nauji mokestiniai santykiai elektroninËje komercijojeint.economics/1nr/irmantas rotomskis... ·...

64

Ávadas

Elektroninë komercija uþima vis didesnæ dalátarptautinës prekybos ir turi didesnæ átakà versli-ninkø bei valstybiø priimamiems sprendimams.Moksliniai tyrimai ir teisminë praktika parodë, kadiki ðiol egzistavusi geografinës rinkos sàvoka ðian-dien nebeatitinka naujø komercijos formø ir spar-èiau naujø informaciniø technologijø raidos rea-lijø [15]. Vis daugiau þmoniø, besinaudojanèiø in-ternetu, ir informaciniø technologijø raida yra vie-na ið pasaulinës rinkos susikûrimo prieþasèiø. Elek-troninë erdvë tampa vis populiaresnë ir patoges-në aplinka verslui organizuoti. Apytikriais apskai-

èiavimais, po 25 metø apie 30 proc. visos pasaulioprekybos vyks elektroninëje erdvëje [12]. Elektro-ninis prekiø persiuntimas skaitmenine forma, lei-dþiantis iðvengti iki ðiol taikytø tradiciniø patikri-nimo procedûrø, padidëjæs internete vykdomosveiklos anonimiðkumas, elektroniniø pinigø nau-dojimas bei didelis elektroninës komercijos mobi-lumas lëmë valdþios institucijø susirûpinimà, veiks-mingu iki ðiol egzistavusiø mokesèiø normø pri-taikymu [8]. Ypaè daug dëmesio buvo skiriamapridëtinës vertës mokesèiui, kurio reglamentavi-mas iki ðiol egzistavusiomis teisinëmis nuostato-mis tapo neveiksmingas taikant naujus verslo mo-delius.

NAUJI MOKESTINIAI SANTYKIAI ELEKTRONINËJE KOMERCIJOJE

Irmantas ROTOMSKIS

Mykolo Romerio universitetasAteities g. 20, LT-08303 Vilnius

El. paštas [email protected]

Darius ŠTITILIS

Mykolo Romerio universitetasAteities g. 20, LT-08303 Vilnius

El. paštas [email protected]

Santrauka. Straipsnyje nagrinëjama elektroninës komercijos ir pridëtinës vertës mokesèio suderina-mumo dilema. Daugiausia dëmesio skiriama naujai sukurtai ir nuo 2004 m. geguþës 1 d. Lietuvoje ásiga-liojusiai apmokestinimo schemai, kuri taikoma specialiai elektroniniu bûdu teikiamoms paslaugoms. Par-davëjams, uþsiimantiems elektronine komercija, keliami dideli reikalavimai, todël pabrëþiama, kad parei-gos, kurias átvirtina teisës normos, ir galimybës, kurias suteikia informacinës technologijos, yra neadekva-èios. Net ir nauji pridëtinës vertës mokesèio pokyèiai ne iki galo suderino mokesèiø institucijø ir elektro-nine komercija uþsiimanèiø pardavëjø tarpusavio santykius. Straipsnyje taip pat pabrëþiama, kad virtua-liø prekiø teisinis statusas neatitinka ðiø dienø realijø ir informaciniø technologijø teikiamø galimybiø.Prekiø ir paslaugø suvokimas, kuris buvo priimtinas materialiam pasauliui, negali bûti naudojamas elek-troninëje erdvëje. Naujoji schema – tai tik pirmas, taèiau reikðmingas þingsnis siekiant tradiciná pridëti-nës vertës mokestá veiksmingai pritaikyti naujai komercijos formai.

Ekonominës klasifikacijos subjektø deskriptoriai (JEL) – H210 ir K340.Reikðminiai þodþiai: elektroninë komercija, elektroninës komercijos apmokestinimas, pridëtinës vertës

mokestis, virtualios prekës, skaitmeninës prekës.Keywords: electronic commerce, electronic commerce taxation, value added tax, virtual goods, digi-

tal goods.

ISSN 1822-8011 (print)ISSN 1822-8038 (online)

INTELEKTINË EKONOMIKAINTELLECTUAL ECONOMICS

2007, No. 1, p. 64–73

VE

RI

TIATAS

IVS

TI

65

Iki 2000 m. Europos Sàjungoje buvo ieðkomabûdø, kaip iðspræsti neefektyvø elektroninës ko-mercijos apmokestinimà pridëtinës vertës mokes-èiu [1]. 2002 m. priëmus Ðeðtàjà direktyvà „Dëlpridëtinës vertës mokesèio“ [11] buvo átvirtintanauja schema, taikoma iðskirtinai elektroniniu bû-du teikiamoms paslaugoms apmokestinti. Nuo2004 m. geguþës 1 d. ðios direktyvos reikalavimaiásigaliojo ir Lietuvos Respublikos valstybëje.

1. JAV ir elektroniniø paslaugøapmokestinimas

PVM kritika dël elektroninës komercijos ne-efektyvumo ið dalies pagrásta tuo, kad neámano-ma identifikuoti antrosios sandorio ðalies, t. y. pir-këjo. Daugumos autoriø teigimu, informacinëstechnologijos leidþia nustatyti tik kompiuterinëssistemos IP adresà1, bet jokiu bûdu ne subjektà,kuris juo naudojasi.

Pasitelkusi informaciniø technologijø teikia-mas galimybes, bandymus visiðkai tiksliai nustaty-ti pirkëjus buvo atlikusi JAV. Ðioje valstybëje vei-kianti Nacionalinë mokesèiø asociacija 1997 m.ágyvendino Telekomunikacijø ir elektroninës ko-mercijos apmokestinimo projektà, kuris vienijo ver-slo sektoriaus, valdþios institucijø atstovus ir moks-lininkus [5]. Ágyvendinant ðá projektà, be kitø klau-simø, buvo nagrinëjama ir mokesèiø administravi-mo realiuoju laiku sistema2. Ði sistema pagrástainformaciniø technologijø panaudojimu realiuo-ju laiku, siekiant apdoroti pirkimus elektroninëjekomercijoje naudojant kreditines korteles, admi-nistruoti pardavimus, taip pat uþtikrinti mokes-èiø rinkimo bei pinigø pervedimo funkcijas (áskai-tant apmokestinimo nustatymà, mokesèio tarifoparinkimà, mokesèio surinkimà, pinigø pervedi-mà pritaikant mokesèiø jurisdikcijas ir atitinkamøpraneðimø pateikimà). Toks platus ðios sistemosveiklos laukas, be abejo, turëtø daug pranaðumø:iðlaisvintø pardavëjus nuo naðtos ir atitinkamosatsakomybës surenkant mokesèius, valstybiø mo-kesèiø administracijos galëtø paèios kontroliuotiir valdyti ðias technologijas. Taèiau ágyvendinantðá projektà buvo prieita prie iðvados, kad tokiostechnologijos, bûdamos sudëtingos ir nepatiki-mos, ðiuo metu dar yra neprieinamos. Sukurti to-kià sistemà yra per brangu, be to, ji visais atvejaisturëtø daug trûkumø.

