nr. 43 - nemunas...mamos, kà mºgstu veikti po pamokł. —pieðia, Œ at-sakº mama, Œ iki...

www.nemunas.net . 2013m. gruodþio 12�18 d., Nr. 43 (892)

2013 m.gruodþio 12�18 d.

Nr. 43(892)

20 p.Chimeriðkasis EuklidasSalomëja JASTRUMSKYTË. ,,Sëdintis Euklidas XIII-I�.


2

***

mane kartkartëmisiðkvieèiaá pasimatymàsu mirtimi

ið mano tylosvienutësið celësakmenyje

þiûriu ir ðypsausiir sningabet ne á manoakis

eièiauper pirmà ledàtraðkataèiau atlaikys

Vytautas KAZIELA

Vytauto KARACIEJAUS iliustracija


3Nemuno svetainë

� Kaip manote, ar ið tiesø Palangoje esanèiografø Tiðkevièiø dvaro parke stovëjo B. Thor-valdseno kûrinio kopija � juk þvelgdami á skulpto-riaus gyvenimo ir mirties datas matome, kad jis jaubuvo seniai miræs? (Palangoje skulptûra pastatyta1901 m.). O gal visgi tai jo mokiniø darbas?� Manau, menotyrininkai èia gerokai praðovë.

Man dar sovietmeèiu teko bûti B. Thorvaldsenomuziejuje Kopenhagoje. Jo �Laiminantis Kristus�në ið tolo nepanaðus. B. Thorvaldsenas domëjosiantikos menu, jo darbai primena neoklasikà. Pa-langoje stovëjusios skulptûros nemaèiau, o iðliku-siose nuotraukose jos veidas iðkaltas labai neko-kybiðkai ir primena staèiatikiø ikonas. Tai negalë-jo bûti B. Thorvaldseno mokiniø darbas. PatiesKristaus niekas nëra matæs, bet vienaip ar kitaip jáidealizuoja. Tad nenuostabu, kad kiekvienas galiásivaizduoti kitoká � priklausomai nuo laiko, kul-tûros, skulptoriaus gebëjimø. Atkûrimo darbas mannebuvo ádomus, daug maloniau kurti paèiam. Joëmiausi dël profesinio ásipareigojimo � papraðë tometo Lietuvos kultûros fondo Palangos visuome-ninës tarybos pirmininkas Vitalius Litvaitis. Ðisdarbas nebuvo pelningas, dar teko paèiam primo-

këti. Bet tai jau seni, kà tik atkurtos valstybës ide-alizavimo laikai.� Gráþdama prie B. Thorvaldseno, prisiminda-

ma nepaprastai skaudþià ir alkanà jo vaikystæ (abutëvai buvo alkoholikai) ir kryptingà norà lipdyti,kalti, kurti, noriu paklausti, ar talentas visuometprasimuða, o gal kartais taip ir lieka uþslopintas,nepastebëtas?� Genialø þmogø kad ir á metaliná narvà uþda-

ryk, jis sugebës prasimuðti. Jei nesutrukdo kokiefiziniai veiksniai. Amedeo Modiglianis mirë anks-ti, Rafaelis � 23 metø, bet tai nesukliudë suþibëtijø genialumui. Jie meno istorijoje liko padaræ tai,kà suspëjo...� Ar lengvas buvo jûsø kelias á menà?� Pieðti mëgau nuo vaikystës. Bûdavo, paþadi-

nu mamà naktá ir praðau pasakyti, ar graþu. Ji neat-plëðdama vokø, uþsimiegojusi atsakydavo: �Gra-þu, graþu, sûneli.� Pieðdavau iki antros treèios va-landos. Sugebëdavau nupaiðyti arklá, þmogø,paukðtá, jûrà, tiksliai nukopijuodavau paveikslus,ir man atrodë, kad nieko daugiau në nereikia. Pa-prasèiausiai arba moki pieðti, arba ne, patinka tautai daryti arba ne... Tuo metu net negalvojau, kad

yra tokia Dailës akademija. Daugiausia ðia linkmemane kreipë auklëtojas A. Petronis. Paauglystëjemëgau sportuoti, buvau �chuliganiokas� � tai ið-mesdavo mane ið mokyklos, tai vël priimdavo. De-vintoje klasëje likau antrus metus. Galvojau � dirb-siu, padësiu mamai, o vakarais pabaigsiu tà devin-tà klasæ. Bet paskui pamaniau, kad gaila palikti drau-gus, tad nusprendþiau gráþti á stacionarà. Nesmagu,antrametis. Papraðiau, kad brolis remtø finansiðkai.Kai gráþau, nelabai kas mane norëjo priimti á savoklasæ. Pasiðaukë auklëtojas A. Petronis, dviejø met-rø vyras, liepë pasiþadëti, kad mokysiuos, jokiø�zbitkø� nekrësiu. Sportuosiu, visur dalyvausiu, da-rysiu, kà lieps. Pasiþadëjau. Að ir dabar esu savotið-kas klasës numylëtinis � visiems atrodo, kad kaþkàpasiekiau... Kartà atëjo auklëtojas á namus ir paklausëmamos, kà mëgstu veikti po pamokø. �Pieðia, � at-sakë mama, � iki iðnaktø.� Papraðë parodyti darbus,o man nesakyti, kad buvo atëjæs. Kità dienà auklë-tojasmane pasiðaukë ir tarë: �Þinau, kadmëgsti pieð-ti. Bus klasës tëvø susirinkimas, gal galëtum paro-dëlæ surengti?� Sutikau, atneðiau savo paveikslus.Parëjo mama ið susirinkimo, apsikabino mane ir pra-virko. Galvojau: kas nutiko? Mokausi neblogai, nie-ko neprimuðiau, nieko neiðkrëèiau... �Sûneli, � tarëji, � pirmà kartà gyvenime tave pagyrë. Sakë, kadgabus. Visos moterys pradëjo mane sveikinti...� Na,o paskui dar buvo visko.� Paprastam, maþiau menu besidominèiam þiû-

rovui labiau þinomos jûsø skulptûros. Manyèiau,visai kitokio pobûdþio � jûsø minimalistiniai dar-bai, maþoji plastika. Joms bûdingesnis simbolið-kumas, metaforiðkumas. Kiekviena metafora ori-ginali, þiûrovo sàmonëje kuria ávairiø asociacijø.� Atkurti tikrovæ yra amatas, o menas neþino-

mybës elementà iðlaiko net santykyje su paèiu kû-rëju. Menas turi kalbëti uþuominomis, netiesmu-kai. Jei tiesiai pasakysi � bus plakatas. Ðtai skulp-tûrëlë, kuri vaizduoja besilaukianèià moterá. Pava-dinau jà �Globa�. Motina � simbolis, nes kas dau-giau globoja bûsimà ir esamà gyvybæ, jei ne ji? Ðiskûrinys þiûrovui lengvai ámenamas.

Nukelta á 4 p.

Realizuojantsave eitipaþinimolinkÞinomas Lietuvos skulptorius Stasys ÞIRGULIS, pradëjæs kurti praëjusio amþiaus aðtuntajame

deðimtmetyje, dràsiai yrësi prieð srovæ ir visiðkai nepaisë oficialiø sovietinës dailës kanonø, kurietuo metu jau buvo spëjæ prarasti privalomo pavyzdþio statusà. Parodose skulptorius dalyvauja nuo1975 m., jo darbø ásigijæ Kelno moderniojo meno muziejus, Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailësmuziejus, Rygos nacionalinis dailës muziejus, Lietuvos dailës fondas, privaèios galerijos ir asmenysOlandijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, JAV ir kitur. Menininko darbai labai ávairûs.Kaunieèiams jis geriausiai þinomas kaip prezidento Kazio Griniaus skulptûros Prezidentûros kie-melyje autorius, ðiauliðkiams � Povilo Viðinskio, Palangos gyventojai ir poilsiautojai þavisi atstaty-ta skulptûra �Laiminantis Kristus�, o savo gimtajam kraðtui � Ðiaulënø miesteliui Radviliðkiorajone � menininkas yra padovanojæs etnografinës fotografijos meistro Balio Buraèo skulptûrà.Tai toli graþu ne visi monumentalieji S. Þirgulio darbai. Taèiau itin ádomi ir maþoji skulptoriausplastika, pasiþyminti simboliðkomis reikðmëmis, metaforiðkumu, filosofine gelme.Stimulu, o gal greièiau pretekstu pasikalbëti su skulptoriumi tapo danø raðytojos Marios Helle-

berg biografinë knyga �Alberto� (2008 m. Vilnius, �Gimtasis þodis�), pasakojanti apie danø skulp-toriø Bertelá Thorvaldsenà (1768-1844), skaudþià menininko vaikystæ ir sunkø jo kelià á tikràjámenà. B. Thorvaldsenas, bûdamas netikintis, sukûrë skulptûrà �Laiminantis Kristus�, kuri stoviKopenhagoje, DievoMotinos katedroje. Kristus ðioje skulptûroje patraukia paprastumu, lengvumu,plastiðku, kvieèianèiu rankos mostu. Galbût dël tokio nuoðirdumo ir intymumo ði skulptûra tapolabai populiari, buvo masiðkai dauginama visoje Europoje. Po skulptoriaus mirties tai darë jomokiniai. Knygos vertëja Daiva Sajenkienë knygos iðnaðose pastebi, kad B. Thorvaldseno darbokopijà buvo ásigijæs ir grafas Tiðkevièius. Deja, 1948 m. sovietai skulptûrà nugriovë. 1993 m., Lietu-vai atgavus nepriklausomybæ, S. Þirgulis buvo pakviestas jà atstatyti.


4 Vyksmas

Realizuojant save eitipaþinimo link

Atkelta ið 3 p.

Turiu darbà, kurio sprendimo ilgai ieðkojau. Kaippavaizduoti sàþinæ? Skulptûrëlë primena tvirtai su-nertø rankø krumplius, kurie tarsi pridengti slëpi-ninga skraiste: viskas uþdengta, niekas apie tai ne-kalba, nes sàþinë yra átemptas dialogas su savimi:atsiskaitai sau, o ne aplinkai, ne kitiems. Skraistësklostës tarsi �nueina� tolyn, gilyn � á þmogaus gy-venimà. Medþiaga slogi, ðvininë. Èia negali bûtikompromisø. Tai sudëtingo vidinio turinio darbas.Pavadinau já �Dialogu su savimi� arba �Sàþine�. Kû-ryba taip pat turi tilpti sàþinës rëmuose, ji gimsta iðilgø diskusijø su savimi. Þmonës daþnai nori pama-tyti turiná, o ne já susikurti, nes tai reikalauja pastan-gø. Þiûrovas tam tikra prasme turi bûti kûrëjo ben-draautoris. Jei jis neásigilina, gali nusivilti darbu, jonesuvokti. Tai nëra literatûriðkai ávardytas turinys.Kartà klausiausi medikø diskusijos, kas yra sàþinë.Jie visi minëjo faktà-ávyká: kas pasielgë sàþiningai,kas � ne. O man ádomi pati jos bûtis. Tai jau filoso-finë problema. Sàþinë � bekompromisë kova su sa-vimi, kai þmogus nedailina situacijos, nes kalba nevieðumai. Todël, norëdamas jà iðreikðti vizualiai,pasitelkiu metaforà, simbolá � tik taip galiu filoso-fiðkai áprasminti ðá neapèiuopiamà reiðkiná.� Filosofiðkai áprasminti ir kiti jûsø darbai. Ðtai

kad ir ðis, pavadintas tiesiog �Godo�. Tikriausiaineklystu manydama, kad raktas, atskleidþiantis ðiàmetaforà, yra Samuelio Becketto drama �Belau-kiant Godo�?� Nulipdþiau tuðèiaviduræ þmogaus figûrà, grei-

èiau � jo apvalkalà, norëdamas parodyti tuðèià lau-kimà. Godo já ir simbolizuoja � beprasmá, be atsa-ko. Visà gyvenimà mes ko nors laukiame. Vieninuoðirdþiau, kiti � ne taip... Vienintelë viltis palai-ko mûsø esybæ. Kaip vizualiai iðreikðti ðià mintá?Ilgai galvojau � staiga blykstelëjo sprendimas...� Jûsø kompozicijoje, kurià demonstravote

�Fluxus ministerijos� patalpose Kaune, Godo, nu-leidæs rankas, nusvarinæs peèius, panarinæs gal-và, eina taku, vedanèiu á vienintelá neuþdengtà lan-gà... Gal tai � viltis, palaikanti þmogø?� Kûrëjo prerogatyva ir yra nukreipti mintis

tam tikra linkme arba priminti þmogui, kad jispaþintø save kaip bûtá, suvoktø savo laikinumà.Ðie apmàstymai turëtø tobulinti jo vidiná pasau-lá. Kûrëjui, kaip ir kiekvienam þmogui, svarbiau-sia � siekis, troðkimas, kûrybinë aistra. Tadaávyksta dialogas su savimi � kartais ironiðkas, okartais sau atrodai bejëgis ir silpnas. Kai kada su-sireikðmini, bet taip nutinka retai, daþniausiai bû-ni nepatenkintas savimi...� O kada kûrëjas patiria didþiausià dþiaugs-

mà?� Kai blyksteli idëja, kai supranti, kà nori pada-

ryti. Ðtai tvykstelëjo mintis, kaip iðsakyti bepras-

má, tuðèià laukimà, kaip já iðreikðti vizualiai � irgimë �Godo�... Ði filosofinë problema amþina, pa-grindinë. Tai � Bûtis. Visi filosofai ieðko atsaky-mo á klausimà, ar mes tik amorfinë masë, kuri iðdulkës pavirsta á dulkæ, ar kas nors daugiau...� Su ðia tema glaudþiai susijæs ir vienas nau-

jausiø jûsø darbø, pavadintas �Visatos tiesa�. Ðiektiek bauginantis, o kartu ir globojantis...� Tai tas pats �Laiminantis Kristus�, maþa figû-

rëlë, o virð jos � neþinomybë: ir bauginanti, irsauganti. Ásivaizduokite tà fantasmagoriðkà bû-tybæ 12 metrø aukðèio. Tikëjimas yra kaþkas to-kio, prieð kà mums reikia truputá prislopinti balsà.Visa, ko neþinome, mus baugina, tad stengiamësneáþeisti neþinomybës, o tai, kà þinome, labailengvai interpretuojame, ir mums tai neádomu. Taspats ir kalbant apie tam tikrus religijos kanonus.Visa, kà þinome ir ko nesuprantame, ðioje skulptû-roje, susidedanèioje ið dviejø figûrø, iðreikðta la-bai skirtingais parametrais. Ðis protu nesuvokia-mas �aðtuonkojis� ar �voras� yra visata; mums te-reikia pakelti á dangø galvà ir paþiûrëti, kokiosdulkelës esame prieð jà, o ji mus ir globoja, ir gàs-dina, siunèia ir negandas, ir dþiaugsmà.� Apþiûrinëdama darbus pastebëjau itin daug

paukðèiø ir... mënuliø. Matyt, tai mëgstami jûsøávaizdþiai: �Konsiliumas� � trys besitariantysjuodvarniai; �Rugsëjis� � ir paukðtis, ir valtelë, iriðskristi pasirengæ sparnuoèiai; �Vidurnaktis� �tuðèiaviduris stabas su paukðèio galva ir snapu, ofigûros liemuo kiaurai pervertas mënulio pjautu-vo; �Baltoji tyla� � ant spindinèio mënulio rage-lio kaukiantis vilkas; �Naktis� � bronzinë skulp-tûra: iðskobtas luotas, vidiná branduolá slepiantislukðtas, kuriame � pelëda, iðminties simbolis...Ðiuose kûriniuose atpaþástami archetipai, ateinan-tys á mûsø sàmonæ ið labai gilios praeities ir turin-tys maginiø galiø. Taèiau ðiuos kûrinius reikia pa-matyti. Artëja jûsø jubiliejus. Gal ta proga þadateiðleisti darbø albumà?

Audronë MEÐKAUSKAITË

Kad legenda neiðtirptøTarsi liûdnas angelas eina jis Laisvës alëja,

vis tolsta ir vis eina jau daugel metø: nuo tødienø, nuo �Tulpës�, nuo arkliavagiø, anot Riè-kos, nuo didþiojo liûdesio ir didþiojo ánirðio, nuojaunystës. Lyg angelas pamuðtu sparnu.(Jurgis Gimberis)

Kauno menininkø namø parodø salëje ekspo-nuojamas dailininko Kæstuèio Palioko gyveni-mas. Toks posakis bûtø ðiurkðtus kitomis aplin-kybëmis, o dabar mintá iðsako beveik tiesiogiai.Þinoma, gyvenimas ne visas ir tikrai ne iki galo,nes kalbama apie gana santûrø ir uþdarà meni-ninkà, taèiau tiek, kiek jo iðliko nuotraukoseir uþraðø skiautëse, jau nemaþai. Paroda �Aðtaip tikëjau ateitim...� skirta tapytojo K. Pa-lioko 80-meèiui paminëti. Tai laiðko þmonaiViktorijai citata, þyminti per visà, deja, trumpà,gyvenimà nusidriekusià vilties gijà.Kadangi dailininkas ið gyvenimo iðëjo vos

45-eriø, dabar, kaip sako jo dukra ir parodos su-darytoja Inga Paliokaitë-Zamulskienë, nuo ðiødaiktø jau teko nupûsti dulkes. Tapybos bei ðiektiek skulptûros darbø ðiais metais eksponuota An-tano Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø mu-

ziejuje, o dabar kalbama apie menininko asme-nybæ. Tai paroda apie K. Paliokà, amþininkø va-dintà Kauno legenda. �R. Rakausko fotografijo-se sustabdytas keistai átraukiantis (viliojantis)Palioko akiø liûdesys, lyg naratyvas, siejantisvisus parodos elementus: asmenines nuotraukas(iðsaugotas þmonos Viktorijos), laiðkus, uþraðus,bohemiðko gyvenimo nuotrupas prisiminimuo-se apie já, R. Èarnos tuðu pieðtà eskizà. Tai irautoportretas, atliktas oforto technika, kompo-ziciniai eskizai ið uþraðø knygeliø, lapeliuosebrûkðtelëti pieðiniai�, � tokia kolekcija prista-toma prisiminimams atgaivinti, o kai kam gal irnaujai paþinèiai uþmegzti.Ne kartà kalbëta apie jaukø medinukà tylioje

Þaliakalnio gatvelëje � á jo duris net be perspë-jimo galëjo belstis bendraminèiai menininkai.Tai buvo vienas tuometinës bohemos taðkø, ku-rie laikui bëgant grimzta á uþmarðtá. Ádomiausia,jog menininkas, kaip prisiminë jo dukra, tikrø,iðtikimø draugø neturëjo, gyveno pats sau, ta-èiau tuo pat metu aplink save bûrë bohemiðkasmenininkø grupeles.Raðytojas J. Gimberis, kuris su K. Palioku su-

sutikdavo retai, taèiau ið tiesø susibûdavo, mini

kiek kitus marðrutus ir susitikimo vietas. �Taislaikais, kai reikëdavo su kuo susitikti, þinoda-vai, kad reikia eiti á �Tulpæ�. Ir mes ten susipa-þinome. Jis kitø apsuptyje atrodë ið esmës, ikipat gelmiø liûdnas þmogus. Taèiau tarp mûsøatsirado tikras ir labai nuoðirdus ryðys�, � pasa-kojo J. Gimberis. Vëliau ðis pirmasis susitikimasásiliejo á vienà raðytojo kûriniø � �Piligrimà�:�Kas tu, klausia Kæstas. Niekas, sakau. Neuþsi-gauk, sako jis, jeigu nenori, nesakyk, visi mesniekas. Ðlavëjas, sakau. Visi mes ðlavëjai. Ir rû-mø poetai. Ir dailininkai. Muzikantai. Sargai. Ar-kliavagiai. Ðlavëjai mes ir ðluojam per Laisvësalëjà.� Raðytojas K. Paliokà prisiminë kaip þmo-gø, niekaip nepritaikomà prie sovietinës tikro-vës. Jei bûtø gyvas, tikriausiai sunkiai susitai-kytø ir su ðiandienine. Diplomuoti dailininkairasdavo darbø, kaip nors ásitaisydavo, o ðalia bu-vo grupelë vadinamøjø �chalturðèikø�, kurie dirb-davo atsitiktinius smulkius uþsakymus. K. Palio-kas, diplomuotas dailininkas, teatre pieðë afiðaskaip koks Lautrecas, nes �chalturðèiku� bûti ne-mokëjo.Kitas bièiulis Alfonsas Vilpiðauskas kalbëjo

ne taip romantiðkai ir tuometiná Kaunà pieðë ga-na drastiðkais tonais. �Baigæs Dailës institutà at-vykau á Kaunà. Tai buvo toks sumiesèionëjæs,suprastëjæs, subreþnevëjæs miestas, nuo kuriosklido baisus sovietinis kvapas, nes aplinkui bu-vo vieni vagys. Tada susipaþinau su K. Paliokuir supratau, kad net ir èia dar yra likæ gyvø þmo-niø. Prisimenu, kaip vaikðtinëdavom su ávairiaismenininkais po Kaunà, uþsukdavom ir á Kæstu-èio namus. Tiesa, tarp dailininkø jis buvo nuo-ðaly, gal net ðiek tiek niekinamas, nes visiðkainemokëjo ir nenorëjo �prasimuðti�. Vien dël togalëjo tapyti absoliuèiai ðvarius paveikslus. Ne-keitë nei savæs, nei kitø, nesistengë prisitaikyti.Turiu prisipaþinti, kad mano tapybai K. Palioko


5Vyksmas

� Esu �tipas� be reklamos. Albumà galbût iðlei-siu, bet vëliau. Iki vasaros turëèiau uþbaigti dideláparko skulptûros projektà, pavadintà �Epochø ai-das�. Já sudarys apie 30 skulptûrø. Metams depozitoteisëmis já dovanosiu Birðtonui uþ tai, kad graþiaitvarkosi. Ðità �þaidimà� þaidþiu jau 30 metø. Taiturëtø bûti tarsi filosofiðkas mûsø epochos apiben-drinimas arba áprasminimas. Daugelá darbø jau esupadaræs. Akmenis gabenu ið Suomijos. Problema �nëra kur sandëliuoti. Tai daug kainuojantis suma-nymas. Gerai, kad verslo þmonës padëjo surengtiparodà Paryþiuje, �La Capitale Galerie�, kuri vykoðiø metø birþelá. Brangûs ne tik akmenys, bet ir jøparveþimas. Be reikalo stengiuosi akmens nesuþeisti,jame � visa þemës informacija: tai seniausi mûsøplanetos istorijos liudininkai. Vienas darbø vadin-sis �Kelias�. Akmenyje iðkaltos vëþës, kurios vy-niojasi lyg ritë. Kelias juk neturi nei pradþios, neipabaigos...� Virð jûsø darbastalio uþraðyta daugybë sen-

tencijø: �Neþinau kito malonumo, kaip paþinimas�arba �Tikroji laimë � tai galëti nekliudomam rea-lizuoti savo sugebëjimus, kad ir kokie jie bûtø�...� Ðiandienà menà lyg ir supaprastiname, nukrei-

piame á kasdieniðkumà, nereikalaujame ið jo iðlie-kamosios vertës. Jis tampa akcija. Apie kà kalbamenininkai? Visi ir visais laikais apie tà patá: apiesavo randus, kuriuos atverdami atranda didþiàsiastiesas. Menas gimsta vienatvëje. Kai pasilieki susavo mintimis, su nedaloma dalelyte �neþinau� irnori suprasti. Ðito noro suprasti kanèia ir aistra yramalonë, nes veda á paþinimà. Be jo tebûtø bepras-mis ëjimas á pabaigà, savo kûnelio mylëjimas irpastangos jam suteikti malonumø. Jei þmogus ne-sidomi dvasiniais dalykais, jei negalvoja apie sa-vo tautà, vaikus, gyvena vien buitimi... Ið tiesø ne-ásivaizduoju didesnës laimës, nei realizuojant sa-ve eiti paþinimo link.

