VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJATECHNIKOS FAKULTETAS

Evelina JakovičVV11D gr.

Pavojingų krovinių vežimas

Vilnius, 2012

Turinys1. Pavojingų krovinių samprata.................................................................................................................32. Pavojingų krovinių vežimo dalyviai, jų atsakomybė.............................................................................4

2.1. Pagrindiniai pavojingų krovinių vežimo dalyviai...........................................................................42.2. Kiti pavojingų krovinių vežimo dalyviai........................................................................................52.3. Pavojingų krovinių vežimo saugos specialistas..............................................................................62.4. Vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius....................................................................................7

3. Pavojingų krovinių pakavimas...............................................................................................................94. Dokumentai..........................................................................................................................................105. Saugaus pavojingų krovinių vežimo užtikrinimas...............................................................................11

5.1. Pavojingų krovinių vežimas kelių transportu LR.........................................................................135.2. Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliu.....................................................................................155.3. Pavojingų krovinių vežimas jūrų transportu.................................................................................165.4. Pavojingų krovinių vežimas oro transportu..................................................................................19

6. Pavojingų krovinių vežimo kontrolė....................................................................................................206.1. Dalinė pavojingų krovinių vežimo kontrolė.................................................................................206.2. Išsami pavojingų krovinių vežimo kontrolė.................................................................................206.3. Įmonės veiklos kontrolė................................................................................................................21

Naudota literatūra.....................................................................................................................................22

2

1. Pavojingų krovinių samprata

Pavojingieji kroviniai – tai medžiagos ar gaminiai, kurie dėl savo cheminių ar fizinių savybių

gali kelti pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ar turtui, ir yra įtraukti į Jungtinių Tautų Organizacijos

ekspertų komiteto sudarytą ir Europos Ekonominės Komisijos patvirtintą sąrašą bei išvardinti Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą.

Pavojingų krovinių vežimo sąvoką aprėpia:

pavojingų krovinių parengimą išsiųsti;

priėmimą iš siuntėjo;

pavojingo krovinio vežimą;

pateikimą gavėjui;

saugų krovinio pakrovimą, iškrovimą, perkrovimą ir laikinąjį sandėliavimą.

1950 metais Jungtinės Tautos įkūrė Saugaus pavojingų krovinių vežimo (angl. STDG) ekspertų

komitetą (angl. COE). Šis komitetas parengė bendrąsias pavojingų krovinių vežimo rekomendacijas

nepaisant to, kokia transporto rūšimi jie vežami. Šios rekomendacijos (populiariai vadinamos

„oranžine“ knyga) neturi teisės akto statuso, tačiau remiantis jomis yra parengtos pagrindinės

pavojingų krovinių vežimą reglamentuojančios taisyklės.

Remiantis „oranžinės“ knygos rekomendacijomis, parengti ir nuolat atnaujinami tarptautiniai

teisės aktai.

3

2. Pavojingų krovinių vežimo dalyviai, jų atsakomybė

2.1. Pagrindiniai pavojingų krovinių vežimo dalyviai

Siuntėjas – tai įmonė, kuri siunčia pavojingą krovinį savo arba trečiosios šalies vardu.

Pagal ADR (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių vežimo tarptautinių vežimų keliais)

siuntėjas atsakingas už:

teisingą medžiagos identifikavimą ir klasifikavimą;

tinkamą krovinio parengimą išsiųsti (vežimo ribojimus, vežimo būdo, taros pasirinkimą,

pakavimą, žymėjimą, ženklinimą);

reikalingos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimą vežėjui;

jei siuntėjas naudojasi kitų vežimo dalyvių paslaugomis, jis privalo užtikrinti, kad

krovinys atitiktų ADR reikalavimus.

Siuntėjas neturi krauti transporto priemonės, jei paaiškėja, kad vairuotojas, transporto priemonė

ar jos įranga neatitinka reikalavimų.

Vežėjas – įmonė, atliekanti transporto operaciją pagal vežimo sutartį ar be jos.

Pagal ADR vežėjas privalo įsitikinti, kad:

krovinį galima vežti;

transporto priemonėje yra reikalingi dokumentai;

transporto priemonė ir krovinys tinkami, yra reikiama įranga ir kt.;

terminas, kad turi būti atlikta cisternos ir vidinės talpos konteinerio (VTK) patikra,

nepasibaigęs;

transporto priemonė neperkrauta;

transporto priemonė tinkamai pažymėta ir paženklinta;

transporto priemonėje yra įranga, nurodyta raštiškoje instrukcijoje;

jei vežėjas nustato ADR reikalavimų pažeidimą, jis neturi siųsti krovinio tol, kol

nustatytas pažeidimas nebus pašalintas.

Gavėjas – tai krovinio gavėjas pagal vežimo sutartį. Jei krovinio gavėjas pagal vežimo sutartį

įgalioja trečiąją šalį, tai šis asmuo traktuojamas kaip krovinio gavėjas. Jei transporto operacija

vykdoma be vežimo sutarties, tai įmonė, kuri priima atvežtus krovinius, traktuojama kaip krovinio

gavėjas.

Gavėjas privalo:

4

jei nėra rimtų priežasčių, nedelsdamas priimti krovinį, o iškrovęs įsitikinti, ar laikomasi

ADR reikalavimų;

ADR numatytais atvejais imtis reikiamų priemonių transporto priemonei ir konteineriui

išvalyti ir nukenksminti;

Jei krovinio gavėjas naudojasi kitų vežimo dalyvių paslaugomis, jis privalo imtis

reikiamų priemonių ADR reikalavimams užtikrinti.

