olimpinĖ panorama

OLIMPINĖ PANORAMA2013 SAUSIS | Nr. 1 (41) LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

METŲKOMANDA

AUKSINĖKREPŠININKŲ

KARTA

AGNĖSEREIKAITĖ

DIDŽIAUSIAŽIEMOSSPORTO

VILTIS

JEVGENIJUSKLIOSOVAS

ATSIDAVĘSŠIUOLAIKINEIPENKIAKOVEI

VALENTINASPAKETŪRAS

PIRMIEJIMĖNESIAI

EINANT NAUJAS

PAREIGAS

RŪTA MEILUTYTĖGERIAUSIA 2012 METŲ LIETUVOS SPORTININKĖ

3OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalasNr. 1 (41), 2013 m.

Mieli skaitytojai, jūsų rankose – kitoks, nei buvote įpratę matyti, „Olimpinės panoramos“ nu-meris. Nesiruošiame griauti to, kas sukurta gera, bet tam tikrus pokyčius žadėjome. Jų sulaukė ir šis žurnalas. Mūsų leidinys tampa plonesnis, bet kur kas dažnesnis. Nuo šiol jus „Olimpinė panorama“ pasieks kiekvieną mėnesį.

Kis ir žurnalo turinys – stengsimės atskleisti sporto virtuvę įvairiais aspek-tais: kalbindami trenerius, pristatydami sportinį inventorių, lankydamiesi sporto bazėse. Daug dėmesio skirsime jauniesiems sportininkams, supa-žindinsime su naujais LTOK direktorato darbuotojais. Konkursais ir archy-vinėmis nuotraukomis priminsime olimpinio judėjimo istoriją. Kad šios transformacijos aktualios, leidžia tikėti ir nacionalinio transliuotojo eteryje atsiradusi nauja su sportininkų bei trenerių darbo kasdienybe supažindi-nanti laida. Viliuosi, kad šiltai sutiksite naująją „Olimpinę panoramą“. Tiki-me, kad jos pokyčiai padės dar labiau populiarinti sportą. Beje, nuomonę apie žurnalo pasikeitimus visada galite pareikšti ir laišku mūsų redakcijai.

Prabėgo didžiosios metų šventės, praūžė ir vienas iškilmingiausių sporto bendruomenės renginių – geriausių metų sportininkų apdovanojimai. Jų akimirkoms skirtas ne vienas šio leidinio puslapis. Tai graži šventė, prabėgus keliems mėnesiams po žaidynių suteikusi galimybę olimpie-čiams vėl susėsti prie vieno stalo, pasidalyti savo rūpesčiais ir mintimis. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju šio renginio partneriams ir rėmėjams: Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LR Vyriausybės, dienraščiui „Lietuvos rytas“ ir įmonei „Olifėja“.

Bene daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukęs pastarojo meto spor-to įvykis – šalies prezidentės sprendimas nesuteikti pilietybės čiuožėjai, Deivido Stagniūno partnerei Isabellai Tobias. Nustebino, kad šis daugelį sporto mėgėjų nuliūdinęs sprendimas sulaukė tokio didelio plačiosios vi-suomenės, iškilių piliečių, politikų, žiniasklaidos dėmesio. Tikiu, kad tai nemenkai prisidėjo prie šalies vadovės kreipimosi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo ir suteikė viltį mūsų čiuožėjams atstovauti Lietuvai Sočyje.

Seimas irgi neliko nuošalyje – Jaunimo ir sporto reikalų komisijos spren-dimu sudaryta darbo grupė, ieškosianti kelių, kaip būtų galima atitin-kamai pakeisti teisinę bazę. Suprantame, kad kelias nebus lengvas, bet privalome juo eiti dėl šalies sporto ir Lietuvos piliečio D. Stagniūno. Ži-nau, kaip stipriai jis nusiminė Isabellai negavus Lietuvos pilietybės, tad savo ir, leiskite, visų „Olimpinės panoramos“ skaitytojų vardu nuošir-džiai linkiu jiems stiprybės tęsti pasirinktą patriotinį sportinį kelią Sočio olimpinių žaidynių link.

2013-ieji – visų pirma olimpinio jaunimo metai. Vasarį Brašove (Rumu-nija) vyks Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis, liepą Utrechte (Nyderlandai) – Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis. 2011-aisiais Trabzone (Turkija) vykusiame analogiškame renginyje mūsų šalies jauni-mas iškovojo dešimt medalių – tris aukso, keturis sidabro ir tris bronzos. Būtent šiame renginyje viltingai sužibo Rūtos Meilutytės žvaigždutė. Tad, tikiuosi, aktyviai seksite mūsų jaunuolių startus šiuose festivaliuose, o mes jiems, žinoma, skirsime dėmesio ir „Olimpinės panoramos“ numeriuose.

Neseniai teko atidaryti tradiciniu tapusį – jau aštuntąjį – mokinių olimpi-nį festivalį. Planuojama, kad visą Lietuvą apimsiančiame renginyje daly-vaus keli šimtai tūkstančių mokinių. Galime drąsiai teigti, kad olimpiada prasideda tada, kai olimpinis deglas įsižiebia vaikų širdyse – juk iš vaikų išauga profesionalūs sportininkai. Jūsų dėmesys – papildomas paskatini-mas jaunam žmogui rinktis ne itin lengvą profesionalaus sportininko ke-lią. Mūsų visų dėmesys jaunimo sporto renginiams – būdas siekti sveikos gyvensenos, sveikos visuomenės.

Nuosekliai judame 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių link. Sau-sio viduryje surengtame Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinome atrankos į Lietuvos olimpinę rinktinę kriterijus ir jų pagrindu parengtus Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašus. Juose daugiau kaip šimtas sportininkų, atstovaujančių devyniolikai sporto šakų ir dešimčiai miestų bei rajonų. Žinoma, ne visi jų sulauks kvietimo į žaidynes, bet dėsime rei-kiamas pastangas, kad kvietimų būtų kuo daugiau.

Jau priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, masažuotojams, kineziterapeutams, moksli-ninkams, psichologams ir kitiems rinktinės aptarnaujančio personalo nariams. Generalinei asamblėjai teikiamame organizacijos biudžeto projekte numatyta daugiau kaip du kartus padidinti sporto federacijų veiklos programų finansavimą, skirti papildomų lėšų toms federaci-joms, kurių atstovai Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo medalius, numatoma atskira tikslinė sporto žaidimų programa. Žinoma, svarbu, kad šios lėšos būtų panaudotos efektyviai ir skaidriai – kelsime atitin-kamus uždavinius federacijoms.

Norėtųsi, kad mūsų šalies valdžios dėmesys sportui taip pat būtų paremtas didesniu fi nansavimu. Deja, kol kas konkrečių pokyčių nematyti, tačiau pro-cesas vyksta. Tikėkimės, jis netruks ketverius metus. Jei negirdime apie mūsų olimpiečių laimėjimus, tai dar nereiškia, kad jie nenusipelno deramo dėme-sio: juk sporto bazėse įtemptas darbas vyksta nuolatos, diena iš dienos.

Viliuosi, kad per savo kadenciją pamatysiu mūsų sportininkus, besitre-niruojančius ir užbaigtame Druskininkų olimpiniame sporto centre bei atnaujintame ar naujai pastatytame baseine Vilniuje. Jūsų dėmesys sportui prie to irgi prisideda.

Gero skaitymo!

Daina GudzinevičiūtėLietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

* * * * *

ISSN 1648-6331Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvėTiražas: 2000 egz.

Adresas: Olimpiečių g. 15, LT-09200 VilniusEl. paštas: [email protected]

Redaktorius Bronius ČekanauskasFotografas Alfredas PliadisStilistė korektorė Inga Jarmalaitė-NecelienėDizaineris Vytautas Gimžauskas

ViršelyjeGeriausia 2012m.

Lietuvos sportininkėRūta Meilutytė

4 OLIMPINĖ PANORAMA

PERGALĖS BASEINE GERIAUSIAI METŲ PERGALĖS BASEINE GERIAUSIAI METŲ SPORTININKEI – SVARBIAUSIOSSPORTININKEI – SVARBIAUSIOS

Tituluoti ir ne, jauni ir seni – į konferencijų centrą „Karolina“ sausio 9-ąją susirinkę sporto visuomenės atstovai penkiolikmetės plaukikės Rūtos Meilutytės talentui nusilenkė atsistoję.

Kai geriausia 2012 metų Lietuvos sportinin-ke išrinktai jaunajai plaukikei LR Seimo pir-mininkas Vydas Gedvilas įteikė Stanislovo Kuzmos skulptūrą „Šaulys“, salėje aidėjo au-dringi plojimai.

Tačiau Londono olimpinė čempionė, į savo pergalių kraitį įsirašiusi ir šį laimėjimą, kaip ir iki šiol, išliko kukli. Stovėdama ant simbolinės garbės pakylos aukščiausiojo laiptelio ji aki-vaizdžiai jaudinosi. „Tai, kad mano rezultatus įvertino Lietuvos žmonės, man labai svarbu. Dėkoju visiems olimpiečiams, sporto bendruo-menei, kuri mane palaikė, draugams ir šeimai už nuolatinę paramą siekiant aukštumų“, – jau-dulio kupinu balsu dėkojo geriausia metų Lietuvos sportininkė. Jai atiteko ir 30 tūkst. Lt čekis, kurį įteikė loterijų fi rmos „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška bei dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Algimantas Budrys.

Įpratę matyti Rūtą šlapią ir su maudymosi kos-tiumėliu, šįkart ją regėjome pasipuošusią trum-pa juoda žvilgančia suknele, kurią, prisipažino plaukikė, nusipirko tik iškilmingos ceremonijos išvakarėse Anglijoje. Nors 2012-aisiais ant gar-bės pakylos aukščiausiojo laiptelio šiai merginai teko lipti ne kartą, stovėti ant jo „Karolinoje“ plaukikei buvo ne visai tas pats. „Baseine, prie vandens – sava aplinka. O čia visi gražiai apsi-rengę, viskas ofi cialu. Drebėjo kojos prieš tiek žmonių“, – jau po apdovanojimų ceremonijos prisipažino geriausia šalies metų sportininkė ir nuoširdžiai patikino, kad tokio įvertinimo nesitikėjo. Jaunoji plaukikė sakė, kad kovoda-ma dėl pergalių apie apdovanojimus negalvoja:

„Esu sportininkė – siekiu savo tikslo, visi kiti apdovanojimai ateina vėliau. Pergalės baseine man brangiausios.“

Jau kitą dieną po sportininkų pagerbimo vakaro į Didžiąją Britaniją išskubėjusi plaukikė arti-miausiu metu į Lietuvą grįžti neketina. Ar pasi-ėmė su savimi Rūta „Šaulį“? Tą šventinį vakarą, kur atras vietą skulptūra „Šaulys“, sportininkė pasakyti dar negalėjo – galbūt paliks namie Lie-tuvoje, galbūt pasiims į Plimutą. „Pasitarsiu su šeima“, – teigė Rūta.

