mykolo kleopo oginskio kelioniø 1974 m. lapkrièio mën. – 1802 m. · 2020. 1. 4. ·...

61

kotarpis, pilnas iðbandymø ir nuotykiø – emigranto tremtiniokelias. Buvæs diplomatas ir sukilëlis tapo pabëgëliu, besislapstan-èiu skirtingomis pavardëmis, politiku be valstybës. Net ir tokio-mis sàlygomis jis toliau domëjosi menu ir pagal senà ápratimàsekë politinius ávykius ir svarbiausius faktus apie juos uþraðinë-davo á savo sàsiuviná.

Taip prasidëjo emigranto reidas po Europà, kuris priminë Pran-cûzijos Respublikos diplomatø partitûrà kitu greièiu – pasitel-kiant tuo metu madingo ðokio galopo tempà. Ðis M. K. Ogins-kio „reidas“ tolimesniame tekste pateikiamas chronologine tvarkapagal Oginskio aplankytas valstybes ir miestus.

Mykolo Kleopo Oginskio kelioniø 1974 m. lapkrièio mën. – 1802 m.marðrutas

Verameiciko_knyga.pmd 11/23/2009, 11:47 PM61

62

EMIGRANTAS

Viena, Austrija. 1794 m. lapkritis. Mykolas Kleopas Oginskissusitiko su þmona. Tarp Vienos didikø ëmë sklandyti gandai,kad grafienë Izabelë Oginskienë „susidëjusi su kaþkokiu Michai-lovskiu“. Po 10 dienø Oginskiai iðvyko á Venecijà.

Venecija, Italija. Gruodþio 7 d. M. K. Oginskis ið Suvorovogavo laiðkà ir pasà, o ið kunigaikðèio Repino – pasiûlymà paraðytiJekaterinai II atgailos laiðkà. M. K. Oginskis atsisakë tai padary-ti ir, taip pasielgæs, neteko visos savo nuosavybës. Susitiko suVenecijoje apsistojusiais buvusiais sukilëliais.

Gruodþio 20 d. raðytame laiðke jis pasakojo apie Venecijoskarnavalà, teatrus bei priëmimà Doþø rûmuose.

Tais paèiais metais Venecijoje buvæs Vilniaus sukilëlis ir emig-rantas Kajetonas Nagurskis susipaþino su septyniolikmete graþuoleMarija Neri, smuklininko dukra. Ásimylëjæs K. Nagurskis po kuriolaiko iðsiveþë jà á Varðuvà, o vëliau – á Vilniø, kur jie susituokë irMarija tapo Nagurskiene.

1795 m. kovo 18 d. M. K. Oginskis iðvaþiavo á Padujà. Ba-landþio 1 d. ið Padujos á Guzovà savo mokytojui Þ. Roliui jisiðsiuntë du laiðkus, kuriuose raðë apie miesto istorijà, universi-tetà, botanikos sodà, Petrarkà ir Galilëjø.

Verona – èia jis nuveþë savo þmonà, kuri mieste lankë rû-mus, baþnyèias ir amfiteatrà, o vëliau iðvyko á Bþezinà, prie Var-ðuvos, buvusá tëvo dvarà.

Rugpjûèio mënesá Venecijoje M. K. Oginskis suþinojo, kadyra paskirtas atstovauti lenkø emigracijai slaptose derybose Kon-stantinopolyje (Stambule), kuriø tikslas – paskatinti turkus nau-


63

Loretos (Italija) miesto panorama. XXI a. pr.

jam karui su Rusija. Kunigaikðtis pasivadino Þano Ridelio pa-varde, jam buvo iðduotas pasas su tokiu áraðu (originalas – pran-cûzø kalba): „Praðau visø, á kuriuos bus kreipiamasi, suteikti lais-và pravaþiavimà Þanui Rideliui, pagal gimimà lenkui ið Lietuvosmiesto Vilniaus (amþius – 37 metai; ûgis – 5 pëdos 4 coliai; plau-kai – ðateno; antakiai – tokie patys; akys – rudos; kakta – siaura;nosis – vidutinë; smakras – apvalus; veidas – ovalo formos), va-þiuojanèiam lekajumi á Konstantinopolá, nesudarant jam jokiø kan-èias sukelianèiø trukdþiø.

Iðduotas Florencijoje vienintelës ir nedalomos Respublikos 4 metø17 nivozo mënesio dienà.

Pasiraðo – Þanas Ridelis.Ágaliotas ministerijos atstovas Maksas Frevilis – ambasados sek-

retorius.Perþiûrëta Prancûzijos Respublikos 4 metø 22 þerminalio mëne-


64

sio dienà. Lamonas – generalinis Prancûzijos Respublikos konsulasSmirnoje.

Liudijimas suteikia pravaþiavimo teisæ.“Lapkrièio 9 diena, Loreta. Oginskis raðo laiðkà á Bþezinà savo

þmonai.Lapkrièio 20 diena, Roma. Laiðkas þmonai.Spaleta (?). Jautë, kad serga (turëjo temperatûros) ir apsisto-

jo pas giminaièius – kunigaikðtienæ Radvilienæ, kuri per angløpasiuntiná lordà Aktonà parûpino, kad jam bûtø iðduotas pasaskelionei á Neapolá.

