Išpopuliarėjęs R. Šepetys romanas pristatytas ir Londone

Pirmieji mokslai su dizainere Jolanta Rimkute

G. Paškevičius Londono lietuvių nenuvylė

Rasos šventė Epingo miške

JunGtInės KaRaLystės LIEtuvIų bEndRuomEnės nEmoKamas mėnEsInIs LEIdInys

nr. 7 (2646)Leidžiamas nuo 1947 07 25

2012

Lie

pa

Kitas numeris -rugsėjo mėnesį

Liepa 2012

Liepa 2012

A tėjus vasarai lietuvių bendruomenės gyvenimas JK gerokai aprimsta. Juk reikia ir paatostogauti, ir artimuosius Lietuvoje aplankyti. Be to, Olimpiada, ir nors didelių vilčių į lietuvių sportininkus atrodo niekas ne-

deda, visgi smagu bus bent per televizorių žaidynes pasižiūrėti. Nors neabejotinai yra tokių, kurie nusipirko bilietus, nesvarbu, ar dėl aistros sportui ar dėl smal-sumo. Kadangi bilietų į Londono olimpines žaidynes įsigijimo schema buvo labai sudėtinga, tai net nebandžiau, nors prisipažįstu, įtakos turėjo ir bilietų kainos.Iškart po Olimpinių žaidynių, Lietuva šoks į Seimo rinkimų trasą. Finišas – spalio 14 d. Čia, atvirkščiai negu Olimpinėse, moka tie, kas trasoje, t.y. partijos ir kan-didatai į Seimo narius, o žiūrovams, šiuo atveju rinkėjams, nieko nekainuoja, tereikia ateiti ir pabalsuoti. Tačiau dalyvavimo rinkimuose sistema gyvenan-tiems užsienyje atrodo ne mažiau komplikuota, nei bilietų į Londono olimpiadą pardavimo schema. Išbandžiau tą schemą, pavyko, ir 4-5 šio žurnalo numeryje kitiems papasakoju, kaip tą padaryti. Aš jau rinkėjų sąraše. Pabandykit ir jūs. Tiesa, laiko dar yra, nes užsiregistruoti reikia iki rugsėjo 19 d. Jeigu kas paklaustų, kodėl balsuoju kiekvienuose rinkimuose, gal turiu išsirin-kusi politinę jėgą, kurią palaikau ir noriu, kad ateitų į valdžią, prisipažinsiu – ne. Tačiau yra pareiga palaikyti viltį tų, kurie siekia ir tikisi ką nors pakeisti. Kol to-kių žmonių bus, tol pareiga balsuoti yra prasminga.Ir tiesą sakant, pareiga dažnai iš apyvartos išstumiama, bet labai svarbi visuo-menės gyvenime. Nemanau, kad į kasmetinį tremties metinių paminėjimą Lon-done žmones sutraukia malonumas ar noras, juos suveda pareigos prisiminti tas praeities kartas, kurioms teko daugiau kančių nei mūsiškei, jausmas. Įdomu, kad to paties pareigos papasakoti pasauliui apie lietuvių tautos likimą jausmo vedama, lietuviškas šaknis turinti amerikietė ėmėsi rašyti romaną apie tremtį. Romanas išverstas į 25 kalbas, išleistas 30 šalių, daug kur įtrauktas į mo-kyklines programas. Pareigos jausmas buvo tas akstinas, kuris padėjo atverti pasauliui dramatišką Lietuvos patirtį.Lituanistinis švietimas irgi nemaža dalimi pareigos jausmo ir rūpesčio, kad JK gi-musios atžalos neprarastų ryšio su Tėvyne, nulemtas. Na, o tai, kad lituniastinė-se mokyklėlėse pamokos gali būti ne vien reikalingos, bet ir įdomios, sužinosite atsivertę pasakojimą apie „pirmuosius mokslus“ su dizainere Jolanta Rimkute.Tęstinis Europos lituanistinio švietimo renginys „Draugystės tiltas“, šį kartą vy-kęs Airijoje, irgi neapsieina be šio projekto tęstinumui įsipareigojusių žmonių. O ten, kur pareiga sutampa su troškimu, rezultatas išties geras.Ne viskas šiame gyvenime pareiga, yra ir pramoga. Kaip sako rusai – sdelal delo, guliaj smelo. (Padarei darbą, linksminkis kiek telpa) Šį kartą su Gyčiu Paškevičium.Na o „Britanijos lietuvio“ bendradarbiams irgi reikia ne vien pareigą kas mėnesį išleisti po žurnalą atlikti, bet ir pasilinksminti. Tad pranešame džiugią naujie-ną – rugpjūčio mėnesį žurnalo nebus, atostogaujame. Kitas numeris pasirodys rugsėjo mėnesį. Iki susitikimo rudenį.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir reda-guoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą re-dakcija neatsako.

Kontaktai:

Redaktorė Zita ČepaitėTel. +44 7534857093El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

AktuAlijos Artėjant Seimo

rinkimams – kam rūpi emigrantų

balsai?

informAcijARenginiai, anonsai ir kt.

4

6

26

9Pažintis R. Šepetys savo išpopuliarėjusį romaną apie

tremtį pristatė ir Londone

1012

BendruomenėIškilmės St. James

bažnyčioje tremties į Sibirą aukoms

atminti

PsichologijA

lietuviAi PAsAulyje

„Draugystės tiltas“ sukvietė Europos

lietuviusBerlyne pirmasis

Vokietijos lietuvių studentų

suvažiavimas

knygos Skaitiniai

laisvalaikiui ir ne tik

Informacija:Tel. +44 7534857092El. paštasinfo@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka www.sxc.hu

18

22

25

20

ŠvietimAs Pasakų medžiai

su dizainere Jolanta

Rimkute

Kodėl bijome ir kaip nebijoti?

17

PrAmogosGerbėjai Londone

Gytį Paškevičių sveikino su

rožėmis ir išlydėjo su dainomis

mes Anglijoje Tarptautiniame

folkloro festivalyje Eastbourne

pasirodė ir „Saduto“Rasos šventė Epingo miške

Verta žinoti Didždvario

gimnazija mokytis kviečia užsienio

lietuvius

Liepa 2012

4 Britanijos lietuvis AktuAlijos

Artėjant Seimo rinkimams – KAm Rūpi emigRAnTų BALSAi?Iki spalio 14 d. įvyksiančių Lietuvos Seimo rinkimų at-rodytų dar toli, net trys mėnesiai – visa liepa, rugpjū-

Į skaičiavimus perdaug nesiveliant, naudojantis vien gy-ventojų surašymo duomenimis, teigiančiais, jog Lietu-voje šiuo metu gyvena ne daugiau kaip 3 mln. žmonių (kadaise buvo 3,7 mln.) galima spėti, jog užsienyje gyve-na maždaug šeštadalis tautos. Teisę balsuoti šie žmonės turi. Klausimas – kokios galimybės, t.y. kur yra ta dėžė, į kurią galėtum įmesti savo balsą, ir kur gauti informaciją, kuri padėtų apsispręsti, už ką balsuoti?Dėl dėžės ir galimybės į ją įmesti balsavimo biuletenį nėra labai sudėtinga. Toji dėžė paprastai būna ambasa-doje. Tai privaloma. Norint gali būti ir daugiau. Per porą praeitų rinkimų rinkiminės apygardos buvo organizuoja-mos ne vien ambasados pastate – vien Londone buvo bent kelios, įsikūrusios tirštai lietuvių apgyventuose rajonuose. Buvo ir kitose vietovėse – pavyzdžiui, Not-tinghame ir Peterboroughe. Ar pasiteisino? Vargu. Nes didžiausias per paskutinius rinkimus balsavusių skaičius buvo per tris tūkstančius piliečių, o kainavo, kaip teigia Vyriausioji rinkiminė komisija, neproporcingai daug. Tad panašu, kad šiemet bus grįžtama prie įprasto modelio – balsavimo ambasadoje. Kartais duriama pirštu į JK lietuvių bendruomenę, esą ji galėtų imtis iniciatyvos ir atsakomybės dėl papildomai organizuojamų rinkiminių apygardų. Bendruomenė vi-sada aktyviai dalyvaudavo ir visur, kur tik būdavo orga-nizuojamos rinkiminės apygardos, į rinkimines komisijas buvo įtraukti bendruomenės nariai. Tačiau užsiimti or-ganizavimu ir agitavimu – kas turi tam laiko ir galimybių?Tad apie artėjančius Seimo rinkimus šiuo metu įmano-ma pateikti tik tokią skurdžią informaciją, kokią išplatino

Pirmas klausimas – ar noriu balsuoti? Na, sakysim, noriu. (Nenorintys toliau nebeskaito).Antras klausimas – gyvenu JK ir noriu balsuoti, tai kaip tą padaryti. Lietuvoj tai vaikšto žmonės ir lapelius į pašto dėžutes įmeta. O čia?Žiūrim URM instrukciją – „pateikti užpildytą rinkėjo anke-tą atitinkamai Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai“. Trečias klausimas – kur tą anketą gauti?Žiūrim instrukciją – „rinkėjo anketa skelbiama atstovy-bių interneto svetainėse“.