Per 2012 metų geriausių sportininkų pagerbi-mo iškilmes ant antrojo garbės pakylos laipte-lio užlipo olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Jai Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas įteikė LTOK prizą ir rėmėjų pi-niginį čekį – 20 tūkst. Lt. Ant trečiojo garbės pakylos laiptelio atsistojo olimpinis vicečempi-onas kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, kuris iš Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pir-mininko Juro Poželos rankų gavo LTOK prizą ir rėmėjų 10 tūkst. Lt čekį. Apdovanojimus ge-riausiems taip pat teikė Lietuvos tautinio olim-

Geriausi treneriai (iš dešinės): J.Kliosovas, E.Gustas, V.Bajevas, A.Kalininas

Rūta dėkojo už įvertinimą ir palaikymą

2012-ŲJŲ GERIAUSI2012-ŲJŲ GERIAUSI

5OLIMPINĖ PANORAMA

pinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevi-čiūtė, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, Vi-daus reikalų ministerijos viceministras Elvinas Jankevičius, A.Muraška ir A.Budrys.

LTOK prizais apdovanoti ir 4–10 vietas geriau-siųjų rinkimuose užėmę sportininkai. Tai len-gvaatlečiai Austra Skujytė (10 vieta), Virgilijus Alekna (9), buriuotoja Gintarė Scheidt (8), dvi-ratininkė Simona Krupeckaitė (7), krepšininkas Jonas Valančiūnas (6), imtynininkas Aleksan-dras Kazakevičius (5), boksininkas Evaldas Pe-trauskas (4).

Geriausia šalies komanda antrus metus iš eilės išrinkta Lietuvos jaunimo iki 20 m. krepšinio rinktinė, tapusi Europos čempione. Rinktinei skirtą taurę KKSD gen. direktorius K.Rimšelis įteikė Lietuvos krepšinio federacijos atstovui Žy-drūnui Vilenčikui.

Geriausio Lietuvos trenerio rinkimuose nu-galėtojo laurai atiteko penkiakovininkės L.Asadauskaitės treneriui Jevgenijui Klioso-vui. Antrą vietą užėmė Egidijus Gustas (bai-darių ir kanojų irklavimas), trečią – Vladimi-ras Bajevas (boksas). Dar vienas šiuolaikinės penkiakovės specialistas Artūras Kalininas pripažintas geriausiu olimpinės pamainos ren-gimo treneriu. Treneriams kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, LTOK preziden-tė D.Gudzinevičiūtė, KKSD gen. direktorius K.Rimšelis įteikė LTOK piniginius prizus – atitinkamai 5000 Lt, 3000 Lt ir du 2000 Lt ver-tės čekius. Pirmą kartą vykusių geriausių šalies trenerių rinkimus rengė ir laureatus atrinko

„ Esu sportininkė – siekiu savo tikslo, visi kiti apdovanojimai ateina vėliau. Pergalės baseine man brangiausios.

Iškilmių dalyviai

Trenerių profesinės sąjungos atstovai. LTOK prizu buvo apdovanotas geriausios metų spor-tininkės treneris Jonathanas Ruddas.

Visus laureatus ir visą sporto visuomenę iškil-mių pradžioje pasveikino Seimo pirmininkas V.Gedvilas. Jis padėkojo sportininkams už jų laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą: „Kai Lietuvos vėliava plazda aukščiausiame taš-ke, kiekvieno lietuvio širdy – džiaugsmas.“ V.Gedvilas atkreipė dėmesį į tai, kad sporti-ninkų veikla itin matoma – jie puikiai repre-zentuoja Lietuvą.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą perskaitė kancleris A.Mačiulis. Pra-ėjusių metų pergalės vadintos istorinėmis, pa-tvirtinusiomis, kad Lietuvos sportas turi ne tik garbingą praeitį, tvirtą dabartį, bet ir ambicingą ateitį. „Džiugina jaunoji karta, kuri yra pavyz-dys, kad kartais galima siekti ir neįmanomo“, – savo sveikinime pabrėžė premjeras.

Susirinkusiesiems koncertavo choras „Brevis“, dainininkai Giedrė Kilčiauskienė ir Merūnas Vi-tulskis.

R.Meilutytei įteikta „Šaulio“ skulptūra yra švie-saus atminimo skulptoriaus S.Kuzmos kūrinys. 1994 m. sukurtos skulptūros originalas saugo-mas Tarptautinio olimpinio komiteto muziejuje Lozanoje. Geriausiems šalies sportininkams jau beveik du dešimtmečius įteikiamos šios skulptū-ros kopijos. Įdomu, kad pirmasis „Šaulys“ 1994-aisiais atiteko taip pat plaukikui – Raimundui Mažuoliui. Beje, Rūta yra jauniausia šalies spor-tininkė, gavusi šį garbingą apdovanojimą. „OP“ inf.

GERIAUSI 2012 METŲ LIETUVOS SPORTININKAI

Ofi cialių geriausio Lietuvos sportininko ir ko-mandos rinkimų rengėjai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybės, loterijų bendrovė „Olifėja“ ir dien-raštis „Lietuvos rytas“.

1. Rūta MEILUTYTĖ plaukimas 2. Laura ASADAUSKAITĖ šiuolaikinė penkiakovė3. Jevgenijus ŠUKLINAS kanojų irklavimas4. Evaldas PETRAUSKAS boksas5. Aleksandras KAZAKEVIČIUS imtynės6. Jonas VALANČIŪNAS krepšinis7. Simona KRUPECKAITĖ dviračių sportas8. Gintarė SCHEIDT buriavimas9. Virgilijus ALEKNA lengvoji atletika10. Austra SKUJYTĖ lengvoji atletika

METŲ GERIAUSIOS KOMANDOS1. Vaikinų (iki 20 metų) krepšinio rinktinė – Europos čempionė 2. Merginų paplūdimio tinklinio komanda (I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė) – pasaulio jaunimo čempionė, Europos jaunimo čempionato bronzos medalio laimėtoja3. Dviračių treko moterų sprinto komanda (S.Krupeckaitė ir G.Gaivenytė) – Europos čempionė

GERIAUSI LIETUVOS TRENERIAI1. Jevgenijus KLIOSOVAS šiuolaikinė penkiakovė2. Egidijus GUSTAS baidarių ir kanojų irklavimas3. Vladimiras BAJEVAS boksas


GYVENIMAS PLAUKIMO RITMUGYVENIMAS PLAUKIMO RITMU„Tikrai nesu išskirtinė“, – patikina Rūta Meilutytė. Bet jos iškovoti titulai rodo ką kita:

penkiolikmetė mergina jau yra laimėjusi svarbiausius sporto titulus – olimpinės ir pasaulio čempionės. Olimpinių žaidynių sensacija Londone tapusi plaukikė užkariavo ir Lietuvos žmonių širdis – jie aiškia balsų persvara nusprendė, kad R.Meilutytė verta šalies metų sportininko vardo.

Kai sulaukusi vos penkiolikos metų esi olimpi-nė ir pasaulio čempionė, Europos rekordinin-kė, apie ką dar galima svajoti? „Šių metų kovo 19-ąją man sukaks šešiolika metų. Nežinau, kiek dar tęsis mano sportinė karjera, bet Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės tikrai neturėtų būti paskutinės. Ir toliau stengsiuosi gerinti savo rezultatus. Svarbiausia turėti tikslą ir jo siek-ti“, – sako R.Meilutytė.

Į šventinį 2012 metų geriausių Lietuvos spor-tininkų pagerbimo vakarą olimpinė čempionė atvyko iš Plimuto – šiame Didžiosios Britanijos mieste lietuvė gyvena jau kelerius metus, čia mo-kosi ir treniruojasi.

Iškilmių išvakarėse į Vilnių atskridusi sporti-ninkė įsikūrė viešbutyje ir jau kitos dienos šeštą valandą ryto treniravosi Lazdynų baseine, vėliau lankėsi pas premjerą, susitiko su LTOK vadovais. O po ofi cialios apdovanojimų dalies neskubėjo eiti ilsėtis prieš kelionę atgal – per šventinę va-karienę vis prisėsdavo tai prie artimųjų, tai prie kitų sportininkų.

Per apdovanojimų iškilmes šalia R.Meilutytės sėdėjo ir jos treneris anglas Jonathanas Ruddas, geriausią metų sportininkę sveikino jos šeimos nariai. Aldona Meilutienė negalėjo atitraukti nuo anūkės akių: „Kaip gražiai Rūtelė šiandien atrodo. Ji pati šitą suknelę Anglijoje išsirinko ir nusipir-ko, netgi tėčiui nesakė. Anūkėlė tikrai bręsta – jau nori puoštis, jos spintoje atsiranda vienas kitas naujas drabužėlis, iš jos lūpų išgirstu naujų rimtų sprendimų. Labai gaila, kad su Rūtele tegalėjome kartu pabūti vieną dienelę ir vos tris valandas. Nebuvo kada ir pasišnekėti – ji rengėsi vakarui. Dar kartą įsitikinau, kad Rūtelė neturi asmeninio gyvenimo, jos gyvenimas – tai baseinas.“

Rūtos Meilutytės mintys apie gyvenimą, kuriame daugiausiai vietos užima šeima ir sportas

ĮVERTINIMAS. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės manimi domisi, vertina mano darbą ir pastangas. Per Londono olimpines žaidynes ilgai nesuvokiau, ką padariau. Dabar jau žinau: Lietu-vai iškovojau aukso medalį. Būti geriausia metų sportininke – labai didelis laimėjimas, mano sunkaus darbo įvertinimas. Už tai noriu visiems nuoširdžiai padėkoti.