JAV, nors ir neturi PVM, taèiau susiduria su

panaðiomis problemomis taikydamos elektronineikomercijai vartojimo mokestá.

Be minëtø informaciniø technologijø pagal-bos, problema dël pirkëjo vietos nustatymo buvosprendþiama ir kitokio pobûdþio priemonëmis.NMA priëjo prie iðvados, kad susidariusi padëtisneturëtø nulemti vyriausybës priimamø sprendi-mø apmokestinant elektroninæ komercijà ir pri-taikant jai kokias nors iðimtis mokesèiø srityje. Bu-vo pasiûlyta alternatyva, pagrásta ðiø taisykliø tai-kymu [5]:

1) „atmetimo/gràþinimo taisykle“3;2) „iðskirstymo taisykle“4.Remiantis pirmàja taisykle, apmokestinimo

teisë bûtø suteikta prekës arba paslaugos kilmësvietai (t. y. pardavëjo buvimo vietai), jei trûkstainformacijos, kur prekë ar paslauga buvo pristaty-ta. Pagal antràjà taisyklæ, neturint informacijosapie pirkëjà, pardavimai bûtø sujungti ir priskirtivalstijai, kurioje yra pardavimo mokestis.

Ðie siûlymai buvo nagrinëjami JAV pardavi-mo mokesèio atþvilgiu, o apmokestinimo jurisdik-cijos klausimai sprendþiami skirtingø JAV valsti-jø, o ne atskirø valstybiø mastu.

2. Pridëtinës vertës mokestis elektroniniubûdu teikiamoms paslaugomsEuropos Sàjungoje

Europos Sàjungoje 2002 m. priimta Ðeðtojidirektyva „Dël pridëtinës vertës mokesèio“ atsi-þvelgë á elektroninës komercijos raidà ir átvirtinoteisines nuostatas, kurios turëtø sureguliuoti elek-troniniø paslaugø apmokestinimà PVM. Kaip jauminëjome, remiantis ðia direktyva bet kokios skait-meninës prekës, parduodamos elektroninëje erd-vëje, prilyginamos elektroninëms paslaugoms. Lie-tuvai ástojus á ES, ðios teisinës nuostatos buvo uþ-fiksuotos ir Lietuvos teisës aktuose.

Nuo 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respubli-kos teritorijoje ásigaliojo „Pridëtinës vertës mo-kesèio ástatymas“ (toliau PVM ástatymas), kurio13 straipsnio 1 dalis átvirtina bendrà taisyklæ dëlpaslaugø suteikimo vietos. Tokia vieta laikoma su-teikta Lietuvoje, jei:

„…paslauga yra suteikta ðalies teritorijoje, jei-gu paslaugos teikëjas yra ásikûræs ðalies teritorijoje,t. y. jeigu paslaugos teikëjo buveinë (jeigu tai nefizinis asmuo) arba nuolatinë gyvenamoji vieta (jei-gu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje…“

Atsiþvelgiant á ðià nuostatà prievolë apskai-èiuoti PVM ir sumokëti á biudþetà tenka paslau-gø teikëjui.

Minëto straipsnio 6 dalis numato, kaip turi

1 Kiekvienas kompiuteris turi savo IP adresà, sudarytà iðþenklø derinio. Ðis derinys yra unikalus, nëra dviejø kompiuteriniøsistemø su tokiais pat adresais. Visi adresai sudaryti ið 32 bitø irnaudojami norint nustatyti siunèiamø duomenø ðaltiná beigalutinæ jø pristatymo vietà.

2 The Real Time Tax Administration System.

3 „Throw–back“ rule.4 „Throw–around“ rule.

66

bûti nustatoma elektroniniu bûdu teikiamø pa-slaugø vieta, kai jas teikia uþsienio apmokestina-masis asmuo:

„Jeigu ðioje dalyje iðvardytas paslaugas ne ða-lies teritorijoje ásikûræs paslaugø teikëjas ar ðaliesteritorijoje ásikûræs paslaugø teikëjas per padalináuþsienio valstybëje teikia Lietuvos Respublikos ap-mokestinamiesiems asmenims (iðskyrus tuos atvejus,kai paslaugos suteikiamos ðiø asmenø padaliniams,esantiems uþ ðalies teritorijos ribø) arba uþsienioapmokestinamøjø asmenø padaliniams, esantiemsšalies teritorijoje, laikoma, kad paslaugos suteiktosšalies teritorijoje“.

13 straipsnio 6 dalies 8 punkte minimos elek-troniniu bûdu teikiamos paslaugos, kurioms tai-koma anksèiau pateikta teisinë norma. RemiantisPVM ástatymo 95 straipsnio 2 dalimi, prievolë ap-skaièiuoti PVM ir sumokëti á biudþetà tenka pa-slaugø pirkëjui.

„Paslaugø pirkëjas, jeigu jis yra apmokestina-masis asmuo, privalo apskaièiuoti ir sumokëti á biu-dþetà PVM uþ jam uþsienio asmens ðalies teritorijo-je teikiamas paslaugas, nurodytas ðio Ástatymo 13straipsnio 6 ir 9 dalyse“.

Esant ðioms teisinëms nuostatoms, elektro-niniø paslaugø teikëjai negali registruotis ES vals-tybëje narëje, kurioje yra taikomas maþiausiasPVM tarifas. Tai svarbu, nes elektroninëje komer-cijoje bendrovëms ypaè lengva perkelti savo ver-slà á kitas valstybes. Taip pat dauguma elektroni-niø paslaugø teikiama bûtent apmokestinamie-siems asmenims. Remiantis J. Owens apskaièiavi-mais, jos sudaro apie 80 proc. visø elektroniniubûdu teikiamø paslaugø [3]. Jeigu elektroniniubûdu teikiamoms paslaugoms bûtø taikoma ben-dra taisyklë, labai tikëtina, kad bendrovës, norë-damos mokëti maþesnius PVM mokesèius, perkel-tø savo verslo buveines á maþiausià PVM tarifàtaikanèias ES valstybes nares [14].

PVM ástatymo 13 straipsnio 7 dalis taip patátvirtina nuostatà ir dël paslaugø suteikimo neap-mokestinamiesiems asmenims, jei jas teikia uþ ESribø esantys asmenys:

„…elektroniniu bûdu teikiamos paslaugos lai-komos suteiktomis ðalies teritorijoje ir tuo atveju,kai jas asmeniui, kuris nëra apmokestinamasis as-muo, kurio buveinë (jeigu tai ne fizinis asmuo) ar-ba nuolatinë gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis as-muo) yra Lietuvos Respublikoje, teikia ásikûræs uþEuropos Bendrijø teritorijos ribø asmuo, ar kai pa-slauga teikiama per padaliná, esantá uþ Europos Ben-drijø teritorijos ribø“.

