paslapties þiûrëjimai - straipsniai · indo dugnas su raidëmis ir skaièiu-kais. taip svetimas...

7 meno dienos | 2013 m. balandþio 12 d. | Nr. 15 (1029) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 15 (1029) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2David Geringas ir muzikinës variacijos

3J.S. Bacho muzikos festivalio akordai

5Nauji spektakliai vaikams

7VII ðiuolaikinës keramikos „Pavasaris“

2013 m. balandþio 12 d., penktadienis

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Kvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûros rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!Skirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 prSkirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –oc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –

leidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrleidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.ankiø skaitytojø dëmesá.

Pildydami VPildydami VPildydami VPildydami VPildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,12,12,12,12,nurnurnurnurnurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

303030303027252725272527252725178.178.178.178.178.

Reikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiøinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykite

FR05FR05FR05FR05FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiems, pr, pr, pr, pr, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.....

E. G.: Atrodo, kad ðiandien me-nà labai lengva ir daryti, ir inter-pretuoti. Kûrinio turinys daþniausiaiyra rasti ankstesni vaizdai, metodas –kartotë. Interpretacijà paranku pra-dëti nuo pirmavaizdþio, kuris savoruoþtu niekada nebûna nulinis at-skaitos taðkas. Ar apropriaciniuskûrinius ið viso ámanoma nagrinëtisemiotiðkai, apsiribojant tuo, kà èiair dabar matome? Ir kà bûtent èiamatome?

A. N.: Matome: fotografijas, video-filmà, veidrodþius, smëlá, lëlæ. Fil-me traiðkomi kiauðiniai (viðtø),veidrodþiai sugauna þiûrovo þvilgs-ná, lëlë kvieèia jà paguldyti (nesëk-mingai), smëlis – já nuvalyti ir atrastifotografijas, fotografijos... Svar-biausia – kas nufotografuota: mo-terø veidai ir vaginos. Bet abu ob-jektus dengia kaþkokio stiklinioindo dugnas su raidëmis ir skaièiu-kais. Taip svetimas nuotraukø al-bumas virsta sekretø medþiaga.Laisvydë mums juos atidengia per-

Paslapties þiûrëjimaiApie Laisvydës Ðalèiûtës parodà „Sekretai“ traukinyje

Klaipëda–Vilnius kalbasi Erika Grigoravièienë ir Agnë Naruðytë

fotografuodama pro stiklà, kurisreprezentuoja jos árankio – foto-aparato – objektyvà. Bet tik tamtikras dalis, tik tuos du objektus.Visas kitas albumo nuotraukø ma-syvas taip ir lieka paslëptas po smë-liu. Pratrindama akeles, menininkëtik dar labiau intriguoja, sukuriageismo objektà – be jos sekretø þai-dimo tas albumas mums neegzistuo-tø. Tarpus uþpildo vaizduotës raiz-ginys. Taigi ðioje parodoje svarbiaunet ne tai, kà matome, o tai, ko ne-matome. Semiotika gal ir ámanoma,nes kaip parodoje susiðûkaujaþvilgsniai, ratilø vyzdþiai, veidai(moterø ir þiûrovø) ir vaginø akys,taip signifikantai susijungia á ganatvirtà opozicijø struktûrà: virðus(veidas, kultûra) ir apaèia (vagina,natûra), matoma ir nematoma, mo-teris ir vyras, geismo objektas ir gei-dþiantis subjektas. Bet apropriacijagriauna simetrijà, bent man – tai,kas nematoma, yra neaprëpiamaidaugiau. Atidarymo metu Laisvydë

minëjo, kad tai buvo vyro albumas.Uþteko vieno þodþio ir mano vaiz-duotë akimirksniu sukûrë persona-þà: manijos apsëstà vieniðiø, kau-piantá albume ne prisiminimus, opaèius kûnus, kaþkuo panaðø á Þa-nà Baptistà Grenujá ið PatrickoSüskindo romano „Kvepalai“ – jisnuþudydavo moteris, kad áamþintøjø kvapà. Laisvydë parodo labai ma-þai, kad pamatytume daug. Semio-tikos tvarka sprogsta, jos nebeliekair nebereikia. To albumo nemaèiauir galbût mano vaizdinys klaidingas.Galbût jame nieko daugiau ir në-ra? Bet tuomet dar ádomiau: jeiLaisvydë, tarkim, perfotografavoviskà, ji vis tiek atvërë tarpus tarpfotografijø kitai realybei. Kartotë –klaidinantis terminas. Nebent pa-stebësime, kad pakartojami femi-nistinës teorijos þingsniai.

E. G.: Meninë kartotë nëra tikmedijø vaizdo laikmenos atnaujini-

N U K E L T A Á 6 P S L .

Andr

ius

Janu

lait

is, „

Post

ai“.

2012

m.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. balandþio 12 d. | Nr. 15 (1029)

M u z i k a

Rita Aleknaitë-Bieliauskienë

Variacijomis vadinosi balandþio6 d. Lietuvos nacionalinëje filhar-monijoje ávykæs Lietuvos kamerinioorkestro koncertas. Solistas ir diri-gentas – David Geringas. Ðá kartà or-kestras nebuvo savo meno vadovuiSergejui Krylovui akompanuojantiskolektyvas. D. Geringas parengë sa-varankiðkà programà, kurios pirmo-joje dalyje skambëjo XIX a. rusøkompozitoriø Antono Arenskio Va-riacijos P. Èaikovskio tema styginiøorkestrui, Nikolajaus Rimskio-Kor-sakovo Variacijos g-moll M. Glin-kos tema obojui ir orkestrui (BorisoTraubo aranþuotë, solistas – Rober-tas Beinaris) ir Piotro ÈaikovskioVariacijos rokoko tema violonèeleiir orkestrui (solistas D. Geringas).Antrojoje dalyje skambëjo XVIII a.

ru padirbëjo jo grojimo stiliø paþás-tantis muzikas. Pastaràjá laikotarpáðá kolektyvà ne kartà teko girdëtiprastai intonuojantá, besislapstantáuþ savo meno vadovo – puikaussmuikininko S. Krylovo – nugaros.Ðá kartà girdëjau sukauptà garsà,graþø tembrà, gerokai lygesná into-navimà, savo braiþà turinèias stygi-niø grupes. Vis dar problemiðka pû-tikø grupë.

Dël ávairiø epochø, þanrø, stiliøkûriniø spalvingà muzikos vaivo-rykðtæ primenantis koncertas iðsisky-rë pasteliniu koloritu. Ausá glostëmuzikos esmæ suvokianèio dirigen-to prikeltos primirðtos partitûros.Iðskyrus P. Èaikovskio variacijas, nëvienas kûrinys nëra tarp ðedevrø, ta-èiau perteikia epochos dvelksmà,kompozitoriø ankstyvuosius kûry-bos ieðkojimus.

Klausiausi jausdama komfortà.Puikiø atlikëjø áraðø ar jø koncertøpasaulio scenose iðpaikintas klausy-tojas net ir nenoromis nervinasi gir-dëdamas beprasmæ pompastikà,nieko nesakantá garsø, triukðmingàgrojimà, matydamas suvaidintus di-rigento rankø mostus. Ðá kartà dþiau-giausi teisingu programà rengusiodirigento muzikos supratimu. Jispats tapo muzikuojanèiøjø dalimi,vedliu, kûrë neámantrià, skirtin-goms epochoms bûdingà kûriniøformà ir „kalbësenos“ manierà. Di-rigento pastangø nesimatë, bet jis da-rë labai daug: atliekant rusø kompo-zitoriø kûrinius, buvo raiðkûs orkestrogrupiø dialogai, nesuskubintos, betiðbaigtos frazës, nesuskaldytos á ma-þus sakinukus, bet graþiai besijun-gianèios á plaèià kantilenà. Malonubuvo iðgirsti nesuveltà harmonijøkaità, kuri tapo nuotaikingø epizo-dø pagrindu. N. Rimskis-Korsako-vas savo kûriniu nepretendavo á ðe-devrus, taèiau solistas manieringaelgsena ir tokiu paèiu muzikavimu,matyt, bandë kûriná kilstelëti á puoð-nesná salonà. Bet ar ne geriau ly-

giuotis á puikø muzikiná skoná turintádirigentà? Tuomet bûtø maþiau at-sitiktinumø ir tekste.

P. Èaikovskio Variacijas rokokotema klausytojas ápratæs girdëti atlie-kamas su simfoniniu orkestru. Tuo-met solistui gal ir prireikia pompasti-kos, intensyvesnio garso, oratoriðkoskalbësenos. Ðá kartà D. Geringas pa-siûlë intymesná, kamerinës muzikosvariantà, artimesná P. Èaikovskio su-manymui (pranc. Variations sur untheme rococo pour la violoncelle avecaccompagnement d’orchestre ou dePiano, op. 33, 1876 m., jos skirtosviolonèelininkui Wilhelmui Fitzen-hagenui). Koncerto programëlëjeradau netikslià sukûrimo datà, pa-vardæ ir be reikiamo paaiðkinimopaliktà klaustukà, skaitanèiajam lei-dþiantá dvejoti kûrinio autoryste. Taipastebëjæs D. Geringas scenoje pa-komentavo, kad taip ano meto atli-këjams buvo suteikta laisvë keistikompozitoriaus partitûrà. Bûta irLietuvoje atvejø, kai dirigento pa-siûlymu dingdavo iðtisi simfoniniokûrinio partitûros epizodai, keista

daliø tvarka ir panaðiai. Galime ver-tinti kaip tinkami: kompozitoriusaukoja kûriná vardan galimybës ið-girsti já scenoje arba dirigentas su-teikia paslaugà pagerinti neiðbaigtàkûriná. Nuoðirdþiai ir profesionaliaikuriantis autorius dël savivaliavimoturëtø átûþti. Taip atsitiko ir P. Èai-kovskiui. Þymus leidëjas PiotrasJurgensonas 1878 m. kovo mënesáP. Èaikovskiui raðë: „Bjaurus tas Fit-zenhagenas! Jis bûtinai nori tavopjesæ violonèelei perdaryti, suvio-lonèelinti, ir sako, kad tu jam viskàleidi. Vieðpatie! Èaikovskis revu etcorrige par Fitzenhagen!“ 1893 m.sausá A. Brandukovui susikrimtæskompozitorius ranka mostelëjo á antstalo gulintá kûrinio originalà: „Ðtai,buvo pas mane tas Fitzenpupenas.Paþiûrëk, kà jis su mano kûriniu pa-darë...(...) A, velniai nematë, tegulgroja...“ Solistas savo nuoþiûra bu-vo sujaukæs variacijø tvarkà, o að-tuntosios visai neliko. Bet FerencasLisztas vis tiek kûriná taip ávertino:„Tai ir vël girdime muzikà!“ Tik1941 m. tuosyk visai jaunas Daniilas

Muzikinës variacijosDavido Geringo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertas

Rita Aleknaitë-Bieliauskienë

Senas Antikos mitas pasakojaapie vienintelæ mûzà, visà kuriamàgërá ákûnijantá Apolonà. Helenizmoepochos þmonës nematë esminiøskirtumø tarp meninës veiklos, þi-nojimo ir amato. Labai svarbu bu-vo suvokti, kad visokia praktinëveikla turi jungti þinias ir gebëjimus,suteikti galimybæ praktiðkai jas pa-naudoti. Ir tik þmogaus kûrybinësveiklos atðakos iðryðkino kitas mû-zas, kurias vedë Apolonas – Mûzøvedlys (Apolon Musaget), tapæs pa-saulio harmonijos ir groþio, menuáprasminto gyvenimo Vieðpaèiu.

Toks jis kadaise áþengë á VytautoLauruðo pasaulá ir nejuèia, bet ilgam

Pragiedrëjimo linkVytauto Lauruðo autoriniai koncertai

paliko mûzø dvelksmà, paþadintàmeilæ menams, atvërë kûrybingumopradus. Aðtuntàjá deðimtmetá per-þengæs V. Lauruðas atsiveria vis nau-jais partitûrø puslapiais. Per pastaruo-sius deðimt metø sukurti kûriniailiudija iðsikristalizavusià savitàraiðkos manierà, stilistikà. Impul-sus jai rastis teikë atsivëræs pasau-lis, naujos muzikinës patirtys, jau-nesniø atlikëjø aspiracijos. Jis –vienintelis tokio amþiaus kompo-zitorius, visuomenei pateikiantisstulbinamà skaièiø naujø kûriniø.Naujø – reiðkia ir naujø idëjø, naujosraiðkos.

Tik nepriklausomybæ atgavusiojeLietuvoje, numetæs administraciniødarbø jungà, V. Lauruðas galëjo atsi-

verti ir áprasminti reflektyvios sàmo-nës proverþius. Bet V. Lauruðas stri-magalviais nepaniro á atsivërusio pa-saulio neþinià. Analitinis protastramdë, vertino, studijavo, ieðkojo sa-vitø minties raiðkos ypatybiø. Tiesiogstebina, su kokiu uþsispyrimu ir kaipkritiðkai V. Lauruðas analizuoja kitøautoriø ir savo partitûras! Modernu-mas atsiveria sintezuojant stilistiniuspotyrius, grupuojant prieðtaras. Nau-jumo kriterijø yra labai ávairiø, betvisada tai savotiðki vertybiø stabi-lumo ekspertai. Skirtingai nei jauniejikolegos, V. Lauruðas nesiekë drastið-kai griauti praeities kanonø, bet sten-gësi suteikti aktyviam naratyvui epo-chos dvasios charakteristikø daþnaineáprastais kalbos segmentais.

Ar V. Lauruðo muzika ðiandienanachronizmas? Taip tegali galvotinesupratingieji, tokiu ðiandien lai-kantys ir Krzysztofà Penderecká, beje,ðiemet ðio kompozitoriaus 80-metisbus iðkilmingai paminëtas Lenkijoje,kituose Europos miestuose, taip patVilniaus festivalio koncertu.

Ðá pavasará V. Lauruðo sumany-tas dviejø koncertø ciklas bent ið da-lies atskleidë jo kûrybingumo vai-sius. Kovo 7 d. pilnutëlëje Raðytojøklubo salëje klausëmës koncerto„Sapfo roþë“. Vakaras buvo skirtaskompozitoriaus ir Eduardo Mieþe-laièio kûrybos sàlyèiui apþvelgti.

Ar verta ðiandien prisiminti 600metø iki Kristaus kûrusià poetæSapfo? Atsakysiu antikinës literatû-

ros þinovo profesoriaus HenrikoZabulio þodþiais: „Verta. Ir verta to-dël, kad þmogaus esmæ sudaro nekompiuteris ir ne internetas, o josielos virpesiai, kurie niekada ne-praranda prasmës, o daugeliu atve-jø iðvis bûna ðventi. Tai poezijai, ku-rià kûrë Sapfo, dabar – du tûkstanèiaiðeði ðimtai metø. Amþiø labai daug,bet jos eilës mums suprantamos, nesþmonija tik susinaikinimo kvailybë-mis yra labai toli paþengusi á prieká.Skaidrieji þmogaus proto perlai irskambiausios jo sielos stygos pertuos ilgus tûkstantmeèius neprara-do savo vertës, nes pats þmogaus to-bulumo matmuo beveik nepakito.“


Ðafranas (vyresniesiems meloma-nams gerai paþástamas violonèelinin-kas) Maskvoje, P. Èaikovskio salëje,su A. Melik-Paðajevo diriguojamu or-kestru pirmà kartà atliko variacijøoriginalà.

D. Geringas grojo raiðkiai, gebë-damas átraukti orkestrà á muzikosvyksmà ir nediriguodamas. Kaip vi-sada, þavëjo graþus garsas, emocinga(bet ne utriruota) kantilena, raiðkusdialogas su orkestru.

J.Ch. Bacho muzikai pakako sti-lingo galantiðkumo, kurá kûrë spal-vinga artikuliacija, formos pojûtis.Ypatingai neafiðuojamas obojaus irviolonèelës dialogas tapo graþiai irnepretenzingai atlikto kûrinio puoð-mena. W.A. Mozarto simfonija ið-siskyrë kaip ankstyvas ðviesos blyks-nis, pastoraliniø nuotaikø atspindys.

Publikos praðymu D. Geringas la-bai nuotaikingai, sakyèiau, intymiai,atskleisdamas savàjà muziko pri-gimtá, pagrojo P. Èaikovskio „Nok-tiurnà“. Kartu reiktø iðskirti raiðkiaiir ypaè stilingai solo grojusá Euge-nijø Urbonà.

muzika: Johanno Christiano Bacho(J. S. Bacho sûnaus) „Sinfonia con-certante“ F-dur (solo grojo R. Bei-naris ir violonèelininkas DainiusPalðauskas) bei Wolfgango Ama-deus Mozarto Simfonija Nr. 29A-dur (KV 201/186a).

Pirmiausia reiktø pasidþiaugti,kad su Lietuvos kameriniu orkest-

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O SDavid Geringas ir Lietuvos kamerinis orkestras

Robertas Beinaris


M u z i k a

V. Lauruðas ir dabar ieðko muzi-kos raiðkos ákvëpimo E. Mieþelai-èio poetiniame pasaulyje. „Þodis netoks elastingas kaip garsas (...). Ne-lengva minkyti lingvistiná molá. Betreikia minkyti tol, kol skambës...“, –raðë E. Mieþelaitis, ákvëpimo ieðko-damas muzikoje. Nuo 1958-øjø pa-gal E. Mieþelaièio tekstus sukurtaiskûriniais chorams, solistams V. Lau-ruðas ieðkojo þodþio ir muzikos vie-novës. Kompozitoriui buvo svarbine tik þodþiø semantika iðreikðtamintis, bet ir garsinës uþraðyto eilë-raðèio sugestijos: ritmas, fonetika,leksika ar sintaksë. Kuriama net irsavita dramaturgija (kantata „Lieps-noja naktis“, 1982 m., atlikta IrenosLauruðienës Europoje, Azijoje,Amerikoje).

Koncerte skambëjo vienas anks-tyvøjø ciklø „Bangos“ (1960 m.) – járaiðkiai yra atlikæs jaunas VirgilijusNoreika – ir vienas paskutiniø cik-lø „Þiemos pasaþai“ (2012 m.), so-

listë – tarptautiniø konkursø laurea-të Ieva Simonavièiûtë. Trapi poetika,romantizuoti peizaþai. Nuotaikingi jieromansuose „Praþydëjo“ ir „Liepsno-ja aguonëlë“, ðiuos dainavo taip pattarptautiniø konkursø laureatë,profesorës Irenos Lauruðienës dai-navimo klasës magistrantë Eglë Kli-maitë (akompanavo pianistë Gied-rë Muralytë-Eriksonë). Visai kitokiàþmogaus vidinio pasaulio raiðkà at-spindëjo Dainiaus Puiðio atlikti ro-mansai „Po granito akmeniu“, „Vie-toj roþës“, „Mona Liza“. Vokalinæmuzikà papildë fragmentas („Balta-sis preliudas ir fuga“) ið ciklo forte-pijonui „Spalvø polifonija“ (nuotai-kingai já skambino AleksandraÞvirblytë). E. Mieþelaièio poezijàskaitë aktorë Graþina Urbonaitë.

Antrasis koncertas ávyko balan-dþio 4 d. Ðv. Kotrynos baþnyèioje.Puiki profesionalë Julija Stupnia-nek drauge su Donato Katkaus di-riguojamu Ðv. Kristoforo kameriniuorkestru atliko paskutiná vokalináciklà „Penki sonetai“ pagal Justino

Marcinkevièiaus tekstus. Èia ryðkikompozitoriaus linija: vengiamailiustruoti tekstà, perteikiamos þmo-gaus emocinës bûsenos.

