nauja, aktuali bendradarbiavimo sutartis · rudens g¸ryb¸s —sodo krait¸jeﬁ ruoðiantiems...

2008 11 07 PenktadienisÐviesa 1Nr. 17 (22695) 2008 11 07 Penktadienis

NAUJA, AKTUALI BENDRADARBIAVIMO SUTARTISSpalio 21 d. vieðëjo sveèias ið JAV Washington State universiteto garsus Apribojimo teori-

jos (TOC) taikytojas ir sëkmingo verslo vystymo principø kûrëjas James Holtas. Jis skaitëpaskaità universiteto bendruomenei. Kartu universitetà aplankë ir Vilniaus miesto bei ap-skrities verslininkø darbdaviø konfederacijos prezidentas profesorius dr. Rimvydas Jasinavi-èius. Pasiraðyta VPU ir ðios Konfederacijos bendradarbiavimo sutartis, numatanti bendrusrinkos ekonomikos, verslo bûklës ir poreikiø, specialistø tobulinimo tyrimus, investiciniusprojektus, paramà universiteto studijø programoms. Surengta ir bendra profesoriaus dr.R.Jasinavièiaus bei VPU rektoriaus akademiko Algirdo Gaiþuèio spaudos konferencija, ku-rioje dalyvavo ir profesorius James Holtas.

Profesorius dr. R. Jasinavi-èius sakë, jog bendradarbiavimotikslas teikti jaunimui ne tik þi-niø, bet ugdyti jø ágûdþius spræs-ti nûdienos gyvenimo proble-mas. Atëjo laikas bendromis pa-stangomis keisti visà lavinimosistemà. Ir pradëti tai reikia kuoanksèiau. Iðmokti gebëjimoefektyviai màstyti, kurá teoriðkaipagrindþia James Holtas, árodan-tis bûtinybæ pasaulyje iðmokytikuo daugiau þmoniø efektyvausmàstymo bûdø. Paskelbta naujo-vë � Lietuvoje reikia pradëti nuomaþumës ruoðti nacionalinádarbdavá. Kol kas tokios mokyk-los su tokio rengimo komplek-

sine programa nëra. Tai ámano-ma pasiekti ir tobulinti projektàtik bendradarbiaujant su pagrin-dine ugdymo institucija � Vil-niaus pedagoginiu universitetu.Ði bendradarbiavimo sutartis

pasiraðyta ypatingu laiku, kaiVPU þengia reikðmingà þingsná� keièia savo pavadinimà, ir at-eityje jis bus Lietuvos edukaci-jos universitetas. Dël to jam kylanaujø specialistø rengimo uþda-viniai.Atsakydamas á klausimà �ko verslas, darbdaviai tikisi iðbûsimo edukacijos specialisto,kokia bûsima jo darbo niða, kaipnumatoma tirti situacijà bei pa-klausà, profesorius dr. R. Jasina-

vièius aiðkino, jog rengiami keliprojektai � vienas keleto partne-riø projektas apie verslumo ug-dymà edukologijos, humanitari-nëje, meno srityse; kiti � màsty-mo efektyvumo bei nacionaliniodarbdavio ugdymo projektai. Pir-miausia bûtina iðsiaiðkinti edu-kacijos problematikà ir ieðkoti jøsprendimo metodikos bei bûdø.Pagrindinë visuomenës ir versloproblema � kaip suvokti, kokiànaudà gali duoti besiplëtojantisbet koks verslas. Kodël kylaprieðtaravimø tarp verslo ir vi-suomenës. Kartais verslas siekiadidinti savo pelnà neatsiþvelgda-mas á visuomenës interesà. Èiakyla ir korupcijos apraiðkø, ir rin-kos iðkreipimo pavojø, ir atsiran-da monopolinës sàlygos. Taèiauverslas turi tenkinti ir visuome-nës, aplinkos bei savo þmoniøporeikius. Kaip patenkinti ðiassàlygas. Tai turëtø padëti iðspræs-ti ir mûsø bendradarbiavimas beibendri projektai,� sakë profeso-rius dr. R. Jasinavièius.AkademikasAlgirdas Gaiþu-

tis paaiðkino, kaip numatomakeisti universiteto statusà, kokieðios naujovës motyvai, kaip ke-tinama tæsti pedagogikos tradi-cijà universitete, kaip tobulintimokytojo rengimà, kartu jam tei-kiant platesniø edukacijos spe-

cialisto þiniø bei ágûdþiø. Siekis,jog edukacijos specialistas ten-kintø ir ðvietimo, ir visuomenësverslumo ugdymo poreikius, ke-lia naujus uþdavinius studijø pro-gramoms. Be to rektorius infor-mavo, kaip vyksta ðio universi-teto pavadinimo ir jo misijos kei-timo procesas vyriausybëje, Sei-me. Dël ðiø dalykø kyla diskusi-jø. Jø buvo ir tarp spaudos kon-

ferencijos dalyviø. Kai kurieþurnalistai baiminasi dël to, jogbus be reikalo palaidotas moky-tojø rengimas, kuris gali skau-dþiai atsiliepti tautos ðvietimoprocesams ateityje. Dël to rek-torius plaèiai nuðvietë universi-teto tæstinumo problematikà,kartu akcentuodamas ir naujusvisuomenës poreikius, á kuriuosprivaloma atsiliepti ðiandien.

PASAULINËJE KNYGØ MUGËJEÐIEMETVPULEIDYKLABUVOPIRMÀKARTÀÁRAÐYTAÁFRANKFURTO

KNYGØMUGËSLEIDYKLØKATALOGÀJurgita GirkantaitëRumðienë

2008 m. spalio 14�19 d.Frankfurte vyko didþiausia pasau-lyje knygø mugë. Joje jau treèiusmetus ið eilës buvo pristatytos irVilniaus pedagoginio universite-to leidyklos iðleistos knygos, ku-rios buvo eksponuojamos Lietu-vos leidëjø asociacijos bei Lie-tuvos akademiniø leidyklø aso-ciacijos stenduose.Mugëje buvo eksponuojami

mûsø universiteto moksliniai pe-riodiniai leidiniai: �Istorija�,�Pedagogika�, �Þmogus ir þodis�,�Acta litteraria comparativa�,�Meninis tekstas�, �Vilniaus

miesto istorijos metraðtis�, taippat pristatytos knygos L. Truskosmonografija �Lietuviai ir þydainuo XIX a. pabaigos iki 1941metø birþelio�, �Lietuvos senti-kiø folkloras. T. 1�, �LietuvosSteigiamojo Seimo (1920�1922 metø) nariø biografinis þo-dynas. T. 2�, �Lietuvos Respub-likos Seimø I (1922�1923), II(1923�1926), III (1926�1927),IV (1936�1940) nariø biografi-nis þodynas. T. 3� ir kt.Dþiugu, kad ir toliau sëk-

mingai bendradarbiaujama suviena didþiausiø Suomijos lei-dyklø WSOY. Bendradarbiautipradëta prieð pora metø iðlei-dþiant prof. Stasio Skrodenioiðverstà suomiø raðytojo Mikos

Waltari�o (Nauticus) knygà�Tiesa apie Estijà, Latvijà ir Lie-tuvà�. Knygos vertimà parëmëSuomijos organizacija FILI.Ðios organizacijos paramos su-silaukë ir kita, kaip tik ðiuo me-tu baigiama versti Kalevi�o Wi-ikos knyga �Europieèiø ðaknys�(Euroopalaisten juuret), kuriàplanuojame iðleisti 2009 m.Frankfurto knygømugës me-

tu susitikus su WSOY leidyklosatstovais buvo apsvarstytos gali-mybës ið suomiø kalbos verstikeletà naujai iðleistø moksliniøleidiniø, kartu tikintis gauti FILIfondo paramà jiems iðversti.Mugës metu su Baltarusijos

atstovais aptartos galimos ben-dradarbiavimo galimybës.

Sutartá pasiraðo prof. dr. R.Jasinavièius ir rektorius akad. A.Gaiþutis

Prof. dr. R.Jasinavièiaus ir akad. A.Gaiþuèio spaudos konferencija Prof. J.Holto paskaita

NAUJIENOS

Neseniai choras �Ave Vita�dalyvavo tarptautiniame mu-zikiniame projekte su GysenoJustus�Liebing universiteto(Vokietija) studentø simfoni-niu orkestru bei Mykolo Ro-merio universiteto choru.Prisijungti prie ðio projekto�Ave Vita� kolektyvà pakvie-të teisës universiteto choras,mat, ðie du chorai nevengiaðilto bei rezultatyvaus bendra-darbiavimo.Pasiruoðimui dalyvauti dvie-

juose projekto koncertuose lai-ko nebuvo daug. Per keletà savai-èiø chorui �AveVita� teko iðmoktinaujus kûrinius. Prireikë nemaþaipastangø per itin trumpà laikà su-sidoroti su iðties sudëtingu ame-

�AVEVITA�TARPTAUTINIAMEMUZIKINIAMEPROJEKTE

Vilija Andrulevièiûtë rikieèiø kompozitoriaus S. Bar-berio kûriniu �AgnusDei�.Taèiautai buvo tik dar vienas choruimes-tas iððûkis, kurá jie áveikë.Pirmasis koncertas vykoMy-

kolo Romerio universitete, ant-rasis � Vilniaus Bernardinø baþ-nyèioje, kur chorai drauge su vo-kieèiø simfoniniu orkestru atli-ko S. Barberio kûriná. Taèiau tainebuvo vienintelis bendradar-biaujanèiø chorø atliktas kûrinys,nemaþiau svarbios buvo ir kele-tas nuskambëjusiø lietuviø kom-pozitoriaus Vytauto Miðkiniogiesmiø. Orkestras taip pat buvoparuoðæs savo repertuarà, jie at-liko F. Ðuberto, L. van Bethove-no bei V. A. Mocarto kûrinius.Chorui �Ave Vita� koncertai

paliko nemaþà áspûdá, juk ne taipdaþnai tenka koncertuoti draugesu simfoniniu orkestru.

2 Ðviesa2008 11 07 Penktadienis

SVEÈIAI

VARÐUVOS UNIVERSITETO REKTORËS VIZITASSpalio 29 � 30 d. mûsø universitete vieðëjo didþiausio Len-

kijoje Varðuvos universiteto rektorë prof. habil. dr. KatarzynaChalasinska � Macukowa, fizikos mokslininkë, bei Mokslo irtarptautiniø ryðiø prorektorius prof. habil. dr. WlodimieþasLengaueris, humanitariniø mokslø specialistas. Rektorato po-sëdyje ávyko partneriø � abiejø universitetø � mokslo bei stu-dijø prezentacijos, sveèiai atsakë á mûsø rektorato nariøklausimus. Pasiraðyta bendradarbiavimo sutartis. Vizito metukolegos lankësi Slavistikos bei Istorijos fakultetuose.

Ði sutartis yra reikðmin-giausia tarp visø kitø, kuriasVPU yra pasiraðæs su kitøvalstybiø universitetais. Nu-matomos mokslinës staþuotës,dëstytojø ir studentø mainai.Varðuvos universiteto studen-tai ketina èia studijuoti litua-nistikà. Numatyti bendri kul-tûros, kalbos, istorijos, socia-liniai tyrimai bei investiciniaiprojektai. Mûsø istorikai siû-lo kolegoms Varðuvoje savoedukaciniø, istorijos taiko-møjø tyrimø patirtá.

VARÐUVOSUNIVERSITETE:STUDIJUOJAPER 65 000 STUDENTØ. IÐ JØ 35 000 STU-

DIJUOJAHUMANITARINIUSMOKSLUS, 6 000 �FIZINIUS,7 000 � VERSLÀ.VEIKIA19 FAKULTETØ,24 MOKSLO IR MOKYMO PADALINIAI,44 STUDIJØ PROGRAMØ KRYPTYS,29DOKTORANTÛROSSTUDIJØPROGRAMOS, KURIO-

SE YRA 2500 DOKTORANTØ.DIRBA 800 PROFESORIØ.

