pastatų mikroklimatas Įvadas - remonto gidas · rsn 156-94 “statybinė klimatologija”...

2011.10.12

1

Pastatų mikroklimatasĮvadas

PratybosLekt. J. Čiuprinskienė

Svarbiausi reglamentuojantys dokumentai

1. ĮSTATYMAI

1. LR Statybos įstatymas

2. LR Energetikos įstatymas

3. LR Šilumos ūkio įstatymas

4. LR Teritorijų planavimo įstatymas

5. LR viešų pirkimų įstatymas

2011.10.12

2

Statybos verslą reglamentuojantys dokumentai

ĮSTATYMAI SEIMAS

VYRIAUSYBINIAINUTARIMAI VYRIAUSYBĖ

STATYBOS ORGANIZACINIAITVARKOMIEJI, TECHNINIAI RESURSŲ

IR INVESTICIJŲ REGLAMENTAISTR 1

/privalomieji/

APLINKOS MINISTERIJA

STATYBOS NORMOS/laikinai galiojančios privalomosios/

Buvusios TSRSSNip, SN, VSN, VNTP

RespublikosRSN

APLINKOS MINISTERIJA ir kitos valstybinę

priežiūrą vykdančios ministerijos

Tvirtina

Tvirtina

Naikina

Statybos verslą reglamentuojantys dokumentai

STANDARTAI

STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI,TAISYKLĖS, NURODYMAI, NORMOS

STR 2, TS, LAND, HN/privalomieji/

RESPUBLIKOSLSTLST/ISOLST/ENLST/IEC

MINISTERIJOS suderinus arba kartu

su APLINKOS MINISTERIJA

REKOMENDACIJOS(R...)

APLINKOS MINISTERIJA

TARPTAUTINIAIISOIECENCENELEC

VALSTYBIŲGOSTDINANSIAOI

STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTAS

•Standartizacijos technikos komitetas•Ministerijos, žinybos•Mokslo ar kūrybinės organizacijos•Įmonės gamintojos

ĮMONIŲ NORMINIAI DOKUMENTAI

Techninės sąlygos, įmonių standartai, įmonių (firmų) statybos taisyklės (ST)

ĮMONĖS (FIRMOS)ST registruoja Aplinkos

ministerija

Regis-

truoja

Tvirtina

įteisina

2011.10.12

3

Svarbiausi standartai ir normatyvai/studijuojant Mikroklimato discipliną/

STR 2.05.01:2005 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”( Žin., 2005., Nr. 100-3733)

STR 2.09.04:2008 ”Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“ (Žin., 2008, Nr. 58–2185)

STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ( )

RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” (Žin.,1994, Nr.24-394) HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo

patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr.45-1485)

HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (Žin., 2009, Nr.159–7219)

STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį “ STR 2.01.03:2009 “Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių

dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės” (Žin., 2009, Nr. 95-4047)

STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ ( Žin., 199–Nr. 84–2507)

Iš Statybos įstatymo būtina žinoti

Esminius statinio reikalavimusStatinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:

1. MECHANINIO ATSPARUMO IR PASTOVUMO2. GAISRINĖS SAUGOS3. HIGIENOS, SVEIKATOS IR APLINKOS APSAUGOS4. SAUGAUS NAUDOJIMO5. APSAUGOS NUO TRIUKŠMO6. ENERGIJOS TAUPYMO IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMO

2011.10.12

4

STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“

VGTU, Pastatų energetikos katedra 7

STATINIAI

PASTATAI

GYVENAMIEJI NEGYVENA-MIEJI

KITOS PASKIRTIES

INŽINERINIAI STATINIAI

SUSISIEKIMO KOMUNIKACI-

JOSINŽINERINIAI

TINKLAI KITI STATINIAI



GYVENAMIEJIgyvenamosios

paskirties

• Vieno buto pastatai (namai)

• Dviejų butų pastatai (namai)

• Trijų ir daugiau butų(daugiabučiai) pastatai (namai)

• Įvairių socialinių grupių asmenims pastatai (namai)