Remiantis ðiomis teisinëmis nuostatomis, ku-rios galioja ne tik Lietuvos Respublikoje, bet irvisoje Europos Sàjungoje, paslaugø suteikimo vie-tos nustatymà bûtø galima pailiustruoti 1 ir 2 len-telëmis [6].

1 lentelë. Elektroniniø paslaugø teikimas – verslas verslui

Nustatant paslaugø suteikimo vietà didelæ áta-kà turi ir tai, kam yra teikiamos tokio pobûdþiopaslaugos – apmokestinamajam asmeniui ar ne.Pagrindiniai elektroninës komercijos modeliai yraverslas verslui (business to business) ir verslas var-totojui (business to consumer). Atsiþvelgiant á at-sirandanèius mokestinius santykius bei jø teisináreguliavimà, verslas verslui gali bûti apibrëþiamaskaip paslaugø teikimas apmokestinamiesiems as-menims, kurie turi teisæ á PVM atskaità, o verslasvartotojui – kaip paslaugø teikimas galutiniam var-totojui.

Elektroninës komercijos verslas verslui mode-lyje nustatyti pirkëjà nesunku. Identifikuojant vi-suomet galima pasinaudoti duomenø bazëmis, ku-riose registruojami visi juridiniai asmenys, ásire-gistravæ PVM mokëtojais. Valstybinës mokesèiøinspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansø mi-nisterijos virðininko 2004 m. kovo 25 d. ásakymuNr. VA–39 buvo patvirtintos „Europos Sàjungosvalstybiø nariø pridëtinës vertës mokesèio mokë-tojø identifikaciniø duomenø tikrinimo taisyklës“.Jose numatomi trys bûdai, kaip galima atlikti tokápatikrinimà:

1) apsilankius Valstybinës mokesèiø inspek-cijos internetinëje svetainëje5 arba Europos Ko-

2 lentelë. Elektroniniø paslaugø teikimas – verslas vartotojui

Apmokestinimovieta

Paslaugø teikëjovieta

Lietuva Lietuva Lietuva

Lietuva Kita ES valstybë Kita ES valstybë

Lietuva Treèioji valstybë Nëra PVM(uþ ES ribø) prievolës

Kita ES valstybë Lietuva Lietuva

Treèioji valstybë(uþ ES ribø) Lietuva Lietuva

Pirkëjo vieta

Apmokestinimovieta

Paslaugø teikëjovieta

Pirkëjo vieta

Lietuva Lietuva Lietuva

Lietuva Kita ES valstybë Lietuva

Lietuva Treèioji valstybë Nëra PVM(uþ ES ribø) prievolës

Kita ES valstybë Lietuva Kita ES valstybë

Treèioji valstybë(uþ ES ribø) Lietuva Lietuva

5 http://www.vmi.lt

Irmantas Rotomskis, Darius Ðtitilis

67

misijos internetinëje svetainëje6;2) paskambinus telefonu á Valstybinës mo-

kesèiø inspekcijos Tarptautiniø informacijos mai-nø skyriø;

3) pateikus raðytiná praðymà Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos Tarptautiniø informacijos mai-nø skyriui. Raðytiniai praðymai gali bûti pateikia-mi:

a) klasikiniu paðtu;b) elektroniniu paðtu;c) faksu.

3. Speciali elektroniniu bûdu teikiamøpaslaugø apmokestinimo schemaEuropos Sàjungoje

Atsiþvelgiant á elektroninës komercijos spe-cifikà buvo priimtos papildomos teisinës nuosta-tos, skirtos tik ðiai komercijos formai. Nuo 2003m. liepos 1 d. Europos Sàjungoje ir nuo 2004 m.geguþës 1 d. Lietuvos Respublikoje ásigaliojo spe-ciali elektroniniu bûdu teikiamoms paslaugoms tai-koma apmokestinimo schema. Ši schema, átvirtin-ta PVM ástatymo XII skyriaus penktame skirsnyje– „Speciali elektroniniu bûdu teikiamø paslaugøapmokestinimo schema“, yra taikoma tik tais at-vejais, kai tokio pobûdþio paslaugas teikia apmo-kestinamasis asmuo, ásikûræs uþ ES teritorijos, opaèios paslaugos teikiamos neapmokestinamajamasmeniui, kuris yra vienoje ið ES valstybiø nariø.Taigi ðia schema gali pasinaudoti elektroniniø pa-slaugø teikëjai, esantys JAV, Japonijoje, Rusijo-je, Australijoje ir kt.

PVM ástatymo 2 straipsnio 38 dalis uþsienioapmokestinamàjá asmená apibrëþia kaip:

„…bet kokio pobûdþio ekonominæ veiklà vyk-dantis:

1) uþsienio valstybës juridinis asmuo ar organi-zacija, kuriø buveinë yra uþsienio valstybëje ir ku-rie ásteigti arba kitokiu bûdu organizuoti pagal uþ-sienio valstybës teisës aktus, arba

2) bet kuris kitas uþsienyje ásteigtas, ákurtas arkitaip organizuotas vienetas, arba

3) fizinis asmuo, kurio nuolatinë gyvenamojivieta nëra Lietuvos Respublika“.

Taip pat asmuo, atitinkantis ðá apibrëþimà, ne-turi bûti ásiregistravæs kurioje nors valstybëje na-rëje kaip PVM mokëtojas ir negali turëti padali-nio arba buveinës ES teritorijoje.

Tokia registravimosi prievolë, taikoma uþsie-nio valstybëje esanèiam neapmokestinamajam as-meniui, kelia sunkumø ðiam registruojantis kiek-vienoje ES valstybëje narëje. Vykdant elektroni-næ komercijà ekonomiðkai iðsivysèiusiose valstybë-

se, kuriose ganëtinai didelis pilieèiø kompiuteri-nis raðtingumas, padidëja tikimybë, kad pirkëjaibus ið daugelio ES valstybiø. Siekiant palengvintiðià naðtà buvo priimta speciali elektroniniu bûduteikiamø paslaugø apmokestinimo schema. Uþsie-nio apmokestinamasis asmuo galës pats pasirink-ti, kurioje ES valstybëje narëje jis nori registruo-tis PVM mokëtoju. Pasirinkæs vienà ið ES valsty-biø jis galës nebesiregistruoti kitose (tarp jø ir Lie-tuvoje) (PVM ástatymo 71 straipsnis 11 dalis).

„Uþ Europos Bendrijø teritorijos ribø ásikûræsapmokestinamasis asmuo ar apmokestinamasis as-muo, per padaliná, esantá uþ Europos Bendrijø teri-torijos ribø, ðalies teritorijoje elektroniniu bûdu tei-kiantis paslaugas asmenims, kurie nëra apmokesti-namieji asmenys, ir jau ásiregistravæs PVM mokëto-ju kurioje nors valstybëje narëje pagal tos valstybësnarës teisës aktø nuostatas…, registruotis PVM mo-këtoju Lietuvos Respublikoje neprivalo, taèiau tiktuo atveju, jeigu jo prievolë registruotis PVM mokë-toju atsiranda vien dël tokiø paslaugø teikimo“.