Ruduo � darbymetis vi-siems: puoselëjantiems savoaplinkà, kuriantiems jaukumà,

RUDENS GËRYBËS �SODO KRAITËJE�ruoðiantiems atsargas þiemai.Mokytojø namai spalio 3 � 4d. rengë rudens gërybiø paro-dà � mugæ �Sodo kraitë�. Áðventæ suguþëjo per 60 ûki-ninkø, sodininkø ið ávairiø Lie-tuvos regionø. Taip pat rengi-nyje dalyvavo ir ikimokyklinioamþiaus vaikø, bei moksleiviø,kurie buvo sukûræ ávairiø dar-beliø ið vaisiø, uogø ir darþo-viø. Parodos lankytojai galë-jo ásigyti ávairiausiø sodinukø,dekoratyviøjø ir retøjø auga-lø, gëliø daigø ir rudens der-liaus gërybiø.

Mûsø technologijø edukolo-gijos specialybës dëstytojai beistudentai taip pat dalyvavo ðio-je nuostabioje rudens ðventëje.Ketvirto kurso studentës bei dës-tytojos konsultavo, kaip origi-naliai paruoðti atsargas þiemai.Studentës susidomëjusiems lan-kytojams atskleidë konservavi-mo paslaptis, naujas ir tradici-nes technologijas. Prekeiviussudomino spalvingi ir origina-liai paruoðti actu ir aliejais aro-matizuoti konservai. Norintysgalëjo ásigyti studenèiø paga-mintø ávairiaspalviø darþoviø,

vaisiø ir uogøkonservø. Na, okad nebûtø taipniûru, antrojokurso studentëssukûrë dvi erd-vines floristineskompozicijas iðmirguliuojanèiøávairiaspalviøuogø ir vaisiøgirliandø. Nuo-stabios ið ðienosupintos kasospuoðë stalà.Mugëje vyravopakili nuotaika,kurià kûrë mûsøsodo gërybësbei graþios vai-kø darbeliø pa-rodëlës ir stu-dentø spalvingidarbai ir floris-

tikos dizaino kûriniai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto stipendijos 2008�2009 mokslo metams paskirtos ðiems Vilniaus pedagoginiouniversiteto, Sporto ir sveikatos fakulteto studentams:

� Rankininkei Kornelijai Galinaitytei. Kornelija � IVkurso studentë, Lietuvos nacionalinës rinktinës þaidëja,daugkartinë Lietuvos èempionë ir Lietuvos taurës laimëtoja.� Lengvaatleèiui Vitalijui Kozlovui. Vitalijus � III kurso

studentas, Lietuvos olimpinës rinktinës narys (Pekino olimpinëseþaidynëse 800 m bëgime uþëmë 48 vietà), Lietuvos èempionas.� Gimnastams Jelenai Zanevskajai ir Jevgenijui

Izmodenovui.Jelena � III kurso studentë, Lietuvos olimpinës rinktinës narë

(Pekino olimpinëse þaidynëse uþëmë 54 vietà daugiakovëje ir 13vietà atraminiame ðuolyje), keturiø pasaulio ir ðeðiø Europosèempionatø dalyvë, daugkartinë Lietuvos èempionë. Jevgenijus �II kurso studentas, 2008 m. Europos èempionato 14�os vietoslaimëtojas, daugkartinis Lietuvos èempionas, Lietuvos rinktinësnarys.

LTOK STIPENDIJOS

MUGË

Ingrida Celieðiûtë,Laima Rimkutë

Ðvytinti vaisiø ir uogø girlianda

�Sodo kraitëje� mûsø stalas buvotvirtai apgultas lankytojø

Andþelos Þurauskienësnuotraukos

Pokalbio rektorate dalyviai Senato pirmininkas prof. R. Vosylius,prorektoriai doc. dr. V. Bernotas ir prof. dr. A. Ragauskas

Iðkilmingas rektorato posëdis

Sveèiai � prof. habil. dr.K.Chalasinska � Macukowair Wlodimieþas Lengaueris

Romualdo Sauliausreportaþas

2008 11 07 PenktadienisÐviesa 3

PROJEKTAI

Projekto esmëBaigiame dalyvavimà tarp-

tautiniame projekte �Moko-masis þaidimas�, kurá pradëjo-me 2007 metø pradþioje. VPUtyrëjø grupë kartu su kolego-mis ið Italijos, Graikijos, Bel-gijos, Vokietijos, vadovaujamiItalijos ðvietimo ir mokymoagentûros �Pixel� ið Floren-cijos, ávykdëme visas projektoveiklas, dabar vyksta ataskai-tø ir dokumentø derinimas.Pagrindinë projekto idëja �

apjungti video þaidimø galimybesir mokomàjá turiná. Daþnai videoþaidimai turi savo redaktorius.Gal galima juos naudoti þaidimoaplinkos keitimui, paverèiant jàmokomàja aplinka? Kokie þaidi-mai tam geriausiai tinka? Kokiosmokytojø galimybës daryti tokiuspakeitimus? Kokia programinëáranga patogiausiamokomøjø þai-dimø, naudojanèiø interaktyvumàir daugialypës terpës galimybes,kûrimui? Projektas ir siekë atsa-kyti á ðiuos bei dar daugiau susi-jusiø klausimø.

VeiklosKiekvienas partneris iðnagri-

nëjo ir apraðë 30 video þaidimø,nustatydamas jø edukaciná poten-cialà ir redaktoriø galimybes. Bu-vo ieðkoma nemokamos arba pi-gios mokomøjø kursø su þaidy-biniais elementais kûrimo pro-graminës árangos. Apraðëme po30 programinës árangos pavyz-dþiø. Pateikëme penkiø geriausiøatrinktø priemoniø apraðus. Taippat teko apþvelgti Lietuvoje lais-vai prieinamø e. kursø galimybes,apraðyti 8 geriausius viduriniømokyklø dalykams skirtus e. kur-sus. Dalyvavome kuriant bendràpartneriø vadovëlá mokytojamsapie daugialypës terpës naudoji-mà ðvietime, paraðëme mumsskirtà dalá. Visø partneriø surink-ta informacija pateikta projektotinklapyje www.learningame.org.

Ryðiai su mokyklomisTolesnë veikla buvo susijusi

su bendrojo lavinimo mokyklo-mis. Uþmezgëme ryðius ir pasi-rinkome ðeðias Vilniaus, Kaunoir Nemenèinës mokyklas. Pusæ

BAIGIAME TARPTAUTINÁ PROJEKTÀ �MOKOMASIS ÞAIDIMAS�

metø kartà per mënesá vedëmeseminarus ðiø mokyklø mokyto-jams. Supaþindinome juos sudaugialypës terpës árankiais, ið-mokëme dirbti su �AdventureMaker�, �Course Lab�, �Ques-tion Tools Editor Suite� ir kitamokomøjø kursø bei þaidimø kû-rimo programine áranga. Pagrin-dinis tikslas buvo pilotinio kur-so kûrimas kartu su mokytojais.Mûsø dëstytojams pavyko orga-nizuoti darbà taip, kad buvo su-kurti net du pilotiniai kursai. Tu-rëjome ne tik parengti mokyto-jus tarptautiniam birþelio mëne-sá Florencijoje vykusiam tarp-tautiniam seminarui �Edutain-ment: Videogames for Educa-tion� (�Video þaidimai ðvieti-mui�), bet ir pasirûpinti, kad jiegalëtø ten nuvykti, nors projek-te lëðø tam nebuvo skirta. Trysaktyviausios ir sëkmingiausiaiseminaruose pasirodþiusiosmokytojos su mûsø rekomenda-cijomis sugebëjo árodyti Socra-tes programos Comenius fondui,kad yra gerai pasirengusios vyk-ti á tarptautiná seminarà, ir fon-das finansavo jø kelionæ.

FlorencijojeÁ tarptautiná seminarà vyko

Vilniaus SimonoDaukanto vidu-rinës mokyklos mokytoja RûtaSmalytë, Nemenèinës Konstan-to Parèevskio gimnazijos moky-toja Regina Kliukovska ir Kau-no VDU gimnazijos mokytojaZita Jauèkojienë. Nieko keisto,kad jos visos trys yra informati-kosmokytojos. Kaip parodëmû-sø seminarai, kursø kûrimui, dar-bui su minëta programine áran-

ga reikia gerø þiniø ir ágûdþiø. Beto, kantrybës ir pasiðventimo.Vëliau visi partneriai paþymëjo,kad tikëtis ið mokytojø, kad jiepatys be specialaus pasirengimogalës kurti mokomuosius þaidi-mus, yra per dràsu.Po tarptautinio seminaro sa-

vaitës Florencijoje vyko ne tikbaigiamasis projekto partneriøsusitikimas, bet ir bendra visøprojekto dalyviø konferencija.Atvykusi suþinojau, kad mûsømokytojos seminare pasirodëpuikiai. Ið visø seminaro dalyviøjos vienintelës sugebëjo sukurtioriginalø pilotiná kursà ekskur-sijø po Italijà pagrindu, kurá kar-tu su Vilniuje sukurtais piloti-niais kursais pristatë baigiamo-joje konferencijoje.

Pilotiniai kursaiSeminaruoseVilniuje sukûrë-

me du pilotinius kursus. Pirmo-jo kûrimui vadovavo lekt. GitanaÈechamirienë ir magistrantë Eg-lëNorkutë. Sukurtasmatematikaiir jos istorijai skirtas pilotiniskursas �Atënø mokykla� de-monstruoja, kaip daugialypëjemokomojoje terpëje su þaidimoelementais gali bûti talpinamamatematikos mokomoji medþia-ga.Kursas prasideda kelione áVa-tikanà, prie garsios Rafaelio dro-bës, vaizduojanèios þymiusAtënømatematikus. Besimokantieji pa-veiksle pasirenka norimà mate-matikà, pvz., Pitagorà, ir patenkaá jo pasaulá su teorija, uþdaviniais,testais, þaidybiniais elementais.Antrojo pilotinio kurso �Pa-

slaptingasis kompiuteris� kûri-mui vadovavo lekt. Sergëjus

Ivanikovas. Kursas skirtas kom-piuterio architektûros moky-muisi. Pateikiami kompiuteriodaliø vaizdai, testai, savikontro-lës klausimai.Abu pilotiniai kur-sai prieinami mûsø pilotiniø kur-sø tinklapyje www.mif.vpu/lear-ningame.

SunkumaiTeko taikyti maþiausius Eu-

ropoje Ðvietimo mainø paramosfondo Comenius programosLietuvai leidþiamus dëstytojo(arba mokytojo) valandos ákai-nius. Lygindami su kitomis ða-limis taip ir nesupratome, kodëlmûsø Ðvietimo ministerija pa-teikë Comenius fondui tokiusvarganus skaièius. Juk projektodalyviams dokumentuose uþra-ðyti daugiau darbo valandø, visiþinome, sunku dël darbo valan-dø skaièiaus ribojimo.Partneriai ne visada laikësi

nustatytø terminø, bet nebuvomelabai vieni nuo kitø priklausomi,tai dël to nenukentëjome. Pro-jektas buvo gana sudëtingas, to-dël partneris ið Ðkotijos nesusi-tvarkë su projekto veiklomis irbuvo pakeistas kitu (ið Vokieti-jos). Mes stengëmës viskà atliktilaiku. Visgi buvo keletasmomen-tø, kai darbus reikëjo forsuoti.Blogai buvo, kad kai kurie þmo-nës nesilaikë duoto þodþio atliktipavestà darbà. Dþiaugiausi prieprojekto dirbusiais jaunais Infor-matikos katedros dëstytojais Gi-tanaÈechamiriene,Sergëjumi Iva-nikovu, Violeta Jadzgevièiene ir

kt., su kuriais, kaip sakoma, dabargaliu eiti á þvalgybà. Kai reikëjo,jie pasiaukojamai sëdëjo priekompiuterio neskaièiuodami dar-bo valandø, kol pasiruoðdavo se-minarams, iðsiaiðkindavo naujosprograminës árangos veikimà, ren-gë ádomias pateiktis, kûrë piloti-niø kursø idëjas, derino ir tvarkëpilotinius kursus. Aèiû jiems uþtai! Tik jø dëka baigiamajame su-sitikime Florencijoje buvome ge-rai ávertinti, vadinami �geriausiaispartneriais�.

