muzikos...klausymas, muzikinė kūryba – skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą,...
TRANSCRIPT
MUZIKOS
ELEMENTŲ INTEGRAVIMAS
Į KITŲ DALYKŲ PAMOKAS
Parengė: Gargždų „Vaivorykštės “ gimnazijos
Pradinių klasių mokytoja ekspertė
Danutė Elena Raudienė
Muzika skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą, praplečia žinias,
skatina vaikų kūrybą, įtvirtina įgūdžius ir gebėjimus.
Čia pateikiama metodika, kaip tinkamai panaudoti vaikų liaudies dainas,
dainuojamąją tautosaką, muzikinius žaidimus, kompozitorių dainas, muzikos kūrinių klausymą,
muzikinę kūrybą ne tik muzikos, bet ir lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir
darbelių, kūno kultūros pamokose.
Šiame darbe rasite parengtų priemonių pavyzdžius, kuriuos galima panaudoti ne tik muzikos,
bet ir kitų dalykų pamokose.
Gargždai
TURINYS ĮVADAS..................................................................................................................2
MUZIKA – GIMTOSIOS KALBOS PAMOKOSE...............................................4
Garsai gamtoje, mūsų kalboje ir muzikoje...........................................4
Ritmo pojūtis – viena iš priemonių šnekamajai kalbai ugdyti.............5
Rečitavimas – ugdo kalbos intonaciją..................................................6
Folkloras – lietuvių kalbos pamokose..................................................6
MUZIKA – PASAULIO PAŽINIMO PAMOKOSE.............................................7
MUZIKA – MATEMATIKOS PAMOKOSE........................................................8
MUZIKA – DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE.................................. 9
MUZIKA – KŪNO KULTŪROS PAMOKOSE....................................................9
LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS RATELIO
„SKRISK, SKRISK, BITUTE“ PANAUDOJIMAS
MUZIKOS, PASAULIO PAŽINIMO, LIETUVIŲ
KALBOS, DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE....................................10
Integruotų pamokų išplėstinis planas..................................................11
Mokomoji veikla.................................................................................12
Muzika................................................................................................12
Pasaulio pažinimas.............................................................................13
Lietuvių kalba.....................................................................................14
Dailė ir technologijos.........................................................................14
MUZIKOS KŪRINIAI INTEGRAVIMUI Į
KITUS MOKOMUOSIUS DALYKUS...............................................................15
Garsai gamtoje ir muzikoje................................................................15
Žodis – ritmas.....................................................................................19
Lietuvių liaudies skaičiuotės..............................................................20
Lietuvių liaudies dainos, rateliai – žaidimai.......................................26
Lietuvių liaudies dainos, rateliai – žaidimai matematikoje................35
LITERATŪRA.....................................................................................................40
Tikslas
Pasidalinti pedagogine patirtimi, kaip muzikos elementus integruoti į kitų dalykų
pamokas, siekiant bendrų ugdymo tikslų.
Uždaviniai
Susisteminti turimą medžiagą;
Skleisti metodines naujoves;
Padėti geriau suprasti integruoto mokymo galimybes.
Anotacija
Vaikų liaudies dainos, muzikiniai žaidimai, kompozitorių dainos, muzikos kūrinių
klausymas, muzikinė kūryba – skatina teigiamas emocijas, žadina vaikų darbingumą, praplečia
žinias, skatina vaikų kūrybą, įtvirtina įgūdžius ir gebėjimus.
Šiame darbe rasite, kaip laiku ir tinkamai panaudoti muzikos elementus kitų dalykų: lietuvių
kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir darbelių, kūno kultūros pamokose.
Rasite parengtų priemonių pavyzdžius, kuriuos galima panaudoti ne tik muzikos, bet ir kitų dalykų
pamokose.
Išvados
Muzikos elementai kitų dalykų pamokose lavina vaikų pastabumą, orientaciją, plečia
pažintinius interesus, ugdo kūrybinius sugebėjimus, moko draugiškumo, formuoja tokias
mokymuisi svarbias psichines savybes, kaip vaizduotė, dėmesys, atmintis, pastabumas, nuovoka.
Kai dalykai vienas kitą papildo, mokymas ir mokymasis mokiniui tampa „malonus kopimas
aukštyn“.
Kai mokytojui pavyksta įprasminti mokslininkų paskelbtus teiginius, kurti ir tobulinti
programas, koreguoti ugdymo tikslus, pajunti pedagoginio darbo prasmę, pasijauti ugdymo proceso
kūrėju.
Įvadas
Šiuolaikinėje pradžios mokykloje integruotas ugdymas praktiškai suprantamas ir realiai
vykdomas stengiantis suvesti kelis mokomuosius dalykus į tam tikrą visumą, bendros temos ar
idėjos pagrindu. Lietuvos pradinėje mokykloje integruotai mokomasi dailės ir darbelių. Pasaulio
pažinimas integruoja elementarias socialinių ir gamtos mokslų žinias. Sudaryta galimybė integruoti
gimtosios kalbos mokymą ir literatūrinį lavinimą.
