pinig Ų politikos (pp) priemonĖs

Bankų politikos priemonės: 2007...1

1

PINIGŲ POLITIKOS (PP) PRIEMONĖSCentriniai bankai paprastai naudoja tokias PP priemones:1. Atviros rinkos operacijos (ARO)2. Komercinių bankų privalomojo rezervo keitimas. 3. Diskonto normos keitimas.

PP priemonių privalumai: * ARO priemonės operatyvesnės ir lankstesnės, * jų naudojimui nereikia specialių valstybės sprendimų;* priemonės mažai priklauso nuo politinių pozicijų bei jų kaitos. PP priemonių trūkumai :1. PP poveikį sunku tiksliai prognuozuoti.2. PP efektą mažina tai, kad keičiantis pinigų pasiūlai, keičiasi jų apyvartos

greitis.3. PP remiasi investicijų priklausomybe nuo palūkanų normos, tačiau

investicijų apimtį veikia ir kiti veiksniai, kurie gali neutralizuoti palūkanų normos poveikį.

4. PP priemonių įgyvendinimui reikia tam tikro laiko nuo sprendimo priėmimo iki laukiamo rezultato pasirodymo: kad realizavus vert pop, padidėję bankų rezervai virstų papildomom paskolomis; kad poveikis palūkanų normai pakeistų aktyvų struktūrą atitinkamai pakeistų investicijas.

5. PP priemonėmis dažnai neįmanoma tuo pat metu optimizuoti pinigų masę ir palūkanų normą.


2

LTL PINIGŲ JUNGINIAI (AGREGATAI) 2005-2006 m.

P32

Centr. valdžios indėliai

Ilgesnės trukmės fin. įsipareigoj.

Grynasis išorės turtasiš

viso

P23 P14 P2-P15

P3-P2iš

viso

2 3 4 5 6 7 9

2005 02 22821 22718 15303 7415

103

2 407 4 489 7 411

2006 02 29433 28795 19717 9077 638 3 018 5 885 4 059

1 PFI ir centrinės valdžios piniginiai įsipareigojimai rezidentams ne PFI, išskyrus centrinę valdžią.2 P2 ir rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, PRF akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.3 P1 ir kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai.4 Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis.5 Įskaitant centrinės valdžios piniginius įsipareigojimus - taupymo lakštus.


3

Pinigų politikos įtaka ekonomikai: teorinės

kryptys Pinigų masė→palūkanų norma→investicijos→nacionalinės pajamos

Pagrindinės monetarininkų nuostatos:Pinigų politikos objektas turi būti pinigų masės kitimo tempas.Pinigų masės kitimas turi būti tolygus, tuo atveju kainos liktų stabilios ir

ekonomika plėtotųsi stabiliai. Pinigų pasiūla ir paklausa nejautrios palūkanų normų pokyčiams.Pinigų cirkuliacijos greitis yra pastovus ir todėl pinigų pasiūlai nedaro įtakos.

Pagrindinės keinsistų nuostatos:Pinigų politikos schema: pinigų pasiūlos keitimas → palūkanų normos keitimas

→ investicijų keitimas → nacionalinės pajamos.Pagrindinis ekonomikos politikos tikslas – visiško užimtumo užtikrinimas.Pinigų pasiūla ir paklausa yra labai jautrios palūkanų normos pokyčiams.Pinigų pasiūlos vaidmenį mažina pinigų apyvartos greičio lėtėjimas kintant

pinigų kiekiui.* * *

Centrinio banko pinigų politika gali stiprinti arba slopinti vyriausybės formuojamą iždo politiką.

Jei fiskalinė valdžia nustato fiskalinį deficitą, o monetarinė valdžia užtikrina reikiamą pinigų kiekį šiam deficitui ir valstybės skolai padengti - tai centrinio banko pastangos išlaikyti norimą kainų stabilumo lygį gali

atsidurti pavojuje.


4

Pinigų politikos įtaka ekonomikai:2

Kainų stabilumas daro teigiamą poveikį bendrai ekonominei veiklai.

Pirma, esant stabilioms kainoms rinkos mechanizmas paskirsto išteklius taip, kad jie būtų naudojami produktyviausiai.

Antra, stabilios kainos sumažina finansų riziką – pirmiausia palūkanų normų – ir todėl gerina investicijų finansavimo sąlygas. Priešingai, nepagrįstas kainų pakitimas gali lemti investicijų ribojimą.

Trečia, kainų stabilumas palankus socialinio teisingumo užtikrinimui, padeda apsaugoti pensininkus, bedarbius, - t.y. tuos, kurie priklauso nuo fiksuotų pajamų ir negali patys apsisaugoti nuo infliacijos.