RezultataiSukurta ir surinkta medþiaga,

ávairi informacija apie moko-muosius þaidimus ir naudotinàprograminæ árangà, pilotiniuskursus atvirai prieinama nurody-tuose projekto tinklapiuose. Nu-sipirkome ðiek tiek kompiuteri-nës technikos. Tai yra matomiprojekto rezultatai. Taèiau nema-þiau svarbûs yra ið pirmo þvilgs-nio nematomi rezultatai. Ne tikðeðiø mokyklø mokytojai, bet irpastoviai seminaruose dalyvavædevyni fakulteto dëstytojai pakë-lë savo kvalifikacijà. Atsiradonaujos moksliniø tyrimø temos.Pateikëme straipsná þurnalui �Pe-dagogika�. Vykdomi trys su mo-komaisiais þaidimais susijæ di-plominiai magistrø darbai.Mokiniams taip pat priimti-

na mokomøjø þaidimø idëja.Kaip pasakojo mokytojos, mo-kyklø mokiniai taip pat átraukti ámokomøjø þaidimø kûrimà. Pro-jekto idëjos keliauja toliau.

Profesorë Joana LipeikienëVPU tyrëjø grupës vadovë

Projekto komanda. Prof. J. Lipeikienë (sëdi pirmoji ið kairës)

Lekt. S.Ivanikovas veda seminarà mokytojams

Spalio 15 d. SKI surengta ðventë.�Ðiemet mokslo metø pradþia yra susijusi ir su studentø nerimu dël vyriausybës priimtø neaið-

kiø visø jaunø þmoniø, norinèiø studijuoti Lietuvoje, finansavimo taisykliø�, � sakë direktorë prof.dr. Giedrë Kvieskienë.VPU bendruomenei ir sveèiams pristatyta dëstytojø leidiniø paroda, atidaryta studento Andriaus

Guobio batikos paveikslø ekspozicija �Sugráþimas á FANTAZIJÀ�, apdovanoti dëstytojai, pateikæmokslinius darbus, disertacijas. Mini koncertà surengë naujieji SKI studentai � pirmakursiai.

SOCIALINËS KOMUNIKACIJOS INSTITUTAS PRADËJO NAUJUSMOKSLO METUS

SKI leidiniø parodos atidaryme buvo ir karnavalo momentø...Gausus apdovanotøjø bûrys Koncertuoja SKI studentai

STUDIJOS


Juozas Skomskis

ÞMONËS

Virð Lituanistikos fakultetoLietuviø literatûros katedros ve-dëjo doc. dr. VytautoMartinkausstalo akis ðildo talismanas � su-nykusios sodybos foto triptikas.Pakabintas èia neatsitiktinai � ra-ðytojas sako, jog ið ten, ið Þemai-tijos pakraðèio, kur gimë ir uþ-augo � Jerubiðkiø kaimo, neðio-janèio maþo paukðtelio vardà �tebejauèia sklindanèià ðviesà.Nors jis nuo tëviðkës ilgus de-ðimtmeèius tolo, kaip tolsta lai-vas nuo rûkuose paskendusiøkrantø, taèiau iki ðiol taip ir ne-pavyko jam iðtrinti ið sielos gel-miø tos ðviesos. Ðá kartà mûsøpokalbis suksis tik apie tai, nëþodþiu neuþsimenant apie uni-versitetà, katedrà � tai, kas kas-dien persekioja paðnekovà. Tai-gi gal bût apie tai, kas daþnai kû-rëjà aplanko sapnuose, prisimi-nimuose.

Viltis mirðta paskutinëTokiose lygumose ir mið-

kuose ðviesa labai svarbi � arþvaigþdþiø, ar saulës, ar þibali-nës. Ilgëtasi kalnø, eþerø, plaèiøupiø, jûros. Taèiau ten nieko pa-naðaus nebuvo. Uþtat skurdûsskardþiai su prisiglaudusiomissodybomis, pievos tebespindipavasario purienø geltoniu ir þi-buèiø paklotës mëlyne. Ið buvu-sio didelio kaimo likæ tik vieni-ði pamatø þenklai. Èia tëvø atsi-kraustyta prieðkario laikais iðGaurës miðkø, ir prie Vidaujos irjos bevardþio intako santakos pa-sistatydinti trobesiai. Dabar, kainuvaþiuoja, ðirdá skauda. Skaudajà deðimteriopai, nes jis patsprieð trisdeðimt metø savo valiapasmerkë sodybà, iðkeldinæs se-nus, ligotus artimuosius á Sere-dþiø, prie Nemuno, ðalia áspûdin-go piliakalnio, nuo kurio atsive-ria nuostabûs svajoniø toliai. Oten, ðventuosiuose Jerubiðkiuo-se, tebeþydi ðirdyje kelios anta-ninës obelys, ðlama melioraci-jos bangos neiðrauti trys àþuolai.Kasmet ten vaþiuoja. Ir ne po vie-nà kartà. Tebeþino visus buvusiuskelius. Aplanko ir buvusiø kai-mynø sodybvietes, ið kuriø þmo-nës taip pat dingæ be pëdsakø, tar-si kapines. Nueina á pakaruokliø,saviþudþiø, nekrikðtytø kûdikiø -visø nepriimtø á paðventintà þe-mæ � Tauðilio kalnelá, ðalia ku-rio keroja keturiø liemenø, ke-liø vyrø vos apkabinama, þaibøsuaiþyta puðis � geguþiniø pamal-dø vieta. Irgi ðventovë, dabar jauniekieno neglobojama, uþmirðta.Vis dar tebegirdi vëjo ir dauþo-mo pakabinto bëgio gabaloskambesá, kaþkada kvietusá gegu-þinei maldai. Ðviesa likusi tuosemedþiuose, tuose maþuose van-denyse, apie kuriuos raðytojassako jau prasitaræs anksèiau. Ir ji,tëviðkës ðviesa, dabar labiausiaisklinda ið vietovardþiø � martin-kynës, kundrotynës, sturonynës,gotautynës, tilvikynës. Tai buvu-siø ûkininkø sodybø vardai, dva-sinis palikimas. Kaip numelio-ruotas ir á griová suvarytas Trum-pës upelis, per kurá tada, pavasa-rio polaidþio arba net vasaros liû-ties metu, bûdavæ sunku per-plaukti. Jo neáveikæs su visu ve-þimu kartà nuskendo kaimynas.Tarsi nuspëdamas kraðto likimà,raðytojas bandë brangius vardusir skausmo paþenklintus veiduspavaizduoti pirmosiose savo

ÐAKNYS, KURIOS NEIÐRAUNAMOSapysakose �Vidauja� ir �Nebaus-ti prapultim amþina�. Nors pas-tarosios siuþetas apie 1863 m.sukilëliø vadà kunigà AntanàMackevièiø, bet jos vaizdai ið-plaukia ið gimtojo peizaþo. Da-bar, kai pavarto ankstyvàjà savokûrybà, sako visada uþplûstaðviesos pojûtis. Taip ávardinda-mas, brangiausià palikimà áam-þindamas þodyje, bandai sustab-dyti tà yrantá, griûvantá pasaulá,�kalba mûsø paðnekovas.

Visose knygose � gyveni-masVytautasMartinkus sako, jog

literatûroje egzistuoja vadinama-sis alter ego, kad daugelyje kû-riniø galima atrasti dvasinës au-tobiografijos pëdsakø, nors raðy-tojas á literatûrà niekada neþiûrikaip á gyvenimo veidrodá. Roma-ne �Akmenys� atpaþinsite ir Tau-ðilio puðá, ir baugias, suniokotasErþvilko þydø kapines, ir dauge-lá vaikystës vaizdø, taèiau ðaliabus ir iðgalvotas eþeras, ir aukð-tas kalnas. Rûpëjo per savo të-viðkës vaizdus papasakoti dau-giau apie pasaulá ir svajones, ágy-vendinti troðkimà gyvenimà per-kurti, savaip já konstruoti, kitaipjá matyti. Ir paskui, kai raðë ið stu-dentiðkos patirties, vis tiek ne-ástengë pabëgti nuo tëvø ávaiz-dþio, nuo jø þemës, namø, nega-lëjo uþmirðti skaudaus ðeimos li-kimo, þiaurios kolûkinio kaimorealybës. Ásiterpus filosofiniamskûrybos pradams, tëviðkë dar to-liau nutolsta. Leisdamas antràkartà apysakà �Nebausti prapul-tim amþina� autorius jà papildëGabatos knyga. Idëja, atsklidusiaið kaþkada skaityto keisto �Ligo-niø prieteliaus� leidinio, susiðau-kianèio su �Ðventuoju raðtu�, taippat daugelá kartø skaitytu moks-leivio metais. O kas gi ta Gaba-ta? Tai grásta aikðtë, ið kuriosKristus pradëjo neðti kryþiø áGolgotos kalnà. Tai irgi turi sà-sajø su pasmerkta tëviðke, su ar-timaisiais. Èia raðytojas kalbaapie knygà iðleidusios �Santaros�leidyklos vadovoRomualdoNor-kaus savotiðkà savivalæ � net ne-siklausdamas autoriaus, jà iliust-ravo kaunieèio skulptoriaus Vy-tauto Juzikëno darbø reprodukci-jomis. Juodu � Vytautas Martin-kus irVytautas Juzikënas � yra gy-venimo ir mirties dvyniai arba li-kimo broliai. O buvo taip: vaþia-vo raðytojø ir dailininkø grupë áJuodkalnijà. Pakeliui turistø au-tobusà tarsi giljotina dalies kelei-viø galvø lygyje parskrodësunkveþimio veþami metalolakðtai. Ir VytautasMartinkus pa-matë, kaip nusviro bièiulio nu-pjautagalva.Akimirkàprieð tai au-tobuse juodu buvo pasikeitæ vie-tomis...Iki ðiol daþnai sapnuojasiði kraupi Gabatos stotelë.