Visi mokomieji dalykai pradžios mokykloje leidžia siekti bendrų ugdymo tikslų: išugdyti loginį
mąstymą, padėti mokiniams įvaldyti pagrindines žinias – raštą, žodį ir vaizdą, išmokyti mokinius
savarankiškai dirbti, bendrauti, išsiugdyti dorines nuostatas.
Mokytojai tiek spaudoje tiek įvairiuose seminaruose labai įvairiai ir daug kalba apie integruotą
mokymą. Daugelis teigia, kad visuminio vaiko mokymo ir ugdymo slenksčio Lietuvos mokykla dar
neperžengė. Galima manyti, kad daugelis pradinio ugdymo pedagogų teoriškai suvokia integruoto
ugdymo esmę ir reikšmingumą, bet praktiškai tik paviršutiniškai sprendžia mokymo elementų
suderinimo problemą.
Mokiniams perteikiamos žinios turi būti atrinktos ir išdėstytos taip, kad sudarytų prasmingą
visumą. Mokant vaikus labai svarbu žinoti:
1. Ko norėsime iš mokinių?
2. Kokį tikslą kelsime?
3. Kokias temas rinksimės?
4. Kokių sąvokų mokysime?
5. Kaip padėsime vaikui susieti į visumą?
6. Kokie mokomieji dalykai ar jų grupės šias problemas gali gvildenti?
7. Ar vaikai ugdysis pagrindinius mokomųjų dalykų įgūdžius?
8. Ar bus sudarytos jų amžių ir gebėjimus atitinkančios sąlygos bendrauti ir patirti
atsakomybę?
9. Ar mokiniai galės praplėsti savo žinias ir patirtį apie juos supančio pasaulio žmones, daiktus
ir įvykius?
Prieš pradėdama integruoti muzikos elementus į kitų dalykų pamokas susipažinau su S.
Šalkauskio, M. Mačernio, J Žilevičiaus, D. Andriulio, psichologų Z. Vainaro, P. Michelio, M.
Lukšienės, V. Plentaitės, E. Marcelionienės, E. Veličkos, A. Katinienės, V. Krakauskaitės mintimis.
Dar 1927 metais apie muzikos panaudojimą mokant gimtosios kalbos, rašė J. Žilevičius ir D.
Andriulis (Žilevičius J. ir Andriulis D. Jaunas dainininkas: Trumpi dainavimo pašnekesiai ir 100
dainų pradžios mokyklai. K., 1927) .
Visi autoriai ugdymą sieja su dermės, sistemiškumo, savitarpio ryšių laidavimu, tarpdalykinių
ryšių nustatymu ir realizavimu ugdymo turinyje ir mokymo procese.
E. Marcelionienė pradinės mokyklos programos pratarmėje rašo: „Atsižvelgiant į vaiko amžiaus
ypatybes, ypač svarbi meninio ugdymo integravimo ašis. Meno, kaip visumos, amžinųjų vertybių
neįmanoma suvokti be šios srities dalykų integravimo, nes jie vienas kitą papildo, veikia (spalvos,
formos ir garsai, ritmas ir melodija) arba net negali vienas be kito apsieiti <...>“
Elena Marcelionienė I klasės mokytojo knygoje, teminiame plane, mokant lietuvių kalbos
temas „Susipažįstame“, „Kur gyvena pasakos?“, „Garsai aplink mus“, „Kalbos garsai“,
„Supažindinimas su garsu ir raide (O o, Ė ė, E e, Š š, A a, Ą ą. Ę ę, L l, U u, au, Y y, T t, B b, ie,
uo, Dz dz, H h, Ch ch, )“, nurodo muzikos ir gimtosios kalbos integraciją, rekomenduoja garsų
dainavimą, liaudies dainų mokymąsi, dainuojamosios tautosakos (kėkavimų, gamtos garsų
pamėgdžiojimų, mįslių, skaičiuočių, lopšinių) panaudojimą gimtosios kalbos pamokose.
Apie muzikos panaudojimą gimtosios kalbos pamokose rašo žymūs Lietuvos pedagogai :A.
Katinienė, V. Krakauskaitė, P. Daugaravičius, E. Velička.
Kadangi muzikinio ugdymo principai leidžia atsigręžti į mokinį, į kiekvieno vaiko individualias
savybes, padeda sužadinti emocijas, kūrybiškumą, muzikos elementus integruoju į kitų dalykų
(dorinio ugdymo, gimtosios kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir technologijų, kūno
kultūros) pamokas.
Tinkamai parinktos liaudies dainos, muzikiniai žaidimai, ritminės pratybos, muzikinė kūryba
kiekviename mokomajame dalyke suranda svarbią ir savitą vietą.