Užsienio reikalų ministerija. „Užsienio reikalų ministerija pradeda pasirengimą balsa-vimui spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir ragina užsienyje gyvenančius bei rinkimų dieną užsie-nyje būsiančius Lietuvos piliečius, pageidaujančius būti įtrauktais į atstovybių rinkėjų sąrašus, pateikti užpildytą rinkėjo anketą atitinkamai Lietuvos ambasadai ar konsu-linei įstaigai. Anketą pateikti galima asmeniškai, paštu ar elektroniniu paštu.Atstovybėse į rinkėjų sąrašus įrašyti Lietuvos piliečiai savo valią rinkimuose galės pareikšti atvykę į atstovybę ne tik Seimo rinkimų dieną, bet ir išankstinio balsavimo metu. Taip pat bus galima balsuoti paštu.Balsavimo organizavimo atstovybėse laikas, vieta, rinkė-jo anketa bei kita papildoma informacija skelbiama at-stovybių interneto svetainėse.“Kaip sakoma - nori kitam patarti, pirma pats išbandyk. Taigi, pradedam.

Zita Čepaitė

tis ir rugsėjis. Atrodo lietuvių liaudies išmintis, kad roges reikia ruošti vasarą, o vežimą – žiemą, visiškai pamiršta. Pamiršta ir kita gera patarlė, kad skubos darbą velnias renka. Na, buvę nebuvę su tom patar-lėm, bet emigrantai kaip didelė rinkėjų bazė atrodo visiškai užmiršti.

Liepa 2012

Britanijos lietuvis 5

Lietuvos ambasados Londone svetainės adresas www.lithuanianembassy.co.uk Sėdu prie kompiuterio ir spaudžiu klavišą „įeiti“. Dešinėje pusėje randu langelį Seimo rinkimai 2012, o jį atidariusi skaitau:„Siekdami sudaryti tikslų rinkėjų, gyvenančių Jungtinė-je Karalystėje, sąrašą, kviečiame Jus užpildyti ir pateikti ambasadai rinkėjų registracijos anketą. Tai galite pada-ryti internetu, anketą taip pat galite atsisiųsti, užpildyti Jums priimtinu būdu ir ją grąžinti el. paštu rinkimai.uk@urm.lt, faksu 020 7592 2864 arba paštu Embassy of Lithuania, Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE.“Spusteliu ties žodžiu „atsisiųsti“ ir rinkėjo anketa greit atsiduria mano kompiuterio ekrane. Belieka ją užpildy-ti. Tiesa, yra vienas „tricky“ dalykėlis – norint anketą užpildyti reikia lapo viršuje paspausti lentelę „enable editing“. (Beje, anketą galima pildyti ir ne kompiutery-je, o atsispausdinti tuščią ir ranka užpildyti. Bet ir at-sispausdinti norint reikia paspausti „enable editing“) Įrašau reikalaujamus duomenis – vardas pavardė, paso arba asmens tapatybės kortelės duomenys, adresas, kontaktiniai duomenys, parašas. Ketvirtas klausimas – ką su ta užpildyta anketa daryti?

Toji anketa iki rugsėjo 19 d. turi pasiekti ambasadą. Bū-dai trys. 1. Siųsti paštu ambasados adresu Embassy of Lithuania, Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE . 2. Siųsti faksu 020 75922864 3. Užpildytą ir pasirašytą anketą nuskanuoti ir nusiųsti elektorininiu paštu rinkimai.uk@urm.ltKad tai sklandžiai padarytum reikia minimalių biuro darbuotojo įgūdžių ir minimalios biuro įrangos, bet daug kas tą įrangą turi ir ja naudotis moka. Jei ne – turi draugai, o blogiausiu atveju – galima pasinaudoti internetine kavine. Penktas klausimas – kas toliau?Ambasados darbuotojai, gave jūsų anketą įtrauks jus į rinkėjų sąrašus ir jūsų nurodytu adresu prieš rinkimus jums bus išsiųstas balsavimo biuletenis, kurį turėdami galėsite balsuoti arba paštu, arba atvykę į ambasadą. Štai tokia procedūra reikalinga, kad jūsų balsas atsidurtų balsavimo dėžėje. Nėra sudėtinga. Sunkiau turbūt apsispręsti, už ką balsuoti. Bet čia jau tų, kurie nori būti išrinkti, reikalas. Galėtų daugiau pa-sistengti dėl emigrantų. Bet gal rugsėjo mėnesį sukrus? Nes partijų daugėja, o žmonių Lietuvoj mažėja.

Liepa 2012

Birželio 17 d. kaip kiekvienais metais taip ir šiemet Baltų taryba sukvietė latvius, estus ir lietuvius į St.James bažnyčią tremties į Sibirą metinėms paminėti. Atminimo mišių pradžioje buvo įneštos Estijos, Latvijos bei Lietuvos vėliavos, šių šalių ambasadoriai prie kiekvienos vėliavos uždegė atminimo žvakutes. Tai buvo jungtinės mišios, kurioms bendrai vadovavo pastorius B. Schu-nemann, pastorė E.Zikmane ir kunigas A. Simonaitis. Pamokslą sakė St.James bažnyčios pastorė Lucy Winkett.Tarp maldų lietuvių latvių ir estų kal-bomis skambėjo giesmės ir himnai bei mažųjų atlikėjų atliekamos dai-nos. Iškilmėse dainavo Latvių mo-kyklos Londone vaikai bei choras „Moksliukas“ vadovaujamas Ritos Gužauskienės.Tai ilgalaikė ir prasminga tradicija sukviečianti 1940 m. bendrą tra-gediją patyrusių trijų Baltijos šalių žmones prisiminti tragiškus įvy-kius ir pagerbti trėmimų aukas.

iškilmės St. James bažnyčioje tremties į Sibirą aukoms atminti

Zita Čepaitė

6 Britanijos lietuvis Bendruomenė

Nuotraukose:Į atminimo pamaldas rinkosi Londone gyvenantys lietuviai, latviai ir estai. Dainuoja choras „Moksliukas“.Į bažnyčią įnešamos tautinės vėliavos.

Liepa 2012

Zita Čepaitė

Britanijos lietuvis 7Pažintis

Rūta Šepetys savo knygą „Tarp pilkų debesų“ pristatė ir Londone

Į 25 kalbas išversta, į daugelio šalių mokyklines programas įtraukta lietuvių kilmės amerikietės Rūtos Šepetys knyga atkeliavo ir į Londoną. Tiesa, lietuvišką vertimą, kuris vasario mėnesį buvo pristatytas Vilniaus knygų mu-gėje, jau anksčiau buvo galima įsigyti lietuviškame knygyne „Knygnešys“, o anglišką, garsios „Penguin“ leidyklos išleistą variantą – visuose didžiausiuose Londono knygynuose, pati autorė į susitikimus su skaitytojais atvyko tik birželio vidury. JK jau septyniolikta šalis, kurią jai teko aplankyti pristatant greit išpopuliarėjusį romaną ne itin populiaria – lietuvių deportacijos į Sibirą tema. Pristatymo LR ambasadoje metu Rūta prisipažino, kad ji buvo labai kvaila, imdamasi rašyti apie tai, apie ką ji nieko iki tol nežinojo, juolab, kad tai buvo jos pirmasis literatūrinis bandymas. Ji sakė, kad rašymas užtruko porą metų, o tekstą perrašyti teko net 17 kartų. „Britanijos lietuvio“ skaitytojams pateikiame interviu su knygos autore .

Jūsų knyga buvo pristatyta Vilniuje per knygų mugę ir buvo labai gerai sutikta. Ar tai jus nustebino?Aš labai dėkinga Lietuvos žmonėms, nes tikrai knyga buvo labai gerai priimta, labai laukiama, jaučiuosi labai pamaloninta.Knygoje „Tarp pilkų debesų“ pasakojama apie į Sibi-rą deportuotus lietuvius. Kodėl pasirinkote būtent šią temą? Gal kam iš jūsų šeimos narių ar artimųjų teko patirti tremties sunkumus?Mano tėvas paliko Lietuvą 1940 m. kartu su šeima, nes jo tė-vas buvo karininkas ir Sovietų Sąjungai užėmus Lietuvą buvo aišku, kad Lietuvos karininkams kilo pavojus būti sunaikin-tiems. Mano tėvo šeima devynis metus gyveno Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje ir į Ameriką atvyko 1950 m. Ir maž-daug tik tiek aš žinojau apie savo šeimos praeitį. Kartą lan-kydamasi Lietuvoje užsukau pas tėvo pusbrolį, gyvenantį Panevėžy ir paklausiau, gal jis turi mano tėvo, kai buvo mažas, nuotraukų, nes niekad jo vaikystės nuotraukų nebuvau mačiusi. Ir jis man paaiškino, kad po to, kai jų senelis, Lietuvos kariuomenės karininkas su šeima pa-bėgo iš Lietuvos, jie turėjo sudegingti visas nuotraukas, kad niekas neaptiktų pėdsakų, reikėjo slėpti, jog jie yra giminės, nes to būtų buvę gana, kad jie būtų ištremti į Sibirą. Aš buvau šokiruota – štai aš, nešioju tokį lietuviš-ką vardą Rūta Šepetys, ir net nežinau Lietuvos istorijos. Pajutau gėdą, kad nežinau nieko, kas susiję su mano šeima, ir tada supratau, kad turiu apie tai parašyti, nes buvau įsitikinusi, jog daugybei amerikiečių bus įdomu sužinoti apie tai. Aš nežinojau, kad tiek daug lietuvių