V. Lauruðas nepaliauja savæs ste-bëti. Kad ir „Discorso concitato“(2003 m.) – dviejø violonèeliø dra-matiðkas, kartais siautulingas, kar-tais ramus pokalbis. „Nurimo ir pra-sidëjo áspûdingos lyrinës akimirkos.Gyvybingà muzikà kûrë puikus in-

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

Gerûta Griniûtë

Baroko muzika, ypaè JohannoSebastiano Bacho kûryba, savoturtinga muzikine kalba ir ja iðsako-momis mintimis tebëra aktuali irXXI a. þmogui. Galbût todël ið kas-met pavasará rengtø J.S. Bacho mu-zikos savaièiø 2007 m. renginys ið-augo á kelis mënesius trunkantádidelio publikos susidomëjimo su-laukiantá festivalá. Senosios muzikosatlikimo tradicijos puoselëtojas an-samblis „Musica humana“ kitàmetminës keturiasdeðimties metø akty-vios muzikinës veiklos sukaktá, o an-samblio meno vadovas ir dirigentas,J.S. Bacho muzikos festivalio inicia-torius ir meno vadovas, Nacionalinëspremijos laureatas profesorius Algir-das Vizgirda sumano vis naujø ba-rokinës ir ðiuolaikinës muzikos pro-gramø, atliekamø ávairiose istorinëseVilniaus senamiesèio erdvëse.

Ðeðiais spalvingais koncertaisðiais metais klausytojus dþiuginæsjau ketvirtasis festivalis, be senosiosmuzikos, kvietë iðgirsti ðiuolaikiniølietuviø kompozitoriø kûrinius, do-vanojo J.S. Bacho prancûziðkøjøsiuitø ir kantatø puoðnumà, dviejøbaroko genijø – J.S. Bacho ir Anto-nio Vivaldi – susitikimà vienoje sce-noje. O per baigiamàjá koncertà ba-landþio 1-àjà, antràjá Ðv. Velykøvakarà, Nacionalinëje filharmonijo-je, be styginiø bei vargonø muzikos,iðgirdome ir daugiausia susidomë-jimo këlusias, Lietuvoje retai atlie-kamas J.S. Bacho „Pasijas pagalMorkø“, vainikavusias visà festiva-lá. Ðios pasijos Lietuvoje pirmà kar-tà skambëjo 1996 m. sausio 13 d.Vilniaus arkikatedroje, jas atliko di-rigento Martyno Staðkaus vadovau-jamas Lietuvos nacionalinio operosir baleto teatro orkestras ir ÈeslovoRadþiûno vadovaujamas choras.

Baigiamàjá koncertà pradëjo ka-merinës sudëties festivalio orkestras„Musica humana“, jis atliko A. Vi-

valdi operos „Olimpiada“ áþanginædalá Sinfonia, RV 725, styginiams irbasso continuo. Kûrinys skambëjopakiliai, kartais leido tiesiog gërë-tis ansamblio profesine meistryste,patobulëjusia senosios muzikos at-likimo technika, garso kultûra, su-gebëjimu lanksèiai prisitaikyti prieskirtingos ansamblio sudëties reika-laujanèiø kûriniø. Tiesa, buvo mo-mentø, kai dël styginiø kilo klausi-mas: ar tai specifinis barokinisskambëjimas, ar tiesiog nelabai tiks-lus intonavimas?

J.S. Bacho Koncerto dviem smui-kams, styginiams ir basso continuod-moll, BWV 1043, solistës IlonaGirdþiûnaitë ir Ramunë Grakaus-kaitë, regis, kvëpavo kartu su an-sambliu. Kruopðtus smuikininkiømuzikavimas leido atsiskleisti net irsudëtingiausiø (grástø fugos kompo-navimo principu) kûrinio vietø gro-þiui. Nors kelias smulkias intonaci-nes dulkeles norëjosi nupûsti nuopuoðnaus koncerto, kûriniui nepri-trûko spindesio. Vienu ið graþiau-siø visø J.S. Bacho koncertø laiko-ma antroji dalis Largo ma non tantoskambëjo ypaè subtiliai: styginiaidarniai pynë keliabalsá audiná, okontraboso pizzicato buvo tarsi or-kestro plauèiai, atliepiantys dirigen-to mostus ir leidæ muzikai kvëpuotivieningai. Publika gausiais plojimaisnetgi paragino dovanoti bisà – buvopakartota I dalis Vivace.

Violonèelës garso sodrumà Jo-hanno Christiano Bacho, jauniau-siojo J.S. Bacho sûnaus, Koncerteviolonèelei c-moll atskleidë solistëIgnë Pikalavièiûtë. Koncertas, pa-raðytas brëkðtant klasicizmo epo-chai, yra trijø kontrastingø daliø, irkiekvienos jø skirtingà charakterá,nepamesdama epochos stilistiniobraiþo bei bendro pulso su ansam-bliu, perteikë jaunoji violonèelinin-kë. Ne tik II – dainingoji – dalis, ku-pina ðviesaus, subtilaus lyrizmo irdainavimui bûdingo frazavimo, bet

ir ryþtinga I bei energingoji III da-lys buvo pagrieþtos iðties meistrið-kai ir grakðèiai.

Filharmonijos vargonai taip patnetylëjo. Balys Vaitkus atliko J.S. Ba-cho Fantazijà vargonams G-dur,BWV 572. Virtuoziðkas kûrinys lei-do pasidþiaugti iðtikimo festivaliodalyvio, tarptautiniø konkursø lau-reato profesionalumu, atlikimo pre-cizika.

Stambiausiu koncerto kûriniu (iratlikëjø gausa, ir prasmës gelme) –J.S. Bacho „Pasijomis pagal Mor-kø“, BWV 247, – visà festivalá iðkil-mingai baigë orkestras „Musica hu-mana“, Valstybinis choras „Vilnius“(meno vadovas ir vyriausiasis diri-gentas profesorius Povilas Gylys) irsolistai Raminta Vaicekauskaitë (sop-ranas), Saulë Ðerytë (mecosopra-nas), Mindaugas Zimkus (tenoras).

Pasija (iðvertus ið lot. k., kentëji-mas, ðirdgëla) – tai ið evangelijosskaitymo Didþiosios savaitës litur-gijoje ilgainiui susiformavæs muzi-kos þanras, juo pasakojama Kristauspasiaukojimo, kanèios vardan þmo-nijos nuodëmiø atpirkimo istorija.Per evangelijos skaitymà pasakoto-jo (evangelisto) ir dalyviø (Jëzaus,Piloto ir kitø) replikas dvasininkaipasidalydavo. Ið tokio skaitymo perreèitavimà iðsiplëtojo reèitatyvinëpsalmodija, vëliau buvo imtos áterp-ti lotyniðkos giesmës, ávestas choras,pritariamieji instrumentai, solistai.Besiformuojanèiam pasijos þanruiátakos turëjo liturginës dramos.

Itin populiarios pasijos buvo ba-roko laikotarpiu Vokietijoje. Vokið-kø pasijø pradininkas buvo JohanasWalteris, o jas iðtobulino HeinrichasSchützas ir Johannas SebastianasBachas. Ið ðio kompozitoriaus su-kurtø, manoma, penkiø pasijø iðli-ko dvi: pagal Ðv. Jonà ir pagal Ðv.Matà. Ðios yra kur kas stambesnësuþ „Pasijas pagal Morkø“, sukurtà1731 m. Pastarosios partitûra neið-liko, taèiau pagal vokieèiø poeto ir

daugelio J. S. Bacho kantatø tekstøautoriaus Picanderio 1732 m. ið-spausdintà libretà bei pagal „Gedu-lo odæ“, ið kurios buvo paimti pen-ki numeriai, atkurtas visas stambuskûrinys. J.S. Bacho „Pasijas pagalMorkø“ sudaro tik penkios arijos.Palyginimui – „Pasijø pagal Matà“struktûra itin sudëtinga, kûriná su-daro net keturiolika arijø. „Pasijaspagal Morkø“ J. S. Bachas, mano-ma, kûrë autoparodijos (savo anks-èiau paraðytos muzikos perkompo-navimo) bûdu.

Valstybinis choras „Vilnius“ ir or-kestras „Musica humana“ pirmàjápasijø chorà „Geh, Jesu, geh zu dei-ner Pein!“ atliko labai ekspresyviaiir vieningai. Choro iðdainuojamuo-se þodþiuose ir visame muzikos po-bûdyje buvo justi jautriai perteikia-ma vidinë gëla, valios stiprybë.Atliekant arijà „Mein Heiland, dichvergess ich nicht“, solistës SaulësÐerytës aksominis mecosopranas iraiðkiai artikuliuotas vokiðkas teks-tas, lydimi orkestro, pieðë ðviesø sle-gianèio ilgesio vaizdiná. Kartais bal-so melodiniai posûkiai turëjoskambëti tvirèiau, taèiau ði nedràsanesutrikdë bendros melodijos tëk-mës. Choralà „Betrübtes Hetz, zeiwohlgemut“ sekusios arijos „Erkommt, er ist vorhanden!“ sudëtin-

gas vietas skaidriu sopranu ir lanks-èia technika „iðtirpdë“ RamintaVaicekauskaitë. Tenoras MindaugasZimkus, atlikæs ir techniðkai, ir emo-ciðkai svarià arijà „Mein Tröster istnicht mehr bei mir“, apipintà leng-vais fleitos ornamentais, pade-monstravo gerai ávaldytà barokoarijø stiliø, kvëpavimà, frazuotæ.Choralai, árëminantys tenoro arijà,ir paskutinis choralas „Bei deinemGrab und Leichenstein“ yra kon-trastingi, tad jø pobûdis padëjo at-skleisti choro balsø darnà, orkestrogirdëjimà, plaèià dinamikos beispalvø amplitudæ. Nuskambëjuspaskutiniams pasijø, o kartu ir visofestivalio akordams, salæ uþliejoplojimai, orkestrui ir chorui tekopakartoti vienà ið choralø.

Vakaro programa buvo tarsi visøfestivalio koncertø baigiamoji kal-ba, sudëta ið apgalvotø, giliø, skir-tingø baroko muzikos kûrybos sa-kiniø. Renginys kasmet kinta, auga,tampa savotiðka pavasariðko atsi-naujinimo tradicija. Ðiais metais jisintrigavo nekasdieniais kûriniais.Dþiugu, kad senovinës muzikos at-likimo puoselëtojas A. Vizgirda kar-tu su bendraminèiais siekia ávairo-vës ir nuolat kvieèia festivalyjedalyvauti jaunus, perspektyvius Lie-tuvos atlikëjus.

Atgimusios pasijosBaigiamieji J.S. Bacho muzikos festivalio akordai

terpretatorius David Geringas“, –muzikiniame laikraðtyje „Neue Mu-sikzeitschrift“ raðë muzikos apþval-gininkas Maxas Nyfeleris. O garsiojileidykla „Schott“ V. Lauruðà áraðëtarp itin vertinamø autoriø.

„Man niekada nebuvo tokio in-tensyvaus kûrybingo laikotarpio.Atrodo, kad kaþkokios nematomosjëgos skatina kurti, diktuoja, kà tu-rëèiau daryti, kokius instrumentus

turëèiau pasirinkti“, – sako kompo-zitorius Vytautas Lauruðas. Per pas-taruosius kelerius metus jis sukûrëdaug ávairiø kûriniø ansambliui,balsui ar orkestrui: „Maldø simfo-nijà“ (taip pat yra leidyklos „Schott“kataloge), „Seven Images“ ðvedøatlikëjø ansambliui, kûriniø violon-èelei, klarnetui, „Simfonijà X“. Ba-landþio 4 d. jà atliko Ðv. Kristofo-ro kamerinis orkestras (dirigentasD. Katkus). Taip pat skambëjo „Pa-vasario sonata“ fleitai ir styginiø or-kestrui (solistas Vytautas Sriubikis)bei dar viena pasaulinë premjera –„Pragiedrëjimas“ styginiø orkestrui(2013 m.). Emocionali, dramatiðkøatspalviø, minties átampos kupina iráprasminta partitûra. Kompaktiðkaiskambantis orkestro styginiø kvin-tetas, dinamiðki epizodai, iðkalbûsunisonai ir pauzës. Vedama mintisieðko ðviesaus pragiedrëjimo tako.Jis klausytojà veda „amþinosios ðvie-sos per þmogaus gyvenimà, kurisgreitai praeina, link“ (Justinas Mar-cinkevièius).

D . M A T V E J E V O N U O T R .

Raðytojø klube po koncerto (ið kairës): Ieva Simonavièiûtë, AleksandraÞvirblytë, Vytautas Lauruðas, Eglë Klimaitë, Giedrë Muralytë-Eriksonë


Monika Jaðinskaitë

Balandþio mënuo. Tarptautinisfestivalis. Studentai. Ðiuolaikinis ðo-kis. Visi þodþiai reiðkia dinamikà,kitimà, naujumà. Leidþia numanytiaugimà ir ðventæ.

Treèioji „Shock Academia“ –Tarptautinis studentø ðiuolaikinioðokio festivalis – vyko Vilniuje ba-landþio 2–6 dienomis. Jei per trispirmuosius vakarus neuþklydote áMenø spaustuvæ ar ðeðtadiená á „Te-atro cechà“ Sluðkø rûmuose, grei-èiausiai ðios ðventës net nepastebë-jote. Vis dëlto ðis festivalis – puikiproga paþvelgti á tai, kà jau turimeir kà galëtume turëti.

Kaip ir 2011 metais vykusi antro-ji „Shock Academia“, ðiømetë pra-sidëjo Airos Naginevièiûtës choreo-grafija „Druska“. Tai buvo vienas ið

Paþink kitàKeturi „Shock Academia“ vakarai

Lietuvos musikos ir teatro akademijos ðokio kursasW W W . G O O D L I F E . L T N U O T R .

trijø kertiniø festivalio darbø. Gry-nojo ðokio spektaklyje pasirodë tospaèios, tik jau Lietuvos muzikos irteatro akademijos (LMTA) ðiuolai-kinio ðokio ketvirto kurso studen-tës. Besikeièianèiø garsø – nuo ra-maus minimalizmo iki intensyvioselektronikos – pripildytoje erdvëjepenkios ðokëjos kûrë paèius ávai-riausius vaizdinius. Grupines kom-pozicijas keitë solo, kartkartëmisásiterpdavo duetai, baltais drabu-þiais vilkinèios atlikëjos tai áþengda-vo á scenà, tai pradingdavo. Nagi-nevièiûtës sukurtas ðokio audinys iðstudenèiø reikalavo gerai iðlavintøkûnø, graþaus atlikimo ir dideliotempo. Iðbandymas jaunosioms ðo-këjoms buvo gana rimtas, þvelgiantá jas kartais norëjosi uþsimerkti irko nors nepastebëti.

Festivalio antrasis vakaras prasi-

dëjo miniatiûromis, bet apie jas tru-putá vëliau. Beveik dvigubai trum-pesnis, bet paveikesnis uþ „Druskà“buvo Latvijos kultûros akademijosstudentø spektaklis „Að papasakosiuapie...“ Jo autorius – prieð penkeriusmetus tà paèià aukðtàjà mokyklà bai-gæs Dimitrijus Gaitjukevièius. Latviøchoreografas pasirinko visiðkai ki-toká kelià – jis studentams patikëjopaprastas uþduotis, kurias atliekant,regis, neámanoma susimauti. Vaikð-èiojimas, bëgimas, ðokinëjimas, ju-dëjimas maþais þingsneliais buvoGaitjukevièiaus choreografijossvarbiausi elementai. Jo kurtas ðo-kis gimë ne Menø spaustuvës Juo-dosios salës scenoje, bet þiûrovovaizduotëje. Pavyzdþiui, vieno ið at-likëjø ðokinëjimà per gulinèius ko-legas, skambant baroko muzikai,publika matë kaip ðoká. O apie lë-

tus Þemës pokyèius kalbanèius ir jølink smulkiais þingsneliais judanèiusðokëjus þiûrovai iðkart suvokë kaipþemynà ir prie jo artëjanèias salas.Spektaklis panëðëjo ne á sunkø ir at-

sakingà veiksmà, o atlikëjui ir þiû-rovui malonø þaidimà. Vëlesni su-dëtingesni judesiai, akrobatikos ele-


T e a t r a s , Ð o k i s

Julija Vilkiðiûtë

Ðá rudená OKT studijoje prista-tæs spektaklá „Nuosprendis – meta-morfozë“ pagal Franzo Kafkos kû-rybà, Paulius Ignatavièius vël turëjogalimybæ gilintis á uþslëptas ðeimosproblemas. Ðá syk Lietuvos naciona-linio dramos teatro Maþojoje salë-je jis pastatë spektaklá „Hamletasmirë. Gravitacijos nëra“ pagal aust-rø dramaturgo Ewaldo Palmetsho-ferio to paties pavadinimo pjesæ.Galbût todël, kad nei pats reþisie-rius, nei jo tëvas ðiame spektaklyjenevaidina, scenoje – daug stipres-në nei „Nuosprendyje...“ vësa.

Ðaltis pasitinka dar þiûrovams be-sirenkant á salæ. Prieð juos labai es-tetiðkos, net kiek pedantiðkos kapi-nës, uþ jø – pilkos ir blizgios itmetalas uþuolaidos (dailininkë Ne-li Ivanèik), pro kurias galëtø iðlystinet ir pati Sniego karalienë. Akto-riai sëdi sustingæ kiekvienas antsavo antkapio, lyg bûtø kapiniøskulptûrëlës, rodosi, kad jiems netnereikia kantrybës laukiant, kol at-eis laikas atgyti. Scenografija itinraiðki. Antkapiai virsta svetainësbaldais, o galinës uþuolaidos ðià sve-tainæ paverèia teatru ar naktiniuklubu – vis dëlto þiûrime ne pro rak-to skylutæ, tai – pasakojimas mums,su ávadiniais þodþiais, kad jau me-tas pradëti.

Pats spektaklio pateikimas labaipanaðus á „Nuosprendþio...“. Dë-mesys kocentruojamas á aktoriø, ku-ris mums sako ne tik istorijà, bet irsavo mintis, kylanèias jam vieno arkito veiksmo metu. Todël svarbiau-sia èia net ne pats veiksmas, o su-prasti kalbandþiojo bûdà, jo mintisir jausmus. Ðeimos susitikimai vëlvyksta prie ilgo stalo, o norint pa-traukti þiûrovo dëmesá, ðviesa nu-kreipiama á tuo metu kalbantájá, li-

Monologø tuðtumos„Hamletas mirë. Gravitacijos nëra“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

kusius, kaip þiûrovus, paliekanttamsoje.

Ðeði aktoriai, atsidûræ ne tik epi-nio teatro, bet ir siurrealistinio teks-to stilistikoje, lieka atsiribojæ nuosavo vaidmenø. Tai gerokai supapa-rastina personaþus, kadangi kuria-mi labai jau aiðkûs, apibrëþti þmo-niø tipai, kuriuos vardijant beveikvisada galima bûtø pridëti prieðdë-lá pseudo- (pseudointelektualas,pseudolaimingoji ir panaðiai). Di-delës bëdos èia nebûtø, tokiu bûduvisai raiðkiai atspindima ðiandieni-nio þmogaus tuðtybë, be to, reika-lauti ið ðiø veikëjø grynojo natûra-lumo ar gilumo prieðtarautø paèiamtekstui, jeigu neturëtø jie vieno ben-dro, nei vienam ið jø netinkanèioprieskonio – ðaiþaus rëkimo.

Ewaldo Palmetshoferio tekstepostmodernistiðkai kartojamos tospaèios frazës, o aktoriai, sakydamijas vienà po kitos, kas kartà naudo-ja tà patá ginklà – balso garsëjimà,todël nuolatos pasiekiama isterinëveikëjo bûsena. Tas ypaè ryðku þiû-rint á Mamà Karo (Rimantë Valiu-kaitë), jau labai ilgai laukianèià sa-vo devyniasdeðimt penkeriø metømotinos mirties, kuri, kyla átarimas,specialiai nemirðta. Per ðio laukimoiðsakymo monologà, kuris itin ko-miðkas tuo, kad, atrodo, niekada ne-sibaigs, kaip ir senutës gyvenimas,pasiekianèià beveik spiegimo bûse-nà. Atmetus rëkimà, visi aktoriai at-rodo gana tiksliai ávaldæ savo pasi-rinktus tipus, kuriems negaili ávairiøkomiðkø, atpaþástamø ir dël to ðab-loniðkø detaliø. Daþnai pasitelkiapamaiviðkà kalbëjimo manieà, ypaèiðryðkinanèià minëtàjá pseudo-.