Neapolis (?). Pirmàjà dienà aplankë San Karlo operos teatrà,kur, bûdamas trumparegis, nepastebëjo, kad já atpaþino rusøpasiuntinys grafas Galavkinas. Taip, tariant þvalgø kalba, kon-spiratorius M. K. Oginskis ákliuvo, nes pasiuntinys buvo ápa-reigotas praneðti Rusijos imperatorienei, kur ir kada matë „maið-tininkà“, kurá galø gale reikia suimti. Taèiau Galavkinas perdanø pasiuntiná Burkæ ir jo paþástamus áspëjo buvusá kolegàapie pavojø; akivaizdu, kad tais laikais diplomatus vienijo tikrassolidarumas. Be to, buvæs diplomatas M. K. Oginskis turëjotarp kolegø didelá autoritetà, kuris, ko gero, buvo pagrástas irjo, kaip kompozitoriaus, ðlove. Tuo metu sklido gandai apieM. K. Oginskio saviþudybæ dël nelaimingos meilës. Ðie gandaiir jo sukurtas labai populiarus Europoje polonezas fa-maþor, ta-da vadintas ir „Oginskio polonezu“, apgaubë kunigaikðtá roman-tiðko herojaus-tremtinio aureole.

Neapolyje praleidæs ðeðias savaites, M. K. Oginskis pastebë-jo, kad já seka keturi agentai (ðnipai) ir buvo priverstas sunai-kinti su sukilimu susijusius dokumentus bei susiraðinëjimà suH. Dombrovskiu dël lenkø legionø kûrimo Italijoje.

Roma (?). Sugráþo èia ir atsisveikino su kartu su juo keliavu-siu generolu Kaliðka.

Livorna. 1796 m. vasario 5 d. kunigaikðtis laiðke bendraþy-giams paraðë, kad álipo á anglø fregatà.

Kelionës metu raðë dienoraðtá, panaðø á avantiûristiná nuoty-kiø romanà. Laivas plaukë Tirënijos jûra, pro Elbos, Sardinijossalas. Prie Sicilijos keleiviai naktá matë Etnos ugnikalná. Toliaubuvo plaukiama Vidurþemio jûra.


65

Tarp laivo keleiviø, valganèiø prie kapitono stalo (du kartusper dienà buvo valgoma sûri avienos sriuba ir dþiûvësiai su kavabe cukraus), buvo piligrimas vertëjas, vykstantis á Rodo salà,du Livornos gyventojai, du þydai ið Aleksandrijos, prancûzas, áTurkijà veþæs parduoti dvylika afrikieèiø vergø, ir suktos iðvaiz-dos ispanø kunigas. Su juo M. K. Oginskis susiginèijo dël Is-panijos ir Abiejø Tautø Respublikos santykiø. Temperamen-tingasis ispanas gynë savo paþiûras plëðikui áprastu bûdu – puolëpaðnekovà peiliu. M. K. Oginskiui teko ákalbinëti águlà, su ku-ria jau buvo spëjæs susidraugauti, kad ðie neiðmestø agresyvauskunigo á jûrà. Mykolas Kleopas mokëdavo diplomatiðkai susitartisu þmonëmis; laivo kapitonas uþ 10 dukatø atidavë jam savo kaju-tæ, o pats kartu su keleiviais miegojo denyje esanèiame kubrike.

Maltoje, kuri tuo metu priklausë Maltos ordinui, fregata sto-vëjo prisiðvartavusi tris savaites, vëliau plaukë per Egëjo jûràlink Turkijos krantø.

Smyrna (Izmiras), Turkija. Laivas prisiðvartavo trims savai-tëms, nes já reikëjo remontuoti (per audrà suplyðo burës).M. K. Oginskis iðsiuntë þinutæ Verninakui – Prancûzijos pasiun-tiniui Konstantinopolyje.

Lankydamasis Efese, M. K. Oginskis aplankë senovinæ Dia-nos ðventyklà ir susipaþino su Olandijos konsulu.

Nesulaukæs laivo remonto pabaigos, kunigaikðtis raitas iðvykosausumos keliu, lydimas janyèaro ir keliø turkø.

Mahalicas. M. K. Oginskis miestà pasiekë per ðeðias dienasir per Marmurinæ jûrà iðplaukë á Konstantinopolá.

Konstantinopolyje (Stambule) kunigaikðtis praleido ðeðias sa-vaites. Birþelio 13 d., tarpininkaujant Verninakui, susitiko suTurkijos vyriausybës atstovu – kunigaikðèiu Maruciu, kuris niekokunigaikðèiui nepaþadëjo ir tik patarë apsiginkluoti kantrybe.Korespondencijoje M. K. Oginskis, apsimetæs turistu, apraðinë-jo miesto gyvenimà. Èia jis susirado fortepijonà, grojo ir mokë-si turkø kalbos. Ið Konstantinopolio paraðë laiðkà á Italijà gene-rolui Bonapartui, praðydamas atkreipti dëmesá á lenkø klausi-mà. Tuo metu kunigaikðtis suþinojo, kad visa jo koresponden-cija per ðnipinëjantá graikà liokajø yra perduodama rusø diplo-matui kunigaikðèiui V. Koèubëjui (nuo 1802 m. jis buvo Ru-


66

sijos vidaus reikalø ministras). Per tà laikà pasikeitë Turkijosvyriausybë, naujoji jau palaikë Rusijà. Slaptoji M. K. Oginskiomisija baigësi nesëkme.

