pelkiniŲ vingiorykŠČiŲ filipendula ulmaria l.)
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
VIDA MORKŪNAITĖ
PELKINIŲ VINGIORYKŠČIŲ (FILIPENDULA ULMARIA L.)
AUGALINIŲ ŽALIAVŲ FLAVONOIDŲ IR RAUGŲ KIEKINĖS
SUDĖTIES BEI ANTIRADIKALINIO AKTYVUMO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
dr. Deividas Burdulis
KAUNAS, 2015
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vardas, pavardė, parašas Data
(metai, mėnuo, diena)
PELKINIŲ VINGIORYKŠČIŲ (FILIPENDULA ULMARIA L.) AUGALINIŲ ŽALIAVŲ
FLAVONOIDŲ IR RAUGŲ KIEKINĖS SUDĖTIES BEI ANTIRADIKALINIO AKTYVUMO
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas
Vardas, pavardė, parašas
Data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas
Vardas, pavardė, parašas
Data (metai, mėnuo, diena)
Darbo vadovas
Vardas, pavardė, parašas
Data (metai, mėnuo, diena)
Darbą atliko
Magistrantas (-ė)
Vardas, pavardė, parašas
Data (metai, mėnuo, diena)
KAUNAS, 2015
3
TURINYS
SANTRAUKA ........................................................................................................................................... 5
SUMMARY ............................................................................................................................................... 6
ĮVADAS .................................................................................................................................................... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .......................................................................................................... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................................. 10
1.1 Filipendula genties apibūdinimas .................................................................................................. 10
1.2 Pelkinių vingiorykščių ( Filipendula ulmaria) apibūdinimas ........................................................... 12
1.3 Pelkinių vingiorykščių vaistinės augalinės žaliavos cheminė sudėtis ................................................ 13
1.4 Pelkinių vingiorykščių paplitimas .................................................................................................. 14
1.5 Pelkinių vingiorykščių VAŽ poveikis ir panaudojimas medicinoje .................................................. 14
1.6 Preparatai, gaminami iš pelkinių vingiorykščių žolės ...................................................................... 16
1.7 Augalinio vaisto dozavimas .......................................................................................................... 16
1.8 Svarbiausių pelkinių vingiorykščių biologiškai aktyvių junginių apžvalga........................................ 17
1.8.1 Flavonoidų apibūdinimas ........................................................................................................... 17
1.8.2 Flavonoidų struktūra .................................................................................................................. 17
1.8.3 Flavonoidų klasės ...................................................................................................................... 18
1.8.4 Flavonoidų poveikis .................................................................................................................. 20
1.9 Raugų apibūdinimas ir paplitimas ................................................................................................. 21
1.9.1 Raugų klasės ............................................................................................................................. 21
1.9.2 Medicininis panaudojimas.......................................................................................................... 23
2. TYRIMO METODIKA ......................................................................................................................... 24
2.1 Tyrimo objektas ........................................................................................................................... 24
2.2 Naudoti reagentai, medžiagos ....................................................................................................... 25
2.3 Naudota aparatūra ir priemonės ..................................................................................................... 26
2.4 Nuodžiūvio nustatymas vaistinėje augalinėje žaliavoje ................................................................... 26
2.5 Pelkinių vingiorykščių ekstraktų ruošimas ..................................................................................... 26
2.6 Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu ................................................ 27
2.7 Suminio raugų kiekio nustatymas titrimetriniu metodu ................................................................... 28
2.8 Antiradikalinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu ..................................................................... 28
2.9 Tyrimo duomenų statistinio įvertinimo metodika ........................................................................... 29
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...................................................................................... 31
3.1 Vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis ......................................................................................... 31
3.2 Suminio flavonoidų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu ............................................................ 33
4
3.3 Suminio raugų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu ................................................................... 39
3.4 Suminio flavonoidų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose .............................................. 43
3.5 Suminio raugų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose ...................................................... 44
3.6 Antiradikalinio aktyvumo įvertinimas ............................................................................................ 45
3.7 Pievinių vingiorykščių vaistinėse augalinėse žaliavose esančių flavonoidų, raugų bei antiradikalinio
aktyvumo suminis įvertinimas ............................................................................................................ 48
IŠVADOS ................................................................................................................................................ 50
LITERATŪRA ......................................................................................................................................... 51
5
SANTRAUKA
Vidos Morkūnaitės magistro baigiamasis darbas „Pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria
L.) augalinių žaliavų flavonoidų ir raugų kiekinės sudėties bei antiradikalinio aktyvumo tyrimas“/
mokslinis vadovas dr. Deividas Burdulis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos
akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra – Kaunas.
Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvoje augančių pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria)
vaistinių augalinių žaliavų flavonoidų ir raugų kiekinę sudėtį, nustatyti antiradikalinį aktyvumą.
Tyrimo uždaviniai: nustatyti flavonoidų ir raugų kiekybinę sudėtį pelkinių vingiorykščių
lapų, žiedų ir stiebų vaistinių augalinių žaliavų ekstraktuose, įvertinti raugų, flavonoidų kiekinės
sudėties kitimo dinamiką augalo vegetacijos tarpsniais, įvertinti raugų, flavonoidų kiekinę sudėties
įvairovę augaluose, augančiuose skirtinguose Lietuvos regionuose, įvertinti pelkinių vingiorykščių
vaistinių augalinių žaliavų ekstraktų gebėjimą surišti laisvuosius radikalus bei nustatyti ar yra
priklausomybė tarp raugų, flavonoidų kiekio vaistinėje augalinėje žaliavoje bei jos antiradikalinio
aktyvumo.
Tyrimo metodai: suminiam flavonoidų kiekiui įvertinti naudotas spektrofotometrinis
metodas, suminis raugų kiekis įvertintas titrimetriniu metodu. Antiradikalinis aktyvumas nustatytas
spektrofotometriniu DPPH metodu.
Tyrimo objektas: Lietuvos skirtinguose regionuose rinktos Filipendula ulmaria žiedų, lapų ir
stiebų žaliavos.
Tyrimo rezultatai: suminis flavonoidų kiekis vaisių ir žiedų žaliavose įvairavo nuo 1,27
proc. iki 5,71 proc., lapų žaliavoje nuo 0,13 proc. iki 2,35 proc., stiebų žaliavoje nuo 0,07 proc. iki
0,60 proc. Suminis raugų kiekis vaisių ir žiedų žaliavoje kito nuo 4,83 proc. iki 22,13 proc., lapų
žaliavoje nuo 3,17 proc. iki 16,75 proc., o stiebų žaliavoje nuo 0,15 proc. iki 2,01 proc. Surištų laisvųjų
DPPH radikalų kiekis žieduose įvairavo nuo 83,80 proc. iki 86,14 proc., lapuose nuo 71,84 proc. iki
84,39 proc., o stiebuose nuo 22,30 proc. iki 43,80 proc.
Tyrimo išvados: nustatyta, kad suminiai flavonoidų ir raugų kiekiai žiedų žaliavose daug
didesni nei vaisių, lapų ar stiebų žaliavose. Nustatyta, kad stipresniu antiradikaliniu aktyvumu
pasižymėjo žiedų mėginiai. Įvertinus flavonoidų ir raugų kiekių kitimo dinamiką skirtinguose Lietuvos
regionuose nustatyta, kad didžiausi jų kiekiai kaupiami vaistinių augalinių žaliavų mėginiuose,
rinktuose Upynos k., Šilalės raj.
6
SUMMARY
Total flavonoid and tannin content and antiradical activity of Meadowseet (Filipendula
ulmaria L.) herbal raw material, written by Vida Morkūnaitė, supervised by dr. Deividas Burdulis;
Department of Pharmacognosy, Fakulty of Pharmacy, Medical Academy of Lithuanian University of
Health Sciences – Kaunas.
Aim of research: To determine flavonoid and tannin content in meadowsweet crude drugs
(Filipendula ulmaria), growing in Lithuania, and to determine their free radical scavenging activity.
Research tasks: To determine flavonoid and tannin content in meadowsweets crude drugs
(leaves, flowers and stems) extracts, to determine flavonoids and tannins dynamical variation during
plants vegetational periods, to determine flavonoids and tannins quantitative composition variation in
plants from different Lithuanian regions, to determine meadowsweets extracts ability to quench free
radicals and to find out, if there is a correlation between the content of flavonoids and tannins with its
antiradical activity.
Methtods of research: Total flavonoid content was determinated by spectrophotometric
method. Total tannin content was determinated by titrimetric method. The free radical scavenging
activity was determinated by spectrophotometric DPPH method.
Object of research: Raw materials of meadowseets (Filipendula ulmaria) leaves, flowers and
stems, collected in different regions of Lithuania.
Results of research: The content of flavonoids in F.ulmaria fruit and flowers crude drugs
varied from 1,27 % to 5,71 %, in leaves from 0,13 % to 2,35 %, in stems from 0,07 % to 0,60 %. The
content of tannins in F.ulmaria fruit and flowers varied from 4,83 % to 22,13 %, in leaves from 3,17 %
to 16,75 %, and in stems from 0,15 % to 2,01 %. Free radical scavenging activity by DPPH in F.
ulmaria flowers varied from 83,8 % to 86,14 %, in leaves from 81,84 % to 84,39 % and in stems from
22,30 % to 43,80 %.
Conclusion of research: Determinated, that flovanoid and tannin content in flowers crude
drugs are much bigger, than in fruit, leaves or stems, as well as antiradical activity. Evaluating
flavonoids and tannins variation in meadowsweet from different regions of Lithuania, it was
discovered, that plants from Šilalė area have the biggest content of flavonoid and tannin.
7
SANTRUMPOS
ADP – adenozino difosfatas
DPPH – 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas
KK – koreliacijos koeficientas
Ph. Eur. – Europos farmakopėja (lot. Pharmacopoea Europea)
proc. - procentai
VAŽ – vaistinė augalinė žaliava
ŽIV – žmogaus imuno deficito virusas
8
ĮVADAS
Pelkinės vingiorykštės (Filipendula ulmaria) – tai daugiamečiai žoliniai augalai,
priklausantys erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Jos plačiai paplitusios visoje Lietuvos Respublikoje,
Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Iberijos pusiasalyje [15, 1].
Kaip vaistinė augalinė žaliava naudojama pelkinių vingiorykščių žolė, kurią sudaro augalų
stiebų viršūnės kartu su žiedais ir lapais. Pelkinės vingiorykštės pasižymi antimikrobiniu, kraujavimą
stabdančiu, virškinimą gerinančiu, antioksidantiniu, priešuždegiminiu, imunitetą stimuliuojančiu,
karščiavimą mažinančiu, antiseptiniu, šlapimą varančiu, antikancerogeniniu poveikiais [1, 4].
Filipendula ulmaria fitocheminės sudėties nustatymas svarbus vertinant vietinės vaistinės
augalinės žaliavos kokybę bei augalo vartojimo perspektyvas gydymo tikslais, nes suderinus augalinio
ir cheminio vaisto vartojimą, galima susilpninti cheminių vaistų nepageidaujamą poveikį bei
pagreitinti sveikimo procesą. Todėl naudinga ištirti atskiras augalo dalis ir nustatyti, kuriose augalo
dalyse susikaupia didžiausi veikliųjų junginių kiekiai, kurie yra naudingi mūsų organizmui.
Darbo aktualumas: literatūros šaltiniuose nepakanka duomenų apie biologiškai aktyvių
junginių kaupimosi dėsningumus pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų ir stiebų žaliavose. Atlikti tyrimai
papildytų turimas žinias apie biologiškai aktyvių junginių įvairavimą skirtingose augalo dalyse
skirtingu vegetacijos tarpsniu. Nustačius flavonoidų bei raugų įvairavimą skirtingose augalinėse
žaliavose galima parinkti optimalų žaliavų paruošimo laiką. Taip pat išsamiai ištirtas flavonoidų ir
raugų kiekinis varijavimas tarp skirtingose Lietuvos regionuose rinktų ėminių. Be to, buvo ištirta
pievinių vingiorykščių (Filipendula vulgaris) cheminė sudėtis ir nustatytas jų antiradikalinis
aktyvumas, nes Lietuvoje jos dar nebuvo tirtos.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti Lietuvoje augančių pelkinių vingiorykščių augalinių žaliavų flavonoidų
ir raugų kiekinę sudėtį, nustatyti antiradikalinį aktyvumą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti raugų, flavonoidų kiekinės sudėties kitimo dinamiką pelkinių vingiorykščių žiedų,
lapų, stiebų žaliavose, rinktose skirtingais augalo vegetacijos tarpsniais.
2. Įvertinti raugų, flavonoidų kiekinės sudėties įvairovę pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų, stiebų
žaliavose, rinktose skirtinguose Lietuvos regionuose.
3. Įvertinti pelkinių vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų (žiedų, lapų, stiebų) ekstraktų
gebėjimą surišti laisvuosius radikalus.
4. Nustatyti ar yra priklausomybė tarp raugų, flavonoidų kiekių žiedų, lapų, stiebų žaliavose bei jų
antiradikalinio aktyvumo.
5. Ištirti pievinių vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų sudėtį ir palyginti su pelkinių
vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų sudėtimi.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Filipendula genties apibūdinimas
Filipendula gentį sudaro 15 skirtingų rūšių daugiamečių žolinių augalų, priklausančių
Rosaceae (erškėtinių) šeimai [60, 61]. Didžioji dalis rūšių auga Kinijoje, tačiau yra paplitusių ir kitur:
Europoje bei Šiaurės Amerikoje [61]. Augalai gali užaugti nuo 0,5 iki 2 m aukščio, lapai dažniausiai
būna plunksniškai suskaldyti, dantytais kraštais, žiedai būna smulkūs, jų spalva gali būti kreminė,
rausva ar tamsiai rožinė [60, 61].
Filipendula genčiai priklauso šios augalų rūšys:
1. Filipendula rubra ( Hill.). Jų stiebai statūs, rausvi bei labai aukšti – siekia 1 – 2 metrus
[62, 67, 68]. Lapai dideli, žali, šiurkštūs, smarkiai dantytais kraštais [62, 65, 66, 68]. Kiekvienas lapas
sudarytas iš 7 – 9 lancetiškų lapelių, kurie paeiliui išsidėstę ant stiebo. Žiedynas šluotelė [62]. Žiedai
sudaryti iš baltų, šviesiai rausvų ar persikinės spalvos 5 žiedlapėlių [62, 63, 67]. Vaisiai tiesūs, rausvi.
F. rubra pradeda žydėti nuo apačios į viršų [68]. Žydi vasaros viduryje apie 3 savaites [65, 68]. Auga
Jungtinėse Amerikos Valstijose: Pensilvanijoje, Gruzijoje, į vakarus nuo Ajovos, Misūrio valstijoje.
[62]. Jų gimtinė yra Šiaurės Amerika bei rytinė Šiaurės Amerikos dalis [65]. Gerai auga pavėsyje bei
saulėtose vietose [62]. Mėgsta derlingas, humusingas bei drėgnas dirvas [63].
2. Filipendula purpurea Maxim. Jų stiebai statūs, purpuriniai, 90 – 120 metrų aukščio [65,
70, 71]. Lapai vidutinio dydžio, žali, pirštuoti, panašūs į klevo lapus, bei padalinti į 5 -7 pjūkliškas
skiltis [65, 69]. Žiedai smulkūs, tamsiai rausvos spalvos [69]. Sėklų nesubrandina [70]. Purpurinės
vingiorykštės žydi vasaros viduryje arba pabaigoje [71]. Gerai auga saulėtose vietose bei pavėsyje.
Mėgsta drėgnas, derlingas, humusingas dirvas [1]. Paplitusios tik Japonijoje [69].
3. Filipendula glaberrima Nakai. Jos užauga iki 0,5 – 1,5 m aukščio. Stiebai statūs. Lapai
plunksniški, turintys 1 – 3 lapelių poras. Prielapiai rudai žali, lancetiški. Žiedai dvilyčiai. Vainiklapiai
4 ar 5 [72]. Besiskleidžiantys žiedeliai balti, o visai išsiskleidę jie tampa raudoni [74]. Vaisius
lukštavaisis. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais [72]. Auga Korėjoje, pietinių Kurilų salų ir Japonijos
upių pakrantėse bei pievose [73, 74].
4. Filipendula occidentalis (S. Watson). Jų stiebai statūs, 2 m aukščio, neplaukuoti arba
turintys kelis plaukelius apačioje. Lapai su plaukeliais, kurie yra abiejose lapo pusėse. Lapai
plunksniškai suskaldyti į 1 – 3 skiltis. Žiedlapiai 5. Kuokelių daug, jie yra balti, tolygiai išsidėstę apie
vainiklapius. Vaisius mažas, plonas, plokščias, su sėklomis, rudos spalvos, plaukuotas [75]. Žydėjimas
prasideda birželio mėnesį ir tęsiasi iki pat liepos mėnesio [76]. Auga USA – Oregono ir Vašingtono
valstijose [77].