Klepsidra � vandenslaikrodis

Noveliø romano �Laðai� siu-þetas atsiradæs ið iðgalvotos Kau-no Autø gatvës buities istorijø,pagrástø autoriaus ðeimos iðgy-venimais menkai ðildomuose K.Donelaièio gatvës namuose sudramatiðku, tragiðko likimo he-rojumi � paklydusiu, moraliaikritusiu, pasauliná karà iðkentë-jusiu buvusiu partiniu darbuoto-ju. Èia dominuoja nevilties irðalèio ávaizdþiai. Irgi sako atëjæið vaikystës pasaulio, kai, èiuoþ-damasVidaujos ledu, prikritæs il-gai þiûrëdavo á áðalusiø varliø pan-

teonà. Iki ðiol negali pamirðtiþiemà rasto suðalusio katino, ku-rio vaikas negalëjæs atgaivinti,kaip já laidojæs pusnynuose. La-ða aðaros, laða kraujas, laða mei-lës, kanèios, neapykantos ðalèiolaðai. Ið þmogaus iðlaða paskuti-nës jëgos ir gyvenimas. Taip bui-tinë ðilumos stygiaus istorija ro-mane pavirto þmogaus uþðalimoistorija. Siuþetà dar sustiprinotuomet Kaunà sukrëtusi nelaimë,kai laukuose suðalo Medicinosinstituto studentë.Po to atsirado romanas �Me-

dþioklë draustinyje�, kuriame bu-vo nuklysta dar toliau nuo gimti-nës ávaizdþiø. Rûpëjo papasakotiapie liûdnà socialinio eksperi-mento baigtá. Taèiau ir toji socia-linë utopija turi ryðá su vaikystësskaitymais, parsineðtais ið kaimy-nø Kavoliø. Ten sako buvæs ir Ig-no Ðeiniaus romanas apie vienonacizmo ideologo Zigfrid Imer-sellbert atsijauninimà, nes arijørasës þmogus galëjo bûti tik jau-nas.Moksleivis vasaromis antVi-daujos kranto knygà skaitæs irskaitæs �kaipbuvovykdomas eks-perimentas, kaip atjaunëjusá naciøiðtinka nesëkmë, ir visos viltysþlunga... Ir ðtai �Medþioklëdraustinyje� � ta pati socialinë

utopija, moters, pagrindinës ro-mano herojës istorija sukasi tarsituose vaikystës vandenyse. Taipir keliauta � tolyn tarp miesto irgimtøjø toliø. Ir raðant �Simoni-jà� jau po 1990 � øjø panaudotaErþvilko gimnazistø grupës pasi-prieðinimo sovietinei tvarkai by-la, kurios dalyvis buvo ir Vytau-tasMartinkus. Jie ilgai buvo gau-dyti, persekioti. Pagaliau iðduo-ti. Laimei, tai buvo 1957 � ieji,ir mokyklos byla pasibaigusi vie-niems tremtimi, kitiems kliûti-mi stojant á aukðtàsias mokyklas.Romane tai uþkoduota kaip re-zistencinës kovos aidai.

Knyga, kurios niekasnenorëjo skaityti

Raðytojas pripaþásta, jog jodidþiausias romanas, kurá raðëkone aðtuonerius metus, tai kny-ga apie Aleksandrà Griðkevièiø,aeronautà, iðradëjà, konstrukto-riø, skaudaus XIX a. Rusijos im-perijos valdininko likimà, þiau-rios cenzûros klestëjimo laikus.Ir èia nebus visiðkai nusigræþtanuo gimtinës ávaizdþiø ir realijø.Visuomenës dantraèiai traiðkëiðradëjà ir aeronautà kaip ir po-kario kaimà, nuvarydami þmogønuo gimtosios þemës, iðstumda-

mai ið gimtøjø namø, nepalikda-mi jam vilties kada nors sugráþ-ti. Romanà Vytautas Martinkusiðleido 1988 m. Tada tokios kny-gos jau maþa kam rûpëjo. Lietu-va gyveno kitomis viltimis, kito-kiomis realijomis. Niekam ne-reikëjo alegorijø, metaforø. Rei-këjo ðaukti, vëliavas kelti aukð-èiau galvos.Tik istorikas Vytau-tas Merkys sako buvæs bene vie-nintelis romano skaitytojas, nespats buvo paraðæs knygelæ apieAleksandrà Griðkevièiø � istori-næ asmenybæ.Pagaliau priartëjame ir prie

pernykðtës Vytauto Martinkausknygos �Ðuns mazgas� � dviejøapysakø, kuriø viena apie Sàjûdá,jo situacijà, po jo uþtrukusá þmo-niø nesusikalbëjimà, kuriø dva-sia ir dabar nëra iðnykusi, kai tospaèios tautos idëjos suprantamosskirtingai. Èia autorius irgi sakopanaudojæs patirtá, kai 1988 m.birþelio 1 d. bendraminèiø stu-miamas buvo iðrinktas LietuvosRaðytojø sàjungos pirmininku.Po dviejø dienø gimë Sàjûdis, irRaðytojø sàjungai, vienai reikð-mingiausiø atgimimo ðaukliø, te-ko aðtriausi debatai suMaskva irdël suverenumo, ir dël inteligen-tijos, kûrëjø laisvës bei nepri-klausomybës siekiø. Paskui ra-ðyti meno kûrëjø teisiniai doku-mentai, kultûros politikos met-menys � to laiko dienos ir nak-tys, galvos skausmas. 1995 m.ásteigta Lietuvos meno kûrëjøasociacija, deðimtmetá jai vado-vauta. Norëjosi pasakyti daugiauapie literatûrà, apie kûrëjø pa-saulá. Ðiandien raðytojas Vytau-tas Martinkus sako negyvenàs iðkûrybos, kaip ir daugelis plunks-nos bièiuliø, kalba apie literatû-ros nuopuolá ir novatoriðkumà.O duonos kàsná prasimanantis iðedukacijos, dëstytojo darbo, ku-ris teikia galimybiø giliai ap-màstyti kûrybos procesus, lite-ratûros misijà ir bûtá. O nuo jau-nystës Vidaujos pasaulio nuto-læs á filosofinius apmàstymus,jauèia gyvenimo patirties ðvie-sà, kurios niekas ið sielos nega-li iðrauti. Ir sunku pasakyti, kàvisa tai reiðkia.

Raðytojas, docentas, mokslø daktaras Lituanistikos fakulteto Lietuviøliteratûros katedros vedëjas Vytautas Martinkus tiki, jog kûrëjà iki

paskutinio atokvëpio lydi gimtosios þemës likimas

PAMÀSTYMAI

Nieko taip tur bût netrokðtaþmogus, kaip patirti stebuklà. To-ká, kuris ið esmës pakeistø jo gy-venimà. Tokio stebuklo viltisþmogus sieja su mokslu. Taèiaumokslo stebuklai reikalauja laikoir pagaliau pasirodo ne tokie jaustulbinantys kaip tikëtasi Be totie stebuklai yra tik þmogaus. Kurkas ádomiu bûtø susilaukti Die-vo stebuklo.Taèiau Dievas kaþkodël ne-

skuba tai daryti. Jei ir padaro, taidaþniausiai pasirinkdamas eili-nius, paprastus, niekuo neiðsiski-rianèius þmones, kurie, kaip jo liu-dininkai, nëra nei svarbûs, nei au-toritetingi visuomenës nariai. Tai-gi galima tarti, kad Dievas nesi-stengia stebuklui suteikti ypatin-gos svarbos: daro já lyg tarp kit-ko, nesiekdamas pripratinti musprie stebuklo kaip prie savotiðkonarkotiko, be kurio mûsø tikëji-mas bûtø sunkiai ámanomas. Tuo-

STEBUKLO LAUKIMASmet já tektø nuolat stiprinti visnaujais stebuklais. Ilgainiui jietaptø savotiðku narkotiku.Tuo tar-pu Dievas nesiekia stiprinti mû-sø tikëjimo bet kokiomis prie-monëmis. Jis trokðta, kadmes sa-vo tikëjimà paliudytume sàmo-ningai, be jokiø papildomø �sti-muliatoriø�. Nuolat darydamasstebuklus Dievas atimtø ið þmo-gaus pasirinkimo laisvæ ir sumen-kintø jo pastangas sàmoningairinktis svarbà. Tikëjimas taptø nesàmoningo apsisprendimo aktu,bet paprasta techninë procedûra,priimant tikëjimà kaip Dievoávykdyto stebuklo faktà (realybæ),nekeliantá jokiø abejoniø.Ar tokstikëjimas reikalingas Dievui irþmogui?Vargu.

Esmë ta � tikëjimas visadayra pasirinkimas. O pasirinkimas(apsisprendimas) neiðvengiamaisusijæs su abejone. Dar daugiau,abejonë yra nuolatinë þmogauskasdieninio gyvenimo palydovë.Galima pasakyti ir taip: abejoneminta ir ja gyvas þmogus. Atimk

ið jo abejones ir atimsi ið jo daláþmogiðkumo � tik abejojantisþmogus atsiskleidþia tiek aplinki-niams, tiek sau paèiam, tiek irDie-vui. To atsiskleidimo kaip tik irtrokðta Kûrëjas � ne mûsø stip-rybës, bet mûsø silpnumo. Savo-jo silpnumo suvokimas � tai pir-mas þingsnis link stiprybës. Tikabejojantis þmogus ir kartu ge-bantis savo abejones nugalëti yravertas Dievo malonës ir þmoniøpagarbos. Kita vertus, ar abejoniønugalëjimo negalima pavadintistebuklu? Juk ðiame abejoniøáveikimo procese dalyvauja irDievas, stiprindamas ir palaiky-damas þmogaus pastangas ir su-teikdamas jëgø. Þmoniø ëjimaslink Dievo, netikëti atsivertimai� argi tai ne stebuklas? Stebuk-las, kurá daro su mumis Dievaskasdien ir kurio nepastebime,nes jis skirtas tik mums ir lie-èia tik mus, neprieinamas aplin-kiniams. Taigi autentiðkas. Argitai nëra pats didþiausias stebuk-las, kurá atlieka Dievas?

Profesorius Valdas Pruskus


Daina � tautos dvasinës kul-tûros testamentas, o choras jovykdytojas. Tà patvirtina ir pasau-lio ávertintas kultûros reiðkinys� mûsø dainø ðventës. Lietuvojedaina þadino tautos dvasià oku-pacijos laikais, bûrë þmones poSàjûdþio vëliava atkuriant ðaliesnepriklausomybæ. Ðiandien gy-venimas ir postmoderni kultûrakelia naujas problemas. Jos pa-sireiðkia ir chore. Suaugusiøjøpatirtis lemia jiems aktualià ben-dravimo, meninës veiklos choreprasmæ. Jaunoji karta bando kurtisavo subkultûrà, nori iðreikðtilaikmeèio kultûrà, elgsenà atitin-kanèiais bûdais. Vaikai domisi jøinteresus atitinkanèia veikla. Taireiðkia, kad atsiskleidë individu-

Profesorius Jonas Kieviðas

DAINA � TAUTOS DVASINËS KULTÛROS TESTAMENTASaliø interesø ávairovë, kuri tarsipridengë bendrus tautos dvasin-gumo puoselëjimo dainuojantsiekius. Todël tenka koreguotichorø veiklà, apskritai chorinëskultûros puoselëjimo strategijà,rengiantis artëjanèiai dainø ðven-tei, skirtai Lietuvos vardo tûks-tantmeèiui paminëti.Dabartinio choro tipas for-

mavosi pirmiausia prie baþnyèiø.Tai buvo beveik prieð ðimtmetáatsiradusiø mûsø dainø ðvenèiøpagrindas. Be to, ir visuomenëjeskambëjo dainos, giesmës. Josatspindëjo þmogaus lûkesèius,þadino viltá, këlë dvasià. Tokiaterpë buvo palanki remiantis dai-na reikðti tuo laikotarpiu ypaèaktualias tautiðkumo idëjas, ak-centuoti kultûros savitumà. Visatai lëmë dainø ðvenèiø ir chorøpaskirtá, veiklos prasmæ ir reikð-

mæ � puoselëti tautos kultûrosdvasingumo tradicijà ir sklaidàvisuomenëje. Taigi mûsø dainøðventës atsirado kaip tautos kul-tûros dvasingumo iðraiðka. Ði ap-linkybë yra jø gyvybingumo prie-laida ir pasikeitusiame, jau po-stmodernia kultûra pasiþymin-èiame mûsø laikmetyje. Kokiusuþdavinius sprendþia ðiandieni-niø chorø vadovai, ar dvasingu-mo sklaida iðlieka jø veiklosorientyras, kaip visuomenë irvalstybë vertina chorinës kultû-ros puoselëjimo reikðmæ? Artë-jant dainø ðventei tokios proble-mos nagrinëtos Kurðënuose(Ðiauliø rajonas) vykusioje kon-ferencijoje (2008 10 24 � 25).