PASIAUKOJIMAS. Plimute atsidūriau, kai man buvo dvylika metų. Išvažiavau dėl plau-

kimo ir dabar jam atiduodu pačias brangiau-sias savo valandas. Nebuvo lengva palikti savo gimtąjį kraštą, šeimos narius. Sunku buvo skirtis su močiute, broliais, mokykla, draugais, su kuriais užaugau. Atsidūrus kitame pasau-lyje, kur visai kita kultūra, žmonės, papročiai, reikėjo prie visko priprasti. Gerai nemokėjau anglų kalbos, nerimavau dėl mokslo. Reikėjo priprasti ir prie kitokio maisto, nes šalia ne-buvo močiutės, kuri man anksčiau gaminda-vo sveiką natūralų maistą. Plimute gyvenu su tėčiu, dideliu sporto entuziastu, kuris dabar rūpinasi mano mityba, tvarko visus reikalin-

gus dokumentus. Tėčiui problemų stengiuosi nepridaryti, man jo dėmesys ir žodis ypač rei-kalingi – vakarais su juo šnekamės įvairiausio-mis temomis, diskutuojame. Nuolat pasiilgstu močiutės – ji mane užaugino savarankišką, fi-ziškai stiprią, nuo mažens pratino prie ūkiškų darbų.

PATIRTIS. Kai kas bando lyginti, kokia bu-vau Londone per olimpines žaidynes ir kokia esu dabar. Tikrai nepasikeičiau: esu tokia pati. Populiarumo našta mane nelabai slegia, nors gyvenimas tapo kitoks. Bet aš stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Per sportininkų pagerbimo vakarą buvo be galo malonu bendrauti su du-

kart olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna, su kuriuo susipažinau per olimpines žaidynes, pasiklausyti jo gyvenimiškos patirties ir pata-rimų. Tą man įsimintiną vakarą labai norėjau gražiai atrodyti, be jokių dizainerių pagalbos pati nusprendžiau, kad turiu atrodyti taip, o ne kitaip. Suknelę nusipirkau paprastoje par-duotuvėje.

TIKSLAI. Dabar iš manęs visi laukia pasau-lio rekordo plaukiant 100 m krūtine. Jis nuo 2009 m. priklauso amerikietei Jessicai Hardy. Man tetrūksta 0,76 sek. Tas skirtumas nėra

toks didelis. Manau, iki Rio de Žaneiro olim-pinių žaidynių įmanoma „nusimesti“ 0,76 sek. Bet nenoriu akcentuoti, kad rekordą pagerin-siu būtent aš, gal tą padarys kuri kita plauki-kė. Man svarbiausia – pagerinti savo asmeninį rezultatą. Visą laiką yra ką gerinti, ką keisti. Mano treniruotės kasdien būna skirtingos, todėl ir kilometražas nevienodas – nuplaukiu nuo 4 iki 7 km. Mėgstu trumpas, greitas praty-bas. Labiausiai nepatinka plaukti peteliške.

ATOKVĖPIS. Kai būnu labai pavargusi, man užtenka pabūti su draugais, tėčiu – tai pats ge-riausias atsipalaidavimas po didelių krūvių. Iš įvairių šalių gaunu labai daug laiškų, jaunimas

Marytė Marcinkevičiūtė

Prie vaišių stalo su močiute ir masažuotoja M.Marcinkevičiūtės nuotr.

„ Būti geriausia metų sportininke – labai didelis laimėjimas, mano sunkaus darbo įvertinimas. Už tai noriu visiems nuoširdžiai padėkoti.

METŲ SPORTININKĖMETŲ SPORTININKĖ

7OLIMPINĖ PANORAMA

nori su manimi draugauti. Dažniausiai rašo iš Vokietijos, bet aš fiziškai neturiu laiko visiems atsakyti.

PSICHOLOGIJA. Manęs klausia, kaip sugebu būti tokia psichologiškai stipri. Net nežinau, ką atsakyti. Tikrai knygų apie psichologiją neskaitau ir psichologo neturiu. Man pats ge-riausias psichologas – mano treneris Jonatha-nas Ruddas, kuris žodžiais paskatina būtent tada, kai to reikia.

RITMAS. Man nėra sunku anksti keltis ir eiti treniruotis penktą valandą ryto. Mano gyveni-mo ritmas Plimute ganėtinai įtemptas: treni-ruotė – mokykla, treniruotė – namai. Tokios mano darbo dienos. Nuo penktos valandos ryto iki septintos vakaro esu tuo užsiėmusi, paskui reikia ruošti pamokas. Mokykloje šiek tiek atsipalaiduoju nuo nuolatinio įtempto dar-bo. Truputėlį laisviau būna savaitgaliais. Įpra-tau prie tokios rutinos.

ATEITIS. Visą savo dėmesį esu sutelkusi į plaukimą, kartais pagalvoju ir apie savo ateitį. Nežinau, kaip viskas klostysis toliau, kurioje šalyje gyvensiu ir ką studijuosiu. Dar ne taip seniai domėjausi kineziterapija, bet, manau, gal tai laikina. Kai baigsiu visus savo mokslus ir įgysiu specialybę, tikrai grįšiu į Lietuvą gy-venti. Čia – mano šaknys. Visą laiką žavėjau-si ir žaviuosi stipriais žmonėmis, kurie mane įkvepia būti panašiai į juos. Tai aktorius Chuc-kas Norrisas, futbolininkas Cristiano Ronaldo, sprinteris Usainas Boltas, plaukikai Michaelis Phelpsas, Ianas Th orpe‘as.

R.Meilutytė ir treneris J.Ruddas Londono olimpiniame baseine B.Čekanausko nuotr.„ Kai baigsiu visus savo mokslus ir įgysiu specialybę, tikrai grįšiu į Lietuvą gyventi. Čia – mano šaknys.

Vasarą R.Meilutytė sudrebino sporto pasaulį, tapdama olimpine čempione R.Dačkaus nuotr.


AUKSINĖ KARTAAUKSINĖ KARTAKazio Maksvyčio treniruojami jaunieji krepšininkai per Europos ir pasaulio arenas žingsniavo

auksiniais žingsniais – laimėjo visus čempionatus, kuriuose dalyvavo.

Geriausia 2012 metų Lietuvos komanda išrinkta Europos jaunimo čempionė šalies dvidešimtmečių vaikinų krepšinio rinktinė. Ta pati ekipa, kuri buvo geriausia ir 2011-aisiais, kai laimėjo planetos devy-niolikmečių pirmenybes. Su šia rinktine dirbęs tre-neris K.Maksvytis žaidėjus pažįsta kaip nuluptus, nes jis užaugino šią kartą ir su ja laimėjo viską.

Triskart Europos ir vieną sykį pasaulio čempio-nais tapę 1992 m. gimę vaikinai buvo praminti auksine Lietuvos krepšininkų karta. Ši komanda auksinį žygį pradėjo 2007 m. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Serbijoje.

„Kad norėjome kažką laimėti – suprantama. Bet kad laimėsime visus čempionatus, kuriuose da-lyvausime, net nesvajojome. Būtų buvę labai įžū-lu“, – prisipažino K.Maksvytis.

Iš pradžių būsimi čempionai treneriui neatrodė kažkuo neįprasti. „Nepasakyčiau, kad šie vaikinai vaikystėje kažkuo labai išsiskyrė iš bendraamžių. Man jau prieš juos teko kelias kartas užauginti. Ir ši atrodė tokia pati kaip buvusios. Tokie pat ko-

vingi, tokie pat talentingi.Vis dėlto, prisimenant viską, ši karta iš kitų galbūt skyrėsi tuo, kad žaidė gana daug varžybų: tiek Lietuvoje, tiek tarptau-tinių – vaikų Eurolygoje. Daugiau konkuravo tarpusavyje. Gal tai juos užgrūdino“, – spėliojo K.Maksvytis.

Vienas K.Maksvyčio rinktinės žaidėjas Jonas Va-lančiūnas jau rungtyniauja NBA – Toronto „Rap-tors“ komandoje. Jis jau dabar yra pagrindinis Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės vidurio puo-lėjas. Žaidimas nacionalinėje rinktinėje sutrukdė J.Valančiūnui dalyvauti pernai vykusiame Europos dvidešimtmečių čempionate. Bet ir be ryškiausios savo žvaigždės lietuviai tapo nugalėtojais.

Vaikų krepšinio arenose J.Valančiūnas nebuvo ryš-ki žvaigždė. „Aš pats šiuos vaikus nuo pirmos kla-sės užauginau. Ir nieko nežinojau apie J.Valančiūną, kol jam sukako penkiolika. O pažinojau kiekvieną talentingesnį krepšinį žaidžiantį Lietuvos vaiką – juk žaidėme turnyruose tarpusavyje. Penkiolikme-tį Joną atsivežė Vilniaus krepšinio mokykla. Nuo tada, kai jį pakvietė iš provincijos į sostinę, tokio aukšto ir koordinuoto žmogaus niekas neturėjo“, – J.Valančiūno paauglystę prisiminė K.Maksvytis.

Jonas atrodė svarbiausia auksinės kartos koman-dos fi gūra. Prieš 2012-ųjų Europos pirmenybes pasigirdo nemažai skeptiškų vertinimų, todėl net Lietuvos krepšinio federacija (LKF) svarstė, ar lyderio netekusiai komandai nereikėtų kelti že-mesnių nei įprasta tikslų.

„Mums tai buvo papildomas stimulas, – įsitiki-nęs K.Maksvytis. – Ir treneriai, ir žaidėjai norėjo įrodyti, kad galime gerai žaisti ir be Jono. Manau, be jo komanda susitelkė. Be to, laimėję tiek var-žybų vyrai įgavo nugalėtojų mentalitetą.“

Tiesa, strategas pripažino, kad be J.Valančiūno buvo kur kas sunkiau: „Kai buvo Jonas, daug krovėme ant jo pečių. Neliko jo – bandėme žaisti kitaip. Bet kad su Jonu buvo lengviau, tai yra savaime aišku.“

J.Valančiūnas buvo auksinės komandos lyde-ris aikštelėje. Už jos ribų svaresnis komandai būdavo jos kapitono Vytenio Čižausko žodis. „V.Čižauskas buvo šios komandos kapitonas nuo pat pradžių. Jis – anksti subrendęs, turintis savo nuomonę, komanda jo klausė. Vytenis buvo au-toritetas žaidėjams už aikštelės ribų“, – užkuli-sius praskleidė vyriausiasis treneris.

Ingvaras Butautas

Lietuvos rinktinės triumfas Europos jaunimo čempionate. K.Maksvytis – antras iš dešinės „FIBA Europe“ nuotr.

