oras.gamta.ltoras.gamta.lt/files/2012-06-15_tor_didysis-4(galutinis).… · web viewtechninĖ...

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

I. PASLAUGŲ PAVADINIMAS

1. Europos Bendrijos svarbos augalų, vabzdžių, žuvų ir paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir invazinių mašalų populiacijos būklės įvertinimas, Lietuvos vandens telkinių ekologinės būklės pagal biologinius rodiklius nustatymas ir tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio sąlygiškai natūralių ekosistemų komponentų Lietuvoje būklei įvertinimas.

II. PASLAUGŲ ĮGYVENDINIMO TIKSLAI

2. Atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu nustatyti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ir jų buveinių būklės parametrus bei jų pokyčius, remiantis gautais duomenimis įvertinti ir prognozuoti natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, taip įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/47/EB dėl laukinių paukščių apsaugos įgyvendinimo nustatytus reikalavimus informacijai.

3. Atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, taip įgyvendinant Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos nustatytus reikalavimus informacijai.

4. Ištirti žuvų bendrijų būklę ir sudėtį Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus bei įvertinti Kuršių marių būklę pagal žuvų rodiklius, taip įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ir 2006/44/EB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, nustatytus reikalavimus informacijai.

5. Atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu nustatyti Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių ir jų buveinių būklės parametrus bei jų pokyčius, remiantis gautais duomenimis įvertinti ir prognozuoti natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, taip įgyvendinant Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos nuostatų įgyvendinimo nustatytus reikalavimus informacijai.

6. Atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu nustatyti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių ir jų buveinių būklės parametrus bei jų pokyčius, remiantis gautais duomenimis įvertinti ir prognozuoti natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, taip įgyvendinant Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos nuostatų įgyvendinimo nustatytus reikalavimus informacijai.

7. Atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu įvertinti šioje techninėje užduotyje nurodytų invazinių kraujasiurbių upinių mašalų rūšių paplitimo ir gausumo parametrus bei jų pokyčius.

8. Bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksiško monitoringo srityje programos stočių – Aukštaitijos (toliau – Aukštaitijos IM stotis) ir Žemaitijos (toliau - Žemaitijos IM stotis) – teritorijose atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio kokybei bei žolinės augalijos ir bentofaunos būklei ir atlikti šių ekosistemos parametrų savybių pokyčių analizę, taip įgyvendinant Bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksiško monitoringo srityje programą (toliau - ICP IM).

III. PASLAUGŲ APIMTIS

9. I dalis – atliekant paslaugas šios techninės specifikacijos 2 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti, 2012 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – PAST), ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

9.1. parinkti tyrimo vietas paukščių rūšių, nurodytų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, būklės įvertinimo už Natura 2000 tinklo ribų 2012 m., parametrų ir minimalių apimčių sąraše, pateiktame šios techninės specifikacijos 3 priede, būklei už Natura 2000 tinklo ribų įvertinti;

9.2. surinkti mokslinę medžiagą apie Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, gausumą, paplitimą, populiacijų ir buveinių būklę, jos perspektyvas, esamas bei potencialiai galimas grėsmes Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšims ir jų buveinėms už Natura 2000 tinklo ribų, teritorijose, parinktose 9.1 punkte nurodytu būdu;

9.3. išanalizuoti visus – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktus pirminius 2011 metų tyrimų (Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, būklės įvertinimo 2011 m. tyrimo vietų, rūšių ir parametrų sąrašas pateiktas šios techninės specifikacijos 1 priede) ir 2012 metų tyrimų (Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, būklės įvertinimo 2012 m. tyrimo vietų, rūšių ir parametrų sąrašas pateiktas šios techninės specifikacijos 2 priede) Natura 2000 tinklo ribose duomenis, surinktus saugomų teritorijų direkcijų, bei duomenis, surinktus paties Paslaugų teikėjo 9.1 punkte nurodytose teritorijose už Natura 2000 tinklo ribų – ir įvertinti tirtų rūšių gausumą, paplitimą ir vietos savybių išsaugojimo laipsnį Natura 2000 teritorijų tinkle bei rūšių, nurodytų šios techninės specifikacijos 3 priede, ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų;

9.4. įvertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių esamą ir tikėtiną poveikį tirtų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, ir jų buveinių būklei Natura 2000 tinkle;

9.5. palyginti 2011–2012 metų tyrimų duomenis su turimais 2005–2010 metų laikotarpio Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų istoriniais duomenimis;

9.6. surinkti reikiamą mokslinę medžiagą, turimus 2005–2010 metų laikotarpio Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų istorinius duomenis, reikalingus įvertinti būklei rūšių, nurodytų šios techninės specifikacijos 4 priede pateiktame Sąraše paukščių rūšių, kurioms Lietuvoje nustatytos PAST, ir apie kurias reikia pateikti papildomą informaciją;

9.7. išanalizuoti pagal 9.2 - 9.6 punktus parengtą medžiagą ir įvertinti bei aprašyti kiekvienos šios techninės specifikacijos 4 priede nurodytos rūšies būklę, parengiant šios techninės specifikacijos 5 priede nurodyto formato ataskaitą, vadovaujantis metodiniais reikalavimais, išdėstytais dokumente Assessment and reporting under Article 12 of the Birds Directive. Explanatory Notes & Guidelines for the period 2008-2012. Consultation Draft. February 2011, pateiktame šios techninės specifikacijos 6 priede;

9.8. sukurti trūkstamus bei patikslinti esamus metodinius reikalavimus pagal Perkančiosios organizacijos poreikį Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių monitoringo duomenų surinkimui, analizei atlikti bei kokybei užtikrinti.

10. Paslaugos šios techninės specifikacijos 3 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti yra suskirstomos į šias 2 dalis (atitinkamai 10.1 ir 10.2 punktai):

10.1. II dalis – 2012 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

10.1.1. surinkti mokslinę medžiagą apie Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių gausumą, paplitimą, populiacijos ir buveinių būklę bei jos perspektyvas, esamas bei potencialiai galimas grėsmes Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšims ir jų buveinėms, vadovaujantis šios techninės specifikacijos 7 priede pateiktu Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklės įvertinimo tyrimo vietų, rūšių ir parametrų sąrašu (toliau – 7 priedas), tyrimus atliekant tyrimo vietose, nurodytose 7 priedo eilutėse, kurių eilės numeriai – nuo 1 iki 25 imtinai;

10.1.2. išanalizuoti surinktus duomenis ir įvertinti 7 priedo eilutėse, kurių eilės numeriai – nuo 1 iki 25 imtinai, nurodytų rūšių gausumą ir paplitimą Natura 2000 teritorijų tinkle bei, pagal galimybes, šių rūšių ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų, įvertinti rūšies apsaugos lygį pagal šios techninės specifikacijos 8 priede nurodytus reikalavimus;

10.1.3. įvertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių esamą ir tikėtiną poveikį 7 priedo eilutėse, kurių eilės numeriai – nuo 1 iki 25 imtinai, nurodytų rūšių ir jų buveinių būklei Natura 2000 tinkle;

10.1.4. palyginti 2012 metų tyrimų duomenis su turimais 2008-2009 metų Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų duomenimis;

10.1.5. sukurti trūkstamus bei patikslinti esamus metodinius reikalavimus Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių monitoringo duomenų surinkimui, analizei atlikti bei kokybei užtikrinti;

10.1.6. remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl reikalingų taikyti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių bei jų buveinių apsaugos priemonių;

10.2. III dalis – 2013 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

10.2.1. surinkti mokslinę medžiagą apie Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių gausumą, paplitimą, populiacijos ir buveinių būklę bei jos perspektyvas, esamas bei potencialiai galimas grėsmes Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšims ir jų buveinėms, vadovaujantis 7 priedu, tyrimus atliekant tyrimo vietose, nurodytose 7 priedo eilutėse, kurių eilės numeriai – nuo 26 iki 50 imtinai;

10.2.2. išanalizuoti surinktus duomenis ir įvertinti 7 priedo eilutėse, kurių eilės numeriai – nuo 26 iki 50 imtinai, nurodytų rūšių gausumą ir paplitimą Natura 2000 teritorijų tinkle bei, pagal galimybes, šių rūšių ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų, įvertinti rūšies apsaugos lygį pagal šios techninės specifikacijos 8 priede nurodytus reikalavimus;

10.2.3. įvertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių esamą ir tikėtiną poveikį 7 priedo eilutėse, kurių eilės numeriai – nuo 26 iki 50 imtinai, nurodytų rūšių ir jų buveinių būklei Natura 2000 tinkle;

10.2.4. palyginti 2013 metų tyrimų duomenis su turimais 2008-2009 ir 2012 metų Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų duomenimis;

10.2.5. sukurti trūkstamus bei patikslinti esamus metodinius reikalavimus Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių monitoringo duomenų surinkimui, analizei atlikti bei kokybei užtikrinti;

10.2.6. remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl reikalingų taikyti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių bei jų buveinių apsaugos priemonių.

11. IV dalis – atliekant paslaugas šios techninės specifikacijos 4 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti, 2012 metais atlikti ichtiofaunos tyrimus bei ekologinės būklės pagal žuvų rodiklius įvertinimą Kuršių mariose ir Baltijos jūroje:

11.1. surinkti ir išanalizuoti visą prieinamą mokslinę medžiagą apie Kuršių marių ir Baltijos jūros ichtiofaunos tyrimų rezultatus, kuri sudarytų sąlygas spręsti apie pastaraisiais dešimtmečiais stebimus Kuršių marių ichtiofaunos pokyčius;

11.2. atlikti Baltijos jūros ir Kuršių marių ichtiofaunos tyrimus vietose, nurodytose Baltijos jūros ir Kuršių marių ichtiofaunos tyrimo vietų sąraše šios techninės specifikacijos 9 priede, nustatant rūšinę sudėtį, kiekvienos rūšies (įskaitant gružlį Gobio gobio L.) individų ir šeimos gausumą, biomasę, pagrindinių rūšių (kuoja, karšis, plakis, lydeka, žiobris, aukšlė, salatis, ešerys, ožka, plekšnė, sidabrinis karosas, pūgžlys, perpelė, sterkas, juodasis grundalas) amžinę struktūrą (įskaitant ir kiekvienos amžiaus klasės vidutinius kūno ilgius, masę, gausumą bei kiekvienos amžiaus grupės procentines išraiškas), įvertinti atsiradusius pokyčius populiacijose, bendrijose, remiantis išanalizuota moksline literatūra;

11.3. įvertinti tarpinių vandenų ekologinę būklę, remiantis surinktais naujausiais duomenimis, naudojant išanalizuotos mokslinės medžiagos rezultatus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363);

11.4. surinkti duomenis bei informaciją apie šios techninės specifikacijos 9 priede pateiktas Baltijos jūros ir Kuršių marių vietas – jų fizines, morfologines ir kitas svarbias charakteristikas

(dugno substratą, žmogaus veiklos įtakos stiprumą ir kt.), įvertinti išvardintų charakteristikų pokyčius, remiantis išanalizuota moksline literatūra;

11.5. pateikti siūlymus dėl ichtiofaunos tyrimų tobulinimo, tokių mokslo tyrimų reikalingumo, tęstinumo, stebėjimų dažnumo bei apimties;

11.6. patikslinti šios techninės specifikacijos 9 priede nurodytų tyrimo vietų koordinates.12. V dalis – atliekant paslaugas šios techninės specifikacijos 5 punkte nurodytam tikslui

įgyvendinti, 2012 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

12.1. parinkti konkrečias tyrimo vietas atitinkamose Natura 2000 tinklo teritorijose Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšims, nurodytoms Teritorijų, kuriose turi būti atlikti Europos Bendrijos svarbos vabzdžių tyrimai 2012 m., rūšių ir parametrų sąraše, pateiktame šios techninės specifikacijos 10 priede;

12.2. surinkti mokslinę medžiagą apie Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, gausumą, paplitimą, populiacijų ir buveinių būklę, jos perspektyvas, esamas bei potencialiai galimas grėsmes Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšims ir jų buveinėms teritorijose, parinktose 12.1. punkte nurodytu būdu;

12.3. užtikrinti Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, stebėjimus Natura 2000 tinklo ribose atliekančių saugomų teritorijų direkcijų specialistų metodinį bei kitą dalykinį konsultavimą bei atitinkamai koordinuoti stebėjimus visose 2012 m. tyrimo vietose;

12.4. išanalizuoti visus – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktus pirminius 2011 metų tyrimų (Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklės įvertinimo 2011 m. tyrimo vietų, rūšių ir parametrų sąrašas pateiktas šios techninės specifikacijos 11 priede) ir 2012 metų tyrimų (Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklės įvertinimo 2012 m. tyrimo vietų, rūšių ir parametrų sąrašas pateiktas šios techninės specifikacijos 12 priede) Natura 2000 tinklo ribose duomenis, surinktus saugomų teritorijų direkcijų, bei duomenis, surinktus paties Paslaugų teikėjo 12.1. punkte nurodytose teritorijose – ir įvertinti tirtų rūšių gausumą ir paplitimą Natura 2000 teritorijų tinkle bei, pagal galimybes, šių rūšių ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų;

12.5. įvertinti kiekvienos tirtos rūšies apsaugos lygį pagal šios techninės specifikacijos 4 priede nurodytus reikalavimus;

12.6. įvertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių esamą ir tikėtiną poveikį tirtų rūšių ir jų buveinių būklei Natura 2000 tinkle;

12.7. palyginti 2011–2012 metų tyrimų duomenis su turimais 2008 metų Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų istoriniais duomenimis;

12.8. sukurti trūkstamus bei patikslinti esamus metodinius reikalavimus pagal Perkančiosios organizacijos poreikį Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių monitoringo duomenų surinkimui, analizei atlikti bei kokybei užtikrinti;

12.9. remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl reikalingų taikyti Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių bei jų buveinių apsaugos priemonių.

13. Paslaugos šios techninės specifikacijos 6 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti yra suskirstomos į šias 3 dalis (atitinkamai 13.1, 13.2 ir 13.3 punktai):

13.1. VI dalis – 2012 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

13.1.1. surinkti mokslinę medžiagą Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklei bei grėsmėms jai įvertinti, vadovaujantis šios techninės specifikacijos 13 priede pateiktu 2012 m. tyrimo vietų, augalų rūšių ir parametrų sąrašu;

13.1.2. išanalizuoti surinktus duomenis ir įvertinti tirtų rūšių būklę, populiacijų užimamą plotą ir individų tankumą, populiacijos sudėtį pagal individų brandos grupes (jei augalas vienametis – vertinama fenologinė fazė), fertilumą, morfologinius parametrus (individų aukštis ir generatyvinių dalių rodikliai, atsižvelgiant į rūšies ypatybes), populiacijos užimamos bendrijos rūšių sudėtį,

paplitimą, buveinių natūralumą, svarbių buveinės savybių būklę, jų atkūrimo galimybes Natura 2000 tinkle bei, pagal galimybes, šių rūšių ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų;

13.1.3. įvertinti kiekvienos tirtos rūšies apsaugos lygį pagal šios techninės specifikacijos 8 priede nurodytus reikalavimus;

13.1.4. įvertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių esamą ir tikėtiną poveikį tirtų rūšių populiacijų ir jų buveinių būklei Natura 2000 tinkle;

13.1.5. palyginti 2012 metų tyrimų duomenis su turimais 2008–2009 metų laikotarpio Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų istoriniais duomenimis;

13.1.6. sukurti trūkstamus bei patikslinti esamus metodinius reikalavimus pagal Perkančiosios organizacijos poreikį Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių monitoringo duomenų surinkimui, analizei atlikti bei kokybei užtikrinti;

13.1.7. remiantis tyrimo metu gautais rezultatais, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl reikalingų taikyti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių bei jų buveinių apsaugos priemonių;

13.2. VII dalis – 2013 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

13.2.1. surinkti mokslinę medžiagą Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklei bei grėsmėms jai įvertinti ne mažiau kaip 28 tyrimo vietose, nurodytose šios techninės specifikacijos 14 priede pateiktame 2013–2014 m. tyrimo Natura 2000 tinkle vietų, augalų rūšių ir parametrų sąraše;

13.2.2. išanalizuoti surinktus duomenis ir įvertinti tirtų rūšių būklę, populiacijų užimamą plotą ir individų tankumą, populiacijos sudėtį pagal individų brandos grupes (jei augalas vienametis – vertinama fenologinė fazė), fertilumą, morfologinius parametrus (individų aukštis ir generatyvinių dalių rodikliai, atsižvelgiant į rūšies ypatybes), populiacijos užimamos bendrijos rūšių sudėtį, paplitimą, buveinių natūralumą, svarbių buveinės savybių būklę, jų atkūrimo galimybes Natura 2000 tinkle bei, pagal galimybes, šių rūšių ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų;



13.2.5. pagal galimybes palyginti 2013 metais tirtų rūšių tyrimų duomenis su turimais 2008–2009 ir 2012 metų laikotarpio Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų istoriniais duomenimis;



13.3. VIII dalis – 2014 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems:

13.3.1. surinkti mokslinę medžiagą Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklei bei grėsmėms jai įvertinti visose tyrimo vietose, dar neištirtose įgyvendinant šios techninės specifikacijos 13.2 punktą, nurodytose šios techninės specifikacijos 14 priede pateiktame 2013–2014 m. tyrimo Natura 2000 tinkle vietų, augalų rūšių ir parametrų sąraše;

13.3.2. išanalizuoti surinktus duomenis ir įvertinti tirtų rūšių būklę, populiacijų užimamą plotą ir individų tankumą, populiacijos sudėtį pagal individų brandos grupes (jei augalas vienametis – vertinama fenologinė fazė), fertilumą, morfologinius parametrus (individų aukštis ir generatyvinių dalių rodikliai, atsižvelgiant į rūšies ypatybes), populiacijos užimamos bendrijos rūšių sudėtį, paplitimą, buveinių natūralumą, svarbių buveinės savybių būklę, jų atkūrimo galimybes Natura 2000 tinkle bei, pagal galimybes, šių rūšių ir jų buveinių būklę už Natura 2000 tinklo ribų;



13.3.5. pagal galimybes palyginti 2014 metais tirtų rūšių tyrimų duomenis su turimais 2008–2009 ir 2012–2013 metų laikotarpio Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių būklės vertinimo bei kitų panašių tyrimų istoriniais duomenimis;



14. Paslaugos šios techninės specifikacijos 7 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti yra suskirstomos į šias 3 dalis (atitinkamai 14.1, 14.2 ir 14.3 punktai):

14.1 IX dalis - 2012 metais nustatyti kraujasiurbių upinių mašalų rūšių paplitimo ir gausumo parametrus bei jų pokyčius aktualiausiose jų plitimui upėse:

14.1.1. Nemune ties Druskininkais, ties Alytumi, ties Kulautuva ir Neryje ties Vilniumi (ties Verkiais) įvertinti Simuliidae upinių mašalų lervų ir lėliukių gausumą bei vystymosi tempus, nustatyti jų rūšinę sudėtį bei kitus būtinus parametrus – rūšių santykinį gausumą (%), bendrą ir atskirų rūšių tankumą (ind./dm2 augalo ploto), lervų išsivystymo stadiją (lervų ūgiai, %), puolimo intensyvumą (ind./10 min.), vandens srovės greitį (m/s), vandens temperatūrą (0C) – stebėjimus vykdant ne rečiau kaip 4 kartus per metus;