Valiutos kurso įtaka (Nobelio laureatas R. Mundell): Esant lanksčiam valiutos kursui, pinigų politika daro stiprų poveikį; esant fiksuotam valiutos kursui, ekonomikai stiprų poveikį daro

fiskalinė politika.


5

Atvirosios rinkos operacijų finansinės priemonės

Iždo vekseliai - trumpalaikiai vyriausybiniai skolos dokumentai, tiesioginis valstybės įsipareigojimas. Iždo vekseliai išleidžiami laikinoms valstybės išlaidoms padengti, t.p. reguliuoti ciklo svyravimams per kredito sistemos likvidumą ir palūkanų normas.

Bankų akceptai – tai bankų sutikimas apmokėti mokėjimo dokumentus, pavyzdžiui, komercinius vekselius, t. y. apmokėjimo garantija. Tokiu būdu bankai teikia paskolas tarptautinės prekybos mokėjimams vykdyti.

Valiutiniai keitimo sandoriai [swap] ir terminuoti valiutos sandoriai [outright] - terminuotosios ARO. Pirmųjų (valiutų biržos) operacijų metu CB tuo pačiu metu nustatytą valiutos kiekį perka ir parduoda skirtingomis ateities datomis. Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų yra lygus palūkanų skirtumui. Terminuotų valiutos sandorių operacijos nuo pirmųjų operacijų skiriasi ilgesniais vykdymo terminais.

Atpirkimo, arba repo, sandoriai [repurchase agreement] – dvigubo kredito sandoriai, pagal kuriuos pardavėjas parduoda pirkėjui vertybinius popierius ir, suėjus atpirkimo terminui, atperka juos už kainą, kurią sudaro pardavimo kaina ir atpirkimo palūkanos (grįžtamasis repo sandoris). Atpirkimo sandorių operacijos laikinai finansuoja rezervų trūkumą ir likutį, bet kartu tiesiogiai neveikia lygiagrečių vertybinių popierių pasiūlos ir paklausos. Finansų rinkose jiems tenka didžiausia dalis. Pardavimo sandoriais su atpirkimo opcionu suteikiama teisė tam tikru iš anksto sutartu laiko momentu arba laiko momentu, kurį jis pats dar nustatys, iš gavėjo pirktą turtą jam perleisti atgal buvusia pirkimo kaina arba kita iš anksto sutarta kaina.


6

Atvirosios rinkos operacijos (ARO) - pinigų politikos priemonės ARO apimtis neribojama, o tai suteikia joms lankstumo. Rezervų

pokyčius galima ištaisyti atlikus ARO. ARO inicijuoja centrinis bankas, kuris visiškai kontroliuoja tų operacijų

apimtį. Tokios kontrolės pasigendama, pavyzdžiui, atliekant diskonto operacijas, kuriomis CB gali skatinti arba riboti bankų skolinimą, bet negali tiesiogiai kontro liuoti diskontavimo apimčių.

ARO vykdomos ne komercinių bankų iniciatyva, todėl galima parinkti tokį laiko momentą, kuris yra palankiausias pinigų politikos tikslams.

ARO gali būti atliekamos palaipsniui, todėl CB gali tiksliai reguliuoti rezervus. Jei privalomųjų atsargų reikalavimai ar diskonto politika kaip pinigų politikos priemonės, keičia pinigų multiplikatorių, tai ARO veikia pinigų bazę.

ARO galima atlikti labai greitai, be ad ministracinių trukdymų. Vienas ARO lengva pakeisti kitomis, priešingo pobūdžio operacijomis.

Pavyzdžiui, jeigu CB nusprendžia, kad pinigų pasiūla didėja per daug greitai dėl atvirosios rinkos pirkimų, tai šią padėtį jis gali greitai ištaisyti, panaudojęs atvirosios rin kos pardavimus.

ARO vykdomos per aukcionus, todėl labiausiai atitinka rinkos kainodarą ir turi mažiausiai administracinio reguliavimo elementų.

Per ARO galima kontroliuoti rezervus: pasyviai (gynybinis būdas), kai už nustatytą rezervo dydį galima

pasirinkti laisvai svyruojančią kainą už rezervą (palūkanų normą); aktyviai, kai už nustatytą palūkanų dydį galima pasirinkti svyruojantį

rezervų dydį.


7

Atgręžtiniai/ atvirkštiniai atvirosios rinkos sandoriai EPS

1. Pagrindinės refinansavimo operacijos – kas savaitiniai dviejų savaičių likvidumą užtikrinantys atpirkimo sandoriai.

2. Ilgesnio laiko refinansavimo operacijos – kas mėnesiniai trijų mėnesių termino likvidumą užtikrinantys atpirkimo sandoriai.