Porø, tëvø ir vaikø santykiai taippat labai menko diapazono. Jie neauginami, o nedelsiant identifikuo-jami. Net ir brolio Manio (TadasGryn) bei sesers Dani (Elzë Guda-

vièiûtë) kûniðki santykiai grindþia-mi vien tekstu ir tuo, kad jie abu –pasipûtæ melancholikai. Tuo tarpuvis neuþsièiaupianèios Bynës (Vir-ginija Kuklytë – rodos, aktorei galiprilipti plepios, ákyrios ir kvailokosmoters amplua) ir nuolat tylinèioOlio (Tomas Stirna) pora, viena iðtø, kuriai svarbiausia – kà apie juospagalvos kiti. Todël Bynë be persto-jo spinduliuoja perdëtà mandagumàir normalià, ið anksto apskaièiuotàðeimyninæ laimæ, o Olis, akivaizdþiaipraradæs viltá nuo jos pasprukti, iðti-kimai tyli. Visi jie – atsisakæ savø in-dividualybiø, tëra pasirinkæ vienà arkità pozà. Todël, nors ðeði veikëjaiir bendrauja vieni su kitais, vis tiekkiekvienas lieka vienas su savo ðal-èiu ir monologais.

Veikëjø melancholijos, vienatvës,beprotystës, þinoma, nëra ko lygntisu Hamleto, matyt èia ir slypi spek-

taklio bei pjesës pavadinimo paslap-tis... Nuolat kartojama, kad viskasprasidëjo nuo Hamleto (jis èia va-dinamas Hanesu, o pasakotojaigráþta á tà laikà, kai dalyvavo jo lai-dotuvëse), kuris buvo be galo ávai-rialypis, kaip ir jo jausmai bei juosiðreiðkiantys monologai, o jie tëraatskirø jo daleliø atstovai, gebantysatspindëti tik po vienà ið jame glû-dëjusiø emocijø. Jiems nebetenkahamletiðkai klausti „bûti ar nebûti“ –jø jau seniausiai nëra.

Pabaigos ðeimyninis iðsiþudymasnetampa esminiu spektaklio tað-ku. Juk antkapiai ir taburetës nuopat pradþiø èia buvo viena ir taspat. Be to, ði istorija jau buvo ávy-kusi, ji tik kartojama, þinant, kadnëra galimybës kà nors pakeisti.Pagrindinis akcentas – tai likæ gy-vieji, vis dar savimi patenkinti, ikikoktumo padorûs Bynë ir Olis – be-

silaukianti, laiminga ðeima.Galbût reþisierius didþiàjà dalá

savo kûrybinio jautrumo skyrë be-veik tuo paèiu metu statydamas darvienà spektaklá – „Dostojevskis vai-kams“ Vilniaus Maþajame teatre,nes panaðu, kad á ðià medþiagà bu-vo paþiûrëta gana atsainiai. Taèiau,nors jau tà patá vakarà pradëjæsblësti ið atminties, spektaklis turi ne-maþai þavesio. Visø pirma, tai raið-ki, skoninga ir funcionali scenogra-fija. Be to, gera aktoriø komanda(nors ir atrodë, kad vaidmenys ga-lëtø bûti atliekami ne taip plokðèiai)ir galimybë su malonumu klausytisdaug kam neþinomo nihilistinio ab-surdo prisodrinto teksto. Dþiugumatyti jaunuosius kûrëjus ne tikMenø spaustuvëje ar OKT ofise, betir LNDT scenoje kartu su vyresniaisðio teatro aktoriais – Rimante Va-liukaite ir Algirdu Dainavièiumi.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Algirdas Dainavièius (Tëvas), Rimantë Valiukaitë (Motina), Tadas Gryn (Manis),Elzë Gudavièiûtë (Dani)


Ramunë Balevièiûtë

Beldþiu á stalà tris kartus, bet at-rodo, kad teatro vaikams srityje le-dai pajudëjo: viena po kitos „Lëlës“teatre ir Menø spaustuvëje pasiro-dë tikrai dëmesio vertos premjeros,originalia iniciatyva pradþiugino„Lëlës“ teatro aktorës – su Lietu-vos valstybiniu simfoniniu orkest-ru jos surengë teatralizuotà kon-certà „Vëjo laiðkai“. Praëjusásavaitgalá ðià kraitelæ papildë dardu nauji spektakliai vaikams: Vals-tybinis jaunimo teatras pakvietë áEvaldo Jaro reþisuotà „Raganiukæ“pagal Otfriedà Preußlerá, o Vilniausmaþajame teatre antràkart buvo su-vaidintas Pauliaus Ignatavièiaus„Dostojevskis vaikams“. Galbûtpagaliau ir ðioje teatro sferoje pra-sidës normalûs kûrybiniai ir gamy-biniai procesai?

Evaldas Jaras pastaruoju metu,atrodo, visiðkai atsidëjo teatro vai-kams kûrybai. Teko skaityti, kad jisnet svajojàs apie Vilniaus vaikø te-atrà. Tai bûtø puiku, bet, kita ver-tus, toks pasirinkimas stipriai ápa-reigoja. Kad spektakliø vaikamskûrimas netaptø rutina, meninin-kui, ko gero, reikia labiau stengtisnei kuriant suaugusiems. Nes reikiapaèiam sau iðsikelti iððûkius, mokëti„susidominti“. Kol turi namuosemaþametá ákvëpimo ðaltiná, tol taipadaryti lengviau. Paskui tenka visstipriau motyvuotis. „Raganiukëje“að matau ðiek tiek reþisieriaus nuo-vargio ar iðsisëmimo þenklø. Suma-nymas raganø vaidmenis patikëtiaktoriams vyrams – puikus, bet viento spektakliui nepakanka. Tie ryðkûsir triukðmingi epizodai, kai iðradin-gai pasirodo visa Jaunimo teatro vy-

rija, apsimuturiavusi skarmalais,uþsimaukðlinusi kaltûniðkus peru-kus, ðnypðèianti, stenanti ir krize-nanti, atrodo kaip atskiri numeriaiir tik iðryðkina kitø scenø vangu-mà. Kai nesusitelkiama á pagrin-dinæ mintá, negelbsti nei AndriausBialobþeskio raganos Rumpum-pelës temperamentas, nei papras-ta, bet efektinga Mariaus Jacovskioscenografija su stebuklinga spinta,ið kurios pasirodo ir kurioje pra-nyksta personaþai, nei raganaitësburtai.

Tarkime, neseniai Evaldo Jaropastatytame spektaklyje „Mama ka-tinas“ – irgi, beje, iðskirtinai vyrið-kame – taip pat daug kas pastatytaant aktoriø temperamento, sàmojoir charizmos kortos. Taèiau Vilniausmaþojo teatro aktoriai, kad ir nu-trûktgalviðkai improvizuodami, re-gis, në akimirkai nepameta spektak-lio idëjos – kam ir apie kà visa tai.Be to, yra ne tik be galo ðmaikðtûs,ironiðki, bet ir jautrûs. Bûtent min-ties iðgryninimo ir jautrumo, manomanymu, labiausiai ir pristigo jau-nimieèiø „Raganiukei“.

Galvoju, kodël nublanksta svar-biausia „Raganiukës“ þinia – kadreikia vadovautis savo galva ir klau-syti ðirdies, iðdrásti bûti kitokiam,kad jautrumas ir gerumas stipres-nis uþ viso pasaulio raganø burtøknygas. Manyèiau, todël, kad spek-taklyje, be Rasos Marazaitës vaidi-namos Raganiukës ir jos iðtikimodraugo Jurgio Damaðevièiaus var-no Abrakso, nëra në vieno veikëjo,kuris keltø gailestá ir empatijà. Vai-kai, kuriems beðirdis miðko ðeimi-ninkas uþdraudë grybauti arba ku-riø roges nukniaukia zuikiai (?!),senukas (?!), pardavinëjantis popie-

rines gëles, kad jo mama pamaitin-tø ðeimà (?!), – visi tie, kuriems iðjautrios ir geros ðirdies padeda Ra-ganiukë, Jaro spektaklyje parodytikaip tikriausi idiotai. Galbût tokiusvaidinti smagiau aktoriams, taèiauvaikus jie tikrai trikdo – kaip tokieakivaizdþiai uþuojautos neverti pa-darai gali sujaudinti Raganiukæ irpastûmëti jà daryti gerus darbus?

Todël kiek netikëtai Jaunimo te-atro „Raganiukë“ tampa graþiai irsuprantamai suvaidinta istorija apietikrà draugystæ – Raganiukës ir var-no Abrakso. Spektaklio pradþiojeAbraksas moko Raganiukæ skraidy-ti ant ðluotos, o pabaigoje, jø drau-gystei atlaikius nemenkus iðbandy-mus, jau Raganiukë padeda varnuipakilti.

Kuo jau kuo, o jautrumo stokaneapkaltinsi Maþojo teatro „Dosto-jevskio vaikams“ kûrëjø komandos.Bet tai – ne vienintelis spektaklio pri-valumas. Jautrus, gailus, bet ne sen-timentalus darbas akivaizdþiai iðsi-skiria ið lietuviø spektakliø vaikamskonteksto. Iðsiskiria daug kuo – te-ma, intonacija, raiðkos priemonëmis.

„Dostojevskio vaikams“ veiksmasvyksta prie ir ant didelio apskrito sta-lo, ant kurio stovi miniatiûrinio mies-tuko su cerkve maketas, ir uþ permato-mos ðirmos (scenografijos autoriai –Paulius Ignatavièius ir Mantvydas Mie-liauskas). Visa tai þiûrovai stebi ið labaiarti – sëdëdami scenoje. Prasidëjusspektakliui, uþdanga iki pusës nu-leidþiama – tai dar labiau sustipri-na buvimo ðiapus jausmà.

Paulius Ignatavièius parinko ávai-riø Fiodoro Dostojevskio romanøepizodus, kur veikia vaikai, ir sudë-liojo ið jø neámantrià, bet gana nuo-seklià dramaturgijà. Vaikams prirei-

kia laiko susigaudyti, kad atskiruo-se epizoduose veikia nebe tie patysveikëjai (galbût jiems galëtø ðiektiek padëti „pasakotojas“), taèiauvienas epizodas keièia kità sklan-dþiai, pagrástai. Ir aktoriai – AgnëÐataitë, Virginija Kuklytë ir TadasGryn, – lengvai bei meistriðkai, keis-dami tik ðukuosenà ar kostiumo de-talæ, èia pat, þiûrovø akivaizdoje,ásikûnija á vis kitus personaþus.

Viskas ðiame kameriniame spek-taklyje atvirai sàlygiðka ir kartu –jaudinamai tikra. Galima tik stebë-tis, kaip spektaklio kûrëjams pavy-ko taip lengvai ir net þaismingai pa-pasakoti apie neátikëtinai sunkø irliûdnà anø laikø vaikø gyvenimà.Nors nelaimiø, skriaudø ir paþemi-nimø Dostojevskio kûriniuose –nors veþimu veþk, spektaklyje apietai kalbama santûriai ir paprastai.Be to, nusiminimà ir sielvartà èiapat keièia dþiugesys, nuostaba. Ar-timo netektimi, liga ar net mirtimivaikai negàsdinami, specialiai ne-graudinami, jie raginami uþjausti,klausti, kodël tai nutiko. Tam labai

padeda aktoriø atrasta vaidybosmaniera – neinfantili ir neteatralið-ka. Retsykiais trikdo viena – akto-riai yra labai arti þiûrovø. Kodëljiems kartais tiesiog neátraukus jø áveiksmà? Galbût tai dar labiau pa-dëtø priartinti nutolusá XIX am-þiaus pasaulá?

Daugumà spektaklio epizodø ly-di klasikinë muzika. Ji, be abejo-nës, padeda vaikui sukurti nekas-dienës patirties áspûdá, bet turëèiauabejoniø dël paèioje pabaigoje nu-griaudinèio Èaikovskio Pirmojokoncerto. Emociniu ir viso spek-taklio intonacijos poþiûriu jisskamba neadekvaèiai. Apskritaispektaklyje pasigedau finalo – ta-rytum reþisierius bûtø padëjæs tað-kà viduryje sakinio...

Po „Dostojevskio vaikams“ – jauantros ðá sezonà Maþojo teatropremjeros vaikams – perðasi ere-tiðka mintis. Bûtent spektakliaisvaikams ðiam teatrui pavyksta pa-laikyti ir tæsti, kad ir savaip, RimoTumino teatro vizijà. Kita vertus –kodël gi ne?

T e a t r a s

Dvi premjeros vaikams – ir paðëlti, irpamàstytiNauji spektakliai Valstybiniame jaunimo ir Vilniaus maþajame teatruose

mentai áspûdþio nesugadino, – jukjau matëme, kad ðokëjai valdo kû-nà, ir vis dar neþinojome, kad jiekaþko negali.

Ilgiausià kûriná festivalyje parodëlenkai – beveik valandà trukusá þy-maus choreografo Jaceko Ùumiñskiospektaklá „Ið visos ðirdies tave myliu,Magdalena“. Tai – ðio menininkovadovaujamo Lenkijos nacionalinësLudwiko Solskio dramos mokyklosðokio kurso studentø baigiamasisdarbas. Tuðèioje scenoje be kulisømatëme ið vamzdþiø surinktus pasto-lius ir deðimt ðokëjø – penkias mer-ginas ir penkis vaikinus, vilkinèiusryðkiais, tarpusavy nederanèiais dra-buþiais (tik porø kostiumø raðtas arspalvos sutapo). Kostiumø stilius –keistas, lyg bûtø keista ir þmogaustapatybë. „Þmonës bijo savæs ir sa-vo paèiø realybës <...>. Jei tau gë-da dël savo jausmø ir jei bandai juospaslëpti, vadinasi, tu leidi visuome-nës poþiûriui sunaikinti tavo realy-

bæ“, – programëlëje aiðkinamaspektaklio problematika.

Ùumiñskio choreografija apëmëir paprastà fiziná judesá, ir akroba-tikos elementus, bet labiausiai su-sitelkta á ðoká. Visà spektaklá atlikë-jai pulsavo vidine energija. Kartaisklydo ar vëlavo, bet tai neatrodësvarbu, nes buvo siekiama ne dai-laus judesio, o vidinës ekspresijos.Kaip ir latviai, lenkø ðokëjai visàspektaklio laikà buvo scenoje. Jo

pabaigoje atlikëjai pakartojo vienàið pirmøjø kûrinio kompozicijø ir suta paèia jëga. Lenkø studentams pa-vyko pasiekti tikslà – energija neat-slûgo.

Treèiàjà „Shock Academia“ die-nà pristatyta Rûtos Butkus premje-ra „naujosios N pasaka“ – ðokëjosJustinos Miðkauskaitës baigiamasisdarbas. Kiek ilgiau nei pusvalandástudentë scenoje buvo visiðkai vie-na. Iðlaikyti publikos dëmesá jai pa-dëjo ant þydro triko vilkimas tiesjuosmeniu kluostuotas ðvarkelis(keista forma – svarbiausia kostiu-mo savybë), lyg plaukai nuo galvosá vienà palubës taðkà nusidriekusiosgeltonos juostelës, blizgantys bataiir cukrus. Atrodo, kad ðokëjà But-kus panaudojo kaip kûnà, padëjusásuteikti formà þydrajam kostiumuiir atgaivinti geltonàsias juosteles.Sakyèiau, kad didþiausià spektaklioáspûdá kûrë ryðkios spalvos ir keis-tos formos.

Antràjá festivalio vakarà, be stam-besniø kompozicijø, buvo parody-tos ir penkios miniatiûros. Rûtos

Lelytës „Struktûra, arba Kitaspaukðtis“ bei Godos Laurinavièiû-tës „Valsas prie upës“ tapo dar vie-nu iðbandymu Airos Naginevièiûtëskurso studentëms. Antrojoje minia-tiûroje prie jø prisijungë keturi vai-dybos studentai. Abu kûriniai atro-dë ádomesni kaip ðokëjø egzaminai,o ne savarankiðki spektakliai: kar-tojosi kai kurie „Druskos“ judesiai,formos, atlikimo plastika. Panaðu,kad savo mokytojø uþduotis labiau-siai pavyko ávykdyti Sigitai Juraðkai-tei ir Agnietei Lisièkinaitei.

Gana paprastas, bet ádomus ir ið-baigtas buvo Klaipëdos universite-te studijuojanèios Auðros Krasaus-kaitës darbas „Pameèiau tave“.Spektaklio Ego ákûnijo pati choreo-grafë, o pasyvokà Kità – Darius Be-rulis. Skambant ðvelniai Arvo Pärtomuzikai, Krasauskaitë subjektyviaibei poetiðkai kalbëjo apie santykiussu kitu þmogumi – kaip jis atranda,susipaþásta, iðbando, galiausiai pa-mirðta. Sceninæ raiðkà choreografëgrindþia dviejø atlikëjø veiksmais,ir nors Berulio judesio scenoje në-

ra daug, jo buvimas bei partnerystë –svarbûs bei ádomûs.

Tà patá vakarà buvo parodyti irLMTA choreografijà studijuojanèiøJuditos Grabauskienës bei AuksësMikalajûnaitës kûriniai. Tarp maþoformato darbø reikëtø paminëti ne-profesionaliø atlikëjø programoje„Shock off“ parodytas Agnës Ra-manauskaitës „7 minutes“, jos iðsi-skyrë savo dinamika. Atrodo, kadðiai choreografei spektaklis – tai at-likëjø ir publikos kartu gerai pra-leistas laikas.

Visus „Shock Academia“ vakarus,þiûrëdama á pustuðtæ Menø spaus-tuvës Juodàjà salæ, galvojau, kamtoks festivalis galëtø bûti ádomus. Þi-noma, jis reikalingas. Ir vis dëlto, galgalëtø bûti... geresnis? Bent jau toks,kad á renginius norëtø eiti patys stu-dentai. Kad ne tik parodytø ego, betir paþintø kità. Ne tik pasirodytøscenoje, bet paþiûrëtø ir kitø dar-bus, pasidomëtø, kaip gyvena jø bû-simi kolegos ir konkurentai greti-muose miestuose, gretimose ðalyse,pasikalbëtø su jais, gal net paðoktø.


I . G E L Û N O N U O T R .

„Ið visos ðirdies tave myliu,Magdalena“

Agnë Ðataitë, Tadas Gryn, Virginija Kuklytë spektaklyje „Dostojevskisvaikams“


D a i l ë

Neringa Markauskaitë

Ðiais metais minime Vilniaus dai-lës akademijos pedagogo, skulpto-riaus profesoriaus Leono Þuklio90-metá. Ðia proga surengtos dvi jokûrybos parodos. Pirmoji veikiaL. Þuklio gimtinëje, Rokiðkio kraðtomuziejuje, kita atidaryta Vilniuje, Lie-tuvos nacionaliniame muziejuje,Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1).

Leono Þuklio kûryba apima de-koratyvinæ, memorialinæ, portreti-næ skulptûrà, taip pat sakralinësdailës kûrinius. Ðià ávairià kûrëjomeninæ raiðkà liudija meno gerbë-jams gerai þinomos jo skulptûros„Ðeima“ (1982 m., prie Vilniaus san-tuokø rûmø), „Motinystë“ (2000 m.,prie Vilniaus miesto klinikinës ligo-ninës, bendraautoris – GediminasÞuklys), kompozicija „Arka“, su-kurta Rokiðkio miesto 500 metø ju-biliejui paminëti (bendraautoris –G. Þuklys), memorialiniai pamin-klai: kompozitoriui Juozui Nauja-

Skulptûros kaip laiko þenklaiProfesoriaus Leono Þuklio 90-meèiui

liui (1994 m.) Raudondvaryje ir vys-kupui Motiejui Valanèiui (2005 m.)Kaune, Rotuðës aikðtëje.