Doroviniame ugdyme padeda įskiepyti darbštumą, nuoseklumą, tvarkingumą, gražų
bendravimą, pagarbą darbui.
Gimtosios kalbos pamokose, plėtoja vaikų žodyną, moko taisyklingos tarties, padeda šalinti
kalbos defektus, sklandžiai reikšti mintis, pratina pajausti tautosakos estetinę bei etinę vertę, padeda
suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumus.
Pasaulio pažinimo pamokose padeda mokiniams išsiaiškinti kas kur gyvena, suvokti ryšį tarp
gyvosios ir negyvosios gamtos, geriau suprasti tautos istoriją, papročius, tradicijas, moko darnos,
sutarimo, skatina teigiamas emocijas ir kt.
Muzikiniai žaidimai, dainelės per matematikos pamokas padeda įtvirtinti kuo įvairiausias žinias,
mokėjimus ir įgūdžius, nustatyti daiktų kiekį, formą ir t.t.
Klausydamiesi muzikos kūrinių dailės ir technologijų pamokose vaikai gali lieti akvareles, piešti
grafines abstrakcijas, ornamentus, duoti valią savo vaizduotei: skrajoti padebesiais, keliauti po
pasakų karalystes, pasijausti povandeniniame pasaulyje ir t.t.
Kūno kultūros pamokose energinga ritmiška muzika gali ne tik sužadinti jėgas, bet ir padidinti
vaiko ištvermę, veikti nuotaiką, valią. Ritminiai pratimai bei žaidimai lavina vaikų mąstymą,
reakciją, atmintį, padeda ugdyti laiko pojūtį.
Muzika – gimtosios kalbos pamokose
Ugdydama vaiko sakytinę kalbą, poetinės kalbos išskirtinumo pajautimą, integruoju
kalbą ir muziką. Tai darau labai plačiai ir apimu visus vaiko kalbos lygmenis.
Garsai gamtoje, mūsų kalboje ir muzikoje
Garsas – ženklas
Pasirengimo skaityti ir rašyti tarpsnyje daug dėmesio skiriu muzikos garsų ir kalbos,
bei aplinkos garsų lyginimui, tarimui, dainavimui. Kalbėdami apie garsus gamtoje, mūsų kalboje,
muzikoje, vaikai išsiaiškina, kad muzikos garsus ir gamtos garsus žmogus gali pamėgdžioti. Vaikai
dainuoja, mėgdžioja paukščių ir gyvūnų balsus, vėjo, vandens, automobilių, traukinių ir kitų daiktų
sukeltus garsus. Kalbėdami apie kalbos garsus, vaikai mokosi padainuoti savo vardą, bando
nustatyti iš kokių garsų sudaryti jų vardai, dainuodami atskirus garsus, atlieka garsinę analizę.
Gimtosios kalbos pamokose vaikai ženklus paverčia garsais, o garsus - ženklais, juos
dainuoja, dainuodami rodo, kurį garsą taria, lygina kalbos garsų ir muzikos garsų ženklus.
Lygindami tuos ženklus, ieško panašumų ir skirtumų. Mokiniai labai lengvai ir greitai įsimena visus
lietuvių kalbos garsus ir juos atitinkančius ženklus.
Dainuodami ilgus ir trumpus garsus, balsius suskirsto į ilguosius ir trumpuosius.
Mokydamiesi skirti ilguosius ir trumpuosius balsius, juos lygina su muzikinio garso ilgumu.
Jungdami po kelis garsus, išmoksta sudaryti skiemenis, juos dainingai tardami sujungia į
dviskiemenius, trijų skiemenų, keturių skiemenų žodžius ir taip lengvai išmoksta skaityti.
Ritmo pojūtis - viena iš priemonių šnekamajai kalbai ugdyti
Žodis - ritmas
Žodžio – ritmo pratybos padeda mokiniams suvokti, kas yra skiemuo, ugdo
taisyklingą tartį, padeda pajausti skiemens ilgumą, padeda fonetinės rašybos pamatus.
Tam panaudojame įvairaus dydžio ir turinio paveikslėlius su ritminiais deriniais. Kartu
su vaikais parenkame įvairių vaizdelių su tam tikrą veiksmą atliekančių veikėjų ( žmonių, žvėrelių,
paukščių ) piešiniais, juos suskirstome pagal temas ( žmonės, augalai, gyvūnai, mokykliniai
reikmenys, transporto priemonės ir t. t.) ir pritaikome ritminius derinius. Paveikslėlius suskirstome į
keturias grupes: vieno skiemens, dviejų skiemenų, trijų skiemenų ir keturių skiemenų. Mokiniai
juos vardija skiemenuodami ir plodami ritmą. Kiekvieną dieną per lietuvių kalbos pamokas
atliekamos pratybos, padeda mokiniams lengvai suvokti lietuvių kalbos užduotis, mokiniai išmoksta
be klaidų parašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo.