2.2. Kiti pavojingų krovinių vežimo dalyviai

Krovėjas – bet kokia įmonė, pakraunanti pavojingą krovinį į transporto priemonę ar konteinerį.

Krovėjas privalo:

perduoti krovinį vežėjui tik tuo atveju, jei jį leidžiama vežti pagal ADR, jei pakuotės

nepažeistos, neteka ar nebyra;

kraudamas privalo laikytis specialiųjų krovinių krovimo, tvarkymo ir mišriojo krovimo

reikalavimų.

Pakuotojas – bet kokia įmonė, užpildanti tarą pavojingais kroviniais ir prireikus parengianti

pakuotes vežti.

Pagal ADR pakuotojas privalo laikytis:

pakavimo sąlygų arba mišriojo pakavimo reikalavimų;

pakuočių žymėjimo ir ženklinimo reikalavimų.

Užpildytojas – bet kokia įmonė, kraunanti pavojingą krovinį į cisterną (autocisterną,

nuimamąją cisterną, kilnojamąją cisterną, konteinerinę cisterną) ir (arba) transporto priemonę, didelį

konteinerį, mažą konteinerį arba transporto priemonę bateriją, daugiaelementį dujų konteinerį.

Užpildytojas pagal ADR privalo:

įsitikinti, ar cisterna ir jos įranga techniškai tvarkingos, ar periodinių bandymų laikas

nepraėjęs;

užpildyti cisternas tik leidžiamais vežti pavojingais kroviniais ir paisyti užpildymo lygio

ribojimų;

pasirūpinti, kad ant paviršių nebūtų pavojingų krovinių likučių ir kad cisternos bei

transporto priemonės būtų paženklintos visais reikalaujamais ženklais.

5

Konteinerinės cisternos (kilnojamosios cisternos) operatorius – bet kokia įmonė, kurios

vardu užregistruota konteinerinė (kilnojamoji) cisterna.

Atsakomybė pagal ADR:

užtikrina, kad būtų laikomasi konstrukcijos, įrangos, bandymų ir žymėjimo reikalavimų,

rūpinasi techniniu aptarnavimu.

2.3. Pavojingų krovinių vežimo saugos specialistas

Vadovaujantis Pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų

transportu įstatymu, susisiekimo ministro nustatyta tvarka, visose įmonėse, kurių veikla susijusi su

pavojingų krovinių vežimu, turi būti paskirtas pavojingų krovinių vežimo specialistas.

Saugos specialistu gali būti įmonės vadovas, kitas įmonės darbuotojas arba samdomasis

specialistas.

Atsižvelgiant į įmonės veiklos apimtį, įmonėje turi būti vienas ar daugiau saugos specialistų.

Saugos specialistas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas įmonės vadovui.

Už įmonės sprendimus, susijusius su pavojingų krovinių vežimu, asmeniškai atsako įmonės

vadovas.

Saugos specialisto pareigos, funkcijos įmonėje:

konsultacijos;

reikalavimų vykdymo priežiūra;

personalo mokymas;

saugos priemonių įgyvendinimas;

avarijų ir incidentų tyrimas, ataskaitos;

avarijos prevencijos priemonių įgyvendinimas;

įmonės veiklos metinės ataskaitos.

Saugos specialistas nebūtinas, jei įmonė:

pavojingus krovinius veža tik minimaliais kiekiais, nustatytais Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą;

ne dažniau kaip kartą per mėnesį šalies viduje veža pavojingus krovinius pakuotėmis,

skirtomis III pakavimo grupei.

6

2.4. Vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius

Vadovaujantis ADR sutarties ir LR susisiekimo ministro įsakymo „Dėl pavojingus krovinius

vežančių kelių transporto priemonių vairuotojų mokymo ir egzaminavimo“ nuostatomis, kelių

transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimą

privalo turėti šie pavojingus krovinius vežantys vairuotojai:

transporto priemonių, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos;

transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius stacionariose ar nuimamose

cisternose, kurių talpa viršija 1 m3;

transporto priemonių baterijų, kurių bendroji talpa viršija 1 m3, vairuotojai;

transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius konteinerinėse cisternose,

kilnojamosiose cisternose ar daugiaelemenčiuose dujų konteineriuose (DDK), kurių

individuali vieno transporto vieneto talpa viršija 3 m3;

transporto priemonių, vežančių 1 klasės medžiagas ar gaminius, nepaisant didžiausios

transporto priemonės masės;

transporto priemonių, vežančių kai kuriais radioaktyviąsias medžiagas, nepaisant

didžiausiosios transporto priemonės masės.

Asmenys, siekiantys įgyti Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti

pavojinguosius krovinius pagal ADR pažymėjimą:

- privalo būti ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus;

- turėti ne mažesnės kaip B kategorijos vairuotojo pažymėjimą;

- turėtų būti išklausę tam tikrus kursus;

- privalo būti išlaikę tam tikrą egzaminą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie

Susisiekimo ministerijos.

Mokymo kursai ir egzaminai yra šie:

Pagrindinis: A1 – vežti pakuotus krovinius, išskyrus 1 ir 7 klasių, ir papildomai:

A2 – vežti krovinius cisternomis;

A3 – vežti sprogstamąsias medžiagas;

A4 – vežti kai kurias radioaktyviąsias medžiagas.

Lietuvoje išduotas pažymėjimas galioja 5 metus.

Per metus iki pažymėjimo galiojimo pabaigos, išklausius žinių atnaujinimo kursus ir išlaikius

egzaminą, pažymėjimo galiojimas pratęsiamas.

7

Kitose ADR susitariančiose šalyse išduoti pažymėjimai pripažįstami galiojančiais.