Kalbëjosi Regina JASUKAITIENË

darbai padarë labai didelæ átakà, nes jis visiðkainebuvo nudailintas ar �salioninis� menininkas.Jo kûryba buvo aðtri, ruplëta...� � sakë A. Vilpi-ðauskas.Laiðkø iðtraukos ir nuotraukos daug kà pa-

aiðkina ir tapybos darbuose. Vieni tekstai trykðtadþiaugsmu, pro kurá vis dëlto prasiverþia gniau-þiamas liûdesys. Linksminamasi, geriama, kadbent trumpam bûtø ámanoma uþsimirðti, nors dëlto dar sunkiau. Atrodo, vidinæ grauþatá buvonelengva paslëpti net ir bohemiðkoje aplinko-je, apipintoje muzikos garsø: �Klausi, kodël aðtoks visà laikà liûdnas. Nemëgstu, kai kiti taipastebi.� K. Paliokas, regis, tikëjo ateitimi, ta-èiau dar labiau likimu, kurio negailestingà niû-rumà pats diagnozavo ir tuomet ëjo kartu su juoá nebûtá. Buvo þmogus, kuriam niekaip nesise-kë atsikratyti gniuþdanèiø minèiø, iðsigelbëti.�Daugiausia tyliu�, � raðo jis viename raðtely-je, kuriame vël tiek daug save draskanèiø, eik-vojanèiø sakiniø...Þmonos grafikës Viktorijos Gopënaitës-Pa-

liokienës prisiminimai daug ðviesesni, nes te-ko bûti ðalia kûrybingo ir ðvelnaus þmogaus. Jiprisimena, kad atvykæ á Kaunà jie rado labaidarnià dailininkø bendruomenæ, su kuria pra-leido daug laiko. �Galbût pirmiausia Kæstutisbuvo muzikantas, puikiai grieþë smuiku, todëlman be galo imponavo. Uþ tai daug kà galiuatleisti. Smuikà nuolat imdavo á rankas, net kaivykdavo vakarëliai Gëliø gatvëje. Taip pat pla-navo studijuoti aktorystæ, buvo sportininkas,kilnojo sunkumus, sportavo lengvàjà atletikà.Ið mûsø kurso Dailës institute jis iðkart iðsisky-rë. Merginoms buvo labai graþus, o veide neið-nykstantis liûdesys � itin romantiðkas. O darvyresnis � tuo metu jis darë áspûdá brandumu,ádomiomis áþvalgomis, þodþiu, buvo visa gal-va aukðèiau visø mûsø. Be jokios abejonës � ir

labai talentingas, todël visi ëjome tik ið pas-kos�, � prisiminë þmona.K. Paliokas sukûrë nedaug ir dël neilgo gyve-

no, ir dël maksimaliø reikalavimø sau. Nepati-kusá darbà, kaip prisimena þmona, tiesiog iðmes-davo. Savo paveikslø nebrangino ir nesaugojo,todël daugelio dabar jau neámanoma rasti.Tai tik keletas prisiminimø nuotrupø, kurias á

visumà sujungia paroda. Galime prisiminti vienà

ryðkiausiø sovietmeèio Kauno menininkø, suvoktisantvarkai nepaklususio menininko psichologi-jà, jo gyvenimo bûdà ir vidines dramas. Meninin-ko kelias, nors ir trumpas, dëliojasi ið labai margødetaliø, kurias kiekvienas galime mëginti susidë-lioti ið naujo: Kybartai, smuikas, liga, tapyba, stu-dijos, iðpaþintis, palaima, Viktorija, vynas, Lais-vës alëja, bohemiðkos diskusijos, Inga, kolegos,Viðtytis, Kvazimodas, Kybartai...

Mieli mûsø skaitytojaiir talkininkai,pavasará jau bus deðimt metø, kai �Nemunas�

virtæs savaitraðèiu! Bet nepriklausomybës metaisplûstelëjusioje spaudos jûroje vis dar esame atran-dami ið naujo. Dëkodami visiems iðtikimiems skai-tytojams, bibliotekininkams, mokytojams, auto-riams ir visiems talkininkams, primename, kad ir2014-aisiais viliamës bûti kartu ir sutikti ðià su-kaktá pagausëjusiame bièiuliø bûryje. Todël pra-ðome nepamirðti uþsiprenumeruoti, paraginti drau-gus ir bièiulius, o gal ir padovanoti kam nors ið jøsavaitraðèio prenumeratà.Labai kviestume ir kaunieèius menininkus �

kas, jei ne jûs, mielieji, labiausiai galite suprasti irpalaikyti savo miesto kultûrinæ spaudà? Visuometlaukiame ir jûsø kritiðko þvilgsnio, draugiðkø pa-stabø, patarimø, bendradarbiavimo.Dëkojame partneriams � Kauno menininkø na-

mams, internetiniams portalams �Kamanë�, �Ber-nardinai.lt�, skleidþiantiems mûsø informacijà, beimeno kolektyvams, ástaigoms, ne tik prenumeruo-jantiems �Nemunà�, bet ir nepamirðtantiems rekla-muoti mûsø kaip informaciniø rëmëjø.Visuomet esate laukiami redakcijoje � èia prie

puodelio kavos pasikalbësime mûsø svetainëje, ga-lësite vietoje uþsiprenumeruoti savaitraðtá, pavar-tyti naujausias mûsø iðleistas knygas, panarðyti po�retro� knygø lentynà.

�Nemunas�

Su �Nemunu� prie Nemuno


6 Kûryba

jo pakraðtá pilkðvà ant miesto,raukðlëto nuo skersgatviø, veido.Ir miestas pavargæs pritilo.

Svajojo:kad dar neatvëstø,kad vëjo nebûtø palaido,kad muzikai liktø vinilo.

Ir miestas atrodë suplukæs,iðverkæs ir smogà, ir tvankà,suðiauðtas kaip kuosa prie kelio.

Stebëjau að tàdien berniukà.

Já lapkritis vedës uþ rankos.

Jis tyliai vaþiavo rateliuos.

Du klausimai apie vakar dingusá eilëraðtá

Ar lengva bûti poetu,dalijantis namus su katinu?

Nelengva.

Delèios buèinys

Ant stogo atbrailos lyg miesto lûpønutûpusi pavargusi mirtistaip tingiai tingiai maskatuoja kojom.

Blausi þvaigþdë nuo skliauto nusilupo �dabar turbût ji visà naktá kris.Èia, tyloje, girdëti, kaip vyniojas

ðeðëliai ið nubrizgusiø kokonø:iðsirita ir sliûkina gatve �vëlyvi praðalaièiai, senos katës.

Ten aikðtëj atsisveikina du þmonës.

Virð jø nusijuokia delèia.

Jie kà tikpaskutiná sykámatës.

Lopðinë neregiui

Pakrantëj per naktá buèiavosi tingios plaðtakës.Vedþiausi uþ rankos tave, kad tamsiam vandenyiðvystumei atspindá savo. Nors tànakt apakæsbuvai, bet matei taip gerai � nes matei manimi.

Mums veidus aklosios delnais tàsyk sutema lietë,kol mënuo iðsprûdo ið kiek sujauktø patalø.Ákritæs á eþerà jis nesiliovë spurdëti.Ir buvo taip velniðkai ilgu ir ðitaip graudu,

kai gulbës ðvytëdamos prietemoj galvas nardino,ieðkodamos mënesio ðukiø giliam vandeny.O mes jau turëjom po vienà stikliná jo þvynà �kai nakèiai apakæs tu vis dar matei manimi.

Kompanionas

Stebëjau að tàdien berniukàtarp medþiø be jokio ðeðëlio,su nuometais krintanèiø lapø.

Kol tuopoj kranklys neprajuko.Kol debesá saulë praskëlë �uþrito lyg akmená kapui

Ilzë BUTKUTË

Ákvëpimas ir katinas atsliûkina drauge.Ateis ákvëpimas � prisistatys ir katinas.Nëra pirmojo � antrajam tu irgi ne per daug ádomus.

Kai atslinkus ákvëpimui (ir pritykinus katinui)tu á rankas imi pieðtukà,jo kaipmat prisireikia tavo kompanionui.Susigrumia du lygiaverèiai prieðininkai.

Kai galop iðsideri pieðtukà,katinui knieti prisësti ant uþraðø.Tiesiog ðvelniai tûptelëti.Bûtinai èia.Kaip tik ten, kur raðai naujà eilu

... Ir kai galiausiai atkovoji lopinëlá popieriaus,katinà nuo inteligentiðkos vakaro veiklosuþlieja absoliuti palaima.Jo murkimas apkurtina tavo poetinæ klausàir iðmuða dar negimusá ritmà tau ið galvos.

Eilëraðtisnukniauktas.�

Ar lengva bûti katinu,dalijantis namus su poetu?

Taip.


Augusto DIDÞGALVIO nuotrauka


7Kûryba

***

keturi praeities laikai �su tuo paèiu spuogu ant mënulio skruosto �visatà matau lyg bûro varnas:

prieð vëjà � aðarø pilnos akys,pavëjui � iðdegina obuolius �

keturi praeities laikai � su keturiais gyvenimais,kai trys � po mirties,o vieno nebuvo.

***

Pakeleivi,ðtai geriame romà ir coca cola,

uþkàsdami bespalvëmis ðypsenomis �tai geriausia iðeitis,

kai vaþiuoji per nuþievintø medþiø girià.

Ar tauirgi tie medþiai panaðûs á vaiduoklius �

á mane, á tave?

Matai?Jie ðvieèia vagone, kai dingsta

elektros srovë.

Tu nori paklausti, ar að bijau savo Dievo?

Girdi,kaip dunda ratai ir barðka

mûsø ðonkauliai? Ir dantys barðka, ir monetoskiðenëse.

Jauti,á mûsø akiduobes ásigeria tûkstantis

Tamsos sluoksniø.

Beje,að irgi noriu paklausti, ar tu myli savo Dievà,

o tyliu:

á skirtingas puses per nuþievintø medþiø girià,vejamës traukiná.

Ðtai ðá, ið dabar.

graikinio rieðuto viduje

� � graikinio rieðuto viduje �degtukaskevalo gatvëmis einaieðkoti mergaitëspaklystaH. Ch. Andersenoprospekte � � � ið priekio

atþygiuojakaringø þiurkiøpulkai �

undinëlësu peruku � � � pagal

spragtukà � nulûþta

***

rûkau stepiø vilkà hesës veidrodþiø kambaryjebandau ásiþiûrëti

á praeitá ir ateitá

vilke sakau ar tavo ar mano gomurysaplipæs kartëliu

ið dabarties patikslinu ið dabarties

traðka

vilko ðonkaulis �atskilæs á laisvæ

o negirdimas veidrodis perlauþia stuburà

***

vël aðtrëja þiema �pavargstu gremþti gëlynus nuo lango stiklø

ant sidabriniø amuletøherbo vietojiðsilieja raudonos þuvukës

semiu rieðkuèiomis ið dangaus tekantá gyvsidabrá

***

melodija ið rytø � adatële �skaidru,nieko pasakyto, nieko nutylëto,

(perregimi prieðai-draugaibeveik atpaþástu save)

ir tu paþiûrëk, pasakyk �ar að gerai nusiskutæs,

Marija.

iðtrauka ið bulës

� � � iðsinersimeir paþinsime: nëra nieko tikresnio uþ

tëve mûsø,nebent � tûkstantmetë gilë po

nepasodintu àþuolu � � �

Viktoras RUDÞIANSKAS

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka


8 Kûryba

Ðeðtadiená ið pat ryto pajutau, kad mûsø namuo-se kaþkas ne taip. Ne taip, kaip visomis kitomis die-nomis, ir tiek. Tokius dalykus jauèiu tik man vienaisuvokiamu bûdu. Viskas tarsi áprasta: Florestanasjau atsikëlæs, krapðtosi savo darbo kambaryje, na-mai kvepia rytmetine kava, taèiau tas �ne taip� �absoliutus absurdas � toks netikëtas, toks nesuderi-namas su Florestano áproèiais, kad að sutrikau ir ne-þinojau, kaip ðià naujà situacijà vertinti.Ið tikro girdëti, kas vyksta kitame kambaryje, man

net nebûtina, að ir per kambario sienà jauèiu, kà Flo-restanas daro. Bet ðis rytas buvo visiðkai kitoks: pa-sirodë � tuo negalëjau patikëti, � kad Florestanaskaþkà droþia. Taip, taip � droþia dûdelæ. Paëmæsobels ar liepos vamzdelá græþia jame skylutes. Ir jamvisai tas pats, kad medþio droþlelës byra tiesiai antgrindø, ant kilimo. Dalá jø ðlepetës galu jis paspiriakuo toliau po stalu, o kità dalá � po radiatoriumi,kad ne taip matytøsi.Visa tai � tik pusë bëdos. Að gerai þinau, kad

Florestanas visiðkai nieko neiðmano apie dûdeles. Irið kur jis gali þinoti, kokiu atstumu viena nuo kitosturi bûti dûdelës skylutës? Juk jei bent ðimtàja mili-metro dalele tarp jø bus netikslus atstumas, gerainepagrosi në vienos melodijos. Be to, nors Floresta-nas ir labai talentingas savo srities mokslininkas,muzikinës klausos prasme genetika jam tikrai ne-buvo labai palanki. Sveèiuose, kai bando draugeuþtraukti uþstalës dainà, daþnai po stalu baksnojujam á kojà. Kad neiðmuðtø ið vëþiø kitø.Kà jau kà, bet apie muzikos instrumentus reikia

bent ðá tà þinoti. Ið visø jëgø vyliausi, kad dûdelësdroþti jis tikrai nesiryð. Taèiau jis jà jau droþia, irprieð vëjà nepapûsi.Man pradëjo nieþtëti kaulus. Mintys karðtligiðkai

sukosi lyg spalvoti loterijos kamuoliukai su skaièiais.Mûsø jaukiame lizdelyje pasijutau apgauta. Neþino-jau, ko griebtis. Bijojau. Bijojau bûsimos dûdelës gar-sø. Mano muzikaliosios ausytës ðito tikrai nepakels.Prisiminiau, kaip dar paauglystëje, vëliau � muzikos

Irna LABOKË

Dûdelë

Florestanas vagia sviestà. Galima sakyti � patsið savæs. Paslepiu, o jis susiranda ir suvalgo. Valgobe saiko, nes jam labai patinka. Sviestà jis mëgstane tik su duona: já kabina ðaukðtu ir kerta su pienuir riestainiais, su medum ir varðke � su viskuo, kasvalgoma. Jam viskas skanu tik su sviestu. Sako,norás burnoje jausti jo skoná, todël ir perkàs daug,kad netrûktø. Að nebespëju slëpti, kad tiek daugnevalgytø, o jis ir vël nusiperka naujà pakelá ar-ba � kas man labiausiai apmaudu � susiranda pa-slëptàjá, pavagia ir suvalgo.Ne taip seniai Florestanas pradëjo gudrauti: va-

gia ne visà mano paslëptà sviestà � tik jo dalá. Li-kuèio kraðtelius sulygina ir kaip niekur nieko vëlpadeda á slëptuvæ. Tai pastebëjau tik tada, kai èiaradau vos áþiûrimà likutá. Puikiai prisimenu, kokágabalà paslëpiau, o liko � tik þvirbliui nuo badoapsiginti. Pradëjau daþniau keisti slëptuvës vietà,bet Florestanas netrunka susirasti ir man nematantsavo sviestà iðvagia.Man neramu. Neramu, nes vienà graþià dienà

Florestanas gali susirgti cukralige. Gydytoja taipir pasakë � laikas riboti saldumynus ir riebø mais-tà, kuriame yra daug soèiøjø riebalø rûgðèiø. Val-gyti reikia nesoèiàsias, ðtai kaip. Cukraligë, kaikraujyje atsiranda to baisaus baltojo maro, � nejuokai. Ja susergama nepastebimai, paprastai dëlnuolatinio persivalgymo ir nutukimo.Bet Florestanas nëra nutukæs. Sprendþiant ið mo-

terø þvilgsniø, kuriuos kontroliuoju kiekviena sa-vo làstele, jis patrauklus ir stilingas vyras. Nenu-plikæs, tik ðiek tiek praþilæs, barzda tvarkingai ap-kirpta ir suðukuota, visada su iðlygintomis kelnë-

Ghi

studijø metais, girdëdavau kiekvieno pûtiko kiksus,dainininkø gaidþius ir ðiaip kiekvienà netikslià natàar intonacijà. Tai sukeldavo subjektyvø nepasitenki-nimà, sumaiðtá, galima sakyti � ávarydavo ligà.Neilgai trukus ið Florestano kambario jau sklido

pavieniai dûdelës garsai. Jis jà bandë. Atskiri garsaiman pasirodë visai malonûs. Aiðku, iki mano mëgs-tamos Pano fleitos toli kaip iki LasVegaso, bet temb-ras, sakyèiau, visai pakenèiamas. Ásitempusi klau-siausi, kaip Florestanas bando sujungti kelis skir-tingus garsus ir groti kaþkà panaðaus á gamà.Ir prasidëjo...Prasidëjo kasdienis birbinimas. Sakau birbini-

mas, nes Florestanas bandydavo pûsti visais savoiðdroþtais birbalais ið eilës, o skyluèiø tiksliai ið-pjauti jam taip ir nepavyko në vienai triûbelei, ir nësu viena nebuvo galima graþiai pamuzikuoti. Ta-èiau parëjæs namo jis vis tiek pirmiausia puldavoprie tø savo vamzdeliø ir liurlindavo, tiksliau � va-rydavo mane ið proto.

mis ir kaklaraiðèiu. Moterys Florestanà pastebi iðtolo ir ábeda á já savo kvailas akutes, o mane tiria-mu þvilgsniu apþiûri tik priëjusios visai arti. Að,þinoma, iðkalbingai ásikimbu á jo parankæ ir, nutai-siusi Monos Lizos ðypsenà � atseit þinotumët jûs,kiek jis suvalgo sviesto, � praeinu në nemirktelë-jusi.Ne, iki cukraligës Florestanui kaip iki Mënulio,

bet apie teisingà mitybà, tiksliau � apie sviestoþalà, jis tikrai turi susimàstyti, ir kuo anksèiau. Betjis to nedaro. Nesusimàsto.Taigi mano vargðæ galvelæ uþgriuvo dar vienas

rûpestis � nuolat kontroliuoti Florestano cukrali-gæ, greièiau að jà pavadinèiau sviestalige, kuria,anot gydytojos, jis gali susirgti, jei valgys per daugsoèiøjø riebalø, tai yra sviesto.Ilgai negalvojau. Prisiminiau ghi � nuo Ajurve-

dos laikø þinomà giløjá lydytà sviestà, kuris ne tiknekenkia sveikatai, bet dar ir gydo. Ghi yra kaþ-koks tridoðinis, jis, anot indø, ramina ir maitinafizines þmogaus energijas, jo galima vartoti visaisgyvenimo atvejais, net sergantiesiems cukralige,nes, gerai sulydytas, ghi ágauna gydomøjø savy-biø: stiprina þmogø, gerina intelektà ir, kas tikrailabai ádomu, kuo jis senesnis, tuo geriau gydo. Juo,pavyzdþiui, galima susimirkyti rankø pirðtus ir pa-sitepti nosies ertmes, tada lengviau kvëpuoti. Netþvakelës, padarytos ið ghi, teigiamai veikia svei-katà � tereikia jas uþdegti ir þiûrëti, kaip dega. Tai,be abejonës, � tikrø tikriausia panacëja, tik þmo-nës nepelnytai jà yra uþmirðæ.Florestanui iðkilmingai pasakiau, kad sviesto dau-

giau nebeslëpsiu. Nuo ðiol jam nereikës jo vogti �

galës valgyti, kada ir kiek panorëjæs. Florestanassukluso, nepatikliai á mane paþiûrëjo ir uþsidarë sa-vo kambaryje, o að ëmiausi daryti ghi pagal visasprotingø moterø rekomendacijas, kurias radau vie-name interneto forume. Man pasisekë � ghi buvonuostabus: skaidrus it gintaras, kvepëjo rieðutais irdar kaþkuo neávardijamu. Tikriausiai á já perëjo vi-sas mano valingumas, iðmintis ir, suprantama, am-þiø amþius egzistuojanti gydomoji energija.


9Kûryba

Jauèiausi lygiai taip, kaip paauglystëje. Ne, darblogiau. Nuo nesëkmingø Florestano bandymø su-groti Bethoveno Devintosios simfonijos finalo temà�Dþiaugsme, dievybës aide...� pagal Ðilerio odæ aðsusirgau. Susirgau, kaip ir Bethovenas, tikrø tikriau-sia kurtumo liga. Visa mano elgsena, mimika, pozabylojo apie kurtumà � vienintelæ ðiuose namuose áma-nomà egzistencijos bûsenà. Tik á kurtumà, á já vienin-telá dabar galëjau ásikniaubti ir jame iðtirpti. Jauèiau,kaip nyksta kûno ir veido groþis, kaip dramatiðkai,bet oriai neriu á giliausià kurtumo katilà.Viskas. Aplink absoliuti tyka. Kosminis ðtilis.

***

Nepamenu, kaip atsidûriau didmiesèio centre. Il-gai trypèiojau prie muzikos instrumentø parduotu-vës. Vitrinose tarp aksominio audinio klosèiø ir dirb-tiniø roþiø buvo eksponuojami ávairiausi muzikosinstrumentai: fleita ir obojus, smuikas, violonèelë,saksofonas, kai kurie variniai puèiamieji, perkusi-jos ir net Havajø gitara. Gërëjausi jais, nes buvaupasiilgusi tikros, gyvos muzikos. Staiga giliai savy-je vël jà iðgirdau. Iðgirdau atskirai kiekvieno instru-mento tembrà. Kai kuriø klasikos kûriniø fragmen-tai skambëjo manyje taip jaudinamai tarsi pats dan-gaus orkestras...Nedvejojau. Ryþtingai atvëriau parduotuvës du-

ris ir áëjau á vidø...

***

Florestanas pasirodë ne toks jau ir bukas muzikai.Mano nupirktoji blokfleita lipte prilipo prie jo pirðtø.Neilgai trukus mûsø lizdelyje ir net uþ geros myliosnuo jo galëjai iðgirsti ausiai mielø fleitos melodijø.Kai kas atpaþindavo net Bethoveno Devintosios

finalo temà...

Padëjau ghi ant stalo. Dabar tegul Florestanasvalgo, kiek tik ðirdis geidþia. Juk tai tas pats svies-tas, tik iðvalytas, be kenksmingø pieno tirðèiø irvisokiø kancerogenø.Florestanas paragavo. Ið jo veido supratau, kad

patinka. Ásidëjo á aviþiniø dribsniø koðæ. Suvalgë.Dar ásidëjo. Suvalgë ir...Iðëjo á parduotuvæ.Norás burnoje jausti sviesto skoná, pasakë.


Maþoji etaþerë

Vilma Isevièiûtë. �Að norëjau sesutës�. �Vilnius: �Gimtasis þodis�, 2013.

