Kauno rajono savivaldybė ir vežėjai pasirašė susitarimą, kuriuo vadovaujantis vežėjai – UAB „Kautra“, UAB „Uma trans“, UAB „Merula“ – įsipareigojo iki šių metų pabaigos savo įmonės lėšomis finansuoti keturių keleivių laukimo paviljonų įrengimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.

Kauno rajono socialinių paslaugų centras kartu su VĮ Kauno miškų urėdija ir VĮ Dubravos eksperimentine-mokamąja miškų urėdija nuo birželio 4 d. pradėjo aprūpinti nemokamomis malkomis vienišus senyvo amžiaus rajono gyventojus. Iki rugsėjo 1 d. nemokamomis malkomis bus aprūpinti 76 Kauno rajono gyventojai. 2012–2013 m. šildymo sezonui asmeniui skiriami 5 kubiniai metrai II kokybės klasės malkų.

Ringaudų seniūnijoje, Armaniškių kaime, liepos 4 d. Kauno rajono savivaldybė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno rajono biuras rengs Kauno rajono artojų varžybas – bus rungiamasi ariant įvairiausiais traktoriais ir plūgais. Artojų varžybos kelia artojų meistriškumą ir skleidžia gerąją patirtį, įrodo, kiek talentingų, savo darbą išmanančių artojų yra mūsų krašte. Pirmosios artojų varžybos Lietuvoje surengtos 1966 m. Kauno rajone.

Liepos 6 d. 21 val. lietuviai atiduos pagarbą savo Tėvynei. Puoselėkime mūsų laikų tradiciją ir kartu su po visą pasaulį pabirusiais lietuviais giedokime „Tautišką giesmę“. Liepos 6–8 d. sostinėje vyksiančioje moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ Kauno rajonui atstovaus 11 kolektyvų (243 dalyviai ir 29 vadovai): 3 chorai, 1 liaudies šokių grupė, 1 šiuolaikinių šokių grupė, 1 pučiamųjų orkestras, 1 liaudies instrumentų orkestras, 3 liaudies instrumentų ansambliai, 1 folkloro ansamblis.

Išsamiau kviečiame skaityti Kauno rajono savivaldybės tinklapyje www.krs.lt

TRUMPOSIOS ŽINIOS

I n f o r m a c i n i s b i u l e t e n i s 2 0 1 2 0 6 2 7 / N r . 1 7

ISSN 2029-7874

ISSN

202

9-78

74

„Vičiūnų“ įmonių grupė stato naują gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta dar vienos gamyklos statyba. „Vičiūnų“ įmonių grupės gamykla „Baltic fish export“, į kurią investuota 37 mln. Lt, pradės veikti 2013-ųjų vasarį. Tai bus šešta LEZ veikianti bendrovė, leisianti čia sukurtų naujų darbo vietų skaičių padidinti nuo 550 iki 750.„Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis sakė, kad „Vičiūnų“ grupės sprendimą nukreipti investicijas į Kauno LEZ lėmė kelios aplinkybės. Viena svarbiausių – šioje teritorijoje

veikiantiems investuotojams pirmuosius šešerius metus nereikia mokėti pelno mokesčio ir žinojimas, kad neteks susidurti su biurokratinėmis kliūtimis rengiant detalųjį planą.

Kauno rajono dainų ir šokių šventė gamino džiaugsmo hormonusTuriningo laisvalaikio mėgėjai rinkosi nuostabioje Kulautuvos gamtoje. Juos subūrė ir vietoje sėdėti neleido tautinės kultūros gyvybingumą puoselėjanti 26 Kauno rajono dainų ir šokių šventė „Graži tu mano, brangi Tėvyne“.„Susirinkome dainų ir šokių sostinėje Kulautuvoje. Čia vykstantys renginiai pritraukia tūkstančius dalyvių ir svečių – dar kartą įrodo, kad tokių švenčių Kauno rajonui ir visai Lietuvai reikia“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Anot mero, džiugu, kad beveik 60 metų besitęsiančios dvasingos tradicijos yra puoselėjamos, prisimenamos ir gyvos šiandien.

Atspindėjo Maironio palikimą

„2012-aisiais minime Maironio 150 gimimo metines, todėl Kauno rajono dainų ir šokių šventę pavadinome „Graži tu mano, brangi tėvyne“. Labai džiaugiuosi, kad ji subūrė tokį gausų būrį dalyvių, o ypač vaikų, jaunimo. Žiūrėdama į besišypsančius veidus matau, kad ši šventė iš tiesų gamina laimės ir džiaugsmo hormonus“, – sakė šventės organizacinio komiteto pirmininkė Raminta Popovienė.

Beveik 60 metų besitęsiančios dvasingos tradicijos puoselėjamos, prisimenamos ir gyvos šiandien

Per nepilnus metus iškilsiančios gamyklos pamatuose ceremonijos dalyviai įbetonavo simbolinę kapsulę su projekto aprašymu

nukelta į 4 p.

nukelta į 5 p.

Pakaunės ŽINIOS | 2012 06 27 | Nr. 172 MŪSŲ KRAŠTE

Kadenciją baigęs šalies vadovas mažoje, bet jaukioje Margininkų koplyčioje gausiai susirinkusiems gyventojams teigė besididžiuojantis ir labai vertinantis tokius mažus, bet Lietuvai labai reikšmingus bendruomeniškumo židinius. Pasak Prezidento, tokius žmones jis vadinąs „tyliąja Lietuvos dauguma“: kantrius, darbščius ir bendruomeniškus. Prisimindamas savo turtingą patirtį, V. Adamkus sakė sąmoningai norįs

Margininkus aplankė Prezidentas V. Adamkus Vos prieš pusantrų metų susikūrusi Margininkų bendruomenė aktyviai dalyvauja šio Taurakiemio seniūnijos kaimelio gyvenime. Bendruomenės kvietimu į susitikimą su margininkiškiais atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

pabrėžti pozityvą: „Gerų darbų ir gerų dalykų aplink mus yra labai daug, nors peržvelgus žiniasklaidos turinį gali atrodyti kitaip.“

Apie Margininkų kasdienybę ir pačios bendruomenės veiklą papasakojo jos pirmininkas dr. Justinas Rimas, o ir patys gyventojai turėjo progą užduoti klausimus Prezidentui, išsakyti savo rūpesčius ir nuomones – juolab, kad susitikime dalyvavo ir

Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Makarevičius, rajono Tarybos narys ir Kauno administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Susitikimo pabaigoje Prezidentas maloniai sutiko pasirašyti gyventojų atsineštas knygas „Paskutinė kadencija“, bendruomenės atminimui liko visų susitikimo dalyvių nuotrauka.

Gausiai susirinkusiems Taurakiemio seniūnijos gyventojams Prezidentas teigė besididžiuojantis ir labai vertinantis tokius mažus, bet Lietuvai labai reikšmingus bendruomeniškumo židinius

Vieno iš renginio organizatorių – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų – prezidento Benjamino Žemaičio teigimu, toks susitikimas – tai išskirtinė galimybė tiesiogiai pristatyti miesto ir regiono pranašumus bei investicinius projektus. Tai pirmas kartas, kai miestas sulaukia tokios didžiulės grupės šalies diplomatų ekonomistų.