Ritmas – žodis
Šio pobūdžio pratybos padeda išmokti taisyklingo kirčiavimo, skatina vaikų kūrybą,
lavina vaizduotę, praturtina mokinių žodyną.
Tai - žodžių pritaikymas ritminėms formulėms. Kiekvienam mokiniui individualiai
pateikiame ritmines formules. Mokiniai turi sugalvoti žodžius, tinkančius tam ritmui. Vėliau taip
dirbame su žodžių junginiais ( patarlėmis, mįslėmis, skaičiuotėmis ). Mokiniams labai patinka
ritminės mįslės. Vienas paploja ritmą, kitas turi sugalvoti tam ritmui žodį.
Į pirmą klasę atėjo šeši vaikai su kalbos defektais. Atlikdami žodžio - ritmo pratybas
kiekvieną dieną po kelias minutes, mokiniai metų pabaigoje neturėjo jokių kalbos defektų, puikiai
tarė priebalsius.
ti ta ti ta
Rečitavimas – ugdo kalbos intonaciją
Žilevičiaus J., Andriulio D. knygoje “Jaunasis dainininkas“, skirtoje muzikos
mokytojams, rašoma apie rečitavimo taikymą lietuvių kalbos pamokose.
Rečitavimas - tai žodžių ar sakinių skaitymas skirtingu aukštumu. Tai įdomios tempo
ir intonacijos ugdymo pratybos.
Pirmokams ir antrokams tinkamiausias rečitavimas – minorinės tercijos intonacija.
Rečitavimas per lietuvių kalbos pamokas padeda mokiniams geriau suvokti kūrinio
intonaciją, tobulina dikciją, ugdo taisyklingą kvėpavimą, mokiniai išmoksta raiškiai skaityti, pa-
junta kūrybos džiaugsmą. Su dideliu malonumu mokiniai kuria melodijas pasakoms, eilėraščiams.
Tai padeda suvokti eiliuoto ir prozos kūrinio skirtumus, vaikai nesunkiai išmoksta eilėraščius ,
tobulina pasakojimo įgūdžius, mokosi interpretuoti.
Folkloras – lietuvių kalbos pamokose
Folkloras turėtų rasti ypatingą vietą lietuvių kalbos pamokose. Folkloro dėka vaikas
praeina kelią nuo garso iki žodžio, nuo žodžio iki dainos. Gamtos garsų pamėgdžiojimai, skaičiuo-
tės, greitakalbės , patarlės , lietuvių liaudies dainos, žaidimai – rateliai žadina mokinio dorovinius
jausmus, estetinius išgyvenimus, dvasiškai turtina vaiko asmenybę.
Kaip pavyzdį pateikiu Lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“
panaudojimą muzikos, pasaulio pažinimo, gimtosios kalbos, dailės ir technologijų pamokose
(pridedama).
Atidžiau įsigilinę galime pastebėti, kad daugelis folkloro kūrinių turi labai plačias
pažintines galimybes: padeda mokiniams išsiaiškinti, kas, kaip, kur gyvena, kokius darbus dirba,
rasti panašumus ir skirtumus, padeda suvokti žmogaus ryšį su gamta , plėtoja vaikų aktyvųjį
žodyną, moko taisyklingos tarties, žodžių darybos.
Muzika veikia ir kitų menų suvokimą. Klausydami ilgesnių muzikos kūrinių vaikai
gali lieti akvareles, piešti grafines abstrakcijas, ornamentus , kurti eilėraščius.
Muzika – pasaulio pažinimo pamokose
Liaudies ir kompozitorių sukurtomis dainomis apie Tėvynę, mamą, tėtį, mokyklą,
darbą , šventes, papročius ir tradicijas, gamtą , gyvūnus, augmeniją galima įvairinti pasaulio
pažinimo temas.
Muzika pasaulio pažinimo pamokoje turėtų tarnauti kaip iliustracija. Vaikas muzikoje turėtų ieškoti
pažįstamų garsų – paukščių čiulbėjimo, jūros ošimo, lietaus lašų kritimo, motinos lopšinės, gamtos
vaizdų ir pan..
Pasaulio pažinimo pamokose reikėtų rasti laiko akustinei analizei . Kuo skiriasi
akustinė aplinka įvairiose vietose: prie ežero, upės, mieste, kaime, miške, pievoje, kambaryje,
gatvėje, laiptinėje, kieme, kuo skiriasi akustinė aplinka toje pat vietoje skirtingu metų laiku?
Labai svarbus ir tylos klausymasis. Tylos klausymosi dėka lavėja vaikų dėmesys,
gebėjimas susikaupti, sutelkti dėmesį į juos supančią garsinę aplinką. Tylos klausymasis galėtų būti
vienas iš metodų, apmąstant, ką naujo išmoko mokinys.
Klausydamiesi muzikos ar ją atlikdami patys, vaikai savo vaizduotėje kuria įvairias vizijas, o tai
lavina atmintį, vaikų vaizduotę.