Jûsø rankose � ðiuolaikinio vaiko rûpesèiø en-ciklopedija. O gal vadovëlis. Tokia greitosios psi-chologinës pagalbos vaistinëlë maþyliui, kuriam vispritrûksta pokalbiø ir suaugusiøjø palaikymo.Pirmuose knygos puslapiuose maþoji Emilija su

ðeima atsikrausto á naujà uþmiesèio namà ir pradedakità savo trumpo gyvenimo etapà. Poetë Vilma Gri-gonienë, ðiuo atveju V. Isevièiûtë, viename interviuteigë, kad knygoje prisiminë ir iðsakë savo vaikystëspatirtis, taèiau atrodo, jog tai visai kitas pasakojimasapie ðiuolaikinæ visuomenæ ir joje gyvenantá vaikà,jo psichologijà ir jausmus mëginant atspëti remiantissava patirtimi.Emilija (beje, ðis vardas jau kuris laikas tvirtai lai-

kosi populiariausiøjø virðûnëje, todël padeda skaity-tojams tapatintis su heroje) pakliûva á tikrà sudëtin-gø realijø sûkurá � beveik uraganà. Pamëginkime grei-tai persukti ávykiø juostà: ðeima atsikrausto á uþmies-èio namà, kurio kaimynystëje ásikûrusi vadinamoji�asociali� ðeima, steriliai tvarkinguose namuose gy-venanti mergaitë pavydi vaikams grynakraujo gyve-nimo, todël trokðta sesës, jai draudþiama priimti do-vanojamà ðuniukà, bauginantis susitikimo su utëlë-mis, vietoj sesës gimsta brolis, ir namus uþplûsta vai-ko sunkiai priimami sveèiai, jauki vieðnagë pas sene-lius, problemos su pusbroliu, kurio mama emigravusiá uþsiená ir t. t. Visko tiek daug, ir sudëliota spiralebesisukanèio teksto principu.Knygoje ádomiausia tyrinëti pagrindinës hero-

jës ðeimà ir autorës pozicijà jos atþvilgiu. Dabar, kaivis daþniau prabylama apie populiariosios psicho-logijos gausà medijoje, ne tik jos naudà, bet ir þalà,ties ðia praraja atsiduria ir raðytoja. Emilijos mamayra tipiðka ðiuolaikinë �supermamytë�, savo tobu-lame gyvenime, regis, daranti nemaþa klaidø, nesvaikas jauèiasi nelaimingas. Nelaimingas graþiuo-se namuose, kuriuose gyvena vienas kità mylintysþmonës. Tas mikroskopines klaidas sunku rasti ne

tik mamoms, bet ir skaitytojams. Tuomet jiems pa-deda nauja situacija. Aiðkià prieðprieðà regime vaiz-duojant seneliø namus. Èia Emilija aktyviai daly-vauja kasdieniame gyvenime, tampa tikru, visaver-èiu ðeimos nariu, su kuriuo kalbamasi ir klausomasijos nuomonës. Beje, tai namai, kuriuose dar viskastikra: pradedant maistu, knygomis vietoj televizo-riaus, baigiant þmoniø santykiais. Ðtai autorës lai-mingo gyvenimo receptas, su kuriuo galima sutiktiarba ne. Ðiek tiek trikdo toks áprastas senas tradici-jas puoselëjanèio kaimo gyvenimo realybës ideali-zavimas ir kontrastas su jau minëtais miestieèiais nemieste.Kitose sudëtingose situacijose konkreèius spren-

dimus rasti daug sunkiau: kaip bendrauti su tais, ku-riø gyvenimo bûdas yra visiðkai nepriimtinas, kaippaguosti vaikà, kuris paliktas vienas ir klimpsta pyk-tyje? Èia autorë mëgina kuo tiksliau nusakyti vaikøemocijas, jausenà � tiesiog tyliai ðalia jø pastovëti.Juk daþniausiai ir patariama iðreikðti vaikui supratin-gumà, pasakyti, kad jis ne vienas, kad tai, kà jauèia,yra tikra, o ne spræsti jo problemas.Truputá keista knygelæ vaikams beveik skrosti ðaltu

skalpeliu � kalbëti vien apie joje iðsakomà proble-matikà. Taèiau toká kalbëjimo tonà nejuèia padikta-vo pats tekstas. Kalba truputá primena þurnalistinástiliø, kuris gana objektyviai atspindi realybæ, taik-liai fiksuoja detales, logiðkai ir tvarkingai sudëliojasituacijas, bet ryðkios atmosferos pojûèio nesukuria.Veikëjø dialogø labai maþai, todël tekstas sulimpa ámonolità. Nespëja iðryðkëti ir veikëjø charakteriai �jie yra tik situacijoms formuoti reikalingi asmenys.Na, taip, daugiau laiko turime susipaþinti su Emilija,kuriai autorë sugalvojo uþduotá � tyrinëti ir stebëtispasauliu. Gal todël ji atrodo net pernelyg naivi ðvelnimergaitë, kuriai tiek daug tenka patirti. Atrodo, nemaþiau rûpesèiø jos laukia ir kitoje knygos dalyje,kai ji jau susiruoð á mokyklà.

Gal ir ne vietoje vël prabilsiu apie ðvelnias ðiuo-laikines mamytes, bet kai jos, aptikusios koká gyve-nimo ðiurkðtumà, beveik rengia piketus, o VirginijaÐukytë kuria naujàsias ðiurpes ir kitokias baisias isto-rijas, nejuèia taip ringe susidëlioja prieðininkai. Norsknygos pavadinimas ir ðvelniai banguojanèios daili-ninkës Auðros Èapskytës pieðtuko linijos nieko blo-go neþada, prieð skaitydami knygà vis dëlto ásitikin-kite, kad vëliau tikrai nereikës lipti ið lovos ir eitiatsigerti vandens. Siaubø tikrai bus. Tiesa, autorë neið karto ásibëgëja. Pirmosios pasakëlës, kurias minty-se vis lyginame su lietuviø liaudies sukurtomis bai-sybëmis, dar gana subtiliai kutena mûsø nervus: vie-nas kitas slibinas praryja koká nelaimëlá, þmonës pa-

sûdo jûros vandená ir taip priveisia undiniø, ðunysnugali mirusá ðeimininkà kamuojanèius velnius. Ta-èiau kuo toliau, tuo daugiau ne itin maloniø veikëjøvienas kità ëda ir kankina, ið kapø keliasi numirëliai,á mûsiðká pasaulá verþiasi piktos vëlës, niekaip nenu-mirðta antþmogiai. Taigi knygà geriausia skaityti taip,kaip jà sudëliojo autorë, nes tamsa tirðtëja palengva,o vaikai pamaþu pratinasi prie baisumø. Ir þinote, kamto reikia? V. Ðukytë trumpame ávade paaiðkina, kadtokios pasakos padeda ágauti dràsos, nes sunaikinapasàmonëje tûnanèias ir slapukaujanèias baimes. Vis-ko gali bûti, jei jau ðiurpës yra toks senas iðradimas.

Nukelta á 12 p.

Virgina Ðukytë. �Laimës formulë�.Vilnius: �Gimtasis þodis�, 2013.


10 Kûryba

Dienos tamsëja, net oras tampa neperregimaskaip popierius. Nors ruduo buvo kaip reta ðil-tas, jaukus, netgi anachroniðkas, jei lygintumesu ðiam metui bûdingais áproèiais. Tamsëjantmiestui þmonës palieka gamtà ir uþsidaro na-mie. Rudená norisi uþmirðti spalvas, kurios, ðiaipar taip, nublukusios, ir prisiminti poezijà, gal-bût sugráþti á senus, keliais ðimtmeèiais nutolu-sius laikus, á koká XIX a. ar bent á prieðkará,kuris vis giliau skverbiasi á mano smegenis kaippavojingas uþkratas ir neleidþia laisvai màstytiapie dabartá. Ðiandiena per daug ryðki ir sukre-èianti � televizijos vaizdai, stichinës nelaimës,politikø debatai, nuolat uþmirðtami kultûros dar-buotojø atlyginimai. Nesvarbu, kad paèiam kul-tûrininkui kultûra daþniausiai neprieinama: jisneáperka gerø paveikslø, net turi taupyti bran-gesniam klasikos koncertui, kà jau kalbëti apieprofesionaliø architektø árengtà bûstà. Kaþka-da per paskaitas girdëjau ironiðkai ciniðkà pa-sakymà, kad neturtingiems þmonëms geriau ne-ágyti gero iðsilavinimo, nesigilinti á dailës, mu-zikos, teatro subtilybes, nes jø gyvenimo bû-das neleidþia tø dalykø paþinti ir dël to jie ken-èia. Tad bûdavo geriausia, kai �masës� dirbda-vo laukus, o aukðtoji klasë nuklysdavo á menølankas, galëjo statytis rûmus, pirkti paveikslusir iðtisas dienas skirti eilëraðèiams raðyti. Nesu-tikèiau su tokiu akibrokðtu: ne visai teisingamanyti, kad tik turëjimas kuria kultûrà, kartaisatvirkðèiai � dël pertekliaus nuo jos bëgama.Ðiuolaikiniam intelektualui ar estetui nereika-lingi rûmai, nebûtina pasikabinti Rembrandtopaveikslo kambaryje norint suvokti tapybos sub-tilybes. Juo galima groþëtis ir muziejuje, o kukløbûstà uþversti knygomis ir visai dël to nesikan-kinti. Vis dëlto ðiokio tokio orumo ir, þinoma,pagarbos reikia.Kultûra � paraðèiø reikalas. Jau net nesinori

kartotis, nes, kaip þinia, mûsø balsai á drumstà irpermainingà politiná dangø neina... Visgi yraðioks toks iðsigelbëjimas � nusiplauti somnam-buliðkà kûrybinës laisvës ir jautraus intelektua-lo grimà, atsisësti patogesnëje këdëje ir tiesiog

�gaminti� kultûrà � jà dëlioti kaip ir visus kitusproduktus, kurti projektus teigiant, kad kultûrataip pat tëra industrija, tik dar vienas mûsø tech-nokratinës visuomenës subproduktas...

Noriu paminëti ávyká, kuris galbût netiesio-giai, o gal ir tiesiogiai atspindi visuomenës san-tyká su kultûra ir jos þmonëmis. Spalio pabaigo-je Vilniaus paveikslø galerijoje atidaryta paro-da �Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus Vorob-jovas (1903-1954)�. Kelios nedidelës salës skir-tos ðio prieðkario intelektualo gyvenimà atspin-dinèiai ekspozicijai. M. Vorobjovas buvo vie-nas talentingiausiø prieðkario meno kritikø. Pa-sak parodos kuratorës Giedrës Jankevièiûtës,�grakðèiai, puikiu stiliumi paraðyti jo tekstai dë-jo pagrindus vakarietiðkø standartø Lietuvos dai-lës kritikai ir dailës istorijai. Mikalojaus Konstan-tino Èiurlionio kûrybos tyrinëtojai þino já kaipðio menininko kûrybos interpretuotojà, Vilniausmylëtojai þavisi jo studija �Vilniaus menas�(1940). M. Vorobjovà mini ir Vakarø dailës is-toriografija. Èia jis cituojamas kaip Pietø Vo-kietijos vëlyvojo baroko architekto DominikusZimmermanno (1685-1766) palikimo þinovas irprancûzø dailës istoriko Henri Focillono (1881-1943) veikalo �La vie des formes� (1934) vienaspirmøjø recenzentø�. Parodoje pristatomi sten-dai su ðio áþvalgaus meno istoriko biografija, pa-sakojama, kokioje terpëje jis uþaugo, kas brandi-no jo intelektualines ir estetines nuostatas. M. Vo-robjovas turëjo ryðkø pieðëjo talentà, ið tëvø pa-veldëjo ir muzikinius gabumus. Baigæs Kaunovokieèiø gimnazijà, jis iðvyko studijuoti á Vo-kietijà, ástojo á Marienburgo universitetà, Miun-cheno Liudvigo Maksimiljono universitete ap-gynë daktaro disertacijà. Po staþuotës Berlynegráþo á Lietuvà ir ásidarbino Helenos ir MaksoHolcmanø tvarkomame �Pribuèio� knygyne,ákurtame Laisvës alëjoje Nr. 48. Jame prekiautauþsienio knygomis, uþsiimta leidyba � èia iðleistair M. Vorobjovo vokiðkai paraðyta studija apieM. K. Èiurlioná. Jis raðë dailës kritikos straips-nius á �Naujàjà Romuvà� ir �Lietuvos aidà�. Me-

notyriniai M. Vorobjovo tekstai poetiðki, dau-giasluoksniai. Ðtai kaip jis vertina M. K. Èiur-lioná: �Jis gilinasi á nepaprastus ðiaurës þiemosnakties ðviesos reiðkinius, á stebuklingà dulsvosmënesienos nuðviestà sniego pasaulá, bet kartuvaizduoja formø þaismà ir savaip iracionaliai in-terpretuoja iðoriná pasaulá; vëliau panaðiu keliuëjo P.[aul] Klee ir [Vasilijus] Kandinskis. Minë-tasis polinkis á animizmà ankstyvuosiuose pa-veiksluose daþnai skatindavo dailininkà suteik-ti þmogiðkas formas peizaþo motyvams: kalvoms,medþiams, debesims. (...) Asociacijos teikiamosne màstysenos, bet regësenos plotmëje. Taigi ira-cionalus motyvø daugiareikðmiðkumas pagilinalengvas peizaþo impresijas ir paverèia jas þie-mos vizija� (M. Vorobjovas,M. K.Èiurlionis: lie-tuviø tapytojas ir muzikas, ið vokieèiø k. vertëG. Sodeikienë, Vilnius, 2012, p. 42, 45). M. Vo-robjovas domëjosi ne tik M. K. Èiurlionio kûry-ba, bet ir tuo metu vykusiomis dailës parodomis.Ekspozicijoje galima paskaityti tekstø apie gra-fikà V. Petravièiø � apie jo kûrybà meno kritikaspasisako nepataikaudamas garsiam grafikui:�Petravièiaus paveikslams toli iki to, kà mes ge-bame vadinti realizacija. (...) Tai yra grafika ta-pybos valdþioje.� Marijos Raèkauskaitës-Cvir-kienës tapyboje jis áþvelgia �melodingus ratilusir ovalus�, teigia, kad ji �turi dovanà paverstitikrovæ á grynà poezijà�.Karas, pokaris dramatiðkai palietë ðio þmo-

gaus gyvenimà. 1940 m. jis persikëlë á Vilniø,apsistojo Þvëryne, raðë apie miesto architektûrà.�Spaudos fondas� iðleido M. Vorobjovo studijà�Vilniaus menas� � ji Vilniø atgavusiai intelek-tualø kartai padarë didþiulæ átakà. 1941 m. ge-guþës 1 d. pradëjo dirbti Vilniaus universitetodailës muziejuje, o po mënesio, per birþelio trë-mimus, Kaune gyvenantys jo tëvai buvo suimtiir iðtremti. 1944 m. M. Vorobjovas su ðeima pa-sitraukë á Austrijà. Pabëgëliø stovyklose dirbomeno istoriku, taèiau, kaip ir dauguma, emigra-vo á JAV. Ten buvo sunku pritapti. Nors poràmetø Smitho koledþe, Nortamptone, Masaèûset-so valstijoje, dëstë rusø kalbà ir literatûrà, papil-

Jolanta SEREIKAITË

Vëlyvas Vilniaus ruduo:etiniai ir estetiniai motyvai


11Kûryba

domai dirbo bibliotekoje, vëliau, maþinant eta-tus, koledþas jo paslaugø atsisakë. M. Vorobjo-vas siuntinëjo laiðkus á ávairias Amerikos ir Ka-nados mokslo ástaigas norëdamas gauti meno is-toriko darbà, taèiau veltui. Ðis eruditas neprisi-taikë prie emigracijos sàlygø, netapo kultûrosbiurokratu ir pasirinko tragiðkà iðeitá � saviþu-dybæ, nors jam buvo tik penkiasdeðimt vieni. Pa-rodoje matome gausø jo archyvà � laiðkus, nuo-traukas, nuoraðus. Portretuose � aristokratiðko,màslaus, bet sàmojingo veido vyras, ne veltuidar besimokydamas Kauno gimnazijoje pramin-tas Apaðtalu. Sukreèianti talentingos asmenybës,turëjusios iðlavintà estetinæ pajautà ir netolera-vusios vizualiojo meno vidutiniðkumo, drama.Gal toks uþsiminimas apie tragiðkà kritiko gy-venimo pabaigà galëtø bûti palaikytas saviþu-dybës idealizavimu, bet þmonës nepasitraukiaið gyvenimo vien norëdami romantiðkai atrody-ti ar taip ásiamþinti. Deja, tai sunki psichikos bû-sena. Ið kitos pusës � ne tik asmens, bet ir visuo-menës tragedija.

Liûdni ðios parodos tonai tarsi siejasi su Vë-linëmis. Dar visai neðaltà sekmadiená Europosparke áprasmino ðviesus ávykis, galbût jau ðie-met vienas ið paskutiniøjø lauko erdvëje. Èiapakviestas Ko Seung-hyunas ið Pietø Korëjos,kuriantis þemës menà � jis lankytojams pristatënaujà darbà. Tai � jo ilgalaikio, dvylikos metøtæstinio projekto dalis. Korëjos �þemininkas�ið medþiø kamienø kuria senovinio, tûkstanèiometø istorijà menanèio dvylikos stygø Korëjosinstrumento versijas. Tam jis naudoja vietinius,daþniausiai jau nuvirtusius, audrø iðrautus me-dþius, taip stengdamasis nepakenkti gamtai, oprisitaikyti prie jos, harmoningai susilieti su jojevykstanèiais pokyèiais. Lietuva � dvyliktoji ða-lis, kurioje Ko Seung-hyunas ágyvendino savoprojektà, prieð tai jis ðio instrumento � Kaya-geum � variantus kûrë trisdeðimtyje ávairiø vie-tø. Kûrëjas, paklaustas, ar jam nenusibosta rea-lizuoti tà paèià, nors ir prasmingà, idëjà, atsa-kë, kad kiekviena vieta, klimato sàlygos, ten

augantys medþiai diktuoja skirtingà to patiesinstrumento traktuotæ. Ko Seung-hyunas nëramuzikantas, pirmiausia jis � ðiuolaikinis meni-ninkas, jau kûrybos pradþioje pagarsëjæs per-formansais, kuriais siekë parodyti gamtos irþmogaus egzistencijos vienovæ. Vartydama ka-talogø nuotraukas maèiau uþfiksuotà jo kûnà,gulintá tarp uolø, iðtapytà tokiomis pat linijo-mis kaip uolø suskeldëjimai, ant smëlio sukur-tus pieðinius, galbût artimus vaikiðkiems þaidi-mams mûsø pajûryje, kai atostogaudami brai-þydavome ðaka bangø nuplaunamus pieðinius.Menininkas sakë, kad vykdant projektà jam la-bai svarbu, jog dalyvautø kiti þmonës. Juo la-biau kad sukurti instrumentai lieka tose vieto-vëse ir gali bûti ávairiai panaudoti � ne tik kaiplandðafto skulptûra ar integrali jo dalis � jaisjuk galima ir groti. Tø skambanèiø skulptûrøstygas lieèia ne tik lankytojai, bet ir profesio-nalûs atlikëjai. Svarbus kûrinio aspektas � me-dienos pasirinkimas. Ji ne tik turi tikti instru-mento-skulptûros gamybai, bet ir perteikti gar-sà � bûtent medþio rûðis jam suteikia tam tikràtembrà. Nors kaip iðskirtinis medis buvo pasiû-lytas àþuolas, menininkà labiau sudomino ber-þas. Taigi trijø instrumentø gamybai pasirinktaàþuolo, berþo ir drebulës mediena. Pasirodo,berþai jo gimtojoje Korëjoje retenybë, o àþuo-lø auga daug. Be to, minkðtesnio medþio � ber-þo, drebulës � sukuriamas garsas, anot meni-ninko, daug minkðtesnis, paslaptingesnis. KoSeung-hyunas, paklaustas, ar ðiuo projektuorientuojasi á senovinæ Korëjos kultûrà, atsakë,kad save laiko labiau menininku nei senøjøamatø ir muzikos þinovu, jam svarbus kûrybi-nis procesas, taip pat gamta, gebëjimas gyventijos ritmais, prisitaikyti prie jos. Daþnai tradici-jø saugotojai ir meno mokyklos pabrëþia ama-to svarbà, o jam daug reikðmingesni kiti daly-kai � skleisti kûrybiðkumà, skelbti gamtosau-gines idëjas. Kûrëjui, kaip prisipaþino, norisiðviesti jaunàjà kartà, tokias ekspozicijas rengtibûtent jiems. Menininkas pastebëjo, kad Korë-joje daþnas vaikas, jaunuolis eina visiðkai pa-niræs á savo mobiliojo telefono ekranà, niekoaplinkui nemato, nepakelia galvos á dangø, me-dþius. Tokie projektai, pasak jo, skatina kitaipsave paþinti, patirti egzistencijos, kûniðkumoir aplinkos sàlytá, uþmegzti kontaktà su gamta.Ko Seung-hyunas garsëja ir kaip kuratorius, su-rengæs daugybæ tarptautiniø parodø. Á Lietuvàmenininkas pakviestas visai netikëtai � kai pasjá apsilankë keli lietuviai ir kitiems papasako-jo apie jo kuriamà menà.Ruduo Vilniuje � premjerø metas. Nacionali-

niame dramos teatre startavo J. Vaitkaus reþisuo-tas �Atþalynas�. Visi esame ápratæ prie ðios Ka-zio Binkio pjesës, ne kartà matëme jà per televi-zijà, o ir mokyklose ji daþnai vaidinta. J. Vait-kus ëmësi iðties dràsaus sumanymo � prikelti to-ká chrestomatiná, gerai þinomà dramaturgijosopusà, kai ne vienam galbût kyla klausimas: ardar ámanoma pasakyti kà nors naujo? Tokios ko-ne atmintinai mokamos pjesës rizikingos, bet vis-gi nuëjusi á spektaklá maloniai nustebau, nes neið-vydau rëksmingos ðiuolaikinës teatro raiðkos. �At-þalyno� naujoviðkumas � bûtent taiklus J. Vait-kaus apsiribojimas klasikine teatro kalba nesi-vaikant efektø, neðûkaujant, neperspaudþiant.Vis dëlto jausminis pradas èia tvyro kaip kokssunkiai nusakomas buvusio ir ðio laiko rûkas.Veiksmo pauzëse skamba neseniai mirusio (ðiømetø rugpjûèio 25 d.) K. Binkio sûnaus þodþiaiapie tëvo kartà kaip apie prarastàjà pokario ge-neracijà, kurios geriausi, idealistiðkiausi atsto-vai þuvo miðkuose, buvo iðtremti, emigravo. �Vi-

sa laimë, kad Tëvas to laikotarpio nesulaukë, mi-rë 1942 m. Gal ðirdyje jis jautë, kad taip bus?Ðiame kûrinyje labai svarbi moralë, dvasinis nu-siteikimas. Lietuva prarado kartà, gimusià tre-èiajame deðimtmetyje, kartà, kuri galëjo pradëtireikðtis, bet viskà sumaiðë suirutë.� Tokie þiau-rûs Gerardo Binkio þodþiai buvo iðtarti spektak-lyje ir uþraðyti parodos lankstinuke. Su iðlygo-mis galima teigti, kad iðliko tik prisitaikëliai.Faktiðkai mes, dabartiniai lietuviai, esame jø ge-netinis paveldas, dël to neturëtø stebinti egzis-tencinis nuovargis ir patogumo siekis. Apie ne-jautrumà ir saugios bûsenos paieðkas byloja irmûsø laikraðèiø vedamieji. Kai neseniai nuo Fi-lipinuose praûþusio taifûno þuvo tûkstanèiaiþmoniø, daugybë neteko pastogës, griuvo namaiir gyvenimai ir kai viso pasaulio þiniasklaidaraðë apie tai, pirmuosiuose mûsø laikraðèiø pus-lapiuose ir internetiniuose portaluose mirgëjo nereportaþai apie ðios ðalies tragedijà, pagalbà iruþuojautà, bet apie Radþio mamos laikytus nar-kotikus...Vis dëlto gráþkime prie spektaklio. Elegan-