3. Subtilaus reguliavimo operacijos [fine-tuning operations] - siekiant suteikti likvidumą ar jį absorbuoti per trumpalaikius rinkos pokyčius, ypač išlyginant netikėtų likvidumo svyravimų padarinius palūkanų normoms.

4. Struktūrinės operacijos išleidžiant indėlių sertifikatus (iki 1 metų), atliekant atpirkimo ir vienakrypčius sandorius - skirtos pakoreguoti finansų sektoriaus struktūrinius poslinkius, sumažinti ar padidinti CB vykdomą komercinės kreditų sistemos refinansavimo poveikį.

Šaltinis: The single monetary policy in stage three: General documentation on ESCB monetary policy instruments and procedures. Frankfurt on Main: Kern and Birner GmbH, 1998.


8

EUROPOS PINIGŲ INSTITUTO FUNKCIJOS BEI VEIKLOS KRYPTYS

Pagrindinės EPI funkcijos: stiprinti šalių narių centrinių bankų

bendradarbiavimą gerinant skirtingų šalių pinigų politikos koordinavimą, užtikrinant kainų stabilumą ir ES šalių ekonominį integravimąsi;

sudaryti sąlygas Europos centrinių bankų sistemai sukurti, bendrajai pinigų politikai ir valiutai įvesti trečiajame EPS etape.

Europos pinigų instituto pagrindinės veiklos kryptys: pinigų ir valiutų keitimo kursų politikos

koordinavimas; konvergencijos reikalavimų kontrolė; kliringo ir atsiskaitymų sistemos priežiūra; šalių narių centrinių bankų bendradarbiavimas; Europos pinigų sistemos techninis administravimas.


9

Įsijungimo į Europos Pinigų Sąjungą teigiamybės ir

trūkumai Mažesnių palūkanų normų nauda (+). Stabilesnė užsienio skola (+). Šalys, kurios turi santykiškai

didelę eurais išreikštą užsienio skolos dalį, gali turėti naudos iš ankstyvo valiutos fiksavimo euro atžvilgiu, nes jų skola nebepriklausys (arba mažiau priklausys) nuo valiutos svyravimų.

Fiskalinės konsolidacijos politinė kaina (). Šalys, kurių ankstesnių biudžeto deficito mažinimo bandymų rezultatai prasti, greičiausiai sunkiai prisitaikys prie naujos biudžeto krypties.

Per griežta biudžeto politika (). Šalyse kandidatėse dėl struktūrinių priežasčių pereinamojo proceso metu vyraus kiek aukštesni infliacijos lygiai.

Optimalioji valiutos erdvė (+). Kuo didesnė prekybos integracija su ES ir kuo stipresnė sinchronizacija su ES verslo ciklais, tuo labiau pasireiškia pinigų sąjungos pranašumai; vertinama pagal:eksporto dalį į ES; vidaus verslo ciklų sinchronizaciją.

Pinigų politikos susaistymas (+). Ankstyva narystė EPS gali sumažinti infliaciją; šalys, kuriose infliacija maža ir/arba valiutos kursas fiksuotas, nepajus šio pranašumo naudos.


10

Nacionalinių centrinių bankų kapitalo santykinė dalis ECB

kapitale Belgijos 2,8658 Danijos 1,6709 Vokietijos 24,4935 21,1364 Graikijos 2,0564 Ispanijos 8,8935 Prancūzijos 16,8337 14,8712 Airijos 0,8496 Italijos 14,8950 13,0516 Liuksemburgo 0,1492 Nyderlandų 4,2780 Austrijos 2,3594 Portugalijos 1,9232 Suomijos 1,3970 Švedijos 2,6537 Anglijos 14,6811 14,3822 Viso 100 pakoreguota priimant naujas

nares


11

Funkcijų pasidalijimas tarp Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų:

Pinigų emisijos funkcija. Valdančioji taryba turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje išleisti banknotus ECB ir nacionaliniams CB; tik jie turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą ES.

Valstybės banko funkcija. ECB ir nacionaliniams CB uždrausta teikti kreditus viešosioms institucijoms bei tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones.

Pinigų politikos funkcijos ir operacijos. Savo operacijoms vykdy ti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali atidaryti sąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems subjektams ir kitiems rinkos dalyviams ir priimti turtą, įskaitant nematerialius vertybinius popierius, kaip įkeitimo objektą.

