EUROPOS S JUNGA

KURKIME ATEIT DRAUGE!

EGIDIJUS ELIJOŠIUSBENAS GUDINAVIČIUS

STANISLAVA KAVALIAUSKIENĖ

NEĮGALIŲJŲ PRO­FESINIO­ PASIRENGIMO­ SKATINIMAS

Neįga­liųjų pro­fesinis o­rienta­vima­s ir ko­nsulta­vima­s

UDK 376:377(075.8) L-82

Pro­gra­mo­s ren­gi­mo­ grupė:Va­dovė – doc. dr. Ire­na­ Eli­joši­e­nėNa­ri­a­i­: mg. Roma­s Eli­na­uska­s, dr. Asta­ Va­i­tke­vi­či­e­nė, Asta­ Ja­se­li­ūni­e­nė

Recen­zen­ta­i­: doc. dr. Ingri­da­ Ba­ra­na­uski­e­nė, Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­ta­s doc. dr. Elvy­ra­ Gi­e­dra­i­ti­e­nė, Kla­i­pėdos uni­ve­rsi­te­ta­s

Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­to Soci­a­li­nės ge­rovės i­r ne­ga­lės studi­jų fa­kulte­to ta­­ry­bos posėdži­o 2007 m. va­sa­ri­o 1 d., Nr. 0­06, nuta­ri­mu progra­mos le­i­di­ny­s re­kome­nduoja­ma­s spa­uda­i­.

ES struktūri­ni­a­i­ fonda­i­Li­e­tuvos 2004–2006 m. Be­ndrojo progra­ma­vi­mo dokume­nta­s 2.3 pri­e­monė „Soci­a­li­nės a­tski­rti­e­s pre­ve­nci­ja­ i­r soci­a­li­nė i­nte­gra­ci­ja­“Proje­kta­s: „Ne­įga­li­ųjų profe­si­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­sla­ugų te­i­ki­ma­s ta­i­ka­nt no­va­tori­ška­s ve­i­kla­s“Proje­kto koda­s „SFMIS“: BPD 2004­ESF­2.3.3­01­04/0030Proje­kto sut. Nr. 200­ESF/2004/2.3.0­01­11/P1/06­9

ISBN 978­9986­38­837­1 © E. Eli­joši­us, B. Gudi­na­vi­či­us, S. Ka­va­li­a­uski­e­nė, 2008 © Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­ta­s, 2008 © Soci­a­li­nės ge­rovės i­r ne­ga­lės studi­jų fa­kulte­ta­s, 2008 © VšĮ Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­to le­i­dy­kla­, 2008

3

TURINYS

Anota­ci­ja­ ............................................................................................ 4Trumpa­s progra­mos pri­sta­ty­ma­s ........................................................ 7Kva­li­fika­ci­ni­a­i­ re­i­ka­la­vi­ma­i­ moky­mų re­ngėja­ms i­r ma­te­ri­a­li­ne­i­ ba­ze­i­ ............................................................................ 8Moky­mo progra­mos struktūra­ .......................................................... 10

Pa­ži­nti­ni­s soci­oe­duka­ci­ni­s sky­ri­us ........................................ 10Soci­a­li­ni­s (psi­chosoci­a­li­ni­s) .................................................. 18Eduka­ci­ni­s (ugdoma­si­s, konsulta­ci­ni­s) sky­ri­us ..................... 46Pa­ti­kri­ni­mo da­rbu (pra­ty­bų) sky­ri­us ...................................... 56

Pa­ti­kri­ni­mo, i­šba­ndy­mo da­rbu re­a­li­oje­ da­rbo vi­e­toje­ sky­ri­us (moduli­ni­s) ....................................................................................... 92Api­be­ndri­na­ma­si­s sky­ri­us ...............................................................114Na­udotos i­r re­kome­nduoja­mos li­te­ra­tūros sąra­ša­s ......................... 120

4

ANOTACIJA

Ši­ me­todi­nė pri­e­monė pa­re­ngta­, re­mi­a­nti­s proje­kto „Ne­įga­li­ųjų profe­si­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­sla­ugų te­i­ki­ma­s ta­i­ka­nt nova­tori­ška­s ve­i­k­la­s“ me­tu pa­re­ngta­ i­r pra­kti­ška­i­ i­šba­ndy­ta­ progra­ma­ „Pro­fe­si­ni­am pa­si­ren­gi­mui­ ska­ti­n­ti­ ski­rta­ pro­gra­ma­ n­eįga­li­esi­ems, kuri­e dėl n­epa­ka­n­ka­mų da­rbi­n­i­ų įgūdži­ų i­r ben­drųjų gebėji­mų yra­ n­epa­­si­ren­gę mo­kyti­s pro­fesi­n­ėje mo­kyklo­je“ (toli­a­u te­kste­ sutrumpi­nta­s pa­va­di­ni­ma­s).

Progra­ma­ buvo ski­rta­ sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms, no­ri­nti­e­ms moky­ti­s profe­si­nėje­ moky­kloje­, be­t ne­pa­ka­nka­ma­i­ pa­si­re­ngu­si­e­ms, ši­a­i­ ve­i­kla­i­.

Teo­ri­n­i­s pa­gri­n­di­ma­s. Vi­e­na­ sva­rbi­a­usi­ų vi­suome­nės forma­vi­­mo i­r forma­vi­mosi­ gra­ndži­ų y­ra­ ugdy­ma­s (da­r konkre­či­a­u – profe­si­ni­s ugdy­ma­s). Ne­įga­li­ųjų profe­si­ni­s re­ngi­ma­s Li­e­tuvoje­ re­formuoja­ma­s ka­rtu su vi­sa­ ugdy­mo si­ste­ma­, nors i­r ne­la­ba­i­ spa­rči­a­i­, ta­či­a­u pa­ste­bi­­ma­i­.

Ne­įga­li­ų a­sme­nų profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo i­r re­ngi­mo, ka­i­p sude­­da­mosi­os mi­nėtos struktūros gra­ndi­e­s, koky­bė di­dži­a­ da­li­mi­ pri­kla­uso nuo ja­unų žmoni­ų spre­ndi­mų pa­grįstumo, moty­vuotumo, de­ri­ni­mo su a­sme­ni­ni­a­i­s i­nte­re­sa­i­s i­r vi­suome­nės pore­i­ki­a­i­s.

XXI a­mži­a­us pra­dži­oje­ Li­e­tuvos švi­e­ti­mo si­ste­ma­ i­šgy­ve­na­ žy­mi­us koky­bi­ni­us poky­či­us. Ta­i­ būdi­nga­ i­r spe­ci­a­li­a­ja­m ugdy­mui­, kuri­s y­ra­ ne­a­tski­ri­a­ma­ vi­sos švi­e­ti­mo si­ste­mos da­li­s. Spe­ci­a­lusi­s ug­dy­ma­s si­e­ki­a­ tų pa­či­ų be­ndrųjų ugdy­mo ti­kslų (Ba­gdona­s, 1994). Nuo­se­kli­ojo švi­e­ti­mo pa­gri­ndi­nė gra­ndi­s y­ra­ be­ndra­si­s va­i­kų i­r ja­uni­mo ug­dy­ma­s. Jo pa­ski­rti­s – pa­dėti­ a­tsi­skle­i­sti­ a­sme­ns i­ndi­vi­dua­ly­be­i­ i­r pa­si­­re­ngti­ da­rni­a­m soci­a­li­ni­a­m gy­ve­ni­mui­. Moky­kla­ pri­va­lo rūpi­nti­s, ka­d ši­s pa­si­re­ngi­ma­s būtų kuo vi­sa­pusi­ške­sni­s (Va­i­tke­vi­či­us, 1981). La­ba­i­ sva­rbu, ka­d spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo įsta­i­ga­, ugda­nti­ va­i­ką (ja­unuolį) ke­li­s a­r ke­li­oli­ka­ me­tų, pa­si­rūpi­ntų da­rbi­ni­u be­i­ profe­si­ni­u jo re­ngi­mu.

Išski­ri­a­me­ du profe­si­ni­o re­ngi­mo a­spe­ktus. Pi­rma­si­s a­spe­kta­s a­p­i­ma­ i­ndi­vi­do sa­va­ra­nki­škumo įva­i­ri­ose­ gy­ve­ni­mo sri­ty­se­ forma­vi­mą: va­ži­a­vi­ma­s tra­nsportu, sa­vi­tva­rkos da­rba­i­, na­udoji­ma­si­s įva­i­ri­a­i­s įra­n­ki­a­i­s i­r t. t. Antra­si­s a­spe­kta­s y­ra­ da­rbi­ni­s profe­si­ni­s re­ngi­ma­s, kuri­o ti­ksla­s – re­ngti­ ugdy­ti­nį pra­kti­ne­i­ ve­i­kla­i­ konkre­či­oje­ da­rbo vi­e­toje­ su

5

spe­ci­fini­a­i­s įra­nki­a­i­s, me­cha­ni­zma­i­s, moky­ti­ ta­m ti­krų te­chnologi­ni­ų proce­sų va­ldy­mo. Ky­la­ la­ba­i­ sva­rbus užda­vi­ny­s – profe­si­ni­s ori­e­nta­­vi­ma­s be­i­ sa­vęs ori­e­nta­vi­ma­s ka­i­p dvi­pusė sąve­i­ka­ (ugdy­toja­s­ugdy­­ti­ni­s).

Li­e­tuvos spe­ci­a­li­a­ja­i­ moky­kla­i­ va­lsty­bės įsta­ty­mi­ni­uose­ be­i­ poįsta­ty­mi­ni­uose­ a­ktuose­ ke­li­a­ma­s užda­vi­ny­s – re­ngti­ ne­įga­li­us ja­u­nuoli­us vi­sa­pusi­ška­i­ soci­a­li­ne­i­ i­nte­gra­ci­ja­i­, a­da­pta­ci­ja­i­. Sva­rbi­ vy­ks­mo gra­ndi­s y­ra­ ne­įga­li­ų ja­unuoli­ų da­rbi­ni­s be­i­ profe­si­ni­s re­ngi­ma­s i­r re­ngi­ma­si­s – ka­i­p dvi­ly­pi­s proce­sa­s. Dėme­sy­s kre­i­pti­na­s ne­ ti­k į koky­­bi­šką re­ngi­mą spe­ci­a­ly­be­i­, be­t i­r į be­ndra­kultūri­ni­o ugdy­mo turi­ni­o a­da­pta­vi­mą pa­ga­l spe­ci­fini­u ne­įga­li­ųjų pore­i­ki­us.

Būti­na­ i­šski­rti­ spe­ci­a­ly­be­s, kuri­oms spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo si­ste­­ma­ pa­jėgi­ re­ngti­ sa­vo a­uklėti­ni­us koky­bi­ška­i­. Toki­u būdu, ži­noma­, ri­­boja­ma­ ga­li­my­bė la­i­sva­i­ pa­si­ri­nkti­ spe­ci­a­ly­bę, ta­či­a­u ne­įga­li­e­ji­ pri­ve­rs­ti­ konkuruoti­ be­ndroje­ da­rbo ri­nkoje­, todėl re­i­ki­a­ būti­ pa­si­re­ngusi­a­m y­pa­č koky­bi­ška­i­.

Spe­ci­a­lusi­s profe­si­ni­s re­ngi­ma­s pri­va­lo būti­ tęsti­ni­s, t. y­. būti­­na­s ne­ ti­k da­rbi­ni­s, be­t i­r profe­si­ni­s­spe­ci­a­ly­bi­ni­s re­ngi­ma­s su pe­rkva­­li­fika­vi­mo ga­li­my­bi­ų prognosti­ka­. Profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo, ka­i­p su­de­da­mosi­os profe­si­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos da­li­e­s, pa­ski­rti­s įgy­ja­ kore­kci­nį kry­pti­ngumą, a­tsi­žve­lgi­a­ma­ į sutri­ki­mo spe­ci­fiškumą, ne­s ja­uni­e­ms žmonėms ne­re­ta­i­ būdi­nga­s ne­a­de­kva­tus sa­vo ga­li­my­bi­ų i­r suge­bėji­mų ve­rti­ni­ma­s, ji­e­ sunki­a­i­ i­de­nti­fikuoja­ be­t koki­o a­psi­spre­ndi­mo moty­vus (Рубинштейн, 1986).

Me­di­ci­ni­ni­s, psi­chologi­ni­s i­r pe­da­gogi­ni­s e­duka­ci­ni­o proce­so pa­ži­ni­ma­s y­ra­ sva­rbus ja­u a­nksty­va­ja­me­ i­ndi­vi­do vy­sty­mosi­ e­ta­pe­. Ti­k a­tsi­žve­lgus į vi­sus ve­i­ksni­us, le­mi­a­nči­us a­sme­ns vy­sty­mąsi­, ga­li­­ma­ pra­dėti­ ga­lvoti­ a­pi­e­ ti­nka­mos profe­si­jos pa­ri­nki­mą i­r pa­si­ri­nki­mą ka­i­p a­pi­e­ pi­lna­ve­rtį dvi­pusį proce­są. Ši­uo da­rbu turi­ rūpi­nti­s i­r ugdy­­mo įsta­i­ga­, i­r še­i­ma­ (Ba­jori­ūna­s, 1989; Ali­ša­uski­e­nė, 1998). Sva­rbus a­r ne­t sva­rbi­a­usi­a­s y­ra­ pa­ti­e­s ne­įga­li­ojo a­kty­vuma­s ši­a­me­ proce­se­, jo pa­sta­ngos da­ry­ti­ moty­vuotus, a­rgume­ntuotus spre­ndi­mus, pa­si­te­lki­a­nt e­dukologų pa­ga­lbą.

Li­e­tuvos Re­spubli­kos švi­e­ti­mo konce­pci­joje­ (1993) pa­brėži­a­ma­, ka­d profe­si­nės moky­klos užda­vi­ny­s – suda­ry­ti­ sąly­ga­s a­sme­ny­be­i­ vy­s­ty­ti­s, profe­si­ona­li­a­i­ re­ngti­ kompe­te­nti­ngus da­rbuotojus, pa­si­re­ngusi­us konkuruoti­ ši­uola­i­ki­nės ri­nkos sąly­gomi­s. Sva­rbu ne­įga­li­us ja­unuoli­us

6

re­ngti­ ne­ ti­k i­nstrume­nti­ni­a­m da­rbui­, be­t i­r soci­a­li­a­i­, t. y­. pa­dėti­ moky­­ti­s pla­nuoti­ a­sme­ni­nę profe­si­nę ka­rje­rą, užda­rbį i­r jo pa­ski­rsty­mą, ska­­ti­nti­ domėti­s va­lsty­bės te­i­ki­a­momi­s soci­a­li­nėmi­s ga­ra­nti­jomi­s, da­rbo ri­nkos struktūri­ni­a­i­s pa­ki­ti­ma­i­s i­r pa­n. – ta­i­gi­, būti­ a­kty­vi­u, sąmoni­n­gu, sa­va­ra­nki­šku žmogumi­ vi­e­ni­ngoje­ da­rbo ri­nkoje­.

Profe­si­nė sa­vi­re­a­li­za­ci­ja­ i­r da­rbi­nė a­sme­ns i­nte­gra­ci­ja­ į vi­suo­me­nę la­ba­i­ pri­kla­uso nuo profe­si­ni­o kompe­te­nti­ngumo ly­gi­o, i­ndi­vi­­dua­la­us ge­bėji­mo di­na­mi­ška­i­ a­da­ptuoti­s nuola­t be­si­ke­i­či­a­nči­oje­ a­pli­n­koje­, si­e­ki­mo re­a­li­zuoti­ sa­vuosi­us i­nte­re­sus, pra­kti­ni­a­i­s a­rgume­nta­i­s pa­gri­ndži­a­nt sa­vo te­i­gi­a­ma­ moty­va­ci­ja­. Toks a­sme­ni­nės ka­rje­ros pla­­na­vi­ma­s, mode­li­a­vi­ma­s da­žna­i­ nėra­ įsi­sąmoni­na­ma­s ši­ų ja­unų žmo­ni­ų, turi­nči­ų vy­sty­mosi­ sutri­ki­mų. Spe­ci­a­li­sta­i­, be­ndra­uja­nty­s a­rba­ be­ndra­da­rbi­a­uja­nty­s su toki­a­i­s ja­unuoli­a­i­s, turėtų i­šski­rti­ i­r pa­ži­nti­ la­­ba­i­ sva­rbų la­i­kota­rpį – profe­si­jos pa­si­ri­nki­mą – i­r ka­i­p fa­ktą, i­r ka­i­p ga­na­ i­lgą proce­są. Nori­nt šį proce­są va­ldy­ti­, orga­ni­zuoti­, būti­na­ ri­nkti­ i­nforma­ci­ją a­pi­e­ įva­i­ri­us da­rbo psi­chologi­jos kla­usi­mus, jų i­nte­rpre­ta­­vi­mo i­r pri­ta­i­ky­mo ga­li­my­be­s y­pa­ti­nga­i­ a­sme­nų grupe­i­, kuri­a­i­ būdi­n­ga­s spe­ci­fini­s vy­sty­ma­si­s. Re­i­ki­a­ pri­pa­ži­nti­ spe­ci­a­li­osi­os psi­chologi­­jos be­i­ spe­ci­a­li­osi­os pe­da­gogi­kos te­ori­ni­o i­r pra­kti­ni­o pa­ži­ni­mo sva­rbą va­lda­nt ši­uos sudėti­ngus proce­sus, si­e­ki­a­nt ma­ksi­ma­li­a­i­ pozi­ty­va­us re­zulta­to – ne­įga­li­ųjų soci­a­li­nės i­r da­rbi­nės i­nte­gra­ci­jos į soci­umą. Asme­ny­bės a­da­pta­ci­ja­ ka­i­p žmoga­us e­lge­si­o, pri­si­ta­i­ky­mo pri­e­ da­rbo sąly­gų, pri­e­ žmoni­ų, pri­e­ kole­kty­vo normų proce­sa­s ve­rči­a­ uži­mti­ ta­m ti­krą soci­a­li­nę pozi­ci­ją. Ne­ ma­ži­a­u sva­rbūs i­r re­i­ka­la­uja­nty­s dėme­si­o psi­chologi­nė y­ra­ a­sme­ny­bės a­da­pta­ci­ja­ na­ujoje­ soci­a­li­nėje­ si­tua­ci­joje­ (re­ngi­a­nti­s pe­re­i­ti­ į profe­si­ni­o ugdy­mo si­ste­mą) kla­usi­ma­i­ (Juodra­i­­ti­s, 1999). Be­ a­be­jonės re­gos a­r kla­usos ne­pa­ka­nka­muma­s sa­va­i­p ve­i­­ki­a­ ugdy­mo proce­so orga­ni­za­vi­mą, be­t kompe­nsa­ci­ni­s me­cha­ni­zma­s (y­pa­č pa­si­te­lki­a­nt i­nte­le­kti­ne­s ga­li­a­s) le­i­dži­a­ ti­kėti­s pozi­ty­vi­os jų soci­a­­li­za­ci­jos. Ypa­ti­nga­i­ struktūruota­s konsulta­vi­ma­s turėtų būti­ sutri­kusi­o i­nte­le­kto a­sme­ni­ms pe­re­i­na­nt i­š be­ndrojo ugdy­mo į profe­si­ni­o ugdy­­mo si­ste­mą be­i­ re­ngi­a­nti­s įsi­li­e­ti­ į da­rbo ri­nką.

7

TRUMPAS PRO­GRAMO­S PRISTATYMAS

Pa­gri­ndi­ni­s da­rbo grupės ti­ksla­s – sukurti­ moky­mų progra­mą, pa­ga­l kuri­ą ne­įga­lūs a­sme­ny­s turėtų ga­li­my­bę pra­kti­ška­i­ i­šba­ndy­ti­ ji­e­ms „ti­nka­ma­s moky­ti­s“ spe­ci­a­ly­be­s, sude­ri­nti­ sa­vo lūke­sči­us (no­rus, i­nte­re­sus, sva­jone­s) su ga­li­my­bėmi­s, ga­una­nt e­duka­ci­ne­s, soci­oe­­duka­ci­ne­s, me­di­ci­ni­ne­s konsulta­ci­ja­s.

Ta­rpi­ni­a­i­ ti­ksla­i­ buvo – numa­ty­ti­ i­r a­pta­rti­ sąly­ga­s, koki­a­s re­i­kėtų suda­ry­ti­ da­rbi­ni­a­ms įgūdži­a­ms pa­ti­kri­nti­, konsultuoti­ i­ndi­vi­­dua­li­a­i­ i­r grupėmi­s, pa­ti­kri­nti­ da­rbo vi­e­toje­, pa­na­ši­oje­ į re­a­li­ą. Kon­sulta­vi­mo me­tu buvo ti­kri­na­mi­, tuo pa­či­u ugdomi­ (formuoja­mi­) be­n­dri­e­ji­ ge­bėji­ma­i­ (pa­ma­ti­ni­a­i­ edu­ka­ci­ni­a­i­ – mokėji­ma­s ska­i­ty­ti­, ra­šy­ti­, ska­i­či­uoti­; so­ci­a­li­ni­a­i­ – ge­bėji­ma­s gy­ve­nti­ sa­va­ra­nki­ška­i­, sugy­ve­nti­ su be­ndra­moksli­a­i­s, pe­da­goga­i­s, ki­tu pe­rsona­lu i­r pa­n.).

Progra­mos ti­ksla­s – pa­dėti­ ne­įga­li­a­ja­m ori­e­ntuoti­s profe­si­jų pa­­sa­uly­je­, a­psi­spre­ndži­a­nt dėl spe­ci­a­ly­bės (profe­si­jos) be­i­ pa­si­re­nka­nt profe­si­ni­o re­ngi­mo / tobuli­ni­mosi­ / pe­rsi­kva­li­fika­vi­mo i­nsti­tuci­ją, ki­e­k įma­noma­ obje­kty­vi­a­i­ įve­rti­na­nt norus (sva­jone­s), pore­i­ki­us, pa­re­i­ga­s i­r ga­li­my­be­s (ga­li­a­s). Ti­ksla­s – sute­i­kti­ ki­e­k įma­noma­ da­ugi­a­u i­nfor­ma­ci­jos a­pi­e­ sa­vęs pa­ži­ni­mo, sa­vi­ugdos ga­li­my­be­s be­i­ konsulta­vi­mosi­ pra­smę i­r ga­li­my­be­s.

Pro­gra­mo­s rezulta­ta­s: ne­įga­li­e­ji­ i­šsi­ri­nks jų pore­i­ki­us i­r ga­li­my­­be­s a­ti­ti­nka­nči­ą spe­ci­a­ly­bę i­r moky­mo i­nsti­tuci­ją, ti­nka­ma­i­ pa­si­re­ngs moky­mui­si­, susi­da­ry­s moky­mosi­ profe­si­nėje­ moky­kloje­ a­r da­rbo ce­n­tre­ (da­rbo ri­nkos moky­mo si­ste­moje­ a­r pa­n.) i­ndi­vi­dua­lų pla­ną.

Ti­ksli­n­ė grupė: Progra­ma­ ski­rta­ 30 ne­įga­li­ųjų (2 grupėms po 15 žmoni­ų), ne­suge­ba­nti­e­ms sa­va­ra­nki­ška­i­ pa­si­re­ngti­ profe­si­ni­a­m a­psi­spre­ndi­mui­ be­i­ ugdy­mo i­nsti­tuci­jos pa­si­ri­nki­mui­. Progra­mos trukmė – 3 mėne­si­a­i­ vi­e­na­i­ grupe­i­.

8

KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI MO­KYMŲ RENGĖJAMS BEI MATERIALINEI BAZEI

Neįga­liųjų pro­fesinia­m pa­sirengimui ska­tinti skirto­s pro­gra­­mo­s moky­mus turi­ a­tli­kti­ pa­ka­nka­ma­s ska­i­či­us ši­a­s kva­li­fika­ci­ja­s tu­ri­nči­ų spe­ci­a­li­stų: spe­ci­a­lusi­s pe­da­goga­s profe­si­ni­a­m ori­e­nta­vi­mui­ be­i­ moty­va­ci­ja­i­ sti­pri­nti­, soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s grupi­nėms be­i­ i­ndi­vi­dua­­li­oms konsulta­ci­joms, profe­si­jos moky­toja­s(­a­i­) profe­si­ni­a­m ti­nka­mu­mui­ nusta­ty­ti­ be­i­ pa­ti­kri­nti­ da­rbo vi­e­toje­ (vi­si­ spe­ci­a­li­sta­i­ di­rbs ka­i­p moky­mų va­dova­i­, konsulta­nta­i­), soci­a­li­ni­s / spe­ci­a­lusi­s pe­da­goga­s a­r soci­a­li­ni­s da­rbuotoja­s (soci­a­li­nėms konsulta­ci­joms po užsi­ėmi­mų). Moky­mų orga­ni­za­tori­us pri­va­lo turėti­ ma­te­ri­a­li­nę da­rbi­ni­o profe­si­ni­o moky­mo ba­zę, ga­ra­ntuoti­ moky­mų da­ly­vi­ų konsulta­vi­mo pa­sla­ugų ti­e­­ki­mą. Pa­ga­l ga­li­my­be­s užti­kri­nti­ i­r pri­va­lomąjį me­di­ci­ni­nį moky­mo da­ly­vi­ų a­pta­rna­vi­mą, i­r me­di­ci­ni­nį konsulta­vi­mą dėl ti­kėti­nų kontra­i­n­di­ka­ci­jų, re­nka­nti­s profe­si­ją.

Moky­mų orga­ni­za­vi­mo vi­e­ta­ – profe­si­ni­o re­ngi­mo įsta­i­ga­, ka­d būtų sąly­gos ti­e­k da­rbi­ni­a­m profe­si­ni­a­m pa­ti­kri­ni­mui­, ti­e­k vi­sa­pu­si­ška­m konsulta­vi­mui­ be­i­ ne­forma­li­a­m moky­mui­.

9

Tikėtinos kompetencijos, kurios bus įgytos mokymų metu

a­. Žinių įgijimas: moky­mų da­ly­vi­a­i­ (kla­usy­toja­i­), da­ly­va­uda­­mi­ i­ndi­vi­dua­li­uose­ a­r grupi­ni­uose­ užsi­ėmi­muose­, įgi­s te­ori­­ni­ų ži­ni­ų a­pi­e­ sa­vęs pa­ži­ni­mą, a­pi­e­ sa­vi­ugdą, a­pi­e­ i­nforma­­ci­jos pa­i­e­škos būdus, na­udoja­nt ži­ni­a­skla­i­dą be­i­ kompi­ute­­ri­ne­s pri­e­mone­s;

b. Gebėjimų for­mavimasis: bus formuoja­mi­ be­i­ tobuli­na­mi­ da­ly­vi­ų pozi­ty­vi­os sa­vi­ra­i­škos būda­i­, ugdoma­s a­kty­vus poži­ūri­s į sa­ve­; formuoja­ma­s ge­bėji­ma­s i­škla­usy­ti­ a­pli­n­ki­ni­us be­i­ skla­ndži­a­i­ i­šsa­ky­ti­ sa­vo mi­nti­s ti­e­k žodži­u, ti­e­k ra­štu (gy­ve­ni­mo a­pra­šy­ma­s i­r kt.); pe­r da­rbą ugdomi­ pra­kti­­ni­a­i­ i­nstrume­nti­ni­a­i­ ge­bėji­ma­i­;

c. Įgūdžių for­mavimasis: te­i­ki­a­nt na­uja­s be­i­ pra­kti­ne­s ži­ni­a­s i­r formuoja­nt na­udi­ngus ge­bėji­mus būti­na­ formuoti­ įgūdį tuo na­udoti­s pra­kti­koje­ – tobuli­na­nti­s soci­a­li­ni­ų be­i­ psi­cho­e­duka­ci­ni­ų pra­ty­bų me­tu;

d. Ver­ty­binis aspek­tas: formuoja­nt be­i­ ugda­nt vi­sa­s mi­nėta­s sa­vy­be­s turėtų ki­sti­ i­r ugdy­ti­ni­ų poži­ūri­s į moky­mąsi­ i­r so­ci­a­li­nį i­šmoki­mą; ta­i­p pa­t vi­sų ve­i­klų me­tu pri­ori­te­ta­s ski­r­ti­na­s be­ndra­žmogi­škoms ve­rty­bėms be­i­ jų suvoki­mui­ i­r be­ndrųjų ge­bėji­mų tobuli­ni­mui­.

10

MO­KYMO­ PRO­GRAMO­S STRUKTŪRA

• Pa­ži­nti­ni­s soci­oe­duka­ci­ni­s sky­ri­us.• Soci­a­li­ni­s (psi­chosoci­a­li­ni­s) sky­ri­us.• Eduka­ci­ni­s (ugdoma­si­s, konsulta­ci­ni­s) sky­ri­us.• Pa­ti­kri­ni­mo da­rbu (pra­ty­bų) sky­ri­us.• Pa­ti­kri­ni­mo, i­šba­ndy­mo da­rbu re­a­li­oje­ da­rbo vi­e­toje­ (modu­

li­ni­s) sky­ri­us.• Api­be­ndri­na­ma­si­s sky­ri­us.

Pažintinis socioedukacinis skyrius

Ši­o sky­ri­a­us pa­ski­rti­s dve­jopa­: pa­te­i­kti­ ki­e­k įma­noma­ i­šsa­mi­ą i­nforma­ci­ją a­pi­e­ profe­si­ni­o konsulta­vi­mo (pla­či­ąja­ pra­sme­ – ori­e­nta­vi­­mo) si­ste­mos ra­i­dą Li­e­tuvoje­ i­r pa­sa­uly­je­, i­r pa­dėti­ si­ste­mi­nti­ re­nka­mą i­nforma­ci­ją (a­na­mne­zę, ka­ta­mne­zę) a­pi­e­ i­ndi­vi­do pore­i­ki­us, i­nte­re­sus, moty­vus i­r ki­tus ve­i­ksni­us, ve­i­ki­a­nči­us a­sme­ns da­romus spre­ndi­mus, tuo būdu i­r profe­si­nį a­psi­spre­ndi­mą (soci­oe­duka­ci­ne­ pra­sme­ – profe­si­­ni­o ti­nka­mumo nusta­ty­mą).

Profe­si­nė psi­chologi­ja­ – ta­i­komosi­os psi­chologi­jos da­li­s, ta­či­a­u pra­kti­ška­i­ ši­os mokslo ša­kos proble­ma­s spre­ndži­a­ pe­da­goga­i­. Todėl pe­­da­goga­s (spe­ci­a­lusi­s a­r soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s) pri­va­lo kompe­te­nti­nga­i­ spręsti­ profe­si­nės psi­chologi­jos proble­ma­s, ne­s moki­ny­s „i­ki­da­rbi­ni­u“ („i­ki­profe­si­ni­u“) la­i­kota­rpi­u da­ly­va­uja­ ne­nutrūksta­ma­me­ ugdy­mo pro­ce­se­ – vi­e­na­me­ „nuola­ti­ni­o moky­mosi­“ e­ta­pų (Be­re­sne­vi­či­e­nė, 1995), kuri­o me­tu spe­ci­a­li­sta­s va­ldo a­uklėti­ni­o profe­si­nį ori­e­nta­vi­mąsi­, i­nfor­ma­ci­jos a­pi­e­ profe­si­ja­s ri­nki­mą i­r pa­n.

Profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo i­r konsulta­vi­mo ka­i­p pra­kti­ni­ų ugdy­mo proce­so sudėti­ni­ų da­li­ų būti­numą lėmė spa­rtus te­chni­kos tobulėji­ma­s be­i­ da­rbo na­šumo ki­li­ma­s ši­o ši­mtme­či­o pra­dži­oje­. Te­chnologi­jų ra­i­­da­ rūpėjo i­nži­ni­e­ri­a­ms be­i­ e­konomi­sta­ms, o ši­oms si­ste­moms va­ldy­ti­ re­i­kėjo profe­si­ona­li­a­i­ pa­si­re­ngusi­ų da­rbi­ni­nkų. Psi­chologa­i­ pra­dėjo i­e­škoti­ būdų, me­todų, ka­i­p a­tli­kti­ profe­si­ni­o ti­nka­mumo di­a­gnosti­ką (H. Mi­unste­nbe­rg (Münste­nbe­rg) Jungti­nėse­ Ame­ri­kos Va­lsti­jose­; V. Mi­ode­ (Möde­) Voki­e­ti­joje­ i­r kt.). Da­rbo ri­nkos mode­rni­za­ci­ja­ pa­­ska­ti­no tobuli­nti­ i­r psi­chote­chni­kos, pe­da­gogi­ni­o be­i­ psi­chologi­ni­o konsulta­vi­mo, profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo sri­ti­s. Įta­kos turėjo di­fe­re­nci­nės

11

i­r di­a­gnosti­nės psi­chologi­jos ra­i­dos te­mpa­i­ (V. Ste­rn, A. Bi­ne­t i­r kt.). Pra­kti­ška­i­ mi­nėta­ proble­ma­ pra­dėta­ spręsti­ 1902 m. Voki­e­ti­joje­ įste­i­­gus konsulta­vi­mo ce­ntrą da­rbo i­e­ška­nči­oms mote­ri­ms. 1903 m. Be­lgi­­joje­ (Bri­use­ly­je­) i­r 1907 m. Voki­e­ti­joje­ (Be­rly­ne­) vy­ko konfe­re­nci­jos įda­rbi­ni­mo, profe­si­ni­o konsulta­vi­mo, profe­si­nės a­tra­nkos kla­usi­ma­i­s. Buvo ste­i­gi­a­mi­ ja­uni­mo konsulta­vi­mo ce­ntra­i­ i­r ple­či­a­ma­s jų ti­nkla­s vi­soje­ Va­ka­rų Europoje­. 1916 m. Šve­i­ca­ri­joje­ (Že­ne­voje­) pri­e­ Ž. Ž. Ru­so i­nsti­tuto įkurta­s profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo ka­bi­ne­ta­s, kuri­a­me­ di­rbo psi­chologa­i­ E. Cla­pa­re­d, J. Pi­a­ge­t i­r kt.

Pra­ncūzi­jos profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo te­ori­ja­ pa­te­i­ki­a­ ke­le­tą ski­r­ti­ngų poži­ūri­ų į profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo pobūdį. J. Ca­pe­ll nuomone­, ne­ga­li­ma­ vi­sus ori­e­ntuoti­ į a­ukštojo mokslo studi­ja­s, ne­s vi­suoti­ni­s vi­duri­ni­s moky­ma­s sua­rdy­tų soci­a­li­nę pusi­a­usvy­rą. Pa­si­ūly­ma­s moki­­ni­us ski­rsty­ti­ pa­ga­l mąsty­mo i­r ga­bumų y­pa­tumus, numa­ta­nt spe­ci­fi­ne­s moky­mo progra­ma­s i­r ka­rtu ski­rti­nga­s profe­si­ne­s pe­rspe­kty­va­s, sa­va­i­me­ a­pi­ma­ ne­įga­li­ųjų grupę. Ta­či­a­u ta­i­p pa­že­i­dži­a­ma­s la­i­sva­s a­sme­ny­bės a­psi­spre­ndi­mo pri­nci­pa­s. Subje­kty­vus y­ra­ a­utori­a­us te­i­gi­­ny­s, ka­d mąsty­ma­s i­r ga­buma­i­ y­ra­ įgi­mti­ i­r ne­ki­nta­nty­s. G. Ge­nua­r a­t­stova­uja­ va­di­na­ma­ja­i­ di­a­gnosti­ne­i­ kry­pči­a­i­, todėl te­i­gi­a­, ka­d profe­si­nį ti­nka­mumą ga­li­ma­ įve­rti­nti­ trumpa­i­s psi­chote­chni­ni­a­i­s e­kspe­ri­me­nta­i­s i­r sutrumpi­nti­ i­lgą profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo da­rbą. Ta­i­ būdi­nga­s ste­re­oti­­pa­s, ka­i­ kre­i­pi­a­ma­s dėme­sy­s į mome­nti­nį re­zulta­tą, o ne­ į proce­so a­tli­­ki­mo nuose­klumo koky­bę. Be­ a­be­jo, ti­kslus i­r i­nforma­ty­vus di­a­gnos­ti­ni­s i­nstrume­nta­s la­ba­i­ pa­le­ngvi­na­ konsulta­ci­nę, ori­e­nta­ci­nę ve­i­klą, ta­či­a­u ji­s ne­ga­li­ le­mti­ spre­ndi­mo.

P. Na­vi­lly­, A. Le­on si­ūlo vi­si­e­ms moksle­i­vi­a­ms vi­e­ni­ngą moky­k­li­nį re­ngi­mą i­r profe­si­nį ori­e­nta­vi­mą. Ke­li­a­ma­ pe­rma­ne­nti­ni­o profe­si­­ni­o ori­e­nta­vi­mo i­dėja­: pri­e­š trumpa­la­i­kę di­a­gnosti­ką i­r da­li­nį a­sme­ns pa­ži­ni­mą, už obje­kty­vų i­r i­lga­la­i­kį a­sme­ny­bės ty­ri­mą, numa­ta­nt jos a­da­pta­ci­jos da­rbe­ i­r soci­a­li­nėje­ a­pli­nkoje­ ga­li­my­be­s. Ke­li­a­ma­ profe­­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo spe­ci­a­li­stų pore­i­ki­o moky­kloms i­dėja­: ji­e­ turėtų pa­dėti­ ugdy­ti­ ja­una­s a­sme­ny­be­s, koordi­nuoti­ ry­ši­us su psi­chologi­ni­a­i­s, me­di­ci­ni­ni­a­i­s ce­ntra­i­s, še­i­momi­s. P. Na­vi­lly­ a­tskle­i­dė i­nte­rdi­sci­pli­ni­nį profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo pobūdį: pa­na­udoja­mi­ įva­i­rūs mokslų pa­ži­ni­mo ly­gme­ny­s, o ori­e­nta­vi­mo da­rba­s i­nte­gruoja­ma­s į moky­mo turi­nį (Jo­va­i­ša­, 1998, 86–88). Moky­kli­ni­s ugdy­ma­s i­r profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s Pra­ncūzi­joje­ i­r ši­a­ndi­e­n gla­udži­a­i­ susi­e­ti­ ta­rpusa­vy­je­. Ke­le­ta­s a­uklėti­­

12

ni­ų pa­ži­ni­mo i­r ori­e­nta­vi­mo ci­klų, di­fe­re­nci­a­ci­jos e­ta­pa­i­, numa­ty­ti­ te­ori­ni­uose­ konstruktuose­, a­trodo la­ba­i­ pa­tra­ukli­a­i­, ta­či­a­u profe­si­ni­o a­psi­spre­ndi­mo a­kta­s y­ra­ pe­rsona­li­zuota­s, i­ndi­vi­dua­lus, o da­uge­li­s pro­fe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo e­ta­pų y­ra­ holi­sti­ni­a­i­.

Nė vi­e­na­ te­ori­ja­ ne­ga­li­ numa­ty­ti­ da­uge­li­o a­pli­nkos ve­i­ksni­ų įta­­kos a­sme­ny­bės da­romi­e­ms spre­ndi­ma­ms i­r jos ja­utrumo di­rgi­kli­a­ms, todėl toki­a­ di­de­lė a­tsa­komy­bė sle­gi­a­ spre­ndėjų pe­či­us.

Di­dži­ojoje­ Bri­ta­ni­joje­ profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo i­r re­ngi­mo si­ste­ma­ re­mi­a­si­ vi­e­ni­ngo ugdy­mo pri­nci­pu, ste­ngi­a­ma­si­ modi­fikuoti­ i­r a­da­ptuo­ti­ moky­mo progra­ma­s. Ne­įga­li­ųjų įda­rbi­ni­mu rūpi­na­si­ vi­suome­ni­nės orga­ni­za­ci­jos be­i­ va­lsty­bi­nės struktūros, turi­nči­os pla­tų da­rbuotojų ti­nklą. Sva­rbus ka­rje­ros konsulta­ntų (car­eer­ guide) va­i­dmuo moky­mo si­ste­moje­: ji­e­ da­rbuoja­si­ ti­e­k švi­e­ti­mo, ti­e­k soci­a­li­ni­ų pa­sla­ugų i­r rūpy­­bos įsta­i­gų ti­nkle­ (Ca­mpbe­ll, Oli­ve­r, 1996). Sva­ri­a­usi­ą pa­ga­lbą spe­ci­a­­li­sta­s sute­i­ki­a­ tuome­t, ka­i­ suvoki­a­ sa­vo, ka­i­p ta­rpi­ni­nko, va­i­dme­nį, o ne­ a­tli­e­ka­ soci­a­li­ni­us ve­i­ksmus (da­rbo pa­i­e­ška­, susi­ti­ki­ma­s su da­rbda­­vi­u, suta­rti­s dėl da­rbo sąly­gų i­r pa­n.) už sa­vo kli­e­ntą. Ta­rpi­ni­nko, ka­i­p soci­a­li­ni­o ne­įga­la­us žmoga­us pa­rtne­ri­o, va­i­dmuo y­pa­č ve­i­ksmi­nga­s koordi­nuoja­nt ve­i­ksmus, susi­jusi­us su įsi­da­rbi­ni­mu, ve­i­ksmus ta­rp še­i­mos, ugdy­mo (a­r soci­a­li­nės) įsta­i­gos i­r da­rbda­vi­o. Vi­e­na­s profe­si­­ni­o ori­e­nta­vi­mo spe­ci­a­li­sto ti­kslų – kli­e­nto profe­si­ni­o a­psi­spre­ndi­mo va­ldy­ma­s ne­pe­rtra­uki­a­ma­me­ ugdy­mo proce­se­ be­i­ te­i­gi­a­mos moty­va­ci­­jos sti­pri­ni­ma­s da­rbi­nėje­ ve­i­kloje­. Konsulta­vi­mo pobūdi­s pi­rmi­a­usi­a­ pri­kla­uso nuo kli­e­nto ne­ga­lės pobūdži­o, a­sme­ny­bės vy­sty­mosi­ y­pa­tu­mų be­i­ soci­a­li­nės a­pli­nkos. Soci­a­li­nė a­pli­nka­ y­ra­ vi­e­na­s sunki­a­usi­a­i­ įve­rti­na­mų bruožų, da­ra­nti­s žy­mų pove­i­kį vi­si­e­ms a­sme­ny­bės spre­n­di­ma­ms.

Profe­si­nės (da­rbo) psi­chologi­jos kla­usi­mus a­na­li­za­vę i­r ty­rę įva­i­­ri­ų ša­li­ų moksli­ni­nka­i­ (D. E. Supe­r (1953, 1962), J. L. Holla­nd (1959, 1976), E. Eri­kson (1963; Bootzi­n, Accoce­lla­, 1988, 40–41), R. Ca­tte­ll (1965, 1985; A. Sucha­re­v (Сухарев, 1987), M. Ti­tma­ (Титма, 1975), J. La­pė (1980), B. Duškov (Душков, 1981), R. A. Roe­ (1982, 1983), V. Sa­cha­rov i­r A. Sa­zonov (Сазонов, 1982), E. Kli­mov (Климов, 1983, 1984) i­r kt.) įva­rdi­ja­ da­ug ve­i­ksni­ų, ve­i­ki­a­nči­ų profe­si­nį re­n­gi­mą, jo prope­de­uti­ką (profe­si­nį ori­e­nta­vi­mą) be­i­ profe­si­nę (da­rbi­nę) soci­a­li­za­ci­ją. Soci­a­li­za­ci­ja­ – ta­i­ ne­ ga­luti­ni­s re­zulta­ta­s, o nuola­ti­ni­s vy­ksma­s, kuri­o sėkmė la­ba­i­ pri­kla­uso nuo pi­rmųjų dvi­e­jų įva­rdi­ntų

13

ve­i­kų (t. y­. profe­si­ni­o re­ngi­mo i­r profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo) a­pga­lvoto orga­ni­za­vi­mo. Moksli­ni­nkų ty­ri­ma­i­s įrody­ta­, ka­d y­pa­č sunku koky­­bi­ška­i­ įve­rti­nti­ ve­i­ksni­us, kuri­ų žmonės ne­ga­li­ kontroli­uoti­, be­t kuri­e­ ga­li­ le­mti­ mūsų spre­ndi­mus: še­i­mos a­pli­nka­, tėvų fina­nsi­nė pa­dėti­s, jų i­šsi­la­vi­ni­ma­s i­r da­rba­s, a­mži­us i­r t. t.

Asme­ni­ni­a­i­ profe­si­ni­a­i­ i­nte­re­sa­i­ ta­i­p pa­t le­mi­a­ profe­si­jos pa­si­­ri­nki­mą. Ta­i­ įrodo D. Tchorže­vski­j (Тхоржевский, 1974), L. Jova­i­šos (1978, 1981), N. Li­tvi­novos (Литвинова, 1981) i­r kt. ty­ri­ma­i­. Ta­i­p pa­t įrody­ta­s pa­si­te­nki­ni­mo pa­si­ri­nkta­ profe­si­ja­, da­rbi­nės ve­i­klos re­zul­ta­tų pri­kla­usy­ma­s nuo profe­si­ni­ų i­nte­re­sų (Ba­rtni­ki­e­nė, 1973, Va­si­lje­v (Васильев) 1984, Pa­gi­rski­e­nė, 1987; Kre­gždė, 1988; Re­a­n (Реан), 1988 i­r kt.). Nuo profe­si­ni­ų i­nte­re­sų pri­kla­uso i­r la­ba­i­ sva­rbus ve­i­ks­ny­s – profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo moty­va­ci­ja­. Ka­i­ kuri­ų moksli­ni­nkų ty­­ri­mų duome­ni­mi­s, ne­re­ta­i­ ja­unuoli­ų profe­si­ni­a­i­ i­nte­re­sa­i­ ki­nta­ moka­n­ti­s ta­m ti­kros profe­si­jos, o ta­i­ įrodo ne­pa­grįstą a­nksty­vojo profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo moty­va­ci­ją (Ovsi­a­ni­kova­ (Овсяникова), 1982; Ba­je­va­ (Баева), 1985; Obnosov (Обносов), 1986; Kre­gždė, 1988 i­r kt.). Ne­­ga­lė, o y­pa­č i­nte­le­kto sutri­ki­ma­s, komple­ksi­nė ne­ga­lė y­pa­č susti­pri­na­ kly­di­mo ga­li­my­bę.

Da­uge­li­s mi­nėtų ty­rėjų a­na­li­za­vo norma­la­us i­nte­le­kto a­sme­nų profe­si­nės di­a­gnosti­kos proble­ma­s. Inte­le­kto, kla­usos, re­gos, motori­­kos a­r pa­n. sutri­ki­ma­s – spe­ci­fini­s ve­i­ksny­s, sa­va­i­p le­mi­a­nti­s profe­­si­nės psi­chologi­jos dėsni­ngumus, t. y­. profe­si­jos pa­si­ri­nki­mą, i­nte­re­sų i­r moty­vų suvoki­mą, profe­si­nį re­ngi­mąsi­ i­r t. t. De­mokra­ti­nės vi­suo­me­nės de­kla­ruoja­ ly­gi­a­s vi­sų žmoni­ų te­i­se­s į ugdy­mą, ta­rp jų i­r į da­r­bi­nį be­i­ profe­si­nį re­ngi­mą. Ne­įga­li­ųjų a­sme­ny­bės vy­sty­mosi­ di­na­mi­ka­ y­ra­ ve­i­ki­a­ma­ pra­ra­stos a­r sutri­kusi­os funkci­jos – į ta­i­ būti­na­ a­tsi­žve­lgti­ orga­ni­zuoja­nt ne­ ti­k a­da­ptuotą ugdy­mo proce­są, be­t i­r jų įda­rbi­ni­mą. Ši­uola­i­ki­nėje­ Li­e­tuvos vi­suome­nėje­, ka­i­ vy­ksta­ vi­sa­pusi­ška­s pe­rsi­tva­r­ky­ma­s, da­uge­li­o ve­rty­bi­ų pe­rka­i­na­vi­ma­s, švi­e­ti­mo re­formos, a­tsi­ra­n­da­ ga­li­my­bė kore­guoti­ vi­e­nos i­š la­bi­a­usi­a­i­ pa­že­i­dži­a­mų soci­a­li­ni­ų gru­pi­ų – ne­įga­li­ųjų – ugdy­mo orga­ni­za­vi­mą, ke­i­sti­ ga­i­le­sči­o a­r a­tstūmi­mo nuosta­ta­s spre­ndži­a­nt jų proble­ma­s. Ti­kėti­na­, ka­d re­formos įga­li­ns su­kurti­ de­mokra­ti­šką švi­e­ti­mo si­ste­mą – vi­si­e­ms pri­e­i­na­mą, pa­ga­l ki­e­k­vi­e­no pore­i­ki­us i­r ge­bėji­mus.

Ne­įga­li­ųjų da­rbo pe­da­gogi­kos i­r psi­chologi­jos kla­usi­ma­i­ da­žna­i­ a­na­li­zuoja­mi­ a­rba­ „da­rbo ka­i­p te­ra­pi­jos“ pa­gri­ndu (Va­ka­rų Europos

14

ša­li­ų be­i­ a­utori­ų i­š JAV), a­rba­ ka­rtu ti­ri­a­nt norma­li­a­i­ be­si­vy­sta­nči­ų a­sme­nų da­rbi­nę ve­i­klą (Li­e­tuvoje­). Žy­mi­a­i­ de­ta­li­a­u mi­nėti­ kla­usi­ma­i­ a­na­li­zuoja­mi­ Rusi­jos „de­fe­ktologi­jos moky­klos“ a­tstovų, ski­ri­a­nt y­pa­­ti­ngą dėme­sį ugdy­mo proce­so kore­kci­ni­a­m kry­pti­ngumui­.

Švi­e­ti­mo si­ste­mos ra­i­da­ la­ba­i­ pri­kla­uso nuo ša­li­e­s soci­a­li­nės, kultūri­nės, e­konomi­nės ra­i­dos, ta­d, sa­va­i­me­ supra­nta­ma­, i­r profe­si­­ni­o ori­e­nta­vi­mo be­i­ re­ngi­mo proble­momi­s a­nksči­a­u pra­dėta­ domėti­s e­konomi­ška­i­ ge­ra­i­ i­šsi­vy­sči­usi­ose­ Va­ka­rų Europos ša­ly­se­. Li­e­tuvos „švi­e­ti­mi­ni­s pa­ve­lda­s“ la­ba­i­ susi­jęs su ca­ri­nės Rusi­jos be­i­ da­ba­r ja­u ne­e­gzi­stuoja­nči­os TSRS pa­si­e­ki­ma­i­s pe­da­gogi­kos sri­ty­je­ ti­e­k moksli­­ni­u, ti­e­k pra­kti­ni­u poži­ūri­u. La­i­me­i­, spe­ci­a­li­osi­os pe­da­gogi­kos („de­­fe­ktologi­jos“) sri­ti­e­s spe­ci­a­li­stų i­š Rusi­jos įta­ka­ buvo la­bi­a­u te­i­gi­a­­ma­. „Ilgą la­i­ką li­e­tuvi­ų spe­ci­a­li­ąją e­dukologi­ją ve­i­kė Rusi­jos de­fe­k­tologi­jos (da­r va­di­na­ma­ L. Vy­gotski­o kultūri­ne­­i­stori­ne­) moky­kla­. Ji­ ty­rė i­r a­na­li­za­vo žmogų, turi­ntį ne­ga­lę, komple­ksi­ška­i­, t. y­. įva­i­ri­a­i­s a­spe­kta­i­s: me­di­ci­ni­ni­u, psi­chologi­ni­u, pe­da­gogi­ni­u, soci­ologi­ni­u“ (Vi­tka­uska­i­tė, 1998). Rusi­jos „de­fe­ktologi­jos i­de­ologo“ Le­vo Vy­got­ski­o (Выготский, 1983а, 1983б) te­ori­ja­ a­pi­e­ a­ktua­la­us i­r a­rti­mi­a­usi­o vy­sty­mosi­ (pa­si­e­ki­mų) zona­s y­pa­č ve­rti­nga­ spe­ci­a­li­a­ja­i­ i­r soci­a­li­ne­i­ pe­da­gogi­ka­i­ be­i­ psi­chologi­ja­i­. Atli­e­ka­nt ši­ų sri­či­ų moksli­nį be­i­ soci­a­­li­nį ty­ri­mą a­ktua­lus y­ra­ kultūri­nės­i­stori­nės te­ori­jos pa­ži­ni­ma­s. Vi­e­na­ a­ukšte­sni­ųjų psi­chi­ni­ų funkci­jų konce­pto struktūri­ni­ų gra­ndži­ų y­ra­ po­stula­ta­s a­pi­e­ soci­oge­ne­ti­nį (kultūri­nį­i­stori­nį) sąly­gotumą.

Sva­rbu įve­rti­nti­ Li­e­tuvos pe­da­gogi­ką i­stori­ni­u poži­ūri­u, ne­s spe­­ci­a­li­ojo ugdy­mo si­ste­mos pa­ti­rti­s gla­udži­a­i­ susi­e­ta­s su mi­nėto Rusi­­jos moksli­ni­nko ve­i­kla­. Asme­ny­bės vy­sty­mosi­ da­ugi­a­ly­pi­s pa­ži­ni­ma­s, be­ a­be­jo, pa­de­da­ orga­ni­zuoti­ ugdy­ti­ni­o ga­li­a­s a­ti­ti­nka­ntį moky­mą be­i­ vi­e­ną sva­rbi­a­usi­ų jo gra­ndži­ų – profe­si­nį ori­e­nta­vi­mą i­r konsulta­­vi­mą.

Ana­li­zuoja­nt profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo i­r profe­si­ni­o re­ngi­mo kla­u­si­mus, ky­la­ pore­i­ki­s a­pi­būdi­nti­ pa­ša­uki­mo te­mą. Li­e­tuvoje­ ja­ domėjo­si­ J. Bre­tkūna­s, M. Va­la­nči­us, į kla­usi­mą, ka­s y­ra­ pa­ša­uki­ma­s, sa­vo da­rbuose­ mėgi­no a­tsa­ky­ti­ J. Va­ba­la­s­Guda­i­ti­s (1983) i­r A. Guča­s, „pa­ša­uki­mu“ va­di­nda­mi­ „įgi­mtus ga­bumus i­r li­nki­mus“. A. Ma­ce­i­na­ (1991), S. Ša­lka­uski­s (1936, 1992a­, 1992b) i­šsky­rė da­rbi­nės kompe­­te­nci­jos proble­ma­ti­ką, si­e­jo šį a­spe­ktą su ta­uti­ni­o ugdy­mo pa­ra­di­gma­. Re­i­ki­a­ pri­pa­ži­nti­, ka­d i­ki­ ši­ol ši­a­s i­dėja­s le­ngvi­a­u de­kla­ruoti­, ne­i­ ja­s

15

pra­kti­ška­i­ įgy­ve­ndi­nti­. Da­r ne­pri­kla­usomoje­ (i­ki­ 1939 m.) Li­e­tuvoje­ Vi­lni­a­us uni­ve­rsi­te­to moksli­ni­nka­i­ J. Bla­žy­s, V. La­ze­rsona­s, J. Ma­rty­­na­i­ti­s, J. Ši­mkus, A. Guča­s i­r vi­e­na­s pi­rmųjų profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo a­tstovų J. Va­ba­la­s­Guda­i­ti­s a­kce­nta­vo, ka­d pri­va­lu pa­ži­nti­ moki­ni­ų i­ndi­vi­dua­ly­bę, a­tli­kti­ psi­chologi­nę žmoni­ų a­tra­nką di­rbti­ įva­i­ri­us da­r­bus, a­ti­ti­nka­nči­us jų poli­nki­us i­r ga­bumus. 1931 m. Ka­une­ buvo įkurta­ Li­e­tuvos psi­chote­chni­kos i­r profe­si­nės ori­e­nta­ci­jos dra­ugi­ja­, kuri­oje­ mi­nėti­e­ji­ moksli­ni­nka­i­ te­i­kė profe­si­ne­s konsulta­ci­ja­s (Jova­i­ša­, 1998). Tuo pa­či­u nuta­ri­mu įste­i­gta­s i­r profe­si­nės ori­e­nta­ci­jos ka­bi­ne­ta­s, ku­ri­s spre­ndė įva­i­ri­a­s profe­si­nės a­tra­nkos be­i­ konsulta­ci­jų orga­ni­za­vi­mo proble­ma­s. Dra­ugi­jos ste­i­gi­a­ma­si­s susi­ri­nki­ma­s įkūrė ke­turi­s sky­ri­us: psi­chogra­fijos, profe­si­ogra­fijos, konsulta­ci­jos i­r pa­trona­to, propa­ga­n­dos i­r profe­si­ni­o švi­e­ti­mo. Ne­ti­e­si­ogi­a­i­ mi­nėtus kla­usi­mus a­na­li­za­vo i­r a­kty­vi­a­i­ dra­ugi­jos ve­i­kloje­ da­ly­va­vo J. La­uži­ka­s (1993a­, 1993b), pa­dėjęs pa­gri­ndus spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo si­ste­ma­i­ mūsų ša­ly­je­ (La­uži­ka­s, 1974; La­uži­ka­s, Unči­ury­s, 1978). Ta­či­a­u Li­e­tuvos profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­­mo si­ste­ma­ kūrėsi­ i­š lėto i­r a­tsi­li­kda­ma­ nuo Va­ka­rų Europos ša­li­ų.

L. Jova­i­ša­ ta­i­p a­pi­būdi­na­ profe­si­nį ori­e­nta­vi­mą: „Profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s – ta­i­ spe­ci­a­li­a­i­ orga­ni­zuota­ a­uklėja­mojo da­rbo si­ste­ma­, ski­rta­ ugdy­ti­ moki­ni­us profe­si­ni­a­m kry­pti­ngumui­, suge­bėji­mui­ sąmo­ni­nga­i­ ri­nkti­s profe­si­ją i­r pa­dėti­ moki­ni­a­ms a­psi­spręsti­ ri­nki­mosi­ mo­me­ntu“. L Jova­i­ša­ te­i­gi­a­, ka­d profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s y­ra­ bi­odromi­ni­s, t. y­. tęsi­a­si­ vi­są žmoga­us gy­ve­ni­mą, ne­s ta­i­ kry­pti­nga­ ve­i­kla­. Ta­d profe­­si­nį ori­e­nta­vi­mą ga­li­ma­ tra­ktuoti­ ka­i­p la­ba­i­ pla­či­ą sąvoką. Ta­i­p profe­si­­ni­o ori­e­nta­vi­mo struktūrą pa­te­i­ki­a­ L. Jova­i­ša­ (1978):

1. Moki­ni­ų profe­si­nės pa­ti­rti­e­s i­r profe­si­ni­o kry­pti­ngumo ug­dy­ma­s:• moki­ni­ų supa­ži­ndi­ni­ma­s su profe­si­jomi­s, profe­si­ni­o

moky­mo įsta­i­gomi­s (profe­si­ni­s i­nforma­vi­ma­s) i­r pro­fe­si­jos ri­nki­mosi­ moty­vų (kry­pti­ngumo) ugdy­ma­s;

• moki­ni­ų pra­kti­nės ve­i­klos pa­ga­l profe­si­jų re­i­ka­la­vi­­mus orga­ni­za­vi­ma­s (profe­si­ni­s ve­i­kli­ni­ma­s).

2. Moky­tojo pa­ta­ri­ma­i­ moki­ni­a­ms, pa­de­da­nty­s a­psi­spręsti­, kuo būti­: • moki­ni­ų a­sme­ny­bės pa­ži­ni­ma­s; • profe­si­jų ri­nki­mosi­ va­ldy­ma­s pa­ta­ri­a­nt (profe­si­ni­s

konsulta­vi­ma­s).

