nr. 15€¦ · sapnuoju, jo þemºlapis Æraðytas mano gyvenime....

www.nemunas.net . 2013m. balandþio 18�24 d., Nr. 15 (864)

2013 m.balandþio18�24 d.

Nr. 15(864)

12 p.Teatro klasika:tragedija ir komedija

Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera ,,Mënuo kaime�.Donato STANKEVIÈIAUS (NKDT) nuotrauka


2

***Jûs susapnavote mane ir miestà,rojalá aikðtëj, liûdnà lapà, vëjà,kiek dangiðko rudens skambëjo sieloj,kai imdavo seni þibintai ðviesti,

jie plaukdavo upe, naivus Paryþius,rojalis aikðtëj, dreba mûsø rankos,o koks ðviesus ir tuðèias mariø krantas,á lietø tolsta senis apiplyðæs �

Verlenas, lapas, girto spalio þvaigþdës,palëpës veidrodis, jo dulkëse raðytas �sudie � ak, aikðtëje sulytassu lapais leidþiasi auksinis Haidnas...

Rimas BUROKAS1976

Zenono BALTRUÐIO iliustracija


3Nemuno svetainë

Trejetasnerimstanèiømenininkiø

Balandþio 15-àjà, Tarptautinæ kultûros dienà, Kauno valstybiniame lëliø teatre áteik-tos 2013 m. Kauno miesto savivaldybës Kultûros ir meno premijos. Ðiemet jas pelnë trysmums gerai paþástamos miesto menininkës, tikrø tikriausios kaunietës: ðokio teatro �Au-ra� vadovë Birutë LETUKAITË, raðytoja Dovilë ZELÈIÛTË ir tekstilininkë, dailininkëJolanta ÐMIDTIENË. Visos trys pavasarinukës! Gal ið èia ir ðiømoterø prigimtinis gyvy-bingumas bei kûrybingumas?Nors konkretûs nuopelnai, uþ kuriuos skirta premija, kiek-vienai jø ávardyti atskirai, �Nemuno� svetainëje, kaip jau áprasta, kalbamës apiemiesto irmenininko santyká, apie tai, kiek kultûriná gyvenimà gali veikti vienas þmogus, kas já,kûrëjà, dþiugina ir liûdina gimtajame mieste ir apskritai � ar jam gera Kaune gyventi irkurti.

Alvydo URBANO nuotrauka

Dovilë ZELÈIÛTË:� Þmogus yra neatplëðiamai susaistytas su vie-

ta, kurioje gimë, augo, brendo, vieta, kurioje, lydi-ma laimës blyksniø ir kanèios ðuorø, lipdosi jobiografija ir formuojasi likimas. Manau, nesvarbu,ar þmogus kuria menà, ar tiesiog � savo gyvenimà.Laikau save miesto poete, miesto raðytoja. Kaunàsapnuoju, jo þemëlapis áraðytas mano gyvenime.Jame, savo mieste, dvasine prasme jauèiuosi saugi,nes Kaunas � pirmiausia mano paèios tapatumoþenklas. Kad ir kur keliauèiau, kad ir kokias vietaspamilèiau kaip savàsias, mano miestas yra manovëliava. Tai, þinoma, vaikystë, teatras, kuriame au-gau, Nemunas ir geleþinkelis, tunelis; tai visa mies-to apèiuopiama realybë, prasidedanti Vilniaus gat-vëje nukasamo sniego nuo ðaligatvio garsais þie-mà ir suðluojamø lapø ðiurenimu rudená, tai tikin-èiøjø procesijos katedros link ir ðeðtadieniniai krið-naitø ðokiai uþ lango. Tai sutvarkyta Santaka, ku-

rioje gera dabar bûti ir � funikulierius, kuriame ðápavasará poetai skaitë eiles á Þaliakalná (ir ið jo � áCentrà) keliaujantiems kaunieèiams. Mano mies-tas � tai ir �Nemuno� redakcija, Maironio lietuviøliteratûros muziejus, Kauno menininkø namai, vi-si teatrai, parodø ir koncertø salës, tai fotomeni-ninkø brolija, kuriai iðpaþástu nuoðirdþià meilæ. Taikasmetinë stebuklinga kalëdinë eglutë Rotuðësaikðtëje ir modernaus ðokio spektakliai bei festi-valiai, � kaip dþiaugiuosi, kad esu apdovanojamasu savo miesto iðkiliausiomis moterimis drauge...Mano miestas � tai Poezijos pavasario ðventë kiek-vienà geguþæ, virpulingas àþuolo lapø vainiko uþ-dëjimas laureatui. Bet sykiu � tai ir ðiukðlynai ponamø langais, apnuoginæ mûsø nekultûrà, vos tiknutirpsta sniegas, ir mano pasiryþimas kas pavasa-rá griebtis grëblio, apsitverti savas teritorijas. Ir, þi-noma, ne visø uþmojø tesëjimas.Svarbia savo veiklos ir gyvenimo dalimi laiky-

èiau Kûrybos valandas miesto menininkø namuose.Ið tiesø patiriu dvasios prabangà kalbindama tuoskûrëjus, kurie mane þavi, kelia esminius bûtiðkuo-sius klausimus � tiek savo kûryba, tiek ir paèiu gy-venimu. Visuomet maþiausiai savaitæ iki renginio,kai teks kalbinti bûsimo vakaro paðnekovà, nepa-prastai jaudinuosi. Keletà dienø �kvapsiu� ir po to-kio kûrybos vakaro. Taèiau tai, kà patiriu renginiometu (o manau, tikiu, kad ðie kultûriniai susitikimaijau tapæ traukos centru ne vienam susitikimø þiûro-vui), atperka ir jaudulá, ir pasiruoðimo pastangas.Svarbiausia � atveria iki ðiol nepaþintà, daþnai galpavirðutiniðkai ásivaizduojamà vakare vieðintá kû-rëjà. Nedrásèiau iðskirti vieno kurio nors Kûrybosvalandos paðnekovo kaip ypatingesnio. Kaþkada at-rodë, jog nemokësiu bendrauti su tokio masto talen-tu kaip a. a. Sigitas Geda, o vakaras buvo ðiltas, atvi-ras, netgi ugningas. Tikiu, kad ðie susitikimai, su-tvirtindami mane paèià, ákvepia ir sustiprina juosebesilankanèius þmones. Bent jau � suðildo. Kaip tie-siog ákvëpë gyvenimo dràsos kà tik Kauno meni-ninkø namuose vieðëjusios jaunos poetës Ilzës But-kutës talentas ir pilietiðkumas.Bet, svarbiausia, mano mieste gyvena mano arti-

mieji: pradedant ðeima, draugais, kûrybos broliais irseserimis ir baigiant jau paþástamais kiemo bena-miais � mes juk visi esame vienaip ar kitaip susijæ.Graþûs dalykai ir nelabai � tai taip patmanomies-

tas, uþ kurio kûrimà ir að jauèiuosi atsakinga.

Birutë LETUKAITË:� Visuomet prisimenu, kai dar jaunystëje, bûdama �Sonatos� trupës

ðokëja, po repeticijos Kauno dramos teatre, kai kiti nuskubëjo á grimokambarius ruoðtis pasirodymui, að dar likau scenoje. Stovëjau jos vidu-ryje, ir þiûrovø salës vaizdas mane tiesiog uþbûrë. Tuomet supratau �mano gyvenimas èia, scenoje, ir man nieko daugiau nereikia! Likimasbuvo dosnus � mano svajonë iðsipildë. Á scenà þengiau kaip ðokëja, odabar joje esu kartu su savo kolektyvo atlikëjais, iðgyvenu kiekvienàpasirodymà, kiekvienà judesá, realizuoju save per jø kûnus, ðoká ir ener-gijà. �Sonatoje� ðokau deðimt metø, o tuometinë vadovë Kira Daujotaitëiðugdë mane kaip asmenybæ ir pakreipë mano gyvenimo kelià � pasirin-kau ðoká, galimybæ iðreikðti save judesiu. Apie joká iðvaþiavimà kur norsmokytis choreografijos ir tokio þanro ðokio tuomet nebuvo ir kalbos,taigi stojau bet kur ir likau mokytis èia pat, Kaune, Vilniaus universitetoVakariniame fakultete.

Nukelta á 4 p.

Graþinos Viktorijos PETROÐIENËS nuotrauka


4 Nemuno svetainë

Atkelta ið 3 p.

Taip beðokdama, nors dël repeticijø tekdavo irið paskaitø pabëgti, baigiau bibliotekininkystæ-bibliografijà. Dievas davë ir daugiau, ne tik sce-nà � turiu ðeimà, dukrà Gabijà ir sûnø Ugniø. Esulaiminga. Vis dëlto asmeninis gyvenimas buvokomplikuotas � sirgo mama, o ir pirmas vyras ne-toleravo �kaþkokio� bûrelio, dël kurio kiekvienàvakarà turëdavau iðeiti ið namø (tuomet jau sky-rëmës nuo �Sonatos�). Ir ðtai dabar, kai tas bûrelisiðaugæs á vienintelá Lietuvoje municipaliná teat-rà, kai su stipriausiais ðokëjais esame apvaþiavæne tik Lietuvà, bet ir per 30 pasaulio ðaliø, uþsie-nyje parodæ apie 70 spektakliø, kaip juokaujame,bene daugiausia po Eimunto Nekroðiaus ir Oska-ro Korðunovo, manau, iðties garbingai atstovau-jame savo miestui.Iki nepriklausomybës buvome saviveiklos

kolektyvas, augome, tobulëjome, o paskui, atsi-radus galimybëms, pasivijome ir pasiekëme Eu-ropos lygá. Esam lygiaverèiai kitiems uþsieniokolektyvams.Dabartiniai miesto vadovai turëtø bûti dëkin-

gi savo pirmtakams, áregistravusiems ðità teatrà.

Trejetas nerimstanèiømenininkiø

Pajutome finansiná stabilumà. Buvo laikas, kaita Letukaitë, atrodë, tik kaþko visà laikà nepa-tenkinta, kaþko reikalauja... o iðties � vien nor-maliø darbo sàlygø. Smagu, kai dabar savival-dybës þmonës ateina á spektaklius ne tik ið pa-reigos ar pasveikinti, o todël, kad jiems ádomu.Mûsø misija ir buvo supaþindinti su ðia neatras-ta þeme jaunimà, moksleivius, bendruomenæ.Gyvename XXI a., mums turi bûti paþástami ðiuo-laikiniai menai. Klasika jau iðsikovojo savo vie-tà per ðimtmeèius, tai gyvenimo dalis. Pagaliauvieni kitus turi atrasti ir patys menininkai. Kaipað, pavyzdþiui, atradau tekstilæ, apie kurià turë-jau tik tradiciná supratimà � kilimai ant sienos.Apsilankiusi bienalëje (vadovë Virginija Vitkie-në) buvau priblokðta erdviniø objektø! Ðtai tuo-met ir gimë idëja apie ðiø menø sujungimà. Prieðdvejus metus jà ágyvendinome, o mûsø projek-tas ið dvideðimties finansuojamø Europoje buvovienas geriausiø. Koncertai, performansai biena-lës ir mûsø festivalio atidarymo metu, gausiostarptautinës publikos susiþavëjimas, kompli-mentai... Per mano dëstytojavimo VDU deðimt-metá perëjo ðimtai studentø. Visuomet juos ragi-nau lankytis savo rengiamuose festivaliuose. Ir


kai iðgirstu, kad jie vël laukia naujo festivalio,nudþiungu, nes bræsta iðprususi naujo, ðiuolai-kinio meno mylëtojø karta. Mes, menininkai, ne-turëtume uþsidaryti. Tiesiog liûdna, kai fotogra-fijos parodoje sutinki daugiausia fotografus, dai-lininkø � vien dailininkus. Apgailestauju ir dëlto, kad Kaunas netapo moderniojo ðokio centru.Pirmàjá festivalá èia surengëme 1989 m., ir tik popenkeriø radosi Vilniuje �Naujasis Baltijos ðo-kis�, gerokai prieð tai stebëjus Kaunà. O dar prieð-kary, 1939 m., baigusi mokslus Vokietijoje, Da-nutë Marija Nasvytytë Kaune ásteigë ðokio stu-dijà-mokyklà. Vëliau 40 metø K. Daujotaitë sten-gësi nors ir mëgëjø pagrindais iðlaikyti ðio þan-ro tradicijà, o að jau esu treèiosios kartos atstovëir 30 metø moderniojo ðokio tradicijos tæsëja.Sovietø laikais visos tokios mokyklos Rytø Eu-ropoje buvo paverstos baleto mokyklomis. Nie-kam nereikëjo meno, kuris skatina þmogø pa-þinti save, savo dvasiná pasaulá, kalba apie emo-cijas � skausmà, dþiaugsmà, liûdesá...Dar skaudina miesto netektys � pavyzdþiui,

�Tulpës�. Tai tiesiog nusikaltimas miesto istori-jai, kultûros paveldui. Ne pastatas sunaikintas,o istorija. Taip pat ir dël kino teatrø � �Laisvës�,�Dainavos�, �Kankliø�, �Romuvos�. Kas dabarliko ið �Dainavos�? Dar turime vilèiø iðgelbëti�Romuvà�. Mano siekiamybë, net ne svajonë,kad èia rastøsi aukðèiausios prabos kultûros cen-tras, kuriame vietos bûtø ir teatrui, ir ðokiui, irkinui. Be jokiø atsitiktiniø ar abejotinø dalykø.Gal pagaliau ir �Aura� èia galëtø glaustis, nesesame vienintelis teatras be savo pastogës. Va-dovauti tokiam centrui turëtø labai intelektua-lus iðlavinto skonio þmogus, iðmanantis koky-biðkà menà, matæs pasaulio. Turime to tiesiogiðsireikalauti. Kaip man �Aura� yra brangiau uþviskà, taip, manau, miesto vadovams uþ viskàsvarbesnis Kaunas, jo rûpesèiai. Bûtø gera, kadKaunas trauktø visus, kaip amerikieèius traukiaNiujorkas, nors tai ir ne sostinë.

Jolanta ÐMIDTIENË:� Gimiau ir augau Kaune, Vilijampolëje. Taip

susiklostë, kad neturëjau kaimo, tad ne tik manoþiemos, bet ir vasaros prabëgo mieste. Man atro-dë, kad nëra geresnës vietos þaidimams kaip Sà-jungos aikðtë ir Neries krantinë. Nuo Sàjungosaikðtës kalno matësi visas senamiestis � jis buvokartu ir toli, ir arti, o Neries krantinëje tarsi kuror-te kaitindavomës saulutëje, maudydavomës. Vai-kystëje iki iðprotëjimo puoðdavome savo daugia-buèio kiemus. Kaunas � þalias miestas, dar dabarprisimenu talkas, kuriø metu sodindavom gëliøklombas prie laiptiniø, seni karklai su svyranèiomðakom � tarsi pavësinës, po kuriomis senoliai þais-davo domino. Keista, bet nemaèiau ar nepastebë-davau negraþumø, o labai dþiaugdavausi ta ap-linka, kurioje gyvenau. Prisimenu pirmus kûrybi-nius bandymus: darydavom �sekretus� � po stik-liuku sudëdavom iðtisas kompozicijas ið saldai-niø popieriukø ir visokiø gëlyèiø. Jø pridaryda-vome daugybæ ir organizuodavome graþiausio

rinkimus, sukviesdavome tëvus, brolius ir kaimy-nus � tai tarsi savotiðkos parodos. Atsimenu, netprizus sugalvodavome. Labai smagu bûdavo sa-vo aplinkoje draugams ir artimiems organizuotitokias parodas.Taigi mano santykis su miestu jau nuo maþens

labai savas ir jaukus. Net visi þmonës aplinkuiatrodë tokie geri, kad baisu bûdavo ir pagalvoti,kas nutiktø, jeigu reiktø iðvykti gyventi kitur.Man Kaunas visada kvepëjo alyvomis ir buvo la-bai ðviesus. Dabar jau suprantu, kad nemaèiaudaugybës blogø dalykø. Na, gal ir maèiau, tik ma-no toks bûdas, kad geros emocijos visada kom-pensuodavo negatyvias. Taip ir ðiandien. Labaidþiaugiuosi savo aplinka � nors ir kokia ji bûtø,stengiuosi jà puoselëti ir puoðti, kad ir man, ma-no artimiesiems, draugams ir visiems ðalia bûtøgraþiau ir smagiau. Kai ið tiesø pasidaro niûru irðalta, pasineriu á kûrybà, ir laikas tarsi iðtirpsta �ateina pavasaris.O prasidëjo viskas ne nuo egliø � nuo gatviø.

Kai ákûriau pirmà galerijà Naugardo gatvëje, ji bu-vo maþutë, tad mes parodas rengdavome tiesioglauke, savotiðkai papuoðdami senø namø sienas,

arkas ir erdves. Taip gimë ávairûs projektai, skirtiatviroms erdvëms. Veliau M. Valanèiaus parkelyjerengëme kalëdines instaliacijas �Laukiantys avi-nëliai�, �Senelës pasaka�, �Angelø siesta� ir kt.Ma-no darbai labai patiko kaimynams, ir jie pasikvietëmane, kad kà nors ádomaus pasiûlyèiau Rotuðësaikðtës puoðybai. Ðitaip atsirado pirma eglutë�Ðerkðno pasaka�. Tai buvo dràsus sprendimas kon-servatyviam miestui, bet, matyt, daugeliui patiko,o tada jau � kuo gilyn á miðkà, tuo daugiau me-dþiø. Tapau dar dràsesnë ir savo idëjas ágyvendinutoliau. Ðiuo metu jø tiek, kad galiu màstyti 3 metusá ateitá, bet, manau, reikia ir kitiems menininkamspo truputá ásitraukti á ðventiná miesto puoðimà. Tai-gi pradëjau juos kviesti bendradarbiauti. Rezulta-tas tikrai nenuvylë � kalbu apie ðiømetæ eglutæ.Smagu, kai aplinkui daug pozityvo � tada ir þiemane tokia ðalta, o kur dar beribis þmoniø dþiaugs-mas � matant juos laimingus prie eglës ar kitokiomeno kûrinio apima noras vël kurti. Negali leistisau aptingti, turi ir toliau visus stebinti. Tapau pri-klausoma nuo Kalëdø...

Kalbëjosi Graþina Viktorija PETROÐIENË


5Vyksmas

Kaune prasidëjo deðimtasis �Kaunas photo�festivalis, kuris maþojo jubiliejaus lyg ir neðven-èia, taèiau sveikinimus priima. Ðiø metø tema ��Aèiû uþ sveikinimus� � primena ironiðkà, galnet kiek arogantiðkà, ðypsenëlæ, kuri nuspalvinavisus festivalio renginius, nes ðvæsti mëginamalyg ir �svetimomis rankomis�.Tai, þinoma, juokas, nes visus itin gausius ren-

ginius teko patiems suorganizuoti, prieð tai per-þiûrëti nesuskaièiuojamas fotografijø serijas iðávairiausiø ðaliø. Programos dydis net ir daugy-bæ jø atmetus liko bauginantis savo apimtimi iruþmojais okupuoti kultûrines miesto erdves, me-tant fotografijø desantà: apie 200 autoriø. Vosper kelias dienas atidarytos kelios svarbiausiosparodos, jas lydi skaitymai, fotografijø ir audio-vizualiniø projektø perþiûros, meistriðkumo dirb-tuvës ir susitikimai su autoriais. Kol kas numa-tyta, jog pabaigtuves ðvæsime tik rugsëjo vidu-ryje, kai vos atëjusi ðiluma vël pradës trauktis irfestivalis iðsirinks savo naujàjá nugalëtojà. Taèiaugal kiek per daug nutolome. Ðiuo metu M. Þilins-ko dailës galerijoje lankome trylikos autoriø pa-rodà. Savo darbus pristato: Martinas Guggis-bergas, Fredas Boucheris, Nickas Hannesas, Es-tebanas Pastorino Diazas, Jonas Petronis, Su-san A. Barnet, Katarina Radovic, UladzimirasParfianok, Amy Stevens, Szabolcs Barakonyi,Eugenija Maksimova ir Raimondas Pocius. Tadþiûrovai dalyvauja didelëje konceptualizmoðventëje. Nors autoriai, pristatæ savo fotografijøciklus, vis dar dangstësi áprastomis frazëmis �te-gul uþ mane kalba kûriniai�, tokia fotografija

kaip niekas kitas lengvai pasiduoda apibûdini-mams �kas tai� ir �apie kà�. Galimos refleksijosdaþniausiai kyla akcentuojant ne turiná, o for-mà, sekant sukamus scenarijus, iðplëstomis aki-mis stebint fiksuojamà realybæ. Ir jei mintis ver-þiasi abstraktesniø apibendrinimø link, pradedijusti, kad ji nebeturi nieko bendra su fotografi-jose paliktais vaizdais.Parodos tema � ðventës, sukaktys, jø tradici-

jos ávairiuose pasaulio kraðtuose. Taèiau vizua-lusis fotografijø kodas ðio ávairumo nepaiso �tai absoliuti �globalizacija�, nes nykstant auto-rystei nyksta nacionaliniai, skirtingø mokykløbruoþai ir visur pradedama matyti, fiksuoti pa-naðiai. Þinoma, tai galime teigti tik ðio festiva-lio kontekste, kuriame vadovo Mindaugo Kava-liausko preferencijos fotografijoje aiðkiai atse-kamos ir kitø dalyviø darbuose. Sunku patikëti,kad tai bûtø sutapimas ar atsitiktinumas.Akivaizdþiausiai iðsiskiria galbût du autoriai.