ECB nustato bendrus jo paties ar nacionalinių centrinių bankų atliekamų atvirosios rinkos ir kredito operacijų principus, įskaitant sąlygų, kuriomis jie pasirengę atlikti tokius sandorius, paskelbimą.

ECB, siekdamas pinigų politikos tikslų, gali reikalauti, kad valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos privalomąsias atsargas laikytų ECB ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Privalomųjų atsargų skaičiavimo ir nustatymo taisykles gali patvirtinti Valdančioji taryba. Jeigu reikalavimai nevykdomi, ECB turi teisę imti baudos palūkanas ir taikyti kitas panašaus poveikio sankcijas.

Užsienio atsargų valdymas. Nacionaliniai centriniai bankai suteikia Europos centriniam bankui užsienio atsargų aktyvus (išskyrus valstybių narių valiutas, eurą, Tarptautinio valiutos fondo atsargų saldo ir TVF atsiskaitymų valiutą – specialiąsias skolinimosi teises [Special Drawing Rights (SDR)] iki sumos, lygios 50 mlrd. Eurų.

Patarėjo funkcijos, įsipareigojimai dėl atskaitomybės. ECB turi (gali) konsultuoti Sąjungą kuriuo nors klausimu, priklausančiu jo kompetencijai, taip pat nacionalinius valdžios organus dėl bet kokio įstatymo projekto parengimo jo kompetencijos ribose.

Bankų priežiūros funkcija. Už bankų priežiūrą yra atsakinga kiekviena šalis, ECB nekontroliuoja atskiros šalies bankų priežiūros


12

ECBS bankų priežiūros komitetas skatina priežiūros įstaigas bendradarbiauti tais klausimais,

kurie yra bendri ECBS valstybių narių atitinkamoms įstaigoms; prisideda prie ECB išvadų apie ES ir nacionalinės teisės aktų

dėl bankų priežiūros ir finansų sistemos stabilumo projektų rengimo;

dalyvauja rengiant ECB konsultacinio, patariamojo pobūdžio išvadas dėl ES teisės aktų bankų priežiūros ir finansų sistemos stabilumo klausimais taikymo apimties ir įgyvendinimo.

Bankų priežiūros komitetas įsteigė 4 darbo grupes, kurios nagrinėja klausimus, susijusius su:

bankininkystės verslą veikiančiais ekonomikos infrastruktūros pakitimais;

bankininkystės ir finansų įstaigų patikimumu; priežiūros rizikos vertinimo sistemomis; kredito registrais.


13

Privalomųjų atsargų skaičiavimo Europos Pinigų Sąjungoje reikalavimai

A. Įsipareigojimai, kurie įtraukiami į privalomųjų atsargų skaičiavimo bazę ir kuriems taikoma atsargų norma yra didesnė už nulį

Indėliai: vienos nakties indėliai; terminuotieji indėliai iki 2 metų; indėliai iki

pareikalavimo, bet ne ilgiau kaip 2 metų.Skolos vertybiniai popieriai terminuotieji skolos vertybiniai popieriai iki 2 metųPinigų rinkos popieriaiB. Įsipareigojimai, kurie įtraukiami į privalomųjų atsargų

skaičiavimo bazę ir kuriems yra taikoma nulinė atsargų normaIndėliai:terminuotieji indėliai daugiau nei 2 metų;indėliai iki pareikalavimo, bet ne

ilgiau kaip 2 metai;repo (sandoris tarp centrinių bankų dėl perpardavimo)

Skolos vertybiniai popieriai:terminuotieji skolos vertybiniai popieriai daugiau nei 2 metų.C. Įsipareigojimai, kurie neįtraukiami į privalomųjų atsargų

skaičiavimo bazę: Įsipareigojimai kredito įstaigoms, kurios priklauso ECB privalomųjų atsargų

sistemaiĮsipareigojimai ECB ir nacionaliniams centriniams bankams


14

Centrinių bankų pinigų politika skirtingose pasaulio šalyse

Anglija EPS JAV Japonija Estija Latvija Lietuva

Pinigų polit. strategija

IRIR

(M3)IR IR FVK FVK FVK

Privalomų atsargų reikalavimai

Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip

Svarba likvidumui

–

Atviros rinkos operacijos

Taip Taip Taip Taip Ne Taip Taip

Svarba likvidumui

– -

Pagrindinių ARO dažnis (kartais)

iki 2 k. / d.

1 k. / sav.

1 k. / d.

daugiau kaip 2 k. /

d.– 1 k. / d Nereguliarios

Valiutos pirkimas-pardavimas

skolinimo(si) galimybės

Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip

Svarba likvidumui

pinig Ų politikos (pp) priemonĖs

Documents