nr. 28-29 - nemunas.press · miesto þmonºsfi, —ligoninºjefi, —upił vadovaifi, —valanti...

www.nemunas.net . 2013m. liepos 18�rugsëjo 4 d., Nr. 28�29 (877�878)

2013 m.liepos 18�rugsëjo 4 d.

Nr. 28-29(877�878)

Fotografija kaip susitikimasRamunë PIGAGAITË.Interjero fragmentas.

3 p.

Kitas ,,Nemuno� numeris iðeis rugsëjo 5 d.


2

SparnaiDariui ir Girënui

Mano vaike ðeðëliø tankmë ir tave sekti imair Lietuvà bando ðeðëliu paverst po amþiaus þemudangumi kad ir vëlei ið raidës maþosios pradëtum likimàkaip tûkstantá kartø pradëjom prie savo sugriautø Namø

Ir naktis kuri ðviesà jiems uþgesinoremias á tamsà yra ið tamsos ir uþ jos � vien tamsa amþinabet mano vaike jø tyliam Testamento þodyneraidës nëra kruvinos tik istorija mûs � kruvina

Viskas ko praðë kà teigë kà këlë kaip amþinà siekáiðkreipta buvo ar virto dulkëtais muziejaus daiktaisMano vaike ir vël nuo aukos mums pradëti teks patikëkisu prakeiktais ir su ðventais

Tai yra � ir vëlei save teks padalintiá tà kurio lauks vien baigtis ir á tà kuris amþinas busIðeitis � vien per aukà ir gyvenimà þaist mums uþgintatodël ir Likimas jø vaike kiek legendinis tiek ir ðiurpus

Tegul neklaidina tavæs kasdienybës pavidalai grubûsnesustabdo tamsa neiðgàsdina ko neþinaiNe bedugnë mums kerta � bedugnë mus vaike apsupotodël eik á jø dràsà ir suprask kaip uþauga sparnai

Robertas KETURAKIS

Gitos MELINSKIENËS iliustracija


3Vyksmas

� Jûs esate viena þinomiausiø Lietuvos fotogra-fiø, kurianèiø portretus. Jie visiðkai nutolæ nuo hu-manistinës fotografijos tradicijø, nors psicholo-gizmo siekiama ir ten, ir jûsø fotografijose. Kadair kaip pradëjote �dirbti� su þmonëmis?� Dar studijuodama Vokietijoje gavau uþsa-

kymà áamþinti organizacijai �Romanø fabrikas�priklausanèius raðytojus. Keista, kad jos direkto-rius, pamatæs mano ið Lietuvos atsiveþtas foto-grafijas, tarp kuriø nebuvo në vieno portreto, pa-kvietë dirbti bûtent mane. Kûrybos pradþia buvotikrai lietuviðkai tradiciðka: rûkas, medþiai, pa-slaptingos gatvelës, kiemai, balandþiai... Labai pa-tiko vienai klajoti, svajoti ir stebëti gyvenimà.Mëginau prieðtarauti, jog nesu portretistë, bet jiemanimi pasitikëjo, ir að supratau, kad galiu foto-grafuoti þmones. Tai dariau proþektoriais apðvies-toje kamerinëje erdvëje, labai primenanèioje te-atrà. Taip iki ðiol ir likau su portretais. �Raðyto-jai� yra seniausias mano projektas, kurá ir dabartæsiu. Ðtai artimiausiu metu susitiksiu su vienaVokietijos raðytoja, kuri atvyksta trumpam pagy-venti ir dirbti á Vilniø.Paradoksas, kad atvykusi á Vokietijà ir visið-

kai nemokëdama kalbos susitikau su menininkais,kuriø darbo instrumentas yra kalba. Ir èia man pa-dëjo aktorystë, iðmokiusi susiðnekëti su þmogu-mi net be kalbos. Viskas ámanoma, jei atsirandanesumeluotas, ðiltas ryðys. Kartais jau ið ankstoþinai, kad fotografijos nebus, nes mano ir hero-jaus energijos nesutampa. Tuomet portretas ne-ámanomas, nes jam bûtinas neverbalinis dialogasneávyksta. Jei su þmogumi galiu bendrauti, vadi-nasi, galiu ir fotografuoti, nes meno kûrinys yratik labai ilgo proceso rezultatas.� Tikriausiai ir fotografijø tokio dialogo metu

padarote labai daug? Kaip tas procesas apskritaiatrodo?� Taip, labai daug. Valandà ar net porà fotogra-

fuoju juostiniais fotoaparatais ir sunaudoju keliasjuosteles. Stengiuosi bûti atidi ir nepraþiopsoti ge-riausios, reikðmingiausios akimirkos, neprarastilemtingojo kadro, kuriame slypi visa asmenybëskoncentracija, mûsø susitikimo esmë. Vëliau pa-darau daug fotografijø, atrenku labiausiai patin-kanèias ir kuriam laikui atidedu á ðalá, kad vëliaugalëèiau objektyviau jas ávertinti. Tai ilgas ir ádo-

mus teatrinis, psichologinis, þmogiðkas procesas.Uþ tai ðá darbai labai myliu.� Kokios tuomet bûna herojø reakcijos, ar jie

mato save taip pat kaip ir jûs, ar sutinka su inter-pretacijomis?� Daþniausiai þmogus, pamatæs mano iðrinktà

portretà, truputá nustemba, negali savæs tokio pri-imti. Að visada leidþiu susigyventi, susitaikyti susavimi tokiu, koká matau að, o tada rasti bendràsprendimà ir iðrinkti vienà fotografijà ið keliø de-ðimèiø galimø. Mano pasirinkimà daþniausiai le-mia pirmas, intuicija ir patirtimi grástas þvilgsnis.Gal pasitaikë pora kartø, kai þmonës mano atrink-tø portretø nepriëmë, taèiau dauguma atranda juo-se save kitokius, nepaþintus ir dël to praturtëja.Man tai didelis komplimentas. Ðiaip nesu viena-teisë savo darbø autorë. Portretus kuriu kartu suherojais, jie èia labai svarbûs.� Kodël atrenkate vienà portretà, kuris vëliau

tampa tarsi �atstovaujanèiu�? Juk reportaþinësfotografijos kûrëjai gali nusiþiûrëti kelis kadrus,kurie vienodai svarbûs, nors ir skirtingi. Kà ðisvienas portretas reiðkia?� Að nenoriu ir negaliu daryti �etaloniniø� fo-

tografijø, kurios taptø savotiðka vizitine kortele.Nesiekiu sukurti ir portreto, kuris atspindëtø tikrà-já þmogø, jo asmenybës esmæ. Mano fotografija yrakonkretaus mûsø susitikimo portretas, nuðviestaskonkreèios dienos ðviesos. Prieð susitikdama suþmogumi að net nesidomiu, kaip jis atrodo, kà raðoar veikia. Paprasèiausiai einu atvira ðirdimi ir pasi-duodu pirmam áspûdþiui. Ta diena, konkreti situa-cija sukuria tam tikrà atmosferà, kuri ir lemia rezul-tatà. Kità dienà jis bûtø visai kitoks. Taip tuos pa-èius þmones bûtø galima fotografuoti ilgà laikà irstebëti kaità, bet tai milþiniðkas darbas...� Esate emocionali, intuicijai paklûstanti me-

nininkë, kuriai analitiðkumas, protas kurti net truk-do? Jums nereikia paþinti þmogaus, kad galëtumë-te já suprasti?� Tikriausiai taip. Kiekvienas portretas � abso-

liuèiai emocionalus. Nors prieð tai vyksta dideli irkruopðtûs pasiruoðimo darbai, pradëjusi fotogra-fuoti protà visiðkai iðjungiu. Man, pavyzdþiui, ne-svarbu, kad sutiktas þmogus yra raðytojas, svarbu,kaip su juo susitikau, koks jis yra.

Nukelta á 4 p.

Fotografijakaip susitikimasLiepos 11 d. Kauno fotografijos galerijoje atidaryta Ramunës Pigagaitës retrospektyvinë foto-

grafijø paroda, kurioje pristatoma visa menininkës kûryba: ciklai �Kaimø gyventojai�, �Manomiesto þmonës�, �Ligoninëje�, �Upiø vadovai�, �Valanti moteris�, �Portreto menas� bei vieni iðpirmøjø darbø. Autorë, jau prieð porà deðimtmeèiø iðvykusi gyventi á Vokietijà, rimèiausius irsvarbiausius savo darbus kuria tik Lietuvoje. Dar tiksliau � daþniausiai gimtojoje Varënoje. Taipaþástamø ir maþiau paþástamø þmoniø portretai, sukaupæ savyje atvirumo, ðilumos ir teatraliðku-mo. Gal todël, kad pati autorë 1984-1988 m. studijavo Vilniaus konservatorijos Aktoriaus meistrið-kumo katedroje. Vëliau ji iðvyko ið Lietuvos, tad labai dþiugumenininkës sulaukti su puikia kûrybosretrospektyva. Ðviesioje galerijos salëje, daugybës tyliø herojø þvilgsniø apsuptyje, ir pradedamepokalbá su fotomenininkë R. PIGAGAITE.

Kæstutis Kasparavièius ið serijos�Portreto menas�. 2012 m.

RamunësPIGAGAITËSasmeninioarchyvonuotrauka


4 Vyksmas

Atkelta ið 3 p.

� Taèiau ciklo �Mano miestelio þmonës� hero-jai uþfiksuoti su visa jø profesijai bûdinga amuni-cija. Ten ëjote prieðinga kryptimi � �paprastus�maþo miestelio þmones pavertëte tam tikrø profesi-jø atstovais, kuriems nepakako bûti �tiesiog þmo-nëmis�?� Ðios serijos tikslai ir pobûdis visai kitokie.

Tai tarsi suklasifikuota, katalogizuota mano pa-èios praeitis, atmintis. Tai þmonës, supæ mane visàvaikystæ: mokytoja, batsiuvys, kurio darbo áran-gos net kiek prisibijojau, siuvëja, siuvusi sukne-les, kepëja ið duonos gamyklos. Provincijoje vienikitus puikiai paþinojome. Taèiau iðvykus ið gim-

tosios Varënos prisiminimai pradëjo blukti, þmo-nës iðeidavo ið gyvenimo. Tad ir kilo idëja prisimi-nimus sudëstyti á ásivaizduojamus stalèiukus. O ra-ðytojai manæs kaip asmenybës jau nebeveikë, sujais tik laikinai susitikdavau ir vël iðsiskirdavau.Tai visiðkai kitoks, �plevenantis� ciklas, gaudan-tis netvarias nuotaikas.� Serija �Mano miestelio þmonës� tarsi iðlai-

kiusi vaiko þvilgsná, kai realus pasaulis matomaskiek kitaip, spalvotai, netikëtu kampu? Kokia bu-vo jûsø vaikystë?� Keista, nes tarsi neámanoma ðiandien nufo-

tografuoti þmogaus tokio, koká já prisimenu buvusprieð trisdeðimt metø. Taèiau savo herojams patei-kiau uþduotá tapti tokiems, kokius juos maèiau vai-

kystëje. Tai net aktoriui neáveikiama uþduotis. Po-kalbio metu kartu stengdavomës nusikelti á praei-tá, atkurti jà mintyse, ir tie þmonës trumpam pasi-traukdavo ið egzistuojanèios realybës, pasikeisda-vo. Gal todël fotografijos turi savotiðko siurrealis-tiðkumo, keistumo, nors viskas realu � pilka sienair jos fone stovintis áprastai apsirengæs þmogus. Jo-kiø techniniø gudrybiø.O mano vaikystë buvo gana padauþiðka. Turë-

jau daug draugø ir buvau jø bûrio vadë. Dariau tai,ko visai nenorëèiau, kad bûtø dariusi mano dukra.Dabar tai atrodo lyg uþduotys, kurias bûtinai turë-jau atlikti, kad uþaugèiau ir subræsèiau. Buvau la-bai savarankiðka ir uþsispyrusi. Þinoma, kûrybojetai itin praverèia � dirbu, kol pasiekiu tinkamà re-zultatà.� Vëliau jûs tapote aktoriø kurso studente. Ðie

ágûdþiai, regis, jus lydi, ir dabar padeda fotogra-fuojant. Taèiau jau tuomet fotografija atsiradogreta teatro? Kokia buvo jos pradþia?� Prisimenu, kaip keistai pradëjau fotografuoti �

net be fotoaparato. Turëjau toká sàsiuviná, kuriameuþraðinëjau ádomiausius kadrus. Maniau, tai galibûti aktoriniø ieðkojimø, etiudø inspiracijos. Vë-liau, kad bûtø greièiau ir paprasèiau, pasiëmiau se-nà tëèio fotoaparatà, traukinyje vienas kaimynaspamokë, kaip ásidëti juostelæ, � tai ir buvo pirmojifotografijos technikos mokykla. Tuomet pradëjaufotografuoti nesustodama. Pirmàsias nuotraukas ið-ryðkinau karðtais ryðkalais, sugadinau, bet tai ma-næs nesustabdë. Supratau, jog fotografija � manovieta ir esmë. Tiesa, vis dëlto baigiau aktorines stu-

Fotografijakaip susitikimas

Gaisrininkas ið serijos�Mano miesto þmonës�. 2004 m.

Kanalø valytojas ið serijos �Upiø vadovai�. 2009 m.


5Vyksmas

dijas ir tuo dþiaugiuosi, taèiau kai Marijampolëjeþlugo mûsø teatras, tai supratau kaip þenklà, kadturiu visiðkai atsigræþti á fotografijà.� Ir bûtent tada atsidûrëte Vokietijoje. Ar ke-

lias á jà taip pat buvo nulemtas fotografiniø ambi-cijø ir apsisprendimø?� Vokietijoje atsidûriau visai atsitiktinai. Da-

bartinës parodos atidaryme sutikau þmogø, kurisman priminë, jog esu skolinga jam vie-nà knygà. Buvau jà pamirðusi, nors bû-tent ji ir inspiravo kelionæ. Kaþkadavaikðtinëdama po Kauno senamiestá ap-tikau Fotografijos mokyklà, o joje � Ar-lio fotografijos mokyklos broðiûrà. Ga-vau jà ir paskatinimà paraðyti ten laið-kà. Vëliau, tiesa, atsidûriau kitoje ðaly-je ir mokykloje, taèiau, ðio þmogausdþiaugsmui, vis dëlto tapau fotografe.� Papasakokite, ko mokëtës Frank-

furto mokykloje, kokios yra fotografi-jos tendencijos ðiandieninëje Vokieti-joje, kaip dirba ir gyvena ðios sritiesmenininkai?� Mainco universitete yra Meno aka-

demija, kurioje ir studijavau. Paskaitosbuvo gana laisvos, todël kartu galëjauir dirbti � kitaip nebûèiau iðgyvenusi.Man dëstë reportaþinës srities fotome-nininkas ið Èekijos, bet apskritai á mo-kyklà stengtasi surinkti kuo ávairesniøstudentø. Tiesa, tais metais buvau pri-imta að viena, nes patiko mano Lietu-voje daryti darbai.Ðiaip fotografija ir fotografai Vo-

kietijoje labai ávairûs. Pavyzdþiui, An-dreas Gursky�s yra vienas þinomiausiøkûrëjø, bet man jo darbai nepatinka.Jie pribloðkia milþiniðkais dydþiais, ta-èiau atsidûræ áprasto formato albumepraranda átaigà. Kiti fotografai kûrybàderina su uþsakymais, darbu spaudoje,reklamoje. Að taip pat daugiausia at-lieku uþsakymus ir turiu galerininkà,kuris darbus pardavinëja savo klien-tams. Tad mano finansinis gyvenimaslabai nepastovus.Bendroji fotografijos tendencija Vo-

kietijoje � fotografuoti �niekà�, kokánors namo kampà ir itin daug, áspûdin-gai apie tai pasakoti. Man ði fotografijaatrodo racionali, sugalvota, bet nelabaikûrybinga. Taip galbût atsitinka ir to-

dël, kad dabar beveik neámanoma fotografuoti gat-vëje. Þmonës prieðtarauja, tenka aiðkintis, ir taipkûrybinë situacija visiðkai prarandama. Nors yrateisminës praktikos, árodymø, kad menas, jo iðlie-kamoji vertë aukðèiau uþ vieno individo teises, me-nininkai, þinoma, nenori teismuose gadintis saunervø.� Þvelgiant á kitokià fotografijà, ypaè tà, kuri

prieðinga jûsø paèios kûrybai, galbût lengviausuvokti ir ávardyti savo darbo intencijas, net joprasmæ?� Ðiandien, kai visi aplinkui yra fotografai, sun-

ku surasti ir ávardyti tikràjà kryptá. Todël save api-bûdinèiau bent jau kaip nesusirgusià fotografijosliga. Að nesu fotografijos maniakë. Juk jaunimasdabar fiksuoja kiekvienà judesá, siunèia nuotrau-kas draugams ir taip bendrauja, praneða pasauliuiapie save. Man svarbiau þvelgti ne á save, o aplin-kà. Fotografuodama að, kaip asmuo, nesijauèiu rei-kalinga, nors ir esu, galbût padedu. Þmoniø fiksa-vimas svarbus kaip tam tikras dokumentas, dova-na ateièiai ir, þinoma, man paèiai. Fotografija �prisiminimas, patirtis, gauta ið sutiktø þmoniø.� Jûsø portretai fotografuoti baltame fone. Tai

praktikuoja ir anksèiau praktikavo ne vienas foto-grafas, taèiau kiekvienas tam tikriausiai teikia viskitokios reikðmës?� Taip, tai sena fotografijos tradicija. Neutralus

fonas man labiausiai primena statiðkas paso nuo-traukas. Þinoma, ávairiø profesijø atstovus galimanufotografuoti jiems áprastoje erdvëje, bet mansvarbesnis þmogus, kurio neveikia aplinka. Neno-riu, kad detaliø gausa atitrauktø dëmesá nuo manofotografijø esmës � þmogaus psichologijos, cha-rakterio, tipaþo.� Kodël jûsø herojai kartais atrodo tarsi atlie-

kantys tam tikrà vaidmená, o kiti � ypaè tikri, natû-ralûs, tarsi pastebëti tokie, kokie net sau bijo pri-sipaþinti esantys?� Todël, kad jie daþnai gauna uþduoèiø � kar-

tais net tikrø aktoriniø. Praðau jø kà nors prisimin-ti, pagalvoti, o pati laukiu, kada nukris kaukës.Man norisi, kad jie bûtø savimi. Prieð parodos ati-darymà ið moters, tvarkiusios galerijos patalpas,gavau geriausià komplimentà. Ji pastebëjo, kad ma-

no herojai labai rimti ir susikau-pæ, stovi taip, tarsi bûtø vieni. Ovaidmuo... Taip, tie þmonës sten-giasi prieð fotoaparatà atrasti ir su-vaidinti save.� Portretø jûsø kûryboje jau la-

bai daug. Ar ir toliau juose ieðko-site ko nors neatrasto, ar suksitekita linkme? Gal nujauèiate, kur?� Kol kas tæsiu raðytojø serijà ir

jà papildau kitø srièiø menininkøfotografijomis, todël pavadinimaskeièiasi. Dabar ji vadinsis �Portre-to menas�. Nemanau, kad atsisvei-kinsiu su þmonëmis, nes dar tikraivisø nespëjau nufotografuoti. Ta-èiau esu susidomëjusi interjerø irsodø kûrimu. Èia atsitraukiu nuoþmoniø ir komponuoju atrastus, is-torijas pasakojanèius daiktus. Pa-imu juos ið skirtingø vietø ir kuriunaujà pasaulá sau arba þmogui, ku-rá turiu gerai paþinti, prisijaukintivisus jo áproèius, simpatijas ir an-tipatijas. Vokietijoje, kur man taiptrûksta þalumos, sodinu gana aið-kiai sukomponuotà sodà, kuriamenëra nieko atsitiktinio, bet vis dël-to vyrauja emocionalumas. Jis nuo-lat kinta, nes augalai yra gyvi. Manðis darbas teikia didelá pasitenki-nimà, todël ið Vokietijos á Lietuvàir vël atgal keliauju su augalais. Per-keliu juos ið vienos vietos á kità irsuteikiu jiems naujà, ðiek tiek ki-toká gyvenimà.� Aèiû uþ pokalbá.

KalbëjosiAudronë MEÐKAUSKAITË

�Valanti moteris�. 2008 m.

Interjero fragmentas.


6 Kûryba/Jaunieji

Sapnas

Beprasmis, aklas ëjimasbesisukanèios kino juostos kraðtu �aukðtyn,þemynðalia skubanèiø � lyg uþ kadro...beveik mirusi nurieduapdulkëjusia saga á stalèiø.Prasiveria �mirusios motinos veidasnepaima �susilieja á garsàþingsniø tylëjimas...� � � � � � � � � � � � � � �tarp skubanèiø ir laukianèiønenoriu prisisiût �noriuprasisegt...

Ið(si)meldus

Nejauku taip vidurnakèio kryþkelëj �pliekia rykðtëmis dangø paliepusið aukðèiau. Dar, þiûrëk, ir pakrikðtysvienmarðkiná priðaukiantys lietûsrugiuose mano miegantá angelà.Prie bedugnës suskilusios geldosatnaðauju uþ ugná ir vandená,ir uþ þemæ, kai gulas pavaldûsrugio kûnai ir limpa prie sàþinës �patylom duona minkoma. Amen.Salsvà braiþà rudens lietûs graþinair vis kerta ir kerta, vis akmeniuper krantus neðienautus ðventadienio,per iðplaukiantá angelo luotà,uþkalbëjusá ugná ir vandená.Nugyventa daugiau nei sapnuota.� � � � � � � � � � � � � � � � � �

Giedrë MAYBE

Vël nusimezga paukðèiai sau vieðkelá,þvaigþdës iðnerðia naktá á meldus,Vieðpats iðskobia valtá ið prieðpilnioprijaukinti akims iðsimeldus...

Atlaidinis

Baltumu dienos sodø suklupoá naktis,atlaidams neatleidus �nukraujuosiu roþanèium á lûpas,dar þaizdoms neuþgijus ant veido.Iðbyrës ið akiø þodþiø duonair nubëgsbasomis tau tarp pirðtø...Sirpsta vynas � toks skaisèiai raudonas,kai þiedai á pavasará mirðta.Nevirpëk,tai tik suverpia vyðniøvëtros supdamos þiedlapiø kanèià �átikëdami plyðta ir plyðtaapsiaustëliai baltø adoranèiø.Per jauni,kad po kojom nukristø �tegul vëtros baltumà suaudþia.Mes abu paaukojom po Kristø,neiðmokæþydëtðitaipskaudþiai...


7Kûryba/Jaunieji

Apèy

Átraukiu pro nosá þiemà,iðèiaudau atgal � pavasaris!Pastogëj varvekliai po vienàlaðø labirintus paseka.Ir spokso balos ant kiemo,sutikæ pavasará nuogos,pirmø pumpurø diademosant medþiø praplyðta ir juokias.Jø juokas paþadina vieversá �ant sparno jis atneða èiulbesá,ir saulës langinës veriasi �þolë su þeme tyliai kuþdasiir paseka spinduliui pasakà,beriu paslapèia jà á uþantá �ákvëpsiu gilyn pavasaráir lauk iðèiaudësiu liûdesá.

Vis daþniau

Pavasariais pabirome lyg piemenys,kelius auginom, karpëm takelius,parklupæ atsikeldavom � po skiemená,po raidæ áskiepy á àþuolus þalius.Þodþiu artëjom � tolome per sakiná,tvirtyn kamienai augo, bet retai...Kartu lyg miðkas, ne po vienà � sakëme �dabar sutikæ klausiam � gal matei?Ir rudená, visus sudëjæ dëmenis,nutaðom minus, sukleimuotiems � plius.Praretinti nelinkstame per liemená,bet vis daþniau sulinkstam per kelius.

Kad viskas augtø ir þydëtø

Lengvai po dvylikos,minutë � po dviejø,sudilo stiklas �nuogas ciferblatas,nerodo pasirodymørodyklës ir be jøsekundþiø vietos iðtupëtos matos.Eilë prie bilietø,su bilietais eilë,spragësiø kvapas,receptas � Prozako,á rankà tulpë �dar ðiek tiek gëlë...Á pozà fotelis,á fotelá Balzakosumoterëjam �sumaterialëjam,kai cirkas afiðuojasi be kainos,lengvai, lengvaividurnakèio alëjomsodinam ðypsenas irklounais ateinam...

Virpëjimai. Ðalna

Geliant pilnatá �nuteka þvaigþdës,iðrasoja stikle þvilgsnio áðalà,ákvëpimas �atodûsis �baigias...tik vistvinkèioja lietø per kriðtolà,per alkûnes...iðnirusios ðakospjausto tylà dailyraðèio ðukëm� � � � � � � � � � � � � � � �lapas nukrentaveidu ant lapo,nesuvirpa...tik nukreèia �drugá.

Ákvëpimas

raðau raðau ir raidës iðkraipytos sugula á vienàpusæ þodþiai skuba

padëti daugtaðká ar taðkà nesutelpa ir braðkaeilutës susigrûdæ viena

ðalia kitos priglunda posmai ágauna pagreitá irdunda kintanèiam pilkam fone

� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �i ð s i b a r s è i a u� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �pro ðalá lekianèiø minèiø be taðko laukiamajam

perone

Gitos MELINSKIENËS iliustracija


8 Kûryba/Jaunieji

� Miraþas visa tai...� ...prasideda...� ...nieks mûsø èia nelaukia, tik ðneka daug. Ar

pirmas kartas? Visi èia mëgëjai paðnekët, ypaè pasi-skøst: ai ai ai, kaip blogai, iðvaþiuoja jaunimas, pro-tai nuteka. Kurie protai, tie, kuriuos dulkino per visaspamokas, áskaitant fiziná lavinimà ir darbelius?!� Betgi ne tik ðneka, susigràþint bando...� Negadink nervø! Akinius nusivalyk, � tyla, �

rimtai sakau, nuo kavos garø aprasojo. Gerai. O dabarpaklausyk, kà ðneku, kol dar ir mano protas samanomir kerpëm neapaugo.� Klausau, � ji siurbteli baltintos kavos, ir að su-

prantu, kad tai bus dar vienas bergþdþias lojimas ne átà medá.� Ne, padarom kitaip... Pasakyk, ko tu èia sëdi?� Kaip � ko?

� Pelyte, jei taip ir toliau, tapsi (jei dar nesi) vaikð-èiojanèiu lavonu, þmogaus iðkamða, lobotomuotu de-bilu... Televizoriø þiûri?� Þiûriu, � ji klusniai linkteli galva, o að prisidegu

cigaretæ.�Nebeþiûrësi, girdi?Gráþus namo iðjungsi tà skait-

meninæ velnio dëþæ ir ádësi skelbimà ámainyk.lt, skel-biu.lt ar dar á koká kità iki skausmo neskoningà pade-lius laiþanèio web dizainerio sukurtà elektroniná pus-lapá, kuris naudingas tiek, kiek Lietuvos RespublikaiSeimo rinkimai. O! Jei jau uþkabinome ðià temà, �nukratau pelenus ir stebiu jà ásmeigusi stikliná þvilgs-ná á kieme besidulkinanèius ðunis, � gal dar kavos?� Ne ne ne...� Ar galiu pasiteirauti, uþ kà gi balsavai, Pelyte?� Nebalsavau, � nunarinus galvà prisipaþásta, it

bûèiau jos nuodëmklausys.

� Va tai tau...� Rinkimai � kaip loterija, kurioje niekad ne-

laimi. Balsuoji, balsuoji, o aukso puodo kaip nër,taip nër.� Skundies, Pelyt, taèiau kartu reiðki nepasitenki-

nimà valdþia, vadinasi, dar ne viskas prarasta! Duokð,paspausiu deðinæ... Ko taip nedràsiai? Bijai, kad vie-na ranka spausiu, kita ið kiðenës piniginæ su bankokortelëm ir asmens dokumentais iðtrauksiu? O gry-nøjø turi?� Ne ne ne... � ji nervingai krizena, viena ranka

nepastebimai traukdama rankinukà arèiau savæs.� Geri mano kavà ið mano puodelio mano namuo-

se ir bijai, kad apðvarinsiu? � nuleidþiu rankas.� Nevalingai að, atleisk.� Nevalingai, � prunkðteliu, � nors, jei operhou-

se�e ið drobinio maiðelio, palikto rûbinëje, per naktá

Marija DJAÈENKO

Miraþas

Etaþerë

Donaldas Kajokas �Lapës gaudymas�:eseistinës uþsklandëlës. � Lietuvos raðytojøsàjungos leidykla, Vilnius, 2013.

Gyvenimo planasPokðt! Ji iððauna ðampanà, ir að apsivemiu.� Uþ suþadëtuves! � ðampanui verþiantis per tau-

rës kaðtus suðunka.� Aha, � abejingai tarsteliu ir tuoj pat pasitaisau, �

uþ suþadëtuves!Moterys � tokios bûtybës. Net atsitiktiniai lyti-

niai santykiai joms � dalis gyvenimo plano. Kai ku-rios, atsidavusios pirmam pasitaikiusiam, slapèia ti-kisi, kad jis bus tas vienintelis arba bent jau paskam-bins. Vyresnës savo ruoþtu viliasi bûti netyèia apvai-sintos. Visos be iðimties þiûri romantines dramas irgyvena pagal jø scenarijus. Moterys, be jokios abe-jonës, yra ið Veneros. Vyrai. Vyrai ne ið Marso, jiegyvena Þemëje, domisi automobiliais, sportu, viso-kio pobûdþio þaidimais (taip pat ir seksualiniais),kai kurie � vienas kitu. Moterys irgi domisi moteri-mis, deja, daþniausiai tik ið kerðto...� Nesidþiaugi? � paklausia nutaisiusi nuskriausto

ðuns minà.� Dþiaugiuos, � mechaniðkai atsakau, o galvoje

dþiaustau skalbinius.

� Èin èin! � vëlei nuðvinta ir taure siekia manotaurës, kurià iðtuðtinau taip seniai, kad ji spëjo iðdþiû-ti, � dar ðampano?� Taip. Praðau. Gal turi ko nors stipresnio?Liûdþiu ir nesugebu to paslëpti, visas kûnas bylo-

ja, kad viduje kà tik iðgyvenau laidotuves nuo ðarvo-jimo salës iki pat kapo duobës. Uþkasiau jos jaunys-tæ.Kodël vyrai vis dar perðasi?� Laukiesi? � nevalingai iðsprûsta it atodûsis.� M?� Ne, nieko.� Turiu kubietiðko romo �Havana Club�.� O degtinës?� Ne, neturiu.� ...� ...� Turiu eiti.Nuo ðiol viskas kardinaliai pasikeis. Ji nuolatos

praleidinës skambuèius, vëluos atsakyti á elektroni-nius laiðkus ir kitaip vengs mudviejø susitikimø akis

á aká, o susitikus nepaliaudama kalbës apie suþadëti-ná, visokeriopai bandydama áterpti jo vardà netikë-èiausiose pokalbio vietose.� Turi ugnies?�Ne, juk þinai, kad nerûkau, nesmes su ÞILVINU

planuojame kûdiká.Aaaaaaa-a-u! Atsikeliu plyðtanèia galva, nuo gal-

vos skausmo ozono sluoksnyje platëja skylës.� Vandens, � iðlemenu laiþydama suplëkusias lû-

pas, � kas nors... Pa-dë-kit...Aplink � në gyvos dvasios. Vienos nakties nuoty-

kis ant stalelio paliko raðtelá: Aèiû. Oho!Vartaus nuo ðono ant ðono bergþdþiai ieðkodama

padëties, kuri apmalðintø dieglius skrandyje. Galvo-je besiblaðkydamas tarp skausmø iðnyra bespalvisklausimas: Ar?.. O tada apsivemiu. Ðásyk ið tiesø.Prabundu temstant savo paèios skrandþio turiny-

je, kuriame randu ir mobiløjá telefonà. Perbraukiu pa-klode ekranà, pamaigau mygtukus ir suprantu, kadneturiu kam paskambinti. Visos draugës susiþadëju-sios, iðtekëjusios arba þindo, visi vyrai þiûri krepðiná.� Esi labai siauro màstymo.� Mama, nepradëk.� Nepertrauk. Gerk arbatà!Uþsièiaupiu. Geriu drungnà kmynø arbatà minty-

se pergalvodama vakarykðèius ávykius, kurie gráþtadëlionës detalëmis. Vël.