Muzika pasaulio pažinimo pamokose sukuria teigiamas emocijas, padeda geriau
įsiminti, apie ką mokėmės, padeda suvokti mūsų protėvių papročius ir tradicijas, palygina praeitį su
dabartimi.
Muzikos elementai - matematikos pamokose
„ Matematikos mokymas būna efektyvus, kai jis įdomus, intriguojantis, teikiantis
malonumą. Mokymas turi žadinti žinių troškimą, atitikti mokinio sugebėjimus ir remtis jo kas-
dieninio gyvenimo patyrimu“( Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. V.,
1997. 268 psl. )
Matematikos pamokas gali paįvairinti įvairūs muzikos kūriniai: dainos, muzikiniai
žaidimai, ritmo pratimai, garso signalai. Muzikiniai žaidimai per matematikos pamokas gali padėti
įtvirtinti kuo įvairiausias žinias mokėjimus ir įgūdžius:
teisingai skaičiuoti iki 20 ir daugiau;
išreikšti objektų kiekį;
lyginti pagal nesudėtingus požymius;
nustatyti daiktų kiekį;
įtvirtinti erdvinę padėtį;
stovint ratu skaičiuoti iš kairės, dešinės nuo paskirto atskaitos taško;
pasakyti, kelintas greta stovintis kaimynas, ir kt.;
vertės, laiko matą gali padėti įtvirtinti garsiniai signalai.
Mokytojo uždavinys – parinkti tokius muzikinius kūrinius, kurie atitiktų pamokos
turinį, o jiems atlikti nereikėtų didelių pastangų. Kūriniai turi būti nesudėtingi, gerai žinomi, vaikų
mėgstami. Parinkęs žaidimą ar dainelę mokytojas pats turi gerai jį išanalizuoti ir išmokti judesius ir
melodiją, įsigilinti į visus galimus muzikos kūrinio variavimo būdus ir tik tada mokyti vaikus.
Vaikai mokomi teisingai skaičiuoti ir išreikšti objektų kiekį, įtvirtinami terminai „lygu“, „daugiau“,
„mažiau“, išsiaiškinama, kada naudojami sudėties ir atimties veiksmai. Įtvirtinant kai kuriuos
įgūdžius, skaičiuojame ne tik daiktų grupes , bet ir garsus, judesius ir pan.
Dainuojant daineles ir žaidžiant muzikinius žaidimus galime pateikti klausimus:
Kiek dainelėje veikėjų?
Kiek yra gyvulėlių, kiek vabalėlių? Kurių daugiau ar mažiau?
Pora? Ne pora?
Kiek gaidelių dainelėje?
Kiek vištelių?
Kiek yra ožiukų?
Kiek vabalėlių ?
Ko buvo tik po vieną? Ir t.t.
Muzikinė veikla matematikos pamokoje formuoja tokias mokymuisi svarbias
psichines savybes, kaip vaizduotė, dėmesys, atmintis, pastabumas, nuovoka, plečia pažintinius
interesus, moko draugiškumo, ugdo kūrybinius sugebėjimus.
Muzika - dailės ir technologijų pamokose
Tai ką išgirdome, patyrėme, išmokome, tai prie ko prisilietėme žodžiu, garsu, galime
perkelti į vaizduojamąjį meną.
Neįsivaizduoju M. K. Čiurlionio dailės kūrinių pristatymo be M. K. Čiurlionio
muzikos kūrinių klausymo.
Kokį pavasario vaizdą kurs vaikas klausydamas A. Vivaldžio koncertą smuikui iš
ciklo „Metų laikai“, jeigu tas kūrinys jau bus klausytas muzikos , lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo
pamokose, o mokiniui smuikas jau bus papasakojęs apie saulelės sugrįžimą, lietaus lašelių skambė-
jimą, paukščių čiulbėjimą, žaibą ir griaustinio dundėjimą, medžių kalbą, pražydusias gėles.
Atsakymą rasite savo vaikų darbuose, jei planuodami dailės ir technologijų temas
išradingai parinksite muzikos įrašus.
Rekomenduojamų muzikos kūrinių sąrašas dailės ir technologijų pamokose
Muzika - kūno kultūros pamokose
Muzika lavina judesių koordinaciją.
Kūno kultūros programa sudaryta taip, kad mokytojas negali nepagalvoti apie muzikos
pritaikymą. Šokiai, rateliai, gimnastikos pratimai turėtų būti pagrįsti ne skaičiavimu, o muzika ir jos
ritmu. Vaikai klausomą muziką stengiasi išreikšti galūnių, galvos, akių, viso kūno judesiais.
Norėdamas pavaizduoti lokio ar skruzdės judesius mokinys turi įsivaizduoti būdą, charakteringą
tam personažui. Tai atlikti sėkmingai padeda atitinkamo charakterio muzikinis kūrinys.