LR diplomatinių atstovybių diplomatų, kuruojančių ekonomiką ir komercijos atašė vizitas – viena iš birželio 11–13 d. Lietuvoje vykusio garbės konsulų ir ekonominės diplomatijos atstovų metinio suvažiavimo dalių. Svečiai atvyko iš Bulgarijos, Suomijos, Airijos, Rumunijos, Prancūzijos, Japonijos, Kazachstano, Egipto, Kanados ir kt.

Įvardijo regiono privalumus

Kuo Kauno regionas yra patrauklus investuotojams, ir kodėl verta čia investuoti? Esminius regiono pranašumus ir investicinius pasiūlymus diplomatams išsamiai pristatė Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Anot V. Makūno, Kauno regionas siekia tapti moderniu Lietuvos bei Rytų ir Vidurio Europos ekonomikos regionu, mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo centru su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo ir logistikos infrastruktūra, kuriame gyvena nuolat besimokanti, versli, sveika ir saugi bendruomenė. „Džiugu matyti, kad investuotojai pagrindiniais Kauno regiono privalumais laiko tuos regiono pasiekimus, kuriuos ir mes laikome prioritetiniais, kuriais mes labiausiai didžiuojamės. Tai yra: geografinė padėtis, susisiekimas ir judrumas, multimodalinė logistika, aukštos kvalifikacijos profesionalai, mokslo ir verslo partnerystė, informacinės technologijos“, – vardijo Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas.

Pabrėžta, kad be minėtų pagrindinių Kauno regiono privalumų regione gyvena verslūs, sumanūs ir darbštūs žmonės: čia veikia penktadalis Lietuvoje registruotų ūkio subjektų, Kauno regionas sukuria ir penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o pelno procentas nuo sukuriamos produkcijos yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. Kaip rodo statistika, ir nedarbo lygis Kauno regione yra vienas žemiausių šalyje.

Diplomatams pristatė Kauno regiono investicinius projektusKelios dešimtys užsienyje reziduojančių Lietuvos diplomatų ekonomistų susipažino su Kauno regiono pranašumais ir investiciniais pasiūlymais.

Kauno regione sukoncentruotos didžiulės gamybinės pajėgos: čia pagaminama penktadalis šalies pramonės produkcijos. Lietuviškos kilmės prekių eksportas Kauno apskrityje yra vienas iš didžiausių šalyje – iš regiono eksportuojama beveik penktadalis viso šios rūšies Lietuvos eksporto. Stambių pramonės įmonių produkcija garsina Lietuvos ir Kauno regiono vardą visame pasaulyje – daugelio įmonių gaminiai atitinka Tarptautinės Standartizavimo Organizacijos standartus.

Pristatė anhidrito gavybos projektą

Tarp kitų projektų susitikime pirmąkart buvo oficialiai pristatyta anhidrito gavyba Kauno rajone. Planuojama per metus iškasti apie 1 mln. tonų trupinto anhidrito ir apie 30 tūkst. tonų blokų. Anhidrito eksploatacija šioje šachtoje galėtų užsitęsti iki 30 metų. Požeminės šachtų tipo kasyklai įrengti planuojama investuoti iki 200 mln. Lt, o pagal atliktus skaičiavimus planuojama sukurti 700 darbo vietų.

Susitikime buvo pristatomos ir kitos aštuonių savivaldybių investicinės galimybės. Kauno miesto savivaldybė siekia įgyvendinti pagrindinės Kauno miesto pėsčiųjų gatvės rekonstrukciją, Vienybės aikštėje statyti požeminę automobilių statymo aikštelę. Kauno rajono ir miesto savivaldybės kviečia investuoti į Kauno LEZ bei tarptautinio oro uosto plėtrą. Raseinių rajono savivaldybė siekia modernizuoti Raseinių autobusų stoties infrastruktūrą bei įrengti bazę. Birštono savivaldybė kviečia investuoti į vandens ir purvo gydyklą su poliklinika bei kitais pastatais. Jonavos savivaldybė siekia pastatyti universalią sporto salę, rekonstruoti stadioną ir t. t.

Dalijosi praktiniais patarimais

Danijoje, Kanadoje, Kazachstane dirbantys diplomatai renginyje dalyvavusiems verslo atstovams pristatė sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius bei negailėjo praktinių patarimų apie verslo sąlygas ir ypatumus atskirose valstybėse.

Po oficialiosios suvažiavimo dalies vyko neformalūs, individualūs verslininkų ir diplomatų pokalbiai. Jiems pasibaigus, suvažiavimo dalyviai lankėsi Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.

Mūsų Kačerginės tremtinių ir senbuvių bendruomenės nariams, kurie atstovauja Kačerginės miestelio tremtinius ir senbuvius, kelia nerimą Kačerginės bendruomenės centro (KBC) veikla, pasireiškianti nuolatiniu ir sistemingu Kačerginės miestelio plėtros, jo infrastruktūros modernizavimo stabdymu, kurie prieštarauja net paties KBC keliamai misijai.Bendruomenei nėra suprantama, kodėl Kauno rajono savivaldybės atstovai KBC dėstomus argumentus ir motyvus priima, lyg jie būtų visos Kačerginės miestelio pozicija. Norime atkreipti dėmesį, kad KBC nesuteikta teisė atstovauti Kačerginės miestelio gyventojų interesams nei teisės aktais, nei KBC įstatais, nei patys miestelio gyventojai nėra

Kačerginės miestelio senbuvių ir tremtinių bendruomenės kreipimasisDėl asocijuotos bendrijos Kačerginės bendruomenės centras veiklos ir Kauno rajono savivaldybės vykdomų projektų.

suteikę jokių įgaliojimų. Tai, kad KBC aktyviai siekia sutrukdyti bet kokią miestelio plėtrą, Kauno rajono savivaldybei neturėtų būti pagrindas stabdyti plėtros planus ar juos vilkinti. KBC Kauno rajono savivaldybės ir kitų gyventojų veiksmus nuolat skundžia nepagrįstais ir nemotyvuotais pareiškimais / skundais įvairioms institucijoms, o šie pareiškimai / skundai niekada nebuvo palaikomi Kačerginės miestelio gyventojų. Todėl akivaizdu, kad KBC niekada neatstovavo visų Kačerginės miestelio gyventojų interesams. Priešingai, KBC nuolat skaldo, priešina juos.

<...>

Mūsų bendruomenė, palaikoma Kačerginės gyventojų, remia Kauno rajono savivaldybės veiklą siekiant modernizuoti, tobulinti miestelio

infrastruktūrą, pritraukiant investicijas į šiuo metu sustabarėjusį, moraliai pasenusį miestelį, pasisako už senosios mokyklos privatizavimą, naujo daugiafunkcio pastato statybą, vandentiekio ir kanalizacijos projektą, prieplauką ir dviračių takus bei kitą miesteliui naudingą Kauno rajono savivaldybės veiklą. Šiuo raštu bendruomenė, palaikoma gyventojų, taip pat prašo Kauno rajono savivaldybės pasirūpinti žalos atlyginimo klausimu iš KBC dėl jų neveiklumo, kuris pasireiškė senosios mokyklos privedimu prie kritinės, avarinės būklės, panaudos sutarties sąlygų nevykdymo ir išieškotą žalą panaudoti tolesnei miestelio plėtrai. Pridedama aštuoniasdešimt penki parašai.