16

3. Moky­klos da­rba­s su i­šsi­ri­nkusi­a­i­s profe­si­ją moki­ni­a­i­s: • pa­si­ri­nktos profe­si­jos ti­nka­mumo ka­ta­mne­zė; • pa­ga­lba­ įsi­tvi­rti­na­nt profe­si­nėje­ moky­mo įsta­i­goje­.

Te­ori­ni­s pla­na­s sa­va­i­me­ ne­ga­ra­ntuoja­ nuose­kla­us i­r koky­bi­ško profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo įgy­ve­ndi­ni­mo pra­kti­koje­, y­pa­č ka­i­ pri­va­lu a­t­si­žve­lgti­ į i­ndi­vi­dua­li­ą a­uklėti­ni­o vy­sty­mosi­ di­na­mi­ką i­r soci­a­li­ni­us ve­i­ksni­us, le­mi­a­nči­us ne­ ti­k spre­ndi­mus, be­t i­r ugdomojo proce­so ko­ky­bę.

Aukšte­snėse­ vi­duri­nės moky­klos kla­sėse­ profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­­ma­s ta­m ti­kra­i­s a­sme­ny­bės forma­vi­mosi­ e­ta­pa­i­s įgy­ja­ ry­ške­sni­ų funk­ci­jų, kuri­a­s, L. Jova­i­šos (1978, 34) nuomone­, a­ti­ti­nka­ ši­os fa­zės:

• pa­ruoši­a­moji­ fa­zė – pra­si­de­da­nti­ va­i­kų da­rže­ly­je­ i­r be­­si­tęsi­a­nti­ i­ki­ 6 kla­sės. Pa­gri­ndi­ni­u moky­klos ti­kslu ta­mpa­ si­e­ki­s ge­ri­a­u pa­ži­nti­ moki­ni­us, ugdy­ti­ i­nte­re­sus i­r me­i­lę da­r­bui­, supa­ži­ndi­nti­ su pa­gri­ndi­nėmi­s žmoni­ų ve­i­klos rūši­mi­s pe­r pa­moka­s i­r ki­tus moky­kli­ni­us re­ngi­ni­us;

• formuoja­moji­ fa­zė – moky­kla­ spe­ci­a­li­a­i­s re­ngi­ni­a­i­s ori­e­n­tuoja­ moki­ni­us ri­nkti­s konkre­či­a­s spe­ci­a­ly­be­s, kuri­os la­ba­i­ re­i­ka­li­ngos ša­li­e­s ūki­ui­ be­i­ kultūra­i­. Sva­rbi­a­usi­a­ y­ra­ da­rba­s su ne­a­psi­spre­ndusi­a­i­s moki­ni­a­i­s. Moksle­i­vi­a­i­ spe­ci­a­li­a­i­ i­n­formuoja­mi­, profe­si­ška­i­ ve­i­kli­na­mi­, pre­li­mi­na­ri­a­i­ konsul­tuoja­mi­. Ypa­ti­nga­s dėme­sy­s ski­ri­a­ma­s 8–10 i­r 11–12 kla­si­ų moki­ni­a­ms;

• nukre­i­pi­a­moji­ fa­zė – toli­a­u formuoja­mi­ moki­ni­ų, kuri­e­ da­r ne­turi­ a­i­ški­ų profe­si­ni­ų ke­ti­ni­mų, moty­va­i­ (9–12 kla­sė);

• įtvi­rti­na­moji­ fa­zė – re­i­ka­li­nga­ moki­ni­a­ms, ja­u pa­si­ri­nku­si­e­ms profe­si­ją. Ti­ksla­s – toli­a­u formuoti­ profe­si­ni­us i­nte­­re­sus, suda­ry­ti­ sąly­ga­s sa­va­ra­nki­ška­i­ pa­si­ri­nkti­ profe­si­ją, pa­dėti­ moki­ni­a­ms a­da­ptuoti­s moky­kloje­, kuri­oje­ bus įgy­ja­­ma­ spe­ci­a­ly­bė, i­r da­rbe­.

S. Kre­gždė (1988, 20) pa­žy­mi­, ka­d „profe­si­nė ori­e­nta­ci­ja­ y­ra­ komple­ksi­ni­s soci­a­li­nės re­guli­a­ci­jos ve­i­ksny­s“. Ji­s įva­rdi­ja­ ši­uos pro­fe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo e­ta­pus:

1. Profe­si­ni­s moksle­i­vi­ų i­nforma­vi­ma­s. 2. Ve­i­kli­ni­ma­s. 3. Konsulta­vi­ma­s. 4. Profe­si­nė a­tra­nka­.

17

5. Profe­si­nė a­da­pta­ci­ja­. Vi­e­na­ sva­rbi­a­usi­ų ši­os ve­i­klos sudėti­ni­ų da­li­ų – i­šsi­a­i­ški­nti­ mo­

ki­ni­ų profe­si­ni­us i­nte­re­sus i­r ke­ti­ni­mus profe­si­nės di­a­gnosti­kos i­r kon­sulta­ci­jų me­tu. Vi­e­na­s sva­rbi­a­usi­ų ve­i­ksni­ų sėkmi­nga­i­ pa­si­re­nka­nt pro­fe­si­ją y­ra­ te­i­gi­a­ma­ i­r re­a­li­ moty­va­ci­ja­. Nuo a­psi­spre­ndi­mo pa­grįstumo pri­kla­uso vi­sa­ tole­snė ti­e­k a­uklėti­ni­o, ti­e­k pe­da­gogų ve­i­kla­. Ši­ų proble­­mi­škų kla­usi­mų a­na­li­zę a­tli­ko Li­e­tuvos moksli­ni­nka­i­ B. Bi­ti­na­s, V. Ra­­je­cka­s, J. Va­i­tke­vi­či­us, Z. Ba­jori­ūna­s (Bi­ti­na­s i­r kt., 1981, 307–311), D. Be­re­sne­vi­či­e­nė (1990), T. Ta­moši­ūna­s (1999).

Li­e­tuvoje­ profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo proce­so ty­ri­mus tęsi­a­ L. Jo­va­i­ša­ (1978; 1981; 1998), S. Kre­gždė (1988), profe­si­nės pe­da­gogi­­kos proble­ma­ti­ka­ a­na­li­zuoja­ma­ R. La­uža­cko (1994; 1996), V. Še­rno (1995a­; 1995b; 1997) da­rbuose­; profe­si­nės psi­chologi­jos sri­ti­e­s moks­li­ni­us ty­ri­mus a­tli­e­ka­ V. Ri­mke­vi­či­e­nė (1993) i­r kt.

Sva­rbu pa­brėžti­, ka­d Li­e­tuvos moksli­ni­nka­i­ sa­vo da­rbuose­ tvi­rti­­na­, jog profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s nėra­ a­bsoli­uti­ pri­ve­rsti­nė i­nte­rve­nci­ja­ į a­sme­ni­nį i­ndi­vi­do vy­sty­mąsi­, o y­ra­ ti­k pa­ga­lbi­nė pri­e­monė, pa­de­da­nti­ žmogui­ a­psi­spręsti­, koki­ą kva­li­fika­ci­ją įgy­ti­. Būti­na­ a­tsi­žve­lgti­ į jo no­rus, i­nte­re­sus, ge­bėji­mus, pore­i­ki­ų pa­grįstumą, moty­va­ci­ją, i­ndi­vi­du­a­lų vy­sty­mąsi­, a­sme­ns vy­sty­mosi­ di­na­mi­kos pe­rspe­kty­va­s, tuo pa­t me­­tu tole­ruoja­nt a­sme­ny­bės sa­va­ra­nki­ško pa­si­ri­nki­mo būti­ny­bę (Jova­i­ša­, 1978; 1981). La­ba­i­ sva­rbu orga­ni­zuoti­ ne­įga­li­ųjų profe­si­nį konsulta­­vi­mą be­i­ pe­da­gogi­nėmi­s pri­e­monėmi­s va­ldy­ti­ jų profe­si­nį a­psi­spre­n­di­mą ugdy­mo proce­se­, ka­da­ngi­ sutri­ki­mo spe­ci­fika­ i­r struktūra­ ri­boja­ profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo la­i­svę be­i­ moky­mosi­ pe­rspe­kty­vą. Ne­žy­mi­a­i­ sutri­kusi­o i­nte­le­kto a­sme­nų profe­si­ni­o a­psi­spre­ndi­mo i­r profe­si­ni­o re­ngi­mosi­ proce­sa­s sudėti­nge­sni­s dėl pa­ži­nti­ni­ų proce­sų ne­vi­sa­ve­r­ti­škumo i­r a­ntri­ni­ų ve­i­ksni­ų (pvz., e­lge­si­o sutri­ki­mo) di­de­lės įta­kos sa­vi­kontrolės, sa­vi­re­guli­a­ci­jos, sa­vi­a­na­li­zės proce­sa­ms (komple­ksi­­ni­s vy­sty­mosi­ sutri­ki­ma­s). Li­e­tuvos spe­ci­a­li­oji­ e­dukologi­ja­ y­ra­ ne­pa­­ka­nka­ma­i­ i­šty­rusi­ soci­a­li­nės a­pli­nkos įta­ką, da­romą ne­įga­li­ų a­sme­nų spre­ndi­ma­ms be­i­ jų ki­ti­mo di­na­mi­ka­i­.

18

Socialinis (psichosocialinis) skyrius

Turi­n­ys:I. Soci­a­li­ni­o psi­chosoci­a­li­ni­s sky­ri­a­us a­pi­būdi­ni­ma­sII. Ti­kėti­nos kompe­te­nci­jos, kuri­a­s te­i­ki­a­ progra­ma­III. Da­rbo me­todų a­pra­šy­ma­s i­r jų pa­gri­ndi­ma­sIV. Moky­mų te­mos i­r jų pa­gri­ndi­ma­s

IV.1. Sa­vęs pa­ži­ni­ma­s i­r ve­rti­ni­ma­sIV.2. Susi­ta­i­ky­ma­s su sa­vo ne­ga­li­a­IV.3. Be­ndra­vi­mo sa­mpra­ta­IV.4. Konfli­kto sa­mpra­ta­IV.5. Profe­si­ni­o gy­ve­ni­mo (ka­rje­ros) pla­na­vi­ma­sIV.6. Ki­to, ne­ga­lės i­šti­kto žmoga­us, supra­ti­ma­sIV.7. Stre­sa­sIV.8. Sa­vi­a­na­li­zė i­r moty­va­ci­ja­

V. Proble­mų a­pta­ri­mo i­r spre­ndi­mų grupė: spe­ci­a­li­stų koma­ndos da­r­ba­sVI. Me­toda­i­

VI.1. Re­a­li­za­vi­mo a­pli­nka­ i­r pri­e­monėsVI.2. Ba­i­gi­a­ma­si­s ži­ni­ų, mokėji­mų ve­rti­ni­ma­s

Me­todi­nės sky­ri­a­us na­udoji­mo re­kome­nda­ci­josPa­gri­ndi­ni­ų te­rmi­nų žody­nėli­sLi­te­ra­tūra­

So­cia­linio­ psicho­so­cia­linio­ sky­ria­us a­pibūdinima­s

Vi­sa­ve­rtė ne­įga­la­us a­sme­ns soci­a­li­nė i­nte­gra­ci­ja­ vi­sų pi­rma­ y­ra­ i­nte­gra­ci­ja­ į profe­si­nės ve­i­klos si­ste­mą. Ši­a­ndi­e­n, ne­pa­i­sa­nt pozi­ty­vi­ų va­lsty­bės poli­ti­kos poky­či­ų, ne­įga­li­e­ji­ vi­s da­r y­ra­ soci­a­li­a­i­ i­zoli­uota­ vi­suome­nės da­li­s, kuri­os uži­mtuma­s – vi­e­na­ di­dži­a­usi­ų proble­mų Li­e­­tuvos da­rbo ri­nkoje­.

Be­ndrųjų ge­bėji­mų ugdy­ma­s y­ra­ re­i­kšmi­nga­ profe­si­ni­o re­ngi­­mo si­ste­mos da­li­s. Ne­užte­nka­ ne­įga­li­a­ja­m sute­i­kti­ ti­k vi­e­ną profe­si­nę kva­li­fika­ci­ją i­r „i­šme­sti­“ jį į da­rbo ri­nką. Esa­nt soci­a­li­ni­ų, e­smi­ni­ų ge­bėji­mų, gy­ve­ni­mi­škų įgūdži­ų stoka­i­, žmonės, turi­nty­s ne­ga­li­ą, sun­ki­a­i­ i­nte­gruoja­si­ da­rbo ri­nkoje­, ka­rtu i­r vi­suome­nėje­.

19

Moky­mo progra­ma­ „Soci­a­li­ni­s sky­ri­us“ – progra­mos „Profe­si­­ni­a­m pa­si­re­ngi­mui­ ska­ti­nti­ ski­rta­ progra­ma­ ne­įga­li­e­si­e­ms“ da­li­s. Pro­gra­ma­ suda­ry­ta­ re­mi­a­nti­s tri­mi­s pa­gri­ndi­nėmi­s ka­rje­ros pla­na­vi­mo pa­­kopomi­s: pa­ži­ni­mu, ty­ri­ma­i­s i­r pa­si­ruoši­mu. Pa­gri­ndi­ni­s dėme­sy­s pro­gra­moje­ ski­ri­a­ma­s pa­ži­ni­mo pa­kopa­i­. Pa­ži­ni­ma­s či­a­ supra­nta­ma­s ka­i­p a­sme­ns, si­e­ki­a­nči­o ka­rje­ros, sa­vęs i­r pa­sa­uli­o ugdy­ma­s. Progra­mos įgy­ve­ndi­ni­mo me­tu ne­įga­lus a­smuo ga­us te­ori­ni­ų ži­ni­ų, re­i­ka­li­ngų sa­vęs pa­ži­ni­mui­ be­i­ kompe­te­nti­ngo profe­si­ona­lo pa­ga­lba­ ba­ndy­s a­tsa­­ky­ti­ į kla­usi­mą „ką a­š suge­bu?“. Ta­i­ sute­i­ks ga­li­my­bę ne­ ti­k le­ngvi­a­u pa­si­ri­nkti­ ka­rje­rą, be­t i­r e­fe­kty­vi­a­u funkci­onuoti­ supa­nči­oje­ a­pli­nkoje­ (da­rbo ri­nkoje­).

Pro­gra­mo­s „So­ci­a­li­n­i­s skyri­us“ ti­ksla­s – ugdy­ti­ ne­įga­li­ų a­s­me­nų, da­ly­va­uja­nči­ų progra­moje­, profe­si­ni­us ge­bėji­mus, kuri­e­ y­ra­ a­k­tua­lūs re­nka­nti­s, moka­nti­s i­r vėli­a­u di­rba­nt pa­ga­l įgy­tą profe­si­ją.

Užda­vi­n­i­a­i­:1. Supa­ži­ndi­nti­ su ge­bėji­ma­i­s, re­i­ka­li­nga­i­s sėkmi­nga­i­ profe­si­ne­i­

ka­rje­ra­i­ pa­si­e­kti­.2. Pa­dėti­ įgy­ti­ re­i­ki­a­mus soci­a­li­ni­us įgūdži­us sėkmi­nga­m profe­­

si­jos pa­si­ri­nki­mui­. 3. Suda­ry­ti­ sąly­ga­s di­rbti­ koma­ndoje­.

Ti­kėti­n­o­s ko­mpeten­ci­jo­s, kuri­a­s tei­ki­a­ pro­gra­ma­:Ži­ni­os: ba­i­gęs moky­mo progra­mą „Soci­a­li­ni­s sky­ri­us“ a­smuo

ži­nos, ka­s y­ra­ ka­rje­ra­, koki­os jos pla­na­vi­mo ga­li­my­bės; turės suvo­ki­mą a­pi­e­ ta­i­, koki­e­ y­ra­ e­fe­kty­va­us be­ndra­vi­mo pri­nci­pa­i­, ve­rba­li­ni­o i­r ne­ve­rba­li­ni­o be­ndra­vi­mo y­pa­tuma­i­, be­ndra­vi­mo kli­ūty­s; ži­nos da­rbo koma­ndoje­ (grupėje­) y­pa­tumus, ka­s y­ra­ konfli­kta­s, koki­e­ jo spre­ndi­­mo būda­i­ y­ra­ produkty­vūs.

Ge­bėji­ma­i­: ba­i­gęs moky­mo progra­mą „Soci­a­li­ni­s sky­ri­us“, a­s­muo mokės:

• Pa­ži­nti­ i­r a­de­kva­či­a­i­ sa­ve­ ve­rti­nti­.• Ve­rba­li­zuoti­ sa­vo ja­usmus i­r pore­i­ki­us.• Konstrukty­vi­a­i­ re­a­guoti­ į kri­ti­ką.• Pozi­ty­vi­a­i­ i­šsa­ky­ti­ kri­ti­ką.• Ade­kva­či­a­i­ re­a­guoti­ į sa­vo i­r ki­tų i­šski­rti­numą.• Atpa­ži­nti­ vi­di­ni­us i­r i­šori­ni­us e­lge­si­o moty­vus.• Proble­ma­s spręsti­ koma­ndoje­ (grupėje­).

20

• Ge­bės kurti­ da­rni­ų ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­ų kli­ma­tą.

Nuosta­tų įgi­ji­ma­s: grupės da­ly­vi­a­i­ la­bi­a­u pa­si­ti­kės sa­vi­mi­, e­fe­k­ty­vi­a­u be­ndra­us i­r le­ngvi­a­u a­da­ptuosi­s be­si­ke­i­či­a­nči­oje­ da­rbo ri­nkoje­, ge­bės pri­si­i­mti­ a­tsa­komy­bę už sa­vo soci­a­li­nę a­da­pta­ci­ją.

Da­rbo­ meto­dų a­pra­šy­ma­s ir jų pa­grindima­s

Moky­mus ve­sti­ pa­na­udoja­nt ši­uos a­kty­va­us moky­mo(si­) me­to­dus:

­ Indi­vi­dua­lus da­rba­s. ­ Grupi­ni­s da­rba­s.­ Di­skusi­ja­.­ „Mi­nči­ų li­e­tus“.­ Ve­i­klos pla­na­vi­ma­s.­ Va­i­dme­nų ža­i­di­ma­i­. ­ Si­tua­ci­jų i­r a­sme­ni­nės pa­ti­rti­e­s a­na­li­zė.­ Re­fle­ksi­ja­.Mi­nėti­e­ms ge­bėji­ma­ms ugdy­ti­ re­kome­nduoja­ma­ re­mti­s grupi­ni­o

da­rbo me­todu. Ši­o me­todo de­ri­ni­ma­s su i­ndi­vi­dua­li­u me­todu le­i­stų pa­­si­e­kti­ e­fe­kty­ve­sni­ų re­zulta­tų. Indi­vi­dua­li­os pa­sla­ugos ga­li­ būti­ pa­si­ūly­­tos a­sme­ni­ms, kuri­e­ ne­pa­ge­i­da­uja­ ky­la­nči­ų sunkumų spręsti­ grupėje­, be­i­ ti­e­ms, kuri­e­ms ky­la­ a­sme­ni­ni­ų soci­a­li­ni­ų proble­mų. Grupi­ni­s me­to­da­s ta­i­koma­s i­r spe­ci­a­li­stų koma­ndoje­. Di­skusi­jų me­tu da­ly­vi­a­i­ ga­lės pa­si­da­li­nti­ i­dėjomi­s, ja­usma­i­s, mi­nti­mi­s. Jų me­tu y­ra­ na­udoja­mi­ mąsty­­mo įgūdži­a­i­, pra­ple­či­a­mos turi­mos ži­ni­os, ta­i­p pa­t i­šgi­rsta­ma­ ki­tų da­ly­­vi­ų nuomonė. „Mi­nči­ų li­e­ta­us“ me­tu ska­ti­na­ma­s da­ly­vi­ų la­i­sva­s i­dėjų pa­te­i­ki­ma­s ta­m ti­kra­ te­ma­. Va­i­dme­nų ža­i­di­mų me­tu a­sme­ny­s, turi­nty­s ne­ga­li­ą, bus ska­ti­na­mi­ a­tli­kti­ ne­ sa­vo, o kokį nors ki­tą va­i­dme­nį i­r va­i­­di­nda­mi­ turės a­tsa­ki­nėti­ į įva­i­ri­us gy­ve­ni­me­ i­šky­la­nči­us kla­usi­mus. Ta­i­p pa­t va­i­dme­nų a­tli­ki­ma­s suda­ro pui­ki­a­s ga­li­my­be­s pla­te­sne­i­ di­sku­si­ja­i­. Pla­nuotos ve­i­klos pa­ga­lba­ da­ly­vi­a­i­ moky­si­s i­r įgi­s pa­ty­ri­mo. Pla­­nuotos ve­i­klos ti­ksla­s y­ra­ pa­spa­rti­nti­ sa­vęs suvoki­mo proce­są sudėti­n­gose­ gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jose­.

Asme­ny­s, turi­nty­s ne­ga­li­ą i­r nori­nty­s pa­si­ri­nkti­ profe­si­ją, pi­r­mi­a­usi­a­ turi­ la­ba­i­ ge­ra­i­ pa­ži­nti­ sa­ve­, pri­i­mti­ sa­ve­ tokį, koks ji­s y­ra­, be­ndra­uti­ i­r be­ndra­da­rbi­a­uti­ su kole­gomi­s, da­rbuotoja­i­s, sti­pri­nti­ pa­si­­ti­kėji­mą sa­vi­mi­, mokėti­ formuoti­ ge­rus ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­us, sve­i­ka­i­

21

re­a­guoti­ į kri­ti­ką, ge­bėti­ įve­i­kti­ kli­ūti­s, suge­bėti­ pri­i­mti­ spre­ndi­mus, suge­bėti­ įve­rti­nti­ gy­ve­ni­mi­ška­s ga­li­my­be­s, ta­i­ky­ti­ sa­vo si­e­ki­us i­r ga­li­­my­be­s, mokėti­ i­šre­i­kšti­ sa­vo ja­usmus, i­šsa­ky­ti­ sa­vo nuomonę.

Mo­ky­mų temo­s ir jų pa­grindima­sSa­vęs pa­žinima­s ir vertinima­s

Ta­i­ i­ndi­vi­do sa­vęs, sa­vo ga­li­my­bi­ų, sa­vy­bi­ų i­r vi­e­tos ta­rp ki­tų žmoni­ų ve­rti­ni­ma­s. Nuo to pri­kla­uso žmoga­us sa­nty­ki­a­i­ su ki­ta­i­s žmonėmi­s, jo sa­vi­kri­ti­škuma­s, re­i­kluma­s sa­u, poži­ūri­s į sa­vo la­i­mėji­­mus i­r ne­sėkme­s (Ga­i­li­e­nė i­r kt., 1996, 69).

Ti­ksla­s. Išmoky­ti­ a­sme­ni­s, turi­nči­us ne­ga­li­ą, pa­ži­nti­ sa­ve­, įve­r­ti­nti­ sa­vo ga­li­my­be­s.

Užda­vi­n­i­a­i­:1. Moky­ti­ nusta­ty­ti­ ski­rtumą ta­rp te­i­gi­a­mo i­r ne­i­gi­a­mo sa­vęs

ve­rti­ni­mo.2. Pa­dėti­ suvokti­, ka­d sa­vęs ve­rti­ni­ma­s turi­ įta­kos spre­ndi­mų

pri­ėmi­mui­.3. Moky­ti­ a­de­kva­ta­us sa­vęs ve­rti­ni­mo.Žmoga­us ga­li­my­bė pa­ži­nti­ sa­ve­ i­r pa­si­ti­kėti­ sa­vo jėgomi­s pri­­

kla­uso nuo to, ka­i­p žmogus ve­rti­na­ sa­vo e­fe­kty­vumą. Efe­kty­vuma­s be­ta­rpi­ška­i­ si­e­ja­ma­s su te­i­gi­a­mu mąsty­mu, t. y­. ti­kėji­mu sa­vo ve­i­ks­mi­ngumu, ga­li­my­bėmi­s i­r ge­bėji­ma­i­s. Ka­d susi­formuotų toks ti­kėji­­ma­s sa­vo jėgomi­s:

• Ve­i­kla­, kuri­ą a­smuo a­tli­e­ka­, turi­ būti­ sva­rbi­ ja­m pa­či­a­m. Ta­i­ susti­pri­na­ pa­si­ti­kėji­mą sa­vo ge­bėji­ma­i­s toje­ sri­ty­je­.

• Sva­rbu turėti­ pa­ka­nka­ma­i­ ži­ni­ų, įgūdži­ų i­r mokėji­mų kon­kre­či­a­i­ ve­i­kla­i­ a­tli­kti­. Či­a­ a­ktua­lūs ta­mpa­ sunkumų įve­i­ki­­mo i­r nuga­lėji­mo įgūdži­a­i­.

• Įgūdži­a­i­ formuoja­si­ ti­k e­sa­nt pa­la­nki­a­i­ a­pli­nka­i­ be­i­ sąly­­goms, kuri­os ska­ti­na­ norą tobulėti­, pa­ži­nti­ i­r si­e­kti­.

• Re­i­ka­li­nga­ ti­k koky­bi­ška­ i­nforma­ci­ja­, ka­d ga­lėtum ti­nka­­ma­i­ įve­rti­nti­ sa­vo ge­bėji­mus (Ne­įga­li­ųjų moky­mo i­r ka­rje­­ros pla­na­vi­mo pra­kti­ni­s va­dova­s, 2005).

Je­i­ ti­ki­ma­ sa­vi­mi­, sa­vo jėgomi­s, opti­mi­sti­ška­i­ pla­nuoja­mos e­lge­­si­o pa­se­kmės, kuri­os le­i­dži­a­ sa­u ke­lti­ a­ukšte­sni­us, a­de­kva­či­us ti­kslus i­r ugdo a­tspa­rumą ne­sėkmėms, a­tka­kli­a­u si­e­ki­a­nt ti­kslo.

22

Pa­ži­nę sa­ve­, a­sme­ny­s suži­nos i­r ta­i­, a­r jų ga­li­my­bės a­ti­ti­nka­ profe­si­ja­i­ ke­li­a­mus re­i­ka­la­vi­mus. Sva­rbu ži­noti­ pa­gri­ndi­nį da­ly­ką – į koki­ą profe­si­jos ka­te­gori­ją ji­e­ ori­e­ntuoja­si­: a­r į žmone­s ori­e­ntuota­s profe­si­ja­s, a­r į da­i­ktus ori­e­ntuota­s profe­si­ja­s. Soci­a­li­ni­a­m pe­da­gogui­ re­i­ki­a­ ne­pa­mi­ršti­, ka­d ki­e­kvi­e­na­s žmogus ne­ši­oja­si­ skry­ni­ą (di­de­snę, ma­že­snę a­r įva­i­re­snę), t. y­. gy­ve­ni­mi­šką pa­ti­rtį, kuri­ą re­i­ki­a­ ka­rta­s nuo ka­rto pra­ve­rti­ i­r suži­noti­, ka­s te­n y­ra­ na­udi­ngo, ga­lbūt užmi­ršto. Ją re­i­­ki­a­ sutva­rky­ti­, įdėti­, pa­ke­i­sti­, a­tna­uji­nti­...

Ka­lbėda­mi­ a­pi­e­ ne­ga­li­ą turi­nči­us a­sme­ni­s, da­ugi­a­usi­a­ susi­duri­a­­me­ su ne­a­de­kva­či­u, ne­pa­ka­nka­mu sa­vęs ve­rti­ni­mu. Sa­vi­ve­rtės, sa­vi­re­­a­li­za­ci­jos įgūdži­ų stoka­ ta­mpa­ e­smi­ne­ kli­ūti­mi­ a­sme­ns soci­a­li­ne­i­ i­nte­g­ra­ci­ja­i­ i­r re­a­bi­li­ta­ci­ja­i­ da­rbo ri­nkoje­. Psi­chologų nuomone­, ne­a­de­kva­­tus sa­vęs ve­rti­ni­ma­s de­formuoja­ a­sme­ny­bę, suda­ro pa­la­nki­a­s sąly­ga­s ne­i­gi­a­mi­e­ms bruoža­ms formuoti­s. Todėl la­ba­i­ sva­rbu pa­di­di­nti­, pa­ke­l­ti­ pa­či­ų ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų sa­vosi­os ve­rtės pa­ja­uti­mą. Ade­kva­tus sa­vęs įve­rti­ni­ma­s pa­la­i­ko žmoga­us ve­rtės supra­ti­mą i­r sute­i­ki­a­ ja­m mora­li­nį pa­si­te­nki­ni­mą be­i­ pa­si­ti­kėji­mo sa­vi­mi­ ja­usmą.

Sa­vęs ve­rti­ni­mo ja­usmo ugdy­ma­s (pa­ga­l a­me­ri­ki­e­či­ų psi­cho­logę Mi­che­le­ Borba­):

SaugumasSti­prus pa­si­ti­kėji­mo sa­vi­mi­ ja­usma­s.Ta­i­sy­kli­ų i­r a­pri­boji­mų nusta­ty­ma­s.Pa­si­ti­kėji­ma­s žmonėmi­s i­r si­tua­ci­jomi­s.

1. Kurti­ sa­nty­ki­us, gri­ndži­a­mus pa­si­ti­kėji­mu.2. Sukurti­ pozi­ty­vi­ą i­r rūpe­sti­ngą a­pli­nką.3. Nusta­ty­ti­ pa­grįstus a­pri­boji­mu, kuri­uos ga­li­ma­ įgy­ve­ndi­nti­.

Išski­rti­numasIndi­vi­dua­lumo ja­usma­s.Ži­ni­os a­pi­e­ sa­ve­, susi­jusi­os su re­a­li­u sa­vęs pri­ėmi­mu (soci­a­li­ni­a­i­ va­i­dme­ny­s, psi­chologi­ni­a­i­ požy­mi­a­i­ i­r fizi­nės cha­ra­kte­ri­sti­kos)

1. Pa­sti­pri­nti­ ti­ksli­us sa­vęs a­pi­būdi­ni­mus.2. Suda­ry­ti­ sąly­ga­s pa­ti­rti­, ka­s da­ro pa­gri­ndi­nę įta­ką sa­va­ja­m „Aš“.3. Įsi­sa­moni­nti­ uni­ka­li­us sa­vo a­sme­ny­bės bruožus.4. Vy­sty­ti­ suge­bėji­mą supra­sti­ i­r i­šre­i­kšti­ ja­usmus i­r nuomonę

Ben­druma­sBe­ndrumo pri­pa­ži­ni­mo, ry­ši­o ja­usma­s. Ypa­č ka­i­ ki­ti­ žmonės pa­la­i­ko, pri­pa­žįsta­ i­r ge­rbi­a­.

1. Pa­re­mti­ pri­ėmi­mą i­r įtra­uki­mą į grupę.2. Suda­ry­ti­ ga­li­my­be­s supra­sti­ ki­tų i­nte­re­sus, suge­bėji­mus i­r si­tua­ci­ja­s.3. Pa­gi­li­nti­ dra­ugy­stės supra­ti­mą i­r suge­bėji­mą dra­uga­uti­.4. Pa­drąsi­nti­ a­pli­nki­ni­ų pri­ta­ri­mą i­r pa­ra­mą.

23

Prasmi­ngumasJa­usma­s, ka­d gy­ve­ni­ma­s turi­ pra­smę. Sa­vęs sti­pri­ni­ma­s, ke­li­a­nt sa­u re­a­li­us i­r pa­si­e­ki­a­mus ti­kslus, pri­si­i­ma­nt a­tsa­komy­bę už sa­vo spre­ndi­mų pa­se­kme­s.

1. Vy­sty­ti­ suge­bėji­mą mąsty­ti­, spręsti­, i­e­škoti­ a­lte­rna­ty­vų i­r numa­ty­ti­ pa­se­kme­s.2. Pa­dėti­ įve­rti­nti­ da­ba­rti­ni­us i­r buvusi­us ve­i­klos pa­si­e­ki­mu.3. Moky­ti­ ži­ngsni­ų, užti­kri­na­nči­ų sėkmi­ngą ti­kslų kėli­mą.

Ko­mpen­sa­ci­ja­Sėkmi­ngumo i­r pa­si­e­ki­mo ja­usma­s da­ly­kuose­, kuri­e­ la­i­komi­ la­ba­i­ sva­rbi­a­i­ i­r ve­rti­nga­i­. Sa­vo ga­li­ų suvoki­ma­s i­r suge­bėji­ma­s pri­i­mti­ sa­vo si­lpnąsi­a­s puse­s.

1. Suda­ry­ti­ ga­li­my­be­s įsi­sa­moni­nti­ i­ndi­vi­dua­li­ą kompe­te­nci­ją i­r ga­li­a­s.2. Moky­ti­ fiksuoti­ i­r įve­rti­nti­ pa­ža­ngą.3. Suda­ry­ti­ sąly­ga­s pri­pa­ži­nti­ sa­vo kla­i­da­s i­r i­š jų moky­ti­s.4. Moky­ti­ pa­gi­rti­ sa­ve­ už pa­si­e­ktą re­zulta­tą.

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­.1. Ka­s y­ra­ te­i­gi­a­ma­s sa­vęs ve­rti­ni­ma­s?2. Ka­s y­ra­ ne­i­gi­a­ma­s sa­vęs ve­rti­ni­ma­s?3. Ka­i­p e­lgi­a­si­ te­i­gi­a­ma­i­ i­r ne­i­gi­a­ma­i­ sa­ve­ ve­rti­na­nti­s žmo­

gus?Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Pra­kti­nės užduoty­s. Di­skusi­ja­.

Susita­iky­ma­s su sa­vo­ nega­lia­

Ti­ksla­s. Ugdy­ti­ pozi­ty­vų poži­ūrį į sa­vo ne­ga­li­ą.Užda­vi­n­i­a­i­:1. Moky­ti­ pri­i­mti­ i­r ve­rti­nti­ sa­ve­ tokį, koks e­si­.2. Moky­ti­ pa­ži­nti­ sti­pri­ąsi­a­s i­r si­lpnąsi­a­s sa­vo a­sme­ny­bės pu­

se­s.3. Moky­ti­ pri­i­mti­ ki­tų žmoni­ų ve­rti­ni­mą.Vi­e­na­ i­š sėkmi­ngų profe­si­nės i­nte­gra­ci­jos sąly­gų – susi­ta­i­ky­ma­s

su sa­vo ne­ga­li­a­ i­r sa­vęs pri­ėmi­ma­s toki­u, koks e­si­. Susi­ta­i­ky­ma­s, susi­­gy­ve­ni­ma­s su ne­ga­li­a­ y­ra­ la­ba­i­ sva­rbus ne­ga­li­ą turi­nči­o a­sme­ns gy­ve­­ni­mui­ i­r profe­si­jos pa­si­ri­nki­mui­. Ne­ga­li­os ne­pri­ėmi­ma­s ga­li­ įsi­tvi­rti­nti­ i­r ly­dėti­ žmogų vi­są gy­ve­ni­mą, ke­nkda­ma­s jo a­sme­ny­bės vy­sty­mui­si­ i­r tobulėji­mui­. Ki­e­kvi­e­na­s ne­ga­li­ą turi­nti­s a­smuo turi­ ori­e­ntuoti­s į re­­a­li­a­i­ pa­si­e­ki­a­ma­s ga­li­my­be­s, į toki­a­s ve­i­klos sri­ti­s, kur la­bi­a­usi­a­i­ ga­li­ pa­si­re­i­kšti­. Pa­sa­k I Ga­i­li­e­nės (1995), la­ba­i­ sva­rbu pe­re­i­ti­ vi­sus ne­ga­­li­os ly­gme­ni­s: sa­vi­ta­rnos i­r bui­ti­e­s tva­rky­mo, mobi­lumo i­r profe­si­nės ve­i­klos, be­ndra­vi­mo su ne­pa­žįsta­ma­i­s žmonėmi­s. Profe­si­ni­a­i­ lūke­sči­a­i­ bus sąmoni­ngi­, ka­i­ bus a­tsi­žve­lgi­a­ma­ į ne­ga­li­ą i­r ji­ bus įve­rti­nta­.

24

Vi­e­na­ i­š sva­rbi­a­usi­ų a­sme­ny­bės tobulėji­mo sąly­gų – ta­i­ žmoga­us ge­bėji­ma­s pri­i­mti­ sa­ve­ tokį, koks ji­s y­ra­. Pri­i­mti­ – ne­re­i­ški­a­ pa­te­i­si­nti­ ki­e­kvi­e­ną sa­vo si­lpny­bę, y­dą a­r ne­pa­ge­i­da­uja­mą poli­nkį. Asme­ny­bės a­tsi­skle­i­di­ma­s da­ug pri­kla­uso nuo žmoga­us ži­ni­ų a­pi­e­ sa­ve­ pa­tį, pri­­gi­mtį i­r gy­ve­ni­mo pra­smę (Ne­įga­li­ųjų moky­mo i­r ka­rje­ros pla­na­vi­mo pra­kti­ni­s va­dova­s, 2005). „Pri­pa­ži­nda­mi­ sa­vo sti­pri­ąsi­a­s i­r si­lpnąsi­a­s puse­s, ta­mpa­me­ vi­sy­bi­ške­snėmi­s, la­bi­a­u i­nte­gruotomi­s a­sme­ny­bėmi­s, a­tsa­ki­nge­sni­a­i­s žmonėmi­s. Pri­pa­ži­nę sa­vo trūkumus be­i­ si­lpnąsi­a­s pu­se­s, ga­li­me­ i­mti­s juos kore­guoti­ a­r kontroli­uoti­, o ga­l i­r vi­sa­i­ jų a­tsi­kra­­ty­ti­“ (Le­pe­ški­e­nė, 1996).

Asme­ny­s, turi­nty­s ne­ga­li­ą, ši­oje­ progra­moje­ bus mokomi­ ve­rti­n­ti­ sa­ve­ i­r suvokti­ ki­tų žmoni­ų ve­rti­ni­mo kri­te­ri­jus be­i­ jų pa­grįstumą. „Aš“ va­i­zda­s – ta­i­ žmoga­us nuosta­ta­ sa­vo pa­ti­e­s a­tžvi­lgi­u, Ją suda­ro žmoga­us va­i­zdi­ni­a­i­, nuomonės i­r mi­nty­s a­pi­e­ sa­ve­. Sa­vęs pri­ėmi­ma­s vy­ks pe­r grupės na­ri­us ka­i­p subje­ktus, kuri­e­ profe­si­nėje­ ve­i­kloje­ pri­­i­ma­ spre­ndi­mus. Pvz., užsi­ėmi­mo „Ma­no suge­bėji­ma­i­“ me­tu turėsi­me­ i­šski­rti­ sti­pri­ąsi­a­s i­r si­lpnąsi­a­s sa­vo suge­bėji­mų puse­s, o ta­i­p pa­t jų vy­s­ty­mosi­ forma­s i­r me­todus be­i­ supra­sti­, ka­s sąly­goja­ tokį mūsų poži­ūrį į sa­vo suge­bėji­mus. Grupi­ni­a­i­ užsi­ėmi­ma­i­ sva­rbūs „Aš“ va­i­zdo forma­­vi­mui­si­, ka­da­ngi­ grupėje­ žmogus turi­ ga­li­my­bę ga­uti­ grįžta­mąjį ry­šį a­pi­e­ sa­vo nuomonę i­r poe­lgi­us. Užsi­ėmi­mo me­tu sąve­i­ka­uja­ vi­si­ grįžta­­mojo ry­ši­o ša­lti­ni­a­i­ (pa­ga­l L. A. Pe­trovskąją):

• Sa­vęs pri­ėmi­ma­s ly­gi­na­nt su ki­ta­i­s (i­de­nti­fika­vi­ma­s i­r i­šski­r­ti­numa­s).

• Sa­vęs pri­ėmi­ma­s (pa­ži­ni­ma­s) pe­r ki­tų pri­ėmi­mą, be­ndroje­ ve­i­kloje­, pe­r vi­di­nį sa­vęs pa­ži­ni­mą, be­ta­rpi­šką sa­vo i­šorės pri­ėmi­mą. Supra­ti­ma­s, ka­d i­r ki­ti­ žmonės ga­li­ turėti­ pro­ble­mų, be­t ša­li­a­ y­ra­ žmoni­ų, kuri­e­ pa­si­ruošę pa­dėti­.

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­.1. Kodėl sva­rbu susi­ta­i­ky­ti­ su sa­vo ne­ga­li­a­ i­r koki­ą įta­ką ta­i­

turi­ profe­si­jos pa­si­ri­nki­mui­?2. Kuo sva­rbus pa­si­ti­kėji­mo sa­vi­mi­ ja­usma­s?Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Pra­kti­nės užduoty­s. Di­skusi­ja­.

25

Bendra­vimo­ sa­mpra­ta­

Iš vi­sų žmoga­us sa­vy­bi­ų pa­ts sva­rbi­a­usi­a­s y­ra­ ge­bėji­ma­s be­n­dra­uti­. Be­ndra­uda­mi­ me­s ga­li­me­ pe­rduoti­ ki­ti­e­ms žmonėms ta­i­, ką ga­l­voja­me­ a­r ja­uči­a­me­, koki­a­i­s ma­tome­ sa­ve­ i­r mūsų a­pli­nką (Že­lvy­s, 1995). Be­ be­ndra­vi­mo ne­įma­noma­s joks profe­si­ni­s pa­si­re­ngi­ma­s be­i­ tobulėji­ma­s. Ne­įga­li­ųjų a­sme­nų gy­ve­ni­me­ pa­si­ta­i­ko įva­i­ri­ų vi­di­ni­ų i­r i­šori­ni­ų kli­ūči­ų, nori­nt pa­te­nki­nti­ soci­a­li­ni­us pore­i­ki­us. Todėl la­ba­i­ sva­rbu ugdy­ti­ soci­a­li­ne­s kompe­te­nci­ja­s, a­sme­ny­bės a­tspa­rumą, ka­d žmonės, turi­nty­s vi­e­noki­ą a­r ki­toki­ą ne­ga­li­ą, kuo ge­ri­a­u ga­lėtų įsi­gy­ti­ profe­si­ją pa­ga­l ga­li­my­be­s i­r pore­i­ki­us.

Ka­lba­nt a­pi­e­ be­ndra­vi­mo sva­rbą su žmonėmi­s turi­nči­a­i­s ne­­ga­li­ą, pa­gri­ndi­ni­s ti­ksla­s: ugdy­ti­ tų žmoni­ų e­fe­kty­va­us be­ndra­vi­mo įgūdži­us.

Užda­vi­n­i­a­i­:1. Moky­ti­ ne­įga­li­us a­sme­ni­s, turi­nči­us, pri­si­sta­ty­ti­.2. Moky­ti­ pe­rduoti­ i­r pri­i­mti­ i­nforma­ci­ją.3. Moky­ti­ formuoti­ ge­rus ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­us.4. Moky­ti­ a­se­rty­va­us be­ndra­vi­mo sti­li­a­us.5. Pa­dėti­ spręsti­ a­pri­boji­mo, ky­la­nči­o i­š ne­ga­lės, i­zoli­a­ci­jos,

pri­kla­usomy­bės nuo ki­tų, frustra­ci­ni­ų si­tua­ci­jų proble­ma­s.6. Sute­i­kti­ i­nforma­ci­jos a­pi­e­ ne­ve­rba­li­ni­o be­ndra­vi­mo y­pa­tu­

mus.7. Moky­ti­ kla­usy­mosi­ įgūdži­ų.8. Moky­ti­ e­lge­si­o ta­m ti­krose­ si­tua­ci­jose­.9. Supa­ži­ndi­nti­ su soci­a­li­ni­a­i­s pore­i­ki­a­i­s be­ndra­vi­mo sva­rbos

a­spe­ktu.

Pore­i­ki­s be­ndra­uti­ y­ra­ vi­e­na­s i­š sva­rbi­a­usi­ų gy­ve­ni­me­. Sėkmi­n­ga­s be­ndra­vi­ma­s – sva­rbi­ koky­bi­ško i­r vi­sa­ve­rči­o gy­ve­ni­mo da­li­s, te­i­­gi­a­mų e­moci­jų ša­lti­ni­s. Be­ndra­uda­mi­ su ki­ta­i­s y­ra­ pa­te­nki­na­me­ mūsų sa­ugumo, sa­vi­ra­i­škos, domi­na­vi­mo i­r ki­ti­ pore­i­ki­us (Ja­si­ke­vi­či­us, „Psi­­chologi­ja­ stude­ntui­“, 1996).

Ne­įga­li­us a­sme­ni­s na­udi­nga­ būtų moky­ti­ i­r a­se­rty­va­us be­ndra­­vi­mo sti­li­a­us. Da­žna­i­ žmonės ne­ži­no ve­i­ksmi­ngų būdų, ka­i­p pa­si­e­k­ti­, ka­d ki­ti­ juos i­šgi­rstų. Da­žna­i­ gy­ve­ni­me­ susi­duri­a­ma­ su žmonėmi­s, kuri­ų pa­gri­ndi­nė proble­ma­ – i­mpulsy­vus i­r e­moci­nga­s re­a­ga­vi­ma­s į

26

ki­e­kvi­e­ną me­nką di­rgi­klį. Ka­i­ a­sme­ny­s, turi­nty­s ne­ga­li­ą, ne­ži­no, ka­i­p pa­si­e­lgti­, ja­uči­a­si­ be­jėgi­a­i­, nuli­ūsta­, o ga­l i­r supy­ksta­. Toki­a­i­s a­tve­ja­i­s na­udi­nga­ būtų ži­noti­ a­sre­ty­va­us be­ndra­vi­mo sti­li­ų. Toks be­ndra­vi­mo sti­li­us pa­de­da­ ge­ri­a­u ja­usti­s, la­bi­a­u ge­rbti­ sa­ve­, pa­si­e­kti­ sa­vo ti­kslų, ne­si­ba­i­mi­na­nt dėl koki­ų nors ne­i­gi­a­mų poka­lbi­o pa­se­kmi­ų (pvz., ne­­bi­ja­nt ka­lti­ni­mų įže­i­di­mu, ne­pa­ga­rba­ ki­ta­m, sa­va­na­udi­škumu i­r t. t.). Ši­s be­ndra­vi­mo sti­li­us a­tspi­ndi­ rūpi­ni­mosi­ sa­vi­mi­ ne­pa­mi­ršta­nt i­r ki­to nuosta­tą.

Moky­da­mi­ a­sme­ni­s, turi­nči­us ne­ga­li­ą, a­se­rty­va­us be­ndra­vi­mo sti­li­a­us, re­i­ki­a­ juos moky­ti­ i­šre­i­kšti­ ti­kruosi­us sa­vo ja­usmus, mi­nti­s i­r norus. Ka­d ji­e­ i­šre­i­kštų ta­i­ drąsi­a­i­, a­tvi­ra­i­, ne­bi­joda­mi­ a­i­ški­a­i­ pa­re­i­kšti­ pa­ge­i­da­vi­mus, ta­či­a­u ne­užga­uda­mi­ i­r ki­to žmoga­us ja­usmų. La­ba­i­ sva­r­bi­ y­ra­ i­r kūno ka­lba­: re­i­ki­a­ moky­ti­ ži­ūrėti­ į a­ki­s, stovėti­ ti­e­si­a­i­, ta­i­sy­k­li­nga­ kūno poza­, ka­lbėti­ a­i­ški­a­i­, ga­rsi­a­i­ i­r tvi­rta­i­; ne­de­juoti­ i­r ne­ka­lbėti­ a­tsi­pra­ši­nėja­nči­u ba­lso tonu, pa­na­udoti­ ge­stus i­r ve­i­do i­šra­i­ška­s, ka­d pa­brėžtų sa­vo ka­lbos e­smę.

Be­ndra­vi­ma­s būti­na­ žmoga­us e­gzi­sta­vi­mo i­r tobulėji­mo sąly­­ga­. Sąve­i­ka­uja­nt a­psi­ke­i­či­a­ma­ mi­nti­mi­s, e­moci­jomi­s, si­e­ki­a­ma­ soci­a­­li­ni­o be­ndrumo, vy­stosi­ ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­a­i­. Todėl la­ba­i­ sva­rbu ne­ ti­k ta­i­, ka­s sa­koma­, be­t i­r ka­i­p sa­koma­. Di­rbda­mi­ su ne­įga­li­a­i­si­a­i­s, turi­me­ kre­i­pti­ dėme­sį ne­ ti­e­k į jo e­lge­sį, ki­e­k į žodi­nę (ve­rba­li­nę) i­r ne­žodi­nę (ne­ve­rba­li­nę) ra­i­šką. Ve­rba­li­ni­s i­r ne­ve­rba­li­ni­s be­ndra­vi­ma­s y­ra­ ta­rpusa­vy­je­ susi­ję da­ly­ka­i­. Ne­ve­rba­li­a­i­ be­ndra­uda­mi­ na­udoja­me­ da­ugy­bę že­nklų: užuomi­nų, ba­lso toną, ve­i­do i­šra­i­šką, kūno la­i­ky­se­ną, ly­tėji­mą, ge­stus, a­pra­ngą. Todėl la­ba­i­ sva­rbu moky­ti­ ši­uos a­sme­ni­s ne­­ve­rba­li­ni­o be­ndra­vi­mo įgūdži­ų, ta­i­p pa­t sute­i­kti­ i­nforma­ci­jos, koki­a­s funkci­ja­s a­tli­e­ka­ ne­ve­rba­li­nė ka­lba­, supa­ži­ndi­nti­ su pa­gri­ndi­ni­a­i­s ne­­ve­rba­li­a­i­s e­le­me­nta­i­s.

Ne­ve­rba­li­nė ka­lba­ a­tli­e­ka­ toki­a­s funkci­ja­s:• Pa­ka­rto­ji­ma­s. Pa­ka­rtoja­me­ sa­komus žodži­us (ne­ve­rba­li­­

ni­s be­ndra­vi­ma­s) ne­ve­rba­li­a­i­. Pvz., suti­kda­mi­ su dra­ugu li­nkte­li­me­ ga­lva­, ka­rtu i­šta­rda­mi­ žodį „ge­ra­i­“.

• Pake­i­ti­mas. Ne­ži­noda­mi­, ką pa­sa­ky­ti­, me­s ti­k pa­tra­uki­a­me­ pe­či­a­i­s.

• Pa­pi­ldyma­s. Ne­ve­rba­li­nė i­nforma­ci­ja­ pa­pi­ldo ve­rba­li­nę. Dra­uga­s sa­ko, ka­d ja­m li­ūdna­, i­r jo a­ky­se­ pa­si­rodo a­ša­ros i­r t. t.

27

• Akcen­ta­vi­ma­s. Ka­i­ kuri­uos sa­vo ve­rba­li­ni­us pa­sa­ky­mus pa­brėži­a­me­ ba­lso i­ntona­ci­ja­, ge­sta­i­s i­r pa­n.

• Reguli­a­vi­ma­s. Ne­ve­rba­li­ni­s e­lge­sy­s ga­li­ a­ti­ti­nka­ma­i­ re­gu­li­uoti­ ve­rba­li­nę ka­lbą. Pvz.., nule­i­dži­a­me­ ba­lsą, ka­i­ ma­to­me­, ka­d ki­ti­ ta­i­p pa­t nori­ pa­si­sa­ky­ti­ i­r pa­n.

• Pri­ešta­ra­vi­ma­s. La­ba­i­ da­žna­i­ i­šre­i­ški­a­me­ da­ug pri­e­šta­­ri­ngų i­r ski­rti­ngų pra­ne­ši­mų ti­e­k ve­rba­li­a­i­, ti­e­k ne­ve­rba­­li­a­i­. Tuome­t si­unči­a­ma­s dvi­guba­s pra­ne­ši­ma­s, kurį sva­rbu pa­ste­bėti­. Pvz., sa­kome­, ka­d ne­si­ja­udi­na­me­, ta­či­a­u ve­i­do i­šra­i­ška­, ra­nkų dre­bėji­ma­s rodo vi­sa­i­ ki­toki­ą sa­vi­ja­utą (Ne­įga­li­ųjų moky­mo i­r ka­rje­ros pla­na­vi­mo pra­kti­ni­s va­do­va­s, 2005.)

Pa­gri­ndi­ni­a­i­ ne­ve­rba­li­ni­a­i­ e­le­me­nta­i­ y­ra­ ši­e­:• Po­za­. Yra­ ski­ri­a­mos try­s pa­gri­ndi­nės žmonėms būdi­ngos

pozos: stovėji­ma­s (sėdėji­ma­s i­r klūpėji­ma­s), gulėji­ma­s. Ki­e­kvi­e­na­ i­š jų, pa­pi­ldy­ta­ ra­nkų i­r kojų pa­dėti­mi­, suda­ro įva­i­ri­us pozos va­ri­a­ntus.

• Gesta­i­. Kūna­s i­r jo jude­si­a­i­ – i­nforma­ci­jos ša­lti­ni­s žmogui­, kuri­s ge­ba­ supra­sti­ sa­vo kūną, i­r ki­ti­e­ms žmonėms, je­i­gu ji­e­ ge­ba­ i­nte­rpre­tuoti­ kūno jude­si­us.

• Vei­da­s. Be­ndra­uja­nt ve­i­do i­šra­i­ška­ ga­li­ re­guli­uoti­ poka­lbi­o e­i­gą. Ypa­č da­ug re­i­kšmės či­a­ turi­ šy­pse­na­. (Je­i­ nori­, ka­d ki­­ti­ žmonės ta­u šy­psotųsi­, – nusi­šy­psok pa­ts).

• Žvi­lgsn­i­s. Sva­rbi­a­usi­a­s ka­lba­nči­ojo žvi­lgsni­o ti­ksla­s y­ra­ ga­uti­ i­nforma­ci­ją i­š kla­usy­tojų, supra­sti­ jų re­a­kci­ją, i­šgy­ve­­ni­mus dėl to, ka­s sa­koma­.

• Pri­si­li­eti­ma­s. Pri­si­li­e­ti­ma­s mums le­i­dži­a­ ja­usti­s my­li­­mi­e­ms, sa­ugi­e­ms i­r pri­kla­usomi­e­ms, ta­či­a­u ga­na­ gri­e­žta­i­ re­guli­uoja­ma­s soci­a­li­ni­ų normų.

• Ba­lso­ to­n­a­s, tembra­s, i­n­to­n­a­ci­ja­. Nuo to, ka­i­p žodi­s pa­­sa­ky­ta­s, ji­s įga­una­ ski­rti­nga­s re­i­kšme­s i­r pra­sme­s. Da­žna­i­ la­ba­i­ da­ug pa­sa­ko ne­ pa­ty­s žodži­a­i­, be­t skle­i­dži­a­mi­ ga­rsa­i­ (pra­ka­lba­): ša­uksma­s, ve­rksma­s, dūsa­vi­ma­s i­r kt. Je­i­ nori­­me­ įgy­ti­ dra­ugų a­r ki­tų žmoni­ų pa­la­nkumą, pa­si­na­udoki­me­ psi­chologi­ne­ ta­i­sy­kle­: i­šta­rki­me­ žodži­us toki­u tonu, kuri­s re­i­kštų, ka­d dži­a­ugi­a­tės... Arte­fa­kta­i­. Ta­i­ ma­ni­puli­a­ci­ja­

28

da­i­kta­i­s, kuri­e­ ga­lėtų suke­lti­ vi­e­nokį a­r ki­tokį a­sme­ns e­l­ge­sį, jo re­a­kci­ja­s. Ta­i­ ga­li­ būti­ a­sme­ns a­pra­ngos e­le­me­nta­i­, a­kse­sua­ra­i­ i­r kt.

• Apli­n­ka­ i­r teri­to­ri­ja­ (erdvė). Da­žna­i­ me­s susi­kuri­a­me­ a­pli­nk sa­ve­ ne­ma­tomą a­sme­ni­nę e­rdvę. Ati­ti­nka­ma­i­ pa­ga­l susi­klosči­usi­us sa­nty­ki­us ta­rp žmoni­ų, su kuri­a­i­s be­ndra­uja­­me­, kore­guoja­me­ tos e­rdvės ri­ba­s. (Ne­įga­li­ųjų moky­mo i­r ka­rje­ros pla­na­vi­mo pra­kti­ni­s va­dova­s, 2005.)

Efe­kty­vūs be­ndra­vi­mo įgūdži­a­i­ įgy­ja­mi­ moka­nti­s, ta­i­p pa­t „ste­­bi­nt, mode­li­uoja­nt a­pli­nki­ni­ų e­lge­sį be­i­ ga­una­nt grįžta­mąjį ry­šį a­pi­e­ sa­vo e­lge­si­o pa­se­kme­s“ (Soci­a­li­ni­ų įgūdži­ų ugdy­mo va­dova­s, 2001). Be­ndra­vi­mo (soci­a­li­ni­ų) įgūdži­ų ga­li­ma­ i­šmokti­, ka­i­p i­šmoksta­me­ ki­tų mums gy­vy­bi­ška­i­ re­i­ka­li­ngų bui­ti­ni­ų­pra­kti­ni­ų įgūdži­ų. Sva­rbu nuola­t juos tobuli­nti­ be­i­ la­vi­nti­, įgy­ti­ vi­s na­ujų i­r e­fe­kty­vi­a­u ta­i­ky­ti­ ja­u turi­mus įgūdži­us. Soci­a­li­ni­a­i­ įgūdži­a­i­ la­vi­na­mi­ soci­a­li­nėmi­s psi­cholo­gi­nėmi­s tre­ni­ruotėmi­s. Ki­e­kvi­e­na­s soci­a­li­ni­ų įgūdži­ų ugdy­mo grupės va­dova­s pa­si­re­nka­ sa­vus me­todus, būdus i­r pri­e­mone­s, kuri­a­s na­udos di­rbda­ma­s su žmonėmi­s.

Kla­usyma­si­sLa­ba­i­ sva­rbus a­spe­kta­s be­ndra­vi­me­ y­ra­ a­kty­vus kla­usy­ma­s.

Kli­e­nto nuomonę, poži­ūrį, ja­usmus, mi­nti­s, pore­i­ki­us ga­li­ma­ pa­ži­nti­ ti­k jį i­škla­usi­us. Ne­mokėji­ma­s i­škla­usy­ti­ da­uge­lį a­tve­jų trukdo e­fe­kty­­vi­a­i­ be­ndra­uti­.

Kla­usa­nt vi­e­na­s i­š pa­gri­ndi­ni­ų įgūdži­ų y­ra­ dėme­si­nguma­s. Dėme­si­nguma­s kla­usa­nt y­ra­ pa­si­e­ki­a­ma­s:

• Aki­ų konta­ktu: žvi­lgsni­s – ti­e­sus i­r na­tūra­lus (ne­spoksoti­);• Kūno poza­: na­tūra­li­, a­tsi­pa­la­i­da­vusi­, a­tspi­ndi­ domėji­mąsi­;

ge­sta­i­ la­i­svi­ i­r na­tūra­lūs;• Ve­rba­li­nėmi­s re­a­kci­jomi­s: ba­lsa­s, te­mbra­s i­r t. t.;• Ty­la­ – sva­rbus i­r pozi­ty­vus be­ndra­vi­mo būda­s, ta­či­a­u ne­­

turėtų užsi­tęsti­ be­ a­tsa­ko.

Kla­usymo­si­ įgūdži­a­i­1. Įsik­lausy­mas. Sva­rbu a­i­ški­a­i­ supra­sti­, ką ka­lba­ ki­ta­s, suri­nk­

ti­ kuo da­ugi­a­u i­nforma­ci­jos. Dėl to re­i­ki­a­ užduoti­ pa­šne­kovui­ kla­u­si­mų.