Esant tokioms teisinëms nuostatoms gali kil-ti grësmë, kad uþ Europos Bendrijø teritorijos ri-bø ásikûræs apmokestinamasis asmuo stengsis re-gistruotis toje ES valstybëje narëje, kur PVM ta-rifas yra maþiausias. Šiuo metu ES standartiniaiPVM tarifai svyruoja nuo 15 iki 25 procentø.

ES valstybëse taikomi standartiniai PVM ta-rifai pateikiami 3 lentelëje.

3 lentelë. ES valstybëse taikomi standartiniai PVM tarifai

6 http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/vies/en/vieshome.htm

Airija 21 Lietuva 18

Austrija 20 Liuksemburgas 15

Belgija 21 Malta 15

Èekija 22 Olandija 19

Danija 25 Portugalija 19

DidþiojiBritanija 17,5 Prancûzija 19,6

Estija 18 Slovakija 23

Graikija 18 Slovënija 19

Ispanija 16 Suomija 22

Italija 20 Švedija 25

Kipras 15 Vengrija 25

Latvija 18 Vokietija 16

Lenkija 22

Standarti-nis PVM

tarifasproc.

ES valstybë Standar-tinisPVMtarifasproc.

ES valstybë

Nauji mokestiniai santykiai elektroninëje komercijoje

68

Uþ ES teritorijos ribø ásikûrusiems apmokes-tinamiesiems asmenims, elektroniniu bûdu tei-kiantiems paslaugas, palankiausios ðalys PVM at-þvilgiu yra Liuksemburgas, Malta ir Kipras. Dau-guma paslaugø teikëjø, be abejo, bûtø suintere-suoti registruotis PVM mokëtojais bûtent tose vals-tybëse ir taikyti 15 proc. PVM tarifà. Siekiant ið-vengti tokiø sukèiavimo atvejø, specialioje sche-moje buvo átvirtinta taisyklë, kad uþsienio ðaliesapmokestinamieji asmenys, uþsiregistravæ vienojeið ES valstybiø nariø, privalo taikyti tà PVM tari-fà, kuris numatytas pirkëjo ðalyje. Jei Rusijos ap-mokestinamasis asmuo elektroniniu bûdu sutei-kia paslaugas Švedijos neapmokestinamam asme-niui, o pats yra ásiregistravæs Lietuvos valstybëje,jis privalo taikyti ne 18 proc., o 25 proc. PVMtarifà. Tokiu atveju paslaugos teikëjas per Lietu-vos valstybæ ásipareigos vykdyti savo mokestinesprievoles visose ES valstybëse, kurioms jis elek-troninëmis priemonëmis teikia paslaugas.

Visose ES valstybëse registravimosi procedû-ra panaði. Lietuvoje ðià tvarkà reglamentuoja Vals-tybinës mokesèiø inspekcijos virðininko 2004 m.kovo 10 d. ásakymas Nr. VA–32. Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos internetinëje svetainëje (adre-sas: www.vmi.lt) sukurta speciali aplikacija, kurianaudodamasis paslaugø teikëjas gali registruotisPVM mokëtoju. Šioje svetainëje, uþpildydamas re-gistracijos formà, subjektas nurodo: savo pavadi-nimà, nuolatinës buveinës adresà ir valstybæ, elek-troninio paðto adresà, internetinës svetainës, perkurià vykdo elektroninæ komercijà, adresà, mo-kesèio mokëtojo numerá (jeigu turi), asmená ry-ðiams, telefono numerá, datà, nuo kurios jis noripradëti (arba jau pradëjo) specialià apmokestini-mo PVM schemà. Paslaugø teikëjas taip pat turipatvirtinti, kad jis nëra áregistruotas PVM mokë-toju kurioje nors kitoje ES valstybëje narëje. Jeiasmuo atitinka visus jam keliamus reikalavimus,jis áregistruojamas PVM mokëtoju, o Valstybinëmokesèiø inspekcija apie tai informuoja kitø ESvalstybiø atitinkamas institucijas.

Taigi ði naujai sukurta apmokestinimo sche-ma, taikoma tik uþ ES teritorijos ribø esantiemsapmokestinamiesiems subjektams, elektroniniubûdu teikiantiems paslaugas neapmokestinamie-siems ES valstybëse narëse ásikûrusiems subjek-tams, nëra privaloma. Atsisakæs ðio apmokestini-mo modelio, paslaugø teikëjas turi registruotisPVM mokëtoju áprastine tvarka. Tai jis turës da-ryti kiekvienoje ES valstybëje narëje, kurioje tei-kia tokio pobûdþio paslaugas.

Elektroniniu bûdu pateikdamas PVM dekla-racijà, paslaugø teikëjas turi nurodyti, kurioms ESvalstybëms narëms buvo teiktos paslaugos, kokstaikytinas PVM tarifas arba tarifai, kiekvienai ESvalstybei mokëtinà PVM bei bendrà mokëtinàPVM sumà.

Nors palyginti su bendra elektroninës komer-cijos apimtimi, sandoriai sudaryti su galutiniu var-totoju apima tik 10–20 proc., taèiau taikant bû-tent ðá elektroninës komercijos verslo modelá irsusiduriama su sunkumais nustatant pirkëjà. Rem-damasis specialia elektroniniu bûdu teikiamø pa-slaugø apmokestinimo schema paslaugø teikëjasturi nustatyti neapmokestinamuosius asmenis. Ne-apmokestinamaisiais asmenimis gali bûti ir fiziniai,ir juridiniai asmenys (pvz., biudþetinës instituci-jos, kurioms suteiktø paslaugø vertë praëjusiaiskalendoriniais metais nevirðijo 35000 litø ir eina-maisiais kalendoriniais metais nenumatoma ðià ribàvirðyti).

Autoriai sutaria, kad nustatyti juridinius as-menis elektroninëje komercijoje nëra problema.Taèiau paslaugø teikëjui – tai ne taip lengvai ágy-vendinamas uþdavinys. Netgi naudojantis paþan-giomis informacinëmis technologijomis tiksliai nu-statyti fizinio asmens neámanoma. Nors elektro-ninës komercijos pardavëjai daþniausiai gali nu-statyti pirkëjo kompiuterio IP adresà, taèiau ga-lutiniams vartotojams naudojantis atitinkama pro-gramine áranga net ir ði galimybë gali bûti atimta.

Pagal ðiuo metu galiojanèias teisines nuosta-tas ES ir Lietuvoje pardavëjas turi vadovautis tainformacija, kurià pateikia fizinis asmuo. Be abe-jo, fizinis asmuo gali pateikti klaidingà informa-cijà nurodydamas gyvenamàjà vietà kitoje valsty-bëje. Tokiu atveju paslaugos teikëjas taikytø tosvalstybës PVM tarifà, kurià nurodë klientas.