Liepa 2012

buvo ištremta, įskaitant ir tolimesnius mano senelio gimines. Lietuvoje išleista daugybė tremtį išgyvenusių žmo-nių memuarų. Ar rašydama savo romaną skaitėte buvusių tremtinių atsiminimus, o gal buvote su jais susitikusi, bandėte surinkti informaciją apie gyve-nimo Sibire sąlygas?Aš nekalbu lietuviškai, o daugybė atsiminimų parašyti lietuvių kalba, tačiau aš aptikau vieną knygą Dalios Grin-kevičiūtės atsiminimus, kuri buvo išleista angliškai. Nusipirkau tą knygą Vilniuje, pradėjau ją skaityti ir nuo to prasidėjo mano gilinimasis į tremtinių temą. Ieškojau daugiau medžiagos, susitikau su žmonėmis, kurie tai iš-gyveno, su jais kalbėjausi per vertėją ir daug iš jų sužinojau. Ir iš tiesų, yra daug lietuviškai parašytų tremties laikų atsiminimų, ir tai yra tikra patirtis. Mano knyga yra grožinė literatūra, ir manau, kad ji padės atver-ti duris ir paskatins žmones domėtis tikromis istorijomis, tremtį patyrusių ir išgyvenusių žmonių pasakojimais. Tikiuosi, kad man pavyks surasti leidėją, kuris norė-tų tas istorijas išversti ir išleisti angliškai. Kadangi dabar mano knyga yra įtraukta į mokykloje perskaityti privalomų knygų sąrašą, mokytojai dažnai teiraujasi papildomos me-džiagos, jie nori daugiau ir tikrai pasistengsiu, kad keletas tikrų istorijų būtų išverstos į anglų kalbą. Amerikoje daug mokytojų ir netgi koledžų dėstytojų, per-skaitę mano knygą, rašo man laiškus, sakydami, kad nieko apie tai nebuvo girdėję, net neįsivaizdavo, kad tokie daly-kai galėjo nutikti. Ir nors Lietuva maža šalis, aš manau, kad jos istorijoje yra tokių momentų, iš kurių gali pasimokyti ir kitos šalys. Apie tai kalbamės su mokiniais, su kuriais su-sitinku pristatydama savo knygą, ir per savo poros dienų vizitą JK aš susitiksiu su maždaug 5 tūkstančiais mokinių.

Jūsų knyga skirta jaunai auditorijai, paaugliams, ku-rių, kaip visi žinome, praeitis nelabai domina, ir ypač jei tai yra knyga, o ne filmas ar videožaidimas. Bet jūsų romanas tapo labai populiarus. Kur paslaptis? Kai buvau paauglė, aš irgi istorija perdaug nesidomėjau, bet savo knygoje skaudžią tremgties istoriją aš pateikiau kaip grožinį pasakojimą, kaip romaną apie jaunų žmonių meilę ir jiems tekusius išbandymus ir jaunimui tai įdomu. Beje, rašiau specialiai jaunimui, nes žinojau, kad knyga pateks į mokty-klų programas ir bibliotekas, ir tai, kad knyga tapo mokymo programos dalimi, yra fantastika, nes mokiniai per tai sužino tokios nepažįstamos šalies kaip Lietuva, istoriją. Pagrindiniu charakteriu aš pasirinkau penkiolikametę mergaitę vardu Lina ir per jos šeimą atskleidžiau to laikotarpio dramą.Kiek suprantu, jūs sukūrėte planą, kaip pasiekti jauną auditoriją?Tai padarė mano knygos leidėjai. Man labai pasisekė, kad mano knygą išleido tokia žinoma leidykla kaip „Penguins“, kurie leidžia knygas ir Amerikoje, ir Britanijoje ir dabar kny-ga jau išleista 30 šalių, iš- versta į 25 kalbas, tad Lietuvos istorija jau plačiai pasklido. Aš pati jau

aplankiau 17 šalių, pristatinė-dama savo knygą, ir būtent leidyklos planas buvo orien-tuoti knygą į jaunimą.Ar sunki buvo jūsų tė-vams emigrantiško gy-venimo pradžia Ameri-koje?Integracija buvo sunki. Pirmiausia jie atsidūrė Brukline. Mano tėvas nė trupučio nekalbėjo angliškai. Bet mano se-nelis gavo inžinieriaus darbą automobilių gamykloje Detroite, nes nors buvo karinin-

8 Britanijos lietuvis Pažintis

Liepa 2012

Britanijos lietuvis 9

kas, jo specialybė buvo inžinierius, tad jo išsilavinimas labai pravertė, ir visa šeima išsikėlė į Detroitą. Galima sakyti, kad jiems labai pasisekė. Mano abu seneliai labai aktyviai daly-vavo Detroito lietuvių bendruomenės veikloje, mano tėvas vedė amerikietę, tad štai kodėl aš neišmokau lietuviškai, nes namuose kalbėdavome angliškai. Ar jaučiatės susijusi su Lietuva ir kaip tas sąsajas išlai-kyti nemokant kalbos? Aš jaučiu labai stiprią sąsają su Lietuva, tai mano tapatybės dalis. Augant JAV su tokiu vardu kaip mano – Rūta Šepetys, amerikiečiai manęs nelaikė amerikiete. Jeigu sakydavau, kad aš gimusi Amerikoje, man sakydavo, ne ne, tavo vardas rodo, kad esi lietuvė. Bet Lietuvoje aš laikoma amerikiete, tad tam tikra prasme niekur neturiu tikros vietos. Bet širdyje labai stipriai jaučiu ryšį su lietuviškomis šaknimis, ir tai susiję su mano vardu. Be to, aš nepaprastai mėgstu lietuvišką mais-tą. Ir mano mama mėgsta lietuvišką maistą. Mums augant ji išmoko ir stengdavosi dažnai gaminti cepelinus, koldūnus, balandėlius, mes švęsdavome Kūčias, mes išlaikėme lietuviš-kas tradicijas. Ir išties, aš jaučiuosi labai laiminga ir dėkinga, kad esu lietuvė.Šiuo metu vyksta didžiulė lietuvių emigracija į kitas šalis, ir dažnai tai suprantama kaip negatyvus daly-kas. O kas gali būti pozytivu?Aš matau gerų pusių. Pavyzdžiui, teko sutikti Globalios Lie-tuvos lyderius, ir ši organizacija palaiko ryšius su žmonėmis, kurie yra išvykę į įvairiausias šalis ir jų tikslas yra išlaikyti su jais ryšį, vykdyti bendrus projektus. Beje, aš dabar dirbu su šia organizacija ties projektu, kuris susijęs su lietuviu alpinistu Vladu Vitkausku ir bandome padėti jam išleisti Amerikoje jo knygą. Bet noriu pasakyti, kad kiekvieną kartą, kai aš lankausi Lietuvoje, aš galvoju, kokia nuostabi tai vieta, ir liūdna, kad žmonės išvyksta iš Lietuvos. Išvykus nelengva išlaikyti lietuvišką tapatybę ir prisi-taikyti prie aplinkos? Gal galėtumėte ką nors patarti?Aš supratau vieną dalyką – žmonės, kurie priima ir stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę, būtent juos ir lydi sėkmė. Jei išvykęs į kitą šalį, pavyzdžiui Britaniją, nebandai pasidaryti

britu, tačiau priimi savo kultūrą, savo paveldą, tai padeda sėkimingai įsikurti. Pavyzdžiui, aš sutikau lietuvius Los An-geles, kurie įkūrė savo verslą, orientuotą į savo bendruo-menę, į ten apsigyvenusius lietuvius ir jiems gerai sekasi. Užsienio reikalų ministras A.Ažubalis suteikė jums Lietuvos ambasadorės vardą. Ką jums tas vardas reiškia?Aš buvau labai pamaloninta, kad man buvo suteiktas Lie-tuvos ambasadorės vardas. Tačiau nuoširdžiai sakau, aš tik turėjau galimybę papasakoti šitą istoriją, ir jaučiu, kad darbuojuosi Lietuvos istorijos naudai, bandau Lietuvos praeitį atverti plačiajam pasauliui. Lietuvos įvaizdis dažnai naudojamas popkultūroje. Kartais žiūri filmą ir girdi - o mano draugė iš Lietuvos. Lietuva vaiz-

duojama kaip kažkokia tolima, nela-bai aiš-

ku kur esanti šalis, ir aš noriu, kad žmonės daugiau žinotų apie Lie-tuvą ir jos praeitį. Ir kai žmones perskaito mano knygą ir paskambina ar parašo ir sako - o dabar supratau, kad Lie-tuva yra daug daugiau negu vien krepšinis, aš jaučiuosi iš-didi. Esu labai dėkinga už ambasadorės vardą, ir jaučiuosi Lietuvos istorijos ambasadore.Bet jūsų išsilavinimas neturi nieko bendra su istori-ja ar literatūra?Tikrai ne, ir labai keista, kad ėmiausi rašyti. Aš studijavau tarptautinius finansus ir jau 20 metų dirbu muzikos indus-trijos srityje su tikrai garsiais atlikėjais. Ir man tas darbas patinka. Bet kilo ūpas papsakoti apie trėmimus ir suma-niau parašyti knygą. Dabar toliau tęsiu ir savo darbą mu-zikos industrijoje ir nesustojau rašyti. Jau netrukus, kitų metų vasario mėnesį turėtų pasirodyti knyga apie gyve-nimą pokario Amerikoje, o kita bus apie Antrąjį pasaulinį karą, ir kaip karui baigiantis lietuvių šeima bando išsigel-bėti nuo sovietų okupacijos. Jie drauge su kitais pabėgė-liais sėda į laivą, kuris išplaukęs nuskęsta. Tai ne mažiau dramatiška istorija, negu Titaniko.