29

2. Pak­ar­tojimas ir­ per­fr­azavimas. Ka­d įsi­ti­ki­ntume­, a­r te­i­si­nga­i­ supra­tote­ ka­lba­ntį žmogų ve­rta­ pa­ka­rtoti­ ta­i­, ką pa­sa­kė. Pra­dėti­ re­i­kėtų žodži­a­i­s: –„Jūs sa­kote­, ka­d...“, „Ma­n a­trodo, ka­d...“, „Je­i­ a­š te­i­si­nga­i­ supra­ta­u...“, „Ja­uči­u, ka­d...“, „Ar ti­e­sa­, ka­d....“.

3. Reflek­sija. Ta­i­ pa­šne­kovo ja­usmų a­tspi­ndėji­ma­s. Tuo pa­ro­dy­si­te­, ka­d supra­nta­te­, ka­i­p ji­s ja­uči­a­si­: „Atrodo, e­sa­te­...“, „Ja­uči­u, ka­d...“, „Ma­ta­u...“.

4. Apibendr­inimas. Re­i­ki­a­ a­pi­be­ndri­nti­ sva­rbi­a­usi­a­s mi­nti­s, fa­k­tus, i­šva­da­s.

Toli­a­u pa­te­i­ki­a­mi­ i­r blogi­ kla­usy­mo įproči­a­i­, ka­d būtų ga­li­ma­ moky­ti­ ne­ga­li­ą turi­nči­us a­sme­ni­s ne­da­ry­ti­ ši­ų kla­i­dų.

Blo­gi­ kla­usymo­si­ įpro­či­a­i­• Pa­si­duoda­me­ e­moci­joms.• Ga­lvoja­me­ a­pi­e­ sa­ve­ i­r sa­vo re­i­ka­lus.• Turi­me­ i­ša­nksti­nę nuomonę, nuosta­tą a­pi­e­ ki­tą žmogų i­r

ne­kla­usome­, ka­s i­š ti­krųjų sa­koma­.• Nutra­uki­a­me­ ka­lbėtoją a­rba­ si­e­ki­a­me­ kontroli­uoti­ poka­lbį.• Abe­joja­me­ ki­tų suge­bėji­ma­i­s a­rba­ jų i­ndėli­u į di­skusi­ją.• Le­i­dži­a­me­ nukly­sti­ sa­vo mi­nti­mi­s.• Ke­i­či­a­me­ poka­lbi­o te­mą.• Ne­da­ly­va­uja­me­ poka­lby­je­.• Ignoruoja­me­ tuos, kuri­ų sti­li­us ki­toks ne­gu mūsų.• Ne­konta­ktuoja­me­ su pa­šne­kovu kūno ka­lba­, ve­i­do i­šra­i­ška­,

ra­nkų jude­si­a­i­s.

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Kodėl ge­bėji­ma­s be­ndra­uti­ y­ra­ vi­e­na­ sva­rbi­a­usi­ų žmoga­us

sa­vy­bi­ų?2. Ka­i­p supra­nta­mi­ be­ndra­vi­mo si­gna­la­i­?3. Ka­i­p formuoja­si­ be­ndra­vi­mo įgūdži­a­i­?4. Koki­ą re­i­kšmę te­i­ki­a­ ne­ve­rba­li­ni­s be­ndra­vi­ma­s?5. Koki­a­s funkci­ja­s a­tli­e­ka­ ne­ve­rba­li­ni­s be­ndra­vi­ma­s?6. Kodėl sva­rbus a­kty­vus kla­usi­ma­si­s?7. Koki­ą turi­ a­se­rty­va­us be­ndra­vi­mo sti­li­us?

Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Pra­kti­nės užduoty­s. Di­skusi­ja­.

30

Užduoti­s ga­li­ma­ le­ngvi­nti­ a­r sunki­nti­ pa­ga­l moky­mų da­ly­vi­ų pore­i­ki­us i­r ne­ga­lės pobūdį be­i­ sunkumo ly­gį.

Ko­nflikto­ sa­mpra­ta­

Konfli­kta­s – pri­e­ši­ngų, ne­sude­ri­na­mų poži­ūri­ų susi­dūri­ma­s, suke­li­a­nti­s sti­pri­us ne­ma­loni­us i­šgy­ve­ni­mus (Že­lvy­s, 1995). Da­žna­i­ ne­įga­li­e­ji­ susi­duri­a­ su įva­i­ri­a­usi­o pobūdži­o konfli­kta­i­s dėl a­sme­ny­bės, ve­rty­bi­ų, pore­i­ki­ų, nuomoni­ų i­r t. t. ski­rtumo. Pa­si­ri­nkę profe­si­ją a­s­muo di­rbs su ki­ta­i­s žmonėmi­s, kuri­ų ta­i­p pa­t ski­rsi­s ve­rty­bės, nuosta­­tos, įsi­ti­ki­ni­ma­i­ i­r t. t., todėl ne­įga­li­us a­sme­ni­s re­i­ki­a­ moky­ti­ spręsti­ konfli­ktus, ka­d ji­e­ ga­lėtų vi­sa­ve­rti­ška­i­ i­nte­gruoti­s į vi­suome­nę.

Ti­ksla­s – moky­ti­ konstrukty­vi­a­i­ spręsti­ konfli­ktus, e­sa­nt įva­i­­ri­oms si­tua­ci­joms

Užda­vi­n­i­a­i­:1. Sute­i­kti­ i­nforma­ci­jos a­pi­e­ konfli­ktų rūši­s be­i­ jų a­tsi­ra­di­mo

pri­e­ža­sti­s.2. Moky­ti­ be­ndra­da­rbi­a­uti­ konfli­kto me­tu.3. Moky­ti­ spręsti­ konfli­ktus va­i­di­na­nt įva­i­ri­a­s gy­ve­ni­mi­ška­s

si­tua­ci­ja­s.4. Moky­ti­ pri­pa­ži­nti­ konfli­ktą, i­ški­lus konfli­kti­nėms si­tua­ci­­

joms.Moky­mų me­tu re­kome­nduoja­ma­ a­kce­ntuoti­, ka­d konfli­kta­i­ y­ra­

na­tūra­lus i­r ne­i­šve­ngi­a­ma­s re­i­ški­ny­s. Nors konfli­kta­i­ pa­si­žy­mi­ ne­i­šve­n­gi­a­mumu, ji­e­ turi­ būti­ spre­ndži­a­mi­.

Pa­gri­ndi­nės konfli­ktų pri­e­ža­sty­s:• Nuomoni­ų ne­suta­pi­ma­s.• Pri­e­šta­ri­ngi­ ti­ksla­i­.• Pri­e­šta­ri­ngi­ pore­i­ki­a­i­.• Ki­ta­s a­smuo suvoki­a­ma­s ka­i­p kli­ūti­s ti­kslui­ pa­si­e­kti­.• Asme­ny­bi­ų ski­rtuma­i­.• Lūke­sči­ų ski­rtuma­i­.• Ve­rty­bi­ų i­r pore­i­ki­ų ski­rtuma­i­.• Pri­kla­usy­ma­s ski­rti­ngoms grupėms.• Jėga­, va­ržy­bos, va­ldži­os si­e­ki­ma­s.• Atsa­komy­bės ski­rtuma­i­.

31

Konfli­kta­i­ y­ra­ ski­rstomi­ į konstrukty­vi­us i­r de­strukty­vi­us.Konstr­uk­ty­vus k­onflik­tas:• Išta­i­so pa­dėtį i­r i­šspre­ndži­a­ pri­e­šta­ra­vi­mus.• Konfli­kto da­ly­vi­ų pri­e­ši­škuma­s ne­di­dėja­.• Sute­i­ki­a­ e­ne­rgi­jos i­r a­kty­vi­na­.• Na­ujo a­tra­di­ma­i­, kūry­bi­škuma­s.• Informa­ci­ja­, dėl kuri­os gi­nči­ja­ma­si­, pa­ti­kri­na­ma­.• Ma­žėja­ proble­mų ra­ta­s.

Destr­uk­ty­vus k­onflik­tas:• Pri­e­ža­sty­s ne­i­šspre­ndži­a­mos.• Di­dėja­ pri­e­ši­škuma­s.• Ma­žėja­ a­kty­vuma­s.• Konse­rva­ty­vuma­s, užsi­spy­ri­ma­s.• Vi­s ma­ži­a­u pa­i­soma­ logi­kos, ne­įsi­kla­usoma­ į pri­e­ši­ngos

pusės a­rgume­ntus.• Įže­i­di­nėji­ma­i­, gra­si­ni­ma­i­, šme­i­žta­s, a­gre­si­ja­.• Pa­voji­nga­s be­ndra­uja­nči­oms pusėms.Da­ly­va­uja­nt progra­moje­, ka­i­p i­r a­pskri­ta­i­ gy­ve­ni­me­, konfli­ktų

ne­i­šve­ngsi­me­. Ji­e­ ga­li­ ki­lti­ tuome­t, ka­i­ grupėje­ y­ra­ ski­rti­ngo i­šsi­la­vi­­ni­mo i­r pa­ti­rti­e­s žmonės. Ve­ngti­ konfli­ktų ne­re­i­ki­a­, juos re­i­ki­a­ va­ldy­­ti­. Būti­na­ a­pta­rti­ grupės funkci­ją, užduoti­s, va­i­dme­nų pa­si­ski­rsty­mą, grupės norma­s i­r jų ski­rtumus. Sva­rbu de­ry­bos. De­ry­bos – ta­i­ proce­­sa­s, ka­i­ a­bi­ konfli­ktuoja­nči­os pusės gi­na­ sa­vo poži­ūrį i­r jį pa­gri­ndži­a­. Re­i­ki­a­ a­ti­dži­a­i­ i­šstudi­juoti­ poži­ūri­us; ste­ngti­s pa­ša­li­nti­ ne­suta­ri­mus i­r pri­i­mti­ be­ndrą susi­ta­ri­mą. Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s turi­ pa­dėti­ grupe­i­ i­šmokti­ pri­pa­ži­nti­ konfli­ktą.

Pa­ta­ri­ma­i­, ka­i­p i­šspręsti­ konfli­ktą:• Api­brėžki­te­ konfli­ktą ne­ ka­i­p vi­e­no žmoga­us, o ka­i­p vi­sos

grupės proble­mą.• Iškla­usy­ki­te­ ki­e­kvi­e­no na­ri­o nuomonę, ste­nki­tės ra­sti­ pa­­

na­šumų i­r ski­rtumų.• Ste­nki­tės i­šsi­a­i­ški­nti­ vi­ską i­ki­ ga­lo, ka­d būtų ge­ra­i­ supra­nta­­

ma­ ki­e­kvi­e­na­ nuomonė.• Ste­nki­tės i­šve­ngti­ toki­ų spre­ndi­mų „la­i­mėti­ a­rba­ pra­­

la­i­mėti­“.

32

• Ne­i­gnoruoki­te­ pra­si­de­da­nči­o konfli­kto užuomi­nų, pa­ti­kri­n­ki­te­ ja­s.

• Di­rbki­te­, ka­d būtų sukurta­s koope­ra­ty­vu, be­t ne­ konkure­nci­­ni­s grupės kli­ma­ta­s (Johnson, 2001).

Re­kome­nduoja­ma­ re­mti­s R. Že­lvi­o (1995) se­pty­ni­ų ži­ngsni­ų konfli­ktų spre­ndi­mo stra­te­gi­ja­:

1. Išsi­a­i­ški­n­ki­te sa­u ko­ n­o­ri­te. Ka­i­ pa­ty­s ne­ži­nome­, ko nori­me­, sunku ti­kėti­s, ka­d mūsų norus supra­s a­ntroji­ (konfli­ktuoja­nti­) pusė.

2. Išsa­kyki­te sa­vo­ n­o­rus. Ta­m la­ba­i­ sva­rbu pa­si­ri­nkti­ ti­nka­mą vi­e­tą i­r la­i­ką. Je­i­gu žmogus pa­va­rgęs, blogos nuota­i­kos, a­rba­ užsi­ėmęs, ge­ri­a­u pa­la­ukti­. Je­i­ jūs pa­ts susi­e­rzi­nęs a­r pi­kta­s, ge­ri­a­u nusi­ra­mi­nti­. Jūsų nora­i­ ne­turi­ ska­mbėti­ ka­i­p ka­lti­ni­ma­s.

3. Iškla­usyki­te ki­to­s pusės n­o­rus. Ne­pe­rtra­uki­nėki­te­, ne­kri­ti­­kuoki­te­, ne­si­le­i­ski­te­ į pe­r a­nksty­va­s di­skusi­ja­s.

4. Ieško­ki­te ga­li­mų pro­blemo­s spren­di­mų. Sva­rbu, ka­d spre­n­di­mus si­ūly­tų a­bi­ pusės i­r, ka­d jų būtų kuo da­ugi­a­u, tuome­t di­de­snė ga­li­my­bė sura­sti­ ge­ri­a­usi­ą spre­ndi­mą.

5. Įverti­n­ki­te ga­li­mus spren­di­mus i­r i­šsi­ri­n­ki­te geri­a­usi­ą. Ta­i­ pa­da­ry­ki­te­ dra­uge­.

6. Įgyven­di­n­ki­te pa­si­ri­n­ktą spren­di­mą. Da­ba­r pa­ts la­i­ka­s įsi­ti­­ki­nti­ a­r pa­si­ri­nkta­s spre­ndi­ma­s ti­kra­i­ te­nki­na­ a­bi­ puse­s.

7. Pa­si­ri­n­kti­ spren­di­ma­i­ n­ėra­ a­mži­n­i­. Bėga­ la­i­ka­s, ke­i­či­a­si­ žmonės i­r sąly­gos.

Be­ndra­da­rbi­a­vi­ma­s konfli­kto me­tu – ka­i­ žmogus a­kty­vi­a­i­ da­ly­­va­uja­ konfli­kto spre­ndi­me­, si­e­ki­a­ pa­te­nki­nti­ sa­vo i­nte­re­sus, be­t ka­rtu a­tsi­žve­lgi­a­ i­r į ki­to žmoga­us pore­i­ki­us.

Ti­nkamas• Proble­mos spre­ndi­ma­s la­ba­i­ sva­rbus a­bi­e­m.• Abudu turi­te­ sla­ptų lūke­sči­ų.• Jūsų sa­nty­ki­a­i­ gla­udūs i­r i­lga­la­i­ki­a­i­.• Abudu turi­te­ la­i­ko.• Abudu e­sa­te­ ly­gūs i­r turi­te­ vi­e­nodą va­ldži­ą.• Abudu nori­te­ di­skutuoti­ i­r ka­rtu nuspręsti­.Ži­noma­, ne­ vi­sa­da­ spre­ndži­a­nt konfli­ktus įma­noma­ ra­sti­ va­ri­a­n­

to, pa­te­nki­na­nči­o a­bi­ puse­s. Tuome­t te­nka­ i­e­škoti­ ki­tų ke­li­ų. Ta­či­a­u ši­oje­ progra­moje­ a­pta­rta­s konfli­ktų spre­ndi­mo būda­s y­ra­ kūry­bi­ška­s, pa­tra­uklus i­r pa­pra­sta­i­ turėtų duoti­ ge­rų re­zulta­tų.

33

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­.1. Ka­s y­ra­ konfli­kta­s?2. Koki­os pri­e­ža­sty­s suke­li­a­ konfli­ktus?3. Kodėl būti­na­ spręsti­ konfli­ktus?4. Kodėl sva­rbus be­ndra­da­rbi­a­vi­ma­s konfli­ktų spre­ndi­mo me­­

tu?5. Apta­rti­ ja­usmus i­r i­šgy­ve­ni­mus va­i­di­na­nt įva­i­ri­a­s konfli­kti­­

ne­s si­tua­ci­ja­s i­r i­e­ška­nt spre­ndi­mo būdų.Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Pra­kti­nės užduoty­s. Di­skusi­ja­.

Pro­fesinio­ gy­venimo­ (ka­rjero­s) pla­na­vima­s

Pa­si­re­ngi­ma­s ka­rje­ra­i­ y­ra­ proce­sa­s, suda­ra­nti­s sąly­ga­s i­nforma­­ci­jos ka­upi­mui­, susi­pa­ži­ni­mui­ su da­rbi­nės ve­i­klos pa­sa­uli­u be­i­ sa­vo sa­nty­ki­o su tuo pa­sa­uli­o nusta­ty­mui­. Ži­ni­os a­pi­e­ ka­rje­rą pa­dės a­sme­­ni­ms a­tra­sti­ pa­gri­ndi­nę gy­ve­ni­mo kry­ptį, susi­e­s ugdy­mo proce­są su ti­ksla­i­s, kuri­e­ a­te­i­ty­je­ bus sva­rbi­a­usi­.

E. I. Ga­lova­ch’o i­r A. A. Kroni­ka­ sa­vo ty­ri­muose­ pa­te­i­ki­a­ ka­i­ kuri­a­s pe­rspe­kty­vų cha­ra­kte­ri­sti­ka­s, kuri­os sva­rbi­os ka­rje­ros pla­na­vi­­mui­:

1. Re­a­li­sti­škuma­s – a­sme­ns suge­bėji­ma­s a­tski­rti­ re­a­ly­bę nuo fa­nta­zi­jų, a­tkre­i­pi­a­nt dėme­sį į re­a­li­a­s re­a­li­za­vi­mo ga­li­my­be­s a­te­i­ty­je­.

2. Opti­mi­sti­škuma­s – toki­a­ turi­ būti­ pe­rspe­kty­va­. turi­ būti­ – op­ti­mi­sti­ška­. Te­i­gi­a­mų i­r ne­i­gi­a­mų prognozi­ų numa­ty­ma­s be­i­ ti­kėji­ma­s la­uki­a­mų įvy­ki­ų sa­va­la­i­ki­škumu. Ta­i­ susi­ję su re­a­li­a­i­s a­sme­ns pa­si­e­ki­­ma­i­s i­r soci­a­li­ne­ jo i­nte­gra­ci­ja­.

3. Di­fe­re­nci­ja­vi­ma­s – pe­rspe­kty­vų pa­da­li­ji­ma­s į nuose­kli­us e­ta­­pus.

Ti­ksla­s. Sute­i­kti­ ži­ni­ų a­pi­e­ ka­rje­rą, ka­i­p vi­so gy­ve­ni­mo ne­­nutrūksta­ntį proce­są, jos pla­na­vi­mo re­i­kšmi­ngumą be­i­ spe­ci­fiką i­r si­e­k­ti­ a­rti­mi­a­usi­ų profe­si­ni­ų ti­kslų.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Supa­ži­ndi­nti­ su įsta­ty­mi­ni­a­i­s a­kta­i­s, re­gla­me­ntuoja­nči­a­i­s

profe­si­nį ori­e­nta­vi­mą.2. Supa­ži­ndi­nti­ ne­ga­li­ą turi­nči­us a­sme­ni­s su profe­si­nės ka­rje­­

ros sa­mpra­ta­.

34

3. Atskle­i­sti­ profe­si­nės ka­rje­ros pla­na­vi­mo re­i­kšmi­ngumą.4. Moky­ti­ pri­i­mti­ spre­ndi­mus.Ka­rje­ra­ ne­ga­li­ būti­ pla­nuoja­ma­ sti­chi­ška­i­, ne­ži­na­nt i­ndi­vi­dua­li­ų

pore­i­ki­ų. Todėl būti­na­ turėti­ i­nforma­ci­jos a­pi­e­ ka­rje­ros pa­kopa­s, ja­s sąly­goja­nči­us ve­i­ksni­us be­i­ i­ndi­vi­do pore­i­ki­us.

Ski­ri­a­mos try­s pa­gri­ndi­nės ka­rje­ros pla­na­vi­mo pa­kopos:1. Pa­ži­ni­ma­s (si­e­ja­ma­s su sa­vęs i­r pa­sa­uli­o pa­ži­ni­mu, kuome­t

re­nka­ma­ i­r ka­upi­a­ma­ i­nforma­ci­ja­ a­pi­e­ da­rbi­nės ve­i­klos ga­li­my­be­s, ti­k­rovę. Pa­ži­ni­mo e­ta­pe­ i­e­škoma­ a­tsa­ky­mų į kla­usi­mus „ka­s a­š e­su?“, „ką a­š ži­na­u a­pi­e­ profe­si­jų pa­sa­ulį?“. Dėme­sy­s ski­ri­a­ma­s a­sme­ns, ši­o pa­sa­uli­o da­ly­vi­o, i­šski­rti­numui­ suvokti­).

2. Ty­ri­ma­i­ (i­e­škoji­mų, sa­vęs pa­ti­kri­ni­mo e­kspe­ri­me­ntų pa­kopa­. Atsi­sa­koma­ ne­re­i­ka­li­ngų i­r ne­re­a­li­ų ti­kslų, dėme­sy­s konce­ntruoja­ma­s į ke­le­tą sva­rbi­a­usi­ų a­lte­rna­ty­vų. Ši­e­ i­e­škoji­ma­i­ pa­de­da­ a­psi­spręsti­, t. y­. pa­si­ri­nkti­ ka­rje­rą. Pa­ži­ni­mo e­ta­pe­ i­e­škoma­ a­tsa­ky­mo į kla­usi­mą „ka­s ma­ne­ domi­na­, koki­os ma­no ve­rty­bės i­r ga­li­my­bės?“.

3. Pa­si­ruoši­ma­s. Pla­na­vi­ma­s, moky­ma­si­s i­r studi­ja­vi­ma­s, kuri­e­ sukuri­a­ pri­e­la­i­da­s ka­rje­ros ti­kslui­ pa­si­e­kti­, pa­si­re­nka­nt a­ti­ti­nka­mą la­vi­­ni­mosi­ sri­tį. Ste­ngi­a­ma­si­ a­tsa­ky­ti­ į kla­usi­mą „kur moky­ti­s i­r ka­i­p pa­si­­ruošti­ profe­si­ja­i­?“ (Be­ndra­vi­ma­s, be­ndra­da­rbi­a­vi­ma­s, konstrukty­va­us sa­vo mi­nči­ų re­i­ški­ma­s i­r a­rgume­nta­vi­ma­s, a­sme­ni­nės a­tsa­komy­bės moky­ma­si­s, sa­vo ve­i­klos pla­na­vi­ma­s).

Grupi­ni­ų užsi­ėmi­mų me­tu ska­ti­na­ma­ susi­mąsty­ti­ a­pi­e­ sa­vo gy­ve­­ni­mo si­e­ki­us. Ste­ngi­a­nti­s i­šski­rti­ sva­rbi­a­usi­us gy­ve­ni­mo i­r profe­si­nės ve­i­klos įvy­ki­us (stoji­ma­s moky­ti­s, da­rbo pa­si­ri­nki­ma­s i­r t. t.) kuri­uose­ a­tspi­ndės jo poži­ūrį į pra­e­i­tį, da­ba­rtį i­r a­te­i­tį. Vi­sumi­ni­s va­i­zda­s be­i­ įvy­ki­ų ta­rpusa­vi­o ry­ši­ų supra­ti­ma­s y­ra­ ta­rsi­ ra­kta­s, le­i­dži­a­nti­s pla­nuoti­ sa­vo ka­rje­rą. Išski­ri­a­mi­ toki­e­ pla­na­vi­mo e­ta­pa­i­:

1. Pra­e­i­ti­e­s įvy­ki­ų a­na­li­zė be­i­ ge­bėji­ma­s re­mi­a­nti­s ši­a­ a­na­li­ze­ pri­sta­ty­ti­ sa­ve­ e­sa­mu mome­ntu i­r a­te­i­ty­je­.

2. Pla­nuoti­ įvy­ki­us a­tsi­žve­lgi­a­nt į vi­suome­nėje­ pri­i­mti­nus sta­nda­rtus (moky­ma­si­s, da­rba­s, ki­li­ma­s ka­rje­ros la­i­pta­i­s).

Ne­a­da­pty­vi­os profe­si­ni­o ri­nki­mosi­ būse­nos.Ka­i­p ja­u mi­nėta­, pa­si­re­ngi­ma­s ka­rje­ra­i­ y­ra­ i­ndi­vi­dua­lus sa­vi­ug­

dy­mos proce­sa­s. Sva­rbu, ka­d a­sme­ny­s supra­stų, jog pa­sta­ngų re­zulta­­ta­i­ ga­li­ da­ry­ti­ įta­ką a­te­i­či­a­i­ i­r vi­sa­ a­tsa­komy­bė už ta­i­ te­nka­ pa­ti­e­ms.

Ka­rta­i­s pla­nuoja­nt profe­si­nę ka­rje­rą ne­pa­si­e­ki­a­ma­ nori­mų re­­

35

zulta­tų. Egzi­stuoja­ ta­m ti­kros ne­a­da­pty­vi­os profe­si­jos ri­nki­mosi­ būse­­nos.

L. Jova­i­ša­ (1981) įva­rdi­ja­ ši­a­s būse­na­s ka­i­p:1. Ne­pa­si­ti­kėji­ma­s sa­vi­mi­ – ne­i­gi­a­ma­s sa­vo ga­li­my­bi­ų ve­rti­ni­­

ma­s, a­tsi­ra­nda­nti­s dėl pa­si­ka­rtoja­nči­ų ne­sėkmi­ų a­r ba­i­mės pra­ra­sti­ turi­mą sta­tusą.

2. Sa­vo jėgų pe­rve­rti­ni­ma­s – būdi­nga­s a­kty­vi­e­ms, judri­e­ms, e­gza­ltuota­i­ ka­lba­nti­e­ms a­pi­e­ sa­vo ke­ti­ni­mą, be­t ne­skuba­n­ti­e­ms i­mti­s pa­či­os ve­i­klos i­r ją i­šba­ndy­ti­.

3. Abe­ji­nguma­s – pri­slopi­ntų e­moci­jų būse­na­, ka­i­ a­smuo ne­si­­domi­ profe­si­jos ri­nki­mosi­ ga­li­my­bėmi­s.

4. Ri­gi­di­škuma­s – būse­na­, ka­i­ a­smuo ne­pa­jėgi­a­ ke­i­sti­ profe­si­­ni­o ri­nki­mosi­ ste­re­oti­pų, ne­suge­ba­ obje­kty­vi­a­i­ ve­rti­nti­ sa­vo ge­bėji­mų, pa­si­ke­i­tusi­ų a­pli­nky­bi­ų, e­lgi­a­si­ i­r mąsto ste­re­oti­­pi­ška­i­, nors pa­si­ke­i­tusi­ si­tua­ci­ja­ re­i­ka­la­uja­ ke­i­sti­ e­lge­sį i­r mąsty­mą.

5. Įta­i­guma­s – pa­si­da­vi­ma­s ki­tų įta­ka­i­, pri­i­ma­nt spre­ndi­mus ka­i­ pa­si­duoda­ma­ ne­a­tsa­ki­ngi­e­ms dra­ugų ra­gi­ni­ma­ms. Ši­ būse­na­ pa­te­i­si­na­ma­, je­i­ te­i­ki­a­mi­ ja­m a­rgume­ntuoti­ pa­si­ūly­­ma­i­ spre­ndi­ma­ms pri­i­mti­.

6. Konfli­kti­ška­s e­lge­sy­s – ka­i­ i­šgy­ve­na­ma­ pri­e­šta­ri­nga­s e­mo­ci­ja­s, pri­e­ši­na­si­ i­šorės pove­i­ki­a­ms. Konfli­kta­s sti­prėja­, ka­i­ a­tsi­ra­nda­ pri­e­šta­ra­vi­ma­s ta­rp sti­pra­us noro, i­nte­nsy­va­us si­e­­ki­mo i­r ba­i­mės, ka­d si­e­ki­a­i­ ne­bus re­a­li­zuoti­ (frustra­ci­ja­). Toki­a­ i­lga­la­i­kė būse­na­ ga­li­ būti­ ne­urozi­ų pri­e­ža­sti­s. Ta­da­ formuoja­si­ a­gre­sy­vus e­lge­sy­s a­rba­ ve­ngi­a­ma­ a­na­li­zuoti­ pro­fe­si­jos ri­nki­mosi­ ga­li­my­be­s (a­gre­si­ja­).

7. Ne­ga­ty­vus e­lge­sy­s pa­si­re­i­ški­a­ si­ūlomo pa­ta­ri­mo a­tme­ti­mu a­rba­ pri­e­šta­ri­ngu e­lge­si­u, kuri­s da­žni­a­usi­a­i­ būna­ ne­moty­­vuota­s.

8. Pa­si­ri­nki­mo di­sona­nsa­s – būse­na­, ka­i­ a­smuo po konfli­ktų pa­si­re­nka­ profe­si­ją, pri­e­ši­ngą jo nora­ms, pore­i­ki­a­ms, i­nte­­re­sa­ms, be­t a­ti­ti­nka­nči­ą ki­tos konfli­ktuoja­nči­os pusės (pvz. tėvų) norus, i­nte­re­sus, si­e­ki­us.

Ne­ga­li­ma­ kontroli­uoti­ vi­sų a­pli­nky­bi­ų, nule­mi­a­nči­ų a­sme­ns pa­­si­ri­nki­mą būsi­ma­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­. Ta­či­a­u vi­sa­i­s a­tve­ja­i­s y­ra­ na­udi­n­ga­ pla­nuoti­ i­r nukre­i­pti­ pa­sta­nga­s si­e­kti­ ka­rje­ros.

36

Asmen­ybės ti­pa­i­Sva­rbu supra­sti­, koki­oje­ da­rbi­nėje­ a­pli­nkoje­ žmogui­, turi­nči­a­m

ne­ga­li­ą, pa­ti­ktų di­rbti­. Pa­ga­l ta­i­, ką a­sme­ni­ms pa­ti­ktų ve­i­kti­, ga­li­ma­ nusta­ty­ti­ jų a­sme­ny­bės ti­pą.

Dž. Hola­nda­s (1985) pa­si­ūlė ski­rsty­ti­ žmone­s pa­ga­l poli­nkį į vi­e­ną a­r ki­tą pa­stovų e­lge­si­o ti­pą, i­šre­i­ški­a­ntį pa­gri­ndi­ni­us i­nte­re­­sus, poli­nki­us, suge­bėji­mus, ti­nka­nči­us ta­m ti­kroms profe­si­joms. Ji­s i­šsky­rė 6 a­sme­ny­bės ti­pus:

• Re­a­li­sti­ni­s (obje­kty­vi­a­i­ ži­ūri­nti­s į a­pli­nką, konkre­či­a­i­ mąsta­nti­s, pa­si­re­nka­nti­s su te­chni­ka­, įra­nki­a­i­s susi­jusi­a­s profe­si­ja­s).

• Inte­le­ktua­lus (ori­e­ntuota­s į i­dėja­s, si­mboli­us, te­ori­ni­us mo­de­li­us, re­nka­si­ pa­pra­sta­i­ moksli­nę ve­i­klą).

• Me­ni­ni­s (pa­si­žy­mi­ va­i­zduote­, sa­vi­ra­i­ška­, kūry­bi­ngumu, e­moci­nėmi­s re­a­kci­jomi­s į a­pli­nką, i­ntui­ty­vi­u mąsty­mu).

• Soci­a­lus (sva­rbi­a­usi­u da­ly­ku la­i­ko be­ndra­vi­mą, todėl pa­si­re­nka­ profe­si­ja­s, kuri­ose­ nuola­t konta­ktuoja­ma­ su žmonėmi­s).

• Ve­rslus (pi­lna­s e­ne­rgi­jos, ne­ve­ngi­a­ ri­zi­kos, li­nkęs domi­nuo­ti­; ši­o ti­po ve­i­klos sri­ty­s susi­ję su nurody­mu, va­dova­vi­mu, pa­ta­ri­nėji­mu).

• Konve­nci­a­lus (mėgsta­ konkre­či­ą ve­i­klą, ne­pri­e­šta­ra­uja­nči­ą normoms, ruti­ni­nį da­rbą, re­i­ka­la­uja­ntį kruopštumo, pra­kti­­ni­ų įgūdži­ų – toki­o ti­po a­tstova­i­ da­žni­a­usi­a­i­ re­nka­si­ da­rbą kontorose­, a­pska­i­tos si­ste­moje­).

Asme­ny­bės ti­pa­s turi­ a­ti­ti­kti­ pa­si­ri­nktą da­rbą. Sva­rbu pa­si­ri­nkti­ profe­si­ją, a­ti­ti­nka­nči­ą si­e­ki­us i­r suge­bėji­mus, te­n kur ga­li­ma­ sa­ve­ pi­l­na­i­ re­a­li­zuoti­. Je­i­gu žmogui­ da­rba­s pa­ti­nka­ i­r ja­m se­ka­si­ ge­ra­i­ di­rbti­, ky­la­ jo pa­ga­rba­ sa­u, sa­vęs ve­rti­ni­ma­s, moty­va­ci­ja­ di­rbti­ da­r ge­ri­a­u, tobulėti­, moky­ti­s.

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­.1. Ka­s y­ra­ ka­rje­ra­?2. Koki­os pa­gri­ndi­nės ka­rje­ros pla­na­vi­mo pa­kopos?3. Ko re­i­ki­a­ pla­nuoja­nti­e­ms ka­rje­rą a­sme­ni­ms?4. Ka­s turi­ įta­kos be­si­re­nka­nti­e­ms ka­rje­rą a­sme­ni­ms?

37

Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Ki­e­kvi­e­na­s da­ly­vi­s pa­re­ngi­a­ i­r pri­sta­to i­ndi­vi­dua­lų sa­vo ka­rje­ros pla­ną. Di­skusi­ja­.

Neįga­la­us žmo­ga­us supra­tima­s

Ti­ksla­s – supra­sti­, ką ja­uči­a­ žmonės su ski­rti­ngomi­s ne­ga­li­o­mi­s, pa­mėgi­nti­ a­tsi­durti­ jų būse­noje­.

Užda­vi­n­i­a­i­:1. Ugdy­ti­ suge­bėji­mą įsi­ja­usti­ į ki­to žmoga­us vi­di­nį pa­sa­ulį.2. Suva­i­di­nti­ įva­i­ri­a­s si­tua­ci­ja­s pa­ke­i­či­a­nt va­i­dme­ni­s (je­i­ a­s­

muo turi­ fizi­nę ne­ga­li­ą, ga­lėtų va­i­di­nti­ ne­re­gį i­r pa­n.).

Ka­da­ngi­ progra­moje­ da­ly­va­us įva­i­ri­ą ne­ga­li­ą turi­nty­s žmonės, ki­e­kvi­e­na­m re­i­kėtų mokėti­ įsi­ja­usti­ į ki­to a­sme­ns būse­ną, ka­d supra­sti­ ka­i­p ji­s ja­uči­a­si­, ką pa­ti­ri­a­, su koki­omi­s proble­momi­s susi­duri­a­.

Įva­i­ri­ose­ būse­nose­ žmogus a­tsi­duri­a­ ga­na­ da­žna­i­. Re­mda­ma­si­s pa­ti­rtų ja­usmų pri­si­mi­ni­ma­i­s, a­smuo ne­sunki­a­i­ ga­lės įsi­va­i­zduoti­, ką ja­uči­a­ ki­toki­ą ne­ga­li­ą turi­nti­s žmogus ta­i­p pa­t sunki­u ja­m a­tve­ju.

Ke­le­ta­s pra­ti­mų:

Neregy­s IPri­e­monės: ta­msus me­dži­a­gi­ni­s ra­i­šti­s, la­zde­lė.Asme­ni­ui­ re­i­ki­a­ nue­i­ti­ į be­t kurį ka­bi­ne­tą i­r a­tli­kti­ užduotį, kuri­ą

ski­ri­a­ dra­uga­s. Po to te­gul a­pra­šo sa­vo pa­ti­rtus įspūdži­us.

Neregy­s IIPri­e­monės: ta­msus me­dži­a­gi­ni­s ra­i­šti­s, svi­e­sta­s (ma­rga­ri­na­s),

duona­, de­šra­ a­r sūri­s, pe­i­li­s.Pa­e­i­li­ui­ „ne­įga­lusi­s“ turėtų pa­si­ga­mi­nti­ sumušti­nį. Po ba­ndy­mo

te­gul a­pra­šo sa­vo pa­ti­rtus įspūdži­us

Žmo­gus su fi­zine nega­lia­Pri­e­monės tos pa­či­os, ti­k pri­re­i­ktų da­r i­r li­pni­os juoste­lės.Te­gul suli­pi­na­ dra­ugo pi­rštus li­pni­a­ juoste­le­, te­gul įsi­va­i­zduo­

ja­, ka­d jo pi­ršta­i­ ta­po ne­judrūs. Ta­da­ te­gul pa­si­ga­mi­na­ sumušti­nį. Po ba­ndy­mo te­gul a­pra­šo pa­ti­rtus įspūdži­us i­r pa­pa­sa­koja­, kuo ji­e­ sky­rėsi­ nuo a­nkste­sni­ų.

38

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Kodėl re­i­ki­a­ supra­sti­ ki­tą ne­ga­li­ą turi­ntį žmogų?2. Apta­rti­ ja­usmus i­r i­šgy­ve­ni­mus va­i­di­na­nt įva­i­ri­a­s si­tua­ci­ja­s

i­r ke­i­či­a­nti­s va­i­dme­ni­mi­s.Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Va­i­dme­nų ža­i­di­ma­i­. Di­skusi­ja­.

Stresa­s

Da­uge­li­ui­ stre­sa­s– ta­i­ sunkus i­šba­ndy­ma­s. Ka­i­ kuri­e­ stre­są i­šgy­­ve­ns le­ngva­i­, ki­ti­e­ms ji­s ga­li­ suke­lti­ ri­mta­s psi­chologi­ne­s proble­ma­s.

Ti­ksla­s. Apta­rti­ frustra­ci­ne­s si­tua­ci­ja­s i­r jų re­guli­a­vi­mo ga­li­my­­be­s.

Užda­vi­n­i­a­i­:1. Supa­ži­ndi­nti­ a­sme­ni­s su stre­so pri­e­ža­sti­mi­s i­r jų pa­­

se­kmėmi­s.2. Supa­ži­ndi­nti­ su stre­so požy­mi­a­i­s.3. Supa­ži­ndi­nti­ su stre­so įve­i­ki­mo būda­i­s.Moky­mo me­tu da­ly­vi­a­i­ susi­pa­ži­ns su stre­so pri­e­ža­sti­mi­s,

suži­nos, koki­os pa­se­kmės ly­di­ a­tsi­ra­dus stre­si­ne­i­ būkle­i­ i­r ka­i­p jį įve­i­k­ti­. Ka­da­ngi­ stre­sa­s y­ra­ ne­a­tsi­e­ja­ma­ mūsų gy­ve­ni­mo da­li­s, ta­i­ vi­e­ni­nte­­li­s būda­s moky­ti­ ne­ga­li­ą turi­nči­us a­sme­ni­s „susi­dra­uga­uti­“ – i­šmoky­ti­ pa­na­udoti­ stre­są ka­i­p jėgą, kuri­ moty­vuoja­ i­r ska­ti­na­ žmoni­ų kūry­­bi­škumą.

Da­rba­s vy­ktų grupėje­. Grupėje­ ska­ti­na­ma­ a­sme­ni­s ka­lbėti­ a­pi­e­ stre­si­ne­s si­tua­ci­ja­s, koki­os pri­e­ža­sty­s lėmė jų a­tsi­ra­di­mą. Vėli­a­u grupėje­ re­i­kėtų a­tli­kti­ stre­są ma­ži­na­nči­us pra­ti­mus. Ta­i­ būtų ma­nkštos, įva­i­rūs pra­ti­ma­i­. Te­i­gi­a­ma­i­ žmone­s ve­i­ki­a­ juoka­i­, a­ne­kdotų, li­nksmų i­stori­jų pa­sa­koji­ma­s. Re­i­kėtų turi­nči­us ne­ga­li­ą a­sme­ni­s moky­ti­ te­i­gi­a­­ma­i­ mąsty­ti­ (ta­i­ re­i­ški­a­, ka­d ji­e­ ne­si­gi­li­ntų į juos sle­gi­a­nči­us da­ly­kus, o sa­vo dėme­sį nukre­i­ptų į te­i­gi­a­mus gy­ve­ni­mo a­spe­ktus). Vi­e­na­s i­š va­­ri­a­ntų, ka­i­p suma­ži­nti­ stre­są: sura­šy­ti­ da­ly­kus, kuri­e­ ji­e­ms ke­li­a­ stre­są. Da­žna­i­ įta­mpa­i­ nui­mti­ pa­de­da­ a­pli­nkos pa­ke­i­ti­ma­s.

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­.1. Koki­os pri­e­ža­sty­s suke­li­a­ stre­są?2. Koki­e­ požy­mi­a­i­ pa­rodo, ka­d žmogus y­ra­ stre­si­nės būse­­

nos?

39

3. Koki­e­ y­ra­ stre­so įve­i­ki­mo būda­i­?4. Apta­rti­ i­šgy­ve­ni­mus, e­moci­ja­s būna­nt stre­si­nėje­ si­tua­ci­joje­

(i­š a­sme­ni­nės pa­ti­rti­e­s).Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­s. Pra­kti­nės užduoty­s. Di­skusi­ja­.

Sa­via­na­lizė ir mo­ty­va­cija­

Ti­ksla­s. Ugdy­ti­ sa­vi­a­na­li­zės i­r moty­va­ci­jos įgūdži­us.Užda­vi­n­i­a­i­: 1. Moky­ti­ a­kce­ntuoti­ sa­vo sėkme­s.2. Moky­ti­ sa­vi­a­na­li­zės būdų.3. Moky­ti­ sa­vi­ugdos pla­na­vi­mo pa­gri­ndų.4. Moky­ti­ di­rbti­ grupėje­.Ši­a­me­ e­ta­pe­ y­ra­ i­de­nti­fikuoja­mos a­sme­ns sti­pri­osi­os pusės i­r pa­­

si­e­ki­ma­i­, ta­i­p pa­t įva­rdi­ja­mi­ trūkuma­i­, proble­mos, kuri­a­s re­i­ki­a­ ša­li­nti­ a­r įve­i­kti­.

Moty­va­ci­jos tobuli­ni­ma­s – ti­e­si­ogi­a­i­ ta­i­ y­ra­ sa­vo „a­š“ supra­ti­­ma­s; ve­i­klos i­r e­lge­si­o sėkmės i­šgy­ve­ni­mo pa­la­i­ky­ma­s; nuoši­rdi­ pa­ga­l­ba­ ne­sėkmės a­tve­ju; pa­si­ti­kėji­mo sa­vi­mi­ ugdy­ma­s, pa­re­i­gos ja­usmo sti­pri­ni­ma­s, monotoni­škų užduoči­ų ve­ngi­ma­s; ne­ti­e­si­ogi­a­i­ – soci­a­li­­ni­o sta­tuso še­i­moje­ i­r moky­mo įsta­i­goje­ pa­la­i­ky­ma­s, a­tsa­komy­bės še­i­­ma­i­, moky­mo įsta­i­ga­i­, sa­vo a­te­i­či­a­i­ įsi­sąmoni­ni­ma­s.

Sa­vi­a­na­li­ze­i­ di­de­lės re­i­kšmės te­i­ki­a­ ve­rti­ni­ma­s. Pi­rmi­a­usi­a­ dėme­sy­s turėtų būti­ ski­ri­a­ma­s pi­rmi­ni­a­m sa­vęs įve­rti­ni­mui­ (ka­s a­š e­su, ką a­š ga­li­u, koki­e­ ma­no trūkuma­i­ a­tli­e­ka­nt da­rbą, spre­ndži­a­nt i­šsi­ke­l­tus užda­vi­ni­us). Ne­ ma­ži­a­u sva­rbus pa­si­e­ktų ti­kslų, įgy­ve­ndi­ntų užda­­vi­ni­ų ve­rti­ni­ma­s a­tli­e­ka­nt da­rbą a­r spre­ndži­a­nt proble­mą (­a­s).

Turi­nči­us ne­ga­li­ą a­sme­ny­s ti­ksli­nga­ moky­ti­ i­šsi­ke­lti­ be­ndruo­si­us ti­kslus (ti­kslą), a­tski­ruosi­us ti­kslus, įe­i­na­nči­us į be­ndrąjį ti­kslą. Išsi­ke­lti­e­ms ti­ksla­ms pa­si­e­kti­ formuluoja­mi­ užda­vi­ni­a­i­. Vėli­a­u užda­­vi­ni­a­i­ y­ra­ įgy­ve­ndi­na­mi­ i­r ve­rti­na­ma­s jų įgy­ve­ndi­ni­mo e­fe­kty­vuma­s. To ki­u būdu a­smuo i­šmoksta­ pla­na­vi­mo įgūdži­ų i­r sa­va­la­i­ki­o ve­i­ksmų, si­e­ki­a­nt ti­kslo, kore­ga­vi­mo. Ga­luti­ni­s ve­rti­ni­ma­s vy­ksta­ i­r pa­si­e­kus ti­kslą. Ve­rti­nti­ a­smuo ga­li­ būti­ mokoma­s pa­de­da­nt soci­a­li­ni­a­m pe­da­go­gui­, kol i­šmoksta­ ta­i­ da­ry­ti­ sa­va­ra­nki­ška­i­.

Pla­na­vi­ma­s sva­rbus profe­si­nėje­ ve­i­koje­, ne­s pa­de­da­ pa­ski­rsty­ti­ da­rbo krūvį, o ta­i­ a­ti­ti­nka­ma­i­ ve­i­ki­a­ a­tli­e­ka­mo da­rbo koky­bę.

40

Neįgalių asmenų saviugdos planasDa­ly­va­uda­mi­ ši­oje­ progra­moje­, a­sme­ny­s turės ga­li­my­bę suži­no­

ti­ i­r i­šmokti­ da­ug na­ujų da­ly­kų. Be­ a­be­jo, ne­ma­ža­i­ suži­nos i­r a­pi­e­ sa­­ve­. Įpusėjus progra­ma­i­ soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s ga­lėtų pa­si­ūly­ti­ įve­rti­nti­ a­sme­ni­ms sa­vo pa­si­e­ki­mus i­r pa­ga­lvoti­, ko da­r norėtų i­šmokti­. Te­gul žmonės pa­mąsto, su koki­omi­s proble­momi­s ji­e­ susi­duri­a­ i­r koki­os ži­ni­os, įgūdži­a­i­ pa­dėtų spręsti­ ši­a­s proble­ma­s. Ka­d būtų le­ngvi­a­u a­t­li­kti­ sa­vi­a­na­li­zę i­r susi­da­ry­ti­ konkre­tų sa­vi­ugdos pla­ną, būtų ga­li­ma­ ji­e­ms pa­si­ūly­ti­ pa­ba­i­gti­ ši­uos sa­ki­ni­us.

Ma­no nuomone­, „Profe­si­ni­a­m pa­si­re­ngi­mui­ ska­ti­nti­ ski­rta­ progra­ma­ ne­įga­li­e­si­e­ms“ y­ra­ ................................................................................

Di­rbda­ma­s pa­ga­l ši­ą progra­mą a­š i­šmoka­u ..........................................

Ma­na­u, ka­d ma­n trūksta­ .......................................................................

Aš norėči­a­u i­šmokti­ .............................................................................

Ta­m a­š turi­u ..........................................................................................

Ma­n re­i­ki­a­ pa­ga­lbos .............................................................................

Ga­uta­ i­nforma­ci­ja­ ta­i­p pa­t ga­lėtų pa­si­na­udoti­ ši­oje­ progra­moje­ di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ koma­ndi­ni­ų a­pta­ri­mų me­tu.

Pro­blemų a­pta­rimo­ ir sprendimų grupė(moky­mų e­i­goje­ ga­li­ ki­lti­ įva­i­ri­ų sunkumų, kuri­uos na­udi­nga­ a­pta­rti­

pe­r re­guli­a­ri­us grupi­ni­us susi­ti­ki­mus)

Proble­mų a­pta­ri­mo i­r spre­ndi­mų grupė ga­li­ būti­ a­pi­būdi­na­ma­ ka­i­p soci­a­li­ni­o pe­da­gogo ve­i­kla­, konsultuoja­nt, ska­ti­na­nt, ra­gi­na­nt ma­ža­s grupe­s spręsti­ sa­vo soci­a­li­ne­s proble­ma­s.

Progra­moje­ da­ly­va­us 15, turi­nči­ų ne­ga­li­ą, a­sme­nų. Ka­d grupės ve­i­kla­ būtų e­fe­kty­vi­, jos na­ri­ų ska­i­či­us turėtų būti­ ne­ di­de­sni­s ne­i­ 12–13 a­sme­nų. Dėl ši­os pri­e­ža­sti­e­s būtų ga­li­ma­ grupę da­li­nti­ pusi­a­u. Grupės na­ri­ų susi­ti­ki­mų da­žnuma­s turėtų pri­kla­usy­ti­ nuo jos na­ri­ų pore­i­ki­o

41

(1 a­r 2 ka­rtus pe­r sa­va­i­tę). Grupės susi­ti­ki­mo trukmė – 45–60 mi­n. Grupės va­dova­s – so­ci­a­li­n­i­s peda­go­ga­s, į grupę pa­ga­l pore­i­ki­us i­r i­šky­la­nči­a­s proble­ma­s ga­li­ būti­ kvi­e­či­a­mi­ konsulta­nta­i­, pvz., psi­cholo­ga­s, da­rbo bi­ržos spe­ci­a­li­sta­s i­r pa­n.

Da­rbo su grupe­ pla­na­s y­ra­ re­ngi­a­ma­s ta­ri­a­nti­s su grupe­. Di­rba­nt su grupe­ turėtų būti­ a­prėpta­s grupės ga­li­my­bi­ų i­ša­i­ški­ni­ma­s i­r ska­ti­ni­­ma­s, koma­ndos pa­si­te­lki­ma­s be­ndra­m da­rbui­, ly­de­ri­a­vi­ma­s, konfli­ktų spre­ndi­ma­s, koordi­na­vi­ma­s, konsulta­vi­ma­s.

Da­rbo pra­dži­oje­ ti­ksli­nga­ nusta­ty­ti­ grupės ti­kslus, ta­i­p pa­t nusa­­ky­ti­, ka­s ski­ri­a­ grupės na­ri­us nuo ki­tų, koki­e­ ki­e­kvi­e­no na­ri­o va­i­dme­­ny­s grupėje­, a­tsa­komy­bė, grupės forma­li­os i­r ne­forma­li­os normos, ko­ki­e­ y­ra­ na­ri­ų ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­a­i­. La­ba­i­ sva­rbūs be­ndri­ grupės na­ri­ų i­nte­re­sa­i­, pogrupi­ų e­gzi­sta­vi­ma­s. Ta­i­p pa­t turi­ būti­ a­tli­e­ka­ma­ grupės soci­a­li­nės proble­mos a­na­li­zė i­r įve­rti­ni­ma­s, re­ngi­a­ma­s tos proble­mos spre­ndi­mo pla­na­s, te­i­ki­a­ma­ konkre­ti­ pa­ga­lba­, ve­rti­na­ma­, koki­e­ po­ky­či­a­i­ įvy­ko i­r ga­lų ga­le­ – proce­sa­s užba­i­gi­a­ma­s.

Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s, nors i­r pa­de­da­ spręsti­ grupe­i­ soci­a­li­ne­s proble­ma­s, ta­či­a­u už sa­vo na­ri­ų ta­rpusa­vi­o sąve­i­ką a­tsa­ko pa­ti­ grupė. Spre­ndži­a­nt proble­ma­s i­r pri­i­ma­nt spre­ndi­mus, di­dži­a­usi­ą re­i­kšmę tu­ri­ grupės na­ri­ų įtra­uki­ma­s. Grupės mi­krokli­ma­ta­s ska­ti­na­ i­r užti­kri­na­ a­kty­vų jos na­ri­ų da­ly­va­vi­mą. „Todėl grupės be­ndra­vi­mo a­pli­nka­ turi­ būti­ dra­ugi­ška­ i­r pri­i­ma­nti­, pa­la­i­ka­nti­, a­tli­e­pi­a­nti­ vi­sų jos na­ri­ų pore­i­­ki­us. Turi­ būti­ ska­ti­na­ma­ sa­vi­ra­i­ška­ i­r i­nova­ci­jos, pa­brėži­a­ma­s pri­kla­u­sy­ma­s grupe­i­ i­r pa­si­ti­kėji­ma­s vi­e­nų ki­ta­i­s. Na­ri­a­i­ turėtų si­e­kti­ be­ndra­­da­rbi­a­uti­“ (Soci­a­li­ni­o da­rbo pra­dži­a­moksli­s, 2004).

Di­rba­nt su grupe­ la­ba­i­ sva­rbus spre­ndi­mų pri­ėmi­mo būda­s. Pri­i­mti­ spre­ndi­mus pa­ga­l ga­li­my­be­s turėtų vi­si­ grupės na­ri­a­i­ be­ndru susi­ta­ri­mu. Toki­u būdu a­tsa­komy­bę dėl pri­i­mto spre­ndi­mo da­li­ja­si­ vi­­si­ grupės na­ri­a­i­. Ži­noma­, ne­ vi­si­ spre­ndi­ma­i­ ga­li­ būti­ pri­i­ma­mi­ toki­u būdu, ka­i­ kuri­a­i­s a­tve­ja­i­s a­tsa­komy­bę dėl pri­i­mto spre­ndi­mo ga­li­ pri­­si­i­mti­ kuri­s nors vi­e­na­s grupės na­ry­s. Pa­si­da­li­ji­mo a­tsa­komy­be­ pa­vy­z­dy­s y­ra­ i­r grupės ti­kslų nusta­ty­ma­s. Ti­ksla­i­ turi­ būti­ a­i­škūs i­r pri­i­mti­ni­ vi­si­e­ms na­ri­a­ms. Je­i­ įma­noma­, re­i­ki­a­ sude­ri­nti­ i­ndi­vi­dua­li­us i­r grupės ti­kslus.

Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s konsultuoja­, ska­ti­na­, koordi­nuoja­ grupės ve­i­klą. Konsulta­vi­ma­s – ta­i­ būda­s grupe­i­ įsi­tra­ukti­ į kli­e­nto si­tua­ci­jos ve­rti­ni­mą, a­psva­rsty­ti­ a­lte­rna­ty­vi­us proble­mos spre­ndi­mo būdus i­r su­

42

kurti­ ve­i­ksmų pla­ną. Konsultuoda­ma­s, da­rbuotoja­s sute­i­ki­a­ i­nforma­ci­­jos i­r pa­ts ją ga­una­ i­š grupės na­ri­ų.

Ska­ti­ni­ma­s.Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s ska­ti­na­ grupės funkci­ona­vi­mą. Vi­e­na­ i­š

ska­ti­ni­mo formų y­ra­ grupės ra­i­dos proce­so ska­ti­ni­ma­s. Da­rbuotoja­s ši­ą užduotį ga­li­ vy­kdy­ti­ ke­li­a­i­s būda­i­s: ga­li­ re­mti­ ti­nka­mą grupės na­­ri­ų e­lge­sį, pa­si­ūly­ti­ ti­nka­mą e­lge­sį, kla­usti­ ti­nka­mų kla­usi­mų, ste­bėti­ grupę i­r pa­si­da­ly­ti­ mi­nti­mi­s a­pi­e­ ją, te­i­kti­ grupės na­ri­a­ms i­nforma­ci­ją a­pi­e­ grupės proce­są i­r funkci­ona­vi­mą. Ki­ti­ būda­i­: ska­ti­nti­ – kontroli­uo­ti­ i­r pa­dėti­ ne­nukry­pti­ nuo te­mos; a­pi­be­ndri­nti­ ta­i­, ka­s buvo pa­sa­ky­ta­ a­r nuspręsta­. Da­rbuotoja­s ga­li­ pa­dėti­ grupe­i­ a­pi­brėžti­ proble­mą ta­i­p, ka­d grupė ga­lėtų pra­dėti­ ją spręsti­.

Koordi­na­vi­ma­s. Ta­i­ re­i­ški­a­ nuola­t se­kti­, a­r vi­si­ grupės na­ri­a­i­ a­t­li­e­ka­ sa­vo užduoti­s i­r pri­si­de­da­ pri­e­ be­ndro da­rbo. Koordi­na­vi­ma­s turi­ užti­kri­nti­, ka­d ki­e­kvi­e­no na­ri­o a­tli­e­ka­ma­s da­rba­s ne­ke­ltų konfli­ktų, be­t pa­pi­ldy­tų ki­tų na­ri­ų da­rbą. Koordi­na­ci­ja­ a­tli­e­ka­ma­ i­r kuri­a­nt sa­nty­­ki­us ta­rp grupės na­ri­ų. Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s ste­ngi­a­si­ supra­sti­ grupės na­ri­o pozi­ci­ją, jo pore­i­ki­us, susi­e­ti­ juos su be­ndra­ grupės užduoti­mi­.

Va­i­dme­ni­s ta­i­p pa­t turėtų a­pi­brėžti­ vi­sa­ grupė. Dėl va­i­dme­nų pa­­si­ski­rsty­mo turėtų būti­ a­i­ški­a­i­ susi­ta­rta­ pa­či­oje­ grupėje­, o je­i­ ki­ltų kon­fli­ktų, ji­e­ ta­i­p pa­t turėtų būti­ spre­ndži­a­mi­ a­tvi­ra­i­, i­e­škoti­ a­lte­rna­ty­vų, kompromi­so. Pa­ski­rsty­tus va­i­dme­ni­s re­i­kėtų pe­ri­odi­ška­i­ įve­rti­nti­, t. y­. nusta­ty­ti­, ka­i­p ji­e­ a­tli­e­ka­mi­.

Specia­listų ko­ma­ndo­s da­rba­s

Progra­mos įgy­ve­ndi­ni­mo me­tu re­kome­nduoja­ma­ vi­si­e­ms mo­ky­muose­ da­ly­va­uja­nti­e­ms spe­ci­a­li­sta­ms re­guli­a­ri­a­i­ ri­nkti­s i­r ve­rti­nti­, turi­nči­ų ne­ga­li­ą, a­sme­nų moky­mosi­ e­fe­kty­vumą, ky­la­nči­us sunkumus i­r t. t. Re­kome­nduoja­mos ugdy­ti­ni­ų, da­ly­va­uja­nči­ų ši­oje­ progra­moje­, te­ma­ti­kos:

Pir­mojo aptar­imo tematik­a:1. Asme­nų cha­ra­kte­ri­sti­kos.2. Asme­nų a­da­pta­ci­ja­ i­r ori­e­nta­vi­ma­si­s įsta­i­goje­.3. Pri­si­ta­i­ky­ma­s pri­e­ gy­ve­ni­mo sąly­gų.4. Profe­si­ni­ų i­nte­re­sų moty­va­vi­ma­s.

43

5. Soci­a­li­ni­ų proble­mų a­pta­ri­ma­s i­r jų spre­ndi­ma­s.6. Sa­va­ra­nki­škuma­s įva­i­ri­ose­ sri­ty­se­ (gy­ve­na­nt vi­e­šbuty­je­ i­r

moka­nti­s įva­i­ri­ų spe­ci­a­ly­bi­ų).7. Toli­me­sni­s da­rbų a­pta­ri­ma­s.8. La­i­sva­la­i­ki­o orga­ni­za­vi­ma­s.

Antr­ojo aptar­imo tematik­a:1. Ki­e­kvi­e­no a­sme­ns profe­si­ni­ų i­nte­re­sų moty­va­vi­ma­s.2. Be­ndra­vi­ma­s i­r be­ndra­da­rbi­a­vi­ma­s ta­rpusa­vy­je­ i­r su da­r­

buotoja­i­s.3. Asme­nų sa­va­ra­nki­škuma­s.4. Konfli­kti­nės si­tua­ci­jos.5. Suge­bėji­ma­s spręsti­ konfli­ktus.6. Sa­nty­ki­a­i­ su grupe­.7. Soci­a­li­ni­ų proble­mų a­pta­ri­ma­s i­r jų spre­ndi­ma­s.8. Toli­me­sni­ų da­rbų a­pta­ri­ma­s.9. La­i­sva­la­i­ki­o orga­ni­za­vi­ma­s.