E. Maksimovos (�Kryptis � amþinybë�) klaidþio-jimai po kièo dþiungles mums neeksponuojamo-se, bet nupasakotose virtuvëse ir Rytø europie-èiø (posovietiniø ðaliø) iðpuoðtose kapinëse beiUladzimiro Parfianoko (�Nepriklausomybës die-na. Tiesioginë transliacija�), kuris valstybësðventes fiksavo tiesiog ið televizijos ekrano. Netir tiek paminëjus aiðku, jog tokios fotografijosanalizë neabejotinai perþengtø meno srièiaiáprastas ribas ir þengtø gerokai giliau á sociolo-gijos, antropologijos laukus, kurie tokie platûs,kad ganytis juose gali kiekvienas pagal savo sko-ná pasirinkdamas vietà, mëgindamas sieti visa

Gabrielë DAMBRAUSKAITË

Ðventesir �Kaunas photo�ðvæsk

tai su asmenine patirtimi ir santykiu.Èia labiau á akis krinta ir gal kiek nemalonø

poskoná palieka visø autoriø noras fiksuoti �ki-tus�. Tuos, kurie mums yra sunkiai suvokiami,komiðki, ðvelniai tariant, keisti ir egzotiðki, ku-rie kuria savo realybæ, o mes jà naudojame tarsikomedijos veiksmui tinkamà dekoracijà. Net jeiE. Maksimova suðunka, kaip stipriai ji myli ki-èà, në abejonës nekyla, kad labai saugiai ir pla-toniðkai.Autorystë, braiþas, stilius nyksta, bet lieka au-

toriaus minties galia, koncentruotu spinduliu ap-ðvieèianti kylanèias idëjas. Tokio virsmo sim-boliu festivalyje tampa ir Raimundo Pociaus ins-taliacija �Registracijos punktas�, kuriame jau nepirmà kartà gali ásiamþinti kiekvienas þiûrovas.Uþtenka paskambinti, paþvelgti á �duryse� esan-èià skylutæ, ir anonimas su R. Pociaus smegeni-mis jus nufotografuos festivalio archyvui. Ta-èiau kam galësite pareikðti pretenzijas, neklaus-kite � tikriausiai niekas neþino. Tai tik papras-èiausias �chec in� á festivalá.Ten ir ágyjate teisæ tapti visaverèiu jo nariu.

Lankytis oficialiose parodose (Kauno fotografi-jos galerijoje � Maciejaus Dakowicziaus �Car-diff After Dark�, �Meno parke� � Catrine Val �Fe-minist� ir Reinio Hofmanio � LARP), jas papil-danèiuose projekcijø vakaruose, susitikimuose,kuriuose, deja, taip retai uþsimezga diskusijos,ir t. t. Festivalio þiûrovas � tikrai ne ðiaip praei-vis, tai visateisis narys, kurio dienotvarkæ ko-kiai savaitei suplanuoja iðmanantys organizato-riai. Pasiduokite átakai.

Uladzimiras PARFIANOKAS (Baltarusija). ,,Nepriklausomybës diena�.

Nick HANNES (Belgija). ,,Tradicijos Flamandijoje�.

EugeniaMAXIMOVA(Austrija).,,Kryptis � amþinybë�.


6 Kûryba

lydinys ið vaikystës

garbë Jëzui Kristui!linksmas áðokæsá Vytautinës zakristijàkur Vaiþgantas su Kauku ant sienossakau zakristijonui Alvyduipalinkusiam prie uþsakø knygøir staiga prisimenusenolæ Marijà ið vaikystësji tarsi sulydydavotuos þodþius á vienàgarbijëzukristu� � � � � � � �nuo vaikystës jauèiutø þodþiø lydiná

***

bûdavoper sausio speiguspunëj atsirandaëriukaikad nesuðaltøtëvas juos suneðdavo gryèionatvesdavo senæ aváuþtverdavo prie peèiausðiltajam kampenetoli mano lovosjie buvo kaip sutartiniøgiedotojai �vienas pradeda bliautipaskui kitastada treèiaspaskutinisuþbliaudavau að

***

mano motinos buvoilgi plaukaijuos ðukuodavo tëvasðukuodavo daþniau negu muðdavomano motinos buvomaþytës kojostëvas nupirkdavo batukusjie bûdavo raudoni ir labai graþûsmano motinos buvodidelës minkðtos krûtyskai þásdavau buvo vietosnosytei augtiir uþaugau lyg baltuðio juzasakoilganosiai vyrai geraðirdþiai� � � � � � � �kaþkada kaip juzaðonu palinksiuprie baltaiiðklojëtø marðkiniø

***

lietuviðka slyva myþneto debesuoto mëlynumoKurmëliø palivarko pakraðtyðalia tamsuojanèioskalvos gaktostarsi ðeðëlis moters gilumonkà mëgdavau iðsigalvotjaunystëjlietuve myþne slyvato ðalèio mëlynumosuleidþiu á tave dantisburnoj man suledëjatavo syvaito kraðto mylimo

Vaiþgantui

akvarelëmis tapytaaukðtaièiø buitisiðtisa kasyklakaimo buities deimanèiukøjø ieðkodavai

gráþdamas á vaikystës dienasir vaikiðkas ðypsojimasisnenueidavo nuo Tavo lûpø... pragiedrulius tapytitegalëjo valstietiskaimo dalyvisnutvëræs lietuvio dvasiàir norëjæs jà iðskrostidaugybë vaizdøTavo pagautø Malaiðiuosmums � þodþiautojams �popilnis maiðas aukso

***

tikra redakcijaturi kvepëtigeru tabakuten turi bûtinors vienagraþi moterisá kurià praeinantnorisi atsigræþtiir ilgai þiûrëtituri bûti bent vienastikras poetaspas kurá per speigusnorëtum uþeitiðgert degtinëlës

pavasario nuojauta

ðià naktá nemiega jaunanekalta teroristë kusaitëlaisvës alëjoj vidurnaktáblaðkosi kuososnemiega klierikaiseminarijos miegamuosiuosnemiega arkivyskupas kurijojnors jau auðrëja naktisnemiega vieversysant ðalto akmens provincijojalus buteliuos nemiegao vynas � rûsiuosnemiega baltuðkevièiaus namiegaivisa Kauno gubernija nemieganemiega ir pavasaris �þada susisprogdinti

Alfas PAKËNAS



7Kûrybapokalbiai su KristumiMaironio sodne 2005-2007

sausio 5

kadaise vienameeilëraðty raðiau:norëèiau pajausti Tavekaip draugànykioj geleþinkelio stotymerkiant rudenio lietuikartu su Tavimsuvalgyti þuviesiðgerti vyno

sausio 18

sniegas Tavo rankojesniegas ant plaukøsniegas ant basø kojømëlynas sniegasið liûdno Nykoseilëraðèio

sausio 19

speigas tokskad kvëpuojuá vilnonæ pirðtinænorëèiau suðildytisugrubusius Tavo pirðtusmano broli

vasario 14

ðiandien Tu snieguotasbaltas sniego takas

link TavæsTau ant peties tupibaltas balandispaleistas jaunikioVytautinës baþnyèiosðventoriujeTu dabar panaðusá ðv. Pranciðkøsu balandþiu ant rankos �man labai paþástamas

vasario 24

vieversysnutûpëTauant galvospasiðildytikojø

kovo 4

Tu nei karaliusnei direktoriusnei rektoriustik brolis

kovo 8

ðiandien pirmàkartpastebëjau:Tavo kairysis petysapsamanojæs

***

pirmàkart pamaèiauTavo drabuþio klostesið profilio

balandþio 7

kelios dienospo Kristaus mirtieskeli mënesiaikeli metaikeli ðimtmeèiaikeli tûkstantmeèiaipo mirtieskurios nebuvo

balandþio 14

mane tebekankinair mirusio Tavæspasiilgimas

balandþio 17

man gera þiûrëtiá Tavenenukryþiuotàeinantá eþero pakrantesëdintá valtyjenutildantá vëjusbesikreipiantá á visusgerasis þmogau

balandþio 20

noriu paklausti Tavæs:ar Tu kada nors rûkeiþinau kad esi gëræs vynovalgæs vynuogiøir þuviesëjæs vandeniuvisada turëdavaisu savimgyvojo vandens

balandþio 24

esu gëræs Tavo vynøsuleidæs dantisá Tavo padaugintà duonà

geguþës 7

Tau kartais skaitydavaupirmàjà lietuviðkà knygàkartais Radauskoeilëraðèiø marmurasiðtirpdavoTavo ilguose plaukuoseTu patstikriausias poetasTu � eseistas

geguþës 22

sakonet vaikas bûdamasTu niekad nesijuokeikodël

geguþës 24

nematauTavo rankø nei veido �juos uþdengiaþaliaserðkëèiø krûmas

birþelio 13

bijûnaiTau siunèiaparfumusir aliejusZenono BALTRUÐIO iliustracija


8 Kûryba

Þinomas þurnalistas Bernardas Gailius straips-nyje �Ar humanitariniams mokslams gresia pavo-jus?� (http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/bernardas-gailius-ar-humanitari-niams-mokslams-gresia-pavojus-500-317924) pa-teikia maþdaug toká atsakymà: lavonui nebegresiajokie pavojai, nebegàsdina didþiausi nemalonu-mai. Taigi kaip èia dabar neprisiminsiMarko Twai-no legendinio atsiliepimo spaudoje á kadaise peranksti iðplatintà þinià apie jo laidotuves: �Kalbosapie mano mirtá yra smarkiai perdëtos.�Straipsnio autorius forsuoja iðvadas, sutirðtina

spalvas, iðties daug kà labai perdeda vedamas, kaipbent man atrodo, pateisinamo tikslo iðprovokuotidiskusijà, sukelti kaþkà panaðaus á intelektiná er-zelá.Kas be ko, jau pats tikëjimas, kad tokio pobû-

dþio diskusija gali uþgimti technocentrinëje epo-choje tarsi niekas ið niekur, savaime yra vertybë,liudijanti neiðsenkamus optimizmo iðteklius. Kitavertus, dëmesá atkreipia dar vienas ádomusmomen-tas, kuriantis intensyvaus �ðvieþumo� áspûdá. Ogitûkstanèius kartø girdëjæ kritines pastabas apietechnokratinio susireikðminimo vienpusiðkumà,èia savo ruoþtu sulaukiame diametraliai prieðingørefleksø kritinio ávertinimo ir humanitarinio pasi-pûtimo þaismingo nuvertinimo. Tokia savireflek-sija, manding, taip pat yra vertybë.Kaip nesunku nuspëti, visgi raðau ne dël to, kad

paliudyèiau savo pritarimà minimo straipsnio idë-joms. Visiðkai prieðingai: su autoriumi nesutinkuið esmës ir papunkèiui. Taèiau dar labiau nesutin-ku su bandymu uþginèyti minëtame straipsnyje ið-sakytà pozicijà áþeidinëjant autoriø, siekiant pa-þeminti oponentà, ðiurkðèiai uþsimojant prieð þmo-gaus orumà (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/alasas-kam-reikia-kvailinti-visuomene-atsakymas-bgailiui.d?id=60954723). Toká piktà uþsiangaþa-vimà, � o tai visai ne humanitarinë vertybë, � nese-niai kitame dienraðtyje pademonstravo Oksfordouniversiteto mokslinis bendradarbis Ainius Laðas,tarsi ir bandantis diskusijoje (?) su B. Gailiumi ap-ginti humanitariniø ir socialiniø mokslø prestiþà,átvirtinti jø naudingumo versijà. Vis dëlto èia ádo-miausia tai, jog, kaip atrodo, paminëti asmenys,nors ir demonstruodami antagonizmà, kaip tik yravedami tos paèios idëjos ar ásivaizdavimo, puèia átà paèià dûdà. Taip teigdamas turiu galvoje bûtenttà aplinkybæ, kad tiek vienas, tiek kitas, vertinda-mi humanitariniø mokslø padëtá, atskaitos taðkupasirenka gamtamokslio pavyzdá, paskui, skelbda-mi nuosprendá, jog humanitariniai mokslai beviltið-kai atsilieka nuo tokio moksliðkumo idealo (B. Gai-lius) arba yra padusæ, bet su vilties proðvaistëmisbando kaþkà prisivyti ta paèia linkme (A. Laðas).Taèiau ið tiesø èia gretinami nesulyginami daly-kai, o bendros trasos vaizdinys, atrodo, blokuojaproblemos supratimà ið esmës.Nepasakysiu didelës paslapties primindamas,

kad ne vienà kartà paèiø átakingiausiø màstytojølûpomis naujaisiais laikais buvo iðsakoma iðvada,jog filosofija nëra mokslas áprasta reikðme arba netjokia galima to þodþio reikðme. Taigi, anot Marti-no Heideggerio, kelti filosofijai reikalavimus, ku-rie paprastai keliami mokslui, bûtø tas pats, kaipápareigoti þuvá laimëti lenktynes sausumoje.

Vengdami ásipainioti á teorinius apibendrini-mus, dabar apsiribokime kraðtutinai lakoniðka for-muluote: filosofijos stichija yra kita nei mokslostichija. Kita vertus, uþ bendro mokslo idëjos ðali-ninkus, ko gero, teisesni tie naujøjø tyrimø inicia-toriai, kurie jau gana ilgà laikà bando prisibelsti ámûsø sàmonæ skelbdami, jogmokslas gali bûti dvie-jø tipø, kartu siekdami iðryðkinti savitus þmogaustikrovës paþinimo bûdus.Mokslo dabartine to þodþio reikðme, uþgimu-

sio moderniaisiais laikais, forsuojamas objektyvu-mo idealas, be visa ko kito, reiðkia, kad toks moks-las labai aiðkiai dehumanitarizuojasi.Be jokios abejonës, mokslo dehumanitarizaci-

ja ið esmës yra paþangos rodiklis, nes tik tokia joraiðka uþtikrina moderniøjø technologijø plitimà.Taèiau èia kyla klausimas: ar dehumanitarizuotamokslo patirtis tinka bûtent visuomenës, istorijosir þmogaus pasaulio supratimo uþduoèiai ágyven-dinti, ar pasiteisinusi gamtos paþinimo srityje to-kia patirtis pakankama þmogaus tikrovei paþinti?Ið tiesø per pastaruosius du ðimtmeèius, taip pat irðiandien, ne kartà girdëjosi raginimai á visuome-nës, istorijos ir þmogaus tikrovës paþinimà perkel-ti tas metodologines procedûras, kurios buvo re-zultatyvios gamtos paþinimo sferoje, keliama uþ-duotis sukurti visuomenës mokslà pagal gamtosmokslø pavyzdá. Tokia bendrosios sociologijosidëja, bet jau vien marksizmo fiasko pavyzdys aki-vaizdþiai iliustruoja, jog toks naivumas gali su-kelti baisiø pasekmiø.

Iðkart nuraminsiu skaitytojà, kad dabar nesiruo-ðiu gilintis á metologijos paslaptis, nesiaiðkinsi-me, ko vertas, tarkime, Badeno mokyklos neokan-tininkø palikimas, juolab to, kur veda hermeneuti-nës tradicijos filosofijoje keliai ir klystkeliai sie-kiant átvirtinti humanitariniø mokslø savarankið-kumo idëjà. Visiðkai pakaktø, baigiant pamintiji-mus ðia tema, tokios sàlygos, jog diskusijos part-neris bûtø nuotykiø literatûros, o ypaè detektyvi-nio þanro, mëgëjas.Ið tiesø detektyvinës literatûros þanro plëtotëje

netikëtai, galimas daiktas, visiðkai atsitiktinai pra-simuða verþli intuicija tyrimo bendriausia prasmeuþduoèiø klausimu. Turiu galvoje, jog tokie po-puliarûs, iðpuoselëti Arthuro Conan Doile�o ir Gil-berto Keitho Chestertono kûryboje detektyvinioþanro personaþai kaip Ðerlokas Holmsas ir tëvasBraunas labai gyvai paliudija skirtingo tipo dëme-singumà þmogaus rûpesèiø atpaþinimo sferoje. Taigalbût ðiek tiek pritemptos, bet vaizdþios iliustra-cijos, kurios leidþia paryðkinti skirtumà tarp dvie-jø þmogaus tikrovës tyrimo strategijø. Pirmasis at-vejis iliustruoja gamtamokslinæ þmogaus intuici-jà, antrasis � bandymà rasti sprendimà þmogaustikrovës specifikos ávertinimo pagrindu.Mokslininkas neretai vadinamas tyrinëtoju, o

nusikaltimà tiriantis þmogus pagal jau nusistovë-jusià pavadinimø nomenklatûrà ðiandien ávardija-mas tyrëju. Ta proga galima prisiminti ne kartà ak-centuotà iðvadà, jog tokie gamtamokslinio þinoji-mo standartai kaip tikslumas ir grieþtumas forma-vosi perimant dar anksèiau iðplëtotà juridiniø pro-cedûrø patirtá.Jau uþsiminiau, kad èia paminëtos garsiosios

seklio mistifikacijos siejamos su vienokiu ar kito-kiu nusikaltimo tyrimo metodu. Kaip prisimena-me, Ðerlokas Holmsas savo metodà vadina deduk-cija, nors, jeigu bûtø leista ginèytis su personaþais,regis, galëtume iðgauti prisipaþinimà, jog neretaidedukcijos vardu èia paþymimos taip pat ir gamta-mokslinës indukcijos teikiamos galimybës. Ðiaipar taip, ðis personaþas demonstruoja didelá pasta-bumà, sugebëjimà fokusuoti dëmesá á detales, �kon-ceptualià� reikðmæ turinèias smulkmenas. Antra ver-tus, atsakymas galop randamas kaip logiðkai su-konstruoto galvosûkio iðsprendimas.Garsus mokslo istorikas Thomas Khunas taip ir

apibrëþia mokslo áprasta to þodþio prasme raiðkospobûdá, t. y. mokslo paþangà pirmiausia nusakokaip galvosûkiø sprendimo paþangà.Ið kitos pusës, nesunku pastebëti, jog tëvas Brau-

nas, tarsi ir diskutuojantis su þinoma �dedukciniometodo� literatûrine personifikacija, numato visaikità nusikaltimo tyrimo perspektyvà. Jo metodo es-më nusakoma maþdaug taip: siekiant suprasti nusi-kaltimà padariusio þmogaus paslaptá, tiriamo ávy-kio struktûrà nulëmusius motyvus, siekiant prog-nozuoti tolesnius to þmogaus veiksmus, nori nenorireikia mëginti pamatyti pasaulá jo akimis, rasti bû-dà, ávertinus esamà distancijà, persikelti á to asmenssubjektyvumo sferà. Kitaip tariant, èia numatomatranssubjektyvumo procedûra, leidþianti áveikti ob-jektiná þmoniø tarpusavio susvetimëjimà.Savo ruoþtu tai primena, kad kito þmogaus, kul-

tûrinës jo kûrybos, apskritai dvasios pasaulio paþi-nimo iðeities taðkas yra þmogaus savæs paþinimas.

Þuvies lenktynës sausumoje

Edvardas ÈIULDË

Zenono BALTRUÐIO iliustracija


9Kûryba

Nijolë RAIÞYTË

Visos vietosuþimtosTà vidurnaktá, kai tamsiame danguje gulintis më-

nulis atrodë kaip didþiulë apvali auksinë moneta, oupëje ties tiltu ryðkiau negu paprastai atsispindëjoþibintø skleidþiama ðviesa, dviaukðèiame nedidu-kame vieðbutuke, kuris beveik lipo nuo skardþio ávandená, ðvietë tik vienas langas. Kiti pastatai buvogerokai toliau nuo upës, todël tas senas, dar praeita-me ðimtmetyje statytas raudonø plytø mûrinis na-mas atrodë kaip koks iðsiðokëlis, kaip nelaimëlis,vis ketinantis, taèiau taip ir nepanyrantis á upës gel-mæ.Pagaliau iðsipildë mano svajonë, pagalvojo mo-

teris ir, priëjusi prie veidrodþio, nuþvelgë iðbalusiusskruostus, pamëlusius paakius, violetines lûpas.Gyviir graþûs buvo tik plaukai � ðviesûs, ploni, spindin-tys. Nuo minties, kad po chemoterapijos � moteristik prieð keletà dienø suþinojo, jog susirgo vëþiu, �jos galva taps plika kaip slidus obuolys, jai pasidarëdar baisiau ir kokèiau. Neverta net pradët, galvojo,geriau viskà uþbaigti dabar, iðsyk, kam tie kvailiþaidimai, beprasmiðkas gumos tempimas?Solveiga, gerokai perkopusi per keturiasdeðimt,

gyveno rajono uþkampyje, nedidelëje gyvenvietë-je, senoje tëvø, � abu jau buvo iðëjæ á amþinybæ, �sodyboje. Sesuo su broliu sugebëjo ásitvirtinti sos-tinëje, o ji uþsiliko: baigusi vidurinæ, á universitetàneástojo, gavo darbà paðte, paskui susirgo mama,reikëjo slaugos � taip ir suaugo su tëviðkës þemekaip koks akmuo. Ðeimos nesukûrë, nors kavalieriøturëjo ir net buvo pametusi dël jo galvà. Taèiau vie-nà graþø vakarà jos didþiaakis mylimasis atsisveiki-no ir daugiau nepasirodë. Tikriausiai su paukðèiaisiðskrido á ðiltuosius kraðtus, galvojo, ir keliaudamasþuvo, gal ákrito á vandenynà � kas dabar þino?Retkarèiais Solveiga nuvaþiuodavo á rajono cen-

trà: ilgai, pakol rasdavo koká graþesná rûbelá, raus-davosi dëvëtø drabuþiø krautuvëlëse, paskui uþei-davo á kuklià kavinukæ, uþsisakydavo gabalëlá tor-to, baltos kavos ir, þiûrëdama pro langà, stebëdavoskubanèius praeivius. Kai nuobodþiaujanèià mote-rá kas nors uþkalbindavo, ji neatsisakydavo paple-pëti � nebuvo ið tø, kurie bëga nuo þmoniø tarytumnuo vilkø ir saugiai uþsidaro savo kiaute. Kiekvie-nàkart, kai autobusas, iðsukæs ið stoties, vaþiuodavoper Nemunà, Solveigos þvilgsnis ásmigdavo á pa-slaptingà vieðbutá, stûksantá ant upës kranto. Kartàpagalvojo: ,,Jeigu mirti, tai tik ten, tuose graþiuosekambariuose, uþ pernokusiø vyðniø spalvos uþuo-laidø, vidurnaktá, ðvieèiant mënulio pilnaèiai.� Bettuoj pat ir iðsigando ðitos staiga ið neþinia kur uþ-klydusios juodos minties. Tada Solveiga dar neþi-nojo, kad serga vëþiu, kad klastinga liga pamaþujau grauþia jos kûnà, èiulpia energijà. Tà klaikiàmintá ji greitai nuvijo á ðalá, pamirðo, ir tik gerokaivëliau, kai gydytojas pasakë diagnozæ, vaþiuojantnamo ji vël patogiai kaip kokia visagalë karalienëásitaisë moters galvoje. Solveiga stipriai sugniauþëkumðèius ir grieþtai ásakë sau: ,,Susiimk, moterie,nepasiduok, o tu, graþioji ir stiprioji karaliene, ne-ásakinëk, að juk ne tavo vergë.� Taèiau ne vergai irne belaisviai ásakinëja karaliams, vergø karaliai ne-klauso, o siunèia juos á katorgà arba myriop. Kara-