11
5. Filipendula kamtschatica (Pall.) Maxim. Jos užauga iki 2 m [78]. Lapai žali, dantyti,
plunksniškai suskaldyti, su plaukeliais lapo apačioje. Žiedai smulkūs, šviesiai rausvos arba kreminės
spalvos, susitelkę skėtiškoje kekėje [80, 81]. Žiedai yra hermafroditai: turi moteriškus ir vyriškus
organus. Augalas žydi liepos mėnesį [78]. Auga šiaurės Japonijoje, Kurilų salose, Kamčiatkos
pusiasalyje, Rusijoje bei Kinijoje [79, 80]. Mėgsta humusingas bei drėgnas dirvas, pelkėtas vietas,
saulėtus šlaitus [78, 81].
6. Filipendula angustiloba (Turcz.) Maxim. Užauga iki 50 – 120 cm aukščio. Stiebai statūs,
su nareliais. Lapai žali, lygūs, pjūkliškai dantytais kraštais., plunksniškai suskaldyti į 2 – 5 lapelių
poras. Žiedai dvilyčiai, balti, ovalūs. Vaisius lukštavaisis, kuris yra plaukuotas. Žydi liepos – rugpjūčio
mėnesiais [83]. Paplitusios Šiaurės Azijoje [73]. Mėgsta augti drėgnuose miškuose, šalia upių, pievose
[84].
7. Filipendula yezoensis Hara. Filipendula yezoensis lapai plaštakiškai suskaldyti.
Vainiklapiai blyškiai rožiniai. Žiedai susitelkę šluotelės formos žiedynuose. Augalai žydi birželio -
rugsėjo mėnesiais [85]. Paplitusios Korėjoje ir Japonijoje [86]. Auga drėgnuose dirvožemiuose,
saulėtose vietose [85].
8. Filipendula multijuga Maxim. Užauga iki 1,2 m aukščio [87]. Filipendula multijuga lapai
žali, neplaukuoti, plunksniškai suskaldyti, turi kelias poras šoninių lapelių [73]. Žiedai maži, rausvi,
hermafroditai, smulkiai dantytais kraštais [73, 87, 88]. Žydi nuo pat liepos iki rugpjūčio mėnesio [87].
Paplitusios Pietų ir Vakarų Japonijoje [73]. Auga molingame bei smėlingame dirvožemyje [87].
9. Filipendula palmata (Pall.) Jos užauga iki 0,6 – 1,5 m aukščio. Jų stiebai nariuoti, apaugę
pūkeliais [89]. Lapai plunksniškai suskaldyti, smulkiai gauruoti [73, 89]. Apatinė lapo pusė apaugusi
smulkiais baltais pūkeliais [73]. Žiedai dvilyčiai, baltos arba rausvos spalvos, susitelkę skėčio pavidalo
žiedynuose [89, 90]. Vaisius lukštavaisis [89]. Augalai žydi birželio – rugsėjo mėnesiais [90].
Paplitusios Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Sibire [73]. Auga saulėtuose kalnų šlaituose,
slėniuose, drėgnose vietose [89].
10. Filipendula vestita (Wall). Maxim. Užauga iki 0,8 m aukščio [91]. Stiebai statūs,
plaukuoti bei su nareliais. Lapai dantyti, su šviesiais plaukeliais lapo apačioje, plunksniškai suskaldyti
į 3 – 5 lapelių poras [92, 93]. Žiedlapiai dvilyčiai, elipsės formos, kreminiai [91, 92]. Vaisius
lukštavaisis, kuris padengtas plaukeliais [92, 93]. Žydi gegužės – rugpjūčio mėnesiais [92]. Paplitusios
Afganistane ir Himalajų kalnuose [73]. Auga smėlingame, molingame dirvožemyje, alpių kalnų
pievose, šalia upių [91, 92].
11. Filipendula kiraishiensis Hayata. Jos užauga iki 30 cm aukščio. Lapai plunksniškai
suskaldyti į 6 – 8 lapelių poras [94]. Vainiklapiai pailgi arba elipsės formos, šviesiai baltos spalvos
[94, 95]. Vaisius lukštavaisis. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais [94]. Paplitusios Taivane [73].
12
12. Filipendula tsuguwoi Ohwi. Stiebai statūs, žiedai hermafroditai, baltos spalvos [96].
Paplitusios Japonijos salose, Kiušiu ir Šikoku salų pietuose [73].
13. Filipendula formosa Nakai. Jų žiedai dvilyčiai, rožiniai, susitelkę skėčio pavidalo
žiedynuose. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vaisius lukštavaisis, kuris yra elipsės formas, pilkas,
apaugęs plaukeliais [82]. Paplitusios Pietų Korėjoje [73].
14. Filipendula vulgaris. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys erškėtinių
(Rosaceae) šeimai. Jos užauga iki 30 – 50 cm aukščio. Stiebai statūs, lygūs, ant jų auga po 1 - 3
lapelius [11]. Žiedai gan dideli, iki 1 cm skersmens, kreminės spalvos, šiek tiek rausvi, aktinomorfiniai
[10, 11]. Žiedai sudaryti iš penkių vainiklapių, kurie susitelkę šluotelės pavidalo žiedynuose. Žiedynai
yra dideli [12]. Lapai pražanginiai, smulkesni nei pelkinių vingiorykščių. Vaisius lukštavaisis, kuris
yra 3 – 4 mm dydžio, plokščias, plaukuotas, tiesus [11]. Požeminiai organai sudaryti iš šakniastiebių su
gumbinėmis šaknimis. Žydi nuo gegužės iki pat rugpjūčio mėnesio [10]. Pievinės vingiorykštės
paplitusios Europos, Rusijos, Azijos miškastepių ir stepių zonose, o Lietuvoje jų auga ne daug [97,
102]. Jos nėra reiklios drėgmei, vietai ir dirvai [102].
15. Taip pat Filipendula genčiai priklauso ir Filipendula ulmaria, kuriai ir skiriamas
pagrindinis dėmesys šiame magistriniame darbe.
1.2 Pelkinių vingiorykščių ( Filipendula ulmaria) apibūdinimas
Pelkinės vingiorykštės – tai daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys erškėtinių (Rosaceae)
šeimai [1]. Šie augalai turi daug skirtingų pavadinimų: ožkabarzdis, vingiras, priepuolžolė, ilgarykštė
[17, 56].
Augalo stiebai dažnai būna iki 5 mm skersmens, nuo 2 iki 4 pėdų aukščio, jie gali būti statūs
arba vagoti. Dažniausiai jie yra žalsvai rudos spalvos, bet kartais gali būti ir violetiniai [1, 8]. Stiebai
yra standūs, tuščiaviduriai, turintys tiesias arba išilgines vagas [2]. Augalo lapai yra plunksniški,
pjūkliškai dantytais kraštais, priešiniai, kotuoti [7, 8]. Danteliai yra rusvai rudos spalvos [35]. Jie
sudaryti iš 5 porų didelių lapų bei kelių mažesnių [5]. Viršutinis jų paviršius tamsiai žalias, o apatinis –
balsvas arba sidabrinės spalvos, plaukuotas. Didžiausi lapai būna augalo apačioje. Jie padalinti į 3 ar
netgi 5 segmentus ir būna 3 – 5 cm ilgio [2, 8]. Jų ilgis net 3 – 4 kartus didesnis už jų plotį [6].
Lapkočio lapai turi 2 kampinius prielapius, kurie sudaryti iš 3 ar 9 porų lapelių. Apatinėje ir viršutinėje
pusėje lapai išvagoti ryškiomis gyslomis, kurios apatinėje pusėje būna rudos spalvos [2].
Pelkinių vingiorykščių žiedynas viršutinis, netaisyklingas, sudėtinis, sudarytas iš raceminių ir
netaisyklingų skėtiškų kekių, kurių žiedeliai yra kreminės spalvos [2, 8, 35]. Žiedų skersmuo 3 - 6 mm
ir jie yra sudaryti iš 5 laisvų vainiklapių, kurie yra labai kvapnūs [2, 5]. Vainiklapiai yra ovalūs ir
13
šviesiai geltonos spalvos [2]. Taurelė sudaryta iš 5 tamsiai žalių taurėlapių bei turi prielapius [2, 7].
Kuokelių yra daug [2]. Jie didesni už vainiklapius. Taip pat yra ir daug dulkinių [2]. Vainikėlis
taisyklingas, kreminis, 5 – 8 mm pločio [7]. Vaisius yra sudėtinis lukštavaisis, sudarytas iš kelių
neatsidarančių ir nesuaugusių vienasėklių riešutėlių, kurie yra suploti, šiurkštūs, susukti, matiniai,
raukšlėti bei gysloti, pilkos ar gelsvai rusvos spalvos [34]. Augalas dauginasi sėklomis, kurios yra
geltonai rudos spalvos [2, 5]. Šaknis sudaro šakoti smulkūs gumbai [5]. Visas augalas yra malonaus
skonio bei aromato [8]. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio [6].
1.3 Pelkinių vingiorykščių vaistinės augalinės žaliavos cheminė sudėtis
F. ulmaria vaistinėje augalinėje žaliavoje (VAŽ) nustatyti tokie biologiškai aktyvūs junginiai:
salicilo rūgštis, kurios yra 0,295 – 0,487 proc. [14];
eterinis aliejus, kurį sudaro salicilaldehidas (70 proc.), etilsalicilatas, metilsalicilatas,
metoksibenzaldehidas, benzilo alkoholis;
10 – 20 proc. raugų [14], iš kurių hidrolizuotų etanoliniuose ekstraktuose randama nuo 1 proc.,
o vandeniniuose – iki 12 proc. [17]. Raugų kiekis priklauso nuo VAŽ dalies: stiebuose
aptinkama apie 1,9 proc. rauginių medžiagų, lapuose esantis raugų kiekis gali būti nuo 3,6
proc. iki 16,8 proc. [13];
flavonoidai (rutinas, kvercetinas, kempferolis, hiperozidas, avikuliarinas). Žydinčiose
augaluose flavonoidų randama nuo 3 proc. iki 4 proc., o šviežiuose žieduose iki 6 proc. [17];
chalkonų flavonoidas;
fenoliniai glikozidai (spireinas, gaulterinas, monotropinas);
gleivės;
heparinas;
fenolinės rūgštys;
salicilatai (esančių glikozidų pavidalu apie 0,5 proc.) [17];
vanilinas;
kumarinai;
vitaminas C;
mikroelementai (geležis, kalcis ir magnis);
silicio dioksidas [4, 9].
14
1.4 Pelkinių vingiorykščių paplitimas
Pelkinės vingiorykštės natūraliai auga Europoje ir Vakarų Azijoje (pavyzdžiui, Lenkijoje ir
Rusijoje) [15], nors kultivuojamos jau ir Šiaurės Amerikoje [1]. Taip pat auga ir Iberijos pusiasalyje
[15]. Lietuvoje pelkinės vingiorykštės mėgsta augti drėgnose pievose, pavėsyje, pakelėse, grioviuose,
drėgnuose miškuose, prie vandens telkinių, drėgnuose plačialapių miškuose, mišriose pelkėse,
žemapelkėse ar prie šaltinių [2, 5, 7].
1.5 Pelkinių vingiorykščių VAŽ poveikis ir panaudojimas medicinoje
Poveikis: virškinimą gerinantis, peršalimą ir vėmimą slopinantis, priešuždegiminis,
antiseptinis, antiopinis, antioksidantinis, šlapimą varantis, prakaitavimą skatinantis, karščiavimą
mažinantis, imunitetą stimuliuojantis, antimikrobinis (veikia prieš B. subtilis, E. coli, P. vulgaris, P.
aeruginosa, S. flaxneri, Staph. aureus haemolyticus, Staph. epidermidis, Strept. pyogenes, K.
pneumonia), antispazminis, antiartritinis, antikancerogeninis, viduriavimą slopinantis [1, 4, 58]. Taip
pat augalas pasižymi ir antidiabetiniu bei kraujavimą stabdančiu poveikiais [9, 57].
Medicininis panaudojimas:
Virškinimo sistema: tinka gydyti padidėjusiam skrandžio gleivinės dirglumui bei kraujavimui
iš jos. Mat šio augalo sudėtyje esantys raugai ir gleivės apsaugo ir nuramina skrandžio gleivinę. Taip
pat sumažina skrandžio rūgštingumą [4]. Jos skatina plonųjų žarnų tonusą ir taip didina maistinių
medžiagų pasisavinimą žmogaus organizme. Todėl sumažėja pykinimas, rečiau kankina rėmuo,
skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos [3].
Pelkinės vingiorykštės yra naudojamos gydant pablogėjusį virškinimą, gastritą,
gastroezofaginį refliuksą, tinkamos gydyti dirgliosios žarnos sindromui, nes sumažina pilvo ir vidurių
pūtimą. Tinka ir skrandžio, ir žarnyno uždegimams gydyti. Pelkinės vingiorykštės taip pat gali būti
panaudojamos enteritui ir viduriavimui, ypač vaikams ir seniems žmonėms, gydyti, nes augalų
sudėtyje esantys raugai pasižymi švelniu sutraukiančiu veikimu žarnyne [4].
Antioksidacinis poveikis: atliktais tyrimais nustatyta, kad daugelis raugų, ypač hidrolizuoti
raugai, slopina ADP ir Fe3+ sukeltą lipidų peroksidaciją žiurkių mitochondrijose. Jie veikia kaip
laisvųjų radikalų gaudytojai bei slopina superoksido jono susidarymą. Flavonoidai sugauna laisvuosius
radikalus, kurie su metalais sudaro chelatus. Taip užkertamas kelias laisvųjų radikalų katalizuojančiam
poveikiui [36]. Todėl flavonoidai yra tinkami tokių ligų gydymui: išemijai, anemijai, artritui,
asbestozei, kurią sukelia laisvieji radikalai [37]. Jasulevičiūtės L. ir kitų 2001 m. atliktame tyrime,
siekiant nustatyti ar veiksminga pelkinių vingiorykščių tinktūra artrito gydymui, nustatyta, kad šios
15
vaistinės augalinės žaliavos tinktūra normalizuoja cinko ir magnio kiekį žiurkių kepenyse, kuris
padidėja adjuvantinio artrito metu [59].
Skausmą mažinantis poveikis: F. ulmaria sudėtyje esantis salicilo aldehidas yra
panaudojamas organizme gaminant aspiriną, kuris ir slopina skausmą.
Antikancerogeninis poveikis: chloroforminiai pelkinių vingiorykščių ekstraktai sustabdė
vėžinių ląstelių augimą, kai jų koncentracija buvo 10 ir 50 µg/ml [9]. Aleksandrov V.A. ir kiti 1993 m.
atliko tyrimą su Filipendula ulmaria ir nustatė, kad šių augalų ekstraktai slopina nesmulkialąstelinio
plaučių vėžio, krūties adenokarcinomos bei melanomos ląstelių dauginimąsi [15].
Kraujotaką gerinantis poveikis: raugai pagerina kapiliarų tonusą ir padidina jų sienelių
atsparumą, todėl tinka kapiliarų trapumo, lėtinių periferinių venų nepakankamumo gydymui [36].
Antikoaguliantinis poveikis: augalinėse žaliavose esantis heparinas susijungia su augalų
baltymais ir šis kompleksas turi antikoaguliacinį poveikį, kai yra suleidžiamas gyvūnams į raumenis ar
veną [9]. Antikoaguliaciniu poveikiu pasižymi pelkinių vingiorykščių žiedų ir sėklų ekstraktai. Sėklų
ekstraktai pasižymi antikoaguliantiniu poveikiu juos naudojant tiek in vivo, tiek in vitro [40].
Kepenis apsaugantis poveikis: Losseva M. A. ir kitų 2008 m. atliktame tyrime įrodyta, kad 70
proc. etanoliniai pelkinių vingiorykščių ekstraktai apsaugo nuo hepatito, kurį sukelia CCl4. Ekstraktai
atkuria buvusią fermentų veiklą, normalizuoja lipidų peroksidaciją, antioksidantinę sistemą kepenų
ląstelėse. Stipriausiu kepenis apsaugančiu poveikiu pasižymi etilacetato ir chloroformo frakcijos. Šis
poveikis yra susijęs su fenolinių junginių buvimu augaluose: tai ir flavonoidai, fenilkarboksirūgštys,
kumarinai ir kiti. Taip pat buvo nustatyta, kad augalai veikia panašiai ar net stipriau nei vaistas Carsil
[47].
Antibakterinis poveikis: juo pasižymi augalų sudėtyje esantis fenolis [9].