8

3. Pavojingų krovinių pakavimas

Pavojingi kroviniai gali būti vežami šiais būdais:

supakuoti taroje;

palaidai (suverstinai) (pvz., cisternomis).

Tara – tai indas ir bet kokie kiti komponentai ar medžiagos, būtini, kad į indą galima būtų dėti

produktą (vidinė, tarpinė, išorinė, mišrioji, sudedamoji, didelės talpos, atnaujintam daugkartinio

naudojimo, avarinė, tanki). Pakavimo tikslais tarai taip pat priskiriama didelė tara ir vidutinės talpos

konteineriai (VTK) (angl. IBC – Intermediate Bulk Container).

Didelė tara – tai išorinė tara su gaminiais ar vidine tara, kuri skirta kroviniams mechanizuotai

krauti ir iškrauti ir kurios grynoji masė didesnė nei 400 kg arba talpa didesnė nei 450 l, bet tūris ne

didesnis kaip 3m3.

Vidutinės talpos konteineris (VTK) – tvirta ar lanksti kilnojamoji tara:

kurios talpa ne didesnė kaip 3m3;

skirta mechanizuotai tvarkyti;

išlaikanti krovimo ir vežimo metu susidarančias apkrovas.

Tarą užpildžius tam tikru turiniu, gaunamas naujas pakavimo produktas – pakuotė.

Pakuotė – parengtas vežti pakavimo operacijos galutinis produktas, kurį sudaro tara, didelė tara

ar VTK bei jų turinys. Ši sąvoka aprėpia dujų indus, taip pat gaminius, kurie pagal dydį, svorį ar

išdėstymą gali būti vežami nesupakuoti ar rėme, apkaloje ar transporto krovimo įrenginiuose.

9

4. Dokumentai

Transporto vienete turi būti tokie dokumentai:

Visada (vežant be jokių ADR išimčių)

Transporto dokumentas;

Raštiškos instrukcijos vairuotojui;

Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojinguosius krovinius pagal

ADR pažymėjimas.

Kai to reikalaujama

Transporto priemonės tinkamumo sertifikatas;

Leidimai;

Dvišalė (daugiašalė) sutartis;

Konteinerio krovimo sertifikatas.

10

5. Saugaus pavojingų krovinių vežimo užtikrinimas

Kiekvienoje įmonėje, kurios veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu keliais, geležinkeliais

ar vidaus vandenimis, LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo būti

paskirtas pavojingų krovinių vežimo saugos specialistas, atsakingas už saugų pavojingų krovinių

vežimą. Visos įmonės, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, privalo LR Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Statistikos departamentui prie LR Vyriausybės teikti

statistinius duomenis apie pavojingų krovinių vežimą.

LR Vyriausybės įgaliota institucija nustato maršrutu valstybinės reikšmės automobilių,

geležinkelių bei vidaus vandenų keliais, kuriais draudžiama arba rekomenduojama vežti pavojingus

krovinius bei organizuoja stovėjimo vietų transporto priemonėms su pavojingais kroviniais įrengimą.

Pavojingų krovinių vežimo kontrolė:

1.Pavojingų krovinių vežimo kontrolės tvarką nustato LR Vyriausybė.

2.Pavojingų krovinių vežimo kontrolę atlieka LR Vyriausybės įgaliotos institucijos.

3.Maršrutai, kuriais draudžiama vežti pavojingus krovinius, skelbiami Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

LR Vyriausybės iš Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo

ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų sudaro Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisiją

avarijų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu ir sukėlusių sunkias pasekmes, ekspertizei atlikti. Jos

nuostatos ir sudėtį tvirtina Vyriausybė.

Štai 1997 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 300 Vilnius susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas

įgyvendindamas LR kelių transporto kodeksą, įsakė patvirtinti Krovinių vidaus vežimo kelių transportu

taisykles ( priedas).

PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IR DAIKTŲ KLASIFIKAVIMAS

Klasė Klasės pavadinimas „tik klasė“ Laisvoji klasė P. nr. 1. Sprogstamosios medžiagos

ir daiktai su sprogstamomis medžiagomis.

X - 2100 ff

2. Sutankintos, suskystintos arba suslėgtos dujos. X - 2200 ff

3. Degios suskystintos dujos. - X 2300 ff

11

4.1. Degios kietos medžiagos . - X 2400 ff 4.2. Savaime užsidegančios

medžiagos. - X 2430 ff

4.3. Medžiagos, kurios sąveikaudamos su vandeniu išskiria degiąsias dujas.

- X 2470 ff

5.1. Oksiduojamai veikiančios medžiagos.

- X 2500 ff

5.2. Organiniai peroksidai. - X 2550 ff 6.1. Nuodingosios medžiagos. - X 2600 ff 6.2. Dirginančios ir infekciją

galinčios sukelti medžiagos.

X -

2650 ff

7. Radioaktyviosios medžiagos.

X - 2700 ff

8. Ėsdinamosios medžiagos. - X 2800 ff 9. Įvairios pavojingos

medžiagos ir daiktai. - X 2900 ff

Jeigu medžiagos priklauso „tik klasei“, jai leidžiama vežti tik nurodytomis sąlygomis.

Laisvajai klasei priklausančios medžiagos turi būti vežamos laikantis nurodytų sąlygų. Kitas

medžiagas, kurias galime priskirti šiai klasei, bet kurių pavadinimai nėra nurodyti gali būti vežamos

nesilaikant specialių taisyklių.