lienë tik nusikvatojo, dievaþi, Solveiga iðgirdo tik-rà jos balsà, ásakmø ir lediná: ,,Nesispyriok, vargðe-le, viskas jau nuspræsta, viskas, taðkas, dainelë su-dainuota, paskutinis ðokis suðoktas.�Ið pradþiø ji galvojo nusinuodyti, bet neþinojo,

kaip tai padaryti, negi uþeisi á vaistinæ ir lyg niekurnieko papraðysi taurës nuodø. Moters þinios apievaistus buvo skurdþios, vartojo juos retai, daþniau-siai iðgerdavo tik kokià tabletæ nuo galvos skausmoar perðalimo. Buvo maèiusi detektyviniuose filmuo-se, kad þmonës nusinuodija arba bûna nunuodijamikalio cianidu, bet ið kur jo gausi? O jeigu nepavyksarba labai skaudës? Ji nekentë fizinio skausmo, ið-tverdavo kvailas patyèias, piktus juokelius, nesun-kiai susitaikydavo su artimøjø þmoniø netektimis,taèiau bet koks aðtresnis fizinis skausmas varydavoið proto. Solveiga bijojo dantø gydytojø ir bjaurëjo-si aðtriais galvos ar pilvo skausmais.Apsispræsti padëjo rajoninis laikraðtis, jame vie-

nà dienà perskaitë, kad kaþkoks vyras nuðoko nuotilto á upæ. Solveigai net nebuvo ádomu, kodël jistaip padarë, kas vyrà pastûmëjo iki tokio beprotiðkoþingsnio, taèiau pats saviþudybës bûdas jà tiesiogapsëdo, uþvaldë.Viskas labai paprasta, galvojo, praleisiu vakarà

vieðbutyje, pavakarieniausiu, kad bûtø dràsiau, ið-gersiu tauræ vyno, atsisveikinimo laiðkà giminai-èiams paliksiu ant komodos ir rami iðeisiu á mirtiesslëná. Kûnà galbût kada nors iðmes á krantà, o jeiguir neiðplukdys, tai koks skirtumas, juk vis tiek að jaunieko nejausiu. Artimieji paraudos keletà dienø, opaskui pamirð. Jeigu retai mane prisimena gyvà, ne-bûsiu jiems reikalinga ir mirusi. Laikui bëgant pa-virsiu tviskanèio smëlio kauburëliu, ið kurio galbût,èia bûtø graþiausia, galvà iðkið balta þydinti gëlë.Tikiuos, Dievas man atleis, supras, neuþsirûstins. IrSolveiga net apsiverkë nuo tokiø jà uþplûdusiø min-èiø.Moteris pagaliau pasitraukë nuo veidrodþio ir,

pastaèiusi tuðèià tauræ ant stalo, lieþuviu lyþtelëjonuo lûpø paskutiná vyno laðelá. Paskui pirðtais ðvel-niai dar kartà perbraukë ant komodos gulintá laiðkà,giliai atsikvëpë ir, ant plonos ðilkinës suknelës uþ-simetusi ðvarkelá, pasuko durø link. Sudie, svajoniøvieðbuti, tyliai iðtarë, sudie. Man èia tikrai labai pa-tiko, pasilikèiau ilgiau, bet, deja, negaliu, manæs lau-kia.Solveigai ant galvos byrëjo þvaigþdës, tirðta tam-

sa pynësi po kojomis, o retkarèiais pravaþiuojanèiømaðinø blyksniai priminë ið dangaus krintanèiø ko-metø liekanas. Kelias iki tilto jai pasirodë tolimas,nors ëjo tik kelias minutes, regis, prabëgo visa amþi-nybë.Taèiau tai, kà moteris pamatë vos uþkëlusi kojà

ant ðalto betoninio tilto, pranoko visas fantazijas.Tai buvo taip netikëta, jog pagalvojo, kad sapnuo-ja. Po juodu lietpalèiu su dideliu gobtuvu pasislë-pæs vyras (vienà akimirkà Solveigai jis pasirodë pa-naðus á didþiulá varnà) kabarojosi ant tilto turëklo.Pirmàsyk jo koja nuslydo, jam nepavyko uþsikarti,bet antras bandymas buvo sëkmingesnis. Supratusi,kad vyras ketina nerti galva þemyn á upæ, ðûktelëjo:

,,Kà tu darai, beproti!� Juodasis nakties paukðtis su-stingo, paskui pasuko galvà ir, ûktelëjæs ,,Dink iðèia, vieta uþimta!�, iðskleidë sparnus. Kai pribëgusipaþvelgë þemyn, juodose gelmëse pamatë tik raibu-liuojantá mënulio atspindá. Jis juokësi. Mënulis tir-tëjo ir kvatojo visa gerkle, kuo toliau, tuo labiau.Solveiga uþsikimðo ausis, uþsimerkë. Paskui dar lygkaþkas ðûktelëjo: ,,Èiuoþk, panièka, namo, visos vie-tos mirties slënyje uþimtos!�Á vieðbutá gráþo ið lëto, koja uþ kojos. Pusæ nak-

ties galvojo ne apie save, bet apie tà vyrà, kuris stai-ga uþëmë jos vietà. Kodël jis taip pasielgë: gal irgisuþinojo, kad susirgo kokia nepagydoma liga, galpaliko mylimoji ar þmona, gal subankrutavo jo ámo-në, gal kas nors grasino, ketino nuþudyti, liko belito kiðenëje � oi, kaip norëèiau suþinot! Jeigu bû-èiau atskubëjusi kokiu pusvalandëliu anksèiau,svarstë Solveiga, ir jis bûtø pamatæs, kaip að skren-du þemyn galva á upæ, gal bûtø atsitokëjæs ir persi-galvojæs.Uþsnûdusi matë dideles baltas þuvëdras, nardan-

èias virð ramios jûros; paukðèiai suko ratus, klegëjo,viena, pati didþiausia, balta papilve, atsitûpë antvandens ir ëmë suptis kaip lengvas popierinis laive-lis. Jos pavyzdþiu netrukus pasekë ir kitos. Greitaiant vandens jau plûduriavo didþiulis, akinamai bal-tas laivas, sudëtas ið keliø ðimtø, o gal tûkstanèiøþuvëdrø. Baltas gyvø þuvëdrø laivas. Taèiau ðventaramybë truko neilgai, gyvasis paveikslas iðiro, kaiviena ið jø, laikiusi kairájá laivo kampà, staiga antkranto pastebëjo kaþkoká juodulá. Klykdami paukð-èiai ið visø pusiø apspito nuskendusio vyro lavonàangeliðkai graþiu veidu, jis ðypsojosi ir atrodë kaipgyvas, tik akys buvo uþneðtos tirðtu mëlynu dum-blu. Paskui staiga virð jûros, tolumoje, ji pamatëmil-þiniðkà kompiuterio ekranà. Jauna graþi diktorë bejokiø emocijø geleþiniu balsu praneðë: ,,Ðáryt jûraiðplovë skenduolio lavonà, spëjama, kad tai prieðkeletà dienø á Nemunà nuðokæs vyras. Atsisveikini-mo laiðkutyje, paliktame þmonai, buvo pakeverzo-ta: ,,Èia ne gyvenimas, o dvokiantis mëðlas, praga-ras, tu, þinoma, nekalta, nesigrauþk.� Tik tiek, dau-giau nieko, jokio konkretumo. Toliau buvo raðoma,kad þmona maþai kà nutuokë apie paslaptingà vyroverslà, kad namuose niekada nestigo pinigø, jie gy-veno iðtaigingai, pasiturinèiai, bet ið kur jis jø gau-davo, nepasakodavo. Vyro daþnai nebûdavo namie,sakydavo, kad vaþiuoja á Lenkijà prekiø savo ma-þai parduotuvëlei, ir viskas, ji tikëjo.Kai Solveiga vël apsilankë pas gydytojà ir pa-

kartotinai atliko tyrimus, paaiðkëjo, kad ankstesnëdiagnozë buvo klaidinga, ji neserga jokiu vëþiu.Moteris kaip reikiant supyko, kà ten supyko, netpradëjo ðëlti: ,,Kokie jûs èia daktarai, ðiaudiniai ðun-daktariai, eikit geriau gatviø ðluoti! Prie þmoniø ne-siartinkit, nes jie trapûs kaip stiklas, kaip gëlës, kaippavasariniai medþiø pumpurai, kaip...�Visko maèiusi ir girdëjusi gydytoja neásiþeidë,

tik nuramino Solveigà sakydama: ,,Kartais mûsø li-gos kaip tos þuvëdros, besisupanèios ant jûros ban-gø � giedrà ir saulëtà dienà jas matome, o kai uþ-slenka tirðtas rûkas, viskas staiga prapuola...�

Zenono BALTRUÐIO nuotrauka


10 Kûryba

� Oficialioje poetës O. Baliukonës (Baliuko-nytës) biografijoje raðoma, kad ji gimë 1948 m.birþelio 1 d., taèiau ji pati eseistikos knygoje�Ant sapnø tilto� ne kartà yra pabrëþusi, joggimë �po þuvø þenklu�, t. y. kovo 16-àjà, o á gi-mimo dokumentus áraðyta data yra �suklastota�.Gal þinote, kodël taip atsitiko?� Manau, seniau, o ypaè pokario metais, daug

bûdavo neatitikimø dël gimimo datø, nes tëvai ne-vaþiuodavo krikðtyti, o kokià gimimo dienà krikð-tatëviai pasakydavo, tokià kunigas ir áraðydavo.Taip ásivëlë klaida ir Onutës dokumentuose.

� O kada ið tikrøjø jûsø sesuo ðvæsdavo gi-mimo dienà? Kada ir kaip jà sveikindavote? Irapskritai � ar gimtadienis jai buvo reikðmingadiena?� Seserá paprastai sveikindavau tikràjà gimi-

mo dienà � kovo 16-àjà. Tik, kai jau buvomevyresnio amþiaus, kartais darsyk paskambinda-vau ir birþelio 1-àjà. Ypatingai Onutës gimta-dieniø (netgi jubiliejiniø) neðvæsdavome. Pasvei-kindavau, stengdavausi padovanoti kà nors mie-lo. Nepasakyèiau, kad sesuo tuo labai dþiaugda-vosi, padëkodavo, ir tiek. Man atrodo, ðios pro-gos ji tikrai nesureikðmindavo.� O kaip tëvai ir kiti artimieji reagavo á jûsø

sesers sprendimà pasikeisti vardà, o vëliau � irpavardæ? Kaip jà vadindavo tëvai, kaip kreip-davotës jûs?� Vardo ir pavardës keitimas labiau buvo su-

sijæs su poezija, su sesers kûrybine veikla, o mes,artimieji � ir tëvai, ir að, ir brolis � visada jà �Onu-te� vadinome. Tik kai pradëjo pasiraðinët Baliu-kone, man kaþkaip �ne prie dûðios� buvo. Tadair sakau: �Dokumentuose taigi nepasikeitei.� �

�Tai nepasikeièiau...� � nutæsë ji.� Papasakokite plaèiau apie ðeimà, kurioje

augo bûsima poetë: apie tëvus, jø darbus, pomë-gius, jûsø brolius.� Mûsø tëvelis dirbo lentpjûvëj, buvo �uþ-

kietëjæs� þvejys. Mama kurá laikà valë mokyk-lëlës patalpas, o vëliau dirbo namø ûkio darbus,vasarà ravëdavo ir kolûkio runkeliø normas, betypaè mëgo gëles: prie namø visada bûdavo ið-puoselëtas darþelis, daugybë ávairiø gëliø priso-dinta. Be to, mamai patikdavo dainuoti savokraðto, t. y. dzûkø, liaudies dainas.Mûsø vyriausias brolis Antanas buvo deðim-

èia metø uþ Onutæ vyresnis, atitarnavæs armijojejis iðvyko á Karelijà, ten sukûrë ðeimà, tik vëliaugráþo á Lietuvà... Mirë prieð dvejus metus, spalá.Að ðeimoje buvau jauniausia � trimis su puse me-tø jaunesnë uþ seserá. Tarp Antano ir Onutës darbuvo Jonukas, mûsø broliukas, kurio mudvi suOnute netgi nesame maèiusios, nes jis mirë mumsdar negimus, bûdamas trejø su puse metukø, në-ra në vienos jo nuotraukos...� Tai apie já, Jonukà, eseistikos knygoje �Ant

sapnø tilto� net kelis kartus sakoma, kad �toksmaþas jau buvæs brandþios sielos�, �supratæs gy-vûnëliø kalbà�, o katë jo mirusio �verkusi tikro-mis aðaromis�. Ir Onæ su juo, matyt, siejusi ypa-tinga sielø giminystë, gal netgi �ávykæs kaþkokspersikûnijimas�?..� Ypatingos sielø giminystës, matyt, iðties bû-

ta, nes sesuo ir man ne kartà apie tai yra kalbëju-si. Onutë gimë jau praëjus keleriems metams po�nevaikiðkai brandþios sielos� broliuko mirties.Kiek þinau, knyga �Kopø karalienë� skirta ir mû-sø brolio Jonuko atminimui, ir jos dukrai.

� Papasakokite apie savo tëviðkæ, aplinkà, ku-rioje gimë ir augo Onë.� Onutë gimë Kanèënuose (Alytaus r.), tëve-

lio tëviðkëje. Vëliau tëvai ásigijo namà uþ keliøkilometrø esanèiame Bukauciðkiø kaime ir per-sikëlë ten. Tad mano gimtinë � jau Bukauciðkës.Tai buvo didelis ðviesus namas, jame kartaisveikdavo ir kokios dvi mokyklos klasës, ir poramokytojø gyvendavo, tad visada buvome, kaipkaime sakoma, �ðviesesniø� þmoniø apsuptyje.Bukauciðkëse tëvai gyveno iki melioracijos, ovëliau iðsikraustë á Vilniø pas Onutæ. Sodyba Bu-kauciðkëse �siauèiant melioracijai� buvo sunai-kinta: namø vietoje nebent �sklepuko� duobëiðlikusi, o Kanèënuose, tëvelio tëviðkëje ir Onësgimtinëje, likusios kelios senos obelys. Ádomu,kad abi mûsø sodybos buvo prie kapiniø � tai,matyt, Onutës sàmonëje jau vaikystëje þadinotam tikras mistikos pajautas.Labai dþiaugiuosi, kad man bent mamos të-

viðkëje Doðkonyse (netoli Daugø) pavyko pa-statyti namelá. Ir mûsø mama, kol buvo gyva,tuo labai dþiaugësi, ir Onutë kartais atvaþiuoda-vo. Ji ypaè mëgo bûti gamtoje, ramybëje...� O kokia Onë (tuomet tikrai dar visiems �

Onutë) buvo vaikystëje, paauglystëje? Ar jau ta-da iðryðkëjo pirmieji jos gebëjimai kurti?� Sesuo ir vaikystëje buvo uþdara, rimta, su-

simàsèiusi, labai gerai mokësi. Kartais ir juokau-davo, bet daþniausiai jà pralinksminti bûdavosunku. Iðlikusi nuotrauka, kaip að spaudþiu joslûpas, kad bent fotografuojama nusiðypsotø... Tiká kaimo ðokius kartais nueidavo. Ir að jos dëkapirmà kartà 9 klasëje nuëjau... Tas apgamas antOnutës kairiojo skruosto (matyt, ágimtas, nes ma-ma bûdama nëðèia iðsigando gaisro ir griebësi

O mes jà visadaOnute vadinom...

Onë Baliukonytë � Poezijos pavasario laureatë.1983 m. Palemone.

Onos PAJEDAITËS nuotrauka

Neseniai, kovo 16 d., poetei, eseistei, Nacionalinëskultûros ir meno premijos laureatei Onei Baliukonei(Baliukonytei) bûtø sukakæ 65-eri. Labai norëtøsi pra-kalbinti jà paèià. Deja... O. Baliukonë mirë daugiaunei prieð penkerius metus � 2007-øjø lapkrièio 20-àjà.Tad apie jos vaikystæ, tëviðkæ, santyká su artimaisiais,daile ir muzika, uþdarà bûdà bei kûrybinæ prigimtá kal-buosi su Alytuje gyvenanèia vienintele poetës seserimiAldona JANUÐKAUSKIENE.


11Kûrybauþ veido) tam tikra prasme buvo visos mûsø ðei-mos tragedija. Onutë dël jo, matyt, labiausiai ið-gyveno. Ypaè vaikystëje, paauglystëje, anksty-voje jaunystëje.Kiek prisimenu, pirmuosius eilëraðèius sesuo

paraðë mokydamasi paskutinëje Bukauciðkiø að-tuonmetës mokyklos klasëje. Gal ir anksèiau kû-rë, tik að dar buvau per maþa tuo domëtis ir ási-minti...Tiesa, kelias á aukðtuosius mokslus tuomet ne-

buvo lengvas � tëvai ið paskutiniøjø bent Onutæstengësi iðmokslinti: ji ir vyresnë buvo, ir gebë-jimai, matyt, ryðkesni, o að, jaunesnioji, mokiausineakivaizdþiai, dirbdama. Matyt, jausdama di-delá dëkingumà sesuo uþ pirmàjá atlyginimà të-vams padovanojo televizoriø. Tai ypaè ryðkusmano moksleiviðkø metø prisiminimas...� Kaip jûsø sesuo keitësi tapusi pripaþinta

poete, t. y. tada, kai 1971 m. buvo iðleista pirmo-ji jos eilëraðèiø knyga �Laukinës vaivorykðtës�?Gal prisimenate, kaip tà knygà sutiko artimieji?� Ir pirmàjà knygà iðleidusi, ir vëliau, bûdama

keliø knygø autorë, ir apdovanojimus gaudamaOnutë nesikeitë, neiðpuiko. Matyt, jautësi tiesiogatliekanti tai, kas ágimta, kas Dievo jai duota.O pirmàja knygele iðties visi dþiaugëmës: par-

vaþiavusi sesuo parodë jà, autografus su palin-këjimais artimiesiems uþraðë. Gal ne visi tadasupratom, kad kûryba irgi sunkus darbas, reika-laujantis ypaè daug vidiniø jëgø, tam tikra pras-me � sielos auka.� Ar ir vëliau poetë mëgo artimiesiems, gimi-

naièiams, draugams dovanoti savo knygas, da-lyti autografus? Ar girdavosi naujai pasirodþiu-sia knyga, gautais apdovanojimais (pvz., 1983 m.,kai tapo Poezijos pavasario laureate, 2004-ai-siais, kai buvo paskirta Nacionalinë kultûros irmeno premija ir kt.)?� Visada uþraðydavo naujà knygà ir man, ma-

no ðeimai, ir mamai. Savo knygas dovanodavo irkitiems artimiesiems, o apie ávertinimus, jeigunepaklausdavom, pirmoji niekad neuþsiminda-vo. Ið jos apie tai suþinodavom tik tada, jeigu�iðeidavo ið kalbos�.� Ar daþnai su seserimi kalbëdavote apie kû-

rybà, poezijà? Kiek jums buvo artimas jos vaiz-duotës ir kûrybos pasaulis?� Apie tai mudvi beveik nekalbëdavom, ne-

diskutuodavom. Jauèiau, á mano pirmuosius po-

etinius bandymus ji þiûrëjo skeptiðkai: nepagy-rë netgi tada, kai Alytaus rajono jaunøjø literatøkonkurse laimëjau antrà vietà. O man visa seserskûryba atrodo reikðminga ir brangi. Ypaè tai ver-tinu dabar, kai jos jau nebëra.� Ar vaikystëje, paauglystëje pastebëjote se-

sers polinká pieðti, tapyti? Juk bûtent ðis talen-tas ryðkiai atsiskleidë paskutiniuoju jos gyveni-mo laikotarpiu, o 2001 m. rugsëjá Raðytojø klu-be Vilniuje ne tik buvo pristatyta O. Baliukonëseilëraðèiø knyga �Neregio sodai�, bet ir atida-ryta tapybos darbø paroda.� Daile sesuo domëjosi visà gyvenimà, bet,

manau, pradëti tapyti jà paskatino tai, kad josdukra Benigna (dabar dailininkë Benigna Kas-paravièiûtë � aut. past.) mokësi M. K. Èiurlio-nio menø mokykloje, vëliau studijavo dailæ. Se-suo buvo prasitarusi, jog �namuose ir daþø visadpo ranka, ir popieriaus: tik pieðk�. Bet vaikystë-je, paauglystëje ðio jos pomëgio apraiðkø tikrainepastebëjau. Nebent sàsiuvinuko paraðtëje kàpripieðdavo, bet juk dauguma taip darydavom.� O muzika Onës gyvenime... Poetë ne kartà

raðë apie ypatingà jos poveiká, ypaè apie nuosta-bius violonèelës garsus. Gal ir pati ji muzikavo,ar mëgo bent dainuoti, pavyzdþiui, su mama?� Negirdëjau Onutës dainuojanèios ar muzikuo-

janèios. Tiesa, paauglystëje, kaip ir dauguma mer-gaièiø tuo metu, turëjome sàsiuvinius su estradi-niø dainø þodþiais (matyt, tokia buvo mada), betpagal juos dainuojanèios Onutës tikrai neprisime-nu. Tik vëliau, jau suaugusi, ji daþnai pasakodavo,kad lankësi ávairiuose klasikinës, t. y rimtosios,muzikos koncertuose, o klausydamasi jos tarsi uþ-simirðdavusi, á kità pasaulá persikeldavusi...� Vëlesnëje kûryboje, ypaè eseistikoje (o ma-

tyt, ir gyvenime), ryðkus poetës ryðys su sapnais,regëjimais... Ar sesuo dalydavosi su jumis savoiðgyvenimais, pasakodavo apie tuos sapnus-re-gëjimus?� Ji vos kartà prasitarë, kad kamuoja sapnai,

bet tai � tik uþuomina... Sesuo buvo labai uþda-ra. Mes, nors ir seserys, esame labai skirtingos:að gyvesnë, aktyvesnë, veiklesnë, atviresnë. Manpatinka kà nors organizuoti, kurti, vaidinti, de-klamuoti scenoje. Onutë buvo uþdaresnë, linku-si viskà slëpti savy, mëgautis vienuma ir gilintisá save. Dalyvaudavo tik ten, kur paèiai buvo ádo-mu, kur galëjo save realizuoti (pvz., Raðytojø

Pastaraisiais metais Romualdas Granauskas �produktyvus kûrëjas, kurio raðymo greitis bentjau manæs neliûdina. Laukiamas jo meistriðkas,sklandus ir natûralus sakinys, kai lengvai skaito-mas tekstas tarsi ið pasalø dursteli, klampina. To-ká pojûtá sukëlë ir �Ðventøjø gyvenimai�, jau pa-vadinti svarbiausiu ðio raðytojo pastarojo laikokûriniu.R. Granauskui pokaris � dar ne istorija, bet jau

ir ne dabartis, kurios jis negali apþvelgti ið paukð-èio skrydþio, todël skverbiasi �þemiðkai� ir tau-

tos patyrimus apibendrina palengva � atkreipda-mas dëmesá á vienà teritoriná lopinëlá, t. y. Dvara-lio apylinkes. Kaip áprasta, raðytojas atsigræþia ámaþàjá þmogø, taèiau �Ðventøjø gyvenimuose�jø telpa daug daugiau. Miestelio gyventojø liki-mai blykèioja baugiai lyg lempelës. Neþinia, ka-da perdegs. Vieniems priskirta aureolë � novelëspavadinime prie jø vardø dera �ðv.�, bet, nors irfragmentiðkai pamatomi, jie visi tampa svarbûs.Prabildamas ið skirtingø, nebûtinai susisiejanèiøperspektyvø, R. Granauskas pateikia gilià, pla-

èiamatæ pokario þmoniø dvasios dramà. Ar tai bû-tø maþas á ðuliná bijantis ðûktelëti berniukas, in-teligentø trëmimo liudininkas, ar prieðais þuvu-siøjø kûnais nusëjamà miestelio aikðtæ gyvenantimokytoja Mikalina, ar po nepriklausomybës at-kûrimo nebesusigaudantys stribokai � juos visusindividualiai charakterizuoja laiko kirtis. Tos pa-èios daug ávykiø menanèios vietos, (ne)atsargûs,neretai prieð sistemà bejëgiai personaþai (ne)lei-dþia suabejoti padorumo, iðtikimybës verte.Talpiai minimalistinë R. Granausko proza �

jautri, gyvenimiðka ir, svarbu, neteisianti. Be to,ji geba bûti ir poetiðka: �Niekam neatsiveria pa-saulis ið karto. Lipdomës já, kaip bitës siuva ko-rá: po trupiná, bet kasdien, po nedaug; bet nuola-tos. Kad bûtø kur dëti savo jausmø, minèiø vë-liau � prisiminimø medø. Kitaip nebûna, kitaipniekad nebuvo� (p. 62-63). Panaðiai pamaþu at-siveria R. Granausko rodomas pokario pjûvis. Tikjis dygus, liûdnas, �lyg pro melancholijos rû-kà�, � turbût pridëtø autorius, ðià frazæ keliskartpakartojæs susirinkusiesiems per noveliø apysa-kos pristatymà.Nesinori iðskirti geresná ar prastesná tekstà, nes

�Ðventøjø gyvenimai� � vientisa, neabejotinaistipri, talentingo autoriaus paraðyta knyga. Ji ke-lia klausimus, skatina neákyrø gailesá. Ásimena.