Lapkrièio 4 d. kunigaikðtis iðvyko ið miesto, pasivadinæs mes-je Martenu, prancûzø pirkliu. Kartu su dviem lenkais ir janyèa-ru siaurais kalnø takais, maro apimtomis vietovëmis M. K. Ogins-kis kirto Balkanø kalnagûbrá. Toliau – trijø valandø trukmës per-sikëlimas per Dunojaus upæ.

Bukareðte (Rumunija) kunigaikðtis susipaþino su prancûzøkonsulu, generolu Kara Sensiru. 40 tûkstanèiø gyventojø turin-èiame mieste tuo metu gyveno apie 1 800 lenkø emigrantø.

Lapkritis. Jasuose (Moldova) M. K. Oginskis suþinojo, kadmirë Jekaterina II ir naujasis Rusijos caras Pavelas I iðlaisvinoT. Kosciuðkà bei kitus sukilëlius. Toliau keliaudamas per Kar-patus, kunigaikðtis, siauèiant pûgai ir spaudþiant 18 laipsniøðalèiui, aplenkë Austrijos pasienio postus.

Gruodþio 10 d. Jablonovas, Galicija. Prisidengæs klajojanèio mu-zikanto Raèynskio vardu, M. K. Oginskis slapstësi nuo austrø poli-cijos grafo Dzeduðinskio valdose. Ten grojo smuiku ir fortepijo-nu kartu su grafo dukra Anþelika. Konspiracija nepavyko – Ko-èubëjus perdavë austrams informacijà, kur slapstosi kunigaikðtis.

1797 m. sausio 10 d. M. K. Oginskis kartu su grafu Dze-duðinskiu iðvyko á Lvovà (tuo metu kunigaikðtis turëjo pasà,iðduotà Valerijono Dzeduðinskio vardu).

Vëliau, lankydamasis Krokuvoje, M. K. Oginskis vos nepa-kliuvo á policijos rankas.

Prûsø Silezijoje susitikæs su netikru broliu Feliksu Lubens-kiu, suþinojo, kad pasikeitë politinë situacija – prancûzus do-mino suartëjimas su Rusijos caru Pavelu I. Viltis, kad Prûsijoskaralius áþengs á Lenkijos sostà, nepasiteisino.

Berlynas. Dar ið Hagos laikø paþástamas prancûzø pasiunti-nys Kajaras M. K. Oginskiui perdavë pasà savo vardu.

1797 m. vasario 2 d. M. K. Oginskis atvyko á Paryþiø (Pran-cûzija), susitiko su lenkø emigracijos vadovais ir pateikë jiemssavo misijos Turkijoje ataskaità. Kunigaikðtis du kartus susitiko(antrasis susitikimas ávyko balandþio 5 d.) su Direktorijos mi-nistru Ðarliu Delakrua, kuris patarë parengti legionø þygiø á


67

pietø Lenkijà planà ir pateikti já Bonapartui per susitikimà Ita-lijoje (vëliau ðio susitikimo neprireikë).

Briuselis. Aplankë operà, baletà, dalyvavo Lagarpo, mokiusiocaraitá Aleksandrà, prancûzø literatûros paskaitose ir Furerua che-mijos paskaitose.

Gruodþio 2 d. ið Briuselio atvyko á Paryþiø.Buvo pristatytas ið Italijos gráþusiam Napoleonui. Susitikimo

metu (1797) grojo savo „Legionø marðà“, sukurtà 1795 m. pa-vasará. M. K. Oginskis taip pat susitiko su uþsienio reikalø mi-nistru Taleiranu, kuris jam patarë vaþiuoti namo, pas ðeimà.Ministras pasiûlë diplomatinæ paramà ir pagalbà, kai kunigaikð-tis iðvyks á Berlynà.

Hamburgas. Atvykæs á miestà, M. K. Oginskis susirado forte-pijonà, susitikinëjo su tokiais ádomiais þmonëmis kaip leksikogra-fas Rivarolis ir pastebëjo, kad yra sekamas anglø bei rusø ðnipø.

Berlynas. Èia já maloniai priëmë karalius ir karalienë, taèiau TrijøSàjungos laikø draugas, olandø baronas de Ridas M. K. Oginskááspëjo, kad vietinë valdþia, kaip ir anksèiau, laiko já pavojingujakobinu.

1798 m. liepos 1 d., gavæs Prûsijos karaliaus ir karalienës lei-dimà, M. K. Oginskis iðvyko á uoðvio dvarà Bþezine, prie Varðu-vos. Ðá leidimà jam parûpino þmona Izabelë, gavusi palaikymà iðVilhelmo Oranieèio. Tikëtina, kad Bþezine M. K. Oginskis susi-tiko savo mokytojà Þanà Rolá. Tais paèiais metais gimëkunigaikðèio sûnus Tadas Antanas.