Priešuždegiminis poveikis: šių savybių suteikia F. ulmaria sudėtyje esantys flavono ir
fenoliniai glikozidai. Vandeninis liofilizuotas ekstraktas iš šių augalų lapų slopina prostaglandinų
sintezę iš arachidono rūgšties. Taip pat augaluose esantys salicilatai slopina skausmą, mažina
karščiavimą, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. [36].
Raumenų – skeleto sistema: tinka skausmo mažinimui ir artrito bei podagros gydymui, nes
vaistinėse augalinėse žaliavose esantys salicilatai ir gaulterinas turi priešuždegiminį poveikį, gydo
patinusius sąnarius ir taip pat pašalina toksiškas atliekas ir neleidžia kauptis šlapimo rūgščiai. Slopina
artrito sukeltą skausmą, taip pat neuralgiją, veikia atpalaiduojančiai ir leidžia ramiai miegoti.
Šlapimo sistema: pelkinės vingiorykštės pasižymi švelniu antiseptiniu veikimu, todėl labai
tinka cistito ir uretrito gydymui, taip pat padeda esant skysčių susilaikymui ir esant problemoms su
inkstais. Šlapimo sistemai gydyti pelkinės vingiorykštės yra tinkamos, nes salicilatų druskos
suminkština inkstuose esančius akmenis ir padeda pasišalinti smėliui, esančiam šlapime.
16
Nervų sistema: veikia analgetiškai, todėl tinka galvos skausmui ir neuralgijai gydyti. Veikia
raminamai, todėl palengvina spazmus ir skatina miegą.
Imuninė sistema: veikia kaip prakaitavimą skatinanti priemonė, todėl tinka ūmios infekcijos,
peršalimo ir gripo gydymui [4]. Taip pat pasižymi imunomoduliaciniu poveikiu: slopina T ląstelių
proliferaciją [17]. S. B. A. Halkes ir kitų 1997 m. atliktame tyrime buvo įrodyta, kad F. ulmaria žiedų,
stiebų ir šaknų ekstraktai pasižymi stipriu imunomoduliatoriniu poveikiu. Jie slopina reaktyvių
deguonies formų susidarymą bei limfocitų proliferaciją [55].
Augalai taip pat naudojami uždegimui gydyti, nes augalų sudėtyje esantis salicinas, vitaminas
C, magnis ir geležis greitina jungiamojo audinio gijimą [4]. Antiuždegiminis poveikis taip pat
priklauso nuo salicilo rūgšties, kuri gaunama hidrolizuojant esterius ar salicilo alkoholio oksidacijos
metu arba žarnyne hidrolizuojant saliciną [14]. Raugai veikia sutraukiančiai, todėl skatina gijimą ir
stabdo kraujavimą.
Pelkinės vingiorykštės naudojamos burnos opoms ir kraujavimui iš dantenų gydyti, akių
niežuliui ir deginimui akyse gydyti, makšties uždegimui bei infekcijai, gimdos displazijai gydyti [4].
1.6 Preparatai, gaminami iš pelkinių vingiorykščių žolės
Preparatai, pagaminti iš pelkinių vingiorykščių, jau buvo aprašyti 16 ir 17 amžiuje. Iš šio
augalo džiovintų žiedų buvo gaminama saldi arbata, kuri buvo panaudojama gydant peršalimą,
nedidelį sąnarių skausmą, palengvino inkstų bei virškinimo sistemos eliminacijos funkciją [15].
Iš pelkinių vingiorykščių žolės Prancūzijoje yra gaminamos kietos vaistų formos, vartojamos
per burną. Jų sudėtyje yra 250 – 300 mg vaistinių augalinių žaliavų sauso vandeninio ekstrakto. Taip
pat jos įdedama į arbatos maišelius, kuriuose yra 1,5 g susmulkintos vaistinės augalinės žaliavos bei
gaminamos tinktūros (Didžiojoje Britanijoje).
Iš pelkinių vingiorykščių žiedų Prancūzijoje, Ispanijoje yra gaminamos kietos kapsulės,
vartojamos per burną. Jose yra 50 mg sausojo etanolinio ekstrakto. Taip pat Prancūzijoje, Vokietijoje,
Vengrijoje gaminama ir arbata [16].
1.7 Augalinio vaisto dozavimas
Suaugusiems paros dozė, vartojant arbatą, 2,5 – 6 g, o infuziją reikia padalinti į 1 – 3
vienkartines dozes [17]. Skysto ekstrakto galima vartoti 1,5 – 6 ml (santykiu 1:1 25 proc. alkoholyje) 3
17
kartus per dieną, o tinktūras - 2 – 4 ml, pagamintas santykiu 1:5 45% alkoholyje, irgi reikia vartoti 3
kartus per dieną [18].
Esant peršalimui, reikia vartoti 1 - 2 g vaistinės augalinės žaliavos, užpilant 150 ml vandens.
Palaukti 10 min ir gerti po 1 puodelį kelis kartus per dieną. Užpilą būtina gerti karštą. Per dieną
džiovintų pelkinių vingiorykščių žiedų galima suvartoti 2,5 – 3,5 g, o žolės – 4 – 5 g, kai yra
gaminama arbata [19].
Miltelių pavidalo vaistinės augalinės žaliavos per parą galima suvartoti 250 – 1500 mg [17].
1.8 Svarbiausių pelkinių vingiorykščių biologiškai aktyvių junginių
apžvalga
1.8.1 Flavonoidų apibūdinimas
Flavonoidai – tai polifenoliniai junginiai, kurių nustatyta daugiau nei 4000 rūšių. Jie
aptinkami lapų epidermyje, vaisių odelėje, sėklose, šaknyse [20, 22, 27]. Jų gausu vaisiuose, sojų
produktuose, ankštinėse daržovėse, arbatoje, kakavoje, vyne [22, 26]. Flavonoidai suteikia vaisiams ir
gėlėms spalvą, apsaugo augalus nuo mikrobų ir vabzdžių užpuolimų, skatina azoto fiksaciją
gumbuose, atsparumą įvairioms ligoms, apsaugo nuo UV spindulių, dalyvauja augalų augime bei
reprodukcijoje, yra atsakingi už augalinės kilmės produktų organoleptines savybes, taip pat
apsprendžia vaisių ir daržovių skonį bei kvapą bei prisideda prie jų maistinių savybių [20, 21, 23, 25].
Jų kiekis augaluose priklauso nuo saulės šviesos, rūšių įvairovės, augalų genetikos, sudygimo, aplinkos
sąlygų, apdirbimo, sandėliavimo bei sunokimo laipsnio [23].
1.8.2 Flavonoidų struktūra
Visi flavonoidai turi bendrą difenilpropano struktūrą (C6-C3-C6), kurioje yra du aromatiniai
žiedai, sujungti per tris anglies atomus [26]. Žiedai žymimi raidėmis A, B ir C [24]. Iš viso jie yra
sudaryti iš 15 anglies atomų. Taip pat yra ir OH grupių, kurios gali būti prisijungusios 4‘, 5 ir 7
padėtyse ir padidinti flavonoidų tirpumą vandenyje. Prisijungia ir glikozidai, kurie irgi padidina jų
tirpumą. Tačiau tokios grupės, kaip metilo ar izopentilo, suteikia flavonoidams lipofilines savybes
[20]. Taip pat 3 ar 7 padėtyje gali būti prisijungęs glikozidas, gali prisijungti karbohidrato vienetas (
pvz.: L-ramnozė, D-gliukozė, gliukoramnozė, galaktozė ir arabinozė) [24].
18
1 pav. Pagrindinė flavonoidų struktūra [23]
1.8.3 Flavonoidų klasės
Flavonoidai skirstomi į kelias subklases: flavonų (turi 2,3- dvigubąjį ryšį ir 4-keto grupę),
flavononolių (turi 3-OH ir 4-keto grupes), flavanonų (turi 4-keto grupę), flavanolių (turi 3-OH grupę),
flavonolių (turi 2,3- dvigubąjį ryšį, 3-OH ir 4-keto grupes) [38].
1 lentelė. Pagrindinių flavonoidų klasių struktūra [39]
Flavonoidų klasės Dariniai Cheminės formulės
Antocianidinai
Cianidinas
Delfinidinas
Malvidinas
Pelargonidinas
Peonidinas
Petunidinas
C15H11O6
C15H11O7
C17H15O7
C15H11O3
C16H13O6
C16H13O7
Flavan-3-oliai
Katechinas
Epikatechinas
Procianidinas
C15H14O6
C13H14O6
C30H26O12
Flavanonai
Naringinas
Naringeninas
Hesperidinas
C27H32O14
C30H12O3
C28H34O15
Flavonoliai
Fisetinas
Izoharmnetinas
Kempferolis
Miricetinas
Kvercetinas
C15H10O6
C15H12O7
C15H10O6
C15H10O8
C15H10O7
19
Izoflavonai
Daidzeinas
Genisteinas
C15H10O4
C15H10O3
Flavonai
Apigeninas
Liuteolinas
C15H10O5
C15H10O6
Pagrindinių flavonoidų klasių apibūdinimas:
1. Flavonoliai. Jie dažniausiai yra sutinkami kaip O – glikozidai. Šiai klasei priklauso
miricetinas, kvercetinas, izoramnetinas ir kempferolis [20]. Randami svogūnuose, obuoliuose,
arbatose, alyvuogėse, bananuose, salotose, slyvose, raudonajame vyne, kopūstuose, brokoliuose,
vyšniose, pankoliuose, rūgštynėse [23, 26].
2. Flavonai. Jie dažniausiai randami kaip metilinti, hidroksilinti, alkilinti (O arba C
alikilinimas), glikozilinti (dažniausiai sudaro 7-O-glikozidus) dariniai. Jų struktūroje yra šešianaris
žiedas, kuris yra kondensuotas su benzeno žiedu [24]. Šiai klasei priklauso apigeninas, liuteolinas,
nobiletinas ir tangeretinas [20]. Randami obuoliuose, salieruose, gumbiniuose salieruose, citrinose,
petražolėse, salotose, raudonėliuose, burokuose, čiobreliuose, raudonuosiuose pipiruose [22, 23].
3. Flavan-3-oliai. Ši klasė yra suskirstyta į 4 poklases, kurias sudaro katechinai, kurie yra
monomerai (+) ir epikatechinai – izomerai (-) bei oligomeriniai ir polimeriniai proantocianidinai
(taninai), kurių struktūroje yra šiašanaris žiedas, kuris yra kondensuotas su benzeno žiedu [20, 24]. Šiai
klasei priklauso katechinas, galokatechinas, epikatechinas epigalokatechinas, epikatechino galatas,
epigalokatechino galatas, teaflavinas, teaflavingalatas, teaflavindigalatas, tearubiginas[26].
Flavan-3-oliai yra randami raudonajame vyne (oligomeriniai procianidinai ir prodelfinidinai),
nes jų gausu raudonosiose vynuogėse, juodajame šokolade, nes kepintose kakavos pupelėse yra gausu
procianidinų. Dideli flavon-3-olių, (-)-epigalokatechino, (-)-epigalokatechino galato ir (-)-epikatechino
galato kiekiai yra randami žaliojoje arbatoje, o juodojoje – tearubiginas, teaflavinas [20]. Taip pat jų
yra slyvose, obuoliuose, spanguolėse, kokosuose [22, 23]. Polimeriniai katechinai ir epikatechinai yra
randami kakavoje, šokolade, cinamone, spanguolėse, margose pupelėse, riešutuose (karijų).
4. Antocianidinai. Šiai klasei priklauso pelargonidinas, cianidinas, delfinidinas, peonidinas,
petunidinas, malvidinas [20]. Jie randami mėlynių, aviečių, braškių, spanguolių, vyšnių, vynuogių
ląstelėse ir suteikia šiems vaisiams raudoną, mėlyną ir violetinę spalvas [20, 22, 23]. Taip pat jų galima
20
rasti lapų, stiebų, sėklų ir šaknų ląstelėse. Jie apsaugo augalus nuo per didelės saulės šviesos, taip pat
pritraukia vabzdžius, kad jie apdulkintų augalus [20].
5. Flavanonai. Jų struktūroje esantis C žiedas yra prijungtas prie B žiede esančio C2. Šie
junginiai gali dalyvauti hidroksilinimo, glikozilinimo ir O-metilinimo reakcijose [20]. Šiai klasei
priklauso hesperidinas, naringinas, eriodiktiolis [26]. Dideli jų kiekiai yra randami citrusiniuose
vaisiuose, o jų žievelėse gausu hesperidino. Pavyzdžiui, apelsinuose yra neohesperidino, o greipfrutų
žievelėje – naringino, kurie ir suteikia vaisiams kartumo [20]. Taip pat jų yra ir citrinose, slyvose [22,
23].
6. Izoflavonai. Jų struktūroje B žiedas yra prisijungęs C3 padėtyje, o ne C2, jie turi 3-
fenilchromano skeletą [20, 25]. Jie yra randami ankštiniuose augaluose. Izoflavonams priklauso:
genisteinas, daidzeinas ir komestrolis, kurie pasižymi estrogeniniu paveikiu. Genisteinas ir daidzeinas,
kurie randami sojų produktuose, pupose mažina riziką susirgti prostatos ir krūties vėžiu [20, 22].
Taip pat yra ir smulkių flavonoidų, sudarančių atskirą flavonoidų grupę. Tai ir
dihidroflavonoliai, flavan-3,4-dioliai, kumarinai, chalkonai, dihidrochalkonai ir auronai [20].
2 lentelė. Smulkių flavonoidų struktūra [20]
Dihidroflavonolis
Flavan-3,4-diolis
Kumarinas
Chalkonas
Dihidrochalkonas
Auronas
1.8.4 Flavonoidų poveikis
Beveik visi flavonoidai pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir apsaugo organizmą nuo
reaktyvių deguonies formų, tokių kaip singuletinis deguonis, superoksidas, peroksido radikalai,
hidroksilo radikalai ir peroksinitritas [24, 29]. Taip pat jiems yra būdingas antibakterinis (pavyzdžiui,
kvercetinas aktyvus prieš Staphylococcus aureus) [24, 28], priešgrybelinis (chlorflavoninas aktyvus
21
prieš Aspergillus candidus) [24], antivirusinis aktyvumas. Buvo nustatyta, kad flavonoliai yra daug
aktyvesni prieš 1 tipo Herpes simplex virusą nei flavonai, o flavanai daug geriau slopina ŽIV-1 ir ŽIV-
2 nei flavonai ar flavononai [24]. O rotovirusą geriau slopina glikoninės formos flavonoidai nei
aglikonai [28]. Flavonoidai taip pat pasižymi priešopiniu poveikiu, nes slopina ciklooksigenazę ir
lipooksigenazę ir taip mažina uždegimą. Flavonoidams yra būdingas ir kepenis apsaugantis poveikis
(juo labiausiai pasižymi silimarinas), antidiabetinis poveikis (kvercetinas padidina insulino išsiskyrimą
ir sustiprina Ca2+ patekimą iš izoliuotų ląstelių), turi poveikį į širdį ir kraujagysles (sukelia
vazorelaksaciją) [24, 28]. Tyrimais įrodyta, kad flavonoidai apsaugo nuo koronarinės širdies ligos bei
sumažina cholesterolio kiekį plazmoje [28]. Taip pat jie pasižymi antitrombocitiniu, apsaugančiu nuo
osteoporozės poveikiais [24, 28]. Atlikti tyrimai parodė, kad flavonoidai pasižymi ir antivėžiniu
poveikiu, nes gali slopinti karcinogenezę veikdami molekulinius įvykius inicijavimo, skatinimo ir
progresavimo etapuose [26].
1.9 Raugų apibūdinimas ir paplitimas
Raugai – tai dideli polifenoliniai junginiai, kurie yra gelsvos arba šviesiai rudos spalvos. Tai
beformė masė, primenanti miltelius, kempinę ar dribsnius [31]. Raugams yra būdingas keistas kvapas
ir sutraukiantis skonis [41]. Jie turi hidroksilo, karboksilo ir kitas grupes ir sudaro stiprius kompleksus
su baltymais ar kitomis makromolekulėmis. Jų molekulinė masė yra nuo 500 iki 3000 [31].
Raugai randami vaisiuose (pavyzdžiui, obuoliuose, bet jų kiekis didesnis neprinokusiuose),
ankštyse, galuose, lapų audiniuose (apsaugo nuo plėšrūnų), pumpurų ląstelėse (apsaugo nuo sušalimo),
sėklų, šaknų (neleidžia augalų patogenams patekti į šaknis) ir kamieninių ląstelių audiniuose
(reguliuoja augimą), medžių žievėje (apsaugo medį nuo mikroorganizmų), medienoje, vaisiuose [31,
32]. Kamieninėse ląstelėse jų gausu augimo srityse, tokiuose kaip antrinė karniena, ksilema bei
sluoksnyje tarp žievės ir epidermio. Jų taip pat gausu raudonajame vyne, stiprioje arbatoje,
nesubrendusiuose vaisiuose [31].