NeringaBUTNORIÛTË

Romualdas Granauskas �Ðventøjøgyvenimai�: noveliø apysaka. � Lietuvosraðytojø sàjungos leidykla, Vilnius, 2013.

sàjungos renginiuose, á kuriuos jà kviesdavo, �Poezijos pavasariuose, literatûriniuose vakaruo-se ir pan.).

� Dar, manau, bûtø svarbu pakalbëti apietvirtà O. Baliukonës (Baliukonytës) pilietinæ po-zicijà ir tikràjá patriotizmà: ji �neraðë prisitai-këliðkø eilëraðèiø� (prof. V. Daujotytës pastebë-jimas), �buvo didelë tëvynës mylëtoja, kai rody-ti tai buvo pavojinga� (ið bendrakursio BroniausKaðelionio atsiminimø), studijuodama antrameVU kurse iðstojo ið komjaunimo, itin dþiaugsmin-gai sutiko Atgimimà, buvo pirmojo Sàjûdþio su-vaþiavimo delegatë, nerimà dël jau laisvoje Lie-tuvoje iðryðkëjusiø negeroviø atvirai iðsakë eseis-tikoje bei eilëraðèiø rinkinyje �Vaduok� ir ap-skritai � labai rûpinosi Lietuvos ateitimi...� Ryðkiai prisimenu vienà vaikystës ávyká:

parëjo Onutë ið mokyklos su pionieriðku kak-laraiðèiu (tada á pionieriø, komjaunimo organiza-cijas, rodos, buvo privaloma stoti), o tëvelis ir klau-sia: �Kas èia per skuduras?� Pagriebë tà kaklaraið-tá, perplëðë ir pakabino ant obelies ðakos... Ðtai to-kios tëvelio pilietiðkumo pamokos ásiminë ir man,ir Onutei, nes jis buvo labai nusiteikæs prieð sovie-tinæ santvarkà. O mama, matyt, dzûkø liaudies dai-nomis auklëjo, dar gëliø darþelio groþá puoselëda-ma, skatindama mylëti tëviðkës gamtà...� VISA YRA VIENA � ne kartà yra pabrëþusi

Onë. �Kada nors, manau, ateis metas, kai mir-ties apskritai neliks: nei kaip reiðkinio, nei kaipsàvokos. Þmonës tiesiog iðtirpdys savo fiziniuskûnus materialybëje, tiksliau, pertvarkys jø mo-lekulinæ sandarà, pavirsdami gryna ðviesa...� �teigë ji eseistikoje. Jau daugiau nei penkeri me-tai, kai jos nebëra tarp mûsø. Gal pastebite ko-kiø nors þenklø ið Anapus?� Neseniai, tik prieð mudviejø planuojamà su-

sitikimà, pirmà kartà susapnavau seserá po josmirties: maèiau jà gerokai jaunesnæ, nei mirë,veidas toks dþiugus, lyg bûtø kaþkuo patenkin-ta. Sakau, gal tai iðties þenklas... Ir Miðias uþsa-kau, ir á Antakalnio kapines, kur Menininkø kal-nelyje palaidota, nuvaþiuoju. O mintimis tai vistenai ir tenai esu. Kartais atrodo, jog per maþai jàsupratau: jei bûèiau geriau jos sielos pasaulá pa-þinusi, gal bûèiau galëjusi daugiau padëti � jukiðties jos gyvenimas buvo sunkus...

Kalbëjosi Onutë BRADÛNIENË


12 Teatras/Premjeros

Kauno kameriniame teatre � ðiemet jau antrojipremjera. Antrasis ir reþisieriaus Algimanto Pociû-no pastatymas ðioje scenoje. Tai visiems þinoma,sena, taèiau niekad neapdulkanti Moliere�o kome-dija �Ðykðtuolis, arba melo mokykla�. Vienas þy-miausiø klasicizmo kûrëjø raðë dramas ir ðaipësi iðvisuomenæ apëmusiø ydø. Ið tø paèiø, kurias gali-me pirðtus lenkdami skaièiuoti ir ðiandien. O kal-bant apie pinigus, gal net pranokstame Moliere�oapraðytus laikus, nes materija dar niekada nebu-vo tokia svarbi ir garbinama kaip ðiandien. Apiepinigus kûrinio ákvëpti kalbëjo net ir patys teat-ralai, dþiaugæsi, jog pagaliau gali ágyvendinti vie-nà brangiausiø sumanymø savo teatro istorijoje.Tiesa, tai, kas jiems yra dideli pinigai, kitiems galkeltø juokà. Taèiau mes tam tikra prasme dabarne apie pinigus, na, beveik ne apie juos. Tokiamekontekste lyg ir galima apie juos ðnekëti, taèiauMoliere�as iðjuoktø...Todël pakalbëkime apie idëjas. Reþisierius tei-

gia, jog �Ðykðtuolis�, nors ir ðmaikðtus, bet ganasudëtingas kûrinys, reikalaujantis puikiø aktoriø,lëðø ir kitø teatre svarbiø dalykø. Dþiugu, kad jo-kios kliûtys nesutrukdë ágyvendinti sumanymo.�Norëèiau pasveikinti teatrà, kad ëmësi pjesës, ku-ri labai vertinga aktoriams, nes vaidindamas kiek-vienas gali atskleisti ávairiø netikëtumø, atverti sa-vo anksèiau nepastebëtus gebëjimus. Labai dþiau-giuosi aktoriø darbais, nes sukurti patrauklø, ádo-mø personaþà, kuris pasiþymëtø pagrásta veiksmølogika, nëra lengva. O ðiaip ðykðtumo tema itinaktuali ir ðiandien, nes ið esmës yra amþina. Taèiaunet ir tokiomis aplinkybëmis vengëme perdëtoðiuolaikiðkumo, pjesës neapipynëme ðiandienosdetalëmis � norëjosi iðsaugoti platesná poþiûrá.Spektaklio forma taip pat liko klasikinë, nes temasuprantama ir praëjusiø amþiø kontekste, puikiaiatpaþástama ir jauèiama. Kalbama ne tik apie ðykð-tumà, bet ir apie vaikø bei tëvø santykius, atsako-mybæ ir t. t.�, � pasakojo A. Pociûnas.Iðties jau keista scenoje matyti XVII a. pjesæ,

pastatytà paèiu natûraliausiu jos pavidalu. Tai, kadèia neprasprûsta jokie ðiuolaikiniam teatrui bûdin-gi þenklai, atrodo ir ðiek tiek neáprasta, ir þavu.Tuometis naivumas ir emocinë ðvara vis dëlto ku-ria neiðvengiamà distancijà. Þiûrovas nebesitapa-tina, negalvoja apie temos aktualumà, taèiau pasà-monëje nusëda tam tikri iðsakomi kodai. Arèiau-siai ðiø dienø galbût yra tik scenografo SergëjausBocullo darbas � itin butaforinës scenos vaizdas,kuris varijuoja labai abstrakèiai suvokiamos �pra-eities� simbolikà, ornamentikà, bet yra keistai tuð-èias ir �skurdus�. Nieko tikra � kaip toje aukso

pilnoje ðykðtuolio skrynutëje. S. Bocullo prisipa-þino, kad visà linksmumà ðá kartà norëjosi iðstum-ti, bet Moliere�as pasirodë stipresnis ir vis tiek ta-po juokinga. Kita vertus, tai gili ir protinga pramo-ga. Tokioje butaforinëje scenografijoje ðmëþuojaypaè �natûralistiniai� Daivos Petrulytës kostiumai,skambant þaviai nerûpestingai kompozitoriausVidmanto Bartulio muzikai. Taèiau ðis nerûpes-tingumas gerokai apgaulingas � vis dëlto kalbamaapie klasikà ir svarbius vaidmenis.Kaþkada ponas Harpagonas savo teatre buvo

pats Moliere�as. Kaip jam sekësi atlikti ðá vaidme-ná, jau niekas nepaliudys, bet prisimenant istorijàapie jo paties ásteigtà teatrà didybe dvelkianèiupavadinimu �Puikusis teatras�, kuriam buvo lemtaþlugti, paskæsti skolose, galima numanyti, jog ga-lëjo bûti visaip. Tiesa, pagrindinio vaidmens atli-këjui Aleksandrui Rubinovui tam tikra prasme stotiá Moliere�o vietà, vaidinti tokiame spektaklyje ne-atrodo paprasta.�Moliere�as yra tokio lygio klasikas, kad tampa

tam tikru egzaminu visam teatrui. Mintis statyti jokûrinius ore tvyrojo jau seniai, bet tam subrendo-me tik dabar. Inscenizuoti gerai visiems þinomuskûrinius � be galo didelë atsakomybë, nes tokiamespektaklyje niekas neseka siuþeto, nelaukia nesun-

kiai nuspëjamo moralo. Vadinasi, èia turi veiktidaug svarbesni dalykai.Komedijos þanras daug kuo priklauso nuo þiû-

rovø, todël kol kas, kol niekas salëje nesijuokia,mes ir patys iki galo spektaklio nesuvokiame. Manteko vaidmuo, kurá atliko pats Moliere�as, todëljauèiuosi gana keistai ir kartu ypatingai. Tai dide-lë atsakomybë, nes jei visas spektaklis nepavyks-ta, neabejotinai nenusiseka ir tavo kuriamas perso-naþas. O antraeilis vaidmuo net ir tokiame spek-taklyje gali tapti ásimintinas. Ðis kûrinys apipintasornamentika, jame nëra nei juodo, nei balto, vis-kas þaisminga ir paradoksalu, autoironiðka. Ma-nau, net ðykðtuolis nëra absoliuèiai neigiamas per-sonaþas. Net atvirkðèiai � gyvenimo dþiaugsmo,azarto ir avantiûrizmo apimtas þmogus. Jo jaus-mai be galo ryðkûs ir tikri, pasiekiantys kraðtuti-nes formas. Taèiau já taip pat supa nuolat meluo-jantys, pataikaujantys artimieji, kurie niekuo në-ra geresni�, � likus vos dienai iki premjeros kal-bëjo aktorius.Na, taip, teigiamø personaþø spektaklyje nëra,

ir tai dar vienas neabejotinas patrauklumo kabliu-kas. Juk visiems patinka klasikiniai ðmaikðtûs, ko-miðki personaþai, þavintys net savo ávairiaspalvë-mis ydomis. Tiesa, kai kuriems aktoriams ne iki

Teatro klasika:tragedijair komedija

AudronëMEÐKAUSKAITË

Pinigø troðkimo lauþomi likimai(aktoriai Simona Blaþenauskaitë ir Jonas Baranauskas).

Harpagonas (aktorius Aleksandras Rubinovas) ir melo mokyklos mokiniai.


13Teatrasgalo pavyko pagauti ðià beveik paþeme sklandan-èios sëkmës uodegà, tad galime kalbëti apie spek-taklio duobes, nepavykusius personaþus, perdëmnuspalvintus klounados grimasomis. Kita vertus,visuma nuo to nesubyrëjo. Spektaklis prabëga be-veik tiesiogine ðio þodþio prasme, nes tempas, di-namika iðlaikomi stebëtinai stabiliai ir su neblës-tanèiu entuziazmu.Situacijø komedija, pilna liaudies kûrybai bû-

dingø farso elementø, itin sodriø dialogø, net iratmintinai þinant vis dar komiðkas situacijas, atpa-þástant ryðkius charakterius atrodo viliojamai tarsisenas mielas paveiksliukas, kuriame veikia keis-tos komiðkos figûros. Nesikeièiantys kostiumai irscenografija aktoriams dar labiau apsunkina uþ-duotá, jie nepaliaujamai ateina ir pasitraukia ið sce-nos, taèiau nesukuria monotonijos. Kaitaliojamosdienos ir nakties scenos atgaivina veiksmà, akcen-tus sudëlioja atsirandanèios naujos detalës ir, beabejo, aktoriø energija. Tiesa, gal kartais norëtøsiiðvengti praðmëþuojanèiø vaikø spektakliams bû-dingø perdëtos, beveik deklamuojamosios vaidy-bos ðtampø, iki kuriø neabejotinai atveda senojipjesës stilistika, kuri gal mums artima savo idëja,taèiau forma vis dëlto atrodo be galo naivi.Na, bet tai, kad þiûrovai spektaklyje juokiasi,

yra árodymas, jog jis pavyko, jog mes suprantameXVII a. juokus ir vis dar tebesame ðykðtuoliai.

Ivano Turgenevo �Mënuo kaime� � taip pat gry-noji klasika, kurios ëmësi ið Rusijos á NacionalináKauno dramos teatrà atvykæs reþisierius Valius Ter-telis.�Sakoma, jog ði XIX a. rusø literatûros klasiko

Ivano Turgenevo pjesë ið pradþiø buvo uþdraustacarinës Rusijos cenzûros. Veikiausiai tuometinëvaldþia ir visuomenë dar nebuvo pribrendusi kon-troversiðkos situacijos � iðtekëjusios kilmingosmo-ters meilës pavaldiniui � vieðinimui. Ir tik po dvi-deðimties metø, kai raðytojas iðgarsëjo, kûriniui at-sivërë teatro durys � 1872-aisiais pjesë pirmà kartàbuvo pristatyta Maskvos scenoje. Taèiau tikrasis�Mënuo kaime� vertingumas atsiskleidë teatro ge-nijaus Konstantino Stanislavskio reþisûrinëse ran-kose�, � tokià ankstyvàjà pjesës istorijà mums pri-stato vël klasikà atgaivinantis teatras. Bet ji turi irlietuviðkàjà praeitá.Mûsø teatrø scenose pjesë �Më-nuo kaime� statyta ir anksèiau. Juozas Miltinis jàpristatë Panevëþio þiûrovams. Vëliau Lietuvos dra-mos teatre jà reþisavo Romualdas Juknevièius, oprieð devynerius metus Nacionaliniame dramos te-atre pasirodë Juliaus Dautarto versija.Vadinasi, ne vienà menininkà viliojo likimo

pjesë, prasidedanti tylos apgaubtoje kaimo dvarosodyboje ir pasibaigusi taip pat tyla, taèiau jauspengianèia nuo praradimø skausmo. Tiesiog èe-choviðkas gyvenimo paveikslas. XIX a. ketvirtojodeðimtmeèio pradþia: tingi vasara kaime, Islajevodvare. Turtingo dvarininko þmona Natalja Petrov-na nuobodulá blaðko ðeimos bièiulio draugijoje.Netikëtai kasdienæ tvarkà ir ramybæ sudrumsèia jau-no studento � naujo rusø kalbos mokytojo � atvy-kimas. Taiki ramybë spektaklio pradþioje beveikneiðvengiamai veda á jaudinanèiø ávykiø sûkurá �juos ðákart lengva apibûdinti vienu paprastu þode-liu �aistra�, bet suprasti iki galo beveik neámano-ma.�Ði pjesë yra daugybæ kartø statyta ir dar bus

statoma ilgus metus, nes palieèia paèius svarbiau-sius þmogaus jausmus, bûdingus kiekvienam iðmû-sø. Daugiausia kalbama apie aistrà � vienà baisiau-siø jausmø, kuris apima visà asmenybæ ir yra visið-kai nevaldomas, neprognozuojamas. Þmogus ne-gali numatyti, kas jam nutiks. Tai tam tikra lem-tis, kuri ásuka ne tik vienà þmogø, be ir visus ap-link esanèiuosius taip smarkiai, kad nedaug kaspo to belieka. Kartais ámanoma ið aistros �iððok-ti�, bet net ir tada ji palieka labai ryðkø ðeðëlá,atspaudà. I. Turgenevas pjesëje mini meilæ, kuriàlydi verksmas. Manau, tikra meilë niekada nëra

gniuþdanti, nes skirta atsidavimui, o kai á jà ásiver-þia aistra, viskas atrodo kitaip, jà lydi toks pat ne-valdomas pavydas. �Mënuo kaime�, mano ásitiki-nimu, viena giliausiø pjesiø apie aistrà�, � kalbëjoreþisierius V. Tertelis.Pjesë turëjo net kelis pavadinimus: �Studentas�,

�Dvi moterys�, taèiau vëliau liko �Mënuo kaime�.Gal todël, kad kalbama apie sàlyginai trumpà lai-ko tarpà, beveik akimirksná, kuris keièia gyveni-mus, likimus, gal net kelioms kartoms á prieká. Kaþ-kada pjesë buvo uþdrausta dël tokio atviro jaus-mø, beveik nusikalstamø aistrø vieðinimo. Prieð ke-letà metø reþisierius J. Dautartas N. Petrovnos pasi-rinkimà traktavo kaip dràsà rinktis, neiðsigàsti irpriimti gyvenimo þadamus kraðtutinumus.OV. Ter-telio personaþai atrodo svaidomi likimo, pasiduo-dantys neáveikiamai jëgai, jos mistikai ir nenuspë-

jamumui, pasirengæ mokëti neapsakomai didelæaistros reikalaujamà kainà. Aktorius E. Stancikasaistrà suvokia labiau kaip klystkelá, kuris taip patgali atvesti iki nuolat ieðkomos absoliuèiosios tie-sos: �Kiekvienas laikotarpis turi savas temas. Da-bar atëjo laikas kalbëti apie þmogø, jo vidines dra-mas ir tarpusavio santykius. Ði pjesë � apie suþlu-gusius norus, viltis, kurias sunaikina nevaldoma,nekontroliuojama aistra � absoliutus apsëdimas.Taèiau þmoguje esti keli skirtingi pradai � dievið-kumo nuðviesta geroji, taurioji jo pusë, atsivërusimeilei, atsiskleidþia visai kitokiø jausmø apsupty-je, jos tenka nepaliaujamai ieðkoti, atrasti. To savokûrinyje ieðko kiekvienas menininkas.�Pagrindinio vaidmens atlikëja I. Paliulytë ðiek

tiek prieðinasi savo kuriamo vaidmens pozicijaiir iðsako aiðkià takoskyrà tarp savæs ir personaþo.N. Petrovnos aistra, sunaikinusi net ryðá su vaikais,jai atrodo pragaiðtinga ir gal net iðvengiama. �Spek-taklyje að esu soti, ant ðieno murkianti katë, mote-ris, kuriai viskas galima, viskas atleidþiama. Vë-liau visas gyvenimas griûva, nes dël pirmà kartàpatiriamos meilës ði moteris pamina ðeimà, vaikà.Man paèiai tai atrodo nesuprantama, nes tikiu, jogvisa tai ámanoma ir prasminga sustabdyti, sutram-dyti. Taip nepakeliama iðduoti jaunà þmogø, áduk-rà, dël vyro meilës. Man ði scena yra be galo sudë-tinga ir skaudi, net sunku iðtarti ðiuos þodþius.Spektaklis kalba apie amþinàsias vertybes. Þiûro-vai pamatys, kaip galima vienu pûstelëjimu viskàsunaikinti, juk buvæs moters gyvenimas tampa vi-siðka dykviete�, � kalbëjo I. Paliulytë.Pjesei statyti reþisierius pasirinko Kauno teatrà,

nes jau gerai paþásta jame dirbanèius aktorius. Tie-sa, buvo ir naujø, be galo sëkmingø paþinèiø sujaunaisiais teatralais. Ið jø, pasak V. Tertelio, tikraiiðaugs puikûs aktoriai, nors jau ir dabar nemaþainuveikta scenoje.Spektaklio scenografijà kûrë Arvydas Norvaiðas,

kostiumø dailininkë � Kotryna Daujotaitë, kompo-zitorius � Vidmantas Bartulis. Spektaklyje vaidina:Gintaras Adomaitis, Inesa Paliulytë, Indrë Patkaus-kaitë, Daiva Rudokaitë, Egidijus Stancikas, DainiusSvobonas, TomasRinkûnas,Nijolë Lepeðkaitë, Gin-tautas Bejeris, Ugnë Þirgulë, Raimonda Kimbraitë.