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI / bendruomenės kreipimasis

„Kauno regione veikia penktadalis Lietuvoje registruotų ūkio subjektų, Kauno regionas sukuria ir penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o pelno procentas nuo sukuriamos produkcijos yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje“

Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas, Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas

Pakaunės ŽINIOS | 2012 06 27| Nr. 17SENIŪNIJOSE 3

1941 m. Sovietų Sąjungos represinės struktūros tądien pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir išvežta tūkstančiai šviesiausių Lietuvos žmonių. Trėmimai neaplenkė ir šio krašto.

Pagerbė tremtinių atminimą

Daugiau nei prieš 20 metų kunigo Petro Dumbliausko iniciatyva Tabariškių kapinaitėse buvo pastatyti trys kryžiai tremties aukoms atminti. Juos sukūrė Juozas Voronavičius ir Arvydas Petkus.

Birželio 14 d. kasmet čia susiburdavo bendruomenė, pagerbdavo tremtinių atminimą. Negailestingas laikas darė savo, kryžiai sutrūnijo. Vykdant bendrą Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos projektą „Senųjų kryžių atstatymas“, vietoj trijų pastatytas tautodailininko Adolfo Teresiaus atnaujintas kryžius. Tai jau trečioji

Sibiro kankinių auką liudys atnaujintas kryžiusGedulo ir vilties dieną Tabariškėse (Ringaudų seniūnija) iškilmingai atidengtas atnaujintas kryžius Sibiro kankinių aukai atminti.

seniūnija, kurioje vykdomas minėtas projektas. Kauno rajone dar bus atnaujinto keturi kryžiai ir bendruomenės jaunimui padovanotos naujos krepšinio lentos ir kamuoliai.

Prigludę prie kryžiaus sėmėsi stiprybės

„Prisimindami didžias netektis, greta Gedulo iškeliame Viltį, nes žiaurioje tremties tragedijoje išryškėjo ir didis tremtinių paliktas liudijimas: iškilūs artimo ir Tėvynės meilės, pasiaukojimo ir solidarumo pavyzdžiai“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Anot mero, Viltis, išnešiota per visą okupacijos laikotarpį, leido tikėti, kad nei prievarta, nei žlugdymas nesunaikins aktyvios, veržlios, tautos idealams ir žmogiškumo principams ištikimos Lietuvos.

Atnaujintą kryžių pašventino Tabariškių parapijos klebonas kunigas Rimantas Baltrušaitis. Pasak klebono, dažnam lietuviui

Sibire silpstant vilčiai telikdavo viena – priglusti prie kryžiaus ir pasisemti stiprybės.

Per tylias kapinaites pleveno liūdnos folkloro ansamblio „Ringauda“ atliekamos tremtinių dainos, gyvuosius liudininkus į anas dienas

grąžino iš garsiakalbių nuskambėjęs traukinio ratų bildesys, viltingai plaukė birbynės melodija...

Ceremonijoje Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas pasidžiaugė, kad galėjo prisidėti prie gražios

iniciatyvos – atnaujinti laiko apgadintą kryžių tremties aukoms atminti Tabariškėse. Kai tik bendruomenė apsispręs, federacija įvykdys ir kitą projekto punktą – pasirūpins jaunimu, mėgstančiu žaisti krepšinį.

Tautodailininko A. Teresiaus atnaujintas kryžius

Gyvuosius liudininkus į anas dienas grąžino iš garsiakalbių nuskambėjęs traukinio ratų bildesys

Bendruomenė pagerbė tremtinių atminimą

„Apie atliekų rūšiavimą pradėjome galvoti prieš dvejus metus. Lankėmės užsienyje, domėjomės, kokias technologijas pasirinkti, kokią įrangą įsigyti. Investavome 3,5 mln. Lt ir savo jėgomis įrengėme mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją“, – pasakojo UAB „Super Montes“ vadovas Arūnas Staškauskis.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad bendrovėje šiandien dirba 70 Kauno rajonų gyventojų. „Naujai įrengta linija – didžiulė nauda ne tik rajonui, regionui, bet ir Lietuvai. Bendrovė pradeda vadovautis europiniais standartais – į sąvartyną pateks ne daugiau kaip 20 procentų atliekų“, – sakė V. Makūnas.

Įdiegus liniją, pirmame komunalinių atliekų rūšiavimo etape bus atskiriamos inertinės medžiagos, antrajame – bioskaidžios atliekos, galop rūšiuojamos antrinės, tinkamos perdirbti atliekos, kurias bendrovė parduos perdirbėjams.

„Super Montes“ įrengė mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijąKauno rajono Dievogalos kaime įsikūrusioje atliekų tvarkymo įmonėje UAB „Super Montes“ pradėjo veikti antrinių mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija. Prieš pradedant įgyvendinti projektą, bendrovėje dirbo 50 žmonių, linijai įrengti ir aptarnauti sukurta 20 naujų darbo vietų Kauno rajono gyventojams.

80 proc. atliekų bus perdirbama, ir ne daugiau 20 proc. pateks į sąvartynus, tai leis keturis kartus pailginti sąvartyno eksploatavimo laiką. „Ketiname tobulinti technologijas ir siekti, kad atliekų, vežamų į sąvartynus, procentas dar sumažėtų“, – ateities planais dalijosi A. Staškauskis.

Linijos atidaryme dalyvavęs Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas sakė, kad bendrovėje lankėsi prieš pora metų tirti gyventojų skundo. Pasak Seimo nario, per tą laiką įvyko akivaizdūs pasikeitimai. „Lietuvoje atliekų tvarkymo situacija labai bloga, Europos Sąjungoje esame treti nuo galo. Jei kitos šalys iš atliekų padaro kitą produktą ar žaliavą, paverčia energija, tai Lietuvoje viskas keliauja į sąvartynus. „Super Montes“ yra teisingame kelyje“, – sakė J. Šimėnas.

Seimo narį stebina tai, kad valstybė skiria milijonus aplinkos apsaugai, o rezultato beveik nematyti –

praktiškai visos atliekos keliauja į sąvartynus. Nors įgyvendinama daug programų, rengiamos įvairios akcijos, atliekų rūšiavimas vis dar opi problema Lietuvoje.

„Lietuvių nenoras rūšiuoti atliekų susijęs su netobula sistema, nes kiekvienai antrinių žaliavų rūšiai reikia ieškoti konteinerių, nėra motyvacijos rūšiuoti, įskiepytų vertybių ir kultūros“, – mano UAB „Super Montes“ vadovas A. Staškauskis

Vykdant projektą, aplinkos taršai sumažinti visoje bendrovės teritorijoje, kuri užima 4,5 hektaro, įrengta lietaus ir buitinių nuotekų sistema.