L. Þuklys gimë 1923 m. kovo 19 d.Deguèiø kaime, Obeliø valsèiuje,Rokiðkio apskrityje, ûkininko ðeimo-je, augo kartu su keturiais broliais.Su vyresniaisiais Vladu Þukliu(1917–2013 m.) ir Albertu Þukliu(1919–1948 m.) já sieja skulptoriausdalia. L. Þuklio kûrybà tyrinëjæsRomualdas Alekna pastebi broliøkûrybos bendrystæ. Dar nestudija-væ dailës, 4-ojo deðimtmeèio pabai-goje jie kûrë tautiniu simboliu bu-vusio paminklo „Laisvë“, taip patávairiø karþygiø, kanklininkø statu-lëles – tokius uþsakymus anuometteikdavo Kauno kooperatyvas„Marginiai“. Pomëgá droþti ið me-dþio sûnûs paveldëjo ið tëvo PranoÞuklio. Þiemomis, ðiek tiek laisves-niu nuo ûkio drabø laiku, jis darkurdavo skulptûrëles, meistrauda-vo. Albertas pirmasis ið Þukliø pra-dëjo mokytis dailës. Profesorius Le-

onas Þuklys yra pasakojæs, kad jovyresnysis brolis nusiuntë Lietuvosprezidentui Antanui Smetonai laið-kà (ir kelis droþinius) praðydamasstipendijos studijoms. Ði jam buvopaskirta, tad ir kitiems broliams at-

sivërë keliai á dailës mokslus.Skulptûros L. Þuklys mokësi Kau-

no taikomosios ir dekoratyvinës dai-lës institute, studijas baigë 1949 me-tais. Antrojo pasaulinio karo metaisstudijavusius dailininkus iðugdë,tvirtà pieðimo pagrindà suteikë bu-vusios Kauno meno mokyklos dës-tytojai ir auklëtiniai. L. Þukliui pie-ðimà dëstë Juozas Zikaras, JonasÐileika, Leonardas Kazokas, JuozasKëdainis, Vytautas Banys. Ið J. Zi-karo pamokø bûsimam skulptoriuiásiminë dëstytojo akcentuota tiks-laus pieðinio svarba. Skulptûros jismokësi ið Vytauto Kaðubos, Vikto-ro Palio, o trejus paskutinius metusðià disciplinà dëstë regimos átakosL. Þuklio kûrybai turëjæs JuozasMikënas.

Pirmuosius sakralinës dailës kû-rinius L. Þuklys sukûrë bûdamaspirmojo kurso studentas, 1943 m.vokieèiø okupacinei valdþiai uþda-rius Kauno taikomosios ir dekora-tyvinës dailës institutà: po medinæ

Kristaus skulptûrà jis iðskobë An-taviliø ir Antazavës baþnyèioms. Iðvëlesniø sakralinës tematikos skulp-tûrø minëtinos Vilniaus evangelikøliuteronø baþnyèiai sukurta Nukry-þiuotojo skulptûra (1995 m.) ir ho-reljefinës kompozicijos: „Paskutinëvakarienë“ (1994 m.), „Prakartëlë“(2001 m.) bei dviejø angelø figûros.

Dëstyti pieðimà L. Þuklys pradë-jo paskutiniais studijø metais tamepaèiame Kauno taikomosios ir deko-ratyvinës dailës institute, taip pat –Kauno vidurinëje dailës mokykloje(dabar Kauno dailës gimnazija). Èiajis perëmë pieðimo pamokas, mirusbroliui Albertui. Kauno institutui su-sijungus su Vilniaus valstybiniu dai-lës institutu ir tapus Lietuvos valsty-biniu dailës institutu (dabar Vilniausdailës akademija), ðio vadovybëssprendimu L. Þuklys 1951 m. paskir-tas dëstytojauti á Vilniø. Jis dëstë pie-ðimà skulptoriams, grafikams, tapy-


mas, paprastas perfotografavimas.Tai techninis formos eksperimentas,sàlygiðkai naujo þiûros modelio,vaizdo matricos iðradimas. Aprop-riacijos fizika ðiuo atveju bent mannëra visiðkai aiðki (stiklainio su van-deniu dugnas fotografuotas ið vi-daus ar ið iðorës?). Kà tai duoda?Vandens pripildyti dvigubi læðiainaudoti stebuklingojo þibinto apa-ratuose, jie paryðkindavo skaidriøprojekcijos vaizdà. Vanduo kaþkaipsustiprina þiûrëjimo geismà, ir ma-tyti ryðkiai – tai nereiðkia matyti aið-kiai. Laisvydës darbuose vanduo irjo nulemta barokiðka ðviesokaitaneleidþia vaizdø nuosekliai studi-juoti, skaityti – jie tarsi vis iðslysta iðakiø ir kartu jas uþlieja. Kaþkas pa-naðaus, kaip þiûrëti á ðviesà pro pil-nà tauræ. Bûtent pro pilnà. Man at-rodo, kad menininkë ypaè nemëgstatuðtumos, jos parodose visuomet konors pilna lig kraðtø. Ðákart mato-me masæ moterø veidø ir vaginø, pa-kartotinai nufotografuotø pro van-dená ir stiklà. Reljefinis ratas indodugne (reikalingas tam, kad indasneslystø, tvirtai stovëtø), gausiaidauginamas, tampa didesnio orna-mento elementu. Taip sugráþtamaprie paprasto dekoratyvumo.

A. N.: Ið tiesø – parodos erdvëgraþiai „iðdekoruota“ barokiðkaisratilais (puikus kuratorës LaimosKreivytës darbas). Bet dar norëèiaupapildyti stiklo reikðmiø kolekcijà.Vaikystës sekretø stiklas ne tik bû-davo tirðta paslapties terpë, bet irsienelë, skirianti mane nuo ten uþ-daryto objekto. Mane uþburdavo ly-tos sutrikimas: matai ðvelnø þiedla-pá, ðiurkðtokà saldainio popierëlá,gleþnà varpuèio lapà, bet pirðtu jauti

tik ðaltà slidø pavirðiø, visas tas me-dþiagas suliejantá á vienà, jas palai-dojantá ir nutolinantá. Kaþkuo pa-naðus paèios fotografijos poveikis –ji irgi visà tikrovës ávairovæ tarsi pri-dengia vaizdo stiklu. Ir, þinoma, pa-laidoja. Apie tai labai átaigiai para-ðë Roland‘as Barthes‘as. Viskas taiparti ir taip tikra, bet kartu netikra irnutolæ, nepasiekiama. Kai Laisvy-dë prislegia fotografijà stiklu, ji nu-tolina dvigubai. Taip padidinamas irlaiko atstumas – laiko, prabëgusionuo tada, kai moterá „palaidojo“Laisvydës pasisavinto albumo kûrë-jas. Bet man svarbiau tai, kad ðitaipámedþiaginamas atstumas – stiklastampa akies obuoliu ir að jau galiuásivaizduoti, kad matau ne fotogra-fijas, o tai, kas atsispindëjo akies tin-klainëje, daug paþvelgimø á moterá.Þiûriu á patá þvilgsná, padaugintà irþvelgiantá á mane nuo visø sienø.

E. G.: Ðalèiûtës sumanymas ið es-mës iðsitenka modernios mizoginið-kos ikonografijos paradigmoje. Pa-sakymo prasmæ galima apversti, betsakymas iðlieka nepajudinamas itstiklainis su vandeniu. Kas iðnyra iðatminties, stebint nuogaliø kûnøvaizdus pro vandená? Nuogalës van-denyje, kuriø netrûksta dailëje. Bib-linës mauduolës Betsabë ir Zuza-na, tapusios plëðraus vyrø þvilgsniotaikiniais. Kokià reikðmæ èia turëjovanduo? Arba niekieno nepasiges-ta skenduolë Ofelija, ðiurpi upelëspuoðmena. Eglë Rakauskaitë tau-kuose. Taip pat – nuotraukos ryðka-lø vonelëse.

A. N.: O taip, fotografija ir van-duo! Kalbëjau apie stiklà, bet min-tyse kaþkaip automatiðkai stiklasvirsta vandeniu – ta pati faktûra,

ypaè kai stiklas nufotografuojamas.Èia prisiminiau vienà nereikðmin-gà nutikimà. Kai sniegas nenutirps-ta pusæ metø, imi já ið kerðto tyrinëti.Taigi stoviniuoju að ant vieno apsnig-to kalniuko ir ið neturëjimo kà veiktispardau sniegà bato galu. Ir atran-du sekretà – paðildþius saulei, anks-tesnis sniegas naktá virto ledu, o pojuo – susirietæs pernykðtis lapas, më-lyna lego kaladëlë ir ðuns kakutis.Sekrete viskas graþu. Ir akto foto-grafijai vanduo reikalingas kaip tiktodël – jis apibendrina, paslepia kû-no nelygumus, kur reikia, pablizgi-na, padailina. O pavyzdþiui, viskàromantiðkai idealizavæ piktorialistaiá moterá visada þvelgdavo pro rûkà,tarsi pro aðaras. Kaþin ar fotografi-ja bûtø apaugusi tokia daugybe pa-slapèiø ir mitø, jei ji bûtø buvusi ið-kart skaitmeninë, tokia akivaizdi,savaime suprantama, „pati tikrovë“,o ne tikrovë, prieð tai iðsimaudþiusibent dviejose vonelëse? Tarsi gimusikaip Venera. Transformuota. Tam-panti. Atrodo, vanduo sulieja gimi-mà su geismu.

E. G.: Siurrealistai, pjaustydamiir deformuodami moteriðkos lyties lë-les ir manekenus, mokëjo geidþiamàdalykà paversti grësmingu. XX a. 7–8 deðimtmeèio menininkës feminis-tës susiþalojo ir apsinuogino, kadmoters kûnà padarytø atstumiantá.Klasikos nuogalë avangardo menetapo siaubà bei ðleikðtulá kelianèiuobjektu ir kartu (o varge!) buvo sa-vojo geismo subjektas. Ðalèiûtës ras-tos supjaustytos pin up graþuolës –atstumiamai graþios. Fetiðistinësdestrukcijos efektas èia lyg ir prie-ðingas nei vyrø kûryboje?

A. N.: Gal todël, kad Ðalèiûtë ne

pjausto, bet þvilgèioja. Kaip vyrið-kis – pro rakto skylutæ, tas „peepingTom“, apie kurá raðë Laura Mulvey.Bet nepasilieka to matymo malonu-mo sau – já iðdidina, iðvieðina. Manvisada atrodë átartinas feministiniodiskurso susirûpinimas tuo, kad mo-terø lyties organai yra nematomi.Þinoma, kad dël to moteris atrodëkaþko esminio stokojanti, nepilna irpatogi kaip geismo objektas. Kaþ-kada tai reikëjo paneigti. Bet ar te-bereikia dabar? Ðalèiûtës parodojemoterø veidø ir lyties organø vaiz-do sugretinimas mane suintrigavokitu poþiûriu. Ið uþ objektyvo stikloá mane þvelgia aiðkiai kito istoriniolaiko veidai – pagal konkretø skonápagamintos kaukës. Ir belaikë viena-akë moters lytis. Matymo sukultûrin-tos kûno dalys ir nesukultûrintos –gryna „gamta-savaime“. Vaikðèioda-ma po parodà jauèiausi taip, lyg kaþ-kas slapta kamera (ar veidrodþiais)gaudytø mano þvilgsná. Nesvarbu,kad nesu vyras – vis tiek á vienà kû-no dalá þvilgsnis legalus, á kità – ne.Tai tiksliai apibrëþia þvilgsnio laikas –tarsi tikëtumeis, kad uþsitæsæs þvilgs-nis á veidus uþmaskuos trumpuèiusþvilgtelëjimus apaèion. Nors Laisvy-dë kalbëjo apie groþá, að negalëjauásijausti á saugià estetinio objektokontempliacijos bûsenà. Patyriau

tramdymà bekûniu þvilgsniu.E. G.: Ið pradþiø moters kûnà pa-

rodo vyras (taip, kaip jam graþu irjaudina), po to jo vaizdus perdirbafeministiniø aspiracijø turinti mo-teris. Galiausiai neþinia, kas kriti-kuoja, o kas pataikauja, kas nepa-doru, o kas nekalta. Veidai átartini,vaginos – netobulos, paþeidþiamos,pernelyg nuogos („Pradþios“ auto-riø jos turbût ðokiruotø). Klastingiþvilgsniai ið po tirðtai daþytø blaks-tienø ir bejëgiðkai þvelgiantys vagi-nø plyðiai. Kai vaizdavimo politikapasidaro nebeaiðki, belieka kontem-pliuoti estetiðkai. Pornografinæ Ba-taille‘o „Akies istorijà“ ámanoma per-skaityti ir estetiðkai, bent jau ið antrokarto. O Ðalèiûtës parodoje galimagroþëtis ðlapimo spalvos ðviesoje pa-nardintais stiklainio ornamentais ar-ba pasitikti Medûzos þvilgsná, besi-skverbiantá pro skaidrius jûrosmedûzø drebuèius ar þmoniø kûnøsekretus.

A. N.: Paroda kaip sonata dviejølyèiø þvilgsniams, bet kai abi lytys –tu. Kreiva susiliejimo (ið meilës?)ekstazë.

Paroda veikia iki balandþio 28 d.

KKKC parodø rûmai

(Didþioji Vandens g. 2, Klaipëda)

Dirba treèiadieniais–sekmadieniais 11–19 val.

Paslapties þiûrëjimaiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Leonas Þuklys. „Motinystë“. 2000 m.Ðalia stovi mecenatas gydytojasRimvydas Sidrys

Ekspozicijos fragmentas


D a i l ë

Lijana Ðatavièiûtë

Kaunieèiai keramikai Þivilë Bar-dzilauskaitë-Bergins ir Juris Bergi-nis savo organizaciná darbà matuo-ja pavasariais. Bûtent kiekvienàpavasará ði pora á bendrà parodà Kau-ne, Keramikos muziejuje, suburiaBaltijos ðaliø keramikus. „Kauno pa-vasariø“ istorija prasidëjo 2007 m. sie-kiu atgaivinti nunykusias specializuo-tas keramikos ekspozicijas. Tuometsurengta Lietuvos keramikos paro-da, po keleriø metø ji iðaugo á tarp-tautiná renginá, á kurá kasmet susiren-ka Baltijos ðaliø (sveèiø teisëmis – irkaimyniniø regionø) keramikai. Ðiaismetais Kaune eksponuojama dau-giau nei 80-ies lietuviø, latviø, estø,lenkø autoriø kûriniø.

Didþiausià dalyviø dalá paprastaisudaro lietuviai ir latviai, kadangiparodos kuratorius J. Berginis ak-centuoja baltø keramikos tradicijàir jos transformacijas ðiuolaikinëjekultûroje. Paroda leidþia ávertintilietuviø menines tendencijas ben-drame Baltijos ðaliø keramikos kon-tekste, kalbëti apie màstymo skir-tumus ir panaðumus.

Ðiømetë paroda paþërë brandþiøatradimø ir paliko bene ryðkiausio„pavasario“ per visà ðiø renginiø isto-rijà áspûdá. Kalbëti apie vyraujanèiasstilistines tendencijas, kaip visada, bû-tø keblu, greièiau galima áþvelgti tamtikrus vienijanèius kûrybos siekius irindividualø jø pateikimà. Bendriausiparodos áspûdþiai bûtø menininkø dë-mesys egzistencinëms ir bendraþmo-giðkoms problemoms.

Þvilgsná traukë visuomeniniu ak-tualumu iðsiskiriantys darbai. Poli-tinæ kasdienybæ smagiai apibendri-no Didþiojoje Britanijoje gyvenantiDaiva Kojelytë-Marrow. Ant pa-tiestos Lietuvos trispalvës ðuoliuo-

Aktyvus pavasarisBaltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda Kaune, Keramikos muziejuje

jantis baltas þirgelis, neðantis nuga-roje átaisytà ið lego sunarstytà Rusi-jos vëliavà, – politiniø realijø atspin-dys („Trojos arklys arba Rytø metodaiLietuvoje“).

Nemaþai socialinës tematikosdarbø tik patvirtino, kad dailininkaineabejingi Lietuvà slegiamoms pro-blemoms. Ekspresyvios stilistikosAndriaus Janulaièio þmonës antpjedestalø („Postai“) átaigiai pertei-kia agresyvià jëgà, kurià patiria do-ri pilieèiai, susidûræ su valdininkijair galios struktûroms atstovaujan-èiais asmenimis. O Lauros Skarinosnuolankiai prie paminklo palinku-siems þvëriaþmogiams jø garbina-mas asmuo blogø jausmø nekelia(„Laimingos mintys“). Ryto Jaki-mavièiaus paminklosaugos alegori-ja iðkalbingai iliustruoja ðio dariniospindesá ir skurdà – neþemiðkai bal-tà uþsisvajojusià karalienæ „pamin-klosaugà“ saugo ðalia tupintis avi-nëlis su iðmaldos indeliu.

Kultûrinio tapatumo paieðkø iretimologiniø kelioniø ákvëpta inte-lektuali parodos kuratoriaus J. Ber-

ginio kompozicija „Karvës burna –Gangos pradþia“ liudija þvilgsná á bal-tø kalbø ðaknis. Latviø kalbos þodþiaisiðraðyta didþiulë porcelianinë karvësgalva, ið kurios nasrø trykðta vanduo,simbolizuoja Gangos iðtakas – Hima-lajuose stûksanèià olà Gomukhi, ku-rios pavadinimas sanskrito kalba ne-abejotinai giminingas latviø govsmutç (latv. „karvës burna“). Ironið-kai menininko misijà miniatiûra„Menas susitinka realybæ“ atskleidëDomilë Ragauskaitë – sukompona-vusi porcelianinæ ir tikrà musæ. Ne-gali abejingai praeiti pro iðkilià IvoFolkmanio skulptûrinæ plastikà,kaip ir pro visiðkà jos prieðingybæ –tarsi ið pasakø atkeliavusius litera-tûrinius Jolantos Maðidlauskienës(„Maþoji“) ir Graþinos Petronytës-Visockienës („Vilkas ir lapë“) per-sonaþus.

Vis dëlto parodoje daugiausia yraasmeninæ patirtá ir egzistencinesproblemas atspindinèiø kûriniø –skirtingos plastikos ir meniniø prie-moniø. Keramikai vis reèiau pasi-telkia áprastus archetipinius rimtá,laiko tëkmæ ir ásisvajojimà ákûnijan-èius simbolius. Iðvydæs KristinosPaulauskaitës daugiaaukðtæ fantas-magoriðkà kompozicijà „Pasiklydæssapnas“, persmelktà trapumo ir pa-þeidþiamumo nuotaikø, ásitikini,kad keramikos galimybës perteiktitranscendentinius potyrius – neiðse-miamos. Paradoksaliais sugretinimaisátampà kuria Sigita Lukoðiûnienë(„Kaukë“), Rasa Balèiûtë („Undinë-lë“), Mindaugas Pridotkas („Ama-las“), Ilona Solianika („Vaikas 4“).

Apie bëgantá laikà linksmai ir sa-viironiðkai kalba Þ. Bardzilauskaitë-Bergins jautria skulptûrine kompo-zicija „Motus rotarum – judëjimasratu“. Dramatiðka átampa dvelkiaKonstancijos Dzimidavièienës „Ta-

lismanas“, tragikomiðkomis nuotaiko-mis – Aldonos Jonuðkaitës-Ðaltenie-nës, Martyno Masiulio kompozicijos.Daiktus kaip asmenybës esaties ir vi-dinës bûsenos liudytojus pasitelkiaAudronë Vaðkevièiûtë, Gvidas Rau-donius, Giedrë Bardzilauskë, Dai-na Vanagaitë-Belþakienë, Remigi-jus Sederavièius, Mare Vichman.