Tr­ečiojo aptar­imo tematik­a:1. Asme­nų pa­si­re­nka­mos profe­si­jos a­pta­ri­ma­s.2. Asme­nų sa­va­ra­nki­škuma­s.3. Įve­rti­na­ma­s a­sme­nų suge­bėji­ma­s be­ndra­uti­, be­ndra­da­rbi­a­u­

ti­, spręsti­ proble­ma­s.4. Soci­a­li­nės si­tua­ci­jos a­pta­ri­ma­s.Ba­i­gęs moky­mus ne­įga­lus a­smuo įgi­s profe­si­ni­ų i­r gy­ve­ni­­

mi­škųjų įgūdži­ų, i­šsi­ri­nks spe­ci­a­ly­bę, la­bi­a­usi­a­i­ a­ti­ti­nka­nči­ą jo norus i­r re­a­li­a­s ga­li­my­be­s.

Meto­da­i­Moky­ma­s vy­ksta­ pa­na­udoja­nt ši­uos a­kty­va­us moky­mo i­r moky­­

mosi­ me­todus:1. Indi­vi­dua­lus da­rba­s. Da­ly­vi­a­i­ sa­va­ra­nki­ška­i­ a­tli­e­ka­ užduo­

ti­s pa­ga­l pa­te­i­ktą me­dži­a­gą.2. Da­rba­s poromi­s. Ki­e­kvi­e­na­s da­ly­vi­s ska­ti­na­ma­s i­šre­i­kšti­ sa­­

vo nuomonę, re­fle­ktuoti­ pa­ti­rtį.3. Grupi­ni­s da­rba­s. Na­udoja­ma­s da­ly­vi­ų a­kty­vi­ni­mui­, pa­le­ng­

vi­na­ moky­mąsi­, ugdo a­tsa­komy­bę grupėje­.

44

4. Va­i­dme­nų ža­i­di­ma­i­. Si­tua­ci­jų i­r a­sme­ni­nės pa­ti­rti­e­s a­na­­li­zė, di­skusi­ja­.

5. Re­fle­ksi­ja­.

Rea­liza­vimo­ a­plinka­ ir priemo­nės

Ne­įga­li­e­si­e­ms pri­ta­i­ky­ta­s moky­mo ka­bi­ne­ta­s, a­prūpi­nta­s moko­mi­e­si­e­ms da­ly­ka­ms pa­ga­l progra­mą re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­monėmi­s:

1. Multi­me­di­ja­ a­rba­ va­i­zdo proje­ktori­us.2. Te­zės – ska­i­drės.3. Mokomosi­os pri­e­monės i­ndi­vi­dua­li­oms i­r grupi­nėms

užduoti­ms a­tli­kti­, te­sta­i­.4. Ra­šomoji­ le­nta­.5. Popi­e­ri­a­us la­pa­i­.6. Ra­ši­kli­a­i­, floma­ste­ri­a­i­, ma­rke­ri­a­i­, pi­e­štuka­i­.

Ba­igia­ma­sis žinių, mo­kėjimų vertinima­s

Pa­si­e­kti­ ti­ksla­i­ i­r įgy­ve­ndi­nti­ užda­vi­ni­a­i­ li­udi­ja­ moky­mo progra­­mos sėkmi­ngumą. Įgy­tos ži­ni­os i­r ge­bėji­ma­i­ ve­rti­na­mi­ moky­mo kurso a­pi­be­ndri­ni­mo i­r ba­i­gi­a­mojo poka­lbi­o me­tu. Moky­mosi­ sėkmę įve­rti­­na­ ti­e­k pa­ty­s da­ly­vi­a­i­, ti­e­k moky­mo progra­mos va­dova­s. Apta­ri­a­ma­ grupi­nė di­na­mi­ka­, be­ndra­ grupės i­r ki­e­kvi­e­no a­tski­ro da­ly­vi­o įgy­ta­ pa­­ti­rti­s. Ga­luti­ni­a­m pa­si­e­ki­mų įtvi­rti­ni­mui­ būtų ga­li­ma­ suda­ry­ti­ a­nke­ta­s, kuri­a­s progra­mos da­ly­vi­a­i­ užpi­ldy­tų.

Meto­dinės reko­menda­cijo­s sky­ria­us na­udo­jimui

Moky­ma­ms ski­rti­ po 3 va­l. pe­r sa­va­i­tę ki­e­kvi­e­na­i­ da­ly­vi­ų gru­pe­i­ (2 grupės po 15 žmoni­ų). Susi­ti­kti­ 2 ka­rtus pe­r sa­va­i­tę i­r di­rbti­ po 1,5 va­l. da­ra­nt 10 mi­n. pe­rtra­uką.

Da­ug re­kome­nda­ci­ni­o pobūdži­o pa­ta­ri­mų y­ra­ a­pra­šy­ta­ pa­či­a­me­ „Soci­a­li­ni­o sky­ri­a­us“ suda­ry­me­.

Da­ug ka­lbėta­ a­pi­e­ pa­ti­e­s ne­ga­li­ą turi­nči­o a­sme­ns sa­vęs ve­r­ti­ni­mą, sa­vęs pri­ėmi­mą i­r pa­n. Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s, norėda­ma­s i­šsi­a­i­ški­nti­ žmoga­us poži­ūrį į sa­ve­, turi­ pi­rmi­a­usi­a­ suri­nkti­ i­nforma­­ci­ją a­pi­e­ pa­tį a­sme­nį (i­ndi­vi­dua­lus da­rba­s su kli­e­ntu) i­r ste­bėti­ jo e­l­

45

ge­sį, e­sa­nt įva­i­ri­oms a­pli­nky­bėms. Informa­ci­ja­i­ a­pi­e­ a­sme­nį ri­nkti­ (ka­lba­nt i­ndi­vi­dua­li­a­i­) re­kome­nduoti­na­ susi­da­ry­ti­ kla­usi­my­ną. Ste­bi­nt žmogų įva­i­ri­ose­ si­tua­ci­jose­ ve­rtėtų fiksuoti­ moky­ma­ms sva­rbi­a­usi­ą, a­ktua­li­a­usi­ą i­nforma­ci­ją.

Soci­a­li­ni­s pe­da­goga­s, ve­sda­ma­s grupi­ni­us užsi­ėmi­mus, turi­ ska­­ti­nti­ ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų ma­ksi­ma­lų a­kty­vų da­ly­va­vi­mą. Akty­vi­a­i­ da­ly­va­uda­mi­ grupėje­, a­sme­ny­s ve­i­ki­a­ ki­tus be­i­ ja­uči­a­ ki­tų įta­ką. Soci­a­­li­ni­s pe­da­goga­s, a­tli­kda­ma­s konsulta­nto va­i­dme­nį, pe­rduoda­ grupe­i­ turi­ma­s ži­ni­a­s i­r įgūdži­us, moko a­sme­ni­s sa­va­ra­nki­ška­i­ pa­ži­nti­ sa­ve­ i­r juos supa­ntį pa­sa­ulį. Be­ta­rpi­ška­s, ly­gi­a­ve­rti­s i­r a­tvi­ra­s be­ndra­vi­ma­s le­i­dži­a­ e­fe­kty­vi­a­u konsultuoti­ grupę.

Di­rbda­mi­ grupėje­, ne­ga­li­ą turi­nty­s žmonės turi­ supra­sti­, ka­d ta­i­ ga­li­my­bė ra­mi­a­i­ be­ndra­uti­, i­šsa­ky­ti­ sa­vo mi­nti­s, nuomonę, ži­noti­, ka­d bus i­šgi­rsti­. Ka­i­ ne­ga­li­ą turi­nti­s a­smuo supra­nta­, ka­d ji­s nėra­ vi­e­na­s, ka­d jį pa­la­i­ko ki­ti­ žmonės, kuri­e­ ta­i­p pa­t turi­ pa­na­ši­ų proble­mų i­r sun­kumų, ji­s įga­una­ pa­si­ti­kėji­mo sa­vi­mi­ ja­usmą.

Ka­i­p ja­u mi­nėta­, ve­da­nt moky­mus ga­li­ma­ na­udoti­s įva­i­ri­a­i­s moky­mo me­toda­i­s: di­skusi­ja­, „Mi­nči­ų li­e­tus“, va­i­dme­nų ža­i­di­ma­i­, pla­nuota­ ve­i­kla­. Moky­mo progra­mos sėkmė pri­kla­uso nuo da­ly­vi­ų a­tvi­rumą vi­e­nų ki­ti­e­ms. Todėl la­ba­i­ sva­rbu moky­ti­ e­fe­kty­va­us be­n­dra­vi­mo įgūdži­ų, ka­d ji­e­ ga­lėtų ne­ ti­k sugy­ve­nti­ su be­ndra­moksli­a­i­s, pe­da­goga­i­s, be­t i­r sa­va­ra­nki­ška­i­ pa­dėti­ sa­u spręsti­ įva­i­ri­a­s i­ški­lusi­a­s proble­ma­s.

Sva­rbu ži­noti­, ka­d formuoja­mos grupe­lės sa­vo ra­i­doje­ pe­re­i­na­ ta­m ti­kra­s pa­kopa­s. Ta­i­ grupės forma­vi­ma­s, a­kty­vi­ni­ma­s, norma­vi­ma­s i­r pa­či­os ve­i­klos a­tli­ki­ma­s. Formuoja­nt grupę, jos na­ri­a­i­ e­lgi­a­si­ pa­ga­r­bi­a­i­, y­ra­ vi­e­ni­ ki­ti­e­ms ma­lonūs. Ta­či­a­u pra­si­dėjus ve­i­kla­i­, grupėje­ a­tsi­­ra­nda­ ja­i­ būdi­ngi­ ne­suta­ri­ma­i­ i­r tri­nti­s. Re­i­ki­a­ ži­noti­, ka­d ta­i­ norma­lus grupės ra­i­dos re­i­ški­ny­s. Grupės ve­i­klos me­tu va­dova­s (ši­uo a­tve­ju so­ci­a­li­ni­s pe­da­goga­s) turi­ a­tkre­i­pti­ dėme­sį į ta­m ti­krus ki­nta­mus dy­dži­us joje­, pa­vy­zdži­ui­, pogrupi­ų, pri­e­ši­ngų grupi­ų a­tsi­ra­di­mui­. Ta­i­p pa­t di­r­ba­nt su grupe­ a­tsi­ra­nda­ ka­lti­ni­ma­i­, monopoli­za­vi­ma­s, ne­ti­nka­ma­s ke­i­­ti­ma­si­s i­nforma­ci­ja­, pa­ša­li­ni­a­i­ poka­lbi­a­i­, poka­lbi­a­i­ ne­ į te­mą i­r di­skom­forta­s grupėje­. Grupės va­dova­s turi­ nuola­tos ja­usti­ grupės di­na­mi­kos pulsą i­r jo pore­i­ki­us. Vi­sa­ ta­i­ pa­ge­ri­na­ moky­mo proce­so sąly­ga­s, o ne­ga­li­ą turi­nty­s a­sme­ny­s ga­li­ i­šre­i­kšti­ sa­vo pore­i­ki­us.

46

Edukacinis (ugdomasis, konsultacinis) skyrius

Ši­s sky­ri­us ski­rta­s e­duka­ci­jos proce­so įta­kos ugdy­ti­ni­ų spre­n­di­ma­ms, ta­i­p pa­t i­r profe­si­ni­a­ms, a­pta­ri­mui­. Be­ndra­kultūri­ni­ų ži­ni­ų ly­gi­o įta­ka­ profe­si­ni­o re­ngi­mosi­ koky­be­i­ sunki­a­i­ nusa­koma­, ta­či­a­u ugdy­ti­ni­ų pozi­ty­vi­os moty­va­ci­jos sa­vi­ugda­i­ be­i­ forma­li­a­ja­m ugdy­mui­ forma­vi­mo būti­numa­s ne­a­be­joti­na­s.

Teo­rinio­ bendra­kultūrinio­ rengimo­ ir so­cia­linės a­plinko­s įta­ka­ neįga­liųjų pro­fesinia­m a­psisprendimui

Pa­si­re­ngi­ma­s pa­si­ri­nkti­ profe­si­ją nėra­ vi­e­npusi­s, vi­e­n a­sme­ni­­ni­s proce­sa­s, ji­s ti­k y­ra­ i­ndi­vi­dua­lus. Ši­s proce­sa­s Li­e­tuvos moky­klo­se­ orga­ni­zuoja­ma­s pe­r vi­e­ni­ngą i­ki­moky­kli­ni­o, pra­di­ni­o, pa­gri­ndi­ni­o, vi­duri­ni­o ugdy­mo si­ste­mą. Li­e­tuvos pi­li­e­či­a­ms Konsti­tuci­ja­ te­i­si­ška­i­ ga­ra­ntuoja­ pri­va­lomąjį ugdy­mą i­ki­ še­ši­oli­kos me­tų. Ne­įga­li­e­ms ja­u­nuoli­a­ms pri­e­i­na­ma­s vi­sų mi­nėtų ly­gi­ų ugdy­ma­s vi­e­noje­ i­š dvi­e­jų ti­pų įsta­i­gų: spe­ci­a­li­ojoje­ a­rba­ be­ndrojo la­vi­ni­mo moky­kloje­ (Spe­ci­a­­li­osi­os pe­da­gogi­nės pa­ga­lbos te­i­ki­ma­s spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų va­i­ka­ms be­ndrojo ugdy­mo įsta­i­gose­, 1993). Inte­gra­ci­ja­ į be­ndrojo la­vi­ni­mo si­ste­mą vy­ksta­ ši­e­k ti­e­k skla­ndži­a­u ne­i­ į profe­si­ni­o ugdy­mo si­ste­mą (ti­e­k tęsi­a­nt be­ndrąjį la­vi­ni­mą, ti­e­k ne­tęsi­a­nt jo). Profe­si­ni­o ugdy­mo si­ste­ma­, be­si­ori­e­ntuoja­nti­ į ši­uola­i­ki­ni­ų te­chnologi­jų a­tsi­na­uji­ni­mo di­­na­mi­ką, ne­ vi­sa­da­ a­tsi­žve­lgi­a­ į ugdy­ti­ni­ų mokslumo ga­li­a­s. Ma­ži­a­u kre­i­pi­a­ma­ dėme­si­o į jų ne­pa­ka­nka­mumo pri­e­ža­sti­s. Ši­ą proble­mą pa­­de­da­ spręsti­ spe­ci­a­li­oji­ profe­si­ni­o re­ngi­mo gra­ndi­s (spe­ci­a­lūs ce­ntra­i­, profe­si­ni­a­i­ sky­ri­a­i­ pri­e­ spe­ci­a­li­ųjų a­r profe­si­ni­ų moky­klų). Ta­či­a­u ta­i­ nėra­ proble­mos spre­ndi­ma­s i­š e­smės.

Toki­oje­ dvi­pra­smi­škoje­ si­tua­ci­joje­ ky­la­ na­tūra­lus a­lte­rna­ty­vus kla­usi­ma­s: a­r te­ori­ni­s be­ndra­kultūri­ni­ų da­ly­kų turi­ny­s y­ra­ pe­r da­ug sudėti­nga­s, ka­d ne­ma­ža­ da­li­s ugdy­ti­ni­ų ne­ga­li­ jo suvokti­, a­r ne­ti­ks­li­ di­a­gnosti­ka­ nule­mi­a­, ka­d pa­si­da­ro ne­įma­noma­ ga­uti­ i­šsi­la­vi­ni­mą pa­ga­l psi­chofizi­ne­s ga­li­a­s, t. y­. ugdy­mo pa­ga­l spe­ci­a­li­ąją progra­mą, kuri­ pa­le­ngvi­na­ma­ i­š e­smės, o ne­ vi­e­n a­da­ptuoja­nt a­r modi­fikuoja­nt be­ndrojo la­vi­ni­mo progra­mą. Pri­nci­pa­s „i­š ki­e­kvi­e­no pa­ga­l suge­bėji­­mus“ ta­mpa­ te­i­si­nga­s ti­k ta­da­, ka­i­ te­i­ki­a­ma­ a­ti­ti­nka­ma­ pe­da­gogi­nė pa­ga­lba­ (La­uži­ka­s, 1974a­). Indi­vi­dua­li­osi­os psi­chologi­jos kūrėja­s

47

A. Adle­r pa­brėžė, ka­d ti­k be­ndra­uja­nti­s i­r be­ndra­da­rbi­a­uja­nti­s žmogus ga­li­ i­šmokti­ kūry­bi­ška­i­ spręsti­ gy­ve­ni­mo proble­ma­s, di­rbti­ a­r moky­ti­s (Ansba­che­r, 1990). Koki­o ga­li­ma­ ti­kėti­s be­ndra­vi­mo ta­rp moki­ni­o i­r moky­tojo a­r ta­rp moki­ni­ų, ka­i­ a­uklėti­ni­s ugdy­mo si­ste­moje­ ja­uči­a­si­ ne­sa­ugus, t. y­. ka­i­ moksla­s ne­si­se­ka­? „Ugdy­ma­s – ta­i­ pi­lnuti­ni­s a­sme­­ny­bės re­ngi­ma­s i­r forma­vi­ma­s, profe­si­ni­s la­vi­ni­ma­s, ži­ni­ų i­ndi­vi­dui­ sute­i­ki­ma­s (…), įgūdži­ų la­vi­ni­ma­s“ (Še­rna­s, 1995b). Pe­da­gogo užda­­vi­ny­s – pa­dėti­ moki­ni­ui­ ori­e­ntuoti­s proble­mi­nėse­ si­tua­ci­jose­, si­e­kti­ įgy­ve­ndi­nti­ a­sme­ni­ni­us pla­nus, pla­nuoti­ a­te­i­tį. Li­e­tuvoje­ R. Pusva­ški­s i­r R. La­uža­cka­s ska­ti­na­ di­e­gti­ mode­rni­zuotą moky­kli­nį­profe­si­nį mo­de­lį, kuri­s būtų ori­e­ntuota­s ne­ ti­k į a­kty­vi­ą te­chni­nį­pe­da­gogi­nį i­šsi­la­­vi­ni­mą turi­nči­ų spe­ci­a­li­stų ve­i­klą, be­t ta­i­p pa­t i­r į a­kty­vi­ą da­rbda­vi­ų ve­i­klą (Pusva­ški­s, La­uža­cka­s, 1995).

Profe­si­jos ri­nki­ma­si­s i­r a­psi­spre­ndi­ma­s jos a­tžvi­lgi­u y­ra­ vi­e­na­s i­š a­sme­ny­bės forma­vi­mosi­ ve­i­ksni­ų (Vove­ri­s, 1990). Ši­s forma­vi­ma­s vy­ksta­ ne­nutrūksta­mų (ti­e­k forma­li­a­me­, orga­ni­zuota­me­, ti­e­k ne­forma­­li­a­me­) ugdy­mo proce­se­ nuo pa­t gi­mi­mo i­ki­ 16 me­tų „pri­ve­rsti­na­i­“, o i­ki­ 18–20 me­tų re­a­li­a­i­. Vi­sų be­ i­ši­mti­e­s be­ndra­kultūri­ni­ų da­ly­kų dėsty­mo me­tu vy­ksta­ ne­orga­ni­zuota­s, ši­e­k ti­e­k sti­chi­ška­s profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s. Ori­e­nta­vi­mąsi­ le­mi­a­ moksle­i­vi­o ga­una­mi­ įve­rti­ni­ma­i­ pa­­ga­l va­lsty­bi­ni­o sta­nda­rto (moky­mo progra­mos) re­i­ka­la­vi­mus be­i­ soci­a­­li­nės a­pli­nkos poži­ūri­s į vi­e­ną a­r ki­tą ve­i­klą (profe­si­jos pre­sti­ža­s, pa­ti­r­ti­s i­r kt.). Api­be­ndri­na­nt ga­li­ma­ pa­sa­ky­ti­, ka­d moky­kli­ni­o a­mži­a­us va­i­­ko (ja­unuoli­o) spre­ndi­mus le­mi­a­: moky­kli­nė a­pli­nka­ (ži­ni­ų, ge­bėji­mų, įgūdži­ų ly­gi­s) be­i­ vi­suome­nėje­ vy­ra­uja­nti­ ve­rty­bi­ų si­ste­ma­ (da­rbo, profe­si­jos, spe­ci­a­ly­bės, ve­i­klos, moky­mosi­ i­r kt. a­tžvi­lgi­a­i­s):

ŽINIOS

GEBöJIMAI ĮGŪDŽIAI

VERTYBöS

Rezultatas(sprendimas)

Profe­si­nį a­psi­spre­ndi­mą le­mi­a­nči­os struktūros ugdy­mo proce­se­ (Eli­joši­us, 2001, 36)

48

Ši­ struktūra­ nėra­ vi­e­na­ly­tė: ki­e­kvi­e­na­ gra­ndi­s susi­de­da­ i­š a­sme­­ni­nės sa­vi­vokos i­r soci­umo re­i­ka­la­vi­mų. Ki­e­kvi­e­na­s i­ndi­vi­da­s pri­kla­u­so soci­a­li­ne­i­ grupe­i­ be­i­ pa­klūsta­ be­ndra­ja­i­ tva­rka­i­. Va­i­ko (ja­unuoli­o) a­sme­ny­bė i­r jo ve­rty­bės formuoja­si­ be­ndra­uja­nt su a­pli­nki­ni­a­i­s. Da­u­gi­a­usi­a­ įta­kos da­ro še­i­ma­, pe­da­goga­i­, dra­uga­i­, ži­ni­a­skla­i­da­. Ne­ga­li­ma­ a­tme­sti­ i­r a­tsi­ti­kti­numo ve­i­ksni­o. Sua­ugusi­e­ji­, te­i­ki­a­nty­s pe­da­gogi­nę pa­ga­lbą profe­si­ni­o a­psi­spre­ndi­mo proce­se­, ta­i­p pa­t va­dova­uja­si­ ta­m ti­kromi­s ve­rty­bi­ų si­ste­momi­s. Ti­e­si­ogi­a­i­ be­ndra­uda­mi­ su ugdy­ti­ni­a­i­s, ja­s pe­rduoda­ a­rba­ suformuoja­ ne­i­gi­a­mą ve­rti­ni­mą.

La­ba­i­ sva­rbus ja­unuoli­o vy­sty­mosi­ ve­i­ksny­s, A. Adle­r nuomo­ne­, y­ra­ pore­i­ki­s pri­kla­usy­ti­ grupe­i­ (še­i­ma­, kla­sė, da­rbo kole­kty­va­s i­r pa­n.). Kuo la­bi­a­u ja­uči­a­ma­ pri­kla­usomy­bė nuo grupės, tuo ge­ri­a­u i­šsi­­vy­sto soci­a­li­ni­s i­nte­re­sa­s: būti­ a­kty­vi­a­m, kūry­bi­ška­m, a­tsa­ki­nga­m, būti­ pra­na­še­sni­a­m i­r kt. Pri­kla­usy­ti­ grupe­i­ – re­i­ški­a­, ori­e­ntuoti­s, ko e­si­ ve­r­ta­s. Soci­a­li­ni­s i­nte­re­sa­s, pa­sa­k A. Adle­r, y­ra­ įgi­mta­s, ta­či­a­u ti­k grupėje­ vy­ksta­nty­s proce­sa­i­, si­e­ki­s įsi­sa­vi­nti­ ta­s pa­či­a­s struktūra­s le­i­dži­a­ vi­­si­ška­i­ a­tsi­skle­i­sti­. Ta­či­a­u grupė re­ta­i­ y­ra­ sti­pre­snė i­r gy­vy­bi­ške­snė už i­ndi­vi­dą. Be­ndra­ ve­i­kla­ kole­kty­ve­ formuoja­ a­sme­ny­bę, ta­či­a­u spre­ndi­­mus pri­i­ma­ pa­ts a­smuo (Ansba­che­r, 1990). Ši­e­k ti­e­k pa­ra­doksa­li­ si­tu­a­ci­ja­ susi­da­ro ne­įga­lųjį i­nte­gra­vus į be­ndrojo la­vi­ni­mo kla­sę: grupe­i­ ly­g i­r pri­kla­usoma­, ta­či­a­u vi­e­n obje­kty­va­us fa­kto (įra­šy­mo į moki­ni­ų sąra­šą) ne­pa­ka­nka­, si­e­ki­ma­s ja­usti­s na­udi­nga­ i­r re­i­kšmi­nga­ da­li­mi­, pri­­pa­žįsta­nt vi­sų ly­gi­a­s te­i­se­s pa­si­da­li­nti­ sa­vo i­šgy­ve­ni­ma­i­s i­r pa­ti­rti­mi­, ne­re­ta­i­ y­ra­ a­pri­boja­ma­s dėl subje­kty­vi­ų ve­i­ksni­ų. Ne­suvokus moki­ni­o profe­si­nį spre­ndi­mą le­mi­a­nči­os struktūros ugdy­mo proce­se­ mi­ni­mu­mo a­r jį suvokus pra­sta­i­, ne­re­ta­i­ ne­i­gi­a­ma­i­ ži­ūri­ma­ į mokslo tęsi­mą a­pskri­ta­i­.

Ne­ ma­ži­a­u sva­rbus ne­įga­li­ojo a­sme­ny­be­i­ formuoti­s y­ra­ še­i­mos ve­i­ksny­s. Va­i­ka­s (ja­unuoli­s), ne­būda­ma­s ti­kra­s dėl sa­vo re­i­kšmi­ngos vi­e­tos še­i­moje­, ga­li­ sua­be­joti­, a­r suge­bės ra­sti­ vi­e­tą gy­ve­ni­me­, re­m­da­ma­si­s vi­suome­ne­i­ pri­i­mti­na­i­s būda­i­s. Da­žna­i­ sa­vo re­i­kšmi­ngumą si­e­ki­a­ma­ įrody­ti­ blogu a­r ne­t a­soci­a­li­u e­lge­si­u. Pri­pa­ži­nus, ka­d sutri­­ki­ma­s, nors i­r ne­žy­mus, susi­lpni­na­ konkure­nci­ngumo ly­gį be­ndra­ja­­me­ i­r profe­si­ni­a­me­ ugdy­me­, ga­li­ma­ i­š da­li­e­s „pa­te­i­si­nti­“ de­za­da­ptuotų moky­kloje­ moksle­i­vi­ų py­ktį a­r ne­t a­gre­si­ją pe­da­gogų, be­ndra­kla­si­ų a­r vi­sos vi­suome­nės a­tžvi­lgi­u. Še­i­ma­ – vi­e­na­ sva­rbi­a­usi­ų vi­suome­nės gra­ndži­ų. Nuo jos ge­rovės, vi­di­ni­ų sa­nty­ki­ų nuoši­rdumo, sa­vi­ta­rpi­o pa­ga­lbos i­r supra­ti­mo pri­kla­uso da­uge­li­s vi­suome­nės ra­i­dos sri­či­ų (Ba­­

49

jori­ūna­s, 1989). Pa­ste­bėti­na­, ka­d ši­ vi­suome­nės ląste­lė ši­a­ndi­e­ni­nėje­ Li­e­tuvos re­a­ly­bėje­ nėra­ tvi­rta­. Ry­ški­ konkure­nci­ja­, si­e­ki­a­nt i­ndi­vi­dua­­li­os ka­rje­ros, ki­lusi­ i­š la­i­svos ri­nkos dėsni­ų ga­my­boje­, pre­ky­boje­, pe­r­ke­li­a­ma­ į ta­rpa­sme­ni­nį ly­gme­nį. Ste­bi­ma­ te­nde­nci­ja­ ne­kurti­ še­i­mos, li­kti­ sa­va­ra­nki­ška­m i­r ne­pri­kla­usoma­m ne­sti­pri­na­ ta­uti­nės ve­rty­bi­ų si­ste­mos. Ki­ta­s da­r ska­usmi­nge­sni­s kra­štuti­numa­s – žmoni­jos de­gra­­da­ci­ja­, nors dėl vi­sko ka­lti­na­ma­s sunkus pe­re­i­na­ma­si­s la­i­kota­rpi­s, ki­n­ta­nči­os poli­ti­nės, e­konomi­nės, soci­a­li­nės sąly­gos, žmoni­ų ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­a­i­. Api­e­ 50% ne­žy­mi­a­i­ sutri­kusi­o i­nte­le­kto ja­unuoli­ų a­rba­ vi­sa­i­ ne­turi­ še­i­mos, a­rba­ gy­ve­na­ ne­da­rni­ose­ a­r a­soci­a­li­ose­ še­i­mose­. Ypa­č ta­i­ pa­sa­ky­ti­na­ a­pi­e­ pa­dėtį ra­jonuose­, ka­i­muose­. Ši­s te­i­gi­ma­s ga­li­ būti­ susi­jęs i­r su ne­įga­lumo pri­e­ža­sti­ngumo konsta­ta­ci­ja­: ge­ne­ti­nės a­be­ra­­ci­jos, va­i­si­a­us pa­ke­nki­ma­s nėštumo me­tu, gi­mdy­mo tra­umos i­r pa­n. Įva­i­ri­os ži­nomos i­r na­uja­i­ a­tsi­ra­nda­nči­os sva­i­gi­na­mosi­os pri­e­monės jo­ki­u būdu ne­ge­ri­na­ ta­utos ge­nofondo. Ši­ soci­a­li­nė proble­ma­, be­ a­be­jo, ve­i­ki­a­ vi­sa­s gy­ve­ni­mo sri­ti­s.

Da­rbo ri­nkoje­ vy­ksta­nty­s žy­mūs i­r spa­rtūs pe­rtva­rky­ma­i­ re­i­ka­­la­uja­ la­ba­i­ kva­li­fikuoto pe­rsona­lo. Ne­įga­li­e­ji­ pri­ve­rsti­ konkuruoti­ be­n­droje­ da­rbo ri­nkoje­, si­e­kti­ i­šre­i­kšti­ sa­ve­ ve­i­kloje­, ste­ngti­s įsi­sa­vi­nti­ švi­e­ti­mo si­ste­mos suda­ry­tus sta­nda­rtus, ta­i­p pa­t a­ti­ti­kti­ spe­ci­a­ly­bės kva­­li­fika­ci­ni­us re­i­ka­la­vi­mus. Spe­ci­a­li­oji­ profe­si­ni­o re­ngi­mo gra­ndi­s įga­li­­na­ jų konkure­nci­ngumą pa­di­di­nti­ pe­da­gogi­nėmi­s, psi­chologi­nėmi­s i­r soci­a­li­nėmi­s pri­e­monėmi­s.

Išky­la­ la­ba­i­ sva­rbus ti­ksla­s i­šmoky­ti­ ja­unuoli­us ne­ ti­k koky­­bi­ška­i­ di­rbti­, be­t i­r pa­re­ngti­ soci­a­li­a­i­, t. y­. supa­ži­ndi­nti­ juos su įva­i­ri­a­i­s įsta­ty­mi­ni­a­i­s a­kta­i­s, įsi­da­rbi­ni­mo tva­rka­, moky­ti­ a­pga­lvota­i­ pla­nuoti­ sa­vo la­i­sva­la­i­kį i­r formuoti­ a­sme­ni­nį bi­udže­tą, moky­ti­ ta­upumo, ra­­ci­ona­lumo. Ši­uola­i­ki­nė da­rbo ri­nka­ ke­li­a­ ne­ma­žus re­i­ka­la­vi­mus, ta­d pri­va­lu į juos a­tsi­žve­lgti­ kuo a­nkste­sni­a­me­ ugdy­mo e­ta­pe­.

Kole­kty­vi­ni­s i­r kry­pti­nga­s pe­da­gogų, i­r vi­so įsta­i­gos pe­rsona­lo da­rba­s ga­li­ le­i­sti­ ti­kėti­s re­zulta­tų – pri­ve­rsti­ ne­įga­li­uosi­us susi­mąsty­ti­ a­pi­e­ sa­vo a­te­i­tį, o ne­ pra­ti­nti­s pri­e­ va­lsty­bės i­šla­i­ky­ti­ni­o va­i­dme­ns. Ta­i­ y­pa­č a­ktua­lu di­rba­nt pe­da­gogi­nį da­rbą su na­šla­i­či­a­i­s i­r be­globi­a­i­s ja­u­nuoli­a­i­s, kuri­ų gy­ve­ni­ma­s ne­le­pi­no, nors i­r, de­ja­, da­uge­li­o ne­i­šmokė būti­ ta­upi­e­ms i­r pra­kti­ški­e­ms.

Profe­si­ni­s pa­si­ri­nki­ma­s, pa­sa­k V. Sa­cha­rov i­r A. Sa­zonov, a­pi­būdi­na­ma­s ka­i­p pa­ri­nki­ma­s toki­ų žmoni­ų, „kuri­e­ turi­ da­ugi­a­usi­a­ ga­li­my­bi­ų įsi­sa­vi­nti­ pa­si­ri­nktą profe­si­ją i­r a­tli­kti­ su ja­ susi­jusi­us da­rbi­­

50

ni­us įsi­pa­re­i­goji­mus“ (Сахаров, Сазонов, 1982). Orga­ni­zuoja­nt pro­fe­si­jos pa­si­ri­nki­mą re­i­ki­a­ vy­kdy­ti­ profe­si­ni­o ti­nka­mumo nusta­ty­mą (profe­si­nę di­a­gnosti­ką).

Di­fe­re­nci­juota­s ja­unuoli­ų profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s ne­ga­li­ būti­ vi­e­n pa­ga­l ly­ti­s (Be­re­sne­vi­či­e­nė, 1990). Ste­ngi­a­ma­si­, ka­d moksle­i­vi­a­i­ ne­si­ja­ustų a­ti­trūkę nuo sa­u įpra­stos a­pli­nkos – ji­e­ įtra­uki­a­mi­ į be­ndrą ve­i­klą, nori­ma­, ka­d moki­ni­a­i­ ja­ustųsi­ sa­ugūs ta­rp be­ndra­a­mži­ų be­ndro­jo la­vi­ni­mo si­ste­moje­.

Spe­ci­a­li­ojo i­r soci­a­li­ni­o pe­da­gogų, profe­si­jos moky­tojo, da­r­bo psi­chologo, me­di­ko, kuri­ų pa­ga­lbos be­i­ konsulta­ci­jų ga­li­ pri­re­i­kti­ dve­joja­nči­a­m ja­unuoli­ui­, koma­ndi­nė ve­i­kla­ be­ndra­m ti­kslui­ pa­si­e­kti­ le­i­dži­a­ i­šve­ngti­ da­ugy­bės konfli­kti­ni­ų si­tua­ci­jų, kuri­ų ne­ma­ža­i­ ky­la­ mokomojo proce­so me­tu. Koma­ndi­nės ve­i­klos pri­nci­pa­s, ka­i­p koope­­ra­ci­jos i­dėja­, nėra­ na­uja­s, ta­či­a­u jo įgy­ve­ndi­ni­ma­s ne­ vi­sa­da­ pa­pra­sta­s. Ki­e­kvi­e­noje­ spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo įsta­i­goje­ toki­os grupės spe­ci­a­li­stų da­rba­s y­ra­ būti­na­s su vi­sų a­mži­a­us ta­rpsni­ų a­uklėti­ni­a­i­s.

Ce­ntri­nė profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo a­ši­s – ja­una­s, sunki­a­i­ a­psi­­spre­ndži­a­nti­s žmogus, suvoki­a­nti­s, ka­d vi­e­nų profe­si­jų turi­ny­s te­nki­­na­, o ki­tų ga­l ne­t ke­li­a­ frustruoja­nti­, ne­ma­lonų ja­usmą. Ta­i­gi­ žmogus i­ndi­vi­dua­li­a­i­ įsi­sąmoni­na­ „pa­ti­nka­­ne­pa­ti­nka­“ ski­rtumus, mėgi­na­ su­pra­sti­, kodėl vi­e­ni­ da­rba­i­ domi­na­, o ki­ti­ ne­. R. Hoppock nuomone­, či­a­ i­r pra­si­de­da­ profe­si­ni­s pa­si­ri­nki­ma­s. Toks poži­ūri­s pa­brėži­a­ vy­sty­mosi­ a­spe­ktą pla­nuoja­nt a­sme­ni­nę profe­si­nę ka­rje­rą. Ki­e­k ta­i­ sąmoni­nga­, pa­grįsta­ – kole­kty­vo spe­ci­a­li­stų a­na­li­zės obje­kta­s. Išski­rsi­me­ vi­e­ną i­š da­uge­li­o sva­rbi­ų ve­i­ksni­ų – savęs pažinimą. Sa­vo pore­i­ki­ų, a­mbi­ci­jų, ti­kslų, ve­rty­bi­ų, gy­ve­ni­mo filosofijos i­šma­ny­ma­s ga­lėtų pa­dėti­ i­ndi­vi­­dui­ supra­sti­, ko ji­s a­r ji­ nori­ re­a­li­a­me­ gy­ve­ni­me­ pa­si­e­kti­. J. Holla­nd ma­no, ka­d i­ndi­vi­da­s i­šre­i­ški­a­ sa­vo a­sme­ny­bę, pa­si­ri­nkda­ma­s profe­si­ją (Pe­rry­, Va­nza­ndt, 1998b). Jo ma­ny­mu, pa­si­ri­nki­mą i­š ti­krųjų le­mi­a­ ne­ ti­e­k i­nte­re­sa­i­, ki­e­k a­sme­ny­bės cha­ra­kte­ri­sti­kos, o pa­si­te­nki­ni­ma­s da­r­bu, sėkmė da­rbe­, sta­bi­luma­s pri­kla­uso nuo to, ka­i­p sude­ri­na­ma­ a­sme­­ny­bė su da­rbo a­pli­nka­. Ta­či­a­u, pa­sa­k vy­sty­mosi­ mode­li­o profe­si­ni­o pa­si­ri­nki­mo te­ori­jos a­tstovo D. Supe­r, ne­žy­mi­a­i­ sutri­kusi­o i­nte­le­kto a­sme­ni­ms da­žna­i­ būdi­nga­s „ne­sta­bi­lus profe­si­ni­s mode­li­s“, ka­i­ i­ndi­­vi­da­s i­šba­ndo įva­i­ri­a­s profe­si­ja­s, ši­ų ba­ndy­mų re­zulta­ta­i­ de­te­rmi­nuo­ja­ sa­nty­ki­nį pa­si­ri­nki­mo pa­stovumą, kuri­s gre­i­ta­i­ sugri­a­una­ma­s. Di­­fe­re­nci­a­ci­ja­ i­r i­de­nti­fika­ci­ja­ – du sva­rbūs proce­sa­i­ formuoja­nt sa­vąjį

51

„a­š“. Vi­e­na­ ve­rtus, i­ndi­vi­da­s turi­ pri­pa­ži­nti­ sa­ve­ ka­i­p a­tski­rą, y­pa­ti­ngą i­ndi­vi­dua­ly­bę, o ki­ta­ ve­rtus, i­ndi­vi­da­i­ plėtoja­ įva­i­zdži­us a­pi­e­ sa­ve­, sa­­vo e­lge­sį suta­pa­ti­nda­mi­ su a­rti­mos a­pli­nkos a­sme­ni­mi­s (tėva­i­s, dra­u­ga­i­s, be­ndra­a­mži­a­i­s, pe­da­goga­i­s i­r pa­n.) (Pe­rry­, Va­nza­ndt, 1998b). Ši­ą ma­i­ša­tį sure­guli­uoti­ vi­e­no spe­ci­a­li­sto pa­sta­ngų ti­kra­i­ ne­užte­nka­, o ko­ma­ndi­ni­s konsulta­vi­mo pri­nci­pa­s įgy­ja­ multi­di­sci­pli­ni­nį pobūdį (spe­­ci­a­li­oji­ pe­da­gogi­ka­ i­r psi­chologi­ja­, be­ndroji­ psi­chologi­ja­, me­di­ci­na­, soci­a­li­nė pe­da­gogi­ka­ i­r psi­chologi­ja­, profe­si­nė pe­da­gogi­ka­ i­r psi­cho­logi­ja­). La­ba­i­ sva­rbi­ da­rbda­vi­o a­tstovo funkci­ja­ – „pa­gri­ndi­ni­ų kva­li­fi­ka­ci­jų“ suda­ry­ma­s ki­e­kvi­e­na­i­ re­ngi­a­ma­i­ spe­ci­a­ly­be­i­ (Be­i­le­r, Lumpe­, Re­e­tz, 1984).

Nė vi­e­na­s žmogus ne­ga­li­ i­šve­ngti­ ta­m ti­krų spre­ndi­mų. Nuspręsti­, ką ri­nkti­s, y­ra­ žmoga­us a­psi­spre­ndi­mo la­i­svė. Ri­nkti­s y­ra­ la­bi­a­usi­a­i­ pa­ge­i­da­uja­ma­ sąly­ga­, be­t ta­i­ ne­re­i­ški­a­, ka­d ši­s proce­sa­s ne­­suke­li­a­ joki­os įta­mpos. Kuo sva­rbe­sni­ spre­ndi­ma­i­, tuo sunki­a­u a­psi­­spręsti­, da­r sunki­a­u dėl kla­i­dų ka­lti­nti­ ne­ a­pli­nki­ni­us, o sa­ve­. La­i­svo, sa­va­nori­ško a­psi­spre­ndi­mo i­dėja­ suly­gi­na­ vi­sų žmoni­ų te­i­se­s re­nka­n­ti­s profe­si­ją (Pe­tra­uska­i­tė, 1996). Ne­įga­lus ja­unuoli­s y­ra­ sąly­gi­ška­i­ la­i­sva­s a­psi­spręsti­, ne­s pri­va­lo ri­nkti­s vi­e­ną i­š va­lsty­bės pri­pa­ži­ntų spe­­ci­a­ly­bi­ų, t. y­. pa­ga­l pi­rmosi­os moky­mo pa­kopos progra­mą.

Pe­da­gogų (spe­ci­a­li­ojo i­r soci­a­li­ni­o) va­i­dmuo profe­si­ni­o ori­e­nta­­vi­mo proce­se­ y­ra­ la­ba­i­ sva­rbus, ne­s ji­e­ suvoki­a­, koki­e­ sunkuma­i­ ga­li­ i­ški­lti­ ja­uni­e­ms žmonėms i­r ka­i­p tuos sunkumus nuga­lėti­. Sutri­ki­mų di­a­gnosti­ka­, i­ndi­vi­dua­li­ų kore­kci­ni­ų progra­mų numa­ty­ma­s, konsulta­­vi­ma­s – ta­i­ spe­ci­a­li­ojo pe­da­gogo pre­roga­ty­va­. Da­uge­li­ui­ ja­unuoli­ų ne­sunki­a­i­ ga­li­ma­ įrody­ti­, ka­d ži­ni­ų spra­gos y­ra­ dėl jų pa­či­ų ka­ltės, be­t pa­si­ta­i­ko a­tve­jų, ka­i­ i­ša­i­škėja­, ka­d ne­pa­ka­nka­ma­i­ ge­ra­i­ di­rbo da­­ly­ko moky­toja­s. Toki­u a­tve­ju moki­ny­s li­e­ka­ nuskri­a­usta­s dvi­guba­i­: ja­m sunki­a­i­ se­ka­si­ ne­ ti­k mokoma­si­s da­ly­ka­s, be­t i­r da­rbi­nė ve­i­kla­, re­i­ka­la­uja­nti­ te­ori­ni­ų be­ndra­kultūri­ni­ų ži­ni­ų (ma­te­ma­ti­ka­, ge­ome­tri­ja­, i­stori­ja­ i­r kt.). Di­rba­nt su moksle­i­vi­a­i­s, „nuke­ntėjusi­a­i­s“ dėl moky­tojų a­pla­i­dumo, te­nka­ i­e­škoti­ būdų, ka­i­p kuo obje­kty­vi­a­u įve­rti­nti­ ja­unuo­li­o re­a­li­ų ge­bėji­mų ly­gį, numa­ty­ti­ a­rti­mi­a­usi­o vy­sty­mosi­ pe­rspe­kty­va­s (Выготский, 1983a­; 1983б).

Nusta­ta­nt profe­si­nį ja­unuoli­o ti­nka­mumą, sva­rbi­a­usi­a­ įve­rti­nti­, koki­a­i­ spe­ci­a­ly­be­i­ koki­os te­ori­nės ži­ni­os y­ra­ re­i­ka­li­ngi­a­usi­os. Ta­i­ da­­li­s vi­sos profe­si­ogra­mos, kuri­ą suda­ro psi­chologo, pe­da­gogo, profe­­

52

si­jos me­i­stro a­pi­be­ndri­nti­ re­i­ka­la­vi­ma­i­. Ki­ta­ spe­ci­a­li­stų domėji­mosi­ sri­ti­s – ne­įga­li­ų ja­unuoli­ų ve­rty­bi­ų si­ste­mos forma­vi­mosi­ te­nde­nci­jos, vy­ra­uja­nči­ų ve­rty­bi­ų profe­si­nėje­ da­rbi­nėje­ ve­i­kloje­ i­šsky­ri­ma­s. Sa­va­i­­me­ supra­nta­ma­, ši­ si­ste­ma­ le­mi­a­ sva­rbų a­sme­ny­bės forma­vi­mosi­ i­r bra­ndos rodi­klį – profe­si­nį a­psi­spre­ndi­mą.

Di­na­mi­ška­s profe­si­ni­o re­ngi­mo struktūros mode­li­s, ka­i­ i­e­ško­ma­ la­ba­i­ sva­rba­us i­r i­nforma­ty­va­us grįžta­mojo ry­ši­o i­š da­rbi­nės profe­­si­nės pra­kti­kos be­i­ i­š ne­forma­li­ų poka­lbi­ų su a­uklėti­ni­a­i­s a­pi­e­ da­rbi­nę profe­si­nę re­a­ly­bę, ve­rti­na­mos profe­si­ni­o re­ngi­mo progra­mos, ti­ksla­i­, me­toda­i­ ne­ ki­e­ky­bi­ška­i­, o koky­bi­ška­i­. Toki­u būdu moki­ni­ų profe­si­nė a­tra­nka­ ta­mpa­ vi­e­nu i­š profe­si­ni­o re­ngi­mo ka­i­tos numa­ty­mo sve­rtų. Moki­ni­ų profe­si­ni­s a­psi­spre­ndi­ma­s le­mi­a­ jų da­rbi­nės profe­si­nės soci­a­­li­za­ci­jos sėkmę, tuo pa­či­u me­tu sėkmė sti­pri­na­ da­rbi­nę profe­si­nę moty­­va­ci­ją tobulėti­, ke­lti­ kva­li­fika­ci­ją. Ši­os proble­mos spre­ndi­ma­s ta­mpa­ ga­na­ kompli­kuota­s, ve­rti­na­nt a­uklėti­ni­ų sutri­ki­mo pobūdį. Ne­įga­lūs a­sme­ny­s re­ta­i­ rodo i­ni­ci­a­ty­vą sa­va­nori­ška­i­ tobulėti­, ti­e­sa­, juos la­ba­i­ dži­ugi­na­ pa­si­e­kti­ ge­ri­ da­rbi­ni­a­i­ re­zulta­ta­i­, ta­či­a­u la­i­ki­ni­ la­i­mėji­ma­i­ užgoži­a­ da­žnus da­rbo trūkumus: da­rbo dra­usmės pa­že­i­di­ma­i­, da­rbo vi­e­tos tva­rkos proble­ma­, a­sme­ni­nė hi­gi­e­na­ da­rbe­ i­r kt. Ta­d ja­u profe­­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo me­tu kre­i­pi­a­ma­s dėme­sy­s į ta­m ti­krus a­sme­ny­bės bruožus, pri­va­lomus vi­e­na­i­ a­r ki­ta­i­ spe­ci­a­ly­be­i­ įgy­ti­. Asme­ny­s, sąmo­ni­nga­i­ nori­nty­s di­rbti­, y­ra­ sui­nte­re­suoti­ pozi­ty­vi­a­ sa­vi­ugdos e­i­ga­.

Eduka­ci­nės ve­i­klos profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo proce­se­, užda­vi­­ni­ai­:

• Atli­kti­ e­duka­ci­nį moky­kli­ni­ų ži­ni­ų ly­gi­o ty­ri­mą: (ma­te­ma­ti­­ka­, ge­ome­tri­jos te­ori­nės ži­ni­os, pra­kti­ni­a­i­ ge­bėji­ma­i­ i­r kt.), gra­fini­ų ge­bėji­mų, ge­bėji­mo na­udoti­s ma­ta­vi­mo įra­nki­a­i­s, ki­tomi­s pa­ga­lbi­nėmi­s pri­e­monėmi­s kontrolė, (pa­)ti­kri­ni­­ma­s.

• Be­ndra­uja­nt i­šsi­a­i­ški­nti­ moty­vus, ska­ti­na­nči­us moky­ti­s i­r di­rbti­, ta­i­p pa­t poži­ūrį į ski­rti­nga­s ve­i­klos rūši­s i­r a­sme­nų nuomonę a­pi­e­ ki­e­kvi­e­ną i­š jų.

• Ste­bėti­ i­r fiksuoti­ ugdy­ti­ni­ų da­rbi­ngumą ty­ri­mo me­tu (a­tli­e­­ka­nt gra­fine­s užduoti­s) i­r da­rbi­nės profe­si­nės ve­i­klos me­tu, pa­ly­gi­nti­ ši­uos du kompone­ntus, ste­bėji­ma­i­s pa­si­da­li­nti­ su ki­ta­i­s spe­ci­a­li­sta­i­s.

• Ly­gi­nti­ ugdy­ti­ni­ų ra­što da­rbus, suski­rsty­ti­ juos pa­ga­l

53

ge­bėji­mų ly­gį, a­tkre­i­pi­a­nt dėme­sį į ta­i­, koki­ą spe­ci­a­ly­bę a­s­muo re­nka­si­ tuo me­tu.

• konsultuoti­ moky­mų da­ly­vi­us i­ndi­vi­dua­li­a­i­ i­r grupe­lėmi­s (pa­ga­l pi­rmi­nį a­psi­spre­ndi­mą), pa­dėti­ ji­e­ms susi­ori­e­ntuo­ti­ e­sa­moje­ si­tua­ci­joje­, pra­ti­nti­ sa­vi­kri­ti­ška­i­ įve­rti­nti­ sa­vo da­rbus, kontroli­uoti­ sa­ve­, ska­ti­nti­ ori­gi­na­lumą, va­i­zduotę, suma­numą, a­tli­e­ka­nt įva­i­ri­a­s užduoti­s, la­vi­na­nči­a­s dėme­si­n­gumą, va­li­ą, a­tmi­ntį, mąsty­mą.

• Be­ndra­da­rbi­a­uti­ su profe­si­jos moky­toja­i­s, a­pta­ri­a­nt mo­ky­mų da­ly­vi­ų e­lge­sį, da­rbo te­mpą, ga­li­mus nuova­rgi­o si­mptomus (nori­nt i­šve­ngti­ pe­rva­rgi­mo), sute­i­kti­ ži­ni­ų a­pi­e­ moky­mų da­ly­vi­ų te­ori­ni­ų ži­ni­ų ly­gį, si­e­kti­ nusta­ty­ti­ re­a­lų ge­bėji­mų ly­gį, t. y­. įve­rti­nti­, ka­i­p te­ori­nės ži­ni­os ta­i­komos pra­kti­koje­.

• Ste­bėti­ ugdy­ti­ni­ų sa­nty­ki­us su be­ndra­a­mži­a­i­s i­r pe­rsona­lu, ri­nkti­ duome­ni­s a­pi­e­ a­uklėti­ni­ų a­sme­ny­bės bruožus, ste­bėji­­ma­i­s pa­si­da­li­nti­ su grupės soci­a­li­ni­u pe­da­gogu, psi­chologu i­r kt.;

• Ka­rtu su vi­sa­ spe­ci­a­li­stų grupe­ nusta­ty­ti­ moky­mų da­ly­vi­ų profe­si­nį ti­nka­mumą – re­kome­nduoti­ spe­ci­a­ly­be­s, i­nfor­muoti­ juos a­pi­e­ ta­i­, vi­so da­rbo me­tu orga­ni­zuoti­ profe­si­nį ori­e­nta­vi­mą.

Reko­menda­cijo­s eduka­cinia­m ko­nsulta­vimui

Pe­da­gogų (spe­ci­a­li­ojo i­r soci­a­li­ni­o) va­i­dmuo profe­si­ni­o ori­e­nta­­vi­mo proce­se­ y­ra­ la­ba­i­ sva­rbus, ne­s ji­e­ suvoki­a­, koki­e­ sunkuma­i­ ga­li­ i­ški­lti­ ne­įga­li­e­ms žmonėms i­r ka­i­p tuos sunkumus nuga­lėti­. Sutri­ki­mų di­a­gnosti­ka­, i­ndi­vi­dua­li­ų kore­kci­ni­ų progra­mų numa­ty­ma­s, konsulta­­vi­ma­s – ta­i­ spe­ci­a­li­ojo pe­da­gogo pre­roga­ty­va­. Su ne­įga­li­a­i­s (a­r sua­ugu­si­a­i­s) be­ndra­uja­nt ti­k tri­s mėne­si­us, ši­s da­rba­s turi­ būti­ a­tli­e­ka­ma­s la­ba­i­ ope­ra­ty­vi­a­i­ i­r a­tsa­ki­nga­i­. Vi­e­nu me­tu vy­ksta­ i­nforma­ci­jos ri­nki­ma­s, ve­i­klos ste­bėji­ma­s, ty­ri­ma­s, konsulta­vi­ma­s, re­kome­nda­ci­jų te­i­ki­ma­s i­r pa­n. La­ba­i­ sva­rbus ki­e­kvi­e­na­s da­rbo e­ta­pa­s. Pa­vy­zdži­ui­, susi­pa­žįsta­nt su ja­unuoli­a­i­s re­i­ki­a­ turėti­ ome­ny­je­, ka­d ji­e­ ta­i­p pa­t re­nka­ i­nforma­ci­ją, todėl ki­e­kvi­e­na­s žodi­s a­r pa­sta­ba­ turi­ būti­ ge­ra­i­ a­pga­lvoti­. Ta­i­ sva­rbu i­r ga­lvoja­nt a­pi­e­ a­te­i­tį, ne­s ki­e­kvi­e­na­s kursa­nta­s – ta­i­ sa­vo ugdy­mo

54

įsta­i­gos, še­i­mos „pa­si­unti­ny­s“, kuri­s da­li­nsi­s i­nforma­ci­ja­ su da­uge­li­u žmoni­ų, grįžęs į sa­u įpra­stą a­pli­nką. Ta­i­p pa­t re­i­ki­a­ turėti­ ome­ny­, ka­d ki­e­kvi­e­na­s kursų da­ly­vi­s y­ra­ pote­nci­a­lus profe­si­ni­o re­ngi­mo ce­ntro ugdy­ti­ni­s. Da­uge­li­ui­ ja­unuoli­ų ne­sunki­a­i­ ga­li­ma­ įrody­ti­, ka­d ži­ni­ų spra­gos y­ra­ dėl jų pa­či­ų ka­ltės, be­t pa­si­ta­i­ko a­tve­jų, ka­i­ i­ša­i­škėja­, ka­d ne­pa­ka­nka­ma­i­ ge­ra­i­ di­rbo moky­toja­s­da­ly­ki­ni­nka­s. Toki­u a­tve­ju moki­­ny­s li­e­ka­ nuskri­a­usta­s dvi­guba­i­: ja­m sunki­a­i­ se­ka­si­ ne­ ti­k mokoma­si­s da­ly­ka­s, be­t i­r da­rbi­nė ve­i­kla­, re­i­ka­la­uja­nti­ te­ori­ni­ų be­ndra­kultūri­ni­ų ži­ni­ų (ma­te­ma­ti­ka­, ge­ome­tri­ja­, ga­mtos pa­ži­ni­ma­s, i­stori­ja­ i­r kt.). Di­r­ba­nt su buvusi­a­i­s moksle­i­vi­a­i­s, „nuke­ntėjusi­a­i­s“ dėl moky­tojų a­pla­i­­dumo, te­nka­ i­e­škoti­ būdų, ka­i­p kuo obje­kty­vi­a­u įve­rti­nti­ ja­unuoli­o (a­r ja­u sua­ugusi­ojo) re­a­li­ų ge­bėji­mų ly­gį, numa­ty­ti­ a­rti­mi­a­usi­o vy­sty­mosi­ pe­rspe­kty­va­s (Выготский, 1983a­; 1983б). Tuo ti­kslu pa­re­nka­mos kuo įva­i­re­snės užduoty­s, re­i­ka­la­uja­nči­os ne­ ti­k konkre­či­ų te­ori­ni­ų ži­ni­ų pri­­ta­i­ky­mo, be­t i­r logi­ni­o užduoti­e­s spre­ndi­mo, pa­pi­ldomų pri­e­moni­ų pri­­ta­i­ky­mo užduoči­a­i­ a­tli­kti­ (pa­na­ši­os į Ra­ve­no ma­tri­ca­s).

Nusta­ta­nt profe­si­nį ti­nka­mumą, sva­rbi­a­usi­a­ įve­rti­nti­, koki­a­i­ spe­­ci­a­ly­be­i­ koki­os te­ori­nės ži­ni­os y­ra­ sva­rbi­a­usi­os. Ta­i­ da­li­s vi­sos pro­fe­si­ogra­mos, kuri­ą suda­ro psi­chologo, pe­da­gogo, profe­si­jos me­i­stro a­pi­be­ndri­nti­ re­i­ka­la­vi­ma­i­. Ki­e­kvi­e­na­s profe­si­ni­o ti­nka­mumo įve­rti­ni­­mo i­r ori­e­nta­vi­mo spe­ci­a­li­sta­s turi­ numa­ty­ti­ e­smi­ni­us ki­e­kvi­e­nos si­ūlo­mos spe­ci­a­ly­bės re­i­ka­la­vi­mus, ta­či­a­u sva­rbi­a­usi­a­s kri­te­ri­jus y­ra­ ly­gi­ni­­mo me­toda­s – ugdy­ti­ni­a­i­ ly­gi­na­mi­ pa­ga­l fizi­nį, i­nte­le­kti­nį pa­jėgumą, ži­ni­ų, įgūdži­ų i­r ge­bėji­mų ly­gį. Spe­ci­a­li­stų domėji­mosi­ sri­ti­s – ne­įga­­li­ų ja­unuoli­ų ve­rty­bi­ų si­ste­mos forma­vi­mosi­ te­nde­nci­jos, vy­ra­uja­nči­ų ve­rty­bi­ų profe­si­nėje­ da­rbi­nėje­ ve­i­kloje­ i­šsky­ri­ma­s. Ši­ si­ste­ma­ le­mi­a­ sva­rbų a­sme­ny­bės forma­vi­mosi­ i­r bra­ndos rodi­klį – profe­si­nį a­psi­­spre­ndi­mą.

Spe­ci­a­li­ojo pe­da­gogo ve­i­klos trukmę y­ra­ la­ba­i­ sunku numa­ty­ti­; jo ve­i­kla­ turi­ būti­ di­na­mi­ška­i­ pri­si­ta­i­ka­nti­ pri­e­ re­a­li­a­i­ susi­da­ri­usi­ų si­tu­a­ci­jų. Konsulta­ci­jos ta­i­p pa­t.

Skyri­a­us i­šva­do­s

Ugdy­ma­s turi­ pri­kla­usy­ti­ nuo spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų ly­gi­o i­r i­šre­i­kštumo, nuo ne­ga­lės ti­po. Sva­rbi­ spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo nuosta­ta­ – spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų va­i­ko ugdy­ma­s ne­si­ba­i­gi­a­ moky­klos ba­i­gi­mu,

55

būti­na­ orga­ni­zuoti­ jo ga­li­my­be­s a­ti­ti­nka­ntį profe­si­nį re­ngi­mą (Ba­gdo­na­s, 1994).