tiðkas, neperdozuotas, o ir scenografija tarsibandyta atkartoti senà nuotraukà � lygiai su-statyti stalai, këdës, nedaug judesio, veiksmasplëtojasi hermetiðkoje praeitø laikø erdvëje. Pa-grindinius jaunuoliø personaþus ákûnijo ketvir-to kurso studentai, taèiau spektaklá plëtojo vy-resnioji karta. Ásimintinas Gedimino Sederevi-èiaus, dëdës Keraièio, inþinieriaus, ir Viktori-jos Kuodytës, ekscentriðkosios ponios Keraitie-nës, duetas. Átaigi Keraièio � palikusio sodþiø,mieste padariusio karjerà inþinieriaus � vidinëdrama. Jo egzistencijà, nepaisant ðarþuotos iraktyvios þmonos, palaiko kaþkokia lengva me-lancholija, o ið tiesø � sodþiaus ilgesys. Akto-rius neforsuoja vaidmens, sakytum, atlieka játyliai � paèiam þiûrovui reikia ásiklausyti, ið-gyventi personaþo bûsenà. Ryðki, antipodiðkaKeraitienë èia ne tik traktuojama kaip pjesëskomiðkumà palaikantis elementas, bet ir kaipdramos veiksmà judinantis aktyvusis pradas.Jaunieji aktoriai á spektaklá ásitraukia ir atsi-skleidþia daug vëliau, lyg ið senosios kartosperimdami estafetæ. Kiek naivus, vaikiðkas, norstoks naivumas èia ir pateisinamas, Petras Kerai-tis (aktorius Petras Kuneika) ir pasitikintis sa-vimi Jasius Ðiauèiukas (Dainius Jankauskas).Mokytojai tarsi primena ne visai darnø chorà �vieni bando suprasti gimnazisto �nuopuolá�, ki-ti já smerkia. Spektaklio pabaigoje á orà pakylaJasiaus konstruojamas lëktuvas ir ant jo kaipparaðiutas uþkrinta sunkus didelis audeklas �tarsi þenklas ðios kartos laukusio ne itin lai-mingo tæsinio. Pjesëje apie tai neuþsimenama,bet nuolat jauèiama � ðià bûsenà, istorijos re-fleksijas sustiprina ir fone skambantys raðytojosûnaus G. Binkio pamàstymai apie pjesæ. Visdëlto norëtøsi tikëti, kad spektaklis skirtas neviduriniajai ar vyresniajai kartai, bet jaunie-siems, mûsø ateièiai. Ádomu, kaip jaunimas jáávertins, ar atras paraleliø tarp dabarties ir to is-torinio laikotarpio? Kita vertus, kyla klausimas:gal tai jau idiliðkas anachronizmas, gal K. Bin-kis þvelgë per daug idealistiðkai? Juk ir tadabûta visko, o juo labiau kur dabar galime pa-matyti akivaizdø atsakomybës prisiëmimo pa-vyzdá? Ar kas nors galëtø vieðai prisiimti saukaltæ uþ daug blogesnius dalykus nei ðimto litoið seno mokytojo kuprinës dingimà? Juk daþ-niausiai girdime: að uþ tai neatsakingas, að ne-kaltas. Kaltøjø ir atsakingøjø nelieka. Galbût to-kia realybë gali egzistuoti tik teatro scenoje, kaipir pavëluotas bandymas meno srityje susigràþin-ti prarastà moralinio vertintojo vaidmená?

Autorës iliustracija


12 Kûryba

Sakoma, kad pirmas áspûdis bûna teisingas. Ta-èiau yra mananèiøjø, jog ðis posakis negalioja litera-tûros kûriniui, mat nevalia pagal knygos virðelá spræstiapie jos turiná. Tik ne ðá kartà.Erdviniø figûrø brëþiniai, ið kuriø vienà �puoðia�

kambaryje gulinèio þmogaus galva ir lyg nei ið ðio,nei ið to þalsvame fone atsiradusi kengûra, iðduoda,kad knyga kvepës ne tik �ðvieþio� popieriaus lapais,bet ir postmodernizmu. Tai intriguoja, tad pasiëmæsknygà gráþti namo, atsisëdi minkðtame krësle ir tikie-si ko nors ðiuolaikiðko ir dràsaus, tikiesi, jog intri-guojantis knygos virðelis nenuvils, kaip daþnai pasi-taiko ðiuolaikinës literatûros dþiunglëse.�Septyni gailestingumo darbai kûnui�* � o kodël

ne aðtuoni ar deðimt? Tai taip pat intriguoja, taèiautam, kad rastum atsakymus á ðiuos klausimus, turiuþsiplikyti nemaþà puodelá kvapnios arbatos ir visagalva pasinerti á paþintá su filologe, vertëja, JAV LBKultûros tarybos poezijos 2007 m. konkurso laurea-te, poezijos knygos ,,Medþiai mano tëvai�, iðrinktosá kûrybiðkiausiø 2010 m. knygø dvyliktukà, autore,savo kûrybà publikavusià ne tik �Pavasario poezi-jos� almanachuose, bet ir �Nemune�, �Literatûroje irmene�, ,,Metuose�, ,,Ðiaurës Atënuose� bei ,,Naujo-joje Romuvoje�.Ði knyga � �tai istorija apie iðblaðkytas tautas ir

þmones / tai istorija apie þmogaus ieðkojimà kito þmo-gaus / vidury dienos su þvake / tai istorija apie kalbàkuria kalba sniegynais virtæs / baltas Kurðiø nerijossmëlis.� Taèiau �neákliûki taip lengvai / tai pasakosspàstai�, ið tiesø �tai tik þodþiø pratybos�, tapusiosatvira poetës iðpaþintimi.Knygos griauèiai � tai panaðios tematinës kryp-

ties eilëraðèiai, sujungti á nedidelës apimties skyre-lius, kuriø skaitytojai kaip lengvo uþkandþio prieðmiegà �nesukirs�, nes daugelio eilëraðèiø þodis pasi-rodys svarus, o mintis � gili. Taèiau jie ras ir tokiøtekstø, kurie gali pasirodyti net banaliai kasdieniðkiir paprasti. Akylesnis skaitytojas pastebës, jog tamepaprastume slypi eilëraðèiø ypatingumas bei atvirasautorës nuoðirdumas, dël kurio jis gali paþinti norsdalelæ nepaprasto jos pasaulio ir leisti sau á aplinkàpaþvelgti per poetës sukurtà prizmæ.Pasirodo, virðelyje besipuikuojanti nediduke rau-

dona rankine pasipuoðusi kengûra yra ne tik origina-li knygos iliustracija. Kai kuriems skaitytojams taigali tapti aliuzija á rinkinio eilëraðèius, kuriuosedominuoja pasakø motyvai. Mat jau ið pirmøjøpuslapiø á skaitytojà þvelgia moderni Alisa ið Le-

wiso Carrollio sukurtos Stebuklø ðalies ir Veidrodþiøkaralystës. O vëliau eilëraðèiø kolorità nudaþo ir lie-tuviø liaudies pasakø motyvai. Tiesa, nors po stebuk-lø ðalá keliaujanèios mergaitës ávaizdis dominuojatik pirmajame ið ðeðiø knygos skyriø, visgi pasakið-kai kuriamas Lietuvos vaizdas bûdingas daugeliuieilëraðèiø. Juose �vaiduoklëja á pusnynus didele pëdaáminti nykðtukai�, kabo �ant kablio uþ þiaunø pa-vertos þiojëjanèios aukso þuvys�. Eilëraðèiø inter-tekstualumas kuriamas pasitelkiant ir kitus lietuviøliaudies pasakø motyvus. Jø pagrindu tampa pamo-tës ávaizdis, kurpaièiø matavimasis bei kiti pasakið-ki elementai.Skaitant �Septynis gailestingumo darbus kûnui�

matyti, jog viena ið jungiamøjø skyriø grandþiø yralaikas. Taèiau jis ne áprastas, o dekonstruotas, atsklei-dþiantis lyrinio subjekto bûsenà: �laikrodis tas sku-bantis zigzagais siuvantis laikrodis.� Kiekvienas kny-gos skyrius skirtas konkreèiam þmogaus raidos eta-pui. Pirmajame skyriuje �Raudonoji karalienë� darkalbama apie vaikystæ, o antrojo pagrindu tampa mir-ties sukeltas �neapibrëþtumas�, lydintis jau suaugu-sá, todël pasikeitusá lyriná subjektà, kurio iðgyveni-mai atskleidþiami tolesniuose rinkinio skyriuose. Vis-gi laikas nëra pagrindinë knygos linija. Ðalia jos ási-rango istorinë, tëvynës tematika, bûdinga ir 2009 m.iðleistai pirmajai D. Ðarakauskaitës poezijos knygai,,Medþiai mano tëvai�.Nuo tëvynës tematikos neatsiejamas gimtøjø vie-

tø vaizdavimas, atskleidþiantis ypatingà autorës ryðásu gamta. Eilëraðèiuose ne tik kuriama itin lietuviðkagimtosios þemës panorama (�kur praþiûrëti langaidrëgnos lûpos ant stiklo / tarp karðto kvëpavimo irlediniø tulpiø þvaigþdynø / kur jos nutripsëti takairugegëliuoti keliai � � ��), bet kartkartëmis ðmëkðteliir autorës regëtø Dzûkijos eþerø, Veisiejø ðuliniø mo-tyvai, suteikiantys eilëraðèiams autentiðkumo.�Dzûkø kalba yra mano drobë, ant kurios að noriu

pieðti vaizdà�, � prisistatydama teigia poetë. Tiesa, norsdzûkø tarmës atspindþiø jos kûryboje galima pasiges-ti, ðià spragà uþpildo ir skaitytojà nudþiugina ganretai ðiuolaikinëje poezijoje pasitaikantys mitologi-niai elementai. Tenka pripaþinti, jogmitopoetinismat-muo D. Ðarakauskaitës eilëraðèiuose puikiai dera sumodernia forma, nes ne tik padeda kurti pasakiðkà nuo-taikà, taèiau atskleidþia ir poetës pasirinktos eilëraðèiøformos prieþastis, iðryðkina destruktyviaimatomo ðiuo-laikinio pasaulio sudedamàsias dalis.Eilëraðèiuose ryðkûs ne vien pirmapradá pasaulá

simbolizuojantys elementai � devyniaragis elnias,Auðrinë þvaigþdë, � bet ir pasaulio medþio simboli-ka, atitinkanti lino, grûðelës ávaizdþius. Èia veikia supoþemio sfera siejamos mitinës bûtybës � laumës,vilkai, þalèiai. Ðià sferà þymintys simboliai nëra atsi-tiktiniai, nes þemës motyvas tiek �Septyniuose gai-lestingumo darbuose kûnui�, tiek anksèiau iðleistojeknygoje ,,Medþiai mano tëvai� itin ryðkus: þemëseilsisi protëviø kaulai, á akis þeriamus medþiø þiedla-pius keièia þemës ir atvirkðèiai, o pieðiamà panorami-ná vaizdà papildo taip pat mitinæ reikðmæ turinèiosseptynios kalvos, septynios jûros.Kalbant apie knygos �Septyni gailestingumo dar-

bai kûnui� stiliø bûtina atkreipti dëmesá á laisvà eilë-raðèiø formà, rëkte rëkianèià apie ðiuolaikiniø medi-jø poveiká literatûrai. Atrodo, tradicinë eilëdara èiane tik suardoma, bet ir sudarkoma vien tam, kad bûtøsukurta ið naujo. Skyrybos þenklai � reti knygos pus-lapiø sveèiai. Þaidþiama ne tik sakiniø, bet ir þo-dþiø forma � jie arba iðskaidomi skiemenimis, arbasujungiami á vientisà junginá, kuriame derinami iðpirmo þvilgsnio prieðingi dalykai. Tiesa, tokiaisskaitymà apsunkinanèiais elementais nepiktnau-dþiaujama, o tekstas papildomas ir vizualine me-dþiaga, tad taip sukuriamas skoningai hipertekstua-laus kûrinio áspûdis.D. Ðarakauskaitës kuriamo lyrinio subjekto vaikð-

èiojimas po pasaulá, ypaè po susvetimëjusià tëvynæ,primena Alisos kelionæ po Stebuklø ðalá ir Veidro-dþiø karalystæ. Galima teigti, jog Lietuva ðiai iðei-vei � lyg iðsiilgta pasakø ðalis, kurios þemëje trûni-jantys artimøjø kaulai � ne tik veidrodþiai, prime-nantys apie poetës ðaknis, bet ir istorijos liudytojai.Todël ir kalbëjimas apie vaikystës ðalá toks jautrus, opasakojimas apie aplinkiniø susvetimëjimà � skau-dus. �Septyni gailestingumo darbai kûnui� � nuoðir-di autorës iðpaþintis apie gyvenimà ten, bet kartu irèia, kur dera ðiuolaikiðkumas ir tradicija, postmo-dernizmo kuriama dekonstrukcija ir lietuviðkos tra-dicijos, persmelktos filosofijos dvelksmo bei skau-dþios iðeivës patirties.�Septyniuose gailestingumo darbuose kûnui� kà

nors artimo ar bent jau paþástamo sau atras kiekvie-nas. Ði knyga rekomenduotina norintiesiems visa gal-va pasinerti á be galo atvirà ir nuoðirdø dialogà sukelionës po apmàstymø karalystæ autore.

*Diana Ðarakauskaitë, Septyni gailestingumo dar-bai kûnui. � Kaunas: �Kauko laiptai�, 2013.

Neuþimta tikrovëstvirtovë

Ieva KUDAÐEVIÈIÛTË

Atkelta ið 9 p.

Tiesa, ðios daugnaujesnës, nes raðytojamëginakurtiapie tai, kas dedasi ðiuolaikiniame pasaulyje. Visi þi-no, kad ir dabar pilna raganø, bûrëjø ir ekstrasensø,kurie gàsdina mus nepaaiðkinamais reiðkiniais. Todël�reikia naujø, ðiuolaikiniø ðiurpiø, kurios maþintø iðnaujo sëjamas baimes�. Taip, kai kurios vëlës knygojevaþinëjasi troleibusais, nuskriaustosios kerðija miestomerui, o kitos istorijos tiesiog perskaitomos internete.Taèiau ðios ðiuolaikinio gyvenimo detalës tëra malo-nûs menkniekiai � pasakëliø stilius, kaip ir jø veikëjai,yra atvirai klasikiniai. Tai në kiek netrikdo, nedvelkiapelësiais, nes pasakojama guviai ir nuolat juokaujant.

Labai stengiausi aptikti ir atidþiai apþiûrëti tuos neti-këtus teksto sudûrimus, kuriuose ðiurpumai virsta ðyp-sena. Ið tiesø � meistriðkas darbas.Ðiurpës, nepaisant bauginanèiø herojø, visada palie-

ka praviras duris, pro kurias matyti ruoþelis ðviesos. Netaip retai nusikaltusiems numirëliams leidþiama atgai-lauti ir nuskaidrëti. Tamsiosios jëgos puola ir kankinatik tada, kai perþengiamos leistinos ribos. Skriausi, ið-naudosi, keiksiesi net susiriesdamas, porcelianines lëkð-teles po stalà stumdysi, tai ir prisiðauksi kankintojø. Galtodël viena baisiausiø istorijø yra apie mirtá, kuri renkasiaukas visai nepagalvojusi (na, bent jau mums taip atro-do).Gerai, kad èia áskaièiuotos katës, ðunys ir netmusës.Bet jø juk ne maþiau gaila. Siaubas...

Þodþiu, su ðiurpais �Laimës formulëje� lyg ir vis-kas gerai. Taèiau yra vienas dalykëlis, kurá rasti kad irvisai ðeimai skirtos knygelës puslapiuose buvo gero-kai netikëta. Pavyzdþiui, pasakojimà apie lietuvæ ba-rakudà, iðvykstanèià Amerikon slaugyti ir kartu me-dþioti paliegusiø milijonieriø; ir dar intymesná � apievelnià, kuris audringomis glamonëmis kankino vie-nà nelaimingàmoterá, kas vakarà kvietusià á lovà gráþtisavo mirusá vyrà. Þinote, mieli tëveliai, vis tiek ðiaspasakas savo maþyliams galësite skaityti net neraus-telëjusiais skruostais, nes viskas jose tuo pat metu irpaslëpta, ir parodyta. O tai jau daug kà pasako apiegerà raðytojos skoná ir sëkmæ.

Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË

Maþoji etaþerë


13Fotografija

Triveidë knygaRomualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo

Pianistai Petras ir Lukas Geniuðai

Atlikëjas turi ne tik jausti kompozitoriaus pasaulá, iðmanyti istorijà,muzikos stiliø, bet ir savo gyvenimu, krauju uþpildyti muzikiniø þenkløvisumà. Groji savimi, visa savo gyvenimo mase. Susidûræs su Schubertuar Beethovenu turiu sukaupti visas jëgas, atsiduoti visas, kad bent iðdalies bûèiau jø partneris.

PetrasGENIUÐAS


14 Vilniaus langas

Andrius JAKUÈIÛNAS

Neabejotinai svarbiausias praëjusios savaitësávykis � Nacionalinëje dailës galerijoje, kuri, Lietu-vai pirmininkaujant Europos Sàjungai, kelis mëne-sius tapo posëdþiø sale, atidarytos trys fotografijosparodos, ið kuriø svarbiausia ir ádomiausia � unika-laus (kaip dabar linkstama manyti) lietuviø fotome-nininko Vito Luckaus (1943-1987) kûrybos pano-ramà pristatanti ekspozicija �Siûlau naujà pasaulá.Vito Luckaus fotografijos retrospektyva�.Pasak fotografo unikalumà ir ðiuolaikiðkumà pa-

brëþianèiø jo kûrybos þinovø, ði paroda � iðskirti-nis ávykis Lietuvos moderniosios dailës ir fotogra-fijos parodø kontekste: plati, visapusiðka unika-laus lietuviø fotomenininko kûrybos panorama vi-suomenei pristatoma pirmà kartà, � dauguma kûri-niø tik po dvideðimties metø sugráþo á Lietuvà iðJungtiniø Amerikos Valstijø, kur saugomas foto-grafo archyvas.�Labai ilgai uþtrukome bandydami suvokti ir

áprasminti savità neeilinio þmogaus pasaulëraiðkà.Jau prieð pusæ amþiaus, kai fotografas atsirado lietu-viø profesionalaus meno padangëje, buvo aiðku, kadjis turi kà mums pasakyti, o ðio kûrëjo meninio pra-neðimo jëga sukelia neprognozuojamà rezonansà.Gal tai ir buvo pagrindinë prieþastis, kodël V. Luc-kaus kûryba visuomenæ pasiekdavo taip dozuotai.Juk jis siûlë naujà pasaulá, bet já paþinti ir priimtiesame pasirengæ tik dabar�, � prisipaþásta fotomeni-ninko kûrybos tyrinëtoja, parodos kuratorë Marga-rita Matulytë.Vieno reikðmingiausiø XX a. antrosios pusës Lie-

tuvos fotografijos meno kûrëjø, nutiesusiø tiltà tarptradicijos ir avangardo, tarp modernizmo ir postmo-dernizmo, svarbiausi fotografijø ciklai pristatomipenkiose parodos dalyse: �Budëti. Tarp gyvenimoir mirties�, �Keliauti. Iki pasaulio kraðto�, �Kon-struoti. Kitos realybës�, �Suvokti. Þmogus en face�ir �Màstyti. Mimo zona�.Anot parodos kuratorës, �V. Luckus � gæstanèio

modernizmo epochos þmogus, jautæs fotografijos,kaip tradicinës raiðkos priemonës, iðsekimà ir ban-dæs jà reanimuoti dokumentalizmo darbuose, siur-

realiø montaþø cikluose, konceptualiø knygø pro-jektuose. Bet viskas, kuo kûrëjas atvërë savo laisvà-já protà ir apie kà màstë, buvo �þmogiðka, pernelygþmogiðka�. V. Luckus vengë kompromisø ir prievo-liø, nepuoselëjo iliuzijø ir neskatino idealizavimø,neieðkojo teisybës ir nemëgo neþinomybës, sau skel-bë karus ir paliaubas kitiems. O uþ atlapø pagriebtàgyvenimà jis prisitraukë taip arti savæs, kad girdëjojo gilø ir daþnà alsavimà, á kurá pajëgë atsakyti su-tramdytu ánirðiu ir beprotiðka meile � bûtent tokioskoncentruotos bûsenos yra pripildyta visa meninin-ko kûryba.�Po ðiais menotyrininkës eufemizmais paslëpta

liûdnesnë tiesa � kaip supratau ið ne visai riðliø uþuo-minø apie fotomenininko gyvenimo pabaigà, jojebûta kraujo � savo ir svetimo... Taèiau apstu ir ákve-pianèiø momentø � sakykim, inspiruotas ErnestoHemingway�aus kelioniø ir jø apraðymø, V. Luckusjaunystëje sugalvojo patirti kaþkà panaðaus: baida-re perplaukti visà Nemunà � nuo iðtakø iki þioèiø.Tai ir padarë, nors kelionëje, apvirtus baidarei, vosneþuvo (paskendo tik kalë Mirta). Kadangi Vitaskeliavo sekdamas E. Hemingway�aus pavyzdþiu, taiir paraðë apsakymà apie kelionës nuotykius, iðsiun-të á radijo konkursà ir laimëjo pirmàjà premijà. (Ka-þin, ar kas tà kûriná atkapstë, iðsaugojo? Tikrai bûtøádomu já publikuoti dabar � vykstant parodai...)Didþiàjà V. Luckaus kûrybos retrospektyvà lydi

dar dvi Nacionalinëje dailës galerijoje eksponuoja-mos parodos.Paroda �Vaizdø vieta. Lietuvos fotografija iliust-

ruotuose þurnaluose XX a. 7-8 deðimtmeèiais� ana-lizuoja, kaip to meto fotografinio gyvenimo inten-syvumas atsiskleidþia lietuviðkoje periodikoje. So-vietmeèiu iliustruoti þurnalai, tokie kaip �Ðvytu-rys�, �Nemunas�, �Tarybinëmoteris�, �Jaunimogre-tos� ir pan., aktyviai publikavo fotografinius vaiz-dus, kuriø autoriai � þymiausi fotografai: Algiman-tas Kunèius, V. Luckus, Aleksandras Macijauskas,Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Liudas Rui-kas ir kt.Kitoje parodoje �90 x 60. Lietuvos fotografijos

parodø plakatai. 1970-1987� rodomi LSSR fotogra-fijos meno draugijos rengtø parodø plakatai � vienaefektyviausiø ir efektingiausiø to meto vizualiosios

komunikacijos priemoniø. Fotografijos parodø pla-katus kûrë þymûs dailininkai Juozas Galkus, JonasGudmonas, Saulius Chlebinskas, Rimantas Dichavi-èius ir kt. Ekspozicija atveria oficialià fotografijoseksponavimo situacijà anuometinëje Lietuvoje. Fo-tografijos parodø temà papildo filmuota medþiaga.Kitas, � tikëtina, gana ádomus, � ávykis nutiko