Plodamas, judėdamas, trepsėdamas pagal muziką vaikas pamiršta visas nesėkmes
pasineria į judesių ir muzikos harmoniją.
Lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“ panaudojimas
muzikos, pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės ir technologijų
pamokose.
Pratarmė
Mieli mokytojai, norėčiau pasidalinti savo patirtimi, kaip galima integruoti muzikos
kūrinius į kitų dalykų pamokas, siekiant bendrų ugdymo tikslų
Paanalizuosiu gerai žinomą liaudies dainą – ratelį „Skrisk, skrisk, bitute“. Atidžiau įsigilinę
pamatysime, kad šis kūrinėlis turi plačias pažintines galimybes:
pasaulio pažinimo pamokoje padės mokiniams išsiaiškinti, kas, kur ir kaip gyvena, rasti
panašumus ir skirtumus, suvokti žmogaus ryšį su gamta;
gimtosios kalbos pamokoje plėtos vaikų aktyvųjį žodyną, mokys taisyklingos tarties, žodžių
darybos;
muzikos pamokoje leis pajausti 2/4 ir 3/4 metrą, melodijos ir judesio darną, lavins muzikinę
klausą, ritmo pajautimą;
dailės ir technologijų pamokoje puikiai tiks temos pristatymui ar pedagoginei pertraukėlei;
kūno kultūros pamokoje - judrus žaidimas -ratelis mokys judesio ir muzikos darnos.
Integruotų pamokų išplėstinis planas
Data 2006-12-08
Klasė 3 klasė
Dalykai Muzika – pasaulio pažinimas – lietuvių kalba – dailė ir technologijos
Integruojanti tema Lietuvių gyvenimo būdas. Verslai.
Potemės Muzika. Darbo dainos. 2/4 ir ¾ metras. Ritmo pratybos. Muzikinė kūryba.
Pasaulio pažinimas. Bitininkystė. Bitės.
Lietuvių kalba. Žodžio priesaga. Jos radimas, žymėjimas sutartiniu ženklu. Priesagos
-el-, -ėl-. Palyginimai lietuvių liaudies tautosakoje. J. Greimas. „Bičiulystė“, „Lokys -
bitininkas“.
Dailė ir technologijos.„Korys“. Darbai iš popieriaus. Šešiakampės dėžutės. Bitės
piešimas.
Tikslas Ugdyti gėrio ir grožio vienovės suvokimą muzikinėje lietuvių liaudies kūryboje.
Suteikti žinių apie lietuvių gyvenimo būdą praeityje ir dabar, ugdyti kalbos sandaros
suvokimą, mokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose,
ugdyti gebėjimą pastebėti panašumus ir skirtumus, dirbti drauge.
Mokymosi uždaviniai (rezultatai)
1. Mokiniai susipažins su dainuojamąja tautosaka. Išmoks lietuvių liaudies dainą –
ratelį „Skrisk, skrisk, bitute“. Susipažins su ¾ metru.
2. Prisilies prie lietuvių pasaulėjautos, susipažins su mitologine medžiaga.
3. Susipažins su bičių šeimos gyvenimu, studijuos bitės išvaizdą.
4. Įžvelgs sąsajas tarp bičių ir žmonių bendruomeninio gyvenimo.
5. Mokysis sudaryti giminiškus žodžius, pažymėti žodžio priesagą. Tobulins
skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius.
6. Ugdysis kūrybines galias, gebėjimą palyginti, išmoks įžvelgti sąsajas tarp žmogaus
ir gamtos kūrybos, mokysis pritaikyti praktiškai, atlikdami darbus.
Metodai Klausymas, dainavimas, muzikavimas, stebėjimas, diskusija, skaitymas, žaidimas,
ieškojimas, lyginimas, atpažinimas, rašymas, kūryba, grupės pasirinktas projektas.
Priemonės Vaizdinė priemonė – Bitės ( mirusių bičių pavyzdžiai).
Vaizdinė priemonė – „Bitės sandara“.
Vaizdinė priemonė - Bičių korys su medumi.
Kortelės su sąvokomis ir skiemenimis.
Tekstai : J. Greimas „Bičiulystė“, „Lokys – bitininkas“.
Enciklopedija, žinynas „Bitininkystė“, žodynas, žurnalai „Mūsų sodai“
Formalūs ugdymo turinio šaltiniai: vadovėliai, pratybų sąsiuviniai.
Mokomoji veikla:
Muzika
1. Muzikos klausymas. Lietuvių liaudies darbo dainos. Diskusija: kokius darbus dirbo
senovės lietuviai, kaip juos apdainuodavo, ar dabar žmonės dainuoja dirbdami?
2. Balso lavinimo pratimai:
2.1. A. Katinienės muz., liaudies žodžiai „Gegutė“, „Griežlė“ – tercijos ir kvintos intervalo
suvokimui;
2.2. Lietuvių liaudies skaičiuotė „Ritė bitė“ – dikcijos ir artikuliacijos lavinimui.
3. Lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“ mokymas:
3.1 dainos – ratelio pristatymas ( dainuoja mokytoja arba parengtas vaikas );
3.2. turinio aptarimas;
3.3. dainos – ratelio melodijos ir žodžių mokymas.