Yra knygø, kurias komentuoti, kritiðkai aptartineatrodo tikslinga: daþniausiai jos siûlo simpatið-kus pastebëjimus, kokiø nors �maksimø� persvars-tymà ar kitaip atskleidþia savità (ap)màstymo bûdà,kuris gali bûti priimtinas, o gal ir ne. Prie jø priskir-èiau skvarbiø áþvalgø pilnà naujàjà Donaldo Kajo-

ko knygà. Gudriojo padarëlio gaudymu pavadinta-me leidinyje dalijamasi �eseistinëmis uþsklandëlë-mis�, miniatiûros sutelktos kaip daugybë �paguodosatvirlaiðkiø sau�. Kalbant ðiek tiek tiksliau (nors uþ-raðai nesileistø apibrëþiami), tai nuosaikiai skamban-tys, kartais á ðypsanèio �mokytojo� tonacijà perei-

nantys tekstai-nuostabos apie gerà ir prastesnæ poezi-jà, paradoksalø, abejoti skatinantá dabarties pasauláir dvasios buvimà jame (o gal prieðingai � dvasios irpasaulio joje). Todël ið pradþiø visa nesusiveda sumintimi, kad �Lapës gaudymas� � tiesiog uþsklan-dëlës (nuo �uþsklæsti�) arba tik atvirlaiðkiai sau. At-rodytø, jog skaitai ðá tà uþsiverianèio, privataus, betD. Kajokas pats komentuoja, jog raðo knygà, o teks-tai neleidþia nusiðalinti, nes jie skirti bûdraujanèiaiarba lapæ gaudanèiai sàmonei. Atvirlaiðká visada ga-li perskaityti paðtininkas arba kaimynas, o uþsklan-da turi ir puoðiamojo pieðinio, esanèio po tekstu,reikðmæ. Tarsi ji bûtø nepretenzingas, nebûtinas ko-mentaras. Net jei raðyta tarsi sau, daug kà galimasuabsoliutinti kaip viename ið tekstø, kuriame tei-giama, jog visa, net seniausioji lyrika �visados yraað ir apie mane� (p. 84). Á toká supratimà apeliuoja irðie eseistiniai tekstai.Ne veltui kimbu prie þodþiø, nes D. Kajoko raðy-

mo bûdas geràja prasme skatina taip elgtis. Reikð-


9Kûryba/Jaunieji

mingais màstymo dëmenimis autorius laiko verbali-næ raiðkà, keletà kartø remiasi Zhuangzimintimis apieþodþio prasmingumà. Norima iðryðkinti, kad �kaipkalbame, tokios yra ir mûsø vidinës, gelmiðkosiosstruktûros� (p. 100), kartu tekstais liudijamas perim-tas kalbinis ðalia esanèiø pavidalø suvokimas. D. Ka-jokas renkasi trumpas, taiklias frazes, kurios,Roland�oBarthes�o þodþiais tariant, priverèia tavyje kaþkà pa-svirti. Kai tiek daug ðnabþdama, iðrëkiama, brukamainformacijos-viðtø klegesio, siûloma susitelkti tieserdvia, silogizmu pagrásta lakonika. �Lapës gaudy-mas� atkreipia dëmesá á joje glûdintá tiek áliteratûrin-tà, tiek þavø kasdieniná dviprasmiðkumà ar tripras-miðkumà: �Nedora dorybë ir dora nedorybë. / Rin-kis. / Sakai, sunku? / Nejaugi? / Juk kiekvienas taidarom keliolika kartø per dienà� (p. 53); �nebûtis yrata pati bûtis, tiktai neturinti jokiø bûties savybiø. / Irprieðingai� (p. 70). Tad ne taip nuostabu, kad galiau-siai knygoje visa nukreipiama á Aristotelio logikà,teigianèià: �Mûsø màstymo iðvada daþnai juokinga,

nes màstymas pats save paneigia� (p. 141). Pastaroji,kone tik pabaigoje áraðyta iðsami citata be jokiø pa-pildomø D. Kajoko ásiterpimø yra stipri ir reikðmin-ga, tarsi apgaubianti uþsklandëlë. Visas paradoksa-lus verbalinis þaismas kvieèia manyti, kad tiek raðan-tysis, tiek skaitytojas yra lapës gaudytojai, nors, tie-sa, pirmasis atrodo jautrus, patyræs pëdsekys.Viena minëtinø esminiø �Lapës gaudymo� aðiø

taip pat gimsta ið kalbos arba yra besàlygiðkai su jasusijusi. Bent jau taip atrodo ið pradþiø. Tai poezijosrefleksijos, nevirstanèios tik raðanèiojo ar filologo pri-vilegija. Poezija suvokiama kaip dvilypis fenome-nas: literatûrinis ir nepastebimai ásismelkæs mumyse.Tikriausioji � lyg kokia laputaitë: ne visada pasve-riama ir paaiðkinama. Graþu, kai apie jà átikinamaigalvojama kaip apie intuityvø arba tiesiog màstymobûdà be priverstinio veikimo: �Netgi sapnas nëra tik-ras, kad mes esame tikri. / Netgi sapnas � tas ypatin-gas màstymo bûdas. / Poezija prisijaukino ðá màsty-mà. Taèiau, garbë jai, nevirto sapnu� (p. 139). Vis

dingsta kanceliarinës prekës, tarkim, pieðtukas, trin-tukas, tuðinukas ir korekcinis pieðtukas, nëra ko perdaug stebëtis, ar ne?Toliau uþgula nepakeliama tyla. Tarp mûsø gy-

vas tik besirangantis cigaretës dûmas, kylantis ið pe-leninës.Jei turëèiau darbà, su ja nebendrauèiau, rasèiau

pasiteisinimø, kaip atitolinti susitikimà, taèiau dabarji þino, kad didþiàjà laiko dalá praleidþiu namie baus-dama save socialiniø tinklaraðèiø narðymu.Uþsuka kasdien, pasak jos, netyèia, eidama pro

ðalá. Nenuostabu, nes ji gyvena aukðtu aukðèiau. Kar-tais pro ðalá eina ne viena, atsiveda ir ðuná, visø drau-gà Riká, kuris laksto iðsiþiojæs po namus, kolsusipainioja kojos...� ...kiemo sargas Sigitas priimtø valstybei palan-

kesnius sprendimus. Galvoji, tuðèiaþodþiauju, kaip irvisi? � atsidûstu.� Kodël? Net ir að priimèiau geresnius sprendi-

mus.� Abejoju, bet ðtai Sigitas... Jis kaip Big Brother,

kurio buvimo nejauti, bet þinai, kad viskà stebi, jis �visur.� Kas?� Si-gi-tas, net ir dabar, matai, ðluotkotis kyðo?

Sigitas po langais klausosi, kà ðnekam...Praveriu orlaidæ:� Sigitai, ei! Pasirodyk! Gal kavos? Sigitai? Tyli,

apsimeta, kad yra nematomas. Ech... Þinai, Pelyt, kasmanæs nepaliauja stebinti, viskà þinau � nieko neda-rau fenomenas. Lietuvoj durniø nëra. Tikrai tikrai,paklausk kada kieno nors, taip ir klausk: durnas gal?Kà atsakys, kaip manai?

� Duos á galvà.� Duos. Nes áþeidei. Ne ðiaip sau gi. Pas mus tik

viens uþ kità protingesni gyvena, visi gudrûs, gud-resni, o gudriausi � valdþioj. Kad ir vakarykðtë situa-cija prie baro: sàstingis, kitaip ir nepavadinsi, du bar-menai ir ðimtas iðtroðkusiø galvø. Kaip atsistojau áeilës galà, taip ir nepajudëjau, ir gërimo nenusipir-kau. Þinai, kodël? Nes nieko nepaþinojau � nei barosavininko, nei barmenø, nei koncertuojanèios gru-pës...� ...ir bedarbë esi tik todël, kad neturi paþástamø?� Ne, todël, kad mano pavardë ukrainietiðka.� ...� Gerai, kad mus dar Europos Sàjunga priþiûri,

mes kaip vaikai invalidai, nepajëgiam vieni, maþosðalies kompleksas...� Patys sau tuos kompleksus ásikalbëjom.�O!Bravo! Bra-vo! Tiesa, apiemus gi nieks nieko

neðneka, maþai kas apskritai mus þino. Paranoja. Meskaip ûmiø psichoziø skyriaus pacientai...� Gal ið tingulio visa tai?� Apsileidimo. Gal dar kavos?� Neatsisakysiu.� Ne ten energijà koncentruojam. Pykstam, ginèi-

jamës, kumðèiais mosuojam, urzgiam, lojam, kandamir t. t. nesuprasdami, kam nuo to blogiau.�Mhm...� ...ir nieks nekuria ið idëjos, visi valgyt nori. Vi-

siems duonos reikia, matai, kitiems dar ir sviesto. Re-miantis tokiom iðvadom � Lietuvoj soèiau pavalgotik televizijos þurnalistai. Kiti uþsidirba vien mokes-èiams. Bet, kaip pasakë Erlickas, ið bado irgi nieksnemirðta. Todël dþiaugtis verta!

� ...sakyk, o dël ko tada gráþai?� Ne pirma, Pelyt, ir ne paskutinë ðito klausi. Ap-

kvailino mane, aukso kalnus þadëjo, bûrë, kad yradarbo vietø, kad laukia su naujom patirtim mûsø, tau-tos iðdavikø... Nemeluosiu, gráþt neskubëjau, knygøpaskaièiau, kalbà pasimokiau, kitas ðalis paþinau, juo-do ir balto maèiau...� O dabar?� O dabar aklina tamsa kaip koðmare � rëki, bet

neprarëki, uþdarytas dëþëj su daugybe durø, beldi,taèiau nieks neatidaro, nes tose þadëtose darbo vieto-se � bezdantys senjorai. Kaip manai, Pelyt, kodël visispëja, kad Lietuvoj gerai bus po kokiø dvideðimtiesmetø, ne anksèiau?� ...� Nes pensininkai iðmirs.� Kaip neþmoniðka ðitaip kalbët...� Na jau, na jau... Visi gi mirsim, nori nenori. Kam

tas smerkiamas þvilgsnis, tik iðduodi savo naivumà.Gyvybës ratas tai, Pelyt...Pelytë atsistoja, padëkoja uþ kavà ir apsikabinus

rankinukà traukia durø link. Stebiu jà pro akutæ, li-panèià laiptais á savo niûrià realybæ. Pelytë jau trisde-ðimt metø dirba kirpëja jaunimo kirpykloje, iðtekëjogan jauna, sako, ið meilës, bet að darau prielaidà, kaddël buto. Daþnai girdþiu jà kivirèijantis su vyru, pas-kui klausausi raudos, kai ðis, neapsikentæs moraliza-vimø, uþèiaupia Pelytæ kumðèiu, kartais smaugia, kolji ima dûsti ar netenka sàmonës. Tada atvaþiuoja grei-toji pagalba ir iðveþa Pelytæ á ligoninæ. Ligoninëj jàlanko vaikai, ið kuriø mokykloj visi juokiasi, nes jierengiasi pigiø rûbø parduotuvëj per akcijà pirktaisdrabuþiais ir valgo ið namø atsineðtus pietus.

dëlto já verta minëti gal ne dël abejoniø, noro aiðkin-tis, iðdëliojant tam tikrus geros ar tikros poezijos bruo-þus, su kuriais, tikiu, daugelis sutiktø (tik nebûtinaivadovautøsi praktiðkai), o todël, kad ir prabilus apieeilëraðèio nuotolá nuo visuomenës, rinkiniø tiraþus,lapæ gaudanèioje sàmonëje ji iðkyla kaip vertë, dëlkurios reikalingumo ir bûtinybës vis dar lieka krisle-lis ramybës. Poezija egzistuoja savaime, kartais pa-kildama aukðèiau empiriniø problemø.Skaitant D. Kajoko �Lapës gaudymà� ðmëkðteli:

gerai, kad esama stebëjimosi pagaulumo, daranèiotekstà átaigø ir savà. Dar � taip nuosekliai ir vientisaiparaðyta knyga, kuri, kaip iðsitarë autorius, yra artimajam paèiam, gali tokia tapti ir kitam, nejuèiomis ásili-pusiam á pëdsekio batus ir ëmusiam bûdrauti. �Lapësgaudymo� nekiltø mintis pavadinti D. Kajoko minë-tu uþdaruku. Ji yra atvirukas, ir ne kitaip.

� Uþregistravau tave internetiniø paþinèiø tinkla-lapyje, � pareiðkia mano paèios motina, ir ðirdis, apsi-vertusi kûlversèiu, nusmunka á pilvà.� Tu kà?!� Ádëjau iðleistuviø nuotraukà, � kuisdamasi ran-

kinuke, it vardydama kulinarinio recepto sudëtinesdalis, dësto ir iðtiesia lapelá su skaitmenimis, � ðtai èiaprisijungimo vardas ir slaptaþodis.Iðleistuviø nuotraukà. Tà, kurioje esu pasipuoðus

baltais marðkinukais ir mokykline uniforma. Nuotrau-kà, darytà prieð deðimt metø, kurioje að su kabëmis.� ...að ten su kabëmis.� Profilio nuotraukà galësi pasikeist.Arba ji nori mane uþkrauti ant kito þmogaus peèiø

kaip nepakeliamai slegianèià problemà, arba slapèiatrokðta, kad mane seksualiai iðnaudotø koks mania-kas, o tada nuþudytø ir dalimis iðsiøstø á Kinijà, kurkûnà sumaitintø gatvës ðunims.� Þinau, kà galvoji... � nutæsia nespëjus prasiþiot.� Net nenutuoki, � pataisau.� Dabar daugelis porø taip susipaþásta.� Kriminaliniuose puslapiuose skaitei?� Kodël tavo pasaulis nutapytas tirðtai tamsiom

spalvom?� Vaizdingas apibûdinimas.� Noriu tik gero.� Vyras yra þodþio �gerai� pakaitalas?

� ...� ...Þinau, ji neturi kà pasakyt. Prieð kelias dienas

skundësi, kad nemoka internetu patikrinti �Telelo-to� loterijos bilieto, o dabar kiða man prisijungimoduomenis.� Kas tau padëjo?� Kas? � aukðtesniu nei áprasta tonu nervingai per-

klausia, ir pasidaro aiðku, kad jai buvo daromas psi-chologinis spaudimas.� Bendradarbës?�A?� ...� Dukrele...Dukrele ji kreipiasi tik dviem atvejais � kai ko

nors praðo arba kai gerokai prisidirba.�Ma...Ma... kreipiuos tik vienu atveju, kai þinau, kad ji

prisidirbo.� Taip, � nuleidus akis á dar drëgnà nuo �Vanish�

dëmiø valiklio kilimà prisipaþásta.Kartais atrodo, kad mane uþaugino ne tëvai, o jø

virðininkai, bendradarbës, seselës poliklinikoje ir te-levizijos programø, skirtø namø ðeimininkëms, laidøvedëjai.� Mama, moters laimës formulë nëra þiedas kart

du, plius deðimt tûkstanèiø litø vestuvëms, plius na-

mas ir automobilis, plius nesuskaièiuojama galybëvystyklø, pakelta kvadratu...� Dar neuþaugai, � nutraukia ji ir pakyla nuo fote-

lio.Gal ir neuþaugau.� Dar neþinai, � kilstelëjusi smakrà iðkilmingai

pradeda, �kokia laimëkasryt prabusti ðalia vyro, prau-siantis po duðu klausytis, kaip virtuvëje jis ruoðiakavà, o keptuvëje spragsi kumpis, kaip jis áskelia kiau-ðiná...Regiu jos judanèias lûpas, taèiau negirdþiu, kà

sako. Ji teatraliðkai mosikuoja rankomis, ir to pakan-ka, kad suprasèiau, jog prisimena santuokos pradþià.Vadinu tai pirðtø ámerkimu, kad apsiprastum. Dabarviskas atvirkðèiai. Ji tai þino, að tai þinau, ji þino, kadað tai þinau, tëvas tai þino, ji þino, kad tëvas þino, visitai þino, tik nieks apie tai neðneka ir visi gyvena tapasaulietine pasaka, kad jiems bus kitaip.� Mama, � vël atsidûstu, � gana fantazuot.� ...� ...Þiûri á mane kaip á neiðsipildþiusià svajà riebaluo-

tais, nuo vëmalø sukibusiais plaukais. Pasilenkia, pa-buèiuoja ir netarus në þodþio iðeina.Po keliolikos minuèiø it netyèia prisijungiu prie

paþinèiø portalo �Jausmø versmë�.Ir iðtrinu anketà.


10 Kûryba/Jaunieji

Dainuojantá, raðantá, kuriantá, diskutuojantá,svarstantá � toká daugelis mûsø paþásta VytautàV. Landsbergá. Lietuvos kultûros kontekste tailabai ryðki asmenybë. Vaikams jis � puikiø pa-sakø autorius, suaugusiesiems � intriguojanèiøpjesiø kûrëjas, teatro ir kino meno atstovas, ak-tyvistas. Diskusijoje Tomas Dirgëla já pristatëtaip: �Nors ir nesëdëdamas Seimo nario ar vie-no ið ministrø këdëje, ðis þmogus Lietuvà kuriakitais bûdais, gal net daug veiksmingesniais:V. V. Landsbergio dokumentinës juostos apie ið-kiliausius mûsø ðalies þmones paglosto ðirdákiekvienam lietuviui ir leidþia su pasididþiavi-mu teigti, jog milþinø Lietuvoje bûta ne tik pra-eityje � jø apstu ir ðiandien.�1 Noriu pastebëti,kad nevertëtø pro akis praleisti ir ðio autoriausknygø, skirtø vyresnei auditorijai, kuriose taippat keliamos rimtos ir aktualios temos.Ðá kartà siûlyèiau paþvelgti á 2004 m. iðleistà

V. V. Landsbergio knygà �Lunatikø dainos�2.Praëjo devyneri metai, o kritikai, atrodo, jos ne-

pastebëjo. Ne todël, kad knyga bûtø neádomi arneintriguotø, � prieðingai, maþo formato leidi-nyje spausdinami eilëraðèiai tiems, kurie juos ið-gyvena, neðiojasi savyje... Ði poezija ilgai veikiaskaitytojà, gyvena jo mintyse, maldose, sapnuo-se. Tik taip jau susiklostë, kad V. V. Landsbergis,nors ir yra gerai þinomas, priklauso tai Lietuvosraðytojø kartai, kuri sulaukia maþai vertinimø.�Lunatikø dainos� lyg ir pasislëpë tarp margøV. V. Landsbergio knygeliø vaikams. Greièiau-siai taip nutiko dël to, kad vizualiai ði knyga yravisiðka prieðingybë leidiniams, kuriuos skaity-tojai ápratæ matyti knygynuose su raðytojo pa-varde, � tai maþa knygelë juodu virðeliu su ke-liomis nespalvotomis iliustracijomis.Pirmas dalykas, intriguojantis vos pamaèius

�Lunatikø dainas�, � virðelis, kuriame vaizduo-jamas ádomus, atidesnio skaitytojo aká patrau-kiantis ir fantazijà suþadinantis dviprasmiðkaspaveikslëlis. Tai � lyg mandalos ir baltiðkøjøfigûrø sintezë. Atsiveria ir juodos virðelio spal-

vos prasmë � knyga vadinasi �Lunatikø dainos�,taigi juoda primena nakties tamsà, kurioje pina-si lunatikø matomi vaizdiniai: nesuvokiamos ju-dëjimo kryptys, iðnyrantys simboliai. Tai atsi-spindi visoje knygoje � mandalos uþuomina su-ponuoja tvarkà, ramybæ ir harmonijà, o baltið-kieji þenklai � Lietuvos kultûros, istorijos, tau-tos vienybës ir stiprybës simbolis.Knygos pavadinimas tarsi praneða skaityto-

jui, kad tai � sapnø ir nakties istorijos, o jos nu-tinka þmonëms, sergantiems keista ir magiðka li-ga: jie klajoja naktimis ir patenka ten, kur tikraine kiekvienas miegantysis gali pakliûti. Knygosepigrafas � citata ið Naujojo Testamento, 10-ojiApreiðkimo Jonui. Ið pirmo þvilgsnio atrodo, kadjis pasirinktas tiesmukai, nes citatoje kalbamaapie knygelæ. Kiek kitokià istorijà byloja Nau-jasis Testamentas: Jonas dël savo tikëjimo buvoákalintas uolëtoje saloje ir ten bûdamas patyrëregëjimà, kurá uþraðë ir turëjo perduoti septy-nioms Azijos baþnyèioms, su kuriomis buvo pa-

Rasa VITKAUSKAITË

Susapnuotos istorijos

Kai ko nors labai nori, viskas ámanoma. Taipgirdëdavau vaikystëje, nors tada turbût negalvo-jau, ar galëèiau prakalbinti vëjà. O Lina Navic-kaitë, iðleidusi jau antrà kûriná vaikams (pirma-sis �Auksinis miestas�, 2000 m.), sumaiðo visaskortas ir teigia, kad tai jis nori su mumis bendrau-ti. Ji pastebi, kad daþnai á Vëjà atkreipiame dë-mesá tik jam prikrëtus eibiø (�vëjas ðakà nulau-þë�), iðvydæ giedrà dienà galvojame, kad ne jisdebesis vaiko, bet jie patys slenka, virsdami neti-këèiausiomis bûtybëmis. Pajutæ vëjo judesá tie-siog nusisukame, tarsi jis bûtø tik bejausmis orogûsis. Autorë priartina tai, kas nematoma, nes pa-sakoje toji riba tirpsta, vos tik paþadinama vaiz-duotë. O knygoje jos, kaip ir dinamiðko vyksmo,netrûksta. Juk Vëjas gali papasakoti daug puikiødalykø, atpaþinti visus kvapus, imituoti garsus irpadëti pakelti aitvarus. Taèiau ne viskas taip pa-prasta. �Visoje tiesoje apie Vëjà� jis atsiskleidþiakaip smalsi, ilgesinga, neprijaukinta vieniða bû-tybë, (ne)klusniai atliekanti savo pareigas. Jis nëra

Lina Navickaitë �Visa tiesa apie vëjà�:pasaka. � �Kauko laiptai�, Kaunas, 2013.

koks egoistas: pamilæs tolimàjà Þvaigþdæ, laukia,kol ji krisdama priartës. Laukimas � liûdinantis da-lykas, taèiau ne bereikðmis, nes moko.Autorë pasakà pripildo nûdienos skaudulëliø (da-

bar nepakanka iðsikelti á kitàmiestà, vaikai irgi emig-ruoja), paþinimo þenklø (juk, trokðdama dëmesio,saulë ið tiesø nenusileidþia, nors mes taip manome),kurie kvieèia pamirðti reklamines þvaigþdutes ir átikràsias paþvelgti pro langà, bet svarbiausia � ne-uþgoþta pagrindinio personaþo situacija. Èia nera-sime didelio iðbandymo ar þygdarbio, nes jis vykstaviduje. Vëjas gali skristi kur panorëjæs, taèiau, tarsiA. de Saint-Exupery �Maþajame prince�, pasaulyjejauèiasi lyg vieniðoje planetoje, kurioje laukimas irpaieðkos yra ne tik sudëtingas, nerimà keliantis pro-cesas, bet ir vertas netikëtø paþinimo dovanø. To-kiø, kaip sutikta smalsi mergaitë, padedanti áveiktisusvetimëjimà. Ðioje pasakoje L. Navickaitë ne tiksukuria margaspalvá Vëjo charakterá, siûlo paþvelg-ti á máslingus gamtos reiðkinius, bet ir atskleidþiajaukinimosi, nesavanaudiðkos draugystës prasmæ.

Galbût kai kam ilgà laikà Australijoje gyve-nusio raðytojo, þurnalisto, vertëjo, esperantinin-ko Pulgio Andriuðio (Fulgencijaus Andrusevi-èiaus; 1907-1970 m.) pavardë primena knygos�Anoj pusëj eþero� (2008 m.) apsakymus, kurieiðsiskiria ypatingu gamtos pajutimu � juose kiek-vieno augalo paþinimas perteiktas itin iðraiðkin-gai, ekspresyviai, þodingai (ðiandien panaðø þo-dingumà prozoje demonstruoja Vidas Morkû-nas). Toká áspûdá iðlaikiau apie keistavardá au-toriø, ásiminusá ir ið nuotraukos, kurioje jis, ro-dos, negali iðlikti nenusijuokæs. Ðie du susipynæbruoþai (kalbos jausmas ir ðmaikðtumas) bûtø tin-kami pagaliau po truputá leidþiamiems P. An-driuðio tekstams apibrëþti: tarpukariu po Vaka-rø Europà besibasèiusio studento, vëliau þurna-listo �Kelioniø uþraðus� (2012 m.) ir pokario ið-vietintojø asmenø (vadinamøjø dipukø, �displa-ced persons�) stovykloje bei namais tapusiojeAustralijoje raðytø feljetonø rinkiná �Ir vis dëlto �juokimës!� (2011 m.). Nieko keisto, kad didþio-

Pulgis Andriuðis �Kelioniø uþraðai�(sudarë Remigijus Misiûnas). ��Bonus animus�, Vilnius, 2012.

Pulgis Andriuðis �Ir vis dëlto �juokimës!� (sudarë RemigijusMisiûnas). � �Bonus animus�,Vilnius, 2011.


11Kûryba/Jauniejiþástamas. Tad epigrafas taip pat graþiai ir sko-ningai ásipina á knygos tematikà � tai lunatika-vimo, sapnø ir regëjimo motyvai, galiausiai �autoriaus atsakomybë perduoti savo �regëtas� vi-zijas � poezijà.Tekstuose pinasi daugiaklodës pagonybës te-

mos, tautos stiprybæ pabrëþianèios karingos nuo-taikos, þmogaus vidinës klajonës, ramybës bûse-nos, vaikiðki motyvai bei lengvuose þodþiuose sle-piami rimti psichologiniai iðgyvenimai. Kartais at-rodo, kad V. V. Landsbergio eilëraðtis yra tik eski-zas, rankraðtis, kuriame uþfiksuoti á galvà atëjæ þo-dþiai, laukiantys savo eilës, kol susidëlios á vienti-sesná, skaitytojui daugiau prasmiø atveriantá eilë-raðtá. Vis dëlto vos keliomis eilutëmis autorius at-skleidþia gausybæ prasmiø. Tekstai, kurie retkar-èiais gali pasirodyti padriki, pilni keistos mistikosar, atrodytø, taip lengvai áskaitomø vaikiðkø temø,ið tiesø tampa kietu rieðutëliu.Atskiro aptarimo reikalauja trumpieji eilërað-

èiai, pirmiausia keliantys klausimà: kà galimapasakyti vos dviejomis eilutëmis? Pasakyti ga-lima daug, o dar daugiau � palikti skaitytojo fan-tazijai ir asmeninei patirèiai. Ðios lakoniðkosmintys spinduliuoja ramybe ir meditacijø nuo-taikomis. Eilëraðtyje �ramybë� (p. 55) áþvelgia-me maldos uþuominà: �teateinie Tavo / teiðei-nie mano.� Vos dviejø eiluèiø eilëraðtis atveriaplaèiuosius, niekada neiðsprendþiamus þmogaussantykio su Dievu klausimus. Ádomu, kad visojeknygoje autorius ne tik vengia punktuacijos, betsugeba iðsiversti ir be didþiøjø raidþiø. Didþiàjàrandame tik ðiame eilëraðtyje � þodyje Tavo. Tokspoeto sprendimas skaitytojui suponuoja tikëji-mo ir religijos tematikà (neuþmirðtant epigrafo).Kita vertus, kai nëra konkreèios nuorodos á krikð-èionybæ, galima daryti tik prielaidà ir ilgai svars-tyti, kam skirta toji malda... Dar vienas trumpas,bet taip pat daug prasmiø ir nutylëjimø palie-kantis eilëraðtis �eþeras� (p. 17): �kà veiki bemanæs / mano siela // að meldþiuosi / pakrantësmelduos / mano mielas mënuli.� Èia autorius þai-dþia ádomø stilistiná þaidimà. Norëdamas atskir-

ti dialogà � sielos ir mënulio pokalbá � skaityto-jui leidþia já atpaþinti ne ið skyrybos, o ið naujøeiluèiø. Pavyzdþiui, vietoj kablelio po kreipi-nio � nauja eilutë, vietoj klaustuko ir dialogàþyminèios skyrybos � nauja eilutë ir naujas pos-mas. Tokia pati sistema iðlaikyta ir antrame pos-me � sielos atsakyme.Prisimenant V. V. Landsbergio kûrybà maþie-

siems, norisi paminëti jo eilëraðtá �man patinkavaikai� (p. 35): �lyjalietusmanosaule / daþnaine-þinaukoaðnoriu.� Autorius þaidþia þodþiais juosjungdamas � viena eilutë tampa iðtisu ilgu þo-dþiu, o tai reikalauja pastangø skaitant, ásigili-nant ir atrandant eilëraðèio prasmæ. Èia taip patyra dviprasmybiø � pavadinimas lyg ir þada leng-và temà, bet ið tiesø tai vienas rimèiausiø tekstø,plëtojantis liûdesio, ilgesio motyvus. Tiesa, þo-dþiø jungimas tarsi tampa slaptu kodu, kurio pras-mës að neáþvelgiu. Gal tai akivaizdþiø dalykø mas-kavimas?.. Eilëraðtyje �máslë�, sakytum, tiesio-giai kontaktuojama su vaiku arba vaikiðkà þvilgs-ná iðsaugojusiu þmogumi, kuris sutiktø leistis áþaidimà: áminti ilgà máslæ, kurios atsakymas � �vil-kas� � paraðytas skliausteliuose eilëraðèio pabai-goje. Kûrinio kompozicija labai þaidybiðka ir ið-moninga. Tiesa, èia taip pat iðnyra ir akylesná skai-tytojà suintriguoja religinis kodas.Meditacinius ieðkojimus, sapno mistikà, nuo-

lat besikeièianèias erdves ir nuotaikas átaigiaiatskleidþia eilëraðtis �lunatikas� (p. 32-33): �pa-ryèiui á kambará áskridusi zylë tupi ant komodosir stebi mane / lengvu lunatiko þingsniu lipantápro miegamojo langà tiesiai vaikystën.� Eilërað-tis prasideda lunatiko kelione. Tai bene kertinisknygos tekstas, graþiai susiðaukiantis su pava-dinimu ir vainikuojantis visas temas. Jis prime-na lunatiko sapnà � vienos nakties istorijà, ku-rioje gausu nesusijusiø, netikëtai iðnyranèiø sap-niðkø vaizdø. Tai lyg vienos nakties koliaþas,tampantis vientisa lunatiko kelione: �vidurnak-tá iðlendu pro beprotnamio grotas, uþdusæs bëguper ðvintantá / Vilniø: sutinku poetà uþ Kated-ros, glamþantá mûzos papus: jis inkðèia.� Arba �

ilga ir skausminga giesmë, á eiles nusëdæs luna-tiko sapnas. Viena kelionë prilygsta vienai lu-natiko dainai, kurioje ir susipina ið gausybës sim-boliø sudaryta istorija. Pirmà kartà skaitant iðtiesø sunku sugriebti pagrindiná eilëraðèio mo-tyvà, kojà pakiða ir ilgos, netikëtose vietose per-ðokanèios eilutës, toliau tæsianèios mintá, tad kû-rinys netgi primena prozà.Dar vienas aptartinas kûrinys � �prostitutë�

(p. 53). Atrodo, tai turëtø bûti purvina istorija,bet autorius pateikia angeliðkà ir kartu liûdnàgyvenimo pasakojimà, tarsi paslepiantá smerkti-nus tos negarbingos profesijos atstovës bruoþus.Tekste taip pat rasime nuostabaus þodþiø þais-mo, kurá inspiruoja netikëti eiluèiø ðuoliai ir sky-rybos nebuvimas. Kartu tai ir vizualiai puikiaisudëliotas, aká traukiantis eilëraðtis. Jis taikliai�ásiraðo� á lunatikø dainas � kiekvienas nakti-mis savaip lunatikuoja. Tad nakties tamsa ir sap-no (arba koðmaro) motyvas iðlieka.Jau ið pavadinimo nesunku áspëti, kad ði kny-

ga � daugiaklodë. Taigi �Lunatikø dainos� galinuliûdinti lengvabûdá ir intertekstø neieðkantáskaitytojà. Varijuojanèios temos ir individualioseilëraðèiø struktûros tikrai þavi ir nukelia á luna-tikø erdvæ, kurion, prieð skaitant knygà, atrodë,ne kiekvienas gali pakliûti. Á klausimà, kaip uþ-èiuopti giliàsias V. V. Landsbergio eiliø pras-mes, galima atsakyti jo paties þodþiais: �jûs klau-siate karaliau / kaip iðmokau skraidyti: / tai to-kia komos bûsena / kurià pasiekti gali kiekvie-nas kareivis / kuris nors truputá domisi paukð-èiais / kuris po mûðio juos lesina ir kalbina / kolpaukðèiai pripranta prie jo / ir nebebijo� (Þalgi-rio mûðis, p.74).Taigi prieð atsiverèiant �Lunatikø dainas� rei-

këtø þinoti, kad tik ásidràsinus pavyks pasiduotiðitai sapnø koliaþais raibuliuojanèiai srovei.