Transporto priemonės vežančios pavojingus krovinius turi būti pažymėtos. Įspėjančios lentelės

matmenys gali šiek tiek neatitikti reikalavimų. Tik tokiu atveju , kai dėl transporto priemonės gamybos

ar formos turimas plotas oranžiniai lentelei pritvirtinti yra per mažas. Tuomet lentelės ilgis gali būti

sumažintas iki 30 cm, aukštis iki 12 cm.

Krovinio medžiaga įspėjamojoje lentelėje žymima dviem numeriais. Viršutinėje dalyje

pažymėtas numeris yra pavojingumo charakteristikos numeris, dar kitaip vadinamas identifikatoriumi.

Šį numerį sudaro 2 arba 3 skaitmenys, prieš kuriuos kartais rašomas X.

X – rodo: draudžiamas kontaktas su vandeniu.

Skaitmenų reikšmės rodo:

2 – dujų įsiveržimo dėl slėgių arba cheminės reakcijos pavojus.

3 – skysčių, garų ir dujų užsidegimo pavojus.

4 – kietųjų medžiagų užsidegimo pavojus.

5 – oksiduojamojo poveikio pavojus.

12

6 – nuodingųjų medžiagų pavojus.

8 – medžiagų įsodinamojo pavojus.

9 – stiprios, spontaniškos reakcijos pavojus.

Skaičiai, raidės turi būti 10 cm aukščio. Du kartus parašytas tas pats skaitmuo reiškia, kad

pavojus labai didelis. Pirmasis skaitmuo rodo pagrindinių pavojų, antrasis ir trečiasis papildomus

pavojus. Žemiau parašytas numeris yra medžiagos charakteristikos numeris vadinamas JTO krovinio

numeriu.

JT nr. Skirstomi į 2 grupes :

1. JT < 1000 – įeina visos sprogstamosios medžiagos ir daiktai su sprogstamosiomis medžiagomis.

2. JT > 100 - įeina kitų pavojingumo klasių medžiagos.

JT nr. yra parengusi JT ekspertų grupė. Jie išspausdinti „Pavojingų krovinių vežimo

rekomendacijų“ oranžinėje knygoje. Pavojingų krovinių skiltyje nr. rodo kokius pavojus, pavojaus

simbolius reikia patvirtinti prie pakuočių, uždedamas tam tikros spalvos rombas, kurio viršuje

pavaizduotas ugnies simbolis.

13

x 423

1422

Pavojingumo simboliai ir jų reikšmė

Dirginanti (Xi) Trumpai, ilgai ar pakartotinai susilietęs su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą ar alergiją.

Kenksminga (Xn) Kenksmingas sveikatai, įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti sveikatos sutrikimus.

Ardanti (ėsdinanti) (C) Gali pažeisti odą, sukelti ilgalaikius gerklės ir akių pakenkimus.

Toksiška (T) Įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus.

Labai toksiška (T+) Įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus.

Aplinkai pavojinga (N) Gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius aplinkos pakenkimus (laikyti ir naudoti taip, kad produktas ir atliekos nepatektų į aplinką).

Labai degi (F) Lengvai užsidegantis ir labai degus produktas, uždegus gali sprogti.

Ypač degi (F+) Lengvai užsidegantis ir ypač degus produktas, uždegus gali sprogti.

Sprogstamoji (E) Gali sprogti nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių.

14

Oksiduojanti (O) Neteisingai naudojamas ar susilietęs su kitomis medžiagomis produktas gali sprogti arba užsidegti.

Nacionalinė teisė

Papildomi ADR pakeitimai turi būti suderinti su nacionaliniais teisės aktais pagal šias pagrindines nuostatas:

• Pavojingų krovinių gabenimo tvarka;

• įgaliojimo ( pavedimo ) teisės suteikimas gabenti pavojingus krovinius;

• Pavojingų krovinių gabenimo taisyklių išimtys;

• Pavojingų krovinių gabenimo organizavimas pagal kryptis;

• Pavojingų krovinių vežimo kontrolės tvarka.

Be to, nacionaliniais teisės aktais turi būti nustatyti konkretūs reikalavimai specialistams, atsakingiems už pavojingų krovinių gabenimа, jų atsakomybė ir sankcijos (baudos) už nuostatų pažeidimus. Konkreti atsakomybės reikalavimų ir baudų už jų nevykdymа tvarka turi būti numatyta ir transporto priemonių vairuotojams.

ženklinimo tvarka

Pavojingus krovinius gabenančios transporto priemonės išorėje privalo turėti specialias oranžinės spalvos lenteles. Pagal 2003 m. ADR buvo nustatyti šie įspėjamųjų lentelių dydžiai:

• pagrindo plotis - 40 cm;

• minimalus aukštis - 30 cm;

• juodo apvado linija - ne storesnė kaip 15 mm.

Be to, jeigu dėl transporto priemonės dydžio ar konstrukcijos esamo ploto nepakanka įspėjamajai oranžinei lentelei pritvirtinti, jа galima sumažinti iki šių nurodytų matmenų:

• pagrindo plotis - 30 cm;

• aukštis - 12 cm;

• juodo apvado linija - ne plonesnė kaip 10 mm.

Pagal naujos 2005 m. ADR nuostatas, numatyta išsaugoti pagrindinius įspėjamųjų lentelių matmenis, tačiau kraštinių apvadų plotis bus 15 mm, o per lentelės vidurį turės būti nubrėžta tokio paties pločio horizontali skersinė juoda linija, vizualiai dalijanti lentelę į dvi lygias dalis.

15

Kraštinių apvadų ir skersinės linijos plotis bei kiti įspėjamosios oranžinės lentelės matmenys galės turėti + / - 10 proc.nuokrypį. Be to, neutralios įspėjamosios oranžinės lentelės bus numeruojamos.