1.9.1 Raugų klasės
Raugai yra skirstomi į 2 klases: 1) hidrolizuoti raugai (galotaninai ir elagitaninai), kurie gali
skilti į kelis komponentus juos paveikus karštu vandeniu, 2) kondensuoti raugai, kurie
nesihidrolizuoja. Šiai klasei priklauso oligomerai ar polimeriniai proantocianidinai [41].
22
3 lentelė. Raugų klasės [41]
Galotaninai
Elagitaninai
Kompleksiniai raugai
Kondensuoti raugai
Hidrolizuoti raugai – tai junginiai, sudaryti iš galo ir epigalo rūgščių vienetų, susijungusių į
centrinę rūgščių molekulę [30]. Jų molekulinis svoris yra 500 – 3000 Da [33]. Molekulės centre yra
angliavandenis (dažniausiai D-gliukozė), kurio hidroksilo grupės esterifikuotos fenolio rūgštimi
[31,33]. Hidrolizavę jie suskyla į galo, epigalo rūgštis ir cukrų. Pavartojus per burną, jų biologinis
praeinamumas yra žemas. Tai priklauso nuo prasto lipidų tirpumo ir nesugebėjimo suformuoti tvirtų
kompleksų su baltymais. Dažniausiai jie hidrolizuojami storojoje žarnoje esant neutraliai ar šarminei
terpei [30].
Kompleksiniai raugai – katechino vienetas yra prisijungęs glikozidiniu ryšiu galotanino ar
elagitanino vienetą [41].
Kondensuoti raugai – tai polimerai, sudaryti iš nešakotų polimerinių flavonoidų vienetų (nuo
2 iki 50), kurie susijungę tarpusavyje ryšiu anglis - anglis [31, 33]. Hidrolizuojant jie neskyla į atskirus
vienetus, nes yra netirpūs [30, 31]. Jų molekulinis svoris yra 1000 – 20000 Da [33].
23
1.9.2 Medicininis panaudojimas
Raugai naudojami odų rauginimui, kraujavimui stabdyti, nes suriša, nusodina bei sutraukia
baltymus [31, 41]. Jie taip pat pasižymi antikancerogeniniu, antimutageniniu, priešuždegiminiu, širdį
apsaugančiu poveikiais, nes sugeba sugauti laisvuosius radikalus, aktyvina antioksidacinius fermentus
[32]. Taip pat raugai pasižymi antioksidaciniu (slopina mažo tankio cholesterolio oksidaciją),
priešvėžiniu (lėtina ląstelių replikacijos greitį), antibakteriniu (apsaugo nuo bakterijų, kurios galėtų
pakeisti žarnyno mikroflorą), antivirusiniu (slopina virusų reprodukciją), imuninę sistemą
moduliuojančiu, nuskausminamuoju. Jie mažina cukraus kiekį kraujyje, sureguliuoja kraujo spaudimą,
gali būti antidiarėjinai, hemostatiniai dariniai [31,32]. Raugai taip pat naudojami gastritui, ezofagitui,
viduriavimui, nudegimams, dirgliosios žarnos sutrikimui, nuovargiui, odos opoms gydyti [31]. Jie taip
pat gali nusodinti alkaloidus (išskyrus morfiną) ir sunkiuosius metalus, todėl tinka gydymui
apsinuodijus šiomis medžiagomis [41].
24
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo objektas
Tyrimo objektas – pelkinių vingiorykščių augalinės žaliavos (lapai, stiebai, žiedai), kurios
buvo renkamos 2013 m. ir 2014 m. veikliųjų medžiagų pokyčio tyrimui. Vegetacijos metu, norint
nustatyti cheminės sudėties kitimą augalui augant, pelkinių vingiorykščių ėminiai buvo renkami kas
dvi savaites Šilagalio k., Panevėžio raj. nuo gegužės 8 dienos iki spalio 11 dienos. Vėliau buvo surinkti
F. ulmaria pavyzdžiai iš 10 skirtingų Lietuvos regionų.
2 pav. Lietuvos regionai, iš kurių buvo surinkti pelkinių vingiorykščių ėminiai: 1 – Diržių k., Radviliškio raj.
(2013-07-06); 2 – Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19), 3 – Baltakių k. Tauragės raj. (2013-07-12), 4 –
Akademija, Kauno raj. (2013-06-21), 5 – Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-10), 6 – Jovarų k., Pakruojo raj.
(2013-06-28), 7 – Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05), 8 – Upynos k., Šilalės raj. (2013-06-25), 9 –
Neravų k., Druskininkų sav. (2014-07-04), 10 – Padvarių k., Kretingos raj. (2013-07-01)
Taip pat sudėties palyginimui iš Kauno botanikos sodo buvo surinkti pievinių vingiorykščių
(Filipendula vulgaris) vaistinių augalinių žaliavų pavyzdžiai.
Visi surinkti pelkinių vingiorykščių pavyzdžiai buvo išdžiovinti, paskleidus juos plonu
sluoksniu ant popieriaus bei laikomi tamsioje, gerai vėdinamoje ir vėsioje vietoje. Išdžiuvus vaistinei
augalinei žaliavai, ji buvo išskirstyta į tris dalis: stiebai, lapai, žiedai, kurie buvo atskirai sudėti į
popierinius vokelius, kurie buvo laikomi vėsioje ir tamsioje vietoje. Vaistinių augalinių žaliavų
surinkimo duomenys (nurodant surinkimo datą ir vegetacijos fazę) pateikti 4 lentelėje.
25
4 lentelė. Pelkinių vingiorykščių ėminių, surinktų Šilagalio k., Panevėžio raj. 2013 m. ir 2014 m., duomenys
Surinkimo data Vegetacijos fazė
2013-05-08 Vegetatyvinė
2013-05-21 Vegetatyvinė
2013-06-06 Butonizacija
2013-06-21 Masinis žydėjimas
2013-07-05 Žydėjimo pabaiga
2013-07-19 Vaisių prinokimo pradžia
2013-08-02 Masinis vaisių prinokimas
2013-08-16 Vaisių prinokimo pabaiga
2013-08-30 Vegetacijos pabaiga
2013-09-13 Vegetacijos pabaiga
2013-09-27 Vegetacijos pabaiga
2014-05-08 Vegetatyvinė
2014-05-21 Butonizacija
2014-06-06 Žydėjimo pradžia
2014-06-21 Žydėjimas
2014-07-05 Žydėjimas
2014-07-19 Masinis žydėjimas
2014-08-02 Žydėjimo pabaiga
2014-08-16 Vaisių prinokimo pradžia
2014-08-30 Masinis vaisių prinokimas
2014-09-13 Vaisių prinokimo pabaiga
2014-09-27 Vegetacijos pabaiga
2014-10-11 Vegetacijos pabaiga
2.2 Naudoti reagentai, medžiagos
Šiame tyrime naudotos medžiagos bei reagentai:
1. Aliuminio chloridas („Mezobenzon”, Danija);
2. 30 proc. acto rūgšties tirpalas („Sigma –Aldrich”, Anglija);
3. Rutinas („Carl Roth GmbH”, 76185, Vokietija);
4. Heksametilentetraaminas („Sigma – Aldrich”, Anglija);
5. Rektifikuotas etilo alkoholis, 96 proc. V/V („Stumbras, Lietuva);
6. Praskiesta vandenilio chlorido rūgštis ( „Sigma – Aldrich”, Kanada);
7. Indigosulfonrūgšties tirpalas ( „Fluka“, Šveicarija);
8. Sulfato rūgštis, 95 proc. V/V („Chempur”, Lenkija);
9. Kalio permanganato 0,02 M tirpalas; ( „Fluka“, Šveicarija);
10. DPPH reagentas („Sigma –Aldrich”, Vokietija)
26
2.3 Naudota aparatūra ir priemonės
Šiame tyrime naudota aparatūra ir priemonės:
1. Analitinės svarstyklės („Sartorius CP6M-0CE”, Vokietija);
2. Mikropipetės („Eppendorf Research”, JAV);
3. Popieriniai filtrai („ODR – 9303”, Vokietija);
4. Ultragarsinė vonelė („Elmasonic P“, Vilnius);
5. Spektrofotometras („Beckman DU – 70”, 4273041, „Beckman Instruments”, JAV);
6. Elektrinis malūnėlis („First”, Austrija);
7. Elektrinė plytelė („First“, Austrija);
8. Nuodžiūvio nustatymo aparatas („Swiss quality“, Šveicarija).
2.4 Nuodžiūvio nustatymas vaistinėje augalinėje žaliavoje
Analizei skirti vaistinės augalinės žaliavos mėginiai (atskirai lapai, stiebai ir žiedai)
susmulkinami elektriniu malūnėliu. Džiovinimo spintoje iki pastovios masės išdžiovinami ir
pasveriami biuksai. Juose sveriama po 2 ± 0,01 g augalinės žaliavos. Tada vaistinė augalinė žaliava
džiovinama 100 – 105 °C temperatūroje iki daugiau nebekintančios masės. Džiovinimas pradedamas,
kai temperatūra džiovinimo spintoje pasiekia 100 – 105 °C ir tampa pastovi. Pirmą kartą augalinės
žaliavos mėginys sveriamas po 2 val. džiovinimo. Tada, kai dviejų paskutinių svėrimų rezultatai,
praėjus 30 min. po džiovinimo spintoje ir dar 30 min. po vėsinimo eksikatoriuje, tarpusavyje skiriasi
ne daugiau kaip ± 0,001 g, nustatoma pastovioji masė.
Vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis (proc.) apskaičiuojamas, remiantis formule:
1001
21
m
mmX (2.1)
čia: m1 - žaliavos masė (g) prieš džiovinimą;
m2 – žaliavos masė (g) po džiovinimo [44].
2.5 Pelkinių vingiorykščių ekstraktų ruošimas
Gaminami etanoliniai vaistinės augalinės žaliavos ekstraktai, kurie paruošiami santykiu 1:10.
Atsveriami 2 g (±0,01) smulkiai elektriniu malūnėliu sumaltos vaistinės augalinės žaliavos: stiebų,
27
lapų ir žiedų. Tada žaliavos suberiamos į tamsaus stiklo buteliukus, kur įpilama 20 ml (±0,01) 70 proc.
V/V etilo alkoholio. Buteliukai atsargiai pakratomi, kad viskas susimaišytų. Jie sandariai uždaromi ir
įdedami į ultragarsinę vonelę, kuri prieš tai yra užpildoma distiliuotu vandeniu, jo pripilant tiek, kad
apsemtų buteliukuose esančius ekstraktus. Ekstrahuojama 10 min. kambario temperatūroje, kai vonelės
galia yra 10 x 10 proc.
Gauti ekstraktai nufiltruojami į tamsaus stiklo buteliukus, į kuriuos įdedami popieriniai
filtrai, sudrėkinti ekstrahentu. Buteliukai sandariai uždaromi ir laikomi tamsioje bei vėsioje vietoje
[43].
2.6 Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu
Suminis flavonoidų kiekis (atitinkantis rutino kiekį) nustatomas ekstraktą veikiant aliuminio
chlorido tirpalu acto rūgštimi parūgštintoje terpėje. Duomenys įvertinti gautą absorbcijos koeficiento
dydį palyginus su rutino etaloninio tirpalo absorbcijos koeficientu.
Tiriamasis tirpalas ruošiamas į 25 ml matavimo kolbutę įpilant 1 ml paruoštos VAŽ ištraukos,
2 ml 96 proc. V/V etanolio, 0,1 ml 30 proc. druskos rūgšties tirpalo, 0,3 ml 10 proc. aliuminio chlorido
tirpalo, 0,4 ml 5 proc. heksametilentetramino tirpalo; kolbutės turinys skiedžiamas išgrynintu vandeniu
iki žymės, sumaišoma. Praėjus 30 min matuojamas 10 mm tirpalo sluoksnio absorbcijos dydis ir
lyginamas su palyginamuoju tirpalu esant bangos ilgiui 407±2 nm.
Palyginamasis tirpalas ruošiamas į 25 ml matavimo kolbutę įpilant 1 ml paruoštos VAŽ
ištraukos, 2 ml 96 proc. V/V etanolio, 0,1 ml 30 proc. vandenilio chlorido rūgšties tirpalo, ir kolbutės
turinį praskiedus išgrynintuoju vandeniu iki žymės.
Tokiomis pačiomis sąlygomis ruošiami etaloninio rutino tirpalo tiriamasis ir palyginamasis
tirpalai, tačiau vietoje 1 ml paruoštos VAŽ ištraukos, pilama 1 ml etaloninio rutino tirpalo. Etaloninis
rutino tirpalas ruošiamas 0,025 g rutino (tikslus svėrinys), 3 val. džiovinto 137° C temperatūroje,
tirpinant 70 proc. V/V etanolyje 50 ml talpos matavimo kolbutėje.
Flavonoidų kiekis VAŽ, perskaičiuotas rutinu ir išreikštas procentais (X), skaičiuotas
naudojantis formule [44]:
;50
100
RVAŽ
VAŽVAŽR
Dm
DVmX
(2.2)
čia: mR – rutino standarto masė gramais, sunaudota etanoliniam rutino tirpalui ruošti;
VVAŽ – visas paruoštos VAŽ ištraukos tūris mililitrais (priklauso nuo ekstrakcijos sąlygų);
DVAŽ – paruoštos VAŽ ištraukos tiriamojo tirpalo absorbcijos dydis;
28
mVAŽ – VAŽ masė gramais, sunaudota ištraukai ruošti;
DR - etaloninio rutino tirpalo tiriamojo tirpalo tirpalo absorbcijos dydis.
2.7 Suminio raugų kiekio nustatymas titrimetriniu metodu
Suminiam raugų kiekiui nustatyti taikomas farmakopėjinis metodas.
Atsveriama 2 g susmulkintos vaistinės augalinės žaliavos ir 500 ml talpos kūginėje kolboje
užpilama 250 ml distiliuoto verdančio vandens. Toks mišinys virinamas 30 min vandens vonelėje su
grįžtamuoju kondensatoriumi, tam, kad nesumažėtų vandens kiekis ekstrakte. Virinant mišinys dažnai
pamaišomas. Po 30 min. virinimo vandens vonelėje ekstraktas atvėsinamas iki kambario temperatūros.
Apie 100 ml gautos vaistinės augalinės žaliavos ištraukos nukošiama per vatą į 200 ml talpos kūginę
kolbą atidžiai saugant, kad į nukoštą ekstraktą nepatektų vaistinės augalinės žaliavos dalelių. Po to į
750 ml talpos kūginę kolbą įpilama 25 ml gautos vaistinės augalinės žaliavos ištraukos, 500 ml
distiliuoto vandens ir 25 ml indigosulfonrūgšties tirpalo. Jis gaminamas taip: 1,0 g indigokarmino
ištirpinama 25 ml sulfato rūgšties, ištirpinus įpilama dar 25 ml sulfato rūgšties ir praskiedžiama
distiliuotu vandeniu iki 110 ml [42].
Po to mišinys titruojamas šviežiai laboratorijoje pagamintu kalio permanganato 0,02 M tirpalu
nuolat maišant iki tol, kol atsiranda geltona spalva. Ji palyginama su tuščiojo mėginio, atliekamo kartu,
tirpalo spalva.
1 ml 0,02 M kalio permanganato tirpalo atitinka 0,004157 g raugų (perskaičiuotų į taniną).
Visiškai sausos vaistinės augalinės žaliavos raugų kiekis procentais apskaičiuojamas
naudojant formulę:
;10025
100100250004157,01
Wm
VVX
(2.3)
čia: V – tiriamosios žaliavos ištraukai titruoti sunaudotas kalio permanganato 0,02 M tirpalo tūris ml;
V1 – tuščiajam mėginiui titruoti sunaudotas kalio permanganato 0,02 M tirpalo tūris ml;
m – žaliavos masė g;
W – žaliavos drėgmė proc.
2.8 Antiradikalinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu
Etaloninis DPPH tirpalas ruošiamas sveriant 0,0024 g DPPH radikalo (0,0001 g tikslumu).
Ultragarso pagalba ištirpinant reikalingos koncentracijos etanolyje 100 ml tūrio matavimo kolbutėje.
29
Palaukiama, kol nusistovės stabili DPPH tirpalo absorbcijos reikšmė. Matuojama esant 515 nm bangos
ilgiui, kaip palyginamasis tirpalas naudojamas atitinkamos koncentracijos etanolis.
