nusikalstamumo prevencijos lietuvoje centras … · 5 `vadas atkßrus nepriklausomà lietuvos...

1

NUSIKALSTAMUMOPREVENCIJOS LIETUVOJE

CENTRAS

NEPILNAMEÈIØJUSTICIJALIETUVOJE

2

Darbà parengë autoriø grupë -Teisës institutoKriminologiniø tyrimø skyriaus darbuotojai:

DARIJUS BEINORAVIÈIUS - ÁVADAS, IMINDAUGAS GREIÈIUS - II - 3 (3.3., 3.3.2., 3.3.3.)ANTANAS JATKEVIÈIUS - II - 2 (2.1., 2.4.), 3 (3.2.), IIITINA MALAÐKEVIÈIENË - II - 2 (2.2.), 3 (3.4.)ILONA MICHAILOVIÈ - I, II - 2 (2.3.)ANDREJUS PILIAVECAS - ÁVADAS, II - 1, 3 (3.1., 3.5.), IIIGINTAUTAS SAKALAUSKAS - 3 (3.3., 3.3.1., 3.5.), III

Darbo mokslinis vadovas -Teisës instituto direktoriusANTANAS DAPÐYS

© Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras© Teisës institutas, 1998

ISBN 9986 - 9250 - 0 - 2

3

TURINYS

ÁVADAS��..5I. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS TEORINËSMETODOLOGINËS PRIELAIDOS��.............. 6II. DABARTINË NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOSSITUACIJA LIETUVOJE��.....131. Pagrindinës valstybës politikos nepilnameèiøjusticijos srityje kryptys��......132. Nepilnameèiø justicija Lietuvojeteisiø apsaugos srityje ��................................................172.1. Teisës aktai, reglamentuojantys nepilnameèiøteisiná statusà ir jø teisiø apsaugà��......172.2. Nepilnameèiø teisiø apsaugos irnusikalstamumo prevencijos institucijos��......................312.3. Nepilnameèiø teisiø apsaugos faktinë situacijair jos problemos��..........................................................................392.4. Iðvados ir pasiûlymai��................413. Nepilnameèiø justicija Lietuvoje teisingumovykdymo srityje ��...................................................................443.1. Nepilnameèiø nusikalstamumo tendencijosLietuvoje��......................................................................................443.2. Teisës aktai, reglamentuojantys teisingumovykdymà nepilnameèiams��........523.3. Baudþiamojo ir administracinio poveikio priemonësbei jø taikymas��...............613.3.1. Kriminalinës bausmës ir jø taikymo praktika��..613.3.2. Alternatyvios bausmei poveikio priemonësir jø taikymo praktika .........................................................................713.3.3. Administracinës nuobaudos ir jø taikymas��...................743.4. Teisingumo vykdymo institucijos��...........................783.5. Iðvados ir pasiûlymai��................91III. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS TOBULINIMOKRYPTYS BEI SISTEMOS KÛRIMOPERSPEKTYVOS LIETUVOJE��...............................94LITERATÛRA��.�....................97

5

ÁVADAS

Atkûrus nepriklausomà Lietuvos valstybæ, iðkilo uþdavinys refor-muoti galiojanèià sovietinæ teisës sistemà, parengti naujus LietuvosRespublikos ástatymus, kurie atitiktø demokratinës teisinës valstybësporeikius. Taip pat svarbu suderinti nacionalinius ástatymus su tarp -tautiniø aktø nuostatomis ir prognozuoti jø vystymo perspektyvas. Tokiubûdu kuriama nacionalinës teisës ir jà atitinkanèios demokratinësvaldþios institucijø sistema turi optimaliai garantuoti asmens pagrindiniølaisviø ir teisiø apsaugà, padëti kurti þmoniø gerovæ. Pradëtas didþiulisorganizacinis, kûrybinis ir techninis-metodinis darbas, kuris lig ðiolneuþbaigtas.

Vykstant reformoms, ypaè aktualu apsaugoti nepilnameèiø inte-resus, nes vaikø asmenybë yra labiau paþeidþiama. Bûtinas nepilna-meèiø justicijos sistemos tobulinimas, kuris uþkirstø kelià negatyviemsasmenybæ formuojantiems veiksniams bei apsaugotø vaikø teises.

Nepilnameèiø justicija Lietuvoje - aktuali teisinës sistemos kûrimosritis, kuri apima ne tik baudþiamosios teisës, bet ir kitø teisës ðakøreglamentuojamus santykius. Svarbu iðanalizuoti nepilnameèiø justi-cijos bûdingesnes sàlygas ir aplinkybes, kurios bûtø reikðmingos ðiosjusticijos prognozei ir perspektyvoms.

Vaikø teisiø apsauga Lietuvoje pagerëjo priëmus su JTO vaiko teisiøkonvencija suderintà Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugospagrindø ástatymà, su juo suderinus kitus ástatymus. Tokiu bûdu bendrojinepilnameèiø justicija, kuri plaèiàja prasme apima vaikø teisiø apsaugàir jø teisës paþeidimø prevencijà, gana pasikeitë, patobulëjo. Taèiaudar liko daug problemø tobulinant specialiàjà nepilnameèiø justicijà(siauràja prasme) - nuo teisinës atsakomybës atsiradimo iki jospasibaigimo. Praktiðkai ðioje srityje beveik niekas nepasikeitë.

Ðios mokslinës praktinës studijos tikslas ne tik konstatuoti tànepilnameèiø justicijos padëtá, kokia ji dabar yra - kompleksiðkai ávertintiteisës aktus, reglamentuojanèius nepilnameèiø justicijà, institucijas,nepilnameèiø teisiø apsaugos ir jø teisiø paþeidimø bûklæ, teisiniopoveikio priemones, bet ir atsiþvelgiant á ðalies nepilnameèiø justicijosistorinës raidos ypatumus bei uþsienio valstybiø patirtá, numatyti irapibûdinti nepilnameèiø justicijos tobulinimo kryptis bei sistemos kû-rimo perspektyvas Lietuvoje.

6

I. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOSTEORINËS - METODOLOGINËS PRIELAIDOS

Nepilnameèiø justicijos samprata

Kalbant apie nepilnameèiø justicijà iðskirtinos dvi sàvokos -nepilnametis ir justicija. Vertëtø jas panagrinëti, nes nuo to priklausoðio darbo turinys. Nepilnameèio sampratà lemia du kriterijai - amþiausir socialinis. Teisiðkai reglamentuojant nepilnameèio teises ir pareigaspaprastai vadovaujamasi formaliu amþiaus kriterijumi. Taèiau amþiusvisada suponuoja ir tam tikrà socialiná þmogaus brandumà, jo socialinástatusà, iðsimokslinimà, darbiná, civiliná, pilietiná veiksnumà. Tai priklausoir nuo ðalies tradicijø, paproèiø. Paprotinës normos gali turëti átakosnustatant privalomo mokslo amþiø, minimalø amþiø santuokai sudaryti,ðaukimo á karinæ tarnybà amþiø ir kt. Taigi sprendþiant nepilnameèiosampratos ir jo teisinio statuso klausimus vadovaujamasi ne vienbiologiniu (amþiumi), bet ir socialiniu kriterijais.

Lietuvos Respublikos1 ástatymuose �nepilnameèio� sampratatraktuojama nevienodai. Vartojamos tokios sàvokos kaip �kûdikis�,�maþametis�, �paauglys�, �nepilnametis�. Ið vartojamo termino galimaspræsti apie vaiko teisiná statusà.

Pagal 1989 m. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos 1 str.2, �vaikulaikomas kiekvienas þmogus, neturintis 18 metø, jei pagal taikomàástatymà jo pilnametystë nepripaþástama anksèiau�. Lietuva prisijungëprie ðios konvencijos bei 1959 m. Vaiko teisiø deklaracijos. 1995 m.Lietuva ratifikavo Vaiko teisiø konvencijà. Konvencijos 1 straipsná atitinkaLR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo 2 str.3 �Vaikas yra þmogus,neturintis 18 metø, iðskyrus atvejus, kai ástatymai numato kitaip�.

Pagal LR civilinio kodekso4 11 str., �pilieèio galëjimas savoveiksmais ágyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas atsirandavisa apimtimi, pasiekus pilnametystæ, tai yra suëjus aðtuoniolikai metøamþiaus�. Civiliniame kodekse iðskiriamos dvi nepilnameèiøkategorijos5:

nepilnameèiai iki penkiolikos metø amþiaus (13 str.);nepilnameèiai nuo penkiolikos iki aðtuoniolikos metø amþiaus

(14 str.).LR baudþiamajame kodekse6, kalbant apie vaikus, vartojamos

tokios sàvokos kaip �kûdikis�, �maþametis�, �nepilnametis�. Baudþia-

7

majame kodekse nëra konkreèiai suformuluotø �vaiko� ir �nepilname-èio� sàvokø. Yra apibrëþtos tik amþiaus, nuo kurio galima baudþiamojiatsakomybë, ribos7. BK vartojama sàvoka �maþametis� (41 str. 1 d.5 p., 118 str. 4 d.) taip pat neturi teisiðkai apibrëþtø ribø, tik ástatymøkomentaruose8 ir teismø praktikoje maþameèiais laikomi vaikai iki 14metø amþiaus.

LR administraciniø teisës paþeidimø kodekse9 vaiko samprataiðreiðkiama tokiomis sàvokomis kaip �nepilnametis�, �vaikas�, �paauglys�.

Terminas �paauglys� daþniausiai vartojamas apibûdinant asmenisnuo 14 iki 16 metø amþiaus (175 str., 178 str. 4 d., 183 str. 3 d.), �vaikas�- asmenis nuo 5(7) iki 16 metø amþiaus (138 str., 140 str., 142 str.),�nepilnametis� - asmenis nuo 16 iki 18 metø amþiaus (13 str., 21 str.)10.

LR pataisos darbø kodekse11 asmenims iki 18 metø amþiausávardinti visais atvejais vartojamas terminas �nepilnametis�12 (12 str.2 d., 18 str. 2 d., 37 str., 77 str. 4 d.). Ðiame kodekse �nepilnametis� -vienareikðmë sàvoka.

LR santuokos ir ðeimos kodekse13 daþniausiai yra vartojama �vaiko�sàvoka, taèiau pagal ðio kodekso nuostatas, vaikø teisinë padëtiskeièiasi jiems sulaukus deðimt metø amþiaus. Ðiame kodekse yraiðskiriama ir penkiolikos metø amþiaus riba, t.y. iki penkiolikos metøamþiaus vaikui gali bûti steigiama globa (137 str.), nuo penkiolikosmetø amþiaus gali bûti steigiama rûpyba (138 str.)14.

Taigi LR ástatymuose nepilnameèiui apibûdinti yra vartojamos ke-lios sàvokos, daþnai skirtingos, apibûdinant tà patá amþiaus tarpsná,taèiau ðis faktas nesukelia dideliø sunkumø teisës praktikoje, nespaèiame ástatyme daþniausiai yra nurodomas konkretus vaiko amþius.Kitais atvejais vaiko amþius nurodomas ástatymo komentaruose15 arbayra remiamasi nusistovëjusiomis teismø praktikos normomis.

Apþvelgus nepilnameèio sampratà, bûtina atkreipti dëmesá ir ájusticijos supratimà. Terminas justicija (lot. justitia) traktuojamas kaipteisingumas bei teisëtumas. Justicija pagal esmæ gali bûti distributyvinëarba komutatyvinë16. Distributyvus teisingumas atstato teises ir pareigaskiekvienam priklausomai nuo jo vaidmens visuomenëje. Tai daugiauindividualus paþeistos teisës harmonijos atkûrimas, kryptingas josrekonstravimas, susijæs su teisiniu poveikiu. Komutatyvus teisingumasartimas teisëtumui ir suprantamas daugiau kaip aritmetinë paþeistø teisiøpokyèio atsvara, paremta lygybës ir vienodumo principais. Justicijayra vieningas ir organiðkas junginys. Jos sampratos skaidymas padeda

8

Plaèiàja prasme justicija apima teisinæ apsaugà - nepilnameèiøteisiø apsaugos ir jø teisës paþeidimø prevencijos bûklës aspektus,teisës aktus, reglamentuojanèius nepilnameèiø justicijà bei vaikø teisesir interesus ginanèias institucijas. Ðia prasme Lietuvoje paþengtatoliausiai, nes vaikø teisiø apsaugà garantuoja tarptautiniø konvencijø,ginanèiø vaikø teises, ratifikavimas, tarptautiniø aktø nuostatos inkor-poruotos á nacionalinæ teisës sistemà, priimtas Lietuvos Respublikosvaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas. Bendroji justicija yra lygprielaida, pagrindas vystyti, kurti ir tobulinti specialiàjà justicijà, t.y.justicijà siauràja prasme.

Siauràja prasme justicija suvokiama kaip teisingumo vykdymas nuoteisinës atsakomybës atsiradimo iki jos pasibaigimo. Ðia prasme teisin-gumo vykdymas beveik nepasikeitë - liko ið esmës nepakitusi nepilna-meèiø pataisos kolonijø sistema, Baudþiamajame kodekse beveikneatsirado naujø nuostatø, reglamentuojanèiø nepilnameèiø atsakomybæ,nebuvo skiriamas dëmesys specialiø darbuotojø rengimui, tobulinimui.

Justicija siauràja prasme analizuojama apþvelgiant nepilname-èiø nusikalstamumo tendencijas, teisës aktus, reglamentuojanèiusteisingumo vykdymà nepilnameèiams (ypatingà dëmesá skiriantbaudþiamojo ir administracinio poveikio priemonëms bei jø taikymui),taip pat teisingumo vykdymo institucijas. Ðiame darbe ávertinus justicijàplaèiàja ir siauràja prasme, tikslinga ir perspektyvu paþvelgti á ateitá,aptarti justicijos sistemos tobulinimo bûdus ir galimybes.

Tobulinant nepilnameèiø justicijos sistemà, svarbi kitø Europosðaliø patirtis, jos bûdingiausi bruoþai ðioje srityje.

Kai kuriose Vakarø Europos ðalyse veikia radikali teisingumo vyk-dymo nepilnameèiø atþvilgiu sistema, pagal kurià dauguma vaikø,padariusiø teisës paþeidimus, yra nukreipiami á Vaikø bylø svarstymoinstitucijas - neteismines institucijas, kuriose dirba visuomenës atsto-vai, pedagogai, psichologai, sociologai ir kt. Ðios institucijos neturi teisësspræsti kaltumo klausimo bei skirti kriminalines bausmes. Statistiniaiduomenys rodo, kad nepilnameèiø nusikalstamumas tose ðalyse (pvz.,Ðkotijoje) maþëja17 lyginant su tomis ðalimis, kur nepilnameèiø bylasnagrinëja Nepilnameèiø teismai (pvz., Anglijoje, Velse).

analizuoti justicijà, o aptariama ir suprantama ji turi bûti kompleksiðkai.Justicijos sampratà, esmæ bei turiná paprasèiausia aptarti pagal apimtá.Ðiame darbe justicija pagal apimtá nagrinëjama dviem kryptimis: plaèiàja(bendroji justicija) ir siauràja prasme (specialioji justicija).

9

Ið visø ðaliø, kur nepilnameèiø bylas nagrinëja Nepilnameèiøteismai, ypaè diferencijuotai veikia atskira jurisdikcija nepilnameèiamsteismo paþeidëjams Prancûzijoje. Pagal teisës saugomø vertybiøpaþeidimo svarbà bei dydá nepilnameèiø paþeidimus nagrinëja vaikøteisëjas, vaikø tribunolas arba nepilnameèiø prisiekusiøjø teismas.

Vaikø teisëjas vienaðaliðkai nagrinëja nedidelius teisës paþeidimus.Vaikø tribunolas yra kiekviename departamente ir já sudaro vaikø teisëjo,tribunolo prezidento ir dviejø prisiekusiøjø kolegija, kuri nagrinëjavidutinio sunkumo teisës paþeidimus. Ir prisiekusiøjø teismas, kurisnagrinëja nepilnameèiø padarytus nusikaltimus, yra sudarytas ið 3teisëjø ir 9 þiuri nariø. Taip pat yra specializuota prokuratûra nepil-nameèiø byloms. Bene svarbiausia vaikø teisëjo kompetencijos funkcijayra edukatyvinë: jis gali taikyti ávairias auklëjamojo pobûdþio priemonesnepilnameèiams.

Kai kuriose ðalyse (pvz., Vokietijoje, Prancûzijoje) papildomainustatomas nuo 18 iki 21 metø amþiaus asmenø teisinis statusas.Vokietijoje vyresniu jaunuoliu ástatymas vadina asmená, kuris veikospadarymo metu buvo vyresnis nei 18 m., taèiau dar nebuvo sukakæs21 m. Ðiems asmenims Jaunimo teismo ástatymo normos yra taikomostik tuomet, jei teismas pagal jo iðsivystymà pripaþásta já jaunuoliu.

Prancûzijoje pilnametystës amþius apibrëþtas taip pat nuo 18 metø.Kaip ir Vokietijoje, teismo sprendimu nuo 18 iki 21 m. amþiaus jaunuo-liui gali bûti taikomos ðvelnesnës poveikio priemonës. Baudþiamojiatsakomybë atsiranda nuo 13 metø. Atitinkamai jos reglamentavimaskeièiasi nuo 16 iki 18 m. amþiaus. Visiems 13-18 m. amþiaus nepil-nameèiams laisvës atëmimo terminai maþinami pusiau.

Jaunimui gali bûti numatyta ir speciali bausmiø sistema. Vokieti-joje jaunimà teisia jaunimo teisëjai, turintys pedagoginiø þiniø ir patir-ties auklëjant jaunimà. Ástatymas jaunuoliams taikomas bausmes skirstoá tris dalis:

auklëjimo priemones (pvz., dalyvauti eismo taisykliø paskaitoje);pataisos priemones (áspëjimas, areðtas ir pan.);laisvës atëmimà.Kuo didesnë atsakomybës diferenciacija, kuo reèiau ir vëliau

sudaroma galimybë já nuteisti, kuo labiau kvalifikuotas nepilnameèiøinstitucijø ir teismo darbas, tuo yra didesnë tikimybë, kad jis vëliaunebedarys teisës paþeidimø, ir nepilnameèiø nusikalstamumo kontrolëbus efektyvesnë.

10

Kiekvienos ðalies nusikalstamumas yra individualus reiðkinys, jálemia tos ðalies istorinio vystymosi, socialinës ekonominës sistemos,nacionaliniai ir etniniai ypatumai, todël mechaniðkai perkelti vienosðalies nusikalstamumo kontrolës praktikà bei patyrimà kitai ðaliai yraneperspektyvu.

Istorinës nepilnameèiø justicijos raidos bruoþai Lietuvoje

Nagrinëjant nepilnameèiø justicijos klausimus, bûtina þinoti, kaipðios problemos mûsø ðalyje spræstos anksèiau.

Èia, remdamiesi feodalinës Lietuvos teisës ðaltiniais, 1918-1940metø ir sovietø okupacijos periodo Lietuvos baudþiamàja teise,aptarsime kai kuriuos nepilnameèiø justicijos ypatumus. Kadangi pla-tus istorinis tyrimas nëra ðio darbo tikslas, èia akcentuosime tik kaikuriuos reikðmingus nepilnameèiø justicijos aspektus.

Lietuvos feodalinës teisës ðaltiniai (Pamedës teisynas (1340 m.);Kazimiero teisynas (1468 m.) plaèiai nenagrinëja nepilnameèiø bau-dþiamosios justicijos klausimø. Tik kai kuriuose Pamedës teisynostraipsniuose kalbama apie amþiø, kurio nesulaukæ vaikai neprivaloatsakyti pagal ástatymà. Pavyzdþiui, 114 straipsnyje nurodyta, kaddevyneri metai yra laikomi maþameèio amþiumi. Uþ tokio vaikoveiksmus, uþmokëdami iðpirkà, atsako jo tëvai. Tad lieka neaiðku, ardeðimt metø buvo laikoma amþiumi, nuo kurio, pagal Pamedës teisynà,galëjo bûti taikoma baudþiamoji atsakomybë.18

Kazimiero teisyne (kaip ir Pamedës teisyne) amþiaus riba, nuokurios buvo taikoma baudþiamoji atsakomybë, nëra visai aiðki. Teisy-no 1 straipsnyje kalbama tik apie vaikø nuo 7 metø atsakomybæ uþðeimos nario nusikaltimà (vagystæ). Ar ði amþiaus riba laikytina irbaudþiamosios atsakomybës pradþia, ið ðio ðaltinio spræsti negalima.19

Viena svarbiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës funkcijø buvoteisingumo laidavimas. XVI ðimtmetyje iðkilo reikalavimai geriau ap-saugoti teisëtumà ir teisingumà, ir keletà deðimtmeèiø Lietuvos teisëbuvo kuriama ir tobulinama. Ji buvo suraðyta 1529, 1566 ir 1588 metøLietuvos Statutuose.

Lietuvos Statutuose vyravo bendras atsakomybës principas:�Niekas neturi kentëti uþ kità, bet kiekvienas pats uþ save�. Tëvai nepri-valëjo atsakyti uþ vaikus, o vaikai uþ tëvus (1529 m. Lietuvos StatutoI sk. 7 str.; 1566 m. Lietuvos Statuto I sk. 14 str.; 1588 m. Lietuvos Sta-tuto I sk. 18 str.).

11

Antrajame, treèiajame Lietuvos Statutuose apibrëþiamas nepilna-metystës amþius. Po tëvø mirties nepilnameèiai vaikai turëjo bûti kitøasmenø globojami iki pilnametystës. Pagal antràjá Lietuvos Statutà,nepilnameèiais buvo laikomi berniukai iki 18 metø ir mergaitës iki 15metø, pagal treèiàjá Lietuvos Statutà, - berniukai iki 18 metø, o mergai-tës iki 13 metø amþiaus (II Lietuvos Statuto VI sk. 1 str.; III LietuvosStatuto VI sk. 1 str.). Lietuvos Statutai reglamentuoja vaikø ir tëvøsantykius sprendþiant jø atsakomybës problemas. Pavyzdþiui, yra nu-matyta tëvø atsakomybë uþ vaikø padarytas veikas, vaikø atsakomybëtëvams padarius nusikaltimà, taip pat tëvø nuþudymo atveju.

Nepilnameèiams, padariusiems nusikaltimà, uþ kurá suaugusiejibuvo baudþiami mirties bausme arba kankinami, bausmës buvo kei-èiamos pinigine bauda. Jeigu vaiko turto nepakakdavo þalai atlyginti,vaikas turëdavo atidirbti uþ ðià þalos dalá.

Be to, Lietuvos Statutuose dël vaikø atsakomybës sakoma, kad�jeigu sûnus ar duktë tyèia ið kietaðirdiðkumo uþmuðë tëvà arba moti-nà arba kitokiu bûdu atëmë kuriam ið tëvø gyvybæ, tai jie, sûnus arduktë, drásæ ávykdyti toká nusikaltimà, ne tik mirtinai baudþiami, bet irnetenka garbës, dvaro ir kito turto, kurie atitenka kitiems broliams irseserims arba giminëms, nebuvusiems ðio nusikaltimo bendrininkais�(1566 m. Lietuvos Statuto XI sk. 16 str.; 1588 m. Lietuvos Statuto XI sk.7 str.).

Lietuvos Statutai galiojo iki 1840 metø, kai okupacinë valdþiapanaikino 1588 m. Lietuvos Statuto galiojimà. Atkûrus Lietuvos valsty-bingumà, nutarta palikti galioti Lietuvoje vokieèiø okupacinës valdþios1915 m. ávestà 1903 metø Rusijos imperijos Baudþiamàjá statutà, kiekjis neprieðtaravo Lietuvos Konstitucijai bei visuomenës interesams.

1918-1940 metais teisinæ nusikaltusiø nepilnameèiø padëtáLietuvoje reglamentavo keli 1903 m. Baudþiamojo statuto (toliau - BS)straipsniai. Pagal 40 straipsná, baudþiamoji atsakomybë buvo taikomanuo 10 metø. Asmenys nuo 10 iki 21 metø buvo vadinami nepil-nameèiais ir skirstomi á kelis amþiaus tarpsnius. Amþius nuo 10 iki 17metø buvo santykinio pakaltinamumo amþius. Teismas, prieð spræs-damas bylà ið esmës dël kiekvieno nuo 10 iki 17 metø nepilnameèio,padariusio nusikaltimà, turëjo iðspræsti jo pakaltinamumo klausimà.Nepakaltinamieji negalëjo bûti kaltinami padaræ nusikaltimà (BS 41 str.).Taèiau ástatymas numatë taikyti tokiems vaikams tam tikras poveikiopriemones: 1) atsakingà prieþiûrà; 2) atidavimà á auklëjamàsias draus-

12

mës ástaigas; 3) atidavimà á vienuolynà; 4) atidavimà á atskirus bûstusprie kalëjimø arba areðtiniø.

Baudþiamasis ástatymas numatë ðvelninti bausmes nepilnameèiams.Pavyzdþiui, pagal BS 55 straipsná, nepilnameèiai nuo 14 iki 17 metø, kal-tinami padaræ nusikaltimà, vietoj mirties bausmës arba sunkiøjø darbøkalëjimo iki gyvos galvos buvo baudþiami paprastuoju kalëjimu nuo 8 iki12 metø, o vietoj sunkiøjø darbø kalëjimo - paprastuoju kalëjimu nuo 3 iki8 metø; nepilnameèiai nuo 10 iki 14 metø vietoj mirties bausmës, sunkiøjødarbø kalëjimo - paprastojo kalëjimo bausme; nepilnameèiai nuo 10 iki17 metø vietoj areðto arba baudos buvo baudþiami teismo pabarimu;pagal BS 57 straipsná, nepilnameèiams nuo 17 iki 21 metø mirties bausmëturëjo bûti pakeièiama sunkiøjø darbø kalëjimu iki gyvos galvos; sunkiøjødarbø kalëjimas iki gyvos galvos - 15 metø sunkiøjø darbø kalëjimo; taippat ákalinimo laikas turëjo bûti trumpinamas vienu treèdaliu.

Teismai, gerai suprasdami neigiamà kalëjimø átakà nepilname-èiams, skyrë laisvës atëmimà tik iðimtiniais atvejais. Mokslininkødarbuose buvo pripaþástama, kad kovoti su nepilnameèiø nusikaltimaisvien bausmëmis ir represijomis nëra racionalu, nes bausmë retai pataisonusikaltëlá ir ið esmës yra þalinga. Èia kyla auklëjimo ir globos problema,todël bûtina taikyti ne bausmæ, bet auklëjimà, globà ir pagalbà.Specializuotos auklëjamosios drausmës ástaigos, turinèios patyrusiøðios srities mokytojø, psichologø ir gydytojø, laikytos gera priemonenusikaltusiems vaikams pataisyti.20 Lietuvoje buvo trys tokios ástaigos:Kalnaberþëje, Jurdaièiuose ir Krakëse. Pirmoji, Kalnaberþës auklëja-moji drausmës ástaiga, buvo ákurta Lietuvoje 1926 m. vasario 6 d.

Buvo kalbama apie kitø ðaliø patirtá, kur nepilnameèiai nepatenka ákalëjimus, policijos nuovadas ir paprastus teismus, - jie siunèiami áspecialias prieglaudas, ið kuriø paskirstomi á nepilnameèiø teismà.21

Keltas klausimas ir dël nepilnameèiø teismø steigimo Lietuvoje.Paþymëtina Kauno taikos teisëjo IV nuovada (ásteigta 1925 m. spaliomën.), kuri, be suaugusiøjø, specialiai teisë Kauno miesto ir apskritiesnepilnameèius uþ nusikaltimus, kurie buvo taikos teisëjo kompeten-cija. �Tai nebuvo atskiras nepilnameèiø teismas tikràja to þodþio prasme,teismo darbas buvo atliekamas pagal bendràsias proceso taisykles.Bet ði miðri teismo nuovada labai svarbi - ji buvo atskiro nepilnameèiøteismo uþuomazga Lietuvoje�.22

Sovietø okupacijos metais nepilnameèiø justicijos sistema Lietuvojebuvo suvienodinta su visø TSRS respublikø sistema. Nuo 1962 m. vasario

13

7 d. Lietuvoje nepilnameèiø teisiø apsauga ir nepilnameèiø teisës paþei-dëjø prieþiûra rûpinosi nepilnameèiø reikalø komisijos. Svarbiausi ðiøkomisijø uþdaviniai buvo: 1) nustatyti nepalankias vaikø auklëjimo sàlygasir imtis priemoniø joms paðalinti; 2) rûpintis vaikø uþimtumu, juos ádarbinti;3) kontroliuoti nepilnameèiø auklëjimà; 4) organizuoti aiðkinamàjá darbàsiekiant gerinti vaikø auklëjimà; 5) nagrinëti konkreèiø teisës paþeidimøbylas ir taikyti jiems auklëjamojo poveikio priemones ir kt. Komisijos taippat nagrinëjo vaikø iki 14 metø, padariusiø pavojingø veikø, bylas.

Nepilnameèiø reikalø komisijos, atlikdamos prevenciná darbà, taikëir priverstines poveikio priemones, susijusias netgi su laisvës ribojimu(pvz., siuntimà á specialiàjà ástaigà). Ðios komisijos nustojo veiktiásigaliojus 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos ástatymui �DëlLietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksopakeitimo ir papildymo�, nes jos tapo represinëmis institucijomis.

Todël nëra abejoniø buvus tikslinga panaikinti administracinius tokiøkomisijø ágaliojimus.

Nepilnameèiø justicijos sistema atkûrus Lietuvos Respublikos nepri-klausomybæ ðiame darbe nagrinëjama toliau.

Lietuvos teisinëje sistemoje nepilnameèiø teisinei padëèiai regla-mentuoti visais laikais skirta nemaþai dëmesio. Todël bûtina tinkamaiávertinti mûsø ðalies teisës paveldà ir panaudoti já ðiandienos teisei kurti.

II. DABARTINË NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOSSITUACIJA LIETUVOJE

1. Pagrindinës valstybës politikos nepilnameèiø justicijossrityje kryptys

Pradedant nagrinëti nepilnameèiø justicijos sistemà Lietuvoje,trumpai apþvelgtina valstybës politika ðioje srityje.

1992 m. spalio 25 d. referendume priëmus LR Konstitucijà, prasi-dëjo naujas nacionalinës teisës sistemos kûrimo laikotarpis. Konsti-tucijoje yra átvirtinti pagrindiniai demokratinës valstybës principai irvertybës. Evoliucinio principo laikymasis bei noras paruoðti kokybið-kai naujus teisës aktus ir sukurti naujà þmogaus teisiø apsaugos sis-temà, kuri nebûtø kliûtis integruojantis á demokratiniø valstybiø bend-radarbiavimo procesà, lëmë laipsniðkà pagrindiniø teisësaugos procesà

14

reglamentuojanèiø teisës aktø bei ðiame procese dalyvaujanèiø insti-tucijø sistemos tobulinimà.

Nepilnameèiø justicijai turëjo átakos valstybëje vykstanèiø reformøvisuma. Dabartiniu metu Lietuvoje nëra specialios (tikslinës) nepil-nameèiø justicijos reformos valstybinës programos, taèiau valstybëspolitika ðioje srityje atsispindi Vyriausybës programose.23

Ðiose programose numatyti vykdomosios valdþios politiniai siekiai,kuriø realizavimas priklauso nuo to, kiek Vyriausybë yra pajëgi realiaiávykdyti sau keliamus tikslus, bei nuo santykiø su ástatymø leidþiamàjavaldþia, politiniø jëgø santykio Parlamente, taip pat nuo ûkio padëties,visuomenës nuomonës. Reforma vaikø teisiø apsaugos bei nepilna-meèiø justicijos institucijø sistemoje prasidëjo 1993 m. Ðiame skirsnyjeneaprëpsime visko, kas buvo numatyta Vyriausybës politikoje nepil-nameèiø justicijos srityje. Norime tik akcentuoti, kas ið numatyto ðiojepolitikoje buvo realiai ágyvendinta:

ásigaliojus 1994 07 18 ástatymui Nr. I-545 �Dël Lietuvos Respublikosadministraciniø teisës paþeidimø kodekso pakeitimo ir papildymo�,panaikintos sovietmeèiu ákurtos Nepilnameèiø reikalø komisijos -turëjusios nepagrástai plaèius ágaliojimus nepilnameèiø nusikalstamumoprevencijos srityje;

ásteigta Vaikø teisiø apsaugos tarnyba prie Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos bei rajonø (miestø) vaikø teisiø apsaugos tarnybos(Vyriausybës 1993 10 19 nutarimu �Dël priemoniø vaikø teisiø apsaugaigerinti� Nr. 782; Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugosministerijos nuostatai ir rajonø, miestø vaikø teisiø apsaugos tarnybøbendrieji nuostatai patvirtinti Vyriausybës 1994 05 13 nutarimu Nr. 370);

ásteigtas Vidaus reikalø ministerijos nepilnameèiø socialinës pagal-bos ir skirstymo centras (Vidaus reikalø ministerijos nepilnameèiø socia-linës pagalbos ir skirstymo centro instrukcija patvirtinta Vidaus reikaløministerijos 1993 10 07 ásakymu Nr. 769). Dabar tai Vidaus reikalø minis-terijos nepilnameèiø socialinës pagalbos ir prevencijos centras (ðio Centroinstrukcija patvirtinta 1998 02 09 Policijos departamento ásakymu Nr. 19);

tobulinant nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos sistemàsavivaldybiø policijos nepilnameèiø reikalø inspektoriams suteikti ága-liojimai tiesiogiai rûpintis vaikø - teisës paþeidëjø teisiø apsauga (Policijosdepartamento Savivaldybiø policijos nepilnameèiø reikalø inspektoriødarbo laikinoji instrukcija, patvirtinta Vidaus reikalø ministerijos 199408 25 ásakymu Nr. 619);

15

Respublikos Prezidento 1996 05 30 dekretu ásteigta Konsultacinëvaikø reikalø taryba prie Respublikos Prezidento;

1996 10 07 Vyriausybës nutarimu Nr. 1167 patvirtinti Valstybinësjaunimo reikalø tarybos nuostatai;

ir pagaliau 1997 02 25 Seimo nutarimu Nr. VIII-131 buvo ásteigtaSeimo ðeimos ir vaiko reikalø komisija.24

Nepilnameèiø justicijos, ypaè nepilnameèiø teisiø apsaugos tei-sës aktø, sistemos reforma prasidëjo 1992 m., kai LR Ministro Pirmininkosausio 5 d. potvarkiu Nr. 8 p. Lietuva prisijungë prie Jungtiniø TautøOrganizacijos 1989 m. Vaiko teisiø konvencijos bei 1959 m. Vaiko teisiødeklaracijos. Taèiau vykdomosios valdþios kompetencija neleidþiareformuoti teisës sistemos, tai - ástatymø leidþiamosios valdþios kom-petencija. Todël oficialià valstybës politikà nepilnameèiø justicijossrityje atspindëjo minëtos konvencijos ratifikavimas. Tai ávyko 1995m. liepos 3 d. LR Seimui priëmus ástatymà Nr. I-983 �Dël JTO vaikoteisiø konvencijos ratifikavimo�. Su ratifikuota konvencija reikëjosuderinti Lietuvos ástatymus bei kitus vaikø teisiø apsaugos teisësaktus.25

Ðis procesas prasidëjo 1996 m. kovo 14 d. Seimui priëmus LRvaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymà Nr. I-1234 ir tæsiasi iki ðiol.Daugybë ástatymø, susijusiø su vaikø teisiø apsauga, derinami sukonvencijos ir minëto ástatymo nuostatomis. Seimui svarstyti yrapateikti Administraciniø teisës paþeidimø kodekso, Civilinio kodekso,Santuokos ir ðeimos kodekso, Notariato ástatymo ir kitø ástatymøatitinkamø pakeitimø projektai. Rengiant naujus kodeksus bei visusástatymus taip pat atsiþvelgiama á minëtø aktø (konvencijos ir ástatymo)nuostatas.

