

periodiškai turi kelti kvalifikaciją Centriniame valstybės tarnautojų tobulinimosi institute. 54A. Minkevičius, V. Smalskys. Valstybės tarnyba užsienio šalyse: raida ir tendencijos. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius, 2008 m., psl. 15. 55 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl. 148-149.

31

Priklausomai nuo norimų užimti pareigų, čia reikia išklausyti įvairaus turinio ir trukmės mokymo

programas.56

Kaip matome probacijos darbuotojų kompetencija - svarbus veiksnys, todėl

manytina, kad vis daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įvairiems pareigūnų profesinio rengimo ir

kvalifikacijos tobulinimo aspektams. Kaip yra žinoma iki šiol nėra nustatytų Lietuvos bausmių

vykdymo sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų, kas, mano

manymu, turėtų būti padaryta artimiausiu metu, kadangi kvalifikacijos tobulinimas padeda

suformuoti darbo tam tikroje srityje įgūdžius ir tai atliekama organizuojant įvairius seminarus,

kursus bei atliekant su darbu susijusias užduotys.

Kvalifikacijos kėlimo programos turėtų būti privalomos ir jų turinys turi būti

sudarytas, atsižvelgiant į pareigūno užimamas pareigas bei į tai kokie reikalavimai jo pareigoms

keliami. Manau kvalifikacijos kėlimas tūrėtų būtų viena iš galimybių siekti aukštesnių pareigų,

geresnio atlyginimo bei profesinio pasitenkinimo. Probacijos personalą reikia nuolat

perkvalifikuoti bei supažindinti su naujovėmis ir šis procesas turi būti nenutrūkstamas, tam, kad

jie būtų kompetentingi darbuotojai ir užtikrintų kokybišką probacijos tarnybos veiklą.

56 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl.149-150.

32

1.4.4. Ugdymas

Personalo ugdymas – suteikimas darbuotojams kvalifikacijos, reikalingos jų ateities

darbams atlikti.

Personalo ugdymas visada yra susijęs su darbuotojo kompetencija ar kvalifikacija,

jos atnaujinimu ar keitimu. Terminai kvalifikacija ir kompetencija šiek tiek skiriasi. Kvalifikacija

– tai darbuotojo turimos žinios, mokėjimai, įgūdžiai, gebėjimai, patyrimas, asmeninės savybės,

kurie jam leidžia kokybiškai dirbti atitinkamos srities ir sudėtingumo darbą. Kompetencija –

sudedamoji kvalifikacijos dalis, darbuotojo funkcinis gebėjimas tinkamai atlikti tam tikrą darbą.

Toks terminų skyrimas leidžia manyti, kad personalo ugdymo veiklos sampratoms apibrėžti

labiau tinka terminas kompetencija. Kalbant apie personalo ugdymo veiklas, turima galvoje

kryptingas organizacijos darbuotojų mokymas, kurio pagrindinis iniciatorius yra organizacija. Šia

veikla siekiama išmokyti darbuotoją geriau atlikti savo darbą. Esminis personalo ugdymo

dedamųjų skirtumas – siejimas su darbuotojo atliekamu darbu ar einamomis pareigomis

organizacijoje. Mokymas yra susijęs tik su kompetencija, kuri reikalinga tuo metu atliekamam

darbui ar einamoms pareigoms, o vystymas – tik su ateities darbui ar pareigoms reikalinga

kompetencija. Mokymas turėtų pirmiausia atitikti organizacijos tikslus. Tuo atveju, kai turima

omenyje darbuotojų asmeninių poreikių mokytis, tobulėti, ugdyti savo asmenybę tenkinimas,

tiksliau būtų vartoti terminą personalo tobulėjimo, ugdymo, mokymo naudos. Tokias naudas siūlo

daugelis organizacijų ir tuo parodo, kad jos vertina darbuotoją, nori jį išlaikyti.

Veiksmingas personalo ugdymo poreikio nustatymas laiduoja, kad personalo

ugdymui skiriami ištekliai – finansiniai, laiko, žmonių – bus panaudoti tikslingai. Ugdymo

poreikis reiškia žmogaus kompetencijos stoką, kurią galima įveikti mokant ir mokantis. Jį galima

nustatyti nagrinėjant asmens faktinių darbo rezultatų arba kompetencijos lygio ir darbo arba

kompetencijos standarto skirtumą. Skirtumas, kurį galima įveikti mokant, ir yra ugdymo poreikis.

Personalo ugdymo poreikių nustatymas yra ta veikla, kuria turi prasidėti personalo ugdymas ir

kuri turi formuluoti visų kitų šios veiklos etapų nuostatas. Ji garantuoja efektyvų personalo

ugdymą visais aspektais. Svarbu nustatyti, ar iš viso reikia mokyti, tobulinti darbuotojus ir kokie

konkretūs profesinės kompetencijos dėmenys – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, patirtis bei asmeninės

savybės – jiems reikalingi.57

57 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m., psl. 33.

33

Bausmių vykdymas yra tiesiogiai susijęs su nuteistųjų pataisymu, ugdymu, socialine

bei psichologine reabilitacija. Visas probacijos personalas pagal einamas pareigas ir atliekamą

darbą vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja šiame procese. Todėl personalas privalo turėti

atitinkamų profesinių žinių, ryžto elgtis su nuteistaisiais humaniškai, gerbti žmogaus orumą,

geranoriškai padėti jiems spręsti asmenines problemas, formuoti atsakomybės jausmą bei skatinti

tuos požiūrius ir įgūdžius, kurie padėtų nuteistiesiems sugrįžti į visuomenę. Todėl probacijos

darbuotojai turi ugdyti savo bendrąją kultūrą, plėsti akiratį, turėti pakankamą darbo patirtį su

nuteistaisiais, pedagoginių žinių, nuolat tobulinti, ieškoti pažangiausiu penitencinės veiklos formų

bei metodų tiek nacionalinėje, tiek užsienio valstybių analogiškose sistemose. Labai svarbu

suprasti savo misiją, uždavinius, profesinę garbę ir atsakomybę. Be bendrųjų žinių, gebėjimų,

personalas turi gerai žinoti nuteistųjų asmenybės ypatumus, intelektualines, emocines savybes,

elgsenos, bendravimo kultūrą, sugebėti bendrauti su įvairių kategorijų nuteistaisiais, jų

artimaisiais, kontroliuoti save visose konfliktinėse, taip pat ypatingose situacijose.58

Personalo ugdymu siekiama asmeninių savybių, asmenybės bruožų (vertybių,

idealų, nuostatų, mentaliteto, saviugdos, savo asmenybės suvokimo) formavimo ir profesinio

tobulėjimo. Tarnybos metu visas personalas turi išlaikyti ir tobulinti žinias ir profesinį

meistriškumą, tai yra derinti dalykinį ir asmenybės ugdymo procesus.59

Ugdymo procese siekiama suteikti bendrųjų žinių ir įgūdžių, mažiau akcentuojant

konkrečiam darbui reikalingas žinias ir įgūdžius. Tai daroma įvairiose bendrojo lavinimo

mokyklose, pradedant vidurinėmis mokyklomis ir baigiant universitetais bei profesinio lavinimo

mokyklomis, tarp jų neuniversitetinėmis aukštojo mokslo įstaigomis. Asmenybės vystymas

paprastai nesiejamas su kokia nors konkrečia ugdymo įstaiga. Laikoma, kad tai labiau priklauso

nuo paties asmens iniciatyvos, pasirenkant tinkamą kvalifikacijos tobulinimo formą.

Šiuolaikiniame greitai kintančiame pasaulyje daugumai asmenų, ypač kylančių karjeros laiptais,

atskirais laikotarpiais tenka patirti visas mokymosi ir ugdimosi stadijas: kvalifikacijos

tobulinimas, mokymas ir asmenybės vystymas (ugdymas). Imama net abejoti, ar dabartinėmis

sąlygomis galioja principas, kad pirma turi būti ugdymo etapas ir tik tada, reikalui esant,

tobulinama kvalifikacija. Teigiama, kad dažnai reikalingas integruotas tarnautojų rengimosi

58 J. Blaževičius, J. Dermontas, P. Stalioraitis, D. Usik. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė. Lietuvos teisės universitetas, Vilnius 2004 m., psl. 110-111. 59 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 102.

34

modelis. Antra vertus, iki šiol niekas nedrįsta teigti, kad ugdymą galima pašalinti iš specialisto

rengimo proceso.60

Kaip matome, ugdymas siejamas su kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimu,

todėl manytina, kad probacijos darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos ne tik kelti kvalifikaciją

ir gilinti savo žinias bet ir vystyti savo asmenybę. Tam reikia nustatyti, ko personalui trūksta,

kokias asmens savybes jis norėtų vystyti. Manau, kad toks personalo ugdymas turėtų vykti

organizuojant kursus, seminarus, išvykas su psichologais, dėstytojais ar lektoriais, kurie padėtų,

išmokintų ir patartų probacijos darbuotojams, kaip vystyti savo asmenybę bei nustatyti kokias

savybes reikia ugdyti.

60 K. Masiulis, A. Kurpavičius. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė monografija, Vilnius 2007 m., psl. 146.

35

2. PERSONALO DARBO VERTINIMAS

Personalo vertinimas – tai personalo valdymo organizacijose veikla, kurios metu

įvertinamas darbuotojų atliekamas darbas, jų atitiktis einamoms ar numatomoms ateityje

pareigoms. Vertinimas bet kurio atveju reiškia darbuotojo darbo kokybės ir jo asmeninių savybių

sulyginimą su organizacijose nustatytais standartais.

Personalo vertinimas iš esmės yra labai artimas kontrolės funkcijai. Kaip žinoma,

kontrolė paprastai reiškia stebėjimą ir įvertinimą – ar tai, kas vyksta, atitinka numatytus tikslus. Ši

veikla leidžia nustatyti, ar darbuotojas padeda organizacijai siekti tikslų ir priimti sprendimus dėl

veiksmingo darbuotojų panaudojimo organizacijoje.61

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo pradmenys atsirado 1995 m., be

to, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo sistema nesisiejo su darbo užmokesčio

sistema, nenumatė motyvacinės sistemos skatinti valstybės tarnautojui siekti karjeros, priešingai,

vertinimo rezultatai buvo daugiau nukreipti į pareigų pažeminimą arba net atleidimą iš pareigų.62

Yra trys priežastys, dėl kurių tiesioginiai vadovai vertina savo pavaldinių darbą.

Pirmoji: vertinimo metu gaunama svarbi informacija, kuria remiantis galima priimti sprendimus

dėl darbuotojo paaukštinimo ar pažeminimo pareigose. Antroji: darbuotojo įvertinimas leidžia

tiesioginiam vadovui ir jo pavaldiniui sudaryti planą, kaip šalinti trūkumus, kurie paaiškėjo

vertinimo metu. Galiausiai darbuotojo vertinimas gali būti naudingas planuojant darbuotojo

karjerą, nes atsižvelgiant į vertinimo metu atskleistus trūkumus bei stipriąsias puses gali koreguoti

jo karjerą.63

Probacijos įstaigų personalą sudarantys asmenys ne visi vienodai stropūs, sąžiningai

vykdo savo tarnybines funkcijas, nepažeidžia teisėtumo ir tarnybinės drausmės.

Vertinant įprastai dalyvauja tiesioginiai viršininkai, atestacinės komisijos ir

kvalifikacijos vertinimo komisijos.

Vertinimo turinys – tarnybinės veiklos rezultatai, dalykinės, asmeninės vertybės,

profesiniai įgūdžiai, administraciniai gebėjimai. Labai svarbu išryškinti asmens gabumų ir motyvų

dermę (galėti ir norėti). Sugebėjimus lemia įgimti gabumai, išsilavinimas, patyrimas, o norus –

auklėjimas, požiūriai, įstaigos motyvavimo sistema.