Gintaro ÈESONIO irDonato STANKEVIÈIAUS (NKDT) nuotraukos

Jaunas mokytojas ramiame provincijos dvare.(Aleksejus Nikolajevièius Beliajevas � aktorius Tomas Rinkûnas).

Kolios mokytojas (aktorius Tomas Rinkûnas)ir Natalija Petrovna (aktorë Inesa Paliulytë).


14 Fotografija

Skaudanèios þemës tylëjimas

Sugriautos Karaliauèiaus katedros didybëje tarpiðlikusiø tvirtaplyèiø sienø ir gotikiniø langø aki-duobiø nematomais vargonais groja tyla. Spengianti.Slegianti. Tarsi èia bûtø palaidota pati Mirtis.Istorijos ðluota nuðlavë graþiausià Europoje ka-

raliø miestà ir visà vokiðku pedantizmu iðpuoselëtàkraðtà. Atpildas? Uþ kruvinà karingø kariûnø kièà?

Mirtimi uþnuodytø griuvësiø albumà �Rytø Prû-sija� (Kitas takas. Klaipëda, 2012) galima pavadin-ti 1999 m. ið gyvenimo pasitraukusio Raimundo Ur-bono kûrybiniu antkapiu. O jis galëjo tapti dþiugiailgai brandintø meniniø iðsipildymø ðvente, ryðkiuþybtelëjimu lietuviðkos fotografijos orbitoje. TikLemtis kaþkodël viskà sudëliojo savaip.

1987 m. pradëjæs fotografuoti dabartinëje Kali-ningrado srityje, po penkeriø metø sukauptà me-dþiagà pasiûlë Berlyno leidyklai Siedler Verlag. Pa-siraðius tais laikais pelningà sutartá kelionës po ka-ro sunaikintà kraðtà tapo bent jau finansiðkai stabi-lesnës. Bet avarijoje sudauþytas automobilis buvotarsi artëjanèiø nesëkmiø pranaðas. Maketavimui at-rinkus nuotraukas, netikëtai bankrutavo leidykla.Dël ávairiø nesusiderinimø dingo visi negatyvai (da-bartiniame albume � iðlikusiø autoriniø atspaudøreprodukcijos). Tiesiog neátikëtina, bet, matyt, so-cializmo deðimtmeèiai sugriovë ir vokiðko tvarkin-gumo citadelæ.Fotografà uþgulë nesibaigiantys nepritekliai ir

tamsëjanti neviltis. Ávadiniame Nidos Gaidauskie-nës �Rytø Prûsijos� straipsnyje ðmësteli grësmin-gesnës kondicijos þodis � depresija. O toliau �teisminës ekspertizës stiliø primenantis sakinys:�1999 m. gruodá siautusio uragano Anatolijus metuR. Urbonas neaiðkiomis aplinkybëmis þuvo.� Radonuskendusá Danës upëje.R. Urbonui buvo paskirti tik 36 metai. Tiek,

kiek fotojuostelëje tilpdavo kadrø. Iðfotografuo-tàjà pakeisti nauja nebuvo lemta. Ðá taiklø paste-bëjimà menotyrininkas Ignas Kazakevièius per-këlë á drauge su artimiausiu Raimundo bendraþy-giu Remigijumi Treigiu parengtà puoðnø leidiná�36 kadrai� (2009 m.), kuriame visà fotografo kû-rybà originaliai sukadravo á áþvalgiais tekstais pa-

lydimus 36 skyrius. Buitiniai interjero fragmen-tai, diptikai, torsai, savitai permàstyti natiurmor-tai, peizaþai, daiktø portretai, þaismingi formalis-tiniai ieðkojimai, ir viskas apgaubta �ironiðka ni-hilistine stilistika� (Margarita Matulytë). Nepa-mirðtamà áspûdá ir nuostabà mano atmintin uþra-ðë R. Urbono fotografavimo pradþioje sukurtasstilingai paspalvintas hipiø ciklas � netikëtai stip-ri ir viltinga bûsimos kûrybos uvertiûra. Akivaiz-du, kad autorius ið karto prisiðliejo prie tuo metuLietuvoje besiformuojanèios �nuobodulio este-tikos�, tapo iðtikimu jos puoselëtoju.�Rytø Prûsijos� albume nuobodulio apnaðø në-

ra. Gal dokumentinis / informacinis sumanymo sti-lius diktavo savo reikalavimus ir neleido nukryptiá paspalvintus meniniø klaidþiojimø neapibrëþtu-

Romuladas RAKAUSKAS

Fotovi(t)raþai 46

RaimundasUrbonasVëluvoje.


15Fotografija

mus. Teko profesionaliai suvaldyti savo matymà,pajausti ne fragmento ar detalës, o visumos esmæ irsvarbà.Rytprûsiø kraðtovaizdþius suvokiame plaèiau,

negu matome. Griuvësius màstome su ðimtmeèiaisapdulkëjusios istorijos nostalgija, su paskutinio Ma-þosios Lietuvos romantinio herojaus Herkaus Man-to legenda. Tam pritaria ir I. Kazakevièius: �Komesten ieðkome? Garbingos praeities nuodëguliø? Kar-þygiðko laisvës mito?�Tik romantiná ðvytëjimà uþgoþia realistinis su-

niokotos þemës skaudëjimas. Savotiðkai apiben-drintà svetimðaliø uþkariautojø kasdienybës ny-kumà R. Urbonas nufotografavo Frydlande: kie-me ant vielos suvertos dþiûsta þuvys (rusø mëgs-tamiausia uþkanda � vobla) ir tvyro nugara së-

dinèio þilagalvio vyriðkio bei dviejø mergaièiøtylëjimas. Èia M. Matulytës pastebëtà �nihilisti-næ stilistikà� kûrë ne fotografas, o gyvenimas. Ki-tà socialinio skambumo gyvenimo kûriná mato-me Kaimëje, kur tarp trijø keistø maþaraèiø veþi-maièiø (gal vokiðkø) savo rûpesèiais neðina þings-niuoja dabartinë griuvësiø kultûros vartotoja.Vaþiuodamas pas Donelaitá á Tolminkiemá ir

kiekvienoje gyvenvietëje matydamas standartiniusnedidukus leninus su kepure ar be jos, komunizmokryptá rodanèia ranka, pasiðaipydavau ið tos priva-lomos parodomosios meilës amþiams atëjusiam tau-tø vadui. O dabar, þvelgdamas á R. Urbono nufotog-rafuotuosius stabukus, nustembu, kaip pasikeitëmano vertinimas. Þlugusi sovietinë pompastika vir-to unikalia egzotika. Kiek jos galëjau áamþinti...Dabar turëèiau nuosavà Grûtà.Savotiðkà egzotikà skleidþia albume pateikiami

trikalbiai vietovardþiai. Vokiðki artimesni lietuvið-kiems. O gal prûsiðkiems? Neieðkojau senøjø istori-niø ðaknø, kuri tauta kurià gerbë, iðsaugodama á þe-mæ áaugusius pavadinimus, tik pasidþiaugiau skam-biu lietuviðkøjø prasmingumu. Skaièiau tarsi tobu-lai nugludintà graþiø vietovardþiø poemà: Lazdy-nai � Lasdienen, Kaukënai � Kaukehmen, Rasytë �Rossitten, Didlaukiai � Didlacken, Mielkiemis �Mehlkehmen, Narkyèiai � Norkitten, Udravangis �Uderwangen, Pabëtai � Pobethen...Jûs klausiate, kodël apþvalgininkas nubraukë da-

bartinius rusiðkuosius? Todël, kad jie ðitame kraðteakivaizdûs svetimkûniai. Perkrikðtytojø kûrybingu-mas apsiribojo primityviais politiniais trafaretais:Vëluva � Znamensk, Lazdynai � Krasnoznamensk,Tilþë � Sovietsk, Alna � Druþba, Pavundë � Chrab-rovo, Tepliuva � Gvardeisk... Yra ir gamtiniø siuþe-tø: Pustininkai � Zalivoje, Arnava � Rodniki, Dar-kiemis � Ozersk, Apuðvangis � Tiðino, Balga � Ve-sioloje... Nugalëtojø neapykantos evangelijoje tik-riausiai uþraðyta, kad norint visiðkai sunaikinti prie-ðus privaloma pakeisti ir vietovardþius. Tokios ne-apskundþiamos karo taisyklës.Neþinau, kaip R. Urbonas priimdavo tuos rusi-

cizmus, bet ant nuotraukø raðydavo tik senàjá lietu-viðkà pavadinimà. Tikriausiai pataikaudamas vo-kieèiø ilgesio turistams ir uþ atspaudà norëdamasgauti ilgesnæ markæ, pridëdavo ir vokiðkàjá. Albu-me leidëjai pateikë fotografo naudotà smulkø kari-ná 1939 m. þemëlapá, kuriame fotografas raudonupieðtuku þymëjosi savo kelioniø marðrutus. Áspû-dingas keliø kraujagyslëmis iðraiþytas senosios Prû-sijos vietovardþiø labirintas.

Daugelá sykiø drauge su R. Urbonu tais labi-rintais keliavæs R. Treigys pastebi, kad Raimun-das tiesiog fanatiðkai mylëjo Prûsijà, þuvæs toli-mos praeities pasaulis sutapo su jo vidiniu pasau-liu. Gal netgi jo genuose buvo uþraðyta mistinëtrauka tam kraðtui, tarsi skausmingas sugráþimas áprarastus namus. Galbût todël ir pajauèiame auto-riaus dvasios atspindá dokumentuojamoje tikro-vëje. Tiesa, R. Treigys pastebëjo, kad subtilus pa-ties fotografo padarytø atspaudø ðvytëjimas al-bume praþuvo.Kaþkuris ið bendraþygiø R. Urbonà pelnytai pa-

kylëjo iki istorijos fotometraðtininko: �Raimis � tarsiKaraliauèiausBuraèas.�ORolandasRastauskas ele-gantiðkai apibendrino: �Jis buvo ryðkus, bet jo ryð-kumà reikëjo pastebëti.�O Laikas visada pastabesnis uþ þmogø.

Frydlandas.

Kaimë.

Darkiemis.


16 Muzika

Fortepijoninës muzikos vakaras nepakartojamogroþio VDU Didþiojoje auloje, plejada klasikiniøkûriniø, atliekamø jau bemaþ esanèiøjø arba sie-kianèiøjø tapti scenos profesionalais, gausiai susi-rinkusi publika, þiniasklaidos atstovo fotografo dë-mesys ir renginio vedëja, pasidabinusi neblëstan-èia ðypsena � tikrai pakiliai nuteikiantis ávykis,kurá norisi iðgirsti ir pamatyti. Savotiðka miestoakademinës kultûros diagnozë.Ðtai renginio vedëja pristato pirmà atlikëjà, ku-

ris pagros Johanno Sebastiano Bacho ir WilhelmoKempffo �Sicilianà� ið sonatos fleitai Es-dur. Pa-naðu, kad baroko epochos hitas, pritaikytas roman-tiniam instrumentui, neturëtø sudaryti didesniøtechniniø sunkumø. Taèiau pasirodymas ðiek tiekiðtásta, trûksta ryðkesnio balsø balanso, ir melodi-në linija atrodo trûkinëjanti. Sureikðminta pasku-tinë �Sicilianos� kadencija padeda taðkà eksperi-mentinëms solisto klajonëms ar bent jau neiðblað-ko koncertinës atmosferos.Toliau koncerte skambantis Ferenco Liszto etiu-

das pagal Niccolo Paganini Nr. 5 �Medþioklë� pri-kausto ataidinèiais, puikiai erdvëje kontrastuojan-èiais medþioklës ragais ir mikliai bëganèiais atli-këjos pirðtais. Taèiau vienas kità vejantys glissan-do nepriminë þvitraus zuikio ðmurkðtelëjimo á krû-mus ar byranèiø uþkliudyto krûmo lapø. Greièiau �varovo ásiropðtimà medin iðsigandus meðkos. Fe-rencas nebuvo visiðkas bravûrininkas, bet geraðmaikðti etiudo pabaiga nuskamba efektingai ir de-ra su atlikëjos nubëgimu nuo scenos. Lyg tobulas,deja, neiðgirstas glissando.104 Petrarkos sonetas, taip pat paraðytas F. Lis-

zto, klajoniø ir gyvenimo patirties prisodrintu tu-riniu idealiai tiktø kitai atlikëjai. Ironiðka, kad po-ezijos iðraiðka per muzikà pasislëpë daug prozið-kesniuose stabtelëjimuose, grojant, atrodo, neávei-kiamus pasaþus. Norëtøsi palinkëti neiðsemiamosstiprybës ir valios, be kurios në vienas menininkasnebus artistas.Puiki ir efektinga kûrinio pradþia �pastato ant

ausø� visus klausytojus ir ne tik. Publika laukia,koká pasakojimà (rapsodijà Nr. 2, g-moll) mums pa-

liko brandusis romantikas Johannesas Brahmsas.Klausimas uþduotas, taèiau neatsakytas. �Pasako-toja� uþ klaviatûros pateikë dvi nesutramdomas te-mas � kovojanèios melodinës linijos rimtai susiki-bo. Su abipusiais nuostoliais. Keletas skubotø, ne-aiðkiai iðtartø pareiðkimø, ir reprizuojanti tema ne-priminë tos tvykstelëjusios, pretenzingos, kunku-liuojanèios, temperamentingos, gyvenimo klausi-màuþduodanèios áþangos.Visgi atlikimebuvokaþkosektino, uþdeganèio. Galbût temperamentas.Sergejaus Rachmaninovo kûriniai visada yra

tikras atlikëjo brandos ir iðtvermës patikrinimas.Sulig pirmu preliudo Nr. 5 g-moll ið op. 23 akorduiðgirdome Alla marcia. Na, gal kareivio aulai buvoðiek tiek per lengvi, o þingsniai truputá skuboti �ðiandieniniame galvotrûkèiais lekianèio gyveni-mo kontekste tai visai pateisinama. Þërinèios ok-tavos, kontrastuojamai, su dinamiðkai ásibëgëjan-èia repriza pateikta trijø daliø forma sukûrë tikràvientisumo áspûdá. Klausydamas supranti, kad neðvarios natos kûrinio esmë.Panaðu, jog ir kitai atlikëjai netrûksta patirties.

Nuopirmos iki paskutinës natos iðpasakotas S. Rach-maninovo preliudas Nr. 12, op. 32 atspindëjo va-dinamosios vasario 62-os dienos orà uþ lango. Ne-uþsimename apie natas, uþdavinius, kliûtis ar iððû-kius. Tai muzikos kalba, kuri mums reikalinga, kaiaplenkia þodþiai.Kuo skiriasi impresionizmas nuo romantizmo

ar kito �-izmo� � tai tikroji aukðtojo muzikiniolavinimo problema. Du totemai Achille-Claude�uiDebussy su Artimøjø Rytø ornamentika � arabes-komis garso erdvëje buvo skaptuojami be dides-nio delikatumo. Nors antroji pjesë ir atrodë átiki-namesnio, gyvo charakterio. Visgi arabeskø áspû-dþio muzikoje reikëtø siekti dinaminëmis spal-vomis. Tai be galo sudëtingas uþdavinys. Ðian-dienà daugiasluoksnës garsinës dinamikos per ra-dijà neiðgirsi � tokia estetika. Pasitelkus techno-logijas viskas suspausta taip, kad per maþà gar-siakalbiukà girdëtume ir vokalà, ir bûgnà, ir bo-sà, ir visa kita. Taèiau ðioje didelëje koncertinëjeerdvëje turime ðá tà daugiau nei 1 colio megafonà �didþiulæ, laiko patikrintà medinæ membranà, ku-rià galime virpinti visa daþniø palete. Naudoki-me jà, nes reikia tapyti nesibaigianèius raðtus.

Ir ðtai! Vakaro akcentas! BRAVO! Labiausiainudþiugino genialiai paprastas ir nuo pradþios ikigalo ádomus kitos atlikëjos poþiûris á tris C. De-bussi pjeses ið �Vaikø kampelio�. Toks nuosta-bus kontrastas tarp iððûkiø pilno pianistinio re-pertuaro ir ið pirmo þvilgsnio paprastø, bet ne ma-þiau kûrybiðkumo reikalaujanèiø pjesiø �vai-kams�.Nuotaikingi, sudëtiniais metrais pulsuojantys

Alberto Ginasteros �Kreolø ðokiai� puikiai tikokoncerto pabaigai. Profesionalus ir ásimintinas at-likimas iðeinanèius klausytojus privertë niûniuo-ti ðiandieninëje ir, panaðu, dar ilgai amerikieèiøpopmuzikoje skambësianèias temas. O kûrinys su-kurtas dar praëjusio ðimtmeèio vidury.Diagnozë: tikslas pasiektas. Þmonës ir plojo,

ir ðypsojosi, ir sveikino, ir dëkojo atlikëjams uþgraþius pasirodymus. Taèiau nepanaðu, kad kur-ti teigiamà koncertinæ atmosferà padëjo fotogra-fas, kuris renginio metu lyg patrakæs lakstë posalæ, be saiko èiaukðëdamas fotoaparatu ir kaþkàgestikuliuodamas vedëjai, nei neáprastai ðurmu-liuojanti, ðnaranti ir ðnabþdanti publika, tiesa,kartais tokio �gero� tono pavyzdá matanti ir tarppaèiø atlikëjø. Kà padarysi, solistams nebuvolengva ir dël neseniai salëje pastatyto susidëvë-jusio fortepijono. Apie kokias jo garso spalvasgalime ðnekëti, kai instrumento ðonai tarðka irbarðka? O kiek daug prakaito iðlieta. Nors... Kàtik, balandþio 6 d., Kauno filharmonijos maþo-joje salëje vyko neeilinis, bet tradicinis Kaunegyvenanèio, Lietuvos popmuzikos kultûrai da-vusio �Kregþdutes�, elektroninës muzikos kul-tûrai davusio �Argo�, roko muzikos kultûrai da-vusio �Ugnies medþioklæ su varovais�, scenoskultûrai � baletà �Èiurlionis�, varpø kultûrai �karilionà ir visaip kitaip itin nusipelniusio kom-pozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus improviza-cijø vakaras. Ir bachiðkas, ir mocartiðkas, ir ðo-peniðkas, ir rachmaninoviðkas, ir debiusiðkas arnet stravinskiðkas spalvas meistriðkai tapyti ne-trukdë nei maþas, dþerþgiantis, sveikos vietosneturintis fortepijonas, nei ankðta salë ar juo la-biau spontaniðkai pamëtëtos temos. Kvepëjo neprakaitu, o ðvente. Bet tai, kaip sakë maestro,jau kita istorija, uþ kitus pinigus...

Diagnozë:tikslas pasiektas

Mykolas BAZARAS


17Mozaika

Balandþio 10 d. Kauno kultûros centre ,,Tau-tos namai� startavo jau 41-oji ,,Kauno rampa2013�. Keturias dienas trukæsmëgëjø teatrø fes-tivalis buvo skirtas Tarmiømetams. Parodyti netseptyni ávairaus þanro ir ávairiai publikai adre-suoti spektakliai. Minint 2013-uosius kaip Tar-miø metus, Kauno miesto gyventojai ir sveèiaigalëjo susipaþinti su dviem itin viena nuo kitosbesiskirianèiomis tarmëmis.

Kasmet pavasará, kai gamta tingiai, patyliukaisbunda po þiemos snaudulio, festivalis �Kauno ram-pa 2013� tradiciðkai á �Tautos namus� sukvieèiamëgëjø teatro kolektyvus ir iðtikimus ðio renginiogerbëjus. Juk èia tuometiniø Kauno profsàjungøkultûros rûmø iniciatyva 1973 m. pirmàkart die-nos ðviesà iðvydo Lietuvos mëgëjø teatro festiva-lis ,,Kauno rampa�. Taigi jis turi ilgametes tradici-jas, puoselëja teatro menà ir prisideda prie jo po-puliarinimo Lietuvoje, iki ðiø dienø supaþindinabeveik su visomismûsø ðalyje gyvuojanèiomis më-gëjø trupëmis ir toliau þiûrovus kvieèia paþinti Lie-tuvos miestø ir miesteliø mëgëjø teatrø kûrybà.Balandþio 10-osios vakarà festivalá pradëjo

�Tautos namuose� kuriantis bei ðeimininkaujantisKazio Binkio teatras, pristatæs premjerà tik suau-gusiesiems � komedijà PetroVaièiûno pjesiø ir pub-licistikos motyvais ,,Donþuanas ið Lietuvos kai-mo�, arba �Filosofijos daktaras 2013� (reþisieriusRimantas Ðtaras, dailininkë Rimutë Skuèienë, kos-tiumø autorë Joana Dainienë).Antrà festivalio dienà buvo galima pamatyti ke-

lis spektaklius. Ryte maþiesiems þiûrovams prista-tyta premjera �pasakëlë-þaidimaspagalHansoChris-

tiano Anderseno �Coliukæ�. Spektaklá sukûrë sena-miesèio progimnazijos teatro studija ,,Dþiugenëlë�bendradarbiaudama su neoklasikinio ðokio teatru,,Releve� (reþisierë Auðra Reklaitienë, choreografëRasa Butrimavièiûtë). Vakarëjant þiûrëjome KaunoKazio Binkio teatro jaunimo trupës spektaklá pagalto paties pavadinimo K. Binkio pjesæ �Atþalynas�(reþisierë Nida Vita Þilinkskienë).Treèià festivalio dienà, vidurdiená, vëlgi maþuo-

sius kvietë Kauno Kazio Binkio teatro jaunimo tru-pës spektaklis pagal Astridos Lindgren kûriná �PepëIlgakojinë� (reþisierë Nida Vita Þilinskienë). Spek-taklis iðsiskiria tuo, jog pritaikytas ir kurtiesiems.,,Kauno rampa� graþiai akcentavo Tarmiø me-

tus � treèiosios festivalio dienos vakarà galëjomepamatyti dzûkø tarme �praðnekusá� spektaklá �Ra-ganius� pagal Vincà Krëvæ-Mickevièiø (reþisierë irinscenizacijos autorë Dalia Kimantaitë, dailininkëAndþelika Ðulcaitë, kompozitorius Andrius Abro-mavièius). Já pristatë Alytaus miesto teatras. Manartimas Dzûkijos kraðtovaizdis, be to, ðiek tiek pa-þástama tarminë vietos kalba, tad pasirinkau paþiû-rëti bûtent �Raganiø�. Tai dviejø daliø istorija apieDzûkijos kaimo tradicijas, bendruomenæ, pokyèiusjoje, palieèiama ne tik aktuali emigracijos (noro va-þiuotiAmerikan), bet irmeilës tema. Pagrindinis vei-këjas Gugis tëra kerdþius, ganantis gyvulius ir ste-bintis kaimelio gyvenimà. Taèiau dël iðskirtinioáþvalgumo þmonës já pramena Raganiumi.Spektaklis prasideda skambant varpø dûþiams.