Į susitikimą R.Šepetys sutraukė daug jaunimo. R.Valiukonytės nuotr.

Liepa 2012

10 Britanijos lietuvis ŠvietimAs

Simona Smirnova

pasakų medžiai su dizainere Jolanta Rimkute

Nuotraukose:Dizainerė Jolanta Rimkutė užsiėmimų metu.Štai mano pasakų medis!Dizainerio darbas reikalauja daug dėmesio ir susikaupimo.Vaikai su didžiausiu noru piešė ir klijavo pasakų medžius.

Jau penktus metus Dagenhame gyvuojanti lituanistinė mokykla „Mano pirmieji mokslai“ kasmet su-laukia ne tik didesnio tėvų ir mokinių dėmesio, tačiau ir naujų veidų dirbančiame kolektyve. Mokykla pritraukia įvairius Lietuvos menininkus, kurie su didžiuliu entuziazmu dalinasi savo patirtimi, požiūriu ir kūrybine šiluma su mokyklos auklėtiniais. Kadangi mokykla stipriai orientuota į kūrybinę jėgą, į išraišką, į vaiko individualybės vystymąsi – naujų menininkų veidai vaikus inspiruoja ir pritraukia. Mažieji auklė-tiniai visad džiaugiasi sulaukę naujo mokytojo arba svečio. „O jūs visada svajojote tapti dizainere?“, - klausė vaikai naujausios viešnios Jolantos Rimkutės. „Nuo vaikystės labai daug siuvau, nuo to viskas ir prasidėjo“, - dalinosi savo mintimis garsi Lietuvos rūbų dizainerė, spektaklių kostiumų dailinininkė ir „StudijaLT“ vadovė J.Rimkutė.

Šių metų birželio 9-ąją dieną Jolanta aplankė „Mano pirmųjų mokslų“ mokyklą Dagenhame. Šis bendradarbiavimas užsimezgė kasmetinėse Lietuvoje vykstančiose pasaulio lietuvių menininkų kū-rybinėse dirbtuvėse “Migruojantys paukš-čiai” kurių autorė ir vadovė yra Jolanta. Į penktąsias dirbtuves atvyko moky-klos įkūrėja ir direkto-rė Simona Staputie-nė, kur ir prasidėjo diskusija apie lie-tuvišką edukaciją užsienio šalyse, lietuviško sąmo-ningumo diegimą jaunajai kartai poreikį ir formas. Iš šių (jau šeštus metus vyksiančias) kūrybinių dirbtuvių nemaža bendradar-biaujančių veidų atsiran-da „Mano pirmųjų mokslų“ mokykloje. Ilgą laiką moky-tojavęs jaunasis scenografas Man-vydas Džiaugys, neseniai atvykusi dalin-tis muzikine ir teatrine patirtimi džiazo dainininkė Simona Smirnova – tai „Mi-gruojančių paukščių“ bendradarbiavimo rezultatas. Ateityje tikimasi svečiuose sulaukti dailininkės Eglės Gelažiūtės, filo-sofijos mokslų daktaro ir poeto Liutauro Degėsio. Tai daug nuveikę kūrėjai, kurie

Liepa 2012

taip pat „Migruojančių paukščių“ suvažiame išreiškė dėmesį lietuviškai edukacijai už-sienio šalyse. Vaikai meninikų visad randa ko paklausti, noriai su jais dalinasi savo mintimis ir kartu kuria bendrus kūrybinius darbus. Taigi, natūralu, kad nuolat besidominti lietuvybės tema dizainerė Jolanta Rimkutė viešėdama Londone visą dieną praleido su mokyklos auklėtiniais.

Su vaikais buvo kalbama apie tai, kaip jie supranta savo iden-titetą, kas jiems svarbu, kas jiems labiausiai patinka, ką jie labiausiai vertina Lietuvoje ir savyje. Mitologinio „Gy-vybės medžio“ tematika buvo kuriami vaikų „Pasakų medžiai“, kuriuose gyveno jų mylimiausi gyvūnai ir gėlės, augo įvairiausi vaisiai o prie medžių glaudėsi šeimos nariai ir patys artimiausi žmonės. Vaikų pasakų medžiai nestokojo fantazijos ir spalvų: juose augo geltonos braškės, vienaausės lapės saugojo skraidančius namus, o iš ąžuolo lapų augo bananai. Kiekvienas darbas ir spalva buvo aptarti bei pristatyti. „Mano pirmų-jų moklų“ mokykloje vaikai nuolat mokomi vaizdžiai pristatyti savo darbelius ir pagrįsti savo argumentus. Taip pat buvo kūrybiškai piešiamas žodis LIETUVA ir kalbama apie tai, ko vaikai pasiilgsta iš Lietuvos, ką labiau-siai prisimena ir kas jiems brangiausia.

Vaikų mintys ir fragmentiški prisiminimai iš viešnagių Lietuvoje – patys įvairiausi ir keis-čiausi. Daugeliui vaikų žinoma Lietuva neat-siejama nuo naminių gyvūnelių, močiučių, miš-kų, sniego, lietaus, ryškiai matomų žvaigždžių. O kažkam Lietuva primena dantukų fėją, nes bū-tent ten jį ar ją aplankė dantukų fėja ir po pagalve paliko pinigėlį. Berniukai dažnai Lietuvą gretina su

Britanijos lietuvis 11

krepšiniu, žaidi-mais kieme su savo pusbroliais ar pussese-rėmis. Kiekvienas vaikas turi nedidelę laiko atkarpą tam, kad spėtų rasti savo santykį su gimtinę, tad nuolatinė diskusija apie ilgaamžes vertybes ir grožį, susijusius su Lie-tuva, mokyklos požiūriu yra būtina.

Žinoma, vaikams svarbus ne tik bendras kūrybinis darbas, tačiau ir pats bendravimas. J.Rimkutė taip pat sulaukė ir didelio klausimų gūsio apie savo darbą ir kūrybą apie tai, kaip gimsta idėjos ir kaip jos tampa realybe. Dizai-nerė pasakojo apie savo specailybės subtilybes: „Neužtenka tik kurti. Reikia mokėti ir siūti ir piešti ir spalvas pajausti“, - sakė ji drabužių modeliavimu susidomėjusioms mergaitėms. Toks susitikimas ne tik labiau supažindino mokinius su savimi tačiau ir įkvėpė pagalvoti apie savo svajonių profesiją bei veiklą. „Tokie susitikimai būtini ir svarbūs, nes ryškių asmenybių atvyki-mas į mokyklą vaikams primena ir įrodo, kad Lietuva yra stiprių ir kūrybingų žmonių šalis“, - sako mokyklos direktorė Simona Staputienė.

Liepa 2012Gytis PaškevičiusLondone geRBėJAi

Gytį PaŠKEvIčIų SVeiKino SU RožėmiS iR

iŠLydėJo SU dAinomiS

Živilė Kasparavičiūtė

Koncerto metu iš pradžių santūriai sėdimas

vietas užėmę lietuviai neilgai trukus pradėjo

būriuotis aplink sceną, įsisiūbavo, sukte sukosi

šokių aikštelėje, netgi vienos dainos viduryje

atlikėjui po kojomis metė rožių puokštę. Tą va-

karą dailiai sukosi ir solidžios ponios, ir jaunos,

prieš naktinį klubą į koncertą užsukusios pa-

nelės, šalia jų energingai šoko jauni ir vyresni

vyrai.

G. Paškevičius per daug nebendravo su publi-

ka, nesistengė jos pralinksminti ar prakalbinti.

Tačiau įsijautusių gerbėjų reakcija įrodė, jog di-

džioji dalis šio atlikėjo talento slypi pačiose dai-

nose, o ne momentiniame ryšyje su publika. Tą

vakarą dainų žodžiai palietė bene kiekvieno at-

ėjusiojo širdį: žmonės ošė vos uždainavus „Mes

vėl susitikom po šitiek metų...“, buvo malonu

stebėti, kaip vyrai lyg mūrai sustoję traukė kar-

tu su Gyčiu „Mylėk mane, mylėk mane, mylėk

mane...“, su žiebtuvėliais sukėlė švieselių jūrą.

Nuskambėjus paskutinės dainos akordams

žmonės trypė, plojo ir skandavo prašydami pa-

kartoti.

Paklaustas, ar jautėsi laukiamas, G. Paškevičius

atsakė „taip“ ir pridūrė, jog kiekvienas buvęs

salėje turėjo tai pastebėti. Visgi įdomu, kiek

publika ir kiek paties atlikėjo ryšys su daina pri-

Birželio 9 d. būriai lietuvių sugužėjo į „HMV Forum“ salę, kur vyko spalvingų šviesos efektų

lydimas Gyčio Paškevičiaus ir grupės „Crazy Crow“ koncertas.

sideda prie kokybiško ir nuoširdaus dainos atli-

kimo? „Žinoma, mano asmeninis ryšys su daina,

publika man tesudaro gal 10 procentų“, - nedve-

jodamas paaiškino lietuvių numylėtas daininin-

kas. Į klausimą, kokią sąsają jis pats turįs su Lon-

donu, G. Paškevičius atsakė: „Ne, jokių sąsajų

nėra. Londonas yra muzikos Meka. Ir labai gaila,

kad Londone muziką gerbiantys žmonės į ją žiūri

pro pirštus. Lietuvoje už tokį darbą operatorius

būtų atleistas. Štai dabar aš turiu atsivežti savo

„profesorius“, kad dirbtų su grupe”, - kalbėjo

dainininkas, apgailestaudamas dėl vietinių mu-

zikos operatorių darbo kokybės.