61 I. Bakanauskienė. Personalo valdymas. Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius 2008 m., psl. 42. 62 E. Gustas. Žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai valstybės tarnyboje: tarnautojų veiklos vertinimas ir kvalifikacijos tobulinimas. // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5, psl. 67. 63 G. Dessler. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir informatika, Kaunas, 2001 m., psl. 187.

36

Laiko pažiūriu vertinimas gali būti nukreiptas į praeitį darbą arba į ateitį. Orientaciją

į praeitį išryškina darbuotojo darbo rezultatus, pasiekimus, turimą kvalifikacinę kategoriją.

Orientaciją į ateitį – asmenybės svarbą, t. y. gabumus, siekius, sugebėjimą keistis, priimti

naujoves.

Tiesioginiai viršininkai pavaldžius pareigūnus vertina pagal visus aukščiau

paminėtus kriterijus teikdami jų kandidatūras paskatinimui, rengdami tarnybines charakteristikas

ar kitais būdais pabrėždami teigiamas puses.

Pareigūnų sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, jų atitiktis pareigomis

įvertinami atestacijos metu. Pirmą kartą pareigūnai atestuojami pasibaigus išbandymo laikui, o

vėliau atestuojami kas metai. Gali būti daromos neeilinės atestacijos. Atestavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymas Nr. 1R-116 „Dėl tarnybos

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose

įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo

ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų

patvirtinimo“.

Atestacinės komisijos sudaromos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose

įstaigose bei valstybės įmonėse. Kalėjimų departamento atestacinė komisija atestuoja

Departamento pareigūnus ir jam pavaldžių įstaigų vadovus. Kalėjimų departamentui pavaldžių

įstaigų atestacinės komisijos atestuoja tų įstaigų pareigūnus.

Komisijai pateikiamas atestuojamojo pareigūno atestacijos lapas, kurį parengia jo

tiesioginis viršininkas. Atestacijos lape turi būti aprašytas pareigūno išsimokslinimas, pareigybė,

teisės aktų išmanymas, gebėjimas taikyti teorines žinias praktikoje, taip pat tarnybinės veiklos

rezultatai: gebėjimai organizuotai ir dalykiškai vykdyti pavedimus, greitai orientuotis ir veikti

sudėtingomis aplinkybėmis, iniciatyvumas, gebėjimas teigiamai reaguoti į kritiką, šalinti

trūkumus, organizuoti pavedimų vykdymų kontrolę. Be to, privalu aprašyti teisėtumo, tarnybinės

drausmės ir moralės normų laikymąsi, valios savybes, sąžiningumą, viešųjų ir privačių interesų

derinimą valstybės tarnyboje, principingumą, fizinį ir specialųjį pasirengimą, gebėjimą našiai

dirbti, tinkamą elgesį buityje, kvalifikacijos tobulinimą.

Atestacinė komisija, apsvarsčiusi pareigūno kompetenciją, dalykines bei asmenines

savybes, rekomendacijas, gali priimti tokias išvadas:

1. pareigūnas tinka eiti užimamas pareigas;

2. pareigūnas gali eiti užimamas pareigas, jeigu įvykdys komisijos

rekomendacijas;

3. pareigūnas neatitinka einamoms pareigoms keliamų reikalavimų.

37

Atsižvelgiant į atestacinės komisijos išvadas Kalėjimų departamento arba jam

pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovas ne vėliau kaip per mėnesį nuo atestacijos dienos

turi įgyvendinti atestacinės komisijos išvadą.

Pareigūnas, kuris atestacinės komisijos pripažintas netinkamu tęsti tarnybą,

nušalinamas nuo pareigų, kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos.

Kitas svarbus pareigūnų vertinimo būdas yra kvalifikacinių kategorijų suteikimas

pagal Tarnybos statuto 44 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pareigūnams, atsižvelgus į jų

tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius ir administracinius

gebėjimus, gali būti suteiktos trys kvalifikacinės kategorijos: aukščiausia yra pirma, o žemiausia –

trečia kategorija.

Jeigu asmuo iki priėmimo į pareigūno pareigas turėjo suteiktą trečią, antrą ar pirmą

kvalifikacinę kategoriją arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus suteiktą

trečią, antrą ar pirmą kvalifikacinę kategoriją, jos gali būti prilyginamos Kalėjimų departamento

arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms.

Kvalifikacinė komisija pareigūnų tarnybinę veiklą vertina pagal nustatytus

reikalavimus kvalifikacinei kategorijai gauti, tai:

1. dalykinė kompetencija ir atliekamų užduočių sudėtingumas;

2. darbo krūvis ir kokybė;

3. tarnybinė drausmė;

4. gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti;

5. organizaciniai įgūdžiai ir gebėjimas planuoti;

6. fizinis ir specialusis pasirengimas;

7. kvalifikacijos kėlimas;

Komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai

arba nepatenkinamai. (žr. 1, 2 priedus).64

Kiekvienas valstybės tarnautojas, siekdamas, kad tarnybinė veikla būtų produktyvi ir

veiksminga, turi atkreipti dėmesį į tai, ar jo kompetencijos atitinka organizacijos poreikius ir

tikslus.

Daugumos valstybės tarnautojų veiklos motyvacijos pagrindiniai elementai yra

siekis kilti karjeros laiptais, būti pripažintiems ir gerai įvertintiems. Todėl daugelis valstybių, tarp

64 P. V. Stalioraitis. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Mykolo Romerio universitetas, Vilnius 2006 m., psl. 97-100.

38

jų ir Europos Sąjungos narių, personalo valdymo esminis bruožas yra tinkamai parengta

atitinkamų įstaigų personalo tarnybinės veiklos vertinimo sistema.65

Pareigūnai vertinami daugelyje šalių, ir tai įtvirtinta įstatymais. Paprastai pirmąkart

vertinama dar stažuotės metu, kuri daugelyje Vakarų šalių trunka vienerius metus. Teigiamas

vertinimas yra būsimo darbo garantas, ir tai suteikia galimybę laikyti egzaminus tam tikromis

pareigoms užimti. Gali būti vertinama kartą per metus ar kartą per kelerius metus. Dabar

vertinimas yra orientuotas į pareigūnų motyvaciją užimti geresnes pareigas. Vertinimo sistema

turi remtis aiškiais kriterijais, vertinimo procese turi dalyvauti pats vertinamas asmuo, turi būti

vertinami jo darbo rezultatai, o ne lyginama su kitais tarnautojais.

Toks vertinimas yra skaidresnis, geriau matomos darbo spragos. Sisteminis

vertinimas padeda surasti silpnąsias ir stipriąsias darbuotojo puses ir palengvina mokymo bei

kvalifikacijos kėlimo planų sudarymą. Antai JAV, kur valstybės tarnautojai yra priimami į darbą

pagal darbo sutartis, vertinimas iš dalies padeda tada, kai norima atleisti su pareigomis

nesusidorojančius darbuotojus.

Ten kur valstybės tarnautojai turi stiprias socialines garantijas, neigiamas jų

vertinimas dar negarantuoja atleidimo iš tarnybos. Tačiau teigiamas vertinimas motyvuoja

tarnautojus, nes padidėja perkėlimo į aukštesnes pareigas galimybės, mokami priedai prie

atlyginimo arba premijos. Veiklos vertinimas padeda ir palengvina skirti tarnautojus į jų

kompetenciją atitinkamas pareigas, suburti veiksmingas darbo komandas. Vis labiau yra diegiama

visapusiško vertinimo sistema. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje valstybės tarnautojų vertinimo

centruose vertinamieji sprendžia užduotis grupėse ir yra vertinami pagal įvairias metodikas.66

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas įvairių autorių ir kitų užsienio šalių darbo

vertinimo metodus. Manytina, kad probacijos pareigūnų darbo vertinimas turėtų būti ne

„susidorojimo“ priemonė su darbuotojų, o jo motyvacijos priemonė siekti ko geresnių darbo

veiklos rezultatų, iniciatyvumo, noro tobulėti ir gebėti save išreikšt.

65 E. Gustas. Žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai valstybės tarnyboje: tarnautojų veiklos vertinimas ir kvalifikacijos tobulinimas. // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5, psl. 67-68. 66 A. Minkevičius, V. Smalskys. Valstybės tarnyba užsienio šalyse: raida ir tendencijos. Mykolo Roerio universitetas. Vilnius, 2008 m., psl. 16-17.

39

3. PROBACIJOS DARBUOTOJO STANDARTAS

Profesinis standartas yra apibrėžtinas kaip tam tikro sektoriaus konkrečių profesinių

veiklų (profesijų), joms vykdyti reikalingų uždavinių ir sąlygų, taip pat kvalifikacijų, reikalingų

veiklos vykdymui, aprašas. Profesinio standarto pagrindą sudaro kompetencijų, reikalingų tam

tikro lygmens kvalifikacijoms pasiekti konkrečioje veikloje ir vykdyti šią veiklą, apibūdinimas.

Tai yra svarbus kvalifikacijų įgijimo, vertinimo ir pripažinimo instrumentas.67

Iki šios dienos dar nėra vieningos probacijos darbuotojų ruošimo koncepcijos,

kadangi nesukurti valstybiniai profesiniai standartai leidžia mokymo įstaigoms savaip

interpretuoti kvalifikacinius reikalavimus, nors būtent pareigūnų kvalifikacija turi lemiamą

reikšmę sėkmingam sistemos funkcionavimui. Manome, kad tokių standartų sukūrimas turi būti

vienu iš artimiausių pataisos sistemos reformos uždavinių. Ateityje gali kilti problema, kai

skirtingose mokymo institucijose paruošti darbuotojai neatitiks vieningų šios srities darbuotojams

keliamų reikalavimų, skirsis prioritetai ir darbuotojų samprata apie jiems keliamus reikalavimus.

Profesiniai standartai – tai svarbus pataisos sistemos elementas. Jais detaliai

apibūdinama, kokio pobūdžio ir lygio darbo tikimasi iš pataisos įstaigose ir visuomenėje dirbančių

pataisos sistemos pareigūnų. Standartais užtikrinama, kad darbuotojai suvoktų, kaip jie turėtų

atlikti savo kasdienines pareigas. Tai matas, pagal kurį būtų teisingai sprendžiama apie darbuotojo

veiklą ir jų atlikimą.

Valstybės lygmeniu nustatyti profesiniai standartai dažniausiai vadinami

nacionaliniais. Tuo pabrėžiama, kad šie standartai yra vieningi visoje šalyje, suderinti su

nacionalinėmis darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijomis, patvirtinti įgaliotos valstybinės

institucijos ir naudojami visose mokymo ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo institucijose.

Tačiau profesiniai standartai gali būti ir kitokie – sektoriniai, įmonės ir kt.68

Išsamiai susipažinę su probacijos pareigūno veiklos standartais, darbuotojai, savo

ruožtu, gali imtis priemonių ir dirbti taip arba net geriau, nei iš jų tikimasi ir tuo būdu siekti

asmeninės karjeros tikslų bei vykdyti uždavinius.

Tokie standartai yra, pavyzdžiui, nustatyti probacijos darbuotojui Kanados pataisos

tarnyboje69:

67 A. Šileika, R. Laužackas, V. Tūtlys, O. Gurskienė, S. Žilionis, B. Kindurienė, D. Andriušaitienė. Nacionalinio profesinio standarto metodika. Darbo ir socialinių tyrimų institutas, Vilnius 2007 m., psl. 5. 68 Ten pat, psl. 20. 69 Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje. Mokslo taikomasis tyrimas. Teisės institutas, Vilnius, 2001 m., psl. 143.

40

Dokumentų vertinimo kriterijai

Išsilavinimas Pripažintos Universiteto studijos apie asmens elgesio suvokimą ir vertinimą. Pirmumo teisė būtų suteikiama kandidatams, baigusiems Sociologiją, Psichologiją, Kriminologiją ar Socialinį darbą.