Kitas pavojingų krovinių ženklinimo pasikeitimas - dvi į viršų nukreiptos juodos rodyklės ant balto ar kitos kontrastingai išsiskiriančios spalvos pagrindo. Tai reiškia, jog taip pažymėti kroviniai gali būti transportuojami tik tokioje padėtyje.

Išskyrus 1-osios pavojingumo klasės (sprogimui pavojingos) ir 7-osios pavojingumo klasės (radioaktyvios) medžiagas, šis žymėjimas taikomas tokiems pavojingiems kroviniams:

• Ekspediciniai kroviniai su skystomis medžiagomis talpose, kurių kamščiai iš išorės nėra matomi;

• Ekspediciniai kroviniai ventiliuojamose talpose arba talpose su ventiliacijos įranga be išorinės pakuotės;

• Kroviniai su atšaldytomis suskystintomis dujomis.

Ateityje tokie kroviniai gali būti žymimi ir dviem raudonomis rodyklėmis ant balto pagrindo, o atšaldytoms suskystintoms dujoms talpose gali būti naudojamas A 7 ženklinimo formatas (47 x 105 mm), t.y. sumažinus ankstesnius matmenis.

Dujų ženklinimas

Konkrečių dujų ženklinimo lapeliuose turi būti nurodyti atitinkami simboliai, tekstas ir skaičiai. Visa ši informacija žymima juoda spalva, kuri turi būti aiški ir nenusitrinanti.

Ant dujų balionų ar kitų talpų turi būti pavojingo krovinio žyma (pvz., lengvai užsidegančios medžiagos) su atitinkamu simboliu, tekstu ir skaičiais. Be to, žyma turi būti kontrastinga: tai reiškia, kad, pavyzdžiui, juodos arba baltos spalvos liepsnos simbolis žymimas ant raudono pagrindo arba ant raudonos spalvos dujų talpos. šios taisyklės iki šiol galioja angliavandenilio dujoms, dujų mišiniams ir suskystintoms dujoms (mišinys A, A 01, A 02, A 0, A 1, B 1, B 2, B arba C). Pagal naujas ADR taisykles, toks žymėjimas galios ir kitoms dujoms:

• Butanas (UN 1011)

• Suskystintos naftos dujos (UN 1075)

• Propanas (UN 1978).

Kiti pasikeitimai

Vairuotojams, gabenantiems radioaktyvias medžiagas, būtina atkreipti dėmesį, kad pagal naujas taisykles visų 7-osios pavojingumo klasės krovinių žymose turi būti tekstas anglų kalba.

Jeigu transportuojamas krovinys ir nėra vienalytis, o sudarytas iš keleto siuntų, tačiau dėl patogesnio pakrovimo ir iškrovimo yra įpakuotas, tai turi būti pažymėta ant pakuotės. Visiems pavojingiems

16

kroviniams, išskyrus 7- аjа pavojingumo klasę, pakuotės pavyzdžiais gali būti krovinių padėklai su vienu ar daugeliu siuntų, aptrauktų plastmasės juostomis, tampria raukšlėta plėvele arba kitomis įpakavimui pritaikytomis medžiagomis, taip pat dėžės, lentjuosčių įtvarai ar kita tara, aptraukta vientisa apsaugine pakuotės medžiaga ar apmušalu.

Konteineriai, dėžės, futliarai ar kitos talpos su radioaktyviomis 7-osios pavojingumo klasės medžiagomis taip pat gali būti transportuojamos įpakuotos, kai jos adresuotos keletui gavėjų arba jas kaip sudedamаjа bendros siuntos dalį atskirai įpakuotа patogiau pakrauti ir iškrauti.

Naujas ženklinimas

Dabar naudojami seno pavyzdžio pavojingų krovinių žymėjimo ženklai nebegalios pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Nuo 2005 m. liepos 1 d. bus leidžiama naudoti tik tokius pavojingų krovinių žymėjimo ženklus, kurių apatinėje dalyje yra skaičius, atitinkantis pavojingumo klasifikacijos numerį. Transporto priemonių vairuotojai nėra atsakingi asmenys už teisingа pavojingų krovinių žymėjimа, tačiau prieš išvykdami į reisа, baigiantis pereinamajam laikotarpiui, jie būtinai turėtų atkreipti dėmesį į naujas taisykles ir savo įmonėse pasikeisti atitinkamus ženklus naujais.

Visа informacijа apie ADR taisyklių pasikeitimus, medžiagų klasifikavimа, būtinus pavojingų krovinių gabenimo dokumentus ir naujus saugos reikalavimus vežėjų įmonėse privalo žinoti jų savininkai (vadovai) arba jų įgalioti už pavojingų krovinių gabenimа atsakingi asmenys. Jie iš anksto turėtų informuoti apie tai ir visus vairuotojus, gabenančius bet kurios pavojingumo klasės krovinius.

5.1. Pavojingų krovinių vežimas kelių transportu LR

Vadovaudamiesi LR kelių transporto kodekso 37 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdami į tai, kad

tarptautinis pavojingų krovinių vežimas jau vykdomas nustatyta tvarka, LR Vyriausybė nutaria:

1.Nustatyti,kad nuo 2000 m. balandžio 25 d. Pavojingi kroviniai kelių transportu šalies viduje

vežami vadovaujantis Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR)

nuostatomis ,išskyrus šio nutarimo 2 punkte nurodytas nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2004 m. sausio

1 dienos.