14.1.2. nustatyti upinių mašalų gausos ir paplitimo Lietuvos upėse pokyčius, lyginant turimus 2012 metų duomenis su ankstesnių tyrimų, skirtų upinių mašalų gausos ir paplitimo vertinimui atitinkamose teritorijose, duomenimis, pateikti nustatytų upinių mašalų gausumo ir paplitimo Lietuvoje pokyčių analizę, apibendrinimą ir populiacijos vystymosi 2012 m. tendencijas;

14.1.3. atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, pateikti siūlymus dėl upių mašalų gausos reguliavimo Lietuvoje, įvertinti biotechninių reguliavimo priemonių (jei buvo taikytos) efektyvumą, pateikti rekomendacijas dėl šių priemonių panaudojimo poreikio 2013 m., pagal galimybę įvertinti būtiną biotechninių priemonių naudojimo Lietuvos teritorijoje intensyvumo pokytį, jei tokios priemonės nebūtų naudojamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

14.2. X dalis - 2013 metais nustatyti kraujasiurbių upinių mašalų rūšių paplitimo ir gausumo parametrus bei jų pokyčius aktualiausiose jų plitimui upėse:

14.2.1. Nemune ties Druskininkais, ties Alytumi, ties Kulautuva ir Neryje ties Vilniumi (ties Verkiais) įvertinti Simuliidae upinių mašalų lervų ir lėliukių gausumą bei vystymosi tempus, nustatyti jų rūšinę sudėtį bei kitus būtinus parametrus – rūšių santykinį gausumą (%), bendrą ir atskirų rūšių tankumą (ind./dm2 augalo ploto), lervų išsivystymo stadiją (lervų ūgiai, %), puolimo intensyvumą (ind./10 min.), vandens srovės greitį (m/s), vandens temperatūrą (0C) – stebėjimus vykdant ne rečiau kaip 4 kartus per metus;

14.2.2. nustatyti upinių mašalų gausos ir paplitimo Lietuvos upėse pokyčius, lyginant turimus 2013 metų duomenis su 2012 m. ir ankstesnių tyrimų, skirtų upinių mašalų gausos ir paplitimo vertinimui atitinkamose teritorijose, duomenimis, pateikti nustatytų upinių mašalų gausumo ir paplitimo Lietuvoje pokyčių analizę, apibendrinimą ir populiacijos vystymosi 2013 m. tendencijas;

14.2.3. atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, pateikti siūlymus dėl upių mašalų gausos reguliavimo Lietuvoje, įvertinti biotechninių reguliavimo priemonių (jei buvo taikytos) efektyvumą, pateikti rekomendacijas dėl šių priemonių panaudojimo poreikio 2013–2014 m., pagal galimybę įvertinti būtiną biotechninių priemonių naudojimo Lietuvos teritorijoje intensyvumo pokytį, jei tokios priemonės nebūtų naudojamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

14.3. XI dalis - 2014 metais nustatyti kraujasiurbių upinių mašalų rūšių paplitimo ir gausumo parametrus bei jų pokyčius aktualiausiose jų plitimui upėse:

14.3.1. Nemune ties Druskininkais, ties Alytumi, ties Kulautuva ir Neryje ties Vilniumi (ties Verkiais) įvertinti Simuliidae upinių mašalų lervų ir lėliukių gausumą bei vystymosi tempus, nustatyti jų rūšinę sudėtį bei kitus būtinus parametrus – rūšių santykinį gausumą (%), bendrą ir atskirų rūšių tankumą (ind./dm2 augalo ploto), lervų išsivystymo stadiją (lervų ūgiai, %), puolimo

intensyvumą (ind./10 min.), vandens srovės greitį (m/s), vandens temperatūrą (0C) – stebėjimus vykdant ne rečiau kaip 4 kartus per metus;

14.3.2. nustatyti upinių mašalų gausos ir paplitimo Lietuvos upėse pokyčius, lyginant turimus 2014 metų duomenis su 2012–2013 (jeigu 2013 metais bus atliekami tyrimai) m. ir ankstesnių tyrimų, skirtų upinių mašalų gausos ir paplitimo vertinimui atitinkamose teritorijose, duomenimis, pateikti nustatytų upinių mašalų gausumo ir paplitimo Lietuvoje pokyčių analizę, apibendrinimą ir populiacijos vystymosi 2014 m. tendencijas;

14.3.3. atsižvelgiant į gautus tyrimų rezultatus, pateikti siūlymus dėl upių mašalų gausos reguliavimo Lietuvoje, įvertinti biotechninių reguliavimo priemonių (jei buvo taikytos) efektyvumą, pateikti rekomendacijas dėl šių priemonių panaudojimo poreikio 2014–2015 m., pagal galimybę įvertinti būtiną biotechninių priemonių naudojimo Lietuvos teritorijoje intensyvumo pokytį, jei tokios priemonės nebūtų naudojamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

15. Paslaugos šios techninės specifikacijos 8 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti yra suskirstomos į šias 8 dalis (atitinkamai 15.1, 15.2, 15.3, 15.4, 15.5, 15.6, 15.7 ir 15.8 punktai):

15.1. XII dalis – 2012 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų foninius kiekius, su krituliais pakliuvusius į vandenį ir dirvožemį, vykdant dirvožemių, dirvožemio vandens, gruntinio bei upelių vandens tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:

15.1.1. koreguoti, apdoroti ir kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais tikrinti dirvožemio vandens, gruntinio vandens ir upelių vandens cheminės analizės 2012 metų duomenis;

15.1.2. vykdyti stebėjimų įrangos patikrą integruoto monitoringo teritorijose bei konsultuoti stebėtojus Aukštaitijos bei Žemaitijos IM stotyse;

15.1.3. nustatyti vandens balanso nuotėkio sudedamąją (vandens srautai dirvožemio ir gruntiniame vandenyje) Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių baseinuose ir išaiškinti pagrindines jos kaitos tendencijas bei priežastis;

15.1.4. nustatyti ištirpusių maistinių medžiagų (azotas ir fosforas) ir sieros balansų nuotėkio sudedamąsias Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių baseinuose ir išaiškinti pagrindines jos kaitos tendencijas bei priežastis;

15.1.5. atliekant šios techninės specifikacijos 15.1.1-15.1.4 punktuose nurodytus tyrimus, vadovautis ICP IM programos ir ICP IM Vadovo kompleksiniam monitoringui (Manual for Integrated Monitoring. Convention on Long-range Transboundary Air Pollution of the UNECE, International Cooperative Programme on Integrated Monitoring of Air Pollution Effects on Ecosystems. Compiled by the ICP IM Programme Centre Finnish Environment Institute, Helsinki, Finland. Original version August 1998, some minor updates in 2001, 2003 and 2004. Changes in reporting of biological data (subprogrammes: VG, VS) in 2010, toliau – ICP IM Vadovas) reikalavimais;

15.1.6. palyginti 2012 metų duomenis su turimais 2011 metų bei 1994–2011 metų laikotarpio duomenimis.

15.2. XIII dalis - 2012 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų srautus per biologinius ekosistemos elementus ir poveikį jiems, vykdant žolinės augalijos tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų upelių baseinuose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:

15.2.1. atlikti Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų žolių–krūmokšnių ir samanų–kerpių ardų rūšių tyrimus pagal ICP IM Vadovo 7.17 dalyje nustatytus reikalavimus;

15.2.2. nustatyti augalijos rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo parametrus ir atlikti išsamią intensyvaus stebėjimo laukeliuose (Aukštaitijos IM stoties teritorijoje – 100, Žemaitijos IM stoties teritorijoje – 36 intensyvaus stebėjimo laukelių) surinktos medžiagos analizę;

15.2.3. įvertinti ir palyginti 2012 metų duomenis su turimais 2010 metų ir ilgalaikių tirtų parametrų tyrimų Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose duomenimis (1994–2010 metų laikotarpyje), identifikuoti pokyčius, išanalizuoti ir detalizuoti jų priežastis ir pateikti išvadas bei prognozes, jei įmanoma, pateikti išsamias rekomendacijas dėl būklės gerinimo;

15.2.4. pagal galimybes nustatyti augalijos struktūros/rūšinės sudėties/gausumo pokyčių priežastis bei įvertinti jų daromą įtaką;

15.2.5. atliekant šios techninės specifikacijos 15.2.1-15.2.4 punktuose nurodytus tyrimus, vadovautis ICP IM programos ir ICP IM Vadovo reikalavimais.

15.3. XIV dalis - 2012 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų srautus per biologinius ekosistemos elementus ir poveikį jiems, vykdant bentofaunos tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų upelių baseinuose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:

15.3.1. įvertinti (atliekant reikiamus lauko tyrimus ar naudojantis turimais duomenimis) Aukštaitijos IM stoties Versminio upelio, Žemaitijos IM stoties Juodupio upelio makrozoobentoso taksonominę sudėtį, gausumą ir įvairovę bei pagrindinių mikrobuveinių upeliuose sudėtį, įvairovę 2012 metais;

15.3.2. atlikti ir pateikti nustatytų bentofaunos ir pagrindinių mikrobuveinių upeliuose būklės pokyčių analizę, apibendrinimą ir prognozę;

15.3.3. nustatyti makrozoobentoso rūšinės sudėties ir gausumo bei ir pagrindinių mikrobuveinių upeliuose pokyčių priežastis bei jas įvertinti;

15.3.4. atliekant šios techninės specifikacijos 15.3.1-15.3.3 punktuose nurodytus tyrimus, vadovautis ICP IM programos ir ICP IM Vadovo reikalavimais;

15.3.5. palyginti 2012 metų duomenis su turimais ilgalaikiais bentofaunos tyrimų Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų upelių baseinuose (1994–2009 metų laikotarpyje) duomenimis;

15.3.6. įvertinti tyrimo stočių atitikimą upelių tyrimo stacionarų reikalavimams, nurodytiems ICP IM programoje ir ICP IM Vadove, bei, jei būtina, pašalinti stochastinių veiksnių, kurie nesusiję su globalia kaita, įtakotus upelių buveinių pokyčius tyrimų vietose.

15.4. XV dalis - 2013 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų foninius kiekius, su krituliais pakliuvusius į vandenį ir dirvožemį, vykdant dirvožemio vandens, gruntinio bei upelių vandens tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:


15.4.2. vykdyti stebėjimų įrangos patikrą integruoto monitoringo teritorijose pavasario bei rudens sezonais, konsultuoti stebėtojus (po dvi keliones (pavasario bei rudens sezonais) į Aukštaitijos bei Žemaitijos IM stotis);


15.4.4. nustatyti ištirpusių maistinių medžiagų (azotas ir fosforas) ir sieros balansų nuotėkio sudedamąsias IM stotyse ir išaiškinti pagrindines jos kaitos tendencijas bei priežastis;



15.5. XVI dalis - 2013 metais atlikti analizę konservuotų 2010 metų dirvožemio ėminių (ne daugiau, kaip 32 vnt.), paimtų Aukštaitijos bei Žemaitijos IM stočių teritorijose, pagrįstai pasirenkant pakankamą analizuojamų ėminių skaičių, kuris, vadovaujantis ICP IM Vadovo reikalavimais, sudarytų sąlygas įvertinti dirvožemio chemines savybes Aukštaitijos bei Žemaitijos IM stočių teritorijose, ir nustatyti parametrus, nurodytus Dirvožemio tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąraše, pateiktame šios techninės specifikacijos 16 priede, bei įvertinti dirvožemio chemines savybes ir jų pokyčius, lyginant su turimais 2006 metų tokių tyrimų duomenimis bei kitais turimais duomenimis;

15.6. XVII dalis - 2013 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų srautus per biologinius ekosistemos elementus ir poveikį jiems, vykdant žolinės

augalijos tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų upelių baseinuose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:



15.6.3. įvertinti ir palyginti 2013 metų duomenis su turimais 2010 ir 2012 metų, bei ilgalaikių tirtų parametrų tyrimų Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose duomenimis (1994–2012 metų laikotarpyje), identifikuoti pokyčius, išanalizuoti ir detalizuoti jų priežastis ir pateikti išvadas bei prognozes, jei įmanoma, pateikti išsamias rekomendacijas dėl būklės gerinimo;



15.7. XVIII dalis - 2014 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų foninius kiekius, su krituliais pakliuvusius į vandenį ir dirvožemį, vykdant dirvožemio vandens, gruntinio bei upelių vandens tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:


15.7.2. vykdyti stebėjimų įrangos patikrą integruoto monitoringo teritorijose pavasario bei rudens sezonais, konsultuoti stebėtojus (po dvi keliones (pavasario bei rudens sezonais) į Aukštaitijos bei Žemaitijos IM stotis);


15.7.4. nustatyti ištirpusių maistinių medžiagų (azotas ir fosforas) ir sieros balansų nuotėkio sudedamąsias IM stotyse ir išaiškinti pagrindines jos kaitos tendencijas bei priežastis;



15.8. XIX dalis - 2014 metais įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų srautus per biologinius ekosistemos elementus ir poveikį jiems, vykdant žolinės augalijos tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų upelių baseinuose, vadovaujantis Vandens, dirvožemio, bentofaunos ir žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą parametrų bei apimčių sąrašu, pateiktu šios techninės specifikacijos 15 priede:



15.8.3. įvertinti ir palyginti 2014 metų duomenis su turimais 2012-2013 metų ir ilgalaikių tirtų parametrų tyrimų Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose duomenimis (1994–2013 metų laikotarpyje), identifikuoti pokyčius, išanalizuoti ir detalizuoti jų priežastis ir pateikti išvadas bei prognozes, jei įmanoma, pateikti išsamias rekomendacijas dėl būklės gerinimo;



16. Paslaugų teikėjas taip pat įsipareigoja pagal Perkančiosios organizacijos poreikį, remdamasis atlikto darbo rezultatais, parengti ir pateikti Perkančiajai organizacijai medžiagą leidiniui apie aplinkos būklę, informaciją apie tyrimo rezultatus, skirtą pateikti ICP IM programai vadovaujančiam Suomijos aplinkos institutui (SYKE), bei teikti Perkančiajai organizacijai konsultacijas dėl ataskaitų Europos Sąjungos bei tarptautinėms organizacijoms apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/47/EB, Europos Sąjungos direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimą rengimo.

17. Paslaugų dalys, nurodyta 10.2, 13.2, 13.3, 14.2, 14.3, 15.4–15.8 punktuose, teikiamos tik raštišku Perkančiosios organizacijos užsakymu. Perkančioji organizacija turi teisę neužsakyti 10.2 13.2, 13.3, 14.2, 14.3, 15.4–15.8 punktuose nurodytų paslaugų dalių.

IV. BENDRI PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

18. Paslaugų dalių atlikimo rezultatai pateikiami metinėse tyrimų ataskaitose. Kiekvienam šios techninės specifikacijos II skyriuje nurodytam tikslui rengiama atskira metinė ataskaita. Kartu su metine ataskaita pateikiama su atitinkamų metų tyrimu susijusi medžiaga, pirminiai tyrimų duomenys ir išsami ataskaitos santrauka.

19. Tyrimo ataskaita ir santrauka į kompiuterines laikmenas įrašomos MS Word formatu, tyrimo ataskaitoje ir santraukoje esantys grafikai turi būti parengti su MS Excel programa ir susieti su duomenų lentelėmis, arba parengti su specializuota statistinės analizės programa, prie tokiu būdu parengto grafiko pridedant ir grafiko duomenų lentelę. Reikalinga grafinė informacija parengiama naudojantis ESRI ArcView GIS programine įranga arba analogiškomis, suderinamomis su ESRI ArcView GIS priemonėmis. Visos teikiamos paslaugos ataskaitos ir rezultatai turi būti teikiami lietuvių kalba, išskyrus šios techninės specifikacijos 5 priede nurodyto formato lenteles, ir Suomijos aplinkos institutui (SYKE) skirtą informaciją, kurios rengiamos anglų kalba.

20. Pirminiai tyrimų duomenys, Perkančiajai organizacijai sudarius sąlygas pateikti duomenis naudojantis informacine sistema „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinės sistema“ (IS AIVIKS), pateikiami naudojantis IS AIVIKS elektroninėmis priemonėmis. Kol tokių sąlygų nėra, duomenys kaupiami ir pateikiami:

20.1. pirminiai duomenys, surinkti vadovaujantis ICP IM Vadovo reikalavimais - MS Excel formate;

20.2. išvestiniai duomenys, rengiami vadovaujantis ICP IM Vadovo reikalavimais - MS Excel formate, parengiant ICP IM Vadove atitinkamoms paprogramėms nustatytas duomenų pateikimo formas, skirtas pateikti ICP IM programai vadovaujančiai organizacijai - Suomijos aplinkos institutui;

20.3. kiti pirminiai duomenys - MS Excel formate.21. Visos teikiamos paslaugos atskaitos ir rezultatai (tyrimo ataskaita ir su tyrimu susijusi

medžiaga, pirminiai tyrimų duomenys (įskaitant 15.5 punkte nurodytos Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių dirvožemio mėginių analizės rezultatus) ir atskaitos santrauka) turi būti pateikiama su Perkančiąja organizacija suderinta forma:

21.1. Metinėje tyrimų ataskaitoje, skirtoje paslaugų įgyvendinimo tikslui, nurodytam šios techninės specifikacijos 2 punkte, be kitos informacijos, turi būti šios pagrindinės dalys ir informacija:

21.1.1. Įvadas. Aprašomas tyrimo tikslas, uždaviniai, aktualumas ir reikšmingumas, kita būtina informacija;

21.1.2. Tyrimo objektas ir metodai. Šioje dalyje aprašomas tyrimo objektas ir metodai, kurių pagalba buvo atliekamas tyrimas, pateikiamas detalus naudotos tyrimo metodikos aprašymas, arba (jei naudota metodika pateikta galiojančiuose teisės aktuose) nuorodos į teisės aktus, kuriuose išdėstyti matuojami ar stebimi parametrai, tyrimų atlikimo ir duomenų analizės bei kokybės užtikrinimo metodai ir procedūros;

21.1.3. 2011-2012 m. tyrimo duomenų analizė ir rezultatai. Pateikiama tyrimo eigoje gautų duomenų ir tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas, išsamiai iliustruojant grafikais ir kita medžiaga,

pagal galimybes naudojant statistinius vertinimo metodus, bei informacija apie galimas nustatytos būklės priežastis:

21.1.3.1. įvertintas tirtų rūšių gausumo ir paplitimo Natura 2000 tinkle bei šių rūšių būklė už Natura 2000 tinklo ribų;

21.1.3.2. įvertintas natūralių ir antropogeninių veiksnių esamas ir tikėtinas poveikis tirtų rūšių ir jų buveinių būklei;

21.1.4. Paukščių rūšių, kurioms Lietuvoje nustatytos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, būklės, jos pokyčių ir grėsmių būklei analizė, paremta vertinimu pagal šios techninės specifikacijos 5 priedo reikalavimus;

21.1.5. Išvados ir rekomendacijos. Suformuluojamos išsamios ir konkrečios išvados, paremtos tyrimo rezultatais, pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl rūšių ir buveinių būklės gerinimo;

21.1.6. Literatūra. Naudotos literatūros sąrašas;21.1.7. Santrauka. Išsami (iki 3-5 psl.) atliktų darbų ir gautų rezultatų bei rekomendacijų

apžvalga;21.1.8. Priedai. Pirminė medžiaga, pirminių duomenų lentelės, grafikai, žemėlapiai su

pažymėtais 2011-2012 m. tyrimų maršrutais (kiekvienai teritorijai tiek Natura 2000 tinkle, tiek ir už jo ribų), užpildyta šios techninės specifikacijos 5 priede nurodyto formato ataskaitos Europos Komisijai dalis.