Reikia pripaþinti, kad informacinës techno-logijos pardavëjams nesuteikia tokiø galimybiø,kuriø reikëtø norint tinkamai ágyvendinti teisësaktuose numatytus reikalavimus.

4. Prekës ir paslaugos elektroninëjekomercijoje

Dauguma autoriø, nagrinëdami ne tik elek-troninës komercijos taikomus modelius, bet ir josapmokestinimà, vartoja ir skaitmeniniø prekiø (di-gital goods), ir elektroniniø paslaugø sàvokas. Kaikurie autoriai skaitmenines prekes ávardija kaipvirtualias prekes (virtual goods). Virtualios prekëssampratà pateikë M. Massbaumas ir K. Eickeris,teigiantys, kad [9]:

„Virtualios prekës yra prekës, kurios tradicinëjeprekyboje buvo pristatomos naudojant fizines laik-menas (t. y. programinë áranga – diske, muzika –audio juostose, filmai – juostose), bet ðiandien galibûti perduodamos elektroninëmis priemonëmis ne-naudojant jokiø laikmenø“.

O skaitmeninë prekë gali bûti ne tik prekë,siunèiama elektroninëje erdvëje, bet ir prekë, uþ-fiksuota kokioje nors informacinëje laikmenoje (t.y. knyga gali bûti iðspausdinta popieriuje arba nau-


69

dojantis kompiuteriu ir programine áranga paverstavienetø bei nuliø skaièiø seka ir áraðyta á kompak-tiná diskà).

Nagrinëjant elektroniniu bûdu teikiamø pa-slaugø ir prekiø, pristatomø elektroninëje erdvë-je, skirtumus, tikslingiau bûtø vartoti virtualiø pre-kiø sàvokà, kuri atitinka M. Massbaumo ir K. Eic-kerio pateiktà apibrëþimà.

Nors dauguma autoriø, kalbëdami apie elek-troninæ komercijà, vartoja terminà „prekës“, ta-èiau nëra vienos nuomonës dël to, kaip jas trak-tuoti – kaip prekes ar kaip paslaugas. Tradicinëjekomercijoje tokia dilema nekildavo, nes bûdavogana paprasta atskirti prekes ir paslaugas. Pagrin-dinis kriterijus, kuriuo buvo vadovaujamasi, tai ma-teriali prekiø iðraiðka. Elektroninëje komercijoje,kai prekës pristatomos elektroninëje erdvëje, ðiuokriterijumi naudotis neámanoma. Remiantis Lie-tuvos Respublikos Pridëtinës vertës mokesèio ásta-tymo 3 straipsnio nuostatomis, prekiø tiekimas irpaslaugø teikimas yra laikomi PVM objektu, to-dël ðis klausimas ypaè aktualus pridëtinës vertësmokesèio atþvilgiu siekiant tiksliai nustatyti PVMobjektà.

Elektroninës komercijos sandoriuose, tokiuo-se kaip programinës árangos arba knygø pirkimasir parsisiuntimas internetu, muzikos, filmø ar ki-tokiø garso ar vaizdo kûriniø parsisiuntimas in-ternetu, naudojimasis duomenø bazëmis uþ ati-tinkamà mokestá, reklama internete, nuotolinismokymas internetu ir pan., nepatenka á tradici-nës komercijos nustatytas prekiø ir paslaugø ka-tegorijas. Ne visos prekës, kurios parduodamos tra-dicinëje komercijoje, gali bûti parduodamos irelektroninëje erdvëje. Šiuo metu elektroninëjekomercijoje pagrindinës prekës, kurias galima pa-versti virtualiomis prekëmis, yra knygos, þurnalai,laikraðèiai, programinë áranga, filmai, muzika ar-ba nuotraukos. Norint tinkamai taikyti PVM nuo-statas, svarbu nustatyti, ar virtualios prekës pri-skirtinos prekiø, ar paslaugø kategorijai.

Dabartinës Europos Sàjungos priimtos direk-tyvos „Dël pridëtinës vertës mokesèio“ 5 straips-nis numato:

„prekiø tiekimas“ reiðkia teisës disponuoti ma-terialiu turtu kaip jo savininkui perdavimà“.

Tos paèios direktyvos 9 straipsnis apibrëþia, kad:„paslaugø teikimas“ reiðkia bet koká sandorá, ku-

ris nëra prekiø tiekimas 5 straipsnio prasme“.Šioje direktyvoje iðreikðta nuomonë, pagal

kurià virtualios prekës dël savo nematerialumo yrapriskiriamos paslaugø kategorijai. Remiantis ðiadirektyva, atitinkamos nuostatos buvo átvirtintosir Lietuvos Respublikos teisës aktuose. Iki 2004m. geguþës 1 d. galiojusiame PVM ástatyme prekëbuvo apibrëþiama taip (2 str. 22 d.):

„prekë – bet koks daiktas (áskaitant numizmati-

nës paskirties pinigus), taip pat elektros energija, du-jos, ðilumos ir kitø rûðiø energija“.

Naujoje ðio straipsnio redakcijos 23 dalyje pa-teikiama iðsamesnë prekës sàvoka, á kurià átrauk-tos nuostatos ir dël kompiuterinëse laikmenoseesanèios programinës árangos:

„prekë – bet koks daiktas (áskaitant numizmati-nës paskirties pinigus), taip pat elektros energija, du-jos, ðilumos ir kitø rûðiø energija. Preke nelaikomakompiuterinë laikmena, jeigu jos turiná sudaro ne-standartizuota programinë áranga. Nestandartizuo-ta laikoma programinë áranga, kuri nëra masiniamnaudojimui sukurta programinë áranga, kurià var-totojai galëtø savarankiðkai naudoti po ádiegimo irriboto apmokymo, reikalingo standartizuotoms ope-racijoms ar funkcijoms atlikti“.

Tokia pat nuostata átvirtinta ir 7 straipsnio 1punkte, kuriame nestandartizuotos programinësárangos pardavimas ar kitoks perdavimas priskirti-nas paslaugos teikimui.

Remiantis PVM ástatymo 4 straipsnio 1 dali-mi, prekiø tiekimas apibrëþiamas taip:

„prekiø tiekimu laikomas prekiø perdavimas ki-tam asmeniui, kai pagal sandorio sàlygas ðis asmuoarba treèioji ðalis ágyja teisæ disponuoti tomis prekë-mis kaip jø savininkas“.

PVM ástatymo 7 straipsnio 1 dalis apibrëþiapaslaugø teikimà:

„…paslaugø teikimu laikomas bet koks sando-ris dël bet kokio civiliniø teisiø objekto, jeigu ðissandoris pagal ðá ástatymà nelaikomas prekiø tieki-mu“.