1 http://www.vvl.lt, �Didþiausias ðvietimas yra na-muose, prie pietø stalo�, Tomas Dirgëla.

2 Vytautas V. Landsbergis, Lunatikø dainos. � Vil-nius: Vaga, 2004.

ji jø dalis surinkta ið margos publicistikos. Tikapie ðio pobûdþio tekstus nesinori kalbëti lygapie nuobodþià korespondencijà: europëti ban-dþiusiame, �maþojo Paryþiaus� etiketes norëju-siame iðlaikyti tarpukario Kaune P. Andriuðis sà-moningai skaitytojø dëmesá traukë savita raðy-mo maniera � M. Valanèiaus ir K. Donelaièiostiliø miðiniu � ir já garsinusiomis ekscentriðko-mis idëjomis, pavyzdþiui, greitøjø transportopriemoniø amþiuje keliauti ir apraðyti judëjimàið Kauno iki Romos... pasikinkius þemaitukà. Ta-èiau po karo emigravus kalbëjimo tonas ir temoskeièiasi.Kaip ir bûdinga anuomet intensyviai raðiusiø

kûrëjø tekstams, publikacijos kintanèioje spau-doje vëliau virsdavo knygomis. Problemiðka, kaidalis uþraðø joje ilgai uþsilieka � bûtent tokiolikimo sulaukë dalis P. Andriuðio kûrybinio pa-likimo (kiek þinoma, spaudoje publikuotøðmaikðèiø kelioniø po Lietuvà apraðymai tebe-

rengiami). Taèiau dabar stilingai perleistus arbapirmàkart spausdinamus jo tekstus galima skai-tyti kaip vientisas knygas, atspindinèias du gy-venimo tarpsnius (nepriklausomos Lietuvos ir ið-eivijos), per kuriuos raðyti skirtingo pobûdþiotekstai vis vien liudija apie guvià, þodþio neieð-kanèià asmenybæ.

Jeigu P. Andriuðio �Kelioniø uþraðai� atsidur-tø kelioninës literatûros lentynëlëje, ko gero,smarkiai suklysta nebûtø. Juose prabylama apietuos paèius, ðiandien daugelio kojø ir lagaminønuzulintus Vakarø Europos ðaligatvius, tik ðá-kart jie mus nukelia á 1929-1938 m. Þurnalistokelioniø marðrutai siekë Vokietijà, Didþiàjà Bri-tanijà, Ispanijà, Marokà, Italijà, Prancûzijà. Vi-sa, kas telpa ðioje knygoje, yra vieði draugiðkilaiðkai, autentiðki, bet á istorinius, turistinius pa-sakojimus nepretenduojantys pasidalijimai áspû-dþiais, neretai pagraþinti kitos kalbos ypatybë-

mis ir autoriaus stiliø atskleidþianèiais dialo-gais. Perteikiant paþintá su vietovëmis ir mies-tais, dëmesys kreipiamas á nusistovëjusius pa-proèius, gyvenimo bûdà, svetingumà. Nors á uþ-siená autoriø atvedë ávairios, daþniau neturisti-nës prieþastys (tarptautinë studentø darbo sto-vykla, iðreklamuota kelionë su þemaituku, re-porterio darbas), tekstai retai kada persmelktiasmeniniø iðgyvenimø, nes kalbantysis atrodokaip veikëjas, ant peties pasitupdæs kino ka-merà. Raðoma sàmoningai: tautieèiams fiksuo-jami pastebimi judesiai, bet labiau dalyvauja-ma miestø kasdienybëje, nei groþimasi fasadi-niu jø veidu. Kadangi adresatas visada aiðkus,uþraðuose kainos perteikiamos litais, gaususmagiø palyginimø su anuometine lietuviðkà-ja tikrove:�Kad bûtø sukrypusiø namø ðitame vargin-

game kvartale, negalima pasakyti � visi mûri-niai, nors neaukðti, toki patys kaip Utenoje, tikglaudþiai prie vienas kito sugrûsti ir laibø ka-minø gausybë duoda jausti, kad èia vis dëltoLondonas. O, be to, þmoniðkas asfaltas daro dar-bininkø gatveles graþesnes negu Utenos cen-tralinës alëjos brukas, ar ið barbariðkø akmenøsuspaustas, arba Ðanèiø pasididþiavimas � Juo-zapavièiaus prospektas� (p. 119).�� Koks ryt bus oras? / � Nu, ar nematai, sau-

lë sëda debesin � lietaus bus! / Bet Ispanijoskalnuose Jatauèiø Biriukui nepasisektø prana-ðystës: èia debesys per minutæ susirenka, perkità iðsisklaido� (p. 208).


12 Kûryba/Jaunieji

Romualdo Granausko knyga �Ðventøjø gy-venimai�* nëra sulaukusi nei daug dëmesio, neirecenzijø gausos ar reklamos. Interneto pusla-piuose ji kartais pristatoma skambiais þodþiais �knyga apie pokará, taèiau paraðyta naujai ir ki-taip. Bûtent ðis faktas mane ir sudomino. Apiepokará kitaip? Ar tai ámanoma dabar, kai apie ðálaikotarpá turime tikrai nemaþai knygø ne tik ap-skritai lietuviø literatûroje, bet ir paraðytø pa-ties R. Granausko?Skaitant pirmiausia patraukia kaip visada ne-

priekaiðtingas raðytojo stilius. Lengva sakiniotëkmë, kartais kuriama átampa ir detektyvo uþuo-mazga skatina versti puslapá po puslapio. Mies-to þmogø ákvepia platus gamtos peizaþas: �Ðiuometu saulë leisdavosi anoj pusëj uþ aðtriø egly-no virðûniø, tartum guldavosi ant ilgo dantytopjûklo� (p. 5). Átikina ir veikëjø dialogai, atku-riamas þemaitiðkas dialektas.R. Granauskas istorijà plëtoja iðties ádomiu,

kiek neáprastu bûdu � knygoje nëra vieno tæsti-nio laiko, nuoseklaus pasakojimo. Þengiama di-deliais þingsniais � pasakotojas fiksuoja tik pra-

sidedanèias partizanø kovas, vëliau pereina á kol-chozø kûrimo laikotarpá, galiausiai fiksuoja, kaipLietuva iðlaisvinama ið okupacijos.Pirmiausia tai puikus vadovëlis, ne tiek atpa-

sakojantis ávykius, kiek kalbantis apie þmogausbûtá tame laike. Gebëjimas taikliai nusakyti vei-këjo jausmà, esant tam tikrai situacijai, átikintiskaitytojà personaþo iðgyvenimais rodo raðyto-jo meistriðkumà. Kad ir kaip ten bûtø, daþnai at-rodo, jog tai � vieninteliai dalykai, gelbëjantysðià knygà ir skatinantys jà paimti á rankas.�Ðventøjø gyvenimai� � vienuolikos nove-

liø apysaka, atspindinti vieno kaimo istorijà.Pasakojimas kuriamas ið skirtingø perspekty-vø, kiekvieno veikëjo likimas papildo ir kuriaviso kaimo gyvenimo panoramà. Personaþai �paprasti þmonës, bet jø vardai turi simbolinæprasmæ, visi jie pavadinti ðventøjø garbei. Tik-rø ðventøjø ir knygos veikëjø veikimo sferosskiriasi, kartais net visiðkai nesusijusios, tad ko-dël personaþai taip pavadinti? Atsakymà rastilengva: tai paprasti kaimo þmonës � Augusti-nas, Zidorius, Paulina, Filomena, dar vadinama

Pilimana, ir kiti, kuriø ðventumas atsiskleidþiajø poelgiuose.Visi jie vienaip ar kitaip kovoja dël teisingu-

mo, gërio, daþnai pasiaukoja kitiems. Ðiø þmoniødarbai ne globalûs, taèiau gyvendami pagal nusi-statytus moralinius principus ir elgdamiesi, kaipjiems atrodo teisinga, jie tampa aukðtø moraliniønuostatø pavyzdþiais. R. Granauskas primena am-þinàsias vertybes: pasiaukojimà, nesavanaudiðku-mà, meilæ artimui. Kurdamas veikëjø paveikslusjis ryðkiai nubrëþia ribà tarp gerøjø ir blogøjø:gerieji � tai lietuviai, be abejoniø pasiaukojantystëvynei tapdami partizanø ryðininkais, bandyda-mi áamþinti kraupias laisvës kovotojø þudynes,blogieji � tautieèiai, tapæ stribais ir palenkti oku-pacijos valdþios. Autoriaus pozicija aiðki � svar-bu nesavanaudiðkai aukotis dël gërio, elgtis tei-singai, bûti patriotams. Ðià nuostatà ákûnija raðy-tojo personaþai: Paulina tampa partizanø ryðinin-ke ir aukoja gyvybæ, kad neiðduotø miðke pasi-slëpusio mylimojo, Mikalina, bûdama kaimo mo-kytoja, áamþina kraupias partizanø þudynes, o sa-vo dienoraðtá slepia po grindimis, nes þino � jei-

Karina ÈEREÐKEVIÈIÛTË

Ar ðventieji vis dar galibûti pavyzdþiai?

Straipsniai kvieèia ásivaizduoti þodþiu leng-vai neperteikiamus kraðtus, kuriuose ir lietu-vis daugeliui vietiniø atrodo egzotiðkos tau-tybës. Sklaidant �Kelioniø uþraðus� aiðkëja,jog uþsienieèiams tarpukario Lietuvà primenatragiðkas �Lituanicos� skrydis, eksportuotakiauliena, kuri �kaþkada prigulëjo iðdidþiai Su-valkijos kiaulei su taukuotais paslëpsniais irlinksmai uþriesta uodega� (p. 87) ir sportiniaipasiekimai. Tik vietoj krepðinio arba ArvydoSabonio pasigirsta kumðtininko Josepho Ðar-kio pavardë.�Kelioniø uþraðai� intriguoja nenuspëjamu

turiniu, nes gausybë tekstø pasklido po ávai-rius leidinius. Ðtai todël jie neblogai reprezen-tuoja anuometinës, daþnai besikeièianèiosspaudos charakterá, prie kurio P. Andriuðis de-rinosi. Pavyzdþiui, �Lietuvos studentui� ski-riamas ðmaikðtus straipsnis �Ispanø vynas gertisveika�, pasakojama apie Paryþiaus studentømiestelyje lûpø daþais pagraþintas iðminèiø

skulptûras, oficiozui �Lietuvos aidui� pateikia-mi nenuobodûs, nestereotipiniai miestø apra-ðymai, publikuotos kultûriniø ávykiø refleksi-jos (pavyzdþiui, regëta senøjø bardø misterija,W. Shakespeare�o �Kaip jums patinka� tampaprieþastimi pastebëti skirtumus nuo B. Daugu-vieèio laikais teatre vyravusiø idëjø), siekta per-teikti susidûrimus su vietos lietuviais, o �Ûki-ninko patarëjuje� donelaitiðka sintaksë reiðkë-si visu pajëgumu: �Atseit sudiev lietuviðkambaltam þirgui, nes Anglijos þenklas iðskëstaisnagais liûtà nupaiðytà turi, sudiev ir lietuvið-kam lieþuviui, nes su anglu ðnekant gomurystaip bjauriai gvaltavoti reikia, jogei pasikalbë-jimà baigus gerklë nesvietiðkai skaudëti ima�(p. 93). P. Andriuðio straipsniuose kartkartëmispasitaikantis susenobintas þodingumas yra tikapgaulingai smagus kalbinis þaidimas, nes skai-tant tekstus ið jø prabyla ne neþinomos ðalies,provincijos atstovas, o pavydëtinai daug kalbømokantis, komunikabilus (nebijantis vietiniamkumðtelëti bei paploti per petá) ir smalsus euro-pietis keliautojas, nesiremiantis iðankstinëmisnuostatomis, neskubantis nei teisti, nei primi-

tyviai þavëtis kiekvienos anksèiau neaplanky-tos ðalies atributais, romantizuotais bokðtø arkalnø linkiais. Lygiai tokiu pat naiviu jis ne-laiko ir adresato. Tai ðiandien maloniai stebi-na, nes, kai kalbama apie tà patá smalsuoliuituristui prieinamà kultûriná palikimà, nejustinejaukios distancijos. Vis pasirodanti lietuvið-koji patirtis atspindi ir leidþia identifikuoti tau-tieèio ir gana jaunos valstybës situacijà Euro-poje. Nuotaikingus P. Andriuðio �Kelioniø uþ-raðus� papildo ne tiek goþiantys vaizdai, kiekbene vien svetingi sutiktieji ir patiriami realûs,uþraðomo pasakojimo verti nutikimai.

Kitoká áspûdá kelia feljetonø rinkinys �Ir visdëlto � juokimës!�, kuriame publikuojami teks-tai ið kadaise iðleistø P. Adriuðio rinkiniø �Ir visdëlto � juokimës� (1946 m.), �Siuntinëlis ið Ame-rikos� (1947 m.), �Daina ið kito galo� (1962 m.)ir publicistikoje pasilikusieji bei dar neskelb-tieji. Akiratyje � pokario situacija: paðiepiamosdipukø ir neseniai persikëlusiøjø emigrantøydos ir gyvenimo bûdas. Tai, kà, pavyzdþiui,pesimizmu, noru atsiriboti nuo nedraugingos


13Kûryba

Jurgis GIMBERIS

Privati teritorija

...labai atsakingi asmenys tiesiog per visas res-publikos televizijas, tai yra milijonams girdint irmatant, ne kartà jau pripaþino, kad nusikaltimø Të-vynëje pridaryta �pakankamai daug�; kai darmokiausi pradþios mokykloje, prie Sadulino kal-no, ir prisidarydavau �pakankamai daug� nusi-kaltimø, tëvai ir mokytojai imdavosi gan grieþtøpriemoniø � jei pakanka, tai uþtenka! Ir padëdavo;tai kol kas tiek apie prieveiksmio �pakankamai�lietuviø kalboje vartojimà...

...kaip þmogus nustembi*, kai paaiðkëja, jog yradar ir kitokiø paukðèiø � ne tik þvirbliai, varnos irviðtos! Su viðtom tai paprasta � bûna net uþraðyta:�krûtinëlës�, �ðlaunelës� ir panaðiai; þvirbliai � tiemaþi tokie, o varnø irgi bûna ávairiø � kovai, kuo-sos, ðarkos, nekalbant jau apie þalvarnius, juod-varnius ir baltas varnas; tose akmeninëse dþiun-glëse, dievaþi, sulaukëti galima; jeigu ne televizo-rius ir poezija, net neþinotum, kad kaþkur èiurlenaupeliai, suokia lakðtutës, ulba balandëliai, o �bez-dai� � tai þydintys alyvø krûmai...

...gyveno kadaise Kanadoje toks iðminèius ir hu-moristas Styvenas Lykokas (Stephen Leacock), ku-ris sakë: �Yra tokiø þmoniø, bet tai ne jûs ir ne að,taigi yra tokiø þmoniø...� � graþiai pasakyta, ar ne?Taigi yra tokiø þmoniø, kurie nesiginèija tik todël,kad þino geriau; ir kas þino, ar tai ne jûs ir ne að...

...nenuostabu, kad moterys tampa firmø, korpo-racijø ir ðaliø prezidentëmis; ðeimininkë visada ge-rai þino, kà að privalau padaryti ir ko neturëèiaudaryti; apskritai gera ðeimininkë gali aprûpintiveikla visà bûrá þmoniø aplinkui...

...neatsistebiu ðunimis; kiek að jø prisiþiûrëjau(kieme ir televizoriuje), rodos, kad jiems vienodairodo � prancûzai jie, ispanai, italai, vokieèiai, len-kai ar þemaièiai; kità kartà net vaidenasi, kad ðu-nys nesuka sau galvos, jog jie apskritai ðunys; tie-siog sau bûna, ir tiek; esa, esti, yra; þodþiu � ergosum; nuostabu...

...jau daug metø kamuoja klausimas: ar yra norolaisvë?; ir, nepaisant to, drástu tvirtint, kad ið es-mës gyvename taip, kaip norime...

...kà padarysi, myliu cirkà; kurá èia kartà pasi-rodë þonglierius, manipuliuojantis muilo burbu-lais, � publika klykë ið susiþavëjimo; buvau pake-rëtas; tikras artistas, galëtø bûti politiku...

...labai daug pikèiurnø priviso; að � tai kitas rei-kalas, að ið prigimimo toks...

...nepykti; nepykti ant oro, ant valdþios, ant þmo-nos, vyro, praeiviø, tarnautojø, patarnautojø, tele-vizoriaus, ðuns, vaikø, tëvø, rusø, amerikonø, ara-bø, þydø, suvalkieèiø, krikðèioniø demokratø, tie-siog krikðèioniø, tiesiog demokratø � nepykti; kàjie kalti, kad Dievas juos tokius sukûrë; nepyktiant Dievo...

...minute tylos pagerbkime nekaltai iðnaikintuo-sius: �suokalbis�... �gerbûvis�... �liuosas�... �beve-lyti�... �susimildamas�... �pagatavas�... �aplamai�...�sutvërimas�... �tvartas� (dël visa ko � kà þinai, kiekilgai tvers)... �gailestingumo sesuo�; gaila...

*toks linksnio ir veiksmaþodþio derinimas tiesiog akisbado, bet skamba smagiai.

gu já kas nors ras, jos laukia tremtis.Taèiau patriotiðkumas ir perdëm herojiðki

veikëjø veiksmai kartais ðiek tiek erzina. Atro-do, kad idealizuodamas kai kuriø personaþøportretus autorius neretai linksta á patriotiná pa-tosà. Þinoma, pastaruoju metu moralës nuosta-tos, patriotiðkumas � ypaè aktualios temos, beto, manau, jog nedaugelis mano kartos þmoniøimtøsi tokiø pavojingø veiksmø. Vis dëlto skai-tant kartais susidaro áspûdis, jog autorius tarsineiðeina ið savo komforto zonos ir nesistengia átemà paþvelgti naujai, suprasti ðiuolaikinës vi-suomenës, gyvenanèios kitu laiku. Raðytojasimasi tø paèiø priemoniø: idealizuoja veikëjøpaveikslus norëdamas parodyti, kokie anksèiaubuvo þmonës ir kokie dabar, tarsi teigdamas,kad ðiandien mums trûksta pasiaukojimo, geru-mo ir meilës tëvynei. Daþnai susidaro áspûdis,jog autorius ima moralizuoti. Primityviai tei-siamas ðiuolaikinis þmogus, idealizuojami gy-venusieji okupacijos metu. Sukama vis ta patisolidesnio amþiaus þmonëms bûdinga plokðte-lë: seniau þmonës buvo daug geresni, o dabar...Jaunesná skaitytojà tokia pozicija gali ðiek

tiek suerzinti, o senyviems sukelti melancholijàir prisiminimø lavinà. Panaðu, jog autorius irstengiasi átikti vyresniam skaitytojui, o jaunie-siems palikti tik skambø ir graþiai paraðytà mo-ralà. Pasirinkdamas bûtent tokius veikëjø por-tretus R. Granauskas rizikuoja nusibosti arba liktinesuprastas, tapti dar vienu kanoniniu raðytoju,kuris padedamas á lentynas ir neskaitomas, nesnaujoji karta vis sunkiau ir sunkiau pripaþástatokius personaþus.Knygos veiksmo plëtotë taip pat sukëlë abe-

joniø. Apskritai pasakojama apie pokario Lietu-và � tik kà praûþusios partizanø kovos, kuriamikolchozai. Ði tema nei nauja, nei sena. Autoriusmeistriðkai vaizduoja iðgyventà sunkø laikotar-pá, jaunajai kartai primindamas svarbias istori-jos pamokas, taèiau ir èia nestebina naujumu.Pradþioje fiksuojami pirmieji Lietuvos oku-

pacijos metai, kai tik prasideda partizanø kovos.Tai ádomi tema ir puikiai parinktas laikotarpis,nes knygø apie ðiuos ávykius lietuviø literatûro-je ne tiek jau daug. �Ðventøjø gyvenimuose� par-tizanø kovos paminimos, bet iðsamiau neapra-ðomos � kartais norëdavosi platesnio pasakoji-mo, ásigilinimo á kovotojø gyvenimà, jø artimø-jø likimus, nes ðis aspektas vis dar lieka maþiaupaþintas. Knygos pradþioje sukuriama intriga �pasakojama apie broliø Berþonskiø gyvenimà,pasitraukimà á miðkus, apie jø artimuosius. Ta-èiau toliau skaitant nuo ðios istorijos vis labiau

atitolstama, apie ðiø þmoniø likimus tik uþsime-nama. Bûtent pirmoji knygos dalis pasirodë ádo-mi ir intriguojanti.Pabaigoje R. Granauskas vël gráþta prie jam

labiau áprasto, paties iðgyvento laikotarpio, taiyra kolchozø kûrimo, agrarinës kultûros nioko-jimo, kaimo kultûros nykimo. Toldamas nuo par-tizanø istorijø autorius vël prabyla apie ryðio sugamta netektá: �Sako, ðitaip àþuolas suteikiaþmogui stiprybës. Ji dar paþiûrëjo ið apaèios áðakas, jokios stiprybës nepajuto� (p. 88). Supran-tu, jog daugeliui Lietuvos þmoniø ðis laikotar-pis buvo ypaè skaudus, o �iðraðyti� netekèiø ne-leido sovietinë propaganda ir cenzûra. R. Gra-nauskui ði tema ypaè artima, nes tai, ko gero, jovaikystës prisiminimai ir liudijimai. Taèiau skai-tant daþnai atrodo, kad autorius ástrigo laike irvis dar negali pamirðti skaudþiø praradimø, ne-bando apraðyti kitokio laikotarpio, rasti naujøintriguojanèiø istorijø, kurias patirtø jo veikë-jai, ir toliau bûdami raðytojo vaizduotø ðventø-jø simboliais. R. Granauskas tarsi stengiasi apra-ðyti skaudþius vaikystës prisiminimus, kad jø ne-pamirðtø, vengia veikëjus ávelti á didesnius pa-gaulius nuotykius.Ðia knyga autorius neabejotinai árodo savo

meistriðkumà ir talentà. R. Granauskas profesio-naliai kuria skirtingus ir átikinamus herojus, ne-lieka në menkiausios abejonës jø patirèiø tikru-mu. Dialogø ir kalbos gyvumas pasakojimui tei-kia autentiðkumo, stiliaus lengvumas ir mintiessklandumas � þavi. Taèiau galbût autorius sto-koja tikëjimo ðiuolaikine visuomene ir per daugidealizuoja praeitá? Ðiuo atveju palinkëèiau jamá viskà paþvelgti realistiðkiau, nes ir dabar tarp mû-sø galime rasti ðventøjø, o ir ankstesniais laikaisvisokiø þmoniø bûdavo. Norëèiau, kad R. Granaus-kas tikëtø ðiuolaikine visuomene, jà suprastø.Taip pat nudþiugintø labiau plëtojamas knygosveiksmas, tæsiama intriga. Galbût derëtø pasi-rinkti naujà, maþiau apraðytà laikotarpá, o ne�konservuoti� savo personaþus kolûkiuose irgimtosios þemës praradimuose, nebijoti veikëjøávelti á naujus, pavojingus ir intriguojanèius nuo-tykius. Þinoma, tokiu atveju knyga pretenduotøá romanà ar detektyvà, taèiau manau, kad ir kito-kius veikëjus, atsidûrusius kitoniðkose situaci-jose, autorius puikiai sugebëtø paversti ðventai-siais. Svarbu, kad jie bûtø ne tokie idealizuoti,artimesni dabarèiai.

* Romualdas Granauskas, Ðventøjø gyvenimai. �Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2013.

aplinkos skleidë Jono Meko dienoraðèiai �Þmo-gus be vietos� (2000 m.), P. Andriuðiui tampapagrindine kûrybine feljetonø medþiaga. Norssàlygos tautinei kultûrai stovyklose yra ban-domos kurti (lietuviðkoje spaudoje publikuotiP. Andriuðio tekstai � viena ið jos pozityviøjøplëtojimo pasekmiø), gyvenimas pereinamosio-se zonose su daugybe bûsimøjø migrantø skati-na skaudþià maþojo þmogaus iðbuvimo situaci-jà perteikti groteskiðkai. Todël autoriaus þvilgs-nis yra kur kas negailestingesnis, kandesnis:�Petruokienë ið kareiviðkos spintelës iðsitrau-kë ðilkinæ pagalvëlæ, dar ið Lietuvos iðsaugotà,kuri gulëdavo Kaune ant sofos per metines ðven-tes geriausiems sveèiams pagerbti, atsargiai pa-këlë siuntiná ir po juo pakiðo minëtàjá tauto-dailës kûriná, sakytum, tik vakar dar iðimtà iðTamoðaièio sodþiaus meno rinkinio. Jei neklys-tu, pagalvëlë dar buvo ákvëpinta� (p. 82).Ðie tekstai padeda suprasti iðvietintojo situ-

acijos niuansus. P. Andriuðis, gyvendamas te-nykðtëmis humaniðkai kasdienybei prieðtarau-janèiomis sàlygomis, nesitenkino lengvo turi-nio paðaipëlëmis ir atskleidë �nepatogiàjà�,

daþniausiai ðalia gyvenanèio tautieèio pusæ(plëðimai, juodoji rinka, þiaurumas ir kita; emig-ravus � materializmas), á visa tai þvelgë bûda-mas viduje, intelektualiai. Nepaisant aplinky-biø, skatinusiø drastiðkiau kritikuoti, o ne kur-ti literatûrà, gràþinanèià kad ir á prarastà tëvy-næ, P. Andriuðis vis dar kvietë juoktis, ir tokstikslas atrodo vertas pagyrø, nors tekstai nesto-koja numanomo didaktizmo. Taèiau jo feljeto-nai nëra primityvûs ar numanomi (nenuspëja-mumas apskritai bûdingas ðiam autoriui) � gali-ma rasti ir satyriðkà pjesæ, �tiriamàjá� darbà, þo-dynëlá, ðmaikðèiø, enciklopediðkai pateiktøemigrantus viliojanèiø ðaliø apraðymø, auto-riaus pieðtø iliustracijø, o knygos sudarytojoRemigijaus Misiûno parengtos iðsamios pasta-bos gerokai pagilina skaitytojo þinias ir tiks-lingai, objektyviai áveda á istoriná kontekstà.Primenami P. Andriuðio feljetonai � stipri atra-ma besidomintiesiems satyriniais þanrais bei jøkontekstu lietuviø literatûroje.

Neringa BUTNORIÛTË


14 Tapatumo teritorijos

Ne maþiau komplikuotas klausimas, kada ir kurgimë V. Starevièius. Visi ðaltiniai mini 1882 m. rug-pjûtá, bet nesutaria dël dienos. Skiriasi ir ávairioseðaltiniuose ávardijama gimimo vieta. Daþniausiaiminima Maskva ir Vilnius. Net bene rimèiausiojepasaulyje kino svetainëje www.imdb.com yra du ne-tikslumai. Èia paraðyta, kad V. Starevièius (W. Sta-rewicz) gimë 1882 m. rugpjûèio 6 d. Vilniuje (Rusi-jos imperija, dabar Lietuva). Lenkai daþnai vietojeRusijos imperijos po Vilniaus uþraðo savo ðalies pa-vadinimà, tuo paèiu taip pat nusiþengdami istorineitiesai.Tikriausiai, patikimiausiu ðaltiniu, tiksliai iden-

tifikuojant V. Starevièiaus gimimo datà ir vietà, lai-kytina animacininko anûkës Leonos Beartrice�sMartin ir jos vyro Francois Martino sudaryta kûry-bos apþvalga (1991 m.), kurios pradþioje autoriaipateikë ir trumpà savo garsaus giminaièio biografi-jà. Ið jos paimkime ðià ðeimos archyvuose patikslin-tà informacijà: lëlinës animacijos pionierius gimë1882 m. rugpjûèio 8 d. Maskvoje. O ið þinyno �Dic-tionnaire du cinema� (2001 m.) � tokià charakteris-tikà: L. Starewitch yra lenkø kilmës rusø ir prancûzøreþisierius, animacijos kûrëjas, kinematografininkokarjerà pradëjæs Kaune, tuometinëje carinës Rusijosprovincijoje. Pasikapstykime tolimoje praeityje daratidþiau.

Tëvas sukilëlis

Bûsimojo kinematografininko tëvas AleksandrasStarevièius, gimæs Këdainiø rajono Surviliðkiø kai-me (greta Pakruostëlës), dalyvavo 1863-øjø metøsukilime, o ðiam pralaimëjus pasitraukë ið Lietuvosá rytus ir apsistojo Maskvoje, kur �Koriko� Murav-jovo þandarams susekti sukilimo dalyvá buvo sun-ku. Tuo pat metu ið gimtøjø namø, nuosavo dvaroLegeèiuose (Paðuðvio ir Ðiaulënø parapijoje), á Kau-nà buvo priversti pasitraukti ir sukilëlio uoðviai �Aleksandras bei Jakobina Legeckai. Lenkø kino is-torikai paprastai visus juos vadina savo tautieèiais,ir randa daug argumentø árodyti Vladislovo �len-

kiðkas� ðaknis. Lenkiðkuose ðaltiniuose netrûkstateiginiø, kad lëlinës animacijos pradininkas laikësave lenku, lenkiðkai raðë dienoraðèius ir net pabrë-þiama, kad gyvendamas Prancûzijoje net 42 metusiki mirties jis nesiekë tapti ðios ðalies pilieèiu. Visgiminëtame lenkiðkai raðytame Vladislovo dienorað-tyje galima rasti prisiminimø apie tai, kaip jau gy-venant Kaune tëvas já daþnai veþdavosi á gimtinæKëdainiø kraðte. Ten tëvas su aplinkiniais kalbëda-væs vokiðkai, rusiðkai ir lietuviðkai. O susirinkæ ávakarones, visi, taip pat ir tëvas, dainuodavæ tik lie-tuviðkai.Lenkai daþnai cituoja Vladislovo artimo drau-

go Charles�o Fordo þodþius: �Sklinda gandai, kadStarevièius nëra lenkas. Jis visada buvo lenkas.Likus keliems mënesiams iki II pasaulinio karopradþios prodiuseris Stefanas Katelbachas su Sta-revièiumi pasiraðë kontraktà filmui �Ponia Tvar-dovska� (pagal Adomo Mickevièiaus baladæ), irtik Lenkijos okupacija sutrukdë jo planams gráþtiá Varðuvà�1.Palikime ramybëje ðá akivaizdþiai subjektyvø tei-

giná ir gráþkime prie faktø. O jie teigia, kad V. Stare-vièius gimë Maskvoje 1882 m. rugpjûèio 8 d. Betkai berniukui sukako ketveri metukai, mirë jo ma-ma, ir tëvas sûnø atveþë á Kaunà pas senelius Legec-kus. Èia Vladislovas gyveno net 26 metus.