UAB „Super Montes“ vadovas Arūnas Staškauskis sakė, kad bendrovė per metus ketina surūšiuoti 30 tūkst. t atliekų, tačiau, jei būtų poreikis, pajėgi įkurti dar 20 naujų darbo vietų ir surūšiuoti apie 60 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų.

Bendrovė surenka, saugo ir rūšiuoja popieriaus, kartono, plastiko, metalo, stiklo, tekstilės, medžio pakuotes ir atliekas, nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, perdirba plastiko ir stiklo pakuotės atliekas. Tai didžiausius stiklo kiekius Kauno rajone perdirbanti įmonė. Praėjusiais metais UAB „Super Montes“ perdirbo 25 tūkst. t stiklo atliekų.

Iš kairės: A. Staškauskis, J. Šimėnas, V. Makūnas ir J. Urbanavičius

Naujai įrengta linija – didžiulė nauda ne tik rajonui, regionui, bet ir Lietuvai

Pakaunės ŽINIOS |2012 06 27| Nr. 17 SVEČIUOSE4

P. Garmus gimė Kauno rajone, gretimos seniūnijos Taurakiemio kaime, ūkininkų šeimoje. Be jo dar augo trys broliai ir keturios seserys, kurių šiandien jau nebėra tarp gyvųjų. Senolis baigė tris Taurakiemio pagrindinės mokyklos klases ir iki 18 metų mokėsi siuvėjo amato. Savo darbą mėgo, todėl, kaip sakė pats, nė karto neteko remontuoti pasiūtų drabužių. Vienodai gerai jam sekėsi puošti moteris ir vyrus, siūti lengvesnius ir sudėtingesnius drabužius, netgi kailinius.

Tais laikais siuvėjai nesėdėdavo savo ateljė, o keliaudavo per kaimus. Turtingi ūkininkai namuose turėdavo knygų. Apsišvietusiam ir skaityti mėgstančiam siuvėjui tai buvo tikra atgaiva. Jis iki šiol prisimena perskaitytas istorijas, jas pasakodavo savo vaikams, paskui anūkams, o dabar – ir proanūkiams. Be spausdinto žodžio senolis neapsieina iki šiol – anūkė, su kuria gyvena, jam prenumeruoja „Kauno dieną“, kurią P. Garmus kasdien skaito nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Sulaukti šimto metų padėjo nuoširdus džiaugsmas Šimto metų jubiliejų švenčiantis Šlienavos kaimo (Samylų seniūnijos) gyventojas Pranas Garmus iš kitų Kauno rajono ilgaamžių išsiskiria tuo, kad ilgame gyvenimo kelyje jį vis dar lydi sutuoktinė Marijona. Šiemet Garmai minės šešiasdešimt šeštąsias vedybų metines.

Kaimus, per kuriuos su savo siuvimo mašina keliavo P. Garmus, iki šiol vadina savo parapija ir sako, kad ji buvo didžiulė. 1941 m. jis siūti atvyko į Šlienavos kaimą, čia sutiko būsimą žmoną. Nagingasis siuvėjas nuotaką papuošė paties siūta suknele.

Dirbdamas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje ir laisvalaikiu siūdavęs drabužius, senolis savo lėšomis ir pastangomis šeimai pastatė namus. „Čia gyvename nuo 1953 metų, įsikėlėme treji metai iki užtvenkiant Nemuną“, – puikiai prisimena šimtametis.

Senolis iki šiol saugo iškarpas (lekalus), kurias pats pasidarė ir pagal kurias pasiuvo gausybę drabužių. Jo siūtais sijonais dar puošėsi ir anūkės, iš kurių viena paveldėjo potraukį šiam amatui. P. Garmus prisipažino, kad mielai ir dabar ką nors pasiūtų, tačiau nebeklauso ir rankos.

Paklaustas ilgaamžiškumo recepto, šimtametis tik šyptelėjo: „daug dirbom, džiaugėmės viskuo, ką užgyvenome“.

Naujos gamyklos statybos darbų pradžios ceremonijoje Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas P. Mikelionis gyrė bendrovės sprendimą investuoti Kauno rajone, šio krašto ir Kauno žmonėms sukurti 200 naujų darbo vietų, nes, kaip pažymėjo verslo atstovai, tai leis sukurti 1 mln. Lt pridėtinės vertės per mėnesį.

Naujoji gamykla užims 10 tūkst. kv. metrų. Ją stato Panevėžio statybos trestas.

„Baltic fish export“ perdirbs didelį kiekį Baltijos jūroje sugaunamos žuvies. Menkės, strimėlės, plekšnės, šprotai bus superkami ir prie Lenkijos, Latvijos ir Estijos

„Vičiūnų“ įmonių grupė stato naują gamyklą

jūros krantų. Kita dalis žuvies bus importuojama iš Skandinavijos ir kitų šalių.

Šioje gamykloje žuvis bus perdirbta, supakuota ir visiškai paruošta mažmeninei prekybai. Ją ketinama parduoti vietos rinkoje bei eksportuoti į Europos Sąjungos šalis. Šaldyta strimelė bus vežama ir į Balkanų šalis, kur jas populiaru kepti ant grilio.

Šaldyta menkė su „Viči“ prekiniu ženklu bus eksportuojamos į Rusijos ir NVS šalių rinkas. „Baltijos jūroje žvejyba vyksta ne ištisus metus, todėl šalia gamyklos statome ir sandėlių šaldytuvus. Juose bus laikomos žaliavos atsargos, todėl įmonė veiks nenutrūkstamai, ir žmonės

turės darbo ištisus metus”, – sakė V. Matijošaitis.

Per mėnesį įmonėje bus pagaminta apie 1 tūkst. t žuvies, o per metus ketinama perdirbti 14,5 tūkst. t šviežios ir šaldytos žuvies. Dėl gerai veikiančių Europoje ir visame pasaulyje „Vičiūnų“ pardavimo kanalų, gamyklos vadovai tikisi, kad po kelerių metų gamyba padidės, ir bus perdirbama dar daugiau žuvies, mat pajėgumų ir prekybos vietų nepritrūks.

Vietinė rinka yra nedidelė, todėl beveik visa bendrovės „Baltic fish export“ produkcija bus eksportuojama. Per mėnesį bus perdirbta apie 1 tūkst. t, per metus – 14,5 tūkst. t šviežios ir šaldytos žuvies. Šimtametis P. Garmus

su žmona Marijona

Sprendimą investuoti į Kauno LEZ lėmė viena svarbiausių aplinkybių – šioje teritorijoje veikiantiems investuotojams pirmuosius šešerius metus nereikia mokėti pelno mokesčio

Svečius priėmė rajono meras Valerijus Makūnas, apie dvaro istoriją, nūdieną ir artimiausios ateities planus pasakojo ir po pastatų erdves vedžiojo VšĮ Raudondvario dvaras direktorė Snieguolė Navickienė. Svečius žavėjo ne tik darbų mastai, tempai, bet ir dvaro šeimininkų – rajono savivaldybės – energija, užsidegimas ir realizuojamų idėjų įvairovė.Dar įkurtuvių nuotaikomis gyvenančios Turizmo informacinio centro darbuotojos kvietė susipažinti su naująja jų darbo vieta, kur meras verslo vadovams pateikė ekonominį ir investicinį rajono

Verslo vadovai svečiavosi Raudondvario dvareRaudondvario dvaro sodyboje lankėsi Verslo vadovų mokymo centro Kauno verslo vadovų klubas. Vienuolikos verslininkų grupė su A. Abišala priešakyje susipažino su didžiuliais projektais, šiuo metu vykstančiais viename ryškiausių renesanso ir romantizmo laikotarpyje susiformavusių sodybinių ansamblių Lietuvoje.

paveikslą. „Kaip gaila, kad neišgirdome tokio pristatymo prieš kelerius metus – būtume

fabrikus statę ne kitur, o Kauno rajone“, – šypsojosi klausytojai.

atkelta iš 1 p.