Tiriamasis tirpalas ruošiamas imant 20 µl tiriamojo ekstrakto, prieš tai jį praskiedus su
etanoliu santykiu 1:10. Po to įpilama 3 ml darbinio DPPH tirpalo, sumaišoma. Palyginamajam tirpalui
imama 20 µl 70 proc. etanolio ir 3 ml darbinio DPPH tirpalo. Gauti mišiniai laikomi tamsoje ir po 30
min. išmatuojamas absorbcijos pokytis esant 515 nm bangos ilgiui [45].
;100.
..
palA
tirApalAX
(2.4)
čia: A(tir.) – tiriamojo tirpalo absorbcijos reikšmė;
A(pal.) – palyginamojo tirpalo absorbcijos reikšmė.
2.9 Tyrimo duomenų statistinio įvertinimo metodika
Gauti tyrimų duomenys statistiškai apdoroti dispersinės analizės metodu, kuriuo norima
įsitikinti, ar skirtumai tarp duomenų vidurkių yra esminiai. Patikimo skirtumo tarp duomenų vidurkių
įvertinimui pasirinktas Tukey HSD testas, kuris ne tik atsako į klausimą, ar yra statistiškai patikimas
skirtumas tarp imčių vidurkių, bet ir leidžia nustatyti, tarp kurių imčių vidurkių yra reikšmingas
skirtumas. Kiekvienas tyrimas buvo pakartotas po 3 kartus (n = 3). Visų bandymų duomenys buvo
suvesti į Microsoft „Excel“ skaičiuoklę.
Visų pirma pakartoję tą patį bandymą n kartų, apskaičiuojame to bandymo aritmetinį vidurkį
pagal formulę [46]:
n
i
ni
n
yyyy
ny
1
21 ...1; (2.5)
čia: y1 + y2 +...+ yn – kiekvieno atskiro matavimo reikšmių suma;
n – matavimo pakartojimų skaičius.
Skaičiuojama dispersija, kuri parodo atskirų matavimų yi išsidėstymą arba sklaidą apie
aritmetinį vidurkį y pagal formulę [46]:
1
...
1
22
2
2
11
2
n
yyy
n
y
D n
n
i
i
; (2.6)
čia: Δyi – matavimo vertės ir to matavimo aritmetinio vidurkio skirtumas.
30
Taip pat skaičiuojamas kiekvieno atskiro matavimo standartinis nuokrypis, kuris gaunamas iš
dispersijos D skaitinės reikšmės kvadratinės šaknies [46]:
1
...
1
22
2
2
11
2
1
n
yyy
n
y
DS n
n
i ; (2.7)
Skaičiuodami aritmetinio vidurkio standartinį nuokrypį parodome vidurkių sklaidą apie
tikrąją matuojamojo dydžio vertę. Tai galima atlikti pasinaudojus formule [46]:
n
Ss ; (2.8)
Pasikliauties intervalui įvertinti, kuris parodo įvyksiančio įvykio pasikliovimo tikimybę,
turime pagal pasikliauties tikimybę P = 95% ir laisvės laipsnių skaičių (n – 1), „Excel“ programos
funkcijos TINV pagalba, parenkamas Stjudento koeficientas tn-1, P.
Matavimo pasikliauties intervalas apskaičiuojamas pagal formulę [46]:
sty PnPn ,1,1 ; (2.9)
Galiausiai atliktų tyrimų rezultatai pateikiami kaip to dydžio aritmetinio vidurkio y ir
pasikliauties intervalo Pny ,1 sąjunga [46]:
Pnyyy ,1 ; (2.10)
Tarp tyrimo duomenų vidurkių patikimas skirtumas yra tada, kai jis yra lygus arba didesnis už
apskaičiuotą esminio skirtumo ribą R0,05 (P = 95%), kuri gali būti apskaičiuota pagal šią formulę [46]:
BA
eTukeynn
MStR11
05,0 ; (2.11)
čia: tTukey – Stjudentizuoto pločio skirstinio kritinė reikšmė, kai reikšmingumo lygmuo α=0,05 [46];
MSe – skirtumo tarp duomenų vidurkių paklaida, kuri gaunama iš programos „Excel“ ANOVA
lentelių;
nA ir nB – dviejų imčių pakartojimų skaičius.
Norint įvertinti ar augalo antiradikalinis aktyvumas priklauso nuo suminio flavonoidų ir raugų
kiekio, buvo apskaičiuotas koreliacijos koeficientas. Tai buvo atlikta skaičiavimo programos „MS
Excel“ funkcijos CORREL pagalba.
31
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis
VAŽ nuodžiūvis buvo nustatytas pagal 2.4 skyriuje aprašytą metodiką. Nuodžiūvis buvo
nustatytas todėl, kad būtų tikslesni skaičiavimo rezultatai, nes skirtingų žaliavų drėgmės kiekiai yra
skirtingi.
VAŽ rinkimo laikas ir vieta, tirta augalo dalis bei nuodžiūvio reikšmės nurodytos 5 – 8
lentelėse.
5 lentelė. Pelkinių vingiorykščių VAŽ nuodžiūvio įvairavimas tirtuose mėginiuose, surinktuose Šilagalio k.,
Panevėžio raj. 2013 m. (p < 0,05)
Surinkimo data Surinkta augalo dalis Nuodžiūvis (proc.)
2013-05-08 Lapai 10,68
Stiebai 10,20
2013-05-21 Lapai 11,46
Stiebai 9,38
2013-06-06 Lapai 11,41
Stiebai 9,88
2013-06-21
Lapai 10,62
Stiebai 10,18
Žiedai 10,74
2013-07-05
Lapai 11,59
Stiebai 10,86
Žiedai 10,95
2013-07-19
Lapai 11,27
Stiebai 10,49
Vaisiai 9,97
2013-08-02
Lapai 11,51
Stiebai 10,96
Vaisiai 9,61
2013-08-16
Lapai 10,56
Stiebai 10,57
Vaisiai 11,06
2013-08-30 Lapai 11,01
Stiebai 11,71
2013-09-13 Lapai 9,44
Stiebai 10,05
2013-09-27 Lapai 11,51
Stiebai 11,75
32
6 lentelė. Pelkinių vingiorykščių VAŽ nuodžiūvo įvairavimas tirtuose mėginiuose, surinktuose Šilagalio k.,
Panevėžio raj. 2014 m. (p < 0,05)
Surinkimo data Surinkta augalo dalis Nuodžiūvis (proc.)
2014-05-08 Lapai 10,38
Stiebai 10,10
2014-05-21 Lapai 10,29
Stiebai 8,18
2014-06-06
Lapai 10,79
Stiebai 10,11
Žiedai 10,62
2014-06-21
Lapai 10,45
Stiebai 11,65
Žiedai 11,05
2014-07-05
Lapai 11,33
Stiebai 10,10
Žiedai 11,07
2014-07-19
Lapai 11,65
Stiebai 10,31
Žiedai 11,36
2014-08-02
Lapai 11,59
Stiebai 10,33
Vaisiai 10,42
2014-08-16
Lapai 10,98
Stiebai 10,73
Vaisiai 10,78
2014-08-30
Lapai 10,50
Stiebai 10,79
Vaisiai 10,37
2014-09-13
Lapai 10,67
Stiebai 10,89
Vaisiai 11,21
2014-09-27
Lapai 10,32
Stiebai 10,57
Vaisiai 11,70
2014-10-11
Lapai 10,79
Stiebai 11,73
Vaisiai 11,87
7 lentelė. Pelkinių vingiorykščių VAŽ nuodžiūvo įvairavimas tirtuose mėginiuose, surinktuose skirtinguose
Lietuvos regionuose (p < 0,05)
Surinkimo vieta ir data Surinkta augalo dalis Nuodžiūvis (proc.)
Sakališkio k., Rokiškio raj.
2013-07-09
Žiedai 8,69
Lapai 11,09
Stiebai 9,11
Baltakių k., Tauragės raj.
2013-07-12
Žiedai 11,53
Lapai 10,34
Stiebai 9,63
Akademija, Kauno raj.
2013-06-21
Žiedai 9,52
Lapai 10,92
33
Stiebai 10,60
Diržių k., Radviliškio raj.
2013-07-06
Žiedai 9,74
Lapai 11,44
Stiebai 10,53
Kaniūkų k., Alytaus raj.
2014-07-10
Žiedai 10,47
Lapai 11,26
Stiebai 10,07
Jovarų k., Pakruojo raj.
2014-06-28
Žiedai 10,47
Lapai 11,04
Stiebai 9,80
Pyplių k., Kaišiadorių raj.
2014-07-05
Žiedai 10,95
Lapai 11,69
Stiebai 10,66
Neravų k., Druskininkų sav.
2014-07-04
Žiedai 8,62
Lapai 8,41
Stiebai 6,32
Upynos k., Šilalės raj.
2013-06-25
Žiedai 7,14
Lapai 7,33
Stiebai 5,09
Padvarių k., Kretingos raj.
2013-07-01
Žiedai 8,49
Lapai 7,90
Stiebai 6,25
8 lentelė. Nuodžiūvio įvairavimas tirtuose pievinių vingiorykščių mėginiuose
2013-06-04
Žiedai 11,04
Lapai 10,96
Stiebai 10,39
Remiantis pateiktais duomenimis 5-8 lentelėse, matyti, kad F. ulmaria ir F. vulgaris skirtingų
augalo dalių nuodžiūvis nėra didesnis nei nurodyta Europos farmakopėjoje, nes remiantis Ph. Eur.
2.2.23 nuodžiūvio testu, vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis negali būti didesnis nei 12,0 proc.
Todėl pelkinių vingiorykščių ir pievinių vingiorykščių žaliavos yra tinkamos, nes atitinka nuodžiūvio
reikalavimus.
Nuodžiūvis pelkinių vingiorykščių žiedų žaliavose svyravo nuo 7,14 proc. iki 11,53 proc.,
vaisių žaliavose – nuo 9,61 proc. iki 11,87 proc. lapų žaliavose – nuo 7,33 proc. iki 11,69 proc., o
stiebų žaliavose – nuo 5,09 proc. iki 11,75 proc.
3.2 Suminio flavonoidų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu
Suminis flavonoidų kiekis pelkinių vingiorykščių VAŽ buvo nustatytas pagal 2.6 skyriuje
aprašytą metodiką.
34
Šio eksperimento metu buvo ištirta suminio flavonoidų kiekio kaita pelkinių vingiorykščių
žiedų, vaisių, lapų ir stiebų žaliavose skirtingu augalo vegetacijos laikotarpiu: nuo pat augalo
vystymosi pradžios iki jo sunykimo. Buvo tirta dviejų skirtingų metų vegetacijos: 2013 m. (3, 5, 7
pav.) ir 2014 m. (4, 6, 8 pav.).
3 pav. Suminio flavonoidų kiekio žiedų ir vaisių žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013
m.)
3 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2013 m. suminis flavonoidų kiekis augalo žiedų
žaliavose, kito nuo 4,14±0,25 proc. augalo masinio žydėjimo metu iki 1,39±0,07 proc. vaisių
prinokimo pabaigoje. Didžiausi flavonoidų kiekiai buvo nustatyti birželio – liepos mėnesiais (nuo
3,46±0,09 proc. iki 4,14±0,25 proc.), nes tada augalas žydėjo. Augalui baigus žydėti, suminis
flavonoidų kiekis sumažėjo nuo 1,92±0,14 proc. iki 1,39±0,07 proc. Didžiausias flavonoidų kiekis
buvo nustatytas birželio 21 dieną, augalo masinio žydėjimo metu.
4.14
3.46
1.92 1.751.39
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
4.5
5.0S
um
inis
fla
von
oid
ų
kie
kis
žie
dų
ir
vais
ių ž
ali
avose
, p
roc.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
R0,05=0,16 %
35
4 pav. Suminio flavonoidų kiekio žiedų ir vaisių žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės
5 pav. Suminio flavonoidų kiekio lapų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.). Tarp
tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.
pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
Iš 4 paveiksle pateiktų rezultatų matyti, kad 2014 m. suminis flavonoidų kiekis žiedų ir vaisių
žaliavose labiausiai priklauso nuo augalo žydėjimo. Kadangi augalas žydėjo birželio – liepos
mėnesiais, tai tuo metu suminis flavonoidų kiekis žiedų žaliavose buvo didžiausias. Suminis
flavonoidų kiekis žiedų ir vaisių žaliavose kito nuo 1,35±0,046 proc. žydėjimo pradžioje ir padidėjo iki
1.35
2.36
2.84
3.35 3.21
2.181.94 1.80 1.69
1.27
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
Su
min
is f
lavon
oid
ų k
iek
is
žied
ų i
r vais
ių ž
ali
avose
,
pro
c.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
R0,05 = 0,079%
0.75
1.401.52
1.711.85
1.961.81
1.38
0.88 0.79
0.39
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
Su
min
is f
lavon
oid
ų
kie
kis
lap
ų ž
ali
avose
,
pro
c.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a
b
c c
b
a
R0,05=0.056%
36
3,35±0,041 proc., kai prasidėjo vaistinio augalo masinis žydėjimas, o pasibaigus žydėjimui, sumažėjo
iki 1,27±0,045 proc.
5 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2013 m. suminis flavonoidų kiekis lapų žaliavose
didėjo nuo augalo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki pat vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) ir
kito nuo 0,75±0,051 proc. iki 1,96±0,057 proc. Po to suminis flavonoidų kiekis ėmė mažėti ir iki
vegetacijos pabaigos (rugsėjo 27 d.) sumažėjo iki 0,39±0,029 proc. Didžiausias suminis flavonoidų
kiekis lapų žaliavose buvo nustatytas liepos 19 dieną rinktuose pavyzdžiuose, vaisių prinokimo
pradžioje – 1,96±0,057 proc.
6 pav. Suminio flavonoidų kiekio lapų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.). Tarp
tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.
pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
6 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2014 m. suminis flavonoidų kiekis lapų žaliavose
didėjo nuo augalo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki pat vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) ir
kito nuo 1,25±0,036 proc. iki 1,71±0,037 proc. Po to suminis flavonoidų kiekis ėmė mažėti ir iki
vegetacijos pabaigos (rugsėjo 27 d.) sumažėjo iki 0,13±0,013 proc. Didžiausias suminis flavonoidų
kiekis lapų žaliavose buvo nustatytas liepos 19 dieną rinktuose ėminiuose, vaisių prinokimo pradžioje
– 1,71±0,037 proc.
1.251.34 1.40 1.40
1.51
1.71
1.211.09
0.97
0.66
0.15 0.13
0.00
0.20
0.40
0.60
0.80
1.00
1.20
1.40
1.60
1.80
2.00
Su
min
is f
lavon
oid
ų
kie
kis
lap
ųža
liavose
,
pro
c.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
ab b
c c
R0,05 = 0,055%
a
R0,05=0.056%
37
7 pav. Suminio flavonoidų kiekio stiebų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.).
Tarp tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant
95proc. pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
8 pav. Suminio flavonoidų kiekio stiebų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.).
Tarp tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95
proc. pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
Iš 7 paveiksle pateiktų rezultatų matyti, kad 2013 m. suminis flavonoidų kiekis stiebų
žaliavose nuo augalo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki vaistinio augalo masinio žydėjimo
pradžios (birželio 21 d.) didėjo nuo 0,14±0,014 proc. iki 0,47±0,015 proc. Po masinio žydėjimo
0.14
0.29
0.39
0.47 0.440.40 0.39
0.31 0.29
0.150.10
0.0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
Su
min
isfl
avon
oid
ų
kie
kis
sti
ebų
žali
avose
,
pro
c.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a
b
d e c d c e
b
a
R0,05=0,0188%
0.08
0.160.17
0.260.29
0.40 0.38
0.290.26
0.23
0.14
0.07
0.00
0.05
0.10
0.15
0.20
0.25
0.30
0.35
0.40
0.45
Su
min
is f
lavon
oid
ų
kie
kis
sti
ebų
žali
avose
,
pro
c.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a a
b b
c cd d
R0.05=0,0136%
38
suminis flavonoidų kiekis ėmė mažėti ir vegetacijos pabaigoje (rugsėjo 27 d.) sumažėjo iki 0,10±0,016
proc.
8 paveiksle pateikti 2014 m. rezultatai rodo, kad. nuo pelkinių vingiorykščių vegetacijos
pradžios (gegužės 8 d.) iki pat vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) suminis flavonoidų kiekis
stiebų žaliavose palaipsniui didėjo nuo 0,08±0,013 proc. iki 0,40±0,009 proc. Po to suminis flavonoidų
kiekis palaipsniui ėmė mažėti ir vegetacijos pabaigoje (spalio 11 d.) stiebuose buvo nustatytas
mažiausias suminis flavonoidų kiekis – tik 0,07±0,009 proc.