Klausimà „kaip tai padaryta?“kelia nemaþai parodos eksponatø:pradedant Algimanto Patamsio in-du, kurio pavirðius iðraðytas kristali-nës glazûros ornamentais, Rasos Jus-taitës-Gecevièienës nëriniuota lëkðte,subtiliai elegantiðka Rûtos Ðipalytësvazele „Tirpstantis sniegas“, tikro-viðka Rûtos Bartkevièiûtës „rank-darbiø“ dëþute, Kristinos Alðaus-kienës skrynele, baigiant keramikospriemonëmis pasiektais neátikëtinaisrezultatais – rûdþiø efektu (ValdoKurklieèio „Baltijos virusas“), porce-liano perðvieèiamumu (Auðra Kirku-tytë-Kuèinskienë, Ramutë Jurðienë).Keraminës plastikos gyvybingumasjuntamas Sauliaus Jankausko, Mai-ritos Folkmanës, Graþinos Ðvaþie-nës darbuose.

Kiekviename „pavasaryje“ pa-gerbiama gamta, atgimimas, èia vi-

suomet gausu gerà nuotaikà sklei-dþianèiø kûriniø. Ðákart tai – Neru-tës Èiukðienës „Voveraitë“, EglësEinikytës-Narkevièienës „Saulutë“,Valdo Pukevièiaus „Viena laimingaistorija“, Karlio Knopkeno „Ðvarûsnamai“. Èia gausu pavasario þiedø(Dþiuljeta Raudonienë, NormantëNaruðevièienë) ir gëlëmis praþydu-siø daiktø (Irena Ðliuþelienë, EditaJakubonytë), nebanaliø gamtiniøinspiracijø (Danutë Jazgevièiûtë,Milena Pirðtelienë, Marius Ramo-naitis, Zofia Kosiorek) ar ðiaip nuo-taikingø kûriniø (Dalia Ivanauskai-të, Valentinas Petjko). Suaktyvëjusiàgyvûnijà ryðkiausiai atspindi milþi-niðka Rièardo Lukoðevièiaus musëir Agnës Ðemberaitës santykius be-siaiðkinantys kiemo katinai.

Nors „pavasariai“ neturi konkre-èios idëjos, keramikams tai netruk-do pristatyti konceptualius ir iðradin-gus kûrinius. Atitolæ nuo buitiniosmulkmeniðkumo, menininkai de-monstruoja amato iðmanymà ir ti-këjimà savo profesiniu paðaukimu.

Paroda veikia iki balandþio 30 d.

Keramikos muziejus (Rotuðës a. 15, Kaunas)

Dirba antradieniais–sekmadieniais 11–17 val.

tojams, kitø specialybiø studentams,1985–1990 m. vadovavo Pieðimo ka-tedrai. Su profesoriaus pedagogineveikla supaþindina Lietuvos nacio-nalinio muziejaus parodoje ekspo-nuojami buvusiø studentø pieðiniai(jie saugomi Vilniaus dailës akade-mijoje), fotografijos.

L. Þuklio dekoratyvinës skulptû-ros vaizduoja ðeimà ir motinystæ,meilæ ir pasiaukojimà áprasminan-èias idëjas, neatsiejamà motinos irkûdikio ryðá. Skulptorius stengësinenutolti nuo realistinio þmogausvaizdavimo. Nors memorialiniam pa-minklui monumentali ir apibendrin-ta forma yra tarsi kanonas, dekoraty-vinei skulptûrai tai nëra svarbiausia.L. Þuklio kûryboje apibendrinta for-ma iðsiskiria ið marmuro iðkaltaskulptûra „Ðeima“ (1979 m.); pagalðià kompozicijà ið granito buvo su-kurta skulptûra prie Vilniaus san-tuokø rûmø. Vëlesni kûriniai pana-ðia menine raiðka nepasiþymi.

L. Þuklio portretinë kûryba ap-ima jo amþininkø, taip pat iðkiliø is-toriniø asmenybiø – lietuviø raðyto-

jø, dvasininkø, dailininkø ir muzi-kø, gydytojø, mokslininkø portretus.Skulptoriui svarbiausia perteiktiportretuojamo asmens charakterin-giausius bruoþus, tai pat vidines bû-senas. Lietuvos nacionaliniame mu-


ziejuje veikianèioje parodoje ekspo-nuojama pirmoji skulptoriaus ið me-dþio sukurta realistinë skulptûrinëkompozicija „Tekintojas SergëjusTarnauskas“ (1954 m.), du ið natû-ros kurti Vinco Mykolaièio-Putino

Domilë Ragauskaitë, „Menas susitinka realybæ“. 2013 m. J . B E R G I N I O N U O T R A U K O S

Rytas Jakimavièius,„Paminklosauga“. 2012 m.

portretai (1957, 1958 m.). Paminëti-ni ir kiti ankstesniu kûrybos laiko-tarpiu sukurti portretai: chirurgoprofesoriaus Augustino Pronckaus(1962 m.), dailininkës Irenos Treèio-kaitës-Þebenkienës (1963 m.),kompozitoriaus Konrado Kavecko(1967 m.). Parodoje eksponuojamiir portretiniai horeljefai bei barel-jefai. Ðiose kompozicijose daþnaiyra pateikiama uþuomina á tam tik-rà motyvà, kuris gali bûti siejamas suportretuojamojo profesija, kûryba arvisuomenine veikla.

Meniniais sprendimais iðsiskiriageologo ir etnologo profesoriaus Ig-no Domeikos portretas (1972 m.),taip pat dailininkø profesoriaus Jus-tino Vienoþinskio (1972 m.) ir pro-fesoriaus Antano Gudaièio (1983 m.),raðytojo kunigo Juozo Tumo-Vaiþgan-to (1989 m.), poetø Eduardo Mieþe-laièio (1988 m.) ir Justino Marcinke-vièiaus (1997 m.), kalbininko ZigmoZinkevièiaus (2002 m.), akiø gydy-tojo profesoriaus Vytauto Jaðinsko(2000 m.), taip pat gydytojo ir me-cenato Rimvydo Sidrio (1993 m.)bei gydytojos Giedrës Ðalèiûtës-Sidrienës (1999 m.), dirigentø Juo-zo Domarko (2011 m.), Sauliaus Son-

deckio (2012 m.) ir kitos kompozi-cijos.

Reikia paminëti ir paèius naujau-sius Lietuvos nacionaliniame mu-ziejuje eksponuojamus skulptoriausdarbus – jo anûkø Ugnës LieposÞuklytës ir Kristupo Suslavièiausportretus, sukurtus 2012 metais.Rokiðkio muziejuje veikianèioje pa-rodoje rodomi ðio kraðto garbës pi-lieèiø portretai: Vilniaus vyskupoJuozo Tunaièio (2008 m.), kardio-logo profesoriaus Vytauto Jono Sir-vydþio (2007 m.), Irenos Jasiûnai-tës (2010 m.) ir paties skulptoriausportretinë kompozicija („Autopor-tretas“, 2002 m.).

Leono Þuklio kûrybà pristatan-èiose parodose eksponuojamosskulptûros apima daugiau nei ðeðisjo kûrybos deðimtmeèius ir suteikiameno gerbëjams galimybæ pamatytidarbus, saugomus Lietuvos ir uþsie-nio muziejuose, taip pat privaèiosekolekcijose, o skulptûriniai portre-tai – bemaþ viena ið didþiausiø áþy-miø asmenybiø atvaizdø galerijø – yrakultûros ir istorijos þenklai, kuriebus reikðmingi ir mûsø ainiams.

Abi parodos veikia iki balandþio 21 d.

M.

BA

RA

NA

US

KO

NU

OTR

.

Leonas Þuklys dirbtuvëje, prie skulptûros „Motina“. 1973 m.


I n m e m o r i a m

Anonsai

Artëja Vilniaus festivalisVienas solidþiausiø mûsø ðalies

muzikos renginiø – Vilniaus festi-valis ðiemet organizuojamas jauseptynioliktà kartà ir skiriamas Lie-tuvos pirmininkavimui Europos Sà-jungos Tarybai. Festivalis vyksbirþelio 3–20 dienomis.

Ðio Lietuvos nacionalinës filhar-monijos ir VðÁ „Vilniaus festivaliai“rengiamo muzikos forumo progra-moje numatyti aðtuoni koncertai, otiksliau – septyni plius vienas, mat áfestivalio programà átrauktas ir VðÁ„Vilniaus festivaliai“ rengiamasBobby McFerrino su grupe koncer-tas, skirtas „Vilniaus festivaliø“ástaigos 10-meèiui!

Festivalá birþelio 3 d. atvers pa-saulio scenø numylëtinës VioletosUrmanos ir Modesto Pitrëno diri-guojamo Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro koncertas Na-cionaliniame operos ir baleto teat-re. Èia skambësianti M.K. Èiurlio-nio Simfoninë poema „Miðke“ beiR. Wagnerio ir R. Strausso kûriniøprograma ðiemet nuvilnis proginiaisLietuvos pirmininkavimo EuroposSàjungos tarybai koncertais per Eu-ropà, o Vilniuje tapsime pirmaisiaisðios programos klausytojais.

Birþelio 5 d. festivalyje sulauksi-

me balsingø ir charizmatiðkø sveèiø,kuriø dainavimas pakeri visus – nuokaraliø iki baikeriø. Nacionalinësfilharmonijos scenoje koncertuosDidþiosios Britanijos pasididþiavi-mas – vyrø vokalinis sekstetas „TheKing’s Singers“. Programoje „Vaka-ras su „The King’s Singers“ skambësA. Willaerto, O. di Lasso, C. Debus-sy, C. Kreeko, P. Pattersono, kûriniaiir ávairios kompozicijos ið sekstetorepertuare sukaupto aukso fondo.

Festivalyje sulauksime retai Lie-tuvos muzikos padangëje pasiro-danèio pianisto, improvizatoriaus,kompozitoriaus Andriaus Þlabio. Ðá-kart jis sugráþta kaip màslus J.S. Ba-cho muzikos interpretatorius. Birþe-lio 7 d. Nacionalinës filharmonijosscenoje A. Þlabys ir smuiko sielà ge-bantis prakalbinti smuikininkas Ser-gejus Krylovas bei jo vadovaujamasLietuvos kamerinis orkestras publi-kà nardins á Bacho muzikos pasaulá.Programoje „J.S. Bacho muzikos gro-þis ir gelmë“ skambës ðio kompozi-toriaus klavyriniai bei smuiko kon-certai.

Viena ið festivalio tradiciniø rub-rikø – reèitalis. Ðiemet ði iðskirtinëpozicija patikëta pasaulyje garsëjan-èiai smuikininkei, tarptautiniø kon-kursø laureatei Daliai Kuznecovai-tei. Ji koncertuos su pianistu PetruGeniuðu ir galimas dalykas, kad bir-þelio 10 d. Filharmonijoje tapsimeðio naujo dueto kûrybinio kelio pra-dþios liudininkais. Sonatø smuikuiir fortepijonui programà papuoð,pasak P. Geniuðo, nuostabus ir re-tai atliekamas Vlado Jakubëno kû-rinys „Melodija – legenda“.

Birþelio 13 d. á Vilniaus festiva-lio programà ásilies VðÁ „Vilniausfestivaliai“ rengiamas vokalistoBobby McFerrino ir instrumentinësgrupës koncertas „Siemens“ areno-je. VðÁ „Vilniaus festivaliai“ pastaruo-sius keletà metø rengia iðskirtiniusáþymiø pasaulio atlikëjø koncertus surubrika „Metø koncertai“. Ðiemetkompanijai sukanka 10 metø, tadðiuo koncertu tarsi atveriama rub-rika „Deðimtmeèio koncertai“.

Turbût vargu ar atsirastø þmogus,neþinantis Bobby McFerrino – netjeigu kas nors nëra girdëjæs jo at-liekamos dþiazo muzikos ar klasi-kos „perlø“, dainininko hità „Don’tWorry, Be Happy“ neabejotinaibent kartà gyvenime yra girdëjæ ardainavæ visi. Fenomenalus, magið-kas, unikalus – tokiais ir panaðiais

epitetais viso pasaulio muzikos më-gëjai ávardija legendiná muzikantàBobby McFerrinà. Dainininkà, pia-nistà, dirigentà ir kompozitoriø visiþino pirmiausia dël jo unikaliø vo-kaliniø savybiø. Jis geba neátikëtinaivaldyti vokalà ir juo uþburti didþiau-sias auditorijas, o jam dainuojant ga-lima girdëti ávairiausius instrumen-tus – nuo kontraboso iki saksofono,trimito, fleitos ar styginiø – visus juosMcFerrinas savo balsu atlieka tobu-lai. Prieð keletà metø Lietuvoje Bob-by McFerrinas surengë soliná koncer-tà, kuriame prieðais daugiatûkstantinæpublikà jis dainavo vienui vienas. Ta-èiau ðiemet birþelio 13 dienà Vilniu-je Bobby McFerrinas koncertuos suvisa savo grupe, tad Lietuvos ir iðkitø ðaliø atvykstantys klausytojaigalës patirti visà ðio legendinio mu-zikanto ávairiapusiðkumà bei iðvys-ti áspûdingà, nepamirðtamà ðou.

Festivalis nuo pat gyvavimo pra-dþios laikosi tradicijos minëti Lie-tuvai itin prasmingà Gedulo ir Vil-ties dienà – birþelio 14-àjà. Ðiemetðià dienà Nacionaliniame operos irbaleto teatre skambës iðkiliausionûdienos lenkø kompozitoriausKrzysztofo Pendereckio „Lenkiðka-sis requiem“. Kûriná atliks tarptau-tinë solistø ir kolektyvø komanda:sopranas Nomeda Kazlaus, meco-sopranas Agnieszka Rehlis, tenoras

Edas Lyonas, bosas Liudas Mika-lauskas, Kauno valstybinis choras irVroclavo simfoninis orkestras beidirigentas Jacekas Kaspszykas.

Á festivalá ðiemet sugráþta ne kar-tà jame vieðëjæs ir savo pasirody-mais publikà kerëjæs alto virtuozasJurijus Baðmetas. Birþelio 16 d. Fil-harmonijos scenoje 60-ojo jubilie-jaus progà ðá þymiausià pasaulio al-tininkà sveikins ir klasikos viraþaisklausytojus malonins jo ákurtas ka-merinis ansamblis „Maskvos solistai“ir Liublijanos festivalio prezidentas,garsus Slovënijos klarnetininkas Dar-ko Brlekas. Skambës W. A. Mozar-to, C. M. von Weberio, N. Paganiniir P. Èaikovskio kûriniø programa.

Festivalio finalinis akordas busvasariðkai dþiazinis. Pirmà kartàLietuvoje vieðës vienas geriausiøðiandienos dþiazo pianistø Miche-lis Camilo. Ið Dominikos Respubli-kos kilæs muzikas, savo kûrybojejungiantis klasikiná, dþiazo ir Loty-nø Amerikos muzikos stilius, yrakoncertavæs su tokiomis dþiazo le-gendomis, kaip Wyntonas Marsalis,Herbie Hancockas, Arturo Sando-valis, Béla Fleckas ir daugeliu kitø.Birþelio 20 d. Nacionalinëje filhar-monijoje iðgirsime ðio atlikëjo su-burtà dþiazo ansamblá „Michel Ca-milo Trio“ ið JAV.

LNF. INF.

D Þ . B A R Y S A I T Ë S N U O T R .

Liudvikas Jakimavièius

Su gyvu Marcelijum paskutiná sy-ká pasisveikinau ir atsisveikinau ko-vo 21 dienà Raðytojø sàjungoj, èiajis su savo penkiasdeðimtmeèiø mo-kiniø bûreliu dalyvavo Sarbievijauskiemo raðytojø renginëlyje, kur pri-statyta nauja poezijos antologija„Mylëjau“. Tuomet vieðai atsipra-ðiau poeto, kad sudarinëdamas an-tologijà pamirðau ádëti jo eiliø, nesjis pats tikriausias mûsø kartos po-etas. Marcelijus kaip visados sma-giai pokðtavo, skaitë kartu su savomokiniais eilëraðèius apie nelaimin-gas meiles. Ir ðe tau, kaip perkûnasið giedro dangaus. Nebër Kukuèio.

Sunku atgauti þadà ir sklandþiaidëlioti mintis, kai per maþa distan-cija, per arti Marcelijus ir per sa-vas. Reikëtø kaþkaip apeiti ið kitospusës, ið tolo. Pamenu, gal tai buvo1977 metais, o gal ir ne tais. Sausa-kimða universiteto Aktø salë Èiur-lionio gatvëje, minia netilpusiø stu-dentø uþ durø, ant laiptø. VykstaVytauto Kernagio ir MarcelijausMartinaièio benefisas Kukuèio te-ma. Vienas pagroja ir padainuoja,kitas paskaito. Tvyro fantastiðka re-zistencinë nuotaika, nes studentijapuikiai supranta Ezopo kalbà, tary-tum saulëgràþas gliaudo uþuominastarp eiluèiø, pauzes, nutylëjimus,poetinius apvertimus. Ðiais laikaistoks renginys neámanomas. Na bû-na, kad á poezijos vakarà susirenkakoks ðimtas pensininkø, kuklus bû-relis studenèiø filologiø, vienas ki-tas raðytojukas, ir gana. Kiti laikai,bet Marcelijus, regis, dël pasikeitu-sios poeto vietos visuomenëje emo-

NaðlaièiaiAtsisveikinus su Marcelijum Martinaièiu

cijø ir skaudëjimo stengësi nerody-ti. Jis savo laikysenai, poetinei beivisuomeninei raiðkai buvo susikûræslabai autentiðkà, ironiðkà, groteskið-kà, su gera doze absurdo treèiojobrolio niðà. Tà iðmintingà vaidmenájis susikonstravo ið pasakojamosiostautosakos, iki galo buvo á já ásijau-tæs ir nuoseklus, nes tas vaidmuojam pritiko prie veido, nebuvo kau-kë, apsimetinëjimas ar imitacija.

Gal 1986 metais, o gal ir anksèiau(tiksliai nebeprisimenu), Vilniausmiesto klerkai sumanë nugriauti tàgraþø trapeciná namà Tilto g. 6 irásirengti automobiliø stovëjimoaikðtelæ, mat labai patogi jiems at-rodë vieta. Griauti atvaþiavo ekska-vatorius, bet negalëjo pradëti, nespo ekskavatoriaus kauðu atsistojopoetas Marcelijus Martinaitis. Val-dþiukë sukluso, suþiuro, suskliaudëraukus – „kas èia bus“, ëmë skam-binti instrukcijø á Vilniaus vykdomà-já komitetà, o èia sëdëjusieji, supra-tæ, kad po kauðu stovi Kukutis,neiðdráso griauti ir ekskavatoriø at-ðaukë. Tuomet valdþia raðytojo þo-dþio ir veiksmo bijojo, o ið tokiøreikðmingø smulkmenø ëmë rastisdaugiau dràsos, pasitikëjimo, kadne viskas beviltiðka, o galø gale ið-sisiûbavo Sàjûdis.

Laiminga buvo diena, kai atëjauá Filologijos fakultetà ir patekau tie-siai á Marcelijaus vadovaujamà lite-ratø bûrelá, èia tvyrojo visai netradi-cinës pedagogikos dvasia. Mokytojastarytum nieko nemokë, nesibardavo,neaiðkino, kaip reikia raðyti, o tikkartodavo, kad netaptume spausdi-nimo maðinëlëmis, kad ásiþiûrëtumeá detales, smulkmenas, veidus. Drau-

dë kalbëti „abstraktais“, uþdraudëeilëraðèiuose vartoti asmeniniøávardþiø vietininkus: „tavyje“, „ma-nyje“, „mumyse“. Reikalavo kalbë-ti savo þodþiais ir saugojo, kad ne-pakliûtume á kokio nors dideliopoeto intonaciná laukà. O jau sma-giausia buvo, kai Marcelijus ëmësitokios gyvosios edukacijos ir pradë-jo mus paþindinti su geriausiais Lie-tuvos poetais. Mes nusipirkdavomevienà kità butelá raudonojo vyno ireidavome su Marcelijum á sveèiuspas Judità Vaièiûnaitæ, Sigità Gedà,keliaudavome á Druskininkus pasVytautà Bloþæ ir Kornelijø Platelá,skaitydavome iki iðnaktø eilërað-èius, aptarinëdavom ir laukdavomnuomonës, kà pasakys apie mûsø ei-liavimus gyvieji klasikai S. Geda arV. Bloþë.