gruodþio 10 d. 18 val. galerijoje �Arka� Vilniuje.JAV gyvenanti lietuvë menininkë Loreta Abucaitë-Hornall èia atidarë pirmà kartà eksponuojamø, uni-kalia (kaip pabrëþiama) technika atliktø darbø pa-rodà �Entropija�. �Sluoksniuodama� fotografijà, gra-fikà ir iliustravimà, nykstanèiø sienø pavirðiuoseme-nininkë ðiek tiek ðmaikðtaudama prabyla apie mûsøcivilizacijos irimo procesus.Gruodþio 10 d. galerijoje �Arka� eksponuojami

paveikslai sukurti per pastaruosius ketverius metus.Menininkë mano, kad per tà laikà ji gerokai ûgtelë-jo, o jos kûriniai subrendo.Kaip teigiama, L. Abucaitë-Hornall ieðko naujø

vaizduojamojo meno formø, jungdama fotografijà,grafikà, iliustravimà. Iðlaikydama savo kûrybai bû-dingà ðmaikðtumà, kuris, anot menininkës, padedanesusireikðminti, ir meistriðkai þaisdama spalvomis,Loreta (at)kuria mûsø pasaulio raidos scenarijus.�Yranèios miesto sienos yra mano drobës�, � sakomenininkë. � �Tai � entropija, bet að matau tamemenà, ávairias tekstûrø, spalvø ir formø iðraiðkas.�Parodos pavadinimu pasirinkusi fizikiná termi-

nà, menininkë tarytum nuteikia gilintis á rimtà moks-liná tyrinëjimà. Irimas, nykimas, apnuoginantis ikiesaties, padeda naujai paþvelgti á ðiandien èia ir pa-saulyje aðtriai atsiverianèius klausimus � vartoto-jiðkumo didëjimà, gamtos naikinimà, kultûros, pa-proèiø nykimà, savojo identiteto praradimà.Tarsi mokslo tyrëja Loreta savo kûriniuose sten-

giasi paþvelgti kaip galima giliau vidun, nori su-prasti, kas ið tikrøjø slypi po mûsø akiai áprastaisvaizdais. Karvë-maitintoja, ðimtmeèius lietuviø lai-kyta kone ðeimos nariu, paveiksle tampa vamzdynøsistema, gyvuliu-maðina � taikliausia vartotojiðku-mo metafora (paveikslas �Vartojimo maðina�). Aki-statoje su gamta L. Abucaitë-Hornall nukreipiaþvilgsná á paties þmogaus keliamà su(si)naikinimogrësmæ, tarsi klausdama, kur link einame, ðitaip �to-bulindami� savo pasaulá? Javø laukuose styrantá ap-rûdijusá kombainà menininkë iðpuoðia Nyderlandørenesanso flamandø dailininko Pieterio Bruegeliopaveikslo �Derliaus nuëmimas� motyvais. Seni in-dai, medinës pjaustymo lentos, vilnoniø siûlø ka-muoliai, liaudiðkais motyvais puoðti drabuþiaiyranèiø sienø fone priverèia stabtelëti ir susimàs-tyti, kokià dalelæ savasties leidþiame sau prarasti.�Irimà ypaè jauèiu Lietuvoje�, � sako menininkë,didþiàjà laiko dalá praleidþianti JAV. � �Europojegyvena laikas, o Amerika yra monumentali homo-geninë ðalis.�Èia turbût derëtø minëti dar vienà parodà, kurià

galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muzieju-je ir kuri su irimu (bei þemës ûkiu) susijusi dar stip-riau ir autentiðkiau � tai lietuviðkø ðiaudiniø �so-dø� paroda �Sesë sodø sodina�.Virð stalo kabantis ðiaudinis sodas senovëje tu-

rëdavo didelæ simbolinæ prasmæ; tai � rojaus sodas,pasaulio medþio virðûnë. Tikëta, kad kuo geriau su-kasi sodas, tuo daugiau laimës jis atneða á namus.�Sodai� nuo seno laikyti viena svarbiausiø ir bran-giausiø dovanø. Jie buvo riðami krikðtynø ir vestu-viø progomis, á kiekvienà mazgelá ápinant paèiusgeriausius linkëjimus. Juos dovanodavo ir per Kalë-das � prieð didþiàsias ðventes sudegindavo senusapdulkëjusius ir musiø nutupëtus sodus, o vietoj jøpakabindavo naujus.Nuðvitëliai energijø matuotojai teigia, esà vie-

nas piramidës formos sodas iðvalo ir sukuria harmo-nijà net trisdeðimties metrø erdvei.Beje, etnokultûros mylëtojai ir nuðvitusieji turës

galimybæ patys iðmokti riðti unikalios technologi-jos lietuviðkus sodus � gruodþio 17 d. bei kitø metøsausio 2 d. 16 val. ðito mokys parodos kuratorë tau-todailininkë M. Liugienë.

Entropijospëdsakais

Loreta ABUCAITË-HORNALL. �Vartojimomaðina�.


15Fotografija

Enrika STRIOGAITË

Kartais reikiatik kopøir dangaus

Su ðámet garbës pilieèio vardà pelniusio ir gra-þø jubiliejø mininèio fotomenininko VaclovoStrauko kûryba ðiuo metu galima susipaþinti, japasigërëti Kauno klinikø (Eiveniø g. 2) Endokri-nologijos klinikoje ir Radiologijos klinikos Bran-duolinës medicinos skyriuje. Èia eksponuojamamenininko fotografijø paroda, kurià surengë gale-rija �Aukso pjûvis�.V. Straukas gimëÞemaitijoje, Poþerës kaime (Ði-

lalës r.), taigi jos apylinkës kûrëjui paþástamos nuovaikystës. Atrodo, visai nenuostabu, kad meninin-kas ið vakarø Lietuvos ëmë fiksuoti jûrà, kopas,vëjà ir debesis. Vis dëlto jaunystëje V. Straukà la-biau traukë þodis, literatûra, todël jis pasirinko lie-tuviø filologijos studijas Vilniuje. Lankë Valsty-binio dramos teatro studijà ir kurá laikà dirbo akto-riumi Klaipëdos teatre. Vëliau penkiolika metø mo-kytojavo ávairiose Þemaitijos kraðto ir Klaipëdosmokyklose. Mokytojaudamas raðë eilëraðèius, dai-nas, vadovavo saviveiklinëms dramos studijoms,

vaidino ir deklamavo. Keletà metø dirbo diktoriu-mi Klaipëdos srities radijuje. Siela nerimo, kol at-rado fotografijà. Nuo 1971 m. jis � Lietuvos foto-grafijos meno draugijos, o nuo 1989 m. � Lietuvosfotomenininkø sàjungos narys. 1994 m. V. Strau-kui suteiktas Tarptautinës meninës fotografijosfederacijos nusipelniusio menininko vardas. 1999m. jis apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikð-èio Gedimino ordinu. 2008 m. skirta LietuvosRespublikos Vyriausybës kultûros ir meno pre-mija. Uþ sukurtas fotografijas suteikta �GrandPrix�, 7 aukso, 6 sidabro medaliai ir apie 60 kitøapdovanojimø.O kas liko ið ankstesniø, nefotografiniø, patyri-

mø? Akivaizdu, kad eilëraðèiai (jø V. Strauko nuo-traukose daugiausia), ðiek tiek � dainos, dramos,blaðkymosi ir nuðvitimo, nors tiksliau � nuðèiuvi-mo. Prieð gamtos stichijà, Dievo galybæ ir groþá,kuris, regis, gelbëja ir iðgelbëjaV. Strauko su(si)kur-tà pasaulá. Kartais jame tik kopos ir dangus, van-duo ir mënulis, akinanti ðviesa ir bauginanti tam-sos gelmë. Tokia paslaptinga ir magiðka, jog, ro-dos, fotografas vaizdus ne uþfiksavo, bet sukûrë,nes tokie reginiai aplanko sapnuose, svajose, regë-jimuose.Po ávairias Kauno erdves visus ðiuos metus ke-

liavo V. Strauko darbai ið ciklo �Kopos�, taip patið serijos �Neringos peizaþas�, kuriuose þmogausmaþai, taèiau jo neiðsiþadama. Jis tik neuþgoþiagamtos, niekada nëra didesnis uþ vëjo supûstø ko-pø smiltis ir á fotografijà ásipieðia kaip ant krantopalikti tinklai, valtis, pëdos smëlyje, bûrelis þàsiu-kø. Ásipieðia, nes neretai fotografas tampa dailinin-ku, dràsiai eksperimentuojanèiu su spalva � netatðoki nuo skaudþiai raudonos ir oranþiðkai gelto-nos saulëlydþio paletës ar ðaltø smaragdiðkai më-lynø nakties tonø. Norisi bëgti prie V. Strauko ne-spalvotø nuotraukø, kuriø poezija uþburia, skam-ba kaip vaizdu uþraðytas eilëraðtis, kaip dvasioskamertono muzika � erdvë ásimagnetina ir virpa,suvokiama be jokios distancijos, tarsi ten bûtum.Taèiau nepaleidþia ir fotografijose regëtos spal-

vos � sutirðtintos, sudramatintos, tarsi uþteptos dai-lininko teptuku. Akivaizdu, kad pasitelkdamasspalvà fotomenininkas nori pasakyti daugiau, iðfotografijos iðgauti maksimalø dramatizmà arba su-stiprinti patiriamà groþá iki alpulio, savotiðkaiájungti pasàmonæ ir ja apdoroti vaizdà. Kartais ba-lansuodamas ant ribos, kai tomis spalvomis gali-ma ir viskà sugadinti, V. Straukas lieka taisyklin-gø proporcijø pusëje � spalvà atsveria kompozici-ja, iðreikðta emocija, poetinë nuotaika. Tarkim, vie-noje nuotraukoje � valtelë, vanduo, ðvendrai, pa-

skendæ ðaltoje smaragdiðkai þalsvoje ir melsvaijuodoje spalvoje. Ði nuotrauka greièiausiai nufo-tografuota dienà, taèiau joje V. Straukas sukuriatokià magiðkà naktá, jog nebegali atplëðti akiø: ne-realiø spalvø dangus iðties kaþkada matytas, galvasarà, o gal þiemà � ne tai svarbu, greièiausiai�straukiðkame� pasaulyje metø laikø net ir nëra,laikas jame ágauna kità matmená, juo nematuoja-ma, jame iðgyvenama bûtis.Ðiais metais �Aukso pjûvis� V. Strauko fotogra-

fijø parodas surengë savo galerijoje, taip pat Sena-miesèio bibliotekoje, Nacionaliniame Kauno dra-mos teatre. Ðiuo metu paroda eksponuojama gananeáprastoje erdvëje � Kauno klinikose, bet grei-èiausiai ten ji labiausiai reikalinga, nes ið meni-ninko fotografijø sklinda harmonija, ramybë, vidi-nis susitaikymas su aplinka, vadinasi � ir paèiusavimi. O ko, jei ne nurimusio proto, labiausiai rei-kia lankantis ástaigoje, kurioje dangus ir þemë imair susikeièia vietomis, kai þodis negelbëja, kai jonë negirdi. Ir jei tuo metu akys pradeda klajoti neplikomis sienomis, o fantastiðkai vëjo supustyto-mis kopomis, virð kuriø � debesys, dangus, saulë irmënuo, gal ima ir maþumëlæ palengvëja? Kartaisreikia tik tiek.


16 Atmintis

Gruodþio 12 d. Paryþiaus lietuviui, grafikui Þi-buntui Mikðiui bûtø sukakæ 90 metø. Taèiau gar-bingo jubiliejaus menininkas nesulaukë � iki jopritrûko 27 dienø. Lapkrièio 25-àjà urna su jo pa-laikais palydëta á garsiausias Paryþiaus Pere-La-chaise�o kapines, kuriø kolumbariume já paþino-jusieji galës susikaupti ir atiduoti menininkui pa-garbà prie plokðtës, paþymëtos Nr. 17019.Pirmà syká su Þ. Mikðiu susitikau Paryþiuje

1990-øjø gruodá, kai buvau iðvykæs á ilgalaikæstaþuotæ Sorbonos universitete. Tai ávyko prie Pa-ryþiaus katedros, kur, regis, Georges�o Matore (sujuo jau buvau susipaþinæs kiek ankstëliau, tada irsuþinojau, kad 1939 m. Ðiauliuose jis dëstë pran-cûzø kalbà, uþëjus sovietams buvo kalinamasKaune, o 1992 m. iðleido knygà �Mano kalëjimaiLietuvoje�) vadovaujama asociacija �Laisvæ bal-tams� buvo surengusi mitingà Lietuvos nepriklau-somybei palaikyti ir jo metu dalyviams bei praei-viams dalijo atsiðaukimus apie Lietuvos siekius.Po renginio pasisveikinau su Þibuntu ir pasakiau,kad atvykau á staþuotæ. Jis, davæs savo adresà irtelefonà, papraðë kada nors uþeiti pas já, tada busgalima ilgiau ir rimèiau pasiðnekëti. (Tik vëliauman paaiðkëjo � jei Þibuntas èia apsilankë, vadi-nasi, gerbë ir vertino G. Matore, kuris, beje, buvovedæs lietuvaitæ, todël mokëjo ir lietuviø kalbà.Bet kuris svetimtautis, mokëjæs lietuviðkai, galë-jo tikëtis jo simpatijø.) Apie Þibuntà jau anks-èiau buvau skaitæs Laimono Tapino apybraiþøknygoje �Iliuzijø mugëje�. Ilgai nelaukdamas, galpo poros dienø, ið anksto pasiskambinæs, nuëjau ájo namus. Pamaèiau, kad ðis þmogus gyvena tarpknygø, kurios buvo surikiuotos lentynose ið abiejøkambario pusiø. Negana to, ant grindø irgi gulëjoknygos, þurnalai, ávairûs popieriai, pro kuriuosprasiirdavai lyg pro pusnis, kol pasiekdavai këdæprie lango. Þinau, tas vaizdas ne vienà priblokð-davo, bet jis man nuo pat pirmos akimirkos buvosuprantamas ir atrodë kaip Þibunto ávaizdþio da-lis � kitaip ir bûti negali.Pokalbá jis pradëjo nuo klausimo, kas dedasi

Lietuvoje. Ðitaip tuomet klausinëjo ne vienas Pa-ryþiaus lietuvis. Taèiau buvo matyti, kad Þibuntaspuikiai þinojo padëtá, nes ne vienas bièiulis jamsiuntë mûsø ðalies spaudà, o perskaitytas þinias darpapildydavo Paryþiuje apsilankiusiø þmoniø, sukuriais jam tekdavo pasiðnekëti, papasakotos nau-jienos. Tada visam pasauliui rûpëjo, kaip pasisuksLietuvos likimas, nes jos nepriklausomybës dar ne-buvo pripaþinusi në viena ðalis. Ne vienas prancû-zas su pagarba þiûrëjo á lietuvius, kurie, jø þodþiaistariant, �sugriovë blogio imperijà�. O dar puikiauÞibuntas iðmanë, kas dedasi kultûriniame Lietu-vos gyvenime. Jis iki smulkmenø þinojo dailës,teatro, kino, literatûros naujienas � atrodë, jog gy-

vena Lietuvoje, o ne Paryþiuje. Vëliau man sakë,kad jam ádomi Lietuvos �pilnuma, o ne kokia at-skira jos sritis...� Pirmas pokalbis praëjo be kokiønors netikëtumø. Dailininkas manæs papraðë uþ-sukti kità kartà. Antro pokalbio metu pamaèiau,koks gali bûti Þibuntas. Kai prakalbome apie uþ-sienieèiø pavardþiø transkripcijà lietuviðkai, jis su-ðuko: �Ko norëti, juk lietuviai � papuasø tauta irniekada nesupras, kad nereikia pavardþiø lotynið-ka abëcële dar syká transkribuoti lotyniðkomis rai-dëmis.� Gal tik pirmà akimirkà buvau iðmuðtas iðvëþiø, bet iðsyk supratau, kad èia yra jo nuomonë,kuri gali bûti reiðkiama itin drastiðkai, bet á tai deraþiûrëti kaip á nuomonæ, kaip á vienà ið galimø va-riantø, ir tik nuo paðnekovo argumentø priklausë,kaip toliau plëtosis pokalbis. Galëjai suprieðintisavo nuomonæ, pritarti jam arba viskà nuleisti ne-girdomis. Taèiau tais laikais ne vienà paðnekovàtrikdë Þ. Mikðio mintys, ne vienas suglumdavo dai-lininko akivaizdoje ar stebëdavosi aptikæs kokánors áraðà jo atsiøstoje knygoje. Þinoma, tam, ku-ris nepaþinojo Þibunto, buvo didþiulis smûgis ras-ti leidinyje ties kito þmogaus pavarde priraðytà þo-dá �papuasas� ar �ðikulis�. Taèiau èia, matyt, bûtatam tikros taktikos, nes jis pateikdavo ne tik savovertinimà (aiðku, be galo kategoriðkà), bet ir pri-versdavo skaitytojà pasidomëti, kas per vienas tasÞibuntas, o paskui � ir kodël jis iðsako tokià nuo-monæ. Pamenu, kaip piktinosi vienas paþástamas,ÐU bibliotekai atsiøstoje Þ. Mikðio knygoje radæsáklijuotà aktorës Rûtos Staliliûnaitës kalëdiná svei-kinimà: �Kaip jis dráso vieðai skelbti tokios gar-sios aktorës sveikinimà jam? Juk ji tikriausiai ne-norëjo, kad tuos þodþius skaitytø kas nors kitas,ðitaip elgtis paprasèiausiai nepadoru.� Kartà susi-tikæs papasakojau, kokià reakcijà sukëlë knygojeáklijuotas atvirukas, ir papraðiau jo paaiðkinti ðásumanymà. Atsakymas iðties buvo logiðkas: �Arkas nors kalëdiniuose sveikinimuose iðsako labaijau intymius dalykus? Antra, kur daþniausiai ke-liauja tokie sveikinimai? Á krosná. O að, áklijuoda-mas já á knygà, iðsaugojau, ir kas nors, jà skaityda-mas, prisimins ir aktoræ, ir mane.�Vëliau bendraudamas su Þibuntu suþinojau, kad

jis jau nuo vaikystës pamëgo pieðti, bet meno pa-grindus gavo pas skulptoriø Alfonsà Janulá. Jo va-dovaujame meno bûrelyje Þ. Mikðys nebuvo paþi-ba � bûsimà menininkà lenkë kiek vyresnis uþ jáKazys Janulis. Bet, matyt, mokytojas sugebëjo jamádiegti esminius meno principus, kad net po dau-gelio metø Þ. Mikðys pasakë: �(...) kaip meninin-kas að susiformavau A. Janulio rankose�, nepai-sant to, kad 1946-1949 m. studijavo Niurnbergo irÐtutgarto akademijose. Bet lemtingas Þibunto ap-sisprendimas pasukti meno keliu, nors tëvas, bû-damas inþinierius, jam pirðo tokià pat duonà, buvosusijæs su 1943 m. Vilniuje surengta grafikos paro-da, kurioje darbus bûsimiesiems gidams aiðkinofilosofas L. Karsavinas. Jis Þ. Mikðiui padarë toká

áspûdá, kad Þibuntas nedvejojo: �Jei yra toks þmo-gus, jei toks þmogus gali bûti, kodël man nepaban-dyti tapti panaðiam? Kodël nebandyti be baimësnuspræsti savo gyvenimo, kaip noriu!�Þibuntas buvo tiesiog suaugæs su Lietuva. Ne

be reikalo pokalbyje prisipaþino: �(...) esu lietu-vis, ne hotentotas.� Jis sekë kiekvienà jos þingsná,jam buvo ádomu, kas èia vyksta, puikiai suprato,kà Lietuvai atneðë penkiasdeðimt metø trukusi oku-pacija, ir siekë, kad ðalis vaduotøsi ið okupacijospadariniø. Nors Lietuva jam buvo brangi, jis aklaineidealizavo tautieèiø, kuriø paèiu gëdingiausiupoelgiu laikë prisidëjimà prie holokausto tragedi-jos. Þ. Mikðys niekaip negalëjo suvokti, kaip lie-tuviai galëjo naikinti þydus � lojalius valstybëspilieèius. Su Lietuva buvo susijæs ir jo statusas. Nevienas (ypaè tas, kuris jo nepaþinojo) Þibuntà yrapavadinæs iðeiviu. Jam tai buvo didþiausias áþeidi-mas, nes jis ið Lietuvos iðvyko ne savo malonu-mui, o verèiamas aplinkybiø � kai ðalá uþëmë so-vietai. Uþtat jis laikë save politiniu pabëgëliu. Apietai, beje, Þ. Mikðys neapsikentæs vieðai paskelbësavaitraðtyje �7 meno dienos�.Ðiaip Þibuntas nepripaþino jokiø autoritetø �

pradedant Lietuvos prezidentu, garsiu mûsø tau-tieèiu A. J. Greimu ir baigiant maþesnio kalibroasmenybëmis. Taèiau jo vertinimas buvo susijæsne apskritai su asmenybe, bet su konkreèiu poel-giu, tad, savaime suprantama, poþiûris kito. Me-nininkas matë ir kaip sunkiai keièiasi nepriklau-somybæ atgavusi Lietuva. Siûlë labiau pasitikëtijaunais þmonëmis. Trûkumø matë ávairiose srity-se: nesuprato, kaip iðspausdintoje knygoje arstraipsnyje gali bûti korektûros klaidø, kaip gali-ma nemokðiðkai surengti parodà, kaip nesugeba-ma net tinkamai demonstruoti darbø (jam në mo-tais, kad, tarkim, 1992 m. pas mus paprasèiausiainebuvo sàlygø, o vëliau kai kur padëtis ëmë keis-tis á geràjà pusæ), tyèiojosi ið dailininkø, kurieapskritai nesupranta, kas yra knyga (negali tamepaèiame puslapyje bûti ir eilëraðtis, ir iliustracija,nes skaitytojas neþinos, kuo jam gërëtis � eilëmisar pieðiniu).Maþiau menininkà paþástantis þmogus galëjo

net piktintis: kodël Þibuntui Lietuvoje viskas blo-gai? Taip nebuvo, bet ið kategoriðkø vertinimø ga-lëjo susidaryti tik toks áspûdis. Viename ið savopokalbiø jis labai gerai pasakë, kad visus jo darbuslemia �geresnës Lietuvos troðkimas�. Norëjo (aið-ku, savo kategoriðku supratimu), kad Lietuva bûtøcivilizuota, europietiðka valstybë, kad þmonës bû-tø laisvi, kad jø nekaustytø iðankstinës dogmos,kad jie savo kraðte tvarkytøsi kaip tikri ðeiminin-kai. Beje, Þibuntas nedarë nuolaidø ne tik kitiems,bet ir sau. Tikrai neatsiras në vieno þmogaus, ku-riam jis nebûtø atsakæs á laiðkà ar sveikinimà. Nevienam lietuviui, patekusiam Paryþiuje á bëdà, yrapagelbëjæs.Þibuntas iðties buvo laisvos dvasios þmogus �

Vytautas BIKULÈIUS

ÞibuntuiMikðiui � 90

Þibuntas Mikðys. 1994 m.