Apibendrinant dviejų metų pelkinių vingiorykščių flavonoidų kiekių tyrimus, galima teigti,
kad didžiausi suminiai flavonoidų kiekiai vaistinio augalo žiedų, lapų ir stiebų žaliavose labiausiai
priklauso nuo augalo žydėjimo. Kadangi augalas žydėjo birželio – liepos mėnesiais, tada ir buvo
nustatyti didžiausi flavonoidų kiekiai. Didžiausias suminis flavonoidų kiekis žiedų žaliavose buvo
nustatytas 2013-06-21, augalo masinio žydėjimo metu, ir siekė net 4,14±0,25 proc, stiebų žaliavose –
irgi 2013-06-21 ir buvo 0,47±0,015 proc., lapų žaliavose didžiausias suminis flavonoidų kiekis buvo
nustatytas 2013-07-19, vaisių prinokimo pradžioje, ir tada jis siekė 1,96±0,015 proc.
Tokią flavonoidų pasiskirstymo dinamiką (kad didžiausi flavonoidų kiekiai visose vaistinėse
augalinėse žaliavose nustatyti augalo žydėjimo metu) galėjo lemti tai, kad birželio – liepos mėnesiais
augalai gavo daugiausiai saulės šviesos (flavonoidai apsaugo nuo UV spindulių). Be to, žydėjimo metu
augalai yra pats pažeidžiamiausi, todėl ir padidėja flavonoidų kiekis visose augalų VAŽ, nes
flavonoidai atlieka apsauginę funkciją: apsaugo augalus nuo vabzdžių ir žolėdžių gyvūnų, įvairių
mikroorganizmų. Žydint augalui flavonoidų kiekis žiedų žaliavose padidėja, nes flavonoidai suteikia
žiedams spalvą, kad būtų lengviau prisivilioti vabzdžius, kurie ir apdulkina augalą. Taip pat flavonoidų
padidėjimą galėjo lemti ir nepalankios aplinkos sąlygos: staigūs temperatūros pokyčiai, drėgmės
kiekis, oro kietųjų dalelių koncentracija ir kt.
Taip pat atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad lapai ir žiedai yra vertingesnė žaliava nei
visa pelkinių vingiorykščių žolė, nes lapų ir žiedų žaliavose kaupiami daug didesni flavonoidų kiekiai
nei stiebų žaliavose, todėl tikslingiausia gydymo tikslais naudoti tik šias augalo dalis (žiedus ir lapus),
surinktas augalo žydėjimo metu.
Remiantis kitų mokslininkų darbais (Camasi N. ir kt., 2014 m.) pastebėta, kad flavonoidų
pasiskirstymą augalo dalyse lemia fenologinis ciklas ir pastebėta tokia flavonoidų kitimo dinamika:
vegetatyvinėje fazėje nustatytas flavonoidų kiekis yra mažiausias, prasidėjus žydėjimui, flavonoidų
kiekis padidėja, masinio žydėjimo metu jis būna didžiausias, o subrendus vaisiams – vėl sumažėja.
Todėl augalus geriausia rinkti butonizacijos fazėje arba žydėjimo metu [48].
2012 m. Lenkijoje Baczek K. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu tirta F. vulgaris sudėtis (jos
sudėtis yra beveik tokia pati kaip F. ulmaria). Tyrimo metu buvo tirtas flavonoidų, katechino darinių ir
polifenolinių rūgščių kiekis skirtingose augalo dalyse: žieduose ir lapuose prieš pat žydėjimą ir
39
žydėjimo metu. Nustatyta, kad šių junginių kiekis žiedų ir lapų žaliavose buvo žymiai didesnis
žydėjimo pradžioje nei pabaigoje, baigiantis augalo masiniam žydėjimui. Taip pat nustatyta, kad
žymiai didesnis fenolinių junginių kiekis buvo nustatytas augalo žiedų nei lapų žaliavose [49]. Šio
tyrimo rezultatai panašūs į mūsų atlikto tyrimo su F. ulmaria rezultatus.
3.3 Suminio raugų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu
Suminis raugų kiekis pelkinių vingiorykščių VAŽ buvo nustatytas pagal 2.7 skyriuje aprašytą
metodiką.
Šio eksperimento metu buvo ištirta suminio raugų kiekio kaita pelkinių vingiorykščių žiedų,
vaisių, lapų ir stiebų žaliavose skirtingu augalo vegetacijos laikotarpiu: nuo pat augalo vystymosi
pradžios iki jo sunykimo. Buvo tirta dviejų skirtingų metų vegetacijos: 2013 m. (9, 11, 13 pav.) ir 2014
m. (10, 12, 14 pav.).
9 pav. Suminio raugų kiekio žiedų ir vaisių žaliavų ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės
(2013 m.)
9 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2013 m. didžiausias suminis raugų kiekis žiedų
žaliavose buvo nustatytas pelkinių vingiorykščių masinio žydėjimo metu, birželio 21 d., ir buvo
20,88±0,342 proc. Po to raugų kiekis mažėjo ir rugpjūčio 16 dieną, vaisų prinokimo pabaigoje,
suminis raugų kiekis vaisių žaliavose tebuvo 4,83±0,335 proc.
20.88
15.6013.93
9.27
4.83
0.00
5.00
10.00
15.00
20.00
25.00
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
žie
dų
ir
vais
ių ž
ali
avose
, p
roc.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
R0,05=0,46%
40
10 pav. Suminio raugų kiekio žiedų ir vaisių ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014
m.). Tarp tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95
proc. pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
11 pav. Suminio raugų kiekio lapų bandiniuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.). Tarp
tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.
pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
10 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2014 m. didžiausias suminis raugų kiekis žiedų
žaliavose buvo nustatytas augalo žydėjimo metu – birželio – liepos mėn. Tuo metu raugų kiekis
padidėjo nuo 20,77±0,334 proc. iki 26,72±0,335 proc. Po to raugų kiekis mažėjo ir vaisių žaliavose
buvo nustatyta tik apie 8 proc. raugų, kurių kiekis vegetacijos pabaigoje (spalio 11 d.) sumažėjo iki
5,42±0,586 proc.
20.7723.06
26.72
16.26
12.07
7.69 7.34 7.10 6.985.42
0.0
5.0
10.0
15.0
20.0
25.0
30.0
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
žied
ų i
r vais
ių
žali
avose
, p
roc.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a a b cb d c d
R0,05=0,58%
4.73
8.14 8.52 8.88 9.09
16.55
13.23
9.147.96
6.814.93
0.02.04.06.08.0
10.012.014.016.018.020.0
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
lap
ų ž
ali
avose
, p
roc.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a a
b db c e f g h
c e i jf i k g j k d h
R0,05=0,76%
41
11 paveiksle pateikti 2013 m. rezultatai rodo, kad nuo gegužės 8 dienos, vegetacijos pradžios,
iki pat liepos 19 d., vaisių prinokimo pradžios, suminis raugų kiekis lapų žaliavose didėjo nuo
4,73±0,67 proc. iki 16,55±0,67 proc. Po to suminis raugų kiekis lapų žaliavose mažėjo ir rugsėjo 27 d.,
kai pasibaigė augalo vegetacija, lapų žaliavose buvo nustatyta 4,93±0,58 proc. raugų. Didžiausi
suminiai raugų kiekiai lapų žaliavose buvo nustatyti vaisių prinokimo pradžioje ir masinio vaisių
prinokimo metu : liepos 19 dieną (16,55±0,67 proc.) ir rugpjūčio 2 d. (13,23±0,89 proc.).
12 pav. Suminio raugų kiekio lapų bandiniuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.). Tarp
tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.
pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
12 paveiksle pateikti 2014 m. rezultatai rodo, kad nuo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki
žydėjimo (liepos 5 d.) suminis raugų kiekis lapų žaliavose laipsniškai didėjo nuo 3,17±0,333 proc. iki
16,64±0,582 proc. Po to suminis raugų kiekis lapų žaliavose ėmė mažėti ir augalo vegetacijos
pabaigoje (spalio 11 d.) nustatytas raugų kiekis buvo 5,90±0,334 proc.
3.174.71
10.4112.30
16.64
11.379.25 8.48
7.59 7.45 6.885.90
0.02.04.06.08.0
10.012.014.016.018.020.0
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
lap
ų ž
ali
avose
, p
roc.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a a b b
R0,05=0,63%
42
13 pav. Suminio raugų kiekio stiebų ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.). Tarp
tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.
pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
13 paveiksle pateikti 2013 m. rezultatai rodo, kad nuo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki
masinio žydėjimo (liepos 19 d.) suminis raugų kiekis stiebų žaliavose padidėjo nuo 0,15±0,033 proc.
iki 1,94±0,033 proc. ir liepos 19 pasiekė maksimumą. Po to raugų kiekis palaipsniui mažėjo ir
vegetacijos pabaigoje (spalio 11 d.) stiebų žaliavose nustatytas raugų kiekis buvo 0,16±0,059 proc.
Didžiausias suminis raugų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas masinio žydėjimo metu (liepos 19
d.).
14 pav. Suminio raugų kiekio stiebų ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.). Tarp
tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.
pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)
0.150.31
0.62
0.93
1.48
1.94
1.481.24
1.10 1.00
0.16
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
stie
bų
žali
avose
,
pro
c.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a a
b b R0,05=0,058%
0.320.55
0.86 0.78
1.46
2.01
1.581.35 1.24
1.070.86
0.25
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
stie
bų
žali
avose
, p
roc.
F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data
a a
R0,05=0,055%
43
14 paveiksle pateikti 2014 m. rezultatai rodo, kad nuo pelkinių vingiorykščių vegetacijos
pradžios (gegužės 8 d.) iki vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) suminis raugų kiekis stiebų
žaliavose palaipsniui didėjo nuo 0,32±0,034 proc. iki 2,01±0,033 proc. Didžiausias suminis raugų
kiekis buvo nustatytas liepos 19 d. Po to raugų kiekis ėmė mažėti ir vegetacijos pabaigoje (rugsėjo 27
d.) suminis raugų kiekis stiebų žaliavose tebuvo 0,25±0,068 proc.
Apibendrinant dviejų metų pelkinių vingiorykščių vegetacijos tyrimus, galima teigti, kad
didžiausi suminiai raugų kiekiai vaistinio augalo žiedų, vaisių, lapų ir stiebų žaliavose buvo nustatyti
birželio – liepos mėnesiais, kai augalas žydėjo. Didžiausias suminis raugų kiekis žiedų žaliavose buvo
nustatytas 2013-06-21, augalo masinio žydėjimo metu, ir siekė net 20,88±0,342 proc., lapų žaliavose –
2014-17-05, kai augalas žydėjo ir jis buvo 16,64±0,582 proc., stiebų žaliavose didžiausias suminis
flavonoidų kiekis buvo nustatytas 2013-07-19, vaisių prinokimo pradžioje, ir tada jis siekė 2,01±0,033
proc.
Tokia raugų didėjimo iki augalo žydėjimo pradžios, o po to pastovios raugų koncentracijos
palaikymo žydėjimo metu tendencija galima todėl, kad raugai atlieka apsauginį vaidmenį,
apsaugodami augalą nuo infekcijų, gyvūnų ar vabzdžių žalos [31]. Todėl žydėjimo metu raugų kiekiai
ir yra didžiausi žieduose, nes jei būtų sunaikinti augalo žiedai, augalas nebegalėtų daugintis.
Tyrimo metu, kurį 2009 m. atliko Fecka I., nustatyta, kad didžiausias suminis raugų kiekis
pelkinių vingiorykščių žolėje buvo nustatytas augalo butonizacijos ir žydėjimo fazėse [50], nes
manoma, kad augantis augalas kaupia raugus, kad apsisaugotų, pavyzdžiui, lapuose esantys raugai
apsaugo nuo plėšrūnų ir vabzdžių [31].
3.4 Suminio flavonoidų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose
9 lentelė. Suminio flavonoidų kiekio F. ulmaria žaliavose priklausomybė nuo augalo surinkimo vietos ir
laiko
F. ulmaria rinkimo vieta ir data
Suminis flavonoidų kiekis F. ulmaria žaliavose,
proc.
Žiedų Lapų Stiebų
Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06) 3,30±0,106 2,30±0,041 0,45±0,017
Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19) 4,95±0,093 1,69±0,038 0,52±0,018
Baltakių k, Tauragės raj. (2013-07-12) 5,40±0,145 1,67±0,033 0,45±0,014
Akademija, Kauno raj. (2013-06-21) 4,82±0,187 2,21±0,033 0,40±0,010
Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-10) 5,46±0,113 2,11±0,038 0,39±0,013
Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28) 4,72±0,107 2,01±0,040 0,37±0,021
Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05) 2,71±0,129 1,65±0,044 0,41±0,010
Upynos k., Šilalės raj. (2013-06-25) 5,71±0,131 2,35±0,038 0,60±0,020
Neravų k., Druskininkų sav. (2014-07-04) 4,15±0,136 1,88±0,041 0,45±0,018
Padvarių k., Kretingos raj. (2013-07-01) 5,12±0,135 1,60±0,046 0,41±0,020
Vidurkis 4,63±0,128 1,95±0,039 0,45±0,016
44
Iš 9 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kad didžiausias suminis flavonoidų kiekis pelkinių
vingiorykščių žiedų ėminiuose buvo nustatytas žaliavoje, surinktoje Upynos k., Šilalės raj. –
5,71±0,131 proc. Taip pat dideli flavonoidų kiekiai buvo nustatyti ir žaliavoje, surinktoje Baltakių k.,
Tauragės raj. (5,40±0,145 proc.) ir Kaniūkų k., Alytaus raj. (5,46±0,113 proc.). Mažiausias suminis
flavonoidų kiekis buvo nustatytas pelkinių vingiorykščių žiedų žaliavose, rinktose Pyplių k.,
Kaišiadorių raj. (2,71±0,129 proc.).
Didžiausias suminis flavonoidų kiekis pelkinių vingiorykščių lapų žaliavose buvo nustatytas
Upynos k., Šilalės raj. rinktuose augaluose - net 2,35 ±0,038 proc. Taip pat panašus flavonoidų kiekis
buvo nustatytas ir žaliavoje, surinktoje Baisogalos k., Radviliškio raj. – 2,30±0,041 proc. Mažiausias
suminis flavonoidų kiekis buvo nustatytas vaistinio augalo lapų žaliavose, kurios buvo surinktos
Padvarių k., Kretingos raj. – 1,60±0,044 proc. Taip pat nedideli kiekiai buvo nustatyti ir žaliavoje,
surinktoje Baltakių k, Tauragės raj. (1,67±0,033 proc.) ir Sakališkio k., Rokiškio raj. (1,69±0,038
proc.).
Didžiausias suminis flavonoidų kiekis augalo stiebuose buvo nustatytas augalo pavyzdžiuose,
surinktuose Upynos k., Šilalės raj. – 0,60±0,020 proc. Taip pat dideli flavonoidų kiekiai buvo nustatyti
augalo stiebų žaliavose, surinktose Sakališkio k., Rokiškio raj. (0,52±0,018 proc.), Neravų k.,
Druskininkų sav. (0,45±0,018 proc.) bei Diržių k., Radviliškio raj. (0,45±0,017 proc.). Mažiausias
suminis flavonoidų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas pavyzdžiuose, rinktuose Jovarų k.,
Pakruojo raj. – 0,37±0,021 proc. Taip pat nedideli kiekiai randami ir Kaniūkų k., Alytaus raj.
(0,39±0,013 proc.) bei Akademijoje, Kauno raj. (0,40±0,010 proc.) rinktuose augaluose.
3.5 Suminio raugų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose
10 lentelė. Suminio raugų kiekio F. ulmaria žaliavose priklausomybė nuo augalo surinkimo vietos ir laiko
F. ulmaria rinkimo vieta ir data Suminis raugų kiekis F. ulmaria žaliavose, proc.
Žiedų Lapų Stiebų
Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06) 18,04±0,330 12,52±0,337 1,47±0,067
Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19) 22,08±0,566 12,78±0,335 1,30±0,033
Baltakių k., Tauragės raj. (2013-07-12) 19,58±0,337 12,05±0,576 1,46±0,033
Akademija, Kauno raj. (2013-06-21) 18,61±0,571 10,03±0,580 1,48±0,067
Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-10) 17,80±0,666 6,09±0,582 1,23±0,088
Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28) 22,13±0,333 5,14±0,580 1,61±0,033
Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05) 15,40±0,580 11,22±0,338 1,56±0,058
Upynos k., Šilalės raj. (2013-06-25) 22,08±0,849 16,75±0,322 1,82±0,054
Neravų k., Druskininkų sav. (2014-07-04) 14,56±0,565 10,29±0,326 1,15±0,054
Padvarių k., Kretingos raj. (2013-07-01) 19,08±0,564 15,87±0,324 1,70±0,032
Vidurkis 18,94±0,536 11,27±0,430 1,48±0,052
45
10 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias suminis raugų kiekis pelkinių
vingiorykščių žiedų žaliavose nustatytas Jovarų k., Pakruojo raj. rinktuose pavyzdžiuose –
22,13±0,333 proc. Taip pat dideli kiekiai nustatyti ir žaliavoje, surinktoje Sakališkio k., Rokiškio raj.