4. Ritmo pratybos. 2/4 , 3/4 metro ritmą, pagal L. l. d. „Skrisk, skrisk, bitute“, atliekame
skiemenuodami garsus ( ti ta ) ir plodami rankomis.
5. Grojimas dūdelėmis. Mokiniai improvizuoja melodiją sol – mi garsais, pritaikydami žodžius
„Medus saldus, bitutė šventa“.
6. Muzikinė kūryba. Mokiniai kuria melodiją iš sol ir mi garsų. Sukurtą melodiją mokiniai
užrašo penklinėje - flanelinėje lentelėje. Sujungiame po keletą užrašytų melodijų, jas grojame,
pritaikome patarlių žodžius, dainuojame .
7. Vertinimas.
Kaip sekėsi?
Ko išmokome?
Pasaulio pažinimas
Lentoje, kortelės su sąvokomis.
Avilys. Bičių šeima. Motinėlė. Kiaušinėlis. Lerva. Vabzdys. Korys. Medus. Bičių šokis.
Instinktyvus elgesys. Bitininkystė. Bičiulystė.
1. Temos skelbimas. Mokiniai perskaito žodžius, išsiaiškina jų reikšmę ir kartu su mokytoja
paskelbia pamokos temą.
2. Pamokos tikslo ir pamokos uždavinių ( siekiamo rezultato), bei vertinimo aptarimas.
3. Mokytoja perskaito ištrauką apie bičių bendruomenės gyvenimą iš P. Dundulienės knygos
„Lietuvių etnografija“.
4. Diskusija. Ko galėtų pasimokyti žmonės iš bičių?
Mokinių mintis užrašome lentoje ( tvarkos, darbštumo, darbų pasiskirstymo, tikslaus pareigų
atlikimo, atsakomybės... ).
5. Grupinis darbas.
Mokiniai pasidalija į grupes, pasiskirsto pareigomis. Grupių vadovai nusiskina vieną žiedlapį
ant kurio parašytas vienas klausimas.
Kaip gyvena bitės?
Kaip bitė atrodo?
Kokius darbus dirba bitės?
Kodėl bitės šoka?
Kaip lietuvių bitininkauta senovėje?
Paaiškinkite, kodėl bitininkystė yra verslas?
Atsakymų mokiniai ieško ne tik V. Jonynienės vadovėlyje „Mūsų pasaulis“, bet ir
enciklopedijose, knygose apie bitininkystę, žurnaluose „Mūsų sodai“.
6. Atliktos užduoties pristatymas.
7. Vertinimas. Kiekviena grupė teisingai atsakiusi į klausimą pelno korį su medumi.
8. Apibendrinimas:
Ką naujo sužinojote?
Ką neregėto pamatėte?
Ar jūs pasirengę tai ką sužinojote papasakoti savo šeimos nariams?
Šokame L. l. d./r. „Skrisk, skrisk, bitute“.
Po šokio mokiniai kviečiami pabūti bičiuliais, paragauti medučio. Mokiniams laižant medų
įjungiamas garso įrašas, kaip P. Dundulienė apibūdina bičiulystę.
Lietuvių kalba
Lentoje kortelės su skiemenimis (skiemenys sumaišyti).
Bi -tė. Bi-ti-nin-kas. Bi-ti-nin-kys-tė. Bi-ty-nas. Bi-ti-nė-lis. Bi-te-lė. Bi-tu-tė. Medus. Sal-
dus. Tra-nas. Mo-tina.
1. Temos skelbimas:
Mokytoja kviečia mokinius prie lentos ir prašo iš skiemenų sudaryti žodžius.
Giminiškus žodžius mokiniai deda vienoje lentos pusėje, negiminiškus – kitoje.
Mokiniai nustato, iš kurio žodžio kilę visi giminiški žodžiai.
Pažymi giminiškų žodžių šaknį ir galūnę.
Nustato žodžių dalis, kurios padėjo pakeisti giminiškų žodžių reikšmes.
Suradę naują reikšminę žodžio dalį – priesagą, mokiniai patys paskelbia temą .
Temą užrašo lentoje.
2. Savarankiškas darbas.
Mokiniams pateikiamas lietuvių liaudies dainos – ratelio „Skrisk, skrisk, bitute“ tekstas.
Užduotis – pabraukti daiktavardžius su priesagomis, sutartiniais ženklais pažymėti reikšmines
žodžių dalis. Sugalvoti šiems žodžiams giminiškų žodžių.
3. Teksto skaitymas ir suvokimas. Greimas A. J. „Bičiulystė“// Tautos atminties beieškant.
Mokiniai tekstą skaito savarankiškai.