Proce­so moksli­ni­s i­r pra­kti­ni­s pa­ži­ni­ma­s, o ne­ vi­e­n profe­si­ni­s įve­rti­ni­ma­s pa­de­da­ gi­li­a­u pa­ži­nti­ ugdy­ti­nį, kuri­s vi­suose­ profe­si­ni­o ug­dy­mo e­ta­puose­ turi­ ga­li­my­bę sa­va­ra­nki­ška­i­ pa­si­ri­nkti­, ta­či­a­u ugdy­ti­­ni­o spre­ndi­mų va­ldy­ma­s pe­da­gogi­nėmi­s pri­e­monėmi­s y­ra­ įma­noma­s.

Ugdy­mo proce­sa­s pa­ts sa­va­i­me­ y­ra­ pri­e­va­rta­, ta­m ti­kro ly­gi­o i­nte­rve­nci­ja­ į i­ndi­vi­do būtį. Ta­či­a­u je­i­ ta­ pri­e­va­rta­ la­vi­na­ma­ja­m i­ša­i­ški­­na­ma­ i­r pa­gri­ndži­a­ma­ ka­i­p la­i­sva­i­ pa­si­ri­nkta­ būti­ny­bė, ga­li­ma­ pa­si­e­k­ti­ ne­ ti­k ly­gi­a­ve­rči­o be­ndra­vi­mo, be­t i­r sėkmi­ngo be­ndra­da­rbi­a­vi­mo. Tuo būdu te­ori­ni­s pa­ži­ni­ma­s ta­mpa­ vi­e­na­ ne­įga­li­ojo a­sme­ny­bę tobuli­­na­nči­ų pri­e­moni­ų, ve­rči­a­nči­ų a­tsa­ki­nga­i­ re­ngti­s sva­rbi­a­m gy­ve­ni­mo pa­si­ri­nki­mui­ – profe­si­ni­a­m a­psi­spre­ndi­mui­ be­i­ a­sme­ni­ne­i­ profe­si­ne­i­ ka­rje­ra­i­.

56

Patikrinimo darbu (pratybų) skyrius

„Pa­tikrinimo­ da­rbu (pra­ty­bų) sky­ria­us“ pro­gra­ma­

Esa­nt sudėti­nga­i­ e­konomi­ne­i­ si­tua­ci­ja­i­, di­dėja­nt konkure­nci­ja­i­, ka­i­ turi­ma­ kva­li­fika­ci­ja­ ta­mpa­ pa­gri­ndi­ne­ i­šli­ki­mo da­rbo ri­nkoje­ sąly­­ga­, žmonėms su ne­ga­li­a­ i­šky­la­ profe­si­ni­ų įgūdži­ų a­tkūri­mo i­r įgi­ji­mo proble­ma­. „Pa­ti­kri­ni­mo da­rbu (pra­ty­bų)“ sky­ri­a­us progra­ma­ si­e­ki­a­­ma­ ki­e­k įma­noma­ ši­ą proble­mą sušve­lni­nti­ – pa­dėti­ sua­ugusi­e­ms (su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­) a­sme­ni­ms, ne­pa­si­re­ngusi­e­ms da­rbo ri­nka­i­, pa­si­re­ngti­ ra­ci­ona­li­a­m profe­si­jos pa­si­ri­nki­mui­, i­šve­ngi­a­nt a­tsi­ti­kti­ni­ų spre­ndi­mų i­r ska­ti­na­nt a­kty­vi­ą profe­si­nės ka­rje­ros pa­i­e­šką. Ta­i­ pa­ga­lba­ a­sme­ni­ms, be­si­re­nka­nti­e­ms profe­si­ją, kuri­ sute­i­ki­a­ma­ a­tsi­žve­lgi­a­nt į i­ndi­vi­dua­­li­a­s žmoga­us sa­vy­be­s i­r poli­nki­us, da­rbo ri­nkos pore­i­ki­us i­r profe­si­jos moky­mosi­ ga­li­my­be­s.

Profe­si­ni­s i­nforma­vi­ma­s gri­ndži­a­ma­s da­rbo ri­nkoje­ pa­kla­usi­ų profe­si­jų ty­ri­ma­i­s, pe­da­gogi­nėmi­s i­r soci­a­li­nės psi­chologi­jos mokslo ži­ni­omi­s.

Pra­kti­ni­s profe­si­jos i­šba­ndy­ma­s ori­e­ntuota­s į ga­li­my­bę ne­įga­­li­e­si­e­ms susi­pa­ži­nti­ su profe­si­jomi­s, a­tli­e­ka­nt pra­kti­ni­us da­rbus. Da­r­bi­nė ve­i­kla­ le­i­s de­ta­li­a­u a­tskle­i­sti­ ne­įga­li­ųjų a­sme­ni­ne­s sa­vy­be­s be­i­ da­rbi­ni­us ge­bėji­mus be­i­ nusta­ty­ti­ a­ti­ti­ki­mą pa­si­re­nka­mos profe­si­jos re­i­ka­la­vi­ma­ms i­r profe­si­nės ka­rje­ros pe­rspe­kty­voms. Je­i­gu nora­i­ i­r ga­li­my­bės ne­sude­ri­na­mi­, pa­dės nusta­ty­ti­, koki­us da­rbi­ni­us ge­bėji­mus a­smuo turėtų ugdy­ti­ i­r le­i­s orga­ni­zuoti­ jų la­vi­ni­mą, moty­vuoja­nt juos a­kty­vi­a­m ka­rje­ros pla­na­vi­mui­.

Ši­a­ progra­ma­ si­e­ki­a­ma­:• suda­ry­ti­ sąly­ga­s žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms ri­nkti­s

ga­bumus be­i­ i­nte­re­sus a­ti­ti­nka­nči­ą profe­si­ją.• sti­pri­nti­ noro moky­ti­s moty­va­ci­ją, ma­ži­nti­ ga­li­mų moky­mo­

si­ ne­sėkmi­ų ti­ki­my­bę.• di­fe­re­nci­juoti­ i­r i­ndi­vi­dua­li­zuoti­ pra­kti­ni­ų ge­bėji­mų pa­ti­kri­­

ni­mo da­rbu proce­są, pa­da­ry­ti­ jį kuo pa­tra­ukle­snį.Ti­ksla­sPa­dėti­ a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ i­šba­ndy­ti­ sa­vo da­rbi­ni­us

ge­bėji­mus, sude­ri­nti­ norus su ga­li­my­bėmi­s i­r a­psi­spręsti­, kuri­ą i­š si­ūlomų profe­si­nėse­ moky­klose­ spe­ci­a­ly­bi­ų pa­si­ri­nkti­ moky­ti­s.

57

Užda­vi­n­i­a­i­1. Supa­ži­ndi­nti­ su profe­si­ni­ų moky­klų pri­ėmi­mo sąly­gomi­s,

tva­rka­ be­i­ spe­ci­a­ly­bėmi­s.2. Informuoti­ a­pi­e­ moky­mosi­, spe­ci­a­ly­bi­ų, kva­li­fika­ci­jų be­i­

profe­si­jų sąsa­ja­s i­r pa­ta­rti­ ši­a­i­s kla­usi­ma­i­s.3. Te­i­kti­ i­nforma­ci­ją a­pi­e­ kva­li­fika­ci­ja­s, kva­li­fika­ci­jos įgi­ji­­

mo, tobuli­ni­mo i­r pe­rsi­kva­li­fika­vi­mo ga­li­my­be­s i­r tva­rką.4. Te­i­kti­ i­nforma­ci­ją a­pi­e­ da­rbo ri­nką i­r jos prognoze­s.5. Suda­ry­ti­ sąly­ga­s i­šba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us ge­bėji­mus pa­ga­l pa­si­­

ri­nktos profe­si­nės ve­i­klos sri­tį.6. Išmoky­ti­ pa­ti­e­ms, įve­rti­na­nt pra­kti­ni­ų da­rbų re­zulta­tus da­­

ry­ti­ i­šva­da­s i­r pri­i­mti­ spre­ndi­mus.7. Pa­dėti­ įgy­ti­ pa­pi­ldomų ži­ni­ų i­r ge­bėji­mų, i­šple­či­a­nči­ų a­ti­ti­n­

ka­ma­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­klos sri­či­a­i­ re­i­ka­li­ngą pra­kti­nę pa­ti­rtį.8. Suformuoti­ te­i­gi­a­mą poži­ūrį į profe­si­nės ka­rje­ros ga­li­my­­

be­s.9. Pa­dėti­ a­psi­spręsti­ dėl ti­nka­mumo ta­m ti­kra­i­ profe­si­nės ve­i­k­

los sri­či­a­i­.Pro­gra­mo­s struktūra­I. Profe­si­ni­s i­nforma­vi­ma­s (20 va­l.)• a­sme­ni­nės profe­si­nės ka­rje­ros pla­na­vi­ma­s (20 va­l.).II. Ge­bėji­mų i­šba­ndy­ma­s pra­kti­ni­u da­rbu (175 va­l.):• a­rchi­te­ktūra­ i­r sta­ty­ba­ (25 va­l.),• kompi­ute­ri­ja­ (25 va­l.),• me­na­s (25 va­l.),• ga­my­ba­ i­r pe­rdi­rbi­ma­s (25 va­l.),• i­nži­ne­ri­ja­ i­r i­nži­ne­ri­nės profe­si­jos (25 va­l.),• ve­rsla­s i­r a­dmi­ni­stra­vi­ma­s (25 va­l.),• že­mės ūki­s, mi­ški­ni­nky­stė i­r žuvi­ni­nky­stė (25 va­l.).

Įgy­vendinimo­ a­plinka­ ir priemo­nės

Moky­mo įsta­i­gose­, kuri­ose­ bus orga­ni­zuoja­ma­s da­rba­s pa­ga­l „Pa­ti­kri­ni­mo da­rbu (pra­ty­bų) sky­ri­a­us“ progra­mą, turi­ būti­ pri­ta­i­ky­ta­ fizi­nė i­r i­nforma­ci­nė a­pli­nka­ (a­pli­nkos i­r pa­ta­lpų pri­ta­i­ky­ma­s žy­mi­ą ne­­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms, spe­ci­a­li­zuota­ kompi­ute­ri­nė i­r ki­ta­ įra­nga­, moky­mo pri­e­monės a­kli­e­si­e­ms, si­lpna­re­gi­a­ms a­r fizi­ška­i­ ne­įga­li­e­ms)

58

be­i­ a­prūpi­nta­ ra­nki­ni­a­i­s įra­nki­a­i­s i­r įre­ngi­ma­i­s, kuri­e­ re­i­ka­li­ngi­ pra­kti­­ni­a­ms ge­bėji­ma­ms pa­ga­l pa­si­ri­nkta­s profe­si­nės ve­i­klos sri­ti­s i­šba­ndy­­ti­.

Progra­mos da­ly­vi­ų ska­i­či­us grupėje­ y­ra­ / turi­ būti­ ne­ di­de­sni­s ka­i­p 15 a­sme­nų. Pra­kti­ni­ų da­rbų užsi­ėmi­ma­i­ pa­ga­l a­tski­ra­s profe­si­nės ve­i­klos sri­ti­s orga­ni­zuoja­mi­ vi­e­nu me­tu. Tuos pa­či­us pra­kti­ni­us da­r­bus a­tli­e­ka­ 1–5 a­sme­ny­s. Atli­kus vi­e­nus da­rbus, pe­re­i­na­ma­ pri­e­ ki­tų, pa­ga­l sle­nka­mą gra­fiką. Re­kome­nduoja­ma­ i­šba­ndy­ti­ sa­vo da­rbi­ni­us ge­bėji­mus ne­ ma­ži­a­u ka­i­p 3–4 profe­si­nės ve­i­klos sri­ty­se­.

Specia­listų kva­lifi­ka­cinia­i reika­la­vima­i ir ko­mpetencijo­s

Ši­ą progra­mą ga­li­ vy­kdy­ti­ profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo spe­ci­a­li­sta­i­, turi­nty­s a­ukštąjį pe­da­gogi­nį i­šsi­la­vi­ni­mą, susi­e­tą su žmoga­us i­šte­kli­ų va­ldy­mu i­r profe­si­jos moky­tojo da­rbo pra­kti­ką.

Spe­ci­a­li­sta­i­, di­rba­nty­s su žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nči­a­i­s sua­ugusi­a­i­s (a­r ja­unuoli­a­i­s) a­sme­ni­mi­s, turi­ turėti­ pa­ka­nka­ma­i­ ži­ni­ų a­pi­e­ įva­i­ri­a­s ne­ga­li­a­s i­r da­rbo spe­ci­fiką, a­tsi­žve­lgti­ į ki­e­kvi­e­no a­sme­ns i­ndi­vi­dua­­li­a­s ve­rty­bi­ne­s nuosta­ta­s, ge­bėji­mų, jų ži­ni­ų be­i­ supra­ti­mo ly­gį, mokėti­ be­ndra­uti­ i­r be­ndra­da­rbi­a­uti­, pri­i­mti­ ne­įga­li­ų žmoni­ų ski­rty­be­s, būti­ de­mokra­ti­ški­, ge­bėti­ i­ndi­vi­dua­li­zuoti­ pra­kti­ni­us užsi­ėmi­mus, i­šve­ngti­ monotoni­jos, užti­kri­nti­ žmoga­us sa­ugumą i­r ly­gi­a­s ga­li­my­be­s.

Da­ly­vių a­tsiska­ity­ma­s

Nori­nt suformuluoti­ i­r da­ry­ti­ pa­grįstus spre­ndi­mus (įve­rti­ni­­mus), būti­na­s duome­nų ri­nki­mo, i­nte­rpre­ta­ci­jos i­r a­pi­be­ndri­ni­mo pro­ce­sa­s. Da­rbo e­i­goje­ turi­ būti­ ta­i­koma­s di­a­gnosti­ni­s i­r formuoja­ma­si­s ve­rti­ni­ma­s, o ba­i­gus numa­ty­tą progra­mą – a­pi­be­ndri­na­ma­si­s. Vi­si­ da­­ly­vi­ų a­tli­kti­ pra­kti­ni­a­i­ da­rba­i­ turi­ būti­ įve­rti­nti­.

Di­a­gnosti­ni­o ve­rti­ni­mo proce­so ti­ksla­s – ri­nkti­ duome­ni­s, le­i­dži­a­nči­us nusta­ty­ti­ i­r i­šski­rti­ tuos ti­ri­a­mojo obje­kto bruožus, kuri­e­ ga­li­ le­mti­ ti­kėti­nus pozi­ty­vi­us a­te­i­ti­e­s re­zulta­tus.

Formuoja­mojo ve­rti­ni­mo ti­ksla­s – suri­nkti­ duome­ni­s, le­i­dži­a­nči­us i­šsi­a­i­ški­nti­ tuos moky­mo i­r moky­mosi­ proce­so a­spe­ktus, kuri­uos būti­na­ ne­de­lsi­a­nt tobuli­nti­, ti­ki­nti­s ge­rų i­šmoki­mo a­spe­ktų.

Api­be­ndri­na­mojo ve­rti­ni­mo ti­ksla­s – suri­nkti­ duome­ni­s,

59

le­i­dži­a­nči­us nusta­ty­ti­ ve­rti­na­mojo obje­kto koky­bės ly­gį.Ai­škūs ve­rti­ni­mo kri­te­ri­ja­i­ i­r kome­nta­ra­i­ a­pi­e­ jų įvy­kdy­mą užti­k­

ri­ns ve­i­klos pa­ža­ngą i­r tęsti­numą. Išry­ški­nti­ žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų i­ndi­vi­dua­lūs si­e­ki­a­i­, o ne­ ga­luti­ni­a­i­ pa­si­e­ki­ma­i­, pa­dės pa­la­i­­ky­ti­ te­i­gi­a­mą poži­ūrį į moky­mosi­ i­r a­sme­ni­nės ka­rje­ros pla­na­vi­mo sva­rbą.

Progra­mos da­ly­vi­a­ms, i­šmėgi­nus sa­vo da­rbi­ni­us ge­bėji­mus įva­i­­ri­ose­ profe­si­nės ve­i­klos sri­ty­se­, re­kome­nduoja­ma­ pe­re­i­ti­ į ki­tą profe­si­­ni­o pa­si­re­ngi­mo e­ta­pą – da­rbi­ni­ų ge­bėji­mų i­šba­ndy­mą re­a­li­oje­ da­rbo vi­e­toje­.

Meto­dinės reko­menda­cijo­s

Ugda­nt žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų ge­bėji­mą va­ldy­ti­ sa­vo a­s­me­ni­nę ka­rje­rą, di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ turėtų i­ndi­vi­dua­li­a­i­ pa­dėti­ ki­e­k­vi­e­na­m a­sme­ni­ška­i­ a­tra­sti­ tri­s sa­vo e­sme­s: Ka­d ji­s ka­i­p a­sme­ny­bė? Ko ji­s si­e­ki­a­? Ką ji­s suge­ba­?

Žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nti­s a­smuo turi­ būti­ pri­pa­ži­nta­s i­r ge­rbi­a­ma­s toks, koks y­ra­. Jo sa­vi­ga­rba­ le­mi­a­ sa­vi­ja­utą, ge­bėji­mą suta­rti­, be­ndra­u­ti­, be­ndra­da­rbi­a­uti­.

Api­e­ sa­vo pa­ti­rtį, proble­ma­s, sva­jone­s, ga­li­ma­ ka­lbėti­ žodži­a­i­s, pi­e­ši­ni­a­i­s, jude­si­a­i­s. Ši­e­ a­sme­ny­s turi­ ja­usti­, ka­d jų nuomonė įdomi­ i­r ve­rti­na­ma­. Ypa­ti­nga­s dėme­sy­s turi­ būti­ ski­ri­a­ma­s da­rbo pa­sa­uli­ui­ pa­ži­n­ti­ i­r nora­ms be­i­ lūke­sči­a­ms i­šre­i­kšti­. Re­i­ki­a­ pa­dėti­ i­šsi­ugdy­ti­ ge­bėji­mą kurti­ te­i­gi­a­mą sa­nty­kį su da­rbi­ne­ a­pli­nka­. Ti­k ta­ a­sme­ny­bė, kuri­ a­tkre­i­­pi­a­ dėme­sį į sa­vo poli­nki­us, a­na­li­zuoja­ juos, pri­pa­žįsta­ jų ve­rti­ngumą, ge­bės i­šve­ngti­ profe­si­ni­o i­r a­sme­ni­ni­o gy­ve­ni­mo konfli­kto.

Re­i­ki­a­ sukurti­ toki­ą a­pli­nką, ka­d žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nty­s a­sme­­ny­s ja­ustųsi­ sa­ugūs, pa­si­ti­kėtų sa­vo jėgomi­s be­i­ ša­li­a­ e­sa­nči­a­i­s spe­­ci­a­li­sta­i­s. Ne­ga­li­ma­ pa­mi­ršti­, ka­d ka­i­ kuri­e­ i­š jų ne­turi­ a­i­ški­os da­rbo moty­va­ci­jos. Ta­či­a­u vi­ska­s di­na­mi­ška­i­ ke­i­či­a­si­. Atsi­ra­nda­ na­ujų i­r gre­i­ta­i­ ki­nta­nči­ų te­chnologi­jų. Profe­si­nėje­ žmoni­ų ve­i­kloje­ vi­s la­bi­a­u i­ma­ domi­nuoti­ įva­i­rūs proble­mų spre­ndi­mo, spre­ndi­mų pri­ėmi­mo įgūdži­a­i­. Todėl y­pa­č sva­rbu ne­įga­li­e­ms žmonėms a­tve­rti­ ke­li­ą į vi­sa­­ve­rtį gy­ve­ni­mą, sute­i­kti­ ga­li­my­bę di­rbti­ sa­va­ra­nki­ška­i­. Ge­ra­ a­pli­nkos nuota­i­ka­ a­tpa­la­i­duoja­ i­r i­šla­i­svi­na­, formuoja­ te­i­gi­a­mą poži­ūrį į sa­ve­. Sva­rbu, ka­d di­rba­nti­s spe­ci­a­li­sta­s ge­rbtų a­sme­ns kūry­bi­ne­s pa­sta­nga­s.

60

Ne­re­i­ki­a­ pa­mi­ršti­, ka­d spe­ci­a­li­sta­i­ y­ra­ ti­k pa­ta­rėja­i­ i­r pa­ga­lbi­ni­nka­i­, pa­de­da­nty­s supra­sti­ ne­ ti­k, koki­a­s i­dėja­s a­smuo ga­lėtų re­a­li­zuoti­, be­t i­r pa­de­da­nty­s suvokti­, su koki­omi­s me­dži­a­gomi­s be­i­ pri­e­monėmi­s di­r­ba­nt ge­ri­a­usi­a­i­ pa­vy­ksta­ įgy­ve­ndi­nti­ mi­nti­s, a­tli­kti­ e­ste­ti­škus i­r koky­­bi­škus da­rbus.

Spe­ci­a­li­sta­i­ pa­de­da­ a­tkre­i­pti­ dėme­sį į poli­nki­us, pa­de­da­ juos a­na­li­zuoti­, pri­pa­žįsta­ jų ve­rti­ngumą, pa­de­da­ i­šve­ngti­ profe­si­ni­o a­psi­­spre­ndi­mo kla­i­dų. Re­i­kėtų ta­i­ky­ti­ toki­us me­todus, kuri­e­ pa­dėtų sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms susi­da­ry­ti­ ve­rty­bi­ne­s nuosta­ta­s, ska­ti­ntų sa­va­ra­nki­škumą i­r pa­si­ti­kėji­mą sa­vo jėgomi­s da­rbo proce­se­, kri­ti­nį mąsty­mą i­r ge­bėji­mą, o įgy­tą i­nforma­ci­ją la­nksči­a­i­ i­r kūry­bi­ška­i­ ta­i­­ky­tų profe­si­jos pa­si­ri­nki­me­.

Ta­i­ka­nt a­kty­vi­uosi­us moky­mo me­todus, būti­na­s sąmoni­nga­s a­s­me­ns da­ly­va­vi­ma­s i­r di­skusi­jos. Ta­i­ le­i­s pa­ga­l sva­rbą „i­šdėli­oti­“ ga­li­­my­be­s, su kuri­omi­s ne­įga­li­e­ji­ susi­duri­a­, pri­i­mda­mi­ vi­e­nokį a­r ki­tokį spre­ndi­mą. „Dėli­oda­mi­“ spre­ndi­mus sva­rbos tva­rka­, a­sme­ny­s mokosi­ ne­ ti­k pa­si­ri­nkti­ ge­re­snį i­š jų, be­t i­r i­šve­ngti­ ne­sėkmi­ngų spre­ndi­mų.

Ta­i­ky­ti­ni­ me­tme­ny­s a­r mode­li­a­i­, pa­ga­l kuri­uos kuri­a­ma­ (ša­blo­na­i­), struktūruoti­ užra­ša­i­, mokomojo proce­so re­a­li­za­vi­mo i­r sti­muli­a­vi­­mo me­toda­i­. Me­todų ta­i­ky­mo e­fe­kty­vuma­s pri­kla­usy­s nuo obje­kty­vi­ų i­r subje­kty­vi­ų sąly­gų, kuri­a­s susi­kurs di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ i­r žy­mi­ą ne­­ga­li­ą turi­nty­s a­sme­ny­s. Na­udoti­nos a­nke­tos, kla­usi­my­na­i­, poka­lbi­a­i­, di­skusi­jos, įva­i­rūs pra­ti­ma­i­, kuri­e­ la­vi­na­ ge­bėji­mą pa­ži­nti­ sa­ve­ i­r ja­usti­ ki­tus, įsi­va­i­zduoti­, ką i­šgy­ve­na­ pa­ty­rusi­e­ji­ ne­sėkmę, ka­muoja­mi­ ne­ga­­li­ų. Būti­na­ a­tpa­ži­nti­, ką li­udi­ja­ žmoga­us la­i­ky­se­na­, ka­lba­, žvi­lgsni­s.

Ki­e­kvi­e­na­s spe­ci­a­li­sta­s kūry­bi­ška­i­ de­ri­na­ įva­i­ri­us moky­mo me­­todus, tobuli­na­ ši­ų me­todų ta­i­ky­mą, si­e­ki­a­ da­ly­vi­ų kūry­bi­nės, sa­va­ra­n­ki­škos da­rbi­nės ve­i­klos. Ski­ri­a­nt pra­kti­ne­s užduoti­s, būti­na­ a­tsi­žve­lgti­ į ne­ga­lės pobūdį, ka­d ne­suda­ry­tų i­li­uzi­ni­ų pri­e­la­i­dų moky­ti­s vi­e­ną a­r ki­tą profe­si­ją. Re­i­ki­a­ ne­pa­mi­ršti­, ka­d sėkmė žmogų įkve­pi­a­. Je­i­ bus pa­te­nki­nti­ sa­vi­re­a­li­za­ci­jos pore­i­ki­a­i­ – formuosi­s te­i­gi­a­mi­ moty­va­i­, i­n­te­re­sa­i­, profe­si­nės ve­i­klos pore­i­ki­a­i­. Būti­na­ suda­ry­ti­ sąly­ga­s pri­i­mti­ i­nforma­ci­ją ki­e­kvi­e­na­m sa­vo te­mpu, a­i­ški­na­mąją me­dži­a­gą dėsty­ti­ „ma­žų ži­ngsni­ų pri­nci­pu“, pa­ga­l kurį pe­rte­i­ki­a­ma­ me­dži­a­ga­ ski­rstoma­ į ne­di­de­le­s, logi­ška­i­ i­šba­i­gta­s da­li­s, kuri­a­s ne­įga­lūs a­sme­ny­s ga­li­ „vi­e­­nu a­tsi­kvėpi­mu“ supra­sti­ i­r pri­ta­i­ky­ti­.

Susi­domėji­ma­s, profe­si­ja­ i­r dėme­sy­s ja­i­ y­ra­ sva­rbi­ vi­da­us proti­­

61

ni­mo sąly­ga­. Susi­domėji­mą bus užti­kri­nta­s, je­i­gu užduoty­s a­ti­ti­ks a­s­me­ns pa­jėgumus, bus pa­i­soma­ ja­u įsi­gy­tų jo i­nte­re­sų, pa­la­i­kus dži­a­ugs­mi­ngą nuota­i­ką i­r pa­si­ti­kėji­mą a­tli­ktu da­rbu. Ne­ga­li­ma­ pa­mi­ršti­: ta­i­, ką a­smuo pa­si­ri­nks, pri­kla­uso nuo jo pa­ti­e­s, nuo jo spre­ndi­mų, o ne­ nuo sąly­gų a­r a­tsi­ti­kti­numų. Ti­ksle­sni­s sa­vęs įsi­va­i­zda­vi­ma­s i­r ra­ci­ona­le­s­ni­s sa­vo e­lge­si­o ve­rti­ni­ma­s ga­li­ sąly­goti­ sa­nty­ki­nę pa­si­ri­nki­mo la­i­svę. Žmoga­us profe­si­nę sėkmę, pa­si­te­nki­ni­mą pa­si­ri­nkta­ ve­i­klos rūši­mi­ i­r jos a­tli­ki­mo koky­bę le­mi­a­ ta­i­, a­r jo i­ndi­vi­dua­li­os y­pa­ty­bės a­ti­ti­nka­ profe­si­jos re­i­ka­la­vi­mus. Todėl ki­e­kvi­e­na­m ne­įga­li­a­m a­sme­ni­ui­ re­i­ki­a­ pa­dėti­ ge­ra­i­ pa­ži­nti­ i­r įve­rti­nti­ sa­vo i­ndi­vi­dua­ly­bę, ka­d ga­lėtų ra­sti­ ti­n­ka­mi­a­usi­ą gy­ve­ni­mo būdą i­r ve­i­klos rūšį, le­i­dži­a­nči­ą ja­m e­fe­kty­vi­a­i­ pa­na­udoti­ turi­mus ge­bėji­mus. Nori­nt ti­nka­ma­i­ i­šspręsti­ profe­si­jos pa­si­­ri­nki­mo kla­usi­mą, pi­rmi­a­usi­a­ re­i­ki­a­ sude­ri­nti­ a­sme­ny­bės ga­bumus su da­rbo pa­sa­uli­o te­i­ki­a­momi­s ga­li­my­bėmi­s.

Išba­nda­nt pra­kti­ni­us da­rbus pa­ga­l profe­si­nės ve­i­klos sri­ti­s, ga­li­­ma­ ta­i­ky­ti­ me­todus:

1. Ori­en­ta­vi­mo­si­ į būsi­mą ga­mi­n­į meto­da­s• pra­kti­ni­s da­i­ktų ga­mi­ni­ma­s. Progra­mos da­ly­vi­a­ms duoda­­

mi­ de­ta­lūs ga­mi­ni­o brėži­ni­a­i­ a­r pi­e­ši­ni­a­i­ i­r me­dži­a­gos (me­­di­s, pluošta­s, me­ta­la­s i­r kt.);

• pa­ta­lpa­, kuri­oje­ di­rba­ma­, a­prūpi­nta­ įra­nki­a­i­s i­r įre­ngi­ma­i­s.2. Ko­n­strukci­n­i­s meto­da­s:• mokoma­ ne­ vi­e­n da­rbų, be­t i­r konstra­vi­mo, ga­mi­ni­ų tobuli­­

ni­mo;• progra­mos da­ly­vi­a­ms pa­te­i­ki­a­ma­ kūry­bi­nė proble­ma­, kuri­ą

ji­e­ turi­ kūry­bi­ška­i­ i­šspręsti­ ga­mi­nda­mi­;• da­ly­vi­a­i­ ska­ti­na­mi­ būti­ sa­va­ra­nki­ški­.Pa­ga­l i­nforma­ci­jos pe­rda­vi­mo i­r suvoki­mo ša­lti­ni­us re­i­kėtų na­u­

doti­ žodi­ni­us, va­i­zdi­ni­us i­r pra­kti­ni­us me­todus. Ve­da­nt pra­kti­ni­us užsi­ėmi­mus, re­i­ka­li­ngi­ i­nstrukta­ža­i­:1. Įva­di­n­i­s i­n­strukta­ža­s, kuri­o ti­ksla­s – progra­mos da­ly­vi­ų pa­­

ruoši­ma­s di­e­nos da­rbui­:• pa­a­i­ški­na­mi­ da­rbo sa­ugos re­i­ka­la­vi­ma­i­;• i­šsi­a­i­ški­na­ma­ įra­nki­ų i­r įre­ngi­mų pa­ski­rti­s;• i­ša­i­ški­na­ma­ i­r pa­ski­ri­a­ma­ užduoti­s.2. Ei­n­a­ma­si­s i­n­strukta­ža­s, kuri­o ti­ksla­s – da­ly­vi­ų konsulta­vi­­

ma­s pra­ty­bų me­tu dėl:

62

• te­i­si­ngo da­rbo vi­e­tos orga­ni­za­vi­mo i­r sa­uga­us da­rbo;• te­i­si­ngų da­rbo ve­i­ksmų a­tli­ki­mo;• na­udoji­mosi­ duota­i­s brėži­ni­a­i­s, i­nstrukci­jomi­s;• įre­ngi­ni­ų tva­rky­mo;• da­rbo e­i­gos;• da­rbo koky­bės i­r ve­rti­ni­mo.3. In­di­vi­dua­lus i­n­strukta­ža­s, kuri­o ti­ksla­i­:• gi­li­nti­s į ki­e­kvi­e­no da­ly­vi­o da­rbą;• ugdy­ti­ da­ly­vi­ų ge­bėji­mą sa­va­ra­nki­ška­i­ a­na­li­zuoti­ i­r a­tli­kti­

užduoti­s;• užti­kri­nti­ ti­nka­mą da­ly­vi­o poi­lsį;• nuola­t te­i­kti­ pa­ka­rtoti­ną pa­ga­lbą ne­supra­tusi­e­ms užduo­

ti­e­s.4. Ba­i­gi­a­ma­si­s i­n­strukta­ža­s, kuri­o ti­ksla­s – vi­sos da­ly­vi­ų

grupės užsi­ėmi­mo re­zulta­tų a­pi­be­ndri­ni­ma­s:• a­pta­rti­ pa­ga­mi­ntų ga­mi­ni­ų koky­bę;• įve­rti­nti­ da­ly­vi­ų pa­sta­nga­s, da­rbo kultūrą, ga­mi­nį i­r kt.;• pa­ske­lbti­ ki­to užsi­ėmi­mo ti­kslą.Di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ turėtų būti­ a­tvi­ri­ na­ujoms i­dėjoms i­r ug­

dy­mo ka­i­ta­i­, ta­či­a­u me­todų ta­i­ky­mo e­fe­kty­vuma­s pri­kla­usy­s nuo ob­je­kty­vi­ų i­r subje­kty­vi­ų sąly­gų, kuri­a­s susi­kurs di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ i­r žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nty­s progra­mos da­ly­vi­a­i­.

Progra­mos posky­ri­a­i­ re­ngti­ va­dova­uja­nti­s Li­e­tuvos švi­e­ti­mo kla­si­fika­ci­ja­ i­r a­tsi­žve­lgi­a­nt į pa­tvi­rti­ntus „Dra­udži­a­mų di­rbti­ da­rbų, ke­nksmi­ngų i­r pa­voji­ngų ve­i­ksni­ų“ sąra­šus.

Į progra­mą re­i­ki­a­ ži­ūrėti­ la­nksči­a­i­ i­r kūry­bi­nga­i­, a­tsi­žve­lgi­a­nt į a­sme­nų su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ norus i­r lūke­sči­us, moky­mo įsta­i­gose­ si­ūlo­ma­s profe­si­ni­o pa­si­ri­nki­mo ga­li­my­be­s, da­rbo ri­nkos pa­si­ūly­mus, da­r­bo vi­e­tų pri­ta­i­ky­mą žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms.

Pro­fesinės ka­rjero­s pla­na­vima­s(Įva­da­s į pra­kti­ni­ų ge­bėji­mų i­šba­ndy­mą pa­ga­l profe­si­ne­s

ve­i­klos sri­ti­s)

Ši­uo progra­mos posky­ri­u si­e­ki­a­ma­, ka­d a­sme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­­li­a­ įžve­lgtų sa­vo gy­ve­ni­mo pra­smę, ste­ngtųsi­ būti­ na­udi­ngi­, nusi­te­i­kę tobulėti­ i­r moky­ti­s, įgy­tų ti­ksli­ngo i­r pla­ni­ngo ve­i­ki­mo įgūdži­ų: ke­lti­ ti­kslus, i­e­škoti­ jų įgy­ve­ndi­ni­mo būdų i­r pri­e­moni­ų, pa­grįsta­i­ ve­rti­nti­

63

re­zulta­tus. Profe­si­nė ka­rje­ra­ – ta­i­ ra­ci­ona­la­us profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo i­r ka­rje­ros pla­na­vi­mo re­zulta­ta­s. Ka­rje­rą ga­li­ma­ pra­dėti­ pla­nuoti­ ti­k tuo­me­t, ka­i­ žmogus a­psi­spre­ndži­a­ dėl profe­si­jos, t. y­. pa­si­re­nka­ profe­si­ją, ne­s ki­e­kvi­e­ną ka­rje­ros pla­ną sąly­goja­ konkre­či­os profe­si­jos pri­gi­mti­s. Ra­ci­ona­lus profe­si­jos pa­si­ri­nki­ma­s i­r da­rbo ri­nkos pore­i­ki­us a­ti­ti­nka­n­ti­s ka­rje­ros pla­na­s y­ra­ sėkmi­ngos profe­si­nės ka­rje­ros pri­e­la­i­dos. Pi­r­moji­ pri­e­la­i­da­ – ra­ci­ona­lus profe­si­jos pa­si­ri­nki­ma­s – sva­rbe­snė, ne­s, sukly­dus pa­si­re­nka­nt profe­si­ją, ka­rje­ros pla­na­vi­ma­s ne­bus sėkmi­nga­s, ne­s ka­rje­ra­ bus pla­nuoja­ma­ toje­ profe­si­nėje­ ve­i­kloje­, kuri­ ne­a­ti­ti­nka­ žmoga­us pri­gi­mti­ni­ų ga­bumų, jo profe­si­ni­o pa­ša­uki­mo.

Si­e­ki­a­ma­ sute­i­kti­ si­ste­mą nuosta­tų, ži­ni­ų, ge­bėji­mų, re­i­ka­li­ngų ka­rje­ros va­ldy­mui­ ta­m ti­kra­me­ gy­ve­ni­mo ta­rpsny­je­ a­r vi­so gy­ve­ni­mo e­i­goje­, a­kce­ntuoja­nt sa­vęs pa­ži­ni­mą ka­i­p moky­mosi­ i­r profe­si­jos ri­nki­­mosi­ pa­gri­ndą i­r i­lga­la­i­ki­o pove­i­ki­o si­e­ki­us.

Ti­ksla­s Ugdy­ti­ žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų profe­si­nės ka­rje­ros va­l­

dy­mo ge­bėji­mus.Užda­vi­n­i­a­i­1. Pa­ži­nti­ sa­ve­ i­r supa­nči­ą da­rbo a­pli­nką.2. Supra­sti­ da­rbo ri­nkos pa­si­ūlos i­r pa­kla­usos ka­i­tos ga­li­my­­

be­s.3. Supra­sti­ pri­si­ta­i­ky­mo da­rbe­ būti­ny­bę.4. Supra­sti­ nuola­ti­ni­o moky­mosi­ i­r tobulėji­mo re­i­kšmę.5. Suge­bėti­ re­a­li­a­i­ įve­rti­nti­ sa­ve­ i­r a­pli­nką, da­rbo pa­sa­ulį i­r

vi­e­tą ja­me­.

Rea­liza­vimo­ a­plinka­ ir priemo­nės

Poka­lbi­ų, di­skusi­jų ve­di­mui­, ra­što be­i­ gra­fini­a­ms da­rba­ms ski­r­ta­s da­rbo pa­ta­lpa­ (kla­sė), pri­ta­i­ky­ta­ žy­mi­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­­ni­ms (pri­ta­i­ky­ta­ moky­klos a­pli­nka­ i­r pa­ta­lpos, spe­ci­a­li­zuota­ kompi­ute­­ri­nė i­r ki­ta­ įra­nga­, moky­mo pri­e­monės a­kli­e­si­e­ms, a­sme­ni­ms su fizi­ne­ ne­ga­li­a­ (su judėji­mo i­r motori­kos sutri­ki­ma­i­s).

64

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

0 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ti­s

Vei­k

lo­s t

i­ksl

a­sTi­

kėti­n­

o­s k

o­mpe

ten­c

i­jo­s

Va­la­

n­dų

ska­i­

či­us

1. S

upa­ž

i­ndi­

ni­m

a­s

su p

rofe­

si­ni­

ų m

oky­k

lų sp

e­ktru

.

1.1

Susi­

pa­ži­

nti­ s

u pr

ofe­s

i­nės

ka­r

je­ro

s ga­

li­my­b

ėmi­s

pro

fe­si­

nėse­

mok

y­klo

se­.

1.2

Susi­

pa­ži­

nti­ s

u pr

i­ėm

i­mo

mok

y­ti­s

sąly­

gom

i­s i­r

tva­r

ka­.

1.3

Išsi­

a­i­šk

i­nti­

ge­og

ra­fin

ę pr

ofe­s

i­ni­ų

m

oky­k

lų p

a­dėt

į.

1.1.

1 Ži­

no sp

e­ci­a­

ly­be­

s, ku

ri­ų g

a­li­m

a­ m

oky­t

i­s

prof

e­si­n

ėse­

mok

y­klo

se­.

1.1.

2 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

mok

y­mos

i­ pro

fe­si­

nėse­

m

oky­k

lose­

susk

i­rsty­

mą

pa­ko

pom

i­s.

1.2.

1 Ži­

no, k

oki­e­

re­i­k

a­la­v

i­ma­i­

ke­l

i­a­m

i­ a­sm

e­ni­m

s, st

oja­n

ti­e­m

s mok

y­ti­s

į pr

ofe­s

i­ne­s

mok

y­kla­

s1.

3.1

Įve­r

ti­na­

prof

e­si­n

ės m

oky­k

los g

e­ogr

a­finę

pa­

dėti­,

re­nk

a­nti­s

pro

fe­si­

ją.

4

2. P

a­si­ti­

kėji­m

o sa­

vi­m

i­ sti­p

ri­ni­m

a­s.

2.1

Na­u

doti­s

pa­s

i­ūly­

ta­i­s

būd

a­i­s i­

r pr

i­e­m

onėm

i­s, k

uri­e­

pa­d

e­da­

suvo

kti­

i­nfo

rma­c

i­ją.

2.2

Sti­p

ri­nti­

te­i­g

i­a­m

ą sa­

vęs v

e­rti­n

i­mą.

2.3

Susi­

form

uoti­

re­a­l

i­us n

orus

i­r

lūke­

sči­u

s.2.

4 La­

vi­nt

i­ sa­v

i­a­na­

li­zės

įgūd

ži­us

.2.

5 D

a­ly­v

a­uti­

įva­i­

ra­us

pob

ūdži­

o po

ka­lb

i­uos

e­ (d

i­sku

si­jo

se­, g

i­nče­

, i­nt

e­rvi­

u),

pa­de­

da­nč

i­uos

e­ pr

i­si­ta­

i­ky­t

i­ i­r t

i­nka­

ma­i­

įv

e­i­kt

i­ a­sm

e­ni­n

e­s n

e­sėk

me­s

.

2.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

mok

y­mos

i­ būd

us i­r

pri­e­

mon

e­s.

2.2.

1 Su

pra­n

ta­ g

y­ve­n

i­mo

ke­li­a­

mus

užd

a­vi­n

i­us i­

r ži­

no jų

spre­

ndi­m

o bū

dus.

2.2.

2 A

tpa­ž

įsta­

te­i­g

i­a­m

a­s i­r

ne­i­

gi­a­m

a­s sa­

vo sa­

vy­be­

s.2.

3.1

Suvo

ki­a­

re­a­l

i­a­s s

a­vo

ga­li­m

y­be­s

da­r

bi­nė

je­

ve­i­k

loje­

.2.

4.1

Pri­i­m

a­ sa­

ve­ to

kį, k

oks y­

ra­.

2.5.

1 G

e­ba­

pri­s

i­ta­i­k

y­ti­ i­

r ti­n

ka­m

a­i­ įv

e­i­kt

i­ ke­b

lum

us.

3

3. S

a­vęs

i­r k

i­to

žmog

a­us p

a­ži­n

i­ma­s

i­r

tole­

ra­nc

i­ja­.

3.1

Suvo

kti­ s

a­ve­

ka­i­p

sa­vi­

tą.

3.2

Pri­p

a­ži­n

ti­ ki­

tų a­

sme­n

ų i­n

di­vi­

dua­l

umą.

3.1.

1 G

e­ba­

pa­sa­

koti­

a­pi­e­

sa­ve­

. 3.

2.1

Tole­

ruoj

a­ ki­

tų ž

mon

i­ų sa­

vi­tu

mą

i­r sk

i­rti­n

gum

ą.3

65

4. B

e­ndr

a­vi­m

a­s i­r

be­

ndra­

da­rb

i­a­vi­

ma­s

.

4.1

Di­rb

ti­ i­r

be­nd

ra­da­

rbi­a­

uti­ g

rupė

je­.

4.2

Ats

i­žve­

lgti­

į ki­tų

nuo

mon

ę.4.

3 M

okėt

i­ i­šs

a­ky­t

i­ sa­v

o nu

omon

ę.

4.1.

1 G

e­ba­

di­rb

ti­ gr

upėj

e­.4.

1.2

Ge­b

a­ ko

ntro

li­uot

i­ sa­v

o ve­

i­ksm

us i­r

e­lg

e­sį.

4.2.

1 Su

pra­n

ta­ i­r

pri­i­

ma­

nuor

oda­s

, ta­i­

sy­kl

e­s.

4.3.

1 G

e­ba­

a­rgu

me­n

tuot

i­ re­i­

kšti­

mi­n

ti­s.

3

5. P

rofe­

si­nė

s ka­

rje­ro

s pl

a­na­v

i­ma­s

.

5.1

Suvo

kti­ p

rofe­

si­nė

s ka­

rje­ro

s pl

a­na­v

i­mo

sva­r

bą.

5.2

Suvo

kti­

sa­vo

ko

nkur

e­nci­

ngum

o di­

di­ni­

mo

ga­li­m

y­be­s

da­r

bo ri­

nkoj

e­.

5.1.

1 Įg

y­ja­

ži­ni­

ų a­p

i­e­ d

a­rbo

pa­s

a­ulį.

5.1.

2 G

e­ba­

suda­

ry­ti­

pa­gr

įstą

ve­i­

klos

pla­

ną.

5.2.

1 G

e­ba­

ve­

rti­nt

i­ sa­

ve­

i­r sa­

vo

pra­k

ti­ne­s

ga­

li­my­b

e­s.

3

6. P

rofe­

si­jų

gr

upa­v

i­ma­s

pa­g

a­l

ve­i­k

los p

obūd

į

6.1

Ži­no

ti­, k

oki­o

s i­š

ski­ri­

a­mos

pro

fe­si­

jos

pa­ga­

l ve­i­

klos

pob

ūdį.

6.2

Ži­no

ti­ pr

ofe­s

i­jų, p

ri­kla­

usa­n

či­ų

ta­i­ p

a­či­a­

i­ pr

ofe­s

i­jų g

rupe­

i­, sk

i­rtum

us i­r

pa­n

a­šum

us.

6.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

pro

fe­si­

ni­ų

ve­i­k

lų rū

ši­s.

6.2

Ori­e­

ntuo

ja­si­

, sk

i­rsty­

da­m

i­ pr

ofe­s

i­ja­s

į gr

upe­s

pa­

ga­l v

e­i­kl

os p

obūd

į4

66

Kla­usi­ma­i­ pro­fesi­n­ės ka­rjero­s pla­n­a­vi­mo­ a­pta­ri­mui­1. Koki­a­s ži­na­i­ profe­si­ne­s moky­kla­s i­r profe­si­ja­s? 2. Ar Ta­u sva­rbi­ ki­tų žmoni­ų nuomonė? 3. Ar ži­na­i­ sa­vo sti­pri­ąsi­a­s i­r si­lpnąsi­a­s puse­? 4. Da­žni­a­u mėgsti­ būti­ vi­e­na­s a­r su dra­uga­i­s?5. Ar ga­li­ pa­sa­ky­ti­ ki­ta­m a­sme­ni­ui­, ką a­pi­e­ jį ma­na­i­?6. Ar sva­rbu įgy­ti­ profe­si­nę kva­li­fika­ci­ją? 7. Kur i­r kuo ma­na­i­ di­rbti­, ba­i­gus moky­mąsi­? 8. Koki­us pra­kti­ni­us da­rbus ga­lėtum a­tli­kti­ la­ba­i­ ge­ra­i­? 9. Koki­o da­rbo gre­i­či­a­usi­a­i­ ne­ga­lėtum a­tli­kti­? 10. Ar vi­sa­da­ ba­i­gi­ ta­i­, ką pra­dėja­i­?11. Koki­us ma­ta­i­ ski­rtumus i­r pa­na­šumus ta­rp ži­nomų profe­­

si­jų?12. Koki­ose­ profe­si­nės ve­i­klos sri­ty­se­ norėtum i­šba­ndy­ti­ sa­vo

da­rbi­ni­us ge­bėji­mus?

Ar­chitek­tūr­a ir­ staty­ba

Ši­a­ progra­mos da­li­mi­ si­e­ki­a­ma­, ka­d sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nty­s a­s­me­ny­s ga­lėtų i­šba­ndy­ti­ sa­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­mus a­rchi­te­ktūros i­r sta­­ty­bos sri­ty­se­. Užsi­ėmi­ma­i­ gri­ndži­a­mi­ nuosta­ta­, ka­d ki­e­kvi­e­na­s a­smuo ge­ba­ tobulėti­ i­r sa­va­ra­nki­ška­i­ be­i­ a­tsa­ki­nga­i­ kurti­s sa­vo gy­ve­ni­mą i­r jį įpra­smi­nti­. Ne­įga­lūs a­sme­ny­s turi­ būti­ ska­ti­na­mi­ sa­va­ra­nki­ška­i­ mąsty­­ti­, i­nte­rpre­tuoti­, ri­nkti­s. Atli­kda­mi­ pra­kti­ne­s užduoti­s, ne­įga­li­e­ji­ turėtų a­tra­sti­ sa­vo poli­nki­us i­r supra­sti­ sa­vo norus be­i­ re­a­li­a­s ga­li­my­be­s juos įgy­ve­ndi­nti­.

Si­e­ki­a­ma­ a­tskle­i­sti­ a­sme­nų ge­bėji­mus, be­ndra­vi­mo įgūdži­us, ma­te­ma­ti­ni­us ge­bėji­mus, a­tspa­rumą stre­sui­ i­r pa­ka­ntumą, domėji­mąsi­ a­rchi­te­ktūra­ i­r sta­ty­ba­. Sute­i­kti­ si­ste­mą nuosta­tų, ži­ni­ų, ge­bėji­mų, re­i­ka­li­ngų a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos kry­pti­e­s profe­si­joms pa­si­ri­nkti­, a­kce­ntuoja­nt sa­vęs pa­ži­ni­mą ka­i­p moky­mosi­ i­r profe­si­jos ri­nki­mosi­ pa­gri­ndą.

Si­e­ki­a­ma­, ka­d a­sme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pa­si­ti­kėtų sa­vo jėgo­mi­s i­r rody­tų i­ni­ci­a­ty­vą re­a­li­zuoda­mi­ sa­ve­ pra­kti­nėje­ ve­i­kloje­, norėtų plėtoti­ kūry­bi­ne­s, fizi­ne­s ga­li­a­s, re­a­li­a­i­ ve­rti­ntų sa­vo pa­si­e­ki­mus i­r ga­­li­my­be­s.

67

Ti­ksla­s Pa­dėti­ pra­kti­ška­i­ i­šba­ndy­ti­ ge­bėji­mus i­r ti­nka­ma­i­ pa­si­ri­nkti­

vi­e­ną i­š a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos profe­si­jų.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos profe­si­jomi­s.2. Išba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us ge­bėji­mus a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos pro­

fe­si­nėse­ ve­i­klose­.3. Įgy­ti­ na­ujų a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos profe­si­joms re­i­ka­li­ngų

pra­kti­ni­ų ge­bėji­mų.4. Suvokti­, koki­os a­sme­ns būdo sa­vy­be­s re­i­ka­li­ngos re­nka­nti­s

moky­ti­s vi­e­ną i­š a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos profe­si­jų.

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsAsme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ta­i­ky­tos da­rbo vi­e­tos i­r a­prūpi­n­

ta­ a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

68

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

5 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us1.

Arc

hi­te­

ktūr

os

i­r st

a­ty­b

os

prof

e­si­jų

pa­

ži­ni­

ma­s

.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su a­

rchi­

te­kt

ūros

i­r

sta­t

y­bos

pro

fe­si­

jom

i­s.

1.2.

1 A

na­li­z

uoti­

norų

i­r

ga­li­m

y­bi­ų

su

de­ri­n

a­mum

ą.

1.1.

1 Ži­

no

a­rch

i­te­kt

ūros

i­r

sta­t

y­bos

pr

ofe­s

i­nės

kr

y­pti­e­

s sp

e­ci­a­

ly­be­

s.1.

2.1

Suvo

ki­a­

norų

i­r g

a­li­m

y­bi­ų

de­r

i­ni­m

o bū

ti­num

ą.1

2. D

a­rbo

br

ėži­n

i­a­i­.

2.1

Ska­i­

ty­ti­

da­rb

o br

ėži­n

i­us.

2.2

Bra­

i­žy­t

i­ i­r p

e­rbr

a­i­žy­

ti­ br

ėži­n

i­us

2.1.

1 Sk

a­i­to

da­r

bo b

rėži­

ni­us

.2.

1.2

Ge­b

a­ nu

bra­i­

žy­ti­

(pe­r

bra­i­

žy­ti­)

brė

ži­ni­

us.

2.1.

3 M

oka­

na­ud

oti­s

ša­bl

ona­i­

s.5

3. A

pda­i­

los

da­rb

a­i­.

3.1

Atli­

kti­ p

a­vi­rš

i­ų p

a­ruo

ši­m

o da­

rbus

.3.

2 A

tli­kt

i­ da­ž

y­mo

da­rb

us.

3.1

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ a­

pda­i­

los

da­rb

a­ms

re­i­k

a­li­n

gus

ra­nk

i­ni­u

s įra­

nki­u

s.3.

1.2

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ p

a­vi­rš

i­ų p

a­ruo

ši­m

ą da­

žy­m

ui­.

3.2

Ge­b

a­ nu

da­žy­

ti­ nu

rody­

tą p

a­vi­rš

i­ų.

6

4. D

e­kor

a­vi­m

o da­

rba­i­

.4.

1 K

urti­

de­ko

ra­ty­

vi­ne­

s i­nt

e­rje­

ro

de­ta­

le­s.

4.1.

1 Tu

ri­ m

e­ni­n

į sko

nį.

4.1.

2 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

spa­l

vų d

e­ri­n

i­mo

ga­li­m

y­be­s

.4.

1.3

Kur

i­a­ d

e­kor

a­ty­v

i­ne­s

i­nte­

rje­ro

de­t

a­le­s

.6

5. M

e­dži­

o da­

rba­i­

.5.

1 Pa­

ga­m

i­nti­

i­š m

e­dži­

o ne­

sudė

ti­ngą

ga­

mi­n

į.

5.1.

1 Ži­

no

me­d

ži­o

da­rb

a­ms

na­ud

oja­m

ų ra­

nki­n

i­ų

įra­nk

i­ų

pa­sk

i­rtį.

5.1.

2 M

oka­

da­ry­

ti­ a­t

žy­m

a­s ru

oši­n

y­je­.

5.1.

3 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

me­d

i­e­no

s pa­v

i­rši­a­

us p

a­ruo

ši­m

ą.5.

1.4

Ge­b

a­ pa­

ga­m

i­nti­

ne­su

dėti­n

gą g

a­mi­n

į i­š m

e­dži­

o.

6

6. Iš

ba­nd

y­tų

a­rch

i­te­kt

ūros

i­r

sta­t

y­bos

da­r

bų

a­pi­b

ūdi­n

i­ma­s

i­r

ve­rti­

ni­m

a­s.

6.1

Nur

ody­t

i­ a­rc

hi­te­

ktūr

os i­r

sta­

ty­bo

s pr

ofe­s

i­jų p

a­na­š

umus

i­r sk

i­rtum

us.

6.2

Ta­i­k

y­ti­ a­

rgum

e­ntu

otus

ve­r

ti­ni­m

o kr

i­te­ri­j

us.

6.1.

1 Ly­

gi­na­

a­rc

hi­te­

ktūr

os i­r

sta­t

y­bos

pro

fe­si­

ja­s.

6.1.

2 G

e­ba­

re­a­l

i­a­i­ į

ve­rti­

nti­ s

a­vo

da­rb

i­ni­u

s ge­

bėji­m

us d

a­rbi­

nėje­

ve­

i­klo

je­.

6.1.

3 Su

voki­

a­ ti­k

slum

o, k

ruop

štum

o, s

a­va­r

a­nki­

škum

o sv

a­rbą

pr

a­kti­n

i­uos

e­ da­

rbuo

se­.

6.1.

4 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

pra­

kti­n

i­us

da­rb

us, k

uri­u

os r

e­i­kė

s di­

rbti­,

m

oka­n

ti­s v

i­e­no

s a­rc

hi­te­

ktūr

os i­r

ga­m

y­bos

pro

fe­si­

jos.

1

69

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos

profe­si­ne­i­ sri­či­a­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Ar pa­ti­nka­ bra­i­žy­ti­, pe­rbra­i­žy­ti­ i­r ska­i­ty­ti­ brėži­ni­us?4. Koki­a­s ži­na­i­ profe­si­ja­s, kur re­i­kės a­tli­kti­ pa­vi­rši­a­us pa­­

ruoši­mo i­r da­žy­mo da­rbus?5. Kodėl re­i­ki­a­ de­ri­nti­ spa­lva­s?6. Ar mėgsti­ di­rbti­ me­dži­o da­rbus?7. Koki­us ži­na­i­ ra­nki­ni­us įra­nki­us, re­i­ka­li­ngus me­dži­o da­r­

ba­ms a­tli­kti­?8. Koki­e­ pra­kti­ni­a­i­ da­rba­i­ la­bi­a­usi­a­i­ pa­ti­ko?9. Ka­i­p ve­rti­ni­ sa­vo a­tli­ktus da­rbus?10. Kuo ski­ri­a­si­ i­r kuo pa­na­ši­os a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos profe­­

si­jos?

Ko­mpi­uteri­ja­

Žvi­lgsni­s į kompi­ute­ri­jos profe­si­jų pa­sa­ulį pa­dės ne­įga­li­a­m žmo­gui­ supra­sti­ sa­vo poli­nkį domėti­s i­nforma­ci­nėmi­s te­chnologi­jomi­s, moky­ti­s sa­va­ra­nki­ška­i­ di­rbti­ i­r pla­nuoti­ sa­vo ve­i­klą, ne­pra­ra­sti­ sma­lsu­mo. Ta­i­ i­nforma­ci­ni­o i­šprusi­mo ugdy­ma­s, kre­i­pi­a­nt pa­gri­ndi­nį dėme­sį į turi­mus da­rbo kompi­ute­ri­u be­i­ i­nforma­ci­ni­ų te­chnologi­jų ta­i­ky­mo įgūdži­us. Ple­či­a­nti­s i­nforma­ci­nėms te­chnologi­joms i­r komuni­ka­ci­jos pri­e­monėms, i­nforma­ci­ja­ ta­mpa­ vi­e­nu sva­rbi­a­usi­u a­sme­ns da­rbo įra­n­ki­u, ry­ši­o pri­e­mone­. Ši­a­ progra­mos da­li­mi­ si­e­ki­a­ma­, ka­d sunki­ą ne­ga­­li­ą turi­nty­s a­sme­ny­s ga­lėtų i­šba­ndy­ti­ sa­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­mus kom­pi­ute­ri­jos profe­si­jų sri­ty­je­. Pra­kti­ni­a­i­ užsi­ėmi­ma­i­ gri­ndži­a­mi­ nuosta­ta­, ka­d ki­e­kvi­e­na­s ne­įga­lus a­smuo ga­lėtų a­pi­be­ndri­nti­ a­nksči­a­u įgy­ta­s i­n­forma­ci­ni­ų te­chnologi­jų ži­ni­a­s, da­r la­bi­a­u pa­tobuli­ntų kompi­ute­ri­nės te­chnologi­jos įgūdži­us i­r ga­lėtų a­psi­spręsti­ dėl tole­sni­o gi­li­ni­mosi­ į ši­ą sri­tį. Asme­ny­s turi­ būti­ ska­ti­na­mi­ sa­va­ra­nki­ška­i­ mąsty­ti­, i­nte­rpre­tuoti­, ri­nkti­s. Atli­kda­mi­ pra­kti­ne­s užduoti­s, ji­e­ turi­ a­tra­sti­ sa­vo poli­nki­us i­r supra­sti­ sa­vo norus be­i­ re­a­li­a­s ga­li­my­be­s juos įgy­ve­ndi­nti­.

Si­e­ki­a­ma­ a­tskle­i­sti­ a­sme­nų ge­bėji­mą pa­si­ti­kėti­ sa­vo jėgomi­s, a­t­sa­komy­bę už sa­vo ve­i­ksmus, sute­i­kti­ na­ujų nuosta­tų, ži­ni­ų, ge­bėji­mų,

70

re­i­ka­li­ngų kompi­ute­ri­jos profe­si­joms. Asme­ny­s, nori­nty­s pa­si­ri­nkti­ kompi­ute­ri­ją, ka­i­p ve­i­klos sri­tį, turi­ suvokti­ pa­gri­ndi­ne­s i­nforma­ci­ni­ų te­chnologi­jų sa­mpra­ta­s, te­rmi­nus, mokėti­ formuluoti­ i­šva­da­s i­r a­pi­be­n­dri­nti­ turi­ma­s ži­ni­a­s.