(22,08±0,566 proc.) ir Upynos k., Šilalės raj. (22,08±0,849 proc.). Mažiausias suminis raugų kiekis
nustatytas augalo žieduose, surinktuose Neravų k., Druskininkų sav. – 14,56±0,565 proc.). Taip pat
nedidelis kiekis nustatytas ir Pyplių k., Kaišiadorių raj. rinktuose pavyzdžiuose (15,40±0,580 proc.).
Didžiausias suminis raugų kiekis pelkinių vingiorykščių lapų žaliavose nustatytas Upynos k,
Šilalės raj. rinktuose pavyzdžiuose: 16,75±0,322 proc. Taip pat nemažas kiekis buvo ir Padvarių k.,
Kretingos raj. augančiuose augaluose: 15,87±0,324 proc. Mažiausias suminis raugų kiekis buvo
nustatytas Jovarų k., Pakruojo raj. augančiuose augaluose: 5,14±0,580 proc. Taip pat nedaug raugų
buvo nustatyta ir Kaniūkų k., Alytaus raj. (6,09±0,582 proc.) augančiuose augaluose.
Didžiausias suminis raugų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas Upynos k., Šilalės raj.
rinktuose pavyzdžiuose: 1,82±0,054 proc. Taip pat didelis raugų kiekis stiebų žaliavose buvo
nustatytas Padvarių k., Kretingos raj. (1,70±0,032 proc.) bei Jovarų k., Pakruojo raj. (1,61±0,033
proc.) augančiuose augaluose. Mažiausias suminis raugų kiekis buvo nustatytas Neravų k.,
Druskininkų sav. augančiuose augaluose: 1,15±0,054 proc. Taip pat nedaug raugų nustatyta Kaniūkų
k., Alytaus raj. (1,23±0,088 proc.) ir Sakališkio k., Rokiškio raj. (1,30±0,033 proc.) rinktose žaliavose.
Ištyrus flavonoidų kiekinę sudėties įvairovę pelkinių vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų
pavyzdžiuose, rinktuose skirtingose Lietuvos vietose, pagal Tukey HSD statistinio patikimumo metodą
nustatyta, kad didžiausias suminis flavonoidų kiekis pelkinių vingiorykščių žiedų žaliavose
(5,71±0,131 proc.), lapų žaliavose (2,35 ±0,038 proc.), stiebų žaliavose (0,60±0,020 proc.) buvo
nustatytas Upynos k., Šilalės raj. rinktuose pavyzdžiuose. Didžiausias suminis raugų kiekis
Filipendula ulmaria žiedų žaliavose buvo nustatytas Jovarų k., Pakruojo raj. rinktuose pavyzdžiuose:
22,13±0,333 proc., o lapų ir stiebų žaliavose Upynos k., Šilalės raj. rinktose žaliavose: 16,75±0,322
proc. ir 1,82±0,054 proc.
3.6 Antiradikalinio aktyvumo įvertinimas
Antiradikalinio poveikio tyrimas atliktas pagal 2.8 skyriuje aprašytą metodiką laisvųjų
radikalų surišimo įvertinimui. Antiradikalinį aktyvumą nustatyti svarbu, nes augale esantys polifenoliai
junginiai yra labai svarbūs žmogaus organizmui: jie sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, lėtina
senėjimo procesus, išlaiko ląstelių struktūrą. Taip pat yra įrodyta, kad polifenolinių junginių
aktyvumas (kurių gausu F. ulmaria) yra daug didesnis nei vitamino A ar E [54].
Antiradikalinio aktyvumo tyrimo rezultatų kitimo dinamika pateikiama 15 paveiksle.
46
15 pav. DPPH inaktyvinimas žiedų žaliavose, atsižvelgiant į pelkinių vingiorykščių surinkimo vietą: A –
Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06); B – Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19); C – Baltakių k.,
Tauragės raj. (2013-07-12); D – Akademija, Kauno raj. (2013-06-21); E – Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-
10); F – Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28); G – Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05); H – Upynos k.,
Šilalės raj. (2013-06-25); I – Neravų k., Druskininkų sav.(2014-07-04), J – Padvarių k., Kretingos raj. (2013-
07-01), K – Šilagalio k., Panevėžio raj. (2013-06-21)
15 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas žiedų
žaliavose buvo nustatytas Akademijoje, Kauno raj. augančiuose augaluose – 86,14±0,119 proc. Taip
pat didelis aktyvumas buvo nustatytas Padvarių k., Kretingos raj. (86,03±0,119 proc.), Kaniūkų k.,
Alytaus raj. (85,98±0,178 proc.) bei Upynos k., Šilalės raj. (85,43±0,136 proc.) rinktuose
pavyzdžiuose. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas žiedų žaliavose buvo nustatytas Baltakių k.,
Tauragės raj. rinktose žaliavose – 83,80±0,085 proc.
16 pav. DPPH inaktyvinimas lapų žaliavose, atsižvelgiant į pelkinių vingiorykščių surinkimo vietą: A –
Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06); B – Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19); C – Baltakių k.,
Tauragės raj. (2013-07-12); D – Akademija, Kauno raj. (2013-06-21); E – Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-
10); F – Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28); G – Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05); H – Upynos k.,
Šilalės raj. (2013-06-25); I – Neravų k., Druskininkų sav.(2014-07-04), J – Padvarių k., Kretingos raj. (2013-
07-01), K – Šilagalio k., Panevėžio raj. (2013-06-21)
16 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas lapų žaliavose
buvo nustatytas pavyzdžiuose, rinktuose Upynos k., Šilalės raj. – 84,39±0,359 proc. Taip pat nemažu
84.69
85.37
83.80
86.14 85.98
84.47 84.32
85.4385.04
86.03
84.96
82.0
82.5
83.0
83.5
84.0
84.5
85.0
85.5
86.0
86.5
A B C D E F G H J I K
DP
PH
in
ak
tyvin
imas
žied
ų ž
ali
avose
, p
roc.
F. ulmaria rinkimo vieta ir data
81.02 80.60
71.84
82.78
76.62
80.03 80.86
84.39 84.01 83.64
76.61
60.0
65.0
70.0
75.0
80.0
85.0
90.0
A B C D E F G H J I K
DP
PH
in
ak
tyvin
imas
lap
ų ž
ali
avose
, p
roc.
F. ulmaria rinkimo vieta ir data
47
antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo ir Neravų k., Druskininkų sav. bei Padvarių k., Kretingos raj.
rinkti pavyzdžiai. Juose antiradikalinis aktyvumas buvo nustatytas toks: 84,01±0,380 proc. ir
83,64±0,380 proc. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas pelkinių vingiorykščių lapų žaliavose buvo
nustatytas pavyzdžiuose, rinktuose Baltakių k., Tauragės raj. – 71,84±0,406 proc. Taip pat nedidelis
aktyvumas lapuose buvo nustatytas ir pavyzdžiuose, rinktuose Kaniūkų k., Alytaus raj. ir Šilagalio k.,
Panevėžio raj. – 76,62±0,776 proc. ir 76,61±0,374 proc.
17 pav. DPPH inaktyvinimas stiebų žaliavose, atsižvelgiant į pelkinių vingiorykščių surinkimo vietą: : A –
Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06); B – Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19); C – Baltakių k.,
Tauragės raj. (2013-07-12); D – Akademija, Kauno raj. (2013-06-21); E – Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-
10); F – Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28); G – Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05); H – Upynos k.,
Šilalės raj. (2013-06-25); I – Neravų k., Druskininkų sav.(2014-07-04), J – Padvarių k., Kretingos raj. (2013-
07-01), K – Šilagalio k., Panevėžio raj. (2013-06-21)
17 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas pelkinių
vingiorykščių stiebų žaliavose buvo nustatytas Padvarių k., Kretingos raj. rinktuose mėginiuose –
43,80±0,709 proc. Taip pat dideliu aktyvumu pasižymėjo Upynos k., Šilalės raj. rinkti pavyzdžiai.
Juose nustatytas 43,49±0,692 proc. antiradikalinis aktyvumas. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas
vaistinio augalo stiebų žaliavose buvo nustatytas Diržių k., Radviliškio raj. rinktuose mėginiuose -
22,30±0,680 proc. Taip pat nedideliu antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo Akademijoje, Kauno raj.
rinkti augalų stiebų pavyzdžiai. Juose antiradikalinis aktyvumas buvo 22,45±0,723 proc.
Norint įvertinti ar antiradikalinį aktyvumą lemia pelkinėse vingiorykštėse esantys flavonoidai,
buvo apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (KK). Lyginat suminį flavonoidų kiekį žiedų žaliavose su
nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas KK yra 0,41; tai rodo silpną koreliaciją. Palyginus suminį
flavonoidų kiekį lapų žaliavose su nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas KK yra 0,25; tai rodo
silpną koreliaciją. Taip pat buvo palygintas ir suminis flavonoidų kiekis stiebų žaliavose su nustatytu
antiradikaliniu aktyvumu. Gautas KK yra 0,54; tai rodo vidutinę koreliaciją.
Taip pat buvo buvo palygintas suminis raugų kiekis žiedų žaliavose su nustatytu
antiradikaliniu aktyvumu. Gautas KK yra 0,09; tai rodo lapai silpną koreliaciją. Lyginant suminį raugų
kiekį lapų žaliavose su nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas KK yra 0,19; tai rodo labai silpną
koreliaciją. Palyginus suminį raugų kiekį stiebų žaliavose su nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas
22.30
36.04
24.34 22.4526.54
32.3328.03
43.49
36.37
43.80
22.53
0.0
10.0
20.0
30.0
40.0
50.0
A B C D E F G H J I K
DP
PH
in
ak
tyvin
imas
stie
bų
žali
avose
,
pro
c.
F. ulmaria rinkimo vieta ir data
48
KK yra 0,09; tai rodo labai silpną koreliaciją. Tad iš gautų rezultatų galima daryti išvadą, kad suminis
flavonoidų ir raugų kiekis, esantis pelkinėse vingiorykštėse, neturi įtakos augalo antiradikaliniam
aktyvumui. Tačiau pelkinėse vingiorykštėse yra ir kitų polifenolinių junginių, tokių kaip fenoliniai
glikozidai, fenolinės rūgštys, kurios greičiausiai ir lėmė antiradikalinį aktyvumą.
Panašų antiradikalinį tyrimą 2009m. atliko ir Oktyabrsky O. ir kiti. Jie taip pat tyrė radikalų
surišimą DPPH metodu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad augalo DPPH inaktyvinimas buvo 69,5±5,7
proc. [53]. Tad galima teigti, kad Lietuvoje augančių pelkinių vingiorykščių žaliavos pasižymi daug
didesniu antiradikaliniu aktyvumu.
Nustatyta, kad F. ulmaria antiradikalinį aktyvumą lemia joje esantys antioksidantai: fenoliniai
junginiai, flavonoidai, askorbo rūgštis, tokoferoliai, kurių gausu augalo lapuose bei žieduose, todėl jų
antiradikalinis aktyvumas žymiai didesnis nei stiebų [51, 52].
3.7 Pievinių vingiorykščių vaistinėse augalinėse žaliavose esančių
flavonoidų, raugų bei antiradikalinio aktyvumo suminis įvertinimas
18 pav. Suminio flavonoidų kiekio pasiskirstymas skirtingose žaliavose
18 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias suminis flavonoidų kiekis buvo
nustatytas pievinių vingiorykščių žiedų žaliavose - 6,23±0,118 proc., mažesnis lapų žaliavose –
2,71±0,129 proc., o mažiausias stiebų žaliavose – 0,49±0,114 proc.
19 pav. Suminio raugų kiekio pasiskirstymas skirtingose žaliavose
6.23
2.71
0.49
0.0
1.0
2.0
3.0
4.0
5.0
6.0
7.0
Žiedai Lapai Stiebai
Su
min
is
flavon
oid
ų k
iek
is,
pro
c.
Vaistinės augalinės žaliavos
21.51
7.31
1.24
0.0
5.0
10.0
15.0
20.0
25.0
Žiedai Lapai Stiebai
Su
min
is r
au
gų
kie
kis
, p
roc.
Vaistinės augalinės žaliavos
49
19 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias suminis raugų kiekis buvo nustatytas
pievinių vingiorykščių žiedų žaliavose - 21,51±0,594 proc., mažesnis lapų žaliavose– 7,31±0,886
proc., o mažiausias stiebų žaliavose – 1,24±0,333 proc.
20 pav. Antiradikalinio aktyvumo įvairavimas skirtingose pievinių vingiorykščių vaistinėse augalinėse
žaliavose
20 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas buvo
nustatytas pievinių vingiorykščių žiedų žaliavose – 83,70±0,241 proc., mažesnis lapų žaliavose –
68,06±0,086 proc., o mažiausias stiebų žaliavose – 18,01±0,068 proc.
Palyginus pievinių vingiorykščių sudėtį su pelkinių vingiorykščių sudėtimi nustatyta, kad
didžiausias suminis flavonoidų kiekis, esantis žiedų žaliavose, nustatytas pievinėse vingiorykštėse –
net 6,23±0,118 proc. Taip pat pievinių vingiorykščių lapų žaliavose nustatytas didesnis suminis
flavonoidų kiekis nei pelkinėse vingiorykštėse – 2,71±0,129 proc. Tačiau didžiausias suminis
flavonoidų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas Upynos k., Šilalės raj. rinktuose pavyzdžiuose – net
0,60±0,020 proc. Suminis raugų kiekis, esantis pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų žaliavose, yra daug
didesnis nei pievinėje vingiorykštėje. Ištyrus antiradikalinį aktyvumą spektrofotometriniu DPPH
metodu nustatyta, kad stipresnėmis antiradikalinėmis savybėmis pasižymėjo F. ulmaria nei F.
vulgaris.
83.70
68.06
18.45
0.0
20.0
40.0
60.0
80.0
100.0
Žiedai Lapai Stiebai
DP
PH
in
ak
tyvin
imas,
pro
c.
Vaistinės augalinės žaliavos
50
IŠVADOS
1. Atlikti pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų ir stiebų suminio flavonoidų kiekio įvairavimo
augalo vegetacijos metu tyrimai. Nustatyta, kad F. ulmaria žiedų žaliavose daugiausia flavonoidų
sukaupiama vaistinio augalo masinio žydėjimo laikotarpiu (4,14±0,25 proc.), lapų žaliavose – vaisių
prinokimo pradžioje (1,96±0,057 proc.), o stiebų žaliavose – masinio žydėjimo metu (0,47±0,015
proc.).
2. Nustatyta, kad didžiausias suminis raugų kiekis žiedų žaliavose nustatytas žydėjimo metu
(26,72±0,335 proc.), lapų žaliavose – vaisių prinokimo pradžioje (16,55±0,67 proc.), stiebų žaliavose –
masinio žydėjimo metu (2,01±0,033 proc.).
3. Tirtas cheminės sudėties įvairavimas skirtingose Lietuvos vietose ir nustatyta, kad suminis
flavonoidų kiekis kito nuo 2,71±0,129 proc. iki 5,71±0,131 proc. žiedų žaliavose, nuo 1,60±0,044
proc. iki 2,35±0,038 proc. lapų žaliavose, nuo 0,37±0,021 proc. iki 0,060±0,020 proc. stiebų žaliavose.
Raugų kiekis žiedų žaliavose kito nuo 14,56±0,565 proc. iki 22,13±0,333 proc., lapų žaliavose nuo
5,14±0,580 proc. iki 16,75±0,322 proc., stiebų žaliavose nuo 1,15±0,054 proc. iki 1,82±0,054 proc.
4. Ištyrus antiradikalinį aktyvumą spektrofotometriniu DPPH metodu nustatyta, kad
stipresnėmis antiradikalinėmis savybėmis pasižymi F. ulmaria žiedų žaliavos nei lapų ar stiebų
mėginiai. Nustatyta, kad žiedų žaliavose antiradikalinis aktyvumas įvairavo nuo 83,80 proc. iki 86,14
proc., lapų - nuo 71,84 proc. iki 84,39 proc., o stiebų - nuo 22,30 proc. iki 43,80 proc.
5. Palyginus pelkinių vingiorykščių ir pievinių vingiorykščių žaliavų ėminius, nustatyta, kad
pievinės vingiorykštės kaupia didesnius flavonoidų kiekius žiedų ir lapų žaliavose nei pelkinės
vingiorykštės.
6. Palyginus suminio flavonoidų, suminio raugų kiekių skaitines reikšmes su antiradikalinio
aktyvumo skaitinėmis reikšmėmis nustatyta, kad suminis flavonoidų ir raugų kiekis, esantis pelkinėse
vingiorykštėse, neturi įtakos augalo antiradikaliniam aktyvumui.