METŲ KOMANDAMETŲ KOMANDA

9OLIMPINĖ PANORAMA

Šiuo metu Klaipėdos „Neptūną“ treniruojantis K.Maksvytis tvirtina, kad tikrai neatsisakytų, jeigu jo klubinę komandą sudarytų rinktinėje išauginti vaikinai: „Kai mes Latvijoje laimėjome devyniolikmečių pasaulio čempionatą, vienas JAV ekspertas pastebėjo, kad ši komanda galėtų varžytis dėl NCAA studentų pirmenybių nuga-lėtojų titulo. Tai paglostė širdį. O realiai manau, kad ir be Jono būtume pretendentai į LKL ke-tvertuką. Nors gal per rožinius akinius į savo komandą žiūriu.“

Kalbama, kad auksinė karta turėtų deramai pa-keisti dabartinius Lietuvos vyrų rinktinės krep-šininkus. Bet vargu ar K.Maksvyčio vaikinai spės sustiprinti nacionalinę Lietuvos komandą dar iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

„Laiko liko nedaug. Kadaise buvo Šarūno Ja-sikevičiaus jaunimo rinktinė, Lino Kleizos jaunimo rinktinė, kurių lyderiai po kiek laiko sudarydavo nacionalinės rinktinės pagrindą. Tikiu, kad iš šios rinktinės Rio de Žaneire rungtyniaus ne tik Jonas“, – ateities perspekty-vas brėžė treneris.

K.Maksvyčiui LKF siūlo naują jaunimo ko-mandą – treniruoti dabartinių šešiolikmečių rinktinę. Auksinę kartą išugdęs treneris dar nedavė galutinio atsakymo. „Tai nebloga kar-ta. Išsiskirianti. Bet tai dar nereiškia, kad jie būtinai bus čempionai ir iš jų išaugs kažkas panašaus į 1992 m. kartą. Jie nėra dalyvavę nė viename rimtame turnyre – šešiolikmečių Europos čempionatas jiems bus pirmas rimtas išbandymas“, – sakė geriausios 2012 metų ko-mandos treneris.

GERIAUSIA 2012-ŲJŲ KOMANDAVytenis Čižauskas, Evaldas Aniulis, Dovydas Redikas, Deividas Pukis, Arnas Butkevičius, Edgaras Ulanovas, Rokas Giedraitis, Tautvy-das Sabonis, Rolandas Jakštas, Žygimantas Skučas, Paulius Vaitiekūnas, Egidijus Mocke-vičius. Vyr. treneris Kazys Maksvytis, treneris Robertas Giedraitis, treneris Egidijus Vasiliauskas, fi zinio rengimo treneris Deividas Rinkevičius, gydytojas Alvydas Vainauskas, komandos vadovas – Dainius Čiuprinskas.

AUKSINĖS KARTOS PERGALĖS2007 m. SerbijaEuropos jaunimo olimpinio festivalio laimėtojai.2008 m. ItalijaEuropos jaunučių (iki 16 metų) čempionai.2010 m. LietuvaEuropos jaunių (iki 18 metų) čempionai.2011 m. Latvija Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionai.2012 m. SlovėnijaEuropos jaunimo (iki 20 metų) čempionai.

ATSIDAVĘS ŠIUOLAIKINEI PENKIAKOVEIATSIDAVĘS ŠIUOLAIKINEI PENKIAKOVEIGeriausiu 2012 m. Lietuvos treneriu pripažintas 66-erių metų vilnietis

Jevgenijus Kliosovas, ant aukščiausio Londono olimpinių žaidynių garbės pakylos laiptelio padėjęs užkopti penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei.

– Treneri, kaip atradote L.Asadauskaitę?– Ja pasiūlė susidomėti plaukimo treneris Vy-gantas Banys. Jis sakė, kad treniruoja mergaitę, galinčią gerai bėgti. Pradėjau ją kalbinti išbandy-ti šiuolaikinę penkiakovę, bet Laura dar norėjo plaukioti ir visus metus spyriojosi. Per pratybas Lazdynų baseine su ja matydavomės beveik kas-dien, nes kartu plaukiojo ir penkiakovininkai, ir plaukikai. Laura penkiakovininke nusprendė tapti 2002-aisiais, kai suprato, kad šioje sporto šakoje gali pasiekti daugiau.

– Kaip judviem sekasi dirbti?– Kiekvieno trenerio svajonė dirbti su tokia spor-tininke. Man pasisekė, dirbame jau dešimt metų, tačiau nė sykio nebuvome susibarę, apsipykę. Mokinė dirba žvėriškai daug: jeigu pasakau, kad reikia nubėgti vieną ar du kilometrus, Laura nu-bėga dvigubai daugiau. Treniruojamės kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius. Kasdien laukia trys keturios treniruotės. Tarkime, pirmadieniais ji aštuntą valandą ryto joja, po to bėga ir plaukia, o vakare šaudo ir fechtuojasi. Dabar Laurai nelengva, auga dukrelė Adriana, kuriai reikia vis daugiau dėmesio. Lauros vyras Andrejus Zadneprovskis ugdo jaunuosius pen-kiakovininkus, jos mama pradėjo dirbti, todėl Laurai ne taip paprasta treniruotis vakarais, nes reikia prižiūrėti dukrelę. Bet viliuosi, kad tai laiki-ni rūpesčiai ir netrukus viskas stos į savo vėžes.

– Ar nepagalvojate, kad vieną dieną Andrejus pasakys, kad jis vienas treniruos Laurą. Ką tada veiksite?– Pagalvoju, bet Laura kol kas to nenori. Kaip sportininkas, Andrejus buvo fantastiškas, bet

Marytė Marcinkevičiūtė kaip treneris dar stokoja patirties. Kaip bus to-liau, nežinau. Prieš olimpines žaidynes jis daug padėjo Lau-rai, o dabar turi gerą jaunųjų penkiakovininkų grupę, su ja nuoširdžiai dirba. Rimtai padėti Laurai nebelieka laiko.Su Laura jau galvojame apie Rio de Žaneiro olim-pines žaidynes. Ji nori dar kartą laimėti olimpinį auksą. Iki olimpinių žaidynių Laura nėra nusi-teikusi gimdyti.

– Papasakokite apie save.– Buvau plaukikas, treniravausi nuo 1962 m. Į penkiakovę mane atvedė kaimynas, sakydamas, kad beveik kiekvieną dieną jie žaidžia ir futbolą. Faktiškai dėl futbolo nuėjau į šiuolaikinę penkia-kovę ir iki šios dienos pasilikau. Pirmasis mano treneris – Simas Žekonis, vė-liau tobulino Anastazas Špokas. Įvykdžiau sporto meistro normą. Nepavyko pasiekti to-kių pergalių, kokių iškovojo, tarkime, Jurijus Moskvičiovas, bet manimi visada pasitikėdavo komanda. Tarnaudamas kariuomenėje Kijeve dukart tapau SSRS „Dinamo“ draugijos komandinės įskaitos jaunimo čempionu. Tačiau sugrįžęs į Lietuvą baigiau sportuoti. 1973 m. baigiau Kūno kultūros institutą ir pra-dėjau dirbti treneriu. Pavyko išugdyti daug gerų penkiakovininkų, vienoje grupėje dirbau kartu su Viačeslavu Kalininu, sovietmečiu parengė-me keturis tarptautinės klasės sporto meistrus. Į SSRS jaunimo rinktinę buvo kviečiamas mano auklėtinis Tomas Narkus. Nemėgstu reklamuotis. Treneris turi dirbti, o ne šnekėti per televiziją ar radiją. Darbas paro-do, koks tu esi treneris ir žmogus. Esu atsidavęs šiuolaikinei penkiakovei.

J.Kliosovas padėjo L.Asadauskaitei tapti olimpine čempione Pliadisfoto.lt nuotr.

METŲ TRENERISMETŲ TRENERIS


LTOK dėkoja Lietuvos olimpinės

rinktinės rėmėjams

BUVO DAUG ŠYPSENŲ, NUOŠIRDŽIŲ LINKĖJIMŲBUVO DAUG ŠYPSENŲ, NUOŠIRDŽIŲ LINKĖJIMŲSausio 9-ąją dar kartą prisiminėme pačias sėkmingiausias mūsų šaliai olimpines žaidynes

per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, pagerbėme jų didvyrius. Dailiai atrodė šventiškai pasipuošę garsiausi atletai, jų treneriai, nuoširdžiai rankas jiems spaudė garbūs valdžios at-

stovai, valstybinių ir visuomeninių organizacijų vadovai. Buvo daug džiugių šypsenų, linkėjimų pergalėmis džiuginti ir 2013-aisiais...

PAGERBTUVĖSPAGERBTUVĖS

„Šaulio“ skulptūra

2012-ųjų geriausieji: L.Asadauskaitė,

R.Meilutytė, J.Šuklinas

J.Ruddas, R.Meilutytė, L.Asadauskaitė

Dainuoja choras „Brevis“Vakaro vedėjas A.Rožickas

11OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK darbuotojos (iš kairės): V.Balsytė, L.Micevičiūtė, S.Kaziukonienė ir V.Masalskytė

Seimo pirmininkas V. Gedvilas

D.Gudzinevičiūtė sveikina į geriausiųjų dešimtuką išrinktą V.Alekną

Prezidentas V.Adamkus, R.Meilutytė ir ją išauginusi močiutė

LTOK viceprezidentas R.Bakutis, S.Krupeckaitė ir jos vyras bei treneris D.Leopoldas

Apdovanojimų ceremonija (iš dešinės): K.Rimšelis, A.Mačiulis, E.Jankevičius, D.Gudzinevičiūtė, A.Kazakevičius, E.Petrauskas, S.Krupeckaitė, A.Skujytė, V.Alekna

GERIAUSILIETUVOS SPORTININKAI

2012 METŲ

OLIMPINĖ PANORAMA

A.Pl

iadž

io n

uotr.


PAŽĮSTAMAS GERAS, PAŽĮSTAMAS GERAS, PAREIGOS – NAUJOSPAREIGOS – NAUJOSSporto visuomenėje gerai žinomo Valentino Paketūro Lietuvos tautinio olimpinio komiteto

generalinio sekretoriaus ir direktoriaus pareigos nepakeitė. „Kaip buvau santūrus, taip ir likau“, – prieš pokalbį perspėjo pašnekovas.

Valentino Paketūro Lietuvos sporto visuomenei pristatyti nereikia – aštuonerius metus darba-vęsis Lietuvos sporto federacijų sąjungoje, prieš tai gerą dešimtmetį Lietuvos rankinio federaci-joje, spalio mėnesį pradėjo eiti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinio sekretoriaus ir direktoriaus pareigas.