17Atmintis

menininkas. Nemëgo ir nesileido, kad já kas tram-dytø. Sakë: �Tëvynë ten, kur laisvë.� Neatsitikti-nai gyventi pasirinko Paryþiø (�vienintelis mies-tas (...), kur nesijauèiau svetimas�), kuris jam buvolaisvës sinonimas. Kaip á didþiausià gyvenimo klai-dà þiûrëjo á aðtuonerius metus, pragyventus JAV(�Tai svetimiausias lietuviams kraðtas... Jei þmo-gutis ið Lietuvos ten dar laimingas, tai jis jau su-kiuþæs dvasiðkai ir fiziðkai�).Be meilës grafikai, Þ. Mikðys dar turëjo aistrà

kinui. Jis dievino italø reþisierius F. Felliná, L. Vis-contá, prancûzø R. Bressonà, vokieèiø R. W. Fas-sbinderá, ðvedø I. Bergmanà). Patikusá filmà þiû-rëdavo keletà kartø, per dienà galëjo perþiûrëtikelias juostas, lankydavosi Paryþiaus sinemate-koje, kur rodyti ankstesniø metø filmai. Syká pri-sipaþino � nors jau kelintà kartà þiûri R. Bresso-no filmà �Kaimo klebono dienoraðtis� (1951), vistiek apsiverkë. Toks jo paatviravimas man buvovisiðkai netikëtas. Ëmiau galvoti, kaip èia galibûti. Ko jau ko, bet aðarø sunku ið jo tikëtis, þino-jau, jog Þibuntas nepripaþásta jokiø sentimentø.Pastarøjø metø filmai nedaþnai já sudomindavo,vis skøsdavosi, kad sunku rasti kà nors �þiûrimo�.Matyt, senesniuose filmuose keliamas problemasjis geriau suvokdavo, jos menininkui buvo arti-mesnës, o to meto kino kalba � suprantamesnë, á

jà labiau ásijausdavo, tad nesigëdydavo ir aðarànubraukti. (Panaðiai, matyt, nutiko ir garsiajamF. Felliniui. Á paskutinio savo filmo �Mënulio bal-sas� (1990) premjerà jis pasikvietë ir rusø reþisie-riø S. Bondarèiukà, iðgarsëjusá L. Tolstojaus epo-pëjos �Karas ir taika� ekranizacija. Ðis, áëjæs á ki-no salæ, pamatë, kad joje tik keli þiûrovai, ir pa-klausë F. Fellinio, ar jis kartais ko nors nesupai-niojæs, gal ne èia vyks premjera. Taèiau F. Felli-nis atsakë, kad jis nieko nesupainiojo. �O kurþiûrovai?� � pasiteiravo rusø reþisierius. � �Ið-mirë, � atsakë jo kolega. � Dabar liko tik ir mannumirti...�).Ne maþiau Þ. Mikðá traukë ir teatras � gal dël to,

kad jo motina Zuzana Arlauskaitë-Mikðienë buvoaktorë. Galbût ir Þibuntas turëjo panaðiø ambicijø(�mano polinkis á teatrà suriðtas su reþisûra, dra-mos veikalø statymu. Gal ir mano prigimtis kiekteatraliðka�), bet paprasèiausiai dël susiklosèiusiossituacijos (Antrasis pasaulinis karas, neaiðkus pa-bëgëliø gyvenimas) jis negalëjo jø ágyvendinti. Ne-atsitiktinai Sorbonos universitete Þ. Mikðys norë-jo lankyti teatro reþisieriø kursus, taèiau nesusida-rë pakankamai studentø. Kai 1995m. jis dëstë Ðiau-liø pedagoginio instituto Dailës fakultete, syká ap-silankëme Ðiauliø dramos teatre. Drauge vakarie-niaujant Þibuntas maþdaug per pusvalandá taip ap-

tarë matytà spektaklá, kad man liko tik gailëtis, jognepadariau pasakojimo áraðo. Spektaklis buvo �su-dëliotas á stalèiukus�, apibûdinant problematikà,personaþus ir scenografijà. Labiausiai jis kreipë dë-mesá á tai, kas jame nebuvo organiðka, kas rëþë akáar ausá. Buvo justi, kad Þibuntas tiesiog turi teatroklausà.Dar labiau nustebino kitas jo pasakojimas, irgi

susijæs su teatru. Suþinojæs, kad Lietuvoje jau gar-sëja reþisierius E. Nekroðius, Þibuntas ëmë aiðkin-tis, kur galëtø pamatyti jo statytø spektakliø. Kaþ-kas praneðë, kad ðio reþisieriaus teatras atvykstagastroliø á Austrijos sostinæ Vienà. Nieko ne-laukdamas Þibuntas nusipirko traukinio bilie-tus, trenkësi 1200 km, kad pamatytø A. Èecho-vo �Dëdæ Vanià�. Spektaklis prasidëjo, taèiau,prabuvæs 15 minuèiø, Þ. Mikðys paliko salæ. Kaipaklausiau, kaip ryþosi tokiam þingsniui (ilga ke-lionë � buvo galima sëdëti ir bent pailsëti iki spek-taklio pabaigos), jis atsakë, kad, kai pradþioje ið-girdo sunkiai suprantamus aktoriø ðûkavimus, ne-galëjæs pakæsti tokio balagano, nes èia iðvis nebu-vo A. Èechovo. Kaip neprisiminsi H. Ibseno Bran-do: �Arba viskas, arba nieko.�Nors teigiame, kad lietuviai � kelios kartos nuo

þagrës, Þibuntui toks apibûdinimas netiktø. Jisne kartà man sakë � jei reikëtø ilgiau pabûti kai-me, já iðtiktø mirtis. Iðties jis visa savo dvasia ne-ginèijamas miestelënas (�tikram mieste jautiesilaisviau, nes gali gyventi ir niekam nerûpëti�). Uþ-tenka tik paþvelgti á dailininko darbus, kuriuosepavaizduoti namai, ir iðkart bus aiðku, kad uþ jøslypi miestai. Netgi galima pasakyti, kad Þ. Mik-ðio màstymas ir intelektualumas yra perdëm mies-tietiðki. Tai miesto kultûros þmogus. Jis jautë tamtikrà iðskirtinumà, nes jo karta dar negalëjo atsi-spirti kaimo traukai. Bet ir miestus rinkosi, sakë:�Grynuose vokiðkuose miestuose man greit pasi-daro nuobodu. Ðtutgartas, Miunchenas man sveti-miausi miestai.� Paskutiná XX a. deðimtmetá apsi-lankæs Lietuvoje, Þibuntas atidavë pirmenybæ Vil-niui, gimtàjá miestà apibûdindamas taip: �Kaunasyra kaip apmiræs miestas, o Laisvës alëja � iki ðiolnykuma, kurios kaunieèiai nemato.�Þibuntas palaikë ryðius su daugybe kultûros

þmoniø. Jei kas surinktø jo laiðkus Lietuvos þmo-nëms, iðeitø daugiatomis leidinys. Kai kurie laið-kai gali bûti iðskirtinës svarbos, nes leistø geriaupaþinti ir tas kultûros asmenybes, ir patá Þibuntà.Geguþæ, kai su Þ. Mikðiu bendravau Paryþiu-

je, maèiau, jog menininkà jau apleidþia jëgos.Dþiaugiausi, kad jis pagaliau sulaukë E. Grigora-vièienës knygos apie save ir gali jà pasklaidyti.Tik tada dar neþinojau, kad tas mûsø susitikimasbus paskutinis...

Rièardo DAILIDËS nuotraukos

Intymus pokalbis. Þ. Mikðys ir V. Kalinauskas. Pasivaikðèiojimas su Þ. Mikðiu Monparnase. 2000 m.

Þibunto Mikðio namuose su prof. Vytautu Bikulèiumi. 1994 m.


18 Teatras

Paskata susimàstyti apie lietuviðkàjà tapatybætapo du pastaruoju metu vienas po kito Naciona-liniame dramos teatre matyti spektakliai � JonoVaitkaus reþisuota Kazio Binkio pjesë �Atþaly-nas� ir Oskaro Korðunovo reþisuotasMariaus Ivað-kevièiaus �Iðvarymas�. Rodos, kas gali bûti tarpjø bendra? Kitas vaizduojamasis laikas ir visuo-menës gyvenimas, autoriai � skirtingø epochø vai-kai, kitoniðka tematika, problematika, prasmiø lau-kas, pastatymø stilistika... Kokiu pagrindu galë-tume ieðkoti paraleliø? Lengviausiai pastebima �abiejø spektakliø centre veikia jauni þmonës. AnotK. Binkio, jis stengësi �paimti ir pavaizduoti tokájaunimà, kuris aplinkumos dar nëra sugadintas�.Vadinasi, atskleisti tai, kà ðiandien vadiname �ta-patybe�, t. y. þmogaus savastimi, tai, kas tûnopo visuomenës primestø elgesio normø, papro-èiø, nuostatø luobu. Kalbëdamas apie �Iðvary-mà�, M. Ivaðkevièius irgi sako bandàs �þvelgti irnagrinëti tai, kà mes vadiname tapatybe�.Taigi kas yra ta lietuviðkoji tapatybë? Kiek ji

pasikeitë nuo K. Binkio laikø? Kiek pakito mû-sø santykis su ja? Ádomu pasigilinti á �Iðvary-mo�, kaip literatûros ir teatro kûrinio, prasmiølaukà. �Atþalynà� pasitelkime tarsi atramos tað-kà, hipotetinës lietuviðkos tapatybës iðraiðkà �gal tai padës pamatyti, ar toli nukeliavome, kaip�aplinkuma� yra tà tapatybæ paveikusi (ar visaisunaikinusi).�Iðvarymo� recenzijø be galo daug. Visokiø:

teigiamø, neigiamø, nei ðiokiø, nei tokiø... Atro-do, kà èia ir pridursi. Visgi, manau, raðyti dar yraapie kà: dauguma recenzentø praslysta pavirðiu-mi, ásipainioja á pjesës kalbos dþiungles, susi-telkia á vaizdo projekcijas ar madingos muzikosskambesá, vertina aktoriø vaidybà. Esu ne teat-ro, o literatûros specialistë, gal todël labiau no-riu gilintis á prasmes � tiek pjesës, kaip dramoskûrinio, tiek pastatymo, tiek personaþø ir juoskurianèiø aktoriø. Þinoma, kuriant prasmæ visuo-met dalyvauja ir suvokëjas, jo gyvenimiðkos pa-tirties suformuotos sampratos, todël tikrai nesie-kiu objektyvaus ir profesionalaus vertinimo � áspektaklá þvelgsiu teatro mëgëjos, viduriniosioskartos Lietuvos pilietës, uþaugusios sovietinëjesistemoje ir niekada nebuvusios emigracijoje,akimis.Pjesës problematikà galima suprasti taip: ar

ámanoma iðsaugoti asmens vertybes, orumà, arámanoma atrasti visavertæ egzistencijà emigra-cijoje? Toks klausimas iðplaukia ið siuþeto: lie-tuviø likimai emigracijoje, konkreèiai � Londo-ne. Bet spektaklis kelia daugiau klausimø: ko-kios vertybës, kokia egzistencija buvo Lietuvo-je? Kada prasidëjo �iðvarymas� � ar tikrai álipus

á �busà�, emigrantus kaip obuolius gabenantá áAnglijà? Tikràjà �iðvarymo� sàvokos prasmæ, ma-nau, iðreiðkia Èingischano ir Kristaus ávaizdþiai.Ið tiesø Lietuva ilgus amþius buvo �tarp� � tarplaukiniø Rytø ir krikðèioniðkø Vakarø. Tarp gai-valiðkos prigimties ir kultûrinës sàmonës. Taigilietuviðkoji tapatybë bræsta ðiame átampos lauke.Ji visada buvo dramatiðka. Vos tik priartëjama priekurio nors vieno poliaus, tapatybës nelieka � þmo-gus kenèia, jauèiasi vieniðas, nesuprastas ir nesu-prantantis � �iðvarytas�. Ðià situacijà iðgyvena pa-grindiniai �Iðvarymo� personaþai � Benas (AinisStorpirðtis), tiesiai prabylantys apie troðkimà�Èingischanà pakeisti á Kristø�, Vandalas (Ma-rius Repðys), visa savo povyza, kalba, veiksmaisiðreiðkiantis Èingischano pusæ. Beje, vertëtø uþ-siminti ir apie pjesës kalbà, keiksmaþodþius. Rei-kalingi jie ar ne? Pabandykime juos iðmesti ið per-sonaþø, ypaè Vandalo, kalbos � kaip ji skambë-tø? Ar átikintø? Todël, manau, uþuot ðventeivið-kai baisëjusi, derëtø pripaþinti: kalba organiðkaiásilieja á spektaklá, prisideda prie bendros meni-nës prasmës kûrimo ir jokiu bûdu nëra priemonëátikti ar patikti tam tikro socialinio sluoksnio þiû-rovui. Be to, kam apsimesti aristokratais ar penk-tosios kartos inteligentais � pripaþinkime, kaddauguma þiûrovø ðià kalbà puikiai supranta, gir-di, netgi vartoja (ar bent vartojo �þalioje jaunys-tëje�, siekdami ásilieti á �chebrà�). Tikroji tapaty-bë, matyt, gali bûti susikurta �kaþkur per vidurá�,priëmus ir pripaþinus gaivaliðkà, gamtiðkà pri-gimtá ir ásileidus á jà kultûrinæ sàmonæ. Tuometkristalizuojasi tautos tapatybë su unikalia, varto-tojiðkos kultûros nesuþalota vertybiø sistema, so-dietiðku natûralumu ir dràsa (nes nesigëdijama bû-ti tuo, kas ið tiesø esi). Kalbant apie moteriðkàtapatybæ, akivaizdu, kad ryðkiausias moters pa-veikslas � Eglë (Monika Vaièiulytë). Viena ið la-biausiai sujaudinusiø spektaklio scenø � Eglë prienaktinio klubo, kai jos neáleidþia vidun... Be ga-lo didelës ambicijos slepia þemà savivertæ, kurikyla ið supratimo, kad vyras visada bus padëtiesðeimininkas, ir moters laimë tiesiogiai priklausonuo jo palankumo. Ið èia � bravûriðkà laikysenàkeièiantis vergiðkas nusiþeminimas. Kraupu, bet,rodos, tikra. Uþtat mûsø moterø ir siekia turtingiseni vakarieèiai bei egzotikos uþsigeidæ musul-monai. Nuostabi M. Vaièiulytës vaidyba � tokioátaigaus moters personaþo seniai neteko regëti.Ádomus ir átikinantis kitas � Gintarës Sabaliaus-

kaitës kuriamas moters personaþas Olga. Tai mo-teris, pavergta vyriðkos �èingischaniðkos� sàmo-nës: agresyvi, griaunanti, laukinë. Gintarës vai-dyba taip pat átikina. Iðties yra tokiø moterø, ir nevien neformalaus jaunimo grupëse. Jos plûstasiturguose, stumdosi parduotuvëse, áþûliai spoksoá praeivius su cigaretëmis dantyse. Su jomis vyraielgiasi �be ceremonijø�: griebia uþ tarpkojo, bloð-kia ant grindø (ar á karstà), nuplëðia drabuþius...

Þinoma, ðito negali suprasti Liz, kitoje kultûrojeaugusi moteris. Taèiau bûtent ðis Oneidos Kun-sungos kuriamas personaþas manæs neátikino.Skaitydama pjesæ Liz maèiau ramià, santûrià, man-dagià anglø viduriniosios klasës atstovæ. Ji nie-kad neaukos savigarbos, ásitikinimø dël vyro,bet ir nedemonstruos tikro ar tariamo pranaðu-mo, �a la� vyriðko ðaunumo, iðliks rami, gerbian-ti save. Jai nuoðirdþiai nesuprantamos gaivalið-kos Bobio (Beno) aistros. Tai juk tëra tik darbas,kurá reikia atlikti sàþiningai, bet be ákarðèio. De-ja, scenoje maèiau isteriðkà apkûnokà moterá, la-bai primenanèià Lietuvos provincijos poniutæ, be-sistengianèià kontroliuoti vyrà. Galbût tokia Lizinterpretacija prisidëjo prie to, kad spektaklis pa-baigoje �iðsikvëpë� � neliko prasminio krûvio,átampos, to momento, kai nusileidus uþdangai no-risi paðokti ir ploti, ðaukiant �bravo�. Ðitai norë-josi ðaukti anksèiau, stebint Vandalà, Benà, o ypaè� Eglæ. Nors skaitant bûtent pjesës pabaiga atvërëvisas jos prasmes.Vis dëlto gráþkime prie tapatybës: kaip baigia-

si jos paieðkos? Edis (Martynas Nedzinskas) susi-kuria naujà � vergo � tapatybæ ir yra tuo paten-kintas (kaip ir daugybë lietuviø emigracijoje, irne tik), ið Vandalo �èingischaniðkos� didybës(nors ji iðties labai trapi; tai atskleidþia sesers,lietuviðkø þiemø ilgesys bei svajonës apie namàgimtinëje) lieka sauja pelenø ir gigantiðkas ðuo �Mastifas. Eglë tampa musulmono þmona, po juo-du nikabu slepianti dþinsus ir ankstesniàjà, irgisusikurtà tapatybæ. Lietuviø �obuoliø� ðeimynaigerai taip, kaip yra. Jokios tapatybës jie niekadaneturëjo ir nebandë kurti. Jø egzistencija sklei-dþiasi ten, kur minkðèiau galvà priglausti, � koksskirtumas, ar ant lietuviðkos, ar ant angliðkos so-fos pûti. Ið Olgos atimama vyriðkoji tapatybë jàgalutinai paþeminant, sutrypiant, parodant, kadji svetima tam pasauliui, kuriame stengiasi gy-venti. Galiausiai visi lieka iðvaryti. Iðginti ið sa-væs, taip ir neatradæ tikrosios savasties. O ji � su-luoðinta, su lietuviðka trispalve, graudi ir apgai-lëtina � visà spektaklá yra scenoje (Vytauto Anu-þio personaþas � Benas po n metø).Spektaklio supratimà kuria meninë visuma. Ðá

kartà ji neásivaizduojama be ypaè tiksliai apgal-votos Gintaro Makarevièiaus scenografijos. Lygangliðko baro aplinka, lyg sena geleþinkelio sto-tis, lyg seno gelþbetoninio tilto detalës. Urbanis-tinë, ðalta, atspindinti �iðvarymo� situacijà nettuomet, kai veiksmas vyksta kaþkieno bute. Tainëra namai. Taikliai parinktos vaizdo projekci-jos. Átaigi Sauliaus Prûsaièio grupës gyvai atlie-kama muzika ir Freddie�o Merkury�o figûra (jipapildo Beno tapatybës paieðkas). Labai sunkiai,bet á savo tapatybës laukà jis ásileidþia ir toleran-cijà �babajams�, taip áprasminama Azimo (TomasGrynas) figûra. Spektaklis pasirodë suprantamasir artimas man, niekad neemigravusiai geografineprasme, bet nekart atsidûrusiai iðvarymo situaci-joje, kurià daugelis ið mûsø esame patyræ. Turbûttodël ðis spektaklis surenka pilnas þiûrovø sales(èia niekuo dëtas flirtas su publika, kurio vieto-mis gal ir per daug).�Atþalynas�, paklausite? Juk kalbëjau apie �Ið-

varymà�. Bet mintimis atsirëmusi á �Atþalynà�,kuriame pamaèiau tikrà lietuviðkàjà tapatybæ, galkaimiðkà, gal dabar atrodanèià naivokai, gal be-sivadovaujanèià pasenusiomis vertybëmis. Bet tikprie jos priartëjæ galime pasijusti gráþæ namo iðbet kokios � iðorinës ar vidinës � emigracijos. Ge-rai, kad spektaklius pamaèiau vienà po kito. �Ið-varymas� sugriauna iliuzijas, kad ámanoma rastinaujà, modernesnæ, �krûtesnæ� tapatybæ, o �Atþa-lynas� suteikia viltá, atradus ir priëmus senàjà, su-sitaikius su savimi � kaimiðka, iki naivumo nuo-ðirdþia, iki kvailumo gera � gráþti namo...

Auðra INDRIÐIÛNIENË

Lietuviðkoji tapatybë�Iðvaryme� ir �Atþalyne�


19Mozaika

Ðiauliø arenoje surengtoje baigiamojoje miesto 777-ojo gimtadienio ðventëje pagerbti 2013 m. Ðiauliø mies-to kultûros ir meno premijø laureatai.Premijos áteiktos aktorei Faustinai Laurinaitytei-Ðaltie-

nei uþ teatro prestiþo saugojimà, aktorystës paðaukimo átvir-tinimà, þiûrovams dovanotas nepakartojamas ir neuþmirðta-mas akimirkas; dailininkui Vidmantui Zarëkai � uþ tradici-nio bei modernaus meno sintezæ ávairiose dailës srityse irreikðmingà edukacinæ veiklà; raðytojui Leonui Peleckiui-Kaktavièiui � uþ literatûros meno sklaidà, uþ 25-eriø metødarbà leidþiant �Varpus�, kuriuos 1988-aisiais pats ir atnau-jino, gavæs tuomet Kaune gyvenusio pirmojo redaktoriausKazio Jankausko pritarimà, uþ �Varpø� tradicijos puoselëji-mà Ðiauliuose ir Lietuvoje.

�Nemuno� informacija

Ðiauliø miesto meras Justinas Sartauskas,aktorë Faustina Laurinaitytë,

raðytojas Leonas Peleckis-Kaktavièius,dailininkas Vidmantas Zarëka.

Ðiauliai pagerbëmenininkus

Programa12 d., ketvirtadiená, 9.30�20 val.9.30 val.Mugës atidarymas. Sveikinimo þodis: Lietu-

vos kraðto apsaugosministras, Sostinës kalëdinës knygømugës globëjas JuozasOlekas.Lietuvosmaþø ir vidutiniøleidëjø asociacijos prezidentas Sigitas Ladukas.10val.Labdaros akcija: leidyklø,mugësdalyviø, kalë-

dinës dovanos (knygø) perdavimas Rytø Lietuvos mo-kykloms.12 val.KaraliausGedimino didþiojoje auloje � istori-

nio romano �Uþmirðtos nuodëmës� sutiktuvës.Dalyvausautorë, Lietuvos diplomatëValentina Zeitler ir leidyklosAlgimantas vadovasAlgimantas Semaðka.13 val.Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje � Kny-

gos �AsilëlisBenas svajoniø þirgyne� (leidykla �Gimtasisþodis�) pristatymas ir susitikimas su knygos autoreAlmaKarosaite.15val.KaraliausGediminodidþiojoje auloje � leidyk-

la �Algimantas� pristatys knygà �Atgimæ dvarai�. Daly-vaus autorë IngridaSemaðkaitë ir leidëjasAlgimantas Se-maðka.16 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje � ad-

vento skaitiniai: kunigoAntano Janonio pasakëèiø kny-gos �Dulkiø sauja� pristatymas.Dalyvaus leidyklos �As-veja� vadovas Stanislovas Bagvilas, skaitovasVirgilijusKubilius.18.00 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje �

TomoStaniulio knygos �Vëjø valdovas�. 7000 jûrmyliøM.K.Radvilos naðlaitëlio keliais� pristatymas.Dalyvausautorius, leidyklos �Versus aureus� redaktorëOnutëGu-dþiûnienë.13 d., penktadiená, 10.00�20.00 val.15 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje � �Pa-

saulis yra graþus�: Bernardinai.lt naujø leidiniø pristaty-mas. Renginio vedëjasGediminasKajënas.16 val.KaraliausGedimino didþiojoje auloje � istori-

jos ir kultûros þurnalo �Nepriklausomybës sàsiuviniai�naujausiø numeriø pristatymas.Dalyvaus signataras ir re-daktoriusRomualdasOzolas, Eugenijus Skrupskelis, þur-nalo bendradarbiai ir straipsniø autoriai.16 val.Riteriø salëje � naujø knygø �Að norëjau sesu-

tës�, �Vanesa ir Virdþinija�, �Draugëmergaitë ir suaugæþmonës�, �Hamsunas: svajotojas ir uþkariautojas� prista-tymas. Pristatys leidyklos �Gimtasis þodis� redaktorëVi-daBekðtienë.17 val.Riteriø salëje � susitikimas su knygø �Domici-

liumelegans. Elegantiðki namai�, �Privatus vilnius. Inter-jerai�, �PrivatusVilnius. Namø puoðyba� autoriumi Eu-genijumi Skerstonu. Dalyvaus leidyklos �Charibdë� va-dovëRitaKubilienë.17 val.KaraliausGedimino didþiojoje auloje � susiti-

kimas su raðytoja,Kovo 11-osios akto signatareVidman-te Jasukaityte ir jos autobiografinio romano �Kaip mesmokëmësmirti� pristatymas.