Pirmi þingsniai Kaune

Kaune Vladislovas mokësi tuometinëje vyrø (vë-liau � berniukø) gimnazijoje. Ið treèios klasës moki-nys buvo paðalintas su �vilko� bilietu. Anot Benja-mino Þulio, uþ tai, kad �vietoj staèiatikiø pamaldøcerkvëje gimnazistas bastydavosi po miðkelá stebë-damas þiogø, varliø, vabalø gyvenimà�2. Anuo me-tu carinës Rusijos vyriausybë, norëdama kuo grei-èiau surusinti Lietuvà, grieþtai reikalavo, kad gim-nazistai lankytø cerkvæ. Per metus praleidus dau-giau kaip trejas pamaldas, gimnazistas perkeliamasá kità klasæ. Tik 1889 m. katalikams moksleiviamsbuvo suteikta caro malonë � pirma mokiniai turicerkvëje dalyvauti pamaldose, o paskui gali eiti ásavo baþnyèià.Tæsti mokslø Vladislovas iðvyko á Dorpatà (Tar-

tu), ten pradëjo leisti ranka raðytà sàsiuvinio forma-to þurnaliukà su pieðiniais �Karakuli á kliaksy� (�Ke-verzonës ir juoduliai�). Tiraþas � tik trys egzem-plioriai. Spalvotu virðeliu papuoðtame leidinëlyjeskaitytojai rasdavo prozos dalykëliø, eilëraðtukø,humoristiniø másliø, rebusø, ðmaikðèiø skelbimø.Vladislovas buvo þurnalo autorius, redaktorius, dai-lininkas ir leidëjas. Tada jis iðgarsëjo ir savo ðmaikð-èiais ðarþais bei karikatûromis. �Kartà gabiam gim-nazistui kapelionas pavedë nutapyti baþnyèiai ke-turis Romos kareivius, stovinèius prie Kristaus kars-to. Su uþsidegimu jis ëmësi darbo. Kai gimnazistaipamatë þmogaus dydþio sargybinius, negalëjo su-laikyti juoko � visi keturi pavaizduotieji turëjo jøgimnazijos kapeliono veidus. Taèiau dvasininkasnesupyko. Jis Starevièiø netgi pagyrë ir papraðë pa-daryti lotyniðkus uþraðus virð didþiojo altoriaus�3.Bet ir Dorpato gimnazijos V. Starevièius nebaigë �metë mokslus bûdamas penktoje klasëje. Jam pasi-darë nuobodu sëdëti paskaitose, energingas vaiki-nas ilgëjosi konkretaus darbo.Gráþæs á Kaunà, V. Starevièius mielai dalyvavo

Legeckø namuose rengiamuose muzikiniuose va-karuose. Juos tekdavæ rengti slaptai, reikëdavæ sau-gotis, kad nesuþinotø caro �ochranka�, persekiojantibet koká tautiná judëjimà. Pragyvenimui tada Vla-dislovas uþsidirbdavo tapydamas peizaþus, kuriuospasiraðinëjo slapyvardþiu �Wlas�. Jo darbai susilau-kë pasisekimo ir atsirado netgi juos kolekcionuo-janèiø kaunieèiø. Praversdavo ir honorarai, gauti uþlenkø humoristiniame savaitraðtyje �Krzywe Zwer-ciadlo� (�Kreivas veidrodis�) spausdinamas karika-tûras. O 1903 m. kovo 21 d. Kauno miesto teatreávyko vienaveiksmiø opereèiø �Martynas Rûdaka-sys� ir �Modelis� premjera. Dekoracijas ðiam spek-takliui kûrë dailininkas �ið Dievo malonës� � V. Sta-revièius. Besibaigiant pertraukai po pirmojo vaidi-nimo, jau uþgesus ðviesai ir pasigirdus pirmiesiemsmuzikos akordams, balkone prieð scenà kaþkas gar-siai suriko: �Ðalin vienvaldystæ! Bravo!� Ið virðaus áparterá pasipylë ávairiaspalviai spausdinti anticari-niai ðûkiai ir atsiðaukimai. Policija ir þandarai tà va-karà teatre sulaikë 59 asmenis. Po ðio politinio inci-dento vaidinimai ir vieðai rengiami vakarai buvouþdrausti.Panaikinus lietuviðkos spaudos draudimà Vla-

Gediminas JANKAUSKAS

Kino alchemijos meistrasVladislovas Starevièius

Vienas garsiausiø pasaulyje animacinio kino kûrëjø Vladislovas Starevièius yraidealus �Tapatumo teritorijø� personaþas. Nedaug pasauliniame kine rasime me-nininkø, kuriø nacionalinë priklausomybë bûtø taip komplikuotai interpretuoja-ma. Rusø kino þinynuose ir solidþiose enciklopedijose V. Starevièius (VladislavAleksandroviè Stareviè) ávardijamas rusø (kartais patikslinama, kad þydø kilmës)dailininku ir operatoriumi, Rusijos animacinio kino pradininku. Lenkiðkuose ðal-tiniuose Wladyslawas Starewicz�ius vadinamas lenkø kinematografininku, anima-cinio kino pionieriumi ir pirmojo pasaulyje lëlinio filmo autoriumi. Prancûzai ðáþmogø vadina Ladislavu Starewitch ir nemaþà jo meninio paveldo dalá priskiriaprancûzø animacinio kino klasikai. Kas ið jø yra teisiausias? Visi turi pakankamaipagrástø argumentø patvirtinti savo nuomones. Na, o mums didelë garbë, kad pir-muosius savo filmus erdvinës animacijos pradininku tituluojamas V. Starevièiuskûrë Kaune.

Vladislovas Starevièius.


15Tapatumo teritorijosdislovas staèia galva nërë á du naujus uþsiëmimus �fotografijà ir entomologijà (taip vadinama zoologi-jos mokslo sritis, nagrinëjanti vabzdþius). Abi ðiosaistros netrukus atves V. Starevièiø á kinà.

Meilë vabalams ir kinui

1905 m. pabaigoje Kaune Nikolajaus prospekte(dabartinëje Laisvës alëjoje) buvo atidarytas pirma-sis stacionarus kino teatras �L. Bovi�. Kà reiðkiatoks pavadinimas, kaunieèiai neþinojo, bet lankytis�judanèiø paveikslø� seansuose ið karto pamëgo.Vëliau pagrindinëje miesto arterijoje iðdygo dar ke-li kino teatrai, padidëjo konkurencija, atsirado di-desnë filmø ávairovë, o Vladislovas gavo galimybæprie Kauno mokesèiø rûmø tarnautojo algos prisi-durti kelis rublius pieðiant kino plakatus ir lengva-tinëmis sàlygomis (daþniausiai uþ dykà) þiûrëti fil-mus. Labiausiai jam patiko fantastiniai ir triukø fil-mai, kuriuos kûrë prancûzas Georges�as Meliesas.Tada ir gimë dràsi mintis paèiam kurti filmus.

Tik kur gauti ðimtà rubliø kino kamerai nusipirkti?Naujam sumanymui nepritarë nei giminës (�Dar be-trûksta, kad orlaivius pradëtum konstruoti, dabaroreivystë madoje�, � ðeimos taryboje neva pasakæsdëdë Teofilis), nei jauna þmona, turëjusi nuosavàskrybëliø parduotuvæ (�Pirk, jei nori, að tau në ka-peikos neduosiu�).Nematydamas kitos iðeities, Vladislovas trauki-

niu nuvyko á Maskvà, prisistatë prancûzø kino fir-mø �Broliai Pathe� ir �Gaumont� atstovams, bet ðietik pasijuokë ið provincialo noro kurti filmus, ku-riuose vaidintø vabzdþiai ir gyvûnai. Prancûzai ta-da Rusijoje buvo monopolistai ir nebuvo suintere-suoti rusiðkø filmø gamyba. Bet pirmuosius þings-nius ðia linkme rusai jau buvo padaræ. Baigæs karinætarnybà didelis fotografijos mylëtojas AleksandrasChanþonkovas klojo pamatus savo kino kompani-jai, kurios filmus puoðë logotipas su Pegaso atvaiz-du. Bûtent ðis Rusijos kino pradininkas ir pirmasiskino magnatas patikëjo ið Kauno atvykusiu vaiki-nu ir pardavë jam kino kamerà iðsimokëtinai su sà-lyga, kad Starevièius pirmàjà savo filmø kopijà at-siøs jam, Chanþonkovui.Su ðia 49 kilogramus svërusia �Urban� firmos ka-

mera Vladas daþnai vaikðèiojo á gamtà, ten filmavo

laumþirgius ir visokiausius vabalus.Kaip tik tada Kauno muziejaus vedëjas archeo-

logas Tadas Daugirdas pasiûlë V. Starevièiui pa-gaminti etnografiná filmà. Ilgai ákalbinëti nereikë-jo, ir po dviejø mënesiø, 1909-øjø rudená, buvobaigtas filmas �Prie Nemuno�. Kino istorikai tei-gia, kad 1909-ieji yra lietuviðko kino pradþia, nestada pirmuosius filmus, pavadintus �Laiðkais ið të-vynës�, Lietuvoje nufilmavo ið Amerikos atvykæsAntanas Raèiûnas. V. Starevièiaus filmas �Prie Ne-muno� taip pat pagrástai laikomas vienu pirmøjølietuviðkø filmø, kuriame uþfiksuotos istorinës Lie-tuvos vietovës.Nors ðis ðio deðimties minuèiø trukmës filmo ne-

iðliko, mûsø reþisieriui ir kino metraðtininkui Vy-tautui Mikalauskui pavyko atkurti jo turiná ið pami-nëjimø spaudoje: �Kino juostoje operatorius uþfik-savo Nemuno pakrantëse niûkstanèius piliø griuvë-sius, archeologiniø kasinëjimø metu rastus papuo-ðalus, ginklø liekanas, akmeninius kirvukus. Á ðá fil-mà V. Starevièius átraukë Devintiniø procesijà, ei-nanèià aplink senà Zapyðkio baþnyèià. Turëdamaságimtà humoro jausmà, jis nufilmavo besimuðanèiuselgetas, nepasidalijanèius iðmaldos. Þiûrovams ðivieta visada sukeldavo juokà. Paskutinis kadras �ákaitæs saulës diskas tuojau palies Nemunà. Nuoþul-niø saulës spinduliø nuþertos ið vandens á krantàbrenda karvës� 4.�Prie Nemuno� buvo pagamintos tik dvi kopi-

jos. Vienà (kaip buvo sutarta) autorius nusiuntë áMaskvà, kità padovanojo savo bièiuliui T. Daugir-dui, kuris padëjo ne tik patarimais, bet ir parëmëfilmo kûrimà. Tais paèiais metais V. Starevièius su-kûrë dar du entomologinius filmus �Laumþirgiø gy-venimas� ir �Skarabëjai� (taip senovës Egipte buvovadinami ðventieji vabalai, freskose vaizduojami ri-denantys Saulæ). Tai buvo generalinë repeticija prieðpaèius svarbiausius darbus, kurie V. Starevièiui su-teikë galimybæ vadintis erdvinës (kartais ji vadina-ma tûrine ar tiesiog lëline) animacijos pradininku.

�Elniaragiø kova�

V. Starevièiaus 1910 m. Kaune sukurtas anima-cinis filmas �Elniaragiø kova� tapo jo unikalios kû-rybos atskaitos taðku. Ðá filmà kino istorikai vadina

�pirmuoju pasaulyje eksperimentinës lëlinës anima-cijos kûriniu�. Ákvëpimo �Elniaragiø kovai� auto-rius pasisëmë Kauno Àþuolyne. Kartà èia aukðtojeþolëje jis pamatë du susikibusius raguotus vabalus.Elniaragiais arba paprastaisiais elniavabaliais (lot.Lucanus cervus) vadinami vabzdþiai savo ginèàsprendë �vyriðkai�. Kità vakarà á ðià vietà jau sukino kamera atëjæs V. Starevièius peðtukø ilgai ne-rado, o kai juos aptiko, tai tuoj pat ásitikino, kadjuos filmuoti aukðtoje þolëje nepatogu, o ir vakaropkrypstanèios saulës apðvietimas jau buvo silpnas.Tada operatorius pagavo vabalus ir kartoninëje dë-þutëje parneðë namo, ketindamas atkurti matytà sce-nà inscenizuotoje aplinkoje. Ið krûmø ðakeliø ir sa-manø ant stalo pasigamino dekoracijas, ájungë ap-ðvietimo lempas ir pasiruoðë filmuoti. Bet vabalaijokiu bûdu nenorëjo net priartëti vienas prie kito, oatvirkðèiai, kuo greièiau spruko á prieðingus stalokampus. Tada filmo kûrëjas griebësi apgaulës. Jis áimprovizuotà kovos laukà áleido elniaragiø patelæ,manydamas, kad �damos� akivaizdoje vabalai imselgtis kaip tikri riteriai. Bet ði klasta nepadëjo. Ðvie-sos iðgàsdinti kovotojai sustingo tarsi burtø lazde-lës uþkerëti.Archimedas, kaip þinia, svarbø atradimà pada-

rë mirkdamas vonioje. V. Starevièiui proga ðûkte-lëti �Eureka!� gimë gulint lovoje. Kartà vakare,ieðkodamas iðeities ið beviltiðkos situacijos, jisprisiminë, kaip su pieðtais personaþais elgiasi ani-maciniø filmø kûrëjai: �Jeigu ámanoma atgaivin-ti pieðiná, tai kodël gi negalima priversti judëtinegyvà vabalà?�. Reikia tik uþmigdyti já eteriu,preparuoti ir, rankytes bei kojytes sutvirtinuslanksèia viela keisti galûniø padëtis, o tada fil-muoti patraukiant juostà kino kameroje tik pervienà kadrà. Tai buvo panaðu á fotografavimà. Ju-desiø fazes operatorius keitë 16 kadrø vienai fil-mo sekundei. Tai atitiko ano meto filmavimo irfilmø demonstravimo greitá.Niekas tada dar neþinojo, kad kuklus Kauno mo-

kesèiø rûmø darbuotojas, jau paaukðtintas pareigo-se ir tituluojamas kolegijos registratoriumi, Kauneávykdë tikrà perversmà, kuris netrukus nustebins vi-sà pasaulá.Kai gandas apie ðá filmà pasiekë A. Chanþonko-

vo ausis, V. Starevièius buvo pakviestas á Maskvà.Kaip tik tada �Elniaragiø kovos� autorius, susiþa-vëjæs Kaune ávykusiu rusø aviatoriaus SergejausUtoèkino pasirodymu, sugalvojo sukurti �Vabzdþiøaviacijos savaitæ�, kurios herojai vabalai skraidytøþaisliniais lëktuvëliais. Pradinius darbus nutraukëtelegrama ið Maskvos.

Pirmieji rekordai Maskvoje

Maskvoje V. Starevièius iki 1919 metø kûrë ani-macinius ir vaidybinius filmus. Èia jis ne kartà bu-vo vadinamas geriausiu operatoriumi caro valdo-moje imperijoje. 1911-øjø vasarà jis pasiraðo kontr-aktà. Abejones iðsklaidë tai, kad pradþiai A. Chan-þonkovas pasiûlë ðimto rubliø mënesiná atlygá (Kau-ne V. Starevièius gaudavo keturiasdeðimt). Á dar vie-nà argumentà, kad þmona nesutiks keltis á Maskvà,nes Kaune turi skrybëliø parduotuvæ, buvo atsaky-ta: �Dël to nesirûpinkit. Parduotuvæ nupirksim�.

Nukelta á 16 p.

1 http://encyklopedia.naukowy.pl/Wùadysùaw_Starewicz.2 B. Þulys. Lëliø animacijos burtininkas. XXI amþius,

Nr. 66 (1563);3 V. Mikalauskas. Stebukladaris ið Kauno. Lietuvos

kinematografininkø sàjunga, Vilnius, 2005, psl. 39.4 V. Mikalauskas. Kinas Lietuvoje. Vilnius: Margi rað-

tai, 1999, psl. 63.



Kino alchemijosmeistrasVladislovasStarevièius

Atkelta ið 15 p.

Á Maskvà, savo gimtàjá miestà, V. Starevièiusiðvyko su þmona Ana, dukrele Irena ir pagalbinin-ke Marijà Wodzinskà, kuri padëdavo filmus mon-tuoti. Pirmojo èia sukurto filmo �Graþuolë Luka-nida� premjera ávyko 1912 m. kovo 26 d. Pagrin-diniai veikëjai taip pat buvo vabalai. Kino kritikaifilmà vadino �sukreèianèia viduramþiø drama� ir�bataline fejerija, parodijuojanèia nuotykiø filmussu meilës scenomis�. �Graþioji Lukanida� neparo-dijavo konkretaus kûrinio, o buvo nukreipta prieð�aukðtojo� meno produktø tradicijas, kurias nuo1908 m. sëkmingai puoselëjo prancûzai vadina-muose �film d�art� (�meniniuose�) filmuose, pri-menanèiuose grandiozinius spektaklius. Filme, kurápagal siuþetà galima priskirti prie istoriniø dramøbei kostiuminiø melodramø, V. Starevièius, akto-rius pakeitæs lëlëmis, iðjuokë ekranui netinkamàpompastiðkà vaidybà, iðryðkino melodramø siuþe-tinius ðtampus. Spaudoje aptarinëjant �Graþiàjà Lu-kanidà� mirgëjo þodis �stebuklas� ir su pasididþia-vimu buvo pabrëþiama, kad daugiau nei ðimtas ðiofilmo kopijø parduota Amerikoje ir Europos ða-lyse. Tai buvo tikras rekordas.Þiûrovai, filmà entuziastingai apraðinëjæ þurna-

listai ir net dalis profesionalø buvo ásitikinæ, kasfilmo kûrëjai panaudojo specialiai iðdresuotusvabzdþius. Firmos vadovai ir autorius tokiai versi-jai neprieðtaravo.Tuoj po �Graþuolës Lukanidos� V. Starevièius

imasi realizuoti projektus, sugalvotus dar Kaune.Greitai ekranus pasiekia ir �Vabzdþiø aviacijos sa-vaitë�, ir tikras ðedevras � �Kino operatoriaus kerð-tas� (1912 m.). Ðiame filme puikiai pasireiðkë ir au-toriaus iðmonë, ir ironija, ir meistriðkas mokëjimasþaisti parodijos þanro elementais. Ði istorija prasi-deda banalaus anekdoto prologu (vyras vabalas ið-vyksta ilgam darbo reikalais, o nuobodþiaujantiþmona tuoj pat pasikvieèia meiluþá dailininkà), vë-liau veiksmas persikelia á kabaretà �Linksmoji Þio-gë�, o paskui ir á �Meilës vieðbutá�, kuriame kom-promituojanèias pikantiðkas scenas pro rakto sky-lutæ nufilmuoja dviraèiu vaþinëjantis vabalas kinooperatorius. Filmo pabaigoje ðie skandalingi kadraidemonstruojami miðko kino teatro ekrane ir iðpro-vokuoja tikras muðtynes. Tuometinë spauda raðë:�Maskvoje gyvena stebukladarys, taip iðtreniruo-jantis vabalus, kad jie gyvena þmoniø gyvenimus.�Kai kas netgi kabareto scenoje matytas ðokiø scenaslygino su... Maskvoje anuomet labai populiariosamerikieèiø ðokëjos Isadoros Duncan pasirodymais.

Vëliau panaðia maniera buvo sukurti pasaulinæðlovæ V. Starevièiui pelnæ filmai �Linksmos gyvû-nø gyvenimo scenos� (1912 m.), �Miðko gyvento-jø Kalëdos�, �Keturi velniai�, �Þiogas ir skruzdë-lë� (visi � 1913 m.).Filmas �Þiogas ir skruzdëlë� buvo parodytas ca-

ro Nikolajaus II sûnui, kuriam jis labai patikæs ir jokûrëjas buvo apdovanotas aukso þiedu su deiman-tu. A. Chanþonkovas ta proga padovanojo V. Sta-revièiui automobilá � tai buvo didelës prabangosþenklas, nes tuo metu Maskvos gatvëmis vaþinëjotik septyni lengvieji automobiliai.Kadangi uþ daug triûso reikalaujanèius anima-

cinius filmus buvo mokama kur kas maþiau, nei uþvaidybinius, 1913 m. V. Starevièius imasi vaidy-binio kino, bet ir ðioje srityje siekia bûti visø galømeistras � raðo scenarijus, reþisuoja, filmuoja, pie-ðia ir kuria dekoracijas, montuoja nufilmuotà me-dþiagà, net kartais dirba kino mechaniku.Dabar nuolatiniu jo bendraautoriumi tampa Ni-

kolajus Gogolis. Pagal literatûros klasiko fantasti-nius kûrinius V. Starevièius susuka �Baisø kerðtà�(1913 m.), �Kûèiø naktá� (1913 m.), �Portretà�(1915 m.), �Baubà� (1918 m.), �Geguþës naktá�(1918m.). Prie grynosios animacijos jis sugráð emig-ravæs á Prancûzijà.Po 1917 m. ávykdyto bolðevikø perversmo (bû-

tent taip, o visai ne revoliucija ðá Rusijos istorijojelûþio momentà pavadino vienas jo iniciatoriø Le-vas Trockis) A. Chanþonkovas savo studijà perkëlëá Jaltà, á kurià bolðevikai dar nebuvo ákëlæ kojos.Èia V. Starevièius sukûrë �Jûrø þvaigþdæ� (�Stellamaris�), kurià kartais vadino geriausiu savo filmu.Bet ramybë truko neilgai, ir 1919 m. pakviestas ita-lø firmos �Icarus-film� vadovø V. Starevièius iðvy-ko á Vakarus. Po trumpos vieðnagës Stambule ir Ro-moje ðeima apsistoja Prancûzijos mieste Fontenay-sous-Bois, netoli Paryþiaus. Èia nuo 1922 m. ikimirties V. Starevièius gyveno 43 metus ir sukûrë darbeveik tris deðimtis filmø, apie kuriuos prancûzøkino istorikai raðë: �Tai buvo visai nauja estetika,kuriai suteikta beveik tobula forma.�

�XX amþiaus Ezopas�

PirmasisV. Starevièiaus Prancûzijoje sukurtas fil-mas vadinosi �Voro pinklëse� (1920 m.) ir pasakojoapie musæ � bankininko iðlaikytinæ. Tai buvo darviena saloniniø melodramø parodija. Ðis darbas ski-riasi nuo ankstesniø V. Starevièiaus filmø. Mat vorøir musiø snukuèiai buvo labai lankstûs, tad filmuo-jant ið arti þiûrovai matë ávairias gyvûnø mimikas.Ðiuos iðradimus autorius naudojo ir vëliau, tik nie-kam (iðskyrus iðtikimiausià pagalbininkæ þmonà) sa-vo kûrybos paslapèiø neatskleidë. Á klausimus atsa-

kinëjo paprastai: �Ypatingos paslapties neturiu. Vis-kà lemia darbas. Tiesiog viskas mano filmuosekruopðèiai sudëliota ið atskirø kadrø.��XX amþiaus Ezopu� Prancûzijoje pramintas

V. Starevièius visuomet dirbo �ðeimyninës rangos�principu. Vyresnioji dukra Irene raðë scenarijus irpadëdavo filmuojant, jaunesnioji Jeanne, labiau þi-noma savo sceniniu vardu Nina Star, vaidino fil-muose, kuriuose tëvas derino animacijà ir aktorinævaidybà. Ji buvo ir modeliu, kai tëtis eskizuodavoveido iðraiðkas, gestus, kuriuos suteikdavo filmø per-sonaþams. ÞmonaAna gamino lëles, siuvo joms dra-buþius.Nemaþà dalá Prancûzijoje sukurtø filmø sudaro

pasakø ir pasakëèiø siuþetai. Rusijoje kurtø filmøistorijas V. Starevièius susirasdavo Ivano Krylovopasakëèiose, panaðûs prancûziðki filmai gimë iðJeanas de la Fontaine�o tekstø. Pavyzdþiui �Varlësreikalauja sau karaliaus� (1924 m.). Emigracijojetuo metu gyvenæs rusø raðytojas Aleksandras Kup-rinas taip raðë apie ðá jam labai patikusá filmà: �Rei-kia savo akimis pamatyti tà varliø parlamentà su èiakunkuliuojanèiomis perdëtomis aistromis ir audrin-gais pasisakymais, kad suprastum ðio veikalo þave-sá, uþburiantá ir suaugusius, ir vaikus...Koks juokingas vyriausias varliø delegatas, skai-

tantis niekaip nesibaigiantá paðlovinimà naujammonarchui � gandrui, ir su kokiu iðkilmingu pa-prastumu gandras praryja ir patá oratoriø, ir jo sà-siuviná. V. Starevièiaus darbas man pasirodë nuo-stabus ir kupinas autoriaus meilës, paþenklintos ne-pasiekiamo ir nuostabaus kruopðtumo.�V. Starevièiui niekad netrûko ne tik kruopðtu-

mo, bet ir iðradingumo. Ilgai galima pasakoti apie jounikalius kombinuoto filmavimo pavyzdþius (da-bar daþniausiai vadinamus triukais). Dar dirbdamasRusijoje jis sumaniai derino savo mëgstamiausià lë-liná kinà su vaidybiniu. Siurrealistinëje pasakoje�Kûèiø naktá� gerai atskleista N. Gogolio �fantasti-nio realizmo� stilistika. Garsus aktorius IvanasMoz-þuchinas vaidino Velnià, Kûèiø naktá nuo þvaigþ-dëto dangaus pavogusá mënulá ir viename Ukrainoskaime sukëlusá tikrà chaosà. Filme yra daug kombi-nuoto filmavimo scenø, pavyzdþiui ta, kurioje Vel-nias skraidina kalvá Vakulà á Peterburgà ið paèioscarienës kalvio praðyti kurpaièiø merginai. Áspûdin-gai atrodo ir kelionæ baigianti scena, kurioje Vel-nias akimirksniu sumaþëja iki pelytës dydþio irðmurkðteli kalviui á kiðenæ.Grafinës animacijos filmas �Gaidys ir Pegasas�

(1912 m.) � tai kinematografo pagalba atgaivintoskarikatûros pavyzdys, kurá veikiau galima priskirtivaizduojamajam menui. Tai buvo ne tik alegorinispasakojimas su moralu, bet ir grynai kinematografi-næ potekstæ turintis filmas. Mat didingas gaidþioprofilis buvo didþiausio Prancûzijos kino pramo-

Vladislovas Starevièius su dukra ir vabalais.


17Tapatumo teritorijosninko Charles�o Pathe emblema, o sparnuotas ar-klys puikavosi kiekvieno A. Chanþonkovo filmopradiniuose kadruose.Filme �Keturi velniai� (1913 m.) V. Starevièius

parodijavo tuomet nepaprastai populiarius tragið-kos tematikos danø filmus, kuriø veiksmas plëto-josi cirke. V. Starevièiaus versijoje visus cirko per-sonaþus vaidino varlës, pelës ir þiurkës. Kai kurieþiûrovai á ðá filmà reagavo kaip á pasityèiojimà irnetgi mylimø daniðkø melodramø áþeidimà. Galtodël, kad �Keturiems velniams� buvo bûdinga sa-tyrinë ar net groteskinë tonacija, kuri vëliau iðpo-puliarëjo siurrealistø bei dadaistø groteskiðkose pa-rodijose.Ko gero, ðmaikðèiausià parodijà V. Starevièius

sukûrë 1923 m. �Juoda ir balta meilë� parodijavoHolivudo madas ir tenykðèius paproèius, ðaipësi iðamerikietiðko vesterno stereotipø, o pagrindiniusveikëjus vaidino lëlës, panaðios á Charlie�o Chapli-no valkatà, Tomo Mix�o kaubojø ir Mary Pickfordnaivuolæ kaimo mergelæ.Prasidëjus I pasauliniam karui V. Starevièius su-

kûrë �Belgijos lelijà�, kuri prasideda vaidybiniaiskadrais apie tai, kaip senelis anûkei (jà vaidino duk-ra Irena) seka pasakà apie graþuolæ lelijà, auganèiàant upelio kranto. Toliau jau animacinë vabzdþiøkariuomenë nukerta graþuolæ gëlæ ir ja tarsi tiltu suvisa amunicija keliasi á kità krantà. Akivaizdu, kadtai buvo antikarinë alegorija, skirta Belgijos okupa-cijai. Panaðiø antivokiðkø filmø, pasitelkdamas gro-teskà, V. Starevièius sukûrë ir daugiau.Du kartus V. Starevièius ekranizavo pasakëèià

�Þiogas ir skruzdë�. Pirmà kartà dar Rusijoje (1913m.), antràsyk jau Prancûzijoje (1927 m.). Abu kartuspersonaþus autorius kûrë suteikdamas jiems antro-pomorfiniø bruoþø ir dëmesio skirdamas elgsenai.Þiogo snukutis panaðus á pailgà þmogaus veidà, su-glausti persiðvieèiantys sparneliai primena apsiaus-tà, o jo galûnës � þmogaus rankas ir kojas.Jau minëtoje alegorijoje �Varlës reikalauja sau

karaliaus� V. Starevièius panaudojo erdvinës irgrafinës animacijos technikas kurdamas masuo-tes: pirmame plane �vaidino� varlës-lëlës, o ki-tuose planuose lëles pakeitë pieðiniai. Povande-ninës scenos buvo padarytos pro akvariumo stik-là nufilmuotus vaizdus sujungus su animacija. Pa-gal dar vienà J. de la Fontaine�o pasakëèià sukur-tame filme �Miesto pelë ir laukø pelë� (1927 m.)

autorius kombinuoja dokumentinius kadrus, lë-les ir gyvo katino vaizdus.Savotiðkà daugkartinës ekspozicijos panaudoji-

mø rekordàV.Starevièius pasiekë filme �PonasTvar-dovskis� (1917 m.). Raganø puotos scenai jispasitelkë net trisdeðimtkartinæ ekspozicijà, vadina-si, tame paèiame juostos gabale nufilmavo trisde-ðimt atskirø epizodø. Ðiame filme, kuriant pasakið-kus interjerus ir kitus stebuklus, panaudota ir grafi-në animacija. O kartais efektingus ir stebinanèiuskino kadrus V. Starevièius iðgaudavo ir paprasto-mis priemonëmis. Pavyzdþiui, visi atkreipë dëmesá ámistinæ ðviesà skleidusá lauþà, bet niekas nesuprato,kad ðià scenà filmuojant buvo panaudotas sniegeuþkastas kino proþektorius.Filme �Jola� (1918 m.) dviejø epizodø montaþui

V. Starevièius pirmà kartà kino istorijoje panaudojouþtemimà su kino kameros atsitraukimu bei uþtemi-mà su kameros priartëjimu. Baigiantis filmo epizo-dui, uþuot daræs vien uþtemimà, jis atsitraukdavo sukino kamera, o paskui juostà atsukdavo atgal ir nau-jà epizodà filmuodavo su kino kameros priartëjimu.Tokie filmo epizodai ekrane atrodë pasakiðkai: vie-nas vaizdas nutoldamas pranykdavo kaþkur rûke, okitas vaizdas ið jo atsirasdavo.Genialiai paprastai jis ágyvendino ið italø �Kabi-

rijos� (1914 m., reþ. Giovanni Pastrone) perimtà fi-nalinæ scenà su sparnuotais angelais, besisukanèiaisratu virð visas negandas áveikusiø herojø. Panaðausefekto vaidybiniame filme �Jûrø þvaigþdë� V. Sta-revièius pasiekë, privertæs suktis filmavimo apara-tà, o ne platformà. Toks sprendimas, pasak S. Gins-burgo, �tuo metu buvo tikrai dràsus ir netikëtas�.V. Starevièiaus nuopelnai pasauliniam kinui ne-

apsiriboja vien erdvinës animacijos pagrindiniø prin-cipø sukûrimu. Jis atrado daug kombinuoto filma-vimo triukø ir apðvietimo efektø, kuriais naudoja-masi ir ðiandien.