Pradþioje tarminis aktoriø kalbëjimas atrodë ðiektiek dirbtinis, suvaidintas, bet vëliau jis ,,apsiðlifa-vo� � nors kartais ir nuskambëdavo nenatûraliaiiðspausta frazë, spektaklio metu visos pietø aukð-

Tarmiðkoji,,Kauno rampa 2013�

taièiø dzûkavimo ypatybës buvo pagrástos. Ásimi-në tarmiðkai iðsakytas tostas: ,,Dzievuliui ant gar-bës, o geram þmogui ant cveikatos�, ar spektakliuijau gerokai ápusëjus Raganiaus iðtarta mintis: �Se-novës þmonës sakydavo: kam ce pasikartc, jeigumoþna pasigertc.�Kita svarbi dzûkiðko dialekto ypatybë � ávairûs

slavizmai, kuriø gausu spektaklio kalboje. Varto-jami tokie þodþiai kaip: prasipagadino (prasigied-rijo), èainik (virdulys), bagotas (turtingas), apsi-pakainik (nusiramink), ukazas (ásakymas), koþnu(kiekvienà), pravdu (tiesà) ir t. t. Taip pat svarbisavybë � nosiniø balsiø à, æ trumpinimas á u, i (pvz.,Ameriku, chainiku) bei ne tik dzûkams, bet ir ki-toms tarmëms bûdinga ypatybë vietoje taip, kaiptarti tep, kap.Þiûrovai dzûkiðkos ðnekos klausësi kone visà

spektaklá, iðskyrus nedidelá intarpà pasirodymoatomazgoje, kai raganius Gugis su Kukiu praðësiá rojø. Aktorius Vidas Vaðkius sukûrë iðties pa-veikø, átikinamà Gugio personaþà, beje, vykusiaiAngelo vaidmená atliko ir aktorius Tomas Kunèi-nas. Minëtoji tragikomiðka scena privertë iðspaustijuoko aðarà. Taigi Gugis vedë derybas su ðv. Pet-ru (Artûras Kundrotas), ðv. Jonu (Audingas Alek-navièius), galø gale � su ðv. Mikalojumi (JonasGaiþauskas). Turás puikià iðkalbos dovanà kaimoskerdþius tapo tikru iðminèiumi, t. y. burtininku,nes, átikinæs ðv. Mikalojø, jis su Kukiu vis dëltobuvo áleistas á rojø.Paskutiniàjà festivalio dienà parodyta asocia-

cijos ,,Teatronas� premjera, vienos dalies eskizaspagal Jean-Paulá Sartre�à ,,Uþ uþsklæstø durø� (re-þisierius Gildas Aleksa), o vakare � spektaklyje�Ðventas reikalas� (reþisierë Vita Vorienë, daili-ninkas Egils Skuja) skambëjo birþietiðka ðnekta.Galime dþiaugtis, kad 2013-øjø festivalis kûry-

bingai paminëjo Tarmiø metus. Iðties ðiemet vertë-tø nepamirðti ar bent pasidomëti, kokias tarmes,ðnektas, patarmes turime � juk tai labai svarbi mû-sø kultûros paveldo dalis, kurià bûtina puoselëti.Smagu, kad festivalis ,,Kauno rampa 2013� tokiàgalimybæ suteikë Kaunui.

Parengë Gabija BLOCHINA

Ákurtuvës senamiestyjeKultûros dienà jaukioje senamiesèioA.Mapugat-

vëje prie namo Nr. 18 pavasario saulëje plaikstësiKauno miesto savivaldybës Vinco Kudirkos vieðo-sios bibliotekos ir Taikos vëliavos.Tàdien skaitytojams duris atvërë renovuota Sena-

miesèio biblioteka. Dvejusmetus trukæs remontas pa-keitë senojo pastato veidà...Skambant kanklëms, aktoriaus Petro Venslovo

aukðtaièiø tarme skaitomiems þodþiams, tautiniaisdrabuþiais pasipuoðusios ðeimininkës � bibliotekosvadovë Edita Ðilakauskienë ir bibliotekininkë VilijaTumosaitë � kvietë sveèius apþiûrëti naujoje erdvë-je, skaitykloje, besipuikuojanèius grafiko Romual-do Èarnos paveikslus.Mero A. Kupèinsko padëkos þodþius, sveikinimà

perteikë vicemeras Vytautas Vasilenka, paþymëda-mas, kad ðià Pasaulio kultûros dienà miestui atveria-mas svarbus kultûros þidinys. Vicemeras pasidþiau-gë, jog èia senamiesèio bendruomenës laukia ne tikknygos, bet ir poezijos, literatûros vakarai, parodos.Bibliotekos atidarymo ðventëje padëkos þodþius

miesto savivaldybës vadovams, Kultûros ir turizmoplëtros skyriui, bibliotekos kolektyvui ir skaitytojamstarë bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, einanti di-rektoriaus pareigas, NomedaDomeikienë. Ji ne tik pa-sidþiaugë dar viena suremontuota biblioteka, bet ir pa-linkëjo visiems graþaus, prasmingo darbo ir darnos,pagarbos þmogui, knygai. Biblioteka duris atveria Tar-miømetams skirta programa, graþia paroda. Dvasingørenginiø, susikaupimo ðiuose knygø namuose linkëjo

Kauno Ðv. apaðtalø Petro ir Povilo arkikatedros bazili-kosadministratoriuskunigasEvaldasVitulskis,poben-dros maldos paðventinæs bibliotekà.Skaitytojø vardu bibliotekininkëms padëkojo Vir-

ginija Skamarauskienë, o prisiminimais apie miestovieðàjà bibliotekà Nr. 1 pasidalijo buvusi ilgametëdirektoriaus pavaduotoja Birutë Kugevièienë. �Ðispastatas turi nepaprastà istorijà. Jame buvo ir Kultû-ros paminklø apsaugos inspekcija, gyveno þmonës,po bibliotekø centralizacijos ákurtas Mainø fondas,saugykla. Bibliotekoje dirbo ir istorijos puslapiuoseminimi þmonës: Elena Guþelytë, Vanda Gabrilavi-èienë, Aldona Blinkova, Leonija Kielienë ir kt.�Ðventinës popietës vedëjas aktorius P. Venslo-

vas tarmiðkai kalbino pakruojietá dailininkà, paro-dos autoriø R. Èarnà. Þymus grafikas �naujàjà� bib-liotekà ávardijo kaip Centro, nes �ji ásikûrusi maþo-je gatvelëje, turinèioje kultûros istorijà: raðytojai,dailininkai, aktoriai, fotografai, M. K. Martinaièiodailës gimnazijos mokiniai � visi èia spieèiasi kaipaplink avilá, tad taip pat turime suneðti lyg medø irsavo dalá. O suneðæ � bûkime sotûs kultûra. Jos nie-kada nebûna per daug...� Naujai atgimusia kultûrosoaze bibliotekà pavadino miesto ceremonmeisterisKæstutis Ignatavièius. Gausiai susirinkusiems sve-èiams jis priminë pastato istorijà, amþiø sandûrojepakeitusio priklausomybæ ir dabar tapusio �knygøbastionu�, kur rungiasi knyga su kompiuteriu. Vis-gi patikino, kad kompleksiðkai draugaujant menui,muzikai, literatûrai knyga atsilaikys...

Tai patvirtino ir E. Ðilakauskienë, dëkodama bib-liotekos administracijai � direktoriui Zenonui Vað-kevièiui,N.Domeikienei, kolegëms, padëjusioms�at-kurti� bibliotekà, kanklininkei Lionginai Stasiulie-nei ir aktoriui P. Venslovui.Kultûros dienà Tarmiø metams skirtu renginiu at-

vërusi duris miesto visuomenei biblioteka kvieèia ásusitikimus su knyga, jos kûrëjais, skaitytojais.

Dalia POÐKIENË

Senamiesèio padalinio vedëjaEdita Ðilakauskienë ir pirmasis bibliotekos

skaitytojas Romualdas Rakauskas.


18 Kinas

Pirmoji stotelë � Lydsas

Bûtent èia 1888 m. spalio 14 d. Anglijoje gyve-næs prancûzas Louis Le Prince�as (tikr. Louis AimeAugustinas Le Prince�as, 1841-1890) 12 kadrø persekundæ greièiu nufilmavo trumpà siuþetà, þinomàkaip �Roundhay Garden Scene� (�Scena Roundhaysode�). Vos tris sekundes trunkantys vaizdai uþfik-suoti prie L. Le Prince�o uoðviø Josepho bei SarahosWhitley namø ir vaizduoja dvi ratais einanèias þmo-niø poras. Anot �Guinnesso kino rekordø knygos�,ðie judantys paveikslëliai yra patys seniausi. Filmu-kas susuktas á 2 (1/8) colio (maþdaug 5.3mm) ðviesaijautrià popierinæ (dar ne celiulioido) amerikietiðkà�Kodak� juostà paties L. Le Prince�o sukonstruotakino kamera su dviem objektyvais.Tokiu pat principu (tik 20 kadrø per sekundæ grei-

èiu nauja kamera su vienu objektyvu) L. Le Prince�asfilmavo eismà ant Lydso tilto nuo Britanijos van-dens keliø (BritishWaterways) pastato, ant kurio sie-nos dabar kabo ðá ávyká áamþinusi memorialinë lenta.O ðio filmo rodymas ekrane Lydso gyventojams galibûti laikomas pirmuoju pasaulyje kino seansu. L. LePrince�o asistentas Jamesas Longley�is liudijo, kaddemonstruojant ðiuos vaizdus projektoriumi su Mal-tos kryþiaus mechanizmu �vaizdas buvo toks ryðkus,kad matësi dûmai, rûkstantys ið tiltu einanèio valka-tos pypkës� .Tolesni staiga nutrûkusio L. Le Prince�o gyveni-

mo ávykiai primenaklasikiná detektyvà.Pasiëmæspro-jektoriø ir Lydso tilto filmo juostà, �kino tëvas� nu-vyko á Prancûzijos sostinæ, kad galëtø pademonst-ruoti savo iðradimà Paryþiaus operos teatro sekreto-riui Mobissonui. Su ta paèia misija jis tada norëjovykti ir á Niujorkà. Bet prieð ðià kelionæ L. Le Prin-ce�as dar sumanë aplankyti Diþone gyvenusá brolá. O1890 m. rugsëjo 16 d. ið Diþono á Paryþiø atvykusia-me eksprese L. Le Prince�o, kaip buvo suplanuota,nebuvo. Nebuvo ir jokio jo bagaþo. Niekas vyriðkiotraukinyje nematë. Prancûzijos policija ir SkotlandJardo sekliai apþiûrëjo visà traukinio marðruto trasà,bet kûno ir ákalèiø nerado. Vëliau gimë net keturiospaslaptingo dingimo versijos. L. Le Prince�o brolioanûkas kino istorikui Georges�ui Potonniee teigë, kadjo senelis nusiþudë, nes jam grësë bankrotas. Átiki-

mesnë, nors ir ðiurpi, versija, kad L. Le Prince�as tapovadinamojo �patentø karo� auka. Ðià teorijà Chris-topheris Rawlence�as iðdëstë knygoje �Dingusi juos-ta� (�TheMissing Reel�) ir pagal jà sukurtame doku-mentiniame filme (1989 m.). Autorius nagrinëja pla-èiai paplitusá L. Le Prince�o ðeimos nariø átarimà, kadprie ðios istorijos galëjo bûti prisidëjæs pats ThomasEdisonas. Motyvas labai svarus: prieð vykdamas áAmerikà L. Le Prince�as ketino Anglijoje uþpaten-tuoti savo projektoriø, bet nespëjo to padaryti. O ðiitin svarbi aplinkybë leido T. Edisonui Amerikojegauti banko kreditus ir paèiam uþpatentuoti kinema-tografinius aparatus. Vyresnysis L. Le Prince�o sûnusAdolphe�as net buvo kvieèiamas liudyti á teismà, betpats netrukus paslaptingai þuvo anèiø medþioklësmetu.Treèià versijà (greièiau tinkanèià bulvariniam lei-

diniui) 1977-aisiais pateikë prancûzas þurnalistas LeoSauvage�as. Remdamasis Diþono municipalinës bib-liotekos direktoriaus Pierre�o Graso þodþiais, jis tvir-tina, kad L. Le Prince�as 1898 m. mirë Èikagoje, ákurià já �iðtrëmë� ðeima uþ tai, kad jis neva buvo gë-jus.Ne maþiau egzotiðka atrodo ketvirtoji kino pio-

nieriausmirtiesversija. 1967m.prancûzas JeanasMit-ry knygoje �Kino istorija� daro prielaidà, kad L. LePrince�as galëjo bûti nuþudytas dar Diþone, ir jo bro-lis galbût tai þinojo, bet nepraneðë policijai.Kaip buvo ið tikrøjø, matyt, niekas niekada nesu-

þinos. Bet tai jau ne taip svarbu. Juk sensacingos ver-sijos ir legendomis virtæ gandai kinà populiarina ge-riau, nei tai gali padaryti akademiniø leidiniø tekstai.

�Komercinio kino iðradëjas�

Estafetæ ið L. Le Prince�o perëmëWilliamas Frie-se-Greene�as (1855-1921). Anglijoje jis vertinamasne maþiau negu Prancûzijoje broliai Lumiere�ai arAmerikoje T. Edisonas. Amerikieèiø istorikø darbuo-seW. Friese-Greene�as minimas retai, ir tai supranta-ma: amerikieèiams kino iðradëjas yra jø tautietis Tho-mas Alva Edisonas, tarp kurio 1093 (!) patentø � irkeli su filmø gamyba susijæ iðradimai. Yra dar vienasubtili aplinkybë (apie jà vëliau), dël kurios Edisonobiografai ir amerikieèiai kino istorikai vengiaW.Frie-se-Greene�àminëti.VospenkiskartusW.Friese-Greene�opavardæ�Vi-

suotinës kino istorijos� (�Histoire générale du

cinéma�) pirmajame tome paraðæs ir Georges�as Sa-doulis. Jis, prieðingai nei amerikieèiai, neturëjo ið-ankstinio nusistatymo prieð visus aplenkusá W. Frie-se-Greene�à (ar L. Le Prince�à). Savo kapitalinio dar-bo ávade G. Sadoulis pasiteisina ðiems kino pionie-riams maþai dëmesio skyræs tik todël, kad redaguo-jant pirmà tomà prasidëjo Antrasis pasaulinis karas,tad tapo neámanoma pirmuosius anglø kino þings-nius tyrinëti Britø kino institute Londone. O galimy-bæ lankytis naciø valdomoje Vokietijoje ir susipa-þinti su Reicho kino archyvu Berlyne autorius pava-dino jam nepriimtina.W. Edwardas Greenas gimë 1855 m. rugsëjo 7 d.

Bristolyje. Kai berniukui buvo 14 metø, tëvai já ati-davë mokytis amato pas fotografà Maurice�à Gutten-bergà. Vëliau bûsimas kino pionierius sakë daugiaufotografijos paslapèiø iðmokæs ne ið jo, o ið angløfotografo Williamo Foxo Talboto ir konstruktoriaus(biofantaskopo iðradëjo) Johno Arthuro Roebucko.1874 m. kovo 24 d. W. E. Greenas vedë ðveicarø

barono dukrà. Ið uoðvio paveldëjo naujà pavardæ Frie-se ir ta proga prie savosios pridëjo raidæ �e�. Taip�gimë� W. Friese-Greene�as. Iki ðio gyvenimo mo-mento tarp jo ðalininkø ir prieðininkø biografø nëranesutarimø, o tolesnis laikotarpis sukelia ánirtingøginèø, kurie neretai uþkaista iki bokso rungtyniø tem-peratûros.W. Friese-Greene�as yra didysis iðradëjas, vienas

svarbiausiø kino pionieriø � teigia jo ðalininkai.W. Friese-Greene�as yra apsiðaukëlis ir margina-

las, kino iðtakø veikloje nëra jokiø jo nuopelnø �atsako jo prieðininkai.

GYVOJI KINO ISTORIJA

Gediminas JANKAUSKAS

Kas, kada ir kurparodë pirmuosiusfilmus?

Jei rengtume apklausà ir uþduotume ðá klausimà, dauguma þmoniø á já, ko gero, visaineatsakytø. O tie, kurie atsakytø, tikriausiai prisimintø ðá tà girdëjæ apie prancûzus bro-lius Louis (1864-1948) ir Auguste�à (1862-1954) Lumiere�us. Jie ið tikrøjø 1895 m. gruo-dþio 28 d. Paryþiuje surengë pirmàjá vieðà (komerciná) kino seansà, kuriame nustebusiaipublikai buvo pademonstruota deðimt trumpø filmø.Prancûzai, þinoma, labiausiai ið visø didþiuojasi ðiuo istoriniu ávykiu ir 1895 m. gruo-

dþio 28-àjà vadina savo nacionalinio kino pradþios data. Bet ar ði data gali bûti vadinamapasaulinio kino gimimo diena? Tikrai ne!Todël patogiai ásitaisykime laikomaðinoje ir nuvykime ten, kur liko pirmøjø pasaulyje

filmø sukûrimo pëdsakø ir nenuginèijamø ðios veiklos daiktiniø árodymø.

Williamas Friese-Greene�as.

Thomo Edisono kinetoskopas.


19Kinas

Tiesa tikriausiai turëtø bûti kur nors per vidurá.Pabandykime jos paieðkoti.Pradëti reikëtø nuo seno ginèo dël kino �tëvys-

tës�, istorikams þinomo dar ir kitu pavadinimu � �ka-ras dël pradþios�. Pagrindinëskariaujanèios pusësnuoXIX a. pabaigos buvo Edisonas ir broliai Lumiere�ai,kurie, kaip svarbiausi konkurentai, stengësi pabrëþtisavo pirmenybæ ir tarpusavy konfliktavo ne tik dëlkino iðradëjø laurø, bet ir dël jø teikiamos didelësmaterialinës naudos.Kare kaip kare � visos priemonës tinkamos, o prie-

ðininkams sukompromituoti nuo senø laikø naudo-jama vieðai skleidþiama dezinformacija. Jos pavyz-dys galëtø bûti citata ið amerikieèio Terry Ramsa-ye�io knygos �Tûkstantis ir viena naktis� (1926 m.):�Apie 1885metus (sic!) velionisW.Friese-Greene�assavo fotografijos parduotuvës vitrinoje Piccadilly gat-vëje pademonstravo keletà fotografijø, Marey�ausprincipupadarytø ant vienos stiklinës plokðtelës. 1889metais kartu su savo kompanionu Evansu jis konstra-vo kamerà, kurioje panaudojo ðviesai jautrià juostà.Ðiame darbe buvo pritaikyta Reynaud praksinosko-po idëja.W. Friese-Greene�o ir Evanso aparatas visgineturëjo tikros kinokameros iðradimui didesnës reikð-mës uþ 1877-aisiais sukurtà praksinoskopà.�Kad suprastume ir ávertintume ðá kategoriðkà

T. Ramsaye�io teiginá, turëtume þinoti, jog garbusiskino istorikas buvo vienas ið ekspertø, kuris vadina-majame �patentø kare� atstovavo T. Edisono intere-sams Amerikos teismuose, kai T. Edisonas bandë pa-sisavinti absoliuèià filmavimo kameros iðradimo pir-menybæ. Tik faktai ðiame ginèe byloja ne amerikie-èio naudai. W. Friese-Greene�as anksèiau uþ T. Edi-sonà (1889 m. liepà) uþpatentavo chronofotografinækamerà (patento Nr. 10131). Raportà apie ðá patentà,iðspausdintà 1890 m. vasario 28 d. britø fotograføbiuletenyje �British Photographic News�, W. Friese-Greene�as tuoj pat nusiuntë á Amerikà kartu su savoaparato brëþiniais. T. Edisono archyve áregistruotasðio laiðko gavimo faktas. Taèiau pats laiðkas neiðsau-gotas.Ar ne todël, kad jame raðoma: �Atskirame siun-tinyje gausite dokumentà su tiksliu kameros apraðy-mu. Ji gali daryti 300 nuotraukø deðimties fotografi-jø per sekundæ greièiu.� Ir ðio �atskiro siuntinio� pëd-sakø T. Edisono archyvo tyrinëtojas Gordonas Hen-druksas neaptiko. Kaip ir kitø dokumentø, kuriaisremiantis bûtø galima árodyti E. J. Marey�aus, L. LePrince�o,W.Friese-Greene�o iðradimø átakàT.Ediso-no kinetoskopui.Kai kalbame apie pirmuosius kino seansus, reikia

prisiminti 1889m. lapkrièio15d. britø laikraðtyje �TheOptical Magic Lantern Journal� atspausdintà straipsná�Apie stulbinanèià optikos naujienà�, kuriame anoni-mas autorius raðo: �Tiesiog neátikëtina ekrane matytigatvës judëjimà su skubanèiais visomis kryptimis pra-eiviais, su ðaliabëganèiais ðunimis, vaþiuojanèiais trau-kiniais, ir viskas taip gyva! Pavardë Friese-Greene�asbus þinoma visame pasaulyje, nes jo iðradimas, lei-dþiantis pasiekti ðio efekto, nustebins pasaulá.�

Kino kamera, kuria buvo nufilmuoti ðie ir kitivaizdai, saugoma Londono priemiestyje esanèiamemuziejuje (Science Museum South Kensington). Ðiseksponatas yra daiktinis árodymas, patvirtinantis epi-tafijà ant W. Friese-Greene�o antkapio: �Komerci-nio kino iðradëjas, pirmasis panaudojæs celiulioidojuostà.�

TomoEdisono kinas

Informacija apie W. Friese-Greene�o iðradimus irjo pirmuosius filmus skelbiama toli graþu ne visosekino istorijos knygose, o T. Edisono nuopelnai apra-ðyti tikrai labai plaèiai. Priminkime kelis jokiø abe-joniø nekelianèius faktus. Paties Alberto Einsteinogarsiausiu visø laikø iðradëju pavadintas T. Ediso-nas, be abejonës, turi teisæ bûti vadinamas kino pio-nieriumi, daug ir sëkmingai eksperimentavusiu tieksu garso áraðymu, tiek su judanèiu fotografiniu vaiz-du. Jam priklauso ir daugiau nei 120 metø naudoja-mas kino juostos standartas (35 mm ploèio su ketu-riomis perforacinëmis kiaurymëmis ties kiekvienukadru abiejose pusëse).Pirmuosius judanèius paveikslëlius West Oran-

ge�o laboratorijoje buvo galima pamatyti 1891 m.geguþæ dar neuþpatentuotame kinetoskope (ðio apa-rato pavadinimas graikiðkai reiðkia �tyrinëti judë-jimà�). Tokià galimybæ 147-ioms Moterø klubøfederacijos aktyvistëms suteikë ponia Edison, poðventiniø pietø pakvietusi vieðnias apþiûrëti sen-

sacingos naujovës. Niujorko laikraðtis �The Sun�ðá seansà apraðë taip: �Susiþavëjusios ir nustebu-sios moterys pamatë medinæ dëþæ. Aplink gulëjoritës ir juostos, o ðalia stovëjo aparatà priþiûrintisdarbininkas. Virðutinëje dëþës dalyje buvo maþ-daug colio dydþio langelis, prie kurio pasilenkusgalima buvo pamatyti vyro fotografijà. Tai buvokaþkas neátikëtina! Nufotografuotas vyriðkis ðyp-sojosi, nusilenkë, pamojavo rankomis ir nusiëmëskrybëlæ.�1894 m. balandþio 14 d. Niujorke atidarytas pir-

mas nuolat veikiantis Kinetoskopø salonas. BroliamsHollandams priklausanèiame pastate Brodvëjujedviem eilëmis stovëjæ deðimt kinetoskopø uþ 25 cen-tus þiûrovams rodë dvi programas po penkis trumpusfilmukus. Pirmosios dienos pelnas siekë 120 doleriø.Vadinasi, tàsyk pirmaisiais T. Edisono judanèiais pa-veikslais (�Kaimo kalviai�, �Þirgo kaustymas�, �Paskirpëjà�, �Gaidþiø peðtynës�, �Ðkotø ðokis� ir kt.) pa-simëgavo maþdaug 500 þiûrovø. Ðie siuþetai buvonufilmuoti studijoje �Juodoji Marija�, kuri atrodëkaip milþiniðkas batas, stovintis ant aplink savo aðábesisukanèios platformos. Dienà stogo dangtis bûda-vo atvoþiamas, kad bûtø galima maksimaliai panau-doti natûralià ðviesà, o platforma pasisukdavo pagalsaulës judëjimo kryptá.�Kai Edisonas ëmë prekiauti kinetoskopais, jis dar

neátarë, kad ðios �Pandoros skrynios� po keliø mëne-siø pagimdys projekciniø aparatø gamybà�, � raðë�Visuotinës kino istorijos� autorius G. Sadoulis.Jau 1894 m. pabaigoje Edisono firmos kataloguo-

se buvo áraðyti 60 filmø pavadinimai. Daugiausia �miuzikholo numeriø, siuþetø su dresuotais gyvûnais,akrobatø pasirodymø, ðokiø scenø, imtyniø ir boksovaizdø. Netrukus atsirado ir pirmieji vaidybiniai siu-þetai. �Serpantino ðokëjoje� teatro scenoje nufilmuotasavo menà rodanti garsi to meto ðokëja Anabelle mo-javo plaèios suknelës rankovëmis taip, kad buvo pa-naði tai á gëlæ, tai á plasnojantá drugelá. Kad þiûro-vams susidarytø dar graþesnis áspûdis, kadrai buvospalvinami teptuku. Publikai labai patiko istorinissiuþetas �Marijos Stiuart egzekucija�. Já galëjo pa-matyti ir vilnieèiai 1896-øjø liepà Botanikos sodesurengtame pirmajame Lietuvoje kino seanse. Istori-kas Vytautas Mikalauskas ðá filmà komentavo taip:�Istoriniais ano meto drabuþiais apsirengusi miniasusirinko paspoksoti, kaip bus ávykdyta mirti pa-smerktos karalienës bausmë. Atvedama pasmerktoji.Ji lëtai prieina prie eðafoto. Atsiklaupia. Budelis pa-kelia ilgakotá kirvá ir ið visø jëgø mosteli juo þemyn.Bausmës vykdytojas pasilenkia ir iðkëlæs parodo nu-kirstà (butaforinæ) Marijos Stiuart galvà. Ðit ir visasistorinës tematikos filmas.�

Nukelta á 20 p.

Skandalingasis ,,Buèinys�. Taip atrodë T. Edisono studija ,,Juodoji Marija�.

Broliai Lumiere�ai.


20 KinasAtkelta ið 19 p.

Ið garsesniø T. Edisono filmø reikëtø paminë-ti dar du. Juos paprastai lydëdavo labai gyva þiû-rovø reakcija. Filme �Fredo Otto èiaudulys� pus-amþis vyriðkis, ákvëpæs þiupsnelá tabako, su to-kiu pasimëgavimu kelis kartus nusièiaudi, kadþiûrovams nelikdavo nieko kito, kaip garsiai arbent jau mintyse pasakyti: �Á sveikatà.� Kontro-versiðkiausiu, ko gero, laikytinas filmukas �Bu-èinys�. Jame du pagyvenæ miuzikholo artistaiJohnas Rice�as ir May Irwin ilgokai flirtuoja, opaskui kavalierius, uþrietæs ûsus, aistringai pa-buèiuoja damà á lûpas. Kol ðis filmas buvo rodo-mas kinetoskopuose, niekam net nekilo mintisjá pavadinti nepadoriu. Bet kai �Buèiná� salësesu projekciniu aparatu dideliame ekrane vienumetu galëjo pamatyti keli ðimtai þmoniø, perAmerikà nuvilnijo protestai ir reikalavimai ðá�pornografiná� filmà uþdrausti.Reikia paþymëti, kad projekcinio kino priva-

lumus T. Edisonas ávertino tik tada, kai atsidûrëðio proceso ariergarde. Tik praëjus beveik metamspo Europoje prasidëjusio kino bumo T. Edisonas1896 m. spalio 12-àjà Niujorke Olimpijos miu-zikholo salëje savo filmus pirmà kartà þiûrovamsparodë dideliame ekrane. Biografu pavadintas pro-jektorius tàsyk rinktinei publikai pademonstravodvylika filmø. Tikriausiai ádomiausias ðioje pro-gramoje buvo filmas, vaizduojantis populiarø po-litikà Williamà Arthurà McKinley. Senatoriø þiû-rovai pamatë kaip solidø valstybininkà ir ðeimosþmogø, kabinete skaitantá dokumentus, priiman-tá rinkëjø delegacijà, pozuojantá ant savo namoslenksèio ir plevësuojanèios JAV valstybinës vë-liavos fone. Ádomu bûtø suþinoti, ar ðis filmas pa-dëjo �Volstryto veikëju� vadintam kandidatui potrijø savaièiø tapti JAV prezidentu? Jeigu taip,tai politinës kino reklamos pradininku turëtumelaikyti T. Edisonà. Beje, jis sukûrë ir filmà apieprezidento W. McKinley þudiko Leono Czolo-goszo egzekucijà. Filmuoti reportaþo mirties baus-mës ávykdymo vietoje valdþia neleido, taèiau nie-kas negalëjo sutrukdyti ðià egzekucijà atkurti�Juodosios Marijos� paviljone.

Stabtelëjimas Berlyne

Prieð persikeldami á paskutinëmis 1895-øjødienomis Paryþiuje vykusá broliø Lumiere�ø ki-no seansà, trumpam stabtelëkime Berlyne. Lap-krièio 1-àjà Vokietijos sostinës centre Wilhel-mo gatvëje ásikûrusiame prabangiame teatre�Wintergarten� (�Þiemos sodas�) du vokieèiaibroliai Emilis (Eugenas) ir Maxas Skladanow-skiai publikai parodë 10 trumpø filmukø. Tambroliai sukonstravo bioskopu pavadintà projek-toriø, o paèius filmukus fantoskopo vardu uþpa-tentuota kamera nufilmavo aðtuoniø kadrø persekundæ greièiu. Dël ðios aplinkybës þiûrovaimatë pagreitëjusius ir mirganèius vaizdus. Vo-kieèiai, þinoma, didþiuojasi ðio seanso autoriais,o naciø propaganda juos net panaudojo savo tiks-lams teigdama, kad Vokietija yra kino gimimolopðys.Tiesa, patys Skladanowskiai reikðmingesnio

vaidmens kino istorijoje nesuvaidino. Bet jø in-dëlá, praëjus ðimtui metø po seanso �Þiemos so-de�, áamþino reþisierius Wimas Wendersas. Kar-tu su savo studentais jis sukûrë filmà �BroliaiSkladanowskiai� (1995 m.), kuriame prisimini-mais dalijasi Maxo Skladanowskio dukra. Á jospasakojimà ásiterpia vaidybiniai epizodai � èiabrolius vaidina aktoriai Udo Kieras (Maxas) irOtto Kuhnle (Emilis), o svarbiausius ávykius ko-mentuoja maþa mergaitë, kuri jau pirmuose kad-ruose þada papasakoti smagià istorijà, kaip jostëtis ir dëdë iðrado kinà.

�Mirtá nugalëjo sàmonë�

Mûsø paþintinæ kelionæ laiko maðina baigia-me Paryþiaus centre (netoli Operos teatro ir kon-certø salës �Olympia�) esanèiame Kapucinø bul-vare. Dabartinio vieðbuèio �Scribe� rûsyje XIXa. pabaigoje buvo ásikûrusi kavinë �Grand Ca-fe�. Vienoje ið dviejø saliø (pavadintoje �Indøsalonu�) 1895 m. gruodþio 28 d. vyko pirmasvieðas mokamas prancûziðkø filmø seansas, su-darytas ið deðimties broliø Lumiere�ø filmø. Apieðá legendiná seansà priraðyta kalnai straipsniø irknygø. Kol nepasitaikë galimybë èia apsilanky-ti, pasikliaukime Jacques�o Rittaud-Hutinet�oapraðymu knygoje �Broliai Lumiere�ai. Kino ið-radimas�: �Reikia nusileisti laiptais þemyn, kurtuo metu buvo kavinë Grand Cafe. Dabar èia ási-kûræs restoranas �Le jardin des muses� (�Mûzøsodas�). Graþi pastelinë vidaus apdaila, domi-nuoja salotiniai tonai. Hole árengta vitrina, skir-ta broliams Lumiere�ams: nuotraukos, plakatai

ir pirmojo seanso programa. Taèiau dvi salësklientams uþrakintos. Jos beveik tuðèios ir ati-daromos tik ypatingomis progomis. Viena salëpavadinta Auguste�o Lumiere�o vardu, kita � tapati, kuri vadinosi �Indø salonu� � dabar vadi-nasi Louis Lumiere�o sale. Jokiø rakandø. Vis-kas � grindys, sienos, lubos � iðklota juoda ge-lumbe. Tai provokuoja lankytojo vaizduotæ, au-tentiðkumas gimdo jaudulá. Pirmasis áspûdis �salë labai nedidelë, kamerinë, þemos lubos.�Pirmajame seanse èia sëdëjo 33 þiûrovai. Ðtai

kaip ðá ávyká apraðo J. Rittaud-Hutinet�as: �Pra-dþioje salë buvo dalinai apðviesta. Nuo sienø,iðklotø bambuku, ðypsojosi didelës Alpiø pei-zaþø, upiø ir jûrø vaizdø fotografijos, o èia beiten kabanèios drambliø iltys gimdë jaudinanèiosegzotikos nuotaikà. Ta premjera nebuvo labaiprabangi ir rafinuota. Jai buvo toli iki tos litur-gijos, kokia ji pavirto vëlesniais deðimtmeèiais.Vieni bijojo nuobodaus vakaro, kiti � gaisro ga-limybës. Kavinës savininkas bijojo prarasti pi-nigus, o salëje buvæs Georges�as Meliesas bai-minosi, kad jo bièiulis Antoine�as Lumiere�as pa-tirs nesëkmæ.�Bûtent Antoine�as, abiejø broliø tëvas, orga-

nizavo ðá seansà ir iðnuomojo salæ. Broliai neda-lyvavo, dël to sklido jiems nepalankios kalbos,ðiek tiek trikdþiusios tëvà. Taèiau �reprezenta-cija� buvo jo specialybë. Visai gali bûti, kad ðistvirtas, beveik ðimtà kilogramø sveriantis vyras,atsistojæs prieðais ekranà, pasakë þodþius, ku-riuos jam priskiria biografas: �Ponios ir ponai!Ðiame poþemyje 33 þmoniø kompanijoje esamenaujo mokslinio stebuklo liudininkai. Pirmà kar-tà pasaulio istorijoje fotografija atgijo. Gyveni-mas yra suèiuoptas ir paverstas skaidria akimir-ka. Pagaliau mirtis yra nugalëta! Taip, brangûsponai, mirtá nugalëjo þmogaus sàmonë. Amþi-nybë priklauso mums!�Po ðiø þodþiø sujaudintas kalbëtojas moste-

lëjo ranka, mechanikas pradëjo sukti kinematog-rafu pavadinto aparato rankenà, ir vienas po kitonustërusiai publikai buvo parodyti filmai �Dar-bininkø iðëjimas ið Lumiere�ø fabriko�, �Ekvi-libristika�, �Auksinës þuvelës gaudymas�, �Fo-tografai atvyksta á Lionà�, �Kalviai�, �Aplietaslaistytojas�, �Kûdikio pusryèiai�, �Ðuolis ant pa-klodës�, �Kordeljë aikðtë Lione� ir �Jûra�.

Pirmojo Prancûzø kino teatro afiða.

Kino kamera su dviem objektyvais 1988 m.


21Kinas

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Kitokio kino klube�Coco prieð Chanel�Antradiená, balandþio 23 d., Kitokio kino klu-

be þiûrësime filmà �Coco prieð Chanel�, sukurtàpagal Edmonde Charles-Roux romanà ir pasako-jantá apie ankstyvàjá garsios prancûzës gyvenimolaikotarpá. Elegantiðkumo ásikûnijimu laikoma Co-co Chanel (tikroji jos pavardë Gabrielei BonheurChanel) ávykdë tikrà revoliucijà mados pasaulyje,paliko po savæs begalæ pasekëjø, gundanèiø kve-palø aromatà ir daug taikliø aforizmø (�Mada iðei-na ið mados, o stilius � niekada�). Nenuostabu, kadðiai mados karalienei statomi paminklai, dedikuo-jamos knygos ir madingø rûbø pristatymo sesijos.

1969-aisiais, dar bûdama gyva, Coco sulaukë jaiskirto biografinio miuziklo Brodvëjuje. Ne kartàjos gyvenimas buvo atgijæs ir kine.Filmo �Coco prieð Chanel� autoriai nepreten-

duoja atskleisti visø mados pasaulio ikona vadi-namos moters gyvenimo ávykiø. Tai tik nedidelisgausios biografijos fragmentas, kurio veiksmas bai-giamas 1919 m. gruodá, kai automobiliø avarijojeþuvo �Vaikiu� vadinamas britø pramonininkas Ar-tûras Kapelis (já suvaidino italø aktorius Alessan-dro Nivola) � ypatingas vyras Coco gyvenime, ku-rá ji �mylëjo ið tikrøjø�. Jø santykiams filme skir-

tos paèios graþiausios ir romantiðkiausios scenos.Kur kas paprastesnë meilës istorija Coco siejo

su turtingu verslininku ir nepastovaus bûdo mer-giðiumi Etjenu Balsanu, tapusiu geranoriðku josglobëju ir pirmuoju �oficialiu� meiluþiu.Svarbiausià gyvenimo principà � �atsiremti á vy-

rus, bet nuo jø niekada nepriklausyti� � Coco perkëlëir á savo madø koncepcijà. Minimalizmas ir eleganci-ja. Prabangi suknelë ir pigi biþuterija. Ið eklektikosgimstantis nuostabus stilius. Tokia buvo XX a. pra-dþios mada. Toks tada buvo pasaulis, pavadintasskambiu Belle Epoque (�Nuostabi epocha�) vardu.

Iðlikimo istorijos visada populiariosPagal Arthuro Goldeno romanà sukurta �Geiðos

iðpaþintis� (penktadienis, 23.25 val., TV3) gali pel-nytai pretenduoti á graþiausio savaitës filmo titulà.Nuostabos tai neturëtø kelti, juk visame pasaulyjepopuliaraus romano ekranizacijos ëmësi garsusBrod-vëjaus reginiø specialistas Robas Marshallas. Mo-kantis nepriekaiðtingai tiksliai parinkti vaidmenø at-likëjus reþisierius ir ðá kartà pataikë á deðimtukà � trisgeiðas ákûnijograþiausiosAzijosmoterys:ZiyiZhang,Gong Li ir Michelle Yeoh. Keistoka tik tai, kad trysgraþiosios kinës vaidina... japones.Èijai buvo vos devyneri, kai ji 1929 m. pateko á

geiðø namus. Ji, purvina kaimo mergaitë, rafinuotoskultûros buveinëje ilgai kentë vyriausios geiðos Ha-sumono patyèias. Patyrusios heteros átûþá nesunkusuprasti � moteriðka intuicija jai pakuþdëjo, kad ðisbjaurusis anèiukas greitai taps didþiausia jos konku-rente. Bet ginti nuo piktosios raganos maþàjà Pelenæëmësi ðeimininkë, o vëliau � konkuruojanèios firmosgeiða Mameha. Jos globojama Èija po keleriø metøvirsta garsiausia prieðkario Japonijos geiða vardu Sa-juri ir atsiduria politiniø intrigø sûkuryje.Fantastinës literatûros kûrëjo Philipo K. Dicko su-

galvotos istorijos vis daþniau tampa filmø siuþetais,bet juose genialiai ðizofreniðkas raðytojo áþvalgasdaþniausiai uþgoþia dinamiðko veiksmo kino atribu-tai. Taip atsitiko ir trileryje �Prisiminti pavojinga�(ðeðtadienis, 21.00 val., TV3). Stambios moderniøtechnologijø korporacijos vadovai pagaliau iðmokouþkirsti kelià slaptos informacijos nutekëjimui: kaddarbuotojams nekiltø pagunda parduoti vertingas pa-slaptis konkurentams, pasibaigus eksperimentui, vi-siems jo dalyviams iðtrinama atmintis. Kompiuteriø

genijus Maiklas Dþeningsas (aktorius Benas Afflec-kas) po keleriø átempto darbo metø tikisi papildytisavo sàskaità aðtuonþenkle suma. Taèiau vietoj atly-gio specialistui áteikiamas keistø daiktø pilnas pake-tas ir praneðama, kad jis savanoriðkai atsisakë pinigø.Maiklas gauna ne uþtikrintà ateitá, o koðmariðkà da-bartá, kurioje jam tenka gyvo taikinio dalia.Á neplanuotà situacijà ilgam pakliuvo ir Melo Gib-

sono herojus filme �Sumautos atostogos Meksiko-je� (ðeðtadienis, 21.00 val., BTV). Jis prasideda ener-gingo veiksmo gaudyniø scena greitkelyje ir pakelëslaukuose, kuriais nuo policininkø korteþo sprunkaklounais apsimetæ nusikaltëliai. Taip jiedu per JAV irMeksikos valstybinæ sienà nelegaliai bandë perga-benti du milijonus doleriø. Deja, korumpuoti JAV irMeksikos pasienio pareigûnai tinkamai neávertinotokio humoro, irM. Gibsono herojui, vadinamam tie-siog Gringo, vietoj iðsvajotø atostogø prabangiamevieðbutyje tenka savo kailiu pajusti visus meksikie-tiðko kalëjimo �malonumus�.Kad meksikietiðkas kalëjimas tikrai ne kurortinë

sanatorija, þinojome ir anksèiau.Kalëjimas filme�Su-mautos atostogosMeksikoje�vadinamas�dideliupra-garu maþame miestelyje�, kurá kontroliuoja ne fede-ralinë valdþia, o vietinë mafija. Èia uþ pinigus gali-ma ásigyti kainà atitinkantá komfortà � pramogø, gin-klø, moterø, net gyvybiðkai reikalingà organà. Viskà,iðskyrus laisvæ. Bet jeigu neturi pinigø arba átakingøuþtarëjø, tau skirta ði naujokus pasitinkanti taisyklë:�Èia lengviau numirti, negu iðgyventi.�Ne maþiau pavojinga yra ir situacija, parodyta fil-

me �Metas þudyti� (ðeðtadienis, 22.25 val., Lietuvosryto TV), sukurtame pagal Johno Grishamo romanà.