Svečius žavėjo darbų mastai ir tempai

Pakaunės ŽINIOS | 2012 06 27| Nr. 17DAINŲ ŠVENTĖ 5

Nuo 1953 m. organizuojama šventė šiemet siūlė gausybę pramogų. Kulautuvos parko aikštėje aidėjo folkloro festivalio garsai, Akacijų alėjoje šurmuliavo tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, Vasaros estradoje gausų žiūrovų būrį sukvietė į šventinį koncertą, po kurio vakarą tęsė subatvakaris „Šokim, trypkim, linksmi būkim“.

Džiaugėsi dalyvių gausa

Šventėje susipynė profesionalusis menas su liaudies kūryba, iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio rajono atvykusių svečių atliekami kūriniai, modernaus ir tradicinio šokio žingsneliai, aktorių pasirodymai. Visa tai tapo gražia ir nedaloma visuma, susirinkusiems dovanojusia pačias geriausias emocijas. Kulautuvoje susibūrė daugiau kaip 1 400 dalyvių, atstovavusių per 70 kolektyvų.

Šventinę nuotaiką svečiams dovanojo Kauno rajono vaikų ir suaugusių chorai, pučiamųjų orkestrai, kaimo kapelos, folkloro kolektyvai, tautinių, šiuolaikinių šokių kolektyvai, teatrai,

Kauno rajono dainų ir šokių šventė gamino džiaugsmo hormonus

tautodailės, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo puoselėtojai.

„Rengdami šią šventę matėme, kad rajonas ėjo teisingu keliu – išsaugojo kolektyvus, kultūros centrus. Dainų ir šokių šventė puoselėja tradicijas, jos potencialas yra didžiulis. Ne kiekvienas rajonas gali pasidžiaugti tokia dalyvių gausa“, – teigė šventės direktorius Ričardas Pudževelis.

Atskleidė tėvynės grožį

Šventė savo žiūrovui leido sustoti ir susimąstyti, atsigręžti į praeitį ir pažvelgti į ateitį, susimąstyti, kur jis yra dabar. „Tai, ką turime, yra turtas. Gyvas turtas. Ir, deja, kartais nesuprantame, kad jis yra visai šalia mūsų“, – apie renginio idėją pasakojo šventės režisierius Tomas Erbrėderis.

Tiek scenarijus, tiek šventės apipavidalinimas atskleidė mūsų tėvynės grožį: Kulautuvą puošė Gintaro Pankevičiaus ir Kęstučio Grabausko erdviniai akcentai gatvėse ir parke. „Siekėme, kad puošyba būtų paprasta, bet daug sakanti. Suoliukai su gėlių akcentais, erdvinės kompozicijos ne užgožė, o tik pabrėžė nuostabaus Kulautuvos pušyno grožį“, – sakė G. Pankevičius.

Svečius pasitiko rekonstruotos erdvės

Kurorto statuso siekiančioje Kulautuvoje šiuo metu įgyvendinamas projektas „Kulautuvos miestelio gyvenamosios infrastruktūros ir aplinkos gerinimas“. 2012–2013 m. numatyta sutvarkyti Kulautuvos centrinėje dalyje esančio Narėpos upelio tvenkinių aplinką, miestelio parko aplinką, bei, įrengus paplūdimį, gerinti bendruomeninę infrastruktūrą bei kraštovaizdžio būklę. Projekto vertė apie 4,086 mln. Lt.

Iš projekto įgyvendinimo laikotarpiu užsibrėžtų tikslų Kauno rajono dainų ir šokių šventei „Graži tu mano, brangi Tėvyne“ baigta rekonstruoti ir modernizuoti Kulautuvos vasaros estrada.

Kauno rajono dainų ir šokių šventę „Graži tu mano, brangi Tėvyne“ rengė Kauno rajono savivaldybė, projektą iš dalies finansavo Kultūros rėmimo fondas.

Kulautuvoje susibūrė daugiau kaip 1 400 dalyvių, atstovavusių per 70 kolektyvų

Šventine nuotaika spindėjo dalyvių veidai

Gausų žiūrovų būrį sukvietė

šventinis koncertas

Šventėje susipynė profesionalusis

menas su liaudies kūryba

Karmėlavos

seniūnas

Š. Šukevičius

Kauno rajono chorisčių pasirodymu džiaugiasi Tarybos narys A. Nesteckis

Šokio sūkuryje vicemeras

A. Makarevičius (pirmas iš kairės)

Iš kairės: šventės režisierius T. Erbrėderis, organizacinio komiteto pirmininkė R. Popovienė ir Kauno r. savivaldybės meras V. Makūnas

atkelta iš 1 p.

Pakaunės ŽINIOS | 2012 06 27| Nr. 17 SPORTAS6

Šventei nuoširdžiai ruošėsi ne tik organizatoriai – Kauno rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, Socialinės paramos bei Kultūros, švietimo ir sporto skyriai, bet ir dalyviai, demonstruodami savo atstovaujamą seniūniją tiek vienodais užrašais ant marškinėlių, tiek spalvingomis kepurėlėmis. O kad nuotaika būtų dar pakilesnė, sportininkams ir žiūrovams grojo talentingieji Babtų muzikantai – pučiamųjų orkestras „Algupys“.

Liuoksėdami maišuose rungėsi seniūnai

Iškilmingo šventės atidarymo metu garbinga užduotis – įnešti žaidynių vėliavą – buvo patikėta praėjusių metų nugalėtojoms. Azartas ir geros emocijos trykšte tryško pačioje pirmoje ir bene linksmiausioje tos dienos rungtyje – seniūnų varžybose. „Estafetes išbandė tiek vaikai, tiek senjorai, todėl manome, kad ir seniūnams jos turėtų būti įveikiamos,“ – skelbė renginio organizatoriai, kvietę seniūnus liuoksėti maišuose ir pademonstruoti savo eiklumą. Suskaičiavus ir palyginus visus rezultatus paaiškėjo, kad mikliausi seniūnai vadovauja Rokų, Karmėlavos ir Čekiškės seniūnijoms.

Jėgas bandė įvairiose rungtyseTuo tarpu neįgalieji savo jėgas bandė smiginio, kamuolio metimo

Neįgaliųjų sporto žaidynėse sėkmė šypsojosi karmėlaviškiams Aikštėje šalia Kauno rajono socialinių paslaugų centro kilo spalvingos palapinės ir šurmuliavo puikiai nusiteikę rajono neįgalieji, susibūrę iš visų 25 seniūnijų. Tądien, kaip ir kiekvienų metų birželį, vyko tradicinės geros nuotaikos ir optimizmo kupinos Kauno rajono neįgaliųjų sporto žaidynės.