Po mûsø, „Sietyno“ kartos, Mar-celijus literatø kalvëje iðugdë darvienà – „Svetimø“ – poetø genera-cijà: tiek vieni, tiek kiti jautëmës ga-na saugus literatûrinis pomiðkis, kolstovëjo miðkas ir jame buvo dideliømedþiø. Per pastaruosius deðimtámetø, pasitraukus iðtisai raðytojøkartai, apima graudus naðlaitystësjausmas. Pasitraukus autoritetams:Juditai Vaièiûnaitei, Juozui Apu-èiui, Jonui Strielkûnui, Sigitui Ge-dai, Justinui Marcinkevièiui, o dabarir Marcelijui, iðsiderina literatûrosregistrai, sutrupa vertybinës aðys,prarandami dvasiniai orientyrai. Irtai yra jau ne vien literatûrinës, odaug didesnio masto – visos visuome-nës netektys.

Be mokytojø ir autoritetø, be dva-sios aristokratø mes esam tikri nað-laièiai.


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Reþiseriaus Claude’o Millero(1942–2012 m.) „Teresës nuodëme“(„Thérêse Desqueyroux“, Prancû-zija, 2012 m.) uþdarytas pernykðtisKanø kino festivalis. Tai pagarbosduoklë savo filmo premjeros nesu-laukusiam reþiseriui. Milleras nevienus metus dirbo garsiø reþisie-riø (Marcelio Carné, Franšois Truf-faut ir kitø) asistentu, o pats kûrëávairiø þanrø filmus. Vienus jie þa-vëjo èechoviðka atmosfera, kitus –iðtikimybe tradiciniam stiliui, tre-èius – nuosekliai tyrinëjama þmogið-kojo blogio tema. Milleras daþnaianalizavo paauglystæ ir á kinà atve-dë ne vienà bûsimà þvaigþdæ (pavyz-dþiui, Charlotte Gainsbourg). Pasmus jo kûryba menkai þinoma, norsreþisierius yra vieðëjæs ir Lietuvoje,tiesa, kaip tinklo „Europa Cinemas“vadovas.

Jau sunkiai serganèio Millerokurta „Teresës nuodëmë“ atspinditai, kas jam kine buvo svarbiausia.Filme matome sudëtingus moterøcharakterius, tiksliai apibrëþtà pa-grindinës herojës – uþ turtingo pa-veldëtojo iðtekëjusios Teresës – vidinákonfliktà, puikiai atkurtà tarpukarioPrancûzijos provincijos atmosferà iriðtikimybæ literatûriniam pagrindui –raðytojo moralisto Franšois Mauria-co 1927 m. romanui „Tereza Des-keiru“. Milleras atsisakë sekti Mau-riacu ir pasakojimà pradëti nuopaskutiniø ávykiø, jis pasirinko lini-jiná, chronologiðkà, sakyèiau, netpernelyg akademiðkà ávykiø dësty-mà, bet jam kaip ir raðytojui buvosvarbu tiksliai suformuluoti klausi-mà, kas privertë Teresæ tapti savo vy-ro nuodytoja. Pateikti já ne kaip kri-minalinæ máslæ, bet priversti þiûrovusieðkoti atsakymo kur kas giliau.

Teresë iðteka uþ Bernaro Deskei-

ru suprasdama, kad vykdo neraðytàprievolæ: turtingø ðeimø atþalos tu-ri gausinti tëvø sukrautus turtus. Taiyra tik viena prieþastis. Kita, þo-dþiais ne visai ávardyta, yra norasrasti pusiausvyrà, pabëgti nuo jaus-mø sumaiðties. Milleras filmà pra-deda Teresës paauglystës scenomis,kai ji per vasaros atostogas mëgau-jasi geriausios draugës Anos drau-gija. Ir ðiose scenose reþisierius ak-centuoja ádëmø Teresës þvilgsná, josnorà suprasti reiðkiniø esmæ, keistàpasmerktumo pojûtá.

Vis labiau apsiniaukiantis þvilgs-nis ásimena ir stebint suaugusià Te-resæ, kurià suvaidino Audrey Tautou.Milleras suteikë aktorei galimybæiðsivaduoti ið streotipiðkø vaidmenø,kurianèiø, manau, ir paèiai Tautougerokai nusibodusá „þavios tipiðkosprancûzës“ ávaizdá, ir ji tuo iðmin-tingai pasinaudojo. Neatsitiktinaivestuviø scenoje kaþkuri dalyvë su-abejoja nuotakos þavumu. Bûtentvestuviø scenomis ir prasideda Te-resës istorija, ir jà Tautou meistrið-kai kuria pabrëþdama savo herojësþvilgsnius, gestus, eisenà. Teresë ga-na greit supranta, kad santuoka ne-suteikë lauktos pusiausvyros. Atvirkð-èiai – provincijos burþua gyvenimorutina tampa uþburtu ratu, ir jis, re-gis, nuolat traukiasi, palieka vis ma-þiau vidinës erdvës. Tarsi iðsipildoanytos bûgðtavimai, kad bûsimamarti turi „pernelyg daug idëjø“.Uþtenka kad ir automobilyje sëdin-èios Teresës þvilgsnio á religinëje pro-cesijoje dalyvaujantá vyrà, kad su-prastum, kas bræsta ðios motersviduje.

Subtiliai Gilles’io Lellouche’o su-vaidintas Bernaras Deskeiru nëratoks paprastas, kaip gali atrodyti iðpradþiø. Ðis savimi patenkintas,sveikata susirûpinæs aistringas me-dþiotojas bando suprasti ir savo

þmonà nuodytojà. Viena ásiminti-niausiø filmo scenø, kai Teresë irBernaras aptarinëja savo argumen-tus bûsimame teisme. Ji liudija netik amþinà panaðiø ðeimø norà ne-iðneðti ðiukðliø ið namø, bet ir gi-lesná abiejø personaþø ryðá. Neat-sitiktinai finalinëse filmo scenosevël skamba tas pats klausimas, ko-dël Teresë ryþosi tapti nuodytoja.Klausimas, kuris ir Millerui yrasvarbiausias.

Atsakymà sufleruoja visa „Tere-sës nuodëmës“ eiga. Reþiseriusnuosekliai kuria filmo atmosferà.Tai nuobodþio, ið anksto numatytoir nesikeièianèio gyvenimo, kaitiksliai nuþymëtos leistinos ribos,atmosfera. Tas ribas pabandþiusiperþengti Ana (Anais Demous-tiers) bus nubausta. Nuoðirdi meilë„izraelitui“ Þanui sugriaus Anosgyvenimà ið pagrindø: jà iðduos netik ðeima, mylimasis, bet net ir Te-resë.

Milleras kuria hipokrizijos, ribo-tumo, slopinamø jausmø bei min-èiø persmelktà uþdarà erdvæ, meist-riðkai pasitelkdamas autentiðkusepochos interjerus, kostiumus, au-tomobilius. Skirtingai nei daugu-moje ðiuolaikiniø filmø, ásiminti-nos detalës ne uþgoþia veiksmà,bet kuria atmosferà, pabrëþia joskvapus ir Teresei nebepakeliamà jossvorá. Tvanki provincijos atmosferaskleidþia mirtá ir blogá. Filmo leitmo-tyvas – skirtingais metø laikais uþfik-suoti Teresës pasididþiavimo – nuo-stabiø puðynø vaizdai – pabrëþianuolat stiprëjanèià átampà.

Kaip ir kitas tarpukario Prancû-zijos moralistas Jeanas Renoiras,kuris 1939 m. papiktino savo tëvy-nainius filme „Þaidimo taisyklës“pasakæs, kad pagrindinë burþua gy-venimo taisyklë yra ne bûti, o apsi-mesti, meluoti, Milleras filme „Te-

resës nuodëmë“ rodo uþdarà terpæ,kuri gimdo þiaurumà, susvetimëji-mà ir destrukcijà. Teresës bandymasið jos iðsiverþti tik paþadina vidujetûnantá blogá ir abejones. Filmo pa-baiga þada atgimimà, juk neatsitik-tinai Teresæ pirmà kartà matome nevienà, atskirtà ar atsiskyrusià nuo ki-tø þmoniø (automobilio stiklo, vie-natvës, pasmerktumo jausmo...), betminioje, triukðmingoje Paryþiausgatvëje, kur kiekvienas gali bûti sa-vimi.

P. S.„Teresës nuodëmë“ gerai atspin-

di mûsø kino platintojø intelektua-linio nevalyvumo lygá. Lietuviðkasfilmo pavadinimas „Teresës nuodë-më“ skirtas Lotynø Amerikos tele-vizijos noveliø mëgëjams, o ne þmo-nëms, susipaþinusiems su literatûrosistorija ir prancûzø kultûra. Sutin-ku, kad tokiø vis maþiau, bet kai þiû-rëjau filmà, „Forum Cinemas“ sa-lëje , manau, sëdëjo þmoniø, ne tikgirdëjusiø apie Nobelio premijoslaureatà Franšois Mauriacà, bet irskaièiusiø jo romanà „Tereza Des-keiru“. Platintojams, matyt, romanopavadinimas pasirodë „nekomerci-

nis“. Uþtat pastebëjau, kad lietuviøþiniasklaidai „komercinës“ tampabet kokios uþuominos apie homo-seksualumà. Homofobø ðalyje tai,be abejo, dirgina ir sukelia nieþulá.Todël filmo pasirodymà ekranuoselydëjo þinutë apie tai, kad raðytojasvisà gyvenimà slëpë savo homosek-sualumà. Filmo dialogai akivaiz-dþiai versti ið anglø kalbos, todëlvietoj „departamentø“ (jais Prancû-zija skirstoma iki ðiol) atsirado „gra-fystës“, Bernaras tapo Bernardu,Ana – Ane, Fransua – Franku, Ma-ri – Mere. Lietuviðkuose dialoguo-se nebeliko ir svarbaus dalyko, kaiTeresë, tapusi átariamàja, pradedavyrui sakyti „jûs“, o jis jà tebetuji-na. Arba kad Anos mylimasis va-dinamas ne þydu, o po Dreyfussoproceso tariamai neutraliai skam-banèiu „izraelitu“. Vertëja (ar ver-tëjas) nieko negirdëjo apie raðytojàAndré Gide’à: viename dialoge jisyra Gidesas, o kitame – Gidas. Ne-pasisekë ir reþisieriui: filmo plaka-te jis pavadintas Milleri. Galimedaug kalbëti apie kino edukacijà irsklaidà, bet, man regis, tikroji kinokultûra prasideda nuo pagarbos þiû-rovui.

Uþdarame rateNauji filmai: „Teresës nuodëmë“

Rodo TV

Nebûtinai svetimikoðmarai

Esu per senas, kad pajusèiau vi-sus naktinio gyvenimo malonumus,bet ir ðià penktadienio naktá reko-menduosiu praleisti þiûrint PirmàBaltijos kanalà (12 d. 0.45). Manorekomendacijos sudomins ne visus,nes Renata Litvinova turi ne tikkarðtø gerbëjø, bet ir tokiø pat prie-ðininkø. Tad naujausias jos filmas„Paskutinë Ritos pasaka“ pirmiausiaskirtas neabejingiems dekadentið-kam Litvinovos ir jos keisto kino þa-vesiui. Dekadanso ðiame pasakoji-me apie, anotacijos þodþiais tariant,„tris moteris, tris dvasios bûsenas, trisamþinas temas: meilæ, mirtá ir laimëspaieðkas“, turëtø bûti daug. Dar fil-me bus mirties angelas, lydintis ana-pus sielas tø, kurie sugeba mylëti.

Litvinova – profesionali scenaris-të, pagal jos scenarijus sukurtas nevienas filmas. Ta Litvinova, kurià þi-no visi, dëkingø þiûrovø sàmonëjeásitvirtino, kai jà atrado Kira Mura-tova. Pagal Litvinovos scenarijøMuratova ne tik sukûrë filmà „Su-

siþavëjimai“, bet ir padarë jo sce-naristæ filmo personaþu. Litvinovafilme ásiminë monologu apie Ritoè-kà Gotjë, ði yra ir „Paskutinës Ri-tos pasakos“ herojë.

Rita (Olga Kuzina) mirðta, bet tu-ri svajonæ, kad mirtis ateitø su ðam-pano bokalu rankose ir vilkëdamageltonà suknelæ. Kad ði svajonë ið-sipildytø, stengsis draugë gydytojaNadia (Tatjana Drubiè) ir lavoninësdarbuotoja Tania Neubivko (Litvi-nova).Tikiuosi, kad su ðiomis damo-mis praleista naktis bus kupina ne-iðdildomø áspûdþiø.

Lietuvos televizijos kanalai siûloáprastas pramogas ir jø didvyrius.Pirmiausia – vilkolakius. Pastarai-siais metais jie tiesiog uþvaldæ pa-augliø fantazijas. Vilkolakius ðáva-kar primins Catherine Hardwickeekranizuota pirmoji popsinës sagosdalis „Saulëlydis“ (TV3, 12 d. 21 val.)ir Sheldono Wilsono „Vilkolakiø me-dþiotoja“ (LNK, 12 d. 23.55). Ðiamefilme pasakojama, kaip Virdþinijair jos suþadëtinis Natanas atvykstaá provincijos miestelá susipaþinti sumerginos ðeima. Ði turi paslaptá – jine vienà amþiø kovoja su galingu

vilkolakiø klanu. Duoklë artëjan-èiam matriarchatui akivaizdi – anks-èiau kine buvo tik vilkolakiø me-dþiotojai.

Prie vilkolakiø masinëje kultûro-je dera ir keturi Apokalipsës pra-naðai. Jonaso Akelundo filmo „Apo-kalipsës pranaðai“ (LNK, 13 d. 01.40)herojus – savo þmonos mirtá apver-kiantis policininkas Eidanas (Den-nis Quaid) – visa galva pasineria áBiblijos pranaðystes imituojanèiøþmogþudysèiø tyrimà. Netrukus Ei-danas pradeda suprasti, kad egzis-tuoja tiesioginis ryðys tarp þmogþu-dysèiø ir jo paties.

Po pasàmonæ dabar linkæs pasi-kapstyti ne vienas kino kûrëjas. Joh-no Harrisono filmo „Nauja pradþia“(LRT, 12 d. 23.15) veikëja En (LisaBrenner) nuteista uþ þmogþudystæ,kurios negali prisiminti, nes prara-do atmintá. FTB jà iðleidþia á laisvæsu sàlyga, kad mergina dalyvaus eks-perimente: taps slaptàja agente, ku-riai implantuos mirusiø þmoniø pri-siminimus. Mergina sutinka, bet,vykstant eksperimentui, jà ima per-sekioti ne tik svetimi koðmarai, betir nuosavos atminties nuotrupos.

Kaip atsikratyti svetimø koðma-rø ir tikrai viskà pradëti ið naujo, ge-riausiai þino bestseleriø kûrëjos. Pa-vyzdþiui, Anna Gavalda, jos romanàfilmu „Tiesiog kartu“ (LRT, 13 d.23 val.) pavertë prancûzø reþisieriusClaude‘as Berri (1934–2009 m.).Keturi filmo herojai: vakarais biu-rus valanti pieðëja Kamilë (AudreyTautou), jaunas nedràsus aristokra-tas Filiberas (Laurent Stocker), gy-venantis milþiniðkame ðeimos bute,jo senelë Poletë (Franšoise Bertin) –keista, trapi dama, moterø ðirdis uþ-buriantis virëjas Frankas (Guillau-me Canet) mokosi gyventi kartu,paþinti, prisitaikyti ir mylëti vienaskità. Bûdami kartu jie tampa stip-resni. Pasirodo, atrasti save ir ágy-vendinti svajones kartu yra daugsmagiau.

Man regis, filmas iðsiskiria tuo,kad jo kûrëjai pasiþymi reta ðiø die-nø kine empatija. Jie neieðko juodu-liø, jautriai stebi pasaulá ir keturiø ty-ros ðirdies personaþø harmonijospaieðkas.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Teresës nuodëmë“

„Paskutinë Ritos pasaka“


B a l a n d þ i o 1 2 – 2 1

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Architektûros studentø paroda „From

Landscape to Roofscape“

Marijos Teresës Roþanskaitës paroda „Rent-

genogramos“

Stanislovo Kuzmos (1947—2012) paroda

„Skulptûra + 5425 dienos“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø

dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Gloguvo lobis“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje; Lietuvos valstieèiø

buities kultûra; Kryþdirbystë

iki 21 d. — skulptoriaus Leono Þuklio paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Gintaro Didþiapetrio paroda „Spalva ir

prietaisas“

nuo 12 d. — paroda „Ritualinis kambarys“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Paroda „Litera“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 20 d. — Lauros Grybkauskaitës paroda

Akvilës Anglickaitës kûrybos paroda „Fermata“

Tatjanos Diðèeko kûrybos paroda „Murakami

manija“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Manto Maziliausko paroda „Sveèiø kambarys

arba Nemirtingumas“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda „Varðuva: diena po…“

Galerija „Lietuvos aidas“Trakø g. 13

iki 13 d. — Rasos Jonës Ðataitës paroda „Ið

tylëjimø“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 20 d. — kunigo Pavelo Volyncevièiaus

(1875—1962) fotografijø paroda „Gyvenimas

pro negatyvo stiklà“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Lietuvos karikatûrø paroda „Sveikata —

brangiausias turtas?.. !..“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Medeinos pradinës mokyklos mokiniø darbø

paroda „Paukðèiai iðskrenda ir sugráþta“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Rasos Staniûnienës personalinë tapybos

paroda „Tëviðkës þemë“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 16 d. — Gedimino Piekuro paroda „Kolek-

cija, skulptûra, paveikslai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 21 d. — Vitalio Èepkausko paroda „Atsi-

vertimai/Kolekcija“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Paroda „Keturi Vincento Geèo tapybos

deðimtmeèiai“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Miriam Meras ir Þibunto Mikðio grafikos

darbø paroda

„Autentiðkas þydas ið Kanaano þemës“

nuo 12 d. — Peterio Rigoud fotoparoda „Bûti

þydu. Þydiðkojo identiteto projektas Vilniuje“

Senamiesèio menininkøgalerija-dirbtuvëTotoriø g. 22–4

Rimvydo Markeliûno paroda „Dirbtuvës

peizaþai“

Uþsienio reikalø ministerijaJ. Tumo-Vaiþganto g. 2

Marijos Teresës Roþanskaitës paroda

Mariaus Jonuèio tapyba

Gedimino Piekuro skulptûra

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Mildos Kiauðaitës fotografijø paroda „Odë

þmogiðkumui“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Jûratës Stauskaitës akvareliniø pieðiniø

paroda „Lengvai“

Mokytojø namaiVilniaus g. 39/6

Stasio Aukðtuolio paroda „Pieðiniai ið stalèiaus“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Spalvos virpëjimas“

Jono Rimðos (1903—1978) paroda „Bronzi-

niai þmonës. Atskleidæs indënø dvasià“

Francescos Galliani paroda „Atminties

iðlaisvinimas“

Festivalio „Kaunas Photo“ paroda „Aèiû uþ

sveikinimus!“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Zenonas Varnauskas — Kauno

mokyklos maestro“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda

„Pavasaris 2013“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

nuo 12 d. — festivalio „Kaunas Photo 2013“

paroda: Reinis Hofmanis (Latvija) ir Catrine

Val (Vokietija)

„Fluxus ministerija“Jonavos g. 3

Adolfo Meko fotografijø paroda „Visa tai ne

sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kûryba“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando

Karaliaus tapybos paroda ið ciklo „Duetai“

Arvydo Poðkos keramikos paroda

Kauno miesto muziejusM. Valanèiaus g. 6

Gintauto Gavenavièiaus paroda „Neminto

lino skulptûros“

Paroda „Profesoriaus Juozo Bluþo fenomenas“

iki 13 d. — paroda „Laikinosios sostinës

architektûra 1919—1939 m.“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Laisvydës Ðalèiûtës paroda „Sekretai“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki 18 d. — Danieliaus Rusio, Justo Pranevi-

èiaus ir Dovydo Alèauskio tapybos darbø

paroda „3 monologai“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Kauno Kolegijos Justino Vienoþinskio menø

fakulteto studentø odininkø paroda „Odos

Odisëja“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

iki 19 d. — Jono Daniliausko tapybos darbø

paroda „Darguþiai — Sardinija — Provansas“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Jovitos Aukðtikalnytës, Agnës Deveikytës ir

Sauliaus Paliuko paroda „3.3“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras12 d. 18.30 — A. Ðenderovo „DEZDEMONA“.