1799 m. kovo 3 d. per Prûsijos pasiuntiná Sankt PeterburgeM. K. Oginskis kreipësi á Rusijos imperatoriø Pavelà I, praðy-damas leisti jam gráþti á Lietuvà (Baltarusijà). Atsakymas buvoneigiamas.

1801 m. gimë antrasis M. K. Oginskio sûnus – PranciðkusKsaveras.

Kunigaikðtis ið naujojo Rusijos caro Aleksandro I gavo leidimàgráþti á Lietuvà (Baltarusijà). Jaunojo caro palankumà buvusiamsukilëliui suformavo vienas ið jo patarëjø – Adomas Èartoriskis.

2002 m. Vilniaus Pranciðkaus Skorinos baltarusiø mokyklos di-rektorës p. Galinos Sivolovos pakviesti, Zalesës M. K. Oginskio mu-ziejaus darbuotojai aplankë Vilniaus istoriná archyvà, kur buvo rastas


68

Ið kairës: Abiejø Tautø Respublikos, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalys-tës valstybës ir karinis veikëjas, kunigaikðtis Adomas Jurgis Èartoriskis(1770–1861). XIX a.; Mykolo Kleopo Oginskio pirmoji þmona IzabelëLasocka Oginskienë (1764–1852). Abiejø kûriniø autoriai neþinomi

iki to laiko neþinomas nedidelio M. K. Oginskio dienoraðèio ran-kraðtis. Jame pasakojama apie 1801–1802 m. ávykius, M. K. Ogins-kiui sugráþus ið emigracijos á tuometinës Rusijos imperijos teritorijà.Tolimesniame tekste pateikiamas trumpas ðio dienoraðèio atpasakoji-mas su citatomis (ið lenkø á baltarusiø kalbà vertë T. Kliaðèonak).

Lapkrièio 30 d. M. K. Oginskis iðvyko ið Varðuvos á Gardi-nà, kur jo laukë jau legalus pasas (gavo já ið savo 1794 m.prieðo – generalgubernatoriaus L. Benigseno).

Pagrindinis kelionës tikslas buvo gauti palikimà ið seno be-vaikio dëdës Pranciðkaus Ksavero, gyvenusio Maladeèine. Tuometu visa M. K. Oginskio, kaip buvusio sukilëlio, nuosavybë buvokonfiskuota, padalyta ir iðdalyta valdyti kitiems. M. K. Oginskissavo atsiminimuose tuos ávykius taip apraðë: „Netekau visø savolëðø. Mano kreditoriai buvo nepatenkinti, mano þmona, iðlei-dusi 600 tûkstanèiø auksinø (ðias pajamas garantavo mano dva-rai) maitino mane ir vaikus Bþezino þemiø derliumi [...], o ðis


69

dvaras, net apkrautas skolomis, galëjo gyvenimo reikmëms kas-met teikti apie 12 tûkstanèiø. Galø gale, mano vaikai negalë-jo tikëtis ið manæs jokio palikimo ir neturëjau jø auklëjimuikitø pinigø, iðskyrus tûkstanèio taleriø Kompetencijà [pensi-jà – aut. past.], kurià man kasmet iki mirties garantavo Prûsi-jos karalius. Tokia siaubinga buvo mano padëtis, kai pradëjaukelionæ á Lietuvà.“

Reikalus su kreditoriais reikëjo tvarkyti Sankt Peterburge, odël palikimo tartis Maladeèine, todël ið Gardino Mykolas Kleo-pas iðvyko á Maladeèinà, tikëdamasis, kad teigiamai iðspræs visusklausimus ir dëdë priims já draugiðkai, kaip þadëta laiðkuose.

Atvykæs M. K. Oginskis nuliûdo, nes rado vieniðà, nuo am-þiaus iðsekusá þmogø, nebesugebëjusá logiðkai protauti ir viskàpainiojantá. Pasinaudojæs seno þmogaus negale, jo globà ir vi-sas nuosavybës teises neteisëtai buvo pasigvieðæs M. K. Ogins-kio svainis Jonas Vilhelmas Lopacinskis – sesers Juzefos vy-ras. Jis buvo iðnuomojæs visus Maladeèinos palivarkus savodraugams, apgyvendinæs ten savo administratorius ir uþgyve-næs turtà, nors tik menkai rûpinosi serganèio Pranciðkaus Ksave-ro buities poreikiais. Anksèiau buvusi nelieèiama Maladeèinos gi-ria buvo iðkirsta, pajamos ið palivarkø – niekinës. Hanuta,M. K. Oginskio senelio Tado palikimas, jau buvo ávertinta par-duoti uþ 18 tûkstanèiø auksinø. Buvo parengtas dekretas dëlZalesës, prosenelio Marcijono palikimo, pardavimo karmelitøvienuoliams.