18val.KaraliausGediminodidþiojoje auloje � �Krikð-èionybë ir ðiuolaikinispasaulis�:A.Navickoknygos�Keliobendrija� sutiktuvës.Dalyvaus autorius, kunigasKæstutisDvareckas ir publicistasDonatas Puslys.14 d., ðeðtadiená, 10�20 val.11 val.KaraliausGedimino didþiojoje auloje �Rolan-

do Juozo Grëbliûno istorinio nuotykiø romano �Akmuosupëda� sutiktuvës.Dalyvaus autorius, prozininkas ir kri-tikas Liudvikas Gadeikis, leidyklos �Homo liber� vado-vasVilius Guþauskis.12val.KaraliausGediminodidþiojoje auloje �knygos

paaugliams �Laimës formulë� pristatymas ir susitikimassu knygos autoreVirgina Ðukyte.13val.KaraliausGedimino didþiojoje auloje �Nacio-

nalinës kultûros irmenopremijos laureatës, poetësRamu-tës Skuèaitës naujø knygø �Tamsiai ir ðviesiai matys�,�Ant ledo atsirado roþë� sutiktuvës.Dalyvaus autorë, lite-ratûrologasViliusGuþauskis.14val.KaraliausGediminodidþiojoje auloje �Loretos

Stonkutës romano�Azahielle� sutiktuvës.Dalyvausautorëir leidyklos �Mijalba�vadovëVilmaUrbanavièienë.15 val.KaraliausGedimino didþiojoje auloje � gydy-

tojoRomualdoÐemetos knygos �Gimdymas su ðypsena�pristatymas.Dalyvauja autorius ir leidyklos �Mijalba� va-dovëVilmaUrbanavièienë.16 val. Riteriø salëje � Romos Dragûnienës knygos

�Kristalø galia� pristatymas.Dalyvaus autorë ir leidyklos�Mijalba� vadovëVilmaUrbanavièienë.16 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje � Iano

Vorresoknygos�Paskutiniojididþiojikunigaikðtienë�.Lei-dyklos Dalyvaus �Verba vera� vadovë ir knygos vertëjadr. JolantaKriûnienë.17 val.Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje � Gabi

Mundo romano �Ðirdis� sutiktuvës. Daly vaus autorë irleidyklos �Mijalba� vadovëVilmaUrbanavièienë, piani-nu skambinaGabrielëKisieliûtë.18 val. Karaliaus Gedimino didþiojoje auloje �

2013m. Patriotøpremijos laureatësVilësVëlknygø�Kaipgyveni, Silva�, �Kaipmes iðgarsëjome� pristatymas.Da-lyvaus autorë ir literatûrologëRitaKubilienë.Organizatoriai:Lietuvosmaþø irvidutiniø leidëjøaso-

ciacija (LiMViLA), Lietuvos kariuomenësVilniaus águ-los karininkø ramovë.Dalyvaus leidyklos: �Aidai�, �Algarvë�, �Algiman-

tas�, �Andrena�, �Asveja�, �AuksoÞuvys�,Bernardinai.lt,�Bonus Animus�, �Charibdë�, �Edukologija�, �Eglë�,�Gimtasis þodis�, �HomoLiber�, �Kauko laiptai�, Lietu-vos raðytojø sàjungos leidykla, �Lututë�, �Margi raðtai�,�Mijalba�,Mokslo ir enciklopedijø leidybos centras, �No-velita�,R.Paknio leidykla, Pasaulio lietuviø centras, �Rai-dynëlis�, �Verba vera�, �Versus Aureus�, Vytauto Di-dþiojo universiteto leidykla, �Þara�.Mugëje vilnieèiai ir sostinës sveèiai knygas galës nusi-

pirkti leidëjø kainomis.

Sostinës kalëdinë knygø mugëGruodþio 12�14 d. Lietuvos kariuomenës Vilniaus águlos karininkø ramovëje (Pamënkalnio g. 13)

Paskelbti 2013 m. Lietuvosnacionalinës kultûros irmeno premijos laureataiGruodþio 9 d., pirmadiená, Kultûros ministeri-

joje surengtoje spaudos konferencijoje paskelbtiðeði 2013 m. Lietuvos nacionalinës kultûros ir me-no premijos laureatai.

Premijos laureatais tapo:kino operatorius Jonas GRICIUS (uþ Lietuvos

kino poetikos pagrindø sukûrimà, aukðèiausià vizu-alinæ kino kultûrà, uþ profesinæ sàþinæ);aktorius Donatas BANIONIS (uþ JuozoMiltinio

teatro legendos tàsà ðiuolaikiniame teatre ir kine);kompozitorius Faustas LATËNAS (uþ Lietuvos

teatro skambesá, uþ muzikà, kaip visavertæ teatriniovyksmo dalyvæ);kompozitorius Giedrius Antanas KUPREVI-

ÈIUS (uþ plaèià muzikinës raiðkos gamà, nuo miu-ziklo iki operos ir baleto);raðytojas Vladas BRAZIÛNAS (uþ poetinius at-

radimus, gilinantis á lietuviø kalbos lobynà ir baltið-kàjà pasaulëvokà);aktoriusJuozasBUDRAITIS (uþkûrybà,apiman-

èià platø kultûros laukà, uþ novatoriðkà ir intelektua-lià aktorystæ, atvërusià langà á Lietuvà).

Premijos laureatus iðrinkusiai Lietuvos naciona-liniø kultûros ir meno premijø komisijai vadovavoistorikas Alfredas Bumblauskas. Kiti komisijos na-riai � literatûrologas Mindaugas Kvietkauskas, fo-tomenininkas Stanislovas Þvirgþdas, raðytojas Do-naldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulp-torius Robertas Antinis, menotyrininkë Lolita Jab-lonskienë, architektas Saulius Juðkys, kompozito-rius Algirdas Martinaitis, teatrologë Irena Veisaitëir kino reþisierius Audrius Stonys.Nuo 1989 metø Lietuvos nacionalinës kultûros

ir meno premijos kasmet teikiamos uþ reikðmingiau-sius pastarøjø 7 metø Lietuvos ir Pasaulio lietuviøbendruomenës menininkø sukurtus kûrinius, vienapremija taip pat gali bûti skiriama uþ viso gyveni-mo indëlá á kultûrà ir menà.Nacionalinës premijos laureatai iðrenkami ir pa-

skelbiami gruodþio mënesá, o premijas teikia Res-publikos Prezidentas Vasario 16-osios proga.Kasmet teikiama ne daugiau kaip ðeðios Naciona-

linës kultûros ir meno premijos, kuriø kiekvienos dy-dis � 104 000 litø.

�Nemuno� informacija


20 Dailë

�Lietuvos aido� galerija gruodþio 12 d., ket-virtadiená, 18 val. atidaro Salomëjos Jastrums-kytës personalinæ tapybos parodà. Eksponuoda-ma uþsienyje garsios, daug kritikø dëmesio su-laukusios menininkës kûrybà, galerija metø vir-smà pasitinka viena stipriausiø savo rengiamøparodø. Konceptuali, intelektuali ir iðgrynintaþinomos dailininkës tapyba lietuviðkai audito-rijai pristatoma po keleriø metø pertraukos. Daugkeliaujanti, plaèiø kûrybiniø interesø autorë tarsivël atsigræþia á Vilniø, á Lietuvà. Paroda �Sëdin-tis Euklidas� ji kvieèia leistis á dialogà, polemi-kà abstrakèios, netiesioginës vizualinës raiðkos,konceptualaus, daugiasluoksnæ tikrovæ �prepa-ruojanèio� meno klausimais.�Tai nëra abstrakti tapyba, � teigia autorë, �

visa mano kûryba nëra abstrakcijos kûrimas, betbûtybiø / bûties paribio reprezentacijos bandy-mas. Ið èia ir geometrijos apmàstymai per Eukli-do personifikacijà.� Tad kokia þinia slypi erd-viðkuose, lakoniðkos formos ir santûriomis raið-kos priemonëmis (anglimi ant drobës) nutapy-tuose, aristokratiðkai kultûringuose ir tuo pat me-tu akiplëðiðkai vitaliðkuose Salomëjos paveiks-luose? Tapytojas Linas Katinas ðià S. Jastrums-kytës ekspozicijà pavadino �intelektualia tapy-ba�, prilygindamas jà gesto tapybai ir literatûraivienu metu, pridurdamas, jog minimalizmas �pavojingas dalykas. Galima tik pritarti paantri-nant, jog monochrominë ambivalentiðka, þen-kliðka ir kartu jusliðka, giliai jaudinanti, Salo-mëjos tapyba iðties primena pavojingà ðoká antbedugnës, kurá, anot Friedrich�o Nietzsche�s, ge-ba ðokti tik dvasia laisva par par excellence.Autentiðka, átaigi, statiðka ir paradoksaliai

spontaniðka S. Jastrumskytës tapybinë estetikaartima Hanso Hartungo ðvaistûniðkai ekspresi-jai, japonø tuðo tapybos haiga ir zenga kûrybi-

niams principams. Dël autorës meistriðkumo pa-veikslai tarsi ágauna savarankiðkà kvëpavimà, at-siskiria ir ima gyventi savo gyvenimà. Viena ver-tus, juose galima mëginti uþèiuopti individua-liø pasàmonës vaizdiniø, bûsenø tarp miego irbûdravimo, kai nejuèia perþengus ribà tarp regi-mybës ir neregimybës, lyg laimingai kortai ið-kritus, atsiveria eidetiniø galimybiø sfera, kitavertus, èia atpaþástame universalias estetinesstruktûras, nesibaigiantá, pasikartojantá mondria-niðkà ginèà, diagonaliø polemikà su vertikalë-mis, statikos su dinamika, efemerijos su konkre-tybe. Ði autorë á niekà nepanaði, todël jos kûry-bos apmàstymui sunku parinkti tinkamus analo-gus. Kas ji � XXI a. Pierre�as Saulage�as, koloris-të-virtuozë be spalvø, atverianti �mentaliná sa-

Deima KATINAITË

ChimeriðkasisEuklidas

vo paèios laukà�? O gal idiosinkratiðka, poetið-ka Henry�o Michaux bendraþygë, tyli, mistiðkair uþdara lyg Serge�o Poliakoffo kamufliaþe?S. Jastrumskytës tapyba kelia daugybæ klau-

simø, á kuriuos nëra vienareikðmio atsakymo.Ðiuos paveikslus galima �skaityti� ávairiai: þa-vëtis formos ir faktûros þaisme, pauzës groþiu arlinijos subtilybëmis, taèiau jautriai estetinei re-fleksijai ir iðlavintam skoniui atsiveria sudëtin-gi, daugiaplaniai vaizdiniai, keliasluoksniai pa-sakojimai tarp eiluèiø, atskleidþiantys paslëptàturiná. Ði �Lietuvos aido� galerijos paroda tarsijaponiðkas haiku Vilniuje ar prancûziðkas des-sin � lakoniðkas, jautrus pieðinys ant sniego, skir-tas visiems ir tuo pat metu niekam.Paroda veiks iki 2014 sausio 2 d.


21Kinas

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Namø kino kolekcija

�Roko amþius�

�Roko amþiø� verta paþiûrëti vien todël, kad pa-matytume Tomà Cruise�à visai kitoká, nei esame ápra-tæ. Populiari Holivudo þvaigþdë ðá kartà ne tik vaidi-na, bet ir dainuoja rokenrolà.Miuziklai Amerikoje seniai tapo ne tik atskiru þan-

ru, bet ir fantastiðkai pelninga pramone, jau daug de-ðimtmeèiø funkcionuojanèia be jokio �kapitalinioremonto�. Vos atsiradus garsiniam kinui ðis þanras iðBrodvëjaus teatrø dràsiai þengë á ekranus. Miuziklaisamerikieèiai moka paversti ne tik rimtus romanus,bet ir klasikinius filmus. O kà jau kalbëti apie specia-liai Brodvëjaus scenai skirtus muzikinius ðlagerius,

kurie vëliau pakartoja fantastiðkà sëkmæ ir kino pavi-dalu! Geriau uþ amerikieèius tokiø reginiø, þinoma,niekas negali sukurti. Europietiðki miuziklai � kaskita! Èia ir tradicijos, ir kokybë visai kitokios.Amerikietiðkas miuziklas � visø pirma ryðkus mu-

zikinis spektaklis, ásimenanti muzika ir þvaigþdës,atliekanèios pagrindinius vaidmenis. Siuþetui papras-tai tenka antraeilis vaidmuo.�Roko amþiaus� siuþetas tikrai nepasiþymi ori-

ginalumu. Bet tai nëra joks minusas. Didelë dalisamerikietiðkø miuziklø pasakoja tà paèià istorijà,kaip jauna talentinga dainininkë (ar dainininkas) ið

provincijos atvyksta á didmiestá siekti karjeros. Pas-kutiná kartà toká siuþetà matëme prieð trejus metusrodytoje �Burleskoje� (2010 m., reþisierius Steve-nas Antinas). Didelio skirtumo tarp �Burleskos� ir�Roko amþiaus� siuþeto nëra. Net veiksmo vieta tapati. �Burleskoje� Los Andþele þvaigþde tampa gar-sios mûsø laikø �platininës blondinës� ChristinosAguileros vaidinama mergina Ali, o �Roko amþiu-je� pagrindinæ herojæ Ðeræ taip pat ákûnija daininin-kë Julianne Hough. Beje, �Burleska� abiem daini-ninkëms buvo debiutas kine.Vos atvykusi á Angelø miestà Ðerë sutinka muzi-

kantà Driu Boilá, taip pat svajojantá iðgarsëti. Aki-vaizdu, kad tarp jødviejø akimirksniu ásiliepsnoja �ro-kenrolinis� romanas, kuris audringai rutuliojasi nos-talgiðkø XX a. devintojo deðimtmeèio ðlageriø fone.�Roko amþiaus� pagrindà sudaro to paties pava-

dinimo miuziklas, 1987 m. iðvydæs pasaulá vienameNiujorko teatre. Filmà pastatë Adamas Shankmanas,kurio retro miuzikle �Lakas plaukams� (2007 m.) vi-sai netikëtu pavidalu pasirodë Johnas Travolta. Da-bar panaði metamorfozë iðtiko T. Cruise�à. Jis vaidinaSteisá Dþeksà � beprotiðkai populiarià roko þvaigþ-dæ, grupës �Arsenalas� lyderá.Anot reþisieriaus, sutikæs vaidinti Steisá Dþeksà,

T. Cruise�as dainavo kasdien po penkias valandas.Rezultatas tikrai áspûdingas. Pasiþiûrëjus, kaip il-gaplaukis Steisis pusnuogis blaðkosi po scenà, neju-èia prisimeni �reaktyviná� Iggy Poppà, o dainà �Wan-ted Dead or Alive� T. Cruise�as atlieka ne prasèiau uþðá hità iðgarsinusá Jonà Bon Jová.Þodþiu, jei mylite rokenrolà, kartu su ðauniàja

aktoriø kompanija traukite nemirtingà hità �I LoveRock �N� Roll�.

�Roko amþius� (�Rock of Ages�)Muzikinë komedija. JAV, 2012 m.

Reþ. Adamas Shankmanas. Vaidina:Tomas Cruise�as, Catherine Zeta-Jo-

nes, Alecas Baldwinas, Paulas Giamatti,Russellas Brandas. DVD: �Videoline�.

Tikra tiesa ar tik fantazijos vaisius?�Snobo kinas� pristato �Paskutinæ naktá� (penk-

tadienis, 23.25 val., TV1), kurioje visai kitokiais am-plua pamatysime tarptautine kino þvaigþde po �Ási-kûnijimo� tapusá Samà Worthingtonà ir �Karibø pi-ratø� puoðmenà Keirà Knightley. Dabar jie vaidinasutuoktinius Maiklà ir Dþoanà Rydus, kuriø santy-kiuose jau seniai nebëra aistros. Jø santuoka, nepai-sant apgaulingos laimës regimybës, tëra abiem pato-gi sàjunga. Taèiau tokio abipusio sandërio nepakan-ka, kad dviejø þmoniø santykiai ilgai ir sëkmingaigyvuotø. Per daug nutylëjimø �ðventos ramybës var-dan� porà atvedë á aklavietæ, kur jie jau negali tarsistruèiai slëpti galvø smëlyje. Ramybës siena griûvavieno vakarëlio metu, á kurá sutuoktinius pakvieèiaMaiklo verslo partneris. Dþoana pastebi, kaip vyrasflirtuoja su naujàja bendradarbe Lora.Bet ar tikrai Maiklas buvo neiðtikimas Dþoanai?

Galbût tai tik jos fantazijos vaisius?Niekad neatsibostanèià ir kai kada geriausiu lie-

tuviðku filmu tituluojamà dramà �Jausmai� (ðeðta-dienis, 15.25 val., LRT kultûra) 1968 m. pagal estøraðytojo Egono Lyvo romanà �Velniakaulio dvyniai�(scenarijus Vytauto Þalakevièiaus) sukûrë reþisieriaiAlmantas Grikevièius ir Algirdas Dausa. Filmas pasa-koja lietuviø kine tradicinæ pokario istorijà. Tik ðákartà nepamatysime aðtrios �klasiø kovos�, nes au-torius labiau domina karo audrø sujaukti paprastøþmoniø likimai. Mirus þmonai þvejas Kasparas (ak-toriusRegimantasAdomaitis) su dviemnaujagimiaisiðplaukia á kità mariø krantà pas brolá Andriø (akto-rius Juozas Budraitis). Ðis vizitas atgaivina Kasparojausmus Andriaus þmonai Agnei ir sujaukia broliøgyvenimus.

Jau daugiau nei pusæ ðimtmeèio klausydami, kaipfilme �Dþentelmenams patinka blondinës� MarilynMonroe sudainavo, o vëliau Nicole Kidman �MulenRuþe� pakartojo dainà �Deimantai yra geriausi mer-ginos draugai�, þmonës rimtai nesusimàsto, kokiaisgi keliais stulbinantys brangakmeniai pasiekia savoðeimininkes. JAV reþisieriaus Edwardo Zwicko fil-mas �Kruvinas deimantas� (ðeðtadienis, 21.30 val.,LNK) parodo tik vienà gausiai krauju aplaistytø dei-mantø kontrabandos istorijà.Filmo veiksmas plëtojasi 1991-aisiais, pilietinio

karo Siera Leonëje metu. Á þiauriø kariniø konfliktøepicentrà patenka jaunas Zimbabvës kontrabandinin-kasDenisArèeris (aktoriusLeonardoDiCaprio) ir þve-jys Solomonas Vendis (aktorius Djimonas Hounsou),kuriø likimai glaudþiai susipina reto roþinio deiman-to medþioklëje. Ðis ypatingø galiø turintis akmuoakimirksniu pakeistø visà gyvenimà. Þinoma, jeigupavyks ið tikro pragaro iðneðti sveikà kailá...Romantinë drama �Purvini ðokiai� (sekmadie-

nis, 15.10 val., TV3) dabar ne tik kelia nostalgiðkasnuotaikas, kaip ir bet koks talentingas retro filmas,bet ir ðviesø liûdesá dël populiaraus aktoriaus Pa-tricko Swayze�o mirties nuo vëþio. Po �Purvinø ðo-kiø� (1987 m.) net didþiausi lëtapëdþiai suskubo áðokiø kursus, o populiariausiu ðokiu (dar iki makare-nos) tapo ugningoji mamba. Septyniolikmetë Frensë(aktorë Jennifer Grey), paklusni gerø tëvø dukrelë,atostogø metu uþsuka á ðokiø salæ ir ið karto ásimyliinstruktoriø Dþoná Kastlà. Dël jo ið proto kraustosivisos merginos, taèiau pasiseka, be abejo, tik Frensei.Bûtent jai Dþonis suteikia laimæ bûti savo nauja part-nere. Tëvai, þinoma, bando prieðintis tokiai ðokiø ma-

dai, bet kas gi paisys jø argumentø. Jaunystë visuo-met teisi!Fantastinis trileris �Laiko kilpa� (sekmadienis,

22.10 val., TV3) primena fantastø seniai apraðytà si-tuacijà, kai kas nors pakliûva á praeitá ir dar kartàgyvena buvusioje laiko atkarpoje. Daþniausiai tokssiuþetas susijæs su laiko maðina arba kokia nors fan-tastine anomalija. Reþisieriaus Riano Johnsono fil-me pamatysime, kad ne tokioje jau tolimoje ateityjenusikaltëliø valdoma korporacija su savo prieðais su-sidoroja itin originaliu bûdu. Uþuot pasamdþius þu-dikà ir paprasèiausiai nuðovus aukà dabar nepagei-daujamas asmuo per nelegalias ir uoliai saugomaslaiko skyles iðsiunèiamas á praeitá, kur jo laukiantis�Trintukas� atlieka juodà darbà. Taip ateities mafijaineparankus þmogus ne tik likviduojamas fiziðkai, betiðbraukiamas ir ið tolesnës pasaulio istorijos.Melodramos � dabar ðio þanro filmai vis daþniau

vadinami romantinëmis dramomis � �Sniego ange-lai� (sekmadienis, 23.50 val., LNK) autoriai jau pra-diniuose kadruose suformuluoja bene svarbiausià fil-mo idëjà. Saviveiklinio orkestro dirigentas sako savopavaldiniams: �Paþiûrëkite á tuos, kurie jus supa. Vi-si mes � viena jëga. Todël svarbus kiekvienas þmo-gus. O kiekvienas þingsnis � tai kito þingsnio preliu-dija. Jei norite dalyvauti kuriant bendrà harmonijà,privalote susikaupti. Pagaliau prabuskite, paþadinki-te savyje energijà ir bûkite pasiruoðæ kurti ateitá!�Prie ðios minties, kuri galëtø bûti ne tik filmo

epigrafas, gráþtama ir finale. O tarp prologo ir epilogoplëtojasi á mozaikà panaðios struktûros pasakojimas,uþburiantis liûdna nuotaika ir filosofine rimtimi. Kaikas tokià filmo stilistikà ir daugelio situacijø drama-tizmà vadina labai depresyviais veiksniais, bet toksvertinimas, matyt, bûdingas tiems, kurie kine ápratæmatyti tik lengvà pramogà ir seanso metu stengiasipabëgti nuo bet kokiø rimtø problemø.