Taigi dabartiniu metu vaikø teisiø apsaugà Lietuvoje reglamentuo-janèiø normø sistema ið esmës atitinka tarptautinius standartus ir reikala-vimus. Taèiau ðiø normø realizavimo ir ágyvendinimo mechanizmas ikigalo nëra sukurtas, trûksta priemoniø, uþtikrinanèiø jo veikimà. Vyriau-sybë tæsdama savo politikà nepilnameèiø teisiø apsaugos srityje 1997-2000 metø veiklos programoje26 numato priemones ðiam trûkumui ðalinti.

Programos 9 skyriuje �Socialinë apsauga ir darbas� yra tokiosnuostatos:

Parama ðeimai. Sudarydama sàlygas ðeimai paèiai kuo geriauatlikti savo funkcijas, valstybë ásipareigoja remti ir globoti tas ðeimas,kurios ðiø funkcijø tinkamai atlikti negali. Vyriausybë numato:

16

didinti paramà ðeimoms, auginanèioms vaikus, visø pirma - turin-èioms maþas pajamas (áskaitant nemokamà skurstanèiø ðeimø vaikømaitinimà ikimokyklinëse ir mokymo ástaigose);

efektyviai ir tikslingai naudoti ðeimoms remti skirtas lëðas tobulinantsocialinës apsaugos tinklà.

Jaunimo problemø sprendimo kryptys. Numatoma parengtivalstybinæ jaunimo problemø sprendimo koncepcijà, aprëpianèià aktua-liausius jaunimo gyvenimo klausimus ir jø sprendimo gaires:

sukurti ilgalaikio lengvatinio kreditavimo fondus jaunuoliø studijomsir jaunø ðeimø bûstui, iðpleèiant bendrà ðalies �Bûsto� programà;

plëtoti darbo rinkos poreikiø tyrimais pagrástà jaunimo profesináorientavimà, sudaryti palankias sàlygas ásigyti profesijà ir persikva-lifikuoti, rengti jaunimà savarankiðkam sàþiningam verslui ir profesineiveiklai;

finansuoti þemës ûkio pagrindø ir profesinio mokymo programàkaimo bendrojo lavinimo mokyklose, remti jaunøjø ûkininkø veiklà.

Vaikø teisiø apsauga. Siekdama apsaugoti vaikø teises, Vyriau-sybë numato:

sudaryti realias sàlygas ágyvendinti JTO vaiko teisiø konvencijosnuostatas;

skatinti ðeimas, globojanèias naðlaièius, steigti daugiau ðeimyniniøvaikø globos namø;

ágyvendinti Nepilnameèiø nusikalstamumo ir jø teisës paþeidimøprevencijos programà;

bendradarbiauti su vaikø teises ginanèiomis visuomeninëmis orga-nizacijomis.

Blogesnë padëtis yra nepilnameèiø baudþiamosios justicijossrityje: ji taip ir nebuvo reformuota. Iki ðiol egzistuoja ið esmës senasistema, kuri neduoda teigiamø rezultatø: nepilnameèiø nusikalsta-mumas sparèiai auga.27 Todël bûtina kuo didesná dëmesá skirti bûtentðiai nepilnameèiø justicijos srièiai ir teisingos baudþiamosios politikosnepilnameèio atþvilgiu formavimui.

Pirmas rimtas þingsnis formuojant ir vykdant valstybës politikà ðiakryptimi buvo padarytas 1995 m. vasario 20 d. LR Vyriausybei priëmusnutarimà Nr. 264 �Dël nepilnameèiø uþimtumo ir jø nusikalstamumoprevencijos gerinimo programos�, kuriame numatyta nemaþai prie-moniø, jø ávykdymo laikas bei vykdytojai. 1996 m. buvo parengta dardetalesnë ir visa apimanti �Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos

17

nacionalinë programa�, kuriai Vyriausybë pritarë 1997 03 06 nutarimuNr. 197. Ðioje programoje yra numatytos valstybës ir savivaldos insti-tucijos, atsakingos uþ programos ágyvendinimà, bei jø pagrindinësfunkcijos; programoje yra vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumosituacijos ávertinimas, nurodytos strateginiø prevencijos priemoniøkryptys, iðvardinti pagrindiniai programos tikslai, numatytos programoságyvendinimo bendros prielaidos bei jos ágyvendinimo etapai. Yrapateiktas ir vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinësprogramos priemoniø planas: priemonës skirstomos á valstybëslygmens, administracinio - regioninio lygmens ir lokalinio - organizacijø,ástaigø lygmens priemones. Numatyti programos uþdaviniai, konkreèiøpriemoniø turinys, ávykdymo laikas bei vykdytojai, taip pat ir programosprojekto orientacinës sànaudos. Ðios programos ágyvendinimas tikprasidëjo, dar nesukurtas pakankamai veiksmingas jos ágyvendinimokontrolës mechanizmas, taèiau atsakingos uþ tai institucijos jau pradëjodarbà ðio trûkumo ðalinimui.

Be to, tobulinant parengtà naujo Baudþiamojo kodekso projektàplaèiai svarstomi klausimai, susijæ su nepilnameèiø baudþiamàja justi-cija. Ðiame procese dalyvauja ne tik valstybinës, bet ir visuomeninësinstitucijos ir organizacijos. Galutinai suformuotø nuostatø ðiuo metudar nëra, darbo grupë renka, analizuoja ir svarsto ávairius siûlymus.Taèiau teigiama yra tai, kad valstybës oficialiame lygmenyje ðis proce-sas jau prasidëjo.28

2. Nepilnameèiø justicija Lietuvoje teisiø apsaugossrityje

2.1. Teisës aktai, reglamentuojantys nepilnameèiø teisinástatusà ir jø teisiø apsaugà

Nepilnameèiø justicijà reglamentuoja daugelis Lietuvos Respub-likos ástatymø, Vyriausybës nutarimø, ministerijø, þinybø bei vietossavivaldos aktø. Ðiame skirsnyje bus paminëti ir keli Lietuvos Res-publikoje turintys ástatymø galià tarptautiniai teisës aktai, taèiau jønuostatos nebus smulkiai nagrinëjamos, nes ðio darbo tikslas yraatskleisti L i e t u v o s teisinës bazës ypatybes. Bus stengiamasiapþvelgti teisës aktus, reglamentuojanèius vaikø ir jaunimo teisinæ padëtáLietuvoje apskritai: jø teises, teisiø apsaugà ir pan. Þinoma, tiesiog

18

fiziðkai neámanoma aprëpti v i s ø kalbanèiø apie nepilnameèius teisësaktø, kuriø yra keli ðimtai. Bus mëginama apsiriboti tik svarbiausiaisið jø.

Pirmoje schemoje yra pavaizduotos LR teisës aktø, reglamen-tuojanèiø nepilnameèiø justicijà, rûðys ir jø hierarchija, pradedant LRKonstitucija ir baigiant LR ministerijø, kitø Vyriausybës ástaigø beivalstybës valdymo institucijø iðleistais teisës aktais. Vienkartiniai,individualûs arba siauro profilio ar taikymo sferos aktai ðiame darbenëra analizuojami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos LR pilieèiø1992 m. spalio 25 d. referendume29, 39 str. 3 d. skelbia, kad �nepilna-meèius vaikus gina ástatymas�. Konkreèiai apie nepilnameèiø ástaty-miná gynimà kalba bûtent ðis Konstitucijos straipsnis. Kiti straipsniainepilnameèiams daþniausiai tinka tiek pat, kiek ir visiems kitiemsLietuvos pilieèiams. II Konstitucijos skirsnis �Þmogus ir valstybë�nustato, kad þmogaus teisës ir laisvës yra prigimtinës (Konstitucijos 18str.). Konstitucija taip pat saugo þmogaus teisæ á gyvybæ (Konstitucijos19 str.), nustato þmogaus laisvës nelieèiamybæ (Konstitucijos 20 str.),þmogaus asmens nelieèiamybæ (Konstitucijos 21 str.), þmogausprivataus gyvenimo nelieèiamybæ (Konstitucijos 22 str.), nuosavybësnelieèiamybæ (Konstitucijos 23 str.), þmogaus bûsto nelieèiamybæ(Konstitucijos 24 str.), þmogaus teisæ turëti savo ásitikinimus ir juos laisvaireikðti (Konstitucijos 25 str.), minties, tikëjimo ir sàþinës laisvës nevar-þomumà (Konstitucijos 26 str.) ir kitas þmogaus teises bei laisves.Konstitucijos III skirsnis �Visuomenë ir valstybë� nustato þmogaus teisesá mokslà, saugo ðeimà, pripaþásta Lietuvos baþnyèias bei religinesorganizacijas ir kt. Konstitucijos IV skirsnis �Tautos ûkis ir darbas� átvirtinaávairias þmogaus socialines garantijas: teisæ á darbà, poilsá, socialináaprûpinimà, sveikatos apsaugà, uþdraudþia priverèiamàjá darbà ir pan.Vëlesni Konstitucijos skirsniai reglamentuoja svarbiausiø valstybësvaldþios ir valdymo institucijø teisinæ padëtá: V skirsnis �Seimas�, VIskirsnis �Respublikos Prezidentas�, VII skirsnis �Lietuvos RespublikosVyriausybë�, VIII skirsnis �Konstitucinis Teismas�, X skirsnis �Vietossavivalda ir valdymas�, XII skirsnis �Valstybës kontrolë�.

Prieð pradedant kalbëti apie Lietuvos pasiraðytas tarptautinessutartis, bûtina paminëti, jog LR teisinë sistema grindþiama tuo, kadKonstitucijai negali prieðtarauti joks ástatymas ar kitas teisës aktas, taippat ir tarptautinës sutartys (Konstitucijos 7 str. 1 d.); prieðingu atveju

19

LR negalës ávykdyti tarptautiniø ásipareigojimø, kylanèiø ið sudarytøtarptautiniø sutarèiø. Tai prieðtarautø 1969 m. Vienos konvencijai dëltarptautiniø sutarèiø teisës, kuri Lietuvoje ásigaliojo 1992 m. vasario14 d., nors jà gerbti ir sàþiningai vykdyti LR ásipareigojo anksèiau, t.y.LR Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 29 d. pareiðkimu �DëlLietuvos Respublikos ásipareigojimø, kylanèiø ið tarptautiniø sutarèiødiplomatiniø ir konsuliniø santykiø srityje�30. Kartu bûtø paþeisti ir svar-biausi minëtos konvencijos principai: pacta sunt servanda - �sutartiesprivaloma laikytis� (Konvencijos 26 str.) ir �sutarties dalyvis negali remtissavo vidaus teisës nuostatomis tam, kad pateisintø sutarties nevyk-dymà� (Konvencijos 27 str.).

Lietuvoje tarptautiniø sutarèiø sudarymo, vykdymo ir nutraukimotvarkà reguliuoja ástatymas �Dël Lietuvos Respublikos tarptautiniøsutarèiø�, kuris buvo priimtas 1991 m. geguþës 21 d.31 Pagal ðá ástatymà,tarptautines sutartis sudaryti galima: (1) patvirtinus jas Vyriausybei arUþsienio reikalø ministerijai Vyriausybës nustatyta tvarka arba (2)prisijungus prie jø ar ratifikavus jas LR Seimui. Taigi nustatyti kelitarptautiniø sutarèiø sudarymo bûdai. Priklausomai nuo jø, skiriasitarptautiniø sutarèiø juridinë galia. Pagal LR Konstitucinio Teismo1995 m. spalio 17 d. nutarimà �Dël Lietuvos Respublikos ástatymo �DëlLietuvos Respublikos tarptautiniø sutarèiø� 7 str. 4 d. ir 12 str. atitikimoLietuvos Respublikos Konstitucijai�32, ástatymo galià ágyja tik LietuvosRespublikos Seimo ratifikuotos tarptautinës sutartys. Ðià iðvadàKonstitucinis Teismas padarë, remdamasis Konstitucijos 138 str. 3dalimi, teigianèia, kad �tarptautinës sutartys, kurias ratifikavo LietuvosRespublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinëssistemos dalis�, taip pat remdamasis ástatymo �Dël Lietuvos Respublikostarptautiniø sutarèiø" 12 str., nustatanèiu, kad �Lietuvos Respublikostarptautinës sutartys turi Lietuvos Respublikos teritorijoje ástatymø galià�.Taigi tik ratifikuotos ir ásigaliojusios tarptautinës sutartys tampa sude-damàja LR teisinës sistemos dalimi ir taikomos kaip ir LR ástatymai.Kitu bûdu sudarytos tarptautinës sutartys, kaip nurodyta minëtameKonstitucinio Teismo nutarime, irgi turi kiekvienam teisës aktui bûdingàprivalomàjà galià, taèiau savo juridine galia nuo ratifikuotø tarptautiniøsutarèiø skiriasi tuo, kad jos neturi prieðtarauti ne tik Konstitucijai, bet irástatymams.

Taigi LR Ministro Pirmininko 1992 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. 8pLietuva prisijungë prie Jungtiniø Tautø Organizacijos 1989 m. Vaiko

20

1 schema

Teisës aktai, reglamentuojantys nepilnameèiø justicijà

LR KONSTITUCIJA

LR SEIMO RATIFIKUOTOS TARPTAUTINËS SUTARTYS

JTO, TDO, EUROPOS KONVENCIJOS IR DEKLARACIJOS TARPVALSTYBINËS SUTARTYS

LR SEIMO PRIIMTI ÁSTATYMAI

KODEKSAI KITI ÁSTATYMAI

LR SEIMO PRIIMTI NUTARIMAI

LR PREZIDENTO DEKRETAI

LR VYRIAUSYBËS NUTARIMAI

LR MINISTERIJØ, KITØ VYRIAUSYBËS ÁSTAIGØ BEI VALSTYBËSVALDYMO INSTITUCIJØ PRIIMTI TEISËS AKTAI

21

teisiø konvencijos bei 1959 m. Vaiko teisiø deklaracijos. RespublikosPrezidentas 1993 m. tai patvirtino savo paraðu. 1995 m. liepos 3 d. LRSeimas priëmë ástatymà Nr. I-983 Dël JTO vaiko teisiø konvencijosratifikavimo33. Su ratifikuota konvencija reikëjo suderinti Lietuvosástatymus bei kitus vaikø teisiø apsaugos teisës aktus, ir vienas pirmøjøþingsniø ta linkme buvo 1996 m. kovo 12 d. Vyriausybës nutarimasNr. 339 Dël ataskaitos JT Organizacijai apie Vaiko teisiø konvenci-jos ágyvendinimà Lietuvoje34 bei netrukus po to sekæs 1996 m. kovo14 d. LR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas Nr. I-123435.

Ástatyme siekiama nustatyti su LR Konstitucija ir JTO vaiko teisiøkonvencija suderintus bendruosius principus ir nuostatas, kuriomisbûtø galima vadovautis, rengiant ir ágyvendinant tam tikrø teisës ðakøástatymus, jø kodeksus, kitus teisës aktus, koordinuoti jø rengimà, kaiyra sprendþiami klausimai, susijæ su specifiniais vaikø interesais, taippat sureguliuoti tuos vaiko teisiø apsaugos klausimus, kuriø nereg-lamentuoja kiti ástatymai. Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymereglamentuoti svarbiausi vaiko santykiai, teisës bei laisvës ir jø apsau-gos garantijos pagrindinëse vaiko gyvenimo, auklëjimo ir veiklossrityse. Bendrosiose nuostatose pateikiama ástatymo paskirtis,bendrosios vaiko teisiø apsaugos nuostatos, vaiko sàvoka ir kita.II skyriuje �Pagrindinës vaiko teisës ir laisvës� reglamentuojamospagrindinës vaiko pilietinës ir socialinës teisës bei laisvës, kuriasgarantuoja valstybë. Skyriuje �Vaikas ir ðeima� nustatomos svarbiau-sios vaiko teisës ir jø apsaugos garantijos ðeimoje. Skyriuje �Negaliosvaikas� reglamentuotos ðios kategorijos vaikø pagrindinës teisës ir jøapsaugos garantijos. Skyriuje �Vaikas ir mokykla� reglamentuotosbesimokanèiø vaikø teisiø svarbiausios garantijos. Skyriuje �Vaikas irdarbas� átvirtintos pagrindinës dirbanèiø vaikø teisiø garantijos. Skyriuje�Vaikas ir socialinë aplinka� nustatytos svarbiausios vaiko teisiøapsaugos nuo neigiamos socialinës aplinkos átakos (girtavimo,narkotikø, seksualinio iðnaudojimo) garantijos. Skyriuje �Pagrindinësvaiko pareigos, jo atsakomybës ir elgesio kontrolës ypatumai�reglamentuotos pagrindinës vaiko pareigos, nustatyti jo elgesiokontrolës ir atsakomybës ypatumai. Skyriuje �Atsakomybë uþ vaikoteisiø paþeidimus� nustatyti pagrindiniai fiziniø ir juridiniø asmenøteisinës atsakomybës uþ vaiko teisiø paþeidimus principai. Skyrius�Vaiko teisiø apsaugos institucijø sistema� skirtas vaiko teisiø apsaugospagrindiniø institucijø sistemai Lietuvoje reglamentuoti. Ir galiausiai

22

�Baigiamosiose nuostatose� yra nustatyta ðio ástatymo ásigaliojimo irágyvendinimo tvarka.

1994 m. birþelio 23 d. ástatymu Nr. I-507 Lietuva prisijungë prieTarptautinës Darbo Organizacijos konvencijos Nr. 79 Dël vaikø irjaunuoliø naktinio darbo apribojimo nepramoniniuose darbuose(1946 m.)36 ir prie konvencijos Nr. 90 Dël jaunuoliø naktinio darbopramonëje (pakeistos 1948 m.)37. 1996 m. rugsëjo 17 d. ástatymuNr. I-1519 LR prisijungë prie 1975 m. Europos konvencijos Dël nesan-tuokiniø vaikø teisinio statuso38, o 1997 m. spalio 16 d. ástatymuNr. VIII-457 - prie konvencijos Dël vaikø apsaugos ir bendra-darbiavimo tarptautinio ávaikinimo srityje39, kuri buvo priimta 1993metais Hagos konferencijos �Dël tarptautinës privatinës teisës� XVIIsesijoje. Taip pat reikia paminëti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybësir Lenkijos Respublikos Vyriausybës sutartá Dël jaunimo bendra-darbiavimo ir mainø, pasiraðytà 1997 m. vasario 14 d. ir ratifikuotà1997 m. lapkrièio 6 d. ástatymu Nr. VIII-49640.

Iki 1998 m. pirmojo ketvirèio pabaigos LR Seimui turi bûti pateik-tos dar kelios ratifikuotinos Hagos konferencijos konvencijos. Tai bûtøÁstatymo, taikomo alimentinëms pareigoms vaikams nustatyti,konvencija, sudaryta 1956 m. spalio 24 d., Sprendimø dël alimentiniøpareigø vaikams pripaþinimo ir vykdymo konvencija, sudaryta 1958m. balandþio 25 d., ir 1961 m. spalio 5 d. Valdþiø kompetencijos irástatymo, taikomo nepilnameèiø apsaugai, konvencija.

Gráþdami prie nacionaliniø teisës aktø, reglamentuojanèiø nepil-nameèiø justicijà, jø teisiná statusà bei teisiø apsaugà, apþvalgos, jàpradësime nagrinëti nuo privatinës teisës ðakø kodeksø.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, priimtas 1964 m. liepos7 d. (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais), teisnumà pilieèiams,t.y. ir nepilnameèiams asmenims, pripaþásta nuo jø gimimo momento(CK 9 str.). O pilieèio veiksnumas, t.y. galëjimas savo veiksmais ágyticivilines teises ir sukurti sau civilines pareigas, atsiranda visa apimtimi,pasiekus pilnametystæ, t.y. suëjus aðtuoniolikai metø amþiaus (CK 11str.). Tais atvejais, kai ástatymai leidþia sudaryti santuokà prieð sueinant18 metø amþiaus, pilietis, kuriam nëra suëjæs ðis amþius, ágyja civilináveiksnumà visa apimtimi nuo santuokos sudarymo laiko. Jeigu pas-kiau santuoka nutraukiama arba pripaþástama negaliojanèia dël prieþa-sèiø, nesusijusiø su santuokiniu amþiumi, nepilnametis ágytojo veiks-numo nenustoja.

23

Nepilnameèiø civilinio veiksnumo apimtis bei turinys priklauso nuoamþiaus. Pagal CK 13 str., uþ nepilnameèius iki 15 m. amþiaus sando-rius jø vardu sudarinëja tëvai, átëviai arba globëjai. Nepilnameèiai iki15 m. amþiaus turi teisæ savarankiðkai sudarinëti smulkius buitiniussandorius, o jø teisæ ádëti á kredito ástaigas indëlius ir disponuoti jaisnustato LR ástatymai. Pagal CK 14 str., nepilnameèiai nuo 15 iki 18 m.amþiaus sandorius sudarinëja, turëdami tëvø, átëviø arba rûpintojøsutikimà. Jie turi teisæ savarankiðkai disponuoti savo uþdarbiu arstipendija, ágyvendinti autoriaus teises á savo kûrinius, atradimus,iðradimus, racionalizacinius pasiûlymus ir pramoninius pavyzdþius(pramoniná dizainà), taip pat sudarinëti smulkius buitinius sandorius.Esant pakankamam pagrindui, globos ir rûpybos organas gali, savoiniciatyva arba visuomeniniø organizacijø ar kitø suinteresuotø asme-nø praðymu, apriboti arba atimti ið nepilnameèio nuo 15 iki 18 m.amþiaus teisæ savarankiðkai disponuoti savo uþdarbiu ar stipendija.Nepilnameèiø nuo 15 iki 18 m. amþiaus teisæ ádëti á kredito ástaigasindëlius ir disponuoti jais nustato LR ástatymai. Nepilnameèiø iki 15 m.amþiaus gyvenamàja vieta laikoma atitinkamai jø tëvø, átëviø arbaglobëjø gyvenamoji vieta (CK 17 str).

Nepilnameèius mini ir CK III skyriaus �Prievolinë teisë� II poskyrio�Atskiros prievoliø rûðys� keli skirsniai. 30 skirsnio �Gyvenamosiospatalpos nuoma� 321 ir 331 str. saugo nepilnameèio teisæ á gyvena-màjá plotà. 42 skirsnio �Prievolës, atsirandanèios dël þalos padarymo�489 str. teigia, kad uþ þalà, padarytà nepilnameèio iki 15 m. amþiaus,atsako jo tëvai, átëviai ar globëjai, jeigu neárodo, kad þala atsirado nedël jø kaltës. Jeigu nepilnametis iki 15 m. amþiaus padaro þalà tuometu, kai jis yra priþiûrimas mokymo, auklëjimo ar gydymo ástaigos, uþtà þalà atsako tos organizacijos, jeigu neárodo, kad þala atsirado ne dëljø kaltës. Pagal CK 490 str., nepilnametis nuo 15 iki 18 m. amþiaus uþsavo padarytà þalà atsako pirmiausia pats, bendrais pagrindais. Taisatvejais, kai nepilnametis nuo 15 iki 18 m. amþiaus neturi turto aruþdarbio, pakankamo atlyginti jo padarytai þalai, atitinkamà þalos daláturi atlyginti jo tëvai, átëviai ar rûpintojai, jeigu jie neárodo, kad þalaatsirado ne dël jø kaltës. Ðita jø pareiga pasibaigia, kai padaræs þalàasmuo pasiekia pilnametystæ, taip pat kai jis, prieð pasiekdamaspilnametystæ, ágyja turtà arba uþdarbá, pakankamà þalai atlyginti.Atsakomybæ uþ nepilnameèio sveikatos suþalojimà ir gyvybës atëmi-mà reglamentuoja CK 499, 500 ir 503 str., taip pat ir CK 504 str. �Þalos

24

atlyginimas, suþalojus sveikatà fiziniam asmeniui, kuriam nëra suëjæ15 m. amþiaus�. CK 7 skyriaus 49 skirsnis �Paveldëjimo teisë� apienepilnameèius kalba CK 571, 572 ir 573 str., o 576 str. numato nepil-nameèiø teisæ á privalomàjà palikimo dalá.

Yra parengtas LR civilinio kodekso projektas41, kuriame panaðiaiarba kiek skirtingai, palyginti su galiojanèiu kodeksu, reglamentuojamanepilnameèiø justicija. LR CK projekte nepilnameèius mini 48, 52, 106,108-110, 113 str., visas 10 projekto skyrius �Globa ir rûpyba�, taip pat359, 360, 365, 690-692, 699, 700, 797, 805, 807 ir 838 projektostraipsniai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, priimtastaip pat 1961 m. liepos 7 d. (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais),teigia, kad á teismo posëdþiø salæ neáleidþiami jaunesni kaip 16 m.asmenys, jeigu jie nëra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai(CPK 10 str.). CPK 33 str. civiliná procesiná veiksnumà, t.y. galëjimàágyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylà, pripaþástaasmenims, pasiekusiems pilnametystës. Nepilnameèiø nuo 15 iki 18m. amþiaus teises ir ástatymo saugomus interesus gina teisme jø tëvai,átëviai ar rûpintojai, taèiau teismas privalo átraukti dalyvauti tokiosebylose paèius nepilnameèius. Ástatymo numatytais atvejais bylose,kylanèiose ið darbo, santuokos bei ðeimos teisiniø santykiø, ið sando-riø, susijusiø su disponavimu gautu uþdarbiu, ir ið kitø sandoriø, kuriuosnepilnameèiai pagal ástatymà turi teisæ sudarinëti savarankiðkai, savoteises ir ástatymo saugomus interesus gali ginti patys nepilnameèiai.Teismas gali savo nuoþiûra átraukti dalyvauti tokiose bylose nepil-nameèiø tëvus, átëvius ar rûpintojus, kad ðie suteiktø nepilnameèiamspagalbà. Nepilnameèiø iki 15 m. amþiaus teises ir ástatymo saugomusinteresus gina teisme ástatyminiai jø atstovai - tëvai, átëviai, globëjai.Kodekso 14 skirsnio �Teisminis nagrinëjimas� 189 str. teigiama, kadliudytojas, jaunesnis kaip 16 m. amþiaus, baigus jo apklausà, paða-linamas ið teismo posëdþiø salës, iðskyrus tuos atvejus, kai teismaspripaþásta esant reikalinga, kad tas liudytojas bûtø posëdþio salëje, oCPK 190 str. átvirtina, kad liudytojui, jaunesniam kaip 16 m. amþiaus,teismo posëdþio pirmininkas iðaiðkina jo pareigà teisingai papasakotivisa, kas jam þinoma byloje, bet jis neáspëjamas dël atsakomybës uþatsisakymà arba vengimà duoti parodymus ir uþ þinomai melagingusparodymus. Ir pagaliau CPK 194 str. nustato nepilnameèio liudytojo

25

apklausos ypatumus: apklausiant nepilnametá liudytojà, jaunesná kaip16 m. amþiaus, o teismo nuoþiûra - ir apklausiant nepilnametá liudytojà,jaunesná kaip 18 m. amþiaus, ðaukiamas pedagogas arba artimiliudytojui asmenys (tëvai, globëjai, rûpintojai), jeigu jie nesuinteresuotibylos baigtimi; posëdþio pirmininkui leidus, ðie asmenys gali duotiliudytojui klausimus. Iðimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesainustatyti, nepilnameèio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi galibûti paðalinamas ið teismo posëdþio salës kuris nors dalyvaujantis bylojeasmuo. Tam asmeniui gráþus á posëdþio salæ, jam turi bûti praneðamasnepilnameèio liudytojo parodymas ir suteikiamas galimumas duoti ðiamliudytojui klausimus.

Lietuvos Respublikos santuokos ir ðeimos kodeksas, priimtas1969 m. liepos 16 d. ástatymu Nr. VII-327 (su vëlesniais pakeitimais irpapildymais), beveik visas skirtas reglamentuoti vaiko santykiamsðeimoje bei santuokos ir ðeimos santykiams, susijusiems su nepil-nameèiais, todël paminësime tik kodekso skirsnius, kuriuose dëmesysnepilnameèiams vaikams yra iðskirtinis. Tai bûtø 3 skyriaus �Ðeima� 8skirsnis �Vaikø kilmës nustatymas�, 9 skirsnis �Tëvø teisës ir pareigosvaikø auklëjimo srityje�, 10 skirsnis �Alimentinës tëvø pareigos�, 12skirsnis �Alimentinës kitø ðeimos nariø pareigos�, 14 skirsnis �Ávai-kinimas�, visas 4 skyrius �Globa ir rûpyba�. Nepilnameèius vaikus miniir kodekso 2 skyrius �Santuoka�, 5 skyrius �Civilinës bûklës aktai� ir 6skyrius, skirtas tarptautinei privatinei teisei.

Ðiuo metu yra baigiamas rengti naujas LR ðeimos kodeksas kaipsudëtinë Civilinio kodekso dalis (knyga). Jame akcentuojamos vaikøasmeninës ir turtinës teisës ðeimoje, numatomos papildomos garan-tijos ðiø teisiø gynimui teisme ir kitose institucijose.

1998 m. kovo mënesá yra priimtas Lietuvos Respublikos vaikoglobos ástatymas, taèiau jo tekstas �Valstybës þiniose� skelbtas darnebuvo, ir ðis ástatymas ðiame darbe nëra analizuojamas.

Vaikø teisiná statusà, jø ugdymo ir socialiniø teisiø apsaugà beikitus nepilnameèiø justicijos santykius reglamentuoja ne tik kodeksai,bet ir kiti pavieniai ástatymai bei LR Seimo nutarimai. Trumpai aptarsimeaktualesnius ið jø.

Lietuvos Respublikos bedarbiø rëmimo (buvusio Gyventojøuþimtumo) ástatymo Nr. I-864, priimto 1990 m. gruodþio 13 d.42, 8 str.tarp pilieèiø, kuriems taikomos papildomos uþimtumo garantijos,

26

numato ir asmenis, jaunesnius kaip 18 m. Lietuvos Respublikosatostogø ástatymo Nr. I-2113, priimto 1991 m. gruodþio 17 d.43, 6 str.nustato kasmetiniø minimaliø atostogø trukmæ darbuotojams iki18 m. - 35 kalendorines dienas (suaugusiems ástatymas numato 28kalendoriniø dienø kasmetines minimalias atostogas). Pagal 9 str.,asmenys iki 18 m. turi teisæ pasirinkti atostogø laikà po 6 mën.nepertrauktojo darbo toje ámonëje. Nepilnameèiai moksleiviai turi teisæá tikslines mokymosi atostogas (23 ir 24 str.).

Lietuvos Respublikos darbo sutarties ástatymo Nr. I-2048, priimto1991 m. lapkrièio 28 d.44, 4 str. teigia, jog darbo sutarties ðalimi -darbuotoju - gali bûti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sulaukæs 16 m.Darbams, kuriø sàraðas tvirtinamas LR þmoniø saugos darbe ástatymonustatyta tvarka, atlikti gali bûti priimami asmenys, sulaukæ 14 m. irpagal sveikatos bûklæ galintys atlikti darbà, numatytà ðiame sàraðe.Priimti á darbà nepilnameèius nuo 14 iki 16 m. galima, jeigu tai netruk-dys jiems lankyti mokyklos ir tik esant mokyklos ir vieno ið tëvø arbakito juos faktiðkai auginanèio asmens raðtiðkam sutikimui. Pagal 12str., iðbandymas, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestamdarbui, nenustatomas, priimant á darbà asmenis, kuriems nesukako18 m. Pagal 15 str., darbdavys, priimdamas á darbà nepilnametá nuo 14iki 16 m., privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktø savo gimimoliudijimà, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno ið tëvø ar kito já faktiðkaiauginanèio asmens raðtiðkà sutikimà. Vienas ið 26 str. numatytø darbosutarties pasibaigimo pagrindø - kai darbuotojo nuo 14 iki 16 m.mokykla, kurioje jis mokosi, vienas ið tëvø arba já faktiðkai auginantisasmuo reikalauja nutraukti darbo sutartá. Pagal 34 str., darbdavys savoiniciatyva gali nutraukti darbo sutartá, kai nëra darbuotojo kaltës, tikprieð 4 mënesius áspëjæs nepilnametá darbuotojà.