2.Nustatyti,kad nuo 2004 m. sausio 1 d. Įsigalioja šios ADR nuostatos:

2.1.iki 2004 m. sausio 1 d. Nurodytoms nuostatoms įgyvendinti taikomi susisiekimo ministro

nustatyti reikalavimai transporto priemonėms, vežančioms pavojingus krovinius;

2.2.vežant radioaktyviąsias medžiagas LR teritorija, apšvitos ribinės dozės negali viršyti sveikatos

apsaugos ministro nustatytųjų pagrindinėse radiacinės saugos normose;

2.3.šis nutarimas, išskyrus 2.2. punktą, netaikomas:

17

2.3.1.kai pavojingus krovinius pakuotėse veža fiziniai asmenys savo asmeninėms ar buitinėms

reikmėms, poilsiui, sportui, su sąlyga, kad bus laikomasi ADR papildymo reikalavimų, vežamų

pavojingų medžiagų kiekis vienoje pakuotėje bus ne didesnis kaip 450 kilogramų ( skysčių ir suslėgtų

dujų – ne didesnis kaip 450 litrų ) ir nebus viršijami ADR nurodyti ribiniai kiekiai;

2.3.2.vežant ADR nenurodytus mechanizmus ar įrenginius, kurių vidaus ar eksploatavimo įrangoje

yra pavojingų medžiagų;

2.3.3.vežimui, kurį vykdo avarinės tarnybos (arba jų prižiūrimos kitos tarnybos), įskaitant techninės

pagalbos automobilius, gabenančius sugedusias ar patyrusias avariją transporto priemones su

pavojingais kroviniais;

Siekdama reglamentuoti krovinių vežimo tvarką, LR Vyriausybė nutaria:

1.Pritarti JTO Ekspertų komiteto sudarytam (dokumentas ST/SG/AC.10/1 Rev.9 ) ir Europos

Ekonominės Komisijos patvirtintam pavojingų medžiagų sąrašui ir nustatyti , kad LR teritorija vežami

kelių , geležinkelio ir vidaus vandenų transportu kroviniai pagal šį sąrašą priskiriami pavojingų

krovinių kategorijai.

2.Pavesti Susisiekimo ministerija;

2.1.JTO Ekspertų komiteto sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą paskelbti „Valstybės žinių“

informaciniame priede;

2.2.Kartu su Aplinkos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija nuolat atnaujinti LR

teritorija vežamų pavojingų medžiagų sąrašą pagal JTO Ekspertų komiteto priimamus pavojingų

medžiagų sąrašo papildymus ir pakeitimus.

Taigi, krovinio siuntėjas yra atsakingas už tinkamą krovinio pakuotę ir turi tiksliai laikytis

pakavimo ir kelių krovinių bendro pakavimo taisyklių. Krovinį transportuojant į kitas šalis, siuntėjas

taip pat turi pasirūpinti raštiškomis instrukcijomis, kurios turi būti parengtos paskirties ir tranzito šalių

kalbomis. Viena instrukcija pridedama prie kitų transporto priemonės dokumentų ( nelaimės atvejui ),

kita turi būti dokumentų kišenėlėje iš kitos įspėjamosios lentelės.

Krovinio vežėjas privalo su savimi turėti specialius saugos reikmenis: pvz., specialias pirštines,

kvėpavimo takų apsaugos priemones, skystį akims plauti, apsauginius akinius, kastuvų.

Įmonės, turinčios Energetikos ministerijos iki šio 1995m. spalio 11 d. Nr. 1326 Vilnius

nutarimo įsigaliojimo dienos išduotus prekybos naftos produktais vietos atestatus, gali verstis

mažmenine prekyba naftos produktais, kol baigsis šių atestatų galiojimo laikas. Įmonėms, turinčioms

Energetikos ministerijos iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos išduotus prekybos naftos produktais vietos

18

atestatus, kurių galiojimo laikas baigiasi laikotarpiu tarp šio nutarimo įsigaliojimo ir Naftos produktų

importo, eksporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais bei mažmeninės prekybos suskystintomis

dujomis licencijavimo taisyklių įsigaliojimo, leidžiama prekiauti naftos produktais iki 1995 m.

lapkričio 15 dienos. Laikotarpis nuo išduotų prekybos naftos produktais vietos atestatų galiojimo laiko

pabaigos iki 1995 m. lapkričio 15 d. įskaitomas į licencijos galiojimo laiką.

5.2. Pavojingų krovinių vežimas geležinkeliu

Pavojingų krovinių vežimą tarptautiniu geležinkelių transportu reglamentuoja Pavojingų

krovinių tarptautinių vežimų geležinkeliu taisyklės ( RID ).RID taisyklės sudaro Susitarimo apie

tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliu bendrąsias taisykles.

Kad pavojingi kroviniai, gabenami geležinkeliu gana dideliais kiekiais ir dažnai per

tankiai gyvenamas vietoves, saugiai pasiektų tikslą, turi būti griežtai laikomasi riedmenų,

transportavimo taros, cisternų ir žymėjimo taisyklių.

Vadovaudamasi LR pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų

transportu įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir siekdama užtikrinti saugų pavojingų krovinių vežimą

geležinkelio transportu, LR Vyriausybė nutarė:\

1.Nustatyti, kad:

1.1.Pavojingi kroviniai geležinkelio transportu LR teritorijoje vežami: į šalis ( iš šalių ), kurios yra

Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties ( COTIF ) susitarančios šalys narės,-vadovaujantis COTIF

„Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties bendrosios taisyklės ( CIM )“ „Pavojingų

krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės ( RID )“ ir kitais LR teisės aktais;

1.2.Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos ( OSŽD ) susitarančios šalys narės, -

vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo „Pavojingų krovinių vežimo

taisyklės“ ir kitais LR teisės aktais;

1.3.Šalies viduje: 1435 milimetrų pločio vėžės geležinkelio keliais – vadovaujantis Tarptautinio

vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) „Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties

bendrosios taisyklės (CIM)“Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ ir

kitais LR teisės aktais; 1520 milimetrų pločio vėžės geležinkelio keliais – Tarptautinio krovinių vežimo

geležinkeliais susitarimo (SMGS) „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ ir kitais LR teisės aktais;

19

2. Įsipareigoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos kontroliuoti,

kaip vykdomas šis nutarimas.