Atlikėjui pasirodžius dalinti autografų, gerbėjai

glaudžiai apsupo ir atkakliai bandė kameromis

įamžinti susitikimą. Iš jų lūpų skambėjo „Tau vė-

jas atsakys“, „Dalia dalužė“ ir kiti nepamirštami

šlageriai.

Gerbėjų noras pabūti su atlikėju patvirtino, jog

G. Paškevičius Londone ne tik nėra pamirštas,

bet ir pastatytas ant pjedestalo. Ką G. Paškevi-

čiaus muzika reiškia po svečias šalis išsibarsčiu-

siems lietuviams? Alina, viena iš gerbėjų, sakė:

„Jo dainos man labai siejasi su Lietuva. Kai ku-

rios jų ypač sukelia tėvynės ilgesį. Mes be jų ne-

įsivaizduojam nė vienų Kalėdų ar Velykų, pagal

jas paprastai linksminamės per gimtadienius.“

12 Britanijos lietuvis PrAmogos

Liepa 2012Gytis PaškevičiusLondone geRBėJAi

Gytį PaŠKEvIčIų SVeiKino SU RožėmiS iR

iŠLydėJo SU dAinomiS

Britanijos lietuvis 13

G.Paškevičius nesistengia

išsiskirti scenine apranga – balti

marškiniai, džinsai ir gitara, ir

visas dėmesys atliekamai dainai.

Koncerto Londone metu atlikėjas tiesiog šėlo scenoje.

Liepa 2012

14 Britanijos lietuvis PrAmogos

Gytis Paškevičius ir grupė „Crazy Crow“

Tą vakarą dainų žodžiai palietė bene kiekvieno

atėjusiojo širdį: žmonės ošė vos uždainavus „mes

vėl susitikom po šitiek metų...“, buvo malonu

stebėti, kaip vyrai lyg mūrai sustoję traukė kartu su

gyčiu „mylėk mane, mylėk mane, mylėk mane...“.

Liepa 2012

Britanijos lietuvis 15

Gerbėjai buvo ištroškę autografų.

Publika įsijautė į G.

Paškevičiaus muziką.

Dovilės Gailiūnienės nuotr.

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Šį mėnesį pristatome:

r. židžiūnas GyVenimo kūrėjas ObuolysR. Židžiūnas – emocinio ir dvasinio intelektų lavinimo specialistas, mo-kymų projektų Social Games įkūrėjas ir vadovas, asmeninio efektyvumo treneris, sukaupęs 15 metų mokymų vedimo ir asmeninio konsultavimo patirtį, jau daug metų veda seminarus apie savo gyvenimo kūrimą. Kad se-minaruose nereikėtų kiekviena kartą

kartoti to paties, pagrindinius principus jis surašė knygoje. Ją skaitę žmonės, o ir pats autorius, teigia, jog gali knygą skaityti daug kartų ir kiekvieną jų rasi vis kitus, naujus, dalykus. Knygos viršelis skelbia – „ Knyga turinti tokį poveikį, kaip „Vienuolis, ku-ris pardavė Ferrari”. Joje autorius sujungia teoriją ir praktinius patarimus, kaip tobulėti ir augti visose sferose, nuo kurių pri-klauso gyvenimo kokybė. Šioje knygoje neaprašomos nuobo-džios tiesos, kurias žino kiekvienas „sėkmės filosofijos“ knygų skaitytojas. Tai praktinis vadovas, padėsiantis jums keisti savo gyvenimą. Neužtenka žinoti, reikia ir taikyti žinias!

m.D. Parmelee kerėPla. mano GyVenimas su isAlma LitteraDaugybė žmonių aprašo knygose nuosta-bius savo nuotykius svečiose šalyse, stebu-klingas gyvenimo patirtis, meilės istorijas. Taip pat pasielgė ir jauna, ambicinga ir talentinga amerikietė mergina Marla Do-nato Parmelee atvykusi is Niujorko ir apsi-gyvenusi Londone, aprašydama ankstyvoje jaunystėje patirtą niekada nesibaigsiantį ,,nuotykį" – išsėtinę sklerozę. Išsėtinė sklerozė (IS) – nepagydoma liga,

kuria serga daugybė žmonių visame pasaulyje. Daugiau kaip trys tūks-tančiai – Lietuvoje. Šia liga dažniausiai serga jauni, darbingi žmonės, tad labai svarbu yra laiku išgirsti pavojaus signalą, diagnozuoti ir pradė-ti gydymą naujausiais medikamentais“.,,Kerėpla” – patirties romanas, parašytas su neišsenkančiu humoru ir optimizmu. Jauna mergina juokiasi iš ligos jai suteikiamo nerangumo ir nelaimių, tiesa, dažnai – juokiasi per ašaras. Rasime šioje knygoje visko – ir meilės, ir baimės, ir kančios tad atsiversti ją turėtų būti įdomu ne tik gyvenantiems su IS, jų artimiesiems, bet ir visiems mėgstantiems skaityti. ,,Na ir kas, kad sergu, vistiek gerai atrodau,” – kvatojasi Marla, užsiriša piratišku raiščiu apakusią akį, lipa į sceną, daro karjerą, links-minasi su draugais ir džiaugiasi pilnaverčiu gyvenimu su mylimu vyru, pasiryžusi narsiai kovoti su ją užklupusia liga.

m. achmedova mirtininkės dienoraštis. ChadižaMetodikaMarina Achmedova baigusi žurna-listikos studijas ir pradėjusi dirbti vieno Maskvos leidinio specialiąja korespondente ne sykį vyko į ko-mandiruotes ten, kur ne kiekvienas vyras išdrįstų. „Mirtininkė užrašus“ Marina para-šė grįžusi iš vienos komandiruotės

Dagestane, kurios metu ieškojo mirtininkių. Buvo praėję visai ne-daug laiko po dviejų mirtininkių surengto teroro akto Maskvos metro. Marina buvo tikra, kad tokių merginų, pasiryžusių dėl kaž-kokių priežasčių mirti, yra nemažai. Tereikėjo jas surasti ir pakal-binti. Reportažuose, kuriuos ji rašė savo leidiniui ne viskas tilpo, o knygoje galėjusi surašyti viską, ko nori, be to nėra cenzūros.Idėja apie meilės apakintą dagestanietę mirtininkę Chadižą gimė, kai į rankas pateko negrabiai, su klaidomis prirašyti mir-tininkės čečėnės užrašai, kuriuos ji rašė prieš susiprogdindama Maskvos Tušino oro uoste. Saugumo tarnybos po jos drabužiais rado raštelį, kuriame ji rašė atsisveikinimo laišką žmogui, kurį mylėjo. Man šitas faktas padarė įspūdį ir tik dar kartą įrodė, kad meilė – pats svarbiausias jausmas žemėje. Pagrindinė knygos „Mirtininkės dienoraštis. Chadiža“ herojė – tai mergina, pate-kusi į salafitų rankas, kurie ją paverčia mirtininke. „Bendravau su tokiomis merginomis, bendravau su salafitais ir kovotojais. Negaliu pasakyti, kad įsiskverbiau į jų gyvenimą, bet tikrai daug žinau. Esu įsitikinusi, kad moterų ir merginų neprievartauja, ne-muša. Manau, kad tam jos parengiamos psichologiškai.“ Knygo-je smulkiai aprašyti ne tik mirtininkės Chadižos išgyvenimai, bet ir specialiosios operacijos, per kurias rusų smogikai valo apylin-kes nuo vadinamųjų kovotojų.

n. roca sraiGės nežino, kad jos sraiGėsTyto AlbaNuria Roca (Nurija Roka; g. 1972 m.) – po-puliari ispanų televizijos laidų vedėja, trijų knygų autorė, trijų vaikų mama. Greta įspū-dingos televizinės karjeros Nuria Roca rašo šmaikščias ir nenuobodžias knygas, pagrįstas savo gyvenimiška patirtimi. „Sraigės nežino, kad jos sraigės“ – pirmasis autorės romanas lietuvių kalba.

Susipažinkite: Klara Garsija Sans. Gyvena Madride. Dirba televizijos laidų prodiusere, laisvalaikiu – fotografe. Du sūnūs. Išsiskyrusi. Ką tik palaidojo staiga mirusią mylimą seserį Mariją ir nežino, kaip gyventi be jos. Dar Klara turi tėvus, su kuriais jos santykiai, žinoma, komplikuoti, buvusį vyrą ir kitų vyrų, kurie jai kelia vien rūpesčius. Autorė apie pagrindinę romano veikėją : man patinka Klara: ji nėra nei nepaprastai intelektuali, nei ypatingai graži, neturi nei išskirtinio sociali-nio statuso, nei išpuoselėto stiliaus, tačiau paperka natūralumu ir tikru-mu. Ji kalba nuoširdžiai ir paprastai apie savo kasdienį gyvenimą ir darbą, apie įvairius vaidmenis, kuriuos įvairiose gyvenimo situacijose jai tenka suvaidinti. Dar noriu papasakoti apie seseriškos meilės stebuklą, apie tai, kad auklėjant vaikus labai svarbu nepadaryti klaidų lemiamais jų raidos momentais, apie absurdiškas klišes, formuojančias šiuolaikinės televizi-jos laidų tendencijas. Skaitytojas lydi Klarą tarp dviejų lemiamų jos gyvenimo įvykių. Pastangos įveikti sielvartą dėl sesers mirties Klarą padaro ramesnę, suteikia išmin-ties ir pasitikėjimo savimi, sakyčiau, padaro labiau savimi.