Praneðimuose skambëjo ne-rimas dël maþëjanèio vaikø cho-rø skaièiaus mokyklose, ðiamdarbui skiriamø valandø kiekio,

mokytojø pasirengimo ðiuolai-kiðkai dirbti su vaikø chorais.Ap-tarinëjant laikmeèio kultûrà ati-tinkanèias meninës raiðkos ypa-tybes minëti aukðtøjø mokykløkolektyvai, taip pat ir mûsø uni-versiteto miðrus choras �Ave Vi-ta� (vadovas K.Barysas).Konferencijai skirtame kon-

certe atliktas bûsimos dainøðventës repertuaras, pirmà kartàskambëjo ðiai ðventei skirtaA.Martinaièio irV.Braziûno kan-tata �Gratulationes Lithuaniane�,dalyvavo Lietuvos kariuomenësreprezentacinis orkestras (vado-vas E.Aliðauskas).Prasmingas Ðiauliø apskrities

ir rajono savivaldybës organi-zuotas renginys átikino, kad dai-nø ðventë yra nenutrûkstantisprocesas, o ne tik ávykis. Tai pre-tekstas rastis naujiems muzikos

kûriniams ir muzikinës raiðkosformoms, ávertinti ðalyje vyks-tanèius chorø sistemos ir chori-nës kultûros pokyèius, akcentuo-ti dvasingumo tradicijà puoselë-jant laikmeèiui bûdingàmûsø tau-tos, visuomenës ir asmens kul-tûrà kaip vieningà visumà.Uþsienio sveèiams dainø

ðventë yra áspûdingas renginys.Mums ji � gilus ir prasmingasprocesas, kuris kuriamas visø pa-stangomis ir veikia visus. Kylaklausimas, kokia kiekvieno mû-sø pozicija tokio proceso atþvil-giu. Nuo to priklauso, kaip dainøðventë atlieka savo vaidmenáátvirtinant tautos kultûros dvasin-gumo potencialà globalizacijosveikiamoje visuomenës kultûro-je ir vykdo dainos, kaip tautosdvasinës kultûros testamento,priesakus.

TYRIMAI

Jos tema ,,Lingvistiniai, di-daktiniai ir sociokultûriniaiaspektai ávairiuose kalbosfunkcionavimo kontekstuose�.

III�OJI TARPTAUTINË MOKSLINË KONFERENCIJAUÞSIENIO KALBØ FAKULTETE

Doc. dr. Linas Selmistraitis Praneðimus skaitë praneðëjaiið Austrijos, D. Britanijos, Lat-vijos, Lenkijos, Suomijos, Ðve-dijos, Vengrijos, Vokietijos irLietuvos.Konferencijos partneriu or-

ganizatoriumi buvo ir Lietuvosanglø kalbos mokytojøasociacija LAKMA, o taileido nutiesti sàsajas tarpuniversiteto ir Lietuvosbendrojo lavinimomokyk-lø, susieti mokslines dis-kusijas su praktiniu kalbosmokymo kontekstu, kuria-me gyvena mokyklos.Plenariniø posëdþiø

metu, kurie vyko 2 dienasVPU aktø salëje, buvo ið-klausyti aktualios temati-kos praneðimai. Tai irÐvietimo ir mokslo minis-terijos Pagrindinio ir vi-durinio ugdymo skyriaus

vyr. specialistës I. Raudienëspraneðimas apie kalbø politikà

Lietuvoje, Ch. Lechner ið Aust-rijos Tirolio pedagoginio univer-siteto praneðimas apie integruo-tà dalyko ir uþsienio kalbos mo-kymà, C. Foldes iðVengrijos Pa-nonijos universiteto praneðimasapie tarpkultûrinæ komunikacijàgermanistikoje, A.Peltonen iðSuomijos Helsinkio universite-to praneðimas apie tekstø suvo-kimà, J.Stirling ið D. BritanijosCambridge universiteto leidyk-los apie realiai gyvenime funk-cionuojanèios kalbos mokymà.Konferencijos praneðëjai dvi

dienas skaitë praneðimus angløkalbos sekcijose ,,Kalbø studijøáþvalgos� ir �Anglø kalbosmoky-mo metodika�, vokieèiø kalbossekcijoje ,,Vokieèiø kalbos ling-vistika ir didaktika�. Praneðëjaipaþvelgë á funkcionuojanèià kal-bà tradiciniais ir naujais aspek-tais, jos ypatumus ir skirtybesávairioje aplinkoje ir ávairiomissàlygomis, traktuodami kalbà

Praneðëjai dr. Ch. Lechner(Austrija) ir dr. J. Gledhill

KONFERENCIJA

Prieð plenariná posëdá prof. C. Foldes (Vengrija), doc. A. Martinkënas,prof. habil. dr. R. Þelvys

kaip besikeièianèià, ávairialypæ irdaugiaplanæ sistemà.Konferencijos metu vyko

praktiniai seminarai, kuriuos ve-

dë kalbø pedagogai ið uþsienio irLietuvos. Uþsienio leidyklø at-stovai pristatë naujausius leidi-nius anglø ir vokieèiø kalbomis.

Kaip buvo paminëta Peda-gogikos ir psichologijos fakul-teto studentø atstovybës veik-los sukaktis.Dienà vyko �9�tasis reidas�.

Centriniø rûmø treèiojo aukðtofojë virto didele gatve, kuriojebuvo reguliuojamas eismas, pra-ðoma paisyti kelio þenklø. Taèiaukaip ir visuomet atsirado eismotaisykliø paþeidëjø. VPU SA po-licija neþiûrëjo á tai pro pirðtus.Paþeidëjams buvo iðraðomi bau-dos kvitai, kuriø kaina buvo pa-raðyti PPF Studentø atstovybeipalinkëjimà. Be to uþ teisingusatsakymus á SA policijos pateik-tus klausimus buvo dalinami pri-zai. Studentai noriai ásitraukë áeismo dalyviø vaidmená ir su ðyp-sena klausë VPU SA policijosnurodymø.Aiðku, kad neapsieita ir be va-

karinës dalies. Plëtojant dienostemà, vakare buvo surengtas teis-mas, kuriame buvo teisiama PPFSA pirmininkë Rûta Margely-të. VisomsVPUstudentø atstovy-

DEVINTASIS GIMTADIENISRûta Margelytë bëms buvo iðdalinti ðaukimai á

teismo procesà. Ðaukimus taippat gavoprodekanëAstaMeðkaus-kienë ir dekano padëjëja Audro-në Vienaþindytë. Visi sveèiai sa-vo palinkëjimais turëjo iðteisintipirmininkæ Rûtà. Taèiau tik vienipalinkëjimai buvo nuoðirdûs,t.y. prodekanës ir dekano padëjë-jos. Sveèiø nuoðirdumà vertinonaujieji PPF SA nariai: prisieku-sieji � fux�ai. Visi teismo liudy-tojai atliko ávairias uþduotis irteikë dovanas PPF studentø at-stovybei. Be viso to, buvo su-rengtos PPF SA naujokø krikð-tynos, kurios sukëlë ðypsenasdaugelio veiduose.Teismo proceso pabaigoje

teisëjo Viliaus ir prisiekusiøjønuosprendþiu Rûta Margelytëbuvo iðteisinta toliau pirminin-kauti PPF Studentø atstovybei.Po nuosprendþio gimtadieninënuotaika buvo puiki ne tikmums,PPF SA nariams, bet taip pat irsveèiams. Taèiau, kad ir kaip bu-vo smagu, ðventë baigësi. Dabarbelieka laukti 10�tojo PPF SAjubiliejaus.

STUDENTAI

Spalio 4 d. Donata Rimðaitë (SSF, I k.) iðkovojo kol kas svarbiausià pergalæ karjeroje � jilaimëjo Portugalijoje vykusias ðiuolaikinës penkiakovës pasaulio taurës finalines varþybas.

Spalio 4. Vilniaus �Eglës�Ðviesos� rankininkës patyrë skaudø pralaimëjimà Europos rankiniofederacijos (EHF) taurës varþybø antrojo etapo pirmosiose rungtynëse Vokietijoje.Mûsiðkes 38:23 (20:11) sutriuðkino Frankfurto �Frankfurter HC� rankininkës.

Spalio 11 d. Klaipëdoje ávyko VIII tarptautinës �Gintarinë jûrmylë� bëgimo varþybos irLietuvos rudens atviras kroso èempionatas bei jaunimo pirmenybës. K. Jankûnas (SSF, ne-akiv. sk. II k.) iðkovojo VI vietà.

Spalio 11 d.Vilniaus �Eglës�Ðviesos� rankininkës pralaimëjo Europos rankinio federacijos (EHF)taurës varþybø antrojo etapo antrosiose rungtynëse VPU sporto salëje.Mûsiðkës 24:3 (12:21) nusileido Frankfurto �Frankfurter HC� rankininkëms.

Spalio 15 d. Panevëþyje ávyko XIX-asis bëgimas �Rudens takais� Antanui Kadþiui ir Albi-nui Ðakaliui atminti. K. Jankûnas (SSF, neakiv. sk. II k.) iðkovojo I vietà (10 km).

Spalio 16 � 19 d. Lietuvos nacionalinë moterø rankinio rinktinë, kuriai atstovauja VPU studentëR. Kazaèenko (SSF, neakiv. sk. V k.), dalyvavo �2008 Slovakia cup� turnyre. Lietuvos rinktinë uþëmëVI vietà.

Spalio 24 d. baigësi VPU pirmakursiø krepðinio taurë. Turnyre dalyvavo 6 komandos.Nugalëtojais tapo kûno kultûros studentai �Vilnius 1�.

Spalio 28 d. VPU futbolo rinktinë baigë IX�ojo Lietuvos studentø futbolo lygos èempionatoI�ojo rato varþybas, po kurio mûsø komanda turi 7 taðkus ir uþima VI vietà.

Spalio 30 d. Baltarusijoje pasiruoðime 2009 m. pasaulio èempionato kvalifikacijai besi-ruoðianti Lietuvos jaunimo rinktinë 24:28 (13:14) nusileido bendraamþiams ið Baltarusijos.Lietuvos rinktinei atstovauja VPU studentai V. Trainavièius (SSF, I k.), A. Paþemeckas (SSF, IIk.) ir G. Sereièikas (SSF, I k.).