Patirtis Pokalbių, asmens elgesio įvertinimo, ir konsultavimo. Pirmumo teisė būtų suteikiama kandidatams, turintiems patirties darbe su kompiuteriu tomis programomis, kurios naudojamos pataisos sistemoje.

Oficialios kalbos mokėjimas

Kalbos reikalavimai.

Kiti reikalavimai Patikimumo testo išlaikymas. Pirmumo teisė būtų suteikiama kandidatams, kurie turi galiojančias vairuotojo teises.

Vertinimo kriterijai

Žinios 1. Baudžiamosios teisės sistema, pataisos ir lygtinio paleidimo įstatymas kiti atitinkami teisės aktai bei politikos suvokimas;

2. Misija; 3. Reintegracijos reikalavimai; 4. Pataisos veikla; 5. Individualus darbas; ir 6. pataisos sistemos strategija.

Žinios vertinamos testo pagalba, (dalis A). Kandidatais privalo atsakyti 60% testo. Tik tie Kandidatai, kurie atsakys 60% testo galės dalyvauti tolimesnėje atrankoje. Sugebėjimai ir įgūdžiai

Esminės sritys (vertinama individualiai įskaityta/neįskaityta pagrindu): 1. Apibrėžti ir išanalizuoti problemų/krizines situacijas, rasti galimus

sprendimus ir juos pasiūlyti arba imtis priemonių, problemai spręsti; 2. Pokalbio metu tinkamas bendravimas; 3. Sugebėjimas tinkamai pateikti rašto darbus; 4. Išanalizuoti ir apibendrinti informaciją; 5. Planuoti, organizuoti ir nustatyti prioritetus darbe norint spėti jį atlikti laiku,

pasiekti rezultatų; bei Papildoma sritis: Konsultuoti asmenis ir sugebėti juos tinkamai nukreipti.

Sugebėjimai ir įgūdžiai bus vertinami keleto egzaminų metu, kada kandidatai galės pademonstruoti savo sugebėjimus. Kandidatai privalo atsakyti 60% egzamino, (dalis B) ir 60% individualiai kiekvienoje kritinėje srityje. Tik tie Kandidatai, kurie atsakys 60% egzamino galės dalyvauti tolimesnėje atrankoje. Asmeninis tinkamumas

Esminės sritys 1. Pagarba; 2. Noras mokytis ir tobulėti; 3. Sąžiningumas; 4. Siekimas teigiamų rezultatų; ir 5. Mokėjimas dirbti komandoje;

Šios sritys bus vertinamos remiantis elgesio įvairiu metu stebėjimu. Kandidatai privalo kiekvienos iš 5 vertybių surinkti po 60% įvertinimą. Asmeninio tinkamumo vertinimas bus paremtas pirmiausiai šiais šaltiniai: Pokalbiu su kandidatu, Rekomendacijų patikrinimu bei elgesio stebėjimu dalies B egzaminų metu. Kandidatai privalo surinkti 60% bendro asmeninio tinkamumo vertinimo balų ir 60% kiekvienos esminės srities. Pažymiai, kuriais kandidatai išlaikys kiekvieną egzaminą, tame tarpe ir asmeninio tinkamumo, bus naudojami konkursui, priimant darbuotojus

41

Remiantis Kanados bei Lietuvos kitų profesijų standartų praktika (patirtimi), galime

preliminariai nustatyti, koks tai galėtu būti Lietuvos probacijos darbuotojo standartas:

Dokumentų vertinimo kriterijai

Išsilavinimas Aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Pirmumo teisė būtų suteikiama kandidatams baigusiems Mykolo Romerio universitete penitencinė teisę, socialinį darbą.

Patirtis Darbe su nuteistaisiais, mokėti dirbti kompiuteriu, Pirmumo teisė būtų suteikiama kandidatams, kurie atlikinėjo praktiką pataisos inspekcijoje

Oficialios kalbos mokėjimas

Kalbos reikalavimai.

Kiti reikalavimai Vairuotojo pažymėjimas būtų privalumas.

Vertinimo kriterijai

Žinios LR įstatymai, probacijos tarnybos darbo tvarką, nuostatus ir kt. su darbu susijusius įsakymus, probacijos tarnybos struktūrą ir veiklą, užsienio kalbų žinojimas (rusų, lenkų kalbas būtų privalumas).

Žinios vertinamos testo pagalba. Kandidatas maksimaliai gali surinkti 60%. Tik tie Kandidatai, kurie atsakys 40% testo galės dalyvauti tolimesnėje atrankoje. Sugebėjimai ir įgūdžiai

Mokėti pritaikyti LR įstatymus ir kitus teisės aktus, mokėti dirbti su dokumentais, operatyviai ir savarankiškai mokėti spręsti iškilusias problemas, sugebėti tinkamai bendrauti su nuteistaisiais ir suteikti jiems reikiamos informacijos ar pagalbos, mokėti paskirstyti darbo prioritetus, kad laiku viską padaryt.

Sugebėjimai ir įgūdžiai bus vertinami praktinių užduočių metu (egzaminas žodžiu), kada kandidatai galės pademonstruoti savo sugebėjimus. Kandidatai privalo tinkamai išspręsti praktikos užduotyje iškeltas problemas. Tik tie Kandidatai, kurie tinkamai pademonstruos praktinės užduoties sprendimą, galės dalyvauti tolimesnėje atrankoje. Maksimaliai surenkama 20%. Asmeninis tinkamumas

Esminės sritys 1. Pagarba; 2. Noras mokytis ir tobulėti; 3. Sąžiningumas; 4. Siekimas teigiamų rezultatų;

5. Mokėjimas dirbti komandoje; Asmeninio tinkamumo vertinimas bus paremtas pirmiausiai šiais šaltiniais: pokalbiu su kandidatu, rekomendacijų patikrinimu bei elgesio stebėjimu praktinio egzamino metu. Kandidatai privalo surinkti 20% bendro asmeninio tinkamumo vertinimo balų. Procentai, kuriuos kandidatai surinks per testą, praktinę užduotį ir asmeninio tinkamumo, bus paversti į balą (pažymis). Balas (pažymys), kuriuo kandidatai išlaikys testavimą, bus naudojamas konkursui, priimant darbuotojus.

Kuriant profesinius standartus yra svarbūs šie principai: profesinis standartas turi

suteikti aiškią, pakankamą ir suprantamą informaciją visiems, siekiantiems įgyti arba patobulinti

tam tikro lygmens kvalifikaciją konkrečiose veiklos srityse; turi aiškiai nurodyti konkrečias

42

kompetentingam veiklos atlikimui reikalingas funkcines, pažintines ir bendrąsias kompetencijas ir

apibrėžti jų tarpusavio dermę; turi būti nuolatinis atnaujinimas ir pritaikymas prie kintančių

veiklos sistemos reikalavimų, remiantis nuolat atliekamais kompetencijų poreikio tyrimais,

apklausiant darbuotojus, svarbus prognostinis ir perspektyvinis požiūris bei orientavimasis į

būsimus kvalifikacijų ir kompetencijų poreikius, remiantis įvairiais prognostiniais veiklos

tyrimais bei įžvalgomis.70

Profesinių standartų kūrimo procesas apima reikalavimų standartams nustatymą,

standartų kūrimo planavimą, standartų rengimą bei parengtų standartų įteisinimą. Kadangi

standartų kūrimo finansiniai ir žmonių ištekliai yra riboti, turi būti sukurtas planavimo

mechanizmas, užtikrinantis, kad pirmiausiai bus kuriami darbo rinkai aktualiausi profesiniai

standartai.71

Manome, kad tokių standartų sukūrimas turi būti vienu iš artimiausių pataisos

sistemos reformos uždavinių. Ateityje gali kilti problema, kai skirtingose mokymo institucijose

paruošti darbuotojai neatitiks vieningų šios srities darbuotojams keliamų reikalavimų, skirsis

prioritetai ir darbuotojų samprata apie jiems keliamus reikalavimus.72

70 Ten pat, psl. 37. 71 Ten pat, psl. 37-38. 72 R. Liutikas. Pataisos įstaigų darbuotojų rengimas ir ugdymas. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius, 2000 m. D-723.

43

4. TYRIMAS

4.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezė

Šio tyrimo tikslas – atskleisti probacijos personalo nuomonę apie organizuotą darbą

probacijos tarnyboje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti pataisos inspekcijų personalo esminius poreikius darbui su

nuteistaisiais.

2. Nustatyti organizuojamo darbo probacijos tarnybos privalumus ar

trūkumus.

3. Ištirti probacijos personalo kvalifikacijos tobulinimo poreikį.

Keliama šio tyrimo hipotezė:

Darbo sąlygos ir užmokestis turėtų sudaryti galimybes samdyti ir išlaikyti tinkamą

personalą, bei suteikti jo nariams galimybę tinkamai atlikti savo funkcijas.

4.2. Tyrimo metodika.

Tyrimo objektas – probacijos darbuotojų nuomonė apie probacijos tarnybos

organizuotą darbą, darbuotojų rengimą, materialinius poreikius.

Tiriamieji – tyrime dalyvavo 50 pataisos inspekcijose dirbantys pareigūnai.

Tyrimo metodologija ir eiga – tyrimas buvo atliktas vienu etapu, vykusiame 2010 m.

lapkričio – gruodžio mėnesiais, kuriame 50 probacijos darbuotojams buvo išdalintos anoniminės

anketos, kuriose jų buvo prašoma raštu atsakyti į atviro ir uždaro tipo klausimus. Išviso anketa

susideda iš 32 klausimų (žr. 3 priedą). Visi probacijos darbuotojai sąžiningai atsakė į visus

anketoje užduotus klausimus.

Statistiškai apdoroti tyrimo rezultatai darbe pateikiami procentine išraiška.

4.3. Tyrimo rezultatai.

Tyrime dalyvavusių apklaustųjų amžiaus intervalas yra nuo 25 metų iki 40 metų ir

daugiau. Daugumos probacijos darbuotojų amžius yra nuo 25 metų iki 30 metų (58%), nuo 30

metų iki 35 metų (24%) ir nuo 35 metų iki 40 metų (14%), mažiausiai virš 40 metų (4%). Iš ko

galima daryti išvadą, kad Vilniaus miesto regiono pataisos inspekcijose dirba gan jaunas

44

kolektyvas. Didžiausias darbuotojų skaičius pagal amžių nuo 25 metų iki 30 metų. Dirbančiųjų

paskirstymas pagal amžių pateiktas 1 paveiksle.

58%

24%

14%4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Dirbančiųjų pataisos inspekcijoje amžius

25-30 30-35 m.35-40 m.virš 40 m.

1 paveikslas

Pagal išsilavinimą, kaip parodė tyrimas, dirbantieji pataisos inspekcijoje daugiausiai

įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro laipsnį (56%) ir aukštąjį universitetinį

išsilavinimą, bakalauro laipsnį (36%), maža dalis turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (8%).

(žr. 2 paveikslą).

36%

56%

8%

0

10

20

30

40

50

60

Respondentų išsilavinimas

Aukštasisuniversitetinis,bakalauro laipsnisAukštasisuniversitetinis, magistrolaipsnisAukštasisneuniversitetinis

2 paveikslas

Analizuojant gautus duomenys apie apklaustųjų specialybes, paaiškėjo, kad

dauguma įgiję teisės specialybę (28%), pedagogikos specialybę (22%), teisės ir penitencinės

veiklos specialybę (16%) ir mažiausiai socialinio darbo specialybę (8%), psichologijos, teisės ir

valdymo bei inžinierio specialybės pasidalino po lygiai (6%), teisės ir policijos veiklos specialybę

(4%) bei viešojo administravimo, matematikos ir informatikos specialybės (2%). (žr. 3 paveikslą).