21.2.3. Tyrimo duomenų analizė ir rezultatai. Pateikiama tyrimo eigoje gautų duomenų ir tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas, išsamiai iliustruojant grafikais ir kita medžiaga, pagal galimybes naudojant statistinius vertinimo metodus, bei informacija apie galimas nustatytos būklės priežastis:


21.2.3.2. įvertintas buveinės savybių išsaugojimo laipsnis (pagal šios techninės specifikacijos 8 priede pateiktą metodiką);




apžvalga;21.2.7. Priedai. Pirminė medžiaga, duomenų lentelės, grafikai, žemėlapiai su pažymėtais

tyrimų maršrutais (kiekvienai teritorijai tiek Natura 2000 tinkle, tiek ir už jo ribų).21.3. Metinė tyrimų ataskaita, skirta paslaugų įgyvendinimo tikslui, nurodytam šios

techninės specifikacijos 4 punkte, pateikiama su Perkančiąja organizacija suderinta forma.21.4. Metinėje tyrimų ataskaitoje, skirtoje paslaugų įgyvendinimo tikslui, nurodytam šios

techninės specifikacijos 5 punkte, be kitos informacijos, turi būti šios pagrindinės dalys ir informacija:










tyrimų maršrutais (kiekvienai teritorijai tiek Natura 2000 tinkle, tiek ir už jo ribų).21.5. Metinėje tyrimų ataskaitoje, skirtoje paslaugų įgyvendinimo tikslui, nurodytam šios





21.5.3.1. įvertintas tirtų rūšių gausumas ir paplitimas Natura 2000 tinkle bei šių rūšių būklė už Natura 2000 tinklo ribų;






tyrimų maršrutais (kiekvienai teritorijai tiek Natura 2000 tinkle, tiek ir už jo ribų).21.6. Metinėje tyrimų ataskaitoje, skirtoje paslaugų įgyvendinimo tikslui, nurodytam šios




21.6.3. Tyrimo duomenų analizė ir rezultatai. Pateikiama tyrimo eigoje gautų duomenų ir tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas, išsamiai iliustruojant grafikais ir kita medžiaga, pagal galimybes naudojant statistinius vertinimo metodus, bei informacija apie galimas būklės priežastis;


21.6.5. Literatūra. Naudotos literatūros šaltinių sąrašas;21.6.6. Santrauka. Išsami (iki 3-5 psl.) atliktų darbų ir gautų rezultatų bei rekomendacijų

apžvalga;21.6.7. Priedai. Pirminė medžiaga (duomenys, tame tarpe: upinių mašalų ir lėliukių

gausumas bei vystymosi tempai, rūšinė sudėtis, rūšių santykinis gausumas (%), bendras ir atskiras rūšių tankumas (ind./dm2 augalo ploto), lervų išsivystymo stadija (lervų ūgiai, %), puolimo intensyvumas (ind./10 min.), vandens srovės greitis (m/s), vandens temperatūra (0C)), duomenų lentelės, grafikai, detalūs tyrimo vietų žemėlapiai.


21.7.1. nurodyti naudoti bandinių rinkimo, analizės metodai ir naudota įranga;21.7.2. detali tirtų parametrų duomenų analizė, jų pokyčių įvertinimas;21.7.3. išanalizuotos ir detalizuotos tirtų parametrų pokyčių priežastys ir pateiktos išvados

bei prognozės, jei įmanoma, pateiktos išsamios rekomendacijos dėl būklės gerinimo;21.7.4. tiksli intensyvaus stebėjimo laukelių išsidėstymo schema ir centrinės kiekvieno

laukelio koordinatės (Aukštaitijos IM stoties teritorijoje – 100, Žemaitijos IM stoties teritorijoje – 36 intensyvaus stebėjimo laukelių) – tik ataskaitoje už 2012 m. laikotarpį;

21.7.5. parengta informacija apie atliktus tyrimus ir jų rezultatus Suomijos aplinkos institutui (anglų kalba).

22. Ataskaitos teikiamos elektronine forma (kompiuterinėje laikmenoje – kompaktiniame diske, kiekvienos 3 kopijos) ir atspausdintos popieriuje bei įrištos (kiekvienos 3 egzemplioriai).

V. PASLAUGŲ TEIKIMO TERMINAI

23. Metinės ataskaitos turi būti pateikiamos šiais terminais: 23.1. už paslaugų dalį, nurodytą 9 punkte - iki 2013 m. kovo 15 d.;23.2. už paslaugų dalis, nurodytas 10.1 ir 11 punktuose - iki 2012 m. spalio 15 d.;23.3. už paslaugų dalį, nurodytą 10.2 punkte - iki 2013 m. spalio 15 d.;23.4. už paslaugų dalį, nurodytą 12 punkte - iki 2013 m. kovo 15 d.;23.5. už paslaugų dalį, nurodytą 13.1 punkte - iki 2013 m. kovo 15 d.;23.6. už paslaugų dalį, nurodytą 13.2 punkte - iki 2014 m. kovo 15 d.;23.7. už paslaugų dalį, nurodytą 13.3 punkte - iki 2015 m. kovo 15 d.23.8. už paslaugų dalį, nurodytą 14.1 punkte - iki 2012 m. lapkričio 1 d.;23.9. už paslaugų dalį, nurodytą 14.2 punkte - iki 2013 m. spalio 1 d.;23.10. už paslaugų dalį, nurodytą 14.3 punkte - iki 2014 m. spalio 1 d.23.11. už paslaugų dalis, nurodytas 15.1–15.3 punktuose - iki 2013 m. kovo 15 d.;23.12. už paslaugų dalis, nurodytas 15.4–15.6 punktuose - iki 2014 m. kovo 15 d.;23.13. už paslaugų dalis, nurodytas 15.7–15.8 punktuose - iki 2015 m. kovo 15 d.24. Perkančioji organizacija, gavusi iš Paslaugų teikėjo metinę ataskaitą, per 21 kalendorinę

dieną nuo gavimo turi ją patvirtinti arba pateikti Paslaugų teikėjui pastabas ir pareikalauti pataisyti

ir/ar papildyti metinę ataskaitą. Jeigu metinę ataskaitą reikalaujama pataisyti ir/ar papildyti, Paslaugų teikėjas privalo tai padaryti ir vėl pateikti Perkančiajai organizacijai per 14 kalendorinių dienų (jeigu Perkančioji organizacija nenurodė kitaip).

25. Paslaugų dalys suteikiamos šiais terminais:25.1. paslaugų dalis, nurodyta 9 punkte - iki 2013 m. gegužės 15 d.;25.2. paslaugų dalys, nurodytos 10.1 ir 11 punktuose - iki 2012 m. gruodžio 1 d.;25.3. paslaugų dalis, nurodyta 10.2 punkte - iki 2013 m. gruodžio 1 d.;25.4. paslaugų dalis, nurodyta 12 punkte - iki 2013 m. gegužės 15 d.25.5. paslaugų dalis, nurodyta 13.1 punkte - iki 2013 m. gegužės 15 d.;25.6. paslaugų dalis, nurodyta 13.2 punkte - iki 2014 m. gegužės 15 d.;25.7. paslaugų dalis, nurodyta 13.3 punkte - iki 2015 m. gegužės 15 d.;25.8. paslaugų dalis, nurodyta 14.1 punkte – iki 2012 m. gruodžio 10 d.;25.9. paslaugų dalis, nurodyta 14.2 punkte – iki 2013 m. lapkričio 15 d.;25.10. paslaugų dalis, nurodyta 14.3 punkte – iki 2014 m. lapkričio 15 d.;25.11. paslaugų dalys, nurodytos 15.1–15.3 punktuose - iki 2013 m. gegužės 15 d.;25.12. paslaugų dalys, nurodytos 15.4–15.6 punktuose - iki 2014 m. gegužės 15 d.;25.13. paslaugų dalys, nurodytos 15.7–15.8 punktuose - iki 2015 m. gegužės 15 d.26. Bendru Perkančiosios organizacijos ir Paslaugų teikėjo sutarimu šiame skyriuje

nurodytos datos gali būti keičiamos.

Techninės specifikacijos 1 priedas

EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI TERITORIJAS, BŪKLĖS ĮVERTINIMO NATURA 2000 TINKLE 2011 M.

TYRIMO VIETŲ, RŪŠIŲ IR PARAMETRŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Paukščių rūšys

Monitoringo vietos pavadinimas Stebimi parametrai ir matavimo vienetai

Stebėjimų dažnumas

Perintys paukščiai1. Baltaskruostė

žuvėdraSenrusnės ir Sennemunės ežerai, LTSLUB002 Lizdų, paukščių skaičius

(vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusNemuno delta, LTSLUB001

2. Didysis baltasis garnys

Drūkšių ežeras, LTZARB003 Stebėtų lizdų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3. Dirvinis sėjikas

Čepkelių pelkė, LTVARB002 Stebėtų individų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKamanų pelkė, LTAKMB001

Praviršulio tyrelis, LTRADB003Mūšos tyrelio pelkė, LTJONB001Reiskių tyro pelkė, LTPLUB002Aukštojo tyro pelkė, LTPLUB003

4. Griežlė Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas, LTIGNB004

Giedančių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2-3 kartus per metus

Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis, LTIGNB003Nemunėlio upės slėnis, LTBIRB002Biržų giria, LTBIRB001Dubysos upės slėnis, LTRASB001Nevėžio upės slėnis, LTKAUB004Nemuno delta, LTSLUB001Senrusnės ir Sennemunės ežerai, LTSLUB002 Minijos upės slėnis, LTKLAB005 (dalis, esanti Šilutės raj. (aukščiau Nemuno deltos RP ribos) ir Klaipėdos r.)Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio, LTJURB002Šešuvies ir Jūros upių slėniai, LTTAUB001

Minijos upės slėnis, LTKLAB005 (dalis, esanti Plungės ir Kretingos r.) Apšės upės slėnis, LTSKUB001Erlos ir Salanto upių slėniai, LTSKUB002

Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai, LTROKB004 Birvėtos šlapžemės, LTIGNB001Svylos upės slėnis, LTSVEB001Ventos upės slėnis, LTAKMB002Nemuno slėnio pievos ties Viešvile, LTTAUB004Kalvarijos apylinkės, LTKALB001Širvintos upės slėnis, LTVLKB001Žemaitijos nacionalinis parkas, LTPLUB001Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

5. Gulbė giesmininkė

Visbarų žuvininkystės tvenkiniai, LTTAUB003 Užimtų lizdinių teritorijų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusBirvėtos šlapžemės, LTIGNB001

Žemaitijos nacionalinis parkas, LTPLUB001

Eil. Nr.

Paukščių rūšys



6. Juodakaklis naras

Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis, LTZARB004

Užimtų lizdinių teritorijų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Labanoro giria, LTSVEB002

7. Juodoji žuvėdra

Smalvos šlapžemių kompleksas, LTZARB002 Lizdų, paukščių skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

Senrusnės ir Sennemunės ežerai, LTSLUB002

Nemuno delta, LTSLUB001 Kazimieravo šlapžemės, LTVLNB001 Čedaso ežeras ir jo apyežerės, LTROKB001 Biržulio-Stervo pelkių kompleksas, LTTELB001 Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003 8. Jūrinis erelis Blinstrubiškio miškas, LTRASB002 Pavienių paukščių, porų,

užimtų lizdų skaičius (vnt.), buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKuršių nerijos nacionalinis parkas, LTKLAB001

Nemuno delta, LTSLUB0019. Mažasis

kirasKretuono ežeras, LTSVEB003 Lizdų, paukščių skaičius



Vasaknų tvenkiniai, LTZARB00110. Mažoji

žuvėdraNemuno delta, LTSLUB001 Lizdų, paukščių skaičius


2-3 kartus per metusNemunas tarp Prienų ir Lengveniškių, LTPRIB005

Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio, LTPRIB006Visbarų žuvininkystės tvenkiniai, LTTAUB003Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų, LTKAUB001

11. Meldinė nendrinukė

Tyrų pelkė, LTKLAB002 Giedančių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusSvencelės pievos, LTKLAB009

Nemuno delta, LTSLUB001Sausgalvių pievos, LTSLUB003Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

12. Rudė Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001 Porų, pavienių patinų, vadų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

13. Stulgys Sausgalvių pievos, LTSLUB003 Treliuojančių patinų tuokvietėje skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis


Svylos upės slėnis, LTSVEB00114. Švygžda Pušnies, Ružo ir Apvardų šlapžemių kompleksas,

LTIGNB005Giedančių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001Nemuno delta, LTSLUB001Birvėtos šlapžemės, LTIGNB001Tyrulių pelkė, LTRADB005Biržulio-Stervo pelkių kompleksas, LTTELB001Kalvarijos apylinkės, LTKALB001Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

15. Tikutis Čepkelių pelkė, LTVARB002 Stebėtų individų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKamanų pelkė, LTAKMB001

Labanoro giria, LTSVEB002Mūšos tyrelio pelkė, LTJONB001Reiskių tyro pelkė, LTPLUB002

Eil. Nr.

Paukščių rūšys



Aukštojo tyro pelkė, LTPLUB003Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

16. Upinė žuvėdra

Kretuono ežeras, LTSVEB003 Lizdų skaičius (vnt.), vietos savybių savybių išsaugojimo laipsnis


Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių, LTPRIB005Kalvių karjeras, LTKLAB003Novaraistis, LTSAKB001Vasaknų tvenkiniai, LTZARB001Niedaus ir Veisiejų ežerai, LTLAZB001

17. Žalvarnis Šimonių giria, LTANYB001 Suaugusių pavienių paukščių, porų, vadų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2-3 kartus per metusVakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis,

LTIGNB003Dainavos giria, LTVARB005Labanoro giria, LTSVEB002

Neperintys paukščiai18. Jūrinis erelis

(sankaupos)Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai, LTVARB007 Stebėtų paukščių

skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKuršių marios, LTKLAB010

Nemuno delta, LTSLUB00119. Sibirinė gaga

(sankaupos)Baltijos jūros priekrantė, LTPALB001 Stebėtų paukščių

skaičius (vnt.), buveinės savybių pokytis

4 kartus per metus

20. Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių sankaupos

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, LTKLAB001 Stebėtų paukščių skaičius (vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Baltijos jūros priekrantė, LTPALB001

21. Migruojančių gervių sankaupos

Novaraistis, LTSAKB001 Stebėtų individų skaičius (vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusTyrulių pelkė, LTRADB005

Sulinkių durpynas, LTRADB004Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

22. Migruojančių vandens paukščių, išskyrus žąsis, gerves, žuvėdras ir mažuosius kirus, sankaupos

Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001 Atskirų vandens paukščių rūšių stebėtų individų skaičius (vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis

5 kartus per metus

Kuršių marios, LTKLAB010

Nemuno delta, LTSLUB001

23. Migruojančių žąsų sankaupos

Kamanų pelkė, LTAKMB001 Atskirų žąsų rūšių stebėtų individų skaičius (vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis

5 kartus per metusSenrusnės ir Sennemunės ežerai, LTSLUB002

Nemuno delta, LTSLUB001Birvėtos šlapžemės, LTIGNB001Mūšos tyrelio pelkė, LTJONB001Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003


EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI TERITORIJAS, BŪKLĖS ĮVERTINIMO NATURA 2000 TINKLE 2012 M.


Eil. Nr.

Monitoringo objektas



Perintys paukščiai1. Avocetė Nemuno delta, LTSLUB001 Perinčių porų skaičius

(vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

2. Didysis apuokas

Nemuno delta, LTSLUB001 Teritorinių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

3. Didysis baublys

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas, LTIGNB004

Baubiančių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Drūkšių ežeras, LTZARB003

Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001Nemuno delta, LTSLUB001Tyrulių pelkė, LTRADB005Biržulio-Stervo pelkių kompleksas, LTTELB001Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

4. Gaidukas Kretuono ežeras, LTSVEB003 Patelių skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis


Birvėtos šlapžemės, LTIGNB0015. Juodasis

gandrasTaujėnų-Užulėnio miškai, LTUKMB001 Porų/užimtų lizdų


3 kartus per metusŠimonių giria, LTANYB001

Biržų giria, LTBIRB001Žalioji giria, LTPANB001Dotnuvos-Josvainių miškai, LTKEDB003Vainuto miškas, LTSLUB004Adutiškio-Guntauninkų miškai, LTSVEB008

6. Juodasis peslys

Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis, LTIGNB003

Porų/užimtų lizdų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Kauno marios, LTKAUB008Labanoro giria, LTSVEB002Asvejos ežerynas, LTSVEB005

7. Juodkrūtis bėgikas



8. Juodoji meleta

Šimonių giria, LTANYB001 Perinčių porų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusRūdninkų giria, LTSALB002

Būdos-Pravieniškių miškai, LTKAIB006Labanoro giria, LTSVEB002

9. Jūrinis erelis Blinstrubiškio miškas, LTRASB002 Pavienių paukščių, porų, užimtų lizdų skaičius (vnt.), buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKuršių nerijos nacionalinis parkas, LTKLAB001


10. Kurtinys Čepkelių pelkė, LTVARB002 Patinų tuokvietėje 2 kartus

Eil. Nr.





per metus Karaviškių miškas, LTVARB004 Rūdninkų giria, LTSALB002 Dainavos giria, LTVARB005

Labanoro giria, LTSVEB002 Gelednės miškas, LTSVEB004 Pertako miškas, LTLAZB003 11. Lėlys Šimonių giria, LTANYB001 Kurkiančių patinų


2 kartus per metusAsvejos ežerynas, LTSVEB005

Rūdninkų giria, LTSALB002Dainavos giria, LTVARB005Labanoro giria, LTSVEB002

12. Mažasis erelis rėksnys

Biržų giria, LTBIRB001 Porų/užimtų lizdų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusTaujėnų-Užulėnio miškai, LTUKMB001

Šimonių giria, LTANYB001Labūnavos miškas, LTKEDB001Lančiūnavos miškas, LTKEDB002Gedžiūnų miškas, LTPAKB002Gubernijos miškas, LTSIAB001



2 kartus per metusSvencelės pievos, LTKLAB009

Nemuno delta, LTSLUB001Sausgalvių pievos, LTSLUB003Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

14. Mėlyngurklė

Baltosios Vokės šlapžemės, LTSALB003 Giedančių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusMetelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001

Kazimieravo šlapžemės, LTVLNB001

Biržulio-Stervo pelkių kompleksas, LTTELB001Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

15. Plovinė vištelė

Kauno marios, LTKAUB008 Teritorinių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusMetelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001

Nemuno delta, LTSLUB001Sartų regioninis parkas, LTZARB005Čedaso ežeras ir jo apyežerės, LTROKB001Biržulio-Stervo pelkių kompleksas, LTTELB001Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB003

16. Rudė Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai, LTALYB001 Porų, pavienių patinų, vadų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

17. Stulgys Sausgalvių pievos, LTSLUB003 Treliuojančių patinų tuokvietėje skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis


Svylos upės slėnis, LTSVEB001

18. Tetervinas Čepkelių pelkė, LTVARB002 Burbuliuojančių patinų tuokvietėje skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusRūdninkų giria, LTSALB002

Dainavos giria, LTVARB005Kamanų pelkė, LTAKMB001Adutiškio-Guntauninkų miškai, LTSVEB008Praviršulio tyrelis, LTRADB003

Eil. Nr.




Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės, LTALYB00319. Tulžys Dubysos upės slėnis, LTRASB001 Porų/užimtų lizdų


3 kartus per metusDainavos giria, LTVARB005

Kauno marios, LTKAUB008 Minijos upės slėnis, LTKLAB005 (dalis, esanti Šilutės raj. (aukščiau Nemuno deltos RP ribos) ir Klaipėdos raj.)Šešuvies ir Jūros upių slėniai, LTTAUB001Minijos upės slėnis, LTKLAB005 (dalis, esanti Plungės ir Kretingos raj.) Ventos upės slėnis, LTAKMB002

20. Uralinė pelėda

Biržų giria, LTBIRB001 Teritorinių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 artus per metusAdutiškio-Guntauninkų miškai, LTSVEB008

21. Vapsvaėdis Rūdninkų giria, LTSALB002 Teritorinių porų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusBūdos-Pravieniškių miškai, LTKAIB006

Žalioji giria, LTPANB001Labanoro giria, LTSVEB002Vainuto miškas, LTSLUB004Sartų regioninis parkas, LTZARB005Adutiškio-Guntauninkų miškai, LTSVEB008Plinkšių miškas, LTMAZB001

22. Žvirblinė pelėda

Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis, LTIGNB003

Teritorinių patinų skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Biržų giria, LTBIRB001Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis, LTZARB004Būdos-Pravieniškių miškai, LTKAIB006Žalioji giria, LTPANB001Labanoro giria, LTSVEB002Sartų regioninis parkas, LTZARB005

Neperintys paukščiai23. Baltijos

jūroje žiemojančių vandens paukščių sankaupos

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, LTKLAB001 Stebėtų paukščių skaičius (vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusBaltijos jūros priekrantė, LTPALB001

24. Jūrinis erelis Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai, LTVARB007 Stebėtų paukščių skaičius (vnt.), vietos savybių išsaugojimo laipsnis



25. Migruojančių žuvėdrų ir mažųjų kirų sankaupos

Kuršių nerijos nacionalinis parkas, LTKLAB001 Atskirų žuvėdrų rūšių ar mažųjų kirų stebėtų individų skaičius (vnt.); vietos savybių išsaugojimo laipsnis


Baltijos jūros priekrantė, LTPALB001


EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI TERITORIJAS, BŪKLĖS ĮVERTINIMO 2012 M. UŽ NATURA 2000 TINKLO

RIBŲ, PARAMETRŲ IR MINIMALIŲ APIMČIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.


Stebimi parametrai ir matavimo vienetai Stebėjimų dažnumas

Stebimų teritorijų už Natura 2000 tinklo ribų skaičius

1. Juodasis gandras Užimtų lizdinių teritorijų, užimtų lizdų skaičius (vnt.)

2 kartus per metus

3

2. Rudė Porų/vadų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

2

3. Vapsvaėdis Užimtų lizdinių teritorijų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

3

4. Jūrinis erelis Porų/užimtų lizdų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

3

5. Mažasis erelis rėksnys

Lizdinių teritorijų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

3

6. Avocetė Lizdų/lizdinių teritorijų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

1

7. Lėlys Lizdinių teritorijų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

3

8. Tulžys Lizdinių teritorijų skaičius (vnt.) 2 kartus per metus

3


Giedančių patinų skaičius (vnt.) 3 kartus per metus

3


SĄRAŠAS PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ, KURIOMS LIETUVOJE NUSTATYTOS PAST IR APIE KURIAS REIKIA PATEIKTI PAPILDOMĄ INFORMACIJĄ

Eil. Nr. Rūšys Eil. Nr. Rūšys

1. Juodakaklis naras (Gavia arctica) 35. Griežlė (Crex crex)2. Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) 36. Gervė (Grus grus)3. Didysis baublys (Botaurus stellaris) 37. Avocetė (Recurvirostra avosetta)4. Didysis baltasis garnys (Casmerodius

albus)38. Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria)

5. Juodasis gandras (Ciconia nigra) 39. Juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina)6. Mažoji gulbė (Cygnus columbianus) 40. Gaidukas (Philomachus pugnax)7. Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) 41. Stulgys (Gallinago media)8. Želmeninė žąsis (Anser fabalis) 42. Tikutis (Tringa glareola)9. Baltakaktė žąsis (Anser albifrons) 43. Mažasis kiras (Larus minutus)10. Pilkoji žąsis (Anser anser) 44. Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)11. Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis) 45. Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons)12. Cyplė (Anas penelope) 46. Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida)13. Pilkoji antis (Anas strepera) 47. Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger)14. Smailiauodegė antis (Anas acuta) 48. Alka (Alca torda)15. Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) 49. Didysis apuokas (Bubo bubo)16. Rudė (Aythya nyroca) 50. Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum)17. Kuoduotoji antis (Aythya fuligula) 51. Uralinė pelėda (Strix uralensis)18. Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) 52. Balinė pelėda (Asio flammeus)19. Nuodegulė (Melanitta fusca) 53. Lututė (Aegolius funereus)20. Klykuolė (Bucephala clangula) 54. Lėlys (Caprimulgus europaeus)21. Mažasis dančiasnapis (Mergellus albellus) 55. Tulžys (Alcedo atthis)22. Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) 56. Žalvarnis (Coracias garrulus)23. Vapsvaėdis (Pernis apivorus) 57. Pilkoji meleta (Picus canus)24. Juodais peslys (Milvus migrans) 58. Juodoji meleta (Dryocopus martius)25. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) 59. Vidutinis genys (Dendrocopos medius)26. Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) 60. Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos)27. Pievinė lingė (Circus pygargus) 61. Tripirštis genys (Picoides tridactylus)28. Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina) 62. Lygutė (Lullula arborea)29. Žuvininkas (Pandion Haliaetus) 63. Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris)30. Jerubė (Bonasa bonasia) 64. Mėlyngurklė (Luscinia svecica)31. Tetervinas (Tetrao tetrix) 65. Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola)32. Kurtinys (Tetrao urogallus) 66. Paprastoji medšarkė (Lanius collurio)33. Švygžda (Porzana porzana) 67. Sodinė starta (Emberiza hortulana)34. Plovinė vištelė (Porzana parva)


Bird species’ status and trends reporting format for the period 2008-2012

1. Species information

1.1. Member State Select the code for your country, according to list to be found in the reference portal.

1.2. Species code Select code from bird species checklist in the reference portal

1.2.1. EURING code

1.2.2. Natura 2000 code

1.3. Species scientific name

Select species from bird species checklist in the reference portal

1.3.1. Sub-specific population

Where relevant, select the distinct population (according to bird species checklist in the reference portal) on which you are reporting

1.6. Season Select the season in which the data you are reporting were collected: Breeding / Winter / Passage (‘winter’ and ‘passage’ apply only for a subset of species, as identified in the bird species checklist in the reference portal).

2. Population size

2.1. Year or period Year (or period, e.g. 2002-2004) when population size was recorded.

2.2. Population sizea) Unit Individuals / Breeding pairs / Other

(according to checklist)

b) Minimum

Number (raw, i.e. not rounded) – if a precise count, to report the same value for maximum and minimum

c) Maximum

Number (raw, i.e. not rounded) – if a precise count, to report the same value for maximum and minimum

2.3. Type of estimate Best estimate / 5-year mean / 95% CI range / minimum

2.4. Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate, 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling, 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling, 0 = absent data.

2.5. Quality 3 = good / 2 = moderate / 1 = poor

2.6. Sources Give bibliographic references, link to Internet sites, expert contact details, etc.

3. Population trend

3.1. Short-term trend (last 12 years)

3.1.1. Period Ideally 2001-2012 (rolling 12-year time window) or period as close as possible to that, e.g. 1998-2010, if the best available data relate to surveys in those years.

3.1.2. Short-term trend, direction

0 = stable / F = Fluctuating / + = Increase / - = Decrease / x = Unknown

3.1.3. Short-term trend, magnitude

a) Minimum Percentage change over period - if a precise figure, to give same value under ‘minimum’ and ‘maximum’

b) Maximum Percentage change over period - if a precise figure, to give same value under ‘minimum’ and ‘maximum’

3.1.4. Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate, 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling, 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling, 0 = absent data.

3.1.5. Quality 3 = good / 2 = moderate / 1 = poor

3.1.6. Sources Give bibliographic references, link to Internet sites, expert contact details, etc.

3.2. Long-term trend (since c. 1980)

3.2.1. Period Ideally 1980-2012 (although not an ecological baseline, c. 1980 is suggested because it is most policy-relevant to refer to a point of time close to when the Birds Directive was adopted).

3.2.2. Long-term trend, direction

0 = Stable / F = Fluctuating / + = Increase / - = Decrease / x = Unknown

3.2.3. Long-term trend, magnitude



3.2.4. Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate, 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling, 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling, 0 = absent data.



4. Breeding distribution map and range size

4.1. Year or period Year or period when the breeding distribution data was collected.

4.2. Sensitive species The information provided relates to a species (or sub-specific population) to be treated as ‘sensitive’, and for which maps made publically available will be presented in 50x50 grid scale; YES/NO.

4.3. Distribution map Submit a map as a GIS file, together with relevant metadata. Standard for submission is 10x10 km ETRS grid cells, projection ETRS LAEA 5210.

4.5. Range map This should be the map used for the range size assessment, if not using the Range Tool. Same standard as for fields 4.3 or 4.4 should be followed.

4.6. Range surface area Total surface area of the range in km2. Use of the Range Tool is recommended.

4.7. Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate / 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling / 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling / 0 = absent data (e.g. cases when newly arriving species has not yet established distribution).

4.8. Quality 3 = good / 2 = moderate / 1 = poor

4.9. Sources Give bibliographic references, link to Internet sites, expert contact details, etc.

5. Breeding range trend

5.1. Short-term trend (last 12 years)

5.1.1. Period Ideally 2000-2012 (rolling 12-year time window) or period as close as possible to that, e.g. 1998-2010, if the best available data relate to surveys in those years.

5.1.2. Short-term trend, direction

0 = Stable / F = Fluctuating / + = Increase / - = Decrease / x = Unknown

5.1.3. Short-term trend, magnitude



5.1.4. Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate / 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling / 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling, 0 = absent data.



5.2 Long-term trend (since c. 1980) 5.2.1. Period Ideally 1980-2012 (although not an ecological baseline, c.

1980 is suggested because it is most policy-relevant to refer to a point of time close to when the Birds Directive was adopted).

5.2.2. Long-term trend, direction

0 = stable / F = Fluctuating / + = Increase / - = Decrease / x = Unknown

5.2.3. Long-term trend, magnitude



5.2.4. Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate / 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling / 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling, 0 = absent data.

5.2.5. Quality 3 = good / 2 = moderate / 1 = poor5.2.6. Sources Give bibliographic references, link to Internet sites, expert

contact details, etc.

7. Main pressures and threatsTo be reported only for species triggering SPA classifications; i.e. species listed in Annex I, plus a selection of key migratory species for which SPAs have been classified, as identified in the species checklist.a) Pressure/threat

List maximum 20 factors, using codes from checklist of threats and pressures, to minimum second level.

b) Impact

H = High (maximum 5 entries)M = MediumL = Low

c) Quality of impact assessment

3 = Good2= Moderate1 = Poor

d) Location

Indicate where the factor is primarily operating:4 = Inside the Member State3 = Elsewhere in the EU2 = outside EU1 = both inside and outside EUx = unknown

e) Sources

Give bibliographic references, link to Internet sites, expert contact details, etc.

8. SPA coverage and conservation measuresTo be reported only for species triggering SPA classifications; i.e. species listed in Annex I, plus a selection of key migratory species for which SPAs have been classified, as identified in the species checklist. Passage species are not to be reported under section 8.18.1 Population inside the SPA network8.1.1 Population sizeEstimation of population size included in the SPA network (on the national level).

a) Unit Use same unit as in field 2.2.a.

b) Minimum Number (raw, i.e. not rounded) – if a precise count, to report the same value for maximum and minimum

c) MaximumNumber (raw, i.e. not rounded) – if a precise count, to report the same value for maximum and minimum

8.1.2 Method used 3 = complete survey or a statistically robust estimate, 2 = estimate based on partial data with some extrapolation and/or modelling, 1 = estimate based on expert opinion with no or minimal sampling, 0 = absent data.


Assessment and reporting under Article 12 of the Birds DirectiveExplanatory Notes & Guidelines for the period 2008-2012

Consultation Draft February 2011

INTRODUCTION

Article 12 of the Birds Directive1 is dealing with the requirement of regular progress reporting:

1. Member States shall forward to the Commission every three years, starting from 7 April 1981, a report on the implementation of the national provisions taken under this Directive.

2. The Commission shall prepare every three years a composite report based on the information referred to in paragraph 1. That part of the draft report covering the information supplied by a Member State shall be forwarded to the authorities of the Member State in question for verification. The final version of the report shall be forwarded to the Member States.

Such reporting should make possible the assessment whether requisite measures have been taken to maintain the population of bird species referred to in Article 1 of the Directive, e.g. all species of naturally occurring birds in the wild state in the Member States’ European territory, at a level which corresponds in particular to ecological, scientific and cultural requirements, while taking account of economic and recreational requirements, or to adapt the population of these species to that level, in line with Article 2.

Until now, the reporting under Article 12 has primarily reflected the legal transposition and technical implementation on the national level2. In early 2008 however it was agreed to start exploring a new system of bird reporting within the Expert Group of Reporting under the nature directives, which would improve the quality of reporting and deliver data on the actual state and trends of bird populations, similar to the reporting under Article 17 of the Habitats Directive. This would involve:

A change from a primarily process-based exercise towards an out-come oriented one, dealing primarily with status and trends of bird populations,

And a change from a 3-year to 6-year reporting cycle, reasonably synchronised with the one under Article 17 of the Habitats Directive; this would allow to have information available in policy-relevant cycles and give strong input into the overall biodiversity debate.

Between 2008 and 2010 the new reporting format under Article 12 was developed between Member States experts and the Commission to be used for a first report under the new system by the end of 2013. This new reporting format includes two parts:

1. A general reporting format , where some general progress reporting is retained but in a simplified manner, including basic facts as well as web-links to other sources for detailed information about e.g. legal transpositions and research or work done for the protection, management and use of bird populations. Textual reporting is being kept to a minimum.

2. A format for species-wise reporting on status and trends of birds ; including sections for threats/pressures and information about the SPA network and bird species.

The purpose of this document is to provide guidance for Member States’ reporting and to explain what is expected in the different parts of the format. The formats and the guidance

1 Council Directive 2009/147/EC; http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:020:0007:0025:EN:PDF2 See http://ec.europa.eu/environment/nature/knowledge/rep_birds/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/nature/knowledge/rep_birds/index_en.htm

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:020:0007:0025:EN:PDF

document are complemented by the online "Reference portal" (Annex 1)3. The reference portal has been created to hold all relevant information needed to fill in the formats, including such things as tables of codes, checklist of species etc.

In order to take advantage of synergies with the "Birds in Europe 3" exercise by Birdlife International, a cooperative approach was developed, which would ease the burden of reporting in Member States' administrations.

The legal basis for the revised bird reporting was raised as a concern by a few Member States and the Commission's view on this point was elaborated in some detail in a note to the ORNIS Committee in July 20104. In brief, the Commission considers the proposed new system for progress reporting under the Birds Reporting to be fully in line with and based on the provisions of the Birds Directive. Up-to-date information on the status and trends of birds is a pre-requisite for effective and successful implementation of the directive. In addition the Birds Directive recognizes a certain coordinating role of the Commission and its need for information on the status of birds. A streamlining of the reporting cycles with Art.17 reporting can be agreed between Member States and the Commission.

II THE GENERAL REPORT FORMAT FOR 2008-2012

The general report format is a very brief structured format aimed at summarising the most important facts and figures on the general implementation of the directive including links to more detailed information sources. It is mainly targeted at the interested public, but also at informing the Commission.

Each Member State prepares one general report. It includes obligatory information about several provisions of the Birds Directive. In addition the main achievements under the implementation of the Directive and main measures taken to ensure coherence of the SPA network are to be briefly described.

Language – any EU official language can be used. The reporting format tries to minimize the difficulties of using different languages by requesting numerical information wherever possible., However the use of English is recommended as this gives the widest readership and eases the evaluation on EU-level.

All internet addresses in the reporting fields should be given in full, including the initial http://....

Section 0. Member State.

Select the 2 digit code for your country from ISO 3166, except that UK should be sued instead of GB for the United Kingdom, according to list to be found in the reference portal (see Annex 1).

Section 1. Main achievements under the Birds Directive.

This section aims to inform the interested public about the main achievements under the Birds Directive and the SPA network in the respective Member State during the reporting period. The information should primarily be given in the national language (field 1.1), and if possible a translation into English (section 1.2), as this information is also of interest for other Member States. Describe briefly the main achievements under the Birds Directive during the reporting period, with a special emphasis on the SPA network. This can include, e.g.: Demonstrated benefits for different species. Experiences of new or improved management techniques. Positive changes in public acceptance towards biodiversity protection. Improved co-operation between authorities, nature conservationists and other interest

groups. Initiatives to combine establishment of Natura 2000 sites and the local economy. Percentages of species in different categories of the national Red List.

3 http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17/reference_portal.4 http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_reporting/

consultation_ornis&vm=detailed&sb=Title

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_reporting/consultation_ornis&vm=detailed&sb=Title

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_reporting/consultation_ornis&vm=detailed&sb=Title

http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17/reference_portal

Measures taken in order to minimise impact on native bird species from invasive species, in line with the Invasive Alien Species strategy5.

Projects etc. that may qualify as research and work required as basis for the management and use of bird populations, in terms of Article 10 of the Birds Directive, should be reported under Section 6. If any borderlines cases, make sure that no overlapping information are given in Sections 1 and 6.The text should be maximum 2 pages. If a Member State wishes to add further documentation to that requested in this format, please note these Annexes and their file-names at the end of this free text section and upload the relevant files to Reportnet together with the rest of the report. Section 2. General information sources on the implementation of the Birds Directive – links to information sources of the Member States

This section aims to inform the interested public on where to find information relating to the Birds Directive and the SPA network in the respective Member State. In general, only links to Internet addresses are required. However, free text (maximum 200 characters) can also be used where there is a need to explain how to access the information source.

All fields should be reported, as follows: General information about the Birds Directive (field 2.1). Information about the SPA network in your Member State (field 2.2). Monitoring schemes (ref. Articles 4(1) and 10; field 2.3). Protection of species (ref. Articles 5-8; field 2.4). Transposing of the Directive (field 2.5).

Section 3. SPA classification (ref. Article 4)

Provide information on the SPA network at the national level, as follows: Number of and total surface area (km2) of all SPAs (field 3.1). Surface area (km2) of terrestrial sites (excluding marine areas; field 3.1.1). Number and surface areas (km2) of marine sites (field 3.1.2).

Marine sites means any sites which include an area of sea. The definition used to define the marine boundary should follow international6 or national legislation. This means that the definition of the coastline will vary between countries, and each Member State should use that defined in their national legislation7. This approach is the same as adopted for the revised Standard Data Forms (SDFs) for the individual Natura 2000 sites.

Terrestrial area of sites is any area of a site which is not marine (as defined above). In the reporting formats, the terrestrial area of sites in km2 (field 3.1.1) plus the area of marine sites in km2 (field 3.1.2) should give the total area of all sites (field 3.1).

Also to inform about the date of the last update of the Natura 2000 database submitted to the Commission (field 3.2).

Section 4. Management plans for SPAs

This section asks for both the overall number of sites for which for which management plans have been proposed (field 4.1) and the % of the network area covered by the management plans (field 4.2). Although the Standard Data Form (SDF) for each individual site will include information on management plans (with “yes/no/in preparation” information), it is also useful to have information about the overall number of management plans and, in order to put this number into context, the proportion of the SPA network area that is covered by plans. In addition, Member States are given a possibility to report about the number of management plans in preparation (field 4.3, optional).