SPALIO SPORTO ÁVYKIAI IR PASIEKIMAI


PAMÀSTYMAIBIBLIOTEKA

Kirgizijos bibliotekininkøbendruomenëje svarbiausiuávykiu tapusi kasmetinë tarp-tautinë konferencija �Issyk�Kul� organizuojama jau de-

9 � OJI TARPTAUTINË KONFERENCIJA �ISSYK�KUL � 2008: BIBLIOTEKOS IRVISUOMENËS DEMOKRATIZAVIMAS�

vintà kartà. Ði konferencijasuburia nacionaliniø, aukðtø-jø mokyklø, kolegijø, vieðujø,specialiøjø, vaikø, techniniøbibliotekø atstovus, moksli-ninkus, leidëjus, vienija bib-liotekas Centrinëje Azijoje,Europoje, Amerikoje.2008 metø konferencijos te-

ma: �Informacinë infrastruktû-ra, tarpbibliotekinis ir tarptau-tinis bendradarbiavimas�. Kon-ferencija vyko ð.m. spalio 1�4dienomis �Issyk�Kul Aurora�centre, ásikûrusiame ant Kirgi-zijos perlu vadinamo Issyk�Ku-lio eþero kranto.Konferencijos organizatoriai

ir sponsoriai buvoKirgizijos Res-publikos bibliotekø konsorciu-mas, Kirgizijos kultûros ir infor-macijos ministerija, JungtiniøAmerikos valstijø ambasada Kir-

gizijos Respublikoje, Amerikosuniversitetas CentrinëjeAzijoje irPasaulio Bankas.Konferencijoje dalyvavo 57

atstovai ið ávairiø ðaliø: Latvijos,Lietuvos, Kazachijos, Rusijos,Tadþikijos, Uzbekijos. Buvo skai-tomi praneðimai, vyko Apvalausstalo diskusijos ðiomis temomis:� bibliotekø vaidmuo: laisva

priega ir visuomenë� internetinës technologijos

bibliotekiniame informaciniameaptarnavime;� informacija visiems: patei-

kimo vartotojams problemos;� autorinës teisës ir intelek-

tuali nuosavybë bibliotekose;� aukðtøjø mokyklø bibliote-

kø veikla formuojant studentø in-formacinæ kultûrà.Keletas Kirgizijos ir Rusijos

atstovø praneðimø buvo skirta in

Edita Lind�Isaksenvyresnioji bibliotekininkë

memoria prozaikui, romanistuiÈingizui Aitmatovui iðëjusiam ánebûtá ð.m. birþelio 14�à dienà.Raðytojas nesulaukë 80�ojogimtadienio, kurá paminëti ren-gësi visa intelektuali Kirgizijosvisuomenë.Konferencijos metu buvo

nagrinëjami klausimai artimi irLietuvos bibliotekininkams, kal-bama apie opiausias bibliotekøproblemas: nepakankamà infor-maciniø technologijø diegimà,nepakankamà dokumentø fondøatnaujinimà, menkà valstybiniøorganizacijø finansavimà biblio-tekø renovacijos ir modernizavi-mo poreikiams, skurdø bibliote-kininkø atlyginimà, visuomenëspoþiûrá á neprestiþinæ biblioteki-ninko profesijà.Taèiau Kirgizijos biblioteki-

ninkai moka ne tik dejuoti, bet ir

dþiaugtis. Kirgizijos Biblioteki-ninkø asociacija yra ásteigusi me-dalá skambiu pavadinimu �Biblio-tekos þvaigþdë�. Juo apdovanoja-mi labiausiai savo srityje pasiþy-mëjæ bibliotekininkai.Konferencijoje buvau vie-

nintelë atstovë ið Lietuvos. Ga-limybæ dalyvauti konferencijo-je ir pasidalinti savo þiniomissu kolegomis ágijau gavusi pro-gramos �Lietuvos virtualus uni-versitetas 2007�2012 m.� skir-tà finansavimà.Ið konferencijos parsiveþiau

ne tik gausybæ áspûdþiø ir naujøpaþinèiø, bet ir dovanø gautàknygà �Pasaulio pasakos� kirgi-zø kalba, kurioje yra ir lietuvið-ka pasaka �Turtuolis ir vargðas�.Knygà ketinu perduoti Naciona-linës Martyno Maþvydo biblio-tekos Vaikø literatûros centrui.

VPU bibliotekininkai ap-lankë penkias vieðàsias bib-liotekas.VPU bibliotekininkø nuola-

tinis siekis � kelti kvalifikacijàbei dalytis profesine patirtimi �ir toliau graþiai ágyvendinamas.Lietuvos bibliotekininkø draugi-jos nariai, t.y. daugumaVPUbib-liotekos darbuotojø, keletà kar-tø per metus paskutiniais mëne-siø penktadieniais lanko ðaliesbibliotekas. Ðá kartà iðvykome ápenkias renovuotas vieðàsias bib-liotekas Klaipëdos kraðte. Ieðko-damos idëjø naujos VPU biblio-tekos dizainui fotoaparatais fik-savome bibliotekø eksterjerus irinterjerus, taip pat domëjomësðiø ástaigø ávairialype kultûrine,edukacine ir informacine veikla.Aplankëme du Klaipëdos

miesto savivaldybës vieðosiosbibliotekos filialus: Meno sky-riø ir Pempininkø. Pastarasis ási-kûræs Pempininkø mikrorajoneyra didþiausias pagal skaitytojøskaièiø bibliotekos filialas, ku-rio renovacija 2004 m. kainavo700 tûkst. Lt. Profesionaliai su-projektuotas interjeras, pavyz-dþiui, ðiltø spalvø derinio grin-dys ir skaitykla vidiniame balko-ne, suteikia bibliotekai jaukumo.Saugumo tikslais árengtos stebë-jimo kameros. Klaipëdieèius áðià bibliotekà pritraukia ir netra-dicinë paslauga, t.y. pigesnëdienraðèiø prenumerata, atsii-mant juos bibliotekoje. Rengi-niams ir filmams þiûrëti naudo-jama namø kino sistema. Sena-miestyje ásikûræs Meno skyriusiðsamiausiai Klaipëdos regionekomplektuoja dailës, dizaino irarchitektûros leidinius (fondodydis virðija 8600 egz.). Prieð að-tuonerius metus modernizuotasMeno skyrius turi specialià pa-rodø árangà darbams eksponuo-ti. Skyriaus darbuotojai nuo 2000m. rengia �Virtualià Klaipëdoskraðto dailës galerijà�, kuriojeyra pristatomi 93 menininkai susavo kûriniais. Internetinëje ga-lerijoje galima perþiûrëti karpi-niø, skulptûros, kalvystës, juve-lyrikos, keramikos, tapybos irmedþio dirbiniø nuotraukas. Beto, Klaipëdos miesto savivaldy-

ÁSPÛDÞIAI IÐ KLAIPËDOS KRAÐTO

bës vieðosios bibliotekos dar-buotojos parengë vertingus elek-troninius leidinius: metodinæpriemonæ �Vaikø informaciniøgebëjimø ugdymas�, interneto þi-nynà �Klaipëda virtualiai� ir kt.(þr. www.biblioteka.lt).Klaipëdos apskrities vie-

ðosios Ievos Simonaitytës bib-liotekos senojo pastato rekonst-rukcijai ir naujojo statybai, buvoskirta 30 mln. litø ið Valstybësinvesticijø programos. Miesteiðsibarsèiusius filialus perkëlusá senamiestá, architektës N. Bla-þevièienës suprojektuota moder-ni biblioteka buvo iðkilmingaiatidaryta prieð dvejusmetus.Vie-name ið graþiausiø XIX a. antrospusës Klaipëdos pastatø, t.y., pir-klio H. Gerlacho rezidencijojeásikûrusià bibliotekà puoðia di-zainerio Z. Vaièekonio sukurtasvitraþinis pano skirtas I. Simo-naitytei. Ðio pastato restauravi-mas sulaukë didelio þiniasklai-dos ir visuomenës dëmesio. Se-najame raudono mûro vokiðko-jo stiliaus pastate baigiamaárengti bibliotekos kavinë. Iðori-nes pastato sienas ir kolonas vëlpapuoðë gipso lipdiniai.Atkurtossenojo interjero detalës, puoðy-ba, krosnis ir net koklinë voniaiðlaiko ypatingà aurà. Konferen-cijø salëse medþio konstrukcijosdera prie moderniø baldø. Viena

ðiø saliø, dalisdarbuotojø ka-binetø bei rek-reacijos zonøyra jaukiose pa-stogëse, ap-ðviestose stog-langiø ir kaban-èiø ðviestuvø.S a u g y k l o s eárengtos mobi-lios metalinëslentynos, dul-kiø surinkimo irvent i l iac i jossistemos, dez-infekcijos ka-mera, spaudiniøliftas. Parodoseksponuo j a -mos erdviose,ðviesiose gale-rijose, kurioseant patogiø ryð-

kiaspalviø minkðtasuoliø skaity-tojai ilsisi, skaito, gërisi ekspo-natais bei èia vykstanèiais rengi-niais. Viena ið galerijø jungia se-nàjá ir naujàjá pastatus. Bibliote-kos skaityklose � 170 darbo vie-tø, ið kuriø treèdalis � kompiu-terizuotos. Didmiesèio triukðmoskaityklose nesigirdi, nes jø lan-gai atsigræþæ á vidiná kiemelá.Nuo 1996 m. I. Simonaity-

tës literatûrinës premijos átei-kiamos bibliotekoje. Èia kau-piamas raðytojos literatûrinispalikimas bei literatûra apie josgyvenimà ir kûrybà. Bibliotekadidþiuojasi marinistikos pavel-du ir poetø: S. Ðemerio, P. Dre-vinio, filosofo A.Tytmono, kal-bininko A. Salio, fotografo,kraðtotyrininko B. Aleknavi-èiaus archyvais ir asmeniniaisrinkiniais. Bibliotekininkaiskaitmenina ir vieðina interneteKlaipëdos paminklø nuotraukas,áþymiøjø klaipëdieèiø nepubli-kuotus kûrinius, bei kraðtotyri-næ informacijà, pavyzdþiui, kai-mø istorijas (þr. www.klavb.lt).Pagal fondø apimtá (daugiau

kaip 1 mln. egz.) ir aptarnavimomastus didþiausia Vakarø Lietu-voje ði I. Simonaitytës vardobiblioteka vienija visø apskritiesbibliotekø veiklà bendriems uþ-daviniams spræsti. AplankytosKlaipëdos miesto bibliotekosstengiasi nedubliuoti viena ki-tos darbo ir suderinti savo pa-daliniø veiklas.

Pernai septyniasdeðimtmetáatðventusi ir daugiau kaip uþ 1mln. Lt renovuota Palangosmiesto savivaldybës vieðojibiblioteka yra ásikûrusi paèiamemiesto centre. Neágaliesiems beisenjorams árengtas specialus lif-tas. Iðplësta ir apðiltinta bibliote-ka su patogiais baldais ir atvirøfondø lentynomis yra prieinamapalangiðkiams, Lietuvos ir uþsie-nio poilsiautojams. Pastarieji èiaskolinasi knygas uþ uþstatà, kurálinksmai ávardijome kaip �termi-nuotà indëlá be palûkanø�.Ðilutës rajono savivaldy-

bës Fridricho Bajoraièio vie-ðoji biblioteka, pavadinta Ma-þosios Lietuvos kilnojamojoknygynëlio ákûrëjo ir poeto var-du, prieð dvejus metus ásikûrë re-konstruotame vokiðkosios ar-chitektûros pastate. Maþame plo-te visos erdvës yra iðnaudojamostaupiai ir kûrybiðkai. Bibliotekosfondai yra atviri, todël skaityto-jai patys iðsirenka tinkamiausiàspaudiná. Vasarà vidiniame kie-melyje rengiami naktiniai ka-merinës muzikos koncertai. Tu-rinti 23 filialus biblioteka, jau35�erius metus vadovaujamacharizmatiðkos direktorës D.V.Uþpelkienës, dirba padidintukrûviu lyginant su kitomis Lie-tuvos bibliotekomis. Rajonobendruomenës poreikiams ten-kinti vykdomi bendri projektai surajono savivaldybe, policija, mo-kyklomis, þiniasklaida, Vilniausuniversitetu ir kitomis instituci-jomis. Biblioteka turi vaikø me-ninës kûrybos mokyklëlæ ir lei-dyklà �Prûsija�. Á ðià bibliotekàjaunus specialistus vilioja ne tikdidesnës algos, bet ir biblioteki-ninko profesijos prestiþas vietosbendruomenëje.Ðioje bibliotekoje prieð 18