45

28%

6%

16%

4%6%

22%

8%

2%

6%

2% 2%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

Respondentų specialybės pagališsilavinimą

Teisė

Teisė ir valdymas

Teisė ir penitencinėveiklaTeisė ir policijos veikla

Psichologija

Pedagogika

Socialinis darbas

Viešasis 3 paveikslas

Kaip parodė tyrimo rezultatai, dauguma respondentų įsidarbino pataisos inspekcijoje

pagal savo išsilavinimą (50%), pagal giminių arba pažįstamų patarimą (32%), mažiau įsidarbino

perėjus iš policijos (14%) ir mažiausiai įsidarbino perėjus iš kitų pataisos sistemos įstaigų bei

pagal gautą informaciją (2%). (žr. 4 paveikslą).

50%

32%

2%

2%

14%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Respondentaiįsidarbino

pagal

perėjo iš policijos

perėjo iš kitų pataisos sistemosįstaigųgautą ingormaciją

giminių arba pažįstamųpatarimąsavo išsilavinimą

4 paveikslas

Tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, ar priėmimo į probacijos tarnybą tvarka ir jos

teisinis reglamentavimas probacijos darbuotojų požiūriu teisingi ir atitinkantis probacijos tarnybos

poreikį, paaiškėjo, kad dauguma probacijos darbuotojų mano, kad taip (70 %), nežinančiu (16%),

mažiau mano, kad iš dalies teisingi ( 12%) ir mažiausiai manančiu, kad neteisingi ir neatitinkantis

probacijos tarnybos poreikį (2%). (žr. 5 paveikslą).

46

70%

12%2%

16%

0%10%20%30%40%50%60%70%

Taip Iš dalies Ne Nežinau

Respondentų požiūris, ar priėmimo į probacijos tarnybą tvarka ir jos teisinis reglamentavimas teisingas ir atitinkantis probacijos tarnybos poreikį

5 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti, kiek laiko truko apklaustųjų bandomasis laikotarpis, paaiškėjo,

kad dauguma probacijos darbuotojų turėjo 6 mėnesių bandomąjį laikotarpį (78%), mažiau

darbuotojų buvo priimti į darbą be bandomojo laikotarpio (14%) ir mažiausiai darbuotojų turėjo 3

mėnesių bandomąjį laikotarpį (4%). (žr. 6 paveikslą).

4%

78%

0%

14%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%

3 mėn. 6 mėn. 1 m. jo išvis nebuvo

Respondentų bandomasis laikotarpis

6 paveikslas

Tyrimo rezultatai parodė, kad apklaustųjų darbo stažas probacijos tarnyboje

daugiausiai yra nuo 5 metų iki 10 metų (48 %), mažiau nuo 1 metų iki 5 metų (38%) ir mažiausiai

virš 40 metų (14%). (žr. 7 paveikslą).

47

38%

48%

14%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

1-5 m. 5-10 m. virš 10 m.

Apklaustųjų darbo stažas probacijos tarnyboje

7 paveikslas

Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausia probacijos darbuotojų moka rusų kalbą

(78%), mažiau lenkų (34%), vokiečių ir anglų kalbas (32%), mažiausiai moka prancūzų kalbą

(2%). (žr. 8 paveikslą).

Apklaustųjų užsienio kalbų mokėjimas

32% 32% 34%

78%

2%0%

10%20%30%40%50%60%70%80%90%

Anglų k. Vokiečių k. Lenkų k. Rusų k. Prancūzų k.

8 paveikslas

Tiriamųjų nuomonė, kad darbui su nuteistaisiais dažniausiai probacijos tarnyboje

prireikia rusų (58%) ir lenkų kalbos (14%), mažiausiai anglų kalbos (4%). Yra nuomonių, kad

darbui su nuteistaisiais neprireikia jokios užsienio kalbos (2%). (žr. 9 paveikslą).

48

Respondentų tarnyboje dažniausiai vartojamos kalbos

4%0%

14%

58%

2%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Anglų k. Vokiečių k. Lenkų k. Rūsų k. Kita: neprireike

9 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti probacijos darbuotojų nuomonę, ar reikšmingas įvadinis

mokymas probacijos tarnyboje, paaiškėjo, kad dauguma mano, kad turi reikšmės (62%), mažiau

manančiu, kad reikšmingas iš dalies (34%) ir mažiausiai mano, kad neturi reikšmės (4%). (žr. 10

paveikslą).

62%

4%

34%

0%0%

10%20%30%40%50%60%70%

Turi reikšmės Ne Iš dalies Nežinau

Įvadinio mokymo reikšmė probacijos darbuotojams

10 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti, ar užteko probacijos darbuotojams žinių darbui su nuteistaisiais,

įgytų per įvadinius mokymus, paaiškėjo, kad 60 % apklaustųjų mano, kad iš dalies užteko,

polygiai mano, kad užteko (20%) ir ne (20%). (žr. 11 paveikslą).

49

20% 20%

60%

0%

0%10%20%30%40%50%60%

Taip Ne Iš dalies Nežinau

Respondentų nuomonė, ar užteko jiems žinių darbui, įgytų per įvadinius mokymus

11 paveikslas

Tyrimo metu paaiškėjo, kad probacijos darbuotojai mano, kad įvadiniuose

mokymuose trūko praktinių užduočių (18%) bei trūko specifinio mokymo, pvz. psichologijos

(2%). (žr. 12 paveikslą).

18%

2%

0%

5%

10%

15%

20%

Respondentų nuomonė, kodėl jiemstrūko žinių, įgytų įvadiniuose

mokymuose

Trūko praktinių užduočių

Trūko mokymo, atsižvelgiant įdarbo specifiką (pvz.Psichologija)

12 paveikslas

Analizuojant gautus duomenys apie probacijos darbuotojų materialiųjų techninių

poreikių darbui su nuteistaisiais patenkinimą, nustatyta, kad dauguma darbuotojų materialiaisiais

techniniais poreikiais patenkinti iš dalies (46%), mažiau darbuotojų nepatenkinti (36%) ir

mažuma darbuotojų patenkinti materialiais techniniais poreikiais (10%). (žr. 13 paveikslą).

50

18%

36%

46%

0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

Taip Ne Iš dalies Nežinau

Probacijos darbuotojų materialiųjų techninių poreikių, darbui su nuteistaisiais, patenkinimas

13 paveikslas

Tyrimo metu nustatyta, kad probacijos darbuotojams, darbui su nuteistaisiais, trūksta

šių materialinių techninių poreikių: kanceliarinių prekių (36%), transporto (34%), kompiuterių

(10%) ir spausdintuvų (4%). (žr. 14 paveikslą).

10%4%

36% 34%

0%

10%

20%

30%

40%

Kompiuterių Printerių Kanceliariniųprekių

Transporto

Respondentų nuomonė, kokių poreikių Jiems trūksta

14 paveikslas

Nustatyta, kad daugumos probacijos darbuotojų kiti nematerialieji poreikiai darbui

su nuteistaisiais patenkinti iš dalies (58%), mažiau darbuotojų patenkinti kitais nematerialiais

poreikiais (22%) ir mažiausiai nepatenkintų darbuotojų kitais nematerialiai poreikiais (20%). (žr.

15 paveikslą).

51

22% 20%

58%

0%

0%10%20%30%40%50%60%

Taip Ne Iš dalies Nežinau

Probacijos darbuotojų, kitų nematerialiųju poreikių, darbui su nuteistaisiais, patenkinimas

15 paveikslas

Apklaustųjų nuomone, ar darbo užmokestis turėjo jiems įtakos pasirenkant darbą

probacijos tarnyboje, nustatyta, kad 60% darbuotojams užmokestis pasirenkant darbą neturėjo

įtakos, ir polygiai pasiskirstė apklaustųjų nuomonė, kad įtakos turėjo ir ne, po 20 %. (žr. 16

paveikslą).

20%

60%

20%

0%

0%

10%

20%

30%

40%50%

60%

Taip Ne Iš dalies Nežinau

Apklaustųjų nuomonė, ar darbo užmokestis turėjo Jiems įtakos, pasirenkant šį darbą

16 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti, ar probacijos darbuotojai patenkinti savo darbo užmokesčių

nustatyta, kad dauguma juo patenkinti iš dalies (56%), mažiau darbuotojų juo nepatenkinti (32%)

ir mažiausiai darbuotojų juo patenkinti (12%). (žr. 17 paveikslą).

12%

32%

56%

0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Taip Ne Iš dalies Nežinau

Ar patenkinti probacijos darbuotojai savo darbo užmokesčiu

17 paveikslas

52

Tyrimo metu nustatyta probacijos darbuotojų nuomonė apie seminarų raštvedybos

naujienoms aptarti prasmę, darbuotojų nuomonė tokius seminarus rengti prasminga (64%),

mažiau manančiu, kas iš dalies prasminga (20%) ir mažiausiai manančiu, kad neprasminga (10%).

(žr. 18 paveikslą).

64%

16% 20%

0%

0%10%20%30%40%50%60%70%

Taip, prasminga Ne Iš dalies Nežinau

Respondentų nuomonė, apie seminarų, raštvedybos naujienoms aptarti, rengimo prasmę

18 paveikslas

Analizuojant saugumo jausmą probacijos tarnyboje, pastebėta, kad 40% probacijos

darbuotojų jaučiasi iš dalies saugus, 36% probacijos darbuotojų jaučiasi nesaugiai dirbdami su

nuteistaisiais ir tik 16% jaučiasi saugus dirbdami probacijos tarnyboje. (žr. 19 paveikslą).

16%

36%

48%

0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

Taip, saugu Ne Iš dalies Nežinau

Saugumo jausmas probacijos tarnyboje

19 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti probacijos darbuotojų nuomonę, jei būtų priimtas probacijos

tarnybos įstatymas ir pareigūnams gręstu išstatutinimas, ar jie dirbtu socialiniais darbuotojais be

pareigūnams priklausančiu socialinių garantijų, nustatyta, kad dauguma darbuotojų nežino, ar

tęstų darbą pataisos inspekcijoje (52%) ir vienodas darbuotojų skaičius mano kad tęstų darbą ir ne

pataisos inspekcijoje (24%). (žr. 20 paveikslą).

53

24% 24%

52%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Taip, dirbtumem Ne Nežinau

Išstatutinimo atvėju apklaustųjų tolesnis darbas probacijos tarnyboje

20 paveikslas

Dauguma probacijos darbuotojų nori ir mano, kad būtų prasminga keistis darbo

patirtimi su kitomis Europos valstybių probacijos tarnybomis (84%), maža dalis darbuotoju

nežino, ar toks keitimasis darbo patirtimi turėtų prasmės (12%) ir tik 4% mano, kad neturi

prasmės. (žr. 21 paveikslą).

84%

4% 12%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip, prasminga Ne Nežinau

Darbo patirties keitimo prasmingumas su kitomis Eurpos valstybių probacijos tarnybomis

21 paveikslas

Kiek yra žinoma pataisos inspekcijose yra vedamos įgūdžių lavinimo, motyvacijos

skatinimo ir individualios elgesio korekcijos programos tokios kaip „Tik tu ir aš“, „Elegsys-

Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „EQUIP“. Siekiant išsiaiškinti probacijos darbuotojų nuomonę, ar jie

norėtu, kad visi darbuotojai būtų apmokyti darbui su šiomis programomis, nustatyta, kad dauguma

to norėtu (50%) ir beveik polygiai nenori (26%) ir nežino (24%). (žr. 22 paveikslą).

54

50%

26% 24%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Taip, norim Ne Nežinau

Probacijos darbuotojų noras, kad visi darbuotojai būtų apmokyti darbui su įgūdžių lavinimo, motyvacijos skatinimo ir pa. Programomis, tokiomis kaip "Tik tu ir

aš","EPP", "EQUIP".