In this context ‘management plans’ are considered as operational instruments that set practical measures to achieve the conservation objectives for the sites in the network. Only

5 http://ec.europa.eu/environment/nature/invasiveallien/index_en-htm6 E.g. the UN Convention on the Law of Sea (UNCLOS).7 For example in the United Kingdom the mean high water mark is the land/sea boundary.

http://ec.europa.eu/environment/nature/invasiveallien/index_en-htm

’comprehensive management plans’ covering the whole SPAs should be included in the reporting.

Further, and for the reporting purposes, management plans ‘Management Plans’ should be reported only when they fulfil the subsequent minimum requirements:

It should indicate the bird species and their localities for which conservation measures are planned.

It should identify the actual status of the species and the desired status which should be reached through the conservation measures.

It should define clear and achievable conservation objectives. It should identify the necessary measures together with the means and a time schedule

which can contribute to meeting those objectives.Section 5. Measures taken in relation to approval of plans and projects (ref. Articles. 6(4) and 7 of the Habitats Directive)

This section reports on the number of projects/plans for which compensation measures were necessary. Following information is requested8:

site code, site name, title and year of the project/plan.

In addition, an optional field is available for information on impact of projects in need of compensation measures on conservation status (free text, maximum 250 characters). Repeat fields as necessary for each project/plan.

Further guidance on Article 6 of the Habitats Directive may be found at DG Environment’s website (e.g. the document ‘Managing NATURA 2000 sites - The provisions of Article 6 of the ‘Habitats’ Directive 92/43/EEC’ published by DG Environment in 12 EU languages) http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm#art6

Section 6. Research and work required as basis for the management and use of bird populations (ref. Article 10)

This reporting links to the obligation of Article 10(2) of the Birds Directive that Member States shall send the Commission any information required to enable it to take appropriate measures for the research and work to be used as a basis for the protection, management and use of bird species.

Member States are requested to report about a maximum of 10 most relevant activities (repeat fields as needed).

For each activity, the following information is requested: Name and main objective; free text, maximum 250 characters. Responsible organisation; name of organisation. Status of organisation, according to the following options: public / private commercial /

NGO / other private non-commercial. Sources for further information; web-links, reports published during the reporting period

etc.

Make sure that no overlapping information is given in Sections 1 and 6.

Section 7. Reporting on non-native bird species (ref. Article 11)

This reporting links to the obligation following from Article 11 that Member States shall see that any introduction of bird species which do not occur naturally in the wild state in the European territory of the Member States does not prejudice the local flora and fauna, and that the Commission shall be consulted in this connection.

8 For the birds, there are no ‘priority species’ in the meaning of Article 6(4) of the Habitats Directive. Thus, the obligation to ask for the Commission’s opinion before the approval of a plan or project does not apply for the SPAs, and there is no need of a field corresponding to ‘Commission opinion requested’ in the general reporting format for Article 17 of the Habitats Directive.

http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm#art6

The reporting should include all species that have been subject to introduction during the reporting period, even if the consultation with the Commission was done earlier.

Each species should be reported under repeated fields, with the following information. Species scientific (Latin) name (n/a in field 7.1. if no introductions pursuant Article 11

have been consulted, decided or done during the reporting period). Sub-species, where relevant (n/a if not relevant) Main contents of the legal decision for introduction; free text (maximum 250 characters)

and mandatory to include information about justification, number of individuals and duration.

Date for the consultation with the Commission (even if done before the current reporting period).

III THE BIRD SPECIES’ STATUS/TRENDS REPORT FORMAT

This species-wise report format comprises eight Sections, as follows:

1. Species information2. Population size3. Population trend4. Breeding distribution map and breeding range size5. Breeding range trend6. Progress in work related to Species Action Plans (SAPs), Management Plans (MPs) and

Brief Management Statements (BMSs)7. Main pressures and threats8. SPA coverage and other conservation measures

Sections 1 to 5 should be completed for all species (or sub-specific populations, and in the relevant seasons) listed in the ‘Complete checklist of species to be reported under the Birds Directive’9.

Section 6 should be completed only for the subset of these species with SAPs, MPs or BMSs, as specified in the ‘Complete checklist’.

Sections 7 and 8 should be completed only for the subset of Annex I and migratory species (or sub-specific populations) listed in the ‘Checklist of SPA trigger species’10.

All internet addresses in the reporting fields should be given in full, including the initial http://....

IV.a Species and sub-specific units to be reported.

The Birds Directive applies to all species of naturally occurring birds in the wild state in the European territory of the Member States, as defined in Article 1, and Member States shall take the requisite measures to maintain the population of these species at a level which corresponds in particular to ecological, scientific and cultural requirements, or to adopt the bird populations to this level, in line with Article 2. Having this in mind, the reporting on bird species’ status and trends will include all species that meets the criterion of Article 1. However, the reporting on threats/pressures and information about the SPA network will only include so called ‘SPA trigger species’, e.g. in principal all species listed in Annex I of the Directive plus an additional selection of ‘migratory species (ref. Article 4(2)).

Two check-lists for the species to be covered per Member State are to be made available from a reporting reference portal (see Annex 1):

One check-list for the reporting on status and trends, identifying the species meeting the criteria of Article 1 of the Directive per Member State. For the first draft, species were selected with reference to the same principals used in the first two editions of Birds in

9 A complete checklist of species present in each Member State and requiring a report has been drafted and consulted with Member States. The final version will be made available from the Reporting Reference Portal (Annex 1); http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17/reference_portal

10 A checklist of species triggering SPA classifications in each Member State has been drafted and consulted with Member States. The final version will be made available from the Article 17 Reporting Reference Portal (Annex 1); http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17/reference_portal



Europe 2’11. The list includes species with small or ‘marginal’ populations in the Member State territory but not occasional or vagrant species12. The list also includes species that have become nationally extinct since around 1980 - this being a policy-relevant reference date, as the Birds Directive was agreed/concluded in 1979 and entered into force in 1981. However, Member States are also free to report on species that went nationally extinct earlier than 1980, if there is a reintroduction project underway or planned.

One check-list for the ‘SPA trigger species’, i.e. the sub-set of species for which additional information about threats/pressures and SPA coverage and conservation measures is required (Sections 7 and 8 of the bird species’ status/trends report format).

Drafts of both check-lists (see reference portal) have been circulated to the Member States and the ORNIS Committee for comments.

Since the original Annexes of the Birds Directive were drafted there have only been a few taxonomic revisions, leading to splits of a species listed in the annexes of the Directive to be two or more species. But in general, wherever it is feasible (e.g. the different species can be distinguished in the field) there should be one Article 12 report for each species currently recognised)13.

Sub-specific units: Reporting is to be split up with reference to subspecies or other sub-specific units, such as distinct flyway populations, for a limited number of species, according to the following criteria: Subspecies identified in Annex I of the Birds Directive. Subspecies for which separate Species Action Plans (SAPs), Management Plans (MPs) or

Brief Management Statements (BMSs) have been drafted14. This includes not only those SAPs commissioned by the EU, but also those prepared under the Council of Europe (Bern Convention) and AEWA, to which all EU Member States are signatories anyway.

Subspecies or distinct populations listed in Column A of Table 1 of the AEWA ‘Status of the Populations of Migratory Waterbirds (2009-2012)’15.

Subspecies or distinct populations of species classified as ‘globally threatened’ or ‘near-threatened’ according to the 2010 IUCN Red List16.

The sub-specific units to be covered are indicated in the above mentioned checklists.

Non-native species 17 : During the WP2 sub-group and Reporting Expert Group meetings in autumn 2010, some MSs proposed that the Invasive Alien Species (IAS) strategy18 should be covered up in the reporting. Furthermore, during the consultation of the first full draft of the species check lists during November 2010-January 2011, at least one Member State (Sweden) also proposed the inclusion of a selection of non-native but wide-spread and free-living bird species.

Following these requests, a selection of non-native species has been included for the reporting under Section 1-5 of the species/trends format, with reference the below listed (and partly overlapping) criteria:

11 Tucker, G.M. & Heath, M.F. (1994) Birds in Europe: their conservation status. - BirdLife International (BirdLife Conservation Series No. 3), Cambridge, UK.

BirdLife International (2004) Birds in Europe: population estimates, trends and conservation status. - BirdLife International (BirdLife Conservation Series No. 12), Cambridge, UK.

12 For occasional or vagrant species a more restrictive approach is applied for the bird reporting that for the species reporting under Article 17 of the Habitats Directive.

13 For example, the Annex I of the Directive lists Oceanodroma castro, but following a taxonomic revision this is now considered to be two species, O. castro and O. monteiroi, and there should be separate reports for each of these taxa, as indicated in the species check list.

14 http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/index_en.htm for Species Action Plans and Brief Management Statements, and http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/managt_plans_en.htm for the Management Plans.

15 http://www.unep-aewa.org/documents/agreement_text/eng/pdf/aewa_agreement_text_2009_2012_table1.pdf.16 http://www.birdlife.org/datazone/species/index.html; select Europe as region from the drop-down list,

and tick the Red List categories CR, EN, VU and NT below.17 The proposal to include a selection of 10-12 non-native species has still to be communicated at relevant meetings in March 2011.18 http://ec.europa.eu/environment/nature/invasiveallien/index_en-htm.

http://ec.europa.eu/environment/nature/invasiveallien/index_en-htm

http://www.birdlife.org/datazone/species/index.html

http://www.unep-aewa.org/documents/agreement_text/eng/pdf/aewa_agreement_text_2009_2012_table1.pdf

http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/managt_plans_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/index_en.htm

Bird species, listed among the 100 worst invaders in the DAISIE database19; i.e. American Ruddy Duck (Oxyura jamaicensis), Canada Goose (Branta canadensis) and Sacred Ibis (Threskiornis aethiopicus).

Bird species listed in Annex II of the Birds Directive; e.g. Canada Goose (Branta canadensis), Ring-necked Pheasant (Phasianus colchicus) and Wild Turkey (Meleagris gallopavo).

An additional selection of wide-spread species (still to be decided) of potential concern with reference to risks for native fauna or flora, and/or of high public interest.

Provisionally, the total number of non-native species to be added to the reporting will be maximum 10-12.

Member States will also have a possibility to report on measures taken e.g. to control invasive alien species in line with the Invasive Alien Species strategy, under Section 1 of the General Report Format.

IV.b How to report ‘occasional’ and ‘newly arriving species’

Several Member States have indicated that it is important to report species that are not yet established in their territory, but that occur either occasionally or have started to appear recently and which may therefore colonise – due to climate, land use or other changes. Member States are encouraged to report such species, even if it is not possible to complete every detail of Sections 1 to 5 above20. The checklists will be reviewed and revised before each reporting round, so it will be very helpful to have these indications from Member States.

IV.c Field-by-field guidance to fill in the format

Section 1. Species information

1.1 Member StateSelect the 2 digit code for your country from ISO 3166, except that UK should be used instead of GB for the United Kingdom, according to list to be found in the reference portal (Annex 1).

In a minority of cases, certain Member States may be asked to report separately on the status of particular species or populations in distinct geographical areas. For example, the Azores, Madeira and the Canary Islands are in a different biogeographical region to the rest of Portugal and Spain, and many Macaronesian bird populations have a very different status and trends to those in Iberia. To ensure that meaningful information is reported for such species, it would be very helpful if the relevant Member States agreed to report separately on their ‘mainland’ and ‘island’ populations21.

1.2 Species code Use the EURING codes given in the ‘Complete checklist’. These unique codes have been allocated to every species and subspecies in Europe (and many more besides) for the purposes of coordinating bird ringing, and are widely used22.

1.3 Species scientific nameUse the names given in the ‘Complete checklist’ in the reference portal (see Annex 1). The Annexes of the Birds Directive do not list all the species it covers, so an alternative comprehensive source has been adopted23.

1.3.1 Sub-specific populationUse the populations given in the ‘Complete checklist’ in the reference portal (Annex 1). For details of the rationale explaining which sub-specific populations should be reported, see above (section IV.a).

19 http://www.europe-alliens.org20 However, obvious vagrants should not be reported, as explained in Chapter II.21 This issue has not yet been addressed in the drafting and consultation of the species checklists, but will be raised and discussed

at relevant meetings in March 2011.22 Source file: http://www.euring.org/data_and_codes/euring_code_list/euring_code_tables.htm23 BirdLife International (2010) The BirdLife checklist of the birds of the world, with conservation status and taxonomic sources.

Version 3. Downloaded from: http://www.birdlife.org/datazone/species/downloads/BirdLife_Checklist_Version_3.zip

http://www.birdlife.org/datazone/species/downloads/BirdLife_Checklist_Version_3.zip

http://www.europe-alliens.org/

1.4 Alternative species scientific name (optional)If the name given under 1.3 above differs from that in common national usage, Member States may enter an alternative here. Similarly, if the name of a species used in the Annexes of the Birds Directive differs from that in the ‘Complete checklist’ in the reference portal, perhaps because of recent taxonomic studies, then the alternative name may be entered here24.

1.5 Common name (optional)If a Member State wishes to enter the common name of the species (or subspecies) used in their country, it may do so here. This may be useful if the Member State wishes to circulate the draft report for comments to people who may not be familiar with the scientific name, or when communicating the report with the common public.

1.6 SeasonEnter the season in which the data being reported were collected, with the options ‘breeding’, ‘winter’ and ‘passage’. Member States should report on all regularly occurring breeding species, in order to allow an EU-wide picture of their population size and trend to be compiled. Member States should also report on all regularly occurring wintering waterbirds, especially migratory wildfowl (ducks, geese and swans) and waders (shorebirds), whose population size and trend are often best monitored in the winter, when they congregate in large numbers. Details on which species/populations that should be reported in which season by each Member State are set out in the ‘Complete checklist’ in the reference portal.

In general, Member States are not required to report on species or populations on passage, because these data cannot be combined or used to draw conclusions about their overall population sizes or trends (due to the risk of multiple-counting). In some cases, however, passage data are required for the subset of species whose passage occurrence triggers SPA classifications in Member States. These are set out in the ‘Checklist of SPA trigger species’ in the reference portal.

Section 2. Population size

2.1 Year or periodEnter the year (e.g. 2009) or period (e.g. 2007-2010) when the population size was last determined. Many reports will involve periods, because the population size of most species is commonly estimated during national atlas projects, which usually involve several years of fieldwork. Where no recent atlas exists, however, Member States should try to report a more up-to-date figure, e.g. by recalculating the national population estimate using the results of annual monitoring schemes.

2.2 UnitsUse the units specified per species/population in the ‘Complete checklist’ in the reference portal. To allow the total EU population size of a species to be calculated, all Member States should report their national data using the same population unit. For the vast majority of breeding birds, numbers should be reported in units of pairs (noting that the estimates for many species, including many common and widespread ones, are actually based on counts of the number of occupied territories during the breeding season).

In a small minority of cases, involving species with an unusual or complex breeding biology or cryptic behaviour, other parameters (such as calling males or lekking males) are the most appropriate unit to report for assessments of population size. Such species might include various crakes, bustards, owls and grouse. Member States will be asked to highlight such species when commenting on the draft checklists, so that they can be discussed and agreed among all relevant Member States before the checklist is finalised.

For the winter season, and were relevant on passage, numbers should be reported using the unit of individuals.

2.3.1 Minimum and 2.3.2 MaximumFor most bird species, and in most Member States, exact estimates of the population size rarely exist, but more often assessments in terms of a range (minimum - maximum) or as a class (see proposed classes below) are available. Raw data should be entered, without any

24 For example, Phoenicopterus ruber is now more commonly treated as Phoenicopterus roseus in Europe.

rounding, as any rounding needed will be done later at EU level. For those species for which the precise number of breeding pairs or wintering individuals is known, Member States should report the same value for ‘minimum’ and for ‘maximum’ (fields 2.3.1 and 2.3.2). In cases where only very approximate population estimates are available, it is possible to use classes, as below, to be inserted in the ‘maximum’ and ‘minimum’ fields – in such cases, the quality of such estimates (see field 2.6 below) should be reported as ‘1 - Poor’.

Class Population 1 0-502 50-1003 100-5004 500-1 0005 1 000-5 0006 5 000-10 0007 10 000-50 0008 50 000-100 0009 100 000-500 00010 500 000-1 000 00011 1 000 000-5 000 00012 5 000 000-10 000 00013 10 000 000-50 000 00014 50 000 000-1 000 000

2.4 Type of estimateEnter one of the following options, which are derived from Baker et al. (2006)25:

Best estimate – the best available single figure or range. Five-year mean – average min–max of published figures for rare breeding species; or

five-year peak mean for non-breeding species, e.g. waterbirds. 95% CI range – estimates derived from sample surveys in which 95% confidence limits

could be calculated. Minimum – for estimates where insufficient data exist to provide an accurate estimate,

but where that given is known to be a considerable underestimate.

2.5 Method usedEnter one of the following options:

3 = complete census, or similar. 2 = extrapolation (e.g. from an existing estimate using the most representative trend

data available from relevant monitoring schemes; or from sample surveys of parts of the population, using methods based on abundance and distribution data).

1 = best expert opinion, i.e. consensus of those studying the species concerned.

2.6 QualityEnter one of the following options, by making a judgement, combining the reliability of the estimate at the time it was made, how recently it was made, and the method used to derive it. For example, a recent complete census would probably be scored as good, while a 20-year-old estimate based on expert opinion would probably be scored as poor.

3 = good 2 = moderate 1 = poor

It may also be helpful to think about this in the way defined by Heath and Evans (2000)26: 3 = reliable – accurate to within 10% 2 = incomplete – accurate to within 50% 1 = poor – definitely not accurate to within 50%

2.7 SourcesTo create an audit trail, Member States are asked to provide details of the key references or other sources of information used to complete this section. These may include published 25 http://www.britishbirds.co.uk/wp-content/uploads/2010/10/APEP21.pdf26 Heath and Evans (2000, eds) Important Bird Areas in Europe: Priority sites for conservation. 2 volumes. - BirdLife International

(BirdLife Conservation Series No. 8), Cambridge, UK.

papers, unpublished data held in databases, websites, expert working groups, etc. The idea is not to list every paper ever published about the species, but to provide enough information so that someone reviewing the report (or updating it in 6 or 12 years time) will be able to understand how these data were arrived at and reported.

2.8 Reason for change (since previous report)This field is not relevant now, but will become so in the 2019 reporting round and beyond. Member States should use it to indicate the likelihood that the difference (if any) between reported values on minimum and/or maximum numbers compared to the previous reporting round primarily reflects one of the following options:

genuine change improved knowledge or more accurate data use of a different method to collect field data use of a different method to process data (e.g. IT-tool).

It is quite a common phenomenon that a rare species attracts increased attention, so more people search for it and find it, causing the population size estimate to be revised and often substantially increased. At the same time, though, it may be clear that the species is actually declining, based on analyses of data from sites with reliable historical trends. This field therefore allows Member States to explain why their population size estimate has increased, even though they may be reporting a population decline in Section 3 below.

Section 3. Population trend

3.1 Short-term trend (last 12 years) and 3.2 Long-term trend (since c. 1980)Trend is a component to be reported both for population and range size, and it is an important parameter for assessing the status of species at national and EU scales. For this reporting exercise, two trend periods are considered: short-term trends (over the last 12 years), to assess current/recent developments; and long-term trends (since c. 1980), to assess progress since the Birds Directive was adopted and came into force.