NEGYVENAMIEJInegyvenamosios paskirties pastatai

• Viešbučių• Administracinės• Prekybos• Paslaugų• Maitinimo• Transporto• Garažų• Gamybos ir pramonės• Sandėliavimo• Kultūros• Mokslo• Gydymo• Poilsio• Sporto• Religinės• Specialiosios• Pagalbinio ūkio

KITOSPASKIRTIES

• Fermų• Ūkio• Šiltnamių• Sodų• Kitos paskirties

pastatai

PASTATAI

2011.10.12

5



Susisiekimo komunikacijos

• Keliai• Gatvės• Geležinkelio keliai• Oro uostų, aerodromų

statiniai• Vandens uostų statiniai• Kiti transporto statiniai

Inžineriniai tinklai

• Naftos tinklai• Dujų tinklai• Vandentiekio tinklai• Šilumos tiekimo tinklai• Nuotekų šalinimo tinklai• Elektros tinklai• Elektroninių ryšių

infrastruktūra• Kiti

Kiti statiniainegyvenamosios

• Hidrotechnikos statiniai • Sporto paskirties inžineriniai

statiniai

INŽINERINIAI STATINIAI

ESMINIS STATINIO REIKALAVIMAS. STR 2.01.01(6):2008 „ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS“ ENERGIJOS TAUPYMO IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMO PAGRINDINIAI TECHNINIAI RODIKLIAI

8. Statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitos inžinerinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato naudotojų reikmes.

10. Naudojama energija turi užtikrinti reikiamą statinio vidaus aplinką.

12. Pagrindiniai energijos taupymo techniniai rodikliai (patalpoms šildyti, aušinti ir drėgmei reguliuoti reikalingas energijos kiekis priklauso nuo):

12.1.1. vidaus sąlygų (komforto reikalavimų ir šilumos poreikio, įvertinus vidaus šilumos išsiskyrimus);

12.1.2. išorės aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgnumo, spinduliavimo, vėjo ir kt.); 12.1.3. statinio atitvarų šilumos izoliacinių savybių; 12.1.4. vandens garų pastate susidarymo ir jų sklidimo atitvarose; 12.1.5. atitvarų laidumo orui; 12.1.6. mažiausios ir didžiausios oro apykaitos, esant natūraliam ar mechaniniam vėdinimui; 12.1.7. atitvaros skaidriųjų elementų ploto, jų išdėstymo ir saulės energijos bei spindulių,

susidarančių šešėlių ir numatytų apsaugos nuo saulės priemonių efektyvumo; 12.1.8. atitvarų ir šildymo (aušinimo) inžinerinių sistemų (įrenginių) dinaminių šiluminių

charakteristikų; 12.1.9. šildymo, oro kondicionavimo ar drėkinimo inžinerinių sistemų (įrenginių)

efektyvumo, veikimo būdo ir reguliavimo;

2011.10.12

6

Pastatų mikroklimatas

Pastatų mikroklimatas – pastatų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, atitvarų paviršių temperatūros ir šiluminio spinduliavimo derinys

Šaltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10 ºC. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę parostemperatūrą

Šiltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu plius 10 ºC. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą

Pastato mikroklimatą lemiantys veiksniai

Žmogus (išskiriama šiluma ir k.t.) Atitvaros (paviršiaus temperatūros) Patalpos oro temperatūros Patalpos įrangos temperatūros Oro judėjimo greitis patalpoje Oro drėgnumas Oro sudėtis ir švarumas Triukšmas ir k.t.

2011.10.12

7

Klimatas ir jo įtaka pastatui

Atmosferos būsena - vadinama vietovės klimatu. Pagrindiniai atmosferos reiškiniai, turintys įtaką

pastato ilgalaikiškumui: Saulės spinduliuotė Oro temperatūros svyravimai, Oro drėgnumas, Krituliai, Vėjo ar audros stiprumas, Oro teršalai

Poveikis pastato atitvaroms ir jų medžiagoms Klimato poveikis:

Saulės spinduliuotė (šiluminė ultravioletinė) Temperatūros svyravimai (paros, sezono, metų, atlydžių) Oro drėgnumas (rūkas, rasa) Krituliai (lietus, šlapdriba, sniegas) Vėjas (slėginės apkrovos, abrazyvinis dulkių poveikis, kritulių įgėris,

sienos džiovinimas, sienų vėsinimas) Oro teršalai (chemiškai aktyvūs elementai)