Lietuvos Respublikos þmoniø saugos darbe ástatymo Nr. I-226,priimto 1993 spalio 22 d.45, 24 str. ápareigoja asmenis iki 18 m. tikrintissveikatà, stojant á darbà ir kiekvienais metais, iki sukaks 18 m. Kai kuriøprofesijø jauni darbuotojai, jeigu jø darbas susijæs su rizika sveikatai,privalo tikrintis sveikatà prieð stodami á darbà ir periodiðkai, iki sukaks21 m. Profesijø, darbø ir gamybø, kuriø darbuotojai, tarp jø ir asmenysiki 18 m. (kai kuriø profesijø - iki 21 m.), stodami á darbà ir vëliau privaloperiodiðkai tikrintis sveikatà, sàraðà bei pasitikrinimø tvarkà nustatoLR Vyriausybë. 41 str. nustato sutrumpintà darbo trukmæ darbuotojams

27

nuo 16 iki 18 m. - 36 valandas per savaitæ, o asmenims nuo 14 iki 16 m.- 24 valandas per savaitæ; moksleiviams, dirbantiems mokslo metaislaisvu nuo mokymosi metu, darbo laiko trukmë per savaitæ negali vir-ðyti pusës minimalios darbo laiko trukmës, nustatytos asmenims nuo16 iki 18 ir nuo 14 iki 16 m. amþiaus. Atskiras skirsnis yra skirtas jaunimodarbui. Taip, remiantis 58 str., darbo lengvatos taikomos jaunimui -asmenims nuo 14 iki 18 m. Esant vieno ið tëvø arba kito faktiðkai vaikàauginanèio asmens raðtiðkam sutikimui bei gydytojo leidimui, jaunesnikaip 14 m. asmenys gali teikti ryðiø paslaugas, dalyvauti kultûros irmeno renginiuose ir kitoje veikloje, neturinèioje neigiamo poveikiosveikatai, dorovei, mokymuisi. Asmenø iki 14 metø ádarbinimo tvarkà,darbus ir poilsio laikà, iðimtines sàlygas, kurioms esant jie gali dirbtitam tikrà darbà, nustato LR Vyriausybë. Darbdaviai privalo sudarytidirbanèiø jaunesniø kaip 18 m. asmenø vardiná sàraðà, garantuoti jøsaugø darbà. Pagal 59 str., draudþiama skirti jaunesnius kaip 18 m.asmenis dirbti kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo sàlygomis,pavojingus darbus. Asmenims iki 18 m. draudþiamus dirbti darbus,kenksmingus ir pavojingus veiksnius, jaunesniø kaip 18 m. asmenøprofesinio parengimo sàlygas ir tvarkà numatytiems darbams, darbusir sàlygas, kurioms esant gali bûti ádarbinti asmenys nuo 14 iki 16 m.,nustato LR Vyriausybë (Vyriausybës nutarimas Nr. 1055, priimtas 1996m. rugsëjo 11 d., Dël asmenims iki 18 m. draudþiamø dirbti darbø,kenksmingø ir pavojingø veiksniø sàraðo ir asmenø nuo 13 iki 14m., nuo 14 iki 16 m. ir nuo 16 iki 18 m. darbo sàlygø ir ádarbinimotvarkos patvirtinimo46). Pagal 60 str., paros nepertraukiamo poilsiolaikas asmenims iki 16 m. privalo bûti ne trumpesnis kaip 14 valandø, oasmenims nuo 16 iki 18 m. - ne trumpesnis kaip 12 valandø ir apimtilaikà nuo 8 valandos vakaro iki 8 valandos ryto. Asmenims iki 18 m.suteikiamos ne maþiau kaip 2 poilsio dienos per savaitæ. Ir pagal61 str., draudþiama skirti asmenis, jaunesnius kaip 18 m., dirbti naktá,poilsio ir ðvenèiø dienomis, virðvalandinius darbus.

Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas Nr. I-1489, priimtas1991 m. birþelio 25 d.47, yra beveik visas skirtas nepilnameèiø mokslei-viø santykiø reguliavimui. 1992 m. balandþio 7 d. Lietuvos Respublikosgyventojø apsirûpinimo gyvenamosiomis patalpomis ástatymoNr. I-245648 4 priedëlis asmenims, priskirtiems prie socialiai remtinø,kurie gali bûti áraðomi á antrà eilæ valstybës paramai gauti, priskiria

28

naðlaièius ir likusius be tëvø globos vaikus, pasibaigus jø buvimo vaikøástaigoje ar pas globëjà (rûpintojà) laikui, jeigu jie negali apsigyventianksèiau turëtoje gyvenamojoje patalpoje arba tokios patalpos ið visoneturi; ðeimas, auginanèias keturis ir daugiau kartu gyvenanèiø nepil-nameèiø vaikø arba paëmusias auginti ne maþiau kaip du naðlaièius arlikusius be tëvø globos vaikus; motinà arba tëvà (globëjà), kuris vienas(be kito sutuoktinio) augina du ar daugiau nepilnameèiø vaikø. LietuvosRespublikos prokuratûros ástatymo Nr. I-599, priimto 1994 m. spalio13 d.49, 31 str. numato, kad prokuroras, gavæs pareiðkimà ar kitàinformacijà apie nepilnameèiø asmenø teisiø ar interesø paþeidimus,ástatymø nustatyta tvarka rengia medþiagà civilinei bylai teisme iðkelti.Materialià pagalbà ðeimoms su nepilnameèiais vaikais reglamentuojaLietuvos Respublikos valstybiniø paðalpø ðeimoms, auginanèiomsvaikus, ástatymas Nr. I-621, priimtas 1994 m. lapkrièio 3 d.50 Nepilna-meèiø teises ir jø apsaugà reglamentuoja ir kiti LR ástatymai.

Aptinkame ir kelis LR Seimo priimtus nutarimus mums rûpimaisklausimais. 1996 m. birþelio 27 d. LR Seimas nutarimu Nr. I-1413 Dëlvalstybinës jaunimo politikos koncepcijos51 patvirtino ðià koncepcijà,kurioje, be preambulës ir bendrøjø nuostatø, numatë valstybësinstitucijas, ágyvendinanèias valstybinës jaunimo politikos tikslus,valstybës ir savivaldos institucijø paramà jaunimo organizacijoms irtarnyboms, jaunimo lavinimosi ir socialines problemas, valstybinësjaunimo politikos koncepcijos ágyvendinimà. Seimas savo nutarimuNr. VIII-213 1997 m. birþelio 6 d. patvirtino Jaunimo reikalø komisijosnuostatus52, o 1997 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. VIII-357 - Seimo ðeimosir vaiko reikalø komisijos nuostatus53.

LR Prezidentas savo dekretais taip pat prisideda prie nepilnameèiøjusticijos reglamentavimo. 1996 m. geguþës 30 d. RespublikosPrezidento dekretu Nr. 960 buvo ásteigta Konsultacinë vaikø reikaløtaryba prie Respublikos Prezidento54.

Nepilnameèiø santykius reglamentuoja nemaþai LR Vyriausybësnutarimø. 1993 m. spalio 19 d. Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 782Dël priemoniø vaikø teisiø apsaugai gerinti55. 1994 m. geguþës 13d. Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 370 Dël Vaikø teisiø apsaugostarnybos prie Socialinës apsaugos ministerijos ir Rajonø, miestøvaikø teisiø apsaugos tarnybø bendrøjø nuostatø patvirtinimo56,kuriuo patvirtino ðiuos nuostatus ir juose nustatë tarnybø uþdavinius,funkcijas, teises ir jø darbo organizavimà. 1994 m. rugpjûèio 3 d.

29

Vyriausybë nutarimu Nr. 687 patvirtino Neatidëliotinø priemoniø vaikøteisiø apsaugai gerinti programà57, kurioje numatytos organizacinëspriemonës, norminiø dokumentø rengimo tvarka, ðiø priemoniøávykdymo terminai ir atsakingos uþ ávykdymà tarnybos. 1995 m. kovo14 d. Vyriausybë nutarimu Nr. 366 patvirtino Nevalstybiniø vaikøglobos namø bendruosius nuostatus58, kuriuose numatytas globosnamø steigimas, finansavimas, vaikø siuntimas á globos namus,svarbiausieji globos namø uþdaviniai ir jø likvidavimo procedûra. 1995m. geguþës 5 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 643 patvirtinti Specialiøjøvaikø auklëjimo ir globos namø laikinieji nuostatai59, kuriuosenustatyti ðiø namø tikslai ir funkcijos, struktûra, steigimas ir vadovavimasjiems, nepilnameèiø priëmimas á auklëjimo ir globos namus bei iðlei-dimas ið jø, ugdymas ðiuose namuose, ugdytiniø teisës ir pareigos beiauklëjimo ir globos namø ûkinë-finansinë veikla. 1995 m. spalio 16 d.Vyriausybë nutarimu Nr. 1344 patvirtino Ávaikinimo apskaitos LietuvosRespublikoje tvarkà60: reglamentavo pageidaujanèiø ávaikinti LR ðei-mø (pilieèiø) ir uþsienio pilieèiø apskaità, informacijos apie galimàávaikinimà rinkimà ir tvarkymà, praneðimus suinteresuotoms ðeimoms(pilieèiams) apie vaikus, kuriuos galima ávaikinti, iðvadø ir kitø ávai-kinimo dokumentø rengimà bei informacijos apie ávaikintus vaikustvarkymà. Valstybinës jaunimo reikalø tarybos nuostatai buvopatvirtinti Vyriausybës nutarimu Nr. 1167 1996 m. spalio 7 d.61 Numatytitarybos uþdaviniai ir funkcijos, teisës, lëðos, sudëtis ir darboorganizavimas. Tuo paèiu nutarimu patvirtinti ir Valstybinio jaunimofondo ástatai, numatant fondo lëðas ir jø naudojimà, fondo paramosteikimo tvarkà ir jos naudojimà, fondo likvidavimo procedûrà. 1997 m.gruodþio 17 d. Vyriausybë nutarimu Nr. 1378 patvirtino Vaikø laikinoiðvykimo á uþsienio valstybes laikinàjà tvarkà62, kurioje numatë vaikøkelionëms á uþsienio valstybes bûtinus dokumentus bei detalizavo vai-kø, kuriems paskirta valstybës globa, laikino iðvykimo á uþsienio valsty-bes tvarkà.

LR ministerijos ir kitos þinybos savo aktuose irgi reglamentuojasu nepilnameèiais vaikais susijusius teisinius santykius. 1992 m. vasario25 d. LR ðvietimo ir mokslo ministerija nutarimu Nr. 12 patvirtinoValstybinës specialiosios (sutrikusio intelekto vaikams) bendrojolavinimo mokyklos nuostatus (bendruosius principus), kuriaisátvirtino specialiosios bendrojo lavinimo mokyklos struktûrà, mokiniøpriëmimo ir perkëlimo á kità mokyklà tvarkà, ugdymo tvarkà, mokiniø,

30

mokytojø, tëvø (globëjø, rûpintojø) statusà, ðios mokyklos valdymo irsavivaldos bei ûkinës-finansinës veiklos principus ir jos tarptautiniusryðius. Ta pati ministerija 1993 m. rugpjûèio 6 d. ásakymu Nr. 951patvirtino Jaunimo mokyklos bendruosius nuostatus63 ir átvirtinojaunimo mokyklos formas, mokyklø steigimo tvarkà, reglamentavomokiniø priëmimà, ugdymo organizavimà, mokiniø ir pedagogø teises,pareigas ir atsakomybæ, jaunimo mokyklø valdymà, finansinæ veiklà irtarptautinius ryðius. LR vidaus reikalø ministerijos 1993 m. spalio 7 d.ásakymu Nr. 769 patvirtinta Nepilnameèiø socialinës pagalbos irskirstymo centro instrukcija, kurioje paèioje ir jos 16 priedø smulkiaireglamentuoti ðio Centro uþdaviniai ir funkcijos, pristatytø á Centrànepilnameèiø priëmimas ir registracija, nepilnameèiø laikymo vidaustvarka, prevencinis darbas su priimtais á Centrà nepilnameèiais,nepilnameèiø ákurdinimas, Centro veikloje reikalingi dokumentai ir t.t.LR socialinës apsaugos ministerija (ásakymo Nr. 28) ir LR teisingumoministerija (ásakymo Nr. 40) bendru ásakymu 1993 m. balandþio 26 d.patvirtino Laikinosios paðalpos nepilnameèiams vaikams, kuriø tëvainegali mokëti alimentø, ir lëðø papildomoms ðiø vaikø iðlaikymoiðlaidoms padengti skyrimo ir mokëjimo nuostatus, kuriais nustatëpaðalpø ir lëðø skyrimo ir mokëjimo tvarkà, atvejus, kai mokëjimas yranutraukiamas, sumø iðieðkojimo tvarkà, o prieduose numatë reikalin-gø dokumentø formas. LR socialinës apsaugos ir darbo ministerijosásakymu Nr. 2 1995 m. sausio 6 d. patvirtinti Valstybiniø paðalpø ðei-moms, auginanèioms vaikus, skyrimo ir mokëjimo nuostatai64.Juose numatytos kelios paðalpø rûðys (pvz., vaiko globos (rûpybos)paðalpa, paðalpa tikrosios kraðto apsaugos tarnybos kariø (prievo-lininkø) vaikams, naðlaièio stipendija ar paðalpa naðlaièiams ir likusiemsbe tëvø globos vaikams ásikurti), paðalpø skyrimo ir mokëjimo tvarka,lëðos paðalpø mokëjimui ir atsakomybë uþ lëðø paðalpoms mokëtinaudojimà ir þiniø, reikalingø paðalpoms skirti, teisingumà. Ir galiausiaiValstybinë jaunimo reikalø taryba 1997 m. lapkrièio 3 d. sprendimuNr. 2 patvirtino Jaunimo veiklos projektø finansavimo 1998 metaisnuostatus65. Juose iðvardinti valstybinio jaunimo fondo lëðomisfinansuojami jaunimo veiklos projektai, jø pateikimo, svarstymo irvertinimo procedûra, finansavimo tvarka ir atsiskaitymas uþ lëðøpanaudojimà.

31

2.2. Nepilnameèiø teisiø apsaugosir nusikalstamumo prevencijos institucijos

Kaip jau buvo minima aukðèiau, svarbus nepilnameèiø justicijossistemos komponentas yra institucijos.

Institucijos vykdo ir ágyvendina valdþios politikà, Konstitucijos,ástatymø bei kitø teisës aktø nuostatas.

Nepilnameèiø justicijos srityje institucijos pagal savo kompeten-cijà atlieka dvejopas funkcijas: 1) gina vaikø teises ir interesus, rengianepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos priemones (bendrosiosjusticijos funkcija); 2) reaguoja á nepilnameèiø padarytus nusikaltimusir kitus jø teisës paþeidimus ir ágyvendina teisingumà (specialiosiosjusticijos funkcija). Taèiau toks funkcijø skirstymas nereiðkia institucijøsuskirstymo á atliekanèias vien tiktai vaiko teisiø apsaugos ir nusi-kalstamumo prevencijos funkcijas bei likusias - teisingumo vykdymoinstitucijas. Kartais tarp minëtø funkcijø nëra grieþtos ribos, nes tamtikros institucijos gali rûpintis ir vaiko teisiø apsauga, ir dalyvauti vyk-dant teisingumà nepilnameèiams, pvz., teismas, policija, prokuratûra.Pabrëþtina tik, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà teisingumàLietuvoje vykdo tik teismas.

Ðiame skirsnyje pagrindinis dëmesys skiriamas institucijoms, atlie-kanèioms bendràsias nepilnameèiø justicijos funkcijas, susijusias su jøteisiø apsauga ir nusikaltimø prevencija.

Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymenustatyta, kad vaiko teisiø apsaugà Lietuvoje uþtikrina66:

valstybë ir jos institucijos;vietos savivaldos institucijos;visuomeninës organizacijos, kuriø veikla susijusi su vaiko teisiø

apsauga.Valstybës institucijos ágyvendina priemones vaiko teisiø apsaugos

ir gynimo srityje pagal savo kompetencijà, kurià nustato LietuvosRespublikos Konstitucija, ástatymai, kiti teisës aktai.

Respublikos Prezidento 1996 m. geguþës 30 d. dekretu ásteigtaKonsultacinë vaikø reikalø taryba prie Respublikos Prezidento, kuriàsudaro valstybiniø institucijø bei visuomeniniø organizacijø, susijusiøsu vaikø teisiø apsauga bei nusikalstamumo prevencija, atstovai. Tary-bos veiklos tikslas - siekti vaikø problemø ir vaikø teisiø apsaugosprioritetiðkumo, padëti formuoti valstybës politikà ðioje srityje, mak-

32

simaliai pagal realias socialines sàlygas ir galimybes padëti vaikams,panaudojant visus galimus valstybës, visuomenës ir kitus resursus.

Tarybos pagrindiniai uþdaviniai:vaikø teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinimas;vaiko teisinës, socialinës, sveikatos apsaugos, jo ugdymo, preven-

cinio darbo átvirtinimas ástatymuose, ávairiuose valstybës valdymolygiuose bei visuomenëje;

teikti pasiûlymus ir siekti, kad bûtø ágyvendintos priemonës, susi-jusios su vaikø gyvenimo sàlygø gerinimu ðeimose, valstybinëse irnevalstybinëse globos ástaigose;

stiprinti bendradarbiavimà tarp vyriausybiniø ir nevyriausybiniøorganizacijø.

Siekdama ðiø tikslø ir vykdydama numatytus uþdavinius Taryba:padeda formuoti valstybës politikà, strategijà ir taktikà vaikø teisiø

bei interesø apsaugos srityje;rengia ir teikia pasiûlymus Prezidentui dël neatidëliotinai bûtinø

ástatymø ir kitø teisës aktø priëmimo vaiko teisiø apsaugos srityje;teikia pasiûlymus Prezidentui, Vyriausybei dël ástatymø ir jø pataisø;rûpinasi ástatymø ir kitø teisës aktø atitikimu Vaiko teisiø konvencijai

ir Vaiko teisiø apsaugos ástatymui.Seimo (Parlamento) Ðeimos ir vaiko reikalø komisija, kurià

sudaro 10 Seimo nariø, yra ásteigta 1997 m. vasario 25 d. (Seimonutarimu Nr. VIII-131).

Svarbiausieji Komisijos uþdaviniai vaiko teisiø apsaugos srityje yraðie67:

rûpintis, kad bûtø ágyvendinami Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kon-vencijos, Lietuvos Respublikos ástatymø, kitø teisës aktø, reglamen-tuojanèiø vaiko teises, jo interesø apsaugà, reikalavimai;

inicijuoti ir rengti ástatymø, jø papildymø bei pakeitimo projektusvaiko teisiø gynimui.

Vykdydama uþdavinius ðioje srityje, Komisija pagal savo kompe-tencijà atlieka ðias pagrindines funkcijas:

nagrinëja ir teikia pasiûlymus Seimui, Vyriausybei dël vaiko, ðeimosteisiø apsaugos politikos formavimo, smurtiniø nusikaltimø vaikamsprevencijos, tam reikalingø teisës aktø parengimo, priimtø ástatymø,kitø teisës aktø papildymo ir pakeitimo pagal Seimo ratifikuotøkonvencijø reikalavimus;

33

vykdo parlamentinæ kontrolæ, kaip vaikø teisiø apsaugos tarny-bos, ðeimos teises ginanèios institucijos taiko Jungtiniø Tautø vaikoteisiø konvencijos, Lietuvos Respublikos ástatymø, kitø teisës aktøreikalavimus;

koordinuoja valstybës institucijø, kitø ástaigø bei organizacijøveiklà, rengiant ástatymø projektus, ástatymø papildymus, pakeitimus.

Seimo kontrolieriai (ombudsmenai) tiria pilieèiø skundus dëlvalstybës ir savivaldybiø pareigûnø piktnaudþiavimo ar biurokratizmo,iðskyrus Respublikos Prezidento, Seimo nariø, Konstitucinio Teismo,Aukðèiausiojo Teismo ir kitø teismø teisëjø veiklà, taip pat prokurorø,tardytojø ir kvotëjø procesinius veiksmus, Ministro Pirmininko, valsty-bës kontrolieriaus ir Vyriausybës (kaip kolegialios institucijos) beivietos savivaldybiø Tarybø ir jø Valdybø (kaip kolegialiø institucijø)veiklà.68

Kiekvienas pilietis turi teisæ pateikti Seimo kontrolieriui skundàdël pareigûnø piktnaudþiavimo ar biurokratizmo. Iðnagrinëjæs skundà,Seimo kontrolierius gali priimti tokius sprendimus:

perduoti medþiagà tardymo organams, kai aptinkami nusikaltimopoþymiai;

pareikðti ieðkiná teisme siûlant atleisti ið uþimamø pareigø kaltuspiktnaudþiavimu ir biurokratizmu pareigûnus (iðskyrus tuos, kuriuosskiria Prezidentas arba Seimas (Parlamentas);

siûlyti skirti nusiþengusiems pareigûnams drausmines nuobaudas;priimti kitus pagal savo kompetencijà sprendimus.Savo veikloje Seimo kontrolieriai vadovaujasi Lietuvos Respubli-

kos Konstitucija, LR Seimo kontrolieriø ástatymu, LR Seimo kontrolie-riø ástaigø statutu, kitais ástatymais bei teisës aktais. 69

Pabrëþtina, kad atskiro (specializuoto) Seimo kontrolieriaus, kuristirtø skundus, susijusius su vaikø teisiø paþeidimais, nëra. Ðiø katego-rijø skundus tiria visi Seimo kontrolieriai. Taèiau ðiuo metu vykstadiskusijos dël vyriausiojo Seimo kontrolieriaus (ombudsmeno) vaikøklausimais paskyrimo bûtinumo.

Vyriausybëje dirba Vyriausybës atstovai: valstybës konsultantaiir Vyriausybës patarëjai ávairiais visuomenës gyvenimo klausimais. Spe-cializuotø konsultantø ir patarëjø nepilnameèiø klausimais Vyriausybëjenëra. Taèiau ið dalies nepilnameèiø klausimais ir jø teisiø apsaugauþsiima valstybës konsultantas þmogaus teisiø klausimais, valstybës

34

moterø ir ðeimos klausimais.Vyriausybës atstovai nagrinëja gyventojø pareiðkimus bei skundus,

juos sprendþia pagal ágaliojimus arba perduoda spræsti kitiems valsty-bës ar savivaldybës organams ar pareigûnams pagal ðiø kompe-tencijà.70

Prie Vyriausybës ásteigta ir veikia Valstybinë jaunimo reikaløtaryba .71

Valstybinë jaunimo reikalø taryba steigiama valstybinei jaunimopolitikai ágyvendinti ir kitoms ástatymuose bei Lietuvos RespublikosVyriausybës nutarimuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Lietuvojejaunimu laikomi þmonës iki 29 metø.

Taryba, vykdydama jai pavestus uþdavinius,analizuoja jaunimo problemas ir poreikius;rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valsty-

binëms institucijoms pasiûlymus dël valstybinës jaunimo politikoságyvendinimo;

rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybës jaunimo politikos prog-ramas, ástatymø ir kitø teisës aktø, valstybës jaunimo politikos ágyven-dinimo programas;

atlieka valstybiniø programø, ástatymø, kitø teisës aktø projektø,susijusiø su valstybës jaunimo politikos ágyvendinimu, ekspertizæ ir pagalsavo kompetencijà teikia pasiûlymus ðiø projektø rengëjams;

steigia ir tvarko Valstybiná jaunimo fondà, ið Valstybinio jaunimofondo lëðø remia jaunimo organizacijø ir tarnybø veiklos projektus, kitusjaunimo veiklos projektus.

Vaikø teisiø apsaugos tarnyba prie Socialinës apsaugos ir dar-bo ministerijos bei rajonø (miestø) vaikø teisiø apsaugos tarnybostiesiogiai rûpinasi vaikø teisiø apsauga, atsako uþ vaiko teisiø apsaugàreglamentuojanèiø ástatymø bei kitø teisës aktø vykdymo organizavimà,kontrolæ bei prieþiûrà.72

Vaikø teisiø apsaugos tarnyba prie Socialinës apsaugos ir darboministerijos yra valstybinë ástaiga, ásteigta LR Vyriausybës nutarimu irfinansuojama ið Lietuvos valstybës biudþeto. Ðios Tarnybos paskirtis -ágyvendinti pagrindines konvencijos dël vaiko teisiø nuostatas, ginti vaikøteises, organizuoti ir koordinuoti rajonø (miestø) vaikø teisiø apsaugostarnybø darbà.

konsultantas socialiniais klausimais, taip pat Vyriausybës patarëjai

35

Svarbiausieji Tarnybos uþdaviniai yra ðie:73

ginti vaikø interesus ávairiose valstybinëse bei visuomeninëse insti-tucijose;

telkti valstybines ir kitas suinteresuotas institucijas norminiamsdokumentams, susijusiems su vaikø teisëmis, rengti, rûpintis, kad jiebûtø ágyvendinami;

spræsti pagal savo kompetencijà ávaikinimo ir vaikø globos klau-simus;

rengti ir ágyvendinti priemones vaikø teisiø apsaugai, jø teisëspaþeidimø prevencijai gerinti.

Tarnyba atlieka ðias funkcijas:kaupia ir analizuoja informacijà apie vaikø teisiø apsaugos, jø teisës

paþeidimø prevencijos problemas;teikia Lietuvos valdþios institucijoms pasiûlymus dël vaikø teisiø

apsaugos bei prevencijos sistemos priemoniø gerinimo;rengia pasiûlymus dël ástatymø ir kitø teisës aktø, reglamentuo-

janèiø vaikø teises, tobulinimo;rengia ir ágyvendina valstybines programas vaikø teisiø apsaugos

srityje, dalyvauja prevencinëse priemonëse, kuriomis siekiama uþkirstikelià vaikø nusikalstamumui;

kaupia, sistemina informacijà apie vaikus, kurie gali bûti ávaikintiLietuvoje ir uþsienyje, taip pat apie ðeimas, pageidaujanèias ávaikinti;

rûpinasi, kad vaikai bûtø ginami nuo smurto, prievartos ðeimojebei visuomenëje;

atstovauja vaikø interesams teismuose, nagrinëjant bylas, susi-jusias su vaikø teisiø apsauga.

Vaikø teisiø apsaugà bei jø nusikalstamumo prevencijà miestuosebei rajonuose atlieka ir ágyvendina rajonø (miestø) vaikø teisiø apsau-gos tarnybos.

Ðias tarnybas steigia ir finansuoja rajonø (miestø) savivaldybës.Tarnybos uþ savo veiklà atsiskaito steigëjams ir Vaikø teisiø apsaugostarnybai prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos.

Svarbiausieji tarnybø uþdaviniai:74

ágyvendinti priemones vaikø teisiø apsaugai, jø teisës paþeidimøprevencijai gerinti, ginti vaikø teises ðeimose, ðalinti aplinkybes, dël kuriøvaikai ðeimose nepriþiûrimi, ákurdinti likusius be reikiamos globos vaikusðeimose, ugdymo ástaigose, padëti jiems adaptuotis gyvenime, uþkirstikelià jø daromiems nusikaltimams bei teisëtvarkos paþeidimams ir t.t.

36

Specifinës valstybës institucijos nepilnameèiø teisiø apsaugos irnusikalstamumo prevencijos srityje - tai teismas, policija, advokatûra,prokuratûra, nes be teisiø apsaugos ir nusikalstamumo prevencijos,ðios institucijos dalyvauja vykdant teisingumà nepilnameèiams. Teisin-gumo vykdymo funkcijos bus nagrinëjamos 3.4. darbo skirsnyje. Èiapanagrinësime minëtø institucijø veiklà nepilnameèiø teisiø apsaugosir nusikalstamumo prevencijos sferoje pagal dvi kryptis:

1) vaiko teisiø apsauga - tais atvejais, kai kiti asmenys, institucijospaþeidþia vaiko teises ir reikia imtis visø teisëtø priemoniø ðioms teisëmsginti;

2) teisæ paþeidusio vaiko teisiø apsauga, taikant prevencinespriemones, siekiant uþkirsti kelià vaikø nusikaltimams ir kitiems teisëspaþeidimams. (Teisæ paþeidusio vaiko teisiø apsauga taip pat busnagrinëjama ir 3.4. darbo skirsnyje, analizuojant teisingumo vykdymoinstitucijø veiklà, nes be þmogaus teisiø apsaugos neámanomasefektyvus, teisëtas teisingumo vykdymas.)

Vienas ið pagrindiniø policijos uþdaviniø yra nusikaltimø bei kito-kiø teisës paþeidimø prevencija.75

Lietuvoje specializuoti policijos darbuotojai, atsakingi uþ nepil-nameèiø nusikalstamumo prevencijà - tai savivaldybiø policijosnepilnameèiø reikalø policijos pareigûnai.

Pagal kompetencijà nepilnameèiø reikalø pareigûnai organizuojaprevenciná darbà su nepilnameèiais, kurie76 lygtinai paleisti ið laisvësatëmimo vietø; lygtinai nuteisti; nuteisti bausmëmis, nesusijusiomis sulaisvës atëmimu; kuriems teismo nuosprendþio vykdymas atidëtas; yrapadaræ nusikaltimus, bet atleisti nuo baudþiamosios atsakomybësryðium su administracinio ar visuomeninio pobûdþio priemoniø taikymu;yra padaræ nusikaltimus ir jiems taikyta kardomoji priemonë, nesusijusisu laisvës apribojimu (pvz., piniginis uþstatas ir kt.); pakartotinai (du irdaugiau kartø per metus) paþeidæ teisëtvarkà.

Vykdydami prevenciná darbà nepilnameèiø reikalø pareigûnaibendradarbiauja su VRM vaikø socialinës pagalbos ir prevencijos cent-ro pareigûnais, vaikø teisiø apsaugos tarnybomis, socialinëmis, peda-goginëmis, psichologinëmis, sveikatos apsaugos institucijomis irvisuomeninëmis organizacijomis.

Nepilnameèiø socialinës pagalbos ir prevencijos centras yrapavaldus Vidaus reikalø ministerijos Policijos departamentui.

Centras pagal savo kompetencijà dalyvauja nepilnameèiø teisëspaþeidimø ir nusikaltimø prevencijoje. Svarbiausia Centro uþduotis ir

37

funkcija - teikti neatidëliotinà socialinæ ir psichologinæ pagalbà nepil-nameèiams (kuriø amþius nuo 3 iki 18 metø) nukentëjusiems nuosmurto, teisës paþeidimø, pasiklydusiems ar dël kitø prieþasèiø reika-lingiems socialinës bei psichologinës pagalbos.77

Prokuratûra taip pat vykdo vaikø teisiø apsaugà bei gina nepil-nameèiø, padariusiø nusikaltimus, teises.78

LR prokuratûros ástatymas nenumato prokuratûros struktûrojespecializuotø skyriø vaikø teisës paþeidimø klausimams spræsti, taèiaujame numatyti prokuroro veiksmai, esant nepilnameèiø teisiø paþeidi-mo atvejams: �Prokuroras, gavæs pareiðkimà ar kità informacijà apievalstybës teisëtø interesø bei asmenø teisiø paþeidimus, ástatymonustatyta tvarka rengia medþiagà civilinei bylai teisme iðkelti, jei:

1) paþeisti neveiksniø, ribotai veiksniø, invalidø, nepilnameèiøbei kitø asmenø, turinèiø ribotas galimybes ginti savo teises, interesai;

2) paþeisti valstybës turtiniai bei kiti teisëti interesai, o pareigûnai,privalantys ginti ðiuos interesus, nesiëmë priemoniø paþeidimamspaðalinti.�

Siekiant, kad nebûtø paþeidþiamos pilieèiø teisës, prokuratûra taippat vykdo teisëtumo prieþiûrà bausmiø atlikimo vietose, kvotos, tardymoinstitucijø kontrolæ, tiriant ir nagrinëjant baudþiamàsias ir civilines bylas.

Teismas taip pat atlieka svarbø vaidmená vaikø teisiø apsaugossrityje. Tai valstybinës valdþios institucija, kuri vykdo teisingumà Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos teismø ástatyme nustatyta, kad �LietuvosRespublikoje visi jos pilieèiai turi teisæ á teisminæ gynybà nuo kësini-mosi á gyvybæ ir sveikatà, asmeninæ laisvæ, nuosavybæ, garbæ ir orumà,kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø jiems garantuotasteises ir laisves, taip pat á teisminæ gynybà nuo valstybinës valdþios irvaldymo institucijø bei pareigûnø neteisëtø veiksmø ar neveikimo�.79

Sprendþiant teismuose konkreèias bylas ir teisëjui iðaiðkinus, kadyra paþeistos vaiko teisës, teismas informuoja apie tai atitinkamasvalstybës institucijas (policijà, prokuratûrà, vaikø teisiø apsaugostarnybas), kurios turi patikrinti faktus ir jiems pasitvirtinus reaguoti pagalástatymà.

Vaiko teisiø apsaugà teismas atlieka taip pat ir sprendþiant bylas,kylanèias ið ðeimos ir santuokos teisiniø santykiø. Pvz., teismo spren-dimu vaikas gali bûti paimtas ið ðeimos, kurioje jam gresia pavojus dëlnetinkamo auklëjimo, smurto, neprieþiûros ir pan. Ðiuo atveju teismosprendimu jam steigiama globa. Ávaikinimo klausimus taip pat spren-dþia teismas. Vaikas gali bûti ávaikintas tik teismo sprendimu.80

38

Advokatûra uþtikrina þmogaus teisës á gynybà realizavimà ir teisi-nës pagalbos teikimà.81

Advokato darbas apmokamas ið lëðø, gautø ið klientø uþ suteiktàteisinæ pagalbà.

Siekdama uþtikrinti teisinæ pagalbà visiems pilieèiams, valstybëgarantuoja nemokamà advokato pagalbà tiems asmenims, kurie dëlsavo socialinës ar kitos padëties ir ávairiø prieþasèiø negali patys apsigintiar pasinaudoti gynyba. Nepilnameèiai priklauso tokiø asmenø kate-gorijai. Baudþiamojo proceso kodekso 56 straipsnyje (�Bûtinasis gy-nëjo dalyvavimas�) nustatyta: gynëjo dalyvavimas atliekant kvotà,parengtiná tardymà ir teisminá nagrinëjimà yra bûtinas bylose, kurioseátariamasis ar kaltinamasis yra nepilnametis.82 Ðiuo atveju advokatànepilnameèiui paskiria kvotëjas, tardytojas, prokuroras ar teisëjas, ir jodarbà apmoka valstybë.

Savivaldos institucijos - miestø (rajonø) savivaldybës ir apskri-èiø administracija - vaiko teisiø apsaugà garantuoja ir vykdo persavivaldybiø Tarybas, vietos savivaldos vykdomàsias institucijas, vaikøteisiø apsaugos tarnybas, policijos nepilnameèiø reikalø pareigûnus,ðvietimo ir kitø institucijø, susijusiø su vaikø apsauga, darbuotojus.

Savivaldos institucijos rengia ir ágyvendina vaikø teisiø apsaugos,vaikø teisiø paþeidimø prevencijos priemones savo teritorijoje.

Visuomeninëms organizacijoms bendradarbiaujant su valstybësinstitucijomis, vykdoma visuomeninë vaikø teisiø apsauga.

Lietuvoje yra uþregistruota per 40 visuomeniniø organizacijø, kuriosrûpinasi vaikø teisiø apsauga. Dauguma jø yra nacionalinio (respub-likinio) lygio, taèiau yra ir tarptautinio lygio, pvz., Jungtiniø Tautø vaikøfondo Lietuvos nacionalinis komitetas (UNISEF).