„Vaikystėje užsiėmiau įvairiomis sporto šako-mis – nuo lengvosios atletikos, krepšinio iki bokso, bet daugiausiai žaidžiau rankinį, – savo sportinio kelio pradžią prisiminė 52-ejų metų LTOK generalinis sekretorius. – Pasirinkau studijuoti Kūno kultūros institute (dabarti-nis Lietuvos sporto universitetas) – norėjau

susieti savo gyvenimą su sportu. Mano spor-tiniai laimėjimai nebuvo itin išskirtiniai, tad pasisėmęs šiek tiek teisėjo ir trenerio darbo patirties nutariau rinktis organizacinį sporto darbą. Šešerius metus vadovavau Elektrėnų sporto kompleksinei mokyklai. Persikėlęs į Vilnių dirbau vienoje draugijoje sporto žaidi-mų skyriaus vedėju. Vėliau perėjau į Lietuvos rankinio federaciją – buvau šios organizacijos generalinis sekretorius.“ Valentinas prisipažįsta, kad meilė šiai sporto šakai neišblėso – turėdamas laisvą akimirką jis stengiasi nepraleisti progos apsilankyti rankinio rinktinių ir klubinių komandų rungtynėse.

– Pasiūlymas eiti LTOK generalinio sekreto-riaus pareigas jums buvo netikėtas? – Įdomiausia turbūt tai, kad tokios kalbos ėmė sklandyti anksčiau, nei aš pats pradėjau svarstyti šią galimybę. Buvau linkęs tęsti darbą Lietuvos sporto federacijų sąjungoje (LSFS), tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad galiau-siai turėjau pasakyti aiškų „taip“ arba „ne“. Iš-tariau „taip“.

– Kas vis dėlto lėmė jūsų apsisprendimą? – Tiek kandidatė į prezidento postą, tiek keli jos komandos nariai išreiškė didelį pasitikėjimą manimi ir aktyviai kalbino pretenduoti į šias pareigas. Žinoma, viliojo nauja sritis. Vis dėl-to supratau, kokia didžiulė tai atsakomybė, tad galutiniam atsakymui prireikė bent poros dienų intensyvių apmąstymų.

– LSFS generalinis sekretorius ir LTOK gene-ralinis sekretorius – pareigos skamba panašiai. O darbai panašūs? – LSFS daugiau projektinės, sporto organizacinės veiklos, tuo tarpu LTOK koncentruojasi į didelio meistriškumo sportininkų rengimą, olimpinį švietimą, stengiasi aktyviai dalyvauti sprendžiant visam šalies sportui aktualius klausimus.

– Netyčia vairo nepasukate į Žemaitės gatvę, kur praleidote kelis dešimtmečius? – Dažniausiai ten užsuku tyčia – tenka lankytis įvairiais klausimais Kūno kultūros ir sporto depar-tamente. Su LSFS esu dar šiek tiek susijęs tuo as-pektu, kad iki vasario 20 d. (LSFS asamblėjos) eisiu visuomenines generalinio sekretoriaus pareigas.

– Pradėjęs dirbti LTOK prašėte savo pirmtako Vytauto Zubernio patarimų? – Be abejo. Kelias kadencijas buvau LTOK vyk-domojo komiteto narys, mačiau tą virtuvę, bet, aišku, ne visą LTOK veiklos spektrą: būdamas VK narys turėjau savo siaurą darbo sritį, o da-bar užgriuvo daug įvairių darbų. Su V.Zuberniu ir prieš naujuosius metus kalbėjomės, greit vėl susitiksime ir spręsime kai kuriuos aktualius klausimus. Be ankstesnės vadovybės pagalbos būtų sunku: neturime kai kurios informacijos, nežinome kai kurių veiklos niuansų.

– LTOK gen. sekretoriaus pareigas einate du su puse mėnesio. Ar jau įsivažiavote į darbo ritmą?

– Dar ne visai įsibėgėjome. Olimpiniame ko-mitete ūkis kur kas didesnis, reikalų daug dau-giau. Gal tik iš pradžių taip? Gerai, kad kolek-tyvas nuoširdus ir stengiasi padėti naujiems žmonėms – atėjo penki nauji perspektyvūs darbuotojai. Jie irgi dar ne viską žino. Bet svar-biausia, kad yra noras ir pasiryžimas – anks-čiau ar vėliau įeisime į tas vėžes visu šimtu procentų.

– Lietuvos sporto visuomenei esate gerai žino-mas. O tarptautinėje arenoje? – LSFS yra Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos (ENGSO) narė, tad daugiausiai tekdavo bendrauti su jos atstovais. Prieš tai, dirbant Lietuvos rankinio federacijos generaliniu sekretoriumi, irgi teko šiek tiek tarptautinės veiklos paragauti: dešimt metų buvau Europos rankinio federacijos delegatas inspektorius rankinio rungtynėse. Tuo tarpu gruodį pirmą kartą teko būti ofi-cialiu LTOK atstovu – kartu su prezidente ir garbės prezidentu dalyvavome Europos olim-pinių komitetų (EOK) generalinėje asamblėjo-je. Susipažinome su EOK vadovybe, su kitų ša-lių olimpinių komitetų vadovais. Beje, iš visų 49 Europos olimpinių komitetų net trečdalio vadovybė po šių olimpinių žaidynių taip pat pasikeitė. Taigi dar ne visus spėjome pažinti, bet procesas vyksta.

– Galite trumpai apibūdinti, koks pagrindinis LTOK gen. sekretoriaus darbas? – Yra keturi direktoratai, kuriuose dirba savo srities specialistai. Man tenka visą tą darbą koordinuoti. Kiti svarbūs darbai – sudaryti olimpinio ciklo ir metines veiklos programas, užtikrinti jų įgyvendinimą, rengti Vykdomojo komiteto ir asamblėjos darbotvarkes.

– Kokie pirmieji žingsniai 2013-aisiais? – Tai pirmi metai po olimpinių žaidynių. Visi suprantame, kad šie metai olimpiečiams bus truputį lengvesni – jie turi leisti organizmui pailsėti, tad iš sportininkų nereikalausime maksimalių rezultatų. Bet ant laurų užmigti negalima, reikia ieškoti galimybių, kaip kuo daugiau padėti ne tik sportininkams, bet ir treneriams, medikams. Didelį dėmesį skir-sime perspektyviems jauniesiems sportinin-

Lina Daugėlaitė

„ Kolektyvas nuoširdus ir stengiasi padėti naujiems žmonėms – atėjo penki nauji perspektyvūs darbuotojai. Jie irgi dar ne viską žino. Bet svarbiausia, kad yra noras ir pasiryžimas.

KOLEGOSKOLEGOS


Londono olimpinių žaidynių atidarymą stebi (iš kairės): R.Balaiša, M.Marcinkevičiūtė ir V.Paketūras

kams, atnaujiname sutartis su rėmėjais, ieš-kome naujų. Sausio 25 d. numatyta generalinė asamblėja, kurioje bus tvirtinamas metinis veiklos planas ir biudžetas: jie aiškiau nubrėš metų gaires.

– Minėjote, kad tai atokvėpio metai po Londono žaidynių, bet kartu ir paskuti-niai metai prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes. – Taip, skiriame daugiau dėmesio Sočio olim-pinėms žaidynėms. Pavyzdžiui, šiandien, kai bendraujame, kalbėsime su jų organizatoriais dėl bilietų, vizų ir kitų reikalų. Žiemos olim-pinių žaidynių smagratį bandome įsukti vis greičiau. Žiemos žaidynėse mums nepavyksta pasiekti tokių rezultatų kaip vasaros, atrodo, neturime ir tokių galimybių. Bet galvojame, kaip tuos rezultatus pagerinti. Viena lyderių – biatlonininkė Diana Rasimo-vičiūtė, bet jai greičiausiai bus keliamas užda-vinys patekti į dvidešimtuką. Apie medalius svajoti negalime. Nesuteikus pilietybės Isa-bellai Tobias, tapo sudėtinga dailiojo čiuoži-mo padėtis, bet, tikiu, dar ne viskas prarasta. Manau, turime didinti dėmesį žiemos sporto šakoms – jei ne Sočyje, tai bent 2018 m. Pietų Korėjoje vyksiančiose žaidynėse turime pasi-rodyti neblogai. Manau, galėtume pabandyti siekti geresnių akmenslydžio – uždarų patalpų sporto – rezultatų. Ypatingas perliukas Agnė Sereikaitė – žiūrėsime, kaip jai seksis įsilieti į suaugusiųjų sportą. Akivaizdu, kad tiek jai, tiek greitojo čiuožimo sporto šakai reikia skir-ti didesnį dėmesį.

„ Ant laurų užmigti negalima, reikia ieškoti galimybių, kaip kuo daugiau padėti ne tik sportininkams, bet ir treneriams, medikams. Didelį dėmesį skirsime perspektyviems jauniesiems sportininkams, atnaujiname sutartis su rėmėjais, ieškome naujų.

V.Paketūras puikiai išmano sporto virtuvę

Asm

enin

io a

rchy

vo n

uotr.


TAIKINYS – SOČISTAIKINYS – SOČISViena didžiausių Lietuvos žiemos sporto vilčių aštuoniolikmetė Agnė Sereikaitė gimtinėje būna rečiau nei svetur. Čiuožimo trumpuoju taku pasaulio jaunimo vicečempionė, jau ne vienerius

metus besitreniruojanti Čekijoje, tiki, kad pratybos užsienyje su stipriais partneriais ir patyrusiais treneriais padės jai nusitiesti kelią į 2014 m. Sočio žaidynes.

„Šventes kartu su visa šeima sutikau po trejų metų pertraukos. Visiems buvo labai smagu. Mamai lauktuvių parvežiau čekiško vyno, ko-lumbietiškos kavos ir dovanėlę iš Japonijos, o mama mane palepino cepelinais. Anksčiau per šventes mama, draugai atvažiuodavo pas mane ir visi kartu švęsdavome Kalėdas“, – sakė praėjusių metų pabaigoje į gimtinę trumpam pargrįžusi A.Sereikaitė.

Pernai sportininkei teko ir ne savo noru užsibūti gimtinėje. 2010–2012 m. Europos jaunimo tau-rės absoliuti laimėtoja rugpjūčio pabaigoje per treniruotę patyrė kojos traumą – įskilo pėdos kaulas. Beveik du mėnesius teko gydytis Lietuvo-je, vaikščioti su ramentais.