Although the revised reporting period for the Birds Directive is 6 years, most data are only available for other time periods, and trend estimates are more likely to be statistically robust over longer time periods. Thus, it has been agreed to estimate the short-term trend over two reporting cycles, i.e. a rolling 12-year time window, to give more reliable estimates. Some flexibility is also permitted, so that while trends would ideally be reported 2000-2012, data from 1998-2010 will be accepted if the best available data relate to surveys in those years.

In all cases, the trend magnitude reported should be the percentage change over the relevant period (e.g. 12 years for short-term trend).

3.1.2 Short-term trend periodThe period for short-term trend is 12 years (2 reporting cycles). For the 2013 reports this means a period of 2000-2012 or a period as close as possible to this. Please indicate the period in this field.

3.1.3 Short-term trend directionIndicate if population trend over the reported period was:

0 = Stable F = Fluctuating + = Increase - = Decrease ? = Unknown

Fluctuating defines species whose population is stable overall (i.e. in the long-term), but which is characterised by large interannual variations in abundance, sometimes of one or two orders of magnitude. Species that typically show such dynamics include many boreal and arctic breeding species, such as some owls and crossbills, whose abundance is closely linked to the availability of food that shows cyclic peaks and troughs. As such, fluctuating is a very different trend category to stable. Indeed, species with small populations and ranges and whose numbers fluctuate are considered to be at a much higher risk of extinction than those with stable populations (IUCN 2001)27.

27 IUCN (2001) IUCN Red List categories and criteria, http://www.iucnredlist.org

http://www.iucnredlist.org/

3.1.4.a and b Short-term trend magnitudeEnter the percentage change in population size over the relevant period. This might be a precise figure (e.g. 27%), in which case the same value should be entered in both fields 3.1.4.a and 3.1.4.b, or a banded range (e.g. 20-30%), in which case the lower and upper limits should be entered in fields 3.1.4.a and 3.1.4.b, respectively. If the data come from a complete survey and/or exhaustive and statistically reliable sample scheme (i.e. category 3 under 3.1.5 Method used), the confidence interval (CI, often 95%) should be reported, entering the lower limit in fields 3.1.4a and the upper limit in field 3.1.4.b.

3.1.5. Method usedUse one of the following categories:

3 = complete survey and/or exhaustive and statistically reliable sampling scheme 2 = partial data (e.g. less accurate sampling) with some extrapolation or sampling 1 = expert opinion

3.1.6 QualitySee field 2.6, above.

3.1.7 SourcesSee field, 2.7 above.

3.2.2 Long-term trend periodThe ideal period to report long-term trends is from c. 1980 (when the Birds Directive was adopted ) until c. 2012. However, there is a little flexibility here, so if a Member State has (for example) conducted national censuses in 1980, 1995 and 2010, the trend between 1980 and 2010 should be reported. Please indicate the period in this field. Member States lacking data from before 2000 could consult the two editions of ‘Birds in Europe’28., which present banded national trends for every species between 1970-1990 and 1990-2000.

3.2.3 Long-term trend directionSee field 3.1.3. above.

3.2.4 Long-term trend magnitudeSee field 3.1.4, above.

3.2.5. Method usedSee field 3.1.5, above.


3.2.7 SourcesSee field 2.7, above.

Section 4. Breeding distribution map and range size

Sections 4 and 5 apply only to those species to be reported in the breeding season in each Member State, as listed in the ‘Complete checklist’ in the Reference Portal (Annex 1). National breeding bird atlases exist for most EU Member States, and the EBCC Atlas29 combined these national data to map the breeding distribution of all species across Europe at a coarse scale (50x50 km grid). In contrast, very few countries have published national wintering bird atlases, and many birds are much more mobile in winter anyway. Hence, no winter data are requested.

Distribution versus rangeThe difference between distribution and range is similar to that between area of occupancy (AOO) and extent of occurrence (EOO), terms which Member States will have encountered when applying the IUCN Red List criteria30. In that system, EOO (range) is defined as the area 28 Tucker, G.M. & Heath, M.F. (1994) Birds in Europe: their conservation status. - BirdLife International (BirdLife Conservation Series

No. 3), Cambridge, UK.BirdLife International (2004) Birds in Europe: population estimates, trends and conservation status. - BirdLife International (BirdLife

Conservation Series No. 12), Cambridge, UK29 Hagemeijer, E.J.M & Blair, M. (1997, eds) The EBCC Atlas of European Breeding Birds: their distribution and abundance. Poyser.30 http://intranet.iucn.org/webfiles/doc/SSC/RedList/RedListGuidelines.pdf

contained within the shortest continuous imaginary boundary which can be drawn to encompass all the sites of present occurrence, while AOO (distribution) is defined as the area within the EOO that is actually occupied. Article 17 of the Habitats Directive defines range in a similar way, as ‘the outer limits of the overall area in which a species is found at present. It can be considered as an envelope within which areas actually occupied occur.’31

The range of a species is a parameter suitable for assessing the spatial aspects of its status, as it should be able to describe and detect changes in the extent of the distribution. For this reporting, range will be calculated based on the map of the actual breeding distribution (i.e. occurrences) using a Range Tool with a standardised algorithm (see Annex 2). The standardised process is needed to ensure repeatability of the range calculation in different reporting rounds.

4.1 Year or periodEnter the year (e.g. 2009) or period (e.g. 2007-2010) when the breeding distribution was last determined. Many reports will involve periods, because the distribution of most species is commonly mapped during national atlas projects, which usually involve several years of fieldwork. Where no recent atlas exists, however, Member States should try to report a more up-to-date figure, by re-mapping the national distribution using other data, such as the results of annual monitoring schemes, web-gathered data, national or regional surveys, etc.

4.2 Sensitive speciesSensitive species are defined as those that are subject to persecution, illegal hunting or collecting, and might face genuinely increased risks, detrimental to their conservation or management, if too detailed information about their distribution was made publically available. In a minority of cases, Member States may consider a species to be at risk if its distribution is made publically available at the standard 10x10 km grid scale requested (see section 4.3). Indicating ‘YES’ here means that the 10x10 km map provided will be degraded before publication, so that the information is presented at a coarser scale (50x50 km). If the information as given on the 10x10 km grid maps is however already available to the public via other sources, e.g. online information, a marking of the species as sensitive cannot be considered justified.

4.3 Distribution mapEnter ‘YES’ in this field to confirm submission of a map in GIS format. The standard for submitting a distribution map is 10x10 km ETRS grid, projection ETRS LAEA 5210. Please submit together with relevant metadata (projection, datum, scale). The map should show the breeding occurrence (i.e. presence or absence) of the species in each grid cell.

4.4 Range surface areaTotal surface area of the current range in the Member State concerned, in km2. It is recommended to use the ‘Range Tool’, to calculate the range size from information provided on the distribution map to be delivered under field 4.3 (see Annex 2 for details).

4.5 Method usedUse one of the following categories:

3 = complete mapping 2 = extrapolation from surveys of part of the population or from sampling 1 = expert opinion 0 = absent data (e.g. cases when newly arriving species has not yet established

distribution)

4.6 QualityEnter one of the following options, by making a judgement, combining the reliability of the distribution at the time it was mapped, how recently it was mapped, and the method used to map it. For example, a recent national atlas would probably be scored as good, while a 20-year-old map based on expert opinion would probably be scored as poor.

3 = good 2 = moderate

31 For the reporting under Article 17 of the Habitats Directive, the concept of ‘natural range of species and habitats’ was elaborated in some detail in an annex to a note of 15th March 2005 to the Habitats Committee (DocHab-04-03/03 rev.3, Annex F); http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/habitats_reporting/reporting_2001-2007/reporting_framework&vm=detailed&sb=Title.

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/habitats_reporting/reporting_2001-2007/reporting_framework&vm=detailed&sb=Title

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/habitats_reporting/reporting_2001-2007/reporting_framework&vm=detailed&sb=Title

1 = poor

It may also be helpful to think about this in the way defined by Heath and Evans (2000)32: 3 = reliable – accurate to within 10% 2 = incomplete – accurate to within 50% 1 = poor – definitely not accurate to within 50%

4.7 SourcesTo create an audit trail, Member States are asked to provide details of the key references or other sources of information used to complete this section. These may include published papers, unpublished data held in databases, websites, expert working groups, etc. The idea is not to list every paper ever published about the species, but to provide enough information so that someone reviewing the report (or updating it in 6 or 12 years time) will be able to understand how these data were arrived at and reported.

4.8 Reason for change (since previous report)This field is not relevant now, but will become so in the 2019 reporting round and beyond. Member States should use it to indicate the likelihood that the difference (if any) between reported range surface area compared to the previous reporting round primarily reflects one of the following options:

genuine change improved knowledge or more accurate data use of a different method to collect field data use of a different method to process data (e.g. IT-tool).

Section 5. Breeding range trend

5.1 Short-term trend (last 12 years) and 5.2 Long-term trend (since c. 1980)Trend is a component to be reported both for population and range size, and it is an important parameter for assessing the status of species at national and EU scales. For this reporting exercise, two trend periods are considered: short-term trends (over the last 12 years), to assess current/recent developments; and long-term trends (since c. 1980), to assess progress since the Birds Directive was adopted and came into force.

Although the revised reporting period for the Birds Directive is 6 years, most data are only available for other time periods, and trend estimates are more likely to be statistically robust over longer time periods. Thus, it has been agreed to estimate the short-term trend over two reporting cycles, i.e. a rolling 12-year time window, to give more reliable estimates. Some flexibility is also permitted, so that while trends would ideally be reported 2000-2012, data from 1998-2010 will be accepted if the best available data relate to surveys in those years.

In all cases, the trend magnitude reported should be the percentage change over the relevant period (e.g. 12 years for short-term trend).

5.1.2 Short-term trend periodThe period for short-term trend is 12 years (2 reporting cycles). For the 2013 reports this means a period of 2000-2012 or a period as close as possible to this. Please indicate the period in this field.

5.1.3 Short-term trend directionIndicate if range trend over the reported period was:


5.1.4.a and b Short-term trend magnitudeEnter the percentage change in range surface area size over the relevant period. This might be a precise figure (e.g. 27%), in which case the same value should be entered in both fields 5.1.4.a and 5.1.4.b, or a banded range (e.g. 20-30%), in which case the lower and upper limits

32 Heath and Evans (2000, eds) Important Bird Areas in Europe: Priority sites for conservation. 2 volumes. - BirdLife International (BirdLife Conservation Series No. 8), Cambridge, UK.

should be entered in fields 5.1.4.a and 5.1.4.b, respectively. If the data come from a complete survey and/or exhaustive and statistically reliable sample scheme (i.e. category 3 under 3.1.5 Method used), the confidence interval (CI, often 95%) should be reported, entering the lower limit in field 5.1.4.a and the upper limit in field 5.1.4.b.

5.1.5. Method usedUse one of the following categories:

3 = complete survey and/or exhaustive and statistically reliable sampling scheme 2 = partial data (e.g. less accurate sampling) with some extrapolation or sampling 1 = expert opinion


5.1.7 SourcesSee field 4.7, above.

5.2.2 Long-term trend periodThe ideal period to report long-term trends is from c. 1980 (when the Birds Directive was adopted) until c. 2012. However, there is a little flexibility here, so if a Member State has (for example) conducted national atlas surveys in 1980, 1995 and 2010, the trend between 1980 and 2010 should be reported. Please indicate the period in this field. Member States lacking data from before 2000 could consult the EBCC Atlas33 or ‘Birds in Europe’34, which present banded national range trends for every species between 1970-1990.

5.2.3 Long-term trend directionSee field 5.1.3. above.

5.2.4 Long-term trend magnitudeSee field 5.1.4, above.

5.2.5. Method usedSee field 5.1.5, above.

5.2.6 QualitySee field 4.6 above.

5.2.7 SourcesSee field 4.7 above.

Section 6. Progress in work related to Species Action Plans (SAPs), Management Plans (MPs) and Brief Management Statements (BMSs)

This section is designed to capture information about Member States’ work on some of the EU’s most threatened bird species and for which Species Action Plans (SAPs) or Brief Management Statements (BMSs) have been developed, as well as a suite of huntable species considered to be in a poor condition in the EU and for which Management Plans (MPs) have been prepared 35. Significant EU resources have flowed to many of these species since the 1990s, so Member States are requested to summarise what they have done at national level to implement the EU-level plans and to improve the status of these species (as listed in the ‘Complete checklist’; Annex 1).

6.1.1 Type of planIndicate if the species has a SAP, MP or BMS with actions proposed for your country. If so, the remaining fields in this section should be completed.

6.1.2. Has a national plan linked to the SAP / MP / BMS been adopted?Enter ‘YES’ or ‘NO’, if ‘YES’, insert a weblink to the national plan.33 Hagemeijer, E.J.M & Blair, M. (1997, eds) The EBCC Atlas of European Breeding Birds: their distribution and abundance. Poyser.34 Tucker, G.M. & Heath, M.F. (1994) Birds in Europe: their conservation status. - BirdLife International (BirdLife Conservation Series

No. 3), Cambridge, UK.35 http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/index_en.htm for Species Action Plans and Brief

Management Statements, and http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/managt_plans_en.htm for the Management Plan

http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/managt_plans_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/index_en.htm

6.1.3. If ‘NO’, please describe the measures and initiatives taken pursuant the SAP / MP / BMSUsing maximum 250 characters, Member States should briefly outline what action they have taken for the species; preferably and when relevant using the code numbers in the plans for recommended actions per Member State

6.1.4. Sources of further informationIn this field, Member States are requested to provide links to appropriate websites, references for relevant publications, contact details of responsible organisations, etc.

Section 7. Main pressures and threats

This section is designed to capture information about the principal factors responsible for causing individual species to decline, suppressing their numbers or restricting their ranges. It should only be completed for species triggering SPA classifications, i.e. species listed in Annex I of the Birds Directive, plus a selection of key migratory species for which SPAs have been classified per Member State, as identified in the ‘Checklist of SPA trigger species’ in the reference portal (Annex 1).

In this context, pressures are considered to be factors acting now (i.e. during the reporting period), while threats are factors expected to act in the future. Often, the same impact acts both as a pressure and a threat, if it is having an impact now and this impact is likely to continue. For the reporting under Article 12 of the Birds Directive, no distinction will be applied between pressures and threats (cf. reporting under Article 17 of the Habitats Directive), but future threats should be included only if very likely and if it is already relevant to launch preventative measures.

The reporting on impacts should be related to a checklist, common for the species reporting under both nature directives as well for the Standard Data Forms (SDFs) to be used for the individual Natura 2000 sites, and available via a reporting reference portal (Annex 1). The reference list has been made compatible with similar lists used for reporting under the Water Framework Directive and for the Ramsar Convention, as well as the proposals of Salafsky et al. (2008)36. Special attention was paid to ensure that potential marine threats and pressures were included.

7.a Pressure/threatMember States should list up to a maximum of 20 factors, using codes from checklist of threats and pressures. The number is strictly limited to a maximum of 20, in order to avoid reporting of very long lists of threats and pressures of possibly minor importance. All factors reported are to be verified with sources in field 7d. If there are no threats and pressures present, the data entry is “X” for no pressures and threats.

The reference list groups the threats and pressures under 16 headings (including “X” for no pressures and threats) and has 75 categories at the 2nd hierarchical level. For this purpose, reporting at the 2nd hierarchical level of the list should be used; e.g. A01 Cultivation. However, Member States or users who need more precision are free to use the 3 rd level and 4th

level categories. Headings (code with a letter only) are not meant to be used for data entry, but only for a structured analysis of results in the national and composite report (except heading “X” for no pressures or threats).

7.b ImpactThe relative importance of each of the pressures and threats entered in field 7.a must be ranked in one of three categories:

H = High importance/impact: Important direct or immediate influence and/or acting over large areas.

M = Medium importance/impact: Medium direct or immediate influence, mainly indirect influence and/or acting over moderate part of the area/ regionally only.

L = Low importance/impact: Low direct or immediate influence, indirect influence and/or acting over small part of the area/ locally only.

36 Salafsky, N., et al. 2008. A standard lexicon for biodiversity conservation: unified classifications of threats and actions. - Conservation Biology 22:897–911.

The number of entries with the highest rank (H) is limited to a maximum of 5 data entries. This will make it possible to identify the most important factors at an EU scale.

7.c Quality of impact assessmentEnter one of these codes to describe the reliability of the impact score given in field 7.b:

3 = Good - e.g. evidence exists from experimental studies showing that the factor has an influence on the species

2 = Moderate – e.g. correlational studies strongly indicate that the factor has an influence on the species, but its impact has not been tested

1 = poor – e.g. expert opinion suggests that the factor could plausibly have an influence on the species, but without any evidence

7.d LocationHaving in mind that most bird species are migratory, or at least move over quite large areas over their annual cycle, status and trends reported in a particular Member State may reflect effects of threats and pressures from outside the Member State or even from beyond the EU. The primary location of each reported impact should be indicated in this field as follows37:

4 = Inside the Member State 3 = Elsewhere in the EU 2 = Outside EU 1 = Both inside and outside EU x = Unknown

7.e SourcesTo create an audit trail, Member States are asked to provide details of the key references or other sources of information used to complete this section. These may include published papers, unpublished data held in databases, websites, expert working groups, etc. The idea is not to list every paper ever published about the species, but to provide enough information so that someone reviewing the report (or updating it in 6 or 12 years time) will be able to understand how these data were arrived at and reported.

Section 8. SPA coverage and conservation measures

This section is designed to capture information about the conservation measures taken for individual species by Member States, given the pressures and threats they face. As with Section 7 above, it should only be completed for species triggering SPA classifications, i.e. species listed in Annex I of the Birds Directive, plus a selection of key migratory species for which SPAs have been classified per Member State, as identified in the ‘Checklist of SPA trigger species’ in the reference portal (Annex 1).

8.1 Population Under Article 4 of the Birds Directive, Member States are obliged to classify the most suitable territories in number and size as SPAs. In order to assess the extent of coverage of each relevant species by SPAs at EU level, Member States are requested to report the size of their national population that occurs within their national SPA network.

8.1.1 Population sizeEstimate the total size of the population included in the SPA network at national level.

a) Unit - use the same unit as reported in field 2.1. This will allow the system to automatically calculate the proportion (%) of the national population within SPAs, by comparing the following two fields with the national min-max population figures.b) Minimum – use the same guidance as given in field 2.3.1c) Maximum – use the same guidance as given in field 2.3.2

8.1.2 Method usedEnter one of the following options:

3 = complete census, or similar. 2 = extrapolation (e.g. from an existing estimate using the most representative trend

data available from relevant monitoring schemes; or from sample surveys of parts of the population, using methods based on abundance and distribution data).

37 The below options replace the XO and XE in the checklist for threats and pressures; i.e. these entries should be used for the reporting under Article 12 of the Birds Directive.

1 = best expert opinion, i.e. consensus of those studying the species concerned.

8.1.3 Short-term trend of population size in the SPA network (on the national level) - optionalAs in field 3.1.3, indicate if population trend in the SPA network over the reported period was:


Reporting in this field is left optional for the period 2008-2013.

8.2 Conservation measuresSimilar to reporting on pressures and threats in Section 7, Member States are requested to list up to 20 conservation measures that they have taken (i.e. which are already being implemented) for the species during the current reporting period. This still applies only to those species on the checklist of SPA trigger species, but is obligatory for 2013. A classification of the conservation measures, with codes for measures, is currently under development and the final version will be made available via the reference portal (Annex 1)38. Member States should compare the list of pressures and threats with the list of conservation measures to identify possible gaps.