Visuomeninës organizacijos atlieka didelá darbà, padedant bena-miams ir neturintiems tëvø vaikams, kuriems reikalinga globa, daþnaiinicijuoja tam tikrø su vaikø teisëmis susijusiø klausimø sprendimàvalstybës lygiu. Daugelis visuomeniniø organizacijø atstovø yra Kon-sultacinës vaikø reikalø tarybos prie Respublikos Prezidento nariais.Kaip jau buvo minëta, ði Taryba padeda formuoti valstybës politikà,strategijà ir taktikà vaiko teisiø bei interesø apsaugos srityje.

Paminëtinos ðios svarbiausios visuomeninës organizacijos:UNISEF - Jungtiniø Tautø vaikø fondo Lietuvos nacionalinis komitetas;Lietuvos vaikø teisiø gynimo organizacija �Gelbëkit vaikus�; agentûra

39

�SOS Lietuvos vaikai�; Lietuvos vaikø fondas; Lietuvos þmogaus teisiøasociacija; Lietuvos pilieèiø chartija; Vaiko teisiø informacijos ir kon-sultavimo centras; Vaiko globos organizacija � Pieno laðas�; SOS vaikøkaimø draugija Lietuvoje; Lietuvos sutrikusio intelekto þmoniø globosbendrija �Viltis�; Lietuvos kaliniø globos draugija ir kitos nevalstybinësinstitucijos, vieðosios ástaigos, pvz., Nusikalstamumo prevencijosLietuvoje centras (ásteigtas 1997 m.), kurio viena ið prioritetiniø veiklossrièiø yra nepilnameèiø nusikalstamumo prevencija.

2.3. Nepilnameèiø teisiø apsaugos faktinë situacija ir josproblemos

Baigiant nagrinëti nepilnameèiø justicijà plaèiàja prasme, trumpaiapþvelgtinos pagrindinës faktinës nepilnameèiø teisiø apsaugosproblemos, kurias reikia neatidëliotinai spræsti.

Pereinant ið buvusios sovietinës totalitarinës á demokratinæ valstybæsumaþëjo vaikø saugumas, vis daugiau vaikø netenka tëvø globos,socialiai ir pedagogiðkai apleidþiami. Nepilnameèiø, netekusiø tëvøglobos, 1990 m. buvo 1116 (ið jø ikimokyklinio amþiaus - 463 arba 41proc.); 1993 m. - 1855 (710 arba 38 proc.); 1994 m. - 2567 (1048 arba41 proc.); 1995 m. - 2907 (1049 arba 36,1 proc.); 1996 m. - 3391 (1254arba 36,9 proc.); 1997 m. I pusm. - 1386 (572 arba 41,3 proc.). Tai ánepilnameèiø globos tarnybø áskaità áraðyti beglobiai vaikai. Beglobiaisdaþniausiai tampa nedarniø, asocialiø ðeimø vaikai. Vaikø teisiøapsaugos tarnybø áskaitoje labai padaugëjo asocialiø ðeimø, kurioseauga nepriþiûrimi, apleisti vaikai. 1995 m. asocialiø ðeimø Lietuvojebuvo 9707, o 1997 m. viduryje jau 12 609 (padaugëjo 30 proc.)83. Apiepusë vaikø, netekusiø tëvø globos, yra globojami valstybës, t.y.nukreipiami á vaikø globos ástaigas, ðeimynas su valstybës iðlaikymu.Per 1996 metus ir 1997 m. I-àjá pusmetá 60 proc. tokiø vaikø nukreiptavalstybës iðlaikymui ir apie 40 proc. - atskirø asmenø, ðeimø globai.

Pastaruoju metu daugëja ðeimø, kurios ávaikina vaikus. 1996 metaisávaikinta 418 vaikø - apie 4 kartus daugiau nei 1992 metais (97 vaikai),ið jø kas 4 ávaikintas vaikas apsigyveno uþsienio pilieèiø ðeimose (104vaikai 1996 metais).

Lietuvos Respublikos Konstitucija átvirtino: �Ðeima yra visuome-nës ir valstybës pagrindas� (38 straipsnio 1 dalis). Taèiau sunkëjantmaterialinei padëèiai, ðeimose kyla konfliktø, ardanèiø ðeimà. Todël

40

gerinti vaiko teisiø apsaugà ðeimose - vienas opiausiø ðiandienosuþdaviniø.84 Tai labai svarbu sprendþiant vaikø nusikalstamumo preven-cijos problemas, kadangi dauguma nepilnameèiø teisës paþeidëjø kilæbûtent ið konfliktiðkø, daþnai asocialiø ðeimø, kuriose stinga elementariøgyvenimo ir auklëjimo sàlygø. Didelius sunkumus patiria ðeimos,gyvenanèios þemiau skurdo ribos. Daug vaikø nesimoko ir nedirba,val-katauja gatvëse, jie átraukiami á nusikalstamà veiklà, girtavimà, pros-titucijà ir t.t.

Vaiko teisiø konvencijos (VTK) 27 straipsnis skelbia kiekvieno vaikoteisæ turëti tokias gyvenimo sàlygas, kokiø reikia jo fiziniam, protiniam,dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Taip pat Konvencijojesakoma, kad tëvams arba kitiems vaikà auklëjantiems asmenims tenkadidþiausia atsakomybë uþ gyvenimo sàlygø, bûtinø vaikui vystytis,sudarymà pagal jø sugebëjimus ir finansines galimybes (27 str. 2 d.).Tai atitinka LR Konstitucijos nuostatà, pagal kurià tëvø teisë ir pareiga -auklëti savo vaikus dorais þmonëmis ir iðtikimais pilieèiais, ikipilnametystës juos iðlaikyti (38 str. 6 d.). Taèiau ne visi tëvai rûpinasisavo vaikø teisiø apsauga. Ypaè aktuali ði problema yra tuomet, kaivaikai auga asocialiose ðeimose, kurios keièia, parduoda butus. Todëldaugëja beglobiø vaikø, kurie atsiduria gatvëje arba vaikø globosástaigose. Atsiþvelgiant á tai, Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatyme(VTAPÁ) numatyta norma (4 str. 6 p.), pagal kurià sandoriai, sudarytipaþeidþiant vaiko interesus (vaikà paliekant be gyvenamojo bûsto,minimaliø pragyvenimo lëðø, globos, rûpybos), kiti aktai, ribojantys arkitaip varþantys ástatymø nustatytas vaiko teises, pripaþástami nega-liojanèiais. Ágyvendinant ðià nuostatà tektø padaryti ir atitinkamaspataisas Civiliniame kodekse bei Notariato ástatyme. Paþymëtina, kadVaiko teisiø apsaugos tarnybos jau dabar teikia iðvadas notarø biurams,tvirtinantiems sandorius dël nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam bûtinavalstybinë registracija, ákeitimo, pardavimo arba dovanojimo, ar tokiesandoriai nepaþeidþia vaikø teisiø (nepalieka jø be gyvenamojo bûsto,minimaliø gyvenimo lëðø, globos, rûpybos).85

Naðlaièiai ar likæ be tëvø globos vaikai, pasibaigus jø buvimo vaikøástaigoje ar pas globëjà (rûpintojà) laikui, negali bûti apgyvendintianksèiau turëtoje patalpoje arba ið viso jos neturi. Pagal VTAPÁ 13 str.4 d. nuostatà, naðlaitis ar likæs be tëvø globos ir rûpybos vaikas negalibûti iðkeldintas ið savo gyvenamojo bûsto nesuteikus jam kito neblogesnio bûsto.

41

Kita skubiai spræstina problema - pagal ástatymà tëvai, ið kuriøatimtos tëvystës teisës, nëra atleidþiami nuo pareigos iðlaikyti vaikus.Taèiau ðiuo atveju nepakankamai apsaugoti vaikø turtiniai interesai,nes iðlieka tëvø teisë disponuoti turtu savo nuoþiûra neatsiþvelgiant ávaikus, kuriø interesø jie privalëtø paisyti.

Kitas sprendimo reikalaujantis atvejis - tai turto padalijimo problemaskiriantis tëvams. Bendra ástatymo nuostata skelbia: �Padalijant turtà,kuris yra bendroji jungtinë sutuoktiniø nuosavybë, jø dalys laikomoslygiomis� (SÐK 23 straipsnis 1 dalis). Tik atskirais atvejais teismas,atsiþvelgdamas á nepilnameèiø vaikø interesus, gali nustatyti nelygiassutuoktiniø dalis. Taèiau taip, kaip jau minëjome, yra tik atskiraisatvejais. Norint apsaugoti vaiko turtinius interesus, reikëtø, kad teismas,dalindamas turtà, kuris yra jungtinë sutuoktiniø nuosavybë, visaisatvejais atsiþvelgtø á vaikø turtinius interesus. Ðià problemà galimaiðspræsti, pakoreguojant Santuokos ir ðeimos kodeksà.

Paþymëtina, kad jau seniai yra parengti SÐK, CK, Notariato ástaty-mo pakeitimø ir papildymø ástatymø projektai, kurie ðiuo metu svars-tomi LR Seime.

Vis aktualesne tampa vaiko - teisës paþeidëjo teisiø apsauga.Vienas ið sudëtingø klausimø - kaip uþtikrinti tokio vaiko teisiø apsaugà,kontroliuojant nusikalstamumà, taikant prevencines priemones,kuriomis siekiama uþkirsti kelià vaikø nusikaltimams bei kitiems teisëspaþeidimams, taip pat baudþiant nepilnameèius ástatymø paþeidëjus.Ðie klausimai ðiame darbe nagrinëjami toliau.

2.4. Iðvados ir pasiûlymai

Daugelis LR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo, priimto JTvaiko teisiø apsaugos konvencijos pagrindu, nuostatø yra naujos.Kai kurios ið jø kitaip negu galiojantys teisës aktai reglamentuoja vaikoteisiø (ypatingai asmeniniø, turtiniø, socialiniø) apsaugos santykiusbei garantijas. Pagrindiniai teisës aktai, kuriuose reikëtø padarytiatitinkamas pataisas bei papildymus, yra ðie: LR santuokos ir ðei-mos, Civilinis, Civilinio proceso, Administraciniø teisës paþeidimø,Baudþiamasis, Baudþiamojo proceso, Pataisos darbø kodeksai, LRpolicijos, Valstybinio socialinio draudimo, Butø privatizavimo, Gyven-tojø apsirûpinimo gyvenamosiomis patalpomis, Ðvietimo, Bedarbiø

42 2 schemaVaikø teisiø apsaugos ir nusikalstamumo prevencijos institucijos

VALSTYBËS INSTITUCIJOS VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJOS VISUOMENINËS IR KITOS NEVALSTYBINËS INSTITUCIJOS

SEIMO KONSULTACINË VYRIAUSYBËÐEIMOS VAIKØ REIKALØ IR JOS MIESTØ, RAJONØ RESPUBLIKINIOIR TARYBA PRIE ATSTOVAI SAVIVALDYBËS IR JOS (NACIONALINIO)VAIKO RESPUBLIKOS INSTITUCIJOS LYGIOREIKALØ PREZIDENTOKOMISIJA

VAIKØ TEISIØ MIESTØ,SEIMO VALSTYBINË APSAUGOS RAJONØ ÐVIETIMO, KULTÛROS, TARPTAUTINIOKONTRO- JAUNIMO TARNYBA PRIE VAIKØ TEISIØ SPORTO IR KT. LYGIO, KURIASLIERIAI REIKALØ SOCIALINËS APSAUGOS INSTITUCIJOS REMIA TARYBA APSAUGOS IR TARNYBOS TARPTAUTINËS DARBO ORGANIZACIJOS MINISTERIJOS

ADVOKA- TEISMAS PROKURATÛRA SAVIVALDYBËS POLICIJOS REGIONINËS, VIETINËSTÛRA NEPILNAMEÈIØ REIKALØ PAREIGÛNAI

POLICIJA APSKRIÈIØ ADMINISTRACIJA

43

ðeimoms, auginanèioms vaikus, ávairûs mokesèiø ástatymai; su Vaikoteisiø apsaugos pagrindø ástatymu taip pat yra derintini ðie poásta-tyminiai teisës aktai: Specialiøjø vaikø auklëjimo ir globos namø laiki-nieji nuostatai, Policijos departamento Savivaldybiø policijos irnepilnameèiø reikalø inspektoriø darbo laikinoji instrukcija, Vaikø tei-siø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijosnuostatai, Rajonø, miestø vaikø teisiø apsaugos tarnybø bendriejinuostatai, Nepilnameèiø socialinës pagalbos ir skirstymo centroinstrukcija.

Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinë prog-rama numato sukurti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo preven-cijos teisinius pagrindus. Tam yra siûloma tobulinti teisës aktus,reglamentuojanèius vaikø globà ir rûpybà, parengti LR vaiko teisiøapsaugos pagrindø ástatymo ágyvendinimo tvarkos ástatymo numatytusteisës aktus, rengti kitus bûtinus teisës aktus, reglamentuojanèius vaikønusikaltimø prevencijà ir jø teisinæ apsaugà.

Ðiuo metu yra parengtas ir Seimo priimtas Lietuvos Respublikosástatymas, reglamentuojantis vaikø globà, naðlaièiø ir kitø vaikø, nete-kusiø tëvø globos ir rûpybos, teisinæ socialinæ padëtá. Parengtas taippat LR notariato ástatymo pakeitimo projektas, kurá sàlygojo LR vaikoteisiø apsaugos pagrindø ástatymo 12 str. �Vaiko turtinës teisës� 4 d.86

ir 13 str. �Vaiko teisë á gyvenamàjá bûstà� 5 d.87 Ástatymo projektenumatyta pareiga notarams, tvirtinantiems sandorius, patikrinti, ar yravaiko teisiø apsaugos institucijos iðvada, kad tokie sandoriaineprieðtarauja vaiko interesams ðiais atvejais:

1) kai tëvai disponuoja vaikui nuosavybës teise priklausanèiuturtu;

2) kai tëvai ar kiti teisëti vaiko atstovai netinkamai vykdo arbanevykdo vaiko teisës á gyvenimo sàlygas, ákeièiant, parduodant arbadovanojant butà, kuriame gyvena vaikas.

Yra parengtas ir LR civilinio kodekso projektas, kuris ðiuo metuyra svarstomas ir tobulinamas. Rengiami ir LR civilinio proceso, Ðei-mos kodeksø, kitø ástatymø projektai, kuriuose vienu ar kitu bûdu yratobulinamas vaikø teisiø apsaugos reglamentavimas. Vaikø teisiøapsaugos institucijø sistemoje jau nemaþai yra nuveikta: priimtipoástatyminiai teisës aktai, jø pagrindu ásteigtos kelios specializuo-

rëmimo, Vietos savivaldos, Darbo sutarties, Valstybiniø paðalpø

44

tos vaikø globa uþsiimanèios tarnybos. Apskritai vaikø teisiø apsau-gos teisinis reglamentavimas, palyginti su kitomis Lietuvos teisëssistemos sritimis, yra gana neblogas. Problemø iðkyla dël praktinioteisës nuostatø ágyvendinimo. Prioritetas valstybëje priklauso vaikamsir jaunimui, todël, neatidëliojant ateièiai, bûtina iðsiaiðkinti beglobius,socialiai apleistus, nesimokanèius ir nedirbanèius vaikus, numatytirealiai ágyvendinamas priemones beglobiðkumui likviduoti.

3. Nepilnameèiø justicija Lietuvoje teisingumo vykdymosrityje

3.1. Nepilnameèiø nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje

Kaip jau buvo minima, gana sudëtinga padëtis yra nepilname-èiø baudþiamosios justicijos srityje. Bet prieð pradedant nagrinëti ðiàtemà, norëtume iliustruoti jos aktualumà nuðviesdami vienà iðskausmingiausiø mûsø visuomenës gyvenimo reiðkiniø - nepilnameèiønusikalstamumo ir teisës paþeidimø situacijà.

Nepilnameèiø nusikalstamumas yra sudëtinë ir labai specifinëbendro nusikalstamumo dalis. Pirma, nepilnameèiai yra iðskirtiniai tei-sës subjektai. Antra, jø �indëlis� á nusikalstamumà yra þymiai didesnisnegu jø dalis, lyginant su visu gyventojø skaièiumi. 1996 m. gruodþio31 d. Lietuvoje buvo 3 707 213 nuolatiniø gyventojø, ið kuriø nepil-nameèiø, kurie gali bûti traukiami baudþiamojon atsakomybën, t. y. 14-17 m. amþiaus asmenø buvo 210 771. Tokie nepilnameèiai sudaro tik5,7 proc. ið visø Lietuvos gyventojø. Tuo tarpu nepilnameèiai padarë19 proc. visø iðaiðkintø nusikaltimø (1996 m. buvo iðaiðkinta 28 101nusikaltimas, ið kuriø nepilnameèiai padarë 5 348)88.

Þiûrint á nepilnameèiø nusikalstamumo dinamikà taip pat paste-bima nepalanki tendencija: per pastaruosius metus nepilnameèiø nusi-kalstamumas sparèiai auga.

Matome, kad nepilnameèiø nusikalstamumas 1996 m. palygintisu 1990 m. padidëjo 2,1 karto, t. y. iðaugo nuo 2506 iki 5348 nusikalti-mø. Taip pat padidëjo ir nusikaltimø lygis (koeficientas 10 000 14-17metø gyventojø) - nuo 121,1 1990 metais iki 227 - 1996 metais (1,9karto) (þr. 1 lentelæ).

45

1 lentelë

Nepilnameèiø nusikaltimø skaièius 1990-1996 m.89

Koeficientas 10 tûkst.Metai Ið viso 14-17 m. amþiaus

gyventojø

1990 2506 121,11991 2702 121,7

1992 3555 160,0 1993 4297 194,0 1994 4433 212,4

1995 4551 206,0 1996 5348 227,0

Analizuojant nepilnameèiø nusikalstamumo struktûrà matyti, kaddidþiausià nepilnameèiø nusikaltimø dalá sudaro vagystës - vidutiniðkai70-72 proc. Per analizuojamà laikotarpá ðis skaièius ið esmës nesikeièiair tik 1992-1993 m. vagystës sudarë apie 77 proc. visø nepilnameèiønusikaltimø, nors absoliutûs vagysèiø skaièiai nuolat auga, ir nuo 1996m. vagysèiø buvo beveik 2,3 karto daugiau nei 1990 m. Dar blogesnëpadëtis yra smurtinio nepilnameèiø nusikalstamumo srityje. Pernagrinëjamà laikotarpá gana greitai didëja nepilnameèiø sunkiø irsmurtiniø nusikaltimø skaièius - tyèiniø nuþudymø, tyèiniø sunkiø kûnosuþalojimø, plëðimø, taip pat chuliganizmo. Nepilnameèiø chuliganizmoatvejø padaugëjo 2,6 karto, plëðimø - 6,4 karto, o nuþudymø - net 14kartø (1990 m. jø buvo tik 2, o 1996 m. - jau 28). Tai nëra palankûsrodikliai, jie rodo tam tikrà tendencijà - nepilnameèiø nusikalstamumo�sunkëjimà�(þr. 2 lentelæ).

Dar viena nepalanki tendencija iðryðkëja, kai analizuojame nepil-nameèiø nusikalstamumo pakartotinumà. Nuo 1990 m. vis daþniaunepilnameèiai nusikalsta pakartotinai. 1996 m. buvo iðaiðkinta 3,5 kar-to daugiau pakartotinai nusikaltusiø nepilnameèiø negu 1990 m. (621 -1996 m. ir 176 nepilnameèiai - 1990 m.). Nemaþà jø dalá sudaro paaug-liai, gráþæ ið laisvës atëmimo vietø. 1996 m. buvo iðaiðkinti 66 tokienepilnameèiai. Tai beveik 13 kartø daugiau negu 1990 m. (þr. 3 lentelæ).

46

2 lentelë

Nepilnameèiø padaryti nusikaltimai pagal nusikaltimø rûðis1990-1996 m.

Metai Ið viso Ið jø: uþregistruota nepilnameèiø tyèiniai tyèiniai sunkûs iðþaginimai nusikaltimø nuþudymai kûno suþalojimai

skaièius proc. skaièius proc. skaièius proc.

1990 2506 2 0,1 9 0,4 40 1,6 1991 2702 7 0,3 3 0,1 26 1,0 1992 3555 11 0,3 6 0,2 22 0,6 1993 4297 14 0,3 13 0,3 29 0,7 1994 4433 22 0,5 12 0,3 28 1,0 1995 4551 30 0,7 12 0,3 33 0,7 1996 5348 28 0,5 15 0,3 29 0,5

Metai Ið viso Ið jø: uþregistruota nepilnameèiø plëðimai chuliganizmas vagystës nusikaltimø

skaièius proc. skaièius proc. skaièius proc.

1990 2506 46 1,8 164 6,5 1633 65,2 1991 2702 37 1,4 100 3,7 1923 71,2 1992 3555 47 1,3 146 4,1 2702 76,0 1993 4297 89 2,1 152 3,5 3330 77,5 1994 4433 123 2,8 214 4,8 3157 71,2 1995 4551 286 6,3 389 8,5 3455 75,9 1996 5348 296 5,5 432 8,1 3736 69,8

47

3 lentelë

Iðaiðkinta pakartotinai nusikaltusiø nepilnameèiø(1990-1996 m.)

Metai Ið viso iðaiðkinta Ið jø nusikaltimus padarë pakartotinai nusikaltusiø nepilnameèiø Skaièius Lyginamoji dalis Ið jø - gráþæ ið

% laisvës atëmimo vietø

1990 2042 176 8,6 5 1991 1928 195 10,1 12 1992 2747 277 10,1 19 1993 3181 392 12,3 32 1994 3036 576 18,9 49 1995 3385 543 16,0 49 1996 3408 621 18,2 66

Analizuojant nepilnameèiø nusikalstamumo grupiðkumo rodiklius,taip pat pastebima grupinio nusikalstamumo augimo tendencija. Nepil-nameèiø grupiniai nusikaltimai 1996 m. sudarë 3257. Tai 1,9 kartodaugiau palyginti su 1990 m. (1692 grupiniai nusikaltimai). Bet augatik absoliutûs grupiniø nusikaltimø skaièiai. Lyginamoji jø dalisbendrajame nepilnameèiø nusikalstamume maþëja: nuo daugmaþ 70proc. 1990-1993 m. iki 61 proc. 1996 m. Tai jau palanki tendencija.Taèiau nepil-nameèiø grupinis nusikalstamumas pastaruoju metupasiþymi dideliu latentiðkumu, todël tikras jø grupiniø nusikaltimøskaièius gali bûti gerokai didesnis. Nepilnameèiø grupëje padarytinusikaltimai sudaro maþdaug 20 proc. bendro grupiniø nusikaltimøskaièiaus (þr. 4 lentelæ).

Paþymëtina dar viena labai nepalanki tendencija. Per pastaruo-sius metus nepilnameèiai vis daþniau átraukiami á nusikalstamà veiklàsuaugusiø asmenø: 1990 m. nepilnameèiø grupiniai nusikaltimai, pada-ryti kartu su suaugusiais, sudarë tik 40 proc. visø nepilnameèiø grupiniønusikaltimø, o 1996 m. - jau 59 proc. (þr. 4 lentelæ).

48

4 lentelë

Nepilnameèiø grupinis nusikalstamumas (1990-1996 m.)

Nepilna- Grupiniai Lygina- Grupiniai nusikal- Vien nepilnameèiø meèiø nepilna- moji timai (nepilname- grupiniai Metai padaryti meèiø dalis èiø kartu su nusikaltimai nusikal- nusikal- % suaugusiaisiais) timai timai

Skaièius Lygina- Skaièius Lygina- moji moji

dalis % dalis %

1990 2506 1692 67 684 40,4 1008 59,6 1991 2702 1876 69 814 43,4 1062 56,6 1992 3555 2396 67 1134 47,3 1262 52,7 1993 4297 3088 72 1670 54,1 1418 45,9 1994 4433 2897 65 1680 57,9 1217 42,0 1995 4551 2831 62 1613 56,9 1218 43,1 1996 5348 3257 61 1928 59,2 1329 40,8

Nepilnameèiø nusikalstamumo struktûrai pagal lytá bûdinga tai,kad tarp visø nusikaltusiø jaunø þmoniø maþdaug 95 proc. yra ber-niukai, o mergaitës sudaro tik apie 5 proc. bendro nusikaltimus pada-riusiø nepilnameèiø skaièiaus (suaugusiøjø tarpe ið visø padariusiønusikaltimus asmenø moterys sudaro apie 10 proc.). Berniukø irmergaièiø lyginamosios dalys procentais 1992-1996 m. pasiþymistabilumu.

Kalbant apie nepilnameèiø nusikaltëliø amþiø, pirmiausia reikiaatkreipti dëmesá á tai, kad dauguma jø - apie 70 proc. padarë nusi-kaltimus bûdami 16-17 metø amþiaus, o likæ 30 proc. - 14-15 metøamþiaus. Taèiau reikia nepamirðti apie tai, kad pagal mûsø ástatymus14-15 metø amþiaus asmenys baudþiami tik uþ sunkiausius nusi-kaltimus. Todël net 30 proc. jaunesniøjø nepilnameèiø nusikalstamumolygis yra labai aukðtas ir reikalauja neatidëliotino ðios problemosiðsprendimo (þr. 5 lentelæ).

49

5 lentelë

Nusikaltusiø nepilnameèiø sudëtis pagal amþiø(1990-1996 m.)

Metai Ið viso Amþius

14-15 16-17 14-15 16-17 Procentais nuo bendro skaièiaus

1990 2042 528 1514 25,9 74,1 1991 1928 547 1381 28,4 71,6 1992 2747 854 1893 31,1 68,9 1993 3181 891 2290 28,0 72,0 1994 3036 872 2164 28,7 71,3 1995 3385 1065 2320 31,5 65,8 1996 3408 1030 2378 30,2 69,8

6 lentelë

Nusikaltusiø nepilnameèiø uþimtumas (1990-1996 m.)

Metai Iðaiðkinta Ið jø: nusikaltusiø nepilnameèiø besimokan- dirbantys nedirbantys kiti

tys ir asmenys nesimokantys

1990 2042 1129 520 355 38 1991 1928 878 385 626 39 1992 2747 1070 425 1180 72 1993 3181 1010 346 1714 111 1994 3036 766 241 1943 86 1995 3385 1093 163 1990 139 1996 3408 1402 85 1754 167

50

Paþymëtina, kad jau seniai stebima nepilnameèiø nusikalstamumojaunëjimo tendencija. Per pastaruosius metus vis daþniau nusikalstajaunesnio amþiaus vaikai. Ði tendencija nëra labai ryðki, bet vis dëlto1990 m. tokiø nepilnameèiø buvo 25,9 proc., o 1996 m. - jau 30,2 proc.(þr. 5 lentelæ).

Aptariant nepilnameèiø, iðaiðkintø padarius nusikaltimus, uþim-tumà, pirmiausia reikia akcentuoti tai, kad tarp tokiø paaugliø (kaip irtarp pilnameèiø) sparèiai didëja nedirbanèiø ir nesimokanèiø nusikaltëliøskaièius (nuo 1990 m. ðis skaièius padidëjo 5 kartus) (þr. 6 lentelæ).

Kaip jau buvo raðyta, nepilnameèiø nusikalstamumas auga, krimi-nogeninë padëtis ðioje srityje blogëja, bet per nagrinëjamàjá laikotarpásumaþëjo vaikø, áraðytø á policijos profilaktinæ áskaità, skaièius. 1996 m.buvo áraðyti 2180 nepilnameèiø. Tai 2,2 karto maþiau negu 1990 metais.

Tarp visø 1996 metais á policijos profilaktinæ áskaità áraðytø nepil-nameèiø 32,1 proc. sudarë 14-15 metø vaikai ir 67,9 proc. 16-17 metøpaaugliai. Paþymëtina, kad 1995 ir 1996 metais á áskaità nebuvo áraðytivaikai iki 14 metø amþiaus. Didþiàjà áraðytø á policijos profilaktinæ áskaitànepilnameèiø dalá sudaro nedirbantys ir nesimokantys paaugliai (þr. 7lentelæ).

7 lentelë

Duomenys apie nepilnameèius, áraðytus ápolicijos profilaktinæ áskaità (1990-1996 m.)

Metai Ið viso Amþius nepilnameèiø iki 14 metø 14-15 metø 16-17 metø

skaièius % skaièius % skaièius %

1990 4866 931 19,1 1390 28,6 2545 52,3 1991 4733 994 21,0 1419 29,9 2320 49,0 1992 4446 935 21,0 1426 32,1 2085 46,9 1993 4582 876 19,1 1426 71,8 2288 49,9 1994 3214 142 4,4 1012 31,5 2060 64,1 1995 2755 - - 847 30,7 1908 69,3 1996 2180 - - 700 32,1 1480 67,9

51

8 lentelë

Nepilnameèiai, pristatyti á policijos ástaigas (1991-1996 m.)

Metai Ið viso Amþius Mergaitës

iki 14 metø 14-15 metø 16-17 metø

1991 5240 1213 1470 2557 409 1992 8792 1484 2303 5006 680 1993 11005 2221 3235 5549 940 1994 12911 2465 3350 7096 1518 1995 11531 1890 3490 6151 1335 1996 13236 2498 4444 6294 1499

Kita vertus, sparèiai didëja ne tik nepilnameèiø nusikalstamumas,bet ir jam giminingas, taèiau lengvesnio laipsnio reiðkinys - teisës paþei-dëjø skaièius. Tai akivaizdþiai rodo nepilnameèiø, pristatytø á policijosástaigas, rodikliai: 1991 metais tokiø nepilnameèiø buvo 5240, o 1996metais jau 13236 (þr. 8 lentelæ).

Visi ðie nepilnameèiai padarë vienokius ar kitokius teisës paþei-dimus, didelë jø dalis tai padarë ne pirmà kartà.

Iðnagrinëjus pateiktà lentelæ, matosi, kad nepilnameèiø teisëspaþeidimø sferai bûdingos pagrindinës nepilnameèiø nusikalstamumotendencijos. Kaip jau buvo minëta, nepilnameèiø teisës paþeidimai yralengvesnio laipsnio reiðkinys nei nepilnameèiø nusikalstamumas, taèiaureikia nepamirðti to, kad dauguma dabartiniø nepilnameèiø teisëspaþeidëjø yra potencialûs nusikaltëliai ateityje, jeigu su jais nevyksatitinkamas auklëjamasis ir prevencinis darbas. Dabartiniu metu ðiodarbo stokà galima áþvelgti net palyginus visas minëtas tendencijassu nepilnameèiø, áraðytø á policijos profilaktines áskaitas, skaièiais.Bendrojo pobûdþio auklëjamajam ir prevenciniam darbui su nepil-nameèiais valstybëje taip pat skiriama nepakankamai dëmesio. Aiðku,dabartiniu metu ádedama nemaþai pastangø ðiai situacijai gerinti, taèiaukol kas ðalyje yra susiklosèiusi tokia situacija, kai labiau yra kovojamane su nepilnameèiø nusikalstamumo prieþastimis, o su jo pasireiðkimukasdieniniame gyvenime. Tai reiðkia, kad valstybëje daugiau vykdo-

52

mas baudþiamasis darbas, kai tiesiog baudþiami jau nusikaltæ arnusiþengæ nepilnameèiai. Be abejo, tai nëra teigiamas ar veiksmingasreiðkinys, ir tai puikiai matosi ið aptartø nepilnameèiø nusikalstamu-mo tendencijø (þr. 8 lentelæ).

Matome, kad ðioje srityje yra daug problemø, kurias bûtina spræstinorint ne tik pagerinti kriminogeninæ padëtá ðalyje, bet ir uþtikrinti visið-kà ir visapusiðkà visø vaikø ir nepilnameèiø teisiø apsaugà. Teisingumovykdymas nepilnameèiø atþvilgiu didþiàja dalimi priklauso nuo to, kokiayra bendra kriminogeninë padëtis valstybëje (o nepilnameèiø nusi-kalstamumas sàlygoja dar didesná nusikalstamumà ateityje), koks yravisuomenës ir oficialus valstybës poþiûris á vaikus ir jaunimà bendrai irá nepilnameèius teisës paþeidëjus ir nusikaltëlius konkreèiai.

Taigi iki ðiol egzistuojanti nepilnameèiø baudþiamosios ir admi-nistracinës justicijos sistema neduoda teigiamø ir efektyviø rezultatø,todël jà reikia reformuoti ir tobulinti. Ðis procesas jau prasidëjo, bet taiilgas ir reikalaujantis daug pastangø darbas. Kita vertus, norint refor-muoti nepilnameèiø justicijos sistemà, reikia iðnagrinëti ir susistemintivisa tai, kas yra dabar ðioje sferoje.

3.2. Teisës aktai, reglamentuojantys teisingumo vykdymànepilnameèiams

Ðiame skirsnyje bus apþvelgti teisës aktai, reglamentuojantys nepil-nameèiø justicijà Lietuvoje siauràja prasme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. yra átvirtinti principai,taikomi visiems Lietuvos pilieèiams (tarp jø - ir nepilnameèiams):nekaltumo prezumpcija, asmens teisë á vieðà ir teisingà teismo procesà,teisë á gynybà baudþiamajame procese; yra draudþiama versti duotiparodymus prieð save, savo ðeimos narius ar artimus giminaièius,átvirtintas principas �nullum poena sine lege� ir uþdraudþiama asmenábausti uþ tà patá nusikaltimà antrà kartà. IX Konstitucijos skirsnis�Teismas� nustato Lietuvos teismø sistemà, átvirtina pagrindinius teismøveiklos principus ir garantijas, teisëjø statusà ir kt. Konstitucijos 111 str.2 d. numato, kad �administraciniø, darbo, ðeimos ir kitø kategorijøbyloms nagrinëti pagal ástatymà gali bûti ásteigti specializuoti teismai�.

JTO vaiko teisiø konvencijos, kurià LR yra ratifikavusi, 37 str.reglamentuoja teisingumo vykdymà nepilnameèiams, ir ðio straipsnionuostatos yra iðplëstos bei átvirtintos Lietuvos Respublikos vaiko teisiø

53

apsaugos pagrindø ástatymo VIII skyriuje �Pagrindinës vaiko pareigos,jo atsakomybës ir elgesio kontrolës ypatumai�. Ðio skyriaus 49-54straipsniuose numatytos nuostatos (drausmës bei priverèiamøjø auklë-jamojo poveikio priemoniø vaikui taikymas, vaiko teisinës atsakomybësbendrosios prielaidos, vaikui skiriamø nuobaudø, bausmiø rûðiø beidydþio ribojimas, alternatyviø bausmei poveikio priemoniø skyrimasnusikaltusiam vaikui, vaiko procesiniø teisiø ypatumai ir jø garantijos,vaiko, kuriam apribota ar atimta laisvë, teisës ir jø garantijos) yrakonkretizuojamos ir detalizuojamos kituose, specializuotuose teisësaktuose.