Britanijos lietuvis 17

Liepa 2012

Baimė yra viena iš intensyvių žmogaus emocijų, instinkty-viai kylanti esant realiam ar įsivaizduojamam pavojuj. Reali baimė padeda žmogui išgyventi bei pasirūpinti savo saugu-mu. Pavyzdžiui, kilus gaisrui, žmogus instinktyviai reaguoja ir gelbėja save bei tai, kas jam svarbu. Arba, pastebėję žmo-gų turintį polinkį smurtauti, vengsime santykio su juo.Baimė yra natūrali žmogaus emocija. Tačiau kas lemia, kad baimė kartais tampa gyvenimą užgožiančia kančia, įtako-jančia žmogaus socialinę izoliaciją, ribojančia rūpinimąsi narūraliais kasdieniais savo poreikiais?Dažniausiai baimė tampa kliūtimi, kai ji yra ne reali, o įsivaizduojama, kitaip sakant, ji reali yra tik žmogaus fan-tazijoje, įsivaizdavime, įsitikinimuose. Žmogus įstringa įsivaizuojamoje baimėje dažniausiai patyręs kokias nors traumines patirtis. Gali būti, kad po trauminės patirties, jei su trauma susiję jausmai nebuvo išgyventi saugioje aplinkoje, bet nustumti į pasąmonę, žmogaus pasąmonė-je tebegyvuoja traumos metu užfiksuota programa – “pa-vojus!”. Tokiu atveju, kiekviena situacija gyvenime, kuri bent kažkuo panaši į kadaise išgyventą traumą, kels mu-myse baimės jausmą bei nerimą, nors realiai toji situacija ir nėra grėsminga. Dažniausiai tokių situacijų pasąmonin-gai vengiama. Ypač stipriai mūsų suaugusių gyvenimą veikia vaikystėje išgyventos ir niekada negydytos, giliai palaidotos psichologinės traumos. Pavyzdžiui, jei vaikas buvo nuolat kaltinamas dėl jo nesėkmių, gali ir būdamas suaugusiu bijoti prisiimti atsakomybę, rizikuoti, daryti spren-dimus. Arba jei vaiko tėvai išsiskyrė, kai jis buvo mažas, arba jie nuolat smurtavo, vaikas gali bijoti eiti į mo-kyklą, kad nedingtų jo mama ar tėtis, o vėliau jau būdamas suagusiu bijoti užmegzti ir palaikyti gilius artimus santykius. Suaugusieji patyrę partne-rio išdavystę gali bijoti pasitikėti kitais žmonėmis, patyrę autoavariją - vai-ruoti automobilį ir t.t.

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Baimė yra natūrali žmogaus reakcija į realų ar nujaučiamą pavojų, grėsmę. Natūralu, kad baimės jausmas dingsta, pa-vojui ar grėsmei praėjus. Tačiau kartais žmogų baimė gali kamuoti ilgai ir stipriai.Kai kada baimė gali tapti gyvenimą užgožiančia kančia.

18 Britanijos lietuvis PsichologijA

KodėL BiJomeiR KAip neBiJoTi?

Stipriausiai mus valdančios ir daugiausiai kančių sukelian-čios baimės yra atmetimo bei nežinomybės. Kviečiu pa-žvelgti į abi šias baimes truputį iš arčiau.Atmetimo baimė yra baimė, jog kiti nepriims mūsų tokių, kokie esame. Kai žmogus giliai bijo atmetimo, visi jo veiks-mai yra kontroliuojami šios baimės. Tuomet yra sunku būti savimi, sakyti, ką iš tiesų galvojame, daryti sau naudingus ir svarbius sprendimus. Žmogus bijantis atmetimo išnau-doja labai daug energijos įtikti kitiems, išvengti konflikto, nuomonių išsiskyrimo. Žmogui stipriai bijančiam atmeti-mo labai sunku būti atviru ir nuoširdžiu, nes visa jo energi-ja pasąmoningai yra nukreipta į savęs tobulo įvaizdžio kū-rimą, įtikimą kitiems. Žmogus tuomet daro pasirinkimus nukreiptus ne į savo gerovę ir poreikius, bet į kitų. Kadan-gi žmogiški mūsų poreikiai niekur nedingsta net jei mes

juos dėl vienokių ar kitokių priežasčių neigiame, žmogus siekia savo porei-kių patenkinimo išnaudodamas kitus (nes atvirai savo poreikius patenkinti tokiam žmogui atrodo pavojinga, ne-galima, baisu, gėda). Atmetimo bijan-tis žmogus santykiuose dažniausiai yra nerimastingai prisirišęs prie partnerio, labai bijo jį prarasti. Dėl atmetimo bai-mės nesidalina tikrais savo jausmais, ignoruoja savo poreikius. Dėl šios bai-mės gali būti sunku eiti į pasitikėjimu bei įsipareigojimu paremtus artimus romantinius ar draugiškus santykius.Atmetimo baimė yra įsivaizduojama, -

Liepa 2012

Britanijos lietuvis 19

kažkada giliai pasąmonėje mūsų įsitikinimų užprogramuota. Tai nėra reali baimė, nes dažniausiai tie, kurių bijome, neturi intencijos mus atstumti. Atmetimo baimė išsivysto ankstyvo-je vaikystėje, kai tėvai ar kiti reikšmingi suaugusieji nepaiso vaiko poreikių, patys turi rimtų bendravimo sunkumų ir daž-nai emociškai atstumia savo vaikus. Vaikui tėvai yra saugumo garantas ir visas pasaulis. Jei vaikas patiria tėvų atstumimą dažnai ir pastoviai, jo pasąmonėje įsirėžia įsitikinimas – sa-vimi būti pavojinga ir bloga. Šis įsitikinimas gali būti įgytas ir patyrus prievartą, priekabiavimą. Šis įsitikinimas žmoguje gali veikti ir būti stipria jėga iki pat žmogaus gyvenimo pabaigos. Atmetimo patirtis kelia didelį vidinį skausmą, todėl žmogus linkęs neigti atmetimo faktą. Tačiau tik suprasta, pripažinta ir priimta skaudi patirtis gali mus išlaisvinti iš atmetimo baimės.

stiprybėmis ir silpnybėmis – tuomet nežinomy¬¬¬bės yra mūsų pačių gyvenimo paneigta realybė. Tuomet bandome kontroliuoti ne tik mus supantį, bet ir savo vidinį pasaulį, tvirtai užspaudę dang-tį ant mus bauginančių jausmų virdulio. Toji kon-trolė atima iš mūsų dau-gybę energijos ir stripriai išvargina.Kad baimė mūsų neval-dytų, svarbu ne ignoruoti sunkias savo gyvenimo patirtis, bet leisti sau išgy-venti visus su tomis patir-timis susijusius jausmus: baimę, gėdą, nusivylimą, pažeminimą, skausmą, netektį, bejėgiškumą, nesaugumą, abejonę, pyktį, neapykantą ir t.t. Leisdami sau jausti, paliekame išgyventą patirtį ar perkeliame, jei ji buvo seniai praeityje, iš pasąmonės į sąmonę. Kad baimė praras-tų jėgą mus valdyti, turime atrasti savy drąsos pažvelgti jai į akis, įvardinti ją, su ja susidraugauti. Dažniausiai tai padarę atrandame, kad ne tokia ji ir baisi ir, kad mes esame stipresni už savo baimes bei pajėgūs jas kontroliuoti. Atpažinus savy-je glūdinčias gilias baimes, kurios įtakoja mūsų santykius bei pasirinkimus naudinga:

• pasidomėti daugiau apie tai kaip sau padėti jas įveikti;• pastebėti kokiose konkrečiose situacijose baimė mums

labiausiai kliudo, kaip mes tada elgiamės, ką galvojame ir kaip jaučiamės;

• pamėginti atpažinti iš kur mūsų baimės kyla;• stengtis nuoširdžiai įvardinti savo jausmus ir patirtis bei

juos priimti;• pasikalbėti apie tai su artimu žmogum;• pabandyti išpiešti, išgroti, išlipdyti, iššokti, iššsakyti, iš-

kvėpti, iššrašyti savo baimes;• būti sau gailestingu ir atlaidžiu;• bandyti rizikuoti ir keisti mums patiems nenaudingus

savo įpročius.Gera yra nežinoti, kas mūsų laukia, nes tada gyvenimas yra įdomus ir pilnas netikėtumų.Gera yra priimti savo skausmą ir perkeisti jį į pozityvią energiją, nes tada tampame labai turtingais.Gera yra leisti sau būti netobulais, nes tada esame pačiais savimi.Gera suprasti, kad nėra nieko už mane stipresnio ir dides-nio, nes tada galiu NEBIJOTI.

jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795.