22 paveikslas

Siekiant nustatyti, kodėl probacijos darbuotojai nenori, kad visi būtų apmokyti dirbti

su įgūdžių lavinimo, motyvacijos skatinimo ir individualios elgesio korekcijos programomis

tokiomis kaip „Tik tu ir aš“, „Elgsys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „EQUIP“, paaiškėjo, jog 16%

apklaustųjų mano, kad su tokiomis programomis turi dirbti psichologai, 6% mano, kad reikia

atsižvelgti į darbuotojų motyvaciją, ir po 2% mano, kad programų vedimas užima daug laiko ir jie

nespės dirbt savo pirmaeilio darbo bei mano, kad geriau tegul programas veda keli inspektoriai,

bet geriau ir kokybiškiau apmokyti. (žr. 23 paveikslą).

Repondentų nuomonė, kodėl jie nenori, kad būtų apmokyti visi probacijos darbuotojai darbui su įgūdžių lavinimo, motyvcijos skatinimo ir individualaus

elgesio korekcijos programomis

6%

16%

2% 2%

0%5%

10%15%20%

Reikia atsižvelgti įdarbuotojų motyvaciją

Programas turi vestipsichologai

Programų vedimasužima daug laiko

Geriau, kadprogramas vestu keli

inspektoriai, bet geriauapmokyti

23 paveikslas

Šiuo metu pataisos inspekcijose apmokytų dirbti su įgūdžių lavinimo, motyvacijos

skatinimo ir individualios elgesio korekcijos programomis tokiomis kaip „Tik tu ir aš“, „Elgsys-

Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „EQUIP“ pareigūnų skaičius nėra didėlis (18%), o neapmokytų

dauguma (82%). (žr. 24 paveikslą).

55

82%

18%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Ne, neapmokyti Taip, apmokyti

Probacijos darbuotojų skaičius, kurie apmokyti darbui su programomis, tokiomis kaip "Tik tu ir aš", "EPP", "Equip" ir kt.

24 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti apmokytų dirbti su įgūdžių lavinimo, motyvacijos skatinimo ir

individualios elgesio korekcijos programomis tokiomis kaip „Tik tu ir aš“, „Elgesys-Pokalbis-

Pasikeitimas“ ir „EQUIP“ darbuotojų nuomonę apie vykusius mokymus, nustatyta 4% nuomonė,

kad apmokymai vyko labai trumpą laiką, reikėjo daug mokytis savarankiškai ir mokymas su

Švedais trūko trumpą laiką ir nors ir dalyvavo vertėjas, buvo labai sunku suprast. Po 2%

darbuotojų mano, kad per vykusius apmokymus trūko praktinių užduočių, dirbti su šiomis

programomis padėjo praktika ir yra manančių, kad reikėtų stažuočių. (žr. 25 paveikslą).

2% 2%

4%

2%

4% 4%

0%

1%

1%

2%

2%

3%

3%

4%

4%

5%

Apmokytų dirbti su programomis probacijos darbuotojųnuomonė apie apmokymus

Trūko praktinių užduočių

Padėjo praktika

Apmokymai truko labai trumpai

Reikia stažuotės

Reikėjo daug mokytissavarankiškai

Mokymai su Švedais trūkolabai trumpai bei su vertėju,buvo labai sunku suprast

25 paveikslas

Vilniaus regiono pataisos inspekcijų darbuotojų paskirstymas pagal programų

vedimą: 8 % darbuotojų dirba su “Tik tu ir aš” programa, 8% darbuotojų dirba su „Elgesys-

Pokalbis-Pasikeitimas“ programa ir 2% dirba su “EQUIP“ programa. (žr. 26 paveikslą).

56

8% 8%

2%

0%

2%

4%

6%

8%

"Tik tu ir aš" "EPP" "EQUIP"

Probacijos darbuotojų paskirstymas pagal programų vedimą

26 paveikslas

Tyrimo metu nustatyta probacijos darbuotojų nuomonė, kad dauguma pataisos

inspekcijoje įskaitoje esančius nuteistuosius sunku įkalbėt dalyvauti įgūdžių lavinimo,

motyvacijos skatinimo ir individualios elgesio korekcijos programose, tokiose kaip „Tik tu ir aš“,

„Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „EQUIP“ (84%), 10 % iš vis nenori dalyvauti ir tik 6 %

nuteistųjų noriai dalyvauja minėtose programose. (žr. 27 paveikslą).

6%

84%

10%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip, dalyvauja noriai Ne, sunku įkalbėt Iš vis nenori dalyvaut

Nuteistųjų motyvacija dalyvauti minėtose programose

27 paveikslas

48% probacijos darbuotojų mano, kad įgūdžių lavinimo, motyvacijos skatinimo ir

individualios elgesio korekcijos programos, tokios kaip „Tik tu ir aš“, „Elgesys-Pokalbis-

Pasikeitimas“ ir „EQUIP“ nepadeda pataisos inspekcijos įskaitoje esantiems nuteistiesiems ir

visuomenei, 42% procentai mano, kad padeda, kaip matome tarp šių nuomonių skirtumas

nedidelis, 6 % probacijos darbuotojų šiuo klausimu neturi nuomonės, 4 % mano, kad minėtos

programos padeda nuteistiesiems iš dalies. (žr. 28 paveikslą).

57

42%48%

4% 6%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Taip Ne Iš dalies Neturi nuomonės

Respondentų nuomonė, ar minėtos programos padeda nuteistiesiems ir visuomenei

28 paveikslas

Siekiant išsiaiškinti, ar probacijos darbuotojai turi poreikį periodiškai kelti savo

kvalifikaciją, nustatyta, kad dauguma tokį poreikį turi (92%), labai mažai darbuotojų nežino, ar jie

turi tokį poreikį (6%) ir dar mažiau manančių, kad jiems nereikia kelti savo kvalifikaciją (2%).

(žr. 29 paveikslą).

92%

2% 6%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Taip Ne Nežinau

Probacijos darbuotojų poreikis kelti savo kvalifikaciją

29 paveikslas

Analizuojant tyrimo rezultatus, nustatyta daugumos respondentų nuomonė, kad

kvalifikacijos kėlimo sistema probacijos tarnyboje juos tenkina (40%), mažiau pareiškė nuomonę,

kad jie nepatenkinti kvalifikacijos kėlimo sistema (24%), truputi mažiau iš dalies patenkinti šia

sistema (20%) ir mažiausiai nežinančių, ar kvalifikacijos sistema probacijos sistemoje jiems tinka

(16%). (žr. 30 paveikslą).

58

40%

24%20%

16%

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%

Taip Ne Iš dalies Nežinau

Ar tinkma probacijos sistemos kvalifikacijos kelimo sistema

30 paveikslas

Siekiant tiksliau nustatyti kokiose srityse probacijos darbuotojai jaučia poreikį

periodiškai kelti savo kvalifikaciją, nustatyta, kad 50 % darbuotojų jaučia poreikį kelti savo

kvalifikaciją bendravimo psichologijoje bei bendravimo su nuteistaisiais turinčius priklausomybių

problemų ypatumuose, 46% respondentų norėtų kelti kvalifikaciją nuteistųjų elgesio rizikos

nustatymo, motyvacijos ir korekcijos programose, 44% raštvedyboje, 40% darbo su nuteistaisiais

teisinio reglamentavimo naujovėse, 38% naujų darbo su nuteistaisiais metodų įdiegime probacijos

sistemoje, 34% užsienio probacijos tarnybų darbo ypatumuose, 32% užsienio kalbose, 28% kitose

teisinio reglamentavimo naujovėse ir nuteistųjų turinčių priklausomybes, reabilitacijos

galimybėse, 16% vadybos psichologijoje, 14% darbo su kompiuteriu pagrinduose ir 2 % mano,

kad jie neturi poreikio kelti savo kvalifikaciją. (žr. 31 paveikslą).

59

Probacijos darbuotojai jaučia poreikį periodiškai kelti savo kvalifikaciją:

46%

2%

16%14%

28%28%

32%34%

38%40%

44%

50% 50%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Bend

ravi

mo

psic

holo

gija

Nut

eist

ųju

elge

sio

rizik

os

Dar

bo s

unu

teis

tais

iais

Užs

ieni

opr

obac

ijos

Kito

s te

isin

iore

glam

enta

vim

o

Vady

bos

psic

holo

gija

Nėr

a po

reik

ioke

lt kv

alifi

kaci

ją

Bendravimo psichologija

Bendravimo su nuteistaisiais,turinčius priklausomybiųproblemų, ypatumaiNuteistųju elgesio rizikosnustatymo programose

Raštvedyba

Darbo su nuteistaisiais teisinioreglamentavimo naujovės

Naujų darbo su klientaismetodų įdiegimas

Užsienio probacijos tarnybųdarbo ypatumai

Užsienio kalba

Kitos teisinio reglamentavimonaujovės

Nuteistųjų, turinčiųpriklausimybes, reabilitacijosgalimybėsVadybos psichologija

Darbo su kompiuteriu pagrndai

Nėra poreikio kelt kvalifikaciją

31 paveikslas

Taip pat buvo išskirti trys pagrindiniai darbo sritys, kuriose respondentai labiausia

jaučia poreikį kelti savo kvalifikaciją, pirmoje vietoje darbo su nuteistaisiais teisinio

reglamentavimo naujovių sritis (54%), bendravimo psichologijos sritis (40%) ir trečioje vietoje

nuteistųjų elgesio rizikos nustatymo, motyvacijos ir korekcijos programų srityse (34%). (žr. 32

paveikslą).

60

54%

40%34%

0%10%20%

30%40%50%60%

Respondentų nuomonė, trispagrindinės darbo sritis, iš kurių

labiausiai jaučią poreikį kelti savokvalifikaciją

Darbo su nuteistaisiais teisinioreglamentavimo naujovėsBendravimo psichologija

Nuteistųjų elgesio ir rizikosnustatymo programos

32 paveikslas

61

IŠVADOS

1. Darbe iškelta hipotezė, kad darbo sąlygos ir užmokestis turėtų sudaryti galimybes samdyti ir

išlaikyti tinkamą personalą, bei suteikti jo nariams galimybę tinkamai atlikti savo funkcijas,

pasitvirtino iš dalies. Apibendrinant esama Lietuvoje probacijos pareigūnų parengimo situaciją

galima padaryti išvadą, kad kuriamos naujos probacijos tarnybos darbuotojų mokymas jau vyksta

universitetinių studijų lygmenyje, taip pat dirbantieji pataisos inspekcijų pareigūnai turi galimybe

kelti savo kvalifikaciją Kalėjimų departamento mokymo centre, tačiau šalyje nėra vieningos

probacijos pareigūnų ruošimo koncepcijos ir nesukurti valstybiniai jų profesinio parengimo

standartai, taip pat, kaip parodė tyrimas, dauguma darbuotojų iš dalies patenkinti darbo

užmokesčiu bei darbui su nuteistaisiais trūksta materialinių poreikių, tokių kaip kanceliarinių

prekių, transporto, kompiuterių bei spausdintuvų.

2. Tyrimas parodė, kad pataisos inspekcijoje dirba gan jaunas kolektyvas, darbuotojų amžius

svyruoja nuo 25 m. iki 30 m., galima daryti prielaidą, kad jaunas kolektyvas nėra pakankamai

kvalifikuotas, bet jei mes atkreipsim dėmesį į tai, kad absoliuti dauguma darbuotojų yra įgiję

aukštąjį universitetinį magistrantūros teisinį išsilavinimą bei į probacijos tarnybą įsidarbino pagal

savo išsilavinimą, darytina išvada, kad nors kolektyvas ir jaunas, bet sprendžiant iš įgyto

išsilavinimo, yra kvalifikuotas darbui probacijos tarnyboje, yra tokiu darbuotojų, kurie perėjo į

probacijos tarnybą iš kitų pataisos sistemos įstaigų ar iš policijos, bet tai nereiškia, kad jiems

trūksta žinių darbui pataisos inspekcijoje, didinant jų profesionalumą, svarbų vaidmenį vaidins

įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, įskaitant ir įvadinio mokymo kursus, užėmus minėtas

pareigas. Kadangi kolektyvas jaunas, tai ir darbo stažas daugumos siekia nuo 5 iki 10 metų.