Dir. — R. Ðervenikas

13 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.


14 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

17 d. 18.30 — P. Èaikovskio „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Muzikos vad. ir dir. — R. Ðervenikas

18 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.).


19 d. 18.30 — „TRISTANAS IR IZOLDA“

(pagal R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai

K. Pastoras, C. Alphenaar. Choreogr. —

K. Pastoras (Lenkija). Muzikinis vad. ir dir. —

M. Pitrënas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

12 d. 18.30 — PREMJERA! F. Molnãro

„LILIJOMAS“. Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

Maþoji salë

13 d. 16 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross

14 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

17 d. 19 val. — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

18 d. 19 val. — „LAIÐKAI Á NIEKUR“

(R.M. Rilke’s, M. Cvetajevos ir B. Pasternako

laiðkø motyvais). Reþ. — B. Mar

19 d. 19 val. — F. Dostojevskio „NUOLANKIO-

JI“. Reþ. — V. Masalskis

Studija

14 d. 16 val. — „MURKÐLINAS IR TURKÐLI-

NAS“ (pagal U. Stark apysakà). Reþ. — E. Jaras

Fojë

13 d. 16 val. — dþiazo sesijos teatre:

„The Ditties“. K. Vaiginis

Vilniaus maþasis teatras12 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS

VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

13 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

14 d. 19 val. — Indijos gitaros guru D.

Bhattacharya

16 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

17 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

OKT/Vilniaus miesto teatras14 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

18 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

„MIRANDA“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — O. Korðunovas

19 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

W. Shakespeare’o „HAMLETAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras12 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

13 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

13 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

14 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

14 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

16 d. 18 val. — Ch. Palahniuk „KOVOS

KLUBAS“. Insc. aut. ir reþ. — V. Bareikis

17 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

19 d. 18 val. — PREMJERA! K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas

Rusø dramos teatras12 d. 18 val. — A. Èechovo „MEÐKA“.

Reþ. — L. Adomaitienë

13, 14 d. 18 val. — PREMJERA! J.G. Ferrer

„GRONHOLMO METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

16 d. 18 val. — R. Cooney „NR.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

17 d. 19 val. — V. Nabokovo „KRITIMAS Á

TAMSÀ“. Reþ. — S. Varnas (Panevëþio

J. Miltinio dramos teatras)

18 d. 18 val. — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

19 d. 18 val. — A. Krogerus „IÐ MEILËS MAN“.

Reþ. — A. Dilytë

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

13 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — A. Mikutis

14 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“ (pagal

H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

13 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Kakedþiku (tapyba ant ritinëliø)

ðiuolaikiniame Japonijos mene“

iki 20 d. — paroda „Dienos svajos, nakties

koðmarai“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Dþinos Jasiûnienës, Linos Zavadskës ir

Indrajos Kubilytës paroda „Mamadieniai“

Galerija „ARgenTum“Latako g.2

iki 20 d. — paroda „Sàþinës juvelyrika“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

iki 19 d. — Remigijaus Venckaus fotoparoda

„Amnezija“

iki 16 d. — Virgio Tamoðiûno tapyba ir

grafika

Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë

14 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“.

Reþ. ir dail. — R. Drieþis

Menø spaustuvë12 d. 19 val. Juodojoje salëje — „TIKSINTI

BOMBA“. Reþ. — G. Varnas (teatras „Utopia“)

13 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (Jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

13 d. 12 val. Juodojoje salëje — „SUPER-

AGENTAS 000“. Reþ. — A. Gluskinas (teatras

„cezario grupë“)

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

14 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „VËJØ

MOTË“. Spektaklio kûrëjai S. Degutytë,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius, L. Skukauskaitë,

T. Juozapaitis („Stalo teatras“)

14 d. 19 val. Juodojoje salëje — „SALAMAN-

DROS SAPNAS (PAVEIKSLAS)“.

Aut. — L. Juodkaitë, V. Masalskis

15 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. „SPALVOTØ ÐEÐËLIØ

PASAKOS“. Pasakas seka S. Degutytë („Stalo

teatras“)

16 d. 19 val. Juodojoje salëje — „MANO

VARDAS ÈARLIS“. Reþ. — T. Stirna („Trupë

liûdi“)

16 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

17 d. 19 val. Juodojoje salëje — „EÞIUKAS

RÛKE“. Reþ. — T. Stirna (teatras „Trupë liûdi“)

17 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ANTIGONË

(NE MITAS)“. Reþ. — I. Stundþytë (teatro

laboratorija „Atviras ratas“)

18 d. 19 val. Juodojoje salëje — „MARKO

(KAVOLIØ KABARETAS)“ (pagal A. Melkûnai-

tës pjesæ). Reþ. — G. Ivanauskas (G. Ivanaus-

ko teatras)

18 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

19 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„OFELIJOS“. Reþ. — I. Stundþytë (teatro

laboratorija „Atviras ratas“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras12, 13, 18 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! I. Turgenevo „MËNUO KAIME“.

Reþ. — V. Tertelis

13 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

16 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „JERUZALË“

(pagal J. Butterworth). Reþ. — R. Atkoèiûnas

17 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — „MODE-

RATORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

17 d. 19 val. Maþojoje scenoje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

19 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schillerio

„PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

Kauno muzikinis teatras12 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

Mirus mylimai Mamai,liûdime kartu su

Gintaru RINKEVIÈIUMIir reiðkiame gilià uþuojautà

velionës artimiesiems.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

Dël mylimos Mamos netektiesnuoðirdþiai uþjauèiame Lietuvos

muzikos ir teatro akademijosDirigavimo katedros profesoriø

Gintarà RINKEVIÈIØ.

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS

BENDRUOMENË


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

F I LOSOF I JA

Grynojo proto kritika / Immanuel Kant ; ið vokieèiø kalbos vertë, ávadiná straipsná ir

paaiðkinimus parengë Romanas Pleèkaitis. – 3-ioji patais. laida. – Vilnius : Margi raðtai, 2013

(Vilnius : BALTO print). – 739, [2] p. : faks., portr. – (Filosofijos klasika : didþioji serija). –

Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-9986-09-439-5 (ár.)

Ánirtingas miegas : vaizduotë ir fenomenologija / Kristupas Sabolius. – Vilnius : Vilniaus

universitetas, 2012 (Vilnius : BALTO). – 279, [3] p. – Virð. antr. nenurodyta. – Santr. angl. –

Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-459-126-6

Sielos veidrodis : “Kuo tyresnis esame ðviesos ðaltinis, tuo stipresnë mûsø gydanti energija” /

Susan Liengu Uffenbrink ; [ið vokieèiø kalbos vertë Jûratë Ðileikaitë ; spec. vertëja Virginija

Jurgelevièiûtë]. – Vilnius : [Spaudmeta], 2013 (Vilnius : Spaudmeta). – 68, [1] p. – Virð. aut.

nenurodyta. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-609-8082-07-4

Þmogiðka, pernelyg þmogiðka : knyga laisviesiems protams / Friedrich Nietzsche ; ið vokieèiø

kalbos vertë Alfonsas Tekorius. – 2-asis leid. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). –

519, [1] p. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-24-927-6 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Ant uolos : dvideðimt penkeri metai Alkatrazo kalëjime : tikra lietuvio gangsterio Alvino

Karpio istorija, papasakota Robertui Livesey / Alvin Karpis ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas

Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 331, [3] p. : iliustr., portr. –

Tiraþas 1600 egz. – ISBN 978-609-01-0891-8 (ár.) : [25 Lt 36 ct]

Dievas, meilë ir Tëvynë mûsø gyvenime : [eilëraðèiai] / Aldona Þemaitienë, Romualdas

Þemaitis. – Vilnius : [Rotas], 2013 (Vilnius : Rotas). – 75, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas [200]

egz. – ISBN 978-9955-832-70-6

Gulbës parskrido : eilëraðèiai / Stasë Dzenuðkaitë. – Vilnius : [Rotas], 2012 (Vilnius : Rotas). –

211, [1] p. – Tiraþas [400] egz. – ISBN 978-9955-832-64-5

Kaip arti Lietuva, kaip toli : eilëraðèiai, maþosios poemëlës, poetiniai fragmentai, eskizai, esë /

Leopoldas Stanevièius ; [dailininkas Rimantas Dichavièius]. – Vilnius : [Rotas], 2012 (Vilnius :

Rotas). – 167, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-832-60-7

Kapitono Granto vaikai : [romanas] / Jules Verne ; ið prancûzø kalbos vertë Roþë Jankevièiûtë

ir Juozas Naujokaitis ; [iliustravo Edouard Riou]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). –

724, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-198-3 (ár.) : [20 Lt 48 ct]

Kaþkur Afrikoje : autobiografinis romanas / Stefanie Zweig ; ið vokieèiø kalbos vertë Asta

Ðimkutë-Tirilienë ir Rasa Kièaitë-Petraitienë. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

[2013] (Vilnius : BALTO print, 2012). – 398, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-

744-1. – ISBN -78-9986-39-744-1 (klaidingas) (ár.)

Mano draugas karalius : [romanas] / Józef Hen ; ið lenkø kalbos vertë Vytautas Dekðnys. –

Vilnius : Edukologija, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 478, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas 800

egz. – ISBN 978-9955-20-803-7 (ár.)

Maþmoþiø Dievas : romanas / Arundhati Roy ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. – 2-asis

patais. leid. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 302, [2] p. – Tiraþas 1500

egz. – ISBN 978-609-01-0888-8 (ár.) : [23 Lt 24 ct]

Neskleiskim þieþirbø : [eilëraðèiai] / Vlada Banilytë-Kvedarienë, Markas Kvedaras. – Vilnius :

[Rotas], 2013 (Vilnius : Rotas). – 157, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [120] egz. – ISBN 978-9955-

832-69-0

Panelës ir naðlës : [romanas] / Maria Nurowska ; ið lenkø kalbos vertë Kazys Uscila. – Vilnius :

Mintis, [2011]- . – (Ðiuolaikinis Europos romanas, ISSN 1822-721X). – ISBN 978-5-417-

01025-5 (ár.)

T. 3. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). – 278, [2] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-5-417-

01051-4 : [20 Lt]

Ðventøjø gyvenimai : noveliø apysaka / Romualdas Granauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, [2013] (Vilnius : BALTO print, 2012). – 132, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9986-39-745-8 (ár.)

Tûla : romanas / Jurgis Kunèinas. – 3-iasis leid. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2013 (Vilnius : Standartø sp.). – 254, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-39-746-5 (ár.)

Þvaigþdës spindi tik naktá : trumpi pasakojimai sielai / Bruno Ferrero ; [ið italø kalbos vertë

Ina Jakaitë]. – Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, [2013] (Vilnius : Spauda). – 79, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 6000 egz. – ISBN 978-9955-29-218-0

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Bembis ; Bembio vaikai : [apysakos] / Felix Salten ; ið vokieèiø kalbos vertë Antanas Ronkus ir

Anastazija Kaðinskaitë ; iliustravo Inga Marèiukaitytë-Ereminienë. – Vilnius : Alma littera, 2013

(Vilnius : Spauda). – 413, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-303-1 (ár.)

Hobitas : [apysaka-pasaka] / J.R.R. Tolkien ; ið anglø kalbos vertë Bronë Balèienë. – Vilnius :

Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 268, [3] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-01-

0732-4 (ár.) : [23 Lt 24 ct]

Lesë gráþta : [apysaka] / Eric Knight ; ið anglø kalbos vertë A. Daukantas ; [iliustravo

A. Kerms]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 253, [3] p. : iliustr. – Tiraþas

1200 egz. – ISBN 978-9955-38-108-2 (ár.) : [17 Lt 65 ct]

Penkiolikos metø kapitonë : ðiuolaikinë nuotykiø apysakaitë / Algis Butkus ; [iliustracijos

autoriaus]. – 2-asis patais. leid. – Vilnius : [Rotas], 2013 (Vilnius : Rotas). – 119, [1] p. : iliustr. –

Virð. antr.: 15 metø kapitonë. – Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-9955-832-71-3

13 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“.

Dir. — J. Janulevièius

14 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „GRYBØ KARAS

IR TAIKA“. Dir. — V. Visockis

14 d. 18 val. — G. Verdi „ATILA“.

Muzikinis vad. — E. Pehkas, dir. —

V. Visockis

15 d. 19 val. — D. Bhattacharya (Indija)

koncertas

Kauno kamerinis teatras12 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

13, 14 d. 18 val. — PREMJERA! Moliêre’o

„ÐYKÐTUOLIS arba MELO MOKYKLA“.

Reþ. — A. Pociûnas

„Lietuvos teatrø pavasaris — Kaunas 2013“

17 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR

HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas

18 d. 18 val. — L.S. Èerniauskaitës „BLYKSNIS

PO VASAROS VANDENIU“. Reþ. — V. Tarnaus-

kaitë (Minsko naujasis dramos teatras)

19 d. 18 val. — M. McDonagho „GROÞIO

KARALIENË“. Reþ. — D. Nupreièikas (Minsko

naujasis dramos teatras)

Kauno lëliø teatras12 d. 18 val. — „MEDINËS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — A. Þiurauskas

13 d. 12 val. — „PASAKØ KARALIAUS

TEATRAS“. Reþ. — O. Þiugþda

13 d. 17 val. — L. Nazarenko rusiðkø roman-

sø vakaras. Dalyvauja R. Smolinskytë (smui-

kas), M. Rutkauskas (violonèelë)

14 d. 12 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

14 d. 18 val. — PREMJERA! „BERNIUKAS IR

ÞUVËDROS“. Reþ. — G. Kandelaki,

V.V. Landsbergis (nepriklausomø jaunø

aktoriø trupë „Degam“)

K L A I P Ë D A

Klaipëdos dramos teatras14 d. 12 val. Þvejø rûmuose — S. Marðako

„KATËS NAMAI“. Reþ. — D. Rabaðauskas

17 d. 18 val. Maþeikiø kultûros centre —

M. Matiðiãiaus „MOTERIS BE KÛNO“.

Reþ. — R. Kudzmanaitë

Klaipëdos muzikinis teatras12, 13 d. 18.30 — V. Ganelino, S. Gedos

„VELNIO NUOTAKA“

14 d. 12 val. teatro kolonø salëje — „VERPA-

LØ PASAKA“

18, 19 d. 18.30 — J. Steino, J. Bocko,

Sh. Harnicko „SMUIKININKAS ANT STOGO“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras12 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

13 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

14 d. 18 val. — R. Harlingo „PLIENINËS

MAGNOLIJOS“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

17 d. 18 val. — „URVINIS ÞMOGUS“

(„Idioteatras“)

18 d. 18 val. — „TËTIS“. Vaidina D. Petkevi-

èius. Reþ. — J. Rijnieks

19 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „OSKARAS IR

PONIA ROÞË“. Reþ. — P. Gaidys (Klaipëdos

dramos teatras)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras12 d. 18 val., 13 d. 17 val. — PREMJERA!

J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU NAMUOSE IR

LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

14 d. 12 val. — M. Astrachan, A. Þukovskajos

„PIFO NUOTYKIAI“. Reþ. — V. Blëdis

14 d. 18 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija13 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Valstybinis choras „Vilnius“

(meno vad. ir vyr. dir. — P. Gylys), ansamblis

„Giunter Percussion“, K. Kolakauskas (klarne-

tas), dalyvauja Vilniaus kultûros centro LRT

vaikø choras (vad. — R. Maleckaitë). Progra-

moje V. Augustino, J. Tamulionio, R. Stiv-

riòios, Ç Eðenvaldo, E. Whitacre, A. Martinai-

èio, L.V. Lopo, G .Svilainio ir kt. kûriniai

14 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — koncertas visai ðeimai „Musica

mechanica“. Èiurlionio kvartetas. Programoje

J.S. Bacho, J. Haydno, W.A. Mozarto,

S. Reicho kûriniai

14 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

„Nuo madrigalo iki aleatorikos“. I. Armonaitë

(smuikas), I. Baikðtytë (fortepijonas). Progra-

moje A. Schnittke’s, B. Kutavièiaus kûriniai

14 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

ciklo „Muzika Trakø pilyje“ koncertas „Kaip

sieloj muzikà iðsaugot“. J. Leitaitë (mecosop-

ranas), A. Juozauskaitë (klaviðiniai),

R. Beinaris (obojus), P. Daukðytë (smuikas).

Programoje G. Sarti, J.-B.T. Weckerlino,

B.H. Crusellio, L. Boccherini, S. Donaudy,

V. Striaupaitës-Beinarienës, J. Massenet ir

kt. kûriniai

17 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — A. Baranovas (smuikas, Rusija)

ir D. Maþintas (fortepijonas). Programoje

S. Prokofjevo, E. Ysaye, C. Francko kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

12 d. 18 val. — koncertas „Sutikime pavasará

su muzika“. Dalyvauja Vilniaus chorinio

dainavimo mokyklos „Liepaitës“ mokytojø

L. Jaraminienës ir G. Rimkutës bendrojo

fortepijono klasiø mokiniai

17 d. 18 val. — pokalbis „Lietuvos tautinis

atgimimas ir Ðiauliø J. Janonio gimnazija“.

Dalyvauja gimnazijos direktorius R. Budrai-

tis, pianistas I. Maknickas

Festivalis „Sugráþimai“

14 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — K. Juodelytë (vargonai, Lietuva,

Vokietija), D. Puodþiukas (smuikas, JAV),

I. Pliavgo (sopranas), V. Juodpusis (muzikolo-

gas)

17 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje,

19 d. 18 val. Marijampolës kultûros centre,

22 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmoni-

joje — M. Jankauskas (tenoras, Lietuva,

Vokietija), K. Glinskaitë (sopranas),

G. Zalatorienë (fortepijonas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai13 d. 12 val. — „Tele bim-bam“ kolektyvas.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — R. Ðumila. Koncerto reþisierë ir vedëja

N. Èereðkevièienë

19 d. 19 val. — koncertas „Aukso karðtinë“.