(prižiūrimi moterų krepšinio komandos „Sirenos“ žaidėjų), šaškių, šachmatų, rankos lenkimo, šaudymo rungtyse ir lenktynėse vežimėliais. Po varžybų, kol teisėjai sumavo rezultatus, sportininkai stiprinosi tradiciniu žaidynių patiekalu – koše.Į erdvią ir šviesą socialinių paslaugų centro sporto salę žaidynių dalyvius sukvietė Raudondvario kapelos „Raudonpilis“ muzika, Giulijos ir Monikos koncertas, centro dienos priežiūros skyriaus lankytojų parodomoji programa.Apdovanojimų metu paaiškėjo, kad Karmėlava turi ne tik vikrų seniūną, bet ir sportiškus neįgaliuosius, kurie nuskynė pirmąją vietą didžiųjų seniūnijų kategorijoje. Karmėlaviškiams nusileido antroje ir trečioje vietose likę Garliavos miesto ir Raudondvario didžiųjų seniūnijų neįgalieji sportininkai. Mažųjų seniūnijų kategorijoje triumfavo čekiškiečiai, antroje ir trečioje vietoje palikę Taurakiemį ir Rokus.Prizų lietus tuo nesibaigė: ketvirtose vietose likusius Zapyškio ir Batniavos seniūnijų sportininkus apdovanojo Vilties prizais, pasveikinti originaliausiai savo seniūnijos palapinę įrengę, šauniausią palaikymo komandą subūrę ir stilingiausiai pasipuošę neįgaliųjų sporto žaidynių dalyviai.

Dalyviai puošėsi

spalvingomis kepurėlėmis

Aistros ir įtampa prie šachmatų lentų

Linksmiausioje rungtyje

dalyvauja Samylų seniūnas S. Banionis

Pirmieji susitikimai: 2012-07-17 10:00–12:00 val. Susipažinimas. Lėlyčių siuvimas iš medžiagos skiautelių arba servetėlės po kavos puodeliu peltakiavimas. Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė Aurika Razomaitienė.

2012-07-31 10:00–12:00 val. Gyvenimo filosofija: tėvų ir vaikų santykiai: kuo jie ypatingi? Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro psichologė Goda Rimkuvienė.

2012-08-14 10:00–12:00 val. Vaikų kineziterapija. Kauno rajono socialinių paslaugų centro kineziterapeutė Daina Kazlauskienė.

2012-08-28 10:00–12:00 val. Vaikų mitybos ypatumai. Diskusijos. Kauno rajono socialinių paslaugų centro specialistės Daina Kazlauskienė ir Greta Endziulytė.

Susidomėjusiųjų laukiame Šeimos gerovės skyriuje (Neries g. 16, Domeikava, Kauno r.). Išsamesnė informacija tel. 8 655 60414

SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyrius, įsikūręs Neries g. 16, Domeikavoje, kviečia visas aktyvias mamas, močiutes kartu savo vaikais ir anūkais susiburti bendrai veiklai ir pasidalinti savo gerąją patirtimi. Veiklos tikslas – įkvėpti naujai veiklai ir pagal galimybes talkinti organizuojant įvairių sričių specialistų (pediatrų, psichologų, pedagogų ir kt.) konsultacijas bei seminarus. Tai puiki proga atitrūkti nuo kasdienybės, pakeisti aplinką, susirasti bendraminčių.

ŠEIMOS GEROVėS SKYRIUS KVIEčIA BURTIS BENDRAI VEIKLAI

Baigiamas renovuoti lopšelis-darželis „Žilvitis“

Pakaunės ŽINIOS | 2012 06 27| Nr. 17VERTA ŽINOTI 7

Projekto veiklos pradėtos 2010 m. balandžio mėnesį. Vaikų lopšelyje-darželyje bus modernizuota šildymo sistema, apšildytos ir renovuotos išorės sienos, stogas, pastatas bus pritaikytas fizinę negalią turintiems asmenims. Įgyvendinus projektą, bus pagerintos

ES ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis finansuojamas projektas „Kauno rajono Karmėlavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ renovacija“ baigiamas įgyvendinti.

vaikų ugdymo ir darbuotojų darbo sąlygos. Nereikėtų pamiršti, kad diegiant naujas energijos taupymo priemones, kurios leidžia sumažinti energijos suvartojimą, tuo pačiu mažinama aplinkos tarša. Šio projekto įgyvendinimas – tai tiesioginė

nauda kiekvienam iš mūsų gyventi švaresnėje, jaukesnėje aplinkoje. Galime tik džiaugtis, kad mūsų vaikai turės geresnes sąlygas, nuo mažens supras, kad pagrindinis mūsų tikslas – kurti Lietuvos ateitį pagal darnaus vystymosi principus.

„WOW air“ yra dar viena aviakompanija Kauno oro uoste ir pirmoji oro uosto istorijoje sujungsianti Kauną ir išskirtinio grožio Islandijos salą. Esame tikri, kad lietuviai pamėgs šią šalį ir įtrauks į savo atostogų planus. Be to, tai proga keliauti mėgstantiems islandams atrasti Lietuvą“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Iš Kauno lėktuvas kils kas antrą pirmadienį 9.30 val., o Reikjavike leisis 10.40 val. Atgal į Kauną kils taip pat pirmadieniais 00.55 val. ir leisis 07.55 vietos laiku.

Kauno oro uosto vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat numatyti skrydžiai į Palmą de Maljorką, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Liverpulį, Frankfurtą Haną,

Pradedami skrydžiai iš Kauno į Reikjaviką Visą vasaros sezoną iš Kauno oro uosto į didžiausią Islandijos Keflaviko oro uostą, esantį šalia Reikjaviko, ir atgal kils Islandijos aviakompanijos „WOW air“ 168 vietų lėktuvas „Airbus A320-200“.

Jų metu policijos pareigūnai patruliuos prie poilsio zonų, jaunimo susibūrimo vietų, organizuos reidus, skirtus akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos kontrolei vykdyti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai organizuos prevencinius reidus poilsio zonose siekdami užkardyti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus bei siekdami išaiškinti

Poilsio zonose sieks užtikrinti viešąją tvarką Siekdami užtikrinti viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą, teisės pažeidimų prevenciją bei išvengti negatyvių tendencijų, poilsio zonų teritorijose Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai nuo 2012-06-08 iki 2012-09-17 organizuos tikslines prevencines priemones.

nepilnamečių piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais atvejus.

Kauno rajono policijos pareigūnai prašo gyventojų, turinčių informacijos apie vietas, kuriose nuolat vykdomi viešosios tvarkos pažeidimai, pranešti policijai:

Kauno apskr. VPK Kauno r. PK Operatyvaus valdymo poskyriui visą parą tel. (8 37) 303 951, el. p. kaunorpk.bud@policija.lt.

Pasitikėjimo telefonas (8 37) 321 611.