„Buvo labai sunku psichologiškai, krimtausi, kad darbas nuėjo perniek, – apėmusio nusivylimo neslėpė čiuožėja. – Laimei, viskas įvyko po sezo-no, po pasaulio jaunimo čempionato Melburne, kuriame laimėjau 500 m distancijos sidabro me-dalį. Pamažu koja gijo, nuotaika gerėjo, atsirado viltis, kad vėl galėsiu čiuožti.“

Atsigavusi po traumos lapkričio pradžioje A.Serei-kaitė dalyvavo Italijoje surengtose varžybose ir užė-mė antrą vietą. Gruodžio mėnesį startavo pasaulio taurės varžybose Japonijoje ir tarp 500 m distancijos čiuožėjų liko penkiolikta. Šiuo pasirodymu spor-tininkė nebuvo itin patenkinta, nes ketvirtfi nalyje griuvo ir negalėjo kovoti dėl aukštesnės vietos.

Agnė – Vilniaus Ozo gimnazijos abiturientė, be-simokanti nuotoliniu būdu. Tačiau šiais metais ji mokslų nutarė nebaigti. Siekdama geriau pasirengti olimpinių žaidynių atrankos varžyboms ir pačioms žaidynėms, sportininkė nutarė pasiimti akademi-nes atostogas.

A.Sereikaitė visu pajėgumu rengiasi svarbiau-sioms naujojo sezono kovoms. Sausio pradžioji ji pranoko visas konkurentes Europos taurės jaunių varžybose Vengrijos sostinėje Budapešte. Sausio 18–20 d. vilnietė dalyvavo Europos suaugusių-jų čempionate Malmėje, vasario 8–10 d. laukia pasaulio taurės varžybų etapas Vokietijos mieste Drezdene, vasario 22–24 d. Varšuvoje vyks pasau-lio jaunimo čempionatas, kovo 8–10 d. – pasaulio suaugusiųjų pirmenybės Vengrijoje, Debrecene. Bet patys atsakingiausi startai bus rudenį. Vienas po kito vyks du pasaulio taurės varžybų etapai.

Po jų ir paaiškės, kurie čiuožėjai dalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse.

„Ten bus kitokios taisyklės. Per dabartines pa-saulio taurės varžybas kiekvienas čiuožėjas gali dalyvauti dviejų nuotolių lenktynėse, o atrankos varžybose galės startuoti visų trijų – 500, 1000 ir 1500 m. Abiejų atrankai skirtų pasaulio taurės varžybų rezultatai bus susumuoti. Aš esu sprinte-rė, todėl didžiausias viltis sieju su 500 m nuoto-liu“, – prisipažino A.Sereikaitė.

Norint tapti olimpiete, 500 ir 1000 m greitojo čiuožimo varžybose reikia užimti ne žemesnę kaip 32 vietą, o tarp 1500 m nuotolio čiuožėjų patekti į 36-tuką.

„Kol kas viltys realios. Per pasaulio taurės var-žybas savo mėgstamoje 500 m distancijoje nuolat patenku į penkioliktuką. Tačiau atrankos varžy-bos bus sunkesnės, dalyvaus daugiau čiuožėjų. Atidžiai stebiu konkurenčių pasirodymus ir galiu sakyti, kad tikrai turiu šansų pirmąkart dalyvau-ti žiemos olimpinėse žaidynėse“, – optimistiškai nusiteikusi sportininkė.

Nuo tada, kai Agnė pirmąsyk atsistojo ant pačiū-žų, kitąmet bus praėjęs visas dešimtmetis. Prieš tai ji ketverius metus lankė plaukimo ir gimnas-tikos treniruotes: tris dienas jaunoji sportininkė praleisdavo plaukimo baseine, tris – gimnastikos salėje. Bet dabar prisipažįsta nesigailinti, kad ne-pasirinko tų sporto šakų.

„Tada dar buvau vaikas, visiškai nesupratau, kas yra sportas. Kiek prisimenu, man nesisekė nei plaukti, nei atlikti įvairių gimnastikos pratimų. Čiuožimu sudomino giminaičiai Gytis ir Mantas Bieliniai, „Akropolyje“ lankę čiuožimo greituoju taku pratybas. Kai atėjau į čiuožimą, iš karto na-tūraliai sekėsi gerai čiuožti“, – patikino greitojo čiuožimo atstovė.

A.Sereikaitė puikiai mena, kaip kopė meistriš-kumo laipteliais. Pirmose varžybose buvo šešta, antrose – antra, po to jau visą laiką pelnydavo po medalį.

Jau ketvirtą sezoną lietuvė treniruojasi Čekijoje. Gyvena nedideliame Benatkai prie Jizeros mieste-lyje, esančiame 30 km nuo Prahos. Čia nuomojasi butą. Nuomą apmoka Lietuvos olimpinis sporto centras ir Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija.

„Tas čekų miestelis labai sportiškas, jame gyvena gerų čiuožėjų, tenisininkų, tinklininkų, futboli-ninkų, ledo ritulininkų. Man iki ledo rūmų – vos keletas minučių pėsčiomis. Čekijoje nėra lengva čiuožti, nes ledas „lėtas“, be to, jį reikia specialiai paruošti, nes tuose rūmuose treniruojasi ir ledo ritulininkai. Bet man gerai, nes, kaip sakoma, sunku treniruotėse, bet lengva varžybose“, – ne-linkusi skųstis čiuožėja.

Sportininkei šiek tiek apmaudu, kad tenka tre-niruotis ne gimtinėje: „Lietuvoje nėra su kuo čiuožti. Gali treniruotis ir dvidešimt metų, bet viena, be geros grupės nieko nepasieksi. Norint normaliai treniruotis, komandoje ma-žiausiai turi būti keturi didesnio meistriškumo čiuožėjai.“

Lietuvę Čekijoje treniruoja buvęs čiuožėjas Jar-milas Hruza. Tarp A.Sereikaitės treniruočių partnerių – ir 2010 m. Europos čempionė, tre-jų olimpinių žaidynių dalyvė Katerina Novotna. Treniruotės vyksta du tris kartus per dieną.

A.Sereikaitė turi tik vieną pačiūžų porą. Su jo-mis treniruojasi, dalyvauja varžybose.

„Keisti pačiūžas neįmanoma, nes jos specia-liai gaminamos iš anglies pluošto kiekvienam sportininkui pagal kojos dydį. Prie pačiūžų rei-kia priprasti. Praėjusiais metais gavau naujus batus, porą mėnesių prie jų turėjau pratintis. Pačiūžų peilius keičiame kas sezoną“, – aiškino į olimpines žaidynes nusitaikiusi čiuožėja.

A.Sereikaitė Kalėdas sutiko su artimaisiais

Marytė Marcinkevičiūtė

ATEITISATEITIS

17OLIMPINĖ PANORAMA 17OLIMPINĖ PANORAMA

„ Lietuvoje nėra su kuo čiuožti. Gali treniruotis ir dvidešimt metų, bet viena, be geros grupės nieko nepasieksi. Norint normaliai treniruotis, komandoje mažiausiai turi būti keturi didesnio meistriškumo čiuožėjai.

17olimpinE panorama.

Mar

ytės

Mar

cink

evič

iūtė

s ir

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

LTOK ir Lietuvos plaukimo federacija pasirašė sutartį su plaukimo treneriu Jonathanu Ruddu. Joje numatyti trenerio įsipareigojimai treniruoti Plimute besimokančią Rūtą Meilutytę ir kitus Lietuvos plaukimo jaunimo bei suaugusiųjų rinktinių narius. Treneris sutartimi taip pat įsipareigojo dalytis žiniomis su Lietuvos plaukimo treneriais.

Gausus būrys sporto organizacijų vadovų, sporto mokslininkų, buvę auklėtiniai ir draugai, šeimos nariai su garbingu 80-mečiu sveikino profesorių Kęstą Miškinį. Daugelio knygų autoriui, mokslininkui, pedagogui, Lietuvos olimpinės akademijos akademikui, buvusiam Kūno kultūros instituto rektoriui bei Lietuvos kilnaus žaidimo komiteto pirmininkui Olimpinius žiedus įteikė LTOK vadovai.

LTOK vadovai lankėsi Druskininkuose. Susitikime su miesto meru Ričardu Malinausku aptarta sporto padėtis ir perspektyvos kurorte, daug dėmesio skirta Druskininkų olimpinio centro statyboms. Mero teigimu, Druskininkai jau dabar gali pasidžiaugti nemenku atvykstamojo sportinio turizmo srautu, o norint, kad jis didėtų, reikia spartinti Druskininkų sporto centro statybas – tam būtinas atitinkamas centrinės valdžios požiūris ir deramas fi nansavimas. Susitikime sutarta bendromis pastangomis ieškoti galimybių šio objekto statybai spartinti.

Druskininkuose vykusiuose LTOK vykdomojo komiteto posėdžiuose buvo aptartos LTOK 2013–2016 m. pagrindinės veiklos kryptys, 2013 m. veiklos plano ir biudžeto projektas, diskutuota apie pasirengimą XXXI vasaros olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire, svarstyti kiti federacijoms aktualūs klausimai. Gruodžio 18 d. vykusiame posėdyje aptarti sportininkų rengimo Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms priemonių plano metmenys, nuspręsta 2013–2014 m. iš LTOK lėšų mokėti stipendijas 32 olimpiečiams, atitinkantiems LTOK nustatytus kriterijus. Taip pat priimtas sprendimas LTOK generalinės asamblėjos sesiją sušaukti sausio 25 d.

Ignalinoje atidarytas tradicinis, jau aštuntasis, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, kurio globėja – Lietuvos Respublikos prezidentė. Renginyje dalyvavusi LTOK prezidentė mokiniams linkėjo ne tik pergalių, gražių akimirkų bei garbingos kovos, bet ir sėkmės moksle. Planuojama, kad festivalyje, kurio programoje bus 22 sporto šakos, dalyvaus beveik 60 savivaldybių, apie 200 tūkst. mokinių.

LTOK būstinėje į tradicinę kalėdinę popietę buvo susirinkę Lietuvos olimpinio sporto veteranai. Svečius pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, loterijų fi rmos „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė, LTOK vykdomojo komiteto narė Lina Kačiušytė, LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas. Legendiniai sportininkai dalijosi prisiminimais ir aptarė gyvenimo bei sporto aktualijas.