Patalpų oro poveikis (drėgmės kondensavimasis ir t.t) Grunto poveikis (vanduo, agresyvieji cheminiai junginiai, grunto

slėgis) Mechaninis poveikis (įdūžiai, numušimai, apkrovos) Biologiniai veiksniai (mikroorganizmai, gyviai, augalai)


2011.10.12

8

Lietuvos klimato rekordai

Aukščiausia oro temperatūra +37,5 °C 1994-07-30, Zarasai

Žemiausia oro temperatūra -42,9 °C 1956-02-01, Utena

Aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra +9,4 °C1990 m., Nida

Žemiausia metų vidutinė oro temperatūra +3,6 °C1942 m. Šiauliai;

1987 m., Dūkštas

Aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra +22 °C 2002 m. rugpjūtis, Nida

Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra -16,4 °C1987 m. sausis, Dūkštas

Didžiausias vėjo greitis 40 m/s1970 m. spalis, 1999 gruodis, Nida;

1967 ir 1970 m. spalis, Klaipėda;1986 m. birželis Utena

Storiausia sniego danga 94 cm 1931 m. kovas, Laukuva

Didžiausias dirvožemio įšalas 145 cm 1969 m. kovas, Lazdijai

Didžiausias krušos ledėkų skersmuo 120 mm 1995-07-10, Kybartai

Ilgiausia stichinė pūga 78 val. 25 min. 1969-02-11, Panevėžys

Pastato inžinerinių sistemų projektavimui reikiami klimato duomenys: Temperatūros:

vidutinė žiemos ir vasaros periodo; vidutinė mėnesio; šildymo sezono vidutinė, esant skirtingam kartojimuisi ir

skirtingiems šio sezono temperatūros parametrams; Šalčiausios ir šilčiausios paros Šilčiausio ir šalčiausio penkiadienio, esant skirtingam

kartojimuisi. Dienolaipsnių skaičius Šildymo sezono trukmė Santykinė drėgmė Vėjo greitis (vidutinis, didžiausias) Didžiausias kritulių kiekis

2011.10.12

9

Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose Šiluminio komforto aplinka (šiluminis komfortas) – šiluminės

aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.

Pakankama šiluminė aplinka – šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją gali sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius, kai darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampa neviršija fiziologinio prisitaikymo galimybių. Ši šiluminė aplinka nesukelia sveikatos sutrikimų.

Šiluminio komforto aplinkos sąlygos turi būti užtikrintos: projektuojant, steigiant naujas ir naudojant esamas darbo vietas

Pakankamos šiluminės aplinkos sąlygos gali būti nustatytos tais atvejais, kai dėl technologinio proceso reikalavimų, techninių ir ekonominių priežasčių nėra galimybės užtikrinti šiluminio komforto sąlygas.

Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės

Šiluminio komfortoparametrai

Normuojamos vertės

šaltuoju metų laikotarpiu

šiltuoju metų laikotarpiu

1. Oro temperatūra, C 18–22 18–28

2. Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyjenuo grindų, ne daugiau kaip C

3 3

3. Santykinė oro drėgmė, % 35–60 35–65

4. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05–0,15 0,15–0,25

Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų šaltuoju metų laikotarpiu nustatytos oro temperatūros ribinės vertės netaikomos visuomeninėms pastatų patalpoms, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais. Šiose patalpose oro temperatūra turi būti 14–16oC.

2011.10.12

10

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42: 2009 „GYVENAMŲJŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ PATALPŲ MIKROKLIMATAS“

Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu

Patalpos Temperatūrų ribinės vertės, oC

1. Buto pagalbinės

1.1. Koridoriai ir sandėliukai 18–21

1.2. Drabužinės 18–20

1.3. Vonios ir tualetai 20–23

2. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo

2.1. Laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai 14–16

2.2. Bendros virtuvės 18–22

2.3. Tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai 20–23

2.4. Rūsiai ir sandėliai 4–8

2.5. Darbo ir poilsio kambariai 18–22

2.6. Skalbyklos 18–22

2.7. Džiovyklos 20–23

Pastatų problemos

Spot 1 14.9

Spot 2 20.1

Diff. 2 5.2

undichte Fenster*>23.0°C

*<12.8°C

13.0

14.0

15.0

16.0

17.0

18.0

19.0

20.0

21.0

22.0

23.0

2011.10.12

11

STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ Pastatų patalpų plotai: gyvenamasis, naudingasis, bendrasis, pagrindinis ir

pagalbinis. Patalpos plotas - horizontalus grindų plotas, matuojamas nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu

apdailos nėra - nuo neapdailinto) paviršiaus. Patalpų plotai skaičiuojami 0,01 m2 (dviejų ženklų po kablelio) tikslumu. Prie patalpų ploto nepriskaičiuojami plotai: nišų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6

m, ir jose įrengtų spintų; pastogėse įrengtų patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kur aukštis nuo grindų iki lubų (laiptų apačios) mažesnis kaip 1,6 m; krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m; iki 1,5 m pločio angų plotai sienose ir pertvarose.

Gyvenamųjų pastatų skaičiuojami šie patalpų plotai:

Buto - gyvenamasis, pagalbinis, verslo, naudingasis ir bendrasis; Buto gyvenamasis plotas yra visų kambarių ir virtuvės (išskyrus virtuvėlę-nišą) plotų suma. Buto pagalbinis plotas yra visų buto patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius

(pusrūsius) ir garažus, plotų suma. Buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų

(pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Buto bendrasis plotas yra visų buto patalpų plotų suma.


STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ Gyvenamojo pastato - gyvenamasis, naudingasis, bendrasis ir negyvenamosios paskirties patalpų

(jei jų yra) plotai. Gyvenamojo pastato gyvenamasis plotas yra visų jo butų gyvenamųjų plotų suma. Gyvenamojo pastato negyvenamųjų patalpų plotas yra visų butams nepriklausančių

negyvenamųjų patalpų (parduotuvių, kontorų, paslaugų įmonių ir kt.) plotų suma. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai

susietuose priestatuose, plotų suma.

Negyvenamųjų pastatų skaičiuojami šie patalpų plotai:pagrindinis, pagalbinis, bendrasis ir gyvenamųjų patalpų (jei jų yra).

Pagrindinį plotą sudaro visų pagrindinės paskirties patalpų plotų suma. Į pagrindinį plotą taip pat įskaičiuojami: mokymo įstaigų koridoriai, kurie naudojami kaip

rekreacinės patalpos; ligoninių, sanatorijų, poilsio namų, teatrų, kino teatrų, klubų ir kitų panašių pastatų koridoriai, kurie naudojami kaip laukimo ir poilsio patalpos; balkonai pastatų viduje; pastatuose esančių scenų bei estradų pagalbinės patalpos, kino aparatinės; produkcijos sandėliai.

Pagalbinis plotas yra koridorių, prieangių, galerijų, ūkio sandėlių, sanitarinių mazgų, inžinerinių tinklų bei įrangos talpinimo ir kitų pagalbinių patalpų plotų suma.

Bendrasis negyvenamojo pastato plotas yra pagrindinio ir pagalbinio plotų suma.


2011.10.12

12

STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas.“

Pastato energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį;

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas;

PASTATAI KLASIFIKUOJAMI Į 7 KLASES: A, B, C, D, E, F, G. A KLASĖ YRA LAIKOMA AUKŠČIAUSIA IR JI NURODO LABAI ENERGIŠKAI EFEKTYVŲ PASTATĄ


STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas.“ Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

Naujai statomiems pastatams; Kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių

metrų.

Pastatų sertifikavimas privalomas:

Statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą.

Didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.

Sertifikavimas turi būti atliktas:

Prieš pripažįstant pastatą ar jo dalį tinkamais naudoti; Jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo

sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą; Jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo

sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMAS IR/ARBA SERTIFIKAVIMAS ATLIEKAMI PASTATO SUMINIŲ ENERGIJOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO BŪDU.


pastatų mikroklimatas Įvadas - remonto gidas · rsn 156-94 “statybinė klimatologija”...

Documents