Po savaitës bergþdþio ákalbinëjimo M. K. Oginskis nutarë gel-bëti dëdës, anot jo, „nemokanèio sveikai protauti apie joká da-lykà“, nuosavybæ ir iðvyko á Minskà ieðkoti gubernatoriaus Kor-nejevo palaikymo. Minsko gubernatorius, nutaræs padëti kuni-gaikðèiui, raðë laiðkus generaliniam prokurorui Nikolajui Bekle-ðovui á Sankt Peterburgà ir paèiam Maladeèinos grafui Prancið-kui. Praleidæs Minske tris dienas, M. K. Oginskis Maladeèinevël veltui ákalbinëjo savo dëdæ. Kornejevo laiðkas, kuriuo guber-natorius iðreiðkë savo palaikymà ir praðë grafo pasitikëti sûnë-nu, niekuo nepasitarnavo.

Toliau ginti nuosavybës reikalø M. K. Oginskis iðvaþiavo á Vil-niø, kur turëjo vykti teismo procesas prieð tà patá J. V. Lopacins-


70

Peterburgas, Jekaterinhofo vaizdas. Apie 1801 m. Dailininkas JuozapasPeðka (1767–1831). Osolinskiø nacionaliniai rinkiniai Vroclave

ká. Pastarasis niekðiðkai bandë patraukti á savo pusæ teisëjus-depu-tatus pinigais, pokyliais ir priëmimais. Ið Vilniaus M. K. Oginskisdar du kartus siuntë pasiuntinius pas dëdæ, praðydamas ágalioji-mo, taèiau tas nieko neáleido net ant rûmø slenksèio.

Pagaliau, ápareigojus dëdës ágaliotiná „nenustoti rûpintis jo[t. y. dëdës – aut. past.] reikalais“, M. K. Oginskiui nelikonieko kito, kaip „patikëti savo reikalus likimui ir pasikliauti ke-liø maloniø draugø rûpesèiu, o paèiam iðvykti á Sankt Peter-burgà, kur paðaukë svarbiausi reikalai“.

M. K. Oginskis ruoðësi susitikti su aukðèiausio rango Rusijossostinës valdininkais ir laikësi Vilniaus generalinio gubernato-riaus L. Benigseno patarimø. Pastarasis áteikë N. Bekleðovui skirtàlaiðkà, pasiuntë laiðkus dël jo reikalø Voroncovui, Treðèinskiuiir kai kuriems kitiems valdininkams. M. K. Oginskiui reikëjo„surinkti tikslià informacijà apie esamus reikalus Peterburge, apievaldanèio monarcho bûdà, jo aplinkà, apie tuos, kurie daro jamátakà ir apie asmenis, leisianèius pas juos patekti“.

1802 m. sausio 1 d. M. K. Oginskis iðvyko ið Vilniaus á SanktPeterburgà. Jis sukûrë taktiná savo veiksmø sostinëje planà.

Vienas ið M. K. Oginskio bûdo bruoþø – planuoti ateities


71

ávykius, elgtis racionaliai siekiat gerø rezultatø. Jo, kaip di-plomato, profesinis áprotis planuoti politinæ strategijà bei tak-tikà pagrástas tëvo (taip pat diplomato) átaka ir mokytojo Þa-no Rolio geometrijos pamokomis. Dar bûdamas mokinys,M. K. Oginskis jau stebëjosi ir þavëjosi sudëtingu Guzovo par-ko planu, jam patiko pieðti savo kambario planà. Beje, tuo pa-èiu pasiþymëjo ir jo, kaip kompozitoriaus, poþiûris á muziki-nius kûrinius – sukurtø melodijø pavertimas natomis, garsø „pla-navimas“ penklinëje, ieðkant muzikinës harmonijos. Ðvietimo epo-chos auklëtinio M. K. Oginskio gyvenime naudojami instrumen-tai buvo Protas (Racio), tvarka bei harmonija. Karieta vykda-mas á Sankt Peterburgà, jis kûrë savo veiksmø „kompozicijà“,nors ir suprato likimo smûgiø fataliðkumà.

Veiksmø planà sudarë 6 punktai. Tarp jø minimi ðie: „nie-ko nekaltinti ir nesiskøsti, mandagiai elgtis net su didþiau-siais prieðais, kad jie nepakenktø mano reikalams; veikti kuolëèiau ir kantriai laukti mane iðtinkanèio likimo; nedarytiniekðybiø, nebûti áþûliam, o viskà iðdëstyti taip, kad man pa-èiam nekiltø bûtinybë praðyti dël savo interesø, o reikalo tei-singumas pats árodytø teisingo sprendimo poreiká“.

Sausio 6 d. M. K. Oginskis atvyko á Sankt Peterburgà ir kitàdienà aplankë caro patarëjà Adomà Èartoriská, matyt, tam, kadpadëkotø uþ protekcijà gaunant leidimà ávaþiuoti á imperijà. IðA. Èartoriskio sulaukæs naudingø patarimø, M. K. Oginskis ra-ðë, kad pasakë jam: „Mano vienintelis tikslas yra padëkoti im-peratoriui uþ leidimà sugráþti á Tëvynæ ir tuo paèiu metu ieð-koti protekcijos savo dëdës dvarams iðlaisvinti ið neteisëtos Lo-pacinskio globos.“

Kunigaikðtis Adomas paþadëjo padëti ir patarë prisistatyti dva-rui bei kreiptis á generaliná prokurorà N. Bekleðovà.