Gana nemaþai dëmesio nepilnameèiams skiria Lietuvos Respub-likos baudþiamojo proceso kodeksas, priimtas 1961 m.vasario 26 d.(su vëlesniais pakeitimais ir papildymais). BPK 5 str. tarp aplinkybiø,daranèiø baudþiamàjà bylà negalimà, mini, kad baudþiamoji byla negalibûti keliama, o iðkelta byla turi bûti nutraukiama asmeniui, iki pavojingosveikos padarymo momento dar neturëjusiam tokio amþiaus, kuriamsuëjus, pagal ástatymà yra galima baudþiamoji atsakomybë. Jaunesnikaip 16 m. amþiaus asmenys, jeigu jie nëra byloje kaltinamieji, nuken-tëjusieji ar liudytojai, á teisiamojo posëdþio salæ neáleidþiami (BPK 16str.). Gynëjo dalyvavimas, atliekant kvotà, parengtiná tardymà ir teisminánagrinëjimà, yra bûtinas bylose, kuriose átariamas ar kaltinamasnepilnametis (BPK 56 str.), ir kvotëjui, tardytojui, teisëjui ar teismui nëraprivalomas atsisakymas gynëjo, pareikðtas nepilnameèio (BPK 57 str.).Prokuroras, teisme palaikantis valstybiná kaltinimà, privalo pareikðticiviliná ieðkiná, jeigu jis nëra pareikðtas, tuo atveju, kai nusikaltimupadaryta materialinës þalos asmeniui, kuris dël nepilnametystës negaliginti teisme teisëtø savo interesø ir neturi savo atstovo (BPK 70 str.).BPK 73 str. átvirtina, jog be aplinkybiø, kurios turi bûti árodinëjamosdarant parengtiná tyrimà ir nagrinëjant baudþiamàjà bylà teisme visaisatvejais, nepilnameèiø bylose reikia ypaè atkreipti dëmesá á ðiø aplinkybiøiðaiðkinimà: 1) nepilnameèiø amþiaus (gimimo metø, mënesio, dienos);2) gyvenimo ir auklëjimo sàlygø; 3) suaugusiø kurstytojø ir kitokiøbendrininkø buvimo. Esant duomenø apie protiná nepilnameèio atsili-kimà, nesusijusá su psichikos liga, turi bûti taip pat iðaiðkinama, ar jisgalëjo visiðkai suprasti savo veiksmø reikðmæ. Ðioms aplinkybëmsnustatyti turi bûti apklausiami nepilnameèio tëvai, jo mokytojai beiauklëtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamø þiniø, taip pat turi

54

bûti iðreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie tardymo beiteismo veiksmai.

Be kodekso 8 skirsnio �Kardomosios priemonës� 96 str. iðvardytøkardomøjø priemoniø, taikomø visiems átariamiesiems (kaltinamie-siems), t.y. raðytinio pasiþadëjimo neiðvykti, uþstato, namø areðto irkardomojo kalinimo (suëmimo), nepilnameèiui kaip kardomàjà priemonæyra leidþiama skirti jo atidavimà tëvø, globëjø ar rûpintojø prieþiûrai arbavaikø ástaigø administracijos stebëjimui. Ðià kardomàjà priemonædetalizuoja kodekso 111 str.: �Nepilnameèio átariamojo ar kaltinamojoatidavimas prieþiûrai ar stebëjimui yra kurio nors ið nurodytøjø asmenøarba vaikø ástaigos administracijos raðytinis ásipareigojimas uþtikrintinepilnameèio átariamojo ar kaltinamojo prideramà elgesá ir atvykimà,ðaukiant tardytojui, prokurorui, teismui. Priimant raðytiná ásipareigojimàminëtiems priþiûrëtojams ar stebëtojams turi bûti praneðama apienusikaltimo, dël kurio padarymo nepilnameèiui átariamajam parenkamaði kardomoji priemonë, esmæ arba apie pareikðto nepilnameèiuikaltinamajam kaltinimo esmæ. Kartu tëvams, globëjams, rûpintojamspraneðama apie jø atsakomybæ, jeigu nepilnametis átariamasis arkaltinamasis vengs tardymo ar teismo. Jeigu nepilnametis átariamasisar kaltinamasis vengia atvykti á tardymà ar teismà, tai tëvams, globëjamsar rûpintojams, priëmusiems já priþiûrëti, tardytojo, prokuroro nutarimubei teisëjo ar teismo nutartimi gali bûti skiriama administracinënuobauda�. BPK 108 str. numato priemones suimtojo vaikams iki 16m., kurie lieka be prieþiûros, aprûpinti, t.y. atidavimà jø giminaièiø arbakitø asmenø ar ástaigø rûpybai.

BPK III skyriaus �Kvota ir tardymas� 14 skirsnis �Kaltinimo pa-reiðkimas ir kaltinamojo apklausa� numato, kad jaunesnis kaip 16 m.amþiaus asmuo kaltinamuoju ðaukiamas paprastai per savo tëvus arkitus ástatyminius atstovus, o kitokia tvarka leidþiama tik tais atvejais,kai to reikalauja bylos aplinkybës (BPK 163 str.). Nepilnameèiuikaltinimas pareiðkiamas ir jis apklausiamas kaip kaltinamasis, laikantisbendrø reikalavimø; be to, tai gali bûti atliekama dalyvaujant gynëjui, otardytojo leidimu - taip pat ir pedagogui, nepilnameèio kaltinamojotëvams ar kitiems ástatyminiams jo atstovams. Pedagogas, tëvai arástatyminiai atstovai, dalyvaujantys, apklausiant nepilnametá kaltinamàjá,patvirtina savo paraðu kaltinamojo parodymø uþraðymo teisingumà (BPK169 str.). 15 skirsnis �Liudytojo ir nukentëjusiojo apklausa� taip patnumato specifikà nepilnameèiø atþvilgiu. Pagal 175 str. jaunesnis kaip

55

16 m. amþiaus asmuo paprastai liudytoju ðaukiamas per savo tëvus arkitus ástatyminius atstovus. Kitokia tvarka leidþiama tik tais atvejais, kaito reikalauja bylos aplinkybës. BPK 179 str. numato nepilnameèioliudytojo apklausos tvarkà. Taigi apklausiant liudytojà, jaunesná kaip14 m. amþiaus, o tardytojo nuoþiûra - ir apklausiant liudytojà, turintánuo 14 iki 18 m. amþiaus, ðaukiamas pedagogas. Esant reikalui, ðau-kiami taip pat nepilnameèio liudytojo tëvai ar kiti ástatyminiai jo atstovai.Jaunesniems kaip 16 m. amþiaus liudytojams tardytojas iðaiðkinareikalingumà teisingai papasakoti visa, kas jiems þinoma byloje; taèiaujie neáspëjami dël atsakomybës uþ atsisakymà ar vengimà duotiparodymus ir uþ þinomai melagingus parodymus.

Kodekso IV skyriaus �Bylø procesas pirmosios instancijos teisme�24 skirsnis, numatantis bendràsias teisminio nagrinëjimo taisykles, liepiaá teisiamàjá posëdá ðaukti nepilnameèio teisiamojo tëvus ar kitusástatyminius atstovus, kurie turi teisæ dalyvauti, tiriant teisminiametardyme árodymus, teikti árodymus, pareikðti praðymus ir nuðalinimus(BPK 268 str.). Pagal BPK 272 str., nepilnameèiø bylose teismas turiteisæ pakviesti dalyvauti teisminiame nagrinëjime ámoniø, ástaigø irorganizacijø, kuriose mokësi ar dirbo nepilnametis, atstovus, nepil-nameèiø reikalø tarnybø ir inspekcijø, o prireikus - ir kitokiø organizacijøatstovus. Jaunesnio kaip 18 m. amþiaus asmens, padariusio veikà,turinèià nusikaltimo, kuris nëra labai pavojingas, poþymiø, byla teismonutartimi teisiamajame posëdyje gali bûti nutraukta, ir jaunesniam kaip18 m. asmeniui taikomos priverèiamosios auklëjamojo pobûdþiopriemonës, numatytos LR baudþiamojo kodekso 61 str. (BPK 278 str.).Kodekso 26 skyriaus �Teisminis tardymas� 309 str. numato nepil-nameèio teisiamojo apklausos tvarkos ypatumus: teismas, iðklausæsnepilnameèio teisiamojo gynëjo bei ástatyminio jo atstovo ir prokuroronuomones, turi teisæ savo nutartimi paðalinti nepilnametá teisiamàjá iðteisiamojo posëdþio salës tam laikui, kuriuo bus tiriamos aplinkybës,galinèios padaryti nepilnameèiui neigiamos átakos. Liudytojui, jaunes-niam kaip 16 m. amþiaus, pirmininkas iðaiðkina jo pareigà teisingaipapasakoti visa, kas jam þinoma byloje, bet jis neáspëjamas dëlatsakomybës uþ atsisakymà arba vengimà duoti parodymus ir uþþinomai melagingus parodymus (BPK 312 str.). Pagal BPK 315 str.,apklausiant liudytojà, jaunesná kaip 14 m. amþiaus, o teismo nuoþiûra- ir apklausiant liudytojà, turintá nuo 14 iki 18 m. amþiaus, ðaukiamaspedagogas. Prireikus ðaukiami taip pat nepilnameèio liudytojo tëvai ar

56

kiti ástatyminiai jo atstovai. Nurodytieji asmenys, teismo posëdþiopirmininkui leidus, gali duoti liudytojui klausimø. Nepilnametis liudytojasiðimtiniais atvejais, kai to reikalauja tiesos nustatymo interesai, gali bûtiteismo nutartimi apklausiamas, nesant akivaizdoje teisiamajam.Teisiamajam gráþus á teismo salæ, jam turi bûti praneðamas liudytojoparodymas, duotas, nesant akivaizdoje teisiamajam, ir suteikiamagalimybë duoti ðiam liudytojui klausimus. Liudytojas, jaunesnis kaip16 m. amþiaus, turi bûti paðalinamas ið posëdþio salës, baigus joapklausà, iðskyrus tuos atvejus, kai teismas, savo iniciatyva ar kurionors ið teisminio nagrinëjimo dalyviø praðymu, pripaþásta esantreikalingà tolesná ðio liudytojo buvimà posëdþio salëje.

BPK skyriaus �Nuosprendþio vykdymas� 410 ir 412 str. numato,kad nuteistø laisvës atëmimu nepilnameèiø asmenø laikymo sàlygøpakeitimà, jiems atliekant bausmæ, bei lygtiná atleidimà nuo bausmësprieð terminà ir bausmës pakeitimà ðvelnesne bausme taiko teismas,dalyvaujant organui, kurio þinioje yra bausmës atlikimas, ir nepilnameèiøreikalø tarnybai. Galiausiai BPK 443 str. nurodo, kad jeigu ðio kodekso440 str. iðvardintus ir 441 str. apibûdintus akivaizdþius nusikaltimus(t.y. nusikaltimus, kuriø atveju yra leidþiamas bylø sumarinis procesas)padaro nepilnameèiai, dël ðiø nusikaltimø bûtina atlikti parengtinátardymà. Sumariniame procese parengtinis tardymas nëra atliekamas,jame nedalyvauja prokuroras ir apskritai ðiame procese baudþiamojibyla link nuosprendþio priëmimo �juda� greièiau, taèiau sumarinis byløprocesas nepilnameèiø bylose nëra leidþiamas.

Nemaþai nepilnameèiø justicijà reglamentuoja ir Lietuvos Res-publikos pataisos darbø kodeksas, priimtas 1971 m. liepos 15 d.ástatymu Nr. VIII-7 (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais). Pagal PDK12 str., nuteisti laisvës atëmimu nepilnameèiai iki 18 m. amþiaus baus-mæ atlieka auklëjamøjø darbø kolonijoje, atskirai nuo suaugusiøjø (PDK18 str.). Auklëjamøjø darbø kolonijos skirstomos á bendrojo reþimo irsustiprintojo reþimo kolonijas (PDK 36 str.). Bendrojo reþimo auklë-jamøjø darbø kolonijose bausmæ atlieka vyriðkosios lyties nepilna-meèiai, pirmà kartà nuteisti laisvës atëmimu, be to, nuteistieji uþnesunkius nusikaltimus laikomi atskirai nuo nuteistøjø uþ sunkiusnusikaltimus, taip pat atskirai laikomos visos nuteistosios nepilnametës(PDK 37 str.). Nuteistieji apgyvendinami bendrabuèiuose, gali vaikðèiotikolonijos teritorijoje pagal pataisos darbø ástaigø vidaus tvarkostaisykles. Nuteistieji turi teisæ ásigyti maisto produktø ir bûtiniausiø

57

reikmenø, gauti trumpus pasimatymus, neribojant jø kiekio, gali gautiðeðis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus, neribotà kiekábanderoliø su spauda ir siøsti laiðkus, neribojant jø kiekio. Pagal PDK38 str., sustiprinto reþimo auklëjamøjø darbø kolonijose bausmæ atliekavyriðkosios lyties nepilnameèiai, anksèiau atlikæ laisvës atëmimobausmæ, taip pat perkeltieji ið bendrojo reþimo auklëjamøjø darbøkolonijø nuobaudos atveju. Nuteistieji, kuriems suëjo 18 m. amþiaus,perkeliami ið auklëjamøjø darbø kolonijos bausmei toliau atlikti ábendrojo arba sustiprintojo reþimo pataisos darbø kolonijà, priklauso-mai nuo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, nuteistojo teistumøskaièiaus, asmenybës ir elgesio. Nuteistos moterys, kurioms suëjo 18m. amþiaus, perkeliamos ið bendrojo reþimo auklëjamøjø darbø kolo-nijos bausmei toliau atlikti á bendrojo reþimo pataisos darbø kolonijà.Ðiuos klausimus sprendþia teismas (PDK 39 str.). Jeigu nuteistieji,kuriems suëjo 18 m. amþiaus, yra aiðkiai ëmæ taisytis, tai, siekiant átvirtintijø pataisymo ir perauklëjimo rezultatus, sudaryti sàlygas jiems baigtibendrojo lavinimo arba profesiná parengimà, jie gali bûti paliekamiauklëjamøjø darbø kolonijose iki bausmës laiko pabaigos, bet ne ilgiaukaip iki to laiko, kada jiems sueis 20 m. amþiaus (PDK 40 str.).

PDK 43, 53, 54, 77, 78 ir kai kurie kiti straipsniai numato ávairiaslengvatas nuteistiems nepilnameèiams dël jø teisës ásigyti maistoproduktø ir bûtiniausiø reikmenø, darbo apmokëjimo, iðskaitø ið jøbendrojo darbo uþmokesèio, materialinio-buitinio ir medicininio-sanitarinio aprûpinimo ir kt. Pataisos darbø ástaigose vykdomasbendrasis vidurinis nuteistø jaunø þmoniø mokslas (PDK 61 str.).

PDK 833, 834, 835 ir 84 str. numato specialiøjø priemoniø (antran-kiø, tramdomøjø marðkiniø, guminiø lazdø, koviniø imtyniø veiksmø,dujø, skirtø asmens apsaugai, tarnybiniø ðunø, vandensvaidþiø, specia-liosios paskirties dujø, ðarvuoèiø bei kitos technikos) ir ðaunamojo ginklopanaudojimo pagrindus bei apribojimus nepilnameèiø atþvilgiu. Taigiminëtas priemones, iðskyrus antrankius, draudþiama naudoti prieðnepilnameèius, iðskyrus atvejus, kai jie patys uþpuola arba prieði-nasi jëga arba ginklu. (Beje, panaðias priemones ir jø panaudojimoapribojimus numato ir Lietuvos Respublikos policijos ástatymo(1990 m. gruodþio 11 d., Nr. I-851)90 42 ir 43 str.)

PDK 98 str. numato, jog kai nuteistasis pataisos darbais be laisvësatëmimo yra nepilnametis, be bendrøjø pagrindø, atliekant bausmæ,reikia atsiþvelgti ir á bûtinumà uþtikrinti reikiamà jo elgesio ir gamybinës

58

kvalifikacijos ásigijimo prieþiûrà. Pagal PDK 108 str., paleidþiami ið laisvësatëmimo vietø atlikusieji bausmæ nepilnameèiai siunèiami pas tëvus arjuos atstojanèius asmenis. Jeigu taip pasiøsti negalima, paleidþiamojogyvenamosios vietos nepilnameèiø reikalø tarnyba kolonijos admi-nistracijos teikimu imasi priemoniø jam ádarbinti arba padëti stoti ámokyklà, taip pat sudaryti jam buto ir buities sàlygas. Iðimtiniais atvejais,kada siøsti nepilnametá á pirmesnæ jo gyvenamàjà vietà netikslingaauklëjimo sumetimais, kolonijos administracijos teikimu juo pasirûpinakolonijos buveinës nepilnameèiø reikalø tarnyba. Nepilnameèiaisiunèiami á gyvenamàjà vietà pataisos darbø ástaigos darbuotojo arbagiminaièiø lydimi, jeigu jie to praðo. Pagal PDK 111 str., neturinèiustëvø nepilnameèius, jeigu reikia, nepilnameèiø reikalø tarnybospasiunèia á internatus arba perduoda rûpybai.

Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso, priimto 1961 m.birþelio 26 d. (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais), ir LietuvosRespublikos administraciniø teisës paþeidimø kodekso, priimto1984 m. gruodþio 13 d. ástatymu Nr. X-4449 (su vëlesniais pakeitimaisir papildymais), nuostatos nagrinëjamos ðio skyriaus 3.3 skirsnyje,kuriame raðoma apie kriminalines bausmes, alternatyvias bausmeipoveikio priemones ir administracines nuobaudas bei jø skyrimà. Ðiameskirsnyje sutelksime dëmesá á minëtø kodeksø ypatingàsias (specia-liàsias) dalis, kuriose apie nepilnameèius kalbama kaip apie nusikaltimøar administraciniø teisës paþeidimø vykdytojus ar aukas.

BK 105 str. �Tyèinis nuþudymas sunkinanèiomis aplinkybëmis� 13punktas numato atsakomybæ uþ tyèiná nuþudymà maþameèio asmens.BK 106 str. �Motinos tyèinis nuþudymas savo naujagimio� regla-mentuoja motinos atsakomybæ uþ tyèiná savo kûdikio nuþudymàgimdymo metu ar tuojau po gimdymo. BK 111 str. �Tyèinis sunkus kûnosuþalojimas, uþkrëtimas liga ar kitoks susargdinimas� 2 d. kaipkvalifikuojanti aplinkybë numatytas sunkaus kûno suþalojimo pada-rymas maþameèiam asmeniui. Analogiðka aplinkybë yra numatyta irBK 112 str. �Tyèinis apysunkis kûno suþalojimas, uþkrëtimas liga arkitoks susargdinimas� 2 d. BK 118 str. �Iðþaginimas� 3 d. numatytaatsakomybë uþ nepilnametës, o 4 d. - uþ maþametës iðþaginimà. BK120 str. �Lytinis santykiavimas su lytiðkai nesubrendusiu asmeniu� irBK 121 str. �Tvirkinamieji veiksmai� jaunesnio kaip 16 m. asmensatþvilgiu taip pat saugo nepilnameèius nuo nusikalstamø kësinimøsi.Pagal BK 122 str. yra baudþiamas vyro lytinis santykiavimas su vyru,

59

padarytas nepilnameèio atþvilgiu. BK 125 str. �Vengimas iðlaikyti vaikus�numato atsakomybæ uþ piktybiná tëvo ar motinos vengimà mokëti pagalteismo sprendimà arba teisëjo nutarimà lëðas vaikams iðlaikyti. BK 127str. �Pagrobimas arba sukeitimas vaiko� nustato atsakomybæ uþ svetimovaiko pagrobimà arba sukeitimà vaiko savanaudiðku tikslu ar dël kito-kiø þemø paskatø. Baudþiamas ir lenkimas vartoti narkotines priemones,padarytas nepilnameèio atþvilgiu (BK 2325 str.). BK 241 str. �Átraukimasnepilnameèio á nusikalstamà veiklà arba girtavimà� nustato atsakomy-bæ uþ átraukimà nepilnameèio á nusikalstamà veiklà, uþsiiminëjimàazartiniais loðimais, elgetavimu ar prostitucija, nugirdymà nepilname-èio, padarytà asmens, nuo kurio tarnybiðkai priklausë nepilnametis,taip pat uþ átraukimà nepilnameèio á girtavimà. Ir galiausiai BK 2411 str.numato atsakomybæ uþ átraukimà nepilnameèiø á nemedicininá vaistø irkitø priemoniø, sukelianèiø apkvaiðimà, vartojimà.

Yra parengtas LR baudþiamojo kodekso projektas91, kurio bend-rojoje dalyje nepilnameèiai yra minimi 14, 44, 45, 59, 69, 71 ir 75 str.Specialiojoje dalyje yra numatytas atskiras XXXI skyrius �Nusikaltimaiir baudþiamieji nusiþengimai vaikui ir ðeimai�, kuriame reglamentuotinusikaltimai nepilnameèiams. Taip pat nepilnameèiai yra minimi irprojekto specialiosios dalies 113, 114, 133, 135, 136 ir 316 str.

ATPK numato keletà straipsniø, uþ kuriuos numatyta nepilnameèiøtëvø atsakomybë: ATPK 44 str. �Neteisëtas narkotiniø priemoniø ágiji-mas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotiniø priemoniø varto-jimas be gydytojo paskyrimo� 2 d.- nepilnameèio nuo 14 iki 16 m.vartojimas narkotiniø priemoniø be gydytojo paskyrimo; ATPK 175 str.�Paaugliø padarytas chuliganizmas� - paaugliø nuo 14 iki 16 m. amþiauspadarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyèinissuaugusiøjø garbës ir orumo þeminimas; ATPK 178 str. �Alkoholiniøgërimø gërimas vieðose vietose arba girto pasirodymas vieðose vietose�4 d. - girtø paaugliø iki 16 m. pasirodymas vieðose vietose, taip pat jøgërimas alkoholiniø gërimø; ATPK 181 str. �Tëvø ar juos atstojanèiøasmenø nevykdymas pareigos auklëti vaikus� - tëvø arba juos atstojan-èiø asmenø piktybinis nevykdymas pareigos auklëti, mokyti ir priþiûrëtinepilnameèius vaikus arba nepilnameèiø teisës paþeidimø padarymas;ATPK 183 str. �Vieðosios rimties trikdymas� 3 d. - triukðmas, ðauksmai,ðvilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais beikitokiais garsiniais aparatais gatvëse, aikðtëse, parkuose, paplûdimiuose,vieðajame transporte bei kitose vieðose vietose, o nuo 24 iki 6 valandos

60

- taip pat bendrabuèiuose ir butuose, jei tai trikdo vieðàjà rimtá, jeigu taipadarë paaugliai nuo 14 iki 16 m. amþiaus. Pora ATPK straipsniø numa-to platesná subjektø ratà, neapsiribodami vien tik nepilnameèiø tëvøatsakomybe: ATPK 180 str. �Nepilnameèio nugirdymas� - nepilnameèiotëvø ar kitø asmenø nugirdymas nepilnameèio ir ATPK 215 str. �Kliudymasjaunimui mokytis� - tëvø arba juos atstojanèiø asmenø vengimas arbakliudymas leisti á mokyklà pagrindinio iðsilavinimo neágijusá jaunimà iki16 m., taip pat pareigûnø ar kitø asmenø kliudymas lankyti mokyklà to-kiam jaunimui. Nepilnameèiai yra baudþiami bei tiesiogiai ar netiesiogiaisaugomi ir kitais ATPK straipsniais.

Lietuvos Respublikos teismø ástatymas Nr. I-480, priimtas1994 m. geguþës 31 d.92, reglamentuoja pagrindinius teismø veiklosprincipus, nustato Lietuvos teismø sistemà, teismø kompetencijà,atskirai reglamentuoja LR Aukðèiausiojo Teismo Senato, Teisëjø tarybosir Visuotinio teisëjø susirinkimo teisinæ padëtá, teisëjø egzaminø tvarkà,teisëjø, teismø pirmininkø, jø pavaduotojø ir skyriø pirmininkø skyrimà,jø bei kitø teisëjø teisinæ padëtá, nustato teisëjø skiriamuosius þenklus irpriesaikà, átvirtina teisëjø ir teismø nepriklausomumà, teisëjø socialinesgarantijas, atleidimà, paðalinimà ir drausminæ atsakomybæ, regla-mentuoja bylø nagrinëjimà teismuose, kitus teismø veiklos klausimus.Atskiri skirsniai yra skiriami prokuratûrai, apylinkës teismo hipotekosskyriui ir teismo antstoliams. Teismø ástatymo 9 str. 2 d. leidþia steigtispecializuotus teismus nepilnameèiø byloms nagrinëti. Be to, aukðèiauminëto LR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo 59 str. 3 d. taip patteigia, kad bylos dël vaiko teisiø paþeidimø, bylos, susijusios su vaikoteisiø apsauga, jø gynimu, taip pat bylos dël vaikø padarytø teisëspaþeidimø turi bûti nagrinëjamos kiek ámanoma trumpiau, ir jas turinagrinëti tam skirti specializuoti teisëjai arba pagal ástatymà ásteigtispecializuoti teismai.

1995 m. vasario 20 d. LR Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 264 Dëlnepilnameèiø uþimtumo ir jø nusikalstamumo prevencijos gerinimoprogramos93, kuriame numatyta nemaþai priemoniø, jø ávykdymo laikasbei vykdytojai. Vyriausybë taip pat pritarë ir LR ðvietimo ir moksloministerijos parengtai Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijosnacionalinei programai. Tai buvo padaryta 1997 m. kovo 6 d. nutarimuNr. 19794. LR vidaus reikalø ministerijos 1994 m. rugpjûèio 25 d. ásakymuNr. 619 buvo patvirtinta Policijos departamento Savivaldybiø policijosnepilnameèiø reikalø inspektoriø darbo laikinoji instrukcija.

61

Kitame ðio skyriaus skirsnyje yra apþvelgiamos baudþiamojo iradministracinio poveikio priemonës bei jø taikymas nepilnameèiamsasmenims, pradedant kriminalinëmis bausmëmis, ir jø taikymo praktika.

3.3. Baudþiamojo ir administracinio poveikio priemonës ir jø taikymas

3.3.1. Kriminalinës bausmës ir jø taikymo praktika

Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 11 str. 1 d. átvirtinta,kad �pagal baudþiamuosius ástatymus atsako asmenys, kuriems prieðpadarant nusikaltimà yra suëjæ ðeðiolika metø�. Asmenys, sulaukæástatyme nustatyto amþiaus, gali bûti traukiami baudþiamojon atsa-komybën uþ visus nusikaltimus, padarytus ávairiose nusikaltimo pada-rymo stadijose ir kartu su ávairiomis bendrininkø grupëmis, iðskyrustuos atvejus, kai ástatymø leidëjas kelia subjektui specialius reikalavimus(pvz., BK 79 str. �Vengimas eilinio ðaukimo á tikràjà kraðto apsaugostarnybà�; BK 282 str. �Kyðio priëmimas� ir kt.).

BK 11 str. 2 d. nustato, kad �asmenys, kurie padaro nusikaltimà,turëdami nuo keturiolikos iki ðeðiolikos metø amþiaus, atsako pagalbaudþiamuosius ástatymus tik uþ tyèinius veiksmus, galinèius sukeltitraukinio katastrofà (85 str.), nuþudymà (104-107, 109 str.), tyèinius kûnosuþalojimus, sutrikdþiusius sveikatà (11-113 str. ir 116 str. 2 d.),iðþaginimà (118 str.), piktybiná arba itin piktybiná chuliganizmà (225 str.2 ir 3 dalys), narkotiniø priemoniø grobimà (2322 str.), ðaunamojoginklo, ðaudmenø ar sprogstamøjø medþiagø grobimà (2341 str.), vagys-tæ (271 str.), plëðimà (272 str.), turto sunaikinimà ar suþalojimà tyèiasunkinanèiomis aplinkybëmis (278 str. 2 d.)�.

Tai, kad nuo 14 metø nepilnameèiai atsako tik uþ konkreèiai BK 11str. 2 d. iðvardintus nusikaltimus, leidþia teigti, jog ástatymø leidëjaspripaþásta tik santykiná tokio amþiaus asmenø pakaltinamumà.

Baudþiamojon atsakomybën gali bûti traukiamas tik pakaltina-mas asmuo. Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 12 straips-nyje teigiama, kad �neatsako pagal baudþiamuosius ástatymus toksasmuo, kuris, darydamas pavojingà visuomenei veikà, buvo nepa-kaltinamumo bûsenoje, tai yra negalëjo suprasti savo veiksmø esmësarba jø valdyti dël chroninës psichinës ligos, laikino psichinës veiklossutrikimo, silpnaprotystës ar kitokios patologinës bûsenos�. Ði pakal-

62

tinamumo sàvoka, apibrëþiant jà per nepakaltinamumà, yra taikoma irpilnameèiams, ir nepilnameèiams asmenims. Lietuvos Respublikos BK12 straipsnis yra formuluojamas negatyviai, jis apibrëþia tuos, kas�neatsako pagal baudþiamuosius ástatymus�. Todël teismas tiek pilna-meèiø, tiek ir nepilnameèiø padaromø nusikaltimø atvejais tikrina, aryra ðiame straipsnyje numatytø aplinkybiø tik tuomet, kai yra poþymiø,kad tokios aplinkybës yra galimos.

Galiojanèiø baudþiamøjø teisiniø priemoniø sistema, taikoma nepil-nameèiams uþ padarytus nusikaltimus, apima:

a) kriminalines bausmes;b) baudþiamuosius teisinius ápareigojimus, susijusius su bausmës

vykdymo atidëjimu;c) priverèiamàsias auklëjamojo pobûdþio priemones.Visos ðios priemonës skiriasi savo teisine prigimtimi, joms bûdingø

baudþiamøjø savybiø laipsniu ir tuo vaidmeniu, kurá jos vaidina teismøpraktikoje. Nubaudimo elementai yra bûdingi kiekvienai nepilname-èiams taikomai priemonës rûðiai, taèiau priverèiamosiomis auklëjamojopobûdþio priemonëmis siekiama svarbiausio tikslo: auklëti nepilnametáir uþkirsti kelià negatyvaus jo elgesio recidyvui.

LR BK nenumato specialios bausmiø sistemos, taikomos nepil-nameèiams. Vienas ið nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybësypatumø yra tas, kad ne visos pilnameèiams asmenims numatytoskriminaliniø bausmiø rûðys gali bûti skiriamos nepilnameèiams.

BK 24 str. 3 d. átvirtinta, kad mirties bausmë negali bûti paskirta, opaskyrus - vykdoma asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo mo-mentu nebuvo suëjæ 18 metø (LR mirties bausmë gali bûti paskirta irvykdoma tik pilnameèiams vyrams uþ pabaigtà tyèiná nuþudymà sunki-nanèiomis aplinkybëmis).95

BK 25 str. 1 d. nurodyta, kad nepilnameèiams laisvës atëmimobausmë negali bûti didesnë nei 10 metø (pilnameèiams maksimalilaisvës atëmimo bausmë yra 20 (25) metø).

Nepilnameèiui, pripaþintam kaltu uþ nusikaltimo padarymà, gali bûtiskiriamos ðios pagrindinës bausmës (BK 22 str. 2 d. nurodyta eilës tvarka):

1) laisvës atëmimas;2) pataisos darbai be laisvës atëmimo;3) bauda.Kartu su pagrindinëmis bausmëmis ástatymas numato galimybæ

skirti papildomas bausmes. BK 22 str. 3 d. átvirtintos tokios papildomosbausmës:

63

1) turto konfiskavimas;2) bauda;3) atëmimas teisës eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrà darbà ar

uþsiimti tam tikra veikla (þr. 3 schemà).Laisvës atëmimas. Tai nusikaltimà padariusio asmens izoliavi-

mas tam tikram laikotarpiui specialioje valstybinëje pataisos ástaigojeremiantis teismo apkaltinamuoju nuosprendþiu.

Laisvës atëmimo bausmës turiná apibûdina kiekybinis ir kokybiniselementai. Laisvës atëmimas nepilnameèiams gali bûti skiriamas nuo3 mënesiø iki 10 metø. Remiantis BK 25 str. 6 d., nepilnameèiai laisvësatëmimo bausmæ atlieka auklëjimo darbø kolonijose:

pirmà kartà nuteisiami laisvës atëmimu, taip pat nepilnametës -bendrojo reþimo kolonijose;

pirmiau atlikæ laisvës atëmimo bausmæ - sustiprinto reþimo kolo-nijose.

Teismø statistiniai duomenys rodo, kad nuteistiems nepilname-èiams daþniausiai skiriama laisvës atëmimo bausmë (þr. 9 lentelæ).

Pataisos darbai be laisvës atëmimo. Remiantis BK 29 str., patai-sos darbai be laisvës atëmimo yra bausmës rûðis, kai nuteistasis dirbair ið jo uþdarbio á valstybës pajamas daromos iðskaitos. BK 29 str. 1 d.teigiama, kad �pataisos darbai be laisvës atëmimo skiriami nuo 2mënesiø iki 2 metø ir atliekami pagal teismo nuosprendá nuteistojodarbovietëje�. To paties straipsnio 3 dalyje sakoma: �Nuteisus patai-sos darbais be laisvës atëmimo, ið nuteistojo uþdarbio á valstybëspajamas daromos teismo nuosprendþiu nustatyto dydþio iðskaitos nuo5 % iki 20 % uþdarbio�.

Ði pagrindinë bausmës rûðis galiojanèiame BK numatyta uþ dau-gelá nusikaltimø. Specialiosios dalies straipsniø sankcijoje ji daþnainumatoma kaip alternatyva laisvës atëmimui. Ði bausmë paprastaiskiriama asmenims, kurie padarë nesunkius nusikaltimus, arba kuriuos,teismo nuomone, netikslinga bausti laisvës atëmimu.

Pataisos darbai be laisvës atëmimo nepilnameèiams skiriamiretai. Ðios bausmës skyrimo sàlyga yra ta, kad teisiamasis bûtø dar-bingas ir dirbtø. Todël teismams objektyviai sumaþëja galimybiø skirtinepilnameèiams pataisos darbø bausmæ.