Valstybės tarnybos įstatymas bei statutas numato, kad į tarnybą gali būt priimami asmenys

sulaukę 20 metų. Apibendrinant galima teigti, kad tam, kad būtų kolektyvas labiau patyręs reikia

susimąstyt, kaip jį išlaikyt, kaip sulaikyt kvalifikuoto darbuotojo išėjimą iš darbo. Reikia

kiekvienais metais kelti darbuotojų motyvaciją likti darbe, skatinti juos, atsižvelgti į materialinius

poreikius.

3. Analizuojant tyrimą, nustatyta, kad 16 % darbuotojų nedrįso pasakyti savo nuomonės, ar

priėmimo į probacijos tarnybą tvarka ir jos teisinis reglamentavimas teisingas, tik 2 % yra

nepatenkinti šia tvarka, o absoliuti dauguma mano, kad priėmimas į probacijos tarnybą yra

teisingas. Priėmimas į probacijos tarnybą užima gan ilgą laiką, kadangi pretendentai į probacijos

tarnybą turi pereiti sveikatos patikrinimą, turi būti patikrinti VRM teistumo duomenų bazėje bei

renkama kitokio pobūdžio informacija, o tai užima daug laiko.

62

4. Dauguma darbuotojų, kaip parodė tyrimo rezultatai, moka ir dažniausiai vartoja rusų ir lenkų

kalbas. Į tai turėtų buti atkreiptas dėmesys priimant pareigūnus į darbą, kadangi taip jau istoriškai

susiklostė, kad Lietuvoje yra nemaža dalis gyventojų, kurie priklauso tautinėms mažumoms, ir

tam, kad užtikrinti tinkamą bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymą, pataisos

inspekcijoje įskaitoje esantiems asmenims, kurie nemoka lietuvių kalbos, būtų kita kalba

kvalifikuotai išaiškinta bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, atlikimo tvarka, to asmens

teisės ir pareigos.

5. Apibendrinant tyrimo rezultatus, nustatyta probacijos darbuotojų nuomonė, kad įvadinis

mokymas yra reikšmingas, bet nemaža dalis manančiu, kad jis reikšmingas iš dalies, bei dauguma

nurodė, kad jiems iš dalies užteko žinių įgytų per įvadinius mokymus bei yra manančių, kad šių

žinių neužteko, kadangi trūko praktinių užduočių ir specifinio mokymo, tokio kaip psichologijos.

Manoma, kad reikėtų kiekvienais metais po įvadinio mokymo ir po tam tikro darbo praktikos

laiko daryti pareigūnų apklausas, kokių žinių jiems truko darbui su nuteistaisiais įvadiniuose

mokymuose, jų nuomonę apie žinių pateikimą, naudotas medžiagas ir rekomendacijas ateičiai.

Tik tokio bendradarbiavimo atveju, bus pasiekti geresni įvadinio mokymo rezultatai, kai bus

sąveika tarp mokančiųjų ir mokamųjų.

6. Probacijos darbuotojai materialiniais techniniais poreikiais, darbui su nuteistaisiais,

nepatenkinti, nustatyta nuomonė, kad darbui su nuteistaisiais daugiausia trūksta kanceliarinių

prekių, transporto, kompiuterių ir spausdintuvų. Taip pat nustatyta, kad dauguma darbuotojų iš

dalies patenkinti savo darbo užmokesčių. Kaip yra nurodyta tarptautinėse dokumentuose, darbo

sąlygos turi sudaryti galimybę probacijos pareigūnams tinkamai atlikti savo funkcijas, o darbo

užmokestis atitikti pareigūnų keliamiems reikalavimams. Darbuotojai žino savo teises ir

galimybės, nori, kad atliekamas jų darbas tenkintų juos ir visuomenę. Jie siekia įvairesnių,

palankesnių darbo sąlygų. Tai reiškia, kad šį klausimą nereikėtų palikti be dėmesio, reikėtu

sukurti sistemą, kuri galėtų patenkinti probacijos darbuotojų lūkesčius.

7. Apibendrinant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad dauguma probacijos darbuotojų jaučiasi iš

dalies saugus, dirbdami su nuteistaisiais. Nuteistieji asmenys visada apibūdinami kaip didesnio

pavojaus šaltinis, o darbo sąlygos pataisos inspekcijoje priskiriamos pavojingų darbų kategorijai.

Todėl turi būti sukurtas patikimas personalo apsaugos nuo bet kokio pasikėsinimo į gyvybę,

sveikatą, asmens neliečiamumą, kitų pavojingų veiksnių užtikrinimo mechanizmas. Neužtikrinus

saugumo sąlygų pataisos inspekcijoje, neįmanoma kokybiška teismo skirtų įpareigojimų kontrolė

bei neįmanomas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas. Be to inspektoriai

turėtų labiau atkreipti dėmesį į nuteistųjų naujos nusikalstamos veikos rizikos įvertinimą.

63

8. Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad jei vyriausybė patvirtins probacijos tarnybos

įstatymą, tuomet pataisos inspekcijos pareigūnai prarastu savo, kaip statutiniai darbuotojai,

socialines garantijas, apklausos metu jie nurodė, kad nežino ar tokiu atveju tęstu darbą probacijos

tarnyboje. Darytina išvada, jei tokia dauguma probacijos darbuotojų išeitų iš minėto darbo būtų

labai didelis patyrusiu darbuotojų praradimas, atsirastu naujų išlaidų, susijusiu su naujų

darbuotojų paieška, verbavimu ir apmokymu, padidėtų darbo krūvis, pablogėtų dvasinė būklė, gali

ir kiti darbuotojai imti svarstyti, kad reikia išeiti, bus prarastos žinios, liks nenuveiktas darbas, nes

kažkam reikės dirbti išėjusiojo darbą, o naujokam reikės laiko pasivyti. Lengviau yra patyrusį

darbuotoją, turintį įgūdžius darbui su nuteistaisiais, supažindinti su galimais naujais darbo

metodais, negu priimti naują, nepatyrusį ir įgūdžių minėtam darbui neturintį darbuotoją, kuri

reikės mokinti ne tik įdiegtom naujovėm bet ir su nusistovėjusia darbo tvarka.

9. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma pareigūnų norėtų keistis darbo patirtimi su kitomis

Europos valstybių probacijos tarnybomis. Toks bendradarbiavimas praskleistu pareigūnų akiratį,

suteiktu galimybę susipažinti su užsienio šalių probacijos tarnybos praktika ir suteiktų naujas

žinias, kurias galima būtų pritaikyti mūsų probacijos tarnyboje.

10. Pataisos inspekcijose yra vedamos įgūdžių lavinimo, motyvacijos skatinimo ir individualios

elgesio korekcijos programos, tokios kaip „Tik tu ir aš“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“,

„EQUIP“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma probacijos darbuotojų norėtų, kad visi

darbuotojai būtų apmokyti darbui su minėtomis programomis, bet nemaža dalis darbuotoju to

nenori, jie nurodė, kad šias programas turėtu vesti pataisos inspekcijoje dirbantys psichologai,

kadangi programų vedimas užima daug laiko ir inspektoriai nespės atlikti savo pareiginį darbą,

nes darbo krūviai tikrai nemaži. Taip pat pastebėta maža darbuotojų motyvaciją, jie nesusipažinę

su programos eiga, nežino darbo su šiom programom specifikos. Svarbiausia problema, kad

ištikrųjų darbuotojai nemotyvuoti dirbti su programom, reikėtų gėriau juos supažindinti su

metodinėmis medžiagomis, sudaryti sąlygas, palankias darbui su šiom programom, pavyzdžiui

sumažinti darbo krūvį, nustatyti tam tikro dydžio priedą prie pareiginės algos ar pan., manau tokiu

atveju atsirastu didesnė motyvacija darbui su programom. Be to inspektoriai klysta, manydami,

kad programas turėtu vesti psichologai, kadangi šios programos yra pritaikytos ne tik psichologinį

išsilavinimą turintiems asmenims, jas, po tam tikrų apmokymų, gali vesti teisinį išsilavinimą

turintys inspektoriai. Ši inspektoriu nuomonė yra pagrįsta tom, kad jie tiesiog nenori turėt

papildomo darbo.

11. Apmokytų darbuotojų darbui su minėtomis programomis yra mažuma, tik 18%. „Tik tu ir aš“

programas veda 8% probacijos darbuotojų, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ – 8% darbuotojų ir

„EQUIP“ programas veda tik 2 % darbuotojų. Jų nuomonė, darbo su šiomis programomis

64

apmokymai vyko per trumpą laiką, trūko praktinių užduočių, daugiausiai reikėjo mokytis

savarankiškai bei padėjo darbo su programomis praktika, bei darbuotojų nuomonė, reikėtų

daugiau stažuočių. Šie rezultatai parodė, kad jei probacijos darbuotojas sutiko dirbti su

programomis tai ir turi pats mokytis, Lietuvoje nėra didelės darbo praktikos darbui su minėtomis

programomis, nėra įvestas nuoseklus apmokymo modelis (sistema), kuris vyktu ilgesnį laiką,

suteiktų galimybes darbuotojams dažniau kelti savo kvalifikaciją, bei naujų darbuotojų įvedimas į

darbą su programomis.

12. Apibendrinus gautus tyrimo duomenys, nustatyta, kad sunku įkalbėti nuteistuosius dalyvauti

minėtose programose ir vyrauja inspektorių nuomones, kurios procentaliai skiriasi tik 6%

tarpusavyje, kad šitos programos nepadeda nuteistiesiems ir visuomenei, darytina išvada, kad

konkrečiai nenustatyta ir nėra vieningos nuomonės apie šių programų nuteistiesiems efektyvumą

probacijos tarnyboje. Darytina išvada, kad yra maža motyvacija inspektorių, jie nesudominti

darbui su programomis bei patys nežino kaip sudominti įskaitoje esančius nuteistuosius dalyvauti

vykstančiuose programose.

13. Probacijos darbuotojų dauguma turi poreikį labiausiai kelti savo kvalifikaciją tokiose srityse

kaip, darbo su nuteistaisiais reglamentavimo naujovėse, bendravimo psichologijoje ir nuteistųjų

elgesio ir rizikos nustatymo programose. Šitos sritys labiausiai yra reikšmingos darbui, pastovi

įstatymu kaita, kai senus įstatymus keičia nauji, ir jų taikymas yra labai svarbus dirbant probacijos

tarnyboje. Bendravimas su nuteistaisiais turi tam tikrus savus metodus, kurios reikia žinoti, norint

dirbti probacijos sistemoje. Rizikos nustatymas nuolat reikalauja daug dėmesio, nes tik gerai

nustačius riziką bus pasiekti nustatyti darbo rezultatai. Inspektoriai patenkinti probacijos tarnyboje

įvesta kvalifikacijos kėlimo sistema bei turi poreikį periodiškai kelti savo kvalifikaciją darbui

probacijos tarnyboje. Darbuotojų nuomonė, būtų prasminga rengti seminarus raštvedybos

naujienoms aptarti, taip pat jie norėtu kelti savo kvalifikaciją tokiose srityse kaip bendravimo su

nuteistaisiais, turinčiais priklausomybių problemų, ypatumai, naujų darbo metodų su klientais

įdiegimas, užsienio kalbos ir pan. ( žr. 31 paveikslą).

65

REKOMENDACIJOS

1. Siekiant išlaikyti labiau patyrusį probacijos tarnybos kolektyvą, svarbu atsižvelgti į jų

materialinius ir nematerialinius poreikius, sudaryti palankesnes sąlygas darbui su

nuteistaisiais, skatinti už gerus darbo rezultatus.