PASIRAŠYTA SUTARTIS SU TRENERIU J.RUDDU

OLIMPINIAI ŽIEDAI – PROF. K.MIŠKINIUI

DĖMESYS DRUSKININKAMS

GRUODŽIO 6 DIENA

GRUODŽIO 10 DIENA

GRUODŽIO 12 DIENA

GRUODŽIO 13, 18 DIENA

VYKDOMOJO KOMITETO POSĖDŽIAI

GRUODŽIO 17 DIENA

LIETUVOS MOKINIŲ OLIMPINIO FESTIVALIO ATIDARYMAS

GRUODŽIO 18 DIENA

OLIMPIEČIŲ VAKARONĖ

LTOK KRONIKALTOK KRONIKA


Vilniuje vyko LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovybės bei pagrindinių nevyriausybinių sporto organizacijų vadovų susitikimas. Aptartos aktualiausios sporto problemos – sporto fi nansavimas, sporto objektų statybos politika, sporto populiarinimas visuomenėje, valstybės požiūris į sportą. Nors tam tikrais klausimais nuomonės išsiskyrė, tačiau, pasak LTOK prezidentės, įspūdis apie susitikimą – pozityvus: „Matyti, kad komisijos vadovai noriai domisi sporto problemomis ir yra pasiryžę jas spręsti. Tikiuosi, jog tokie susitikimai taps reguliarūs.“

LTOK buvo apdovanoti olimpinės nuotraukos konkurso „Sportuojame visi, visur ir visada“ laureatai. Juos pasveikino bei apdovanojo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Nijolė Šutinienė. Konkursui buvo atsiųstos 76 nuotraukos, prizus pelnė 15 jaunųjų fotografų. Tarp laureatų – tik vienas vaikinas.

Vilniaus universitete lankėsi LTOK prezidentė ir LTOK generalinis sekretorius. Jie susitiko su l.e.p. rektoriumi prof. habil. dr. J.Baniu, VU strateginės plėtros direktoriumi A.Lipinaičiu, VU Sveikatos ir sporto centro direktore dr. R.Žilinskiene bei kitais atsakingais asmenimis. Susitikime buvo aptarti universiteto planai plėsti ir stiprinti sportinę bazę, kuria galėtų naudotis ne vien VU bendruomenės nariai. D.Gudzinevičiūtė išreiškė palaikymą tokiems siekiams.

LTOK priėmė poziciją, kuria išreiškė apgailestavimą dėl to, kad Deivido Stagniūno partnerei Isabellai Tobias nebuvo suteikta LR pilietybė. LTOK pozicijoje teigiama: „Jei dabartinė teisinė bazė nesudaro galimybių suteikti pilietybės tokiais, mūsų manymu, šaliai akivaizdžiai naudingais atvejais, galbūt išties verta imtis veiksmų siekiant, kad ji būtų atitinkamai pakeista.“ Pranešime taip pat linkima porai tęsti puikią sportinę karjerą, toliau garsinti mūsų šalies vardą ir siekti dar geresnių rezultatų bei išreiškiama viltis, kad pasikeitus aplinkybėms jie galbūt turės progą atstovauti mūsų šaliai ir olimpinėse žaidynėse. Po savaitės šalies prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar galima įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta LR pilietybė.

Sausio 9 d. olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė iš LTOK prezidentės olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės rankų atsiėmė Europos olimpinių komitetų įsteigtą 2012 m. Europos geriausio jaunojo sportininko prizą – atminimo trofėjų ir 12 tūkst. eurų stipendiją treniruotėms ir mokslui.

Vilniuje vyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimui pagerbti. Jame dalyvavo per 3 tūkst. bėgimo mėgėjų. LTOK prezidentė apdovanojo gausiausiai bėgime dalyvavusį moksleivių kolektyvą iš Biržų. Pasak D. Gudzinevičiūtės, kuri 1991 m. sausio 13-ąją buvo prie Televizijos bokšto, sportas – puiki patriotizmo išraiška bei veikla, didinanti mūsų pasirengimą ginti tėvynę, jei, neduokdie, to vėl prireiktų.

GRUODŽIO 19 DIENA

SUSITIKIMAS SU JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJOS VADOVAIS

GRUODŽIO 19 DIENA

GERIAUSIAI SPORTĄ FOTOGRAFUOJA MERGINOS

SAUSIO 3 DIENA

LTOK VADOVAI VIEŠĖJO VILNIAUS UNIVERSITETE

SAUSIO 7 DIENA

LTOK POZICIJA DĖL I.TOBIAS PILIETYBĖS

ĮTEIKTAS EUROPOS GERIAUSIO JAUNOJO SPORTININKO PRIZAS

SAUSIO 12 DIENA

TRADICINIS PAGARBOS BĖGIMAS

SAUSIO 9 DIENA


LTOK buvo apdovanoti sportui ir olimpiniam judėjimui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. 80-mečio proga LTOK lėkšte apdovanotas buvęs ilgametis Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro metodininkas Albertas Medelis. LTOK lėkštes LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjui Mykolui Kačkanui (65 m.), Lietuvos edukologijos universiteto sporto centro ir sporto klubo „Šviesa“ vedėjai Irmai Braškienei, nusipelniusiam rankinio treneriui iš Panevėžio Sigitui Dambrauskui (50 m.) ir jauniausiam tarp sukaktuvininkų – 40-mečio sulaukusiam Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojui Edvinui Krungolcui. Lietuvos olimpinio sporto centro olimpinės pamainos rengimo padalinio vadovas Valdemaras Liachovičius 50-mečio proga apdovanotas Olimpine žvaigžde.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) tarybos pirmininkas Augustinas Rakauskas pasirašė šių organizacijų bendradarbiavimo sutartį. Sutartimi LVDK įsipareigojo konsultuoti LTOK Europos Sąjungos paramos ir sporto vadybininkų kvalifi kacijos kėlimo klausimais, padėti telkti paramą LTOK renginiams. LTOK savo ruožtu įsipareigojo skleisti olimpinio sąjūdžio gerąją patirtį LVDK narių darbo kolektyvuose ir LVDK renginiuose, padėti organizuoti sporto renginius. Organizacijos taip pat numato rengti bendrus projektus, skirtus aktyvią sportinę karjerą baigusių asmenų integracijai į darbo rinką.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasirašė paramos sutartį su įmonės „Solet“ direktoriumi Tomu Kovėra. Sutartimi įmonė įsipareigojo skirti neatlygintinę fi nansinę paramą pasirengti antrosioms jaunimo vasaros olimpinėms žaidynėms, vyksiančioms 2014 m. Nandzinge (Kinija). Ši parama bus panaudota dešimties perspektyvių jaunųjų sportininkų rengimui užtikrinti. Įmonės „Solet“ direktorius sakė: „Mes orientuoti į atsinaujinančius dalykus, todėl simboliška, kad nusprendėme remti jaunuosius sportininkus.“ D.Gudzinevičiūtė išreiškė viltį, kad ši ženkli fi nansinė parama padės pasiekti dar geresnių sportinių rezultatų.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje buvo aptarta ir pilietybės suteikimo Isabellai Tobias problematika. Posėdyje dalyvavusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė išsakė tvirtą poziciją, kad nėra siekiama atverti duris masiniam sportininkų natūralizavimui. Plačiai aptarus šio atvejo išskirtinumą pabrėžta, kad mišrios dailiojo čiuožimo poros – plačiai paplitusi praktika, kurios neatsisako net ekonomiškai stipresnės ar ilgaamžiškesnes žiemos sporto tradicijas turinčios šalys. Komisija nusprendė sudaryti darbo grupę (į jos sudėtį įtraukta ir LTOK prezidentė), kuri įvertintų pilietybės teikimo išimties tvarka teisinį reglamentavimą ir pasiūlytų Konstitucijai neprieštaraujančias atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas.

LTOK vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintas generalinei asamblėjai teikiamas 2013 m. LTOK ir LOF biudžeto projektas. Jame numatyta daugiau lėšų skirti olimpinio sporto fi nansavimui, daugiau kaip dukart padidinti sporto federacijų veiklos programų fi nansavimą bei skirti papildomų lėšų federacijoms, kurių atstovai iškovojo medalius Londono olimpinėse žaidynėse. Taip pat numatoma atskira tikslinė sporto žaidimų programa, planuojama skirti kelis kartus didesnį fi nansavimą Parolimpiniam komitetui bei mažinti direktorato veiklos išlaidas.

LTOK vykdomojo komiteto posėdyje po intensyvių konsultacijų su sporto federacijomis, savivaldybių sporto skyriais, Kūno kultūros ir sporto departamento atstovais bei Sportininkų komisija buvo pristatyti ir patvirtinti LTOK olimpinių programų darbo grupės parengti atrankos į Lietuvos olimpinę rinktinę kriterijai. Taip pat patvirtinti šių kriterijų pagrindu parengti Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašai, kuriuose daugiau kaip šimtas sportininkų, atstovaujančių devyniolikai sporto šakų ir dešimčiai miestų bei rajonų. Posėdyje taip pat priimti sprendimai skirti papildomų lėšų Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, masažuotojams, kineziterapeutams, mokslininkams, psichologams ir kitiems rinktinės aptarnaujančio personalo nariams.

SEIMO KOMISIJA NELIKO ABEJINGA MŪSŲ ČIUOŽĖJAMS

SAUSIO 16 DIENA

LTOK KRONIKALTOK KRONIKA

PATVIRTINTAS BIUDŽETO PROJEKTAS

SAUSIO 17 DIENA

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

SAUSIO 17 DIENA

PATVIRTINTI OLIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ SĄRAŠAI

SAUSIO 17 DIENA

VERSLAS SKYRĖ PARAMĄ JAUNIESIEMS SPORTININKAMS

SAUSIO 18 DIENA

LTOK BENDRADARBIAUS SU LVDK

SAUSIO 18 DIENA


R.Panavo rankose – laisvojo ir klasikinio stiliaus slidės

PASIRINKIMĄ LEMIA STILIUSPASIRINKIMĄ LEMIA STILIUS

Viena populiariausių žiemos sporto šakų – slidi-nėjimas. Slidininkai lenktyniauja dviem stiliais – klasikiniu ir laisvuoju. Pirmuoju šliuožiama lygiagrečiomis slidėmis, antruoju – slidininkas atsispiria viena paversta kampu slide, kad vidinė slidės pusė įsirėžtų į sniegą, kaip su pačiūžomis, vadinamuoju čiuožėjo žingsniu.

„Skiriasi slidės, lazdos, tepimo būdai, batai“, – slidi-nėjimo stilių inventoriaus skirtumus vardijo ketve-rių olimpinių žaidynių dalyvis, Lietuvos olimpinio sporto centro treneris Ričardas Panavas.