Apdovanojimai ir pagerbimai

V. Starevièiaus filmografijoje � apie 100 juos-tø. Kai kurie filmai apdovanoti kino festivaliuose.Jo darbai saugojami Maskvos ir kituose Europosbei Amerikos archyvuose. Kûrëjo palikimu rûpi-nasi Paryþiuje gyvenanti jo vaikaitë Beatrice Leo-na Martin. Ji lankësi Vilniuje, Rumðiðkiø liaudies

buities muziejuje. Þavëdamasi mûsø gamta ji sa-kë: �Að dabar suprantu, kodël senelis stengësi sa-vo kûryboje atskleisti savos vaikystës aplinkà. Lie-tuvos gamta ið tiesø nuostabi.�Pirmasis V. Starevièiaus darbas vaidybiniame

kine �Baisus kerðtas� buvo apdovanotas aukso me-daliu Milano kino festivalyje 1913 m., taip pat at-vërë kelius rusø gamybos filmams Japonijos rin-koje. 1915 m. sukurtas �Ruslanas ir Liudmila�pripaþintas geriausia ikirevoliucine A. Puðkinoekranizacija. Filmas �Lakðtingalos giesmë� (1923m.) apdovanotas Hugo Riesenfieldo aukso meda-liu kaip geriausias trumpametraþis filmas. Tokiagarbë Europoje sukurtam filmui atiteko pirmà kar-tà. V. Starevièius buvo kvieèiamas á Amerikà, ta-èiau atsisakë, nenorëdamas prarasti kûrëjo laisvës.Lëlinës animacijos pradininko filmai �ZanzabelëParyþiuje� 1947 m. ir �Paparèio þiedas� (1949 m.)Venecijos kino festivaliuose buvo pripaþinti ge-riausiais vaikams skirtais filmais.Kai kada V. Starevièiaus pavardë minima greta

Walto Disne�aus. Tik nereikia pamirðti, kad �Ste-bukladaris ið Kauno� (taip savo knygà pavadinoVytautas Mikalauskas) kurti filmus pradëjo tada,kai jo amerikietiðkasis kolega buvo vos devyne-riø.Dabar dëmesys V. Starevièiaus palikimui didë-

ja. Daþnai organizuojamos tarptautinës konferen-cijos. 2003-iaisiais toks renginys vyko Atviros Lie-tuvos fonde. Tàsyk lenkø kino istorikas AndrzejusKaweckis kalbëjo apie lenkiðkus V. Starevièiauskûrybos aspektus, kino tyrinëtojas ið Maskvos Ni-kolajus Izvolovas aptarë V. Starevièiaus kûrybàkaip optiná tikrovës vaizdavimà, jo kolegë MarinaKarasiova, SVKI paraðiusi diplominá darbà �V. Sta-revièiaus gyvenimas ir kûryba�, bei norvegas Gun-naras Stromas ávertino menininko vietà pasaulinësanimacijos istorijoje. Konferencijos veiklà lydëjokino centre �Skalvija� rodyti V. Starevièiaus fil-mai �Varlës reikalauja sau karaliaus�, �ZanzabelëParyþiuje�, �Nosis pavëjui� (1956 m.) ir net devy-nerius metus (1930�1939) pagal J. W. Goethe�s pa-sakà kurtas �Lapinas Reinekis�. Ðis ðedevras pa-reikalavo ne tik daug laiko, bet ir jëgø. Personaþølëlës buvo skirtingo � nuo 10 cm iki þmogaus ûgio.Kiekvienai lëlei buvo gaminami ðimtai (sic!) kau-kiø skirtingoms veikëjø mimikoms vaizduoti.Tarp knygø, paraðytø apie unikalaus talento

animacininkà, garbingà vietà uþima monografija�Stebukladaris ið Kauno� (deja, ði Lietuvos kine-matografininkø sàjungos iðleista knyga pasirodë2005-aisiais, jau po autoriaus V. Mikalauskomirties).2010 m. rugsëjo 23-25 d. Lodzëje vykusio

animacijos festivalio �Se-Ma-For� organizato-riai V. Starevièiaus atminimà ne tik graþiai pami-nëjo jo filmø retrospektyva, bet ir miesto þvaigþ-dþiø alëjoje, esanèioje centrinëje Lodzës gatvëje,iðkilmingai atidengë jam skirtà þvaigþdæ. O Kau-ne 125-øjø garsaus menininko gimimo metiniøproga buvo atidengta memorialinë lenta (jos au-torë � dailininkë Jurgita Gerdvilaitë). Ji kabo antdabartinio Ryðiø istorijos muziejaus sienos spe-cialioje kriptoje. Gaila, kad netrukus vandalaisugadino centrinæ ðios atminimo lentos vietà �nedidelá ekranà, kuriame non stop buvo rodomiV. Starevièiais vabalø filmai. Taip ir kabo dabarði auksu spindinti lenta su informacija lietuviøbei anglø kalbomis ir su kiaura anga � gëdingopoþiûrio á valdþios saugomus kultûros paminklussimboliu.Ðios memorialinës lentos sumanytoja Rasa Mið-

kinytë inicijavo ir filmo apie V. Starevièiaus sukû-rimà. Net kelis apdovanojimus �Auksinë gervë�pelnæs �Vabzdþiø dresuotojas� (reþ. Linas Augutisir Donatas Ulvydas) labai originaliai pristato �Ste-bukladario ið Kauno� kûrybà. Iðsamesnë paþintissu ja mûsø dar laukia ateityje.

Kadras ið filmo �Lapinas Reinekis�.



Dabar, kai praversite Istorinës PrezidentûrosKaune duris, pateksite ir á tarpukario inteligentøðeimø namus. Parodà �Inteligentø ðeima PirmojojeLietuvos Respublikoje� liepos 4 d. atidarë jos me-cenatë, Europos Parlamento narë Radvilë Morkû-naitë-Mikulënienë.Muziejininkës perþvelgë ne vienà archyvà, rin-

ko medþiagà ið kaunieèiø inteligentø giminiø as-meniniø archyvø ir surengë ekspozicijà, kuri lan-kytojus á Prezidentûrà kvies dar porà metø.�Inteligentai buvo mûsø tautos ðviesuliai, á ku-

riuos nukreiptos visø akys, kurie vedë tautà paskuisave dideliø tikslø link�, � pasakojimà pradeda is-torikë, projektø koordinatorë dr. Ingrida Jakubavi-èienë cituodama ir pagrindinæ parodos koncepcijàkondensavusià M. Jonaièio mintá, 1932 m. spaus-dintà �Naujojoje Romuvoje�: �Inteligentas � taivalstybës pilietis, kuriam valstybiniai reikalai bran-gesni uþ savuosius. Tai dvasios galiûnas, kuris sa-vo skaidrumu linkæs kitus ðviesti. Tai tautinio irvalstybinio subrendimo reiðkëjas.� Ir tai dar ne vi-sas �apibrëþimas� � já teks susidëlioti paèiam iðatskirø ekspozicijos salëje pabirusiø nuotrupø, de-taliø, uþuominø, tapusiø parodos temomis, pote-mëmis ir takeliais, kuriais galime pasiekti tikràjàinteligentiðkos ðeimos esmës branduolá.Atsikûrusi Lietuva, naujos visuomenës forma-

vimasis tapo pagrindiniu inteligentø darbo stimu-lu. Stiprinti tautinæ valstybæ, daiginti lietuvybæ,puoselëti kalbà, bet kartu ir þengti koja kojon suEuropa, kurti naujojo miestieèio tipaþà buvo pati-këta bûtent ðiam, paèiam ðviesiausiam, visuome-nës sluoksniui. Já ilgainiui papildë ávairiø srièiømenininkai, mokslininkai, teisininkai, agronomai,karininkai, verslininkai, politikai. Mes taip daþnaikalbame apie ðiuos þymius þmones ir jø darbus,minime jø pavardes, bet ðá kartà jos atsiskleidþiavisai kitoje ðviesoje � sakykime, þemiðkesnëje, in-tymesnëje. Tai Smetonø, Stulginskiø, Griniø, Tû-beliø, Vailokaièiø, Venclauskiø, Galauniø, Dariø,Lozoraièiø, Ðalkauskiø, Èarneckiø, Jablonskiø,Landsbergiø, Janulaièiø, Ivanauskø, Dvarionø,Sruogø, Petrauskø, Þmuidzinavièiø, Zubovø, Di-dþiokø, Zikarø ir kitos ðeimos.Kaip perteikti moralinius, dvasinius, intelekti-

nius asmenybës bruoþus ir gebëjimus, muziejinin-kams tenka sugalvoti pasitelkus materialøjá pavel-dà. �Tautinis ir pilietinis inteligentø susivokimasyra gana plaèiai aptartas filosofø ir istorikø, o kas-dienybës istorija vis dar laukia savo tyrinëtojø. Ði

paroda yra tik nedidelis bandymas paþvelgti á pri-vaèià lietuviø inteligentø namø erdvæ ir patyrinëtimaterialiosios kultûros elementus�, � teigia jie. To-dël Prezidentûros salëse sukaupta iðties ávairialy-pë ekspozicija. Svarbiausiais dokumentais tapo se-nos nuotraukos (jø surinkta daugiau nei tûkstan-tis), kuriose uþ romiø, reprezentatyviø minø sle-piasi ir realaus, �neretuðuoto� gyvenimo nuotru-pos. Kiekvienas lankytojas galës jas surinkti ir su-sidaryti savo vaizdà, papildytà tuo, kas perskaity-ta ar girdëta seneliø pasakojimuose. Toliau istorijadëliojasi ið salëse randamø atsiminimø, laiðkø, tometo spaudos iðkarpø bei iðlikusiø buities daiktø.Ðeima, jos buitis, vaikø auklëjimas, laisvalaikis irðventës � pagrindinës parodos temos. O perpratæsvarbiausius tarpukario ðeimos gyvenimo princi-pus, galësite suþaisti parodà papildantá ir joje ágy-tas þinias átvirtinantá edukaciná þaidimà, kuris pa-

dës suvokti, kuo inteligentø ðeima skyrësi nuo tar-nautojø, valstieèiø ir darbininkø ðeimø.Kodël ir kaip reikëtø kalbëti apie ðeimà? Ðian-

dien mums taip sunku apibrëþti ðià sàvokà, o tar-pukariu viskas atrodë aiðku: ðeimà sudarë tëtis, ma-ma ir jø vaikai. Beje, santuoka tada jau nebuvo tikfinansinis sandëris. Jei anksèiau gyvenimo partne-rá rinkdavosi ið savo luomo, lygiavertës turto ir ga-lios kategorijos, inteligentø ðeimoje svarbiausia ta-po iðsilavinimas ir patriotiðkumas, meilë ir pagar-ba vienas kitam. Iðsilavinusios bajoraitës tekëda-vo uþ nekilmingø, neturtingø, taèiau mokytø vy-rø. Buvo áteisinta tik baþnytinë santuoka, nes civi-linës projektai taip ir liko nepatvirtinti. Ðtai todëlKaziui Griniui su savo iðrinktàja Kristina teko tuok-tis Kauno staèiatikiø cerkvëje, nes Katalikø Baþ-nyèia skirtingo tikëjimo jaunavedþius tuokti atsi-sakë.Rasti raðtingà ir iðsilavinusià nuotakà nebuvo

taip paprasta, kaip gali atrodyti, nes tokiø buvomaþuma. Iðsilavinimo stygiø nebent galëjo kom-

Vieðnagëtarpukariointeligentønamuose

Audronë MEÐKAUSKAITË

Valstybës teatro solistë Adelë Galaunienë irdailës istorikas Paulius Galaunë su vaikais Da-lia ir Dievainiu bei Stefanija Galaunyte. Kau-nas, 1927 m. A. ir A. Galauniø namø archyvas.

Gydytojas terapeutas Jonas Nainys su þmona Jadvyga ir vaikais Adele, Jonu Vytautuir Rûta. S. Kymantaitës-Èiurlionienës muziejus.

Skulptorius Juozas Zikaras su þmona Anele beisûnumis Vaiduèiu ir Teisuèiu. Panevëþys,1926 m. J. Zikaro memorialinis muziejus.


19Tapatumo teritorijos

pensuoti ypatingas moters tautinis nusiteikimas irsuvokimas, kad vyras rûpinsis ne tik ja ir vaikais,bet ir visos ðalies likimu. Galime ásivaizduoti, jogpavydo scenø Lietuvai protingos moterys nekëlë.Atvirkðèiai, jos paèios buvo ne maþiau aktyviosvisuomenininkës nei vyrai. Kai kurios, pavyzdþiui,Sofija Smetonienë, po ðeimos, labdaros ir repre-zentaciniø rûpesèiø laiko sau beveik ir nerasdavo.V. Ðliogerio prisiminimuose skaitome, kaip jà dþiu-gindavo dukters apsilankymai.Beje, Marijà Smetonaitæ-Valuðienæ galime pri-

siminti ir kalbëdami apie iðskirtines to meto jung-tuves. Prezidento dukters vestuvës buvo ásiminti-nos dël �reto atsitikimo þmonijos gyvenime� � gau-to Ðv. Tëvo palaiminimo ir sveikinimo1. Vestuvës

XX a. pradþioje tapo labai panaðios á tokias, ko-kias ðvenèiame ðiandien: santuokos áteisinimas baþ-nyèioje, pasibuvimas gamtoje, puota, ðampano tau-riø skambesys ir ðukës, pagaliau medaus mënuoten, kur jauniems þmonëms norisi pabûti vieniems.Taèiau bûdavo ir kuklesniø iðkilmiø. DiplomatasP. Klimas prisimena, jog susituokë be sveèiø, gë-liø, vaiðiø ir net fotografo, bet jø medaus mënuonet po dvideðimties metø nebuvo pasibaigæs2.Þmonos palaikymas, bendras darbas ir tikslai,

ávairiapusis vaikø auklëjimas turëjo begalinësreikðmës ne tik ðeimai, bet ir visai valstybei. Jukinteligentija ir buvo tikrasis elitas, kurá ðiandienmes apskritai praradome. Dabar ðia tema galime tikskaudþiai ironizuoti. Þvelgiame á ðiø ðeimø nuo-

traukas ir matome tai, kas tuometinëje Lietuvojebuvo geriausia � tikras auksinis genofondas... Kiekdaug iðliko pasakojimø apie laimingà ir saulëtàinteligentø ðeimose augusiø atþalø vaikystæ. Ir to-kia ji buvo todël, kad èia tvyrojo santarvë ir pagar-ba vienas kitam. Vaikams skirta itin daug dëmesio,nes bûtent jie turëjo tapti Lietuvos ateitimi. Aldo-na Stulginskaitë-Juozevièienë prisimena, kad jostëvui prezidentaujant daugiausia laiko teko pra-leisti su aukle. Vëliau ðeima dirbo kartu, vaikaibuvo skatinami lavintis ir skaityti, kalbø mokë sam-dyta madmuzel, o mama � siuvinëti3.Nesantuokiniø vaikø gimdavo ir tuomet, bet jø

procentas siekë vos 6-10. Jis, ko gero, bûtø dides-nis, bet vis dar buvo gajus nusistatymas, kad tai tikmoters problema, kurià galima iðspræsti pasinau-dojus akuðerës pagalba arba chrestomatiniu Vero-nikos metodu. Taèiau tarpukariu moterø laisvës irteisës jau pamaþu ëmë lyguotis su vyrø, steigësimoterø organizacijos, ðvieèianèios tautietes ávai-riais klausimais ir raginanèios nenutraukti savo irkûdikio gyvybës, geriau jau atiduoti naujagimá ágeras rankas. Beje, ásivaikinti kûdiká galëjo tik be-vaikës ðeimos.Inteligentai buvo pirmieji, pradëjæ kitaip auginti

ir auklëti vaikus. Þemesniø socialiniø grupiø � dar-bininkø, valstieèiø � maþyliai vaikyste dþiaugda-vosi tik iki 6-7 metø, o vëliau keliaudavo dirbtisuaugusiesiems tinkamø darbø. Ðviesuomenës vai-kai buvo mokomi kalbø, menø, rankdarbiø, grotimuzikos instrumentais. Laisvalaikiu maþieji skai-të vaikiðkas knygeles, galbût þurnaliukà �Vytu-rys�, o mamos ðalia sëdëdavo su leidiniu �Motinair vaikas�, skatinusiu vaikus mokyti savo pavyz-dþiu. Kadangi maþieji turëjo iðaugti tikri patriotai,tautinis auklëjimas buvo labai svarbus � tuo metunet mokykliniai sàsiuviniai buvo iðpuoðti tautosdidþiûnø portretais, vaikai atvirukus su jø atvaiz-dais rinko á albumus. Pasiimi toká sàsiuviná ir ma-tai, á kà turi lygiuotis, ko siekti. Taèiau ne viskasbuvo taip rimta, kaip gali atrodyti. Pirmoji svar-biausia auklëjimo taisyklë tëvams skelbë: �Bûklinksmas ir duok vaikui dþiaugsmo!�Vaikø þaislai, kaip ir visa inteligentijos buitis,

varijavo tarp modernumo ir tautiðkumo. Tautodai-lininkë Michalina Glemþaitë kûrë tautiðkai apsi-rëdþiusias lëles, pedagogë Honorata Ivanauskienësu moterø ðauliø grupe 1931 m. taip pat pristatëávairiais tautiniais drabuþiais puoðtø lëliø kolek-cijà, o kiti vaikai tuomet þaisdavo ið Vakarø ðaliøatkeliavusiomis porcelianinëmis lëlëmis, loto, su-dëtingais traukiniais, brangiais mechaniniais þais-lais. Gaila, kad tiek maþai jø iðliko iki ðiø dienø,nes þaislai ir tuomet lûþdavo. Laimë, juos galimepamatyti nuotraukose.Pedagogai skatino paèius vaikus kurti þaislus.

Muziejuje rasite skrajuèiø su patarimais, kaip iðkartono pasigaminti judantá dramblá, anteles ið pu-pø arba pasiûti madingà suknelæ lëlei. DailininkësBarboros Didþiokienës sûnus vienoje ið nuotrau-kø rankose kaip tik ir laiko paèiø pasisiûtà plaèiaibesiðypsantá peliukà Miká.3-4 deðimtmetyje inteligentø ðeimoje, kaip ir

senojoje kaimo tradicijoje, vis dar ryðkus tëvo au-toritetas. Taèiau moteris jau nebuvo vien tarnaitëir vaikø auklë. Ji pripaþástama kaip kvalifikuotadarbuotoja vieðuomenëje ir meilës ekspertë, gun-dytoja namuose. Kadangi tai reikalavo nemaþai lai-ko ir pastangø, vaikø darþeliø gerokai padaugëjo.

Nukelta á 20 p.

1 Kardas, 1927, Nr. 26-27.2 Klimas P. Lietuvos diplomatinëje tarnyboje. Vilnius,

1991.3 Jono Juozevièiaus interviu su A. Stulginskaite-Juo-

zevièiene, Medison, 2012.

Kalëdinis menininkø Didþiokø bei Mackevièiø ðeimø susitikimas. Kaunas, apie 1932 m.Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus archyvas.

Ðeimø iðkyla gamtoje. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus archyvas.



Vieðnagëtarpukariointeligentønamuose

Atkelta ið 19 p.

Tëèiai aktyviai dalyvavo auginant vaikus nuopirmøjø dienø. Tai jie sverdavo kûdiká specialio-mis svarstyklëmis, á dienoraðtá þymëdavo jø svoráprieð ir po valgio. �Tëtë man nebuvo didesnis au-toritetas uþ mamà ir abu turbût lygiai prisidëjo priemano brandos. Savo principiðkumu ir vëlesniu su-vokimu, gyvenimo pavyzdþiu tëtë turbût labiauveikë galvosenà kuriant. Mama taip pat turëjo sa-vo nuomonæ ir aplinkos sàvokà. Ji buvo kovinges-në, grieþèiau pasisakydavo socialiniais klausimais,radikaliau reikalus spræsdavo. Tëtë buvo santûres-nis, konservatyviðkesnis ir mokëdavo savo mintágrieþtai formuoti, paremti�, � ðtai taip, apsuptaslygiavertës globos, gyveno prezidento Kazio Gri-niaus sûnus Liûtas4.Inteligentø ðeimø buitis tviskëjo ne maþiau nei

ðiandien. Parodoje gausu daiktø nuo darbo ir pietøstalø (puikiai iðsilaikiusi raðomoji maðinëlë, bega-lë prabangiø sidabriniø indø, siuvinëtos staltiesës,vienas pirmøjø Lietuvoje duonos skrudintuvø irnet ðepetëlis su semtuvëliu trupiniams nuo stalovalyti), elektrinës buitinës technikos (radijas, pa-tefonas, net elektrinis �Eletrolux� firmos siurblys,beje, vis dar veikiantis...), iðeigai skirto garderobo(skrybëlaièiø, bateliø, rankiniø, sukneliø kolekci-ja tokia gausi, kad bus galima ilgai tyrinëti, kaskokiai poniai priklausë), ðeimos relikvijø, menokûriniø ir t. t.Apie to meto buitá daug papasakoja ir rekla-

mos, kurios siûlë ne tik prekæ, bet ir kartu su japarduodamà menamos palaimos jausmà. Ðtai netcigaretës, kurios vis labiau viliojo ir moteris, pava-dintos viliojanèiais �Laimës�, �Elite�, �Graþuolës�vardais. Ið reklamø matyti, kad mûsø ágeidþiai iráproèiai metams bëgant nëmaþ nesikeièia.Pasiturintys þmonës ilgainiui ásigijo daug pa-

togiø, buitá lengvinanèiø daiktø, nes ðie buvo par-duodami ir iðsimokëtinai. Tuomet, kaip ir ðiandien,netgi galiojo ðûkis �Pirk prekæ lietuviðkà�, tik anks-èiau jis skambëjo taip: �Tik ten pirkit � kur Mëly-nuosius þenklus dalina� (�Mëlynasis þenklas� þy-mëjo lietuviðkà prekæ, tikriausiai puoðtà tautiniaissimboliais. Todël tikrieji lietuviai valgë ðokoladàsu Antano Smetonos atvaizdu ir rankas plovë �Kip-ro Petrausko muilu�.).Dauguma inteligentø namus ásirengdavo itin va-

karietiðkai, pagal naujausias Europos madas taip,kad bûtø komfortiðka ir praðmatnu gyventi. Viskas

estetiðka ir suderinta, jokio perkrovimo, eklekti-kos. Taèiau buvo ir tokiø namø, kuriuos puoðë kan-klës, droþiniai, austinës staltiesës ir uþuolaidos,tautiniø motyvø kilimai. Þmuidzinavièiai, Zika-rai, Galaunës ir daugybë kitø ðeimø stengësi paro-dyti, kad tai yra ne tik inteligentø, bet ir lietuviønamai. �Tat ir mes savo kraðto groþá pasikvieskimeá savo namus. Papuoðkime langus savo audiniais irsiuvinëjimais, tegul mûsø staltieses, pagalvëlespuoðia mûsiðkas ornamentas, te bufetà, stalelius da-bina mûsiðka keramika ir droþiniø stovylëlës. Te-gul mûsø jaunimas ir vaikai pajunta mûsø dirbiniøornamentikos groþá�, � skatino E. Dulaitienë vie-name moterø þurnalø5. Dirbinius inteligentija uþ-sakydavo ið tautodailininkø, liaudies meistrø.Tarpukariu buvo populiarûs kviestiniai pietûs,

trukdavæ daugiau nei porà valandø. Á sveèius � va-karëlius, arbatëles, teminius vakarus, net karnava-lus ir kitokius malonius apsilankymus � tinkamaipasirengus ir pasipuoðus tuo metu vaikðèiota labaidaþnai. Teatraliðkumas tapo svarbiu kultûros ak-centu. Dalyvauti labdaros renginiuose buvo ne tikprestiþas, bet ir pareiga. Pasiturintys þmonës auko-jo nemenkas sumas, bet ne maþiau iðleisdavo irsavo garderobui. Tiesa, vëliau atstoti prabangià va-karinæ suknelæ bei nepaþeisti etiketo taisykliø ga-lëjo ir tautinis moters kostiumas. Kitoms ponioms,kurios manë, kad groþis nëra Dievo dovana, o nuo-latinio triûso rezultatas, buvo skirti madø þurnalai.Liekna talija, trumpi plaukai ir ilgi sijonai, ðilki-nës kojinës ir lietuviðkomis alyvomis kvepianti par-fumerija tapo pagrindiniais moters groþio atribu-tais. Gausios Laisvës alëjos siuvyklø pajëgos vosspëjo siûti Kauno poniø apdarus pagal didþiøjøEuropos miestø standartus, kurie nuo Paryþiaus irLondono podiumø Kaunà pasiekdavo vos per ke-lias savaites. O ir kaip spësi, jei su ta paèia sukneleantrà kartà á pobûvá jau nenueisi... Tiesa, lietuvësmoterys niekad nebuvo pernelyg iðlaidþios, uþtat� itin sumanios ir apsukrios: kartà vilkëtà suknelæðiek tiek pakeisdavo prisiûdamos naujà apykak-laitæ ar nuimdamos raukinius, mainësi drabuþiaissu draugëmis ir taip visad atrodë naujai bei madin-gai.O kà inteligentai veikdavo poilsio minutëlæ?

Namie þaisdavo ðachmatais, loto, kai kurie mëgda-vo pakortuoti. Vëliau galbût susësdavo namø bib-liotekoje. Spaudos prenumeravimas ir skaitymas �áprastas ir netgi privalomas. Generolas Stasys Rað-tikis prisimena, kad perskaitydavo beveik viskà,kas Lietuvoje buvo leidþiama, o kur dar literatûrakitomis uþsienio kalbomis. Radijo imtuvas bei pa-tefonas buvo ir namø puoðmena, ir laisvalaikio pra-leidimo bûdas.

Muziejai, teatrai, kino teatrai, botanikos ir zoo-logijos sodai, ilgi pasivaikðèiojimai mieste ir uþ-miesèio gamtos prieglobstyje � kultûringos pra-mogos mieste. Mat juk ir tada susidurta su nekoky-biðkos �kultûrinës produkcijos� problema. Kinoteatrai rodë ne vien turtingo turinio filmus, jau-nuoliø moralæ gadino fokstrotai ir tango...Traukiniais, laivais, automobiliais ir dviraèiais

jau galëjai lengvai iðvaþiuoti á dienos ar tolimesnæiðkylà, o ten fotoaparatu áamþinti áspûdþius. Inteli-gentai rinkdavosi paþintinius marðrutus (�kelia-gas�) ir keliaudavo paþinti pasaulio. Turizmas poLietuvà buvo tam tikra patriotizmo iðraiðka. Gy-dytojo Jono Ðliûpo sûnus prisimena, kad ðeimojedomëtasi archeologija, o susëdæ á automobilá jiepaprastai patraukdavo kokio nors piliakalnio link6.Naujieji aktyvaus laisvalaikio leidimo bûdai �

krepðinis, bumerangø laidymas, èiuoþinëjimas antledo ir slidinëjimas. Þiemai atëjus pritrûkdavo irpaèiûþø, ir jø galàstojø, nes toks puikus sportastiek figûrà grakðtina, tiek veido odà graþina.Á pajûrio kurortus (juk á madà atëjo saulës áde-

gis, o jûra, paaiðkëjo, ramina nervus), kaimo so-dybas ir uþsienio ðalis daþniausiai bûdavo vyks-tama per atostogas. Keisèiausia, jog itin aukðtaspareigas einanèiø inteligentø atostogø grafikaiskelbti vieðai, kad visi þinotø, kada jø nereikiatrukdyti, ir pagarbiai, su gëlëmis ir marðais, iðly-dëtø á kurortus.Apie tai, kas raðoma, kokiø puikiø patarimø duo-

dama �rausvajame� ekspozicijos kampelyje, nuty-lësime. Bûkite tikri, jog intymios naujienos ir ðian-dien në kiek nepasenusios.O dabar pats laikas pasitikrinti þinias. Koks yra

skiriamasis inteligento bruoþas, kaip já paþinti mi-nioje? Jam svarbiausia � altruistinis darbas visuo-menës labui ir visø þmoniø gerovei. Tai esminëskirtis, o visa kita � tik gyvenimo puoðmenos. Jøyra labai daug ir ávairiø, todël apsilankykite inteli-gentø ðeimos namuose Istorinëje prezidentûrojeKaune. Esate maloniai kvieèiami á sveèius.

Parengta pagal Istorinës LR Prezidentûrosmuziejaus surinktà medþiagà.

Ypaè dëkojame istorikeidr. Ingridai Jakubavièienei.

4 Liûto Griniaus prisiminimai apie tëvà Kazá Gri-niø, Lietuvos centrinis valstybës archyvas, Riversai-das, 1966.

5 Dulaitienë E., Mums ir mûsø namams, Moteris irpasaulis, 1939, Nr. 3.

6 Ðliûpas V., Tëvas, koká prisimenu. Ðiauliai, 2000.

Karininkas Vladas Vaitkus su þmona Kaze ir sûnumi Rimgaudu bei draugais atostogaujaPalangoje, 1927 m. A. Vaitkutës archyvas.



Prieð skrydá savo testamente jie raðë:

Mes skrisime á Lietuvà!Lietuviø tauta laukia ið savo sûnø ir dràses-

niø þygiø. Bûtinai reikia ir jos sûnums prisidëtiprie bendrojo darbo � tirti dar maþai þinomasÞiemiø Atlanto vandenyno oro sroves, taip patnaujai iðrastus navigacijos bûdus ir priemonespritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyven-dami tokiais laikais, kai oras stengiamasi pa-naudoti þmonijos reikalams, laikome savo pa-reiga tautos vardu tà darbà garbingai atlikti.Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios ákvëpti, mes

stengiamës tà pasirinktà uþdaviná ávykdyti. Mû-sø pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasià irpasitikëjimà savo jëgomis ir gabumais! Bet jeiNeptûnas ar galingasis audrø Perkûnas ir mumsbus rûstus � pastos mums kelià á Jaunàjà Lietu-và ir paðauktø �Lituanicà� pas save, � tadaTu, Jaunoji Lietuva, turësi ið naujo ryþtis, au-kotis ir pasirengti naujam þygiui, kad audrin-gøjø vandenynø dievai bûtø patenkinti Tavopastangomis, pasiryþimu ir nekviestø Tavæs áDidájá Teismà.�Lituanicos� laimëjimas tegu sustiprina jau-

nøjø Lietuvos sûnø dvasià ir ákvepia juos nau-jiems þygiams.�Lituanicos� pralaimëjimas ir nugrimzdimas

á Atlanto vandenyno gelmes tegu auklëja jaunølietuviø atkaklumà ir ryþtumà, kad SparnuotasLietuvis bûtinai áveiktø klastingàjá Atlantà Të-vynës Lietuvos garbei!Tad ðá savo skridimà skiriame ir aukojame

Tau, Jaunoji Lietuva!Tà didájá bandymà pradësime, tikëdamiesi

Dangaus palaimos!

1933 m. birþelio 22-osios áraðas S. Dariaus dieno-raðtyje:�Parengiamieji darbai baigti. Laukiame palankaus

oro. Esame pasirengæ iðskristi Lietuvon bet kurià va-landà. Nuotaika gera. Lëktuvo motoras ir prietaisaitvarkoje. Nemanau, kad apvilsime lietuvius, iðskiriantnelaimingà atsitikimà, nuo kurio në vienas negaliapsisaugoti. Likimo buvo lemta mums tà darbà vyk-dyti. Stengsimës já atlikti, kad nebûtø gëdos lietuviøtautai.��Liepos 8 dienà, � pasakoja J. Kruþinaitis, � man

paskutiná kartà teko kalbëti su �Lituanicos� koman-doru, senu prieteliumi Steponu Dariumi.Vieðbutyje, kur Darius ir Girënas paskutiniu metu

gyveno, mes sëdëjome prie lango, þiûrëdami á Atlantovandenynà. Ausyse tarsi girdëjosi jo galingas alsavi-mas. Pokalbis daugiausia lietë �Lituanicos� skridimà.� Kà laikai pavojingiausiu jûsø kelionëje? � pa-

klausiau.� Kelio tarpà iki Niufaunlendo. Tai uþims apie 10

valandø. Vandenyne, jei nesutiksime dideliø audrø,manau, bus lengviau. Lëktuvo apledëjimas irgi pa-vojingas. Tuomet tektø iðleisti dalá benzino. Þinoma,tokiu atveju nepavyktø pasiekti tikslo. Bûtø gaila.� Bet ar ásivaizduojate, koks pavojus jums gresia?� Þinoma! Bet nebandysi � nelaimësi, � atsakë jis.

� Mes þinome pavojus ir suprantame, kà darome. Ta-èiau, jeigu kelionëje teks þûti, gal mumis paseks kitiir kiti laimës, kà mes pralaimëjome. Ateis laikas, kaioras tikrai bus panaudotas þmonijos reikalams.Buvo prisiminta ir kai kuriø mûsø tautieèiø nepa-

matuotas nerimas, abejonës ir priekaiðtai. Þmonës lau-kë lakûnø iðskrendant. Laukë ir nekantravo. Bëgodiena po dienos, savaitë po savaitës, o �Lituanica�vis neskrenda. Dþ. Maternas iðskrido aplink pasaulá.Þmones sunku átikinti, kad oras netinkamas. Tik Da-rius ir Girënas nenustojo ûpo. Kantriai (su kitais lakû-nais, pasiruoðusiais skristi per Atlantà) sekë sinopti-kø praneðimus.Liepos 14 dienà, gráþæs ið meteorologijos biuro,

Darius pareiðkë:� Rytoj nutarëm iðskristi. Amerikos pakraðèiuose

oras pakenèiamas, nors Atlante lietus, bet vëjai pa-lankûs, tai mums svarbiausia. Europos pakraðèiuoseoras nepastovus, bet tai nesudaro pavojaus, kaip norsiðsisuksime.�

Liepos 15-oji, Niujorkas, Beneto aerodromas

Auðo graþus liepos rytas. 4 val. 30min. aerodromepasirodë automobilis. Ið jo iðlipo Darius ir Girënas.Nors dar anksti, bet aerodrome jau daug þmoniø. Re-porteriai, kino operatoriai siuva aplink su aparatais irblonknotais. Ðiandien kelionën aplink pasaulá iðskren-da vienakis lakûnas Vilis Postas. Jis susikaupæs, vei-das atrodo rûstus. Prasideda atsisveikinimas ir gerølinkëjimø minutës.� Laimingai apsukti pasaulá, � spaudþia jam ran-

kà ir Darius su Girënu.5 val. 24 min. grakðtus þydros spalvos Posto lëktu-

vas paliekaAmerikà ir pasuka á Atlantà. Darius ir Girë-nas seka akimis tolstantájá. Jø veiduose paslëptas rû-pestis,nerimas irpasiryþimas.KaiPosto lëktuvasdings-ta horizonte, jie lëtai nueina angaro link. Paruoðta skry-dþiui stovi jø �Lituanica�. Minia, palydëjusi Postà,seka paskui juos. Staiga pasigirsta garsus � �Atidary-kite duris!� Dariaus balsas uþvaldo susirinkusiuosius.Atrodo, kad jis vienas èia ðeimininkas ir vadas.Buvusieji angare padeda iðstumti lëktuvà. Þiûro-

vai apsupa tankiu ratu. Vël spragsi fotoaparatai, dûz-gia kino kameros, rankø paspaudimai, linkëjimai iramerikoniðkos laþybos. Lakûnai neskubëdami lipa álëktuvà. Atgyja propeleris, ir variklio gausmas pripil-do rytmeèio tylà. Lakûnø þvilgsniai nuslysta susirin-kusiøjø veidais. Jø akys ramios. Girënas neþymiaiðypsosi. Tai tylus beþodis paskutinis atsisveikinimas.Darius su mechaniku Jasulaièiu pasikeièia keliais þo-dþiais. Paþiûri vienà kità rodyklæ, ir �Lituanica� su-riaumoja � paskutinis motoro iðtikimybës iðbandy-mas. Propeleris kelia dulkiø debesá, plëðia þolæ ir ne-ða tolyn. Vienas korespondentas pribëgæs surinka:�Ar jûs esate tikri, kad pradedate savo skridimà?!�Lakûnai susiþvalgo. Darius riksmu atsako: �Mes nie-ko daugiau nedarome!� Po minutës �Lituanica� pa-juda, tingiai krypuodama tolsta nuo angaro.Normaliai pakrautam lëktuvui pakilti nesunku.