Kità savaitæ M. K. Oginskis prisistatë imperatoriui su impe-ratoriene ir, apsilankæs pas N. Bekleðovà, perdavë jam L. Benig-seno ir Kornejevo laiðkus.

Vëliau buvo dar vienas apsilankymas pas generaliná proku-rorà, kuris patarë Aleksandrui I paraðyti memorialà-praðymà,kad M. K. Oginskiui bûtø perduotos jo dëdës þemës ir pa-naikintos kreditoriø pretenzijos. Tartasi ir dël prisistatymo di-


72

Vilnius, Dominikonø gatvë. XIX a. pr. Dailininkas Zygmuntas Vogelis(1764–1826)

dþiajam kunigaikðèiui Konstantinui bei kitø dalykiniø vizitø.Vasario 18 d. M. K. Oginskis perdavë memorialà grafui Mi-

chailui Michailovièiui Muravjovui. Vëliau, 1863 m., ðis grafastapo vadinamojo Ðiaurës-Vakarø kraðto generaliniu gubernatoriu-mi ir uþ þiaurø 1863 m. sukilimo numalðinimà buvo pramintasMuravjovu Koriku.

Po dviejø dienø memorialas pakliuvo pas carà. Laukdamasatsakymo, M. K. Oginskis su niekuo nesusitikinëdavo ir neið-eidavo ið namø, sekdamas pasirinkta taktika „paslaptis – kiek-vieno sandërio siela“. Atsigavæs po sunkaus persiðaldymo, bûdamas„ásitikinæs, kad Peterburge negalima derinti pramogø ir reikalø,jis toliau laukë, nieko nelankydavo.“

Praëjus kuriam laikui, pasibodëjæs laukimu, jis nutarë paspar-tinti ávykius – paraðë laiðkà vienai ið imperatoriaus dvare buvu-siø savo pusseseriø ir, þinodamas, kad laiðkas gali bûti perskai-tytas paèiam imperatoriui, jame papasakojo apie savo rûpesèius.Ðis apsukrus manevras pasiskolintas ið diplomatinës praktikos;M. K. Oginskis þinojo, kad reikalai sprendþiami ne vien kabi-netuose... Manevras suveikë!


73

Vilniaus panorama. XIX a. Dailininkas Zygmuntas Vogelis (1764–1826)

Kovo 26 d., sekmadiená, N. Bekleðovas pakvietë M. K. Ogins-ká á susitikimà. Kunigaikðtis yra uþraðæs, kà jam pasakë genera-linis prokuroras: „Sveikinu! Imperatorius [...] nuoðirdþiai trokð-ta pataisyti Jûsø likimà. Vakar jis mane iðkvietë ir tarë tokiusþodþius: „Oginskis nelaimingas, turime pagalvoti, kaip pataisytijo reikalus. Tiesa, jis buvo mûsø prieðininkas, taèiau vykdë savopareigà ir tarnavo Tëvynei. Dabar visa tai praëjo ir pamirðta.Reikia iðtiesti jam rankà, todël padaryk, kà gali, kad memo-randumo rezoliucija bûtø teigiama.“

Ðiais þodþiais pasibaigë M. K. Oginskio rankraðtis.Visi reikalai, dël kuriø M. K. Oginskis sugráþo ið emigraci-

jos, buvo sëkmingai iðspræsti jo naudai. Beveik po mënesio jisiðvaþiavo ið Sankt Peterburgo ir per Vilniø atvyko á Zalesæ –pradëti naujà gyvenimà. Pagerëjus nuosavybës reikalams, jo laukëir radikalus asmeninio gyvenimo pasikeitimas.

Pasigavæs „pergalës bangà“, sulaukæs dëmesio ið aukðèiausios val-dþios ir atgavæs nuosavybæ, M. K. Oginskis ið neuþtikrinto ási-skolinusio ir jokios nuosavybës neturinèio emigranto tapo roman-tiðku optimistu, nutarusiu pakeisti ir savo ðeimyniná gyvenimà.Tiksliai neþinoma kada, taèiau tikëtina, kad bûtent tuo metu jissu þmona Izabele pradëjo susiraðinëti dël skyrybø. Viskas dël to,kad Vilniuje jis sutiko kità moterá, vëliau tapusià jo iðrinktàja iki


74

Ið kairës: Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833). 1805– 1806 m.Dailininkas Pranciðkus Ksaveras Fabre (1766–1833); baronas, Rusijos kavalerijos generolas Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas(1745–1826). 1820 m. Dailininkas George’as Dawe’as

gyvenimo pabaigos. Skyrybø procesas uþtruko ilgai – visos skyry-bø sàlygos buvo uþbaigtos suderinti tik 1803 m. spalio mënesá.

1802 m., Vilnius. Dël ligos mirë buvæs 1794 m. sukilëlisKajetonas Nagurskis. Jo þmona – 26 metø graþuolë italë Mari-ja Neri tapo pasiturinèia naðle, turinèia 400 tûkstanèiø auksi-niø dukatø kapitalà. Jà mergino 59-eriø metø Vilniaus genera-linis gubernatorius Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas ir36 metø amþiaus buvæs sukilëlis, emigrantas ir keliautojas, Eu-ropoje þinomas polonezø autorius Mykolas Kleopas Oginskis.