metø ákurtame pirmajame Lietu-voje Knygos muziejuje saugomiantikvariatuose bei aukcionuoseásigyti reti ir seni spaudiniai, ran-kraðèiai, paveikslai, ekslibrisai,þemëlapiai, vaizdo ir garso doku-mentai, susijæ su Klaipëdos krað-tu. Remdamosi muziejaus ekspo-natais bibliotekininkës aktuali-zuoja Maþosios Lietuvos knygi-ninkø veiklà internete (þr.www.silutesknygininkai.lt).Dþiaugiamës parveþæ VPU skai-tytojams ðios bibliotekos pareng-tà fotoalbumà �Ðilutë. Potvynis ir

jo þmonës� (2008), tapusá rajo-no perkamiausia metø knyga.Klaipëdos apskrities I. Simo-

naitytës ir Ðilutës rajono savival-dybës F. Bajoraièio vieðosiosbibliotekos yra vienos ið pavyz-diniø bibliotekø Lietuvoje. Jos �tai neápareigojantys, atpalaiduo-jantys, skatinantys kûrybà ir sa-viðvietà bendruomeniø traukoscentrai. Darbo efektyvumà padi-dina automatizuotas skaitytojøaptarnavimas bei apskaita ir spau-diniø apsaugos vartai.Ðios Klaipëdos kraðto bib-

liotekos sëkmingai dalyvauja LRvyriausybës 2006 m. patvirtin-toje Skaitymo skatinimo pro-gramoje, pagal kurià organizuo-ja vieðuosius skaitymus, susiti-kimus su raðytojais vaikams irsuaugusiems.Per tûkstantá Lietuvos vieðø-

jø bibliotekø bei mûsø aplanky-tosios dalyvauja projekte �Bib-liotekos paþangai�, kurá ágyven-dina LR Kultûros ministerija irLietuvos nacionalinëM.Maþvy-do biblioteka. Bilo ir MelindosGeitsø fondas bei kompanija�Microsoft� projektui skiriadaugiau nei 40 mln. Lt vertëstechninës ir programinës áran-gos. Siekiama iki 2011 m. dau-gumoje Lietuvos vieðøjø biblio-tekø ádiegti nemokamà interne-to prieigà bei ugdyti gyventojøinformacinius gebëjimus.Ðiltà ir saulëtà rudens savait-

galá Baltijos jûros oras mus at-gaivino ir dràsiausias netgi pa-skatino iðsimaudyti. Pakeliui áVilniø groþëjomës rudenëjan-èiomis Nemuno pakrantëmisbei Panemunës miesteliais. Pri-siminusios ðio kelio lankytinøobjektø istorijà uþsukome á Pa-nemunës ir Raudonës pilis.Dviejø dienø kelionë mus labiausutelkë, suteikë naujø þiniø ir jë-gø tæsti pradëtus darbus. Patirtiáspûdþiai sustiprino mûsø noràkuo greièiau ásikurti bûsimojeVPU bibliotekoje.

Vaida Jankauskaitëbibliografë

UÞUOJAUTAKMEI DIREKCIJA IR

MUZIKOSKATEDROSDAR-BUOTOJAI NUOÐIRDÞIAIUÞJAUÈIA PROFESORÆMARIJÀ BALTRËNIENÆJOSSESERIAIMIRUS

Ðilutës rajono savivaldybësF.Bajoraièio vieðoji biblioteka


SPORTAS

Renatas Mizeras, LSEprojekto administratorius �Ðviesos� redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPU

rûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, mob. 8 698 33971, el. pað[email protected]

Redaktorius Juozas Skomskis.Maketuotoja Loreta Damauskienë.Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina Kaluinaitë

Spausdina UAB �Utenos Indra�, Maironio g. 12 Utena.www.indra.lt Tiraþas 1000 egz.

1. Alpinizmas (lot. Alpinus -Alpiø), sporto ðaka � kopimas ákalnus per ledynus, uolas, snie-gynus.2. Skiriama techniðkai sudë-

tingas ir aukðtuminis (nors grieþ-tø ribø nëra). Techniðkai sudë-tingais laikomi uolø, ledo ir kom-binuoti marðrutai. Ið aukðtuminio

LIETUVOS SPORTO ENCIKLOPEDIJA: ALPINIZMASiðskiriamas kopimas á aukðtesneskaip 8 000 m virðûnes.3. Pradþia laikomi 1786 m.

kai Þ.Balma ákopë á aukðèiausiàAlpiø virðûnæ � Mon-blanà. Pradëtas kulti-vuoti XVIII a. pabaigo-je. Pirmieji alpinistøklubai atsirado XIX a.viduryje. Lietuvojekultivuojamas nuo1956 m. nors pirmiejilietuviai alpinistai ëmëreikðtis XXa. 3�4�àjádeðimtmetá.4. 1959 ákurta Lie-

tuvos alpinizmo fede-racija, 1991 priimta áTarptautinæ s�gà, 1996ákurta Lietuvos alpiniz-mo asociacija.5. Lietuvos alpi-

nistai ákopæ á bevardes virðûnesir jas pavadinæ lietuviðkais pava-dinimais.

6. Þymiausi Lietuvos alpinis-tø pasiekimai. D. Makauskas1970 tapo SSRS èempionu uoløklasëje, 1982 uþ ákopimà á SSRS

Primename, kad greitai pa-sirodys internetinë Lietuvossporto enciklopedija adresuwww.lse.lt

V.Vitkauskas ant aukðèiausiosAntarktidos virðukalnës (4897 m)

1995 metais

Rugsëjo 30�tàjà prasidëjouniversiteto vyrø krepðinioturnyras �Pirmakursiø tau-rei� laimëti. Turnyre dalyvavoðeðios komandos: �Kolegos�(GMF), �MIF� (MIF), �Dëjom�(GMF+ SSF), �Vilnius 1� (SSF),�FTF UNITED� (FTF + SSF), �IKursas� (GMF + UKF + MIF +IF). Taèiau ne visos komandosturnyre dalyvavo iki pabaigos.Komanda �MIF� buvo paðalintaið turnyro, kadangi jos sudëtyjeþaidë neregistruotø dalyviø. To-liau dël taurës kovojo likusiospenkios komandos. Prasèiausiaisekësi �Kolegoms�, kurie nepa-teko á pusfinalá. Dël III � IV vie-tø kovojo �FTFUnited� ir �I kur-sas�. Visoje ðiø varþybø eigojekomanda �FTFUnited� buvo ge-rokai ásiverþusi á prieká, taèiaupaskutinio këlinuko metu �I kur-sas� perëmë iniciatyvà, iðkovojopergalæ ir tapo III�iosios vietoslaimëtojais. Finale susitiko dvistipriausios pirmakursiø koman-dos: �Dëjom� ir �Vilnius 1�. Poátemptos kovos pergalæ iðkovo-jo �Vilnius 1� (112:101).

PIRMAKURSIØ TAURË ��VILNIUI 1�

Èempionø komandoje þaidë:ALGIRDASMAKÐECKAS (ko-mandos kapitonas), ARTÛRASAÞELIONIS, ARTÛRAS JUÐ-KEVIÈIUS, TADAS KNIUKÐ-TA, DOMAS INDRIÛNAS,DEIVIDAS DAUSKURDIS,DONATAS RATKEVIÈIUS,DALIUS LINKEVIÈIUS, TO-MAS PAÈKAUSKAS, RIMVY-DAS SUBAÈIUS.Turnyro metu suþaista 25

rungtynës, o dalyvavo 62 þai-dëjai (SSF � 17, IF � 1, FTF � 9,MIF � 12, UKF � 5, GMF � 18).Buvo iðrinkti ir apdovanoti

geriausi finalinio ketverto þai-dëjai: Vytautas Skirius (�FTFUnited�), Dominykas Taraðkevi-èius (�I kursas�), Vaidas Luko-ðevièius (�Dëjom�), Dalius Lin-kevièius (�Vilnius 1�).Visos keturios á finalà pate-

kusios komandos buvo apdova-notos �Rinkuðkiø� mineraliniuvandeniu ir tortais. I, II, III vietølaimëtojai gavo asmeninius di-plomus, medalius ir piniginiusprizus . Èempionams áteiktapereinamoji taurë.Dëkojame aktyviausiems

pirmakursiø taurës teisëjams:Andriui Semionovui ir KlaiduiJaneikai.

Simona Arlauskaitë

4 aukðè. virðûnes jam suteiktasSniegynø tigro vardas; jis � pir-masis lietuvis, ákopæs á vienà ið14 aukðè. kalnø � Dhalagirá(8 167 m Himalajuose). A. Skë-raitytë viena ákopë áKorþenevska-jos virðûnæ (7 105 m Pamyre).V. Vitkauskas, pirmasis ið Baltijosðaliø 1993 05 10 pasiekë aukðè.virðûnæ �Dþomolungmà (Everes-tà), o 1993�96 ákopë á visø þe-

mynø kalnø aukðè. virðûnes ir pir-masis pasaulyje jose iðkëlë tà pa-èià valstybës vëliavà).7. Daugiau informacijos ga-

lite rasti internetinëje svetainë-je: www.baltuzygiai.lt.

Turnyro èempionai � �Vilnius 1� komanda

Sporto centro informacijos

Ramûnë Motiejûnaitë

VARDAI IR VEIDAI

Ne visi studentai þino,kad mûsø gretose, UKF IIkurse, studijuoja ðaðkiø spor-to atstovë Ieva Buþinskaitë.

Gimiau Vilniuje 1988 metøgeguþës 28 d. Èia ir uþaugau,bei baigiau Mykolo Birþiðkosgimnazijà. Esu labai iðsiblað-kiusi, bet be galo optimistë ir ágyvenimà þiûriu pozityviai. Vi-sada galvoju, kad rytoj bus ge-riau. Esu atsakinga ir kantri,kantrybës iðmokë ðaðkës, nesbûna, kai viena partija trun-ka ir 6 valandas. Mëgstu ið-ðûkius ir nebijau klysti, taidaro mane stipresne. Vaikys-tëje labai bijojau tulpiø. At-rodë, kad jos mane suvalgys.O kai pasvajoju apie ateitá,susimàstau, kad norëèiau vy-ro su teleskopu.

Kai buvai vaikas, kuo sva-jojai tapti?Norëjau bûti veterinare.

Galvojom su drauge: ákursimfirmà ir gydysim gyvûnëlius.Kada paaugau, norëjau taptiaktore, net ir dabar ði svajo-në neuþgeso.

Kur ir kada pradëjaisportuoti? Pirmasis trene-ris (ar treneriai?). Pirmiejiáspûdþiai. Kodël pasirinkaiðaðkes?Kada pradëjau þaisti ðað-

këmis, net neprisimenu. Ka-dangi mano treneris yra tëtis,tai þaisti pradëjau gan anks-ti, nuo 6 metø. Tiesiog rimèiauðiuo þaidimu pradëjau domë-tis vëliau. Pasidarë ádomu.Ðaðkiø þaidime yra labai dauggraþiø kombinacijø, strategi-jø bei taktikos. Jau bûdama10 metø, buvau Europos èem-pionate Italijoje.

Svarbiausi pasiekimai.2002 metais Pasaulio Ru-

siðkø ðaðkiø èempionate iðko-vojau 8 vietà. Tai man buvo tik-rai svarbus pasiekimas. 2008m. Europos studentø èempio-nate iðkovojau 3 vietà. Taip pat

ÐAÐKIØMERGAITË

ne vienà kartà tapau Lietuvosèempione bei prizininke.

Kokios sporto ðakos darpatinka?Dar patinka plaukimas, bet

neprofesionalus, jis man aso-cijuojasi su atsipalaidavimu.O ðiaip patinka daug sportoðakø, ypaè kada Lietuvos rink-tinæ palaiko daugybë sirgaliø.Visi skanduoja, palaiko savokomandà, pasiutusiai smagu.