Misisipës valstijoje du savo maþos dukrelës prievar-tautojus nuðauna tamsiaodis Karlas Li Heilis (aktoriusSamuelas L. Jacksonas) ir uþ tai atsiduria teisiamøjøsuole. Jo ðansus bûti iðteisintam komplikuoja dvi ap-linkybës: teismasvykstavienamepietiniøvalstijømies-telyje (ten ir dabar neretai civilizuotà teisingumà pa-keièia þiaurûs linèo teismai), o prisiekusiø teisëjø vie-tose sëdi baltaodþiai. Ar drás jie pasiprieðinti rasistiniøprietarø tradicijoms?Visiðkaskontrastas karðèiu alsuo-janèiam �Metui þudyti� bus filmas �Sniegynø ákai-tai� (sekmadienis,21.55val.,LNK),kuriosiuþetasplë-tojasi amþino áðalo sukaustytoje Aliaskoje. Èia á snie-gingos tundros pusnis ið dausø krinta nepataisomai su-gedæs lëktuvas. Per stebuklà iðsigelbëjæ ðeði naftininkaiatsiduria laukinës gamtos spàstuose. Aplink � ðimtaikvadratiniø kilometrø neiðbrendamø miðkø, þemesnënei 30 laipsniø temperatûra ir vieninteliai gyvi padarai� prie atðiauriø sàlygø prisitaikæ vilkai, gerokai plëðres-ni uþ kitur gyvenanèius gentainius. Jie niekada nematëþmoniø, todël nieko nebijo ir tik laukia galimybës uþ-pulti á jø teritorijà pasikësinusius ásibrovëlius.Keliais ásimintinais filmais Europoje gerai uþsire-

komendavæs jaunas italø reþisierius Gabriele Mucci-no gavo pasiûlymà sukurti komedijà Amerikoje. Taipgimë juokingas, lyriðkas, o vietomis gana dramatið-kas filmas�Ieðkantys laimës� (sekmadienis, 0.15val.,LNK). Kai dël nelemtø nesusipratimø ir nenumatytøaplinkybiø Kristoferis Gardneris praranda darbà ir at-siduria tiesiog gatvëje, þmonos atstumtas tëvas kartusu sûneliu privalo iðgyventi ið vaiko prieþiûrai skir-tos paðalpos. Jautresni þiûrovai tikrai neliks abejingiporelës kanèioms, uþtai finale bus apdovanoti darvienos amerikietiðkos svajonës ásikûnijimo patosu.


18 d., ketvirtadiená, 18.30 val. premjera! Di-dþiojoje scenoje � Ivan Turgenev �Mënuo kaime�.Drama. Reþisierius Valius Tertelis. Spektaklio truk-më � 2.30 val. Bilietø kainos � 20, 40, 50 Lt.19 d., penktadiená, 18 val. Rûtos salëje � �Plë-

ðikai�. Pagal Friedrichà von Schillerá. Antidekalo-gas (N-16). Reþisierius Artûras Areima. Spektakliotrukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 30 Lt.20 d., ðeðtadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje �

Antano Ðkëmos �Balta drobulë�. Drama. Reþisie-rius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bi-lietø kainos � 30, 40 Lt.20 d., ðeðtadiená, 19 val. Rûtos salëje � Danie-

lio Daniso �Gelbëkime meilæ�. Manifestacija. Re-þisierius Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë �2 val. Bilieto kaina � 25 Lt, moksleiviams, studen-tams � 15 Lt.21 d., sekmadiená, 12 val. Didþiojoje scenoje �

Inesos Paliulytës �Astrida�. Muzikinis spektaklisvaikams. Reþisierë Inesa Paliulytë. Spektaklio truk-më � 2 val. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.21 d., sekmadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Bil-

janos Srbljanoviè �Skëriai�. Dviejø daliø tragiko-medija. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektak-lio trukmë � 3 val. Bilieto kaina � 30 Lt.23 d., antradiená, 24 d., treèiadiená, 18 val. Il-

gojoje salëje � Antono Èechovo �Palata�. Vienosdalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþi-sierius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë � 1.50val. Bilieto kaina � 60 Lt.23 d., antradiená, 18 val. Rûtos salëje � VðÁ

�Laimingi þmonës� pristato: Vytauto V. Landsber-gio �Atëjau, pamaèiau, negalëjau�. Vienos daliesabsurdo komedija suaugusiesiems. Reþisierius Vy-tautas V. Landsbergis. Spektaklio trukmë � 1.15val. Bilieto kaina � 43 Lt.21 d., sekmadiená, 12.00 val. Kauno Paminkli-

nës Kristaus Prisikëlimo baþnyèios Konferencijøsalëje � Þodþio valandoje aktorë Olita Dautartaitëir Eugenijos Ivaðkevièiûtës tapybos paroda.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

22 Kampas

Kauno valstybinis muzikinis teatras20 d., ðeðtadiená, 21 d., sekmadiená, 12 val. prem-

jera! Eduardo Chagagortiano �Ausinë kepurë�.Dviejø daliø komiðka opera vaikams. DirigentasVirgilijus Visockis, reþisierë Anastasija Grinenko(Baltarusija), scenografas Andrej Merankov (Bal-tarusija), kostiumø dailininkë Julija Babajeva (Bal-tarusija), choreografas Dmitrij Jakuboviè (Baltaru-sija), chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, Rasa Vait-kevièiûtë. Bilietø kainos � 7, 15, 20, 25, 50 Lt.20 d., ðeðtadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Baja-

derë�. Trijø veiksmø operetë. Pastatymo meno va-dovas ir reþisierius Gintas Þilys, dirigentas JonasJanulevièius, scenografas Artûras Ðimonis, kostiu-mø dailininkë Jolanta Rimkutë, choreografas An-drius Kurienius. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietøkainos � 15, 20, 35, 40, 100 Lt.21 d., sekmadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Mon-

martro þibuoklë�. Trijø veiksmø operetë. Reþisie-rius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Virgilijus Visoc-kis, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreografasAgris Danileviès (Latvija). Spektaklio trukmë �3.30 val. Bilietø kainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.24 d., treèiadiená, 18 val. �Notrdamo legenda�.

Dviejø daliø ðokio spektaklis. Inscenizacijos au-torius ir choreografas Aleksandras Jankauskas, mu-zika � Antanas Jasenka, Rièardas Koèiantë, diri-gentas Jonas Janulevièius, scenografas Artûras Ði-monis, kostiumø dailininkë Rûta Biliûnaitë, vizu-alizacija � Vladimiras Ðerstobojevas. Bilietø kai-nos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

18 d., ketvirtadiená, 18 val. Kamerinës muzi-kos vakaras. 2012 m. tarptautinio Karalienës Elþ-bietos smuikininkø konkurso nugalëtojas AndreyBaranov (smuikas, Rusija), Darius Maþintas (forte-pijonas). Bilietø kainos � 15, 20 Lt.19 d., penktadiená, 18 val. Kompozitoriaus Gu-

seppe Verdi 200-osioms gimimo metinëms � Kaunomiesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas ImantsResnis), Kauno valstybinis choras (meno vadovas irvyr. dirigentas Petras Bingelis). Dirigentas Imants Res-nis. Programoje � graþiausi G. Verdi operø orkestro irchoro kûriniai. Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.20 d., ðeðtadiená, 17 val. Italiðkos dþiazo spal-

vos. Atlikëjai: Tommaso Troncon (saksofonas, Ita-lija), Vytautas Skudas (trimitas, fliugelhornas, Lie-tuva), Paolo Garbin (fortepijonas, Italija), ArmanIsojan (kontrabosas, Armënija), Enrico Smiderle(muðamieji, Italija). Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.21 d., sekmadiená, 14 val. Muzikinë popietë

visai ðeimai. Valstybinës kultûros ir meno premi-jos laureatas Kauno styginiø kvartetas: KarolinaBeinarytë-Palekauskienë (I smuikas), Dalia Termi-naitë (II smuikas), Eglë Lapinskë (altas), SauliusBartulis (violonèelë). Solistai: Martynas Beinaris(baritonas), tarptautiniø konkursø laureatas Rober-tas Beinaris (obojus). Programoje � kompozitoriøBernhard Henrik Crusell, Jan Vaclav Kalivoda, En-nio Morricone, Giacomo Puccini, Ottorino Respig-hi, Franz Schubert kûriniai. Bilieto kaina � 10 Lt.23 d., antradiená, 18 val. Koncertas, skirtas Kon-

servatorijos 80-ies metø sukakèiai paminëti. VDU ka-merinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Rober-tas Bliðkevièius). Solistai: Andrius Apðega (barito-nas), Margarita Garmutë (smuikas), Rûta Balniûtë (al-tas), Ernestas Ðidiðkis (klarnetas), Kotryna Kaklaus-kaitë (fortepijonas). Dirigentas Robertas Bliðkevièius.Programoje � F. Chopin, W. A. Mozart, C. Weber irkitø kompozitoriø kûriniai. Bilieto kaina � 10 Lt.24 d., treèiadiená, 18 val. Kamerinës muzikos

vakaras. Viktoras Paukðtelis (fortepijonas). Bilietøkainos � 10, 15 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�

VI 14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat plati-na Tiketa.

19 d., penktadiená, 18 val. aktorës Olitos Dau-tartaitës sukaktuviø vakaras. Monospektaklis�Tûkstantis, tûkstantis, tûkstantis myliø� pagalIcchoko Mero apsakymà. Vaidina � Olita Dautartai-të, reþisierius � Viktoras Valaðinas, kompozitorius �Vidmantas Bartulis. Áëjimas su kvietimais.20 ir 21 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val.

Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje � varpømuzikos koncertai. Skambës romantinës melodi-jos. Kariljonu skambins Julius Vilnonis.23 d., antradiená, 18 val. kvieèia á susitikimà

su aktore Dalia Michelevièiûte. �Kûrybos valan-dos� metu vakaro vedanèioji Dovilë Zelèiûtë pro-vokuos þinomà aktoræ, ðokëjà, skaitovæ pokalbiuiapie tai, kokià reikðmæ ir galià scenoje turi þodis.Vakaro tema �Kalba scenoje ir kasdienybëje�. Da-lia Michelevièiûtë skaitys savo mëgiamø poetø ei-les. Áëjimas nemokamas.24 d., treèiadiená, 17 val. koncertas �Prieð di-

dájá skrydá...�. Atlieka J. Naujalio muzikos gim-nazijos abiturientë Karolina Pancernaitë (fortepi-jonas). Mokytoja Birutë Kumpikienë. Programo-je: J. S. Bach, L. van Beethoven, C. Debussy,S. Rachmaninov, V. Montvilos, F. Liszt kûriniai.Áëjimas nemokamas.

Kauno kamerinis teatras18 d., ketvirtadiená, 18 val. Sveèiuose Minsko

naujasis dramos teatras: L. S. Èerniauskaitës �Blyks-nis po vasaros vandeniu� (spektaklis rusø kalba).Melodrama. Reþisierë Virginija Tarnauskaitë. Spek-taklio trukmë � 0.40 val. Bilieto kaina � 30 Lt.19 d., penktadiená, 18 val. Sveèiuose Minsko

naujasis dramos teatras: Martin McDonagh �Groþiokaralienë�(spektaklis baltarusiø kalba). Dviejø da-liø tragikomedija. Reþisierius Denis Nupreièik.Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 30 Lt.20 d., ðeðtadiená, 18 val. Sveèiuose teatro trupë

�Teatronas�: premjera! Fiodoro Dostojevskio ro-mano �Idiotas� ir apsakymo �Nemaloni istorija�motyvais �Ipolitas�. Dviejø daliø drama. Reþisie-rius Gildas Aleksa. Spektaklio trukmë � 2 val. Bi-lietø kainos � 10, 15 Lt.21 d., sekmadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gar-

gantiua ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gur-manams (N-18). Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bi-lietø kainos � 40, 50 Lt.24 d., treèiadiená, 18 val. Sveèiuose Klaipëdos

jaunimo teatras: Mindaugo Nastaravièiaus�Paukðtyno bendrabutis�. Vienos dalies drama. Re-þisierius Valentinas Masalskis. Spektaklio trukmë �1.50 val. Bilietø kainos � 20, 25 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

21 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Krei-vos daiktø istorijos�. Spektaklis vaikams. Reþisie-rius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�19

val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.:40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras20 d., ðeðtadiená, 12 val. �Þalias þalias obuoliu-

kas�. Istorija apie amþinà ir pasiaukojamà drau-gystæ. Nuo 6 m. Reþisierius Arvydas Lebeliûnas.Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt.20 d., ðeðtadiená, 17 val. Vakaras su bardais.

Dalyvauja: Aleksandras Makejevas, Giedrius Ar-baèiauskas. Bilieto kaina � 40 Lt.21 d., sekmadiená, 12 val. �Karalaitës buèinys�.

Kaip paika tuðtybë sugriovë karaliðkà laimæ. Nuo5 m. Reþisierius Algimantas Stankevièius. Bilietøkainos � 8, 10, 12 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�

17 val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietustaip pat platina Bilietø pasaulis.

20 d., ðeðtadiená, 21 d., sekmadiená, 12 val. Kau-no kultûros centre �Tautos namai� (Vytauto pr.79 / Kæstuèio g. 1) � Lietuvos suaugusiøjø chorøkonkursas. Áëjimas nemokamas.


23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: [email protected] adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: [email protected]

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

18 d., ketvirtadiená, 16 val. Prienø Justino Mar-cinkevièiaus vieðojoje bibliotekoje (Kauno g. 2B,Prienai) � Stasio Lipskio biografinio romano apieVincà Mykolaitá-Putinà �Iðsivadavimas� pristaty-mas. Dalyvaus raðytojai Stasys Lipskis, VytautasBubnys, Elena Kurklietytë, skaitovas Juozas Ðal-kauskas.18 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube

(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � literatûriniai skaity-mai. Jurgio Buitkaus literatûrinës premijos áteiki-mas. Raðytojos Inezos Juzefos Janonës poezijos kny-gos �Ateiname, kad nebûtume� pristatymas. Daly-vaus raðytoja Ineza Juzefa Janonë, filosofijos dr. An-drius Konickis, literatûrologës dr. Elena Baliutytë,dr. Alma Lapinskienë, raðytoja, Jurgio Buitkaus li-teratûrinës premijos laureatë Ona Jautakë, poetasBronius Ribokas.22 d., pirmadiená, 17 val. Tauragës B. Baltru-

ðaitytës vieðojoje bibliotekoje (Respublikos g. 3,Tauragë) � susitikimas su raðytoja Birute Jonuð-kaite ir aktore Birute Mar.22 d., pirmadiená, 15 val. Tauragës vaikø glo-

bos namuose �Ðaltinëlis� (D. Poðkos g. 26, Taura-gë � renginys ið ciklo �Atverstos knygos pusla-piai�. Susitikimas su raðytoja Birute Jonuðkaite iraktore Birute Mar.23 d., antradiená, 17.30 val. Raðytojø klube �

poeto Antano Ðimkaus knygos �Vaizdai ið gyve-nimo bobulytës ir kt.� pristatymas ir knygos daili-ninkës Ievos Babilaitës-Ibelhauptienës parodos ati-darymas. Renginá ves literatûrologas dr. KæstutisUrba. Dalyvauja poetas Antanas Ðimkus, dailinin-kë Ieva Babilaitë-Ibelhauptienë, raðytojai MariusBurokas, Edmondas Kelmickas.24 d., treèiadiená, 15 val. Raðytojø klube � �Var-

pø� vakaras. Literatûros almanacho �Varpai�, 2013(28) sutiktuvës. 2013 m. Varpø literatûrinës premi-jos áteikimas, 41-ojo laureato ir prizininkø pager-bimas. Dalyvaus raðytojai Petras Braþënas, Vikto-rija Daujotytë, Donaldas Kajokas, Vladas Kalvai-tis, Raimondas Kaðauskas, Vytautas Martinkus, Le-onas Peleckis-Kaktavièius, Silvija Peleckienë, Vik-toras Rudþianskas, Renata Ðerelytë, dailininkasAloyzas Stasiulevièius, pianistë Virginija Daugia-dienë, solistas (bosas) Juozas Valikonis.Smulkesnë iformacija tel. (85) 2629627, (85)

2617727, el. paðtas: [email protected].

18 d., ketvirtadiená, 18 val. Prancûzø institu-te (Institut francais, Didþioji g. 1, Vilnius) � fo-tografijos projekcijø ir literatûrinio skaitymo va-karas �Ðokanèios arbatëlës� (�Thés Dansants�)su autoriais Fred Boucher (fotografas) ir DenisDormoy (raðytojas). Vertimas ið prancûzø á lietu-viø kalbà. Áëjimas nemokamas.19 d., penktadiená, 18 val. M. Þilinsko dailës

galerijos auditorijoje (Nepriklausomybës a. 12,Kaunas), 20 d., ðeðtadiená, 17 val. Antano Mon-èio namuose-muziejuje (S. Daukanto g. 16, Pa-langa) � fotografijos projekcijø ir literatûrinioskaitymo vakaras: 1 dalis � �Ðokanèios arbatë-lës� (�Thés Dansants�) su autoriais Fred Boucher(fotografas) ir Denis Dormoy (raðytojas). 2 dalis �susitikimas su Gintare Rakickaite (LT) ir jos trum-pametraþiø filmø �Trys ketvirtinës� ir �Parkas�perþiûra. Áëjimas nemokamas.

23 d., antradiená, 17 val. Kauno apskrities vie-ðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2, 322 kamb.) �Vlado Drëmos knygos �Dingæs Vilnius� pristaty-mas. Dalyvauja knygos autoriaus dukra, restaura-torë, paveldosaugininkë Graþina Drëmaitë.

24 d., treèiadiená, 17 val. Juozo Tumo-Vaiþ-ganto memorialinis muziejus (Aleksoto g. 10-4)kvieèia á poeto Rimo Buroko 60-meèio minëjimà.Dalyvaus Alytaus Jurgio Kunèino bibliotekos dar-buotoja Leokadija Suðinskaitë, aktorë Olita Dau-tartaitë, smuikininkë Lijana Þiedelytë, poetas Vla-das Vaitkevièius.

kvieèia savo skaitytojus á susitikimus�Devintasis pavasaris�:

23 d., antradiená, 17 val. Varënos rajono savi-valdybës vieðojoje bibliotekoje.24 d., treèiadiená, 17 val. Tauragës rajono savi-

valdybës Birutës Baltruðaitytës vieðojoje biblio-tekoje.

21 d., sekmadiená, 12 val., 24 d., treèiadiená,16 val. vaikø ir jaunimo teatre �Vilkolakis� (Kovo11-osios g. 108, Kaunas) � S. Ivanauskaitës �Prin-cesë ir mënulis�. Neiðgalvota istorija Dþeimso Ter-berio kûriniø motyvais. Informacija tel. 31 37 12;vilkolakis.lt, [email protected].

20 d., ðeðtadiená, 13 val. Karininkø ramovëje � kon-certas buvusiems tremtiniams ið ciklo �ChorvedþioPrano Jurkonio kûrybos puslapiai. Knygø �Prisilie-timai� ir �Dainos, romansai, giesmës� pristatymas.Programoje: bendraautoriø A. Kairaitienës ir P. Jur-konio dainos. Dalyvaus choras �Þidinys�.

13 Nacionalinë bibliotekø savaitë �Neþinai?Pëdink á bibliotekà�Iki balandþio 29 d. Kauno m. savivaldybës Vin-

co Kudirkos vieðosios bibliotekos �Vitebsko� pa-dalinyje (P. Lukðio g. 60) veikia fotografijø paroda�Skaitytojai bibliotekos gyvenime�, o Jaunimo, me-no ir muzikos skyriuje (Savanoriø pr. 377) � foto-grafijø paroda �Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus2012 metø renginiø akimirkos�.23 d., antradiená, 12 val. Kauno m. savivaldy-

bës Vinco Kudirkos vieðosios bibliotekos Girstu-pio padalinyje (Kovo 11-osios g. 22) � 13 Nacio-nalinës bibliotekø savaitës atidarymo ðventë �Musjungia knyga�.23 d., antradiená, 16 val. �Berþelio� padalinyje

(Taikos pr. 113 B) � literatûrinis vakaras �Didvyriøatminimo uþmarðtis nedengia�. Dalyvaus poetës Ire-na Þukauskaitë-Jacevièienë ir Zenë Sadauskaitë.23 d., antradiená, 17 val. Kauno m. savivaldy-

bës Vinco Kudirkos vieðosios bibliotekos (Lais-vës al. 57) Maþojoje salëje � VDU doc. etnologijosdr. Rasos Raèiûnaitës-Pauþuolienës monografijos�Lietuviø ðeima vertybiø sankirtoje (XX a.-XXI a.pr.)� sutiktuvës.23 d., antradiená, 17 val. Kauno m. savivaldy-

bës Vinco Kudirkos vieðosios bibliotekos Jaunimo,meno ir muzikos skyriuje (Savanoriø pr. 377) � skai-tytojø konferencija �Mano svajoniø biblioteka�.24 d., treèiadiená, 11 val. �Berþelio� padalinys

(Taikos pr. 113 B) kvieèia vaikus á rytmetá �Atraskbibliotekà ið naujo�.24 d., treèiadiená, 13 val. Girstupio padalinys

(Kovo 11- osios g. 22) kvieèia vaikus á edukacinæprogramà �Prano Maðioto skaitymai�. DalyvausKauno Kovo 11-osios vidurinës mokyklos bûrelis�Jaunieji literatai� (vadovë Inesa Matiþonkienë).

18 d., ketvirtadiená, 15 val. Nacionalinio M. K.Èiurlionio dailës muziejaus A. ir P. Galauniø na-muose(Vydûno al. 2, Kaunas) � Garliavos menomokyklos mokytojø S. Maldonienës, E. Èekavi-èienës ir Kauno �Vyturio� katalikiðkos mokyklosmokytojos A. Banaitienës mokiniø koncertas.


24

2013 m. balandþio 13 d. Vyninëje �Taðkas A� (Laisvës al. 93) atidaryta treèiojipersonalinë Modesto Pataðiaus fotografijø paroda �Mylintiems Kaunà ir mylimiems�.Darbai sukurti per pastaruosius trejus metus.Dvi pirmosios parodos eksponuotos prieð 25 metus tuometiniame �Santakos� kino

teatre ir buvusioje fotoprekiø parduotuvëje Laisvës alëjoje.Ðá kartà menininkas pristato nuotraukas, kuriose uþfiksuota senoji Kauno architek-

tûra. Vaizdai nufotografuoti ið paukðèio skrydþio � skrendant oro balionu.Taip pat eksponuojami þinomø Kauno menininkø � skulptoriaus Roberto Antinio,

poetø Gintaro ir Tautvydos Patackø, dailininko ir muzikanto Graþvydo Kardoko ir t. t. �portretai.O kaip Kaune be �Þalgirio�? Parodoje atsispindi visa krepðinio ávykiø ávairovë.Paroda veiks iki geguþës mën.

nr. 15€¦ · sapnuoju, jo þemºlapis Æraðytas mano gyvenime....

Documents