Bet 365 arklio jëgø varikliui pakelti 3668 kilogramøkroviná � nelengvas uþdavinys, tai sunkiausios ir pa-vojingiausios skridimo minutës. Darius tai gerai þi-nojo ir daþnai samprotavo:� Jei pasiseks pakilti, 95 procentai, kad kelionë

pavyks.Perkrauta maðina bëgo lëtai greitëdama. Svyravo

á ðalis ir du kartus vos nenuslydo nuo pakilimo tako.Buvo matyti, kad pilotas þûtbût stengiasi pakelti lëk-tuvo uodegà, bet jam nepavyksta. �Lituanicos� mo-toras staugë ið visø jëgø, o ji taip lëtai greitëjo, jogminia sunkiai kvëpavo. �Iðleiskite benzinà!� � kaþ-kas suriko. �Neiðleisk, Stepai!� � maldavo kiti. Tikpaèiame aerodromo gale (prabëgus apie 1280 m) tarplëktuvo ratø ir þemës pasirodë siauras ruoþelis. Betpo keliø sekundþiø �Lituanica� vël pavojingai pra-dëjo smukti þemyn. Gyvybës ir mirties dvikova pa-siekë virðûnæ. Atrodë, sekundë kita, ir lëktuvas trenk-sis á putojanèià Jamaikos álankos vandens masæ. Betir ðià tragiðkà akimirkà pilotas sugebëjo priversti spar-nuotàjá paukðtá paklusti aerodinamikos dësniams, irjis pamaþu pradëjo kopti aukðtyn.Ankstø liepos rytà, 6 val. 24 min., du sparnuoti

lietuviai pasuko á tamsià, virðum rûstaus Atlanto su-stingusià erdvæ.Maþdaug 800 þmoniø minia, stebëjusi pakilimà,

ávertino: �Vyrai skrenda per daug gerai.�Lakûnai neturëjo nei radijo, nei paraðiutø.Kai prieð

skrydá jiems tai buvo priminta, Darius atsakë: �Litua-nica� nëra vien mûsø nuosavybë ir viltis. Ji visø tø,kurie aukomis prisidëjo remdami skridimà. Todëlmû-sø likimas priklauso nuo jos likimo.�

Nukelta á 22 p.

�Mes skrisime á Lietuvà!�Prieð 80 metø, perskridæ Ðiaurës Atlantà, tragiðkai þuvo lietuviailakûnai Steponas DARIUS ir Stasys GIRËNAS



�Messkrisimeá Lietuvà!�

Steponas Darius(1897 01 08-1933 07 17)

�Artinasi svarbiausias mano gyvenime metas.Uþ keliø dienø su savo kolega Stasiu Girënu ið-skrisime á Lietuvà. Ten að gimiau, basas po laukusir miðkus bëgiojau. Ten pakëlæs galvà sekiau pa-dangëmis skraidanèius paukðèius ir galvojau:�Kaip smagu iðkilti aukðtai ir plasnoti ið vietos ávietà. Nei kojos pavargsta, nei akmenys, nei dil-gëlës á jas duria...�Tuomet buvo naivios kûdikio svajonës. Ðian-

dien jos virsta realybe.Kai 1907 m. man sukako 10 metø, teko apleisti

Rubiðkës kaimà Tauragës apskrityje. Su motina,patëviu ir seserimis atvykome á JAV ieðkoti lai-mës. Ðeima, ieðkodama geresnio darbo, nuolat keitëgyvenamàjà vietà. Að pradëjau mokytis. Baigiaupradinæ, vidurinæ mokyklà ir vienerius metus lan-kiau koledþà. Galvojau tapti inþinieriumi. Dar vai-kystëje svajojæs skraidyti, kad kojos nepavargtø,jaunystëje jas gerokai privarginau dalyvaudamasávairiose sporto ðakose. Þaidþiau futbolà, krepði-ná, beisbolà. Nuo pastarojo visam gyvenimui likoatminimas � priplota nosis. 1911 m. Èikagoje pir-màkart pamaèiau skrendantá broliø Raitø lëktuvà.Sparnuoto þmogaus idëja suþavëjo mane. Kaskartugdë didesná troðkimà skrajoti padangëse.Kai prasidëjo Pirmasis pasaulinis karas ir mano

gimtàjà tëviðkæ trypë vokieèiø þandaro batas, ásto-jau savanoriu á JAV kariuomenæ. Prancûzijoje da-lyvavau kautynëse su vokieèiais. 1918 m. liepos31 d. buvau suþeistas. 1920 m. gráþau á gimtàjàþemæ ir ástojau á Lietuvos kariuomenæ.Taèiau svarbiausias mano tikslas buvo nepa-

siektas. Jauèiu, kad, jo neávykdæs, negaliu paraðy-ti autobiografijos, kuria bûèiau patenkintas, kuriman suteiktø jausmà, kad gyvenau ir atsilyginaupasauliui uþ tai, kad jis man suteikë vietos ðiameþemës kamuolyje, kad padariau já nors kiek geres-ná, negu radau. Ðis posakis nëra originalus, bet ar-gi jis nenurodo svarbiausio tikslo, kurio þmogusturi siekti? Að stengiuos savo siekti. Iki ðiol jonepasiekiau.�

Stasys Girënas(1893 10 07-1933 07 17)

�Jeigu kas paklaustø, kuomet ávyko svarbiau-sias mano gyvenimo momentas, atsakyèiau � 1893m. spalio mënesá Vytogalos kaime, Raseiniø ap-skrityje. Tuomet að gimiau.Á Jungtines Valstijas atvaþiavau sulaukæs 15 me-

tø. Dirbau spaustuvëje, mokiausi. JAV ásimaiðius áPasauliná karà, ástojau á armijà. Ten pradëjau savokarjerà aviacijos srityje. Armijoje baigiau aviaci-jos mechanikø kursus.Uþ kiek laiko gráþæs Èikagon, trumpam laikui

apleidau savo darbo sritá, kad atsistoèiau lietuviøtaksi bendrovës priekyje kaip kasininkas. Netru-kus jà apleidau ir baigiau aviacijos mokyklà, pa-likdamas pilno stono lakûnu. Ásigijau lëktuvà irpradëjau nardyti padangëse. Nuo 1924 m. skrai-dþiau be pertraukos. Jeigu kas paklaustø, koks yramano didþiausias noras, atsakyèiau � perskristi At-lantà.�Gyvenimas Stasio nelepino. Vargas anksti iðvi-

jo ið gimtosios pastogës. Deja, ir dëdës Semo þe-mëje laimës þiburys buvo tolimas ir nepasiekia-mas. Tik dël þemaitiðko uþsispyrimo ir valios jistapo lakûnu. Gyvenime buvo kuklus, lëtokas, jaut-rios ðirdies, nelabai ðnekus.1925 m. jis iðgyveno sunkià avarijà. Sulauþy-

tais ðonkauliais, be sàmonës ligoninëje iðgulëjokeletà parø. Stiprus ir uþsigrûdinæs organizmas nu-galëjo mirtá. Paskui apie pusantrø metø neskraidë.1927 m. pavasará, galutinai pasveikæs ir sustip-

rëjæs, Girënas vël lëktuve. Jis ásigijo uþ savo san-taupas lëktuvà ir tapo pirmu Èikagos lietuviu lëk-tuvo savininku. Á pirmuosius skridimus Amerikospadangëje Darius pakilo Girëno lëktuvu. Nuo tolaiko jø draugystë tvirtëjo ir tapo bendru gyveni-mo tikslu.1931m.Girënas, jau patyræs lakûnas, gavo trans-

porto piloto liudijimà su teise veþioti keleivius irprekes.Kai kas Girënà vadino �padangiø padauþa�. Ir

visi gërëjosi �mirties kilpomis�, suktukais, pervir-timais. Kaip graþiai ir dràsiai jis tai atlikdavo. Ar-ba, sustabdæs motorà, leisdavos þemyn ir sklan-dþiai nutûpdavo, � pasakojo maèiusieji jo skry-dþius.

Lakûnai apie saveAtkelta ið 21 p.

Pasiruoðimas skrydþiui

Atvykæs á JAV, Darius pirmiausia bandë lietuviøkilmës lakûnus suburti á tam tikrà tautiná vienetà.Bet praktiðkai tai ávykdyti buvo labai sunku. Tar-naudami ávairiose oro transporto bendrovëse, jie bu-vo iðsimëtæ po ávairius Amerikos miestus. Dauguma� jau gerokai nutautëjæ verslininkai. Nematydami iðtokios organizacijos asmeninës naudos, nepareiðkëjokio entuziazmo. Vienu metu Darius jau buvo sure-gistravæs beveik visus lietuviø kilmës lakûnus. Taipjis ir susipaþino su Girënu, tuo laiku tarnavusiu vie-noje Èikagos oro transporto bendrovëje. Lietuviølakûnø bûryje Darius nuolat këlë klausimà, kad lie-tuviams reikia organizuoti transatlantiná skrydá. De-ja, tarp lakûnø daug ðalininkø neatsirado, o kuriepritarë, þiûrëjo gana skeptiðkai, nes jø kiðenës suor-ganizuoti skridimà buvo per plonos, jie þinojo, kadturtingoji visuomenë, nesuprasdama aviacijos reikð-mës ir nesitikëdama ið to pelno, skrydþio nerems. BetDarius nenustojo vilties, nepalûþo jo þemaitiðkas uþ-sispyrimas. 1932 m. pavasará jis pasiûlë Girënui susi-dëjus pirkti lëktuvà ir skristi per vandenynà. Girënaskelias dienas galvojo, svarstë, pagaliau sutiko. 1932m. birþelio 18 d. jie nupirko ðeðiavietá Belankos tipolëktuvà. (Tà patá, kuriuo Darius trejus metus skrai-dë.) Uþ lëktuvà lakûnai sumokëjo 3200 doleriø. Tamskyrë savo santaupas, dalá sumos pasiskolino ið gi-miniø.Pagrindinë kliûtis nugalëta � lëktuvas ásigytas.

Deja, skrydþiui per vandenynà jis netiko. Reikëjopailginti sparnus, ámontuoti papildomus benzinobakus bei navigacinius prietaisus. Buvo bûtina keis-ti ir paèià lëktuvo ðirdá � variklá. Skrydþiui Darius irGirënas ruoðësi tyliai. Tik kai lakûnai �Lituanicos�remontui pritrûko pinigø ir kreipësi á Amerikos vi-suomenæ praðydami paremti jø skrydá, spaudoje nu-skambëjo gandas, kad lietuviai ruoðiasi skristi perAtlantà.Taèiau suorganizuoti rëmëjø komitetà buvo ne-

lengva. Iðeivijos abejingumas aviacijai, partinis lie-tuviø susiskaldymas bei kai kuriø átakingesniø ver-slininkø asmeninis uþsispyrimas buvo sunkiai nu-galimos klûtys. Pradþioje atrodë, kad sukurti organi-zacijà, sujungti ávairiø paþiûriø vadovybes ir gautijø pritarimà � neámanoma. Tik po ilgø diskusijø irginèø, aktyviai remiant paþangiems sluoksniams, pa-vyko pasiraðyti kolektyvià deklaracijà, kad Dariausir Girëno skrydþio projektas yra remtinas ir plaèioji



visuomenë praðoma tà projektà padëti ágyvendinti.Deklaracijos pasiraðymas dar ne viskas. Svarbiausia� átikinti visuomenæ ir jai iðaiðkinti, kad skrydis galibûti naudingas ir kad jis tikrai ávyks. Koks buvonepasitikëjimas, liudija Dariaus papasakotas faktas:�Vienoje lietuviø kolonijoje, kur man teko lankytisskridimo reikalais, priëjo prie manæs vienas lietuvis,áteikë 25 dolerius, papraðë áraðyti á rëmëjø knygà. Poto, pasivedæs á nuoðalesnæ vietà, sako: �Mes þinome,kad tu Lietuvon neskrisi. Be reikalo dar �peckioji�tà rëmëjø knygà. Nei tu, nei tavo lëktuvas tokiamneprotingam þygiui nëra pasiruoðæ. Bet jei kurià norsdienà, kai Niujorke bus blogas oras, miglota, pakilsiið aerodromo, pasuksi orlaivio vairà okeano link, nu-skrisi maþiausia desëtkà myliø, kad tavæs ið aukð-èiausio Niujorko dangoraiþio nematytø, o paskui grá-ði atgal ir mums praneði, kad skristi neámanoma, nesokeane blogas oras, mes visai ant tavæs nepyksime,nereikalausime gràþinti tau áduotø pinigø ir dar uþ-fundysime gerø magaryèiø.�Visuomenei sudominti ir jos pasitikëjimui ágauti

ruoðtos aviacijos dienos. Darius su savo draugais la-kûnais atlikdavo ávairius oro akrobatikos numerius.

Nustatyta, kad kiekvienas rëmëjas turi teisæ su Da-riumi ir Girënu nemokamai paskraidyti.Ðita teise pradþioje naudodavosi tiktai jaunimas.

Senesnioji karta nepasitikëdama þiûrëjo á lëktuvà.Ilgainiui atsirasdavo vienas kitas ir kartais, dël drà-sos paëmæs burnelæ, ryþdavosi skristi. Laimingai grá-þæs su pasididþiavimu aiðkindavo, kaip �svietas� at-rodo ið virðaus. Tokie �dràsuoliai� pakutendavo irkitø savimeilæ. Prasidëjo net tam tikras lenktyniavi-mas, kas ilgiau suDarium irGirënu iðbus ore. Ið tokiøaviacijos dienø ir atskirø aukø buvo surinkta lëðølëktuvo remontui bei kitoms skrydþio iðlaidoms.Tuometiniais duomenimis, ið visø lietuviø kolo-

nijø Amerikoje surinkta 8456 doleriai. 8143 jø pa-naudoti lëktuvui remontuoti. Kiti � smulkioms skry-dþio iðlaidoms, o fondo likuèiai � 110 doleriø � áteiktiDariui prieð skrydá.

LaukimasÐiandien niekas negali pasakyti, kaip lakûnams

sekësi virð rûstaus ir klastingo Atlanto. Dariaus die-noraðtyje áraðø nëra. Gal ir buvo? Berlyno policija

skrydþio dienoraðtá lietuviams gràþino tik liepos 20d. Vokieèiø nepageidaujami áraðai (jei lietuviai su-spëjo áraðyti) per tà laikà tikriausiai dingo...Nors aviacijos technika tuomet jau buvo gerokai

paþengusi, lëktuvai dar nebuvo paruoðti kovai suAtlanto erdve. Neptûno karalystæ gaubë tamsûs grës-mingi debesø masyvai. Siautë audros. Patekæs á jaslëktuvas tapdavo stichijos þaisleliu. Kaip sunkiaiþmogus kovojo su vandenynu, rodo pirmøjø drà-suoliø þygiai, kurie daþnai baigdavosi pralaimëji-mu. Nuo 1920 iki 1935 m. Ðiaurës Atlantà bandytaperskristi 145 kartus ir tik 59 pasisekë. Daugumadingdavo be þinios arba aplinkybiø verèiami nusi-leisdavo vandenyne, ðaukdavosi pagalbos, kurios la-bai retai tesulaukdavo.1933 m. liepos 16 d. po vidurdienio Darius ir Gi-

rënas perskrido Atlantà.Apskaièiuota, kad lakûnai á Kaunà turi atskristi

liepos 17 d. apie 2-3 val. ryto.�(...) Juos pastebëjo prie Europos krantø. Mosika-

vo vëliavëlëmis. Spëjame, kad tai buvo �Lituanica�.Blogas oras... Pro Karaliauèiø praskrido lëktuvas...Gal tai �Lituanica�?..�Eina telegrama po telegramos. Leidþia Aeroklu-

bas, laikraðèiai. Deja, þinios labai ðykðèios...Vakare Kauno aerodromà uþplûdo minios þmo-

niø � pësti, vaþiuoti, autobusais, dviraèiais, moto-ciklais. Pietvakariø kryptimi, ið kur turi atskristi �Li-tuanica�, slenka juodi debesys. Retkarèiais dangu-mi nuvingiuoja þaibai.Liepos 17 d., pirmadiená, apie 1 val. 25 min. ið

Karaliauèiaus �Der Luft� bendrovë telefonu prane-ða, jog labai pablogëjæs oras. Lietus, þemi debesys irskrydþiui prieðprieðinis vëjas. Apie �Lituanicà� jo-kiø þiniø...Lëtai slenka laikrodþiø rodyklës. Ðvinta. �Litua-

nicos� nëra. Apie 7 val. skirstosi paskutiniai kan-triausi kaunieèiai, nusivylæ, susimàstæ. Rytiniai pir-madienio laikraðèiai nepraneða nieko naujo, tik pa-kartoja sekmadienio þinias. Pietiniuose laikraðèiuo-se � irgi nieko. ELTA neturi jokiø þiniø. Prasidedaspëliojimai: gal pritrûko benzino ar paklydo? Galtik laikinai kur nors nusileido? Nejaugi prie pat gim-tøjø namø slenksèio palûþo sparnai?..Tiktai 13 val. 15 min. ELTOS korespondentas ið

Berlyno praneðë, kad Berlyne pasklido þinia, esà ne-toli Soldino nukrito lëktuvas, kurá vokieèiø oro po-licija spëja esant �Lituanica�.15 val. 25 min. vokieèiø atstovybë Kaune prane-

ðë ELTAI, kad lakûnai Darius ir Girënas naktá ið lie-pos 16 d. á 17 d. 24 val. 30 min. miðke netoli Soldinonukrito ir uþsimuðë. 18 val. ELTOS korespondentasið Soldino perdavë telegramà: �Àþuolynëlyje, antmaþo kalnelio, vandenyno nugalëtojai Darius ir Gi-rënas atrado mirtá. Abu mirusieji karþygiai guli drau-ge ant þemës, skeveldrø pridengti. Civilinë ir oropolicija saugoja mirusiuosius ir puikaus oranþinësspalvos lëktuvo liekanas.�Apie 19 val. 30 min. á katastrofos vietà atvyko

Lietuvos pasiuntinybës Berlyne atstovai. Lakûnø kû-nai jiems atvykus jau buvo perkelti á Soldino kapi-nes.Liepos 17 d. transatlantiniams lakûnams priimti

komitetas ir Lietuvos aeroklubas iðleido atskirà biu-letená, skelbiantá visuotiná gedulà þuvusiams didvy-riams pagerbti.�Lituanica� per 37 val. 11 min. be nutûpimo nu-

skrido 6411 kilometrø. Didvyriðku skrydþiu Dariusir Girënas nusipelnë þmonijos pagarbà ir pasauliniomasto lakûnø vardà. Jø áveiktas nuotolis (be nutûpi-mo) buvo antras aviacijos istorijoje.

Parengta pagal Jono BALÈIÛNO surinktàmedþiagà ir straipsnius

Nuotraukos iðNijolës DARIÛTËS-MAÐTARIENËS

knygos �Darius ir Girënas�

�Lituanica� virð Niujorko.

�Lituanicos� griuvësiai Soldino miðko pakraðtyje.


24 Vilniaus langas

Ðià apþvalgà bûèiau linkæs pradëti naujiena,kuri ir man pasirodë netikëta: praneðama, jogties antruoju Valakampiø paplûdimiu vietoj ap-griuvusios parduotuvëlës per keletà metø iðki-lusiame pastate (architektas Audrius Ambrasas)kuriasi tarpdisciplininis edukacijos, rezidenci-jø ir parodø centras �Rupert�, kuris jau ðá rudenápradës veiklà � pastate bus parodø ir projekcijøerdvë, nuolat vyks paskaitos, reziduos Lietuvosir uþsienio menininkai, kuratoriai, kultûros va-dybininkai. Ásteigti ðá centrà sumanë verslinin-kas Darius Þakaitis, jo kûrëjai � Vilniuje ir Briu-selyje veikusios galerijos �Tulips & Roses� sa-vininkai Jonas Þakaitis ir Aurimë Aleksandra-vièiûtë.Centro �Rupert� vadovu prieð keletà mënesiø

tapæs ið Galisijos kilæs 48 metø J. de Nievesas (be-je, kitados kuravæs tokiø menininkø kaip D. Bure-nas, M. Ventura, A. Vergara, J. Knightas parodas)tikina, kad pagrindinë rezidentø uþduotis nebussukurti meno darbà. Anot jo, svarbiausia � ben-dras idëjinis protø ðturmas. �Meno kûrinys � taiidëjos padarinys, rezultatas. Jis � kûrybos proce-so pabaiga, o ne iðeities taðkas. Mes akcentuosi-me màstymo ir savitø idëjø plëtojimo svarbà, one skatinsime pas mus atvykusius menininkus su-kurti kuo daugiau filmø, paveikslø, instaliacijø�, �sakë kuratorius dienraðèiui �Lietuvos rytas�.Vis dëlto centre �Rupert� numatyta ir parodi-

në erdvë, kurioje bus galima rodyti per tà laikàsukurtus darbus, taip pat rezidentai galës rengtiparodas Ðiuolaikinio meno centre ir kai kuriosekitose Vilniaus galerijose.Centras deklaruoja neatsiliksiàs nuo XXI a. ið-

ðûkiø ir bûsiàs naujausiø meno bei ðvietimo idë-jø iðbandymo poligonu. �Menas visuomet turibûti labai glaudþiai susijæs su tuo laiku, kuriamegyvename. (...) Bandome sukurti toká ðvietimomodelá, kuris padëtø menininkams pajusti savo-jo laiko pulsà, rasti savo vietà sudëtingame ðiødienø pasaulyje�, � tradicinës banalybës gal ðiektiek uþgoþia pagrindinæ þymiojo kuratoriaus min-tá, taèiau jis neslepia, kad tos vietos nûdienà rei-

kia ieðkoti þûtbût á projektus átraukiant vietosbendruomenes.Sakykim, ispanø menininkas Josepas Maria

Martinas jau pramynæs kelià á Valakampiuoseesanèius Tremtiniø namus, ásikûrusius visai ne-toli nuo centro �Rupert� � èia jis rengs ádomøprojektà su juose gyvenanèiais pensinio amþiausþmonëmis, kurie sovietmeèiu buvo iðtremti á Si-birà. Kol kas menininkas kalbasi su seneliais irbando nuspræsti, koks projektas jiems teiktø dau-giausia dþiaugsmo ir naudos. Veikiausiai jo pa-grindu taps gamtos idëja � sodas ar gëliø darþe-lis, mat visi Tremtiniø namø rezidentai yra kànors tokio turëjæ, bet menininkas neatmeta gali-mybës, jog ðis sumanymas dar keisis � gal tai busnedidelë kavinë, kompiuteriai etc. Pasak kurato-riaus, ðio projekto esmë � iðklausyti ir veikti.Kol ispanas vis dar vargsta su senjorais, tirda-

mas ðiø lûkesèius, lietuvis medijø menininkas,menotyrininkas, Vytauto Didþiojo universitetolektorius Remigijus Venckus turbût tariasi jauuþtektinai þemai nusilenkæs konjunktûrai, kadryþtøsi parodyti, kà sukûræs, � Vilniaus kameri-niame teatre liepos 13 d. atidarytoje parodoje �Aðesu kitas�, kuri apibûdinama kaip kvietimas þiû-rovui, pristatoma vyriðkø aktø fotografija. Kûrë-jas ragina susitikti su vyro kûnu kaip neatpaþin-tu, nepatirtu, bet numanomu Kitu.Kurti vyro kûno erotikà menininkà paskati-

nusi dabarties masiniø medijø sudaryta situacija,kai vieðajame medijø diskurse vyriðko kûno ero-tikai skiriama gerokai maþiau dëmesio nei mo-ters. Be to, pastebi kûrëjas, vyro menininko ku-riama vyrø erotika ir jos demonstravimas Lietu-voje siejamas su homoseksualumu, o pats homo-seksualumas marginamas gana negatyviais at-spalviais.R. Venckui kûnas rûpi kaip iðlaikantis arba

ágyjantis galià tekstas, kuris (su)geba perneðti irperkurti kur kas platesnes nei grynai homoseksu-alûs naratyvai pasakojimø variacijas, � pavyz-dþiui, net susijusias su bûties ir tikëjimo proble-ma; kitaip sakant, atrodo, kad naujausià R. Venc-kaus ciklà �Að esu kitas�, kuriame plëtojamas dia-logas su Biblijoje uþraðytomis tiesomis ir pasa-kojimø fragmentais, � ðis menotyrininkø vadina-

mas �savitu� ir �intencionaliu�, � siekiama ávar-dyti kaip uþ homoerotikos slypintá Tekstà � sa-votiðkà kûno Biblijà.Parodoje taip pat pristatomi ne vienerius me-

tus kurti fotografijø ciklai, kur vizualioji auto-riaus kalba atrandama panaudojant buitinæ ap-linkà ir iðraiðkingai pozuojantá kûnà. Ðis savitasdisonansas pastebimas ne viename autoriaus fo-tografijø cikle: �Ið vaikinø gyvenimo� (2009-2013 m.) �Pas moèiutæ kaime� (2009-2010 m.),�Pokalbiai apie meilæ� (2011-2013 m.), �Virtu-vës antropologija� (2010 m.).Taigi autorius pasitelkia vizualiojo meno kal-

bos galià ir kvieèia þiûrovà diskutuoti apie vy-riðko kûno seksualumà bei intymumà. Þi-niasklaida neatsispiria pagundai pabrëþti, kad ðidiskusija plëtojama ne tik parodoje, bet ir uþ josribø � t. y. R. Venckaus paroda átraukta á Baltijosgëjø parado programà.Vilnieèiai, kol ruoðiasi seksualiniø maþumø

eitynëms ir sielose kaunasi su homofobija, rizi-kuoja praþiopsoti kità uþsieniná (globalø) reiðki-ná � Vilniuje prasidedanèià 21-àjà vienos didþiau-siø pasaulyje nepriklausomø tarptautiniø kûry-binio raðymo programø sesijà, Lietuvoje rengia-mà ketvirtà kartà. Liepos 14-27 d. vyksiantys �Va-saros literatûros seminarai� (�Summer Literary Se-minars International�, SLS) � unikali, dinamiðkair novatoriðka kultûrinë programa (populiariaukalbant � komerciniais pagrindais veikiantys irkokybiðkas paslaugas siûlantys kûrybinio raðy-mo kursai), 1998 m. ákurta trijuose þemynuose:Europoje (Rusijoje ir Lietuvoje), Ðiaurës Ameri-koje (Kanadoje) ir Afrikoje (Kenijoje).Vilniuje dvi savaites Europos ir Ðiaurës Ame-

rikos studentai (kad taptø �studentais�, jiems te-ko gerai papurtyti pinigines, nes tai mokama pro-grama, arba laimëti konkursà) dalyvaus profesio-naliose prozos, poezijos ir negroþinës literatûroskûrybinio raðymo dirbtuvëse bei fotografijos iristorijos paskaitose. Dirbtuves, seminarus ir pa-skaitas ves þymûs JAV, Kanados ir kt. ðaliø raðy-tojai. Ið Vilniuje vieðësianèiø autoriø rengëjai ið-skiria þymià JAV avangardo poetæ ir raðytojà,daugybës apdovanojimø laimëtojà Eileenà My-les, lietuviø kilmës Kanados raðytojà Antanà Ði-

Andrius JAKUÈIÛNAS

Vidurvasarionaratyvai


25Atmintisleikà, poetæ, dramaturgæ ir vertëjà Arianà Reines,Ukrainoje gimusià Rusijos poetæ ir literatûros þur-nalistæ Linorà Goralik, amerikietá lietuviø kilmësfotografà Endriu Mikðá (Andrew Mikðys) ir kt.Ðiais metais seminarø programoje dalyvaus ir þur-nalo �Fence� bei leidyklos �Fence Books� re-daktorë Rebecca Wolf, taip pat � reziduojantysJAV, Prancûzijos bei kitø ðaliø menininkai.Suprantama, dauguma uþsiëmimø vyks uþ uþ-

darø durø anglø kalba, todël vietinei publikainëra itin aktualûs. Taèiau ðiemet programoje at-sirado nedideliø naujoviø � tai prozos bei negro-þinës literatûros dirbtuvës lietuviø kalba. Jas vesraðytojas Sigitas Parulskis. Vakarais bus rengia-mi vieði dëstytojø ir studentø kûrybos skaitymaibei diskusijos, èia ásitrauks ir lietuviø kûrëjai.Vyks keli lietuviø raðytojø skaitymai (konkre-èiau ieðkokite programoje).Tuo pat metu visus besidominèiuosius pakvie-

të ir paþintinë programa �Þydø Lietuva�. Jà vedëþurnalistas, raðytojas ir literatûros tyrinëtojas Me-nachemas Kaiseris. Knygos �Vilnius savas ir sve-timas� autorius Laimonas Briedis programos da-lyvius plaèiau supaþindino su þydø kultûros pa-veldu Lietuvoje. Liepos 15 d. þydø bendruome-nës Jaschos Heifetzo salëje vyko raðytojo Abrao-mo Suckeverio atminimui skirtas poezijos ir mu-zikos vakaras.Pabaigai � pats gausiausias (dalyviø poþiûriu)

ir turbût pats chaotiðkiausias renginys, reprezen-tuojantis save itin keistu apraðu, tarytum iliust-ruojanèiu, kas bûna, kai jo autoriø poreikis simu-liuoti gudragalvystæ ir aktualumà yra didesnisuþ iðmonæ. Turiu omenyje VIII tarptautinæ teksti-lës miniatiûrø bienalæ �Mintys � tai...�, liepos 9 d.atidarytà LDS galerijoje �Arka�.Kokie mes esam, kas lemia mûsø aplinkà? 87

dailininkai ið 25 pasaulio ðaliø nuo Baltijos vals-tybiø iki tolimiausiø pasaulio kampeliø (Austra-lijos, Japonijos, Lotynø Amerikos) á ðá klausimàatsako stiliaus ir technikø poþiûriu ávairiais dar-bais. Tikras margumynas, kurá apibendrinti nu-spræsta tuðèiomis frazëmis: esà eksponuojami dar-bai, �atspindintys autoriø individualybes ir pa-saulyje vyraujanèias tekstilës tendencijas�, gvil-denantys �aktualias ðiuolaikinio þmogaus egzis-tencijos problemas�.Iðties � kokios gi tos aktualiosios problemos?