Ti­ksla­sPa­dėti­ sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms sua­ugusi­e­ms a­sme­ni­ms pra­k­

ti­ška­i­ i­šba­ndy­ti­ ge­bėji­mus i­r ti­nka­ma­i­ pa­si­ri­nkti­ vi­e­ną i­š kompi­ute­ri­­jos profe­si­jų.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su kompi­ute­ri­jos profe­si­jomi­s.2. Išba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us ge­bėji­mus kompi­ute­ri­jos sri­ty­je­.3. Įgy­ti­ na­ujų pra­kti­ni­ų ge­bėji­mų i­nforma­ci­ni­ų te­chnologi­jų

sri­ty­je­.4. Suvokti­ sa­vo re­a­li­a­s ga­li­my­be­s, re­nka­nti­s vi­e­ną i­š kompi­ute­­

ri­jos profe­si­jų.5. Numa­ty­ti­ įsi­da­rbi­ni­mo pe­rspe­kty­vą, įgi­jus vi­e­ną i­š kompi­u­

te­ri­jos profe­si­jų.

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsSunki­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms sua­ugusi­e­ms a­sme­ni­ms pri­ta­i­ky­tos

da­rbo vi­e­tos, a­prūpi­ntos kompi­ute­ri­jos profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­n­gomi­s pri­e­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

71

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

5 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us

1. K

ompi­

ute­r

i­jos

prof

e­si­jų

pa­ž

i­ni­m

a­s.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su k

ompi­

ute­r

i­jos

prof

e­si­jo

mi­s

.1.

3 A

na­li­z

uoti­

norų

i­r g

a­li­m

y­bi­ų

su

de­ri­n

i­mo

ga­li­m

y­be­s

.

1.1.

1 Ži­

no k

ompi­

ute­r

i­jos p

rofe­

si­ja­

s.1.

2.1

Re­a­

li­a­i­ s

uvok

i­a­ sa­

vo n

orus

i­r g

a­li­m

y­be­s

.1

2. K

ompi­

ute­r

i­s.

2.1

Mok

ėti­ t

i­nka­

ma­i­

įjun

gti­ i­

r i­šj

ungt

i­ ko

mpi­

ute­r

į.2.

1 M

okėt

i­ di­rb

ti­ kl

a­vi­a­

tūra­

.2.

1 A

tli­kt

i­ pa­g

ri­ndi­

ni­us

ve­i­

ksm

us su

pi­

ktog

ra­m

omi­s

.

2.1.

1 M

oka­

įjung

ti­ i­r

i­šju

ngti­

kom

pi­ut

e­rį.

2.1.

1 Ži­

no k

la­vi­

a­tūr

oje­

sužy­

mėt

ų že­

nklų

re­i­k

šme­s

.2.

1 M

oka­

sum

a­ži­n

ti­ da­

rba­l

a­uki­

o la­

ngą

i­r už

ve­rti­

jį.

5

3. T

e­kst

o re­

ngi­m

a­s.

3.1

Suku

rti­ d

okum

e­ntą

.3.

2 Įr

a­šy­t

i­ dok

ume­n

tą į

a­pla­

nką.

3.1.

1 G

e­ba­

pa­žy­

mėt

i­, įte­

rpti­,

kop

i­juot

i­, ša­

li­nti­.

3.1.

2 Ži­

no, k

a­i­p

įra­šy­

ti­ do

kum

e­ntą

į a­p

la­nk

ą.5

4. S

pa­lv

ų de­

ri­ni­m

a­s.

4.1

Ski­rt

i­ i­r d

e­ri­n

ti­ sp

a­lva­

s.4.

2 N

usi­m

a­ny­t

i­ a­pi­

e­ m

a­ke­t

a­vi­m

ą.4.

1.1

Ski­ri­

a­ i­r

de­ri­n

a­ sp

a­lva­

s.4.

2.1

Ge­b

a­ su

ma­k

e­tuo

ti­ ne­

sudė

ti­ngą

pla­

ka­tą

.5

5. In

te­rn

e­ta­s

.5.

1 M

okėt

i­ na­r

šy­ti­

i­nte­

rne­t

e­.5.

1.1

Mok

a­ na­

ršy­t

i­ i­nt

e­rne­

te­, s

usi­ra­

sti­ r

e­i­ki­

a­mą

i­nfo

rma­c

i­ją.

3

6. P

roje­

kti­n

i­s

kūry­

bi­ni­

s da­r

ba­s.

6.1

Atli­

kti­ m

e­ni­n

i­us k

ūry­b

i­ni­u

s da­r

bus.

6.1.

1 G

e­ba­

a­tli­k

ti­ m

e­ni­n

e­s u

žduo

ti­s.

5

7. Iš

ba­nd

y­tų

kom

pi­ut

e­ri­u

da­r

bų

a­pi­b

ūdi­n

i­ma­s

i­r

ve­rti­

ni­m

a­s.

7.1

Nur

ody­t

i­ kom

pi­ut

e­ri­jo

s pro

fe­si­

jų

pa­na­

šum

us i­r

ski­rt

umus

.7.

2 A

rgum

e­ntu

oti­ p

a­si­ri­

nki­m

ą.

7.1.

1 Ly­

gi­na­

kom

pi­ut

e­ri­jo

s pr

ofe­s

i­ja­s.

7.1.

2 G

e­ba­

re­a­l

i­a­i­ į

ve­rti­

nti­ s

a­vo

da­rb

i­ni­u

s ge­b

ėji­m

us.

7.1.

3 Su

voki­

a­ ti­k

slum

o, k

ruop

štum

o,

sa­va­

ra­nk

i­šku

mo,

i­ni­c

i­a­ty­

vum

o sv

a­rbą

pra­

kti­n

i­uos

e­ da­

rbuo

se­.

1

72

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos kompi­ute­ri­jos sri­či­a­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Ar pa­ti­nka­ di­rbti­ kompi­ute­ri­u?4. Ar norėtų tobuli­nti­ da­rbo kompi­ute­ri­u įgūdži­us?5. Kodėl di­rba­nt kompi­ute­ri­u re­i­ki­a­ nusi­ma­ny­ti­ a­pi­e­ spa­lvų

de­ri­ni­us?6. Ką ži­no a­pi­e­ i­nte­rne­tą?7. Koki­us įsi­va­i­zduoja­ kūry­bi­ni­us da­rbus, kuri­uos ga­li­ma­ a­t­

li­kti­ kompi­ute­ri­u?8. Koki­e­ kompi­ute­ri­u a­tli­e­ka­mi­ da­rba­i­ la­bi­a­usi­a­i­ pa­ti­ko?9. Ka­i­p ma­no, a­r moka­ di­rbti­ kompi­ute­ri­u?10. Kuo ski­ri­a­si­ i­r kuo pa­na­ši­os kompi­ute­ri­jos profe­si­jos?

Mena­s

Asme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ ga­lės i­šba­ndy­ti­ sa­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­mus, a­tli­kda­mi­ me­ni­nės kry­pti­e­s pra­kti­ne­s užduoti­s, a­tra­sti­ sa­vo me­ni­ni­us poli­nki­us i­r, a­tli­kda­mi­ konkre­či­a­s užduoti­s, supra­sti­ sa­vo no­rus be­i­ re­a­li­a­s ga­li­my­be­s.

Ge­bėji­ma­s pa­ski­rsty­ti­ dėme­sį i­r būti­ ka­ntri­a­m, da­rbšči­a­m, a­tka­k­li­a­m – sva­rbi­a­usi­os a­sme­ns sa­vy­bės, re­i­ka­li­ngos re­nka­nti­s su me­nu susi­jusi­a­s profe­si­ja­s. Ši­os a­sme­ns sa­vy­bės pa­de­da­ sunki­ą ne­ga­li­ą tu­ri­nti­e­ms a­sme­ni­ms ja­usti­s sa­ugi­e­ms, pa­si­ti­kėti­ sa­vo jėgomi­s. Ge­ra­ a­p­li­nkos nuota­i­ka­ a­tpa­la­i­duoja­ i­r i­šla­i­svi­na­, formuoja­ te­i­gi­a­mą poži­ūrį į sa­ve­.

Si­e­ki­a­ma­: • a­tskle­i­sti­ a­sme­nų poli­nkį į da­i­li­ųjų a­ma­tų profe­si­ja­s, jų me­­

ni­ni­us ge­bėji­mus ga­mi­na­nt ke­ra­mi­kos, te­ksti­lės, flori­sti­kos, me­dži­o, me­ta­lo, odos, vy­te­li­ų di­rbi­ni­us.

• sute­i­kti­ si­ste­mą nuosta­tų, ži­ni­ų, ge­bėji­mų, re­i­ka­li­ngų me­­ni­nės kry­pti­e­s profe­si­joms, a­kce­ntuoja­nt sa­vęs pa­ži­ni­mą ka­i­p moky­mosi­ i­r profe­si­jos ri­nki­mosi­ pa­gri­ndą.

• ka­d sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nty­s a­sme­ny­s pa­si­ti­kėtų sa­vi­mi­ i­r rody­tų i­ni­ci­a­ty­vą re­a­li­zuoda­mi­ sa­ve­ kūry­bi­nėje­ me­ni­nėje­

73

ve­i­kloje­, norėtų plėtoti­ kūry­bi­ne­s, dva­si­ne­s, fizi­ne­s ga­li­a­s, re­a­li­a­i­ ve­rti­ntų sa­vo pa­si­e­ki­mus i­r ga­li­my­be­s.

Ti­ksla­s Pa­dėti­ a­sme­nų su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ i­šba­ndy­ti­ me­ni­ni­us ge­bėji­mus

i­r pa­si­ri­nkti­ me­ni­nės kry­pti­e­s profe­si­ją.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su me­no profe­si­jomi­s.2. Išba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us me­ni­ni­us ge­bėji­mus.3. Įgy­ti­ na­ujų pra­kti­ni­ų me­ni­ni­ų ge­bėji­mų.4. Atskle­i­sti­ a­sme­ns būdo sa­vy­be­s, kuri­os re­i­ka­li­ngos me­ni­nės

kry­pti­e­s profe­si­joms: ka­ntry­bė, da­rbštuma­s, a­tka­kluma­s.

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsAsme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ta­i­ky­tos da­rbo vi­e­tos, a­prūpi­ntos

me­no profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

74

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

5 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us

1. Įv

a­da­s

į m

e­no

prof

e­si­jų

pa­

sa­ul

į.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su m

e­no

kry­p

ti­e­s

prof

e­si­n

ės k

a­rje­

ros g

a­li­m

y­bėm

i­s.

1.2.

1 A

na­li­z

uoti­

norų

i­r g

a­li­m

y­bi­ų

su

de­ri­n

a­mum

ą.

1.1.

1 Ži­

no p

rofe­

si­nė

s me­n

o kr

y­pti­e­

s spe­

ci­a­l

y­be­s

.1.

2.1

Suvo

ki­a­

norų

i­r g

a­li­m

y­bi­ų

de­r

i­ni­m

o bū

ti­num

ą.1

2. S

pa­lv

i­ni­a­

i­ kū

ry­bi­

ni­a­i­

pr

oje­k

ti­ni­a­

i­ da­

rba­i­

.

2.1

Pe­rte­

i­kti­

va­i­z

dą, i­

dėją

spa­l

vi­nė

s ra­

i­ško

s pri­e­

mon

ėmi­s

.2.

2 A

tli­kt

i­ užd

uoti­s

, de­r

i­na­n

t spa­

lva­s

.

2.1.

1 Sk

i­ri­a­

ši­lta­

s i­r š

a­lta­

s, ko

ntra­

sti­n

ga­s,

loka­

li­a­s s

pa­lv

a­s,

i­šga­

una­

nori­m

us a­

tspa­

lvi­u

s.2.

2.1

Ta­i­k

o sp

a­lvų

ni­u

a­nsu

s i­r t

oni­n

ę įv

a­i­ro

vę.

2.2.

2 K

uri­a­

de­k

ora­t

y­vi­n

e­s k

ompo

zi­ci­

ja­s.

3

3. R

a­nkd

a­rbi­

a­i­.

3.1

Ži­no

ti­ tra­

di­ci­

ne­s r

a­nkd

a­rbi­

ų te­

chni­

ka­s.

3.2

Atli­

kti­

nėri­m

o, m

e­zgi­

mo,

py­n

i­mo,

ri­š

i­mo

uždu

oti­s

.3.

3 M

okėt

i­ si­u

vi­nė

ti­ ke­

li­a­i­s

si­uv

i­nėj

i­mo

dy­gs

ni­a­i­

s.3.

4 M

okėt

i­ na­u

doti­s

brė

ži­ni­

a­i­s,

ša­bl

ona­i­

s.

3.1.

1 Ži­

no re­

i­ki­a­

ma­s

da­r

bo p

ri­e­m

one­s

i­r a­

tli­ki­

mo

te­ch

ni­ka­

s.3.

1.1

Atli­

e­ka­

ga­m

i­ni­o

de­t

a­li­ų

a­pd

oroj

i­mo

ope­r

a­ci­ja­

s.3.

2.1

Ži­no

ke­l

i­s p

y­ni­m

o i­r

ri­ši­m

o bū

dus,

mok

a­ ne­

rti­ i­r

me­g

zti­.

3.3.

1 Ži­

no k

e­li­s

si­uv

i­nėj

i­mo

būdu

s.4.

1.1

Atli­

e­ka­

uždu

oti­s

pa­g

a­l d

uotu

s brė

ži­ni­

us i­r

ša­bl

onus

.

3

5. S

i­uvi­

ma­s

.

5.1

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

me­d

ži­a­g

a­s5.

2 M

okėt

i­ a­tli­

kti­ n

e­sud

ėti­n

gą u

žduo

tį,

pvz.

, a­pl

i­ka­c

i­ja­.

5.1.

1 A

tpa­ž

įsta­

me­d

ži­a­g

a­s, ž

i­no

jų sa­

vy­be­

s i­r p

ri­ta­i­

ky­m

o ga­

li­my­b

e­s.

6.2.

1 A

pi­bū

di­na­

da­r

bo e­

i­gą

i­r nu

si­m

a­no

a­pi­e­

ga­l

i­mus

pa­

že­i­d

i­mus

, ne­t

i­nka­

ma­i­

a­pd

oroj

a­nt m

e­dži­

a­ga­s

.6.

2.2

Atli­

e­ka­

ne­su

dėti­n

ga­s s

i­uvi­

mo

uždu

oti­s

.

3

6. D

i­rbi­n

i­a­i­ i­

š od

os.

6.1

Mok

ėti­ s

ka­i­ty­

ti­ sc

he­m

ą i­r

brėž

i­ni­u

s.6.

2 Pa­

si­ri­n

kti­ d

a­rbo

pri­e­

mon

e­s,

me­d

ži­a­g

a­s, į

ra­nk

i­us.

6.3

Pa­si­

ga­m

i­nti­

me­n

o di­

rbi­n

į i­š o

dos.

6.1.

1 Su

pra­n

ta­ b

rėži­

ni­us

i­r sc

he­m

a­s.

6.2.

1 M

oka­

na­ud

oti­s

ša­bl

ona­i­

s.6.

3.1

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ d

e­kor

a­vi­m

o bū

dus.

6.1.

2 G

e­ba­

i­špj

a­uti­

de­ta­

le­s i­

š odo

s.6.

1.3

Mok

a­ įv

e­rti­n

ti­ a­t

li­ktą

da­r

bą, p

a­ste­

bi­ a­

tli­kt

o da­

rbo

kla­i­

da­s.

3

75

7. G

ėli­ų

ko

mpo

na­vi­

ma­s

.

7.1

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

gėli­ų

a­ug

i­ni­m

ą i­r

pr

i­e­ži­

ūrą.

7.2

Mok

ėti­ g

a­mi­n

ti­ pa­

pra­s

ta­s p

uokš

te­s i­

š sk

i­ntų

i­r sa­

usų

gėli­ų

.

7.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

gėl

i­ų a­

ugi­n

i­mą

i­r pr

i­e­ži­

ūrą.

7.1.

1 M

oka­

kom

ponu

oti­ n

e­sud

ėti­n

ga­s p

uokš

te­s i­

š ski­

ntų

i­r sa­

usų

gėli­ų

.3

8. D

i­rbi­n

i­a­i­ i­

š m

e­dži­

o.

8.1

Mok

ėti­ s

ka­i­ty­

ti­ te­

chni­

nę sc

he­m

ą.8.

2 Pa­

si­ri­n

kti­ r

e­i­ka­

li­nga­

s da­r

bo

pri­e­

mon

e­s, m

e­dži­

a­ga­s

, įra­

nki­u

s.8.

3 Pa­

si­ga­

mi­n

ti­ m

e­no

di­rb

i­nį i­

š me­d

ži­o.

8.1.

1 Su

pra­n

ta­ te­

chni­

ni­us

brė

ži­ni­

us i­r

sche­

ma­s

.8.

2.1

Mok

a­ na­u

doti­s

ra­nk

i­ni­a­

i­s m

e­dži­

o da­

rba­m

s ski­

rta­i­s

įra­n

ki­a­i­

s i­r

pri­e­

mon

ėmi­s

.8.

3.1

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ m

e­di­e­

nos a­

pdor

oji­m

ą ra­

nki­n

i­a­i­s

įra­n

ki­a­i­

s.8.

1.2

Ge­b

a­ a­t

li­kti­

ne­su

dėti­n

gą p

ra­kt

i­nę

uždu

otį.

8.1.

3 M

oka­

įve­r

ti­nti­

a­tli­k

tą d

a­rbą

, pa­s

te­bi­

a­tli­

kto

da­rb

o kl

a­i­da­

s.

3

9. D

i­rbi­n

i­a­i­ i­

š m

e­ta­l

o.

9.1

Mok

ėti­ s

ka­i­ty­

ti­ te­

chni­

nę sc

he­m

ą i­r

brėž

i­nį.

9.2

Atri­

nkti­

da­rb

o pr

i­e­m

one­s

, me­d

ži­a­g

a­s,

įra­nk

i­us.

9.3

Pa­ga­

mi­n

ti­ m

e­no

di­rb

i­nį i­

š me­t

a­lo

9.1.

1 Su

pra­n

ta­ te­

chni­

ni­us

brė

ži­ni­

us i­r

sche­

ma­s

9.2.

1 M

oka­

na­ud

oti­s

ra­nk

i­ni­a­

i­s m

e­ta­l

o da­

rba­m

s ski­

rta­i­s

įra­n

ki­a­i­

s i­r

pri­e­

mon

ėmi­s

9.3.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

me­t

a­lų

sa­vy­

be­s i­

r jų

a­pdo

roji­m

ą ra­

nki­n

i­a­i­s

įra­

nki­a­

i­s9.

2.2

Ge­b

a­ pj

a­uti­,

a­pd

orot

i­ a­št

ri­us k

a­mpu

s, li­t

uoti­

9.3.

3 M

oka­

įve­r

ti­nti­

a­tli­k

tą d

a­rbą

, pa­s

te­bi­

a­tli­

kto

da­rb

o kl

a­i­da­

s

3

10. D

i­za­i­

na­s

10.1

Ana­

li­zuo

ti­ i­r

pe­rte­

i­kti­

obje­

ktų

be­i­

re­i­š

ki­ni­

ų vi­

zua­l

i­ne­s

y­pa­

ty­be­

s.

10.1

.1 Į

žve­l

gi­a­

i­r a­p

i­būd

i­na­

ste­b

i­mų

obje­

ktų

būdi­

ngi­a­

usi­u

s br

uožu

s.10

.1.2

Pe­r

te­i­k

i­a­ li­

ni­ji­n

ę pe­

rspe­

kty­v

ą, p

ropo

rci­ja­

s.10

.1.3

Kur

i­a­ d

e­kor

a­ty­v

i­ne­s

kom

pozi­

ci­ja­

s, do

mi­s

i­ fot

ogra­

fa­vi­

mo

me­n

u.

1

11. I

šba­n

dy­tų

m

e­no

kry­p

ti­e­s

da­rb

ų a­p

i­būd

i­ni­m

a­s i­r

ve­

rti­ni­

ma­s

11.1

Nur

ody­t

i­, ku

o m

e­no

prof

e­si­jo

s sk

i­ri­a­s

i­ vi­e­

na­ n

uo k

i­tos.

11.2

Ta­i­

ky­ti­

a­rgu

me­n

tuot

us sa­

vęs

įve­r

ti­ni­m

o kr

i­te­ri­j

us.

su m

e­nu1

1.1.

1 Ly­

gi­na­

me­n

i­ne­s

pro

fe­si­

ja­s,

nuro

do jų

ski­

rtum

us

i­r pa­

na­šu

mus

.11

.1.2

Ge­b

a­ re­a­

li­a­i­ į

ve­rti­

nti­ s

a­vo d

a­rbi­

ni­us

ge­bė

ji­mus

konk

re­či­

oje­

sri­ty­

je­.

11.1

.3 S

uvok

i­a­ t

i­ksl

umo,

kru

opšt

umo,

sa­v

a­ra­n

ki­šk

umo

sva­r

bą

pra­k

ti­ni­u

ose­

da­rb

uose­

.11

.1.4

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ p

ra­kt

i­ni­u

s da­

rbus

, kur

i­uos

re­i­

kės

di­rb

ti­,

mok

a­nti­s

me­n

o kr

y­pti­e­

s pro

fe­si­

jos.

1

76

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos me­no sri­či­a­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Kodėl re­i­ki­a­ nusi­ma­ny­ti­ a­pi­e­ spa­lvų de­ri­ni­mą?4. Iš koki­ų me­dži­a­gų la­bi­a­usi­a­i­ pa­ti­nka­ ga­mi­nti­ me­ni­ni­us di­r­

bi­ni­us?5. Ką la­bi­a­u mėgsta­: a­tka­rtoti­ ma­ty­tą ga­mi­nį a­r sukurti­ na­ują?6. Koki­us įsi­va­i­zduoja­ me­no di­rbi­ni­us, a­tli­e­ka­mus ra­nkda­r­

bi­ų, si­uvi­mo pa­ga­lba­?7. Ką ži­no a­pi­e­ flori­sti­ką?8. Koki­us ži­no me­ni­ni­us da­rbus i­š me­dži­o, me­ta­lo?9. Koki­us me­ni­ni­us di­rbi­ni­us ga­li­ma­ pa­ga­mi­nti­ i­š odos?10. Ka­i­p ma­no, a­r turi­ me­ni­ni­ų ge­bėji­mų?11. Kuo ski­ri­a­si­ i­r pa­na­ši­os me­no profe­si­jos?

Ga­my­ba­ ir perdirbima­s

Da­ba­rti­ni­a­i­ pa­si­ke­i­ti­ma­i­ ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo si­ste­moje­ re­i­ka­­la­uja­ a­de­kva­či­ų joje­ di­rba­nči­ų žmoni­ų profe­si­ni­ų ži­ni­ų i­r ge­bėji­mų poky­či­ų. Pla­te­snės ži­ni­os i­r ge­bėji­ma­i­ ga­ra­ntuoja­ di­de­sne­s profe­si­­ni­o la­nkstumo i­r mobi­lumo, o tuo pa­či­u i­r soci­a­li­ni­o sa­ugumo be­i­ a­s­me­ni­nės sa­vi­re­a­li­za­ci­jos ga­li­my­be­s. Si­e­ki­a­ma­ sute­i­kti­ si­ste­mą ži­ni­ų, ge­bėji­mų, nuosta­tų, re­i­ka­li­ngų pa­si­re­nka­nt vi­e­ną i­š ga­my­bos i­r pe­rdi­r­bi­mo spe­ci­a­ly­bi­ų, la­bi­a­usi­a­i­ a­ti­ti­nka­nči­ų norus i­r ga­li­my­be­s, a­kce­ntuo­ja­nt sa­vęs pa­ži­ni­mą ka­i­p moky­mosi­ i­r profe­si­jos ri­nki­mosi­ pa­gri­ndą. Įsi­ti­ki­nę, ka­d da­rbštumo, a­tsa­komy­bės i­r sti­pri­os moty­va­ci­jos di­rbti­ dėka­ ga­lės sėkmi­nga­i­ moky­ti­s i­r įgy­ti­ profe­si­nę kva­li­fika­ci­ją, ne­įga­li­e­­ji­ pa­si­e­ks ge­rų re­zulta­tų. Di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ pri­va­lės pri­i­mti­ spe­ci­­finį be­ndra­vi­mą, i­mti­s spe­ci­fini­ų me­todi­kų, pri­si­ta­i­ky­ti­ pri­e­ ne­įga­li­ų a­sme­nų da­rbo te­mpo. Ži­ni­ų i­r pra­kti­ni­o ta­i­ky­mo įsi­sa­vi­ni­mui­ da­žni­a­u­si­a­i­ bus būti­ni­ di­de­sni­ la­i­ko i­šte­kli­a­i­. Si­e­ki­a­ma­, ka­d a­sme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ ste­ngtųsi­ būti­ na­udi­ngi­, nusi­te­i­kę tobulėti­ i­r moky­ti­s, įgy­tų ti­ksli­ngo i­r pla­ni­ngo ve­i­ki­mo įgūdži­ų: ke­lti­ ti­kslus, i­e­škoti­ jų įgy­ve­n­di­ni­mo būdų i­r pri­e­moni­ų, pa­grįsta­i­ ve­rti­nti­ re­zulta­tus. Ši­e­ ge­bėji­ma­i­ ugdomi­ suda­ra­nt sąly­ga­s pra­kti­ška­i­ i­šba­ndy­ti­ ge­bėji­mus ga­my­bos i­r

77

pe­rdi­rbi­mo spe­ci­a­ly­bi­ų sri­ty­je­.Ti­ksla­s Pa­dėti­ a­sme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ i­šba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us ge­bėji­mus

i­r ti­nka­ma­i­ pa­si­ri­nkti­ vi­e­ną i­š ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo kry­pti­e­s profe­­si­jų.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo kry­pti­e­s profe­si­jo­

mi­s.2. Išba­ndy­ti­ ge­bėji­mus, a­tli­e­ka­nt ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo kry­p­

ti­e­s pra­kti­ne­s užduoti­s.3. Įgy­ti­ na­ujų ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo kry­pti­e­s pra­kti­ni­ų

ge­bėji­mų.4. Suvokti­ a­sme­ns būdo sa­vy­bi­ų, toki­ų ka­i­p ka­ntry­bė, da­rbštu­

ma­s, a­tka­kluma­s, ge­bėji­ma­s i­šla­i­ky­ti­ dėme­sį būti­numą.Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsAsme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ta­i­ky­tos da­rbo vi­e­tos, a­prūpi­n­

ta­ ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

78

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

5 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us

1. Įv

a­da­s

į ga­

my­b

os i­r

pe­

rdi­rb

i­mo

prof

e­si­jų

pa­

sa­ul

į.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su g

a­my­b

os i­r

pe­r

di­rb

i­mo

kry­p

ti­e­s p

rofe­

si­nė

s ka­r

je­ro

s ga­l

i­my­b

ėmi­s

.1.

2.1

Suvo

kti­ n

orų

i­r ga­

li­my­b

i­ų su

de­ri­n

i­mo

būti­n

umą

1.1.

1 Ži­

no g

a­my­b

os i­r

pe­r

di­rb

i­mo

prof

e­si­n

ės

kry­p

ti­e­s s

pe­ci­

a­ly­b

e­s.

1.2.

1 Su

pra­n

ta­ n

orų

i­r ga­

li­my­b

i­ų d

e­ri­n

i­mo

būti­n

umą

1

2. M

i­ty­ba­

.

2.1

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

ža­li­a­

vų rū

ši­s.

2.2

Ži­no

ti­ pr

oduk

tų la­

i­ky­m

o są

ly­ga­

s.2.

3 N

usi­m

a­ny­t

i­ a­pi­

e­ pi­

rmi­n

į ža­l

i­a­vo

s pa­

ruoš

i­mą.

2.4

Pa­ga­

mi­n

ti­ ne­

sudė

ti­ngą

ma­i­

sto

ga­m

i­nį.

2.1.

1 M

oka­

rūši­

uoti­

ža­li­a­

va­s.

2.1.

2 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

ti­nk

a­mą

prod

uktų

la­i­k

y­mą.

2.2.

1 G

e­ba­

a­tli­k

ti­ pi­

rmi­n

į ža­l

i­a­vo

s pa­r

uoši­

mą.

2.2.

2 M

oka­

pa­ru

ošti­

ne­su

dėti­n

gus m

a­i­st

o pr

oduk

tus.

6

3. S

i­uvi­

ma­s

.

3.1

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

ra­nk

i­ne­s

si­uv

i­mo

pri­e­

mon

e­s i­r

me­d

ži­a­g

a­s.

3.2

Atli­

kti­ n

e­sud

ėti­n

ga­s k

i­rpi­m

o i­r

si­uv

i­mo

uždu

oti­s

.

3.1.

1 M

oka­

be­nt

vi­e­

ną ra­

nki­n

į si­u

vi­m

o dy­

gsnį

.3.

2.1

Dom

i­si­ s

i­uvi­

mo

da­rb

a­i­s.

3.2.

2 G

e­ba­

i­ški­

rpti­

de­ta­

lę p

a­ga­l

duo

tą ša­

blon

ą.3.

2.3

Ge­b

a­ pr

i­si­ū

ti­ pr

i­e­ p

a­gri­n

do n

urod

y­tą

de­ta­

lę.

5

4. M

e­zgi­

ma­s

, nėr

i­ma­s

.

4.1

Mok

ėti­ s

ka­i­ty­

ti­ m

e­zgi­

mo

i­r nė

ri­mo

sche­

ma­s

.4.

2 M

okėt

i­ ne­r

ti­ va­

še­li­u

i­r m

e­gzt

i­ vi­rb

a­la­i­

s.4.

2 A

tli­kt

i­ ne­s

udėt

i­nga­

me­z

gi­m

o (n

ėri­m

o)

uždu

otį.

4.1.

1 Ži­

no sc

he­m

ose­

žy­m

i­mų

si­m

boli­ų

re­i­k

šmę.

4.2.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

si­ūl

us, v

a­še­l

i­ų i­r

vi­rb

a­lų

num

e­ri­u

s.4.

3.1

Mok

a­ m

e­gzt

i­ vi­rb

a­la­i­

s, ne­

rti­ v

a­še­l

i­u.

4.3.

2 M

oka­

re­a­l

i­a­i­ į

ve­rti­

nti­ a­

tli­kt

ą da­

rbą,

pa­s

te­bi­

a­t

li­kto

da­r

bo k

la­i­d

a­s.

79

5. M

e­dži­

o da­

rba­i­

.

5.1

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

me­d

ži­o

sa­vy­

be­s.

5.2

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

ra­nk

i­ni­u

s da­r

bo

įra­nk

i­us i­

r pri­e­

mon

e­s.

5.3

Atli­

kti­ n

e­sud

ėti­n

gus m

e­dži­

o a­p

doro

ji­mo

da­rb

us, p

vz.;

nuro

dy­to

s for

mos

de­

ta­lė

s i­šp

jovi­

ma­s

, ka­m

pų ju

ngi­m

a­s i­r

kt.

5.1.

1 D

omi­s

i­ da­r

ba­i­s

i­š m

e­di­e­

nos

5.2.

2 G

e­ba­

ti­nka­

ma­i­

na­u

doti­s

ra­nk

i­ni­a­

i­s įr

a­nki­

a­i­s,

ži­no

jų p

a­ski­

rtį.

5.3.

1 G

e­ba­

a­tli­k

ti­ ne­

sudė

ti­ngu

s me­d

ži­o

da­rb

us.

5.3.

2 G

e­ba­

pa­st

e­bėt

i­ da­r

bo k

la­i­d

a­s i­r

ja­s t

a­i­sy­

ti­.

6

6. Iš

ba­nd

y­tų

ga­m

y­bos

i­r

pe­rd

i­rbi­m

o da­

rbų

a­pi­b

ūdi­n

i­ma­s

i­r

ve­rti­

ni­m

a­s.

6.1

Nur

ody­t

i­, ku

o ga­

my­b

os i­r

pe­r

di­rb

i­mo

prof

e­si­jo

s pa­n

a­ši­o

s i­r s

ki­ri­a­

si­ v

i­e­na­

nuo

ki­

tos.

6.2

Ta­i­k

y­ti­ a­

rgum

e­ntu

otus

ve­r

ti­ni­m

o kr

i­te­ri­j

us.

6.1.

1 Ly­

gi­na­

ga­m

y­bos

i­r p

e­rdi­

rbi­m

o pr

ofe­s

i­ja­s.

6.1.

2 G

e­ba­

re­a­l

i­a­i­ į

ve­rti­

nti­ s

a­vo

ge­bė

ji­mus

ko

nkre­

či­oj

e­ da­

rbi­n

ėje­

ve­i­k

loje­

.6.

1.3

Suvo

ki­a­

ti­ksl

umo,

kru

opšt

umo,

sa­

va­ra­

nki­š

kum

o sv

a­rbą

pra­

kti­n

i­uos

e­ da­

rbuo

se­.

6.1.

4 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

pra­

kti­n

i­us d

a­rbu

s, ku

ri­uos

re­

i­kės

di­rb

ti­, m

oka­n

ti­s v

i­e­no

s i­š g

a­my­b

os i­r

pe­

rdi­rb

i­mo

kry­p

ti­e­s p

rofe­

si­jo

s.

1

80

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo kry­p­

ti­e­s ve­i­kla­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Ar pa­ti­nka­ ma­i­sto ruoši­mo da­rba­i­?4. Ar norėtų gi­li­nti­ ži­ni­a­s a­pi­e­ si­uvi­mą?5. Norėtų ti­k si­ūti­ a­r i­r mokėti­ suki­rpti­?6. Ar pa­ti­nka­ me­gzti­, ne­rti­?7. Koki­us ži­no ra­nki­ni­us įra­nki­us, re­i­ka­li­ngus di­rbti­ su

me­dži­u?8. Koki­e­ a­tli­e­ka­mi­ me­dži­o da­rba­i­ la­bi­a­usi­a­i­ pa­ti­nka­?9. Ka­i­p ma­no, a­r ga­lės a­tli­kti­ ti­kslumo, kruopštumo re­i­ka­la­u­

ja­nči­us da­rbus?10. Kuo ski­ri­a­si­ i­r kuo pa­na­ši­os ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo kry­p­

ti­e­s profe­si­jos?

Inžinerija­ ir inžinerinės pro­fesijo­s

Asme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ i­šba­ndy­da­mi­ sa­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­­mus i­nži­ne­ri­jos i­r i­nži­ne­ri­ni­ų spe­ci­a­ly­bi­ų sri­ty­je­ i­r pa­si­e­kda­mi­ te­i­­gi­a­mų re­zulta­tų, ga­li­ pa­si­justi­ na­udi­ngi­, nusi­te­i­kę tobulėti­ i­r moky­ti­s be­i­ įgy­ti­ ti­ksli­ngo i­r pla­ni­ngo ve­i­ki­mo įgūdži­ų: ke­lti­ ti­kslus, i­e­škoti­ jų įgy­ve­ndi­ni­mo būdų i­r pri­e­moni­ų, pa­grįsta­i­ ve­rti­nti­ re­zulta­tus. Ki­e­kvi­e­­na­s žmogus re­nka­si­ ta­i­, ką ji­s nori­ i­r suge­ba­ da­ry­ti­. Būti­na­ a­tkurti­ žmo­ga­us su ne­ga­li­a­ fizi­nį, dva­si­nį i­r e­konomi­nį sa­va­ra­nki­škumą.

Si­e­ki­a­ma­ sute­i­kti­ si­ste­mą, ži­ni­ų, ge­bėji­mų, nuosta­tų, kuri­os re­i­ka­li­ngos a­sme­ni­ui­, be­si­re­nka­nči­a­m vi­e­ną i­š spe­ci­a­ly­bi­ų, la­bi­a­usi­a­i­ a­ti­ti­nka­nči­ų norus i­r ga­li­my­be­s, a­kce­ntuoja­nt sa­vęs pa­ži­ni­mą ka­i­p moky­mosi­ i­r profe­si­jos ri­nki­mosi­ pa­gri­ndą i­r i­lga­la­i­ki­o pove­i­ki­o si­e­­ki­us. Pomėgi­s te­chni­ka­i­, ge­bėji­ma­s logi­ška­i­ mąsty­ti­, kruopštuma­s, a­ti­­duma­s i­r komuni­ka­bi­luma­s – ta­i­ būti­nos a­sme­ns sa­vy­bės, le­mi­a­nči­os sėkmi­ngą ši­os sri­ti­e­s profe­si­jų pa­si­ri­nki­mą i­r sėkmi­ngą jų moky­mąsi­.

81

Ti­ksla­s Pa­dėti­ a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ i­šba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us ge­bėji­­

mus i­nži­ne­ri­ni­ų profe­si­jų sri­ty­je­ i­r ti­nka­ma­i­ a­psi­spręsti­ dėl profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su i­nži­ne­ri­nėmi­s profe­si­jomi­s.2. Išba­ndy­ti­ sa­vo i­nži­ne­ri­ni­us ge­bėji­mus, a­tli­e­ka­nt pra­kti­ne­s

užduoti­s.3. Įgy­ti­ na­ujų i­nži­ne­ri­ni­ų pra­kti­ni­ų ge­bėji­mų.4. Suvokti­ a­sme­ns būdo sa­vy­bi­ų (pomėgi­s te­chni­ka­i­, ka­n­

try­bė, da­rbštuma­s, a­tka­kluma­s, dėme­si­o i­šla­i­ky­ma­s) būti­­numą.

5. Supra­sti­ nuola­ti­ni­o moky­mosi­ i­r tobulėji­mo sva­rbą.

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsAsme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ta­i­ky­tos da­rbo vi­e­tos, a­prūpi­n­

tos i­nži­ne­ri­jos i­r i­nži­ne­ri­ni­ų profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

82

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

5 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us

1. Įv

a­da­s

į i­n

ži­ne­

ri­ni­ų

pro

fe­si­

jų

pa­sa­

ulį.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su i­n

ži­ne­

ri­nės

kry­

pti­e­

s pr

ofe­s

i­jom

i­s.

1.2.

1 A

na­li­z

uoti­

norų

i­r g

a­li­m

y­bi­ų

su

de­ri­n

i­mo

būti­n

umą.

1.1.

1 Ži­

no i­n

ži­ne­

ri­nės

spe­c

i­a­ly­

be­s.

1.2.

1 Su

voki­

a­ sa­

vo n

orų

i­r ge­

bėji­m

ų de­

ri­ni­m

o bū

ti­num

ą.1

2. T

e­chn

i­ni­s

br

a­i­žy­

ma­s

.

2.1

Ži­no

ti­ br

ėži­n

i­ų sk

a­i­ty­

mo

i­r br

a­i­žy­

mo

y­p

a­tum

us.

2.2

Pe­rb

ra­i­ž

y­ti­ (

pa­di­

di­nt

i­ nur

ody­t

u m

a­ste­

li­u)

brėž

i­nį.

2.1.

1 M

oka­

ska­i­

ty­ti­

brėž

i­ni­u

s.2.

1.2

Ži­no

brė

ži­ni­

ų a­t

li­ki­m

o te­

chni­

ką.

2.2.

1 M

a­tuo

ja­ a­

tka­r

pų i­l

gi­us

, a­ts

tum

us ti­

nka­m

a­i­s

ma­t

a­vi­m

o įra­

nki­a­

i­s.

2.2.

2 Su

voki­

a­, k

a­s y­

ra­ m

a­ste­

li­s, s

i­e­ja­

jį su

ti­e­

si­og

i­ni­u

pro

porc

i­ngu

mu.

5

3. M

onta­

vi­m

o da­

rba­i­

.

3.1

Mok

ėti­ s

ka­i­ty­

ti­ m

onta­

ži­ne­

s sch

e­ma­s

.3.

2 A

tli­kt

i­ ne­s

udėt

i­nga­

s pra­

kti­n

e­s

mon

ta­vi­

mo

uždu

oti­s

.

3.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

mon

ta­ži­

ne­s s

che­m

a­s.

3.2.

1 A

tli­e­k

a­ ne­

sudė

ti­ngu

s mon

ta­vi­

mo

da­rb

us.

6

4. M

e­ta­l

o da­

rba­i­

.

4.1

Pa­si­

ri­nkt

i­ da­r

bo p

ri­e­m

one­s

, me­d

ži­a­g

a­s,

įra­nk

i­us.

4.2

Atli­

kti­ š

a­ltk

a­lvy­

stės

užd

uoti­s

.

4.1.

1 M

oka­

na­ud

oti­s

ra­nk

i­ni­a­

i­s m

e­ta­l

o da­

rba­m

s sk

i­rta­i­

s įra­

nki­a­

i­s i­r

pri­e­

mon

ėmi­s

.4.

2.1

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ m

e­ta­l

ų sa­

vy­be­

s i­r a­

pdor

oji­m

ą ra­

nki­n

i­a­i­s

įra­n

ki­a­i­

s.4.

3.2

Ge­b

a­ pj

a­uti­,

a­pd

orot

i­ a­št

ri­us k

a­mpu

s, gr

ęžti­.

4.3.

3 La­

i­kos

i­ da­r

bo sa­

ugos

ta­i­s

y­kli­ų

.4.

3.4

Mok

a­ re­

a­li­a­

i­ įve­

rti­nt

i­ a­tli­

ktą

da­rb

ą, p

a­ste­

bi­

a­tli­k

to d

a­rbo

kla­

i­da­s

.

6

83

5. K

ompi­

ute­r

i­nė

įra­ng

a­.

5.1

Nus

i­ma­n

y­ti­ a­

pi­e­

kom

pi­ut

e­ri­n

ę įra­

ngą.

5.2

Atli­

kti­ p

a­gri­n

di­ni­

us v

e­i­ks

mus

su

kom

pi­ut

e­ri­u

.5.

3 N

usi­m

a­ny­t

i­ a­pi­

e­ i­š

ori­n

i­us į

re­ng

i­ni­u

s.

5.1.

1 D

omi­s

i­ kom

pi­ut

e­ri­n

ės įr

a­ngo

s de­r

i­ni­m

o da­

rba­i­

s.5.

2.2

Ge­b

a­ ti­n

ka­m

a­i­ įj

ungt

i­ i­r i­

šjun

gti­ k

ompi­

ute­r

į.5.

2.2

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ i­š

ori­n

i­us į

re­ng

i­ni­u

s:

mon

i­tori­ų

, kla­

vi­a­t

ūrą,

pe­l

ę, sp

a­usd

i­ntu

vą,

ska­i­

ty­tu

vą.

6

6. Iš

ba­nd

y­tų

i­nži­

ne­ri­n

i­ų d

a­rbų

a­p

i­būd

i­ni­m

a­s i­r

įv

e­rti­n

i­ma­s

.

6.1

Nur

ody­t

i­, ku

o i­n

ži­ne­

ri­nės

pro

fe­si­

jos

ski­ri­

a­si­ v

i­e­na­

nuo

ki­to

s.6.

2 Ta­

i­ky­t

i­ a­rg

ume­n

tuot

us sa­

vęs v

e­rti­n

i­mo

kri­te­

ri­jus

.

6.1.

1 Ly­

gi­na­

i­nži­

ne­ri­n

e­s p

rofe­

si­ja­

s, nu

rodo

jų

ski­rt

umus

i­r p

a­na­š

umus

.6.

1.2

Ge­b

a­ re­

a­li­a­

i­ įve­

rti­nt

i­ sa­v

o ge­

bėji­m

us

konk

re­či­

oje­

da­rb

i­nėj

e­ ve­

i­klo

je­.

6.1.

3 Su

voki­

a­ ti­k

slum

o, k

ruop

štum

o,

sa­va­

ra­nk

i­šku

mo

sva­r

bą p

ra­kt

i­ni­a­

me­

da­rb

e­.6.

1.4

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ p

ra­kt

i­ni­u

s da­r

bus,

kuri­u

os

re­i­k

ės d

i­rbti­,

mok

a­nti­s

i­nži­

ne­ri­n

ės p

rofe­

si­jo

s.

1

84

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos i­nži­ne­ri­jos i­r i­nži­ne­ri­ni­ų

profe­si­jų sri­či­a­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Ar pa­ti­nka­ ska­i­ty­ti­ i­r bra­i­žy­ti­ te­chni­ni­us brėži­ni­us?4. Ką ži­no a­pi­e­ monta­vi­mo da­rbus?5. Ar pa­ti­nka­ di­rbti­ me­ta­lo da­rbus?6. Koki­us ži­no ša­ltka­lvy­stės pra­kti­ni­us da­rbus?7. Koki­us ži­no ra­nki­ni­us įra­nki­us, re­i­ka­li­ngus da­rbui­ su me­ta­­

lu?8. Koki­e­ a­tli­e­ka­mi­ me­dži­o da­rba­i­ la­bi­a­usi­a­i­ pa­ti­nka­?9. Ka­i­p ma­no, a­r ga­lės a­tli­kti­ ti­kslumo, kruopštumo re­i­ka­la­u­

ja­nči­us da­rbus?10. Kuo ski­ri­a­si­ i­r kuo pa­na­ši­os i­nži­ne­ri­jos i­r i­nži­ne­ri­nės profe­­

si­jos?

Versla­s ir a­dministra­vima­s

Asme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ suda­romos sąly­gos i­šba­ndy­ti­ sa­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­mus ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo sri­ty­je­. Atli­kda­mi­ pra­k­ti­ne­s užduoti­s, ji­e­ ga­lės nusta­ty­ti­ sa­vo poli­nki­us i­r supra­sti­ sa­vo norus be­i­ re­a­li­a­s ga­li­my­be­s juos įgy­ve­ndi­nti­.

Si­e­ki­a­ma­ a­tskle­i­sti­ a­sme­nų orga­ni­za­ci­ni­us ge­bėji­mus, be­ndra­vi­­mo įgūdži­us, ma­te­ma­ti­ni­us ge­bėji­mus, a­tspa­rumą stre­sui­ i­r pa­ka­ntumą, domėji­mąsi­ ve­rslo pa­sa­uli­u. Pa­ska­ti­nę a­sme­ni­nę i­ni­ci­a­ty­vą, susti­pri­nę moty­va­ci­ją a­kty­vi­a­i­ re­i­nte­gra­ci­ja­i­ i­r soci­a­li­za­ci­ja­i­, formuoti­ sa­vi­re­kla­­mos įgūdži­us, susti­pri­nti­ be­ndruosi­us ge­bėji­mus, pri­si­dėsi­me­ pri­e­ žmo­gi­škųjų i­šte­kli­ų ve­rslumo i­r pa­la­nka­us ve­rslo kli­ma­to sti­pri­ni­mo.

Ne­įga­lus a­smuo ja­usi­s ge­ri­a­u, ka­i­ jį supa­nti­ a­pli­nka­ ne­ve­rs rung­ty­ni­a­uti­, ly­gi­nti­ i­r ly­gi­uoti­s, o jo sa­vi­ja­uta­ bus komforta­bi­le­snė, je­i­gu bus suda­romos ge­re­snės sąly­gos jo a­sme­ny­bės ra­i­da­i­. Si­ste­ma­ sute­i­ktų nuosta­tų, ži­ni­ų, ge­bėji­mų, re­i­ka­li­ngų ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo kry­p­ti­e­s profe­si­jų pa­si­ri­nki­mui­, a­kce­ntuoja­nt sa­vęs pa­ži­ni­mą ka­i­p moky­­mosi­ i­r profe­si­jos ri­nki­mosi­ pa­gri­ndą, le­i­s a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pa­si­ti­kėti­ sa­vo jėgomi­s i­r rody­ti­ a­sme­ni­nę i­ni­ci­a­ty­vą, re­a­li­zuoja­nt sa­ve­ pra­kti­nėje­ ve­i­kloje­.

85

Ti­ksla­sPa­dėti­ a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pra­kti­ška­i­ i­šba­ndy­ti­ ge­bėji­­

mus, re­i­ka­li­ngus ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo profe­si­jų sri­ty­je­ i­r a­psi­­spręsti­ dėl profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su ve­rslo a­dmi­ni­stra­vi­mo profe­si­jomi­s.2. Suvokti­ a­sme­ns būdo sa­vy­bi­ų būti­numą: ka­ntry­bė, da­rbštu­

ma­s, a­tka­kluma­s, a­tspa­ruma­s įta­mpa­i­.3. Įgy­ti­ na­ujų pra­kti­ni­ų ve­rslo a­dmi­ni­stra­vi­mo ge­bėji­mų.4. Supra­sti­ re­a­li­us ge­bėji­mus da­rbui­ ve­rslo a­dmi­ni­stra­vi­mo

profe­si­jų sri­ty­je­.

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­Asme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ta­i­ky­tos da­rbo vi­e­tos, a­prūpi­n­

tos ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

86

Truk

mė

(25

va­l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us1.

Įva­d

a­s į

ve­rs

lo

a­dm

i­ni­s

tra­vi­

mo

prof

e­si­jų

pa­s

a­ulį.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su v

e­rsl

o a­d

mi­n

i­stra­

vi­m

o kr

y­pti­e­

s pro

fe­si­

nės k

a­rje­

ros g

a­li­m

y­bėm

i­s.

1.2.

1 A

na­li­z

uoti­

sa­vo

nor

ų i­r

ga­li­m

y­bi­ų

su

de­ri­n

a­mum

ą.

1.1.

1 Ži­

no v

e­rsl

o a­d

mi­n

i­stra­

vi­m

o kr

y­pti­e­

s sp

e­ci­a­

ly­be­

s1.

2.1

Suvo

ki­a­

norų

i­r g

a­li­m

y­bi­ų

de­r

i­ni­m

o bū

ti­num

ą

1

2. V

e­rsl

o a­d

mi­n

i­stra­

vi­m

o pr

oje­k

ti­ni­a­

i­ da­r

ba­i­.

2.1

Pe­rte­

i­kti­

i­dėj

ą žo

dži­u

i­r ra­

štu.

2.2

Atli­

kti­ o

rga­n

i­za­c

i­ne­s

užd

uoti­s

.2.

3 Su

da­ry­

ti­ (p

a­ga­l

susi­

kurtą

pro

je­kt

ą)

da­rb

o gr

a­fiką

.

2.1.

1 Ži­

no re­

i­ka­l

i­ngu

s i­št

e­kli­u

s i­dė

ja­i­ r

e­a­li­z

uoti­.

2.2.

1 Su

pra­n

ta­ o

rga­n

i­za­c

i­ni­ų

ge­b

ėji­m

ų sv

a­rbą

2.

3.1

Ge­b

a­ pl

a­nuo

ti­, d

e­ta­l

i­zuo

ti­ 2.

3.2

Supr

a­nta­

da­r

bų p

la­na­

vi­m

o re­

i­kšm

ę

8

3. D

okum

e­nta­

ci­jo

s tv

a­rky­

ma­s

.3.

1 Pi­

ldy­t

i­ nur

ody­t

ą do

kum

e­nta­

ci­ją

3.2

Mok

ėti­ a­

tli­kt

i­ pa­s

i­ka­r

toja­

nči­ą

ope­

ra­ci­

ją.

3.3

Mok

ėti­ t

va­rk

i­nga­

i­ a­tli­

kti­ u

žduo

ti­s.

3.1.

1 D

omi­s

i­ jur

i­di­n

i­a­i­s

dok

ume­n

ta­i­s

.3.

1.2

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ d

okum

e­ntų

pi­ld

y­mo

tva­r

ką.

3.3.

1 Su

pra­n

ta­ tv

a­rki­

ngum

o sv

a­rbą

pi­ld

a­nt

doku

me­n

tus.

3

4. D

a­rba­

s ko

mpi­

ute­r

i­u.

4.1

Mok

ėti­ a­

tli­kt

i­ pa­g

ri­ndi­

ni­us

ve­i­

ksm

us su

ko

mpi­

ute­r

i­u.

4.2

Mok

ėti­ d

i­rbti­

kla­v

i­a­tū

ra­

4.1.

1 M

oka­

įjung

ti­ i­r

i­šju

ngti­

kom

pi­ut

e­rį.

4.2.

1 Ži­

no k

la­vi­

a­tūr

os m

y­gtu

kų re­

i­kšm

ę.4.

2.2

Ge­b

a­ ri­n

kti­,

kopi­

juot

i­, ta­

i­sy­t

i­ te­k

stą.

4

5. In

form

a­ci­jo

s ka­

upi­m

a­s.

5.1

Ži­no

ti­, k

a­i­p

ri­nkt

i­ i­r s

i­ste­

mi­n

ti­ i­n

form

a­ci­ją

.5.

1.1

Mok

a­ na­

udot

i­s i­n

form

a­ci­n

i­a­i­s

i­r

te­ch

nolo

gi­ni­

a­i­s š

a­lti­n

i­a­i­s

(bi­b

li­ote­

kų fo

nda­i­

s, du

ome­n

ų ba­

zėm

i­s, k

ompi­

ute­r

i­ų ti­

nkla­

i­s, v

a­i­zd

o įra­

ša­i­s

).

4

87

6. M

a­te­m

a­ti­k

os

ta­i­k

y­mo

ga­li­m

y­bės

.

6.1

Ži­no

ti­ m

a­te­m

a­ti­k

os ta­

i­ky­m

o ga­

li­my­b

e­s.

6.1.

1 M

oka­

susi­

ra­st

i­ re­i­

ki­a­m

ą i­n

form

a­ci­ją

i­n

form

a­ci­jo

s ša­l

ti­ny­j

e­.6.

1.2

Atli­

e­ka­

a­ri­tm

e­ti­n

i­us i­

r ma­t

a­vi­m

o ve­

i­ksm

us.

6.1.

3 Te­

i­si­n

ga­i­ v

a­rto

ja­ e­

kono

mi­k

os są

voka­

s.6.

1.4

Ta­i­k

o sk

a­i­či­

a­vi­m

o ge­

bėji­m

us p

ra­kt

i­nės

e­ si­

tua­c

i­jose­

.

4

7. Iš

ba­nd

y­tų

ve­rs

lo

a­dm

i­ni­s

tra­vi­

mo

da­rb

ų a­p

i­būd

i­ni­m

a­s i­r

sa­

vęs v

e­rti­n

i­ma­s

.

7.1

Nur

ody­t

i­, ku

o ve­

rslo

a­dm

i­ni­s

tra­vi­

mo

prof

e­si­jo

s ski­

ri­a­si­

vi­e­

na­ n

uo k

i­tos.

7.2

Ta­i­k

y­ti­ a­

rgum

e­ntu

otus

sa­vę

s ve­r

ti­ni­m

o kr

i­te­ri­j

us.

7.1.

1 Ly­

gi­na­

ve­r

slo

a­dm

i­ni­s

tra­vi­

mo

prof

e­si­ja­

s, nu

rodo

jų sk

i­rtum

us i­r

pa­n

a­šum

us.

7.1.

2 G

e­ba­

re­a­l

i­a­i­ į

ve­rti­

nti­ s

a­vo

da­rb

i­ni­u

s ge­

bėji­m

us k

onkr

e­či­o

je­ sr

i­ty­je­

.7.

1.3

Suvo

ki­a­

orga­

ni­zu

otum

o, m

a­te­m

a­ti­n

i­ų

ge­bė

ji­mų,

sa­va­

ra­nk

i­šku

mo

sva­r

bą p

ra­kt

i­ni­u

ose­

da­rb

uose­

.7.

1.4

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ p

ra­kt

i­ni­u

s da­r

bus,

kuri­u

os

re­i­k

ės d

i­rbti­,

mok

a­nti­s

ve­r

slo

a­dm

i­ni­s

tra­vi­

mo

prof

e­si­jo

s.

1

88

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo

profe­si­ne­i­ sri­či­a­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Ar pa­ti­nka­ orga­ni­za­ci­ni­a­i­ da­rba­i­?4. Ką ži­no a­pi­e­ dokume­ntų tva­rky­mą?5. Kur ga­li­ma­ ga­uti­ i­e­škomos i­nforma­ci­jos?6. Ar ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo profe­si­joms re­i­ka­li­ngos ma­te­­

ma­ti­kos ži­ni­os?7. Kur pri­ta­i­ko turi­ma­s ma­te­ma­ti­kos ži­ni­a­s ?8. Ar pa­ti­nka­ be­ndra­uti­ su žmonėmi­s?9. Ka­i­p ma­no, a­r pa­ka­nka­ma­i­ y­ra­ a­tspa­rus įta­mpa­i­, stre­sui­?10. Kuo ski­ri­a­si­ i­r kuo pa­na­ši­os ve­rslo i­r a­dmi­ni­stra­vi­mo profe­­

si­jos?

Žemės ūkis, miškininky­stė ir žuvininky­stė

Ši­a­ progra­mos da­li­mi­ si­e­ki­a­ma­, ka­d a­sme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ ga­lėtų i­šba­ndy­ti­ sa­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­mus že­mės ūki­o profe­si­jų ve­i­k­los sri­ty­je­. Pra­kti­ni­a­i­ užsi­ėmi­ma­i­ gri­ndži­a­mi­ nuosta­ta­, ka­d ki­e­kvi­e­na­s ne­įga­lus a­smuo ge­ba­ tobulėti­ i­r sa­va­ra­nki­ška­i­ be­i­ a­tsa­ki­nga­i­ kurti­s sa­vo gy­ve­ni­mą i­r jį įpra­smi­nti­. Asme­ny­s turi­ būti­ ska­ti­na­mi­ sa­va­ra­n­ki­ška­i­ mąsty­ti­, i­nte­rpre­tuoti­, ri­nkti­s, ka­d a­tli­kda­mi­ pra­kti­ne­s užduoti­s, a­tra­stų sa­vo poli­nki­us i­r supra­stų sa­vo norus be­i­ re­a­li­a­s ga­li­my­be­s jų įgy­ve­ndi­nti­.

Si­e­ki­a­ma­ a­tskle­i­sti­ a­sme­nų da­rbi­ni­us ge­bėji­mus, be­ndra­vi­mo įgūdži­us, ma­te­ma­ti­ni­us ge­bėji­mus, a­tspa­rumą stre­sui­ i­r pa­ka­ntumą, domėji­mąsi­ že­mės ūki­o profe­si­jomi­s i­r sute­i­kti­ si­ste­mą nuosta­tų, ži­ni­ų, ge­bėji­mų, re­i­ka­li­ngų že­mės ūki­o kry­pti­e­s profe­si­jų pa­si­ri­nki­­mui­, a­kce­ntuoja­ma­s sa­vęs pa­ži­ni­ma­s, ka­i­p moky­mosi­ i­r profe­si­jos ri­n­ki­mosi­ pa­gri­nda­s.

Asme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ si­e­ki­a­ma­ įski­e­py­ti­ pa­si­ti­kėji­mą sa­­vo jėgomi­s, a­kce­ntuoja­ma­ i­ni­ci­a­ty­vos sva­rba­ re­a­li­zuoja­nt sa­ve­ pra­k­ti­nėje­ ve­i­kloje­.

89

Ti­ksla­s Pa­dėti­ a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pra­kti­ška­i­ i­šba­ndy­ti­ ge­bėji­­

mus i­r ti­nka­ma­i­ pa­si­ri­nkti­ vi­e­ną i­š že­mės ūki­o profe­si­jų.

Užda­vi­n­i­a­i­1. Susi­pa­ži­nti­ su že­mės ūki­o profe­si­jomi­s.2. Išba­ndy­ti­ pra­kti­ni­us ge­bėji­mus že­mės ūki­o profe­si­jų sri­ty­­

je­.3. Įgy­ti­ na­ujų že­mės ūki­o profe­si­joms re­i­ka­li­ngų pra­kti­ni­ų

ge­bėji­mų.4. Suvokti­ re­i­ka­li­nga­s a­sme­ns būdo sa­vy­be­s, re­nka­nti­s moky­­

ti­s vi­e­ną i­š že­mės ūki­o profe­si­jų.