Vadovaujantis ES ir Lietuvos PVM teisinë-mis nuostatomis virtualios prekës dël savo nema-terialumo bus priskirtinos paslaugø teikimui elek-troninëje komercijoje. Šiai nuomonei pritaria irPasaulinë prekybos organizacija. Tokia pat iðvadabuvo padaryta ir 1998 m. Otavoje vykusioje EBPOministrø konferencijoje [13].

2003 m. sausio 8 d. Europos Komisija patvir-tino Pridëtinës vertës mokesèio komiteto pasiûly-tas gaires dël elektroniniu bûdu teikiamø paslau-gø [4]. Šis paslaugø apibûdinimas bei pateiktassàraðas yra ganëtinai reikðmingas norint pritaikytitinkamà apmokestinimo bûdà, nes ES direktyvo-je „Dël pridëtinës vertës mokesèio“ nëra sukon-kretinta, kokios paslaugos laikomos teiktomis elek-troniniu bûdu. Atsiþvelgiant á pateiktas gaires elek-troniniu bûdu teikiamà paslaugà galima apibûdintiremiantis dviem kriterijais:

1. ði paslauga turi bûti teikiama internetu ar-ba kitu elektroniniu tinklu;

2. ðios paslaugos pobûdis labiausiai turi pri-klausyti nuo informaciniø technologijø (t. y. pa-slauga automatizuota, reikia minimalaus þmogausásikiðimo, be informaciniø technologijø ji negalë-tø bûti suteikiama).


70

Svarbu paþymëti, kad tais atvejais, kai sando-rio ðalys bendrauja elektroniniu bûdu, taèiau patiprekë pristatoma arba paslauga suteikiama neelektroniniu, o tradiciniu bûdu, toks sandoris ne-laikomas elektroniniu bûdu suteikta paslauga. Re-miantis ðia koncepcija galimi atvejai, kai ta patipaslauga gali bûti priskiriama paslaugoms, teikia-moms elektroniniu bûdu, arba paslaugoms, tei-kiamoms tradiciniu bûdu. Tai priklausys nuo to,koká vaidmená teikiant ðias paslaugas vaidina in-formacinës technologijos. Pavyzdþiui, nuotolinismokymas bus pripaþástamas elektroniniu bûdu tei-kiama paslauga, jeigu ji bus visiðkai automatizuo-ta, teikiama internetu ir nereikës þmogaus ásikiði-mo. Taèiau jei internetas bus naudojamas kaip stu-dento ir dëstytojo bendravimo priemonë (t. y. nau-dojamas elektroninis paðtas persiøsti reikiamà mo-komàjà medþiagà ir pan.), tuomet tai jau nebuspriskiriama elektroniniu bûdu teikiamai paslau-gai. Tokios pat taisyklës taikomos ir finansinëmsar teisinëms konsultacijoms.

Laikantis ðiø kriterijø Europos Komisijos gai-rës pateikia ir konkretø elektroniniu bûdu teikia-mø paslaugø sàraðà [4]: internetiniø svetainiø irnuotolinis programø darbo palaikymas; programi-nës árangos parsisiuntimas; duomenø saugojimas;teminiø kompiuteriniø sistemø darbalaukiø (desk-top themes) parsisiuntimas; knygø bei skaitmeni-nio formato leidiniø, elektroniniø þurnalø bei laik-raðèiø prenumerata/abonentinis mokestis; elektro-ninëje erdvëje teikiama teisinë bei finansinë in-formacija (pvz., duomenys apie vertybiniø popie-riø rinkà); vietos, skirtos reklamai internete, su-teikimas; mokamø paieðkos sistemø naudojimas;muzikos kûriniø parsisiuntimas ir á kompiuterius,ir á mobiliuosius telefonus; vaizdo filmø parsisiun-timas; elektroniniø þaidimø parsisiuntimas arbaþaidimas elektroninëje erdvëje; nuotolinis moky-mas áskaitant virtualias mokymo klases ir kt.

Be abejo, ðis sàraðas nëra iðsamus. Sukurti ið-samø sàraðà sukûrimas nebûtø ámanomas, nes spar-ti informaciniø technologijø paþanga suteikia visdaugiau galimybiø átraukti naujas paslaugas, ku-rios galëtø bûti teikiamos elektroniniu bûdu. Šio-se gairëse taip pat buvo pateiktas sàraðas paslau-gø, kurios nëra pripaþástamos kaip elektroniniubûdu teikiamos paslaugos.

Lietuvos PVM ástatymas neapibrëþia elektro-niniu bûdu teikiamø paslaugø, taèiau 13 straips-nio 6 dalies 8 punkte pateiktas sàraðas pagrindi-niø paslaugø, kurios priskirtinos prie elektroni-niu bûdu teikiamø paslaugø:

„…interneto puslapiø kûrimas ir jø prieþiûra,kompiuteriniø programø tiekimas, jø atnaujinimasir prieþiûra, prieigos prie duomenø baziø teisës su-teikimas, muzikos kûriniø, filmø, þaidimø tiekimas,nuotolinis mokymas ir kt. Jeigu tiekëjas ir pirkëjas

bendrauja elektroniniu bûdu, taèiau pati prekë pa-tiekiama arba paslauga suteikiama ne elektroniniubûdu, toks bendravimas nelaikomas elektroniniu bû-du suteiktomis paslaugomis“.

Kita koncepcija dël virtualiø prekiø priskyri-mo prekiø arba paslaugø kategorijai teigia, kadvirtualiosios prekës turi bûti traktuojamos ne kaippaslaugos, o kaip prekës. Tokio poþiûrio laikosiJAV ir Japonija, kurios prekiø nesieja su materia-lia jø iðraiðka [2]. Pasaulinë informaciniø techno-logijø ir paslaugø sàjunga7 (toliau WITSA) var-tojimo mokesèio atþvilgiu virtualias prekes taip patlinkusi priskirti prekiø kategorijai [17]. Teisës ak-tuose átvirtintà ES poþiûrá kritikuoja ir kai kuriemokslininkai (A. Shaukat [10], M. Massbaum [9]).

Nors galutinëje EBPO ministrø konferenci-jos iðvadoje virtualios prekës priskiriamos paslau-gø kategorijai, taèiau buvo iðreikðta ir prieðinganuomonë. Jei, kai viena ið sandorio ðaliø uþsakokitai sandorio ðaliai sukurti turtà (elektroninëjekomercijoje ðiuo turtu galime laikyti programinësárangos sukûrimà ir pan.) ir pirmoji sandorio ðalisvaldo ðá turtà nuo jo sukûrimo momento, tokioturto pristatymas pirmajai sandorio ðaliai bus trak-tuojamas kaip paslaugos teikimas [13]. Jei toksturtas sukuriamas ne vienai sandorio ðaliai pagaluþsakymà, o parduodamas daugeliui vartotojø (pa-þymëtina, kad daþniausiai bûtent taip vyksta au-tomatizuotas pardavimas elektroninëje komerci-joje), jis turëtø bûti traktuojamas ne kaip paslau-gos teikimas, o kaip prekës pristatymas [13].