22 Kampas

12 d., ketvirtadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �Ivano Turgenevo �Mënuo kaime�. Drama.Reþisierius Valius Tertelis. Spektaklio trukmë �2.50 val. Bilietø kainos � 15, 20, 30 Lt.13 d., penktadiená, 18.30 val. Ilgojoje salëje �

Biljanos Srlbjanoviè �Skëriai�. Dviejø daliøtragikomedija. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas.Spektaklio trukmë � 3 val. Bilieto kaina � 40 Lt.14 d., ðeðtadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje �

�Jeruzalë�. Ekscentriðka tragikomedija pagal JezButterworth. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas.Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 15,20, 30 Lt.15 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje � Sofi

Oksanen �Apsivalymas�. Vienos dalies drama.Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 25 Lt.17 d., antradiená, 14 val., 18 d., treèiadiená, 11

val.Didþiojoje scenoje � Inesos Paliulytës �Astrida�.Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakømotyvais. Reþisierë Inesa Paliulytë. Spektakliotrukmë � 2 val. Bilietø kainos � 11-16 Lt.17 d., antradiená, 18 val.Rûtos salëje � Timothee

de Fombelle �Ðvyturys�. Monospektaklis.Reþisierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë �1.15 val. Bilieto kaina � 25 Lt.17 d., antradiená, 18 d., treèiadiená, 19 val.

Ilgojoje salëje � Antono Èechovo �Palata�. Vienosdalies spektaklis. Inscenizacijos autorius irreþisierius Rolandas Kazlas. Spetaklio trukmë �1.50 val. Bilieto kaina � 60 Lt.Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno valstybinis muzikinis teatras12 d., ketvirtadiená, 18 val.EltonoDþono, Timo

Raiso �Aida�. Dviejø daliø miuziklas. ReþisieriusVytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevièius,scenografas Adomas Jacovskis, kostiumødailininkë Aleksandra Jacovskytë, choreografasArikasKrupas. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietøkainos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.13 d., penktadiená, 18 val. Imrës Kalmano

�Bajaderë�. Trijø veiksmø operetë. Pastatymo menovadovas Gintas Þilys, reþisierius Algimantas Pociûnas,dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas ArtûrasÐimonis, kostiumø dailininkë Jolanta Rimkutë,choreografas Andrius Kurienius. Spektaklio trukmë �3 val. Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.14 d., ðeðtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso �Naktis

Venecijoje�. Trijø veiksmø operetë. ReþisieriusGintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkasEldor Renter (Estija). Spektaklio trukmë � 3 val.Bilietø kainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.15 d., sekmadiená, 12 val. �Sniego karalienë�.

Dviejø daliø baleto spektaklis vaikams H. Ch.

12 d., ketvirtadiená, 18 val. koncertas �Mokytojoir mokinio paðnekesiai�. Atlikëjai: Sabina Martinaity-të (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), AudronëEitmanavièiûtë (fortepijonas). Programoje: ávairiø epo-chø ir ðaliø kompozitoriø operø arijos, duetai, dainos irromansai. Bilieto kaina � 15 Lt, moksleiviams, studen-tams,senjorams,þmonëmssunegalia ir turintiems�Dai-ly Card�, �Omni ID� nuolaidø korteles � 10 Lt.14 ir 15 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val.

Vytauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje skam-bës varpø muzikos koncertas �Advento muzika�.Kariljonu skambins Giedrius Kuprevièius.16 d., pirmadiená, 18 val. literatûriniai skaity-

mai �Nepamirðkime Maþojo princo� pagal Antoinede Saint-Exupery �Maþàjá princà�, skirti ðeðiame-èiams ir 100-meèiams vaikams. Skaitovai aktoriai:Liucija Zorûbaitë, Henrikas Savickis, Miglë Pauliu-kaitytë, Albinas Budnikas, Viktoras Valaðinas ir sce-nografas Gintautas Velykis. Bilieto kaina � 10 Lt,moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëms sunegalia ir turintiems �Daily Card�, �Omni ID� nuo-laidø korteles � 8 Lt.Bilietø galima ásigyti Kauno menininkø namø

�Mûzø svetainëje� (I�IV 10�13 val., 14�17 val., V10�13 val., 14�16 val. ir prieð renginá), o taip patvisose Tiketa kasose. Informacija tel. (8�37) 22 3144, www.kmn.lt.

Kauno kamerinis teatras13 d., penktadiená, 14 d., ðeðtadiená, 15 d.,

sekmadiená, 16 d., pirmadiená, 17 d., antradiená,18 d., treèiadiená, 18 val. Ðventinis spektaklis!Premjera! �Kam man vyras � namuose ir taipankðta�. Dviejø daliø komedija. ReþisieriusAleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 50 Lt.14d., ðeðtadiená, 10 ir 12 val., 15 d., sekmadiená,

12 ir 14 val., 16 d., pirmadiená, 10 ir 12 val., 17d., antradiená, 10 ir 12 val., 18 d., treèiadiená, 10ir 12 val. �Kaip atpaþinti raganà?� Spektaklisvaikams. Reþisierius Aleksandras Rubinovas.Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

12 d., ketvirtadiená, 18 val. �Þvaigþdþiøvakaras�. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras(meno vadovas ir vyr. dirigentas GintarasRinkevièius). Solistai: Aliona Baeva (smuikas,Rusija), Michail Kazakov (bosas, Rusija). DirigentasGintaras Rinkevièius. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.14 d., ðeðtadiená, 17 val. Maþojoje salëje �

�Voyage a Paris�. Kauno fortepijoninis trio: LinaKrëpðtaitë (fortepijonas), Indrë Èepinskienë(smuikas), AstaKriðtaponienë (violonèelë). SolistasGiedrius Prunskus (baritonas). Programoje:kompozitoriøM.K.Èiurlionio, J.Massenet,C. Saint-Saens, A. Skriabin, F. Poulenc, I. Stravinskij, J.Francaix kûriniai. Bilieto kaina � 15 Lt.18 d., treèiadiená, 18 val. Roko baladës. Lietuvos

valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr.dirigentas Gintaras Rinkevièius). Solistai: PovilasMeðkëla (vokalas), Èeslovas Gabalis (vokalas),Jeronimas Milius (vokalas). Dirigentas GintarasRinkevièius. Bilietø kainos � 50, 70, 100 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�

VI 14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platinaTiketa.

Kauno valstybinis lëliø teatras

14 d., ðeðtadiená, 12 val., 15 d., sekmadiená, 12 val.Didþiojoje salëje � naujametis spektaklis �Uþkerëtasveidrodis� ir susitikimas su Kalëdø Seneliu! Ledinëistorija apie iðtirpdytus Sniego Karalienës burtus.Reþisierë Algimantas Stankevièius. Spektakliotrukmë � 1 val. Bilieto kainos � 10, 12, 15 Lt.15 d., sekmadiená, 11 val. Naujametis spektaklis

Maþojoje salëje � �Kai krenta þvaigþdë� irsusitikimas su Kalëdø Seneliu Lëliø muziejuje!ÞiemiðkaH.Ch.Anderseno pasakø pynë.ReþisieriusAndrius Þiurauskas. Spektaklio trukmë � 0.50 val.Bilietø kainos � 10, 12 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba I�V11�17 val.,

VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip patplatina Bilietø pasaulis.

16 d., pirmadiená, 10 val., 18 d., treèiadiená, 12ir 14 val. Premjera! Agnës Dilytës �Aguonos ðokis�.Spektaklis vaikams. Reþisierius Audrius BaniûnasPo spektaklio susitikimas su Kalëdø Seniu.Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.17d., antradiená, 19 val.Premjera! FrankaRame,

Dario Fo �Laisvoji pora�. Reþisieriai RimaJanuðkevièiûtë ir Audrius Baniûnas. Spektakliotrukmë � 1.20 val. Bilietø kainos � 30, 35 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

Anderseno pasakos motyvais, pagal E. Griegomuzikà. Choreografas Aleksandras Jankauskas,dirigentas Jonas Janulevièius, dailininkë RamunëSkrebûnaitë. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietøkainos 0 7, 15, 20, 25, 50 Lt.15 d., sekmadiená, 18 val. Kol Porterio

�Buèiuok mane, Keit�. Dviejø daliø miuziklas.Reþisierius Aidas Giniotis, dirigentas JuliusGeniuðas, dailininkë Vilma Dabkienë, choreografëVesta Grabðtaitë. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietøkainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.18 d., treèiadiená, 12 val. Eduardo Chagagortiano

�Ausinë kepurë�.Dviejø daliø komiðka opera vaikams.Dirigentas Virgilijus Visockis, reþisierë AnastasijaGrinenko (Baltarusija), scenografas Andrej Merankov(Baltarusija), kostiumø dailininkë Julija Babajeva(Baltarusija), choreografas Dmitrij Jakuboviè(Baltarusija). Bilietø kainos � 7, 15, 20, 25, 50 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

12 d., ketvirtadiená, 17 val. Maironio lietuviøliteratûrosmuziejuje (Rotuðës a. 13) � raðytojo, pro-fesoriaus, akademiko Vytauto Martinkaus knygos�Estezë ir vertinimai� sutiktuvës. Kartu su knygosautoriumi dalyvaus raðytojai Petras Palilionis ir Al-dona Ruseckaitë. Knygà bus galima ásigyti.13 d., penktadiená, 17 val. vakaras-koncertas

�Romantizmo dvasios uþburti�. Pianistë Ðviesë Èep-liauskaitë skambins F. Chopino ir M. K. Èiurlio-nio, J. Pakalnio, J. Naujalio, Z. Bruþaitës, V. Bartu-lio, T. Makaèino kûrinius, komentuodama jø sukû-rimo aplinkybes bei lietuviø kompozitoriø kûrybi-nes paraleles su didþiojo lenkø romantiko muzika.17 d., antradiená, 17 val. poeto, vertëjo, Nacionali-

nës premijos laureato Antano A. Jonyno kûrybos va-karas. Dalyvaus autorius, raðytojas Donaldas Kajokas,aktoriai Olita Dautartaitë ir Henrikas Savickis. Vakaràves raðytoja, muziejaus direktoá Aldona Ruseckaitë.19 d., ketvirtadiená, 17 val. literatûrinë-uþstalinë

vakaronë su Petro Palilionio knyga �Gyvybës iðverk-toj aky�. Dalyvaus autorius, eilëraðèius skaitys muzie-jininkës ir muziejininkai. Knygà bus galima ásigyti.


23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: [email protected] adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: [email protected]

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

17 d., antradiená, 10�11 val. Kauno kultûroscentre �Tautos namai� (Vytauto pr. 79 / Kæstu-èio g.1) � �Ðeimos etnorytmetys�.

16 d., pirmadiená, 17.30 val. Raðytojø klube(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � koncertas �Þiemos pasa-ka�. Dalyvaus LMTA doc. Auðra Stasiûnaitë ir josdainavimo klasës studentës: Agnë Buðkevièiûtë, Vai-va Datenytë, Rasa Dzimidaitë, Elzita Girèytë, SkaistëGorobecaitë ir Joana Stanelytë, operos solistë Romu-alda Suchocka, pianistë Nijolë Baranauskaitë. Skam-bës lietuviø ir uþsienio autoriø vokaliniai kûriniai.19 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Prano Maðioto

150-osioms gimimo metinëms skirtas vakaras irknygos sutiktuvës �Prano Maðioto ðviesa�. Vaka-re bus atidaryta Prano Maðioto jubiliejui skirto pa-veikslëliø knygø konkurso dalyviø darbø paroda�Prano Maðioto pasakos paveikslëliuose�. Daly-vaus: Gintarë Adomaitytë, dr. Jolita Liðkevièienë,Neringa Mikalauskienë, Inga Mitunevièiûtë, Dan-guolë Ðakavièiûtë, dr. Kæstutis Urba, dr. ArvydasVidþiûnas. Ið autobiografinës Prano Maðioto trilo-gijos skaitys Rygiðkiø Jono gimnazijos mokslei-viai (vadovë Valë Klesevièienë).Á renginius áëjimas nemokamas. Smulkesnë in-

formacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. pað-tu: [email protected].

jotaitës-Leonovos eiles. Renginá ves muzikologë Gra-þina Dainauskienë. Áëjimas nemokamas.14 d., ðeðtadiená,Kaunomiesto muziejus kvieèia á

Kalëdø eglës áþiebimo ðventæ prie Kauno pilies (Pi-lies g. 17)17 val. Ðventës atidarymas. Áspûdingas daugiaspal-

viø lazeriø ðou skambant kalëdinei muzikai.17.25 val. Senovës baltø atkuriamosios istorijos

klubo �Sûduvos tauras� programa �Senosios lietuviøapeigos þiemos saulëgráþà pasitinkant�.18 val. Trijø galingiausiø Lietuvoje lazeriø kom-

binuotas grafinis-erdvinis ðou: kalëdinës tematikosðviesos kompozicijos, kalëdinë animacija, erdviniai3D ðou dûmuose.18.15 val. Kalëdø eglës áþiebimas.Kauno miesto muziejus nuoðirdþiai dëkoja gerada-

riui kaunieèiui Vytautui Plytnikui, padovanojusiamgraþuolæ eglæ, kuri dþiugins kaunieèius ir miesto sve-èius prie Kauno pilies iki Trijø Karaliø.17 d., antradiená, 11 val. Kauno miesto muziejaus

skyriuje P. Stulgos lietuviø tautinës muzikos instru-mentømuziejuje � ðeimosmokyklëlë �Tindi rindi triuð-ka� mokys dainø, lopðiniø, þaidimø, mylavimø, kyko-jimø, vaikiðkø daineliø, rateliø � visko, kas þadina vai-kelio vaizduotæ, padeda jam paþinti pasaulá, teikia ben-dravimo dþiaugsmà, lavina kalbà, klausà, ritmo pojûtá.Mokyklëlæ veda Nijolë Grivaèiauskienë. Informacijatel. (8 676) 39519.18 d., treèiadiená, 15 val.Kauno miesto muziejaus

skyriuje M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muzieju-je � klasikinës gitaros koncertas. Dalyvaus ValentinasJasiukevièius ir jo mokiniai Ieva Gudelevièiûtë, Vi-lius Jasaitis. Programoje skambës I. Albeniso, Ch. Vi-nias�o, F. Tarregos, Ch. Turinos,M.K.Èiurlionio kûri-niai gitarai solo ir trio. Áëjimas su muziejaus bilietais.18 d., treèiadiená, 18 val. Kauno miesto muzie-

jaus skyriuje P. Stulgos lietuviø tautinës muzikos in-strumentømuziejuje �Garliavosmenomokyklosmo-kiniø koncertas. Dalyvaus: solistai, duetai ir kitos su-dëties fortepijoniniai ansambliai. Skambës klasikinëir ðiuolaikinë uþsienio ir Lietuvos kompozitoriø mu-zika.

12 d., ketvirtadiená, 15 val. Kauno miesto muzie-jaus skyriujeM. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos mu-ziejuje (K. Petrausko g. 31) � vokalinës muzikos po-pietë �Þiemos svajos�. Dalyvaus J. Naujalio muzikosgimnazijos mokytoja Graþina Miliauskaitë ir jos mo-kiniai Gintarë Pilkaitë, Gabrielë Bernatavièiûtë, Alek-sandra Rekaðiûtë, koncertmeisteriai Ella Vladimirs-kaja ir Darius Kudirka. Programoje skambës lietuviøkompozitoriø dainos ir duetai. Áëjimas su muziejausbilietais.12 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno miesto muzie-

jaus skyriuje P. Stulgos lietuviø tautinës muzikos in-strumentømuziejuje (L. Zamenhofo g. 4, III aukðtas) �Kalëdinis spektaklis vaikams pagal lietuviø liaudiespasakà �Katinëlis ir gaidelis� ir susitikimas su KalëdøSeneliu. Vaidina studentø mëgëjø teatro �Kitoks teat-ras� aktoriai. Scenarijaus autorë ir reþisierë KotrynaÐileikaitë. Spektaklio trukmë � 1.15 val. Áëjimas ne-mokamas.13 d., penktadiená, 16 val. Kauno miesto muzie-

jaus skyriuje M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos mu-ziejuje (K. Petrausko g. 31) atidaroma paroda � Visosjos tokios�, skirta muzikëmsmoterims tarpukario Kau-ne.DainuosVDUmuzikos akademijos prof. TomoLa-digos studentai Aura Burneckaitë, Marija SandingaPalmaitytë, Mykolas Stanevièius, akompanuos RûtaBlaðkytë. Áëjimas á parodos atidarymà nemokamas.14 d., ðeðtadiená, 14 val. Ryðiø istorijos muziejuje

(Rotuðës a. 19) � koncertas �Ak lietuvninkai, ðirdingimano broleliai�, skirtas lietuviø literatûros pradininkoKristijono Donelaièio 300-osioms gimimo metinëmspaminëti. Koncertuos Kauno miðrus choras �Saluto�(meno vadovë R. Ðtreimikytë), solistas Liudas Mika-lauskas, styginiø kvartetas �Collegium� (I. Klusaitë,D. Aleksandravièienë, Þ. Janonienë, A. Kriðtaponie-në), koncertinës ástaigos �Kauno santaka� muzikos an-samblio �Ainiai� instrumentinë grupë. Skambës liau-dies dainos, choralai, M.Maþvydo,W. G.M. Jenseno,M. Genio, P. Wolffo, K. Janzo, M. Laurischkaus, Vy-dûno, G. Kuprevièiaus ir V. Muktupavelo kûriniai.SkaitovëVilmaUrnieþiûtë skaitysKaraliauèiausL.Rë-zos lietuviøkultûrosdraugijos narës, poetësRûtosDau-

12 d., ketvirtadiená, 15 val. KTKC (A. Jakðto g.18) � konkurso �Lietuviðkas þaislas� parodos pri-statymas ir apdovanojimai. Ves Vitalija Bajorienë.12 d., ketvirtadiená, 18 val.KTKCEtninës veik-

los studijoje (Kalnieèiø g. 180) � raðytojos RûtosMataitytës (Laukinë obelis) knygos �Svajonë apiesniegà� pristatymas. Dalyvaus autorë. Ves Algir-das Svidinskas.12 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC � tapybos

mokymai suaugusiesiems �Prie molberto�: �Þie-mos miniatiûra�. Veda dailininkas Gvidas Latakas.14d., ðeðtadiená, 16 val.KTKC�paskaita �Þmo-

gaus kalba: garsø ir þodþiø prasmës�. LektoriusAleksandras Þarskus. Susitikimas su sveikuole Da-nute Kunèiene �Kûèiø ir Kalëdø valgiai�.16 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veik-

los studijoje � mokymai jaunimui ir suaugusie-siems �Kûrybos dþiaugsmai�: �Kalëdos� (tapyba).Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë.17 d., antradiená, 15 val. ir 16 val. KTKC �

tradiciniø amatø dirbtuvës vaikams ir visai ðeimai�Pasipuoðkime namus Kalëdoms� (ðiaudiniai dir-biniai, karpiniai, vilna). Veda metodininkës Jurgi-ta Kilikauskienë, Eglë Vindaðienë, Kristina Kliu-cevièiûtë-Mikulskienë.17 d., antradiená, 18 val. KTKC � rankdarbiø

mokymai jaunimui ir suaugusiesiems �Vakaroji-mai seklyèioje�: �Ðiltos kalëdos�(dovanø vëlimas).Veda Daiva Vainauskienë.18 d., treèiadiená, 16 val. Lietuvos kariuomenës

Kauno águlos karininkø ramovëje � (A. Mickevièiausg. 19) � kultûrinio bendradarbiavimo advento vaka-ras-koncertas kariûnams �Tu, obele�. Dalyvauja fol-kloro ansamblis �Ratilëlis� (adovë Alvyda Èesienë).18 d., treèiadiená, 18 val. KTKC Etninës veik-

los studijoje � advento vakaras �Tu kiðkeli, leliu-moj�. Dalyvaus folkloro ansamblis �Jotija� (va-dovas Mintautas Petras Peèiulis).


24�Karaliaus Mindaugo apartamentø� projektas ágyvendinamas rekonstruo-

jant tarpukariu (1934-1939 m.) statytà Kauno �Pieno centro� pastatø kom-pleksà.Jis specialistø vienareikðmiðkai vertinamas kaip vienas vertingiausiø iki

ðiø laikø iðlikusiø moderniosios pramoninës architektûros paminklø ne tikKaune, bet ir Lietuvoje.Uþdaro tipo �Pieno centro� kvartalo autoriai � garsiausiø Lietuvos tarpu-

kario architektø ir inþinieriø komanda, sukûrusi ne vienà Laikinosios sosti-nës moderniosios architektûros ðedevrà. Tai architektai Bronius Elsbergas,Jonas Kovalskis-Kova ir Vytautas Landsbergis-Þemkalnis; inþinieriai Teles-foras Prijalgauskas, Algirdas Prapuolenis ir Anatolijus Rozenbliumas. Ren-giant projektà lietuviams talkino ir garsus Danijos firmos �Silkeborg� inþi-nierius M. Faxfolmas.Tarpukariu Kauno pieninë buvo pristatoma kaip �moderniðkiausia Pabaltijy�.Architektûriniu poþiûriu �Pieno centro� komplekse jauèiama Vakarø Eu-

ropos pramoniniø pastatø projektavimo átaka, taèiau objektà kûrusius archi-tektus veikë ir XIX a. pabaigos Lietuvos pramoniniai statiniai bei KaunoHanzos laikotarpio sandëliø senamiestyje architektûra.Pastatø planinë struktûra, fasadø architektûriniai sprendimai yra modernisti-

niai ir atitinka geriausiø to meto europiniø pramoniniø statiniø standartà. Dide-lë dalis unikaliø detaliø (autentiðki langai, durys, stogø gervës, kniedyti meta-liniai atraminiai stulpai ir sijos, medinës lubos ir kt.) iðliko iki ðiø laikø.�Pieno centro� kompleksas yra uþdaras, todël kuria jaukià vidinio kiemo

erdvæ. Kaip ir áprasta didþiuosiuose Europos miestuose, ðis Lietuvos tarpuka-rio architektûros perliuku vadinamas pastatø kompleksas ásikûræs miesto ðir-dyje � ðalia svarbiausiø istoriniø, kultûriniø, administraciniø, pramogø irprekybos centrø.Legendinio �Pieno centro� rekonstrukcijos projektà ágyvendina didelæ

pramoniniø objektø pertvarkymo á gyvenamàsias ar vieðosios paskirties pa-talpas patirtá turintys profesionalai UAB �Jungtiniai projektai�, vykdæ staty-bos darbus tokiuose pastatø konversijos projektuose kaip �Belmonto Lof-tai�, �Soho Lofts� (Vilniaus ðlifavimo stakliø gamykla), �Loft Town� (Vil-niaus kuro aparatûros gamykla), �Amber Lofts� (Rusnës þvejø sandëliai) ir kt.Projektas patikëtas paveldo rekonstrukcijos specialistui Algimantui Kan-

èui, ágyvendinusiam nemaþai konversijos projektø (Kauno �Akropolio�, res-toranø �Miesto sodas� ir �Avilys� Kaune bei Vilniuje, buvusio �Snoro� ban-ko pastato K. Donelaièio gatvëje ir kt.).Statybø ir rekonstrukcijos darbus planuojama atlikti trimis etapais, nuo

2013 iki 2017 m.Ðiuo metu vykdomas pirmasis projekto etapas (rekonstrukcija pradëta nuo

statiniø, esanèiø Karaliaus Mindaugo pr. ir Prietilèio g. sankryþoje), antrojo irtreèiojo etapo pastatai dar projektuojami.Ágyvendinant pirmàjá �Karaliaus Mindaugo apartamentø� projekto etapà, pa-

statø komplekse árengiamos gyvenamosios ir komercinës paskirties patalpos.

nr. 43 - nemunas...mamos, kà mºgstu veikti po pamokł. —pieðia, Œ at-sakº mama, Œ iki...

Documents