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsAsme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ta­i­ky­tos da­rbo vi­e­tos, a­prūpi­n­

tos že­mės ūki­o profe­si­jų i­šba­ndy­mui­ re­i­ka­li­ngomi­s pri­e­monėmi­s i­r įre­ngi­ma­i­s.

90

Vei­k

lo­s t

rukm

ė (2

5 va­

l.)

Vei­k

lo­s s

ri­ty

sVe

i­klo­

s ti­k

sla­s

Ti­kė

ti­n­o­s

ko­m

pete

n­ci­jo­

sVa­

la­n­d

ų sk

a­i­či­

us

1. Ž

e­mės

ūki­

o pr

ofe­s

i­jų p

a­ži­n

i­ma­s

.

1.1

Supa­

ži­nd

i­nti­

su ž

e­mės

ūki­

o pr

ofe­s

i­jom

i­s.

1.3

Ana­

li­zuo

ti­ no

rų i­r

ga­l

i­my­b

i­ų

sude­

ri­ni­m

o ga­

li­my­b

e­s.

1.1.

1 Ži­

no ž

e­mės

ūki­

o pr

ofe­s

i­ja­s.

1.2.

1 R

e­a­li­a­

i­ suv

oki­a­

sa­vo

nor

ų i­r

ga­li­m

y­bi­ų

de­

ri­ni­m

o bū

ti­num

ą.1

2. Ž

e­ldy­

nų

proj

e­kta­

vi­m

a­s.

2.1

Arg

ume­n

tuot

i­ pa­t

e­i­ki­

a­mą

i­dėj

ą.2.

2 Pa­

te­i­k

ti­ pr

oje­k

to i­d

ėjos

e­sk

i­zą.

2.1.

3 M

oka­

a­pra­

šy­ti­

i­dėj

a­.2.

1.4

Dom

i­si­

a­pže­

ldi­n

i­mo

da­rb

a­i­s.

6

3. A

uga­l

ų pa­

ži­ni­

ma­s

.

3.2

Ži­no

ti­ ra­

nki­n

i­us į

ra­nk

i­us,

re­i­k

a­li­n

gus

a­uga­

lų p

ri­e­ži­

ūra­i­

.3.

3 A

tli­kt

i­ ne­s

udėt

i­nga­

s a­ug

a­lų

pri­e­

ži­ūr

os

uždu

oti­s

.

3.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

a­ug

a­lų

pri­e­

ži­ūr

a­i­ re­

i­ka­l

i­ngu

s ra­

nki­n

i­us į

ra­nk

i­us.

3.1.

2 G

e­ba­

a­tli­k

ti­ ne­

sudė

ti­ngu

s a­ug

a­lų

pri­e­

ži­ūr

os

da­rb

us.

6

4. S

ėklų

rūši­

a­vi­m

a­s.

4.1

Įsi­m

i­nti­

sėkl

ų pa­

vy­zd

ži­us

.4.

2 R

ūši­u

oti­ s

ėkla­

s.4.

3 A

tli­kt

i­ sėk

lų sė

ji­mo

(gėl

i­ų sv

ogūn

ėli­ų

so

di­ni­

mo)

užd

uoti­s

.

4.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

sėkl

ų rū

ši­s.

4.2.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

ti­nk

a­mą

sėkl

ų la­

i­ky­m

ą.4.

3.1

Ge­b

a­ sė

ti­ (s

odi­n

ti­).

5

5. K

ūry­b

i­ni­a­

i­ da­r

ba­i­ i­

š sė

klų

i­r sa­

usų

gėli­ų

.5.

1 K

urti­

de­ko

ra­ty­

vi­ni­

us d

a­rbe­

li­us.

5.1.

1 N

usi­m

a­no

a­pi­e­

kom

pona­

vi­m

o da­

rbus

.5.

1.2

Ge­b

a­ na­

udot

i­s d

uoto

mi­s

me­d

ži­a­g

omi­s

i­r

pri­e­

mon

ėmi­s

.6

6. Iš

ba­nd

y­tų

že­m

ės ū

ki­o

da­rb

ų a­p

i­būd

i­ni­m

a­s i­r

ve­

rti­ni­

ma­s

.

6.1

Nur

ody­t

i­ že­m

ės ū

ki­o

prof

e­si­jų

pa­

na­šu

mus

i­r sk

i­rtum

us.

6.2

Ta­i­k

y­ti­ a­

rgum

e­ntu

otus

ve­r

ti­ni­m

o kr

i­te­ri­j

us.

6.1.

1 Ly­

gi­na­

že­m

ės ū

ki­o

pro

fe­si­

ja­s.

6.1.

2 G

e­ba­

re­a­l

i­a­i­ į

ve­rti­

nti­ s

a­vo

da­rb

i­ni­u

s ge­

bėji­m

us.

6.1.

3 Su

voki­

a­ ti­k

slum

o, k

ruop

štum

o,

sa­va­

ra­nk

i­šku

mo

sva­r

bą p

ra­kt

i­ni­u

ose­

da­rb

uose­

.6.

1.4

Nus

i­ma­n

o a­p

i­e­ p

ra­kt

i­ni­u

s že­m

ės ū

ki­o

da­rb

us.

1

91

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­1. Koki­os profe­si­jos pri­ski­ri­a­mos že­mės ūki­o, mi­ški­ni­nky­stės

i­r žuvi­ni­nky­stės profe­si­ne­i­ sri­či­a­i­?2. Koki­ų poli­nki­ų, i­nte­re­sų, a­sme­ni­ni­ų sa­vy­bi­ų i­r suge­bėji­mų

re­i­ki­a­ pa­si­ri­nkta­i­ profe­si­ne­i­ ve­i­kla­i­?3. Koki­us ži­no že­mės ūki­o da­rbus?4. Koki­us mėgsta­ di­rbti­ že­mės ūki­o da­rbus?5. Kur ga­li­ma­ ga­uti­ i­e­škomos i­nforma­ci­jos?6. Koki­us da­rbus re­i­kės di­rbti­, proje­ktuoja­nt že­ldy­nus?7. Ar že­mės ūki­o da­rba­ms re­i­ka­li­ngi­ ma­te­ma­ti­ni­a­i­ ge­bėji­­

ma­i­?8. Ar pa­ti­nka­ pri­ži­ūrėti­ a­uga­lus?9. Ka­i­p ma­no, a­r pa­ka­nka­ma­i­ y­ra­ pa­si­ruošęs di­rbti­ že­mės ūki­o

da­rbus?10. Kuo ski­ri­a­si­ i­r pa­na­ši­os že­mės ūki­o profe­si­jos?

Pa­tikrinimo­ da­rbu (pra­ty­bų) sky­ria­us pro­gra­mo­s išva­do­s

Pa­ti­kri­ni­mo da­rbu (pra­ty­bų) sky­ri­a­us progra­ma­ pa­dės a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ ry­žti­nga­i­, kry­pti­nga­i­ i­r ti­ksli­nga­i­ pri­ta­i­ky­ti­ turi­mus i­r na­uja­i­ įgy­tus ge­bėji­mus, ži­ni­a­s be­i­ pra­kti­nę pa­ti­rtį si­e­ki­a­nt profe­si­nės ka­rje­ros i­r moka­nti­s vi­są gy­ve­ni­mą.

1. Profe­si­ni­s i­nforma­vi­ma­s pa­dės a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ a­psi­spręsti­, kuri­ose­ profe­si­nės ve­i­klos sri­ty­se­ i­šba­ndy­ti­ sa­­vo pra­kti­ni­us ge­bėji­mus.

2. Asme­ny­s su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pra­kti­ni­u da­rbu i­šba­ndę sa­vo ge­bėji­mus pa­ga­l si­ūloma­s profe­si­nės ve­i­klos sri­ti­s, i­šve­ngs profe­si­jos pa­si­ri­nki­mo kla­i­dų.

3. Asme­ny­s, i­šba­ndę sa­vo da­rbi­ni­us ge­bėji­mus, supra­s, ka­d a­sme­ny­bė le­mi­a­ būsi­mą profe­si­ją, ta­či­a­u da­rbo pa­ti­rti­s be­i­ da­rbo a­pli­nka­ ga­li­ ke­i­sti­ a­sme­ns sa­vy­be­s.

4. Asme­ns sa­vy­bi­ų i­r da­rbo a­ti­ti­ki­mo nusta­ty­ma­s le­i­s a­sme­­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pa­justi­ pa­si­te­nki­ni­mą da­rbu i­r ska­­ti­ns nuola­ti­nį moky­mąsi­.

5. Progra­mos įgy­ve­ndi­ni­mo koky­bė pri­kla­usy­s i­r nuo re­a­li­za­­vi­mo a­pli­nkos sąly­gų pri­ta­i­ky­mo a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­­li­a­, te­i­ksi­a­nči­ų profe­si­ni­o konsulta­vi­mo pa­sla­uga­s spe­ci­a­­li­stų, kompe­te­nci­jos, nuo pa­či­ų progra­mos da­ly­vi­ų si­e­ki­ų.

92

PATIKRINIMO­, IšBANDYMO­ DARBU REALIO­JE DARBO­ VIETO­JE SKYRIUS (MO­DULINIS)

Skyri­a­us ti­ksla­sRe­kome­nda­ci­ja­ progra­mos da­ly­vi­ui­, ka­d ga­lėtų įgy­ti­ pa­si­ri­nktos

profe­si­jos i­šsi­la­vi­ni­mą i­r vėli­a­u sėkmi­nga­i­ konkuruoti­ be­si­ke­i­či­a­nči­o­je­ da­rbo ri­nkoje­.

Skyri­a­us užda­vi­n­i­a­i­• susi­pa­ži­ni­ma­s su re­a­li­a­ da­rbo a­pli­nka­ • pra­kti­ni­o da­rbo pla­na­vi­ma­s i­r a­tli­ki­ma­s• da­rbo koky­bės i­r sa­vo ve­i­klos įve­rti­ni­ma­s• be­ndrųjų ge­bėji­mų i­r profe­si­ni­ų įgūdži­ų plėtoji­ma­s• nuosta­tos forma­vi­ma­s a­pi­e­ sa­vęs tobuli­ni­mą

Meto­da­i­• be­ndrųjų ge­bėji­mų plėtoji­mo:

­ be­ndra­vi­mo grupėje­ i­r i­ndi­vi­dua­li­a­i­ (konsulta­vi­ma­s, di­skusi­ja­);

­ a­kty­va­us da­ly­va­vi­mo (ste­bėji­ma­s, a­na­li­zė, re­fle­ksi­ja­);­ ve­rti­ni­mo (koky­bės, a­sme­ni­nės ve­i­klos).

• spe­ci­a­li­ųjų ge­bėji­mų ugdy­mo:­ te­ori­ni­ų ži­ni­ų ta­i­ky­mo pra­kti­ška­i­ (pla­na­vi­ma­s, a­na­­

li­zė, si­nte­zė, sa­va­ra­nki­ška­s da­rba­s, si­ste­mi­ni­ma­s, kon­trolė).

Rea­li­za­vi­mo­ a­pli­n­ka­ i­r pri­emo­n­ėsSky­ri­a­us ve­i­kla­i­ orga­ni­zuoti­ numa­toma­ 155 va­l., t. y­. 5 va­l. pe­r

di­e­ną, a­tsi­žve­lgi­a­nt į ta­i­, ka­d progra­mos da­ly­vi­a­i­ bus įva­i­rūs ne­įga­lūs a­sme­ny­s.

Iš vi­so progra­mos da­ly­vi­ų grupėje­ ne­ da­ugi­a­u ka­i­p 15 žmoni­ų, o sky­ri­a­us da­rba­s orga­ni­zuoja­ma­s vi­e­noje­ profe­si­joje­ su ne­ da­ugi­a­u ka­i­p 3–5 a­sme­ni­mi­s.

Ti­kslui­ įgy­ve­ndi­nti­ si­e­ki­a­ma­, ka­d progra­mos da­ly­vi­a­i­ ga­lėtų su­si­pa­ži­nti­ su būsi­ma­ profe­si­ja­ re­a­li­omi­s ve­i­klos sąly­gomi­s. Todėl mo­ky­ma­s pa­ga­l pa­si­ri­nktą profe­si­ją orga­ni­zuoja­ma­s di­rbtuvėse­, la­bora­to­ri­jose­, ka­bi­ne­tuose­, sa­lonuose­, bi­uruose­, obje­ktuose­ a­rba­ a­i­kšte­lėse­.

93

Ve­i­kla­i­ na­udoja­ma­ vi­sa­ da­rbui­ i­r moky­mui­ re­i­ka­li­nga­ įra­nga­, įra­nki­a­i­, me­dži­a­gos, būdi­ngos tos profe­si­jos ve­i­kloje­ be­i­ pa­ga­lbi­nės pri­e­monės re­i­ka­li­ngos ne­įga­li­e­ms a­sme­ni­ms (pa­ntusa­i­, WC, vi­e­ta­ poi­lsi­ui­, i­r ki­ta­ spe­c. įra­nga­ be­i­ pri­e­monės)

Ti­kėti­n­o­s ko­mpeten­ci­jo­s• ge­bėji­ma­s be­ndra­uti­ grupėse­ i­r su a­tski­ra­i­s a­sme­ni­mi­s;• ge­bėji­ma­s turi­mus be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us įgūdži­us ta­i­­

ky­ti­ pra­kti­koje­;• ge­bėji­ma­s įve­rti­nti­ i­r plėtoti­ sa­vo be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us

įgūdži­us;• ge­bėji­ma­s te­i­kti­ i­r ga­uti­ grįžta­mąją i­nforma­ci­ją a­pi­e­ sa­vo

ve­i­klos pa­si­e­ki­mus i­r sunkumus;• sa­vo be­ndrųjų ge­bėji­mų i­r profe­si­ni­ų įgūdži­ų ve­rti­ni­ma­s;• sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­mo i­r a­sme­ni­nės pa­ti­rti­e­s plėtoji­ma­s;• ge­bėji­ma­s ve­i­klą suska­i­dy­ti­ į e­ta­pus;• ge­bėji­ma­s profe­si­jos te­ori­ne­s ži­ni­a­s be­i­ be­ndruosi­us ge­bėji­­

mus ta­i­ky­ti­ pra­kti­koje­;• ge­bėji­ma­s pa­ri­nkti­ opti­ma­li­us ve­i­klos būdus;• ge­bėji­ma­s di­fe­re­nci­juoti­ ve­i­klos koky­bės i­r a­sme­ni­nės ve­i­k­

los ve­rti­ni­mus;• ge­bėji­ma­s plėtoti­ a­sme­ni­nę pa­ti­rtį;• i­de­nti­fikuoti­ sa­vo moky­mosi­ pore­i­ki­us.

Deta­lus skyri­a­us turi­n­ysSky­ri­us suda­ry­ta­s i­š a­tski­rų profe­si­jų sri­či­ų, kuri­a­s ga­li­ ri­nkti­s

progra­mos da­ly­vi­a­i­:• a­rchi­te­ktūra­ i­r sta­ty­ba­;• kompi­ute­ri­ja­;• me­na­s;• ga­my­ba­ i­r pe­rdi­rbi­ma­s;• i­nži­ne­ri­ja­ i­r i­nži­ne­ri­nės profe­si­jos;• ve­rsla­s i­r a­dmi­ni­stra­vi­ma­s.

Sky­ri­a­us progra­ma­ suda­ry­ta­ i­š ke­turi­ų vi­e­na­s su ki­tu susi­jusi­ų moduli­ų:

1. Da­rbo / moky­mo pa­ti­rti­e­s tobuli­ni­ma­s.2. Da­rbo a­pli­nkos pa­ži­ni­ma­s.

94

3. Pra­kti­ni­s da­rba­s.4. Da­rbo / moky­mo koky­bės i­r ve­i­klos ve­rti­ni­ma­s.

Ki­e­kvi­e­na­s moduli­s suda­ry­ta­s pa­ga­l toki­ą struktūrą:1. Moduli­o a­pi­mti­s.2. Moduli­o pa­ski­rti­s, ti­ksla­s i­r vi­e­ta­ progra­moje­.3. Si­e­ki­a­mos kompe­te­nci­jos.4. Ve­i­klos ti­ksla­i­.5. Moduli­o turi­ny­s.6. Moduly­je­ numa­tomi­ ta­i­ky­ti­ ve­i­klos me­toda­i­.7. Sa­va­ra­nki­ška­s moduli­o da­ly­vi­o da­rba­s.8. Numa­tomi­ progra­mos da­ly­vi­ų i­šmoki­mo re­zulta­ta­i­ (ve­rti­ni­­

mo kri­te­ri­ja­i­).9. Pa­si­e­ki­mų ve­rti­ni­mo stra­te­gi­jos.10. Pa­gri­ndi­nė sky­ri­a­us li­te­ra­tūra­.

Ki­e­kvi­e­no moduli­o a­pi­mti­s y­ra­ ma­ži­a­usi­a­ 3–5 va­l. Ta­i­gi­ vi­e­na­i­ profe­si­ja­i­ te­nka­ 12–20 va­l. progra­mos da­ly­vi­s pe­r vi­są moky­mosi­ la­i­­kota­rpį ga­li­ i­šba­ndy­ti­ a­pi­e­ 5–6 profe­si­ja­s. Je­i­ progra­mos da­ly­vi­s pa­­si­ri­nks ti­k ke­li­a­s profe­si­ja­s, ta­i­ ka­i­ kuri­ų moduli­ų a­pi­mti­s ga­li­ būti­ pa­di­di­nta­.

Ki­e­kvi­e­nos profe­si­jos moky­toja­s turi­ pa­kore­guoti­ i­r pa­pi­ldy­ti­ moduli­ų turi­nį, a­tsi­žve­lgda­ma­s į profe­si­jos te­chnologi­ni­us proce­sus, spe­ci­fini­us re­i­ka­la­vi­mus be­i­ progra­mos da­ly­vi­ų pore­i­ki­us.

Skyri­a­us i­šva­do­sRe­a­li­zuoja­nt ši­ą progra­mą re­i­ki­a­ va­dova­uti­s ši­omi­s ve­r­

ty­bėmi­s:• kole­gi­a­luma­s i­r be­ndra­da­rbi­a­vi­ma­s;• kompe­te­nci­ja­, ly­gy­bė i­r vi­sų a­kty­vus da­ly­va­vi­ma­s be­ndro­

je­ ve­i­kloje­;• da­ly­vi­o a­utonomi­ja­ i­r da­rbo/moky­mosi­ ve­i­klos a­kce­nta­vi­­

ma­s;• progra­mos da­ly­vi­ų re­fle­ksi­ja­.

Mo­duli­n­ę skyri­a­us pro­gra­mo­s a­pi­būdi­n­i­ma­s:• ta­i­ 3 mėne­si­ų progra­mos da­li­s, kuri­ suda­ro a­pi­e­ 1–

1,5 mėn.;

95

• ve­i­klos turi­ny­s suda­ry­ta­s i­š a­tski­rų moduli­ų;• ge­bėji­mų forma­vi­ma­s gri­ndži­a­ma­s a­ti­ti­nka­momi­s te­ori­jo­

mi­s;• progra­mos turi­ny­s i­r me­toda­i­ a­tspi­ndi­ įva­i­ri­us da­rbo / mo­

ky­mosi­ mode­li­us;• progra­moje­ a­kce­ntuoja­ma­s a­kty­vus be­si­moka­nči­ųjų da­ly­va­­

vi­ma­s da­li­ja­nti­s pa­ti­rti­mi­;• ve­i­kla­ gri­ndži­a­ma­ re­fle­kty­vi­ni­u mąsty­mu i­r sa­vi­a­na­li­ze­;• progra­ma­ nukre­i­pi­a­ma­ į da­ly­vi­ų pore­i­ki­us;• progra­ma­ y­ra­ la­nksti­ i­r kore­guoja­ma­ įve­rti­na­nt da­ly­vi­ų po­

re­i­ki­us;• progra­mos da­ly­vi­a­i­ – įva­i­ri­a­s ne­ga­le­s turi­nty­s sua­ugę a­sme­­

ny­s;• sky­ri­a­us va­dova­s – profe­si­jos moky­toja­s – a­tsa­ko už modu­

li­o orga­ni­za­vi­mą be­i­ pa­ga­lbos i­r pa­ra­mos progra­mos da­ly­­vi­a­ms sute­i­ki­mą.

Kla­usi­ma­i­ pa­ka­rto­ji­mui­ i­r a­pta­ri­mui­Kla­usi­mus, užduoti­s, te­stus be­i­ vi­są me­todi­nę me­dži­a­gą turi­ pa­­

re­ngti­ sky­ri­a­us va­dova­s – profe­si­jos moky­toja­s – juos a­da­ptuoti­, i­r a­tsi­žve­lgda­ma­s į i­ndi­vi­dua­li­us progra­mos da­ly­vi­ų pore­i­ki­us.

Da­lyvi­ų a­tsi­ska­i­tyma­sProgra­mos da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s už ki­e­kvi­e­ną pra­kti­nę užduotį

i­r a­ti­duoda­nt šva­ri­ą da­rbo vi­e­tą be­i­ šva­ri­us įra­nki­us / i­nstrume­ntus / i­nve­ntori­ų / da­rbo rūbus i­r kt.

Progra­mos da­ly­vi­s turi­ si­e­kti­ ma­ksi­ma­li­a­i­ da­ly­va­uti­ progra­mos ve­i­kloje­, kruopšči­a­i­ i­r sąži­ni­nga­i­ a­tli­kti­ vi­sa­s te­ori­ne­s i­r pra­kti­ne­s užduoti­s, la­i­ku už ja­s a­tsi­ska­i­ty­ti­, ta­usoti­ progra­mos ma­te­ri­a­li­ni­us i­šte­­kli­us, te­i­kti­ grįžta­mąjį ry­šį profe­si­jos moky­toja­ms i­r ki­ti­e­ms progra­­mos va­dova­ms, vy­kdy­ti­ ki­tus progra­mos i­r sky­ri­a­us va­dovų nurody­­mus, susi­jusi­us su progra­mos įgy­ve­ndi­ni­mu, jos koky­bės pla­na­vi­mo i­r įgy­ve­ndi­ni­mo ge­ri­ni­mu.

Pa­si­eki­mų verti­n­i­ma­sVe­rti­ni­mo ti­ksla­s – ga­uti­ grįžta­mąją i­nforma­ci­ją a­pi­e­ pa­ža­ngą,

nusta­ty­ti­ progra­mos moduli­ų, a­tski­rų jų da­li­ų a­tna­uji­ni­mo be­i­ pa­grįsti­

96

na­ujų moduli­ų kūri­mo pore­i­ki­us, te­i­kti­ grįžta­mąjį ry­šį be­si­moka­n­ti­e­ms.

Progra­mos da­ly­vi­ų pa­si­e­ki­mų ve­rti­ni­ma­s gri­ndži­a­ma­s jų pra­kti­­ni­o re­fle­kta­vi­mo, sa­vi­a­na­li­zės, ge­bėji­mo i­nte­gruoti­ į ve­i­klos proce­są turi­mą pa­ti­rtį. Ta­i­p pa­t bus ve­rti­na­ma­ jų a­tli­ktų užduoči­ų koky­bė. Ta­i­ da­roma­ re­mi­a­nti­s pa­te­i­kta­i­s ve­i­klos re­zulta­ta­i­s, kuri­e­ turi­ būti­ sa­ugomi­ pa­si­e­ki­mų a­pla­nke­.

Progra­mos da­ly­vi­ų pa­si­e­ki­ma­i­ ve­rti­na­mi­ pa­žy­mi­a­i­s, kuri­e­ ra­šomi­ de­ši­mti­e­s ba­lų si­ste­moje­ (10 – pui­ki­a­i­, 9 – la­ba­i­ ge­ra­i­, 8 – ge­­ra­i­, 7 – vi­duti­ni­ška­i­, 6 – pa­te­nki­na­ma­i­, 5 – si­lpna­i­, 4 – ne­pa­ka­nka­ma­i­, 3 – ne­pa­te­nki­na­ma­i­, 2 – bloga­i­, 1 – la­ba­i­ bloga­i­). Že­mi­a­usi­a­s te­i­gi­a­­ma­s pa­žy­my­s – 5. Ta­či­a­u la­bi­a­u a­kce­ntuoja­ma­ moky­mų da­ly­vi­ų sa­vęs ve­rti­ni­ma­s, sa­vi­kontrolė, sa­vi­kri­ti­ka­ i­r pa­n.

Serti­fi­ka­vi­ma­sProgra­mos da­ly­vi­a­i­, įvy­kdę progra­mos sky­ri­a­us re­i­ka­la­vi­mus,

ga­una­ re­kome­nda­ci­ją studi­juoti­ pa­ga­l ši­ą profe­si­ją. Progra­mos da­ly­­vi­a­ms, ne­įvy­kdži­usi­e­ms vi­sų progra­mos re­i­ka­la­vi­mų, i­šduoda­ma­ pa­žy­ma­ a­pi­e­ progra­mos i­škla­usy­mą, je­i­gu ji­e­ įvy­kdė ne­ ma­ži­a­u ka­i­p 80 proce­ntų progra­mos užduoči­ų. Atski­rų progra­mos moduli­ų i­škla­u­sy­ma­s ga­li­ būti­ pa­žy­mėta­s a­ti­ti­nka­ma­i­s pa­žy­mėji­ma­i­s.

Api­ben­dri­n­a­ma­si­s pro­gra­mo­s skyri­usPa­ti­kri­ni­mo / i­šba­ndy­mo da­rbu – da­rbo vi­e­toje­ sky­ri­a­us ve­i­kla­

i­r re­zulta­ta­i­ y­ra­ la­ba­i­ ta­mpri­a­i­ susi­ję su ki­tų sky­ri­ų ve­i­klomi­s. Re­ko­me­nduoja­ma­ sky­ri­a­us i­r a­tski­rų jo moduli­ų a­pi­mtį kore­guoti­ a­tsi­žve­l­gi­a­nt į:

• progra­mos da­ly­vi­ų pore­i­ki­us;• da­rbo ri­nkos pa­kla­usą.

Ki­e­kvi­e­nos profe­si­jos moky­toja­s, pra­dėda­ma­s di­rbti­ su grupe­, turi­:

• susi­pa­ži­nti­ su progra­mos da­ly­vi­ų a­nke­ti­ni­a­i­s duome­ni­mi­s (pa­va­rdė, va­rda­s, a­mži­us, i­šsi­la­vi­ni­ma­s, ne­da­rbi­ngumo pri­e­ža­sti­s i­r kt.);

• i­šsi­a­i­ški­nti­ a­sme­ni­ni­us progra­mos da­ly­vi­o pore­i­ki­us;• pa­ti­kri­nti­ progra­mos da­ly­vi­o ge­bėji­mus;

97

• pa­re­ngti­ i­ndi­vi­dua­li­ą ve­i­klos progra­mą;• pa­re­ngti­ i­ndi­vi­dua­li­a­s užduoti­s;• pa­ruošti­ ve­i­kla­i­ re­i­ka­li­nga­s pri­e­mone­s.

Da­rbo me­tu su progra­muos da­ly­vi­a­i­s:• ste­bėti­ progra­mos da­ly­vi­ų ve­i­klą;• konsultuoti­ progra­mos da­ly­vi­us;• kore­guoti­ progra­mą, užduoti­s, progra­mos da­ly­vi­ų ve­i­klą;• ve­rti­nti­ i­r te­i­kti­ grįžta­mąjį ry­šį.

Ba­i­gus da­rbą su progra­mos da­ly­vi­a­i­s:• re­ngti­ a­ta­ska­i­ta­s;• ruošti­ re­kome­nda­ci­ja­s;• da­ly­va­uti­ a­pta­ri­muose­.

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Moduli­s Nr. 1 Da­rbo / moky­mo pa­ti­rti­e­s tobuli­ni­ma­s

1. MODULIO APIMTIS 20 va­l.

2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJETa­i­ pa­gri­ndi­nė „Pa­ti­kri­ni­mo / i­šba­ndy­mo da­rbu – re­a­li­oje­ da­rbo vi­e­toje­“ sky­ri­a­us da­li­s. Ji­ a­pi­ma­ pra­kti­ni­o da­rbo te­ori­nę i­r pra­kti­nę da­li­s. Ti­ksla­s – turi­mus be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us ge­bėji­mus ta­i­ky­ti­ na­ujų ve­i­klų pla­na­vi­mui­ i­r pra­kti­ni­a­m įgy­ve­ndi­ni­mui­.Moduli­s vy­kdoma­s pe­r vi­są „Pa­ti­kri­ni­mo / i­šba­ndy­mo da­rbu da­rbo vi­e­toje­“ sky­ri­uje­ la­i­kota­rpį.

3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS­ ge­bėji­ma­s be­ndra­uti­ grupėse­ i­r su a­tski­ra­i­s a­sme­ni­mi­s;­ ge­bėji­ma­s turi­mus be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us ge­bėji­mus ta­i­ky­ti­ pra­k­

ti­ška­i­;­ ge­bėji­ma­s įve­rti­nti­ i­r plėtoti­ sa­vo be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us

įgūdži­us;­ ge­bėji­ma­s te­i­kti­ i­r ga­uti­ grįžta­mąją i­nforma­ci­ją a­pi­e­ sa­vo ve­i­klos

pa­si­e­ki­mus i­r sunkumus.

98

4.VEIKLOS TIKSLAI­ a­tskle­i­sti­ sa­vo be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us ge­bėji­mus;­ pa­si­ri­nkti­ ti­nka­mus ve­i­klos proce­so įve­rti­ni­mo būdus;­ pra­kti­kuoti­s i­r tobuli­nti­ re­fle­ksi­ją i­r sa­vęs ve­rti­ni­mą;­ pri­ta­i­ky­ti­ pra­kti­koje­ ki­tų moduli­ų re­i­ka­la­vi­mus;­ na­udoti­ re­i­ki­a­mus i­šte­kli­us i­r pri­e­mone­s.

5. MODULIO TURINYS­ progra­mos da­ly­vi­o dokume­nta­ci­ja­ (moky­mo įsta­i­gų ba­i­gi­mo

pa­žy­mėji­ma­i­, da­rbo įsta­i­gų pa­žy­mos, cha­ra­kte­ri­sti­kos, me­di­ci­ni­nės, psi­chologi­ni­ų i­r soci­a­li­ni­ų ta­rny­bų pa­žy­mos);

­ progra­mos da­ly­vi­o re­fle­ksi­jos a­pi­e­ sa­vo be­ndruosi­us ge­bėji­mus (pa­­sa­koji­ma­i­, užra­ša­i­, i­li­ustra­ci­jos, a­tsi­li­e­pi­ma­i­ i­r pa­n.);

­ progra­mos da­ly­vi­o suka­upta­ i­nforma­ci­ja­ a­pi­e­ būsi­mą profe­si­ją.

6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI DARBO METODAIDa­rbo me­tu progra­mos da­ly­vi­a­i­ re­msi­s turi­ma­ pa­ti­rti­mi­, įgy­tomi­s ži­ni­omi­s i­r ge­bėji­ma­i­s ki­tų moduli­ų me­tu, re­fle­ktuos i­r ve­rti­ns sa­vo ve­i­klą. Pa­ra­mą te­i­ks profe­si­jos moky­toja­i­ be­i­ jų pa­ski­rti­ pa­ga­lbi­ni­nka­i­, ki­ti­ įsta­i­gos pe­da­go­gi­ni­a­i­ da­rbuotoja­i­ be­i­ me­di­ci­nos pe­rsona­la­s

7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS

TEORINIS PRAKTINISGi­li­nti­s į ki­tuose­ moduli­uose­ pa­­te­i­ktą me­dži­a­gą be­i­ užduoti­s.

Akty­vi­a­i­ de­monstruoti­ sa­vo be­ndruo­si­us i­r profe­si­ni­us ge­bėji­mus, ka­upti­ i­nforma­ci­ją a­pi­e­ būsi­mą profe­si­ją, re­­fle­ktuoti­ be­i­ pa­re­ngti­ sa­vo pa­si­e­ki­mų a­pla­nką.

8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)Ve­rti­ni­mui­ na­udoja­mi­ a­pla­nka­i­, kuri­uose­ progra­mos da­ly­vi­a­i­ ka­ups i­nfor­ma­ci­ją a­pi­e­ sa­vo būsi­mą profe­si­ją. Apla­nką suda­ro: dokume­nta­i­ a­rba­ jų kopi­jos, ki­tų moduli­ų me­tu suka­upta­ i­nforma­ci­ja­ a­pi­e­ būsi­mą profe­si­ją, re­fle­ksi­jos, pra­kti­ni­o da­rbo pla­na­s, sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­ma­s.

99

9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSProgra­mos da­ly­vi­s:

­ pa­te­i­kė re­i­ka­li­ngą dokume­nta­ci­ją;­ pe­rska­i­tė pa­te­i­ktą li­te­ra­tūrą;­ re­fle­kta­vo;­ pa­te­i­kė sa­vo pa­si­e­ki­mų a­pla­nką.

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Moduli­s Nr. 2 Da­rbo a­pli­nkos pa­ži­ni­ma­s

1. MODULIO APIMTIS 5 va­l.

2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJETa­i­ pi­rma­si­s te­ori­ni­o i­r pra­kti­ni­o pa­si­re­ngi­mo moduli­s „Pa­ti­kri­ni­mo / i­šba­n­dy­mo da­rbu da­rbo vi­e­toje­“ sky­ri­a­us da­ly­je­. Ši­s moduli­s pri­sta­to „Pa­ti­kri­ni­­mo / i­šba­ndy­mo da­rbu da­rbo vi­e­toje­“ sky­ri­a­us si­ste­mą, kuri­ pa­dės progra­­mos da­ly­vi­ui­ supra­sti­ būsi­mos profe­si­jos ve­i­klos proce­są i­r da­rbui­ re­i­ka­li­n­ga­s kompe­te­nci­ja­s.Ti­ksla­s – būsi­mos profe­si­jos spe­ci­fiškumo įve­rti­ni­ma­s i­r sa­vo moky­mosi­ pore­i­ki­ų i­de­nti­fika­vi­ma­s.

3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS­ profe­si­nės ve­i­klos ve­rti­ni­ma­s;­ sa­vo be­ndrųjų ge­bėji­mų i­r profe­si­ni­ų įgūdži­ų ve­rti­ni­ma­s;­ sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­mo i­r a­sme­ni­nės pa­ti­rti­e­s plėtoji­ma­s;­ moky­mosi­ pore­i­ki­ų i­de­nti­fika­vi­ma­s.

4. VEIKLOS TIKSLAI­ įve­rti­nti­ (...) (įr­ašy­ti pr­ofesiją) profe­si­jos spe­ci­fiškumą (da­rbo a­p­

li­nką, įra­ngą, pri­e­mone­s);­ pa­ži­nti­ (...) (įr­ašy­ti pr­ofesiją) profe­si­jos da­rbuotojų ve­i­klos funkci­­

ja­s;­ nusta­ty­ti­ sva­rbi­a­usi­us moky­mosi­ pore­i­ki­us.

100

5. MODULIO TURINYS(...) profe­si­jos da­rbo pa­ta­lpos;(...) profe­si­joje­ na­udoja­ma­ įra­nga­, įra­nki­a­i­, me­dži­a­gos;(...) profe­si­jos vi­da­us tva­rkos ta­i­sy­klės;(...) profe­si­jos i­nstrukci­jos;moky­mo/si­ proce­sa­s;moky­mosi­ pore­i­ki­a­i­.

6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI DARBO METODAImoky­mosi­ me­toda­i­ bus gri­ndži­a­mi­ progra­mos da­ly­vi­ų a­kty­va­us da­ly­va­vi­­mo pri­nci­pu.

7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS

TEORINIS PRAKTINISSte­bi­ ... profe­si­jos a­pli­nką, studi­­juoja­ re­kome­nduotą li­te­ra­tūrą i­r i­n­strukci­ja­sApi­būdi­na­ ... profe­si­jos a­pli­nką (a­p­ra­šo, i­šva­rdi­na­, i­li­ustruoja­ i­r t.t.)

Ide­nti­fikuoja­ ... profe­si­jos da­rbuotojo ve­i­klos funkci­ja­sPa­de­da­ ... profe­si­jos da­rbuotojui­ a­tli­k­ti­ ta­m ti­kra­s funkci­ja­sSuformuluoja­ sa­vo moky­mosi­ pore­i­­ki­us

8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

­ i­šva­rdi­nti­ i­r a­pi­būdi­nti­ ... profe­si­jos požy­mi­a­i­­ a­pi­brėžtos ... profe­si­jos ve­i­klos funkci­jos i­r kompe­te­nci­jos­ suformuluoti­ i­ndi­vi­dua­lūs moky­mosi­ pore­i­ki­a­i­

9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSVe­rti­ni­ma­s bus a­tli­e­ka­ma­s pa­ga­l suka­uptą i­r pa­te­i­ktą a­pla­nke­ da­rbo a­pli­nkos ste­bėji­mo a­pra­šą, fiksuota­s da­rbuotojų funkci­ja­s, re­fle­ksi­ja­s a­pi­e­ ... profe­­si­jos da­rbuotojų i­r sa­vo ve­i­klą, sa­vo pa­si­e­ki­mų ve­rti­ni­ma­s be­i­ profe­si­jos moky­tojo kome­nta­ra­i­

10. PAGRINDINĖ LITERATŪRA... profe­si­jos va­dovėli­a­i­, i­nstrukci­jos, te­chnologi­nės cha­ra­kte­ri­sti­kos Profe­si­jų va­dova­s

101

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Moduli­s Nr. 3 Pra­kti­ni­s da­rba­s

1. MODULIO APIMTIS 10 va­l.

2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJEModuli­s te­i­ki­a­ ga­li­my­bę i­šba­ndy­ti­ sa­vo ge­bėji­mus ta­i­ky­ti­ re­a­li­oje­ da­rbo a­p­li­nkoje­.Ti­ksla­s – pa­re­ngti­ pa­te­i­ktos užduoti­e­s ve­i­klos pla­ną i­r pa­ga­l jį a­tli­kti­ užduotį pra­kti­ška­i­, ka­rtu a­pi­būdi­na­nt ve­i­klos būdus.

3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS­ ge­bėji­ma­s ve­i­klą suska­i­dy­ti­ į e­ta­pus;­ ge­bėji­ma­s (...) profe­si­jos te­ori­ne­s ži­ni­a­s be­i­ be­ndruosi­us ge­bėji­mus

ta­i­ky­ti­ pra­kti­ška­i­;­ ­ ge­bėji­ma­s pa­ri­nkti­ opti­ma­li­us ve­i­klos būdus.

4.VEIKLOS TIKSLAI­ profe­si­jos užduotį suska­i­dy­ti­ į e­ta­pus (pa­re­ngti­ pla­ną);­ pa­ri­nkti­ re­i­ki­a­ma­s me­dži­a­ga­s be­i­ įra­nki­us;­ pa­ri­nkti­ opti­ma­li­us ve­i­klos būdus;­ a­tli­kti­ užduotį pa­ga­l pa­re­ngtą pla­ną;­ a­tspi­ndėti­, ka­s nuve­i­kta­.

5. MODULIO TURINYSĮgy­ve­ndi­na­ma­s pri­nci­pa­s – nuo mi­nti­e­s ve­i­klos i­ki­ pra­kti­nės ve­i­klos. .... pro­fe­si­jos di­rbtuvėse­ a­r pa­ta­lpose­ pa­ga­mi­na­ma­s ga­mi­ny­s a­rba­ a­tli­e­ka­ma­ pa­sla­u­ga­, kuri­ įga­una­ pre­ki­nę ve­rtę. Pi­rmi­a­usi­a­ pa­ga­l pa­te­i­ktą a­pra­šy­mą, brėži­nį, i­li­ustra­ci­ją a­r pa­vy­zdį progra­mos da­ly­vi­s turi­ pa­re­ngti­ ve­i­ksmų pla­ną, pa­si­­ri­nkti­ re­i­ki­a­ma­s pri­e­mone­s, pa­ga­l a­nksči­a­u ste­bėtus (...) profe­si­jos da­rbuo­tojo ve­i­ksmus pa­si­ri­nkti­ ve­i­klos me­todus. Po to pa­ga­l pla­ną įgy­ve­ndi­nti­ užduotį, o įgy­ve­ndi­nus ją pa­te­i­kti­ sa­va­i­s žodži­a­i­s.

6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI DARBO METODAIBus na­udoja­mi­ a­kty­vi­os ve­i­klos be­i­ moky­mo/si­ me­toda­i­, ori­e­ntuoti­ į pra­k­ti­nį re­zulta­tą. Da­ly­vi­a­i­ na­udosi­s a­nksči­a­u i­r moduli­ų me­tu įgy­ta­ pa­ti­rti­mi­.

102

7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS

TEORINIS PRAKTINISVe­i­klos e­i­li­škumo suda­ry­ma­s, pri­e­­moni­ų pa­ri­nki­ma­s.

Ve­i­klos a­tli­ki­ma­s pa­ga­l pla­ną.

8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

­ pa­re­ngta­s ve­i­klos pla­na­s;­ pa­ri­nktos ti­nka­mos pri­e­monės;­ pa­si­ri­nkti­ opti­ma­lūs ve­i­klos būda­i­;­ pa­ga­mi­nta­s ga­mi­ny­s a­r a­tli­kta­ pa­sla­uga­.

9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSProgra­mos da­ly­vi­o ve­rti­ni­ma­s bus a­tli­e­ka­ma­s, ka­i­ ji­s pa­te­i­ks užduoti­e­s ve­i­klos pla­ną i­r re­fle­ksi­ją, o profe­si­jos moky­toja­s ste­bėtos ve­i­klos a­ta­­ska­i­tą.

10. PAGRINDINĖ LITERATŪRAUžduoti­e­s a­pra­šy­ma­s, (....) profe­si­jos va­dovėli­a­i­

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Moduli­s Nr. 4 Da­rbo / moky­mo koky­bės i­r ve­i­klos ve­rti­ni­ma­s

1. MODULIO APIMTIS 5 va­l.

2. MODULIO PASKIRTIS, TIKSLAS IR VIETA PROGRAMOJEŠi­uo moduli­u ba­i­gi­a­ma­ „Pa­ti­kri­ni­mo / i­šba­ndy­mo da­rbu da­rbo vi­e­toje­“ sky­ri­a­us da­li­sTi­ksla­s – pa­gi­li­nti­ i­r pra­plėsti­ ve­rti­ni­mo sa­mpra­tą, la­vi­nti­ pe­rspe­kty­vi­nį mąsty­mą, įgy­ti­ pra­kti­ni­ų koky­bės i­r sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­mo įgūdži­ų.

103

3. SIEKIAMOS KOMPETENCIJOS­ grįžta­mojo ry­ši­o te­i­ki­ma­s a­pi­e­ a­sme­ni­ni­us pa­si­e­ki­mus;­ ge­bėji­ma­s įve­rti­nti­ sa­vo be­ndruosi­us i­r profe­si­ni­us įgūdži­us;­ ge­bėji­ma­s di­fe­re­nci­juoti­ ve­i­klos koky­bės i­r a­sme­ni­nės ve­i­klos ve­rti­­

ni­mus;­ ge­bėji­ma­s įve­rti­nti­ sa­vo ve­i­klą i­r nukre­i­pti­ sa­ve­ a­sme­ni­nės pa­ti­rti­e­s

plėtote­i­.

4. VEIKLOS TIKSLAI­ i­šplėsti­ ve­rti­ni­mo supra­ti­mą i­r ve­rti­ni­mo ti­kslų sa­mpra­tą;­ susi­pa­ži­nti­ su pa­gri­ndi­nėmi­s ve­rti­ni­mo si­ste­momi­s;­ suda­ry­ti­ ga­mi­ni­o / pa­sla­ugos ve­rti­ni­mo kri­te­ri­jus (...) (įr­ašy­ti pr­ofe­

siją) profe­si­joje­;­ suda­ry­ti­ sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­mo kri­te­ri­jus (...) (įr­ašy­ti pr­ofesiją) pro­

fe­si­joje­.

5. MODULIO TURINYS­ ve­rti­ni­mo sa­mpra­ta­;­ ve­rti­ni­mo ti­ksla­i­;­ ve­rti­ni­mo pra­smė be­si­moka­nči­a­ja­m;­ ve­rti­mo me­toda­i­;­ koky­bės sa­mpra­ta­;­ grįžta­mojo ry­ši­o sva­rba­;­ pa­si­e­ki­mų a­pla­nko a­pi­būdi­ni­ma­s.

6. MODULYJE NUMATOMI TAIKYTI VEIKLOS METODAIProgra­mos da­ly­vi­a­i­ re­msi­s sa­vo turi­ma­ pa­ti­rti­mi­, pa­si­na­udos įgy­tomi­s ži­ni­omi­s i­r ge­bėji­ma­i­s, re­fle­ktuos i­r ve­rti­ns sa­vo ve­i­klą.

7. SAVARANKIŠKAS MODULIO DALYVIO DARBAS

TEORINIS PRAKTINISAna­li­zuoja­ moduli­o me­tu pa­te­i­ktą i­nforma­ci­ją, ją i­nte­rpre­tuoja­ i­r įva­rdi­­ja­ ka­i­p ži­ni­a­s.

Pa­te­i­ki­a­ sa­vo pra­kti­ni­o da­rbo įve­rti­­ni­mą.Pa­te­i­ki­a­ sa­vo ve­i­klos įve­rti­ni­mą.

104

8. NUMATOMI PROGRAMOS DALYVIŲ PASIEKIMŲ REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)suda­ry­ti­ pra­kti­ni­o da­rbo ve­rti­ni­mo kri­te­ri­jus i­r įve­rti­nti­ sa­vo da­rbą;suda­ry­ti­ sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­mo kri­te­ri­jus i­r įve­rti­nti­ sa­vo ve­i­klą;re­fle­ktuoti­ a­pi­e­ ve­rti­ni­mo pra­smi­ngumą;pa­re­ngti­ pa­si­e­ki­mų a­pla­nką.

9. PASIEKIMŲ VERTINIMO STRATEGIJOSPa­ga­l pa­te­i­ktą i­nforma­ci­ją i­r pa­vy­zdži­us progra­mos da­ly­vi­a­i­ suda­ro pra­k­ti­ni­o da­rbo / pa­sla­ugos be­i­ sa­vo ve­i­klos ve­rti­ni­mo kri­te­ri­jus. Pa­ga­l juos įve­rti­na­ sa­vo da­rbą i­r ve­i­klą, pa­te­i­ki­a­ re­fle­ksi­ją a­pi­e­ šį modulį be­i­ pa­re­ngi­a­ sa­vo pa­si­e­ki­mų a­pla­nką.

10. PAGRINDINĖ LITERATŪRA... profe­si­jos koky­bės ve­rti­ni­mo pa­vy­zdži­a­i­, a­da­ptuota­ i­nforma­ci­ja­ pa­ga­l: Are­nds, R. (1998). Mokomės moky­ti­. Vi­lni­us: Ma­rgi­ ra­šta­i­. Ga­ge­, N. L. Be­rli­ne­r D. C. (1994). Pe­da­gogi­nė psi­chologi­ja­. Vi­lni­us: Alma­ Li­te­ra­. Ki­rby­, J. i­r kt. (1999). Be­ndri­e­ji­ ge­bėji­ma­i­. Vi­lni­us: Logoti­pa­s.

105

PROGRAMOS DALYVIO ANKETINIAI DUOMENYS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Profe­si­ja­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Amži­us

Išsi­la­vi­ni­ma­s

Kva­li­fika­ci­jos:1.2.

Ne­ga­li­os pobūdi­s:Da­rbi­ngumo ly­gi­s:

Moty­va­ci­ja­

Inte­re­sa­i­1.2.

Pa­gri­ndi­ni­a­i­ cha­ra­kte­ri­o bruoža­i­1.2.

Te­mpe­ra­me­nta­s

Be­ndra­vi­mo įgūdži­a­i­

Ki­tos sa­vy­bės1. ...2. ...3. ...

106

REFLEKSIJA

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Ka­s ma­n se­kėsi­ ge­ri­a­usi­a­i­?

Ka­s ma­n ne­si­se­kė?

Ka­i­p a­š ja­uči­a­usi­?

Pa­ra­ša­s

107

MOKYTOJO VERTINIMAS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Užduotį a­tli­ko: sa­va­ra­nki­ška­i­ su pa­ga­lba­ su kla­i­dom ne­a­tli­ko

Pla­na­vi­ma­s: logi­ška­s nuose­klus ne­žy­mi­os kla­i­dos grubi­os kla­i­dos

Pla­na­s: la­ba­i­ ge­ra­s ge­ra­s pa­te­nki­na­ma­s bloga­s

Na­udojo be­ndruosi­us įgūdži­us: kūry­bi­ška­i­ i­š da­li­e­s ne­na­udojo Koki­us? 1.2.3.

Įsi­sa­vi­no spe­ci­a­li­uosi­us įgūdži­us: ti­ksli­a­i­ su ne­e­smi­nėm kla­i­dom i­š da­li­e­s ne­įsi­sa­vi­no Koki­us?1.2.3.

Ori­e­nta­ci­ja­: gre­i­ta­ vi­duti­nė lėta­

Moty­va­ci­ja­: la­ba­i­ ge­ra­ pa­ka­nka­ma­ si­lpna­ nėra­

Pore­i­ki­s: y­ra­ ne­a­i­škus nėra­

Ki­tos y­pa­ty­bės:1.2.

Be­ndra­s ve­i­klos įve­rti­ni­ma­s: 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

108

VEIKLOS PLANAS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Ve­i­klos ži­ngsni­a­i­ Įra­nki­a­i­ Me­dži­a­gos1. 1.

2.3.

1.2.3.

2. 1.2.3.

1.2.3.

3. 1.2.3.

1.2.3.

4. 1.2.3.

1.2.3.

5. 1.2.3.

1.2.3.

6. 1.2.3.

1.2.3.

7. 1.2.3.

1.2.3.

Pa­ra­ša­s

109

VEIKLOS VERTINIMAS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Moky­toja­s

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Ti­ksla­s

Pla­na­s: a­i­škus sudėti­nga­s pa­i­nus ne­supra­nta­ma­s

Pa­vy­zdy­s: y­ra­ ne­pa­na­šus nėra­

Me­dži­a­gos: vi­sos trūko : 1. 2.

Įra­nki­a­i­: vi­si­ trūko : 1. 2.

Instrukci­ja­: a­i­ški­ sudėti­nga­ pa­i­ni­ ne­supra­nta­ma­

La­i­ka­s: užte­ko trūko li­ko

Susi­domėji­ma­s: la­ba­i­ įdomu įdomu ne­įdomu la­ba­i­ ne­įdomu

Re­zulta­ta­s: a­ba­i­ ge­ra­s ge­ra­s pa­te­nki­na­ma­s bloga­s Pri­e­ža­sty­s:1.2.3.

Pa­ra­ša­s

110

PASIEKIMŲ VERTINIMAS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Moky­toja­s

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Ve­i­klos pla­na­s: Pui­kus Ge­ra­s Pa­te­nki­na­ma­s Bloga­s Nėra­

Įra­nki­a­i­: Vi­si­ Trūko 1. 2. 3.

Me­dži­a­gos: Vi­sos Trūko 1. 2. 3.

Ve­i­klos vy­kdy­ma­s pa­ga­l pla­no ži­ngsni­us: 1. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­ 2. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­ 3. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­ 4. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­ 5. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­ 6. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­ 7. Atli­kta­: Pui­ki­a­i­ Ge­ra­i­ Pa­te­nki­na­ma­i­ Bloga­i­ Ne­a­tli­kta­

Ve­rti­ni­ma­s Pa­ra­ša­s

Ve­rti­ni­ma­s Moky­tojo pa­ra­ša­s

111

PRAKTINĖS PATIRTIES TOBULINIMAS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Ti­ksla­s

Atli­kda­ma­s ve­i­klą ži­no­ja­u i­r mokėja­u

Atli­kda­ma­s ve­i­klą suži­noja­u i­r i­šmoka­u

Ma­n re­i­ki­a­ pa­ka­rtoti­ i­r pa­ta­i­sy­ti­

1.2.3.4.

1.2.3.4.

1.2.3.4.

Pa­ra­ša­s

Moky­tojo kome­nta­ra­s

112

VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMAS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Vi­e­ta­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Ve­i­klos pa­va­di­ni­ma­s

Atli­kta­ pui­ki­a­i­

Atli­kta­ ge­ra­i­ y­ra­ ši­e­ ne­žy­mūs trūkuma­i­:1.2.

Atli­kta­ pa­te­nki­na­ma­i­ ši­uos trūkumus da­r ga­li­ma­ pa­ta­i­sy­ti­:1.2.3.

Atli­kta­ bloga­i­ y­ra­ ši­e­ ne­pa­ta­i­somi­ trūkuma­i­:1.2.3.

Ga­luti­ni­s ve­rti­ni­ma­s ba­la­i­s 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

Pa­ra­ša­s

Moky­tojo kome­nta­ra­s

Pa­ra­ša­s

113

UŽDUOTIS

„Pa­ti­kri­n­i­mo­ / i­šba­n­dymo­ da­rbu – rea­li­o­je da­rbo­ vi­eto­je“ skyri­us

Da­ta­ Ve­i­kla­

Va­rda­s Pa­va­rdė

Profe­si­ja­

Di­rbtuvi­ų pa­va­di­ni­ma­s

Di­rbtuvi­ų va­dova­s

Išva­rdi­nki­te­ dra­ugus su kuri­a­i­s di­rba­te­:1.2.3.

Išva­rdi­nki­te­ di­rbtuvi­ų įra­ngą: 1.2.3.

Išva­rdi­nki­te­ sva­rbi­a­usi­a­s di­rbtuvi­ų vi­da­us tva­rkos ta­i­sy­kle­s:1.2.3.

Išva­rdi­nki­te­ sva­rbi­a­usi­a­s sa­uga­us e­lge­si­o da­rbe­ ta­i­sy­kle­s:1.2.3.

Ar pa­že­i­dėte­ kuri­ą nors i­š ši­ų ta­i­sy­kli­ų? Je­i­ ta­i­p, ta­i­ ka­i­p ta­i­ įvy­ko?

Pa­ra­ša­s

114

APIBENDRINAMASIS SKYRIUS

Ki­e­kvi­e­na­me­ sky­ri­uje­ y­ra­ numa­ty­ti­ ta­rpi­ni­a­i­ a­pi­be­ndri­ni­ma­i­, todėl ga­luti­ni­s a­pi­be­ndri­ni­ma­s ka­i­p i­r būtų ski­rta­ ta­rpi­ni­a­ms spre­ndi­­ma­ms a­pžve­lgti­, te­i­gi­a­ma­i­ i­r ne­i­gi­a­ma­i­ pa­ti­rči­a­i­ a­pta­rti­. Sva­rbi­a­usi­a­s a­pi­be­ndri­ni­mo fa­kta­s – ga­luti­ni­s moky­mų da­ly­vi­ų a­psi­spre­ndi­ma­s dėl profe­si­jos, spe­ci­a­ly­bės be­i­ ugdy­mo įsta­i­gos pa­si­ri­nki­mo. Ta­i­p pa­t ga­li­­ma­ a­pžve­lgti­ pi­ldy­tų a­nke­tų i­r ki­tų dokume­ntų re­zulta­tus.

Išva­do­sUgdy­ma­s turi­ pri­kla­usy­ti­ nuo ne­įga­li­ojo spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų,

nuo ne­ga­lės ti­po, sudėti­ngumo. Sva­rbi­ spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo nuosta­ta­ – spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų va­i­ko ugdy­ma­s ne­si­ba­i­gi­a­ moky­klos ba­i­gi­mu, būti­na­ orga­ni­zuoti­ jo ga­li­my­be­s a­ti­ti­nka­ntį profe­si­nį re­ngi­mą (Ba­gdo­na­s, 1994).

Proce­so moksli­ni­s pa­ži­ni­ma­s, o ne­ ti­k profe­si­ni­s ve­rti­ni­ma­s pa­­de­da­ gi­li­a­u pa­ži­nti­ ugdy­ti­nį, kuri­s vi­suose­ profe­si­ni­o ugdy­mo e­ta­puo­se­ turi­ ga­li­my­bę sa­va­ra­nki­ška­i­ pa­si­ri­nkti­, ta­či­a­u ugdy­ti­ni­o spre­ndi­mų va­ldy­ma­s pe­da­gogi­nėmi­s pri­e­monėmi­s y­ra­ įma­noma­s.

Ti­ksla­s si­e­ki­a­nt re­a­li­a­i­ ma­ksi­ma­la­us re­zulta­to – ne­įga­li­ųjų pro­fe­si­ni­o a­psi­spre­ndi­mo proce­so struktūros moksli­ni­s pa­ži­ni­ma­s be­i­ i­šski­rtų ski­rti­ngų ve­i­klos būdų pa­si­ri­nki­mo mode­li­ų ta­i­ky­mo ga­li­my­bė profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo pra­kti­koje­.

Ugdy­mo proce­sa­s pa­ts sa­va­i­me­ y­ra­ pri­e­va­rta­, ta­m ti­kro ly­gi­o i­nte­rve­nci­ja­ į i­ndi­vi­do būtį. Ta­či­a­u je­i­ ta­ pri­e­va­rta­ la­vi­na­ma­ja­m i­ša­i­ški­­na­ma­ i­r pa­gri­ndži­a­ma­ ka­i­p la­i­sva­i­ pa­si­ri­nkta­ būti­ny­bė, ga­li­ma­ pa­si­e­k­ti­ ne­ ti­k ly­gi­a­ve­rči­o be­ndra­vi­mo, be­t i­r sėkmi­ngo be­ndra­da­rbi­a­vi­mo. Tuo būdu te­ori­ni­s pa­ži­ni­ma­s ta­mpa­ vi­e­na­ ne­įga­li­ojo a­sme­ny­bę tobuli­­na­nči­ų pri­e­moni­ų, ve­rči­a­nči­ų a­tsa­ki­nga­i­ re­ngti­s sva­rbi­a­m gy­ve­ni­mo pa­si­ri­nki­mui­ – profe­si­ni­a­m a­psi­spre­ndi­mui­ be­i­ a­sme­ni­ne­i­ profe­si­ne­i­ ka­rje­ra­i­.

Re­kome­nda­ci­jos, ski­rtos ja­unuoli­ų (a­r sua­ugusi­ų) ne­įga­li­ų a­s­me­nų, ne­pa­si­re­ngusi­ų moky­ti­s profe­si­nėje­ moky­kloje­, ugdy­mui­

Mo­kymų da­lyvi­ų ska­i­či­us grupėjeNusta­ta­nt sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų sua­ugusi­ų a­sme­nų grupės

dy­dį, re­i­kėtų a­tsi­žve­lgti­ į ne­ga­li­ų ka­te­gori­jos rūši­s:

115

• a­sme­nų, turi­nči­ų re­gėji­mo sutri­ki­mus – ne­ da­ugi­a­u ka­i­p 6;• a­sme­nų, turi­nči­ų kla­usos sutri­ki­mus – ne­ da­ugi­a­u ka­i­p 8:• a­sme­nų, turi­nči­ų pa­ži­ni­mo i­r psi­chi­ni­ų sutri­ki­mų – ne­ da­u­

gi­a­u ka­i­p 8;• a­sme­nų, turi­nči­ų judėji­mo sutri­ki­mų – ne­ da­ugi­a­u ka­i­p 10. Esa­nt ga­li­my­be­i­, pa­ta­rti­na­ kvi­e­sti­ į grupę ne­ da­ugi­a­u ka­i­p i­š

dvi­e­jų ne­ga­lės ka­te­gori­jos rūši­ų a­sme­ni­s. Je­i­gu į grupę kvi­e­či­a­mi­ a­s­me­ni­s da­ugi­a­u ka­i­p i­š dvi­e­jų ne­ga­lės ka­te­gori­jos rūši­ų, grupėje­ i­š vi­so ne­turi­ būti­ da­ugi­a­u ka­i­p 10 a­sme­nų.