2. Siekiant pagerinti įvadinį mokymą bei kvalifikacijos kėlimą, rengti darbuotojų apklausas,

rinkti jų nuomonę apie kursų naudą ir efektyvumą, apie sritis kuriose labiausiai jaučia

poreikį kelti kvalifikaciją.

3. Siekiant pakelti saugumo jausmą, aprūpinti darbuotojus saugos priemonėmis, organizuoti

savigynos seminarus (treniruotes), atkreipti dėmesį į nuteistųjų rizikos įvertinimą bei bendrą

charakteristiką, nesilankyti pas nuteistuosius linkusius konfliktuoti, vieniems.

4. Siekiant pagerinti programų vedimo rezultatus, svarbu geriau supažindinti darbuotojus su

programų metodika bei specifika. Kad daugiau darbuotojų būtų suinteresuoti vesti

programas, pagerinti jų darbo sąlygas. Stebėti bei statistiškai apdoroti duomenys, įrodančius

arba paneigiančius programų efektyvumą nuteistiesiems bei visuomenei.

5. Naudinga keistis darbo patirtimi su kitomis Europos valstybių probacijos tarnybomis.

66

LITERATŪRA

1. Stalioraitis P. V. Administracinė veikla pataisos įstaigose. Vilnius: Mykolo Romerio

universitetas, 2006 m.

2. Masiulis K., Krupavičius A. Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis. Kolektyvinė

monografija, Vilnius: Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2007 m.

3. Laurinavičius A. Tarnybinė teisė ir naujoji valstybės tarnybų (institucijų) valdymo

paradigma. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas, 2010 m.

4. Обзор законодательства скандинавских и балтийских стран по службе пробации

(уголовному надзору). Санкт-Питербургская общественная правозащитная

организация Гражданский контроль, 2005 г.

5. Danijos kalėjimo personalo mokymas ir stažavimo tarnyba. Lietuvos policijos akademija,

1994 m.

6. Hamai K., Ville R., Harris R., Hough M., Zvekic U., Probation raund the world. London:

Routledge, 2004 m.

7. Laurinavičius A. Tarnybinė teisė: statutinės valstybės tarnybos teisinis reguliavimas.

Vilnius, Lietuvos teisės universitetas, 2003 m.

8. Bakanauskienė I. Personalo valdymas. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2008 m.

9. Kaip išsaugoti geriausius darbuotojus. Vilnius, Verslo žinios, 2006 m.

10. Sakalauskas G., Kalpokas V., Mališauskaitė S., Ragauskas P., Stašinskas J., Šerkšnas A.,

Tamašauskaitė R., Usik D., Vinogradnaitė V. Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje II

dalis, koncepcija ir pasiūlymai. Vilnius, Teisės institutas, 2002 m.

11. Blaževičius J., Dermontas J., Stalioraits P., Usik D. Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė.

Vilnius, Lietuvos teisės universitetas, 2004 m.

12. Minkevičius A., Smalskys V. Valstybės tarnyba užsienio šalyse: raida ir tendencijos.

Vilnius, Mykolo Romerio universitetas, 2008 m.

13. Šileika A., Laužackas R., Tūtlys V., Gurskienė O., Žilionis S., Kindurienė B.,

Andriušaitienė D. Nacionalinio profesinio standarto metodika. Vilnius, Darbo ir socialinių

tyrimų institutas, 2007 m.

14. Laurinavičius A. Statutinių valstybės tarnybų pareigūnų karjeros ypatumai //

Jurisprudencija: mokslo darbai – Vilnius:LTU, 2002 m. T 35(27).

67

15. Laurinavičius A. Statutinių pareigūnų karjeros problemos // Jurisprudencija: mokslo

darbai – Vilnius:LTU , 2002 m. T 36(28).

16. Raipa A., Velička A. Valstybės tarnautojų mokymo – lavinimo turinio ir formų pokyčiai.

// Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5.

17. Gustas E. Žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai valstybės tarnyboje: tarnautojų veiklos

vertinimas ir kvalifikacijos tobulinimas. // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius,

2003 m. Nr. 5.

18. Juralavičienė J. Valstybės tarnautojų profesinės kompetencijos teoriniai ir teisiniai

aspektai. // Viešoji politika ir administravimas. Vilnius, 2003 m. Nr. 5.

19. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2001 m.

20. Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje. Mokslo taikomasis tyrimas. Teisės institutas,

Vilnius, 2001.

21. Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje. II dalis. Koncepcija ir pasiūlymai. Mokslo

taikomasis tyrimas. Teisės institutas, Vilnius 2002 m.

Teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įsakymas X-1791(2008 11 06). Žin., 2008

Nr.135-5230 .

2. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr.(92)16 valstybėms narėms Europos

bendruomenės sankcijų ir priemonių taisyklės (priimtos Ministrų Komiteto 1992 metų

spalio 19 dieną 484-ajame ministrų pavaduotojų susitikime).

3. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R. (97) 12 valstybėms narėms dėl

personalo, susijusio su sankcijų ir priemonių vykdymu (priimtos 600 –ajame Ministrų

Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 1997-09-10).

4. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas VIII-1316 (1999 07 08). Žin. 1999 Nr.

66-2130.

5. Standartinės minimalios Jungtinių Tautų Organizacijos taisyklės dėl priemonių,

nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklės) [16] 45/110, Nr. 49A, UN Doc. A/45/49

(1990).

6. Pataisos inspekcijų pareigūnų elgesio ir bendravimo su asmenimis, esančiais pataisos

inspekcijų įskaitoje, bendrosios taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 5 d. įsakymu

Nr. 4/07-235.

68

7. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam

pavaldžių įstaigų pareigūnų fizinio ir specialiojo pasirengimo taisyklės, patvirtintos

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus

2005-05-24 įsakymų Nr. 4/07-105.

8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymas Nr. 1R-116 „Dėl

tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir

jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos

Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų kvalifikacijos

vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“.

9. Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatai,

patvirtinti Teisingumo ministru 2000-09-01 įsakymu Nr. 184.

69

SĄVOKOS

Personalo verbavimas – personalo valdymo veikla, kurios metu surandami ir

priviliojami į organizaciją potencialūs kandidatai į laisvas darbo vietas, pareigas. Šios veiklos

rezultatas – tam tikras skaičius norinčių dirbti organizacijoje kandidatų, iš kurių bus atrenkamas ir

samdomas darbuotojas. (I. Bakanauskienė, 2008 m.).

Personalo atranka – procesas, kurio metu iš turimų pretendentų į tam tikrą darbo

vietą, pareigas atrenkamas ir pasamdomas tinkamiausias. Ji yra antrasis personalo samdos

žingsnis po personalo verbavimo veiklos. Personalo atranka yra lemiama veikla darbuotojo

samdos, įdarbinimo procese, nes priimamas sprendimas dėl įdarbinimo. (I. Bakanauskienė, 2008

m.).

Statutinis valstybės tarnautojas – tai valstybės tarnautojas, kūrio tarnybą

reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantis

specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos

ypatumais susijusias sąlygas ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių

asmenų atžvilgiu.(Valstybės tarnybos įstatymas, 2 str. 6 p.).

Įvadinis mokymas – priimtų į valstybės tarnautojo pareigas asmenų, anksčiau

neišklausiusių įvadinio mokymo programų, profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas.

Paprastai įvadinio mokymo programa susideda iš mokymosi pagal bendrąsias programas (turinys

yra vienodas visiems to paties lygio tarnautojams) ir mokymosi pagal specialiąsias programas

(turinys sudaromas atsižvelgiant į būsimų tarnautojo pareigų ypatumus). (K. Masiulis, A.

Kurpavičius, 2007m.)

Kvalifikacijos tobulinimas. Tai – specialių profesinių žinių plėtimas, gilinimas ir

administravimo įgūdžių formavimas visą tarnybos laiką einant pareigas arba siekiant aukštesnių

pareigų valstybės tarnybos institucijose. Tam tikra tęstinio kvalifikacijos tobulinimo programų

dalis yra privaloma (Valstybės tarnybos įstatymas, 45 str.)

Personalo ugdymas – suteikimas darbuotojams kvalifikacijos, reikalingos jų

ateities darbams atlikti. (I. Bakanauskienė, 2008 m.).

Personalo vertinimas – tai personalo valdymo organizacijose veikla, kurios metu

įvertinamas darbuotojų atliekamas darbas, jų atitiktis einamoms ar numatomoms ateityje

pareigoms. Vertinimas bet kurio atveju reiškia darbuotojo darbo kokybės ir jo asmeninių savybių

sulyginimą su organizacijose nustatytais standartais. (I. Bakanauskienė, 2008 m.).

70

Profesinis standartas - tam tikro sektoriaus konkrečių profesinių veiklų (profesijų),

joms vykdyti reikalingų uždavinių ir sąlygų, taip pat kvalifikacijų, reikalingų veiklos vykdymui,

aprašas. (A. Šileika, R. Laužackas ir kt., 2007 m.)

71

ANOTACIJA

Magistro baigiamajame darbe aptarta esama probacijos pareigūnų Lietuvoje

parengimo situacija. Probacijos darbuotojams keliami reikalavimai, norint įsidarbinti probacijos

tarnyboje, atranka ir įdarbinimas, pareigūnų mokymo sistema.

Pirmoje darbo dalyje pateikiami probacijos pareigūnams keliami reikalavimai,

atrankos, rengimo ir ugdymo Lietuvoje bei užsienio šalyse, ypatumai.

Antroje darbo dalyje analizuojamas probacijos tarnyboje organizuojamas darbas

Vilniaus regiono pataisos inspekcijose.

Darbo pabaigoje apibendrinami atlikto tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados bei

pasiūlymai.

72

ANATATION

Master‘s thesis discussed the current probation officers Lithuania training situation.

Probation staff requirements for employment in the probation service, selection and recruitment of

officials of the training system.

In the first part of the probation officers requirements, selection, training and

education in Lithuania and foreign countries are discussed.

The second part analyzes the probation service work is organized in Vilnius

Correction inspections.

At the end it‘s summarized the results of the study, supplied conclusions and

recommendations

73

SANTRAUKA

Galina Počopko. Probacijos personalo atranka, rengimas ir ugdymas: Lietuvos ir

užsienio šalių patirtis. Teisės ir valdymo magistro darbas. Dėst. Doc. dr. Dmitrij Usik. Vilnius:

Mykolo Romerio Universitetas, Socialinės politikos fakultetas, mediacijos katedra, 2011 – p.

Pagrindiniai žodžiai: personalo verbavimas, personalo atranka, statutinis valstybės

tarnautojas, įvadinis mokymas, kvalifikacijos tobulinimas, personalo ugdymas, personalo

vertinimas, profesinis standartas.

Tyrimo tikslas – atskleisti probacijos darbuotojų nuomonę apie organizuotą darbą.

Tiriamieji – tyrime dalyvavo 50 pataisos inspekcijose dirbantys pareigūnai.

Tyrimas buvo atliktas vienu etapu, vykusiame 2010 m. lapkričio – gruodžio

mėnesiais, kuriame 50 probacijos darbuotojams buvo išdalintos anoniminės anketos, kuriose jų

buvo prašoma raštu atsakyti į atviro ir uždaro tipo klausimus. Išviso anketa susideda iš 32

klausimų (žr. priedą). Visi probacijos darbuotojai sąžiningai atsakė į visus anketoje užduotus

klausimus. Statistiškai apdoroti tyrimo rezultatai darbe pateikiami procentine išraiška. Tyrimas

vyko sklandžiai.