8.a MeasureMember States should list up to a maximum of 20 measures, using codes from checklist of conservation measures. The number is strictly limited to a maximum of 20, in order to avoid reporting of very long lists of measures of possibly minor importance.

8.b ImportanceTo help identify the most important measures at EU scale, and maximum five of the measures entered in field 8.a should be ranked as being of relatively high importance (H), in terms of the proportion of the population targeted by the measure.

8.c Primary locationFor each measure, indicate whether it is implemented primarily inside (=I) the SPA network, or outside (=O) and in the wider countryside. This information will allow qualitative analyses of which measures tend to be associated with increasing populations, and which measures are better implemented within the SPA network or in the wider landscape.

QUICK REMINDERS

File namesDo not include spaces, hyphens or punctuation marks (e.g. full stops, commas) in the file names.

Absence of dataAbsence of data should be indicated using ‘n/a’. This will distinguish fields which have been left empty by accident from those where the required information is not available or is zero.

Format for numbers The decimal sign is either a point or a comma on the line Numbers consisting of long sequences of digits can be made more readable by

separating them into groups, preferably groups of three, separated by a small space (e.g. 10 000). For this reason, ISO 31-0 specifies that such groups of digits should never be separated by a comma or point, as these are reserved for use as the decimal sign.

For numbers whose magnitude is less than 1, the decimal sign should be preceded by a zero, e.g. 0.25

If a value is zero, please enter ‘0’.

Based on ISO 31 on quantities and units (http://en.wikipedia.org/wiki/ISO_31-0 ).38 A draft proposal is available on http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_evaluation/

conservation_01-2011doc/_EN_2.0_&a=i

http://en.wikipedia.org/wiki/ISO_31-0

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_evaluation/conservation_01-2011doc/_EN_2.0_&a=i

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_evaluation/conservation_01-2011doc/_EN_2.0_&a=i

CodingsThe codings for bird species, population units, treats and pressures, and conservation measures are found via the reporting reference portal; http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17/reference_portal (Annex 1 for further information).

Web-linksAll web-links should begin with http://.....

The discussion papers used in the compilation of these guidelines can be found on CIRCA, seehttp://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_revision&vm=detailed&sb=Title

ANNEX 1 MATERIAL AVAILABLE ON THE REFERENCE P0RTAL

The reference portal contains reference documents and checklists for the reporting under Art 12 of the Birds Directive and Art 17 of the Habitats Directive, as well for the Standard Data Forms (SDFs) for the individual Natura 2000 sites. The portal is available via http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17/reference_portal.

For the reporting under Article 12 of the Birds Directive, the following documents are relevant:

Member States codes. Population units. Complete checklist and codes for bird species to be covered under Sections 1-6 of the

status/trends report format. Checklist and codes for bird species to be covered under Sections 7-8 of the status/trends

report format. Checklist and codes for threats and pressures, for the reporting under Section 7 of the

status/trends report format. Checklist and codes for conservation measures to be reported under Section 8 of the

status/trends report format. Range tool for range size assessments from distribution map.

ANNEX 2 DISTRIBUTION MAPS AND THE RANGE TOOL

Submission of maps of the distribution of all bird species to be covered by the reporting in a Member State is a basic requirement of the Article 12 reporting. The distribution map should provide information about the actual occurrences of the species, which should be based on the results of a comprehensive national mapping or inventory of the habitats and species wherever possible.

The distribution maps will consist of 10x10km ETRS 89 grid cells in the ETRS LAEA 521039

projection. The gridded data sent will consist of the 10 km grid cells where the species is recorded as occurring, the use of attribute data to indicate the presence or absence of a species in a grid cell is not permitted. The period over which the distribution data was collected should be included in the metadata following the INSPIRE guidelines.

The EEA will produce the grid cells to be used by each Member State in reporting, and these grid cells will cover the entire extent of the Member State subject to the Article 12 reporting process. These will be available from the Article 12 Reporting Portal (see Annex 1).

Geographical grids are an Annex I theme of the INSPIRE Directive40. The INSPIRE specifications on Geographical grid systems define the ETRS 89 LAEA grid as the pan-European standard grid.

39 European Terrestrial Reference System 1989 Lambert Azimuthal Equal Area Latitude of origin 52 N, Longitude of origin (central meridian ) 10˚E www.eionet.europe.eu/gis/geographicinformationstandards.html

40 See http://inspire.jrc.ec.europa.eu/ for more information on this Directive.

http://inspire.jrc.ec.europa.eu/

http://www.eionet.europe.eu/gis/geographicinformationstandards.html


http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_revision&vm=detailed&sb=Title

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/expert_reporting/work-package_revision&vm=detailed&sb=Title


For background on why grids have been chosen in preference to polygons or points, see JRC-IES-LMU-ESDI (2004)41.

10x10 km grids (ETRS)

Distribution passed through range tool

Range created

Fields filled by range

values

Distribution map → Range tool → Range map

→ Calculate by Member State → Range area

→Compare with previous value

or expert opinion

→ Range trend

Estimation of range and use of the estimate

The range tool generates a standardised grid based range using the rules discussed in this document. The tool uses two inputs to calculate the range. The first input is the distribution, which can be any spatial object (point, polygon or grid). The second input is the reference grid system. Both inputs need to be in the same projection. The tool is based on calculating the distances between the centroids of grid cells and then constructing a series of polyline and polygons to connect other centroids of grid cells based on the ‘gap distance’ specified. All cells that intersect these polyline and polygons, as well as all distribution cells, are used to create the range. A separate set of technical guidelines regarding the range tool will be developed in the future.

The standardised process consists of two principal steps: Gap closure using a predefined set of rules specifying when two distribution points/grids

will be joined together to form a single range polygon, and where an actual gap in the range will be left. For birds, a discontinuity of 50 km has been defined as a gap in the range.

Fitting to environmental parameters The polygons created by gap filling will be then fitted to environmental parameters to avoid the range covering areas which are not possible, for example the range of a terrestrial species including marine areas.

Although the distinction between suitable and unsuitable areas is very coarse, the purpose of fitting is to solve only most important contradictions resulting from automated calculation. The process of fitting should be simple and applicable across all Member States.

Metapopulations: Some bird species have a metapopulation structure, which is characterised by local extinctions and (re)-colonisations. Although it was previously stated the range is a spatial generalisation of the actual species distribution, in these cases the range should represent the space which is used by metapopulation(s). Those localities with repeatedly recorded absence of the species but where the suitable habitat is still present and recolonisation possible should be included in the distribution map, as they form part of the area used by the metapopulation.

Incomplete distribution data: Some of the gaps in the distribution, as well in the range maps, are due to gaps in the data. After automated calculation of range it is possible to correct the gaps resulting from incompleteness of data. The resulting range map will then be a combination of the automated procedure completed by expert judgement

41 JRC-IES-LMU-ESDI (2004) Short Proceedings of the 1st European Workshop on Reference Grids. http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/projects/alpsis/Docs/ref_grid_sh_proc_draft.pdf

http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/projects/alpsis/Docs/ref_grid_sh_proc_draft.pdf


EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS ŽUVŲ IR NĖGIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI TERITORIJAS, BŪKLĖS ĮVERTINIMO TYRIMO VIETŲ, RŪŠIŲ IR

PARAMETRŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Tyrimo vieta Tiriama rūšis Stebimi parametrai

1. Skroblaus upė žemiau Dubininkų Mažoji nėgė Gausumo parametrai priklausomai nuo rūšies, ilgio ir svorio parametrai; Buveinės savybių, svarbių nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės

Grudos upės žemupysŪlos upė žemiau Žiūrų

2. Derežnos upės žemupys, vidurupis Mažoji nėgė3. Dubysos upė žemiau Lyduvėnų, 3 stotys Baltijos lašiša, kartuolė4. Jūros upė žemiau Tauragės užtvankos ir ties Ežeruona, 2 stotys Paprastasis kūjagalvis5. Kuršių marių akvatorija nuo Šturmų gyvenvietės iki Ventės rago

ir nuo Ventės rago iki Atmatos žiočių ir iki valstybinės sienos, 2 stotys

Perpelė, ožka

6. Peršokšnos upės vidurupis, žemupis Mažoji nėgėLakajos upė aukščiau Aldikio ežero ir žemupyje, 2 stotys

7. Meros upė ties Ziboliške Mažoji nėgėMeros upė žemiau Gužių

8. Minijos upė Baltijos lašiša9. Neries upė, 9 stotys Baltijos lašiša, kirtiklis,

paprastasis kūjagalvis10. Sarios upės vidurupis, žemupis Mažoji nėgė11. Šventosios upė žemiau Andrioniškio, aukščiau Anykščių Kartuolė, kirtiklis

Šventosios upė ties Radiškiais Baltijos lašišaŠventosios upė ties VėpriaisŠventosios upė ties UpnikaisŠventosios upė ties Žirgo rėva

12. Šventosios upė ties Kavarsku Upinė nėgėŠventosios upė ties Širvintos žiotimisŠventosios upė ties Žirgo rėva

13. Veiviržas aukščiau Vilkyčių Paprastasis kūjagalvisVeiviržas ties VeiviržėnaisVeiviržas ties ŽemguliaisŠalpė ties PetraičiaisŠalpė ties Mataičiais

14. Žeimenos upė, 5 stotys Baltijos lašiša15. Baltijos Šventosios upė Upinė nėgė16. Bražuolės upė ir jos slėnis raudonai pažymėtą išmesti Paprastasis kūjagalvis17. Drūkšių ežeras Paprastasis kirtiklis18. Kenos upė Paprastasis kūjagalvis19. Mūšos upė tie Pamūšiais Salatis, upinė nėgė20. Salanto ir Blendžiavos upės Mažoji nėgė21. Sausdravo upė Mažoji nėgė22. Siesarties upė ir jos slėnis Baltijos lašiša,

paprastasis kirtiklis, upinė nėgė

23. Širvintos upė Auksaspalvis kirtiklis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, upinė nėgė

Eil. Nr.


24. Vilnios upė Baltijos lašiša, paprastasis kūjagalvis

25. Virintos upė Paprastasis kūjagalvis26. Nemuno upė aukščiau Merkinės Salatis, kartuolė

Nemuno upė žemiau Merkinės Merkio upė ties Mardasavu KartuolėMerkio upė Ties PuvočiaisMerkio upės žemupysVersekos upė žemiau Krūminių tvenkinio KartuolėMerkio upė ties Ūlos žiotimis Mažoji nėgėMerkio upė ties Grūdos žiotimisMerkio upė ties Nedzingės žiotimisMerkio upė ties Skroblaus žiotimisVersekos upė žemiau Krūminių tvenkinioPasgrindos upės žemupysBeržupio upės žemupysUosupio upėDuobupio upės žemupys

27. Kauno marios, 2 stotys Salatis28. Merkio upė žemiau Tabariškių Paprastasis kūjagalvis,

mažoji nėgėMerkio upė žemiau TurgeliųMerkio upė žemiau JašiunųMerkio upė žemiau ValkininkųMerkio upė žemiau Perlojos

29. Minijos upė žemiau Žarėnų Kartuolė, kirtiklis, paprastasis kūjagalvisMinijos upė žemiau Stalgėnų

Minijos upė žemiau Babrungo įtekėjimoMinijos upė ties SalantaisMinijos upė žemiau KartenosMinijos upė ties GargždaisMinijos upė ties Priekule

30. Nemuno deltos polderių kanalai iš viso 6 stotys: (Pilkeragio polderis -2 st.), Sausgabių polderis – 2 st., Mingės polderis – 2 st.)

Vijūnas

31. Nemuno upė aukščiau Merkinės Salatis, kartuolėNemuno kilpos ties PuniaNemuno kilpos ties PadagleNemuno kilpos ties Balbieriškiu

32. Šešuvio upė žemiau Pašešuvio, ties Stirbaičiais Paprastasis kūjagalvisŠešuvio upė žemiau Pašešuvio, ties Baltrušaičiais

33. Šventosios upė žemiau Andrioniškio, aukščiau Anykščių Kartuolė, kirtiklis34. Ūlos upė žemiau Rudnios ties Kašėtomis Mažoji nėgė

Ūlos upė ties Zervynomis Ūlos upė ties Žiūrais

35. Ventos upė ties Kalniškiais Kirtiklis, kartuolėVentos upė žemiau Rudikių HE Ventos upė žemiau Viekšnių HEVentos upė žemiau Kuodžių HE

36. Versekos upė Žemiau Krūminių tvenk. Mažoji nėgė37. Žeimenos upė žemiau Lakajos žiočių

Eil. Nr.


Kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, mažoji nėgė

Žeimenos upė ties Žeimenos stotele

Žeimenos upė aukščiau Pabradės miestoŽeimenos upė žemiau Pabradės miestoŽeimenos upė ties Družiliais

38. Aukštaitijos nacionalinis parkas (Lūšių ež. arba Dringio ež.) Paprastasis kirtiklis39. Metelių regioninis parkas (Dusios ež.) Paprastasis kirtiklis40. Minijos upės slėnis Kartuolė, paprastasis

kirtiklis, paprastasis kūjagalvis

41. Nedzingės ir Amarnios upės Paprastasis kūjagalvis42. Nemunėlio ir Apaščios upių slėniai Paprastasis kūjagalvis43. Nemuno delta Baltijos lašiša, kartuolė,

paprastasis kirtiklis, salatis

44. Nemuno slėnis ties Palėkiais Baltijos lašiša, kartuolėpaprastasis kirtiklis, salatis, upinė nėgė

45. Nemuno upė Panemunių regioniniame parke Baltijos lašiša, kartuolėpaprastasis kirtiklis, salatis, upinė nėgė

46. Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas (Lūksto ež.) Paprastasis kirtiklis47. Siesarties upė ties Valais Paprastasis kūjagalvis48. Šerkšnės upė Paprastasis kūjagalvis49. Višetės upė Paprastasis kūjagalvis50. Žagarės ozas Paprastasis kirtiklis,

upinė nėgė, vijūnas


ASSESSING CONSERVATION STATUS OF A SPECIESGeneral evaluation matrix (per biogeographic region within a MS)

Parameter Conservation Status

Favourable('green')

Unfavourable - Inadequate('amber')

Unfavourable - Bad('red')

Unknown(insufficient

information to make an assessment)

Range42 Stable (loss and expansion in balance) or increasing AND not smaller than the 'favourable reference range'

Any other combination

Large decline: Equivalent to a loss of more than 1% per year within period specified by MS ORmore than 10% below favourable reference range

No or insufficient reliable information available

Population Population(s) not lower than ‘favourable reference population’ AND reproduction, mortality and age structure not deviating from normal (if data available)


Large decline: Equivalent to a loss of more than 1% per year (indicative value MS may deviate from if duly justified) within period specified by MS AND below 'favourable reference population' ORMore than 25% below favourable reference populationORReproduction, mortality and age structure strongly deviating from normal (if data available)


Habitat for the species

Area of habitat is sufficiently large (and stable or increasing) AND habitat quality is suitable for the long term survival of the species


Area of habitat is clearly not sufficiently large to ensure the long term survival of the speciesORHabitat quality is bad, clearly not allowing long term survival of the species


Future prospects (as regards to population, range and habitat availability)

Main pressures and threats to the species not significant; species will remain viable on the long-term


Severe influence of pressures and threats to the species; very bad prospects for its future, long-term viability at risk.


Overall assessment of CS43

All 'green'OR

three 'green' and one 'unknown'

One or more 'amber' but no 'red' One or more 'red'

Two or more 'unknown' combined

with green or all “unknown”

Techninės specifikacijos 9 priedas42 Range within the biogeographical region concerned (for definition, see Annex F, further guidance on how to define range (e.g. scale and method) will be given in a foreseen guidance document to be elaborated by ETC-BD in cooperation with the SWG.43 A specific symbol (e.g. arrow) can be used in the unfavourable categories to indicate recovering populations

BALTIJOS JŪROS IR KURŠIŲ MARIŲ ICHTIOFAUNOS TYRIMO VIETŲ SĄRAŠAS

1. Baltijos jūroje ties Nemirseta (koordinatės: 21o02,7', 55o52,9')2. Baltijos jūroje ties uosto vartais (koordinatės: 21o03,0', 55o44,0') 3. Baltijos jūroje tarp Girulių ir Palangos (koordinatės: 21o01,0', 55o49,0')4. Kuršių mariose - sąsiauryje (koordinatės: 21o08,0', 55o39,5')5. Kuršių mariose ties Juodkrante (koordinatės: 21o07,6', 55o32,3')6. Kuršių mariose ties Nida (koordinatės: 21o01,6', 55o18,3')7. Kuršių mariose ties siena su Rusijos Federacija (koordinatės: 21o06,4', 55o16,1')8. Kuršių mariose ties Dreverna (koordinatės: 21o13,5', 55o31,1')9. Kuršių mariose ties Atmatos žiotimis (koordinatės: 21o12,2', 55o19,8')


TERITORIJŲ, KURIOSE TURI BŪTI ATLIKTI EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS VABZDŽIŲ TYRIMAI 2012 M., RŪŠIŲ IR PARAMETRŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Rūšis Teritorijos pavadinimas Stebimi parametrai ir matavimo vienetai


1. Auksuotoji šaškytė

Kepurinės pelkė Stebėtų skraidančių individų ir vikšrų lizdų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusTaujėnų-Užulėnio miškai

Adomiškio pelkėAsvejos ežerynas

Kretuonykščio ežeras ir apyežerisAukštaitijos nacionalinis parkasKamanų pelkėRėkyvos pelkėPagramančio regioninis parkasPraviršulio tyrelisŠimšų miškasParšežerio-Lūksto pelkių kompleksasŽemaitijos nacionalinis parkas

2. Baltamargė šaškytė

Būdos - Pravieniškių miškai Stebėtų skraidančių individų ir vikšrų lizdų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metus

Babtų-Varluvos miškai

3. Dvijuostė nendriadusė

Šventosios senvagės Stebėtų individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusDukstynos miškas

Šventosios upės slėnio pievosJuodlės miškasŽemaitijos nacionalinis parkas

4. Plačioji dusia Šventosios senvagės Stebėtų individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusAsvejos ežerynas

Žuvinto ežeras ir Buktos miškas5. Pleištinė skėtė Jusinės upė Stebėtų suaugusių

individų ir išnarų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusŠkilietų ežerų apylinkės

Merkio upėDubysos upė žemiau LyduvėnųVeiviržo upės slėnisMinijos upė (dalis, esanti regioninio parko ribose)Nemuno kilposDūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnisMinijos upė (dalis, esanti Šilutės raj. (aukščiau Nemuno deltos RP ribos) ir Klaipėdos raj.)Minijos upė (dalis, esanti Plungės-Kretingos raj.)Viešvilės aukštupio pelkynas Rietavo miškai

6. Šarvuotoji skėtė Šventosios senvagės Stebėtų suaugusių individų ir išnarų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusŽaliosios pievos

Suktiškių miško dalis Asvejos ežerynas Labanoro regioninis parkasStrošiūnų šilasViešvilės aukštupio pelkynas Žemaitijos nacionalinis parkas

7. Šiaurinis auksinukas

Gaujos upės slėnis Stebėtų skraidančių individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

8. Didysis Šimonių giria Stebėtų skraidančių 2 kartus

auksinukas individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

per metusŽaliosios pievosSuktiškių miško dalisSolio ežeras ir jo apyežerės

Aukštaitijos nacionalinis parkas Kretuono ežeras ir jo apylinkės Skapagirio miškas Merkio upė Gaujos upės slėnis Šaltuonos upės slėnis Dainavos giria Ūlos upė žemiau Rudnios Būdos - Pravieniškių miškai Babtų-Varluvos miškai Žalioji giria Gringalių miškas Kuršių nerija Rėkyvos pelkė Labanoro regioninis parkas Metelių regioninis parkas

Veiviržo upės slėnis Veiviržo ir Šalpės upės Šveicarijos miškas Ringovės miškai Armenos atodangos Dusetų giria Zalvės upės slėnis Adutiškio pelkė Apušio ežeras ir jo apyežerės Akies ežeras ir jo apyežerės Meškų pievos Virbalgirio miškas Tadarinės ir Vištygirio miškai Žagarės ozas Žemaitijos nacionalinis parkas Žuvinto ežeras ir Buktos miškas

9. Kraujalakinis melsvys

Vikšrupio aukštupys Stebėtų skraidančių individų ir vikšrų skaičius (vnt.); skruzdėlynų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusBarupės slėniai

Lužijos ir Tyrų pelkės Veiviržo upės slėnis Veiviržo ir Šalpės upės Ančios upės slėnis Šaltaičių kaimo apylinkės Karšuvos giria Šešuvies upė žemiau Pašešuvio Rietavo miškai

10. Manerheimo grybinukas

Gelednės miškas

11. Niūriaspalvis auksavabalis

Žaliosios kaimo apylinkės Stebėtų suaugusių individų ir lervų skaičius (vnt.); imago liekanų ir ekskrementų buvimas; drevėtų medžių skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKaukinės miškas

Lapainios slėnisRomainių ąžuolynasStrėvininkų miškasMetelių regioninis parkasRūdgirių pelkė

12. Purpurinis plokščiavabalis

Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis Stebėtų suaugusių individų ir lervų skaičius (vnt.); tinkamų gyventi medžių skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

13. Šneiderio Šimonių giria Stebėtų suaugusių 2 kartus

kirmvabalis individų ir lervų skaičius (vnt.); tinkamų gyventi medžių skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

per metusAsvejos ežerynasAukštaitijos nacionalinis parkasŠereitlaukio miškasKaršuvos giriaLaukesa I


EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS VABZDŽIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI TERITORIJAS, BŪKLĖS ĮVERTINIMO NATURA 2000 TINKLE 2011 M.