Birmingemą, Briuselį, Bristolį, Oslą, Tamperę, Edinburgą, Alikantę, Rodą, Kosą, Stokholmą, Lydsą Bradfordą.

Pasak VĮ „Kauno aerouostas“ komercijos vadovės Jūratės Baltrušaitytės, šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 23 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Kauno oro uostas yra vienintelis oro uostas Europoje 9 metus iš eilės nuosekliai didinęs keleivių skaičių. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Kauno rajono Karmėlavos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“

„Verslininkams „Kauno diena“ yra patraukli ir tuo, kad tai vienintelis laikraštis Kaune, kuris turi daugiausiai klasifikuotų skelbimų. – teigė „Kauno dienos“ rinkodaros specialistė Dovilė Miknevičiūtė, – Norime, kad kuo daugiau kauniečių ir Kauno rajono gyventojų per pietus gurkšnodami kavą ar arbatą turėtų galimybę paskaityti mūsų dienraštį“.

„Kauno diena“ savo skaitytojams kasdien pateikia aktualiausias miesto naujienas, supažindina su Lietuvos ir pasaulio aktualijomis. Kiekvieną dieną dienraščio skaitytojai nemokamai gauna vis kitą priedą: „Namai“, „Sveikata“, „Ratai“, „Turtas“, „Pramogų alėja“, „Santaka“, „Aukštyn žemyn“.

„Mūsų skaitytojai visus dienraščio priedus vertina labai teigiamai, juk per savaitę jie gali sužinoti aktualiausią informaciją sveikatos, ekonomikos, politikos temomis, prasiblaškyti leidžia paskalos apie pramogų pasaulio

Kuria daugiau galimybių skaitytiDaugiau nei 60 metų gyvuojantis dienraštis yra tarsi miesto simbolis. Daugelis kauniečių ir rajono gyventojų neįsivaizduoja savo dienos be „Kauno dienos“ laikraščio.

atstovų gyvenimą“, – pasakojo Dovilė Miknevičiūtė.

Be tradicinių savaitinių dienraščio priedų, kartu su „Kauno diena“ leidžiami ir specializuoti žurnalai aktualiausiomis temomis.

Vien šiais metais išėjo gausybė leidinių. Jaunimui buvo skirtas žurnalas „Kur studijuoti“, verslininkams – „Verslas. Lyderiai 2012“. Besidomintys sodo, ūkio reikalais galėjo skaityti „Tarp miesto ir kaimo“, „Kaimynai“. Sporto entuziastai džiaugėsi žurnalais, skirtais krepšiniui ir futbolui: „Eurolyga“ ir „Euro 2012“. Apie pramogas ir grožį buvo rašome leidiniuose „Sveikata“, Vasaros gidas“, „TV diena“.

„Šią vasarą mūsų skaitytojų laukia ir daugiau staigmenų. Birželio mėnesio pabaigoje išeis visiškai naujas leidinys „Moters triumfas“. Šiame leidinyje skaitytojai ras visko: įdomias istorijas apie išskirtines karjeros aukštumas pasiekusias moteris, apie šeimos svarbą,

kaip suderinti darbą ir šeimą“, – apie staigmenas užsiminė D. Miknevičiūtė.

Prieš pat olimpines žaidynes „Kauno dienos“ skaitytojus pasieks žurnalas „Olimpiada“, kuriame kauniečiai ras išskirtinius interviu su mūsų olimpiečiais, varžybų tvarkaraščius. Taip pat bus pateikta informacija apie Lietuvai atstovausiančius sportininkus, jų pasiekimus.

Deklaruokite gyvenamąją vietą ten, kur gyvenate – Kauno rajone. Mokesčiai, kuriuos Jūs mokate, papildys Kauno rajono biudžetą, o lėšos bus skirtos Jūsų gyvenamajai aplinkai gerinti: gatvėms, viešosioms erdvėms tvarkyti. Gyvenamąją vietą deklaruoja Savivaldybės seniūnijos.

GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMAS

Pakaunės ŽINIOS | 2012 06 27| Nr. 178

Kauno rajono savivaldybės informacinis biuletenis. Tekstų ir fotografijų autoriai: Vilma Kasperavičienė, Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, Indrė Sekevičienė. Apipavidalino Alina Butrimė. Redaktorė Indrė Sekevičienė (indre.sekeviciene@krs.lt), (8 37) 313 828. Spausdino UAB Spaudos namai „Arx Baltica“. Platinamas nemokamai. Tiražas 26 000 egz.

Savivaldybės biudžetinė įstaiga | Kodas 188756386 | Adresas: Savanorių pr. 371, LT-49500 Kaunas | Tel. (8 37) 305 571 | Faks. (8 37) 305 501 | El. p. info@krs.lt | www.krs.lt

BARDŲ FESTIVALIS

Žinoma, kad bilietų skaičius yra ribotas, tad kviečiame suskubti ir įsigyti bilietus jau dabar. Visą informaciją apie bilietus ir festivalį kviečiame skaityti www.akacijualeja.ltAtgal iš Kulautuvos po festivalio garlaivis neplukdys.

Į bardų festivalį Kulautuvoje – laivuPaverskite liepos 7 d. dar įdomesne diena – į bardų festivalį „Akacijų alėja“ galite ne tik važiuoti dviračiu, automobiliu, autobusu, bet ir plaukti laivu! Nuo Vytauto bažnyčios 14 val. žemyn upe į Kulautuvos pušyną Jus gali plukdyti laivas „Tolstojus“.

1974 m. pradėjote „Mustard‘s Retreat“ pasirodymus su savo partneriu Michaeliu Houghu. Esate 38 metus scenoje. Kokie pasirodymai, pasiekimai, įvertinimai Jums yra svarbiausi?

Lipimas į Lietuvos sceną yra vienas svarbiausių mūsų karjeroje. Asmeniniame ir profesiniame lygmenyje. Atvykti ir koncertuoti protėvių žemėje, kuria labai didžiuojuosi, atrasti savo šeimą... Tai man yra ypač svarbu ir reikšminga.

Pamenu pirmą savo pasirodymą, kurį stebėjo mano tėvai. Tai taip pat buvo ypatinga. Norėjau gyventi muzikanto gyvenimą ir tai, kad jie matė mano sėkmę, man reiškė labai daug. Pelniau savo muzikos herojų, ypač Peterio, Paulo ir Mary (folk muzikos klasikai legendos – red. past.), pripažinimą.

Esame groję daugybėje žinomų festivalių, tokių kaip Filadelfijos folk festivalis, Niubedfordo vasaros festivalis, Kervilio folk festivalis, Kate Wolf festivalis, Peterio Seegerio Clearwater festivalis... Koncertavome daugelyje žinomų vietų (Kennedy center, Lincoln centre, Wolftrap), tačiau patys įsimintiniausi momentai yra tie, kai žmonės ateina ir mums pasako: „Mes dainavome jūsų dainas per savo vestuves“ arba „Jūsų muzika man padėjo sunkiu gyvenimo periodu“. Tai ir yra tai, ko visada siekiau: muzikos džiaugsmas ir galia.