Nepilnameèiui, pirmà kartà nuteistam pataisos darbais arba laisvësatëmimu ne daugiau kaip trejiems metams uþ nesunkø tyèiná nusikaltimàir ne daugiau kaip penkeriems metams uþ neatsargø nusikaltimà,

64

teismas gali atidëti paskirtos bausmës vykdymà nuo 1 iki 5 metø.Bausmës vykdymas gali bûti atidedamas, jei teismas padaro iðvadà,jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmës tikslai bus pasiektibe realaus bausmës atlikimo (BK 471 str. 1 d.). Teismas, esant minëtomssàlygoms, atidëdamas pagrindinës bausmës vykdymà, gali atidëti irpaskirtø papildomø bausmiø vykdymà (iðskyrus turto konfiskavimà).Problematiðka yra tai, kad teismas galimybæ atidëti paskirtos bausmësvykdymà turi tik tuomet, kai padaromas nesunkus tyèinis arbaneatsargus nusikaltimas. Remiantis LR BK 81 str. penkiasdeðimt vienamestraipsnyje (apie 1/5 visø straipsniø) numatyti nusikaltimai yra sunkûs.Tarp jø yra tyèinis sunkus kûno suþalojimas, vagystë ásibraunant ágyvenamàjà patalpà, plëðimas ir kiti nepilnameèiø daþnai padarominusikaltimai. Todël ðá straipsná reikia tobulinti.

Atidëdamas paskirtos bausmës vykdymà, teismas gali paskirtinuteistajam vienà ar kelis ápareigojimus (þr. 3 schemà).

Bauda. Remiantis BK 32 str., �bauda yra piniginë nuobauda, teismoskiriama kaip pagrindinë ar papildoma bausmë baudþiamojo ástatymonumatytais atvejais�.

Bauda kaip pagrindinë bausmë gali bûti skiriama nuo 100 iki 1000minimaliø gyvenimo lygiø (MGL) dydþio (ðiuo metu 1 MGL =120 Lt =30 $). Kaip papildoma bausmë ji gali bûti skiriama nuo 10 iki 500minimaliø gyvenimo lygiø dydþio. Baudos dydis uþ padarytà nusikalti-mà ástatymo sankcijoje nenustatomas. Já nustato teismas, skirdamasbausmæ. Nustatydamas baudos dydá, teismas atsiþvelgia á padarytonusikaltimo pavojingumà, nusikaltimu padarytà þalà bei kaltininkomaterialinæ padëtá. Jei asmuo vengia savanoriðkai sumokëti baudà, kuripaskirta kaip pagrindinë bausmë, ir nëra galimybiø jà iðieðkotipriverstinai, teismas gali pakeisti baudà laisvës atëmimu.

Ástatymø leidëjas, taikydamas ðià bausmës rûðá, nepilnameèiamsnedaro jokiø iðimèiø. Literatûroje vyrauja nuomonë, jog skiriant nepil-nameèiui ðià bausmæ, ji turi bûti tokio dydþio, kad nuteistasis galëtø jàsumokëti ið savo pajamø ar turimø santaupø. Taèiau ástatyme ði nuostatanëra átvirtinta. Teismø praktika liudija, kad bauda asmenims nuo 14 iki17 metø amþiaus skiriama retai. Realiai ji gali bûti teismo skiriama tikdirbanèiam ar turinèiam savarankiðkas pajamas nepilnameèiui.

Turto konfiskavimas. Tai priverstinis neatlygintinis paëmimasvalstybës nuosavybën viso arba dalies turto, kuris yra asmeninënuteistojo nuosavybë, arba turto, kuris yra perduotas valdyti kitiems

65

asmenims, taèiau gautas nusikalstamu bûdu (BK 35 str. 2 d.).Ði papildoma bausmë skiriama uþ savanaudiðkus nusikaltimus,

iðvardintus BK 35 str. (ið viso - 52 nusikaltimai).Ástatymø leidëjas nenumatë galimybës atleisti nepilnametá netgi

nuo ðios sunkiausios papildomos bausmës. Ástatyme numatytaisatvejais teismas privalo ðià bausmæ skirti ir nepilnameèiams.

Kriminologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugiau kaip 3/4nepilnameèiø yra teisiami uþ ávairaus pobûdþio ir pavojingumo laips-nio turtinius nusikaltimus. Todël neatsiþvelgiant á nepilnameèioasmenybës bruoþus, jo amþiø (14 ar 17 metø), nuosavybës ágijimobûdà, ið jo daugeliu atvejø valstybës nuosavybën turi bûti paimamasvisas ar dalis asmeninio turto. Vis dëlto nepilnameèiams gyvenant kartusu tëvais, yra sunku atskirti jø asmeniná turtà nuo tëvø nuosavybës.Daþniausiai nepilnameèiai tokios nuosavybës ir neturi. Ðios aplinky-bës daþnai kliudo teismams skirti turto konfiskavimo bausmæ nepil-nameèiams. Ðià ástatymo spragà bûtina taisyti.

Kaip jau buvo minëta, atidëdamas bausmës vykdymà, teismasnegali atidëti nepilnameèiui turto konfiskavimo bausmës vykdymo (BK471 str. 2 d.).

Atëmimas teisës eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrà darbàarba uþsiimti tam tikra veikla. Tai papildoma bausmë, teismo skiriamabaudþiamojo ástatymo numatytais atvejais, taip pat teismo nuoþiûra(BK 30 str. 1 d.). Ði bausmë nustatoma nuo 1 iki 5 metø.

Specialiosios dalies sankcijoje ji paprastai bûna numatyta taisatvejais, kai nusikaltimo subjektui, be bendrø poþymiø (amþiaus irpakaltinamumo), yra bûdingi papildomi specialûs poþymiai, kuriønepilnametis dël savo amþiaus ypatumø neturi.

Teismas savo nuoþiûra skiria ðià bausmæ tais atvejais, kai nusi-kaltimas padaromas kaltininko darbinës veiklos srityje arba pikt-naudþiaujant jam suteikta teise, ir atsiþvelgdamas á padaryto nusikaltimopobûdá, teismas padaro iðvadà, jog nuteistajam negalima palikti teisëseiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrà darbà ar uþsiimti tam tikra veikla(BK 30 str. 2 d.).

Ðios aplinkybës reikalauja, kad nepilnametis nusikalstø dirbdamasatsakingà darbà arba jam bûtø suteiktos tam tikros teisës. Taèiaunepilnameèiai daþniausiai neatitinka ðiø ástatymo reikalavimø. Dëlsuprantamø objektyviø prieþasèiø teismas ðià bausmæ nepilnameèiamsgali skirti tik labai retais atvejais.

66

Ástatymø leidëjas nenumato ir specialiø bausmës skyrimo nepil-nameèiams taisykliø. Todël teismas, skirdamas bausmæ, vadovaujasitais paèiais pagrindais, kaip ir skirdamas bausmæ suaugusiems asme-nims, tai yra atsiþvelgia á ástatymo straipsnio, numatanèio atsakomybæuþ padarytà nusikaltimà, nustatytas ribas, vadovaudamasis teisinesàmone, atsiþvelgia á padaryto nusikaltimo pobûdá ir jo pavojingumolaipsná, á kaltininko asmenybæ ir á bylos aplinkybes, lengvinanèias arsunkinanèias atsakomybæ (BK 39 str.).

Tai, kad nusikaltimà padarë nepilnametis, yra laikoma atsakomybælengvinanèia aplinkybe (BK 40 str. 1 d. 6 p.).

Norëdamas skirti ðvelnesnæ negu ástatymo numatyta bausmæ, teis-mas gali vadovautis BK 45 str. tuomet, �kai asmuo, padaræs nusikaltimà,pats savanoriðkai atvyko ir prisipaþino padaræs nusikaltimà, nuoðirdþiaigailisi, atlygino padarytà þalà, padëjo tardymui bei teismui iðaiðkintinusikaltimà� (BK 45 str. 1 d.). Ðiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad�teismas, atsiþvelgdamas á visas bylos aplinkybes, gali paskirti ðvelnesnænegu ástatymo numatyta bausmæ taip pat, jeigu:

a) byloje yra atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø;b) be to, dël sveikatos bûklës ar nepilnametystës negali bûti

paskirta ástatyme numatyta bausmë arba teisiamasis ar jo iðlaikomiasmenys serga sunkia liga ir nëra kam juos priþiûrëti, arba kaltininkasiðlaiko maþameèius vaikus ir ástatyme numatytos bausmës paskyrimasneigiamai atsilieps vaikø prieþiûrai, arba kaltininko vaidmuo bendrininkøpadarytame nusikaltime buvo antraeilis� (45 str. 2 d.).

Ðvelnesnës negu ástatyme numatyta bausmës skyrimo sàlygos yralabai grieþtos. Faktiðkai teismas tik labai retais atvejais gali nepilname-èiui paskirti ðvelnesnæ negu ástatyme numatyta bausmæ. Ðis straipsnistaip pat yra tobulintinas.

Kai yra ðvelnesnës negu ástatyme numatyta bausmës skyrimosàlygos, teismas gali:

1) paskirti maþesnæ bausmæ negu þemiausioji riba, ástatymonumatyta uþ padarytà nusikaltimà, arba

2) paskirti ðvelnesnæ bausmës rûðá negu numatyta ástatyme uþpadarytà nusikaltimà, arba

3) neskirti papildomos bausmës tais atvejais, jei jos paskyrimaspagal ástatymà yra privalomas, iðskyrus turto konfiskavimo bausmæ(45 str. 3 d.) (þr. 4 schemà).

67

9393

10 schema

Nepilnameèiø bausmiø vykdymo ástaigos (auklëjamøjø darbø ir reabilitacinës)

VIDAUS REIKALØ MINISTERIJOS SISTEMOJE ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS SISTEMOJE

Pataisos reikalø departamentui SPECIALIEJI VAIKØ AUKLËJIMO IR GLOBOS NAMAI prie VRM pavaldþios ðios ástaigos, kuriose bausmæ atlieka MERGAIÈIØ BERNIUKØ (arba laikomi iki teismo) nepilnameèiai:

VILNIAUS GRUZDÞIØ ÈIOBIÐKIO VËLIUÈIONIØ Tardymo izoliatoriai MIESTO ÐIAULIØ R. ÐIRVINTØ R. VILNIAUS R.

.

Nepilnameèiø auklëjamojo darbo nepilnametëms nepilnameèiams nepilnameèiams nepilnameèiams kolonija (berniukø, viena) nuo 12 iki 17 m. nuo 8 iki 16 m. nuo 4 iki 8 kl. nuo 8 iki 18 m.

Bendrojo reþimo (moterø pataisos darbø) kolonija (yra atskiras padalinys mergaitëms, viena)

Tardymo izoliatoriai yra 2: (Vilniaus m. TÁ-K, Ðiauliø TÁ)

68

Teismø praktika. Teismai nusikaltusiems nepilnameèiams taikogana grieþtas bausmes. Jø taikymo statistiniai rodikliai beveik niekuonesiskiria nuo pilnameèiams taikomø bausmiø statistiniø rodikliø (þr.5 schemà).

Auklëjamojo darbo analizë rodo, kad nepilnameèiø laisvës atëmi-mo ástaigø administracija susiduria su esminëmis problemomis: trûkstasocialiniø darbuotojø, psichologø, kito atitinkamai iðsimokslinusiopersonalo. Materialinë bazë yra labai menka, todël sàlygø gerinimasyra sunkiai ámanomas.

Apie 2/3 teistø vaikø kasmet lieka laisvëje (atidëjus teismo nuos-prendþio vykdymà, amnestuotø, pritaikius priverèiamàsias auklëjimopriemones ir kt.). Nemaþai yra gráþusiø ið laisvës atëmimo vietø arbalygtinai ið jø paleistø. Jø elgesá ir teismo paskirtø ápareigojimø vykdymàkontroliuoja savivaldybiø policija. Daugeliui ðiø vaikø reikalinga socialinëpagalba bei nuosekli, kompleksinë jø elgesio prieþiûra. Analizë rodo,kad palyginti nedaug vaikø, kuriems buvo atidëtas teismo nuospren-dþio vykdymas, pakartotinai nusikalto, nevykdë teismo ápareigojimø irtodël teismo nuosprendis jiems buvo ávykdytas (1992 m. - 74 arba 4,5%,1993 m. - 54 arba 2,4%, 1994 m. - 112 arba 6,1%, 1995 m. - 85 arba3,6%, 1996 m. - 55 arba 3,7%).

Atrankiniø tyrimø duomenimis, 20-30% vaikø - teisës paþeidëjø,10-15% nepilnameèiø auklëjamøjø darbø kolonijø auklëtiniø turi ávai-raus pobûdþio nervø sistemos ir psichiniø anomalijø (neurozë, psicho-patija, patologiðkas asmenybës vystymasis ir kita). Tokiø vaikø dau-gëja, o jø kriminogeninë rizika 4-5 kartus didesnë uþ statistiná vidurká.

Ðiuo metu Lietuvoje yra baigiamas rengti naujo Baudþiamojokodekso projektas. Jame pateikti du straipsnio, nustatanèio baudþia-mosios atsakomybës amþiø, variantai. Pirmasis straipsnio variantaspraktiðkai niekuo nesiskiria nuo dabar galiojanèio straipsnio nuostatø.Antrajame variante siûloma nustatyti bendrà 18 metø amþiaus ribà,nuo kurios atsiranda baudþiamoji atsakomybë. Asmenys, kurie padaronusikaltimà (arba nusiþengimà), turëdami nuo 14 iki 16 metø ir nuo 16iki 18 metø amþiaus, atsakytø tik uþ konkreèius ástatyme ávardintusnusikaltimus.

69

9 lentelëNuteisti nepilnameèiai pagal teismø paskirtas bausmes

(palyginimui apaèioje paryðkinti duomenys pateikti apie nuteistus pilnameèius)

Ið viso nuteista 1991 m. 1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m.nepilnameèiø 1228 1549 2129 2327 2010 2193

skaièiais skaièiais skaièiais skaièiais skaièiais skaièiais proc. proc. proc. proc. proc. proc.

Laisvës atëmimu 343 278 379 575 696 1028Ið to skaièiaus: 27,9% 18% 17,8% 24,7% 28,9% 46,8%iki 1 m. 6 4 19 27 201 m. * 10 20 49 - -2 m. * 75 77 133 45 363 m. * 101 145 170 225 1564 m. * 46 86 95 247 126nuo 5 iki 10 m. 40 47 109 152 85

2998 3788 5620 7473 7075 7739 31,7% 27,1% 33,2% 39,9% 38,6% 45,6%

Pataisos darbais 41 36 22 35 15 15 3,3% 2,3% 1,0% 1,5% 0,7% 0,7%

2019 2585 1641 1296 645 501 21,3% 18,5% 9,7% 6,9% 3,5% 2,9%Laisvës atëmimu 110 168 283 323 - ar pataisos9,0% 10,8% 13,3% 13,9% - -darbais 616 1469 2506 3163 - -lygtinai 6,5% 10,5% 14,8% 16,9% -Bausmës vykdy- 702 1022 1071 1150 1352 819mas atidëtas 57,2% 66,0% 50,3% 49,4% 67,3% 37,3%

2219 3978 5345 5738 9318 6757 23,4% 28,5% 31,6% 30,6% 50,8% 39,8%

Lygtinis nuteisi- 28 27 19 10 - -simas laisvës 2,3% 1,7% 0,9% 0,4% - -atëmimu privalo- 663 812 66 373 - -mai ájungiant á 7,0% 5,8% 3,9% 2,0% - -darbàBauda 4 17 14 6 26 137

0,3% 1,1% 0,7% 0,3% 1,3% 6,2% 906 1297 981 626 1228 1554 9,6% 9,2% 5,8% 3,3% 6,7% 9,1%

Atleisti nuo - 1 337 228 - 194bausmës - 0,1% 15,8% 9,8% - 8,8%

* 1995 ir 1996 m. statistiniø duomenø apie nuteistuosius ataskaitoje pateikti duomenys yra ðie: nuo 1 (imtinai) iki 2 m., iki 3 m., iki 4 m.

70 4 schema

Ðvelnesnës negu ástatymo numatyta bausmës skyrimas pagal galiojantá (1998 m. kovo 31 d.)Lietuvos Respublikos baudþiamàjá kodeksà

Ðvelnesnës negu ástatymo numatyta bausmës skyrimas (BK 45 str.), jeigu:

þ asmuo pats savanoriðkai atvyko ir prisipaþino þ byloje yra atsakomybæ ðvelninanèiø aplinkybiø, padaræs nusikaltimà, þ be to, þ nuoðirdþiai gailisi, dël sveikatos bûklës ar nepilnametystës negali bûti þ atlygino padarytà þalà, paskirta ástatyme numatyta bausmë; þ padëjo tardymui bei teismui iðaiðkinti nusikaltimà teisiamasis ar jo iðlaikomi asmenys serga sunkia liga (BK 45 str. 1 d.). ir nëra kam juos priþiûrëti;

kaltininkas iðlaiko maþameèius vaikus ir ástatymenumatytos bausmës paskyrimas neigiamai atsiliepsvaikø prieþiûrai;kaltininko vaidmuo bendrininkø padarytamenusikaltime buvo antraeilis.

Teismas gali: 1) paskirti maþesnæ bausmæ negu þemiausioji riba, ástatymo numatyta

uþ padarytà nusikaltimà, arba 2) paskirti ðvelnesnæ bausmës rûðá negu numatyta ástatyme uþ padarytà

nusikaltimà, arba3) neskirti papildomos bausmës tais atvejais, jei jos paskyrimas pagal

ástatymà yra privalomas, iðskyrus turto konfiskavimo bausmæ (BK 45 str. 4 d.).

71

Pakaltinamumas naujojo Baudþiamojo kodekso projekte yra api-brëþiamas panaðiai kaip ir dabar galiojanèiame ástatyme. Nauja yra tai,kad vël ávedamas ribotas pakaltinamumas, kurio sàvoka dabar galio-janèiame BK buvo reglamentuota, bet vël greitai panaikinta 1994 metøliepos 19 dienos ástatymu.

Yra siûloma Baudþiamojo kodekso projekte atskirai reglamentuotispecialià bausmiø ir priemoniø sistemà nepilnameèiams. Ji labai skiriasinuo ðiuo metu galiojanèios sistemos.

Nepilnameèiams numatomos ðios bausmës rûðys: bauda, vieðieji(nemokami) darbai, trumpalaikis 15-60 dienø areðtas, bauda ir laisvësatëmimas, ribojant jø dydá, priklausomai nuo amþiaus (14-16 metø asme-nims bausmë maþinama 1/2, o 16-18 amþiaus - 1/3), taip pat numatantbausmës atlikimo ypatumus.

Plëtojamas probacijos institutas (lygtinis nuteisimas, bausmës vyk-dymo atidëjimas, alternatyviø kriminalinei bausmei poveikio priemoniøtaikymas ir kt.). Pavyzdþiui, nepilnameèiui, padariusiam baudþiamàjánusiþengimà, taip pat padariusiam kitoká nusikaltimà, jeigu jis dëlamþiaus ypatumø nevisiðkai suvokë padarytos veikos arba jos galimøpasekmiø pavojingumà, vietoje bausmës teismas gali paskirtiprevencines (priverèiamàsias) auklëjamojo poveikio priemones.

3.3.2. Alternatyvios bausmei poveikio priemonës ir jø taikymo praktika

Lietuvos Respublikoje alternatyvios bausmei poveikio priemonëssuprantamos kaip priverèiamosios auklëjamojo poveikio priemonës.Ðiø priemoniø taikymo pagrindai ir sàlygos átvirtinti galiojanèioBaudþiamojo kodekso 52 (1) straipsnyje. Jame teigiama, kadnepilnametis, padaræs nesunkø96 nusikaltimà, teismo gali bûtiatleidþiamas nuo baudþiamosios atsakomybës, jeigu jis:

1) pirmà kartà padarë nusikaltimà97;2) visiðkai pripaþino savo kaltæ ir gailisi padaræs nusikaltimà;3) atlygino padarytà þalà arba susitarë su nukentëjusiuoju dël

þalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta;4) yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis ástatymø, nedarys

naujø nusikaltimø.Nepilnameèiui, atitinkanèiam ðias sàlygas, teismas paskiria priver-

èiamàsias auklëjamojo pobûdþio priemones, nustatytas ðio kodekso61 straipsnyje.

727

72

←

↓

↓

↓

↓

↓↓

↓

5 schemaSiûlomos poveikio priemonës ir bausmës nepilnameèiams BK projekte

Nepilnameèio padarytas nusikaltimas ar nusiþengimas

NUSIKALTIMAS Nesunkus nusikaltimas ar nusiþengimas

BAUSMËS BAUDÞIAMOJO POVEIKIO PRIEMONË

Vieðieji darbai

BAUDÞIAMOJO POVEIKIOBauda PRIEMONËS

NEPILNAMEÈIAMS

Areðtas

Terminuotas Turto konfiskavimaslaisvës atëmimas

Ápareigojimai: bûti namuose nustatytu laiku; þ Áspëjimas mokytis, tæsti mokslà arba dirbti; þ Materialinës þalos atlyginimas ásisavinti tam tikras þinias ar draudimus; þ Nemokami darbai gydytis nuo girtavimo, narkomanijos, þ Atidavimas tëvø ar kitø asmenø toksikomanijos ar venerinës ligos; ugdymui ar globai dalyvauti Vaiko teisiø apsaugos bei þ Laisvës apribojimas kontroliuojanèiø baudþiamøjø priemoniø þ Atidavimas á specialià auklë- vykdymà institucijø rengiamose jimo ir drausmës ástaigà socialinës reabilitacijos priemonëse.Draudimai: þaisti azartinius þaidimus; uþsiimti tam tikra veikla ar dirbti tam tikrà darbà; vairuoti motorinæ transporto priemonæ; lankytis vietose, turinèiose neigiamos átakos nepilnameèio elgesiui, arba bendrauti su þmonëmis, turinèiais jam neigiamos átakos; be kontroliuojanèiø ðios priemonës vykdymà institucijø þinios keisti gyvenamàjà vietà.

73

Baudþiamojo kodekso 61 straipsnyje numatytos ðios priverèia-mosios auklëjamojo pobûdþio priemonës:

1) ápareigojimas vieðai ar kitokia forma atsipraðyti nukentëjusájá;2) ápareigojimas savarankiðkai atlyginti arba savo darbu paðalinti

materialinæ þalà;3) atidavimas tëvø ar juos atstojanèiø asmenø prieþiûrai;4) ápareigojimas atlikti nemokamø darbø nuo 20 iki 100 valandø

Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka;5) namø prieþiûra iki 45 parø;6) atidavimas á specialià auklëjimo ir drausmës ástaigà iki 3 metø,

bet ne ilgiau kaip iki nepilnameèiui sueis aðtuoniolika metø. Teismasne reèiau kaip vienà kartà per metus turi perþiûrëti buvimo ástaigojetikslingumà.

Teismo paskirtø pirmøjø penkiø priverèiamøjø auklëjamojo pobû-dþio priemoniø vykdymà kontroliuoja vidaus reikalø organai98 ir nepil-nameèiø reikalø tarnybos99.

Teismo paskirtoji priverèiamoji auklëjamojo pobûdþio priemonëgali bûti pakeista grieþtesne100 priemone, jei nepilnametis nevykdo arnetinkamai vykdo jam paskirtà priemonæ. Grieþtesnæ priemonæ vidausreikalø organo ir nepilnameèiø reikalø tarnybos bendru teikimu galipaskirti teismas. Teismas gali ir atleisti nepilnametá nuo neatliktospriemonës vykdymo.

Priverèiamøjø auklëjimo priemoniø ávykdymo teisiniai aktai detaliainereglamentuoja, iðskyrus du atvejus.

1. Nepilnameèio atidavimas á specialiàjà auklëjimo ir drausmësástaigà. Ðioje ástaigoje 14-17 metø nepilnameèiai taisomi ir auklëjamivadovaujantis 1995 m. geguþës 5 d. Vyriausybës nutarimu Nr. 643�Specialiøjø vaikø auklëjimo ir globos namø nuostatai�.

Á auklëjimo ir globos namus priimami nepilnameèiai neturintys fiziniøir psichiniø negaliø. Ligø, kuriomis sergantis nepilnametis negali bûtipriimtas á auklëjimo ir globos namus, sàraðà parengia ir patvirtinaSveikatos apsaugos ministerija.

Viena esminiø ðio nutarimo sàlygø - sudaryti didesnæ galimybænepilnameèiui pasitaisyti. Auklëjimo ir globos namø administracijospareiga ne reèiau kaip kartà per metus raðyti teikimà teismui dël to,kadbûtø perþiûrëtas nepilnameèio buvimo ðiuose namuose tikslingumas.

2. Ápareigojimas atlikti nemokamø darbø nuo 20 iki 100 valandø.Ðiø darbø atlikimà reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybës

74

nutarimas �Dël nemokamø darbø atlikimo tvarkos patvirtinimo�, priim-tas 1997 m. sausio 21 d.

Ðiame nutarime teigiama, jog savivaldybiø policijos nepilnameèiøreikalø inspektoriai, gavæ nutarties nuoraðà, kad nepilnametis atleis-tas nuo baudþiamosios atsakomybës ir jam paskirta priverèiamojiauklëjamoji priemonë dirbti nemokamus darbus, áraðo ðá nepilnametá áatitinkamà áskaità. Nemokami darbai dirbami vietos savivaldos institu-cijø ar valstybës, savivaldybës ámoniø, ástaigø, organizacijø nustatytosevietose.

Nepilnameèiams nuo 14 iki 16 metø nemokami darbai negali truktiilgiau nei 24 valandas per savaitæ, o nepilnameèiams nuo 16 iki 18metø - ilgiau kaip 36 valandas per savaitæ.

Problema. Nors Baudþiamajame kodekse ir reglamentuojamasnepilnameèiø atleidimas nuo baudþiamosios atsakomybës bei numa-tomos konkreèios priverèiamosios auklëjamojo pobûdþio priemonës,Lietuvos teismai ðias priemones skiria retai. Greièiausiai tai paaiðkinamatuo, kad dar prieð keletà metø buvo susiformavusi neteisminë ðiøpriemoniø skyrimo praktika. Jas iki 1994 metø taikë nepilnameèiø reika-lø komisijos, veikusios prie vykdomøjø valdymo institucijø. Paprastaitokios bylos teismo nepasiekdavo. Panaikinus nepilnameèiø reikaløkomisijas, nebëra ir neteisminës institucijos, galinèios skirti ðias prie-mones. Vienintelë institucija, galinti skirti ðias priemones, dabar yrateismas, taèiau ði institucija daþnai ið inercijos dar ir dabar netaiko priver-èiamøjø auklëjamojo pobûdþio priemoniø. Mûsø nuomone, nemaþaiðios praktikos trûkumui átakos turi ir tai, jog iki ðios dienos nëra vieningobei iðsamaus procesinio dokumento, reglamentuojanèio ðiø priemoniøskyrimo bei vykdymo tvarkà.

3.3.3. Administracinës nuobaudos ir jø taikymas

Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksasátvirtina dvejopo pobûdþio atsakomybæ uþ nepilnameèiø padarytusadministracinius teisës paþeidimus:

1. Personalinæ atsakomybæ. Administraciniø teisës paþeidimøkodekso 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnameèiams nuo 16iki 18 metø amþiaus taikomos bendros administracinës atsakomybësnuostatos su tam tikrais ypatumais, numatytais ðiame kodekse.

75

2. Nepilnameèiø tëvø ar juos atstojanèiø asmenø atsakomybæ.Ðiuo atveju uþ nepilnameèio nuo 14 iki 16 metø amþiaus padarytusnusiþengimus Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 13 straipsnio2-oje dalyje numatytais atvejais (pvz., uþ paaugliø padarytà chuliganiz-mà (175 str.); vieðosios rimties trikdymà (183 str. 3 d.) ir kt.) administra-cinën atsakomybën traukiami tëvai ar juos atstojantys asmenys.

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 21 (1) straipsnyje numa-tyta, kad uþ nepilnameèiø padarytus administracinës teisës paþeidimusgali bûti skiriamos ðio kodekso 21 straipsnyje numatytos bendropobûdþio nuobaudos, taikomos pilnameèiams teisës paþeidëjams,iðskyrus administraciná areðtà, tai yra:

1) áspëjimas;2) bauda101;3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisës paþeidimo

padarymo árankis arba tiesioginis objektas, paëmimas;4) daikto, kuris buvo administracinio teisës paþeidimo padarymo

árankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;5) suteiktos pilieèiui specialiosios teisës (teisës vairuoti transporto

priemones, teisës medþioti arba þvejoti) atëmimas;6) pataisos darbai;7) nuðalinimas nuo darbo (pareigø).Treèiame, ketvirtame, septintame punkte ávardintos nuobaudos bei

teisës vairuoti transporto priemones atëmimas gali bûti skiriamos kaippagrindinës ir kaip papildomosios administracinës nuobaudos. Visoskitos nuobaudos gali bûti skiriamos tik kaip pagrindinës.

Uþ vienà administraciná teisës paþeidimà gali bûti paskirta pagrin-dinë arba pagrindinë ir papildomoji nuobauda.

Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 30 straipsnyje numa-tyta, kad nuobauda uþ administraciná teisës paþeidimà skiriama normi-nio akto, numatanèio atsakomybæ uþ padarytà teisës paþeidimà,nustatytose ribose, tiksliai laikantis ðio kodekso ir kitø aktø dël admi-nistraciniø teisës paþeidimø.

Skiriant nuobaudà, atsiþvelgiama á padaryto teisës paþeidimopobûdá, paþeidëjo asmenybæ, jo kaltës laipsná, turtinæ padëtá, atsa-komybæ lengvinanèias ir sunkinanèias aplinkybes.

Tai, kad nepilnametis padarë teisës paþeidimà, laikytina atsa-komybæ lengvinanèia aplinkybe.

76

6 schema

Nepilnameèiø atleidimas nuo baudþiamosios atsakomybësbei priverèiamøjø auklëjamojo pobûdþio priemoniø skyrimas

Nepilnameèiø atleidimas nuo baudþiamosios atsakomybësBK 521 str.

Atleidimo nuo baudþiamosios atsakomybës sàlygos:þ padarë nesunkø nusikaltimà,þ nusikaltimà padarë pirmà kartà,þ visiðkai pripaþino savo kaltæ ir gailisi padaræs nusikaltimà,þ atlygino padarytà þalà arba susitarë su nukentëjusiuoju dël þalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta,þ yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis ástatymø, nedarys naujø nusikaltimø.

Priverèiamosios auklëjamojo pobûdþio priemonës:þ ápareigojimas vieðai ar kitokia forma atsipraðyti nukentëjusájá,þ ápareigojimas savarankiðkai atlyginti arba savo darbu paðalinti materialinæ þalà,þ atidavimas tëvø ar juos atstojanèiø asmenø prieþiûrai,þ ápareigojimas atlikti nemokamø darbø nuo 20 iki 1000 valandø LR Vyriausybës nustatyta tvarka,þ namø prieþiûra iki 45 parø,þ atidavimas á specialià auklëjimo ir drausmës ástaigà iki 3 metø, bet ne ilgiau kaip iki nepilnameèiui sueis 18 metø. BK 61 str.

77

Greta paskirtosios nuobaudos nepilnametis gali bûti ápareigotasatlyginti padarytà turtiná nuostolá, esant dviem sàlygoms, nurodytomsAdministraciniø teisës paþeidimø kodekso 37 (1) straipsnyje:

1) nepilnametis turi savarankiðkø pajamø;2) turtinio nuostolio suma virðija 50 litø.Kitais atvejais klausimas dël administraciniø teisës paþeidimø

padaryto turtinio atlyginimo sprendþiamas civilinio proceso tvarka. Taiyra uþ þalà, padarytà nepilnameèio iki 15 metø amþiaus, atsako jo tëvai,átëviai ar globëjai, jeigu jie neárodo, kad þala atsirado ne dël jø kaltës(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 489 str.) O nepilnametis nuo 15iki 18 metø amþiaus uþ savo padarytà þalà atsako bendrais pagrindais.Tais atvejais, kai toks nepilnametis neturi turto ar uþdarbio, pakankamoatlyginti jo padarytai þalai, atitinkamà þalos dalá turi atlyginti jo tëvai,átëviai ar rûpintojai, jeigu jie neárodo, kad þala atsirado ne dël jø kaltës(Civilinio kodekso 490 straipsnis).

Nepilnameèiø administracinës atsakomybës perspektyvos1998 metais Lietuvoje turëtø bûti priimtas Administracinës teisës

paþeidimø kodekso dalinio pakeitimo bei papildymo ástatymas, kuriopriemonës reikð tai, kad:

1. Bus realizuotas tik personalinës nepilnameèiø atsakomybësprincipas. Tai yra - bus atsisakyta nepilnameèiø tëvø ir juos atstojanèiøasmenø atsakomybës uþ jø vaikø padarytus administracinës teisëspaþeidimus.

2. Numatoma papildyti kodeksà nauju skirsniu �Priverèiamosiosauklëjamojo (drausminio) poveikio priemonës taikymas nepilna-meèiams�. Nepilnameèiams nuo dvylikos iki ðeðiolikos metø amþiaus,nuolat darantiems administracinius teisës paþeidimus ar sistemingaipaþeidþiantiems teisëtvarkà; nepilnameèiams nuo dvylikos iki ketu-riolikos metø amþiaus, padariusiems pavojingà veikà, taip pat nepil-nameèiams nuo ðeðiolikos iki aðtuoniolikos metø amþiaus, jei pagalbylos aplinkybes (pvz., nepilnametis nedirba, nesimoko, neturisavarankiðkø pajamø ir pan.) nëra galimybës paskirti tinkamà admi-nistracinæ nuobaudà, vietoj administracinës nuobaudos gali bûtiskiriamos priverèiamosios auklëjamojo poveikio (drausminimo) prie-monës:

1) áspëjimas;2) ápareigojimas atsipraðyti nukentëjusájá;3) ápareigojimas atlyginti arba paðalinti turtiná nuostolá;

78

4) ápareigojimas mokytis;5) atidavimas tëvø ar kitø asmenø prieþiûrai pagal laidavimà;6) ápareigojimas atidirbti vieðøjø darbø;7) namø prieþiûra (laisvalaikio apribojimas);8) atidavimas á specialiàjà auklëjimo ir drausmës ástaigà.2-oji pakeitimø grupë leistø auklëti nepilnameèius, kurie dël ástaty-

me iðvardintø aplinkybiø negalëtø bûti traukiami atsakomybën.