5.3. Pavojingų krovinių vežimas jūrų transportu

Pavojingų krovinių gabenimo jūra pagrindas Tarptautinis susitarimas dėl žmogaus gyvybės

apsaugoti jūroje (1974 metų SOLAS susitarimas). Šio susitarimo VII skyriaus A dalyje pateiktos

privalomos pavojingų supakuotų birių ir kietų krovinių pakuočių gabenimo taisyklės. VII skyriaus A

dalis yra IMDG-CODES sudėtinė dalis ir sudaryta iš 8 taisyklių.

2-ojoje taisyklėje išdėstytos pavojingų krovinių klasės, kurios yra tokios pačios kaip kitomis

transporto rūšimis gabenamų krovinių klasės. Labai svarbios yra 5-oji ir 6-oji taisyklės. 5-ojoje

taisyklėje kalbama apie krovinių gabenimo dokumentaciją, nurodami reikalavimai vartoti techninį

vežamų medžiagų pavadinimą ir pateikti duomenis pagal klasių suskirstymą. Labai svarbu, kad prie

užpildytų transportavimo dokumentų būtų pridėtas pažymėjimas arba paaiškinimas, kuriame

nurodoma, kad siunta reikiamai supakuota ir yra tinkamai parengta transportuoti. Pavojingus krovinius

gabenant konteineriais ir kelių transporto priemonėmis turi būti parengtas ir pasirašytas konteinerių

pakrovimo sertifikatas arba transporto priemonės pakrovimo deklaracija. Be šių dokumentų gabenti

krovinį draudžiama.

Kiekviename laive turi būti specialus laivu gabenamų pavojingų krovinių sąrašas. Vietoj šio

sąrašo gali būti naudojamas išsamus krovinių išdėstymo laive planas, kuriame nurodyti visi laive

esantys pavojingi kroviniai (pagal pavojingumo klases) ir jų vieta talpyklose.

6 – joje taisyklėje pateiktos bendrosios krovimo taisyklės, kurios yra išdėstytos Tarptautiniame

pavojingų krovinių vežimo jūrų transportu kodekse IMDG – Code pagal specifikaciją kiekvienai

atskirai pavojingumo klasei.

Įvykus laivo avarijai, jame pakrauti pavojingi kroviniai gali užteršti jūrą, todėl būtina

vadovautis ir 1973- 1978 m. tarptautiniu susitarimu dėl jūros apsaugojimo nuo laivų teršalų. Ypač

atkreiptinas dėmesys į šio susitarimo priedą, pateiktą 1978 m. protokole. Jo 4-ojoje taisyklėje nustatyta,

kad prie gabenamų kenksmingų medžiagų pavadinimo turi būti pridedama pastaba MARINE

POLUTANT. Medžiagų kenksmingumą apibrėžia Bendroji jūros užterštumo mokslinių tyrimų

ekspertų grupė (GESAM), remdamasi pavojingumo profiliais. Šių pavojingumo profilių bendrą

sąrašą pateikia Tarptautinė jūrų organizacija (IMO – International Maritime Organisation) ES

valstybėms narėms.

20

Gabenti krovinius be pavojingumo ženklo galima tik tada, kai:

- krovinio vienetus sudaro jūrų vandenims kenksmingų medžiagų pakuotės, kurių vienoje yra 5 ar

mažiau litrų skysčių arba 5 ar mažiau kilogramų kietųjų medžiagų;

- krovinio vienetus sudaro jūrų vandenims labai kenksmingų medžiagų pakuotės, kurių vienoje yra

0,5 l. ar mažiau litrų skysčių arba 0,5 ar mažiau kilogramų kietųjų medžiagų.

Jeigu pavojingas krovinys gabenamas jūrų transportu, reikia abėcėlinėje rodyklėje susirasti

pavojingo krovinio pavadinimą ir duomenis apie jį. Lentelėse nurodomos ir pirmosios pagalbos

priemonės atsitikus nelaimei vežant pavojingas medžiagas.

Kraunant pavojingą krovinį reikia laikytis ir bendrųjų, ir specialiųjų taisyklių.

Kraunant krovinį į laivą reikia laikytis tam tikrų krovos darbų reikalavimų:

- Kraunama ANT DENIO: Kroviniai turi būti konteineriuose arba panašiuose rezervuaruose;

- Kraunama PO DENIU: B tipo kroviniai turi būti gerai uždarytose, sandariose, dulkių

nepraleidžiančiose pakuotėse.

Būtina išaiškinti, kaip pavojingi kroviniai turi būti atskirti nuo kitų šalia esančių krovinių. Šiuo

atveju taip pat reikia laikytis tam tikrų nurodymų:

- Taisyklės nereikalauja atskirti 1 klasės krovinius nuo kitų nepavojingų krovinių (išimtys – paštas,

namų apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai).

- Pavojingų krovinių atskyrimo taisyklės pateiktos „ Bendrajame įvade “. Tarp pavojingų krovinių

išilgai turi būti paliekamas tarpas.