TYRIMO VIETŲ, RŪŠIŲ IR PARAMETRŲ SĄRAŠASEil. Nr.

Rūšis Tyrimo vietos pavadinimas Stebimi parametrai ir matavimo vienetai


1. Didysis auksinukas

Dukstynos miškas Stebėtų skraidančių individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusSiesarties upė ir jos slėnis

Šventosios upės slėnio pievosTaujėnų-Užulėnio miškaiSvirplinės pelkėŠkilietų ežerų apylinkėsVerknės vidurupysBiržų giriaSpenglos upė ir jos slėnis Ūlos upė žemiau RudniosGražutės regioninis parkasLabūnavos miškasViliukų miškasKintų pievos ir miškaiPagramančio regioninis parkasŠimšų miškasViešvilės aukštupio pelkynas

2. Kraujalakinis melsvys

Šaltuonos upės slėnis Stebėtų skraidančių individų ir vikšrų skaičius (vnt.); skruzdėlynų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusLabūnavos miškas

Pagramančio regioninis parkasŽaliosios miškasApušio ežeras ir jo apyežerėsMeškų pievosViešvilės aukštupio pelkynas

3. Niūriaspalvis auksavabalis

Kauno ąžuolynas Stebėtų suaugusių individų ir lervų skaičius (vnt.); imago liekanų ir ekskrementų buvimas; drevėtų medžių skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKauno marios

Vaiguvos miškasGringalių miškasPunios šilas Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnisSaločio ežeras

Varnikų miškas Neries upės šlaitas ties Verkiais Vidzgirio miškas

4. Purpurinis plokščiavabalis

Kaukinės miškas Stebėtų suaugusių individų ir lervų skaičius (vnt.); tinkamų gyventi medžių skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusKauno marios

Strėvininkų miškasJiesios upė ir jos slėniaiKamšos miškas

5. Šneiderio kirmvabalis

Čepkelių pelkė Stebėtų suaugusių individų ir lervų skaičius

2 kartus per metusDainavos giria

Eil. Nr.



(vnt.); tinkamų gyventi medžių skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

Labanoro regioninis parkasViešvilės aukštupio pelkynas


EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS VABZDŽIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI TERITORIJAS, BŪKLĖS ĮVERTINIMO NATURA 2000 TINKLE 2012 M.


Eil. Nr.



1. Auksuotoji šaškytė

Žaliosios pievos Stebėtų skraidančių individų ir vikšrų lizdų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusGemeliškio kaimo pievos

Svirplinės pelkėKretuono ežeras ir jo apylinkėsLabanoro regioninis parkasPašilių pelkėSėtikės upė ir jos slėnisApušio ežeras ir jo apyežerės

2. Baltamargė šaškytė

Taujėnų-Užulėnio miškai Stebėtų skraidančių individų ir vikšrų lizdų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

3 kartus per metusBiržų giria

Skapagirio miškas Kamanų pelkėLabūnavos miškasGringalių miškasViliukų miškasPagramančio regioninis parkasAdutiškio pelkėŠimšų miškasŽuvinto ežeras ir Buktos miškas

3. Dvijuostė nendriadusė

Asvejos ežerynas Stebėtų individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusLabanoro regioninis parkas

Akies ežeras ir jo apyežerės Bitiškių ežeras Širmuko ežerasParšežerio-Lūksto pelkių kompleksas

4. Plačioji dusia Dirvonų ežerėliai ir pelkės Stebėtų individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusRūžo ežeras

Labanoro regioninis parkasIlgašilis

5. Pleištinė skėtė Dukstynos miškas Stebėtų suaugusių individų ir išnarų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusSiesarties upė ir jos slėnis

Šventosios upė žemiau Andrioniškio (dalis aukščiau Širvintos upės žiočių)

Šventosios upės slėnio pievos Žeimenos upė (upės dalis žemiau Meros upės žiočių)

Verknės vidurupys Labanoro regioninis parkas Žeimenos upė (upės dalis aukščiau Meros upės žiočių)

Spenglos upė ir jos slėnis Veiviržo ir Šalpės upės Neries upė (dalis, esanti Vilniaus m., žemiau

Eil. Nr.



Vekių RP ribos, Vilniaus raj., žemiau Vilniaus m. ribos, Trakų raj., Širvintų raj., Kaišiadorių raj.)

Šventosios upė žemiau Andrioniškio (dalis žemiau Širvintos upės žiočių)

Jūros upė žemiau Tauragės Neries upė (dalis, esanti Verkių RP) Riešės upės slėnis Šešuvies upė žemiau Pašešuvio Neries upė (dalis, esanti Jonavos raj., Kauno raj.,

Kauno m.)

6. Šarvuotoji skėtė Dukstynos miškas Stebėtų suaugusių individų ir išnarų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metusŠventosios upės slėnio pievos

Adomiškio pelkėGemeliškio kaimo pievosMošios ežerasŠkilietų ežerų apylinkėsAukštaitijos nacionalinis parkasKretuono ežeras ir jo apylinkėsNemuno deltaPaąžuolynės durpynasDainaviškių pelkėsEžerėlių kompleksas

7. Šiaurinis auksinukas

Stojų pievos Stebėtų skraidančių individų skaičius (vnt.); buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

2 kartus per metus

Šveicarijos miškas


2012 M. TYRIMO VIETŲ, AUGALŲ RŪŠIŲ IR PARAMETRŲ SĄRAŠASEil. Nr.

Tyrimo vietos pavadinimas Rūšis Stebimi parametrai ir matavimo vienetai


Tyrimai Natura 2000 tinkle1. Anykščių šilelis Vėjalandė šilagėlė Europos Bendrijos svarbos

augalų populiacijos užimamas plotas ir individų tankumas, populiacijos sudėtis pagal individų brandos grupes, fertilumas, morfologiniai parametrai (individų aukštis ir generatyvinių dalių rodikliai, atsižvelgiant į rūšies ypatybes); populiacijos užimamos bendrijos rūšių sudėtis; buveinės natūralumas, tipiškumas, nagrinėjamai rūšiai svarbių savybių būklė ir jų atkūrimo galimybės.

Kas 3 metai2. Aukštaitijos nacionalinis parkas Pelkinė uolaskėlė

Plačialapė klumpaitė3. Dzūkijos nacionalinis parkas Smiltyninis gvazdikas4. Gražutės regioninis parkas Vėjalandė šilagėlė5. Kamanų pelkė Plačialapė klumpaitė6. Kuršių nerija Pajūrinė linažolė7. Labanoro regioninis parkas Dvilapis purvuolis8. Metelių regioninis parkas Plačialapė klumpaitė

Plikažiedis linlapis9. Naudvario miškas Plačialapė klumpaitė

Stačioji dirvuolė10. Svilės šaltiniai Pelkinė uolaskėlė11. Svirplinės pelkė Pelkinė uolaskėlė12. Viešvilės aukštupio pelkynas Dvilapis purvuolis

Pelkinė uolaskėlėŽvilgančioji riestūnė

13. Vyko ežero apyežerės Dvilapis purvuolisPelkinė uolaskėlė

14. Žaliųjų ežerų apylinkės Plačialapė klumpaitė15. Žemaitijos nacionalinis parkas Dvilapis purvuolis

Žvilgančioji riestūnė16. Akies ežeras ir jo apyežerės Žvilgančioji riestūnė17. Čepkelių pelkė Dvilapis purvuolis

Plačialapė klumpaitėPlikažiedis linlapisVėjalandė šilagėlė

18. Dainavos giria Dvilapis purvuolisPelkinė uolaskėlėPlačialapė klumpaitė

19. Ilgašilis Dvilapis purvuolisPelkinė uolaskėlėPlačialapė klumpaitėŽvilgančioji riestūnė

20. Pakėvio miškas Dvilapis purvuolis21. Pravalo ežeras ir jo apyežerės Dvilapis purvuolis

Plačialapė klumpaitėPlikažiedis linlapisVėjalandė šilagėlėŽvilgančioji riestūnė

22. Spindžiaus miškas Plačialapė klumpaitėVėjalandė šilagėlė

23. Šakeliškės pievos Žvilgančioji riestūnė24. Vidzgirio miškas Plačialapė klumpaitė25. Žemaitijos nacionalinis parkas Mažasis varpenis

Tyrimai už Natura 2000 tinklo ribų26. Plinkšių biosferos poligonas Stačioji dirvuolė27. Verkių regioninis parkas Plikažiedis linlapis28. Varputėnų geomorfologinis

draustinisVėjalandė šilagėlė

29. Palangos kopos Pajūrinė linažolė30. Klaipėdos apylinkės (Smeltė) Pajūrinė linažolė


2013–2014 M. TYRIMO NATURA 2000 TINKLE VIETŲ, AUGALŲ RŪŠIŲ IR PARAMETRŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.



1. Bražuolės upės slėnis žemiau Vilūniškių

Dvilapis purvuolis Europos Bendrijos svarbos augalų populiacijos užimamas plotas ir individų tankumas, populiacijos sudėtis pagal individų brandos grupes, fertilumas, morfologiniai parametrai (individų aukštis ir generatyvinių dalių rodikliai, atsižvelgiant į rūšies ypatybes); populiacijos užimamos bendrijos rūšių sudėtis; buveinės natūralumas, tipiškumas, nagrinėjamai rūšiai svarbių savybių būklė ir jų atkūrimo galimybės.

Kas 3 metaiPelkinė uolaskėlė

2. Grandai Žvilgančioji riestūnė3. Kazitiškio pelkė Dvilapis purvuolis


4. Kretuonykščio ežeras ir apyežeris Dvilapis purvuolisPelkinė uolaskėlė

5. Paukšteliškių kaimo apylinkės Plikažiedis linlapis6. Radvilonių miškas Plačialapė klumpaitė7. Strazdynė Stačioji dirvuolė8. Vidgirio miškas Stačioji dirvuolė9. Vyžuonų šilas

Vyžuonų šilasDvilapis purvuolisPelkinė uolaskėlė

10. Žaliosios kaimo apylinkės Plačialapė klumpaitė11. Anykščių šilelis Dvilapis purvuolis

Plikažiedis linlapisStačioji dirvuolėŽvilgančioji riestūnė

12. Asvejos ežerynas Žvilgančioji riestūnė13. Aukštaitijos nacionalinis parkas Žvilgančioji riestūnė14. Balnio ežeras ir jo apyežerės Dvilapis purvuolis15. Baršėnų pelkė Dvilapis purvuolis16. Bražuolės upės slėniai ties

GratiškėmisDvilapis purvuolisPelkinė uolaskėlėŽvilgančioji riestūnė

17. Čepkelių pelkė Čepkelių pelkė Žvilgančioji riestūnė18. Dainavos giria Belapis sėmainis

Plikažiedis linlapisSmiltyninis gvazdikasVėjalandė šilagėlėŽvilgančioji riestūnė

19. Dietkauščiznos pievos Dvilapis purvuolis20. Drausgirio miškas Žalioji dvyndantė21. Dusetų giria Dvilapis purvuolis22. Ėglio ir Ėglioko ežerai Dvilapis purvuolis23. Ežerėlių kompleksas Plikažiedis linlapis24. Gaidžiabalės samanynė Pelkinė uolaskėlė25. Galvydiškės kaimo apylinkės Vėjalandė šilagėlė26. Gaujos upės slėnis Žvilgančioji riestūnė27. Gražutės regioninis parkas Plikažiedis linlapis28. Gudmoniškės pelkė Dvilapis purvuolis29. Juodlės miškas Dvilapis purvuolis

Pelkinė uolaskėlėVėjalandė šilagėlė

30. Labanoro regioninis parkas Pelkinė uolaskėlėVėjalandė šilagėlėŽvilgančioji riestūnė

31. Lygė Dvilapis purvuolis32. Liūnelio ežeras ir jo apyežerės Plačialapė klumpaitė

Plikažiedis linlapis33. Metelių regioninis parkas Žvilgančioji riestūnė34. Miškas prie Dilbinėlių Plačialapė klumpaitė35. Norūnų miškas Plikažiedis linlapis

Vėjalandė šilagėlė

Eil. Nr.



36. Pajūrio kopos Pajūrinė linažolė37. Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas Dvilapis purvuolis

Žvilgančioji riestūnė38. Pašilių pelkė Žvilgančioji riestūnė39. Pelkėtos Rašų ežero pakrantės Dvilapis purvuolis40. Praviršulio tyrelis Dvilapis purvuolis

Pelkinė uolaskėlė41. Revuonos ištakos Žvilgančioji riestūnė42. Sydeklio pelkė Žvilgančioji riestūnė43. Skapagirio miškas Plačialapė klumpaitė44. Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir

pelkėsDvilapis purvuolisŽvilgančioji riestūnė

45. Solio ežeras ir jo apyežerės Dvilapis purvuolisŽvilgančioji riestūnė

46. Spindžiaus miškas Dvilapis purvuolisŽvilgančioji riestūnė

47. Sungardo ežeras Lankstusis plukenis48. Šimonių giria Plikažiedis linlapis49. Varputėnų miškas Vėjalandė šilagėlė50. Verknės vidurupys Dvilapis purvuolis

Pelkinė uolaskėlė51. Viešvilės aukštupio pelkynas Vėjalandė šilagėlė52. Vilkatėnų miškas Vėjalandė šilagėlė53. Zalvės pelkė Dvilapis purvuolis54. Žydkaimio pelkės Žvilgančioji riestūnė55. Žuvinto ežeras ir Buktos miškas Dvilapis purvuolis



VANDENS, DIRVOŽEMIO, BENTOFAUNOS IR ŽOLINĖS AUGALIJOS TYRIMŲ PAGAL ICP IM PROGRAMĄ PARAMETRŲ BEI APIMČIŲ SĄRAŠAS

Parametrų grupės Parametrai Matavimo vienetai

Ėminių ėmimo (stebėjimų) dažnumas (kiekvienoje IM stotyje)

Žolinės augmenijos stebėjimai

Rūšinė sudėtis - 1 k. per metusFertilumas klasėDažnumas ir padengimas %

Bentofaunos stebėjimai

Rūšinė sudėtis, rūšių tankumas ind./m2 2 k. per metus (tik 2012 m.)Šenono-Vienerio įvairovės ir biotinis indeksai indeksasBiomasė g/m2

Pagrindinės mikrobuveinės upėje -Dirvožemio cheminiai matavimai

pH(CaCl2), pH (H2O) - Atliekama surinktų ėminių analizė (tik 2012 m.)Dirvožemio tankis kg/m3

Bendra organinė C, Pbendras, Nbendras, mg/kgMainų K, Na, Ca, Mg, Al rūgštingumas meq/kgMainų rūgštingumas (H+Al) meq/kgCu, Zn, Pb, Cd, Cr, Ni mg/kgSorbcinis imlumas meq/kgPasotinimo bazėmis laipsnis %

Dirvožemio vandens cheminiai matavimai

pH - Nuo IV iki XI mėn. kas mėnesįSavitasis elektrinis laidis mS/mŠarmingumas mmol/lNO3-N, NH4-N, Nbendras, SO4-S, SiO2, Cl, K, Na, Ca, Mg, ištirpusi organinė C

mg/l

Albendras, Mn, Fe, PO4-P, Pbendras μg/lDirvožemio drėgmė m3/m3

Dirvožemio vandens srautas l/s×km2

Cu, Zn, Pb, Cd, Cr, Ni μg/l 3 k. per metusGruntinio vandens cheminiai matavimai

Gylis cm Kas 2 mėnesiaipH -Savitasis elektrinis laidis mS/mŠarmingumas mmol/lNO3-N, NH4-N, Nbendras, SO4-S, SiO2, Cl, K, Na, Ca, Mg, ištirpusi organinė C

mg/l

Albendras, Mn, Fe, PO4-P, Pbendras μg/lCu, Zn, Pb, Cd, Cr, Ni μg/l 3 k. per metus

Paviršinio vandens cheminiai matavimai

Nuotėkis l/s × km2 Kas mėnesįVandens temperatūra ºCpHSavitasis elektrinis laidis mS/mŠarmingumas mmol/lNO3-N, NH4-N, Nbendras, SO4-S, SiO2, Cl, K, Na, Ca, Mg, ištirpusi organinė C, O2

mg/l

Albendras, Mn, Fe, PO4-P, Pbendras μg/lCu, Zn, Pb, Cd, Cr, Ni μg/l 4 k. per metus


DIRVOŽEMIO TYRIMŲ PAGAL ICP IM PROGRAMĄ PARAMETRŲ BEI APIMČIŲ SĄRAŠAS

Parametrų grupės Parametrai Matavimo vienetai

Ėminių ėmimo (stebėjimų) dažnumas (kiekvienoje IM stotyje)

Dirvožemio cheminiai matavimai

pH(CaCl2), pH (H2O) - Atliekama ėminių analizė (tik 2013 m.)Dirvožemio tankis kg/m3

Bendra organinė C, Pbendras, Nbendras, mg/kgMainų K, Na, Ca, Mg, Al rūgštingumas meq/kgMainų rūgštingumas (H+Al) meq/kgCu, Zn, Pb, Cd, Cr, Ni mg/kgSorbcinis imlumas meq/kgPasotinimo bazėmis laipsnis %

oras.gamta.ltoras.gamta.lt/files/2012-06-15_tor_didysis-4(galutinis).… · web viewtechninĖ...

Documents