Kita mums visiems aktuali baimė – tai nežinomybės baimė. Žmogus natūraliai bijo to, ko nežino. Nežinomybės baimė yra taip pat labai stipri, nes yra susijusi su mūsų egzistencija. Mes nežinome, kas mūsų laukia po mirties. Tai kelia nerimą, dažnai ir baimę. Religijos bando vienaip ar kitaip į šį klausimą atsakyti, tačiau jei esame sau sąžiningi, suvokiame, jog iš-tiesų garantuoto atsakymo nėra. Taigi, žmogus vienui vienas atsiduria akistatoj su nežinomybės realybe. Tiems, kurie yra įpratę ir išmokę natūraliai rizikuoti, būti savimi, pilnavertiš-kai gyventi savo gyvenimą ir juo džiaugtis, būti artimų my-linčių ir mylimų artimujų apsuptyje, - nežinomybės realybę priimti yra žymiai lengviau ir paprasčiau. Tiems, kurie yra pil-ni nerimo ir kuriems sunku atrasti pasitenkinimą ir prasmę gyvenime, kurie ignoruoja savo poreikius ir nedrįsta klausti klausimų ir ieškoti atsakymų, nežinomybė gali būti labai bau-ginantis dalykas. Tokiam žmogui gali būti labai sunku ir keistis pačiam, ir priimti aplinkos pasikeitimus, nes bet koks pokytis yra tiesiogiai susijęs su nežinomybe. Juk atsisakę įprasto gy-venimo būdo, mes niekada negalime tiksliai žinoti, kas mūsų laukia apsiprendus gyventi kitaip. Todėl tam, kad imtum keisti savo gyvenimą reikia daug vidinės drąsos, pasitikėjimo savim ir kitų palaikymo. Bet kuo daugiau žmogus turi ryžto pokyčiams, tuo lengviau nežinomybę priimti. Nežinomybės patirtis yra artimai susijusi su santykių patirtimi. Eidami į santykį su kitu žmogumi nežinome, kur tai nuves. Jei mumy-se yra didelė nežinomybės baimė, sunku bus rizikuoti, kurti naujus santykius. Nežinomybės baimė, manau, yra tiesiogiai susijusi ir su savęs, savo jausmų, buvimo savimi baime. Kai nepažįstame savęs, kai vengiame pripažinti bei priimti savo pačių šešėlius, silpnumus, ribotumus, kai nepažįstame savo pačių jausmų ir jų bijome, kai nepriimame savęs su savo

Liepa 2012

20 Britanijos lietuvis lietuviAi PAsAulyje

Vokietijos lietuvių jaunimo są-junga birželio 30 dieną Berly-ne surengtas pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos remiamas Vokietijos lietuvių studentų suvažiavimas, kurio metu šioje šalyje studijuojantys tautiečiai diskutavo su sėkmin-gai dirbančiais verslininkais, menininkais, diplomatais, da-lyvavo įvairių sričių specialistų vedamose paskaitose ir užsiė-mimuose.Didelėse įmonėse Vokietijoje dirbantys lietuviai supažindino su galimybėmis siekti karjeros viešajame ir privačiame sekto-riuje, pristatė Vokietijoje po-puliarius profesinius-socialinius tinklus.Tarp suvažiavimo temų - ir so-cialinis verslas, jo samprata ir vaidmuo sprendžiant sociopoli-tines problemas.Taip pat vyko verslo idėjų įgy-vendinimo ir projektų rašymo dirbtuvės. Profesinėmis ir kūry-binėmis žiniomis dalinosi paty-rę rašytojai bei žurnalistai.Renginį užbaigė talentų vakaras ir grupės „Kamanių šilelis“ kon-certas.

„Draugystės tiltas“ – kasmetinis renginys, suburiantis į vieną vietą išsiskirsčiu-sius lyg žuvėdros lietuvius Europoje ir už Atlanto, kuriems yra aktualus ir įdo-mus lituanistinis švietimas. Sąskrydis suteikia galimybę įvairių Europos šalių li-tuanistinių mokyklų moksleiviams susipažinti su savo bendraamžiais tautiečiais iš įvairių Europos valstybių, jų tėvams pabendrauti vaikų auklėjimo klausimais, o mokytojams pasidalinti savo patirtimi, aptarti esminius lituanistinio ugdymo aspektus. Ir be abejo visiems kartu smagiai praleisti laiką bendraminčių būryje.Šiemet į sąskrydį susirinko virš 200 dalyvių iš įvairiausių Europos valstybių: Is-landijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokie-tijos. Ir be abejo iš Airijos įvairių kampelių – dalyvavo delegacijos iš Dublino, Monahano, Kastlebaro, Karikmakroso ir Korko mokyklų. Renginį aplankė ir li-tuanistinio švietimo atstovai iš JAV bei Kanados. „Draugystės tilte“ dalyvavo ir įvairių Lietuvos institucijų atstovai – su užsienyje dirbančiais pedagogais ben-dradarbiavimo kontaktų užmegzti atvyko Vytauto Didžiojo ir Kauno technolo-gijos universitetų atstovai, o su mokiniais bei jų tėvais pabendrauti iš Vilniaus atvažiavo Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos delegacija. Svečių teisėmis sąskrydyje dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovė.Birželio 15 dienos, penktadienio vakarą vykusį šventinį atidarymą pradėjo Lie-tuvos Respublikos ambasadoriaus Airijoje Vidmanto Purlio sveikinimo kalba. Susirinkusiuosius organizatorių vardu pasveikino Airijos lietuvių bendruome-nės pirmininkas Arūnas Teišerskis ir Airijos lietuvių bendruomenės Korko sky-riaus vadovė Inga Girdenytė. Po oficialių kalbų sąskrydyje dalyvaujančių mo-kyklų atstovai trumpai ir žaismingai pristatė savo mokyklas – kas padainavo

Žana Jermakovaitė

Šių metų draugystės laivelio kelionė buvo itin trumpa – atsišvartavęs nuo Du-blino krantų mėlynasis laivelis plaukė tik iki uolėtojo Trabolgano, esančio Kor-ko apylinkėse. Antrus metus iš eilės organizuoti sąskrydį „Draugystės tiltas“ apsiėmė Airijos lietuviai, o laivelio kapitonais tapo Airijos lietuvių bendruome-nės Korko skyrius ir Korko lituanistinė mokykla „Banga“.

Berlyne pirmasis Vokietijos lietuvių studentų suvažiavi-mas

draugystės tiltas sukvietė Europos lietuvius

Airija 2012

Liepa 2012

Britanijos lietuvis 21

savo mokyklų himnus, kas eilėraštuką padeklamavo, kas pašoko, kas parodė mini spektaklius, o kas pristatė savo mokyklų veiklos akimirkas. Kai kurių šalių mokyklų delegacijos iš minios išsiskyrė spalvingais ir originaliais marškinėliais su mokyklų logotipais, leidusiais pajusti komandų vieningumą. Didžiausią įspūdį visiems paliko gausią mokinių delegaciją atsivežusios Londono „Švy-turiuko“ mokyklos trumpa programa, kurios metu lon-doniečiai moksleiviai atliko net tris šokių kompozicijas. Šventinį atidarymo vakarą pabaigė smagus Airijos lie-tuvių muzikantų koncertas.Šeštadienį sąskrydžio dalyviai galėjo apžiūrėti visų sąs-krydyje dalyvavusių lituanistinių mokyklų nuotraukų galerijas stenduose bei turėjo įvairių užsiėmimų pagal jų interesų sritis. Pedagogai dalyvavo kvalifikacijos kė-limo seminare, kurį pravedė Vytauto Didžiojo univer-siteto dėstytojai. Seminare buvo nagrinėjamos dvikal-bių vaikų raidos problemos, taip pat buvo pristatytas naujas projektas, skirtas užsienio lituanistinių mokyklų metodikų ruošimo plėtotei bei pedagogų kvalifikaci-jos tobulinimui. Moksleivių tėveliai diskutavo ir klausė paskaitos vaikų psichologijos ir ugdymo klausimais, o patys vaikai galėjo pasirinkti jiems labiausiai patinkantį užsiėmimą – teatrą, šokius ar meno darbelius. Po už-siėmimų vaikų iki septynerių metų grupė pateikė savo piešinius ir iš molio nulipdytus paukštelius, o vyresnie-ji – pastatytą šokio kompoziciją. Vakare vyresni vaikai ir suaugę galėjo dalyvauti viktorinoje, kurią sudarė pen-kios pakopos, apimančios klausimus iš įvairių sričių bei sporto estafetėje, kur buvo tikrinamas vikrumas, drąsa ir ištvermė. Mažiausius sąskrydžio dalyvius spektakliu „Trys paršiukai“ pradžiugino specialiai į „Draugystės til-tą“ atvykusi Klaipėdos lėlių teatro aktorių trupė, kurios

nariai vėliau su vaikais pravedė lėlių gamybos pamokėlę.Paskutinę sąskrydžio dieną, sekmadienį pradėjo ry-tinės Šv. Mišios, kurias laikė Airijos lietuvių katalikų misijos kunigas-kapelionas Egidijus Arnašius, palinkė-jęs susirinkusiems lietuviams tęsti švietėjišką veiklą ir palaikyti savo bei savo vaikų lietuviškumą. Po mišių vyko iškilmingas sąskrydžio uždarymas, kurio metu Eu-ropos lituanistinių mokyklų pedagogams buvo įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, o „Draugystės tilto“ vėliava, pasitelkus salės pagalbą ir spėliojant kur kitais metais vėl visi susitiks, buvo perduota Italijos lietuvių bendruomenės atstovei Nijolei Semionovai. Perėmusi sąskrydžio vėliavą, Nijolė padėkojo šiemetinio sąskry-džio organizatoriams bei pakvietė visus susirinkusius kitąmet atvykti į Italiją, o konkrečiau į Sardinijos salą, kur ir planuojamas rengti devintasis „Draugystės tilto“ sąskrydis.Sąskrydžio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams: Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, Tarp-tautinei teisės ir verslo aukštajai mokyklai, prekybos tinklui „Lituanica“, duonos kepyklai „Dublin duona“, Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje, pinigų perve-dimo kompanijai „MoneyGram“, firmoms „Gurman‘s“, „Link Road Motors“, „Quick & Save“, „Illusion“ bei in-formaciniam rėmėjui – laikraščiui „Lietuvis“. Taip pat didelis ačiū visiems žmonėms, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo ir pravedimo, bei visiems, kurie dalyvavo renginyje. Ačiū už Jūsų visų paramą, pagalbą bei dėmesį ir iki susitikimo Italijoje! nuotraukas ir filmuotą medžiagą iš „draugystės tilto 2012“ galite peržiūrėti „draugystės tilto“ Facebook puslapyje.