Deividai, Jūsų šeima taip pat muzikavo, tačiau rinkosi tokius klasikinius instrumentus, kaip pianinas, altas, smuikas. Kaip gimė jūsų meilė folk muzikai ir gitarai?

Kai aš buvau keturiolikos, mama atnešė Peterio Paulo ir Mary įrašą. Jame kalbėjo svarbius dalykus: jausmus, istoriją, žmones ir vietas. Tai nebuvo paprasta popmuzika. Tada pamačiau televizijos šou, kuriame rodė Peterio Seegerio festivalį ir visus nuostabius muzikantus, kurie dainavo apie tuos svarbius dalykus.

1969 m. Anglijoje, Oxforde, mergaitė grojo gitara autobuse. Ir ten visi tapo viena. Dainavo. Tapo bendruomene. Tada aš supratau, kad tai ir yra tas dalykas, kurio noriu gyvenime... Pradėjau groti gitara 1970 m. žiemą.

Minėjote, kad folk muzika yra Jūsų gyvenimas. Kokiais žodžiais jį galima būtų apibūdinti?

Deividas Tamulevičius iš MUSTARD'S RETREAT (JAV): „Koncertuoti „Akacijų alėjoje“ man ypač svarbu ir reikšminga“Liepos 7 d. Kulautuvoje vyksiantis dvyliktas bardų festivalis „Akacijų alėja“ žada ne vieną staigmeną. Viena jų – folk muzikos generolų duetas MUSTARD'S RETREAT. Apie muziką, lietuviškas šaknis, „Akacijų alėją“ ir norą lipti į jos sceną kalbamės su reprezentacinių Užatlantės klubų senbuviu Deividu Tamulevičiumi (David Tamulevich).

Tikslo siekiantis, aistringas, besirūpinantis... Meilė savo veiklai. Gyvenimas taip, kad keistum pasaulį. Bendruomeniškumas.

Dauguma neturi pinigų, bet yra turtingi draugais ir gyvenimo patirtimi. Gyvenimas nėra lengvas, bet jame yra žmonių, kurie rūpi. Folk muzika visa tai vienija.

Būtų įdomu išgirsti apie Jūsų lietuviškas šaknis. Turite lietuvių kraujo, taigi ką Jums reiškia Lietuva?

Tai reiškia šaknis. Amerikoje mes ieškome šaknų, bet jos negilios. Lietuvoje jas turime. Kai augau, Lietuva buvo mano didžioji svajonė. Garbingoji. Mano močiutė iš Alytaus į Ameriką atvyko 1910 m. su savo motina ir 5 seserimis (vienos iš jų vis dar tebeieškau. Jos vardas Marijona Krilavičius. Jos mama buvo Cecilija Lazauskaitė). Mano seneliai ir mano mamos seserys, jų šeimos, visi pasistatė namus mažoje gatvelėje. Tai tapo maža lietuviškąja bendruomene. Lietuva visada vaidino svarbų vaidmenį ir tai buvo vieta, kurią troškau aplankyti.

Ar tai, ką girdėjote apie Lietuvą, pateisino lūkesčius? Galbūt kažkas nustebino, kažko nesitikėjote?

Močiutė ir jos seserys buvo vaikai, kai išvyko iš Lietuvos, tad ir jų prisiminimai buvo vaikiški. Aš nežinojau, ko tikėtis ir galiu rasti giminių, su kuriais ryšiai nutrūko prieš Antrąjį pasaulinį karą. Ką radau čia, buvo energinga ir teigiama. Ore tvyro viltis, gėris, draugiškumas. Nepaisant

ekonominių realijų. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje juntama pagarba praeičiai, mūsų istorijai. Tiems, kurie išlaikė lietuvybę ir mūsų Tėvynę gyvuojančią. Manau, kad tai yra tautos stiprybė.

Lietuvą atradau labai gražią. Varėna, Veisiejai, mano šeimos kaimelis Zervynos. Nėra žodžių apsakyti, ką tai man reiškia.

Liepos 7 d. lipsite į bardų festivalio „Akacijų alėja“ sceną. Ką dar be šio svarbaus įvykio planuojate nuveikti?

Labai noriu pamatyti savo gimines. Zervynose, Noškūnuose, Vilniuje, Kaune. Planuoju nuvykti į Alytų, kur gimė mano senelė. Noriu aplankyti kaimelius, pamatyti Lietuvos grožį.

Ką Jums reiškia dalyvauti „Akacijų alėjoje“?

Tai didelė garbė. Garbė, kad pakvietė. Tai – nepaprastai nuostabus festivalis, kuriame dalyvauja tiek daug talentingų atlikėjų. Tai festivalis, kuris kalba apie svarbius dalykus. Džiaugiamės, kad jame galėsime pasidalinti savo muzika.

Dėkoju už nuoširdų pokalbį ir iki malonaus susitikimo bardų festivalyje „Akacijų alėja“ Kulautuvoje.

Daugiau informacijos apie „Akacijų alėją“ kviečiame skaityti www.akacijualeja.lt. Festivalį organizuoja Kauno rajono savivaldybė ir VšĮ „Combo concert“. Renginys n e m o k a m a s .

D. Tamulevičius nekantriai laukia pažinties su Kulautuva

Šlienavoje ant marių kranto surengtos tikros, visas seniausias ir gražiausias tradicijas menančios Joninės – sakrali, kupina mistikos ir užmirštų ritualų šventė.

Prie žalumynais apipintų vartų su šypsena visus pasitiko tautiniais rūbais vilkinčios moterys, kvietė nusiprausti šaltinio vandeniu ir nusišluostyti lino rankšluosčiu – trumpiausios nakties šventę privalu švęsti apsišvarinus ir iš išorės, ir viduje...

Senieji papročiai liudija, kad švarinti gali ne tik vanduo, bet ir ugnis. Todėl tradiciškai įžiebtas aukuras, o ši misija patikėta šventės globėjui, Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui. Ant žirgo raita vaidilutė pagal Žemės judėjimo kryptį uždegė stebulės žibintus.

Trumpiausia naktis sutikta pagal senąsias tradicijas

Šiltą atmosferą ir bendrumo jausmą kūrė kartu laužoma ir ragaujama duona, liaudies dainos, šokiai. Bendruomenės Janinoms ir Jonams, vainikuotiems ąžuolo lapų vainikais, netgi dedikuota Joninių polka... Prisiminti ir atgaivinti tradicijas padėjo folkloro ansambliai „Karklė“, „Senolės“, „Kupolė“, „Laumenos“ ir „Karklynėlio“ kapelos, skambėjo Kauno rajono „Božolė“ choro, popgrupių „Kvinta“, „Štai“, Ovidijaus Vyšniausko, Irenos Starošaitės, „Soliario“ dainos.

Kai saulė nugrimzdo į pamarių miškus, tamsai karaliauti neleido Kauno rajono savivaldybės tarybos nario Antano Nesteckio ir Samylų seniūno Sauliaus Banionio užkurtas Joninių laužas.

Šiltą atmosferą ir bendrumo jausmą kūrė liaudies dainos, šokiai

Į Kulautuvos pušyną plukdys laivas „Tolstojus“