Kaip matyti ið pateiktø argumentø, virtualiøprekiø traktavimas turi átakos pridëtinës vertës mo-kesèiui. Akivaizdþiausiai tai matoma nagrinëjantsumaþintus mokesèiø tarifus kai kurioms prekëms.Pritaikymas standartiniø arba sumaþintø mokes-èiø tarifø prekëms tiekiamoms elektroniniu bûduarba fiziðkai, t. y. knyga, parduota popierine for-ma arba parsisiøsta ið interneto kaip tekstinis fai-las, lemia skirtingø mokesèiø tarifø taikymà pre-këms, kuriø turinys toks pat, taèiau skiriasi jø ið-raiðkos bei pristatymo forma.

Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mo-kesèio ástatymo 3 dalies 2 punktas numato vienàið prekiø rûðiø, kuriai taikomas lengvatinis 5 proc.PVM tarifas:

„knygoms (áskaitant broðiûras, lapelius ir pa-naðius spaudinius, vaikiðkas knygeles su paveikslë-liais, pieðimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas arrankraðtines natas, þemëlapius, hidrografijos arbapanaðias schemas, taèiau iðskyrus gaublius, kalen-dorius, uþraðø knygeles ir kitus panaðaus pobûdþiospaudinius), laikraðèiams, þurnalams ir kitiems pe-

7 World Information Technology and Services Alliance –WITSA.


71

riodiniams leidiniams, iðskyrus erotinio ir smurti-nio pobûdþio leidinius, kuriuos tokiais pripaþino tei-sës aktø ágaliota institucija, bei spausdintà produk-cijà, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip4/5 viso leidinio ploto“.

Šiame punkte minimos prekës ypaè aktualioselektroninëje komercijoje, nes jos gali bûti iðreikð-tos skaitmenine forma bei pristatytos elektroni-nëje erdvëje. Taèiau tokios virtualios prekës, ki-taip nei tradicinëje komercijoje, bus traktuojamoskaip elektroniniu bûdu teikiama paslauga ir jomstaikomas standartinis 18 proc. PVM tarifas. Pa-naðûs lengvatiniai PVM tarifai ðioms prekëms tai-komi ir kitose Europos Sàjungos valstybëse [14].

Nuostata dël tokio skirtingo prekiø traktavi-mo atsiþvelgiant ne á jø turiná, o á iðraiðkos formàbei pristatymo bûdà galëtø bûti laikoma kaip prin-cipo dël vienodo traktavimo paþeidimas [9]. Šiuoatveju, nesvarbu kokia minëtos prekës iðraiðkos(skaitmeninë ar popierinë forma), savo turiniu jibus visiðkai identiðka. Pozicijai, kad savo turiniuidentiðkoms prekëms bûtø taikomi skirtingi PVMtarifai, nepritaria ir WITSA. Jos teigimu, mokes-èiø srityje remtina yra tokia valstybës politika, kaitaikomi atitinkamai vienodi PVM tarifai, neatsi-þvelgiant á tai, kokiu bûdu ðios prekës pristato-mos. Tokiu atveju nebus paþeistas neutralumoprincipas [17].

Taip pat reikia atskirti, kad toks prekës ásigi-jimas turi bûti susijæs su jos parsisiuntimu ir iðsau-gojimu galutinio vartotojo (t. y. pirkëjo) kompiu-terinës sistemos kietajame diske. Be abejo, inter-neto teikiama galimybë, prisijungus prie interne-tiniø svetainiø, naudotis jose esanèiais atitinka-mais produktais (pvz., enciklopedijomis, þodynaisir kt.), be galimybës jø parsisiøsti ir iðsaugoti savokompiuterinës sistemos kietajame diske, turëtøbûti traktuojama kaip paslauga.

Virtualias prekes, kaip ir daugumà prekiø, mesgalime saugoti, sunaikinti, kopijuoti arba perduotikitiems asmenims ir pan. Turbût sunkiai galimeásivaizduoti paslaugà, kurià ámanoma iðsaugoti ar-ba sunaikinti. Tokio pobûdþio operacijos bûdin-gos prekëms.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis vir-tualios prekës traktuojamos kaip paslaugos, yrajø nemateriali iðraiðka. Taèiau reikia paminëti, kadvirtualiø prekiø priskyrimas prekiø kategorijai var-tojimo mokesèio atþvilgiu nebûtø iðimtis ES (kar-tu ir Lietuvos) kontekste. Netgi tradicinëje ko-mercijoje galime rasti atvejø, kai prekëms priski-riami ir kai kurie neturintys materialios iðraiðkosobjektai. Minëtose PVM ástatymo nuostatose to-kiais objektais jau dabar yra laikomi elektros ener-gija, ðilumos energija. Taigi valstybë savo nuoþiû-ra kai kurioms prekëms suteikia iðimtis (jei pagrin-dine nuostata laikysime, kad prekës turi bûti mate-

rialios formos). Autoriø, ginanèiø dabartiniuoseteisës aktuose átvirtintas nuostatas, pagrindinio ar-gumento nebuvo besàlygiðkai laikomasi dar iki at-sirandant elektroninei komercijai. Todël, siekiantuþtikrinti apmokestinimo principø laikymàsi, vir-tualios prekës turëtø bûti priskiriamos prekiø ka-tegorijai.

Iðvados

Europos Sàjungoje ir Lietuvoje egzistuojantispeciali elektroniniu bûdu teikiamø paslaugø ap-mokestinimo schema gali bûti veiksminga siekiantuþtikrinti pridëtinës vertës mokesèio surinkimà iðelektroninës komercijos sandoriø. Taèiau dabarti-nio „Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mo-kesèio ástatymo“ kai kurios teisinës nuostatos ne-uþtikrina paprastumo principo ágyvendinimo.

Apmokestinamojo asmens, ásikûrusio uþ ESteritorijos ribø ir teikianèio elektronines paslau-gas ES neapmokestinamiesiems asmenims, parei-ga nustatyti pirkëjà, siekiant nustatyti tinkamà pri-dëtinës vertës mokesèio tarifà, nëra tinkamai reg-lamentuota Lietuvos teisës aktuose. Lietuvos Res-publikos teisës aktuose turëtø bûti tiksliai numa-tytos priemonës ir kriterijai, kuriais remiantis elek-troniniø paslaugø teikëjui bûtø aiðku, kokiø duo-menø ir kokiais bûdais gautø uþtenka, kad bûtøgalima taikyti vienos ar kitos valstybës pridëtinësvertës mokesèio tarifà.