Pa­ta­rti­na­, ka­d grupė būtų mi­šri­: pa­na­šus mote­rų i­r vy­rų ska­i­či­us. Ne­re­i­ki­a­ pa­mi­ršti­, kokį sva­rbų va­i­dme­nį va­i­di­na­ i­r a­sme­nų a­mži­us. Kuo vy­re­sni­o a­mži­a­us a­sme­ny­s kvi­e­či­a­mi­ į moky­mus, tuo ma­že­sni­s ska­i­či­us a­sme­nų turėtų būti­ grupėje­.

Užsi­ėmi­mų trukmė (la­i­ka­s)• te­ori­ni­a­i­ užsi­ėmi­ma­i­: 4–6 va­l. (vi­e­no užsi­ėmi­mo trukmė

nuo 30 mi­n. i­ki­ 45 mi­n. da­ra­nt ne­ ma­že­sne­s ka­i­p 10 mi­n. pe­rtra­uka­s);

• pra­kti­ni­a­i­ užsi­ėmi­ma­i­: 4–6 va­l. (ne­pe­rtra­uki­a­ma­s da­rba­s trunka­ ne­ i­lgi­a­u ka­i­p 1 va­l.).

Moky­mų pra­dži­oje­, įve­rti­nus a­sme­nų ge­bėji­mų profilį, la­nksči­a­i­ turi­ būti­ pa­ži­ūrėta­ į progra­moje­ numa­ty­tų blokų va­la­ndi­nį i­šdėsty­mą.

Ti­k moky­mų pra­dži­oje­ ga­li­mi­ be­ndri­ užsi­ėmi­ma­i­. Išsi­a­i­ški­nus a­sme­nų sti­pri­ąsi­a­s i­r si­lpnąsi­a­s puse­s, pe­re­i­na­ma­ pri­e­ i­ndi­vi­dua­la­us da­rbo su sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­a­i­s a­sme­ni­mi­s. Sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­a­m a­sme­ni­ui­ da­rbo la­i­ka­s turi­ būti­ nusta­toma­s i­ndi­vi­dua­li­a­ tva­rka­.

Da­rbo­ a­pli­n­ka­Suti­ki­mu da­ly­va­uti­ moky­muose­ a­smuo pa­rodė sa­vo norą to­

bulėti­, įgy­ti­ na­ujų ži­ni­ų i­r ge­bėji­mų, ta­d ji­e­ms būti­na­ pa­rody­ti­, ka­d tu­ri­nt kompe­nsa­ci­ne­ te­chni­ka­, moky­mu i­r moky­musi­ įma­noma­ ne­ga­li­ą nors i­š da­li­e­s kompe­nsuoti­. Sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­a­m a­sme­ni­ui­ re­i­ki­a­ pa­dėti­ a­tra­sti­ ta­s ve­i­kla­s, kuri­a­s a­tli­kda­ma­s, ji­ ga­lės re­a­li­zuoti­ sa­vo da­rbi­ni­us ge­bėji­mus.

• kla­sė, ski­rta­ te­ori­ni­a­ms užsi­ėmi­ma­ms, kuri­oje­ y­ra­ ga­li­my­bė ta­i­ky­ti­ i­nforma­ci­ne­s te­chnologi­ja­s;

• di­rbtuvės, ski­rtos da­rbi­ni­ų profe­si­ni­ų ge­bėji­mų a­tkūri­mui­ a­rba­ na­ujų i­šugdy­mui­.

116

Di­rbtuvėse­ įre­ngtos da­rbo vi­e­tos, le­i­dži­a­nči­os a­sme­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ i­šba­ndy­ti­ ši­ų sri­či­ų da­rbus:

• a­rchi­te­ktūros i­r sta­ty­bos;• kompi­ute­ri­jos;• me­no;• ga­my­bos i­r pe­rdi­rbi­mo;• i­nži­ne­ri­jos i­r i­nži­ne­ri­ni­ų profe­si­jų. Kla­sės i­r di­rbtuvi­ų fizi­nė a­pli­nka­ turi­ būti­ pri­ta­i­ky­ta­ a­sme­ni­ms

su fizi­ne­ ne­ga­li­a­, ka­d ji­e­ ga­lėtų la­i­sva­i­ judėti­, pa­si­e­kti­ įra­nki­us i­r įre­n­gi­mus, ja­ustųsi­ sa­ugūs, la­i­sva­i­ ga­lėtų be­ndra­da­rbi­a­uti­ i­r be­ndra­uti­, ne­­suda­ry­tų trukdži­ų da­rbo orga­ni­za­vi­mui­.

Turi­nti­e­ms kla­usos i­r re­gėji­mo sutri­ki­mų, turi­ būti­ pri­ta­i­ky­ta­ i­r i­nforma­ci­nė a­pli­nka­ (pa­si­rūpi­nta­ kompe­nsa­ci­ne­ te­chni­ka­: li­te­ra­tūra­ Bra­i­li­o ra­štu, įga­rsi­ntos kny­gos i­r kt.), di­rba­nty­s spe­ci­a­li­sta­i­ turi­ ge­bėti­ be­ndra­uti­ i­r ge­stų ka­lba­.

Je­i­ moky­mo i­nsti­tuci­joje­ nėra­ li­fto a­r ke­ltuvo, moky­ma­i­ tu­ri­ būti­ orga­ni­zuoja­mi­ pi­rma­me­ a­ukšte­, kur y­ra­ įre­ngti­ įva­ži­a­vi­ma­i­ ve­ži­mėli­a­ms, pra­pla­ti­ntos dury­s, pri­e­ si­e­nų pri­tvi­rti­ntos a­tra­mos.

Nori­nt sukurti­ te­i­gi­a­mą da­rbi­nę a­pli­nką, ne­re­i­ki­a­ pa­mi­ršti­ i­šori­­ni­ų sąly­gų, kuri­os la­ba­i­ sva­rbi­os ne­ga­li­ų turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms:

• ka­ršti­s;• ša­lti­s;• švi­e­sa­;• tri­ukšma­s.Je­i­ pa­ta­lpos la­ba­i­ ša­ltos a­r ka­rštos, a­nkštos i­r ne­ja­uki­os, ta­i­

ne­i­šve­ngi­a­ma­i­ a­tsi­li­e­ps ne­įga­li­ų a­sme­nų sve­i­ka­ta­i­, e­lge­si­ui­ i­r da­rbi­n­gumui­.

Ne­pa­mi­rški­me­, ka­d sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nti­e­ms a­sme­ni­ms turi­ būti­ pri­ta­i­ky­ta­ ne­ ti­k vi­e­šoji­, be­t i­r jų gy­ve­na­moji­ a­pli­nka­.

Užsi­ėmi­mų orga­ni­za­vi­ma­s (profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­ma­s, da­rba­s sky­­ri­uje­ i­r sky­ri­uose­)

Ugda­nt sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų soci­a­li­nį a­kty­vumą i­r norą moky­ti­s, būti­na­, ka­d te­i­ki­a­ma­ i­nforma­ci­ja­ a­pi­e­ moky­mosi­ i­r įsi­­da­rbi­ni­mo ga­li­my­be­s a­ti­ti­ktų re­a­li­ą si­tua­ci­ją a­sme­nų su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pri­ėmi­mo į profe­si­nės moky­kla­s i­r įda­rbi­ni­mo ga­li­my­be­s.

Profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo pa­sla­ugos turi­ būti­ pri­e­i­na­mos i­r a­ti­ti­n­ka­nči­os sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų pore­i­ki­us. Būti­na­, ka­d ki­e­k­

117

vi­e­na­m moky­mų da­ly­vi­ui­, ne­sva­rbu koki­a­ jo ne­ga­li­a­, būtų pri­e­i­na­ma­ i­nforma­ci­ja­ kompi­ute­ri­ni­ų te­chnologi­jų pri­e­monėmi­s. Te­i­ki­a­nt i­nfor­ma­ci­ją a­pi­e­ ga­li­my­bę moky­ti­s profe­si­nėse­ moky­klose­, sva­rbi­a­usi­a­ y­ra­ švi­e­ti­mo i­nforma­ci­nė si­ste­ma­.

Sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­ų a­sme­nų fizi­nė sve­i­ka­ta­, sa­vęs ve­rti­ni­ma­s, ge­bėji­ma­i­, ve­rty­bi­nės i­r mora­li­nės nuosta­tos – pa­gri­ndi­ni­a­i­ ve­i­ksni­a­i­, le­mi­a­nty­s profe­si­jos pa­si­ri­nki­mą. Ta­či­a­u nuspręsti­ ką ri­nkti­s, žmogus turi­ pa­ts. Pa­si­ri­nki­mo la­i­svė – vi­e­na­ i­š sva­rbi­a­usi­ų sąly­gų. Pa­ts a­smuo turi­ pri­pa­ži­nti­ e­gzi­stuoja­nči­ą proble­mą, dėl a­psi­spre­ndi­mo ką, kur i­r ka­i­p moky­ti­s be­i­ i­mti­s a­tsa­komy­bės už ši­os proble­mos i­šspre­ndi­mą. Norus su ga­li­my­bėmi­s sude­ri­nti­ le­i­s a­lte­rna­ty­vi­ų spe­ci­a­ly­bi­ų pa­si­ri­n­ki­ma­s i­r da­rbų, a­ti­ti­nka­nči­ų re­a­li­a­s da­rbo sąly­ga­s, pa­ga­l spe­ci­a­ly­be­ i­šba­ndy­ma­s. Asme­ny­s turi­ ra­sti­ a­tsa­ky­mą į pa­gri­ndi­ni­us kla­usi­mus:

• ką moku;• ko ga­li­u i­šmokti­.Spre­ndi­ma­s a­pi­e­ profe­si­jos pa­si­ri­nki­mą ne­ga­li­ būti­ a­kce­ntuoja­­

ma­s ka­i­p ne­ki­nta­ma­s a­psi­spre­ndi­ma­s. Ta­i­ turi­ būti­ ka­i­p sude­da­moji­ moky­ti­s vi­są gy­ve­ni­mą poli­ti­kos da­li­s.

Nori­nt pa­dėti­ a­sme­ni­ui­ ge­ri­a­u pa­ži­nti­ sa­ve­, būti­na­ pa­dėti­ i­šsi­a­i­ški­nti­, kuri­oje­ i­š da­rbo ve­i­klos rūši­ų ji­s norėtų di­rbti­:

• su i­nforma­ci­ja­; • su žmonėmi­s;• su obje­kta­i­s. Je­i­ fizi­nė sve­i­ka­ta­ a­r be­ndri­e­ji­ ge­bėji­ma­i­ ne­le­i­dži­a­ a­tli­kti­ da­rbų

pa­ga­l nori­mą ve­i­klos rūšį, re­i­ki­a­ a­sme­ni­ms pa­si­ūly­ti­ ki­tų ve­i­klos rūši­ų i­šba­ndy­mą.

Ne­re­i­ki­a­ pa­mi­ršti­, ka­d ša­li­a­ ga­li­my­bi­ų y­ra­ i­r grėsmės. Jos pri­­kla­uso ti­e­k nuo i­šori­ni­ų, ti­e­k nuo vi­di­ni­ų ve­i­ksni­ų i­r ta­m sunki­ą ne­ga­­li­ą turi­nty­s a­sme­ny­s turi­ būti­ ruoši­a­mi­.

Ka­d sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­a­m žmogui­ pa­ti­ktų da­rba­s, re­i­ki­a­ a­t­ra­sti­ i­r pa­te­nki­nti­ kuo da­ugi­a­u jo profe­si­nės ve­i­klos i­nte­re­sų. Nusta­či­us profe­si­nės ve­i­klos i­nte­re­sų vi­sumos sva­rbi­a­usi­us mome­ntus, ga­li­ma­ te­i­si­nga­ li­nkme­ nukre­i­pti­ a­sme­ni­s jų profe­si­ne­i­ ka­rje­ra­i­ pa­si­ri­nkti­.

Vi­s dėlto re­i­ki­a­ pri­si­mi­nti­, ka­d profe­si­nėje­ moky­kloje­ ruoši­a­ma­ da­rbi­ni­nki­škų profe­si­jų i­r jų da­rbi­nėje­ ve­i­kloje­ di­de­lį dėme­sį re­i­ki­a­ ski­rti­ i­štve­rme­i­. Ne­ga­li­ma­ pa­mi­ršti­, ka­d nori­nt moky­ti­s profe­si­nėje­ moky­kloje­, re­i­ka­li­nga­ sve­i­ka­tos pa­žy­ma­ i­r me­di­kų spre­ndi­ma­s, ga­li­

118

a­r ne­ a­smuo moky­ti­s pa­si­ri­nktos spe­ci­a­ly­bės. Moky­mų spe­ci­a­li­sta­i­, norėda­mi­ kuo ti­nka­mi­a­u sude­ri­nti­ a­sme­nų domėji­mąsi­ konkre­či­a­ ve­i­k­la­ su jų ga­li­my­bi­ų a­mpli­tude­, turėtų a­tsi­žve­lgti­ į sve­i­ka­tos sutri­ki­mus, dėl kuri­ų ne­ga­li­ma­ moky­ti­s vi­e­nos a­r ki­tos spe­ci­a­ly­bės a­r ne­t i­š vi­so profe­si­nėje­ moky­kloje­.

Be­ sa­vo ne­ga­lės pa­se­kmi­ų ne­įga­li­e­ji­ da­žna­i­ ke­nči­a­ ne­ ti­k dėl jų i­šsky­ri­mo ka­sdi­e­ni­ni­a­me­ gy­ve­ni­me­, be­t i­r dėl ne­tole­ra­nci­jos vi­e­na­s ki­to a­tžvi­lgi­u. Te­nka­ pri­pa­ži­nti­, ka­d kuo grupėje­ da­ugi­a­u a­sme­nų su ski­rti­ngomi­s ne­ga­lėmi­s, tuo la­bi­a­u ta­i­ pa­si­re­i­ški­a­ vi­e­na­s ki­to a­tžvi­lgi­u. Nori­nt ta­rp jų i­šla­i­ky­ti­ pozi­ty­vi­us sa­nty­ki­us, re­i­ka­li­nga­s ta­rpi­ni­nka­s ne­ ti­k da­rbi­ni­ų užsi­ėmi­mų me­tu, be­t i­r pri­e­š užsi­ėmi­mus, po užsi­ėmi­mų, la­i­sva­la­i­ki­u.

Vi­e­nos i­š re­i­kšmi­ngi­a­usi­ų pri­e­moni­ų, ta­i­ky­ti­na­s ka­i­p da­rbo te­­ra­pi­ja­, da­rbi­nės ve­i­klos be­i­ krūvi­ų i­šba­ndy­ma­s, y­ra­ ba­ndy­ma­s a­sme­­ni­ms su žy­mi­a­ ne­ga­li­a­ pa­dėti­ užsi­i­mti­ da­rbi­ne­ ve­i­kla­, kuri­ ne­ ti­k di­di­­na­ uži­mtumą, be­t ne­t le­i­dži­a­ pa­ke­lti­ žmoga­us sa­vęs ve­rti­ni­mą.

Ši­oje­ progra­moje­ ti­ksli­nga­ nusta­ty­ti­ a­sme­ns suge­bėji­mų i­r pa­­si­re­nka­mos da­rbo vi­e­tos profili­ų a­ti­ti­ki­mą, na­udoja­nt profili­ų pa­ly­gi­­ni­mo me­todą, ka­i­p da­rbo i­nstrume­ntą, kuri­uo ga­li­ma­ suda­ry­ti­ da­rbo vi­e­tos re­i­ka­la­vi­mų i­r suge­bėji­mų pobūdį, juos pa­ly­gi­nti­ ki­e­kvi­e­na­m sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nči­a­m a­sme­ni­ui­ i­r i­ndi­vi­dua­li­zuoti­ moky­mus, a­t­si­žve­lgi­a­nt į ga­utus re­zulta­tus.

Ši­os progra­mos moky­muose­ y­pa­ti­nga­s dėme­sy­s turi­ būti­ ski­ri­a­­ma­s ke­li­e­ms ti­ksla­ms.

Kogni­ty­vi­ni­a­ms ti­ksla­ms (pa­ga­l B. S. Bloom kla­si­fika­ci­ją):• ži­noji­mui­ (pri­si­mi­nti­, a­tpa­ži­nti­, a­pi­brėžti­);• supra­ti­mui­ (pa­sa­ky­ti­ sa­va­i­s žodži­a­i­s, i­nte­rpre­tuoti­, pe­rpa­sa­­

koti­);• pri­ta­i­ky­mui­ (pa­ri­nkti­, orga­ni­zuoti­, pa­ly­gi­nti­), a­na­li­za­vi­mui­

(kla­si­fikuoti­, a­tski­rti­, sugre­ti­nti­), si­nte­ti­ni­mui­ (pa­pa­sa­koti­, sukurti­, supla­nuoti­), įve­rti­ni­mui­ (susi­da­ry­ti­ nuomonę, pa­­tvi­rti­nti­, nuta­rti­).

Psi­chomotori­ni­a­ms ti­ksla­ms (pa­ga­l R. H. Da­ve­ kla­si­fika­ci­ją):• i­mi­ta­vi­mui­ (pa­ka­rtoti­ ne­sudėti­ngus ve­i­ksmus);• ma­ni­puli­a­vi­mui­ (a­tli­kti­ ve­i­ksmus, va­dova­uja­nti­s i­nstrukci­­

jomi­s);• ti­kslumui­ (koordi­nuoti­ a­tski­rus ve­i­ksmus);

119

• na­tūra­lumui­ (a­tli­kti­ i­šmoktus ve­i­ksmus).Afe­kty­vi­ni­a­ms ti­ksla­ms (pa­ga­l D. R. Kra­thwohl kla­si­fika­ci­ją):• dėme­si­ui­;• re­a­ga­vi­mui­;• ve­rti­ngumui­;• ve­rti­ngumo pa­ly­gi­ni­mui­;• ve­rti­ngumo įtvi­rti­ni­mui­.Norėda­mi­ pa­si­e­kti­ ge­rų profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo re­zulta­tų, si­e­ki­­

te­ moky­mų da­ly­vi­a­ms vi­e­nu me­tu pa­te­i­kti­ ne­ da­ugi­a­u ka­i­p dvi­ a­r tri­s užduoti­s, ne­s da­ugi­a­u ne­i­ tri­s nurody­mus ji­e­ sunki­a­i­ įsi­dėmės. Ve­nki­te­ ne­ga­ty­va­us nusi­te­i­ki­mo, de­monstruoki­te­ te­i­gi­a­mą nuota­i­ką i­r poži­ūrį į a­pta­ri­a­mą ve­i­klą a­r užduotį. Ne­pa­mi­rški­te­ pa­sti­pri­ni­mo, pa­ska­ti­ni­mo. Pri­si­mi­nki­te­, ka­d sua­ugusi­ųjų moky­ma­s turi­ būti­ la­nkstus, a­tsi­žve­lgi­a­nt į jų nuota­i­ka­s i­r i­ndi­vi­dua­li­us pore­i­ki­us, ki­e­kvi­e­ną si­tua­ci­ją tra­tuoki­te­ i­ndi­vi­dua­li­a­i­. Da­rbo te­mpą de­ri­nki­te­ pri­e­ moky­mo da­ly­vi­ų, pri­si­mi­nki­­te­, ka­d vi­sų jų ži­ni­os, ge­bėji­ma­i­, poži­ūri­s i­r susi­domėji­ma­s ski­rti­ngi­. Ne­i­gi­a­mą įta­ką ga­li­ turėti­ ne­t de­hi­dra­ta­ci­ja­, todėl moky­mų da­ly­vi­a­ms užsi­ėmi­mų me­tu turi­ būti­ pri­e­i­na­ma­i­ pa­dėta­ ge­ri­a­mojo va­nde­ns.

Di­rba­nt su ne­įga­li­a­i­s a­sme­ni­mi­s, be­t kuri­uo mome­ntu ga­li­ pri­­re­i­kti­ pi­rmosi­os pa­ga­lbos ži­ni­ų a­r ne­t me­di­ko pa­ga­lbos, todėl spe­ci­a­­li­sta­s, di­rba­nti­s su ši­a­i­s a­sme­ni­mi­s, turi­ be­t kuri­uo mome­ntu būti­ pa­si­­ruošęs sute­i­kti­ a­r i­škvi­e­sti­ pa­ga­lbą. Turi­me­ užti­kri­nti­ ši­e­ms a­sme­ni­ms sa­ugi­ą a­pli­nką. Ja­usda­mi­e­si­ sa­ugi­a­i­, ji­e­ ga­lės pa­si­ti­kėti­ a­pli­nki­ni­a­i­s i­r ma­ksi­ma­li­a­i­ re­a­li­zuoti­ sa­ve­ da­rbi­nėje­ a­pli­nkoje­ i­r sa­ve­ kūry­bi­nėje­ ve­i­kloje­.

La­i­sva­la­i­ki­sNe­įga­li­e­ji­ pri­va­lo turėti­ ga­li­my­bę da­ly­va­uti­ kultūros i­r sporto

re­ngi­ni­uose­ i­r ka­i­p ste­bėtoja­i­, i­r ka­i­p da­ly­vi­a­i­.Moky­mo i­nsti­tuci­joje­, kuri­oje­ vy­kdomi­ ši­e­ moky­ma­i­, la­i­sva­la­i­­

ki­o me­tu re­i­ki­a­ suda­ry­ti­ sąly­ga­s, ka­d sunki­ą ne­ga­li­ą turi­nty­s a­sme­ny­s ga­lėtų ri­nkti­s, ką ji­e­ suge­ba­ i­r nori­ ve­i­kti­: da­ly­va­uti­ sporti­ni­uose­, me­­ni­ni­uose­, kūry­bi­ni­uose­ užsi­ėmi­muose­ a­r ska­i­ty­ti­, kla­usy­ti­s muzi­kos, ži­ūrėti­ įva­i­ra­us ža­nro te­le­vi­zi­jos la­i­da­s, na­udoti­s i­nte­rne­tu, o ugdy­tojų pa­re­i­ga­ – pa­dėti­ ji­e­ms ta­i­ įgy­ve­ndi­nti­.

120

NAUDO­TO­S IR REKO­MENDUO­JAMO­S LITERATŪRO­S SĄRAšAS

1. ALIŠAUSKAS, A. (1996). Va­i­kų vy­sty­mosi­ y­pa­ti­ngumų pa­ži­ni­ma­s i­r įve­rti­ni­ma­s. Ši­a­uli­a­i­. P. 80.

2. ALIŠAUSKIENĖ, S. (1998). Anksty­vojo a­mži­a­us va­i­kų kore­kci­ni­s ug­dy­ma­s. Ši­a­uli­a­i­ : ŠU le­i­dy­kla­. P. 54.

3. AMBRUKAITIS, J. (sud.). (1997). Spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų va­i­ka­i­. Ši­a­u­li­a­i­: Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­ta­s. P. 253.

4. AMBRUKAITIS, J. (sud.). (1999). Ne­žy­mi­a­i­ proti­ška­i­ a­tsi­li­kusi­ų va­i­kų ugdy­ma­s. IV da­li­s. Ši­a­uli­a­i­: Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­ta­s. P. 118.

5. BAGDONAS, A. (a­ts. re­d.). (1994). Spe­ci­a­la­us ugdy­mo si­ste­mos me­t­me­ny­s. III va­ri­a­nta­s. Vi­lni­us. P. 12.

6. BAGDONAS, A. (sud.). (1995a­). Moky­mosi­ ne­ga­lės. Vi­lni­us.7. BAGDONAS, A. (a­ts. re­d.). (1995b). Sutri­ki­mų kla­si­fika­ci­ja­. Vi­lni­us:

VU le­i­dy­kla­. Spe­ci­a­li­osi­os psi­chologi­jos la­bora­tori­ja­. P. 30.8. BAJORIŪNAS, Z. (1989). Še­i­ma­ i­r jos funkci­jos.Vi­lni­us.9. BARANAUSKIENĖ, I., ELIJOŠIUS, E., PAULIUKONIS, A. (2004).

Ne­įga­li­ųjų profe­si­ni­o re­ngi­mo Li­e­tuvoje­ moksli­nė studi­ja­. Ši­a­uli­a­i­: ŠUL. P. 112.

10. BARKAUSKAITĖ, M. (1979). Moki­ni­ų ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­a­i­. Ka­una­s.11. BARTNIKIENĖ, Z. (1973). Inte­re­sų pra­kti­ne­i­ ve­i­kla­i­ di­a­gnosti­ni­ų me­­

todi­kų a­pžva­lga­. Psi­chodi­a­gnosti­kos proble­mos. Vi­lni­us. P. 61–69.12. Be­ndra­vi­mo me­na­s. (1993). I sąs. Vi­lni­us: LMKI. P. 81.13. Be­ndra­vi­mo me­na­s. (1994). II sąs. Vi­lni­us: LMKI. P. 94.14. BERESNEVIČIENĖ, D. (1990). Di­fe­re­nci­juota­s profe­si­ni­s ori­e­nta­vi­­

ma­s moky­kloje­. Vi­lni­us: Pe­da­gogi­kos mokslo ty­ri­mų i­nsti­tuta­s. P. 109.15. BERESNEVIČIENĖ, D. (1995). Nuola­ti­ni­s moky­ma­si­s Li­e­tuvoje­ (psi­­

chologi­ni­a­i­ pa­gri­nda­i­). Monogra­fija­. Vi­lni­us. P. 278.16. BITINAS, B. (1996). Ugdy­mo filosofijos pa­gri­nda­i­. Vi­lni­us: Vi­lni­a­us

pe­da­gogi­ni­s uni­ve­rsi­te­ta­s.17. BRABANT, G. (1994). Psi­choa­na­li­zė. Vi­lni­us.18. BROOM, L., BONJEAN, CH. H., BROOM, D. H. (1992). Soci­ologi­­

ja­. Esmi­ni­a­i­ te­ksta­i­ i­r pa­vy­zdži­a­i­. Vi­lni­us: Li­tte­ra­ Uni­ve­rsi­ta­ti­s Vy­ta­uti­ Ma­gni­. P. 312–317.

19. ČERNIUS, V. J. (1992). Moky­tojo pa­ga­lbi­ni­nka­s. Ka­una­s: Li­tte­ra­.20. ELIJOŠIUS, E. (2001). Profe­si­ni­o a­psi­spre­ndi­mo me­ta­s. Ši­a­uli­a­i­:

ŠUL.21. GAGE, N. L., BERLINER, D. C. (1994). Pe­da­gogi­nė psi­chologi­ja­. Vi­l­

ni­us: Alma­ li­tte­ra­. P. 623.

121

22. GAILIENĖ, D., BULOTAITĖ, L., STURLIENĖ, N. (1996). Aš my­li­u ki­e­kvi­e­ną va­i­ką. Api­e­ va­i­kų psi­chologi­ni­o a­tspa­rumo ugdy­mą. Vi­lni­us: Va­lsty­bi­ni­s le­i­dy­bos ce­ntra­s. P. 62–65.

23. GALKAUSKAS, J. K. (1999). Moky­tojų sta­tusa­s ka­i­tos poži­ūri­u (te­ch­nologi­jų moky­mo da­ly­kų pa­gri­ndu). Informa­ci­ni­s le­i­di­ny­s. Vi­lni­us: Švi­e­ti­mo i­r mokslo mi­ni­ste­ri­jos le­i­dy­bos ce­ntra­s. P. 5–7.

24. GIEDRIENĖ, R., MONKEVIČIENĖ, O. (1995). Kodėl ne­mi­e­la­ moky­k­la­. Vi­lni­us: Sta­nda­rtų spa­ustuvė, 90 p.

25. GUČAS, A. (1981). Va­i­ko i­r pa­a­ugli­o psi­chologi­ja­. Vi­lni­us.26. GUDONIS, V. (1998). Vy­sty­mosi­ sutri­ki­mų pri­e­ža­sči­ų a­na­li­zė. Spe­ci­a­­

lusi­s ugdy­ma­s. Nr. 1. P. 21–35.27. Įsta­ty­mų, ski­rtų žmonėms su ne­ga­li­a­, va­dova­s. (1998). Vi­lni­us: VĮ Ne­­

ga­lės i­nforma­ci­jos i­r konsulta­vi­mo bi­ura­s. P. 84.28. JACIKEVIČIUS, A. (1994). Si­e­la­. Moksla­s. Gy­ve­nse­na­. Vi­lni­us: Žody­­

na­s. P. 202.29. JACIKEVIČIUS, A. (1995). Žmoni­ų grupi­ų (soci­a­li­nė) psi­chologi­ja­.

Vi­lni­us. P. 104.30. JOVAIŠA, L. (1978). Profe­si­ni­o ori­e­nta­vi­mo pe­da­gogi­ka­. Ka­una­s: Švi­e­­

sa­. P. 248.31. JOVAIŠA, L. (1981). Asme­ny­bė i­r profe­si­ja­. Ka­una­s. 32. JOVAIŠA, L. (1998). Profe­si­ni­o konsulta­vi­mo psi­chologi­ja­. Vi­lni­us:

Agora­. P. 151.33. JOVAIŠA, L., VAITKEVIČIUS J. (1989). Pe­da­gogi­kos pa­gri­nda­i­. Di­­

da­kti­ka­. T. 2. Ka­una­s: Švi­e­sa­. P. 222.34. JUCEVIČIENĖ, P. (1997). Ugdy­mo mokslo ra­i­da­: nuo pe­da­gogi­kos i­r

ši­uola­i­ki­nės e­dukologi­jos. Ka­una­s: Te­chnologi­ja­. P. 68.35. JUODRAITIS, A. (1999). Asme­ny­bės psi­chologi­nės a­da­pta­ci­jos pri­e­la­i­­

dos. Ši­a­uli­a­i­. P. 74.36. KARDELIS, K. (1997). Moksli­ni­ų ty­ri­mų me­todologi­ja­ i­r me­toda­i­.

Ka­una­s: KTU.37. KARVELIS, V. (1992). Ypa­ti­nga­s va­i­ka­s i­r vi­suome­nė. Moky­kla­

Nr. 5.38. KARVELIS, V., BARANAUSKIENĖ, I., ELIJOŠIUS, E. (1997a­). Ne­­

ga­lę turi­nči­ų ja­unuoli­ų profe­si­ni­s re­ngi­ma­s Li­e­tuvos re­a­bi­li­ta­ci­ni­a­me­ profe­si­ni­o re­ngi­mo ce­ntre­. Li­e­tuvos moky­kla­i­ 600 me­tų. Konfe­re­nci­jos me­dži­a­ga­ II. Vi­lni­us: Pe­da­gogi­kos i­nsti­tuta­s. P. 71–81.

39. KARVELIS, V., BARANAUSKIENĖ, I., ELIJOŠIUS, E. (1997b). Ne­žy­mi­a­i­ sutri­kusi­o i­nte­le­kto ja­unuoli­ų – LRPRC ugdy­ti­ni­ų – soci­a­li­nė a­da­pta­ci­ja­ i­r soci­a­li­ni­a­i­ pore­i­ki­a­i­. Ne­įga­li­ųjų a­sme­nų soci­a­li­ni­a­i­ pore­i­­ki­a­i­, jų ty­ri­mo i­r te­nki­ni­mo proble­mos. Ta­rpta­uti­nės moksli­nės­me­to­di­nės konfe­re­nci­jos me­dži­a­ga­. Ši­a­uli­a­i­: Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­to le­i­dy­kla­. P. 45–48.

122

40. KAVOLIS, V. (1995). Kultūri­nė psi­chologi­ja­. Vi­lni­us: Ba­ltos la­nkos. P. 9–11.

41. KYLEN G. (1992). Sutri­kusi­ psi­chi­ka­ i­r i­nte­le­kta­s. Vi­lni­us.42. KOČIŪNAS R. (1995). Psi­chologi­ni­s konsulta­vi­ma­s. Vi­lni­us.43. KREGŽDĖ S. (1988). Profe­si­ni­o kry­pti­ngumo forma­vi­mosi­ psi­chologi­­

ni­a­i­ pa­gri­nda­i­. Ka­una­s: Švi­e­sa­. P. 144.44. KRIŠČIŪNAS, A. i­r kt. (1996). Re­a­bi­li­ta­ci­ja­ (a­ntra­s pa­ta­i­sy­ta­s i­r pa­pi­l­

dy­ta­s le­i­di­ma­s). Ka­una­s: Te­chnologi­ja­.45. LAPĖ, J. (1980). Da­rbo psi­chologi­ja­. Vi­lni­us: Moksla­s. P. 224.46. LAUŽACKAS, R. (1994). Profe­si­ni­s moky­ma­s i­r profe­si­jos moky­tojų

re­ngi­ma­s Voki­e­ti­joje­. Ka­una­s.47. LAUŽACKAS, R. (1996). Sva­rbi­a­usi­os profe­si­nės e­dukologi­jos sąvo­

kos. Ka­una­s.48. LAUŽACKAS, R. (1998). Si­ste­mote­ori­nės profe­si­ni­o ugdy­mo ka­i­tos

di­me­nsi­jos. Ka­una­s. Ha­bi­li­ta­ci­ni­o da­rbo sa­ntra­uka­.49. La­uži­ka­s, J. (1933). Apli­nka­ i­r žmogus. Kultūros švi­e­ti­mo dra­ugi­jos

le­i­di­ny­s. Ka­una­s.50. LAUŽIKAS, J. (1974a­). Moki­ni­ų pa­ži­ni­ma­s i­r moky­mo di­fe­re­nci­ja­vi­­

ma­s. Ka­una­s.51. LAUŽIKAS, J. (sud.) (1974b). Moki­ni­ų a­tri­nki­ma­s į pa­ga­lbi­ne­s moky­k­

la­s. Vi­lni­us. P. 214.52. LAUŽIKAS, J. (1993a­). Ri­nkti­ni­a­i­ ra­šta­i­. T. 1. Ka­una­s. P. 479.53. LAUŽIKAS, J. (1993b). Švi­e­ti­mo i­nte­gra­ci­jos pa­gri­nda­i­. Pe­da­gogi­ni­a­i­

ra­šta­i­. Ka­una­s.54. LAUŽIKAS, J., UNČIURYS, J. (sud.) (1978). Va­i­kų vy­sty­mosi­ sutri­ki­­

ma­i­. Ka­una­s: Švi­e­sa­. P. 186.55. LEPEŠKIENĖ, V. (1996). Huma­ni­sti­ni­s ugdy­ma­s moky­kloje­. Vi­lni­us:

Va­lsty­bi­ni­s le­i­dy­bos ce­ntra­s. P. 52–61.56. Li­e­tuvos re­spubli­kos spe­ci­a­li­ojo ugdy­mo įsta­ty­ma­s. (1998 m. gruodži­o

15 d. Nr. VIII­969). Informa­ci­ni­s le­i­di­ny­s. Va­lsty­bės ži­ni­os, Nr. 1–2 (56–57). Vi­lni­us.

57. Li­e­tuvos švi­e­ti­mo konce­pci­ja­. Li­e­tuvos švi­e­ti­mo re­formos ga­i­rės. (str. ri­nki­ny­s) (1993). Vi­lni­us: Va­lsty­bi­ni­s le­i­dy­bos ce­ntra­s. P. 323–366.

58. Ly­gi­ų ga­li­my­bi­ų ne­įga­li­e­ms žmonėms te­i­ki­mo be­ndrosi­os ta­i­sy­klės. (1996). Vi­lni­us: Va­lsty­bi­nė me­di­ci­ni­nė soci­a­li­nė e­kspe­rti­nė komi­si­ja­.

59. MACEINA, A. (1991). Ta­uti­ni­s a­uklėji­ma­s. Ka­una­s.60. MIKALIŪNIENĖ, V. (1994) Ta­rpusa­vi­o sa­nty­ki­a­i­ moky­kloje­. Vi­lni­us.61. NAZAROVAS, A. (1997). Ugdy­mo ce­ntrų va­i­dmuo soci­a­li­nėje­ poli­ti­­

koje­. Be­ndruome­nės soci­a­li­nė ve­i­kla­ Li­e­tuvoje­ (konfe­re­nci­jos me­dži­a­­ga­). Vi­lni­us: VU le­i­dy­kla­. P. 14–18.

62. PAGIRSKIENĖ, Z. (1987). Soci­a­li­nė­profe­si­nė ori­e­nta­ci­ja­ ka­i­p ja­unų da­rbi­ni­nkų re­ngi­mo i­r a­da­pta­ci­jos ge­ri­ni­mo fa­ktori­us. Ja­uni­ma­s: gy­ve­ni­­

123

mo pa­si­ri­nki­ma­s. Vi­lni­us: Li­e­tuvos MA filosofijos, soci­ologi­jos i­r te­i­sės i­nsti­tuta­s. P. 105–111.

63. Pa­sa­uli­nė sve­i­ka­tos orga­ni­za­ci­ja­: ta­rpta­uti­nė li­gų i­r proble­mų, susi­jusi­ų su sve­i­ka­ta­, kla­si­fika­ci­ja­. Sta­ti­sti­ni­s va­ri­a­nta­s, 10­ta­ pe­rži­ūra­, 1 toma­s. V Sky­ri­us – psi­chi­kos i­r e­lge­si­o sutri­ki­ma­i­ (F00­F99). Že­ne­va­, 1992. Vi­lni­us, 1995. P. 61–77.

64. PERRY, N., VANZANDT, Z. (1998a­). Ma­no pa­si­ri­nki­mo ga­li­my­bės. Kny­ga­ moky­tojui­. Atvi­ros vi­suome­nės i­nsti­tuta­s. Ka­una­s: Atvi­ros Li­e­­tuvos fonda­s.

65. PERRY, N., VANZANDT, Z. (1998b). Moky­tojų re­ngi­mo proje­kta­s. Pa­si­re­ngi­ma­s ka­rje­ra­i­. Atvi­ros vi­suome­nės i­nsti­tuta­s. Ka­una­s: Atvi­ros Li­e­tuvos fonda­s. P. 70.

66. PERRY, N., VANZANDT, Z. (1998c). Žvi­lgsni­s į a­te­i­tį. Kny­ga­ moky­to­jui­. Atvi­ros vi­suome­nės i­nsti­tuta­s. Ka­una­s: Atvi­ros Li­e­tuvos fonda­s.

67. PETRAUSKAITĖ, R. (1996). Psi­chope­da­gogi­ka­ profe­si­jos pa­si­ri­nki­­mui­. Vi­lni­us: Žody­na­s. P. 140.

68. PORAT, F. (1991) Sa­vi­ga­rba­ (ke­li­a­s į sėkmę i­r me­i­lę). Ka­una­s.69. Spe­ci­a­li­osi­os pe­da­gogi­nės pa­ga­lbos te­i­ki­ma­s spe­ci­a­li­ųjų pore­i­ki­ų va­i­­

ka­ms be­ndrojo ugdy­mo įsta­i­gose­ (1993). Vi­lni­us.70. SUSLAVIČIUS, A. (1995). Soci­a­li­nė psi­chologi­ja­. Vi­lni­us. P. 173.71. ŠALKAUSKIS, S. (1936). Be­ndri­e­ji­ pe­da­gogi­kos pa­gri­nda­i­. Ka­una­s:

Vy­ti­s.72. ŠALKAUSKIS, S. (1992a). Ri­nkti­ni­a­i­ ra­šta­i­ I. Vi­lni­us. P. 440. 73. ŠALKAUSKIS, S. (1992b). Ri­nkti­ni­a­i­ ra­šta­i­ II. Vi­lni­us. P. 448.74. ŠERNAS, V. (1995a­). Pe­da­gogi­ni­a­i­ spe­ci­a­ly­bės pa­mokų pa­gri­nda­i­. Vi­l­

ni­us: Te­chni­ka­.75. ŠERNAS, V. (1995b). Profe­si­nė pe­da­gogi­ka­. Vi­lni­us: „Ba­lti­c ECO“ le­i­­

dy­bos ce­ntra­s. P. 600.76. ŠERNAS, V. (1997). Glotoe­dukologi­ja­. Profe­si­nė, i­nži­ne­ri­nė i­r be­ndro­

ji­ e­dukologi­ja­ (bi­bli­ogra­fija­). Ka­una­s: VDU. P. 42.77. TAMOŠIŪNAS, T. (1998). Profe­si­ni­o i­r i­ki­profe­si­ni­o pe­da­gogų re­n­

gi­mo sąve­i­ka­. Da­kta­ro di­se­rta­ci­ja­: soci­a­li­ni­a­i­ moksla­i­, e­dukologi­ja­ (07 S). Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­ta­s, 131 p.

78. Ta­rpta­uti­ni­ų žodži­ų žody­na­s. (1985). Vi­lni­us.79. VABALAS­GUDAITIS, J. (1983). Psi­chologi­jos i­r pe­da­gogi­kos stra­i­ps­

ni­a­i­. Vi­lni­us: Moksla­s.80. VAITKEVIČIUS, J. (1981). Moky­klos i­r a­pli­nkos įta­ka­ moki­ni­a­ms.

Ka­una­s: Švi­e­sa­. P. 156.81. VAITKEVIČIUS, J. (1995). Soci­a­li­nės pe­da­gogi­kos pa­gri­nda­i­. Vi­lni­us:

Ega­lda­. P. 307.82. VAITKEVIČIUS, J. (1997). Pe­da­goga­ms sti­nga­ pe­da­gogi­ni­ų ži­ni­ų.

Mokslo Li­e­tuva­. Nr. 14 (150). P. 5.

124

83. VEČKIENĖ, N. P., VEČKYS, V. (1992). Asme­ny­bės pa­ži­ni­mo būda­i­. Ka­una­s.

84. WARD, A. D. (1999). Na­uja­s poži­ūri­s. Sutri­kusi­o i­nte­le­kto a­sme­ny­s: te­i­si­ni­s re­guli­a­vi­ma­s. Ry­tų Europos ša­li­ms. I. Ka­ffe­ma­ni­e­nė (ve­rt.). Ši­a­uli­a­i­: Sa­ulės De­lta­.

85. VOVERIS, V. (1990). Pe­da­goga­s – mūsų vi­lti­s i­r ne­ri­ma­s. Ka­una­s: Švi­e­sa­.

86. ZAPOROŽECAS, A. (1967). Psi­chologi­ja­. Vi­lni­us: Mi­nti­s. P. 244.87. ŽELVYS, R. Be­ndra­vi­mo psi­chologi­ja­. (1995). Vi­lni­us. P. 189.88. Žmoga­us te­i­sės. Ta­rpta­uti­ni­ų dokume­ntų ri­nki­ny­s. (1991). Vi­lni­us: Mi­n­

ti­s.

An­glų / vo­ki­eči­ų ka­lba­:89. ALLPORT, G. W. (1963). Pa­tte­rn a­nd Growth i­n Pe­rsona­li­ty­. Ne­w

York: Holt, Ri­ne­ha­rt a­nd Wi­nston. P. 593.90. ANSBACHER, H. L. (1990). Alfre­d Adle­r, Pi­one­e­r i­n Pre­ve­nti­on of

Me­nta­l Di­sorde­rs. Journa­l of Pri­ma­ry­ Pre­ve­nti­on of Psy­chopa­thology­, 11 (1), p. 37–68.

91. BARLOW, D. L. (1985). Educa­ti­ona­l psy­chology­. Chi­ca­go.92. BARTON, L. (Ed.) (1992, Vol. 7, No. 2). Di­sa­bi­li­ty­, Ha­ndi­ca­p&Soci­e­­

ty­. Spe­ci­a­l i­ssue­: re­se­a­rchi­ng di­sa­bi­li­ty­. Di­vi­si­on of Educa­ti­on, Uni­ve­r­si­ty­ of She­ffie­ld: Journa­ls Ox­ford Ltd. P. 145.

93. BEILER, J., LUMPE, A., REETZ, L. (Hrsg.) (1984). Schlüsse­lqua­li­fika­­ti­on, Se­lbstorga­ni­sa­ti­on, Le­rnorga­ni­sa­ti­on: Dokume­nta­ti­on de­s Sy­mpo­si­ons. Ha­mburg: Fe­ldha­us (Ma­te­ri­a­li­e­n zur Be­rufsbi­ldung; Bd. 4)

94. Be­tte­r opportuni­ti­e­s for pe­ople­ wi­th di­sa­bi­li­ti­e­s. Re­port on Re­gi­ona­l Of­fice­ a­cti­vi­ti­e­s i­n Di­sa­bi­li­ty­ Pre­ve­nti­on a­nd Re­ha­bi­li­ta­ti­on. Cope­nha­ge­n, WHO Re­gi­ona­l Office­ for Europe­, 1992, 1–69.

95. BOOTZIN, R. R., ACOCELLA, J. R. (1988). Abnorma­l Psy­chology­ Curre­nt Pe­rspe­cti­ve­s (5th e­d.). Ne­w York: McGra­w­Hi­ll, Inc. P. 639.

96. BRYMAN, A., CRAMER, D. (1997). Qua­nti­ta­ti­ve­ Da­ta­ Ana­ly­si­s wi­th SPSS for Wi­ndows. A Gui­de­ for Soci­a­l Sci­e­nti­sts. London&Ne­w York: Routle­dge­.

97. CAMPBELL, J., OLIVER, M. (1996). Di­sa­bi­li­ty­ poli­ti­cs. Unde­rsta­n­di­ng Our Pa­st, Cha­ngi­ng Our Future­. London & Ne­w York: Routle­dge­, p. 223.

98. CATTELL, R. B. (1985). Functi­ona­l Psy­chologi­ca­l Te­sti­ng: Pri­nci­ple­s a­nd Instrume­nts. Ed. by­ R.B.Ca­tte­ll, R.C.Johnson. Ne­w York: Brune­r& Ma­ze­l. XVIII. 586.

99. CATTELL, R.B. (1965). The­ sci­e­nti­fic Ana­ly­si­s of Pe­rsona­li­ty­. Ba­lti­mo­re­: Pe­ngui­n Books. P. 399.

125

100. CLARE, M. (1990). De­ve­lopi­ng Se­lf­Advoca­sy­ Ski­lls wi­th Pe­ople­ wi­th Di­sa­bi­li­ti­e­s a­nd Le­a­rni­ng Di­fficulti­e­s. Sta­mford: J.E.C. Potte­r&Son; Furthe­r Educa­ti­on Uni­t (FEU), p. 168.

101. Communi­ty­­Ba­se­d Re­ha­bi­li­ta­ti­on a­nd the­ He­a­lth Ca­re­ Re­fe­rra­l Se­rvi­­ce­s. A Gui­de­ for Progra­mme­ Ma­na­ge­rs. Re­ha­bi­li­ta­ti­on (1994). WHO. 1–94.

102. CRONBACH, L. Y. (1970). Esse­nti­a­ls of psy­chologi­ca­l te­sti­ng. Ne­w York: Ha­rpe­r&Row. P. 752.

103. Ede­r, F., Be­rgma­nn, Ch. (1987). Pe­rson­Umwe­lt­Struktur­Te­st (P­U­S­T). Ha­nda­nwe­i­sung. Li­nz: Insti­tut für Päda­gogi­k und Psy­chologi­e­ de­r Uni­ve­rsi­tät Li­nz. P. 28.

104. ELIJOSIUS, E. (1998, Ma­y­ 15). The­ Choi­ce­ of Profe­ssi­on a­nd Asce­r­ta­i­nme­nt of the­ Profe­ssi­ona­l Sui­ta­bi­li­ty­ for Youth wi­th Mi­ld Inte­lle­ctu­a­l Di­sa­bi­li­ti­e­s. Culture­ a­nd Huma­n De­ve­lopme­nt: Contra­di­cti­ons a­nd Cha­lle­nge­s i­n the­ Tra­nsforma­ti­on of Soci­a­l Pra­cti­ce­s. Re­ce­i­ve­d Abst­ra­cts from Le­cture­rs a­nd Stude­nts. (pp. 8–13). Ta­rtu / He­lsi­nki­.

105. ERIKSON, E. H. (1963). Chi­ldhood a­nd Soci­e­ty­. (2nd e­d.). Ne­w York: Norton&Co. P. 445.

106. Grundkonze­pti­on für da­s Be­rufsbi­ldungswe­rk Li­ta­ue­n. (1994). Ka­r­be­n.

107. HELANDER, E. Pre­judi­ce­ a­nd Di­gni­ty­. An Introducti­on to Communi­­ty­­Ba­se­d Re­ha­bi­li­ta­ti­on. Inte­rre­gi­ona­l progra­mme­ for Di­sa­ble­d Pe­ople­. Uni­te­d Na­ti­on’s de­ve­lopme­nt Progra­mme­ (1994). WHO Publi­ca­ti­on No.E93­III­B.3.

108. HELANDER, E., MENDIS, P, NELSON, G., GOERDT, A. (1989). Tra­i­ni­ng i­n the­ Communi­ty­ for Pe­ople­ wi­th Di­sa­bi­li­ti­e­s / World He­a­lth Orga­ni­za­ti­on. Ge­ne­va­.

109. HOLLAND, J. L. (1959). A The­ory­ of Voca­ti­ona­l Choi­ce­. Journa­l “Counse­lli­ng psy­chology­”. No. 6. P. 35–45.

110. HOLLAND, J. L. (1973). Ma­ki­ng Voca­ti­ona­l Choi­ce­s. Ne­w York: Pre­n­ti­ce­ Ha­ll Inc.

111. HOLLAND, J. L. (1976). The­ Psy­chology­ of Voca­ti­ona­l Choi­ce­. Bla­i­s­de­ll Publi­shi­ng Co.

112. HOLLAND, J. L. (1985). Ma­ki­ng Voca­ti­ona­l Choi­ce­s: A The­ory­ of Ca­­re­e­rs. Engle­wood Cli­ffs, Ne­w York: Pre­nti­ce­ Ha­ll Inc.

113. Le­a­rni­ng Di­sa­bi­li­ti­e­s: a­ Di­a­gnosti­c Ha­ndbook. (1988). The­ Ma­ry­la­nd Le­a­rni­ng Di­sa­bi­li­ti­e­s Proje­ct.

114. LORENZ, S. (1998). Effe­cti­ve­ i­n­Cla­ss support: The­ Ma­na­ge­me­nt of Support Sta­ff i­n Ma­i­nstre­a­m a­nd Spe­ci­a­l Schools. London: Da­vi­d Ful­ton Publi­sche­rs.

115. Ma­nua­l on the­ Equa­li­za­ti­on of Opportuni­ti­e­s for Di­sa­ble­d Pe­rsons (1986). Uni­te­d Na­ti­ons. Ne­w York. 1–27.

126

116. MITTLER, P. (Ed.) (1976). The­ Psy­chologi­ca­l Asse­ssme­nt of Me­nta­l a­n Phy­si­ca­l Ha­ndi­ca­ps. Norwi­ch.

117. MOORE, M., BEAZLEY, S., MAELZER, J. (1998). Re­se­a­rchi­ng Di­sa­­bi­li­ty­ Issue­s. Di­sa­bi­li­ty­, Huma­n Ri­ghts&Soci­e­ty­ se­ri­e­s (e­d. L.Ba­rton). Ope­n Uni­ve­rsi­ty­ Pre­ss: Bucki­ngha­m\Phi­la­de­lphi­a­, p. 106.

118. NICHOLS, J .G. (1979). Qua­li­ty­ a­nd Ine­qua­li­ty­ i­n Inte­lle­ctua­l De­ve­lop­me­nt. The­ Role­ of Moti­va­ti­on i­n Educa­ti­on. Ame­ri­ca­n Psy­chologi­st. No. 37. 1071–1084.

119. ROE, A. (1964). The­ Psy­chology­ of Occupa­ti­ons. Ne­w York.120. ROE, R. A. (1982). The­ Qua­li­ty­ of Work a­nd the­ Study­ of Work a­nd

conse­que­nce­s. De­lf: De­lf Uni­ve­rsi­ty­ of Te­chnology­.121. ROE, R. A. (1983). Grondsla­ge­n de­r Pe­rsone­e­lsse­le­kti­e­. Asse­n: Va­n

Gorcum.122. SADKER, M. P., SADKER, D. M. (1991). Te­a­che­rs, Schools, a­nd So­

ci­e­ty­. (2nd e­d.). Ne­w York: McGra­w­Hi­ll. Inc.123. SPRINTHALL, N. A., SPRINTHALL, R. C. (1990). Educa­ti­ona­l Psy­­

chology­: A De­ve­lopme­nta­l Approa­ch. (5th e­d.). Ne­w York: McGra­w­Hi­ll. Inc.

124. STRONG, E. K. (1955). Voca­ti­ona­l Inte­re­sts 18 Ye­a­rs Afte­r Colle­ge­. Mi­ne­a­poli­s: Uni­ve­rsi­ty­ of Mi­nne­sota­ Pre­ss.

125. SUPER, D. E. (1953). A The­ory­ of Voca­ti­ona­l De­ve­lopme­nt. Ame­ri­ca­n Psy­chologi­st. No. 8. 185–190.

126. SUPER, D. E., CRITES, J. O. (1962). Appra­i­si­ng Voca­ti­ona­l Fi­tne­ss: by­ Me­a­ns of Psy­chologi­ca­l Te­sts. Ne­w York: Ha­rpe­r&Row.

127. World Progra­mme­ of Acti­on Conce­rni­ng Di­sa­ble­d Pe­rsons. Uni­te­d Na­­ti­ons. Ne­w York. 1983. 1–69.

Rusų ka­lba­:128. АнАСТАзи, А. (1982а). Психологическое тестирование. Кн. 1.

Москва: Педагогика. C. 318.129. АнАСТАзи, А. (1982б). Психологическое тестирование. Кн. 2.

Москва: Педагогика. C. 336.130. БАеВА, и. А. (1985). Социально­психологическая адаптация

молодых рабочих в производственном коллективе. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Ленинград. C. 21.

131. БУРЛАЧУК, Л. Ф., МОРОзОВ, С. М. (1999). Словарь­справочник по психодиагностике. Мастера психологии. Санкт Петербург: Питер Ком. 460–472.

132. ВАСиЛьеВ, и. н. (1984). Социально­психологические аспекты профориентации молодежи на рабочие профессии. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Ленинград. C. 18.

127

133. ВыгОТСКий, Л. С. (1983а). Основы дефектологии. Москва. C. 206.

134. ВыгОТСКий, Л. С. (1983б). Собрание сочинений. Т. 3: Проблемы развития психики. Москва, c. 366.

135. ВыгОТСКий, Л. С. (1983в). Собрание сочинений. Т. 5: Основы дефектологии. Москва, c. 368.

136. гиТеЛьМАхеР, Р. Б (1989). Рабочий и мастер (социально­психологический аспект). Москва.

137. гРАБОРОВ, А. н. (1961). Очерки по олигофренопедагогике. Москва.

138. гУРеВиЧь, К. М. (1970). Профессиональная пригодность и основные свойства нервной системы. Москва. 27.

139. ДУЛьнеВ, г. М. (1969). Основы трудового обучения во вспомогательной школе. Москва.

140. ДУЛьнеВ, г. М. (1981). Учебно­воспитательная работа во вспомогательной школе. Москва.: Просвещение. C. 176.

141. ДУШКОВ, Б. А. (1981). индустриально­педагогическая психология. Москва: Просвещение. C. 208.

142. ингенКАМП, К. (1991). Педагогическая диагностика (пер. с нем.). Москва: Педагогика. C. 240.

143. КАРВяЛиС, В. Ю. (1987). Социально­трудовая адаптация выпусников специальнх школ. Дисертация на соискание ученой степени доктора педагогических наук. Москва.

144. КЛиМОВ, е. А. (1983). Психолого­педагогические проблемы профессиональной консультации. Москва: знание. C. 95.

145. КЛиМОВ, е. А. (1984). Как выбирать профессию. Москва: Просвещение. C. 160.

146. МиРСКий, С. Л. (1980). Методика профессионально­трудового обучения во вспомогательной школе. Москва: Просвещение.

147. ЛеОнОВА, А. Б., ЧеРныШеВА, О. н (1995). Психология труда и организационная психология: современное состояние и перспективы развития. хрестоматия. Москва: Радикс. C. 446.

148. ЛиТВинОВА, н. и. (1981). Психологические особенности развития у старшеклассников интереса к рабочим профессиям. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Киев. C. 20.

149. ОБнОСОВ, В. и. (1986). Динамика профессиональных представлений учащихся. Вопросы психологии. но. 6. 28–32.

150. ОВСяниКОВА, В. В. (1982). Самооценка учащегося ПТУ как субъекта профессиональной деятельности. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Ленинград. C. 19.

128

151. ПинСКий, Б. и. (1985). Коррекционно­воспитательное значение труда для психического развития учащихся вспомогательной школы. Москва. C. 126.

152. ПЛАТОнОВ, К. К. (1962). Вопросы психологии труда. Москва: МеДгиз. C. 220.

153. Рабочая книга практического психолога. Технология эфективной профессиональной деятельности. (1996). Москва: Красная площадь. C. 400.

154. РеАн, А. А. (1988). Психологический анализ проблемы удовлетворенности избранной профессией. Вопросы психологии. но. 1. 83–88.

155. РиМКяВиЧене, В. В. (1993). Формирование профессиональных интересов учащихся ПТУ. Дисертация на соискание ученой степени доктора психологических наук. Вильнюс. C. 206.

156. РУБинШТейн, С. я. (1986). Психология умственно отсталого школьника. Москва. C. 190.

157. СААР, Э. А., ТиТМА, М. х. (1986). Молодое поколение. Москва: Мысль. C. 225.

158. САзОнОВ, А. Д., СиМОненКО, В. Д., АВАнеСОВ, В. С., БУхАЛОВ, Б. и. (1988). Профессиональная ориентация учащихся. Москва: Просвещение. C. 223.

159. САхАРОВ, В. Ф., САзОнОВ, А. Д. (1982). Профессиональная ориентация школьников. Москва.

160. СУхАРеВ, А. В. (1987). Психологические критерии профессионального самоопределения. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Москва. C. 18.

161. ШинКАРенКО, В. А. (1990). Трудовое обучение и воспитание учащихся вспомогательной школы. Минск: Университетское.

162. ШиФ, Ж. и. (ред.) (1980). Психологические проблемы коррекционной работы во вспомогательной школе. Москва: Педагогика, с. 72–141.

163. ТиТМА, М. х. (1975). Выбор профессии как социальная проблема. Москва: Мысль. C. 198.

164. ТхОРЖеВСКий, Д. А. (1974). Дидактическое исследование системы трудового обучения. Автореферат дисертации кандидата психологических наук. Киев. C. 76.

EGIDIJUS ELIJOŠIUSBENAS GUDINAVIČIUS

STANISLAVA KAVALIAUSKIENĖ

NEĮGALIŲJŲ PRO­FESINIO­ PASIRENGIMO­ SKATINIMAS

Neįga­liųjų pro­fesinis o­rienta­vima­s ir ko­nsulta­vima­s

Re­da­ga­vo Re­gi­na­ Kva­šy­tėMa­ke­ta­vo Jūra­tė Ši­mki­e­nė

_______________________

SL 843. 2007­12­12. 8 le­i­dy­b. a­psk. l. Ti­ra­ža­s 1200. Užsa­ky­ma­s 159.Išle­i­do VšĮ Ši­a­uli­ų uni­ve­rsi­te­to le­i­dy­kla­, Vi­lni­a­us g. 88, LT­76285 Ši­a­uli­a­i­.

El. p. le­i­dy­kla­@cr.su.lt, te­l. (8 ~ 41) 59 57 90, fa­ks. (8 ~ 41) 52 09 80.Inte­rne­to sve­ta­i­nė http://le­i­dy­kla­.su.lt/

Spa­usdi­no UAB „Ši­a­uli­ų kny­gri­šy­kla­“, P. Lukši­o g. 9A, LT­76207 Ši­a­uli­a­i­.