Taigi buvæ 1794 m. sukilimo prieðai vël susitiko, taèiau ðákartà tai buvo romantinë dvikova dël jaunos venecijietës rankos.Pralaimëjæs Benigsenui mûðyje prie Vyðniavo, „Vilniaus fronte“Oginskis laimëjo. Netrukus Marija tapo jo þmona.


75

ZALESËS ÐEIMININKAS

1802 m. balandþio 28 d. Mykolas Kleopas persikëlë gyventi áZalesës kaimà – á savo dëdës, paskutiniojo LDK virtuvininko dvarà.

Kunigaikðtis M. K. Oginskis, atgavæs galimybæ gyventi Baltarusi-joje ir teises á palikimà, ko gero, tikëjosi geresnës ateities ir pradëjonaujà gyvenimo etapà. Tremtinio klajonës ir „avantiûros“ baigësi,jo laukë kiti reikalai – naujos ðeimos kûrimas, dëdës ûkio atnauji-nimas. Naujàjá ðeimininkà pasitiko apleista dvaro sodyba (tikëti-na, kad tais laikais èia dar galëjo bûti iðlikæs 1795 m. inventoriu-je minimas „balto marmuro kompasas ant medinio postamento prie-ðais rûmus“).

Ið M. K. Oginskio atsiminimø matyti, kad jis èia atvyko gy-venti jau kaip Zalesës ðeimininkas todël, kad, ko gero, turëjosu savimi caro ásakymà, balandþio 15 d. asmeniðkai pasiraðytàJo Didenybës, kuriame buvo konstatuojama, kad Lietuvos karinisir politinis veikëjas „Ksaveras Oginskis, valdantis dvarà Minskoir Lietuvos gubernijose, bûdamas ypatingai silpnos sveikatos irsenyvo amþiaus [kunigaikðèiui tuo metu buvo 60 metø – aut.past.], pats nebeástengia jø valdyti [...], vyksta visoks apsileidi-mas ir netvarka [...], nëra tinkamai priþiûrimi [...], todël [...]ásakome minëtà dvarà atiduoti valdyti paiþdininkiui grafui My-kolui Oginskiui, kaip teisëtam pirmojo ápëdiniui, kad [...] pa-jamos, surenkamos ið dvaro, bûtø pristatomos prievaizui kuni-gaikðèiui Oginskiui ligi pat mirties [...]“.

Ðis ásakymas buvo perduotas Senatui, netrukus – balandþio28 d. iðsiøstas Minsko gubernatoriui Kornejevui ir geguþës 8 d.pasiekë jo kanceliarijà. Ðiuo dokumentu M. K. Oginskis fak-


76

Zalesës palivarko þemiø 1800 m. planas


77

Zalesës palivarkoþemiø 1800 m.plano fragmentas

tiðkai buvo paskirtas globoti ir valdyti savo dëdës nuosavybæ.Kunigaikðèio Pranciðkaus Ksavero dvarà sudarë mediniai rû-

mai, pastatyti XVIII a. pirmoje pusëje. Prieðais pagrindiná fasa-dà ið tvenkinio pusës buvo ûkinis kiemas. Prieð kità rûmø fasa-dà augo „italiðkas parkas“ – liepø alëjø keturkampis (310 x140 m), kuriame buvo pasodinta agrastø, serbentø ir vaisme-dþiø – kriauðiø bei obelø – kvadratai. Prie tvenkinio stovëjomedinis malûnas, bravoras, toliau buvo palivarkas su ûkiniaispastatais, sodas ir darþas. Zalesës dvarui taip pat priklausë ne-maþai kaimø (Michnevièai, Alionys, Zarudzièai, Perabrodzièai,Zaskonys, Hotkavièai, Janevièai, Belaja). Netoli rûmø buvo cerk-vë, gerokai toliau – katalikø baþnyèia. Netoliese buvo ir upësbei ðiaurinës rezidencijos riba – Vilijos perkëla. Bûta èia ir trijøsmukliø, pievø upiø slëniuose, Alioniø ðilo, plytinës prie Belajaupës. 1800 m. rezidencijos plane paþymëta, kad rûmø statiniaiir parkas uþima 8 margus ir 207 virbus, o baþnyèia ir kapinës –


78

1 Tuometiniai ploto matai: margas – 0,53 ha, virbas – 23,7 kv. m.

46 virbus, tvenkinys su krantinëmis – 8 virbus1. Zalesës kaimotada nebuvo, o Zalese vadindavo tik Oginskiø rezidencijà.

Visas dvaras, o ypaè mediniai rûmai, ilgà laikà tinkamainepriþiûrëti, buvo gerokai aptriuðæ. Naujasis ðeimininkas –kunigaikðtis Mykolas Kleopas, apsigyvenæs dëdës rûmuose ir ðiektiek juos suremontavæs, ið karto pradëjo statyti naujus mûriniusrûmus savo naujajai ðeimai.