Konservatyvus Europos Sàjungos poþiûris áPVM objektà neskatina tradicinës ir elektroninëskomercijos konkurencijos. Virtualiø prekiø pripa-þinimas paslaugomis neleidþia elektroninei komer-cijai visapusiðkai iðnaudoti informaciniø techno-logijø teikiamø pranaðumø. Atsiþvelgiant á nau-jas verslo formas Europos Sàjunga turëtø keistipoþiûrá á PVM objektà. Turëtø bûti atsisakoma pre-kës susiejimo su materialia jos iðraiðka norint jàpriskirti prekës kategorijai kaip PVM objektà. IrES, ir Lietuvoje PVM teisës aktuose virtualios pre-kës turëtø bûti traktuojamos ne kaip paslaugos,teikiamos elektroniniu bûdu, o kaip prekës.

Naujoji schema skirta elektroniniø bûdu tei-kiamoms paslaugoms apmokestinti, yra tik pirmasþingsnis sudarant palankias elektroninës komerci-jos raidos sàlygas ir reikalauja tolesnio tobulinimo.

Literatûra

1. Basu, S. 2001. Taxation of Electronic Commerce.The Journal of Information, Law and Technology,vol. 1. <http://www2.warwick.ac.uk/fac/soc/law/elj/jilt/2001_2/basu1> [Þiûrëta 2007 04 16].

2. Digital Products: The Case For Services. Why theGATS applies to digital products. 26 March 1999.<http://europa.eu.int/comm/trade/services/ecom-merce/digi.htm> [þiûrëta 2004 10 01].


72

3. Eicker, K. 2000. Tax E–fficient Structures for Elec-tronic Business: The Challenge for CorporateStructures and Business Models. International TaxReview, May, vol. 28, issue 3.

4. Electronically Supplied Services. European Com-mission, Value Added Tax Committee (Article 29of Directive 77/388/EEC) Guidelines TAXUD/2436/02 (Working paper n°372) (2003). <http://www.expatax.nl/Documents/guidelines-e-servi-ces.pdf> [þiûrëta 2007 04 16].

5. Houghton, K. L.; and Hellerstein W. 2000. StateTaxation of Electronic Commerce: Perspectives onProposals for Change and Their Constitutionality.Brigham Young University Law Review, vol. 2000,issue 1.

6. Jogminaitë, K. 2004. Elektroniniø paslaugø ap-mokestinimas PVM. Mokesèiø þinios, Nr. 22 (380).

7. Lietuvos Respublikos Pridëtinës vertës mokesèioástatymas 2002. Valstybës þinios, Nr. 35–1271.

8. Maguire, N. 1999. Taxation of E–Commerce: AnOverview. International Tax Review. September.

9. Massbaum, M.; and Eicker K. 2001. The Proposalfor an ES Council Directive Regarding the VATArrangements Applicable to Services Supplied byElectronic Means. International Tax Review. March,vol. 29, no. 3.

10. Shaukat, A. 2003. Value Added Tax & E–Commer-ce Transactions. March, P. 100. < http://www.ni-pa-khi.edu.pk/Shaukat%20Ali-MAR.pdf> [þiûrë-ta 2004 10 01].

11. Sixth Council Directive of 17 May 1977 (77/388/EEC) on the harmonization of the laws of the mem-ber states relating to turnover taxes – common sys-tem of value added tax: uniform basis of assessment(1997). Official Journal, L’1997, no. 145–1.

12. Soete, L.; and Weel B. 1998. Cybertax. Futures,vol. 30, issue 9.

13. Taxation And Electronic Commerce. ImplementingThe Ottawa Taxation Framework Conditions. Or-ganisation for Economic Co–operation and Deve-lopment, 2001.

14. Ter Weel, B. J. 1997. Cybertax. P. 16. <http://eda-t a . u b . u n i m a a s . n l / w w w - e d o c s / l o a d e r / f i -le.asp?id=76> [þiûrëta 2007 04 16].

15. The European Round Table of Industrialists. Pro-posals for reform of EU competition policy 2003.<http://www.ert.be/doc/0001.pdf> [þiûrëta 200704 16].

16. Valstybinës mokesèiø inspekcijos prie LietuvosRespublikos finansø ministerijos virðininko ásaky-mas „Dël elektroniniø paslaugø teikëjø registravi-mo taisykliø ir elektroniniø paslaugø suteikimopridëtinës vertës mokesèio deklaracijos uþpildy-mo ir pateikimo taisykliø patvirtinimo“ 2004. Vals-tybës þinios, Nr. 40–1318.

17. WITSA Statement on Consumption Taxation Issu-es and Electronic Commerce. World InformationTechnology and Services Alliance, 2001 June.<http://www.witsa.org/papers/tax.pdf> [þiûrëta2007 04 16].

NEW RELATIONS OF TAXATION WITHIN ELECTRONIC COMMERCE

Irmantas ROTOMSKIS, Darius ŠTITILISMykolas Romeris University

Summary. Electronic space is steadily gaining popularity as an attractive environment for business organisation.Electronic dispatch of goods in a digital form allowing to avoid traditional checking procedure, increased level ofanonymity of operations carried out within internet, introduction of electronic currency, and considerable mobilityof electronic commerce account for the governmental institutions’ concern about effective application of tax ratesthat have existed up until now. Special attention is given to the more sophisticated procedures of value added tax(VAT) as its regulation by current legislation has become largely ineffective in terms of newly-introduced businessmodels.

Criticism of VAT for its poor effectivity in the area of electronic commerce was based, to a degree, on thecircumstance that identification of the second party of a deed, that is the buyer, was impossible. Most authors arguethat information technologies allow to identify only the IP of a computer system, not a subject who used it.

The main objective of this article is to analyse the dilemma of e-commerce and value added tax (VAT) compati-bility. A search for effective ways of imposing a VAT tax on electronic commerce lasted in the European Union up till2000. In 2002, the adoption of the Sixth Directive “On Value Added Tax” consolidated a new pattern applied to thetaxation of services rendered exclusively in an electronic way. Requirements of this Directive are in force also in theRepublic of Lithuania since 01 May 2004.

High demands are raised to the e-commerce sellers, therefore the focus is set on inadequateness between obliga-tions which are defined in legal norms and opportunities which e-commerce provides. Even the new changes applyingVAT does not wholly balance the relationship between tax institutions and e-commerce sellers. The new scheme is afirst step to the efficient application of traditional VAT to the new form of commerce.

Article also emphasises legal approach of virtual goods concerning VAT. Conservative legal stand of the EUtowards VAT object does not facilitate equal competition between traditional and electronic commerce. Legal appro-


73

ach of virtual goods as being services, does not allow for electronic commerce to use all the advantages of informationand communication technologies can offer.

_______________________

Irmantas Rotomskis – Mykolas Romeris University, Department of Informatics and Statistics, Faculty of Eco-nomics and Finance Management, Assoc. Prof., Doctor.

Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansø valdymo fakulteto Informatikos ir statistikos katedrosdocentas, daktaras.

Darius Štitilis – Mykolas Romeris University, Department of Informatics and Statistics, Faculty of Economicsand Finance Management, Assoc. Prof., Doctor.

Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansø valdymo fakulteto Informatikos ir statistikos katedrosdocentas, daktaras.