Liepa 2012

22 Britanijos lietuvis mes Anglijoje

Tarptautiniame folklorinio šokio festivalyje eastbourne pasirodė ir „Saduto“

Ingrida Žalalienė

Gegužės mėnesį pietinės Anglijos pakrantės mieste Eastbourne vyko tradici-nio šokio festivalis. Tai jau 37-tasis festivalis, sukvie-čiantis šokio entuziastus iš Jungtinės Karalystės, Amerikos bei Europos kraštų. Šiais metais buvo pakviestas ir prieš septy-netą metų Londone susi-kūręs lietuvių folkloro an-samblis Saduto ( vadovė Ligita Malinauskienė).

Festivalio programa la-bai plati, apimanti ne tik ansamblių ar grupių kon-certus, bet ir šokių moky-mus. Saduto kolektyvas paruošė įspūdingą pasi-rodymą su energingais šokiais, rateliais ir žaidi-mais, supažindino su lie-tuvių liaudies papročiais, pristatė instrumentus bei įvairių regionų kos-tiumus. Festivalio daly-viai buvo sužavėti, mielai šoko kartu, su nuostaba lietė kostiumus, stebėjosi senas audimo tradicijas išlaikiusių Lietuvos meis-trų darbsčių rankų darbu. Užsimezgė nuoširdūs , draugiški ryšiai.

Liepa 2012

skaitytojų laiškai Britanijos lietuvis 23

Liepa 2012

24 Britanijos lietuvis mes Anglijoje

RASoS ŠVenTė epingo miŠKeBirželio 16 - 17d. Epingo miške vyko Anglijos Lietuvių Romuvos suorganizuota Rasos šventė.

Liepa 2012

skaitytojų laiškai Britanijos lietuvis 25informAcijA

KVieČiAme moKyTiS ŠiAULių didždVARio gimnAZiJoJe

Janina DombrovskienėŠiaulių Didždvario gimnazijos liet.k. mokytoja metodininkė, projekto „Lituanistinis modelis“ ekspertė

Lankydamasi Londone gegužės 23-29 dienomis ir vyk-dydama projektą „Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukū-rimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)“,skirtą su-kurti informacinę sistemą, kuri padėtų sustiprinti lietu-viškumo ugdymą bei gauti informacijos apie mokymosi galimybes, pastebėjau, jog daugelis teiraujasi apie gali-mybes, grįžus į Lietuvą, mokytis bendrojo lavinimo mo-kyklose, kai lietuvių kalbos gebėjimai sumenkę.Šiaulių Didždvario gimnazija gali suteikti galimybę už-sienio lietuvių jaunimui (15-18 metų) dvejiems me-tams atvykti į Lietuvą mokytis pagal Tarptautinio ba-kalaureato diplomo programą ir įgyti visame pasaulyje pripažįstamą diplomą, kuris yra tiesioginis kelias į nori-mą universitetą. Tarptautinio bakalaureato organizacija – tai Europos Ta-rybos pripažįstama nevyriausybinė ir nepelno organiza-cija, bendradarbiaujanti su UNESCO. Tai aukštus akade-minius reikalavimus kelianti programa, ugdanti kritinį ir kūrybinį mąstymą, pabrėžianti kalbų mokymosi svarbą, bendruomeniškumą ir savanorystę. Nuo 1969 m. vei-kiančios TB organizacijos tikslas – įgalinti švietimo įstai-gas suteikti itin aukštos kokybės išsilavinimą, pagrįstą šiuolaikinės demokratinės visuomenės principais. Tarptautinio bakalaureato diplomo programa (TB DP) Diždvario gimnazijoje dėstoma nuo 2005 metų. Jau išleistos TB DP abiturientų 6 laidos, programą baigę mokiniai sėkmingai studijuoja socialinius, biomedici-nos bei inžinerijos mokslus tiek užsienio, tiek Lietuvos universitetuose. Be Didždvario gimnazijos, ši programa dėstoma Vilniaus licėjuje, o dar trys mokyklos rengia-

si akreditacijai. TB DP gali mokytis mokiniai, baigę pa-grindinio ugdymo programą ir išlaikę anglų kalbos testą bei matematikos patikrą. TB DP ugdymo turinį sudaro 6 dalykų grupės (gimtoji kalba, užsienio kalbos, gam-tos mokslai, socialiniai mokslai, matematikos ir kom-piuterijos mokslai bei menai). Didždvario gimnazijoje siūlome mokytis lietuvių ir rusų kalbas (gimtųjų kalbų grupė), anglų, rusų ir vokiečių kalbas (užsienio kalbų grupė), biologiją, chemiją ir fiziką (gamtos mokslų grupė), istoriją ir ekonomiką (socialinių mokslų gru-pė), matematiką ir kompiuterių mokslą (matematikos ir kompiuterijos mokslų grupė). Individualų mokinio mokymosi planą sudaro 6 dalykai (po vieną iš kiekvie-nos dalykų grupės); kadangi menų nesiūloma, moki-nys gali rinktis dar vieną dalyką iš bet kurios kitos da-lykų grupės. Be to, kiekvienas TB DP mokinys privalo mokytis integruotą epistemiologijos pagrindų kursą, parašyti išplėstinę esė ir atlikti kūrybišumo, veiklos ir pagalbos programą. Egzaminų sesija visose šiaurės pusrutulio TB mokyklose, taip pat ir Lietuvoje, vysta gegužės mėnesį, o rezultatai skelbiami liepos mėnesį. Mokiniai, pasirinkę studijas užsienio universitetuose, jau gerokai prieš baigiamuosius egzaminus sužino kur ir ką studijuos, kai kurie gauna stipendijas ar atleidžia-mi nuo studijų mokesčio. Didždvario gimnazija kviečia gabiausius lietuvių moki-nius mokytis Didždvario gimnazijos TB DP klasėse, įgyti visuotinai pripažįstamą vidurinį išsilavinimą bei suda-ryti išvykusiam gabiam jaunimui integruotis į Lietuvos visuomenę, mokytis gimtąją kalbą, istoriją, kultūrą bei tradicijas. jei šis pasiūlymas jus sudomino, daugiau informacijos galite rasti www.ibo.org; www.dg.su.lt; .

Liepa 2012

26 Britanijos lietuvis informAcijA

renGiniai:

liepos 19 d. Londono karališkosios operos Jette Parker jaunųjų artistų programos absolventai suburs dabartinius narius ypatingam Gioachino Rossini's Il viaggio a Reims pasirodymui. Premjeroje pasirodys 14 žymių operos daini-ninkų, kuriems akomponuos Anglijos nacionalinės operos orkestras, diriguos Daniele Rustioni. Renginyje pasirodys trys garsūs Lietuvos dainininkai: Edgaras Montvidas (Ca-valier Belfiore), Kostas Smoriginas (Don Alvaro) ir Justina Gringytė (Maddalena). Visi bilietai išparduoti, tačiau ren-ginio dieną bus papildomai skiriami 67 bilietai. Nuo 10 valandos jų bus galima įsigyti Karališkosios operos kasoje, perkant tik po vieną bilietą.liepos 19 d., ketvirtadienis 19.30 val. Pagrindinė salė, Royal Opera House, Bow Street, Covent Garden, London, WC2E 9DD.Daugiau informacijoshttp://www.roh.org.uk/events/calendar/2012/07/19

Liepos 21 d. Trafalgaro aikštėje koncertuos „The Brazz Sisters”. Grupės sudėtyje gros Indrė Krikščiūnaitė (valtor-na). Taip pat programoje – grupės iš Bosnijos, Prancūzijos, Rusijos, Skandinavijos ir kitų šalių.liepos 21 d. šeštadienis 12 val. EUROPE Stage, Trafalgar square, London WC2N 5D BilietaI http://www.ticketmaster.co.uk/packages/btriverofmusic.html

rugsėjo 7 d. , penktadienį Londono Santaros-Šviesos klubas rengia vakarą, skirtą vieno žymiausio šiuolaikinių lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui paminėti.Renginys vyks anglų kalba.Rugsėjo 7 d., penktadienį, pradžia – 19.00Renginio vieta: Lauderdale House, Waterlow Park, Highgate Hill, London N6 5HG

Liepa 2012

Žurnalas „Britanijos

lietuvis“ laukia

kūrybingų žmonių!

Visus, kuriems rūpi šio

leidinio ateitis, kviečiame

bendradarbiauti su mūsų

redakcija, siūlyti savo temas,

idėjas, taip pat prenumeruoti

žurnalą!

ESATE PROFESIONALUS

žURNALISTAS? O GAL

TIESIOG MėGSTATE

RAŠyTI?

Nelaukite, rašykite dabar -

info@britanijoslietuvis.co.uk