Greitai užsiliepsnojančias medžiagas (pvz., dietilo cinką) gabenti laivu kartu su 1 klasės

pavojingais kroviniais draudžiama.

Nustatyta, kad pavojingi ir birūs kroviniai pagal Tarptautinės Konvencijos MK SOLAS-74 1.2

ir 6 punktus, VI skyriaus IMO kodekso 4.2 poskyriaus nustatytą klasifikaciją priimami vežti laivais tik

tada, jei krovinių savininkai (siuntėjai) pateikia šiuos duomenis:

- krovinio deklaraciją;

- krovinio būklės sertifikatą;

- mėginių atrankos pažymą.

Krovinių deklaracija - tai daugiakartinis dokumentas, pagal kurio kopijas leidžiama vežti

atskiras krovinių kopijas. Remiantis krovinio deklaracija laivų savininkai parenka laivus, kurie tinka

šiems kroviniams vežti, o klasifikacinė bendrovė išduoda laivui biriųjų krovinių pervežimo laivu

atitikimo liudijimą.

21

Krovinio būklės sertifikatas ir mėginių atrankos pažyma – tai vienkartinis dokumentas.

Kai viskas tvarkoje, tada valstybinio jūrų uosto kapitono vadybą yra įpareigota kontroliuojant

laivų pasirengimą su pavojingais ir biriais kroviniais išplaukti į jūrą.

5.4. Pavojingų krovinių vežimas oro transportu

1955 m. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA – International Air Transport Assotiation)

pirmą kartą išleido oro transportu leidžiamų gabenti krovinių taisykles RAR (Restricted Articles

Regulations). Nuo 1984 m. sausio 1 d. galioja Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO –

International Civil Airports Association) ir Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) kartu

parengtos Pavojingų krovinių gabenimo taisyklės.

IATA pavojingų krovinių gabenimo taisyklės galioja IATA priklausančioms oro bendrovėms,

kurios ura IATA krovinių gabenimo sutarties (Interline Agreement-Cargo) narės.

„Pavojingų krovinių žinyną“ (DGR) sudaro 11 skirsnių. Pavojingų krovinių klasifikacija

pateikiama 3 skirsnyje ir yra panaši į kitomis transporto priemonėmis gabenamų pavojingų krovinių

skirstymą.

6. Pavojingų krovinių vežimo kontrolė

Pavojingų krovinių vežimo kontrolė Lietuvoje atliekama vadovaujantis Vyriausybės nutarimu

„Dėl Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrolės

tvarkos patvirtinimo“ nustatytomis pavojingų krovinių vežimo kontrolės procedūromis. Vadovaujantis

šiuo nutarimu, pavojingų krovinių vežimo kontrolė skirstoma:

į dalinę;

išsamią;

įmonės veiklos kontrolę.

6.1. Dalinė pavojingų krovinių vežimo kontrolė

22

Dalinę kontrolę vykdo:

teritorinių policijos įstaigų, kurios privalo prižiūrėti saugų eismą, pareigūnai;

valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai;

muitinės departamento pareigūnai.

Dalinės kontrolės metu atliekamas dalinis transporto priemonės ir krovinio patikrinimas, kurio

metu tikrinama:

dokumentai;

ar transporto priemonės, konteinerio, cisternos ženklinimas atitinka reikalavimus;

ar kroviniai neteka (nebyra), ar nepažeistos pakuotės;

saugos priemonės.

6.2. Išsami pavojingų krovinių vežimo kontrolė

Išsamią pavojingų krovinių vežimo kontrolę vykdyti pavesta Valstybinei kelių transporto

inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos bei teritorinėms policijos įstaigoms, kurios privalo prižiūrėti

saugų eismą, o kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar

išvykstant iš jos – Valstybinei kelių transporto inspekcijai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba

prie Vidaus reikalų ministerijos ir (ar) Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos.

Išsamios kontrolės metu visapusiškai tikrinama transporto priemonė ir krovinys.

6.3. Įmonės veiklos kontrolė

Įmonės veiklos kontrolė vykdoma pasirinktinai, siekiant patikrinti, ar kontroliuojama įmonės

veikla atitinka teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą tam tikromis transporto

rūšimis, reikalavimus.

Tai vykdo Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, turintys:

inspekcijos vadovo pasirašytą leidimą tikrinimui atlikti.

Jame nurodoma:

- pareigūno vardas, pavardė ir pareigos;

- tikrinamos įmonės pavadinimas ir adresas;

- tikrinimo rūšis.

Tarnybinį pažymėjimą.

23

Įmonės kontrolę vykdantys pareigūnai turi teisę:

Gauti reikiamą įmonės veiklos informaciją ir dokumentus;

Stebėti įmonės darbo procesą, prireikus imti pavyzdžius ar bandinius;

Tikrinti, kaip tvarkoma ataskaitų dėl pavojingų krovinių vežimo apskaita;

Reikalauti asmenų kompetenciją patvirtinančių pažymėjimų;

Bet kuriuo paros metu netrukdomi įeiti (įvažiuoti) į visą įmonėms priklausančią

teritoriją.

24

Naudota literatūra:

1. K. D. Bischovas, H. Meister, G. Pyell, G. Roj, U. Stadler, G. Wagner. „Ekspedicinių ir

transporto įmonių vadyba“ Vilnius. 2002 „Presveka“.

2. A. Baublys. „Krovinių vežimas“ Vilnius 2002, Technika.

3. N. Batarlienė „Pavojingųjų krovinių vežimo pagrindai“ Vilnius 2007, Technika.

4. Valstybės Žinios Nr. 87. 2002.

5. Valstybės Žinios Nr. 100. 2002.

25