3.4. Teisingumo vykdymo institucijos

Nepilnameèiø justicijà atlieka teisingumà vykdanèios institucijos.Tiesiogine (siauràja) prasme tai vykdo teismas, kuris pagal Konstitucijàyra vienintelë institucija Lietuvoje, vykdanti teisingumà tiesiogine prasme.Plaèiàja prasme - teisingumà vykdo ikiteisminio nusikaltimø tyrimoinstitucijos: prokuratûra, policija, Tardymo departamento bei Pataisosreikalø departamento prie Vidaus reikalø ministerijos padaliniai, kitosinstitucijos, atliekanèios kvotos funkcijas.

Lietuvos Respublikos teismai yra apylinkiø ir apygardø teismai,Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas. PagalLR teismø ástatymà, Lietuvoje gali bûti steigiami ir specializuoti teismaiadministraciniø, darbo, ðeimos ir kitø kategorijø byloms nagrinëti.102

Ðiuo metu Lietuvoje yra ðie specializuoti teismai: Ûkinis teismas irVilniaus tarptautinis komercinis arbitraþas. Specializuoto teismonepilnameèiø ir ðeimos byloms nagrinëti Lietuvoje nëra. Taèiau teisinëssistemos reforma numato ateityje teisëjø specializacijà atskirø katego-rijø byloms nagrinëti, taip pat teisëjø, nagrinëjanèiø nepilnameèiø bylas.

Apylinkës teismas yra pirmoji instancija: civilinëms, baudþiamo-sioms, administracinëms byloms; byloms, susijusioms su sprendimø irnuosprendþiø vykdymu; priimti sprendimams dël ástatymø numatytøprievartos priemoniø taikymo; ástatymo nustatytais atvejais nagrinëtiskundams dël kvotëjo, tardytojo ar prokuroro veiksmø.

Ástatymo nustatytais atvejais apylinkës teismo teisëjai gali vykdytiikiteisminio tyrimo teisëjo funkcijas, taèiau tokiø bylø nagrinëti jie negali.

Apygardos teismas yra pirmoji instancija civilinëms ir baudþia-mosioms byloms ástatymo paskirtoms jo kompetencijai:

apeliacinë instancija apylinkiø teismø sprendimams;kasacinë instancija apylinkiø teismø sprendimams, nenagrinëtiems

apeliacine tvarka.

79

Apeliacinis teismas yra apeliacinë instancija byloms, kurias iðnag-rinëjo apygardø teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas yra kasacinë instancija:Apeliacinio teismo byloms;apygardø teismø sprendimams, priimtiems pirmosios instancijos

teisme ir apeliacine tvarka;apylinkiø teismø sprendimams, iðnagrinëtiems kasacine tvarka,

apygardos teismas, - tik ástatymo nustatytais atvejais.Be to, Aukðèiausiasis teismas formuoja vienodà teismø praktikà

taikant ástatymus: skelbia teisëjø senato aprobuotus Aukðèiausiojoteismo kolegijø ir kitø teismø sprendimus; analizuoja teismø praktikàástatymo taikymo klausimais; konsultuoja kitø teismø teisëjus. Visuoseteismuose bylos nagrinëjamos vieðai: teismo posëdis gali bûti uþdaras- þmogaus asmeninio ar ðeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti,taip pat jeigu vieðai nagrinëjama byla gali atskleisti valstybinæ, profe-sinæ ar komercinæ paslaptá, taèiau ðiuose posëdþiuose priimtø spren-dimø rezoliucinës dalys skelbiamos vieðai.

Lietuvos Respublikos prokuratûra (kaip prokurorø ir tarnautojøvisuma), savarankiðka teisminës valdþios dalis, veikdama prie teismøir atstovaudama valstybei, padeda vykdyti teisingumà bei siekia uþtikrintiteisëtumà.103

Pagrindinë prokuratûros funkcija yra baudþiamojo persekiojimovykdymas - tai ikiteisminio tyrimo organizavimas, koordinavimas irkontrolë bei valstybinio kaltinimo baudþiamosiose bylose palai-kymas.

Prokuratûros veiklà reglamentuoja ir prokurorø statusà nustatoProkuratûros ástatymas bei Teismø ástatymas. Prokurorø ágaliojimus,kai jie atlieka procesines funkcijas, nustato proceso ástatymai.

Visi Lietuvos Respublikos prokurorai ir kiti prokuratûros pareigûnaipriklauso vientisai prokuratûros sistemai, kurià sudaro:

Generalinë prokuratûra prie Lietuvos Aukðèiausiojo Teismo;apygardø prokuratûros prie apygardø teismø;apylinkiø prokuratûros prie apylinkiø teismø.Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovauja visø

prokuratûrø veiklai ir jà kontroliuoja. Jo ásakymai ir nurodymai privalomivisiems prokuratûros pareigûnams.

Generaliná prokurorà skiria 7 metø kadencijai ir atleidþia Seimas(Parlamentas) Seimo Teisës ir teisëtvarkos komiteto teikimu.

80

Lietuvos Respublikos generalinë prokuratûra vadovauja terito-rinëms (apygardø ir apylinkiø) prokuratûroms bei kontroliuoja jø veiklà.Jos pagrindinës funkcijos:

baudþiamojo persekiojimo politikos formavimas;teritoriniø prokuratûrø priimtø sprendimø teisëtumo, pagrástumo,

teisingumo kontrolë;valstybinio kaltinimo palaikymas teisme.Apygardø ir apylinkiø prokuratûras steigia generalinis prokuroras.

Joms vadovauja apygardø ir apylinkiø vyriausieji prokurorai.Prokuratûra atlieka ðias funkcijas:pradeda ir vykdo baudþiamàjá persekiojimà ir, esant pagrindui,

perduoda bylà teismui (vykdydamas baudþiamàjá persekiojimà, proku-roras priima sprendimà dël ikiteisminio tyrimo pradþios, sudaro ikiteis-minio tyrimo grupes, joms vadovauja bei kontroliuoja jø veiklà, duodaprivalomus nurodymus, panaikina procesinius sprendimus ikiteis-miniame tyrime, pats gali atlikti procesinius veiksmus bet kokiojebaudþiamojoje byloje, apskøsti teisëjo procesinius sprendimus);

kontroliuoja kvotos organø veiklà, jai vadovauja, duoda privalomusnurodymus, uþ kuriø nevykdymà gali nuðalinti kvotëjà nuo konkretausnusikaltimo tyrimo ar reikalauti atleisti já ið pareigø;

parengtiná tardymà atlieka prokuratûros tardytojai bylose, pris-kirtose jø BPK kompetencijai. Prokuroras gali pats atlikti tardymà dëlbet kokio nusikaltimo;

palaiko valstybiná kaltinimà pirmosios apeliacinës ir kasacinësinstancijos teismuose. Prokuroras privalo apskøsti neteisëtus ar nepa-grástus teismo sprendimus;

kontroliuoja nuosprendþiø ávykdymà, kad ásiteisëjæ teismonuosprendþiai bûtø laiku ir galutinai ávykdyti; dalyvauja teismo posë-dþiuose dël nuteistøjø bausmës laiko ir sàlygø pakeitimo;

derina kvotos ir parengtinio tardymo organø veiksmus prieðnusikalstamumà, esant bûtinybei;

gindama teisëtus valstybës interesus bei asmenø paþeistas teisesrengia medþiagà civilinëms byloms teisme iðkelti ir dalyvauja jasnagrinëjant, apskundþia neteisëtus teismo sprendimus.

Specializuotø padaliniø nepilnameèiø byloms tirti ðiuo metu pro-kuratûroje nëra.

81

Vidaus reikalø sistemos institucijosLietuvos Respublikos policija yra teisëtvarkà uþtikrinanti valsty-

binës valdþios institucija, veikianti Respublikos vidaus reikalø sistemoje.Pagrindiniai policijos uþdaviniai yra nusikaltimø bei kitokiø teisës

paþeidimø prevencija, nusikaltimø atskleidimas ir tyrimas, vieðosiostvarkos bei saugumo, pilieèiø teisiø, laisviø ir turto apsauga, valstybëssienø apsauga, kitos socialinës teisinës pagalbos teikimas gyven-tojams.104

Policija gina visus Lietuvos Respublikos pilieèius ir organizacijas,taip pat asmenis, esanèius Respublikos teritorijoje ir priklausanèiusRespublikos jurisdikcijai.

Policijos veiklos teisëtumà priþiûri Lietuvos Respublikos proku-ratûra. Taip pat policijos veiklà kontroliuoja atitinkamos Seimo (Parla-mento) institucijos, Vyriausybë, Vidaus reikalø ministerija, savivaldosinstitucijos.

Vieningà Lietuvos Respublikos policijos sistemà sudaro LietuvosRespublikos VRM Policijos departamento vadovaujamos respublikinësir savivaldybiø policijos tarnybos bei padaliniai, Pasienio departamentoprie VRM padaliniai, Mokesèiø policijos departamento prie VRMpadaliniai ir specialiøjø tyrimø tarnybos prie VRM padaliniai. Jie veikiamiestø (rajonø) policijos komisariatuose (struktûrinis vienetas).

Respublikinëje policijoje yra kriminalinë, transporto, keliø ir vieðojipolicija.

Kriminalinë policija uþkerta kelià nusikaltimams, veda jø apskaità,atskleidþia ir tiria padarytus nusikaltimus, atlieka kvotà jos kompetencijaipriskirtose bylose, vykdo prokurorø, tardytojø, teisëjø ir teismo pave-dimus, susijusius su nusikaltimø tyrimu ir nusikaltëliø paieðka.

Vieðoji policija uþtikrina vieðàjà tvarkà, teikia pagalbà prokuratûraiir tardymo organams, tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinëjant bylas,vykdant teismo sprendimus, saugo valstybës ástaigas ir kitus svarbiusobjektus.

Transporto policija vykdo kriminalinës ir vieðosios policijos funk-cijas geleþinkelio, oro ir vandenø transporto linijose bei ðioms þinybomspriklausanèiose teritorijose.

Keliø policija vykdo transporto priemoniø eismo saugumo prieþiûrà,atlieka kvotas transporto ávykiø bylose, tiria keliø eismo taisykliø paþei-dimus ir autoávykius.

82

Savivaldybiø policijos funkcijas vykdo savivaldybiø policijos nuo-vados (prie komisariatø), kurios sudaromos teritoriniu principu.

Savivaldybiø policija savo teritorijoje vykdo teisëtvarkos paþeidimøprevencijà, saugo vieðàjà tvarkà, uþtikrina pilieèiø teisiø apsaugà, atliekakvotà ástatymo nustatyta tvarka jø kompetencijai skirtose bylose, vykdojos teritorijoje esanèiø teismø pavedimus.

Nuovados komisarui suteikiama kvotos organo vadovo bei parei-gûno, kompetentingo nagrinëti administracines teisës paþeidimø bylas,ágaliojimai.

Pasienio policija uþtikrina valstybës sienø apsaugà, LietuvosRespublikos valstybës sienos ástatymo bei kitø ástatymø vykdymà,uþtikrina Lietuvos Respublikos pilieèiø bei uþsienieèiø perëjimo pervalstybës sienà tvarkà, atlieka kvotà bei operatyvinæ paieðkà dël sienøreþimo paþeidimø, pagal savo kompetencijà reguliuoja pasienioincidentus, saugo visuomenës rimtá ir pilieèiø teises bei teisëtus interesuspasienio ruoþe.

Mokesèiø policija iðaiðkina ir tiria nusikaltimus bei teisës paþei-dimus finansø srityje, taip pat ðiø nusikaltimø ir teisës paþeidimøprevencijà, nusikaltimus ir teisës paþeidimus, susijusius su mokesèiaisir valstybinio socialinio draudimo ámokomis.

Specialiøjø tyrimø tarnybà sudaro padaliniai, ástatymø nustatytatvarka vykdantys operatyvinæ veiklà, atliekantys kvotà ir parengtinátardymà dël nusikalstamø susivienijimø (organizuotø grupiø) rengia-mø ar padarytø nusikaltimø ir nusikaltimø valstybës tarnybai, uþkertantyskelià korupcijai.

Viena ið policijos funkcijø yra nusikaltimø atskleidimas ir tyrimas.Vykdydami ðià funkcijà policijos pareigûnai:1) registruoja ir tikrina pareiðkimus ir praneðimus apie rengiamus

ir padarytus nusikaltimus;2) vykdo pasislëpusiø átariamøjø, kaltinamøjø, teisiamøjø, nuteis-

tøjø ar be þinios dingusiøjø asmenø paieðkà, taip pat atlieka opera-tyvinius veiksmus;

3) ástatymø nustatyta tvarka atlieka kvotà;4) Baudþiamojo proceso ástatymo numatytais atvejais vykdo

tardytojo, prokuroro, teisëjo ir teismo pavedimus baudþiamosiose bylose.Policijos pareigûnai (taip pat ir kitø institucijø kvotos padaliniai,

atliekantys savo kompetencijos ribose kvotos funkcijas) esant nusi-

83

kaltimo poþymiams iðkelia baudþiamàjà bylà ir atlieka neatidëliotinustardymo veiksmus nusikaltimo pëdsakams nustatyti ir átvirtinti. Atlikæminëtus veiksmus kvotos pareigûnai perduoda bylà tardytojui, kurisatlieka parengtiná tardymà.

Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso (142 str.) nustatyta,kad parengtiná tardymà baudþiamosiose bylose atlieka Vidaus reikaløsistemos tardytojai ir prokuratûros tardytojai (apie prokuratûros tardy-tojus buvo paminëta aukðèiau).

Vidaus reikalø sistemos tardytojai atlieka parengtiná tardymàvisose baudþiamosiose bylose, iðskyrus tas, kurios tardymingos proku-ratûros tardytojams bei kitø institucijø pareigûnams pagal tardyminápriklausomumà.105

Vidaus reikalø sistemos tardytojai pavaldûs Tardymo depar-tamentui prie Vidaus reikalø ministerijos. Paprastai parengtinistardymas atliekamas teritoriniu principu, t.y. tame rajone (mieste), kurpadarytas nusikaltimas. Kiekviename rajono (miesto) policijos komi-sariate yra tardymo skyrius.

Ástatymai nenumato tardytojø specializacijos atskiroms bylomstirti. Todël specializuotø tardymo padaliniø nepilnameèiø paþeidëjøbyloms tirti Vidaus reikalø sistemoje nëra.

Pataisos reikalø departamentas prie Vidaus reikalø ministerijosTai Vidaus reikalø sistemos institucija, kuri organizuoja pataisos

darbø ir socialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigø veiklà.Pataisos reikalø departamentui pavaldûs: tardymo izoliatoriai,

kalëjimai, pataisos darbø kolonijos, auklëjamojo darbo kolonijos,pataisos darbø kolonijos-gyvenvietës, gydymo-pataisos darbø kolonija,socialinës bei psichologinës reabilitacijos ástaigos.

Nepilnameèiø ir suaugusiøjø asmenø, nuteistø laisvës atëmimobausmëmis, atlikimo tvarkà bei sàlygas reglamentuoja LietuvosRespublikos pataisos darbø kodeksas. Kodekso 12 straipsnyjenumatyta, kad nuteisti laisvës atëmimu pilnameèiai asmenys baus-mæ atlieka pataisos darbø kolonijoje arba kalëjime, o nepilnameèiai(iki 18 metø amþiaus) - auklëjimo darbø kolonijoje. Pataisos darbøástaigose atskirai laikomi vyrai ir moterys, nepilnameèiai ir suau-gusieji.

Lietuvoje yra atskiros merginoms ir vaikinams nepilnameèiø auklë-jimo darbø kolonijos.

84

Paprastai nuteistieji, kuriems suëjo 18 metø amþiaus, perkeliamiteismo sprendimu ið auklëjimo darbo kolonijø bausmei atlikti á patai-sos darbø kolonijas. Taèiau ástatymu numatyta galimybë nuteistajampasilikti auklëjimo darbø kolonijoje iki bausmës laiko pabaigos, sulaukus18 metø amþiaus, bet ne ilgiau iki jam sueis 20 metø amþiaus.106

Kita nepilnameèiø priverèiamojo auklëjamojo pobûdþio ástaigosrûðis - specialieji vaikø auklëjimo ir globos namai. Tai korekcinio reabi-litacinio tipo valstybinës specialaus reþimo bendrojo lavinimo ir ugdymoástaigos asocialaus elgesio nepilnameèiams. Ðios ástaigos pavaldþiosLietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijai. Respublikoje yra4 tokios ástaigos: mergaièiø - Vilniaus miesto specialieji vaikø auklë-jimo ir globos namai bei berniukø - Gruzdþiø, Èiobiðkio, Vëliuèioniøspecialieji vaikø auklëjimo ir globos namai.

Á ðià ástaigà siunèiami nepilnameèiai, kurie:1. Padarë nesunkø nusikaltimà, bet teismo atleisti nuo baudþiamo-

sios atsakomybës, priskiriant jiems priverèiamàsias auklëjamojopobûdþio priemones (BK 61 str.).

2. Nuolat paþeidinëja teisëtvarkà, daro nusikaltimus, bet dël am-þiaus ar kitø aplinkybiø jiems negalima taikyti administracinës arbabaudþiamosios atsakomybës.

3. Nuolat paþeidinëja mokyklos drausmæ, bëga ið namø, valka-tauja.

Specialiuosiuose vaikø auklëjimo ir globos namuose nepilnametisgali bûti ne ilgiau kaip iki 18 metø. Minimalus buvimo ðioje ástaigojelaikas yra 3 mënesiai, maksimalus - 2 metai.

Nepilnameèiø buvimo ðioje ástaigoje tvarkà ir sàlygas nustato�Specialiøjø vaikø auklëjimo ir globos namø laikinieji nuostatai�.107

Akcentuotina specializuotø nepilnameèiø (ðeimos) teismø prob-lema. Ðiø teismø organizavimas Lietuvos teismø sistemoje - ateitiesreikalas. Ðiuo metu tai sunku ágyvendinti dël ribotø materialiniø beifinansiniø iðtekliø, taèiau jau dabar realu ávesti teisëjø specializacijànepilnameèiø byloms nagrinëti.

Nepriklausomai nuo to, kas nagrinës nepilnameèiø bylas - spe-cialieji ðeimos teismai ar specializuoti teisëjai, pastarøjø parinkimà turëtønulemti profesionalios þinios apie vaikà, specialus pasiruoðimasnepilnameèiø problemoms spræsti. Tokiu bûdu galëtø susiformuotiteisëjo nepilnameèiø reikalams ypatinga paskirtis - suprasti paauglio

85

asmenybæ, jo poreikius, elgesio motyvus ir, svarbiausia, priimti atsargø,bet teisingà sprendimà konkreèioje byloje, o esant reikalui - atstatytipaþeistas vaiko teises.

Labai didelæ reikðmæ turi ir tai, kad su nepilnameèiais teisës paþei-dëjais dirbtø kvalifikuoti darbuotojai, aiðkiai suvokiantys jiems patikëtodarbo tikslus. Ðiuo metu nepakankamai derinamas socialiniø darbuo-tojø, policijos ir teismø darbas. Teisëjui bûtina bendradarbiauti su socia-linës sferos darbuotojais, auklëtojais, policijos nepilnameèiø reikaløpareigûnais. Susitikimai, kritika padëtø pagerinti kiekvieno specialistodarbà.

Pataisos ástaigø darbuotojai taip pat daþnai yra neparuoðti darbuisu nepilnameèiais, turi per daug didelá darbo krûvá.

Remiantis Vaiko teisiø konvencijos 3 str. 3 d. nuostata, daugiaudëmesio reikia skirti institucijø, kuriø veikla susijusi su vaiko teisiøapsauga, darbuotojø rengimui. Ypatingai svarbu rengti darbuotojusdarbui su nepilnameèiais ákalinimo ástaigose, delinkventinio elgesionepilnameèiais. Tokiam darbui reikia ne tik specialiø teoriniø þiniø, betir praktinio darbo ágûdþiø, kad galima bûtø atskleisti teigiamus ugdy-tiniø individualybës pradus, padëti jiems paþinti save, suvokti savoporeikius ir sugebëjimus.

Pagrindinë visuomenës demokratizavimo sàlyga - asmenybësiðlaisvinimas, realiø sàlygø asmenybei laisvai vystytis sudarymas iruþtikrinimas. Todël laisvës atëmimo ástaigose, specialiuose vaikø glo-bos namuose bûtina atsisakyti totalitarinio reþimo bei jo uþdaviniøsampratos, kuri neatitinka tarptautiniø humaniðkø bausmës vykdymobei atlikimo principø ir neuþtikrina recidyvo prevencijos. Nepilnameèiølaikymo ðiose ástaigose sàlygos turëtø uþtikrinti þmogaus fizinæ irpsichinæ sveikatà, neþeminti orumo, ir èia negali bûti varþomostarptautiniu mastu pripaþintos þmogaus teisës ir laisvës.108

86

7

sch

ema

Nep

ilnam

eèiø

(ta

ip p

at ir

sua

ugus

iøjø

) p

adar

ytø

nusi

kalti

mø

ikite

ism

inio

tyr

imo

ins

tituc

ijos

KV

OTO

S IN

STI

TUC

IJO

S

VID

AU

S R

EIK

ALØ

VA

LSTY

BË

S

KR

AÐ

TO

V

ALS

TYB

ËS

FIN

AN

SØ

S

US

ISIE

KIM

O

SIS

TEM

OS

SA

UG

UM

OA

PS

AU

GO

S

K

ON

TRO

LËS

M

INIS

TER

IJO

SM

INIS

TER

IJO

S

IN

STI

TUC

IJO

SD

EPA

RTA

-

M

INIS

TER

IJO

S

DE

PAR

TAM

EN

TAS

INS

TITU

CIJ

OS

INS

TITU

CIJ

OS

ME

NTA

SV

AD

OV

YB

Ë

PO

LIC

IJO

S

P

ATA

ISO

S

PA

SIE

NIO

PR

IEÐ

GA

ISR

INË

S

MO

KE

SÈ

IØ P

OLI

CIJ

OS

M

UIT

INË

S

TO

LIM

OJO

DE

PAR

TA-

RE

IKA

LØ

PO

LIC

IJO

SA

PS

AU

GO

S

D

EPA

RTA

ME

NTO

D

EPA

RTA

ME

NTA

S

PLA

UK

IOJI

MO

ME

NTO

D

EPA

RTA

-

D

EPA

RTA

-D

EPA

RTA

ME

NTO

PR

IE V

RM

P

RIE

FIN

AN

SØ

JÛR

OS

LA

IVØ

PR

IE V

RM

M

EN

TO

ME

NTO

PR

IE V

RM

PAD

ALI

NIA

I

MIN

ISTE

RIJ

OS

K

AP

ITO

NA

IPA

DA

LIN

IAI

P

RIE

VR

M

PR

IE V

RM

PAD

ALI

NIA

I

PAD

ALI

NIA

I

PA

DA

LIN

IAI

A

tliek

a kv

otà

paga

l did

þiau

sià

dalá

nepi

lnam

eèiø

pad

aryt

ø nu

sika

ltim

ø

Atli

eka

kvot

à at

skir

ø ka

tego

rijø

byl

ose

(nus

ikal

timø

rûðy

s) p

agal

sav

o ko

mpe

tenc

ijà

87

←

8 schemaPARENGTINIS TARDYMAS

TARDYMO * ** *** DEPARTAMENTAS PROKURATÛROS KITØ INSTITUCIJØ PADALINIAI, PRIE VIDAUS SISTEMOS KURIEMS TARDYMINGOS REIKALØ TARDYTOJAI ÐIØ KATEGORIJØ BYLOS MINISTERIJOS

TARDYMO VALDYBA * ** *** PRIE MIESTØ TARDYMO PADALINIAI þ nusikaltimai teisingumui VYRIAUSIØJØ PRIE GENERALINËS (291-295, 297, 299, 304 str.) POLICIJOS PROKURATÛROS þ operacijø su pinigais ar ver- KOMISARIATØ tybiniais popieriais norminiø

aktø paþeidimas (329 str.)þ valstybiniø nusikaltimø

TARDYMO SKYRIAI * ** slëpimas (89 str.) PRIE RAJONØ TARDYMO PADALINIAI þ nusikaltimai valstybës (MIESTØ) POLICIJOS PRIE APYGARDØ tarnybai (282-289 str.) KOMISARIATØ PROKURATÛRØ (jeigu tiriant ðias bylas

buvo nustatyta pareiginiø nusikaltimø)**

* VR sistemos tardytojai TARDYMO PADALINIAIatlieka parengtiná PRIE APYLINKIØtardymà visose bau- PROKURATÛRØbaudþiamosiosebylose, iðskyrus tas,kurios tardymingos ** Prokuratûros tardytojai atlieka parengtináprokuratûros tardymà bylose dël itin pavojingø nusikaltimøtardytojams (62-70 str.), kitø valstybiniø nusikaltimø (72, 73,

741-80, 82-84); dël nusikaltimø asmens gyvybei,sveikatai, laisvei ir orumui (104-107, 109, 110,118, 120, 121, 124, 129-1312); dël nusikaltimøpolitinëms ir darbinëms pilieèiø teisëms(134-142, 144, 145); dël nusikaltimø valdymotvarkai (1992-2031, 209, 2171, 219-224);dël nusikaltimø visuomenës saugumui ir vieðajai tvarkai (229, 230, 2325, 2 d., 2344, 237, 2451-2454, 2492); dël nusikaltimø kraðto apsaugos tarnybai (251-269); dël nusikaltimø valstybës tarnybai (282-289); dël nusikaltimø teisingumui (298, 303); dël kontrabandos (312); taip pat bylose dël Lietuvos gyventojø genocido.

88

9 schema Nepilnameèiø (taip pat ir suaugusiøjø) bylø

dël padaryto nusikaltimo teisminis nagrinëjimas

I

BYLØ PROCESAS PIRMOSIOSINSTANCIJOS TEISME

Apylinkiø teismai * Apygardø teismai ** (byloms, paskirtoms jø kompetencijai)

*- jiems teismingos visos **- bylose, kurias nagrinëja trijø teisëjø kolegija, baudþiamosios bylos, baudþiamosios bylos dël kai kuriø valstybiniø iðskyrus tas, kurios nusikaltimø (62-70, 72, 742, 75, 78, 84, 85 str. teismingos apygardos 3 d., 89); dël nusikaltimø asmens gyvybei, teismui. sveikatai, laisvei ir orumui (105, 1311 str. 2 d.);

dël kësinimosi á policininko ar policijos rëmëjogyvybæ (2031); dël nusikalstamo susivienijimo(2271, su sàlyga, kad bent vienas nusikalstamosusivienijimo padarytas nusikaltimas atitinkaaukðèiau iðvardintus straipsnius pagal nusikaltimopoþymius); dël orlaivio nuvarymo (2492), taip patbylose dël Lietuvos gyventojø genocido;- bylose, kurias nagrinëja vienas teisëjas dëlvalstybiniø nusikaltimø, numatytø BK 73, 741, 72(2 d.), 83, 85, (1 ir 2 d.); dël nusikaltimø asmenslaisvei ir orumui 104, 107, 111 (2 d.), 118 (4 s.),1311 (1 d.); dël nusikaltimø valdymo tvarkai 209,222; dël nusikaltimø visuomenës saugumui irvieðajai tvarkai 2271, 2272, 2311 (2 d.), 2312 (2 d.),2313 (2 d.), 2322 (3 d.), 2342-2344; dël nusikaltimøkraðto apsaugos tarnybai 251 (2 d.), 253, 254, 256 (3 d.), 257, 261, 264, 268 (2 d.); dëlnusikaltimø nuosavybei 272 (3 d.), 273 (3 d.);dël nusikaltimø valstybës tarnybai 282 (2 d.);dël nusikaltimø teisingumui 303 (2 d.);dël nusikaltimø ûkininkavimo tvarkai 312 (2 d.);dël nusikaltimø finansams 327 (2 d.).

89

II

BYLØ PROCESAS APELIACINËSINSTANCIJOS TEISME

Apeliacinis teismas Apygardø teismai (apylinkiø teismø neásiteisëjusiems sprendimams)

III

BYLØ PROCESAS KASACINËSINSTANCIJOS TEISME

Lietuvos Aukðèiausiasis Apygardø teismai Teismas (apylinkiø teismø

sprendimams, nenagrinëtiems

apeliacine tvarka, t.y. dël ásiteisëjusiø

sprendimø)

90 3 schema

Bausmiø sistema, taikoma nepilnameèiams pagal galiojantá (1998 m. kovo 31 d.)Lietuvos Respublikos baudþiamàjá kodeksà

Laisvës atëmimas Bausmës vykdymas BK 22 (1, 2 p.), 25 str. BK 25 str.

Pagrindinës bausmës Pataisos darbai Bausmës vykdymo be laisvës atëmimo atidëjimas BK 22 (1, 3 p.), 29 str. BK 471str.

BK 11 str.

Bauda Bausmës vykdymas BK 22 (1,4 p.), 32 str. BK 29 (3) str.

Papildomos bausmësTurto konfiskavimas Teismas gali skirti ðiuos (vienà arba kelis) ápareigojimus: BK 22 (4,1 p.), 35 str. þ atlyginti nusikaltimu padarytà þalà;

þ atsipraðyti nukentëjusiojo; Bauda þ teikti nukentëjusiajam pagalbà gydymosi laikotarpiu; BK 22 (4, 2 p.), 32 str. þ ásidarbinti ar be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;

þ pradëti mokytis, tæsti mokslà ar ásigyti specialybæ;þ iðeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos,

Atëmimas teisës eiti tam tikras pareigas, toksikomanijos ar venerinës ligos kursà;dirbti tam tikrà darbà ar uþsiimti tam tikra þ be organo, priþiûrinèio bausmës vykdymo atidëjimà,veikla BK 22 (4, 3 p.), 30 str. sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

þ atlikti nemokamø darbø iki 1000 valandø LR Vyriausybës nustatyta tvarka.

91

3.5. Iðvados ir pasiûlymai

1. 1990-1996 metais kasmet daugiau áregistruota nepilnameèiønusikaltimø, iðaiðkinta nusikaltusiø nepilnameèiø bei nuteista vaikø. Jøatþvilgiu buvo vykdomas baudþiamasis darbas, o auklëjamajam irprevenciniam darbui valstybës mastu buvo skiriama nepakankamaidëmesio. Vyriausybei patvirtinus �Vaikø ir paaugliø nusikalstamumoprevencijos nacionalinæ programà�, situacija pagerëjo, taèiau uþ josvykdymà atsakingoms institucijoms reikës ádëti nemaþai pastangø, kadbûtø uþtikrintas realus programos nuostatø ágyvendinimas.

2. Didþiausià dalá nepilnameèiø nusikaltimø struktûroje sudarëvagystës, bet pastaruoju metu stebima nepilnameèiø nusikalstamumo�sunkëjimo� tendencija. Ðiam procesui, be bendrø kriminogeniniøfaktoriø, turi átakos ir tai, kad pastaruoju metu pastebimi sekso, smurtobei jëgos kulto propagavimo per þiniasklaidos priemones reiðkiniai.Tai daro ypatingai didelá poveiká jaunimo paþiûrø ir gyvenimo vertybiøformavimuisi. Todël valstybëje turi bûti sukurtas efektyvus mechaniz-mas tokiø reiðkiniø kontrolei.

3. Per pastaruosius penkerius metus þymiai padaugëjo nusikaltimø,kuriuos padarë nedirbantys ir nesimokantys nepilnameèiai. Didþiàjàáraðytø á policijos profilaktinæ áskaità nepilnameèiø dalá taip pat sudaronedirbantys ir nesimokantys paaugliai. Demokratizuojant visuomenësgyvenimà, mokslas ir darbas tapo teisëmis, o ne pareigomis. Taip patðalyje egzistuoja bedarbystës problema, ir jauniems þmonëms, ypaèneturintiems gero iðsilavinimo, sunku surasti darbà. Á visus tuos poky-èius jautriausiai reaguoja nepilnameèiai ir vis daþniau ásijungia ánusikalstamà veiklà, kuri, jø manymu, greièiausiai padës iðspræstivisas turtines problemas. Todël valstybëje neatidëliojant turi bûtisprendþiamos nepilnameèiø uþimtumo problemos, taip pat turi bûtinustatyti aiðkûs jaunimo rëmimo prioritetai. Tai jau padaryta LietuvosRespublikos Vyriausybës 1997-2000 metø veiklos programoje, taèiauturi bûti sukurtas grieþtas ðiø nuostatø ágyvendinimo mechanizmas.

4. Nepilnameèiø teisës paþeidimams bûdingos visos bendrosnepilnameèiø nusikalstamumo tendencijos. Taèiau profilaktiniamdarbui su teisës paþeidëjais skiriama nepakankamai dëmesio, o to darbopriemonës ne visada yra veiksmingos. Todël turi bûti kuriama naujasistema profilaktiniam darbui su nepilnameèiais potencialiais teisëspaþeidëjais.

92

5. Baudþiamoji atsakomybë visais atvejais turi bûti laikoma kraðtu-tine priemone nepilnameèiø justicijos (teisingumo vykdymo) sistemoje.Ji turëtø bûti taikoma tik tais atvejais, kai nëra galimybës paveiktinepilnameèius kitomis priemonëmis.

6. Laisvës atëmimas ir jos ribojimas gali bûti taikomas tik iðimti-niais atvejais ir tik teismine tvarka. Remiantis Konvencijos dël vaiko teisiø37 straipsniu, vaiko areðtas, sulaikymas ar ákalinimas vykdomi pagalástatymà ir taikomi tik kaip kraðtutinë priemonë bei kiek ámanomatrumpesniam laikui. Vadinasi, atitinkamos kompetentingos institucijosturi árodyti, jog vaiko - teisës paþeidëjo ákalinimas neiðvengiamas ir jokiosalternatyvios kriminalinei bausmei poveikio priemonës nepadarystinkamos átakos paþeidusiam ástatymà vaikui. Nepilnameèiams laisvësatëmimà reikia skirti labai atsargiai, nes per grieþtos priemonës þlugdovaiko asmenybæ ir skatina vël nusikalsti. Kuo anksèiau nepilnametisnuteisiamas pirmà kartà (ypaè laisvës atëmimu), tuo didesnë tikimybë,kad ateityje jis vël nusikals.

7. Siûloma ateityje organizuoti specializuotus nepilnameèiø (ðeimos)teismus Lietuvos teismø sistemoje. Taèiau tokia teismø reforma reika-lauja daug laiko, materialiø ir intelektualiø sànaudø. Todël jà pradëti bûtøgalima, ásteigiant atskirà teisëjø specializacijà arba atskirus skyriusnepilnameèiø byloms (baudþiamosioms, administracinëms, civilinëms irkt.) nagrinëti. Tokia specializuotø teismø praktika padëtø ágyvendintiprofesionalø teisingumà nepilnameèiø atþvilgiu, uþtikrinti jø teisiø beiinteresø apsaugà. Jeigu bus nuspræsta, kad nepilnameèiø bylos busnagrinëjamos ne bendrosios kompetencijos, o specializuotuoseteismuose (specialiuose veikianèiø teismø skyriuose ar specializuotøteisëjø), bus bûtina keisti ir pildyti LR baudþiamojo proceso ir Civilinioproceso kodeksus, LR teismø ástatymà ir kai kuriuos kitus teisës aktus,galbût priimti ir specialø nepilnameèiø (ðeimos) teismø ástatymà.