1803 m. liepos 10 d. Oginskiams gimë dukra Amelija. Ðioávykio garbei buvo pasodinta tuopø alëja, tikëtina, kad nau-jai pasodintame angliðkame parke, esanèiame uþ mûriniø rû-mø. Amelijà augino ir priþiûrëjo anglø guvernantë ponia Vhi-ter. Mergaitës auklë buvo kaimo ðeimininkë ponia Zagurs-kienë, jà auginti padëjo ir senas liokajus, kurio pareiga buvotenkinti visus maþos kunigaikðtytës norus.

Netoli Zalesës esantis Amelino kaimas buvo pavadintasOginskio dukros, pirmosios ið santuokos su Marija Neri, gar-bei. Paaugusi Amelija þaidimams gavo dovanø meðkiukà ið„Smurgainiø akademijos auklëtiniø“.

„Smurgainiø akademija“ – taip istoriðkai juokais buvo va-dinami Smurgainiai, kur XVI a. Radvilos ákûrë „Meðkø dre-savimo akademijà“ – èia meðkos buvo mokomos ðokti ant uþ-pakaliniø letenø pagal muzikà. „Akademijos auklëtinius“ par-davinëdavo Vokietijos, Italijos ir Prancûzijos karaliðkiesiemsdvarams.

Tais metais Juzefas Kozlovskis Sankt Peterburge uþ nuosa-vus pinigus iðleido savo mokinio M. K. Oginskio muziki-nius kûrinius. J. Kozlovskis propagavo kunigaikðèio kûriniusir kaip imperatoriaus ðeimos muzikos mokytojas perraðinëjojuos á savo mokiniø – caro seserø – sàsiuvinius.

1804 m. þiemà M. K. Oginskio þmona paraðë laiðkà ið Zale-sës á Italijà savo seseriai grafienei Skoti, kuriame apraðë naujoðeimyninio gyvenimo áspûdþius: „Zalesë – nuostabi vietovë. Ap-link mus – sniegas ir ðalèiai, taèiau nepastebime jø; tiesa, kadlaimæ galima atrasti bet kur, jei tik ðirdyje nëra priekaiðtø irniekingø silpnybiø...“


79

1804 m. M. K. Oginskis pradëjo sisteminti savo dienoraðèiøáraðus – taip atsirado jo „Atsiminimai“.

Tais paèiais metais caro ásakymu M. K. Oginskiui buvo grà-þintos Mykolo Kazimiero Oginskio, mirusio 1800 m., þemës.Be to, Aleksandras I paþadëjo ið valstybës iþdo apmokëti dide-lius M. K. Oginskiui gràþintø dvarø ásiskolinimus. Tokiø dva-rø buvo daug, tarp jø – Rakavas, Vievis, Bialinièiai, Teterinas,Gauja, taip pat rûmai Vilniuje, Gardine, Varðuvoje.

1807 m. Oginskiams gimë antroji dukra – Sofija, kuri ne-trukus mirë ir buvo palaidota Oginskiø koplyèioje Ðventø Jonøbaþnyèioje Vilniuje.

Liepos mënesá, po Tilþës sutarties tarp Aleksandro I ir Na-poleono, M. K. Oginskis kreipësi á carà, praðydamas leidimoiðvaþiuoti su ðeima á uþsiená, nes vietinis klimatas neigiamai vei-kiantis jo þmonos sveikatà.

Gali bûti, kad Oginskiams ðis iðvaþiavimas dar buvo ir ban-dymas pakeisti aplinkà po liûdno ávykio – maþosios Sofijos mir-ties ir laidotuviø.

1807–1810 m. Oginskiai aplankë Venecijà, Florencijà, Paryþiø.1807 m. Venecijoje M. K. Oginskis susitiko su Napoleonu.1808 m. Florencijoje Oginskiams gimë sûnus Irenëjus. Ogins-kio pusbrolio Felikso Lubenskio dvare (veikiausiai Bþezine), bû-damas 73 metø amþiaus, á Anapilá iðëjo mylimas M. K. Ogins-kio mokytojas Þanas Rolis.

1809 m. Oginskiams Zalesëje gimë dukra Ema.1810 m. Aleksandras I M. K. Oginská paskyrë eiti Rusijos

imperijos senatoriaus pareigas, tuo pat metu jis tapo ir impera-toriaus patarëju dël Lietuvos ir Baltarusijos teritorijø, prijungtøprie Rusijos po Abiejø Tautø Respublikos padalijimo.

M. K. Oginskio þmona, tapusi senatoriene, pridëjo prie savoitaliðkos pavardës dalelytæ „de“ ir pasivadino Marija de NeriOginskiene.

Oginskiai daþnai lankydavosi caro pokyliuose. Ðtai kaip vie-nas amþininkas raðë apie senatorienæ: „Tais laikais ji buvo tikradama [...] garbinga aristokratë tikràja to þodþio prasme [...].Naujoji aukðtosios visuomenës sluoksniø karta neþinojo jos pra-eities [kalbama apie Marijos kaip smuklininko dukters kilmæ –


80

Amelija Oginskytë (1803–1858). 1808 m. Dailininkas Fransua KsavjëFabras (1766–1837). Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus


mykolo kleopo oginskio kelioniø 1974 m. lapkrièio mën. – 1802 m. · 2020. 1. 4. ·...

Documents