Klasikiniam stiliui skirtos 10–15 cm ilgesnės sli-dės. „Aš klasikiniu stiliumi šliuoždavau 205 cm ilgio slidėmis, o laisvuoju – 192 cm“, – sakė pa-tyręs slidininkas.

Laisvojo stiliaus slidės trumpesnės todėl, kad jei būtų ilgesnės, būtų sunku judėti, nes jų galai su-sikryžiuotų.

Net ir nežinant slidžių ilgio subtilumų nesunku pasakyti, kuriam stiliui jos skirtos – klasikinio stiliaus slidžių priekis labiau užlenktas ir ilgesnis, antraip atsispiriant palinkusi slidė užsikabintų už sniego. Šliuožiant laisvuoju stiliumi tokio ilgo ir lenkto priekio nereikia.

Itin svarbus skirtumas – tepimo būdas. Suglau-dus klasikinio stiliaus slides apačiomis, per vidurį jos nesiliečia, yra išsilenkusios, nes toje vietoje, virš kurios dedami apkaustai ir tvirtina-ma koja, yra vieta tepalui, pagerinančiam suki-bimą su sniegu. Kai sportininkas šliuoždamas prispaudžia slidės vidurį prie sniego, tepalas su-kimba su trasos danga ir padeda atsispirti – sli-dė neslysta atgal. Kai tik svoris perkeliamas ant kitos kojos, slydimo tepalu išteptas slidės priekis ir galas ima slysti.

„Tikriausiai ne kartą teko skaityti, kad štai lietuviai vėl nesugebėjo pritaikyti tepalo, todėl atsiliko. Išties jei nepavyksta parinkti tepalo pagal sniego tempe-ratūrą ir struktūrą, jis gali per gerai sukibti su danga ir trukdyti šliuožti. Tada ir leisdamasis nuo kalno

Nėra nė vienos sporto šakos, kurios atstovams nereikėtų specialios įrangos, prietaisų ar bent jau aprangos arba apavo. Ir šie dalykai gali nulemti sėkmę tada, kai atletų jėgos, atrodytų, lygios. Be to, net tos pačios sporto šakos inventoriaus įvairovė – didžiulė. Į olimpiečių naudojamų

„ginklų“ arsenalą ir jų subtilybes – „Olimpinės panoramos“ žvilgsnis iš arti.

būni lėtesnis. O jei sukibimas per menkas, praslysta koja – ir pirmyn, ir atgal vienodai. Tada reikia labai stipriai spir-tis rankomis, bet rezultatas jau nebus geras“, – aiškino sli-dinėjimo sporto klubo „Mar-sas“ įkūrėjas R.Panavas.

Laisvojo stiliaus slidė visa turi būti slidi, todėl jai tepti naudojamas tik slydimą geri-nantis tepalas. Dėl to skiriasi ir slidžių lankstumas – skirtos laisvajam stiliui yra stangres-nės, nes jų vidurio nereikia prispausti prie sniego, būtina, kad visa slidė gerai slystų.

Nors laisvojo stiliaus slidės trumpesnės, lazdos – ilgesnės, nes skiriasi atsispyrimo kam-pas. Laisvojo stiliaus batai aukš-tesni nei klasikinio.

„Čiuožėjo stiliaus batų aulas daug aukštesnis ir įtvirtintas patvariai, kad nejudėtų koja. Taip šliuožiant nedirba blauz-dos raumenys. O šliuožiant

klasikiniu stiliumi dirba dau-giau raumenų. Šis stilius arti-mesnis prigimtinei žmogaus judėjimo formai – vaikščioji-mui. Todėl aš patarčiau pradėti mokytis slidinėti nuo klasi-kinio stiliaus. Ypač vaikams, nes pradedantieji ar fi ziškai silpnesni šliuoždami čiuožėjo žingsniu net gali pažeisti sąna-rius“, – perspėjo R.Panavas.

Beje, olimpietis pasakojo, kad klasikiniu stiliumi per treniruo-tes kartais šliuožia ir biatloninin-kai, nors per varžybas jie lenkty-niauja laisvuoju stiliumi.

„ Patarčiau pradėti mokytis slidinėti nuo klasikinio stiliaus. Ypač vaikams, nes pradedantieji ar fi ziškai silpnesni šliuoždami čiuožėjo žingsniu net gali pažeisti sąnarius.

IŠ ARTIIŠ ARTI

Klasikiniam stiliui skirtos slidės yra iki 15 centimetrų ilgesnės už laisvojo stiliaus slides. Bet tai nėra vienintelis klasikinio ir laisvojo slidinėjimo stiliaus inventorių skirtumas. Skiriasi ne tik slidės, bet ir lazdos, tepimo būdai, batai.

15Marius Grinbergas



SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMUIš užsienių į Lietuvą kalėdoti sugrįžę tautiečiai gimi-naičiams pasakojo, esą Norvegijoje, Danijoje visai ki-taip vyksta „Vikingų loto“, ten galima pasirinkti ne še-šis skaičius, kaip Lietuvoje, o septynis, aštuonis ar net dešimt. Todėl ir laimėjimai ten dažnesni bei didesni.

Loterijų fi rmos „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas „Olimpinės pa-noramos“ korespondentui patvirtino, kad žaidimas visose aštuoniose šalyse – Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vyksta vienodai, krinta tie patys laimin-gi skaičiai. D.Kazlauskas greit suprato, kad tautie-čiai, kalbėdami apie didesnes skaičių kombinacijas, šneka apie Lietuvoje šiek tiek vėliau įdiegtus siste-minius „Vikingų loto“ bilietus.

Dabar visuose olimpinės loterijos „Perlas“ stovuo-se galima rasti ir sisteminių žaidimo kortelių. Kaip žaisti su sistemine kortele? Ši žaidimo kortelė skirta tiems, kurie nori iš savo pasirinktų 7–11 skaičių gau-ti visus įmanomus „Vikingų loto“ skaičių derinius.Turite žinoti, kad: iš 7 skaičių išeina 7 deriniai, kai-na 21 Lt (7 šansai laimėti džokerį), iš 8 skaičių išei-na 28 deriniai, kaina 84 Lt (28 šansai laimėti džo-kerį), iš 9 skaičių išeina 84 deriniai, kaina 252 Lt (84 šansai laimėti džokerį), iš 10 skaičių išeina 210 derinių, kaina 630 Lt (210 šansų laimėti džokerį), iš 11 skaičių išeina 462 deriniai, kaina 1386 Lt (462 šansai laimėti džokerį).

Pasirinktus skaičius sužymėkite lentelėje. Klaidų kontrolei dešinėje kortelės pusėje pažymėkite, iš kiek skaičių sudaryti derinius. Netrinkite ir netai-sykite padarytų klaidų. Užbraukite langelį KLAI-DA, ir kompiuteris praleis lentelę. Jei norite, kad skaičius parinktų kompiuteris, lentelėje pažymė-kite BIM-BAM. Tada pažymėkite, iš kiek skaičių

sudaryti visus įmanomus „Vikingų loto“ skaičių derinius. Kiekvienas derinys turi atskirą bilieto numerį, pagal kurį traukiamas džokeris. Sistemi-niame biliete jis užrašomas NUO IKI.

Žinoma, patogiausia sisteminį bilietą pirkti interne-tu www.perlas.lt. Čia bilietus galite įsigyti visą parą, išskyrus dvi valandas po vidurnakčio, kai vyksta jų tikrinimas. Visi bilietai automatiškai patikrinami tą pačią naktį po lošimo, o apie laimėjimus žaidėjai in-formuojami elektroniniu paštu.

Nieko nuostabaus, kad dažniausiai didžiuosius prizus laimi norvegai arba danai: jie ir loterijos bilietų nuperka daugiausiai. „Olifėjos“ komercijos direktorius Mindaugas Marcinkevičius pateikė skaičius, kiek bilietų per vieną mėnesį (2012 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 26 d.) parduota „Vi-kingų loto“ dalyvaujančiose šalyse: Norvegijoje – 43 365 054 (59,8 proc.), Danijoje – 14 071 513 (19,17 proc.), Suomijoje – 9 574 661 (13,04 proc.), Lietuvoje – 1 607 815 (2,19 proc.), Estijo-je – 1 564 047 (2,13 proc.), Švedijoje – 1 287 179 (1,75 proc.), Islandijoje – 1 155 393 (1,57 proc.), Latvijoje – 773 227 (1,05 proc.).

Lietuvos gyventojai „Vikingų loto“ dalyvauja nuo 2011 m. vasario mėn. Kol kas didžiausias laimėji-mas – 5,5 mln. Lt – 2011-ųjų gegužę teko ūkininkų šeimai iš Panevėžio rajono. „OP“ inf.

Atkurtam Lietuvos tautiniam olimpi-niam komitetui šiemet sukanka 25-eri metai. Šiai sukakčiai paminėti „Olimpi-nė panorama“ savo skaitytojams rengia konkursą. Penkiuose žurnalo nume-riuose bus pateikta po penkis klausi-mus iš olimpinių žaidynių ir olimpinio judėjimo istorijos bei dabarties. Iš viso dalyviams teks atsakyti į 25 klausimus. Teisingas atsakymas – vienas taškas. LTOK prizus gaus į vieno numerio penkis klausimus tiksliausiai atsakęs skaitytojas. Konkursui pasibaigus ap-dovanosime tris olimpinius orakulus, o nugalėtoją dar pakviesime į jubilieji-nes iškilmes. Jeigu teisingai atsakys keli skaitytojai, nugalėtojus lems burtai.

Atsakymus siųsti iki kovo 1 d. adresu: Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius, „Olimpinės pano-ramos“ konkursui. Arba elektroniniu paštu: [email protected] su nuoroda „Konkursui“.

Linkime sėkmės!

KONKURSASKONKURSAS

LIETUVOJE IR NORVEGIJOJE – TIE PATYS „VIKINGAI“LIETUVOJE IR NORVEGIJOJE – TIE PATYS „VIKINGAI“PIRMIEJI PENKI KLAUSIMAI

1. Kurių penkių šalių atstovai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse nuo 1896 m.?

2. Koks vienintelis olimpinių žaidynių da-lyvis buvo apdovanotas Nobelio premija?

3. Kuriose olimpinėse žaidynėse įteiktas pirmasis aukso medalis?

4. Kiek dabartinių LTOK vykdomojo komiteto narių yra olimpinių žaidynių čempionai arba prizininkai?

5. Ką reiškia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įkurtos loterijų bendrovės „Oli-fėja“ pavadinimas?

olimpinĖ panorama

Documents