8. Remiantis teismø reforma, siûloma atitinkamai reorganizuotipolicijà ir prokuratûrà, ásteigiant atskiras specializacijas arba skyriusnepilnameèiø byloms.

9. Bûtina ið pagrindø reformuoti nepilnameèiø teisës paþeidëjøuþdaro tipo ástaigø ir bausmiø vykdymo sistemà. Siûloma humanizuotI,decentralizuoti ir demokratizuoti ðias ástaigas, suteikiant joms ugdomàjápobûdá. Vienas ið galimø perspektyviø variantø, reformuojant ðiasástaigas, - reorganizuoti jas á socialiai ir pedagogiðkai apleistø paaugliøspecializuotus globos namus, drausmës ar pataisos namus nuteistiems

93

nepilnameèiams apskrityse (atsisakant buvusiø dideliø kolonijø ir jøreþimø sistemos). Pagrindinis ðiø ástaigø tikslas turëtø bûti paaugliøparengimas darbui ir gyvenimui visuomenëje, o ne atvirkðèiai -izoliavimas nuo jos (kaip tai buvo iki ðiol). Kitaip tariant, ðios ástaigosturëtø rengti paauglá gráþti á visuomenæ, ið kurios jis atëjo, ir elgesys sujuo ðiose ástaigose turi bûti toks, kuris ugdo jo orumà ir reikðmingumà,pagarbà þmogaus teisëms ir pagrindinëms laisvëms. Èia turi bûti jau-èiamas noras padëti jam reintegruotis ir atlikti naudingà vaidmenávisuomenëje. Turi bûti sudaromos veiksmingos nepilnameèiø nusi-kaltëliø resocializacijos programos.

10. Reikia labiau akcentuoti visuomeniniø vaikø nusikalstamumoprevencijos ir kontrolës organizacijø vaidmená, ákomponuoti jas á bendrànusikalstamumo prevencijos ir kontrolës sistemà.

11. Bûtina humanizuoti vaikams - teisës paþeidëjams taikomaspoveikio priemones, maþinant jø represiná pobûdá ir didinant resocia-lizacijos bei adaptacijos visuomenëje galimybes:

patobulinti ir papildyti priemoniø sistemà, numatytà naujo Baudþia-mojo kodekso projekte, toliau plëtoti probacijos institutà;

suðvelninti ástatyme numatytas sàlygas, bûtinas nepilnameèiø atlei-dimui nuo baudþiamosios atsakomybës;

iðvystyti naujà kaltininko ir nukentëjusiojo sutaikinimo instituto, kaipypaè perspektyvios ir daugelyje iðsivysèiusiø pasaulio valstybiø tai-komos poveikio priemonës, koncepcijà;

apsvarstyti atskiro nepilnameèiø pakaltinamumo instituto ávedimogalimybæ (reikalaujant socialiai atsakingo elgesio tik ið tokiø nepilna-meèiø, kurie yra pakankamai subrendæ, kad galëtø suvokti visuomenëjevyraujanèias normas ir pagal ðá suvokimà veikti); tokio pakaltinamumopoþymio buvimas turëtø bûti nustatomas kiekvieno nepilnameèiokiekvienos padarytos veikos atþvilgiu;

apsvarstyti galimybæ iðplësti nepilnameèiø baudþiamosios atsa-komybës normø taikymà asmenims iki 20 ar 21 metø amþiaus;

tam, kad nepilnameèiui bûtø galima parinkti tinkamà poveikiopriemonæ ar kriminalinæ bausmæ, labiausiai tinkamà jo resocializacijai,baudþiamajame ástatyme reglamentuoti, kad nepilnameèio elgesioateityje socialinë prognozë yra bûtina kiekvienoje nepilnameèiøbaudþiamojoje byloje;

iðplësti diversijos institutà (atleidimà nuo baudþiamosios atsa-komybës ir ðvelniø auklëjimo priemoniø taikymà ikiteisminëse ins-

94

tancijose), siekiant apsaugoti nepilnameèius nuo teismo procesostigmatizuojanèio poveikio.

12. Bûtina organizuoti darbuotojø (teisëjø, prokurorø, tardytojø,socialiniø darbuotojø, VTAT darbuotojø ir kt.), ðiuo metu dirbanèiønepilnameèiø justicijos sistemoje, kvalifikacijos këlimà ir jø mokymà,rûpintis naujø specialistø rengimu ir jø iðsimokslinimo kokybe.

13. Siûloma apsvarstyti galimybæ visas nepilnameèiø baudþiamàjàjusticijà reglamentuojanèias normas iðdëstyti atskirame ástatyme,siekiant jas susisteminti ir tokiu bûdu akcentuoti ypatingà dëmesá ðiaiteisinio reguliavimo srièiai. Ðis visa apimantis teisës aktas reglamen-tuotø nepilnameèiø baudþiamàjà ir administracinæ atsakomybæ, joságyvendinimà bei padëtø ginti paþeistas nepilnameèiø teises.

III. NEPILNAMEÈIØ JUSTICIJOS TOBULINIMOKRYPTYS BEI SISTEMOS KÛRIMOPERSPEKTYVOS LIETUVOJE

Baigdami ðá darbà, norime reziumuoti visa tai, kas buvo paraðyta,nuðvieèiant pagrindines nepilnameèiø justicijos tobulinimo kryptis beisistemos kûrimo perspektyvas Lietuvoje.

Dël materialiniø, socialiniø ir kitø prieþasèiø, Lietuvai pereinant iðtotalitarinës á demokratinæ valstybæ, pablogëjo padëtis vaikø teisiøapsaugos srityje: padaugëjo beglobiø, socialiai ir pedagogiðkai apleis-tø vaikø; jaunuoliai savo gyvenime vis daþniau susiduria su ávairiomismaterialinëmis ir socialinëmis problemomis. Be to, ðalyje nuolat auganepilnameèiø nusikalstamumas.

Visa tai lemia bûtinumà reformuoti ir tobulinti nepilnameèiø justi-cijos sistemà Lietuvoje. Vykdant toká darbà, bûtina atsiþvelgti á mûsøðalies istoriná ir teisiná paveldà, nes nepilnameèiø teisiø apsaugai beijø atsakomybei ir praeityje buvo skirta nemaþai dëmesio. Taip patreikia atsiþvelgti ir á uþsienio ðaliø patyrimà, sprendþiant ðiuos klausimus.

Ðis procesas jau prasidëjo, bet tai ilgas ir reikalaujantis daugpastangø darbas. Todël suprantama, kad ðioje srityje dar lieka daugproblemø, kurias reikia spræsti neatidedant vëlesniam laikui.

Bûtina tobulinti nepilnameèiø justicijos teisiná reglamentavimà.Teisës aktai, reglamentuojantys nepilnameèiø teisiná statusà ir jø teisiøapsaugà, yra derintini ir su LR ratifikuotomis tarptautinëmis konven-cijomis ir dviðalëmis sutartimis, ir su jø pagrindu LR Seimo priimtais

95

ástatymais, kuriø pagrindinis yra LR vaiko teisiø apsaugos pagrindøástatymas. Ðiame ástatyme numatytas bendràsias nuostatas beireguliuojamus vaiko teisiø apsaugos klausimus yra bûtina implemen-tuoti á kitus, specializuotus Lietuvos teisës aktus, kurie ðias nuostataskonkretizuotø ir detalizuotø bei pritaikytø atskirø teisës ðakø specifikai,tuo paèiu nesugriaunant jau egzistuojanèios ir nusistovëjusios Lietuvosteisës sistemos. Vykdant teisës sistemos reformà, bûtina remtis ne tikLR jau ratifikuotais tarptautiniais dokumentais, bet ir nepamirðti vadovau-tis teisës aktais, kurie artimesnëje ar tolimesnëje perspektyvoje taps LRteisës sistemos sudëtine dalimi (turimi mintyje Europos Sàjungos teisësaktai, taip pat ir Jungtiniø Tautø konvencijos, prie kuriø LR netolimojeateityje numato prisijungti). Nevalia uþmirðti ir to fakto, kad kiekvienaðalis yra individuali, turi savo istorinio vystymosi, socialinës-ekonominëssistemos, nacionaliniø ir etniniø ypatumø, todël mechaniðkai perkeltivienos valstybës ar keliø valstybiø grupës praktikà bei patyrimà kitaivalstybei (konkreèiai - Lietuvai) yra neperspektyvu. Taip pat yra labaisvarbu tarpusavyje suderinti ir galiojanèius ar ateityje ásigaliosianèiusLR teisës aktus, tuo iðvengiant kolizijø paèios Lietuvos teisës sistemoje.

Pastaruoju metu pastebimos ryðkios nepilnameèiø nusikalstamumoaugimo tendencijos. Nepilnameèiai ne tik daro vis daugiau nusikaltimø,bet jø daromø nusikaltimø struktûroje daugëja sunkiø nusikaltimø, taippat vis daþniau nepilnameèiai nusikalsta pakartotinai.

Valstybëje jau pradëta �kova� su ðiais neigiamais reiðkiniais. Taèiauði �kova� daþniausiai vyksta baudimo ir atsakomybës grieþtinimokryptimi - ðalyje nepilnameèiø atþvilgiu iki ðiol vykdomas baudþiamasisdarbas. Bet ðis valstybëje vyraujantis �atpildo� uþ nusikaltimo padarymàprincipas nëra efektyvus, o jo taikymas nepilnameèiams yra labaiþalingas tolesniam jø gyvenimui ir asmenybës formavimuisi. Todël turibûti einama kita kryptimi.

Teisingumo vykdymo nepilnameèiams sistemos pertvarkymopolitikos strateginë kryptis turi bûti ne tolesnis bausmiø ástatymuoseir teismø praktikoje nepilnameèiams grieþtinimas, bet jø nusikalsta-mumo ir já sàlygojanèiø aplinkybiø prevencijos nacionalinës sistemossukûrimas. Yra bûtina ið esmës pakeisti ðios sistemos ideologiniuspagrindus, kurie turi bûti grindþiami pagalbos ir paramos jaunam þmo-gui, jo supratimo ir auklëjimo principais.

Valstybë visø pirma turi siekti, kad bûtø sudarytos sàlygos, uþtik-rinanèios nepilnameèiø turiningà gyvenimà visuomenëje, kuri tuo gyve-

96

nimo periodu, kai nepilnameèiai ypaè yra linkæ á neteisingà elgesá, bûtøpalanki jø asmeninio vystymosi ir iðsilavinimo ásigijimo procesui,maksimaliai laisvam nuo galimybiø daryti nusikaltimus ir teisës paþei-dimus. Tokia visuomenës laikysena ástatymus paþeidþianèiø nepilname-èiø atþvilgiu, siekiant Lietuvai integruotis á Europos Sàjungos struktûras,ne tik atitiktø tarptautinius reikalavimus ir rekomendacijas, bet bûtøvienas ið sëkmingø jos paèios tolesnio vystymosi garantø.

Atsiþvelgiant á tai, turi bûti sukurta nauja baudþiamojo poveikiopriemoniø ir bausmiø nusikaltusiems nepilnameèiams koncepcija, nepil-nameèius reikia ne tiek bausti, kiek auklëti, ugdyti jø atsakingumà uþsavo poelgius, plëtoti jø teisiná ðvietimà. Taip pat turi bûti humanizuotosnepilnameèiams teisës paþeidëjams taikomos poveikio priemonës,maþinant jø represiná pobûdá ir didinant resocializacijos ir adaptacijosvisuomenëje galimybes. Laisvës atëmimas nepilnameèiams turi bûtitaikomas tik iðskirtiniais atvejais; jo terminai turi bûti þymiai maþesni neianalogiðki terminai suaugusiems. Minëtoje koncepcijoje svarbiausiàvaidmená turi vaidinti alternatyvios baudþiamojo poveikio priemonës,probacija, kaltininko ir nukentëjusiojo susitaikymo institutas, atleidimasnuo baudþiamosios atsakomybës, bylos nutraukimas ir jos pozityvusiðsprendimas ikiteisminëse institucijose bei kitos individualizuotos ápagalbà nepilnameèiams ir jø auklëjimà orientuotos priemonës.

Ðios koncepcijos sëkmingam rezultatui reikia sukurti naujà minë-tas priemones ágyvendinanèiø ir jø ágyvendinimà priþiûrinèiø institucijøsistemà. Tuo tikslu bendrojoje teisingumo vykdymo sistemoje turi bûtisukurta nepilnameèiø administraciniø ir baudþiamøjø (taip pat civiliniø)bylø specializacija. Pirmajame kûrimo etape ji gali bûti suprantama kaipteisëjø, policijos, prokuratûros ir kitø tarnybø darbuotojø, dirbanèiø ðiojesistemoje, specializacija, o vëliau, ðiai sistemai pradëjus funkcionuoti,prie policijos, prokuratûros ir kitø institucijø gali bûti ásteigti atskiripadaliniai bei atskiri teismai nepilnameèiø byloms tirti ir nagrinëti.

Tuo paèiu yra bûtina rûpintis minëtø darbuotojø tinkamu iðsila-vinimu ir kvalifikacijos këlimu. Taip pat reikia rûpintis visø valstybës irsavivaldybës institucijø darbuotojø, dirbanèiø su vaikais ir nepilname-èiais, teisinio ðvietimo plëtojimu. O tam yra bûtina nuolat organizuotiatitinkamus mokymo ir kvalifikacijos këlimo kursus bei, pagal galimybes,ásteigti mokymo centrus.

Visa teisingumo vykdymo nepilnameèiams sistema turi remtis jaunøþmoniø gerove ir orientuotis á paramà nepilnameèiams bei jø integracijàgyvenimui ir darbui visuomenëje.

97

LITERATÛRA

Pagrindiniai norminiai aktai

1. LR ástatymas dël Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ratifikavimo.Nr. I-983, (1995 m. liepos 7 d.).

2. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas.Nr. I-1234, (1996 m. kovo 14 d.).

3. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimøkodeksas. Vilnius, 1995.

4. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas. Vilnius, 1997.5. Lietuvos Respublikos santuokos ir ðeimos kodeksas. Vilnius, 1981.6. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vilnius, 1994.7. LTSR baudþiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989. - 89 p.8. Lietuvos Respublikos pataisos darbø kodeksas. Vilnius, 1995.

Specialioji literatûra

1. V. Andriulis. Pamedës teisyno (1340 m.) baudþiamoji teisë ir proce-sas // Socialistinë teisë, 1978, Nr. 1, 49-55 p.

2. V. Andriulis. Baudþiamosios teisës ir baudþiamojo proceso bruoþaiLietuvoje XV a. (Kazimiero teisynas) // Teisës bruoþai Lietuvoje XV-XIX a. - V.,1980, 6-23 p.

3. G. Babachinaitë. Nepateisinamo asmenybës suvarþymo problemos,spræstinos baudþiamojo ástatymo veikimo sferoje /Lietuvos Respublikosbaudþiamøjø ástatymø reforma. V., 1990, 5-6 p.

4. A. Dapðys. Nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos sistemos esmëir jos kûrimo kryptys // Teisës problemos, 1994. Nr. 3.

5. A. Dapðys, R. Jurðaitë, I. Michailoviè. Vaiko teisiø apsaugos proble-mos Lietuvoje. - Þmogaus teisës Lietuvoje. V., 1996, 111-124 p.

6. A. Dapðys, R. Jurðaitë, I. Michailoviè. Vaiko teisiø apsauga. - Ðeimosir vaikai Lietuvoje. V., 77-82 p.

7. J. Gruzdas. Nepilnameèiø auklëjimas mûsø auklëjimo ástaigose //Teisë, 1939. Nr. 46, 161-170 p.

8. I. Michailoviè. Istorinë nepilnameèiø baudþiamosios atsakomybësLietuvoje patirtis (XIV-XX a.) // Lietuvos teisës tradicijos. V., 1997, 154-164 p.

9. V. Neverauskaitë. Apie nepilnameèiø nusikalstamumà Vakarø Euro-pos ir Skandinavijos ðalyse. Lietuvos teisës institutas. Vilnius, 1993.

10. J. Ðipelis. Maþameèiø nusikaltimai ir kova su jais Lietuvoje ir kitosevalstybëse // Teisë, 1929, Nr. 16, 37-60 p.

11. Z. Toliuðis. Maþameèiø nusikaltimai ir kova su jais Lietuvoje // Teisë,1922, Nr. 2, 1-12 p.

98

12. L. Verþbavièius. Maþameèiø nusikaltëliø atidavimo á drausmës beiauklëjamàsias ástaigas juridinë reikðmë // Teisë, 1930, Nr. 17, 40-45 p.

13. Lietuvos gyventojø sudëtis pagal amþiø apskrityse, miestuose irrajonuose 1997 metø pradþioje. - Statistikos rinkinys. V.: Statistikos depar-tamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1997. Leidinio Nr. 2180.

14. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla.- Statistikos rinki-nys. V.: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1997.Leidinio Nr. 2300.

15. Jaunimo nusikalstamumas. - Statistikos rinkinys. V.: Statistikosdepartamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1995. Leidinio Nr. 2300.

16. Nusikalstamumas ir kriminalinë justicija. Mokslo programa. I kryptis.Teisës institutas, 1997, Vilnius.

17. Raymond Guillien, Jean Vincent. Termes juridiques, 10e edition.Paris, 1995.

18. Children and Youth in Conflict with the Law. Raport of the RegionalSeminar for the Baltic States. Jurmala, Latvia, 1994.

19. Bhm Alexander. Einfhrung in das Jugendsfrafrecht. 3 Auflage.C.H.Beck Verlag. 1996, Mnchen.

20. Valter Michael. Jugendkriminalitt. Richard Boorberg Verlag. 1995,München.

21. Schaffstein Friedrich, Beulke Werner. Jugendsfrafrecht.1995,Stuttgart.

22. Albrecht Peter - Alexis. Jugendsfrafrecht. C.H. Beck Verlag. 1993,München.

23. Ñóäû ïî äåëàì íåñîâåðøåííîëåòíèõ â îñíîâíûõ êàïèòàëèñ-òè÷åñêèõ ñòðàíàõ. Çàêîíîäàòåëüñòâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Îáçîðíàÿèíôîðìàöèÿ. Âûïóñê 6. Ìîñêâà,1989.

24. Ñáîðíèê ñòàíäàðòîâ è íîðì ÎÎÍ â îáëàñòè ïðåäóïðåæäå-íèÿ ïðåñòóïíîñòè è óãîëîâíîãî ïðàâîñóäèÿ. ÎÎÍ, 1992, Íüþ-Éîðê.

IÐNAÐOS

1 Toliau ðiame darbe Lietuvos Respublika sutrumpintai - LR.2 LR ástatymas dël Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ratifikavimo.

Nr. I-983 (1995 m. liepos 7 d.).3 Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas. Nr. I-

1234 (1996 m. kovo 14 d.).4 Toliau ðiame darbe Civilinis kodeksas sutrumpintai - CK.5 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vilnius, 1994.

99

6 Toliau ðiame darbe Baudþiamasis kodeksas sutrumpintai - BK.7 Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas. Vilnius, 1997.8 LTSR baudþiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989, 89 p.9 Toliau ðiame darbe Administraciniø teisës paþeidimø kodeksas

sutrumpintai - ATPK.10 Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas.

Vilnius, 1995.11 Toliau ðiame darbe Pataisos darbø kodeksas sutrumpintai - PDK.12 Lietuvos Respublikos pataisos darbø kodeksas. Vilnius, 1995.13 Toliau ðiame darbe Santuokos ir ðeimos kodeksas sutrumpintai - SÐK.14 Lietuvos Respublikos santuokos ir ðeimos kodeksas. Vilnius, 1981.15 LTSR baudþiamojo kodekso komentaras. Vilnius, 1989. - 89 p.16 Raymond Guillien, Jean Vincent. Termes juridiques, 10e edition. Paris,

1995.17 V. Neverauskaitë. Apie nepilnameèiø nusikalstamumà Vakarø Europos

ir Skandinavijos ðalyse. Lietuvos teisës institutas. Vilnius, 1993.18 V. Andriulis. Pamedës teisyno (1340 m.) baudþiamoji teisë ir procesas

// �Socialistinë teisë�, 1978, Nr. 1, 49-55 p.19 V. Andriulis. Baudþiamosios teisës ir baudþiamojo proceso bruoþai

Lietuvoje XV a. (Kazimiero teisynas) // Teisës bruoþai Lietuvoje XV-XIX a. - V.,1980, 6-23 p.

20 L. Verþbavièius. Maþameèiø nusikaltëliø atidavimo á drausmës beiauklëjamàsias ástaigas juridinë reikðmë // �Teisë�, 1930. Nr. 17, 40-45 p.

21 Z. Toliuðis. Maþameèiø nusikaltimai ir kova su jais Lietuvoje // �Teisë�,1922. Nr. 2, 1-12 p.

22 J. Ðipelis. Maþameèiø nusikaltimai ir kova su jais Lietuvoje ir kitosevalstybëse // �Teisë�, 1929. Nr. 16, 37-60 p.

23 Nuo LR Konstitucijos priëmimo Seimas pritarë ðioms Vyriausybësveiklos programoms (ne tikslinëms, o bendroms):

1) 1992 m. gruodþio 17 d. nutarimu Nr. I-1451;2) 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. I-23;3) 1994 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. I-534;4) 1996 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. I-1242;5) 1996 m. gruodþio 10 d. nutarimu Nr. VIII-28.

100

24 Apie ðias institucijas plaèiau þiûrëkite skirsnyje 2.2. �Nepilnameèiø tei-siø apsaugos ir nusikalstamumo prevencijos institucijos�.

25 Apie tai plaèiau þiûrëkite skirsnyje 2.1. �Teisës aktai, reglamentuojantysnepilnameèiø teisiná statusà ir jø teisinæ apsaugà� bei skirsnyje 2.4. �Iðvados irpasiûlymai�.

26 1996 m. gruodþio 10 d. Seimas nutarimu Nr. VIII-28 �Dël LietuvosRespublikos Vyriausybës programos� pritarë ðiai programai.

27 Plaèiau þr. 3.1. �Nepilnameèiø nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje�.28 Platesnë nepilnameèiø baudþiamosios justicijos analizë skirsnyje 3.3.

�Baudþiamojo ir administracinio poveikio priemonës bei jø taikymas�.29 �Valstybës þinios� (toliau - �V.Þ.�), 1992 11 10, Nr. 31-953.30 �V.Þ.�, 1991 02 10, Nr. 4-115.31 �V.Þ.�, 1991 06 10, Nr. 16-415.32 �V.Þ.�, 1995 10 20, Nr. 86-1949.33 �V.Þ.�, 1995 07 21, Nr. 60-1501.34 �V.Þ.�, 1996 03 20, Nr. 25-625.35 �V.Þ.�, 1996 04 12, Nr. 33-807.36 �V.Þ.�, 1996 03 22, Nr. 27-650.37 �V.Þ.�, 1996 03 27, Nr. 28-673.38 �V.Þ.�, 1997 06 27, Nr. 60-1404.39 �V.Þ.�, 1997 11 07, Nr. 101-2550.40 �V.Þ.�, 1997 11 21, Nr. 106-2676.41 �V.Þ.�, 1996 11 11, Nr. 108.42 �V.Þ.�, 1991 01 20, Nr. 2-25.43 �V.Þ.�, 1992 01 20, Nr. 2-18.44 �V.Þ.�, 1991 12 31, Nr. 36-973.45 �V.Þ.�, 1993 10 22, Nr. 55-1064.46 �V.Þ.�, 1996 09 18, Nr. 87-2065.47 �V.Þ.�, 1991 08 20, Nr. 23-593.48 �V.Þ.�, 1992 05 20, Nr. 14-378.

101

49 �V.Þ.�, 1994 10 19, Nr. 81-1514.50 �V.Þ.�, 1994 11 18, Nr. 89-1706.51 �V.Þ.�, 1996 07 10, Nr. 65-1537.52 �V.Þ.�, 1997 05 09, Nr. 40-970.53 �V.Þ.�, 1997 07 09, Nr. 65-1562.54 �V.Þ.�, 1996 06 05, Nr. 53-1254.55 �V.Þ.�, 1993 10 22, Nr. 55-1073.56 �V.Þ.�, 1994 05 18, Nr. 37-679.57 �V.Þ.�, 1994 08 10, Nr. 61-1205.58 �V.Þ.�, 1995 03 22, Nr. 25-567.59 �V.Þ.�, 1995 05 12, Nr. 39-971.60 �V.Þ.�, 1995 10 20, Nr. 86-1946.61 �V.Þ.�, 1996 10 11, Nr. 98-2245.62 �V.Þ.�, 1997 12 17, Nr. 115-2923.63 �V.Þ.�, 1993 08 20, Nr. 39-842.64 �V.Þ.�, 1996 07 10, Nr. 65-1560.65 �V.Þ.�, 1997 11 26, Nr. 107-2709.66 Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas. -

1996 03 14, Nr. 1-1234, 58 str. �V.Þ.�1996, Nr. 33-807.67 Seimo ðeimos ir vaiko reikalø komisijos nuostatai. �V. Þ.�, 1997 07 09,

Nr. 65-1562.68 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriø ástatymas Nr. 1-363,

1994 01 11 (1, 5, 14, 23 str. ). �V.Þ.�, Nr. 22-345, 1994 03 23.69 LR Seimo kontrolieriø ástaigos statutas, patvirtintas Lietuvos Respub-

likos 1995 02 22 ástatymu Nr. 1-804, �V.Þ.�, Nr. 19-434, 1995 03 03.70 LR Vyriausybës atstovo ástatymas Nr. 1-200, 1993 07 01, 2 str. 4 p.71 Valstybinës jaunimo reikalø tarybos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybës

1996 m. spalio 7 d., nutarimo Nr. 1167.72 Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymas. -

1996 03 14, Nr. 1-1234.

102

73 Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darboministerijos nuostatai. Patvirtinti LR Vyriausybës 1994 05 13 nutarimu Nr. 370.

74 Rajonø, miestø vaikø teisiø apsaugos tarnybø bendrieji nuostatai.Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994 05 13 nutarimu Nr. 370.

75 Lietuvos Respublikos policijos ástatymas Nr. 1-851, 1990 12 11 (1 str.).�V.Þ.�, 1991 01 20, Nr. 2-22.

76 Policijos departamento Savivaldybiø policijos nepilnameèiø reikaløinspektoriø darbo laikinoji instrukcija. Patvirtinta VRM 1994 08 25 ásakymuNr. 619.

77 VRM nepilnameèiø socialinës pagalbos ir prevencijos centro instrukcija,patvirtinta 1998 02 09 Policijos departamento ásakymu Nr. 19.

78 Lietuvos Respublikos prokuratûros ástatymas Nr. 1-599, 1994 m.spalio 13 d., �V.Þ.�, 1994 10 19, Nr. 81-1514.

79 Lietuvos Respublikos teismø ástatymas Nr. 1-480, 1994 05 31, (4 str.).�V.Þ.�, 1994 06 17, Nr. 469-851.

80 Lietuvos Respublikos santuokos ir ðeimos kodeksas 78 str. 118-120 p.

81 Lietuvos Respublikos advokatûros ástatymas Nr. 1-2892, 1992 m.rugsëjo 16 d.

82 Lietuvos Respublikos baudþiamojo proceso kodeksas 55 str., 56 str.83 Èia ir toliau Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos

ir darbo ministerijos duomenys.84 A. Dapðys. Nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos sistemos

esmë ir jos kûrimo kryptys // �Teisës problemos�, 1994. Nr. 3.85 1996 m. spalio 7 d. LR Vyriausybës nutarimas Nr. 1168 �Dël Lietuvos

Respublikos Vyriausybës 1994 m. geguþës 13 d. nutarimo Nr. 370 �Dël vaikøteisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ministerijos nuostatø irrajonø, miestø vaikø teisiø apsaugos tarnybø bendrøjø nuostatø patvirtinimo.�V.Þ.�, 1996, Nr. 98-2246.

86 �vaikui nuosavybës teise priklausanèiu turtu tëvai ar kiti teisëti vaikoatstovai gali disponuoti tik turëdami vaiko teisiø apsaugos institucijos iðvadà,kad tokie sandoriai neprieðtarauja vaiko interesams�.

87 �kai tëvai ar kiti teisëti vaiko atstovai netinkamai vykdo arba nevykdoðio ástatymo 11 str. [�Vaiko teisë á gyvenimo sàlygas�] nustatytø reikalavimø,tai ákeièiant, parduodant arba dovanojant bûstà, kuriame gyvena vaikas,

103

bûtina vaikø teisiø apsaugos institucijos iðvada, kad tokie sandoriai neprieð-tarauja vaiko interesams�.

88 Èia ir toliau visi duomenys paimti ið ðiø ðaltiniø:Lietuvos gyventojø sudëtis pagal amþiø apskrityse, miestuose ir rajo-

nuose 1997 metø pradþioje.- Statistikos rinkinys. V.: Statistikos departamen-tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1997. Leidinio Nr. 2180;

Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla.- Statistikos rinkinys.V.: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1997.Leidinio Nr. 2300 ;

Jaunimo nusikalstamumas.- Statistikos rinkinys. V.: Statistikos depar-tamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 1995. Leidinio Nr. 2300;

Nusikalstamumas ir kriminalinë justicija. Mokslo programa. I kryptis.Teisës institutas, 1997, Vilnius.

89 1997 metø statistiniai duomenys ðiame darbe nenaudojami, nes jieoficialiai dar nepaskelbti. Ðie duomenys yra tebeanalizuojami ir sisteminami.Taèiau bendri dësningumai ir visos tendencijos ið esmës nepakito ir lieka tospaèios.

90 �V.Þ.�, 1991 01 20, Nr. 2-22.91 �V.Þ.�, 1996 12 05, Nr. 117.92 �V.Þ.�, 1994 06 17, Nr. 46-851.93 �V.Þ.�, 1995 02 24, Nr. 17-395.94 �V.Þ.�, 1997 03 12, Nr. 21-510.95 Paþymëtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu (1996 m.

liepos 25 d.) mirties bausmës vykdymas Lietuvoje sustabdytas. Vyksta radikalidiskusija dël visiðko ðios bausmës panaikinimo. Grupë Seimo nariø pateikëpraðymà Konstituciniam teismui iðvadai dël mirties bausmës atitikimoKonstitucijos nuostatoms.

96 Baudþiamajame ástatyme nepasakyta, kurie nusikaltimai yra nesunkûs,taèiau, remiantis ðio ástatymo analize, galima teigti, kad nesunkûs yra visinusikaltimai, iðskyrus tuos, kurie ástatymo 8(1) straipsnyje ávardinti kaip sunkûs.

97 Pirmà kartà padarytas nusikaltimas reiðkia, jog uþ ðá nusikaltimà arnusikaltimus nebuvo pritaikyta kriminalinë bausmë. Keli pakartotiniainusikaltimai, jei uþ juos nepilnametis buvo nenubaustas, laikytini padarytaispirmà kartà.

98 Lietuvoje nuo 1994 metø pagal 1994 08 25 Vidaus reikalø ministerijosásakymu patvirtintà �Nepilnameèiø reikalø inspektoriaus tarnybinës veikloslaikinàjà instrukcijà� veikia nepilnameèiø reikalø inspekcijos.

104

99 Nepilnameèiø reikalø tarnybos veikia pagal 1994 m. geguþës 13 d.Vyriausybës nutarimu Nr. 370 patvirtintus �Vaikø teisiø apsaugos tarnybosprie Socialinës apsaugos ministerijos nuostatus� bei pagal �Rajonø, miestøvaikø teisiø apsaugos tarnybø bendruosius nuostatus�.

100 Baudþiamojo kodekso 61 straipsnyje priverèiamosios auklëjamojopobûdþio priemonës iðvardintos grieþtëjanèia tvarka.

101 Bauda - tai vienintelë nepilnameèiams taikomø nuobaudø, besiskiriantinuo pilnameèiams taikomos analogiðkos nuobaudos. Uþ administraciniusteisës paþeidimus nepilnameèiui gali bûti skiriama ne daugiau kaip pusëbendros, numatytos Administraciniø paþeidimø kodekse, baudos.

1994 m. rugsëjo 13 d. ástatymu �Dël Lietuvos Respublikos administra-ciniø teisës paþeidimø kodekso pakeitimo ir papildymo� ðiame kodekse buvopanaikinta nuostata pagal kurià baudà galima buvo skirti tik nepilnameèiui,turinèiam savarankiðkø pajamø. Dabar Kodekso 313 str. 2 dalyje yra nuos-tata, jog tais atvejais, kai teisës paþeidimà padaræ nepilnameèiai nuo 16 iki 18metø amþiaus neturi savarankiðkø pajamø, bauda iðieðkoma ið tëvø arba juosatstojanèiø asmenø.

102 Lietuvos Respublikos teismø ástatymas Nr. 1-480, 1994 05 31 (9,15, 16, 17, 18 straipsniai). �V.Þ.�, 1994 06 17, Nr. 46-851.

103 Lietuvos Respublikos Prokuratûros ástatymas Nr. 1-599, 1994 10 13.�V.Þ.�, 1994 10 19, Nr. 81-1514.

104 Lietuvos Respublikos policijos ástatymas Nr. 1-851, 1990 12 11. �V.Þ.�,1991 01 20, Nr. 2-20.

105 Lietuvos Respublikos baudþiamojo proceso kodeksas 142-143 str.106 Lietuvos Respublikos pataisos darbø kodeksas.107 Specialiøjø vaikø auklëjimo ir globos namø laikinieji nuostatai patvir-

tinti 1995 05 05 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 643.108 G. Babachinaitë. Nepateisinamo asmenybës suvarþymo problemos,

spræstinos baudþiamojo ástatymo veikimo sferoje // Lietuvos Respublikosbaudþiamøjø ástatymø reforma. V., 1990, 5-6 p.

106

Kalbos redaktorius Vidmantas MikniusVirðelio dailininkas Antanas Kazakauskas

Korektorë Danutë Giliasevièienë

Tiraþas 500 egz. Uþsakymo Nr. 838Spausdino ámonë "Mokslo aidai"

A. Goðtauto 12, 2600 Vilnius

108

ISBN 9986 - 9250 - 0 - 2

nusikalstamumo prevencijos lietuvoje centras … · 5 `vadas atkßrus nepriklausomà lietuvos...

Documents