51
LITERATŪRA
1. Yıldırım A. B., Turker A. U. In vitro adventitious shoot regeneration of the medicinal plant
meadowsweet (Filipendula ulmaria (L.) Maxim), In Vitro Cell.Dev.Biol.-Plant (2009) 45:135–144
2. European pharmacopoeia 5.0 01/2005:1868
3. Green J. The Male Herbal, 2nd Edition, 2008 m.
4. [Žiūrėta 2014-07-19]. Prieiga per: <http://annemcintyre.com/filipendula-ulmaria-%E2%80%A2-
meadowsweet/ >
5. Czarapata E. J. Invasive plants of the Upper Midwest : An Illustrated Guide to Their Identification
and Control, USA 2005 m., p. 136
6. Black M. R., Judziewicz E. J. Wildflowers of Wisconsin and the Great Lakes Region : A
Comprehensive Field Guide (2nd Edition), USA 2009 m., p. 166
7. [Žiūrėta 2014-07-19]. Prieiga per: <http://www.luontoportti.com/suomi/en/kukkakasvit/meado
wsweet>
8. [Žūrėta 2014-07-19]. Prieiga per: <http://www.botanical.com/botanical/mgmh/m/meadow28.
html>
9. [Žiūrėta 2014-08-05]. Prieiga per: <http://www.sigmaaldrich.com/life-science/nutrition-
research/learning-center/plant-profiler/filipendula-ulmaria.html>
10. Magnussen L. S., Philipp M., Weidema I. R. Gene flow and mode of pollination in a dry –
grassland species, Filipendula vulgaris (Rosaceae), 2000 Mar;84 ( Pt 3):311-20.
11. [Žiūrėta 2015-01-28]. Prieiga per: <http://www.luontoportti.com/suomi/en/kukkakasvit/dropwort>
12. [ Žiūrėta 2015 – 02-08]. Prieiga per: <http://www.easybloom.com/plantlibrary/plant/
meadowsweet>
13. Butkus V., Lekavičius A., Smaliukas D. Lietuvos naudingieji augalai. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijų leidykla, 1992. p. 214
14. Benedec D., Oniga I., Tamas M., Toiu A., Vlase L. HPLC analysis of salicylic derivates from
natural products, FARMACIA, 2011, Vol.59, 1 p. 106 - 112
15. Aleksandrov V.A., Bespalov V.G., Limarenko A.I., Peresun’ko A.P. Clinico-experimental study of
using plant preparations from the flowers ofFilipendula ulmaria (L.) Maxim for the treatment of
precancerous changes and prevention of uterine cervical cancer. Vopr. Onkol., 39 (1993), pp. 291–295
16. European medicines agency. Assessment report on Filipendula ulmaria (L.) Maxim., herba and
Filipendula ulmaria (L.) Maxim., flos, EMA/HMPC/434892/2010
17. European medicines agency. Community herbal monograph on Filipendula ulmaria (L.) Maxim.,
flos, EMA/HMPC/434894/2010
18. Barnes J, Anderson LA, Phillipson JD. Herbal Medicines. 3rd edition , London 2007, p. 432-424
52
19. Brinkmann H., Gehrmann B., Koch W., Tschisch C. O., Medicinal herbs: a compendium, New
York, London, Oxford. The Haworth Herbal Press, 2000 m.
20. Clifford M. N., Crozier A., Jaganath I. B. Phenols, Polyphenols and Tannins: An Overview, 2006
21. Keller B. R. „Nutrition and Diet Research Progress : Flavonoids : Biosynthesis, Biological Effects
and Dietary Sources, p. 9, 2009 m
22. Beecher R. G., Etherton D. T., Etherton P. M., Gross D. M., Keen L. C., Lefevre M. Bioactive
compounds in nutrition and health – research methodologies for establishing biological funkction: The
Antioxidant and Anti-inflammatory Effects of Flavonoids on Atherosclerosis, Annu. Rev. Nutr. 2004.
24:511–38
23. Kasum M. C., Ross A. J. Dietary flavonoids: Bioavailability, Metabolic Effects, and Safety, Annu.
Rev. Nutr. 2002. 22:19–34
24. Kakde R. B., Sakarkar D. M., Tapas A. R. Flavonoids as Nutraceuticals: A Review, Tropical
Journal of Pharmaceutical Research, September 2008; 7 (3): 1089-1099
25. Deavours B., Dixon R. A., Ferreira D. Marais J. P. J. The stereochemistry of flavonoids, 2006 m.
The sience of flavonoids p. 1-46
26. Villaseñor I. M. Nutraceuticals: Dietary Flavonoids, Science Diliman (January-June 2011) 23:1, p.
9-16
27. Stobiecki M., Kachilicki P. Isolation and identification of flavonoids, 2006 m. The sience of
flavonoids p. 47 - 49
28. Agrawal D. A. Pharmacological activities of flavonoids: a review, International journal of
pharmaceutical sciences and nanotechnology, volume 4, issue 2, 2011 m. p. 1394 - 1398
29. [Žiūrėta 2014-08-05]. Prieiga per: <http://www.fc.up.pt/pessoas/lfguido/Design/Assets/Flavono
ids.pdf>
30. Clinton C. Plant tannins: A novel approach to the treatment of ulcerative colitis, 2009 natural
medicine journal 1(3) p. 1 - 4
31. Ashok K. P., Upadhyaya K. Tannins are Astringent, Journal of Pharmacognosy and
Phytochemistry, Volume 1 Issue 3, p. 45 - 50
32. Kumari M., Jain S. Tannins: An Antinutrient with Positive Effect to Manage Diabetes, Research
Journal of Recent Sciences , Vol. 1(12), 70-73, December (2012)
33. Frutos P.,. Hervás G, Giráldez J. F., Mantecón R. A. Review. Tannins and ruminant nutrition,
Spanish Journal of Agricultural Research (2004) 2 (2), 191-202
34. Ragažinskienė O. Rimkienė S. Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė,
2005. p. 410-411
35. French Pharmacopoeia 2012. Meadowsweet/Spiraea ulmaria for homeopathic preparations.
[Žiūrėta 2014-09-05]. Prieiga per: <http://ansm.sante.fr/var/ansm_site/storage/original/application/d17
53
ac58d8918774744b14ad28a82e1f4.pdf>
36. [Žiūrėta 2015-01-28]. Prieiga per: <http://www.centerchem.com/Products/DownloadFile.aspx?
FileID=6994>
37. Papp1 I., Apa´ ti1 P., Andrasek1 V., Bla´zovics A., Bala´zs1 A., Kursinszki1 L., Kite C. G.,
Houghton J. P., Ke´ry1 A. LC-MS Analysis of Antioxidant Plant Phenoloids, Chromatographia
Supplement Vol. 60, 2004 p. 93 - 100
38. Oreopoulou V., Panayotou G., Samiotaki M., Tsimogiannis D. Characterization of Flavonoid
Subgroups and Hydroxy Substitution by HPLC-MS/MS, Molecules 2007, 12, 593-606
39.. Thesis Ph. D. Analysis of medicinal plant phenoloids by coupled tandem mass spectrometry,
2010 m.
40. Dzhurmanski A., Nikolova M. Evaluation of free radical scavenging capacity of extracts from
cultivated plants, BIOTECHNOL. & BIOTECHNOL. EQ. 23/2009/SE p. 109 - 111
41. Khanbabaee K., Ree van T. Tannins: Classification and Definition, Nat. Prod. Rep., 2001, 18, 641–
649
42. Janulis, V., Puodžiūnienė, G., Malinauskas F. Fitocheminė analizė Kaunas: KMU spaudos ir
leidybos centro leidykla, 2008. 144 p.
43. Žemaitytė R. Pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria L.) augalinės žaliavos cheminės sudėties,
antiradikalinio ir antimikrobinio poveikių įvertinimas, 2014 m.
44. Jakštas V. Lietuvoje augančių gudobelės (crataegus l.) Genties augalų fitocheminės sudėties
įvertinimas, 2005 m.
45. Bajer J. Flavonoidų ir polifenolinių junginių pasiskirstymo tyrimas erškėtinių (Rosaceae juss.)
šeimos augalų: žemuogių (Fragaria vesca L.), aviečių (Rubus idaeus L.) ir gudobelių (Crataegus
monogyna Jacq.) lapuose, 2014 m.
46. Jasinskas A., Steponavičius D., Šarauskis E., Šniauka P., Vaiciukevičius E., Zinkevičius R. 2010.
Žemės ūkio mašinų laboratoriniai darbai. [Žiūrėta 2015-02-23]. Prieiga per:
<http://www.lzuu.lt/nm/lt/30568>
47. Losseva M. A., Mustafin N. R., Novozheeva P. T., Shilova V. I., Souslov I. N., Zhavoronok V. T.
Hepatoprotective Properties of Fractions from Meadowsweet Extract during Experimental Toxic
Hepatitis, Bulletin of Experimental Biology and Medicine, Vol. 146, No. 1, 2008 p. 49 - 51
48. Camasi N., Cirakiri C., Ivanauskas L., Jakštas V., Radušienė J. Phenological changes in the
chemical content of wild and greenhouse-grown Hypericum pruinatum: flavonoids, Turkish Journal of
Agriculture and Forestry (2014) 38: 362-370
49. Baczek K., Cygan M., Kosakowska O., Przybyl L. J., Weglarz Z. Seasonal variation of phenolics
content in above- and underground organs of dropwort (Filipendula vulgaris Moench), Vol. 58 No. 3
2012, p. 24 -32
54
50. Fecka I. Qualitative and Quantitative Determination of Hydrolysable Tannins and Other
Polyphenols in Herbal Products from Meadowsweet and Dog Rose, Phytochemical Analysis 2009; 20:
177–190
51. Barros L., Boas V. M., Cabrita L., Carvalho M. A., Ferreira C.F.R. I. Chemical, biochemical and
electrochemical assays to evaluate phytochemicals and antioxidant activity of wild plants, Food
Chemistry 127 (2011) 1600–1608
52. Heinonen M., Hopia I. A., Kahkonen P. M., Kujala S. T., Pihlaja K., Rauha J - P, Vuorela J. H.
Antioxidant Activity of Plant Extracts Containing Phenolic Compounds J. Agric. Food Chem. 1999,
47, 3954-3962
53. Kukushkina T., Muzyka N., Oktyabrsky O., Samoilova Z., Smirnova G., Vysochina G. Assessment
of anti-oxidant activity of plant extracts using microbial test systems, The Society for Applied
Microbiology, Journal of Applied Microbiology 106 (2009) 1175–1183
54. Anastasaki E., Kanellou G., Pollisiou M., Skotti E., Tarantilis P. A. Total phenolic content,
antioxidant activity and toxity of aqueous extracts from from selected Greek medicinal and aromatic
plants. Industrial Crops and Products 53 (2014) 46– 54
55. Beukelman C. J., Berg A. J. J., Dijk H., Halkes S. B. A., Kroe B. H., Labadie R. P. In Vitro
Immunomodulatory Activity of Filipendula ulmaria, Phytotherapy Research, Vol. 11, 518–520 (1997)
56. [Žiūrėta 2015-03-14]. Prieiga per: <http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/zalieji-puslapiai/augalu-
gentys/vingiorykste>
57. Laudato M, Capasso R. Useful plants for animal therapy. OA Alternative Medicine 2013 Feb
01;1(1):1.
58. [Žiūrėta 2015-03-28]. Prieiga per: <http://www.drugs.com/npp/meadowsweet.html>
59. Jasulevičiūtė L., Keturkienė A., Leonavičienė L. Relation between zinc and magnesium content in
liver of rats with adjuvant arthritis and treatment with the tincture of Filipendula ulmaria, acta medica
Lituanica 2001 m, T. 8, Nr. 4
60. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.gbif.org/species/2987968>
61. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://davesgarden.com/guides/articles/view/2618/#b>
62. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.missouribotanicalgarden.org/PlantFinder/PlantFind
erDetails.aspx?kempercode=x930>
63. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: < https://www.rhs.org.uk/Plants/95088/Filipendula-rubra-
Venusta/Details?returnurl=%2Fplants%2Fsearch-results%3Fform-mode%3Dfalse%26query%3DSpira
ea%26aliaspath%3D%252fplants%252fsearch-results>
64. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.perennials.com/plants/filipendula-rubra-
venusta.html>
65. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.gardening.cornell.edu/homegardening/scened624.
55
html>
66. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <https://www.prairiemoon.com/plants/bare-root/wildflowers-
forbs/filipendula-rubra-queen-of-the-prairie.html>
67. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.naturalheritage.state.pa.us/factsheets/14525.pdf>
68. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.illinoiswildflowers.info/wetland/plants/pr_queen.
htm>
69. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.missouribotanicalgarden.org/PlantFinder/PlantFin
derDetails.aspx?taxonid=245745&isprofile=1&gen=Filipendula>
70. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: < http://davesgarden.com/guides/pf/go/114896/#b>
71. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.backyardgardener.com/plantname/pda_eb11.html>
72. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id=24232
2569>
73. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.barnes-botany.co.uk/filipendula.html>
74.[Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: < http://rojaussodai.lt/index.php/component/k2/item/1368-
gra%C5%BEiosios-mil%C5%BEin%C4%97s-pelkin%C4%97s-vingioryk%C5%A1t%C4%97s>
75. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://www1.dnr.wa.gov/nhp/refdesk/fguide/pdf/fioc.pdf>
76. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?rep=rep1&type
=pdf&doi=10.1.1.214.5915>
77. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://sagebud.com/queen-of-the-forest-filipendula-
occidentalis/>
78. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Filipendula+
kamtschatica>
79. Hosokawa K., Yama M., Kato E., Kawabata J., Nakagomi R., Shibata T. Substrate – like water
soluble lipase inhibitors from Filipendula kamtschatica, Bioorganic & Medicinal Chemistry Letters,
Volume 22, Issue 20, 15 October 2012, p. 6410–6412
80. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://www.famiflora.be/plantengids/plant/filipendula/filipend
ula-kamtschatica>
81. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.backyardgardener.com/plantname/pda_1f22.html>
82. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.backyardgardener.com/plantname/pda_1f22.html>
83. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id
=200010846>
84. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://eol.org/pages/413347/overview>
85. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.barnes-botany.co.uk/filipendula.html>
86. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.crug-farm.co.uk/Content/Plants/Filipendula%28
Rosaceae%29.htm>
56
87. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: < http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Filipendula+
multijuga>
88. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.lilieswatergardens.co.uk/filipendula-multijuga-
large-plug-plants-p-3264.html>
89. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id=
200010849>
90. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.lilieswatergardens.co.uk/filipendula-palmata-p-
2570.html>
91. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Filipendula+
vestita>
92. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id=
200010853>
93. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.flowersofindia.net/catalog/slides/Himalayan%20M
eadowsweet.html>
94. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id=
200010848>
95. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: < http://www.pepinieredesavettes.com/pepiniere/filipendula-
kiraishiensis-bswj1571,1810,asso==1816,theme==0>
96. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://flower.onego.ru/other/filipe_v.html>
97. Shilova I. V., Suslov N. I. Nootropic Effect of Meadowsweet (Filipendula vulgaris) Extracts,
Translated from Byulleten’ Eksperimental’noi Biologii i Meditsiny, Vol. 158, No. 11, pp. 609-613,
2014
98. Dygai A. M., Kaigorodtsev A. V., Polomeeva N. Yu., Shilova I. V., Suslov N. I., Udut V. V.,
Vengerovskii A. I. Anxiolitic activity of biologically active compounds from Filipendula vulgaris,
Translated from Khimiko-Farmatsevticheskii Zhurnal, Vol. 46, No. 8, pp. 27 – 29, August, 2012
99. Kovacevic N., Maksimovic Z., Pavlovic M., Petrovic S., Ristic M. Essential oil of Filipendula
hexapetala, Chemistry of Natural Compounds, Vol. 43, No. 2, 2007
100. Boroja T., Katanić J., Mihailović V., Mladenović M., Solujić S., Stankovi N., Stanković M. S.,
Vrvić M. M. Original article: Dropwort (Filipendula hexapetala Gilib.): potential role as antioxidant
and antimicrobial agent, EXCLI Journal 2015;14:1-20 – ISSN 1611-2156, 2015
101. Smolarz H. D., Dzido T. H., Wozniak A. High – performance liquid chromatographic
determination of flavonoids in Filipendula hexapetala Gilib., Acta Poloniac pharmaceutica – drug
research. Vol. 56 No. 2 p. 169-172, 1999
102. [Žiūrėta 2015-05-09]. Prieiga per: < http://www.sos03.lt/Vaistazoles/Pelkine_vingiorykste>