Apibendrinant esama Lietuvoje probacijos pareigūnų parengimo situaciją galima

padaryti išvadą, kad kuriamos naujos probacijos tarnybos darbuotojų mokymas jau vyksta

universitetinių studijų lygmenyje, taip pat dirbantieji pataisos inspekcijų pareigūnai turi galimybe

kelti savo kvalifikaciją Kalėjimų departamento mokymo centre, tačiau šalyje nėra vieningos

probacijos pareigūnų ruošimo koncepcijos ir nesukurti valstybiniai jų profesinio parengimo

standartai, taip pat, kaip parodė tyrimas, dauguma darbuotojų iš dalies patenkinti darbo

užmokesčiu bei darbui su nuteistaisiais trūksta materialinių poreikių, tokių kaip kanceliarinių

prekių, transporto, kompiuterių bei spausdintuvų.

74

SUMMARY

Galina Počopko. Probation staff selection, training and education of Lithuania and

foreign countries' experience. Master thesis of Law. Adviser doc. dr. Dmitry Usik. Vilnius:

Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Law and Management, 2011 -84 p.

Key words: staff recruitment, personnel selection, civil servant, induction training,

professional development, personnel training, personnel evaluation, professional standart.

The aim of the study was to reveal the opinion of the probation staff of organized

work.

Target - study included 50 corrections officers working in controls.

The study was carried out at the same stage at the 2010 November - December,

where 50 probation staff had distributed an anonymous questionnaire in which they were asked to

respond in writing to open-and closed-ended questions. TOTAL questionnaire consists of 32

questions (see attachment). All probation staff honestly answered all the questions form.

Statistically processed results of the study at the percentages. The study went smoothly.

In summary, there Lithuania probation officers preparing a situation it can be

concluded that the development of new probation service staff training is taking place at the level

of university education, as well as workers in correctional inspection officers have the option to

upgrade their qualifications in the Prisons Department Training Center, but there is no consensus

in the preparation of the concept of probation officers and not to state of their professional

training standards, as well as the investigation showed, the majority of workers in part to meet the

salary and work with convicts lack of material needs, such as konceliarinių trade, transport,

computers and printers

75

Priedas 1

PAREIGŪNŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO SKALĖ

Vertinimo skalės rodiklis Rekomenduojamas vertinimo rodiklio turinys

Labai gerai

Nuolat rodomi išskirtinai aukšti veiklos rezultatai ir puikūs profesiniai įgūdžiai, laiku vykdomos užduotys, viršijami reikalavimai, reikalingi pagal pareigybės aprašymą, nepriekaištingai atliekamos funkcijos, nepriekaištinga drausmė

Gerai Rodomi geri profesiniai įgūdžiai, laiku vykdomos užduotys ir tinkamai atliekamos funkcijos, pakankama kvalifikacija, veiklos rezultatai atitinka reikalavimus einamoms pareigoms, nepažeidinėjama drausmė

Patenkinamai Pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir (arba) nepakankamai gerai atliekamos funkcijos, patenkinama drausmė

Nepatenkinamai Akivaizdžiai trūksta profesinių įgūdžių, žema kvalifikacija, užduotys dažniausiai įvykdomos ne laiku ir (arba) nepatenkinamai atliekamos funkcijos, pažeidinėjama drausmė

76

Priedas 2 (Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados forma)

________________________________________________________________________________

(įstaigos pavadinimas)

PAREIGŪNO ___________________________________________ (vardas ir pavardė)

TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO IŠVADA

__________Nr. _______ (data)

_________________ (sudarymo vieta)

I. BENDRIEJI DUOMENYS Pareigūno pareigos – Įstaiga ar administracinis padalinys – Paskyrimo į pareigas įstaigoje data – Pareigybės lygis – Pareigybės kategorija – Kvalifikacinė kategorija – Vertinimo laikotarpis –

II. TARNYBINĖS VEIKLOS APIBŪDINIMAS

Reikalavimai kvalifikacinei kategorijai gauti Tarnybinės veiklos apibūdinimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

III. TIESIOGINIO VADOVO ĮVERTINIMAS Pareigūno _______________________________________________________ tarnybinė veikla įvertinama _________________________________________________________________________.

(labai gerai/gerai/patenkinamai/nepatenkinamai – įrašyti reikiamus žodžius)

IV. TIESIOGINIO VADOVO SIŪLYMAS Siūlau ________________________________________________________________ (vienas iš Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

statuto 44 straipsnio 10, 12, 13 ar 14 dalyse nurodytų siūlymų)

V. REKOMENDACIJOS, KAIP TOBULINTI KVALIFIKACIJĄ

77

Rekomenduoju_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

__________________________________ ____________ _________________________ (tiesioginio vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) Susipažinau ________________________ (vertinamo pareigūno parašas) ____________________________ (vardas ir pavardė) ________________________ (data)

78

Priedas 3

ANKETA

„Probacijos personalo rengimas“

Mieli kolegos, prašau Jūsų sąžinigai užpildyti šią anketą. Ši anketa yra anoniminė,

gauti duomenys bus panaudoti magistriniame darbe “Probacijos personalo atranka, rengimas ir

ugdymas: Lietuvos ir užsienio patirtis“. Ačiū už dėmesį.

1). Koks Jūsų amžius?

Nuo 25 iki 30 m.

Nuo 30 iki 35 m.

Nuo 35 iki 40 m.

Virš 40 m.

2). Koks Jūsų išsilavinimas?

Aukštasis universitetinis, bakalauro laipsnis.

Aukštasis universitetinis, magistro laipsnis.

Aukštesnisis neuniversitetinis.

Vidurinis.

Kita (įrašykite).........................................

3). Kokia Jūsų specialybė(s) pagal išsilavinimą?

Teisė.

Teisė ir valdymas.

Teisė ir penitencinė veikla.

Teisė ir policijos veikla .

Psichologija.

Pedagogika (edukologija).

Socialinis darbas.

Viešasis administravimas.

79

Kita

(įrašykite)............................................................................................................................

4). Kaip Jūs patekote į darbą probacijos tarnyboje?

Įsidarbinau pagal savo išsilavinimą.

Įsidarbinau pagal giminių arba pažįstamųjų patarimą.

Įsidarbinau pagal ...............................................................................................................

Perėjau iš kitų pataisos sistemos įstaigų.

Perėjau iš policijos.

Kita

(įrašykite)...........................................................................................................................

5). Ar priėmimo į probacijos tarnybą tvarka ir jos teisinis reglamentavimas Jūsų požiūriu teisingi

ir atitinkantis probacijos tarnybos poreikį?

Taip.

Iš dalies (trumpai paaiškinkite kodėl).....................................................................................

Ne (trumpai paaiškinkite kodėl).............................................................................................

Nežinau.

6). Kiek truko Jūsų bandomasis laikotarpis pataisos inspekcijoje?

3 mėn.

6 mėn.

1 metai.

Jo išvsis nebuvo.

7). Kiek laiko dirbate probacijos tarnyboje?

Nuo 1 m. iki 5 m.

Nuo 5 m. iki 10 m.

Virš 10 m.

8). Kokias užsienio kalbas Jūs mokate?

Anglų kalbą.

Vokiečių kalbą.

80

Lenkų kalbą.

Rusų kalbą.

Kita............................................

9). Kokių užsienio kalbų dažniausiai prireikia darbe?

Anglų kalbos.

Vokiečių kalbos.

Lenkų kalbos.

Rusų kalbos.

Kita.................................................................

10). Kaip Jūs manote, ar yra reikšmingas įvadinis mokymas probacijos darbuotojams?

Taip.

Ne (trumpai paaiškinkite kodėl)............................................................................................

Iš dalies.

Nežinau.

11). Ar Jums užteko pagrindinių žinių darbui, įgytų įvadiniuose mokymuose?

Taip.

Ne.

Iš dalies

Nežinau.

12) Jeigu atsakėte neigiamai į 11 klausimą, kodėl ne?

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

13). Ar patenkinti visi Jūsų materialieji techniniai poreikiai darbui su nuteistaisiais?

Taip.

Ne.

Iš dalies.

Nežinau.

81

14). Jeigu atsakėte neigiamai į 13 klausimą, tai kokių poreikių Jums trūksta?

Kompiuterių.

Printerių.

Kanceliarinių prekių.

Transporto

Kita.....................................................

15). Ar patenkinti visi Jūsų kiti nematerialieji poreikiai darbui su nuteistaisiais?

Taip.

Ne.

Iš dalies

Nežinau.

16). Ar darbo užmokestis turėjo įtakos pasirenkant darbą probacijos tarnyboje?

Taip.

Ne.

Iš dalies.

Nežinau.

17). Ar Jūs tenkina Jūsų darbo užmokestis?

Taip.

Ne.

Iš dalies.

Nežinau.

18). Ar būtų prasminga rengti seminarus raštvedybos naujienoms aptarti?

Taip.

Ne.

Iš dalies.

Nežinau.

19). Ar Jūs jaučiates saugus dirbdamas probacijos tarnyboje?

Taip.

82

Ne.

Iš dalies.

Nežinau.

20). Ar dirbtumėt probacijos sistemoje, jei nebūtumėt statutiniais pareigūnais?

Taip.

Ne.

Nežinau.

21). Ar būtų prasminga keistis darbo patirtimi su kitomis Europos valstybių probacijos

tarnybomis?

Taip.

Ne.

Nežinau.

22). Ar norėtumėte, kad visi probacijos darbuotojai būtų apmokyti darbui su įgūdžių lavinimo,

motyvacijos skatinimo ir individualios elgesio korekcijos programomis, tokiomis kaip „Tik tu ir

aš“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „EQUIP“ ir kt.?

Taip.

Ne.

Nežinau.

23). Jeigu atsakėte neigiamai į 22 klausimą, kodėl ne?

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

24). Ar Jūs buvote apmokytas darbui su programomis, tokiomis, kaip „Tik tu ir aš“, „Elgesys-

Pokalbis-Pasikeitimas“, „EQUIP“ ir kt?

Ne.

Taip, apmokytas dirbti pagal programą.

25). Jei taip, ar užteko žinių, gautų per apmokymus?

83

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

26). Kokią programą Jūs vedate (vedėte)?

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………

27). Ar pakankama nuteistųjų motyvacija dalyvauti programose?

Taip, dalyvauja noriai.

Ne, sunku įkalbėti.

Iš vis nenori dalyvauti.

28). Kaip Jūs manote, ar minėtos programos padeda nuteistiesiems ir visuomenei?

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

29). Ar jaučiate poreikį periodiškai kelti savo kvalifikaciją ?

Taip.

Ne.

Nežinau.

Jūsų atsakymo variantas .......................................................................................................

30). Ar tenkina Jūsų kvalifikacijos kėlimo sistema Jūsų tarnyboje ?

Taip.

Iš dalies (trumpai paaiškinkite kodėl)....................................................................................

Ne (trumpai paaiškinkite kodėl)............................................................................................

Nežinau.

84

31). Kokiose Jūsų darbo srityse jaučiate poreikį periodiškai kelti savo kvalifikaciją (galima

pažymėti visus atsakymo variantus)?

Nuteistųjų elgesio rizikos nustatymo, motyvacijos ir korekcijos programos.

Užsienio probacijos tarnybų darbo ypatumai.

Naujų darbo su klientais metodų įdiegimas probacijos tarnyboje.

Bendravimo psichologija.

Vadybos psichologija.

Darbo su nuteistaisiais teisinio reglamentavimo naujovės.

Kitos teisinio reglamentavimo naujovės.

Užsienio kalbas.

Raštvedyba.

Darbo su kompiuteriu pagrindai.

Bendravimo su nuteistaisiais, turinčius priklausomybių problemų, ypatumai.

Nuteistųjų, turinčių priklausomybes, reabilitacijos galimybės.

Kita (įrašykite)............................................................................................................................

32.) Išvardinkite 3 pagrindines darbo sritis, iš kurių labiausiai jaučiate poreikį periodiškai kelti

savo kvalifikaciją?

1. .....................................................................................................................................

2. .....................................................................................................................................

3. .....................................................................................................................................