Ogi remiamasi metafizikø teiginiu, kad materia-lusis ir dvasinis pasaulis � neatsiejami, kad min-tys � materialios, o þmoniø galvose vykstantysmàstymo procesai sukuria tikrovæ � realius daik-tus, reiðkinius, emocijas. Neva kiekvienas tikro-vës daiktas esàs kaþkada egzistavusiø minèiø iridëjø ásikûnijimas. Þmogaus mintys formuojan-èios ne tik daiktus, bet ir jo veiklà, kûrybà, asme-nybæ. Dabarties pasaulyje esama visko � ne tikgërio, bet ir pykèio. Didþiausi pasaulio atradimaikilæ ið ðviesiø minèiø, o pyktis ir neapykanta gim-dë blogá. Þmogaus mintis � energija, gebanti kurtinuostabius dalykus. Mintys skleidþianèios mag-netinius daþnius (!!!), kurie, sklisdami visatoje,pritraukia panaðaus daþnio reiðkinius...Tikëdamiesi, kad �kriziø ir katastrofø akivaiz-

doje, dvasiniø vertybiø aktualizavimo laikotar-piu� bienalës problematika atitinka menininkølûkesèius, bienalës rengëjai skatino dailininkus:a) gilintis á tai, kiek daiktais virtusios kûrëjo min-tys atskleidþia jo asmenybæ; b) kelti minèiø eko-logijos ir þmogaus atsakomybës problemas; c)atskleisti ðviesiø ir tamsiø minèiø sàveikà, gerøarba blogø minèiø prieðprieðos padarinius; d) ana-lizuoti, ar mintis turi tautybæ, ar skiriasi skirtin-gø tautø, etniniø grupiø mintys.Ar kà nors dar galëèiau apie tai pasakyti? Tiek

to. Geriau piktdþiugiðkai bakstelësiu Velniø mu-ziejaus piktogramà iðmaniajame telefone � taipuikus pavyzdys, kad norint kurti kultûrà ir da-ryti jà aktualià net nebûtinas naujas turinys. Uþ-tenka ryþtingai, solidþiai ir, svarbiausia, laiku pa-sirodyti internete.

Gediminas JANKUS

Þmogus, laiminæs LietuvàKurgi, mirtie, tavoji pergalë?Kurgi, mirtie, tavasis

geluonis?..

Ðie apaðtalo Pauliaus þo-dþiai, man regis, bene labiau-siai tinkaprisimenant ðviesausatminimo ganytojà, kûrëjàRièardà Mikutavièiø. Mirtiesgeluonis nesugebëjo ið at-minties iðtrinti neeilinës as-menybës veiklos, kilniø dar-bø, didþiulio poveikio, ne-abejotinos átakos taurinant,dorinant, vedant þmogø dva-sinio tobulëjimo keliu. �Per-galë sunaikino mirtá!� � gali-me suðukti kartu su apaðtalu,prisimindami prieð penkioli-ka metø nuþudytà kunigà.Penkiolikametø� tarpsnis,

per kurá dar aiðkiau iðkyla jodvasios didybë, nublanksta aruþsimirðta menkystø talaluð-kø ir gandoneðiø lipdytos eti-ketës bei þemø instinktø pa-diktuotas noras sumenkinti, paniekinti, apjuodinti.Ðiuo atveju R. Mikutavièiaus dvasios pergalë aki-vaizdi � toji nemarybë, kai kam sunkiai suvokiamaar nepriimama, itin gyvastingai pasireiðkia jo dvasi-niu palikimu. Ne tik konkretûs darbai, dar neiðdilæ iðamþininkø atminties, bet ir pastoracinë veikla, pa-mokslai, teologiniø slëpiniø narplynës, poezija � be-ne svarbiausia ir pakiliausia, kà paliko garsusis dva-sininkas.Tai ypaè svarbu. Metai slenka, o R. Mikutavi-

èiaus dvasios pergalë tampa vis ryðkesnë, aktuales-në, reikalingesnë. Taip, neliko neva besidominèiøjøtragiðko likimo kunigu, o ið tiesø besivaikanèiø pi-giø bulvariniø sensacijø ir bulvariniø skaitalø, neli-ko pavirðiumi slystanèiø, iki ðleikðtumo glotniø ko-mentatoriø, visaþiniø, ið anksto smerkianèiø, morali-zuojanèiø. Neliko vienadieniø palydovø, mados irtuðèios garbës mëgëjø, tø liokajø ar, tiksliau, parasi-tes, senovës graikø komedijø personaþø, besimaiti-nanèiø patrono ðlove ir dvasios turtais.Gal todël gali pasirodyti, kad kunigo R. Mikuta-

vièiaus atminimas ir jo darbai blësta, kad jis vis re-èiau prisimenamas. Anaiptol. Nûnai jis iðkyla be tønenatûraliø, prikurtø ir daþniausiai vienpusiðkø ver-tinimø. Atëjo laikas iðsamiai, gelmiðkai jo kûrybosanalizei, lyginimui, vietos suradimui lietuviø litera-tûros istorijoje, teologijoje, menotyroje. Ir visa taivyksta. Taèiau be tarðkesio, triûbø ir bûgnø. Garsusisganytojo ðûkis, tapæs viso jo gyvenimo rûpesèiu irtikslu � �Kad Lietuva neiðsivaikðèiotø�, � kaip nie-kada aktualus, ágavæs naujà prasmæ ir skambesá.Itin ádomi ir reikðminga literarûrologës dr. Ingos

Stepukonienës studija apie R. Mikutavièiaus kûry-bà. Iðtikimi ir nuoseklûs jo kûrybinio palikimo puo-selëtojai � bièiulis Vytautas Motiejûnas, raðytojasRobertas Keturakis; �Consilia Akademica� nuolatrengia konferecijas, leidþia naujas ganytojo knygas...Ilgai bûtø galima vardyti visus tuos mûsø ðviesuo-lius, akademinës terpës þmones, kurie iki ðiol neabe-jingi kilnumui ir gëriui, sklidusiems ið R. Mikutavi-èiaus ðirdies.Taèiau bene iðkiliausià, ásimintiniausià dvasiná

paminklà iki ðiol jam yra sukûræs poetas, raðytojasViktoras Rudþianskas. Jo paraðyta / sudaryta didelësapimties knyga �Gyvenæs ir mûsø gyvenimus�, ma-nau, bene iðsamiausiai atskleidþia ávairiapusiðkà ku-nigo, poeto, filosofo asmenybæ. Tiesà sakant, þodis

�atskleidþia� ðiame konteks-te pernelyg lëkðtas, banalus.V. Rudþianskas sugebëjojautria ðirdimi pajusti gimi-ningos sielos virpesius, prieð-taringà dvasià, sunkiai pa-gaunamà ir tuo labiau nusa-komà vidiná nerimà.Retai kas taip atsakingai

ir objektyviai gilinasi á le-gendomis ir pramanais api-pintà gyvenimà, retas kuristaip dëmesingai ir jautriaistengiasi atskirti tiesà nuomelo, pozà nuo esmës, vai-dybà nuo paðaukimo. Auto-rius ieðko, ir ðis procesas at-veriamas skaitytojui lei-dþiant lyginti skirtingiausiasnuomones ir nuostatas. Prieð-taringi populiaraus ir tuo me-tu bene madingiausio kuni-go vertinimai bei apibûdini-mai pateikiami ne sensaci-joms ar iðankstinei nuomoneisudaryti. Prieðingai. V. Ru-

dþianskas veik po kiekvieno subtiliai prakalbintopaðnekovo nuosekliai tæsia SAVO pasakojimà � pa-pildydamas kà tik iðgirstais áspûdþiais, gráþdamas priebuvusiø, apibendrindamas, aiðkindamas ir aiðkinda-masis...Autorius nevengia aðtresniø kampø ir klausimø,

tiek lieèianèiø kunigo kolekcionavimo aistrà, tiekkaþkada aidëjusià KGB temà, tiek já supusius ne vienintelektualus... Visapusiðka analizë nenutylint, ne-slapukaujant knygà kilsteli á aukðtà lygmená, kuria-me nelieka vietos pasimirkèiojimams, pasikikeni-mams, spëlionëms.V. Rudþianskas paraðë itin sàþiningà ir atvirà kny-

gà apie Þmogø, kuris Aukðtybiø þodþiu, dvasia, dar-bais laimino Lietuvà. Skaièiau jà vienu ákvëpimu,pakerëtas átaigos, kurios persunktas kiekvienas pus-lapis. Ir kiekvienas autoriaus paðnekintas, jo klausi-mø / pasvarstymø / pamàstymø paskatintas (Prezi-dentas V. Adamkus, þurnalistai V. Kavaliauskas,B. Garbaravièienë, T. Maèiulienë, Tëvas Stanislo-vas, poetai R. Keturakis, P. Palilionis, arkivyskupasS. Tamkevièius, akademikas L. Kairiûkðtis ir daugy-bë kitø), po kruopelæ, po itin svarbià detalæ sudëlio-jo ryðkø, iðkilø, visgi dvasios ir Dievo pasaulyje gy-venusá ir kûrusá R. Mikutavièiø.Autorius akcentuoja svarbius moralinius klausi-

mus, nuolat lydëjusius kunigà santykiuose su tikin-èiaisiais, su Baþnyèios hierarchais, su politikais. Mo-ralinis imperatyvas, kuriam akivaizdþiai stengësi pa-klusti R. Mikutavièius, kartais susikirsdavo su pa-saulietine sumaiðtimi ir buitiðkumu. Pakilti virð siaurøinteresø, ðviesti, vesti dvasinio tobulëjimo keliu mi-nias � kokia tai sunki, kartais nepakeliama naðta...Puikiai pajutæs tà prieðtaravimø ir vidiniø bei iðori-niø konfliktø svorá, V. Rudþianskas sugebëjo at-skleisti amþinà kûrëjo ir dvasininko dramà, kuriàR. Mikutavièius iðgyveno ir kurià sprendë ið esmës,skelbdamas modernaus Dievo þodá ir savo Moralinátestamentà...Tai ar uþmirðtas mûsø ðviesusis Ganytojas? Ar ið-

blëso jo atminimas? Ar primirðtos jo iðtarmës, dar-bai? Siûlau perskaityti knygà �Gyvenæs ir mûsø gy-venimus�, kad pajustume ir suvoktume � Dvasia nu-galëjo mirtá, o R. Mikutavièius ir ðiandien gyvenamûsø gyvenimus.


26 Muzika

Efektingu koncertu �Þalgirio� arenoje (su so-listu Dmitrijum Chvorostovskiu (Rusija) ir diri-gentuKonstantinuOrbelianu(Armënija/JAV)pra-dëjæs ðámuzikiná sezonà,Kauno simfoninis orkest-ras baigë já ne kà maþiau áspûdingai. Keliø pava-sario mënesiø programø galëtø pavydëti ir labiautituluoti kolektyvai, tarp jø � vienà pasirodymàKaunui skyræs pasaulinio garso tenoras Lawren-ce�as Brownlee (JAV) ir ðveicarø menininkø pro-jektas �Jûra�. Pastarasis koncertas pradþiuginosolidþiomis premjeromis (visi kûriniai � LoretosNarvilaitës �Atviras miestas�, Claude�o Debussy�La Mer� ir Mikalojaus Konstantino Èiurlionio�Jûra� � orkestro pagroti pirmàsyk), bandymuvizualizuoti skambesá (videoinstaliacijø autoriusArtûras Spirkas), o labiausiai imponavo prie diri-gento pulto stovëjæsKasparas Zehnderis, ðiuome-tu ryðki Ðveicarijos muzikos pasaulio figûra ��Murten Classics� vasaros festivalio meno, BernoPaulo Klee centro muzikos, Bylio simfoninio or-kestro meno vadovas. Kartu su juo mûsø miestoinstrumentininkai grojo itin pozityviai, verþliai,atrado vis rafinuotesniø niuansø.Kita vertus, ðiemetai paþenklinti tolesniø ieðko-

jimø auginant orkestrà, be to, vis dar nepadëtasgalutinis taðkas dël jo vyriausiojo dirigento. Todëlsu klausimais apie KSO dabartá ir planus po bai-giamojo koncerto kreipiausi á jo vadovà Algiman-tàTREIKAUSKÀ.

� Sveikinu nuskambëjus premjeroms ir uþbaigussezonà. Manyèiau, ðie metai jûsø vadovaujamam ko-lektyvui buvo svarbûs dël ryðkiø programø su gar-siais pasaulio solistais ir naujø muzikiniø paþinèiø...� Paþintys nëra visiðkai naujos, dauguma jø ið tø

laikø, kai pats grodamas orkestre bendravau su gar-siais muzikais; tik teko sulaukti tinkamo momento.Dabar jis atëjo � Kauno orkestras jau gali dirbti dide-lius darbus. Pasibaigæs sezonas buvo itin produkty-vus, jo rezultatas � net ðeðios kompaktinës plokðte-lës. Pirmoji, skirta lietuviø kompozitoriø simfonineimuzikai, sumanyta kartu su Zita Bruþaite; vëliau ðisprojektas iðaugo iki trilogijos � nuspræsta, kad visitrys Lietuvos simfoniniai orkestrai iðleis po plokðte-læ ávairiø laikø lietuviø autoriø muzikos. Vëliau �anglø kompozitoriaus Keitho Bursteino simfonijos�Elixir� (�Eliksyras�) áraðas su �Naxos� áraðø studi-ja. Po ilgø ákalbinëjimø áraðëme solinæ vieno geriau-siø Lietuvos tenorø Merûno Vitulskio plokðtelæ; ti-kimës, kad jos pristatymas ateinantá sezonà taps svar-biu muzikiniu ávykiu. Kitoje plokðtelëje skamba Gio-achino Rossini operø arijos, ádainuotos L. Brownlee.Dël sudëtingumo jos retai atliekamos � yra tik kele-tas tenorø, pasiryþtanèiø prie jø �liestis�. Dþiaugia-mës, kad ðis puikus solistas rado laiko ir vienam kon-certui Kauno (vieninteliam Baltijos ðalyse) publi-kai. Jis � populiariausias JAV belcanto repertuarotenoras, pripaþintas geriausiu ðiø dienø G. Rossinirepertuaro atlikëju. Gaila, kad nedaug Lietuvos dai-

nininkø girdëjo ðá iðskirtiná pasirodymà... Kitojeplokðtelëje áraðëme rusø operø iðtraukas su vienu þy-miausiø pasaulio bosø Ildaru Abdrazakovu (Rusija).Rugpjûtá laukia didþiulis projektas � dviguba G. Ver-di operos �Simonas Boccanegra� plokðtelë. Á mûsømiestà atvyksta ketvertas Niujorko �Metropolitan�operos teatro solistø: D. Chvorostovskis, BarbaraFrittoli, Marko Caria, Stefano Secco ir jø vokalo re-petitorius Johnas Fisheris. Beje, kaunieèiai jø daina-vimo klausysis Paþaislio festivalio koncerte, skam-bës keli operos epizodai ir populiarioji klasika, KSOdiriguos K. Orbelianas.Tiek apie plokðteliø áraðinëjimà ir su jomis susi-

jusius koncertus. Kalbant apie kitus nuveiktus dar-bus, pirmiausia paminësiu sezono pradþià � ne kiek-vienas orkestras gali pasigirti koncertu su vienu þy-miausiø nûdienos dainininkø keturiø penkiø tûks-tanèiø þiûrovø draugijoje. Ðis koncertas, pakartotasHelsinkyje, tapo KSO �vizitinë kortele�, atvërë ir ki-tø projektø galimybes.Svarbesni ðiemet nuveikti darbai: supaþindino-

me su nauju KSO vyriausiuoju dirigentu Imantu Res-niu (Latvija), minëjome kompozitoriaus Balio Dva-riono mirties sukaktá koncertu su dainininke AstaKrikðèiûnaite, smuikininku Raimondu Butvila ir di-rigentu Modestu Barkausku; pristatëme talentingusJuozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunuolius; pir-màkart atlikome P. Èaikovskio ,,Ketvirtà simfoni-jà�; dalyvavome maestro Petro Bingelio jubilieji-niuose koncertuose, akompanavome Lukui Geniu-ðui; su Sigute Stonyte ir Modestu Pitrënu minëjomeRichardo Wagnerio ir G. Verdi sukaktis. Baigiama-sis sezono koncertas sumanytas prieð metus, o pir-miausia parodytas Ðveicarijoje, Ciuricho filharmo-nijoje. Ten, kaip ir Kaune, muzikà lydëjo videopro-jekcijos, paremtos M. K. Èiurlionio kûriniø moty-vais. Kad galëtume atlikti tokià programà, teko kvies-tis pastiprinimà � pajëgiø instrumentininkø ið kitøLietuvos orkestrø. Dþiaugiuosi, kad sezonà baigëmesu dirigentu K. Zehnderiu: jis patinka ne tik publi-kai, bet ir orkestrui.� Kitas klausimas � apie vyriausiojo dirigento

postà. Ar paaiðkëjo ði pozicija?� Per penkerius metus, kai vyriausiuoju dirigentu

buvo M. Pitrënas, orkestro kartelë iðkelta labai aukð-tai, todël atëjusieji vëliau nejuèia lyginami su juo.Turiu pripaþinti, kad visi dirbæ muzikai daug ko ið-mokë instrumentininkus, patirtis yra teigiama. Bet áðá postà mes toliau ieðkome pretendento, tad kitàsezonà galime tikëtis pasikeitimø. Visgi norëtumetokio dirigento, kuris reziduotø èia, Lietuvoje, ge-riausia � Kaune; kuriam darbas suKSO bûtø priorite-tinis. Juk dirigentas turi atsiduoti orkestrui, augintikolektyvà nuolatiniu darbu, kryptingomis progra-momis, numatyti keleriø metø planus. Manome, kadgalime �uþsiauginti� dirigentà, tad norëtume rinktisjaunà muzikà...� O kokie vasaros ir kito sezono planai?� Vasarà laukia didelis darbas, kaip minëjau,

G. Verdi operos �Simonas Boccanegra� áraðas. Á Lie-tuvà atvaþiuoja keletas dainininkø, atlikusiø pagrin-dinius vaidmenis 2011 m. Niujorko �Metropolitan�

operos teatre vykusioje premjeroje. Prie garsiø uþ-sienio kraðtø solistø, atlikdami nedidelius vaidme-nis, prisidës ir trys lietuviai: M. Vitulskis, LaimonasPautienius ir Eglë Ðidlauskaitë. Pastarieji dalyvausáraðe, bet jø kûrybinëse biografijose ðis faktas ne-menkas. Ir ne tik jø biografijose... Mûsø mieste dartebesklando prisiminimai, kaip Laisvës alëja Fiodo-ras Ðaliapinas vaikðèiojo su Kipru Petrausku, o dabarmiestieèiai dvi savaites galës ið arti matyti þymiau-sius dainininkus, ryðkias muzikos pasaulio þvaigþ-des. Tikiu, rasis kitø legendø (ðypsosi). Manyèiau,ðis bendradarbiavimas bus svarus ne vien orkestro,bet ir Kauno, net Lietuvos kultûros istorijai.Kità sezonà taip pat ruoðiamës dideliems darbams.

Rudená suplanuoti koncertai Helsinkyje ir Kopen-hagoje su þymiu bosu Ervinu Schrottu, sausá � turaspo Baltijos ðaliø sostines su D. Chvorostovskiu (rusøkompozitoriø arijos ir romansai). Ketiname pristaty-ti M. Vitulskio CD, atliksime Juozo Domarko, Mar-tyno Staðkaus, M. Barkausko diriguojamas progra-mas, dalyvausime festivalyje �Ið arti�, o sezono uþ-darymui palikome lietuviø simfoninës muzikos kom-paktinës plokðtelës pristatymà. Kadangi 2013-iejiyraAramoChaèaturianometai, rengsimearmënøkla-sikinës muzikos koncertà, kuriam diriguos K. Orbe-lianas, o grieð jaunas smuikininkas Haikas Kazazya-nas. Prieð pat Naujuosius repetuosime japonø kom-pozitoriaus Atsuhiko Gondai muzikinæ dramà �Kaipprigyja sakuros�, pasakojanèià Kaune gyvenusio irdirbusio japonø diplomato È. Sugiharos istorijà, sausájos pasaulines premjeras filmuos Lietuvos televizija.Pavasará su garsia latviø dainininke Elina Garanèakoncertuosime Rygoje ir Helsinkyje. Deja, ne visasmûsø programas girdës lietuviø klausytojai, nes sun-ku rasti ámonæ, kuri, nebijodama rizikos, imtøsi or-ganizuoti stambius renginius.Atsigræþdamas kiek atgal, galiu tvirtinti, jog da-

lyvavimas projekte �Triumfo arka� uþgrûdino orkest-rà�nuoðiol didelis vokalinësmuzikos�kiekis�mumsnekelia problemø. Dþiaugiuosi muzikantø profesio-nalumu ir gebëjimu itin susikaupti koncerto ar áraðømetu. Jei lygintume su pirmaisiais þingsniais, orkest-ras labai paaugo, tad jau gauna pasiûlymø ið þymiau-siø solistø prodiuseriø. Kita vertus, ðie pasirodymaitoliau stiprina orkestrà, nes drauge su tokio ryðkumoatlikëjais ar dirigentais negali groti vidutiniðkai, otik geriausiai.Stengiamës pagerinti ir orkestro finansinæ situaci-

jà, átikinëjame miesto valdþià, kad didþiulis muzikøádirbis jau liks kultûrinei Kauno istorijai. Kiekvienais,net ir krizës metais orkestras po truputá didëjo; ðiemetpavyko já papildyti dar keturiais etatais, tad rudenáskelbsime konkursà á tam tikrais instrumentais gro-janèiøjø vietas. Bet iki trigubos sudëties simfoninioorkestro, tokio, kokio reikia atliekant galingus kûri-nius, dar daug trûksta. Galbût po penkeriø ar deðim-ties metø, kai Kaune jau bus pastatyta seniai þadamaKoncertø salë ir jos didelëje scenoje atsiras galimybëgroti áspûdingus Gustavo Mahlerio, Antono Brukne-rio, Richardo Strausso simfoninius kûrinius, galëtu-me galvoti ir apie ðimto þmoniø orkestrà...

Kalbëjosi Eugenija ÞAKIENË

Didieji orkestrodarbai

Konstantinas Orbelianas, Lawrence�as Brownlee, Algimantas TreikauskasKauno filharmonijoje.


27Muzika

Klasikinës muzikos, ypaè operos, gerbëjams2013 m. dovanoja galimybæ mëgautis dviejø operaskûrusiø kompozitoriø � Richardo Wagnerio ir Giu-seppe�s Verdi � muzika, prisiminti jø kûrybos kelià,þvilgtelëti á asmeninio gyvenimo paslaptis. Minintðiø kompozitoriø 200-àsias gimimo metines yra pui-ki proga pasvarstyti apie kûrëjo asmenybës ir jo ku-riamo meno prieðtaringumà, apie þmogiðkos prigim-ties trapumà ir tikrojo meno tvarumà.Geguþës 22 d. pasaulis minëjo vokieèiø kompo-

zitoriaus R. Wagnerio jubiliejiná gimtadiená, jo as-meniui ir kûrybai ypaè daug dëmesio skyrë Vokieti-jos þiniasklaida. Bairoite (Vokietija) vykusiame kon-certe Bavarijos þemës premjeras Horstas Seehoferistrumpoje kalboje sakë, kad èia susirinko þmonës pa-gerbti vieno didþiausiø pasaulio genijø, þmogaus,kuris net gyvas buvo legenda ir mitas. Taèiau tuopaèiumetu garsiojo kompozitoriaus provaikaitis Got-tfriedas Wagneris viename interviu pavadino já savi-myla, moterø nekentëju ir antisemitu. Tokie prieðta-ringi vertinimai lydëjo kompozitoriø visà gyveni-mà, jie ir ðiandien kursto aistras. Ar ámanoma þavëtisR. Wagnerio muzika ir kritiðkai vertinti jo þmogið-kas aistras? Koks buvo jis � þmogus ir kûrëjas?R. Wagneris gimë 1813 m. geguþës 22 d. Leipci-

ge. Jau vaikystëje já suþavëjo teatro ir poezijos pa-saulis, todël savo kûryboje susiejo daugelá menoðakø, realizuodamasGesamtkunstwerk idëjà. Jis patsraðë operø libretus, dalyvaudavo jas statant, netgiprojektavo savo operos teatrà, kûrë naujà dirigavi-mo meno sampratà, raðë kritikos straipsnius menoklausimais, bet geriausiai savo talentà atskleidë mu-zikoje. Revoliucingos kûrybos idëjos, poþiûris á me-nà, religijà, tautiðkumà sulaukë plataus atgarsio tiekamþininkø, tiek ir dabarties meno tyrinëtojø dar-buose.1850 m. R. Wagneris publikavo esë �Judenthum

in der Musik� (�Þydija muzikoje�), kurioje uþsipuo-lë kelis tuo metu ypaè populiarius þydø tautybëskompozitorius. Vëliau jis plaèiau iðplëtojo ðià temà,vadindamas þydus kenksmingu ir svetimu elementuvokieèiø kultûroje. Meniniø ambicijø iðprovokuo-ti straipsniai tapo sniego lavina, iðjudinusia antise-mitizmo bangà Vokietijoje, kurios skaudþiø pasek-miø kompozitorius tikriausiai net negalëjo numa-nyti. R. Wagnerio antisemitiniai straipsniai kaip ne-nuplaunama dëmë bjaurojo jo vardà bei muzikà irnacistinës Vokietijos laikais. Jis buvo mylimiausiasAdolfo Hitlerio kompozitorius, o R.Wagerio straips-

niuose iðaukðtintà vokiðkumà naciai puikiai panau-dojo savo ideologijai kurti. R. Wagnerio vardas irðiandien sukelia prieðtaringø reakcijø, ypaè Izraely-je, kur vieðas kompozitoriaus muzikos atlikimas daþ-nai sulaukia pasmerkimo. Net tokiems garsiems diri-gentams kaip Danielis Barenboimas ar ZubinasMeh-ta nepavyko R. Wagnerio sutaikyti su þydø tauta.Daþni kompozitoriaus gyvenimo palydovai

buvo ávairûs nemalonumai ir pavojai. Jaunystë-je R. Wagnerá persekiojo kreditoriai � nuo jø bëgoið Magdeburgo (1834-1836 m.), Karaliauèiaus(1837 m.), Rygos (1837-1839 m.), kur dirbo kapel-meisteriu. Dël begalës skolø nuo 1839 iki 1842 m.buvo ástrigæs Paryþiuje, o kaip þlugusios geguþësrevoliucijos Dresdene dalyvis 1849 m. turëjo bëgti áÐveicarijà. Tik po amnestijos 1862 m. R. Wagnerisgráþo á Vokietijos reichà. Ið nemaloniø situacijø daþ-nai já gelbëdavo átakingi draugai ir mecenatai. Ta-èiau atrodo, kad R. Wagneris neturëjo dëkingumojausmo ir savo geradarius neretai áskaudindavo arpaniekindavo. Taip atsitiko ir F. Lisztui, kuris rëmëjá finansiðkai, padëjo pabëgti ið Dresdeno su padirb-tu pasu, bet po keliolikos metø dël R. Wagnerio savovyrà � mylimiausià F. Liszto mokiná ir R. Wagneriogerbëjà Hansà von Biulovà � paliko F. Liszto duk-ra Cosima, tapusi antràja R. Wagnerio þmona, pa-gimdþiusia jam tris vaikus. Tai aptemdë F. Liszto irR. Wagnerio santykius ir emociðkai suþlugdë H. vonBiulovà. Áskaudinta liko ir kita R. Wagnerá globoju-si ðeima � Otto ir Matilda Wesendonk. Skausmingameilë, gimusi tarp kompozitoriaus ir þavios jo muzi-kos gerbëjos, R. Wagnerá ákvëpë sukurti muzikinædramà �Tristanas ir Izolda� � nemirtingà paminklàmeilei ir kanèiai.R. Wagneris buvo ásitikinæs savo genialumu, jis

reikalavo dëmesio ir garbinimo ið visø já supusiøþmoniø. Fenomenu galëtume vadinti áskaudintø iratstumtø jo gerbëjø pagarbià meilæ savo stabui.R. Wagnerio gerbëjas Friedrichas Nietzsche po

deðimties draugystës metø su kompozitoriumi buvojo vieðai paþemintas ir iðduotas. Jie tapo nesutaiko-mais prieðais, taèiau R. Wagnerio mirtá màstytojaspavadino �ðventàja minute�. Netrukus po to, kai F.Nietzsche nutraukë draugystæ su R. Wagneriu, jisneginèytinai subrendo kaip filosofas ir paraðë þino-miausius savo veikalus.Ypatinga vieta R. Wagnerio gyvenimo istorijoje

tenka Bavarijos karaliui Liudvikui II. 1864 m., pra-ëjus tik porai mënesiø nuo áþengimo á sostà, monar-

chas susitiko su savo muzikos stabu. Valdovas die-vino R. Wagnerio muzikà ir paþadëjo bûti karaliðkuglobëju, savo pinigais bei átaka remti kompozito-riaus kûrybà. Nors karalius visiðkai neturëjo klausos,já þavëjo R. Wagnerio kuriamas fantastiðkø pasakø irmitø pasaulis. 1883 m. iðgirdæs apie kompozitoriausmirtá Venecijoje, Liudvikas II pasakë: �Wagnerio kû-nas priklauso man� ir perveþë já palaidoti á Bairoità.Vëliau jis pabrëþë: �Að pirmasis paþinau didá meni-ninkà, kurio dabar gedi pasaulis. Ir að iðsaugojau jápasauliui.� Karaliaus dëka ágyvendintas ambicingasR. Wagnerio noras turëti savo operos teatrà. Jo atida-rymo proga 1876 m. ávyko tetralogijos �Nybelungøþiedas� premjera. 16 valandø muzikos, didinga ins-cenizacija, keturis vakarus trunkantis atlikimas � re-voliucija muzikos teatre, neregëto masto veikalasoperos istorijoje. Pasinëræs á germanø ir skandinavømitø pasaulá, R. Wagneris sukûrë áspûdingà nacio-naliná kûriná, kurio svarba amþininkams buvo aiðkidar iki premjeros. Pasiklausyti ðio veikalo atvykone tik Vokietijos kaizeris Vilhelmas I, karalius Liud-vikas II ir kiti Europos valdovai, bet ir menininkai:raðytojas L. Tolstojus, filosofas F. Nietzsche, kom-pozitoriai F. Lizstas, A. Bruckneris, P. Èaikovskis,E. Griegas. Net oponentai turëjo pripaþinti R. Wag-nerio talentà ir átakàmuzikosmeno raidai. PoR.Wag-nerio kûrusiems kompozitoriams neliko kelio atgal.Kartà pavadinæs save �vokiðkiausiu ið visø�, jis su-laukë tarptautinës ðlovës ir neabejotinai áëjo á muzi-kos istorijà kaip operos þanro reformatorius.R. Wagnerio gyvenimo tikslas sukurti �ateities

dramà� buvo paremtas ásitikinimu, kad menas turiþmogø doroviðkai auklëti, net iðganyti. Siekdamasmeno kalba paaiðkinti gërio, blogio, tikëjimo, mei-lës, egzistencinës prasmës ir panaðias kategorijaskompozitorius pasirinko mità. Beveik toks pat reikð-mingas buvo ir R. Wagnerio �begalinës melodijos�kûrimo metodas, sumaþinæs veiksmo iðskaidymà irleitmotyvais padëjæs iðlaikyti kûrinio vientisumà.Kaip orkestrinio kolorito meistras jis beveik neturë-jo sau lygiø ir buvo mëgdþiojamas XIX a. pabaigosir XX a. pradþios kompozitoriø.Praëjus 130 metø po kûrëjo mirties, jo muzika

iðliko nepakartojamai galinga, klausytojams suke-lianti jutiminæ ir kartu mistinæ ekstazæ, priverèiantipamirðti þmogiðkas kompozitoriaus ydas.

DainoraMERÈAITYTË

Richardas Vagneris �su prieðtaros þenklugyvenime ir mene


28 Kinas

Vasara jau ápusëjo, paèiame ákarðtyje ir atostogøsezonas, bet vis dar turime lengvai rusenanèià viltá,kad mûsø patarimai norintiesiems atkreipti dëmesá áryðkesnius filmus bus naudingi.

Begalæ visokio rango mafiozø suvaidinæs AlasPacino nuo kriminalinës tematikos nenutolsta ir fil-me �88 minutës� (ketvirtadienis, 22.10 val., BTV).Pastebimai senstelëjæs aktorius vaidina profesoriøDþekà Gremà, kuris kartais konsultuoja FTB ir pade-da sudaryti serijiniø þmogþudþiø psichologinius por-tretus. Gavæs praneðimà, kad jis pats bus nuþudytaspo 88 minuèiø, profesorius bando suprasti, kas kësi-nasi á jo gyvybæ. Pagrindiniai átariamieji yra trys � iðuniversiteto atleistas studentas, buvusimeiluþë irmir-ties bausmës kalëjime laukiantis serijinis þudikas.