Kas lëmë, kad pasirinkaistudijas VPU? Kaip sekasistudijuoti?

Mano pasirinkimà lëmënoras studijuoti anglø kalbà,nes man ji visada patiko. Mo-kykloje tingëdavau namø dar-bus ruoðti, bet anglø � visadaparuoðdavau. Studijuoti seka-si neblogai. Svarbiausia, kadtai patinka.Mëgstamiausi:� patiekalas: neturiu vieno

mëgstamiausio. Ðiaip labai patin-ka krevetës, negaliu gyvent bemësos ir dievinu ðokoladà;-gërimas: vanduo su citrina ir le-dukais ryte labai atgaivina;� kino filmas: neseniai þiû-

rëjau 1993 metu filmà �Nekal-tumo amþius� (� The age of in-nocence).Tikrai vertas pagyrimø;� knyga: Jack London �Mar-

tinas Idenas;� spalva: þalia. Ði spalva gai-

vi, ryðki ir akiai maloni.

Kuri ðalis, ið tavo aplan-kytø paliko didþiausià áspû-dá? Ðalis, kurià norëtum ap-lankyti?Italija, nes labai patiko kal-

nai, áspûdingi, tokia maþa jau-èiausi prieð juos. Dar SanktPeterburge patiko. Labai gra-þus miestas su ádomia istorija.Taip pat gerà áspûdá paliko Pe-terhofas. Ðiame mieste nuosta-bûs fontanai. Norëèiau nuvyktikur nors labai toli, kur visið-kai kitoks klimatas, kultûra irþmonës. Gal á Indijà, Kinijà.

Ásimintiniausias (ádomiau-sias, juokingiausias) ávykis(nuotykis) tavo sportinëje kar-jeroje ar gyvenime.

Atsimenu, 2002 metaisSan Peterburge, vyko Europosèempionatas. Gyvenome to-kioje vietoje, kur buvo drëg-na ir gausiai veisësi uodai.Dar tada grësmës nesupratom,bet kai po pirmos nakties, vi-si 200 sportininkø atëjo bai-siai sukandþioti uodø � tai bu-vo ir graudu, ir juokinga. Oþaisti reikëjo, bet kai taip vis-kà nieþti, tai ir susikaupti sun-ku. Dar esu patyrusi nelabaimalonø nutikimà. Olandijoje,per pasaulio jaunimo èempio-natà vakare su draugais iðëjo-me pasisupti ant karuselës, taivaikinai ið Lenkijos mane taipásupo, kad net patempë kaklà,likusias varþybø dienas vaikð-èiojau su kaklo átvaru.

Ar jau galvoji, kà veiksibaigusi Vilniaus pedagogináuniversitetà?Kartais pagalvoju, bet gy-

venu ðia diena. Yra toks po-sakis: �Kai sugalvoji kà nors,tai taip niekada nebûna�. Ma-þiau galvoti, o daugiau dary-ti reikia.

Ko palinkëtum pati sau?Sporte ir gyvenime?Palinkësiu ne tik sau, bet

visiems � sëkmës sporte,moksluose ir asmeniniame gy-venime.O mes palinkësime Ievai

niekada nenuleisti rankø,niekada nepasiduoti, o siektiuþsibrëþtø tikslø, kuriuoskiekvienà rytà, iðlipusi ið lo-vos, uþsibrëþia sau padaryti.

Ieva Buþinskaitë


PASKUTINIS PUSLAPIS

PAMINËTAS DËSTYTOJO ÐIMTMETISLituanistikos fakultetas surengë atsiminimø popietæ, skirtà ðviesaus atminimo antikinës literatûros dëstytojo, literato

Ipolito Cieðkos jubiliejui paþymëti. Humanitarø bibliotekoje ta proga atidaryta jubuliato kultûrinës veiklos paroda. Buvusiøbendradarbiø, studentø atsiminimai ketinami papildyti Ipolito Cieðkos dukros Laimos Cieðkaitës Brëdikienës rengiamà knygàapie tëvà.

Ipolitas Cieðka

Laima Cieðkaitë Brëdikienë. Pristatë Ipolito Cieðkos ðei-mà, papasakojo apie tëvo gyvenimà ir darbà pokario Vilniuje, ko-mentavo archyvines nuotraukas, prisiminë tëvo interesus. Fakultetosvetainëje susirinkæ daugelis Ipolito Cieðkos buvusiø bendradarbiø,pirmøjø pokario universiteto laidø absolventø dalinosi áspûdþiais iðatmintinø susitikimø su kolega, jo paskaitø, ðvieèiamosios, paþinti-nës veiklos.

Aldona Vaitiekûnienë.Pasakojo apie Ipolito Cieðkosorganizuotas pirmàsias poka-rio Vilniuje literatûrines beikraðtotyrines ekspedicijas, ta-pusias jos jaunystës gyvenimodþiaugsmu.

Renginio vedëja doc. dr. Reda Pabarèienë pristatë naujienà �Ipolito Cieðkos dramos �Dalia� pastatymà 1944 m Kauno dra-mos teatre, paskaitë niekur neskelbtus paties autoriaus áspûdþiuspo premjeros.Dovydas Judelevièius (kairëje) ávertino Ipolito Cieðkos dra-

maturginæ veiklà, jo humanistinius principus.

Prisiminimø popietëjesavo áspûdþiø ið sunkiø irpermainingø gyvenimo me-tø pateikë Regina Norkevi-èienë Kuzmaitë, profesoriusSigitas Kregþdë, kiti paþi-nojusieji Ipolità Cieðkà �dëstytojà, kolegà, literatà,aktyvø pokario kultûros en-tuziastà.

RomualdoSauliausreportaþas

GROÞIS, SUSTABDANTIS LAIKÀ

LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 2008 LAPKRITIS

7 penktadienis, 18.30Bilietø kainos 30, 40, 50, 60,

80, 200 Lt.Spektaklá pristato Vilnius �

Europos kultûros sostinë 2009Bendras Glaindborno festi-

valio (Didþioji Britanija),LNOBT ir festivalio GAIDA/ISCM Pasaulio muzikos dienos2008 pastatymas PREMJERAPeter EötvösMEILËIRKITIDEMONAI,

2 v. opera anglø kalbaMuzikinis vadovas ir dirigen-

tas Alejo Pérez (Argentina)Reþisierius Silviu Purcarete

(Rumunija)Reþisierius statytojas Gedi-

minas ÐeduikisDailininkas Helmut Stürmer

(Vokietija)Vaizdo projekcijø autorius

Andu Dumitrescu (Rumunija)Choro meno vadovas Èeslo-

vas RadþiûnasMarisolMontalvo (JAV),Aud-

rius Rubeþius,Vytautas Juozapai-tis, Vladimiras Prudnikovas,KæstutisAlèauskis, JovitaVaðke-vièiûtë, Inesa Linaburgytë, Lai-ma Jonutytë

LOVE AND OTHER DE-MONS, an opera in 2 acts

9 sekmadienis, 12.00�14.15Bilietø kainos 10, 15, 20, 25,

35, 40 Lt.Sergej ProkofjevPELENË, 3 v. baletas vai-

kamsNacionalinës M. K. Èiurlio-

nio menø mokyklos Baleto sky-riusDirigentas Alvydas ÐulèysCINDERELLA, a ballet in 3

acts for children


60, 120 Lt.Mikis TheodorakisGRAIKAS ZORBA, 2 v. ba-

letasAleksandras Molodovas, Ne-

rijus Juðka, Þivilë Baikðtytë,Aurelijus Daraðkevièius, RûtaKudþmaitë, operos solistë Lai-ma Jonutytë, choras

Dirigentas Modestas PitrënasZORBATHEGREEK, a bal-

let in 2 acts

12 treèiadienis, 18.30�21.15Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt.Pastatymo LNOBT 40-meèiuiLudwigAloisius MinkusDONKICHOTAS, 2 v. baletasMiki Hamanaka, Daniil Simkin

(JAV), Eglë Ðpokaitë, MartynasRimeikis, Olga Konoðenko,Anastasija Èumakova (pirmà kar-tàAmûras), Þivilë Baikðtytë, RûtaKudþmaitë, Nailia Adigamova,AleksandrasMolodovas, JauniusKasperavièius, Valerijus Fadeje-vas,Vytautas KudþmaDirigentas Vytautas VirþonisDONQUIXOTE, a ballet in 2

acts

13 ketvirtadienis, 18.30�21.00Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt.Igor StravinskijUGNIES PAUKÐTË, viena-

veiksmis baletasNerijus Juðka, Olga Konoðen-

ko, Eligijus Butkus,Andrius Þuþ-þalkinasDIAGILEVAS. FANTAZI-

JOS, vienaveiksmis baletas pagalOttorino Respighi, Gioacchino

Rossini ir Sergejaus Rachmani-novomuzikàAleksandras Molodovas, Igo-

ris Zaripovas, Þivilë BaikðtytëDirigentas Martynas StaðkusL�OISEAU DE FEU/DIAG-

HILEV. FANTASIES, one-actballets

14 penktadienis, 18.00�22.45Bilietø kainos 20, 30, 40, 50,

60, 120 Lt.Richard WagnerVALKIRIJA, 3 v. opera vokie-

èiø kalbaJohn Horton Murray (JAV),

Inesa Linaburgytë, VladimirasPrudnikovas,Anders Lorentzson(Ðvedija), Laima Jonutytë, No-meda Kazlauskaitë-Kazlaus,Vil-helma Monèytë, Julija Stupnia-nek, Joana Gedmintaitë, AlmaBuzaitë,Aistë Ðirvinskaitë, JovitaVaðkevièiûtë (pirmà kartà Ros-veisë), Ligita Raèkauskaitë, Eu-genija KlivickaitëDirigentas Jacek Kaspszyk

(Lenkija)

DIEWALKÜRE, an opera in3 acts

15 ðeðtadienis, 18.30�21.20Bilietø kainos 25, 35, 45, 55,

75, 180 Lt.Piotr ÈaikovskijGULBIØ EÞERAS, 2 v. ba-

letasMikiHamanaka,Nerijus Juðka,

AleksandrasMolodovas,AndriusÞuþþalkinas,RomasCeizaris,Nai-liaAdigamova,Anastasija Èuma-kova (pirmà kartà pas de trois)Dirigentas Vytautas VirþonisSWANLAKE, a ballet in 2 acts


35, 40 Lt.Laimis VilkonèiusPITERISPENAS, 2 v. baletas

vaikams (su fonograma)Nacionalinës M. K.Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyriusPETERPAN, a ballet in 2 acts

for children

Kasosdirba10�19val., ðeðtadiená 10�18.30 val., sekmadiená 10�15 val.

Informacija ir bilietø uþsakymastel. 262 07 27, (+370) 615 51000,(+370) 612 46614, www.opera.lt

Antanas Rasimavièius.Prisiminë bendravimà su

dëstytoju kaip fotografu, ben-dras studentø ir dëstytojø ið-kylas á Trakus, Verkius, kitasáþymias Vilnijos vietas, paro-dë unikaliønuotraukø, kurioseuþfiksuotas keletas reikðmin-gø sostinës paminklø, papasa-kojo, kaip prieð penkiasdeðimtmetø Ipolito Cieðkos iniciaty-va kilo studentiðkø tradicijøsàjûdis.

Vitas Areðka.Literatûrs kritikas

nuotaikingai dalinosiáspûdþiais ið bendravimosu jubiliatu antikinës li-teratûros paskaitose,ið-keldamas jo linksmà bû-dà, geranoriðkumà, inte-ligentiðkàsias savybes.

nauja, aktuali bendradarbiavimo sutartis · rudens g¸ryb¸s —sodo krait¸jeﬁ ruoðiantiems...

Documents