S. Buranovas (perkusija, Baltarusija),

P. Giunteris (perkusija), Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Dir. — A. Èernuðenko

(Rusija). Programoje P. Èaikovskio,

J.T. Veldhuiso kûriniai

Lietuvos muzikos ir teatroakademija12 d. LMTA J. Karoso salëje, — IV tarptauti-

nis J. Ðvedo liaudies instrumentø atlikëjø

konkursas; 12 d. 16 val. — laureatø koncertas

ir premijø teikimo iðkilmës

12 d. 18 val. LMTA J. Karoso salëje —

vargonø muzikos koncertas. Dalyvauja

F. Raðèiûtë, A. Paèegonytë, M. Èiapaitë,

L. Liamo, R. Striðkaitë bei solistës R. Pulta-

rackaitë (sopranas), A. Stanèikaitë (sopra-

nas), J. Tkaèiova (smuikas)

13, 14 d. nuo 10 ir 15 val. LMTA Kongresø

rûmø Kamerinëje salëje — VII R. Katiliaus

Lietuvos jaunøjø atlikëjø konkursas

14 d. 16 val. LMTA Didþiojoje salëje — IV

tarptautinis liaudies instrumentinës muzikos

festivalis „Rido 2013“. Dalyvauja R. Marozie-

në (kanklës) A. Bruþaitë (kanklës), J. Baba-

liauskienë (kanklës), P. Lukojanovas (guslës,

Rusija), G. Malkhasyan (dudukas, Armënija),

M. Mirovskaja (fortepijonas), E. Aliðauskas

(birbynë). Taip pat dalyvauja Ukrainos

nacionalinio radijo bandûrø trio — T. Malo-

muzh, A. Cherevyshnyk, L. Petrovska, liau-

dies instrumentø ansamblis „Vaivora“:

L. Naikelienë, A. Bruþaitë, A. Juðkevièienë,

G. Berþonis, E. Èiplys

14 d. 18 val. LMTA Didþiojoje salëje —

IV tarptautinis liaudies instrumentinës

muzikos festivalis „Rido 2013“. Dalyvauja

J. Pölönen (kantele, Suomija), K. Mühling

(kanele, Estija), A. Vorontsova (cimbolai,

Baltarusija), A. Luzanova (fortepijonas)

15, 16 d. 19 val., 17 d. 16 val. LMTA Kongre-

sø rûmø Kamerinëje salëje — tarptautinës

etninës muzikos teorijos ir praktikos projek-

to NordTrad koncertas


Lietuvos-Èekijos draugijos koncertas.

Dalyvauja G. Kviklys (vargonai), M. Miuler

(sopranas), M. Nauðaitis (fortepijonas),

Vilniaus mokytojø namø vyrø choras „Vytis“

(meno vad. — A. Pikðrys)


P. Radzevièiaus alto klasës studentø koncer-

tas. Dalyvauja V. Andriûnaitë, M. Augulytë,

S. Èiuladytë, J. Juozapaitis, S. Lauèka,

A. Miliukienë, U. Petrauskaitë, K. Rudokas,

G. Staponkutë, I. Sruogytë

18 d. 18 val. Vilniaus mokytojø namø

Didþiojoje salëje — „Migruojanti Akademija:

Vilniaus mokytojø namai“. Dalyvauja LMTA

dëstytojø S. Stonytës, R. Maciûtës,

A. Krikðèiûnaitës ir L. Norvaiðo klasiø stu-

dentai — L. Dambrauskaitë (sopranas),

G. Kupðytë (sopranas), I. Filipkauskaitë

(sopranas), D. Rukðënaitë (sopranas), V. Talerko

(sopranas), V. Narvidaitë (mecosopranas),

B. Ramonaitë (sopranas), D. Kudrinas (barito-

nas), R. Ðveisteris (baritonas)

18 d. 18 val. LMTA Didþiojoje salëje —

U. Jagëlaitës ir R. Lipinaitytës smuiko klasiø

studentø koncertas


R. Sviackevièiaus kamerinio ansamblio

klasës studentø koncertas. Dalyvauja

A. Dûkðtaitë, J. Geèaitë, S. Ðukytë, R. Ungu-

ras, M. Vaièekauskas

Ðv. Kotrynos baþnyèia14 d. 18 val. — I. Prudnikovaitë, J. Leitaitë ir

N. Krauter, grupë „El Fuego“, berniukø

choras „Àþuoliukas“, pianistai B. Robertse-

nas, F. Zakrevkis, L. Burbaitë, smuikininkës

R. Ðvëgþdaitë, P. Daukðytë

V a k a r a i

V I L N I U S

Baþnytinio paveldo muziejus18 d. 20 val. — Architektûros [pokalbiø]

fondo ciklas „Disidentiðkumas architektûro-

je“. „Kritiðkumo ribos Baltijos regiono

architektûroje“. I. Zibarte, I. Ruudi,

M. Drëmaitë. Moderatorë L. Jablonskienë

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namas-muziejus13 d. 20 val. — spektaklis „Post scriptum“.

Idëjos autorë, reþisierë — E. Tulevièiûtë,

muzikinio sprendimo autorë ir flamenko

solistë — B. Bublytë-Gita, pianistas —

F. Zakrevskis. Spektaklyje dalyvauja flamenko

klubo „Tientos“ ðokëjos: I. Èibirienë,

M. Golubeva, S. Tamoðauskienë, E. Afanasje-

va, R. Valanèiûtë, V. Laurinaitienë

Teatro „Meno Fortas“ salëBernardinø g. 8/8

17 d. 19 val. — E. Suchockytës kûrybos

vakaras „Trumpam á Paryþiø...“

Mokytojø namai12—14 d. — „Literatûrinës Vilniaus slinktys“

16 d. 18 val. Svetainëje — Þemaièiø kultûros

draugijos vakaras „Mûsø protëviø ðnekta“.

Susitikimas su kino reþisieriumi J. Lingiu bei

jo filmø — vaidybinio „Vëlka merga“ bei

dokumentinio „Þemaièiø krikðtas“

perþiûra


B a l a n d þ i o 1 2 – 1 8

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Milijardierius ir blondinë ***...Londono meno kuratoriø Hará (Colin Firth) nuolat þemina jo ðefas,

þiniasklaidos magnatas Ðabandara (Alan Rickman). Norëdamas atkerðytiekscentriðkam kolekcininkui, Haris sukurpia intrigà, kurioje dalyvauja jodraugas gabus paveikslø falsifikatorius ir kaubojë ið Teksaso (CameronDiaz), neva turinti brangø Claude’o Monet ðedevrà. Ði naivi, banali ir ne-labai juokinga Michaelo Hoffmano komedija (kiek galima þaisti su padir-binëtojais ir „atrastais ðedevrais“?) – 7-ojo deðimtmeèio komedijos (suMichaeliu Caine’u ir Shirley Maclaine) perdirbinys. Jos scenarijø „suðiuo-laikino“ broliai Coenai. Jø pavardës, þinoma, patrauks ne vienà potencia-lø þiûrovà, bet gal bûtø geriau, jei jie patys ir bûtø tapæ filmo reþisieriais?Taip pat vaidina Stanley’is Tucci, Tomas Courtenay’us, Cloris Leachman(JAV, 2012 m.). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Niujorko ðeðëlyje ****Motociklininkas kaskadininkas Lukas (Ryan Gosling) iðgarsëjo nume-

riu „mirties rutulys“. Ið gastroliø gráþæs á gimtàjá miestà vaikinas suþino,kad Romina (Eva Mendes), su kuria jis turëjo meilës ryðá, pagimdë jøsûnø. Kad iðlaikytø ðeimà, Lukas pradeda plëðti bankus. Kiekvienàkartpabëgti jam padeda motociklininko triukai. Netrukus jo keliai susikertasu ambicingu policininku Averiu (Bradley Cooper), nusprendusiu darytikarjerà korumpuotoje sistemoje. Po penkiolikos metø Luko ir Averio sû-nûs susiduria akis á aká, neþinodami savo tëvø praeities. Ðios Dereko Cian-france’o kriminalinës dramos tema tampa kerðtas, prisiminimai, likimas(JAV, 2012 m.). (Vilnius, Kaunas)

Olimpo apgultis **Veiksmo filmas, kuriame pagrindiná vaidmená sukûrë Gerardas Butleris,

nukels á Baltuosius rûmus, slaptøjø tarnybø vadinamus Olimpu. Butleriopersonaþas, slaptasis agentas Baningas patenka JAV prezidento (AaronEckhart) nemalonën po ávykio, turëjusio tragiðkø pasekmiø. Baningasnebebus prezidento sargybinis, jam tenka kuklios uþduotys. Taèiau kaiBaltuosius rûmus atakuos naujausiomis technologijos apsiginklavæteroristai, o Pentagono pastangos apsaugoti rûmus neduos jokiø vaisiø,paskutinë viltis iðgelbëti prezidentà bus kaip tik Baningas, kuris paþástaBaltuosius rûmus kaip savo kiðenæ. Sako, kad ðio filmo finansinë sëkmëiðgelbëjo paðlijusá Butlerio ávaizdá ir reþisieriaus Anoine’o Fuqua karjerà.Taip pat filme vaidina Radha Mitchell, Ashley Judd, Melissa Leo,Morganas Freemanas, Angela Bassett, Dylanas McDermottas (JAV, 2013).(Vilnius, Kaunas)

Pilnos rankos pistoletø ***Lietuviø keistai mëgstamo ispanø kino pavyzdys – Cesco Gay’aus filmas

pasakoja apie aðtuonis keturiasdeðimtmeèius, iðgyvenanèius vyriðkostapatybës krizæ. Vyrø istorijose, be abejo, dalyvauja ir moterys. Josakivaizdþiai stipresnës, todël palieka, apgaudinëja, abejingai stebi savosutrikusius vyrus (Ispanija, 2012). (Vilnius)

Uþmirðtieji **2077-ieji. Þmonës persikëlë gyventi á Mënulá, nes Þemëje pernelyg di-

delis radiokatyvus spinduliavimas. Filmo herojaus Dþono Harperio (TomCruise) misija Þemëje – apsaugoti naudingas iðkasenas po ilgai trukusiøkarø – taip pat artëja á pabaigà. Po dviejø savaièiø jis atsidurs Mënuliokolonijoje, toli nuo karø sunaikinto pasaulio. Netrukus, iðgelbëjæs ið su-duþusio kosminio laivo graþuolæ nepaþástamàjà, Dþekas susidurs su más-le, kuri visiðkai pakeis jo paþiûras ir þmonijos ateitá. Tam jam prireiks tik-ro didvyriðkumo. Tad filmas pirmiausia skirtas tiems, kuriems Cruise irbegalinio didvyriðkumo sàsajos nesukelia alergijos, taip pat specialiøjøefektø bei pasakø apie tamsià ateitá gerbëjams. Josepho Kosinskio filmetaip pat vaidina Olga Kurylenko, Andrea Riseborough, Morganas Free-manas, Nikolajus Costeris-Waldau, Zoe Bell (JAV, 2013 m.). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis12—15, 17, 18 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 12,

15.10, 18.20, 21.30; 16 d. — 12, 15.10, 21.30

12—18 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —

11.15, 14, 16.45, 19.15, 21.45

Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 11.45, 14.50, 18.20,

21.15

12, 15—18 d. — Olimpo apgultis (JAV) — 13.30,

16, 18.40, 21.10; 13, 14 d. — 11, 13.30, 16, 18.40,

21.10

12, 14—18 d. — Teresës nuodëmë (Prancûzi-

ja) — 14, 16.30, 19, 21.50; 13 d. — 11.30, 14,

16.30, 19, 21.50

12—18 d. — Krudþiai (JAV) — 12, 14.30, 17,

19.30

Krudþiai (3D, JAV) — 11, 13.30, 16 val.

(lietuviø k.); 13.15 (originalo k.)

Dþekas milþinø nugalëtojas (3D, JAV) — 12.30,

15.15, 18 val.

Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV, Kanada) — 18.45,

21.30

12, 15—18 d. — Sieloneðë (JAV) — 18 val.;

13, 14 d. — 12.20, 18 val.

12—18 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Brita-

nija) — 15.30, 20.50

Diatlovo perëja: dingusi ekspedicija (D. Britanija) —

22 val.

Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) — 20.45

Hièkokas (JAV) — 15.45, 20.45

Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) — 13.30,

18.30

Mama (Ispanija, Kanada) — 16, 21 val.

Tamsus dangus (JAV) — 18.15

Forum Cinemas Akropolis12—18 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11, 14.30,

17.45, 21 val.

Milijardierius ir blondinë (JAV) — 11.45, 13.45,

16, 18.30, 20.30


12.45, 18.15, 21.15

Sieloneðë (JAV) — 12, 14.45, 17.30, 20.15

12, 15—18 d. — Krudþiai (JAV) — 14, 16.45,

19.30; 13, 14 d. — 11.30, 14, 16.45, 19.30

12—18 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.45, 13,

15.30

Olimpo apgultis (JAV) — 16.15, 19, 21.30

Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV, Kanada) — 15.15,

18, 20.45

Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 10.30, 13.15

Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 11.15,

20 val.

Kà iðdarinëja vyrai (Rusija) — 13.30, 17.45

Gimtadienis (JAV) — 15.45

Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) — 21.45

„Skalvijos“ kino centras12 d. — Ðalutinis poveikis (JAV) — 16.30; 14 d. —

18.30; 16 d. — 18.30; 17 d. — 21.10; 18 d. —

18.30

12 d. — Medþioklë (Danija) — 18.30; 14 d. —

20.30; 16 d. — 20.50; 17 d. — 19 val.

12 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 20.40; 13 d. —

20.10; 17 d. — 16 val.; 18 d. — 20.30

15 d. — Seansas senjorams. Mielas draugas

(D. Britanija, Prancûzija, Italija) — 15 val.

Lietuviø kino seansai

13 d. — Premjera! Kaltë (reþ. R. Bartkutë) —

17 val.

13 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ., scen. aut.

J.V. Tûras) — 18 val. (filmà pristatys jo

autorius); 14 d. — 16.40; 16 d. — 17 val.

18 d. — Disidentai (autoriai L. Pociûnienë,

P. Savickis, V. Tarasovas) — 17.30 (filmà

pristatys jo autoriai)

15 d. — Lenkø kino klubas. Papildymas

(Lenkija) — 17 val.

15 d. — Specialus seansas. Premjera!

Kankinimai Baltarusijoje. Apokalipsë (Balta-

rusija) — 19 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

13 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 15 val.

14 d. — Eleonoros paslaptis (Prancûzija,

Italija) — 15 val.

Pasaka12 d. — Gimæ mylëti (Italija, Ispanija) — 16.30

12 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 19 val.;

13 d. — 16 val.; 14, 15 d. — 20.30; 17 d. —

20 val.

12 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —

22 val.; 13 d. — 21 val.; 14, 15 d. — 18.30;

16 d. — 20.45

12 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 17 val.

12 d. — Argo (JAV) — 19.30; 13 d. — 18.45;

16 d. — 20.15; 17 d. — 20.30; 18 d. — 20 val.

12 d. — Linkolnas (JAV) — 21.45; 14 d. —21.30;

18 d. — 15 val.

12 d. — Optimisto istorija (JAV) — 17.30;

13 d. — 21.30; 14 d. — 16.45; 15 d. — 20 val.

12 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

20 val.; 13 d. — 16.30; 14 d. — 20 val.; 16 d. —

21 val.

12 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija, Ispani-

ja) — 22.15; 13 d. — 21.15; 15 d. — 21 val.

13 d. — Be ryðio (JAV) — 19 val.; 14 d. — 16.30;

16 d. — 18.15

13 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 16.15

13 d. — Ðalutinis poveikis (JAV) — 19.15

14 d. — Krokodilai 2 (Vokietija) — 15 val.

14 d. — Coco Chanel ir Igoris Stravinskis

(Prancûzija) — 19 val.

14 d. — Savaitgalis su Pasaka. Þaisliniø

arkliukø dirbtuvëlës — 14 val.

14 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 16 val.

14, 15 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) —

18 val.

15 d. — Medþioklë (Danija) — 18.15

16 d. — Þaidimas be taisykliø (JAV) — 18 val.

17 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 18 val.

17 d. — Kino vakarai su Izolda. Sveèias

A. Stonys — 19 val.

18 d. — Virð ástatymo (JAV) — 18 val.

Ozo kino salë12, 16, 18 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) —

18 val.; 13, 17 d. — 16 val.

13, 17 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.;

16 d. — 16 val.

12 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë (reþ.

A. Puipa) — 16 val.

18 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas12, 13 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11.45, 15, 18,

20.50, 23.50; 14—18 d. — 11.45, 15, 18, 20.50

12, 13 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —

12.15, 14.30, 17, 19, 21, 23.40; 14—18 d. —

12.15, 14.30, 17, 19, 21 val.

12, 13 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 17.45,

20.40, 23.30; 14—18 d. — 17.45, 20.40

16 d. — Valandos (JAV, D. Britanija) — 18.15

12—18 d. — Olimpo apgultis (JAV) — 11.30,

14, 16.30, 19.15, 21.45

12—17 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 11.15, 13.45,

16.15, 18.45; 18 d. — 11.15, 13.45, 16.15

12, 15—18 d. — Krudþiai (JAV) — 12.30, 14.45;

13, 14 d. — 10.15, 12.30, 14.45

12—18 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,

JAV) — 13.30, 16, 18.30; Eilinis Dþo. Kerðtas

(JAV, Kanada) — 10.45, 15.30; Eilinis Dþo.

Kerðtas (3D, JAV, Kanada) — 21.15

12—15, 17, 18 d. — Valentinas vienas (reþ.

D. Ulvydas) — 13.15, 18.15; 16 d. — 13.15

12—18 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Brita-

nija) — 20.30

12, 13 d. — Mama (Ispanija, Kanada) — 22.45

12—18 d. — Sieloneðë (JAV) — 21.30

Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 10.30

12, 13 d. — Gimtadienis (JAV) — 23.59

12, 13 d. — Argo (JAV) — 23.10

Romuva13 d. — Premjera! Emigrantai (reþ. J. Krisiû-

nas) — 14 val.; 14 d. — 16 val.; 15, 17 d. —

17 val.; 16 d. — 19 val.

14 d. — Alfa ir omega (JAV, Indija) — 14 val.

14 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 18 val.;

17 d. — 19 val.

14 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 20 val.;

17 d. — 21 val.

15 d. — Dingæs: Europos Sàjungos politinis

gyvûnas (reþ. A. Lelkaitis) — 19 val.

16 d. — Filmas apie meilæ ir grybus (JAV,

Lenkija) — 17 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas12— 14, 16—18 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 12.45,

15.45, 18.45, 21.45; 15 d. — 12.45, 15.45,

18.25, 21.45

12—18 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —

11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.30

Diatlovo perëja: dingusi ekspedicija

(D. Britanija) — 20.45

12, 16—18 d. — Krudþiai (JAV) — 14, 16.30,

19.15; 13, 14 d. — 11.30, 14, 16.30, 19.15;

15 d. — 14, 16.30, 19.15

12—18 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 10.15, 12.45


15.30, 18.15

12—17 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvy-

das) — 15.15, 21 val.; 18 d. — 15.15, 21.25

12—17 d. — Sieloneðë (JAV) — 18 val.

12—18 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV,

Kanada) — 13, 21.15

Ozas: didingas ir galingas (JAV) — 12.15,

15 val.

Linkolnas (JAV) — 17.45; Kà iðdarinëja vyrai

(Rusija) — 21.30

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas12—18 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 11.45, 15,

18, 21 val.

Parkeris (JAV) — 21.45

12, 15—18 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas

(JAV) — 13, 15.30, 18.30; 13, 14 d. — 10.30,

13, 15.30, 18.30

12—18 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (3D,

JAV) — 21.15

12, 15—18 d. — Eilinis Dþo. Kerðtas (JAV,

Kanada) — 15.15, 17.45, 20.30; 13, 14 d. —

12.15, 15.15, 17.45, 20.30

12—18 d. — Krudþiai (JAV) — 11.30, 14.15,

16.45, 19.15

Krudþiai (3D, JAV) — 10.15, 15.45

Sieloneðë (JAV) — 12.45, 18.15

Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) — 21.30

P A N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas12, 15—18 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 15, 18,

21 val.; 13, 14 d. — 12, 15, 18, 21 val.

Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — 18.15

12—18 d. — Pagalbos ðauksmas (JAV) — 20.45

12, 15—18 d. — Krudþiai (JAV) — 13.30; 13,

14 d. — 11.15, 13.30

12, 15—18 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 15.45;

13, 14 d. — 10.15, 15.45

12—18 d. — Sieloneðë (JAV) — 12.45; Dþekas

milþinø nugalëtojas (3D, JAV) — 21.15

Eilinis Dþo. Kerðtas (3D, JAV, Kanada) —

18.30

Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

16 val.

„Milijardierius ir blondinë“

paslapties þiûrëjimai - straipsniai · indo dugnas su raidëmis ir skaièiu-kais. taip svetimas...

Documents