Luco Bessono reþisuotas filmas �Nepaprasti pa-nelës Adelës nuotykiai� (penktadienis, 20.10 val.,Lietuvos ryto TV) yra dar vienas efektingai nufil-muotas komercinis niekalas � ideali atostogø pra-moga su áspûdinga egzotika ir lengva erotikos doze.Akis bus kur paganyti, nes sensacijø ieðkanti bebai-më þurnalistë Adelë Blank-Sek iðsirengia á Egiptà,kur tikisi surasti mumijà. O tuo metu Paryþiuje kylapanika, nes profesoriaus Esperandjë laboratorijoje iðpterodaktilio kiauðinio iðsirito jauniklis.

Kol visas pasaulis rengiamas Didþiosios Brita-nijos sosto paveldëtojo Williamo ir jo jaunos þmo-nelës Kate pirmagimio sutiktuvëms, o spauda jauskaièiuoja, kokia suma ðis dþiugus ávykis papildysðalies biudþetà, galime paþiûrëti istorinæ melodra-

mà �Viktorija. Jaunoji karalienë� (ðeðtadienis,19.00 val., TV3). Ilgiausiai (kol kas) soste iðbuvusiAnglijos karalienë Viktorija britø imperijà valdënet 63 metus (1938-1901). Sostà ið savo dëdës kara-liaus Williamo IV ji paveldëjo dar bûdama netekë-jusi mergelë, o vyrà gavo treèiaisiais karaliavimometais, iðtekëjusi uþ pusbrolio Alberto � Saksoni-jos ir Koburgo princo, visà gyvenimà buvusio pati-kimiausiu jos patarëju. Politikoje Viktorija daþniau-siai laikësi neutralumo. Taèiau kritinëse situacijo-se ji tapdavo ypaè aktyvi, laikydavosi ryþtingospozicijos, lemdavo britø vyriausybës kursà. Þodþiu,buvo tikra karalienë, geriausiø britø monarchijostradicijø puoselëtoja.

Klasikinio vesterno (1957 m.) perdirbinyje�Traukinys á Jumà� (ðeðtadienis, 21.05 val., TV3)pasakojama istorija, kaip fermeris Danas Evansassutiko uþ atlygá á kalëjimà nugabenti bandità Be-nà Veidà. Situacijà komplikuoja tai, kad banditobendrai laukia porelës stotyje ir èia pasiryþæ savodraugà iðvaduoti. Naujasis filmas yra visu pusva-landþiu ilgesnis uþ pirmtakà, bet kaip tik tai ir tam-pa didþiausiu jo minusu. Kà gi ðiandien nustebinsibrutaliomis susiðaudymo scenomis ir estetizuoja-mu þiaurumu? Ðios srities klasiko Samo Peckinpa-ho pralenkti vis vien niekam nepavyksta.Didþiausias filmo pliusas, kad charizmatiðkàjá

Russellà Crowe, gana stereotipiðkai vaidinantá Be-nà Veidà, graþiai nurungë á jo antipodà Danà Evan-sà virtuoziðkai persikûnijæs Christianas Bale�as.

Septyniais �Oskarais� apdovanotas Holivudosenbuvio Sydney�aus Pollacko filmas �Mano Af-rika� (ðeðtadienis, 23.35 val., TV3) sukurtas pa-gal Judithos Thurman knygà �Aizekas Dinesenas:Pasakotojo gyvenimas� ir Errolo Trzebinski ro-manà �Tyla prabils�. Pagrindinë filmo herojë �danø literatë Karen Bliksen, savo romanus ir apsa-kymus daþnai pasiraðinëjusi vyriðku Aizeko Di-neseno pseudonimu. Filmo fabulà sudaro nuoty-kiai Kenijoje, á kurià 1913 m. susiruoðia nuo ba-nalios egzistencijos pavargusi Karen Dinesen (ak-torë Meryl Streep). Savanoræ piligrimæ lydi mirti-ni pavojai, bet likimas padovanoja ir didelá graþøjausmà nuotykiø ieðkotojui Denisui Hatonui (ak-torius Robertas Redfordas).�Alfa gauja� (sekmadienis, 21.00 val., TV3)

2006-aisiais tapo tikra Sandenso nepriklausomo-

jo kino festivalio sensacija ir sulaukë kontrover-siðko vertinimo, nes filmo pagrindà sudaro realiønusikaltëliø istorija. Pagrindinis �Alfa gaujos� pro-totipas, pramintas Dþesiu Dþeimsu Holivudu, darvisai neseniai vadintas �paèiu jauniausiu FBI la-biausiai ieðkomu nusikaltëliu�. Kaip tik premje-ros iðvakarëse jis pateko uþ grotø ir ið ten ëmëgrasinti filmo kûrëjams teismais uþ neva teisinin-kams daromà spaudimà jo byloje. Patyræ advoka-tai patarë reþisieriui pakoreguoti siuþetà ir pakeis-ti herojø vardus. Taip Dþesis Dþeimsas Holivudasvirto Dþoniu Triulavu (já suvaidino dainininkasJustinas Timberlake�as). Tai áþûlus ir savimi pasi-tikintis vaikinas, gyvenantis elitiniame Los An-dþelo rajone ir besiverèiantis narkotikø prekyba.Stabilios pajamos leidþia jam su artimiausiais drau-geliais gyvenimà paversti niekad nesibaigianèiunuotykiu. Nuolat ieðkodama vis aðtresniø pojûèiøkriminalinë kompanija mëgdþioja populiariø fil-mø herojus ir repo muzikantus, svaiginasi alkoho-liu ir narkotikais, �kaifuoja� spaudinëdami kom-piuteriniø �ðaudykliø� mygtukus. Anksèiau ar vë-liau visa tai atsibos, ir ið virtualios realybës þaidi-mai persikels á tikrà pasaulá.

Realaus pasaulio siaubø pamatysime ir reþi-sieriaus Steveno Soderbergho medicininiametrileryje �Ðalutinis poveikis� (sekmadienis,23.20 val., TV3). Apie medikø mafijà ir neþabo-tà jos troðkimà lobti þmoniø sveikatos sàskaitasukurta nemaþai vaidybiniø ir dokumentiniø fil-mø. Visi jie nagrinëja atskirus ðios skaudþiosproblemos aspektus. Bet maþai kas kelia esmináklausimà: kodël sparèiai tobulëjant medicinaidar sparèiau ilgëja naujø ligø sàraðas? Ypaè di-delá rûpestá þmonijai kelia kasmet kylantys aliar-mai dël virusiniø infekcijø ir svarbiausios mo-dernaus pasaulio anomalijos � jokiais medika-mentais neiðgydomos depresijos. �Ðalutinis po-veikis� átikinamai iliustruoja ir kità amþinai ak-tualià mintá � kai kurie vaistai bûna pavojin-gesni uþ paèià ligà.Bet kas gi norëtø vëlø sekmadienio vakarà kvar-

ðinti galvà dël panaðiø dalykø? Tad pirðtai instink-tyviai spustels kità pultelio mygtukà, ir bus kaiptoje reklamoje � puft, ir tu jau kitame kanale. Ten,kur, anot estrados princo, �vasaros saulë, vynas irmerginos�.Gerø atostogø visiems! Televizoriø vël þiûrësim

rudená.

�Nemunas� rekomenduoja

Gediminas JANKAUSKAS

Kas vasarà dar þiûri televizijà?


29Fotografija

Tokiu pavadinimu galutinai paruoðtà albumàmetø pabaigoje privalau áteikti Lietuvos raðyto-jø sàjungos leidyklai. (Fotografijas eksponuojantparodinëje erdvëje ar pristatant spaudoje geriautiks � �Triveidis ciklas�.) Jame planuoju aprëptireikðmingiausius visø meniniø profesijø autorius.Praëjusio amþiaus albume �Ákvëpimo þemë� ði-toká sumanymà kaip tik ir norëjau paversti kûnu,bet leidëjai patarë apsiriboti vien raðytojais. Tai-gi dabar lyg ir gràþinu moralinæ skolà dailinin-kams, muzikams, aktoriams... Taèiau raðytojø bû-rys vël neiðvengiamai gausiausias.�Triveidë knyga� � tai triptikø rinkinys: kiek-

vienà menininkà atskleis trys siuþetai, trys veidai.

Triveidë knygaDidþiumà albumo turiu sukaupæs per ilgametá dar-bà kultûrinëje spaudoje. Kai kuriuos herojus, fo-tografuotus prieð 20-30 metø, papildysiu dabarti-niais portretais.Dþiaugiausi, kad metø laiptais galiu nusileisti á

nutolusià praeitá ir netikëtais palyginimais papil-dyti albumo medþiagà. Bet bièiulë poetë ir AidoMarèëno gerbëja, perþvelgusi keliolika triveidþiøsiuþetø, nuoðirdþiausiai susirûpino dël juodaplaukiojaunuolio virsmo þilabarzdþiu iðminèiumi.� Tegu Aidas, kaip ir jo poezija, iðlieka jaunas.

Rakauskai, nebûk toks þiaurus!Nelauktas kumðtelëjimas. Pasirodo, negailestin-

giausia yra laiko tiesa.

Dar vienà esminæ detalæ pasiûlë Kæstutis Na-vakas, paraginæs paraðyti po tris sakinius, kaipfotografavau vienà ar kità menininkà. Trys vei-dai � trys sakiniai. Graþiai skamba. Papildomainformacija, intrigos uþuomazga ir dar kitokienaudingumai. Gerà sugalvojimà teks visomis ið-galëmis ágyvendinti.Reiklusis leidëjas Valentinas Sventickas, per-

skaitæs pirmàjá paraðø pluoðtà, palaimino:� Kelias geras. Paþiûrësim, kaip juo nuva-

þiuosi.Tikrai þinau, kad nevaþiuosiu. Gal ðliauðiu,

gal roposiu. Pradþiai griebiausi maþytës klas-tos: trijø sakiniø testo autoriui K. Navakui grà-þinau jo iðmanøjá sumàstymà ir pasiûliau pa-èiam paraðyti apie fotografavimosi subtilumus.Jau antras mënuo ápusëjo, bet eseistikos ðuma-cheris dar nepriartëjo prie to lemtingojo tre-èiojo sakinio. O að planavau visiems rodytikaip pavyzdá...Smagu, kad mano gimtasis �Nemunas� pritarë

triveidþiø menininkø ávaizdinimui. Tebûnie pa-garsinti ir palaiminti!

Donaldas Kajokas

Skaitau Donaldo jau-kios iðminties eseistinesuþsklandëles �Lapës

gaudymas�, vildamasispagauti fotografijas

papildantá / pratæsiantásakiná. Tekstø tankmëjeðvysteli kajokiðkumu

patentuotas pagudravi-mas: Að niekad taip irnesuprasiu, kodël nie-kad nieko nesuprasiu.Tik viskà supratæs galitaip elegantiðkai pasi-slëpti savo talento olojeir apsimesti, kad niekas

nieko nesuprato.

1993 m.

1982 m.

2013 m.

Romualdas RAKAUSKAS


30 Kampas

XVIII Paþaislio muzikos festivalis

Liepos 19 d., penktadiená, 18 val. Jonavos r.kultûros centro meno galerijoje � �Dþentelmenøduetas�: VilhelmasÈepinskis (smuikas), Sergej Kri-nicin (gitara). Bilieto kaina � 20 Lt.Liepos 20 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv.

JonoKrikðtytojo baþnyèioje � �Graþus vakaras�. As-ta Krikðèiûnaitë (sopranas), Audronë Kisieliûtë (for-tepijonas). Programoje: graþiausios prancûzø ir ita-løkompozitoriøGabriel Fauré,ClaudeDebussy,Hen-ri Duparc, Reynaldo Hahn, Giuseppe Verdi, PietroMascagni, Ottorino Respighi, Paolo Tosti, EnricoToselli, Stefano Donaudy dainos ir arijos. Bilietokaina � 15 Lt. Bilietø skaièius ribotas.Liepos 21 d., sekmadiená, 13 val. Þieþmariø

kultûros centre � �Paryþiaus akvarelës�. Aistë Ðir-vinskaitë (sopranas), Miglë Dikðaitienë (smuikas),Rûta Blaðkytë (fortepijonas). Programoje: JulesMassenet, Claude Debussy, Erik Satie, EugeneYsaye, Francis Poulenc, Georges Bizet, GabrielFauré, Richard Rodgers, Stephen Sondheim. Áëji-mas nemokamas.Liepos 21 d., sekmadiená, 19 val. Lietuvos liau-

dies buities muziejaus Ðvè. Mergelës Marijos Gi-mimo baþnyèioje � �Dþiazas...� Vokalinis dþiazoansamblis �Vive� (Didþioji Britanija): Emily Dank-worth (sopranas), SamRobson (altas), BenCox (pir-mas tenoras), Martynas Vilpiðauskas (antras teno-ras), James Rose (baritonas, ansamblio vadovas),Lewis Daniel (bosas). Bilieto kaina � 20 Lt.Liepos 26 d., penktadiená, 17 val. Skaruliø Ðv.

Onos baþnyèioje �Kamerinësmuzikos vakaras.Kau-no styginiø kvartetas: Karolina Beinarytë-Palekaus-kienë (I smuikas), Dalia Terminaitë (II smuikas), Eg-lë Lapinskë (altas), Saulius Bartulis (violonèelë). So-listë Vaida Raginskytë (mecosopranas). Programo-je: Vidmantas Bartulis, Gustav Mahler, Modest Mu-sorgskij, Ruperto Chapi. Áëjimas nemokamas.Liepos 27 d., ðeðtadiená, 16 val. M. K. Èiurlio-

nio dailës muziejuje � �Ðveicarijos aidai�. ViktorijaZabrodaitë (fleita), Vilma Rindzevièiûtë-Zbinden(fortepijonas, Lietuva-Ðveicarija), Daniel Zbinden(fortepijonas, Ðveicarija), Kæstutis Grybauskas (for-tepijonas). Programoje: Kæstutis Grybauskas, MelBonis, Arthur Honegger, Joachim Raff, Hans Huber.Bilieto kaina � 12 Lt. Bilietø skaièius ribotas.Liepos 28 d., sekmadiená, 17 val. Kauno valsty-

binëje filharmonijoje � Yale Alumni ChorusyaleAlumni Chorus (JAV, vadovas Jeffrey Douma), Lie-tuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergej Kry-lov). Dirigentas Jeffrey Douma (JAV). Programoje:Charles Ives, Morten Lauridsen, tradicinës amerikie-èiø dainos ir spirièiueliai. Bilietø kainos � 15, 20 Lt.Rugpjûèio 2 d., penktadiená, 18 val.Kauno Ðv.

Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje � �Klarne-tas ir vargonai�. Algirdas Budrys (klarnetas), IrenaBudrytë-Kummer (vargonai). Programoje: Diete-rich Buxtehude, Johann Sebastian Bach, WolfgangAmadeus Mozart, Heinrich Baermann, CésarFranck, Carl Maria von Weber, Alexandre Guil-mant. Áëjimas nemokamas.Rugpjûèio 3 d., ðeðtadiená, 17 val. Raudondva-

rio pilyje � �Orkestras ir lûpinë armonikëlë�. Lie-tuvos kamerinis orkestras (meno vadovas SergejKrylov). Solistai: Gianluca Littera (lûpinë armoni-këlë, Italija), Þilvinas Malikënas (smuikas). Diri-gentas Robertas Ðervenikas. Programoje: AntonioVivaldi, EnnioMorricone, Heitor Villa-Lobos, Gor-don Jacob, James Moody. Bilieto kaina � 20 Lt.Rugpjûèio 4 d., sekmadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv.

Jono Krikðtytojo baþnyèioje � �Gamtos atspindþiai

muzikoje�. Mindaugas Jankauskas (tenoras), MaroðKlatik (fortepijonas, Slovakija). Programoje: FranzLiszt, Felix Mendelssohn Bartholdy, Leoð Janaèek,Juozas Gruodis, Feliksas Bajoras, Franz Salmhofer.Bilieto kaina � 15 Lt. Bilietø skaièius ribotas.Rugpjûèio 10 d., ðeðtadiená, 18 val. Pociûnø aero-

drome � �Flamenko � jausmø korida�. Carlos Pinanair grupë (Ispanija): Carlos Pinana (flamenko gitara),Hortensia Laencina (flamenko ðokëja), Miguel AngelOrengo (perkusija). Kviestinis programos sveèias �Curro Pinana (vokalas). Bilieto kaina � 20 Lt.Rugpjûèio 11 d., sekmadiená, 20 val. Paþaislio

vienuolyne � �Metropolitan operos þvaigþdës�.Dmitri Hvorostovsky (baritonas, Rusija), BarbaraFrittoli (sopranas, Italija), Stefano Secco (tenoras,Italija), Marco Caria (baritonas, Italija). Kaunomiesto simfoninis orkestras (vadovas AlgimantasTreikauskas, vyr. dirigentas Imants Resnis), Kau-no valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. diri-gentas Petras Bingelis). Dirigentas Constantine Or-belian (JAV-Armënija). Projekto vadovasAlgiman-tas Treikauskas. Bilietø kainos � 120-300 Lt. Bi-lietus platina �Bilietø Pasaulis�.Rugpjûèio 15 d., ketvirtadiená, 15 val. Paþais-

lio vienuolyne � �Þolinës atlaidai�. Kauno valsty-binis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Pet-ras Bingelis). Dirigentas Petras Bingelis.Rugpjûèio 16 d., penktadiená, 19 val. Birðtono

kultûros centre � �Akordeonas ir orkestras�. VDUkamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Ro-bertas Bliðkevièius). Solistas Kazys Stonkus (akor-deonas). Dirigentas Robertas Bliðkevièius. Progra-moje: Astor Piazzolla, Karl Jenkins, Carlos Gardel.Áëjimas nemokamas.Rugpjûèio 17 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio

Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje � �Giuseppe Ver-di, Richard Wagner... Tas magiðkas operos pasau-lis�. Sabina Martinaitytë (sopranas), Andrius Ap-ðega (baritonas), Mantas Gacevièius (baritonas),Audronë Eitmanavièiûtë (fortepijonas). Programo-je: Richard Wagner, Giuseppe Verdi, Erich Wolf-gang Korngold, Francesco Cilea, NinoRota ir kitøkompozitoriø operø arijos, duetai ir ansambliai. Bi-lieto kaina � 20 Lt.Rugpjûèio 18d., sekmadiená, 16 val.M.K.Èiur-

lionio dailës muziejuje � �Kamerinës muzikos va-karas�. Ippolitov-Ivanov fortepijoninis kvartetas(Rusija): Irina Grayfer (fortepijonas), Anastasia Ja-kuðina (smuikas), Olga Kogan (altas), Sergej Ana-niè (violonèelë). Programoje: GustavMahler, FranzSchubert, Robert Schumann, Arvydas Malcys. Bi-lieto kaina � 16 Lt. Bilietø skaièius ribotas.Rugpjûèio 22 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno

valstybinëje filharmonijoje � �Rusiðko romansoþavesys�. Asmik Grigorian (sopranas), Feliks Zak-revskij (fortepijonas). Programoje: Piotr Èaikov-skij ir Sergej Rachmaninov romansai. Bilietø kai-nos � 15, 20 Lt.Rugpjûèio 24 d., ðeðtadiená, 17 val. Gelgaudið-

kio dvare � �Tamsiai mëlyna karibø naktis�. Kau-no fortepijoninis trio: Lina Krëpðtaitë (fortepijo-nas), Indrë Èepinskienë (smuikas), Asta Kriðtapo-nienë (violonèelë), Solistë Rita Novikaitë (meco-sopranas). Programoje: Ernesto Lecuona, LeoBrou-wer, Emilio Colón, Zita Bruþaitë. Bilieto kaina �15 Lt. Bilietø skaièius ribotas.Rugpjûèio 25 d., sekmadiená, 18 val. Paþaislio

vienuolyne � baigiamasis koncertas. AntoninDvorak Stabat Mater. Lietuvos valstybinis simfo-ninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentasGin-taras Rinkevièius), Kauno valstybinis choras (me-no vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). So-listai: Irena Bespalovaitë (sopranas), Justina Grin-gytë (mecosopranas), Edgaras Montvidas (tenoras),Kostas Smoriginas (bosas). DirigentasGintaras Rin-kevièius. Bilietø kainos � 30, 40 Lt.Bilietus á festivalio koncertus galima ásigyti:

Kauno valstybinës filharmonijos kasoje (II-VII 14-18 val., tel. 8 (37) 20 04 78, el. p. [email protected]); renginio vietoje vienà valandà prieðrenginá; bet kurioje Tiketa kasoje.

X varpø muzikos festivalis: Kaunas-Drezdenas

Liepos 20 d., ðeðtadiená, 16 val. specialus interneti-nis koncertas, skirtas John Cage 100-meèiui. Karilio-nu skambins Giedrius Kuprevièius ir Julius Vilnonis.Liepos 21 d., sekmadiená, 16 val. Liaudiðkø me-

lodijø pynë. Karilionu skambins Julius Vilnonis.Liepos 27 ir 28 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16

val. Motyvai ir plëtotës. Karilionu skambins Gied-rius Kuprevièius.

S. Dariaus ir S. Girëno skrydþio per Atlantà80-øjø metiniø minëjimo renginiai Kaune

Liepos 20 d., ðeðtadiená,9.30 val. Ðv. Miðios Kauno Kristaus prisikëli-

mo baþnyèioje (Þemaièiø g. 31A).11 val. Lakûnø S. Dariaus ir S. Girëno pagerbi-

mo ceremonija Aukðtøjø Ðanèiø kariø kapinëse.Liepos 17-20 d., treèiadiená-ðeðtadiená, 12-

15 val. Koplyèios, kurioje buvo paðarvoti balza-muoti lakûnø S. Dariaus ir S. Girëno kûnai lanky-mas Lietuvos sveikatos mokslø universiteto(LSMU) koplyèioje. 2013 m. sukurto dokumenti-nio filmo iðtraukos apie palaikø paslëpimà ir atra-dimà universiteto patalpose rodymas.Liepos 21 d., sekmadiená, 18 val. Gëliø padëji-

mas ir koncertas �Perkûno sakmiø þygis per Lietu-và� prie S. Dariaus ir S. Girëno paminklo. Daly-vaus Lietuvos kariuomenës Kariniø oro pajëgø pu-èiamøjø orkestras, berniukø ir jaunuoliø choras�Varpelis�, KÁ �Kauno santaka� muzikos ansam-blio �Ainiai� kanklininkës, grupë �Thundertale�,Jeronimas Milius, Povilas Meðkëla, Egidijus Sipa-vièius, Rafailas Karpis, Igoris Kofas, Vladas Kova-liovas, Darius Mickus (�Rebelheart�).Aviacijos ðventë S. Dariaus ir S. Girëno aero-

drome, skirta S. Dariaus ir S. Girëno skrydþio perAtlantà 80-meèiui paminëti.Liepos 20 d., ðeðtadiená,10�17 val. Programa vaikams. Pieðiniø ant grin-

dinio konkursas. Popieriniø lëktuvëliø lankstymoir skraidinimo pamokos, aitvarø dirbtuvës. Pokðtaiir pramogos kartu su Karlsonu ir Maþyliu. Atrak-cionø parkas. Aviamodeliø pilotavimas.10�17 val. Aviacinës ir karinës technikos eks-

pozicija. Lietuvos ir Latvijos bendrosios aviacijoslëktuvø paroda. Vytauto Didþiojo karo muziejauskilnojamoji paroda skirta S. Dariaus ir S. Girënoskrydþiui atminti. Iðminavimo roboto demonstra-vimas. Lietuvos kosmoso agentûros paroda, pir-mojo lietuviðko palydovo pristatymas. Kariniø oropajëgø orlaiviai, Valstybës sienos apsaugos avia-cijos rinktinës sraigtasparniai.13�14.30 val. Iðkilmingas ðventës atidarymas.Me-

morialinio akmens atidengimas. Lietuvos kariuome-nës garbës kuopos defilë. Aviacijos ðventës pradþiàpaþymës istorinio lëktuvo �Lituanica� pasirodymas.14.30 val. Aviacijos ðou. Paraðiutininkø ðuo-

liai ið lëktuvo An-2; akrobatinio lëktuvo Su-26Mprograma; akrobatinio lëktuvo Jak-50 skrydis; lie-tuviðkos aviacinës konstrukcijos LAK-20 sklan-dytuvo skrydis; parasparniø slalomas su kaspinais;Lietuvos konstruktoriø mëgëjø lëktuvø ir skraidyk-liø pasirodymas; antikvariniø sklandytuvø�SPAC� ir �Bergfalke� skrydis; ultralengvøjø lëk-tuvø Ch-32 �Bekas� skrydis; sraigtasparnio Mi-8T paieðkos gelbëjimo darbø demonstracija, para-ðiutininkø ðuolis ið sraigtasparnio; Lietuvos kon-struktoriø mëgëjø lëktuvø skrydis; naikintuvø ,,Mi-raþ F-1� skrydis virð aerodromo; radijo bangomisvaldomø modeliø akrobatiniai skrydþiai; lëktuvø,,Jak� grupës parodomoji programa; reaktyviniølëktuvø L-39C �Baltic bees� pilotaþinë programa.17 val. Koncertas �Perkûno sakmiø þygis per

Lietuvà S. Dariaus ir S. Girëno skrydþiui atminti�.Dalyvauja roko grupë �Thundertale�, Lietuvos ka-riuomenës Kariniø oro pajëgø orkestras, vaikø irjaunuoliø choras �Varpelis�, Povilas Meðkëla, Je-ronimas Milius, Egidijus Sipavièius ir kiti.Renginiai nemokami.


31Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: [email protected] adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: [email protected]

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

Atverk langus � penktadienis!

Rugpjûèio 23 dienos programoje � populiariojiuþsienio ir lietuviø muzikos klasika Laisvës alëjospraeiviui ir sveèiui18�18.08, 18.30�18.38, 19�19.08 val. Prie Danie-

liaus Donskio skulptûros ir Laisvës al. fontano � ðokis�Prie vandens�. Ðokiø grupë �MeGusta� (vadovasRy-tis Survila).19.10�20.10 val. restorano �Miesto sodas� lauko

terasoje (Laisvës al. 93) � improvizacija. �BSM trio�:Vytautas Mikeliûnas (smuikas), Mindaugas Baèkus(violonèelë), Rièardas Sviackevièius (akordeonas).Meninës akcijos:18.10�19 val. kino teatro �Romuva� skvere (Lais-

vës al. 54) ir vieðbuèio-kavinës �Hotel Kaunas� lau-ko terasoje (Laisvës al. 79) � �Brass trio�: ArvydasValatkevièius (valtorna), Valentas Marozas (trombo-nas) ir Sergijus Kirsenka (tûba).17.30�18, 19�20 val. vieðbuèio-kavinës �Hotel Kau-

nas� lauko terasoje (Laisvës al. 79) � duetas �Ardor�:Dainius Verðulis (violonèelë) ir Julija Juknaitë (fortepi-jonas); �BaccK�:AistëBruþaitë (kanklës), IrmantasAn-driûnas (birbynë) ir Danielius Rozovas (akordeonas).

18�20 val. restorano �Miesto sodas� lauko tera-soje (Laisvës al. 93) � VðÁ �Kamerinis raktas� jauni-mo ansambliai.Dalyvaus dailininkai Gintautas Vaièys, Auris Ra-

dzevièius, Romanas Averincevas, Raimundas Ma-jauskas, Irena Mikulièiûtë, poetai Tautvyda Marcin-kevièiûtë ir Gintaras Patackas.

Liepos 18 d., ketvirtadiená, 16 val.Kaunomies-to muziejuje (Valanèiaus g. 6) atidaroma tarptauti-në kolektyvinë ðiuolaikiniø Ispanijos menininkøparoda �Sëkime þvaigþdes�. Paroda tà paèià dienà17 val. duris atvers ir Kauno pilyje (Pilies g.17).Renginio metu kvieèiame pabendrauti su meninin-kais ið Ispanijos, paragauti ðio kraðto vaiðiø, susi-paþinti su Vidurþemio jûros regiono meno kultûra.

Liepos 20 d., ðeðtadiená, 18 val. Muzikos va-landa Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje �dainininkës Simonos Liamo (sopranas) ir vargoni-ninkës Graþinos Petrauskaitës koncertas. Bilietokaina � 15 Lt, moksleiviams, studentams, neága-liesiems ir senjorams su paþymëjimais � 10 Lt. Bi-lietai parduodami prieð koncertà renginio vietoje.


32

Liepos 19 d. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus Paveiksløgalerijoje vyks parodos �Postidëja II. Atstatomieji darbai� atidarymas.�Postidëja II. Atstatomieji darbai� skelbia, kad kaþkas bus atkuriama. Kas?

Minèiø ir galios pusiausvyra. Pernai vykusi pirmoji paroda atkreipë dëmesá áneadekvaèià moterø ir vyrø kûrybos reprezentacijà ðiuolaikinio meno paro-dose ir muziejø kolekcijose. Tokià situacijà reikia keisti ne þodþiais, o kon-kreèiais darbais.Atstatymas, atkûrimas prasideda nuo istorijos aktualizavimo � rodomi anks-

tyvieji Karlos Gruodis ir Giedrës Lilienës, vienø pirmøjø ðiuolaikinio Lietu-vos meno feminisèiø, darbai.Parodoje iðryðkëja Rosemary Betterton apibrëþta slinktis nuo formalios

reprezentacijos � kaip moters kûnas turi bûti pavaizduotas, á subjektyvumà �kà reiðkia gyventi moters kûne; nuo þiûrëjimo (distancija) iki ákûnijimo (pri-silietimo). Beatrièë Vanagaitë ir Shaltmira tai aktualizuoja pasitelkdamosreklamos ir filmø vaizdinius, ardydamos jø pavirðius ir perkurdamos stereoti-pus.Daugelyje darbø svarbus tekstas, pasakojimas, istorijos perkûrimas. Marta

Vosyliûtë tæsia begalinæ serijà �Lietuvos dailës istorija paveiksëliuose�, kursusitinka modernizmo klasikai ir nûdienos menininkës. Laura Zala sukûrëðiuolaikinæ lietuviø liaudies pasakos �Gulbë karaliaus pati� adaptacijà. Gul-bë �þmona� iðaugo á savarankiðkà bûtybæ, nebeapibrëþiamà kaip vyro �ki-tas�. Á knygà ji surinko ðiuolaikiná lietuviðkà folklorà ið komentarø þiniøportaluose. Knygà galima imti á rankas.Laisvydæ Ðalèiûtæ darbø cikle �Individualios prieðistorës� domina pir-

mapradë poetinës kalbos patirtis, raðymas kaip paiðymas. Darbus jungia þvilgs-nis, tekstai ir plona raudona linija. Paulinos Eglës Pukytës videodarbus iðrastø kadrø galima skaityti kaip svetimos patirties sukeistinimà, á moters lû-pas ádedant numanomus þodþius ir dramatizuojant kasdienæ rutinà.Parodos autorëms menas neatsiejamas nuo kasdienybës. Laura Garbðtienë

2008 m. tris mënesius gyveno Vokietijos kaime, menininkø rezidencijoje.Mënesá praleido virtuvëje kepdama skirtingø rûðiø sausainius. Juos pakavo ápasigamintas raudonu popieriumi apklijuotas dëþutes ir siuntë kuratoriamsbei meno institucijø direktoriams.Aistë Kisarauskaitë rodo tai, kas paprastai iðnyksta, kas lieka �po meno� �

fotografijø sidabrà ir ðeðëlius. Jurgai Barilaitei irgi svarbûs nedideli ðviesosintarpai, plyðiai, ið vaikystës atëjusi skrydþio patirtis. Ðviesà ir istorijà trans-formuojantys atspindþiai patys tampa Cooltûrisèiø videoinstaliacijos gene-ratoriais. Dokumentas ir fikcija apsikeièia vietomis þvelgiant pro veidrodþiusir fotoaparatui sukûrus spalvotas veikëjø auras.Architektûros ir tapybos perkonstruotoja Eglë Ridikaitë tapo ið natûros,

pavyzdþiui, �Fluxus ministerijos� plytø sienà. Arba nufotografuotà, bet gy-vai nematytà Laisvës statulà Niujorke. Eglë Gineitytë tæsia architektûrinio(ne)reikðmingumo temà tapydama tai, ko paprastai nefiksuoja þvilgsnis.Parodos dalyves sieja noras nematoma padaryti matoma, papasakoti savo

istorijos versijà ir kritiðkai reflektuoti patriarchalinius dailës kanonus. Joskalba skirtingais balsais ir þvelgia ið ávairiø kûrybiniø perspektyvø neiðskir-damos vieno �teisingo� poþiûrio.

Laima KREIVYTË

nr. 28-29 - nemunas.press · miesto þmonºsfi, —ligoninºjefi, —upił vadovaifi, —valanti...

Documents