Atsako į pateiktus klausimus.
Palyginimai liaudies tautosakoje. Patarlės ir priežodžiai apie bites.
Darbšti kaip bitė. Sukasi kaip bitė apie žiedą. Ūžia kaip bitės avily. Ir bitutė savo namelius
gina.
Jas dailiai, be klaidų nurašo į sąsiuvinį.
4. Pamokos apibendrinimas, pasiektų rezultatų aptarimas, vertinimas.
5. Namų darbų užduotis. Bitės aprašymas pagal klausimus esančius V. Jonynienės vadovėlyje
„Mūsų pasaulis“.
Dailė ir technologijos
Lietuvių liaudies dainą – ratelį „Skrisk, skrisk, bitute“ panaudokite temos pristatymui ir
pedagoginės pertraukėlės metu.
Muzikos kūriniai integravimui į kitus mokomuosius dalymus
Garsai gamtoje ir muzikoje
Katytė
žodž.liet. liaudies, muz.A. Katinienės
Veršiukas
žodž. liet.liaudies, muz.A Katinienės
Karvutė
žodž. liet.liaudies, muz.A Katinienės
Griežlė
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Lakštingala
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Vieversėlis
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Gandras
žodž. liet. liaudies, muz. A Katinienės
Volungė
žodž. liet.liaudies, muz. A Katinienės
Vištytė
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Kalakutas
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Putpelė
žodž. liet. liaudies, muz.A. Katinienės
Gegutė
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Pempė
žodž. liet. liaudies, muz. A. Katinienės
Gira
liet. liaudies greitakalbė, muz. A. Katinienės
Žąsys
liet. liaudies greitakalbė, muz. A. Katinienės
ŽODIS - RITMAS
ti ta ti ta
ta ta ta ta
ti ta ti ti ta ti
ti ti ta ti ti ti ta ti
LIETUVIŲ LIAUDIES SKAIČIUOTĖS
Kybur vybur kabarai Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Ikman dikman Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Adas padas Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Šoko kiškis per virvutę Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Viens du trys Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Ėjo kiškis per dirvoną Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
En den dū Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Ena bena, kuki baki Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
En den dyna Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Ak, vija pinavija Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Eine veine Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Virė kiškis kopūstus Muzika Linkienės R.,
žodžiai lietuvių liaudies
Lietuvių liaudies dainos, rateliai - žaidimai
KANAPĖLĖ
Lietuvių liaudies žaidimas
Aš pasėjau kanapėlę tik neturiu rovėjėlės
Onyt, sesyt, kanapėlių rauti.
ŠIAUDŲ KŪLYS Lietuvių liaudies ratelis
Vaikščioj vienas įsirėmęs,
Šiaudų kūlį pasiiėmęs.(2 kartus)
Kas turi draugą,
Tas su savo draugu.
Kas draugo neturi,
Tas su šiaudų kūliu.
BITELĖ- GRIKIS Lietuvių liaudies šokis
Bitele pilkoji, iškur medų nešioji,
Iš žalių rūtelių, iš baltųjų dobilų.
Griki, griki grikeli, tu baltasai žiedeli.
DARŽE, OŽELIS, LELIUMOJ Lietuvių liaudies daina
Darže oželis, leliumoj
Darže didžiaragis, leliumoj.
OI TU, BITUTE, LELIUMOJ Lietuvių liaudies daina
- Oi tu, bitute, leliumoj,
Maža nedidelė, leliumoj.
Oi, kur lakioji, leliumoj,
O kur tu buvai, leliumoj?
- Žalioj girelėj, leliumoj,
Ir aukštoj drevelėj, leliumoj.
- Oi, ką ten darei, leliumoj,
O ko ten buvai, leliumoj?
- Korelius siuvau, leliumoj,
Ir medutį nešiau, leliumoj.
TU LAPELE Lietuvių liaudies daina
Tu lapele lengvapėde
Lengvai girią išbėgiojai
Lengvai girią išbėgiojai,
Tik tinklelin sunkiai puolei.
GILI GILI UPELĖ, LELIUMAI
Lietuvių liaudies daina
Toje upelėje, leliumai,
slidūs akmenėliai, leliumai.
Ant to akmenėlio, leliumai,
bernelis sėdėjo, leliumai.
KIŠKELI NABAGĖLI
Adventinis ratelis
Klškeli nabagėli, kur tu čia pakliuvai,
Kiškeli nabagėli, kur tu čia pakliuvai,
Geležiniai varteliai, sidabriniai rakteliai,
Nei tu čia, nei tu čia, niekur neišlysi.
UŽ GIRIŲ, GIRIŲ
Lietuvių liaudies daina
Už girių, girių, ugnelė dega,
Ei, kalėda, kalėda.
Pas tą ugnelę broliai žirgus ganė,
Ei, kalėda, kalėda.
Broliai pamigo, žirgai pabėgo,
Ei, kalėda, kalėda.
VAI TU, VOVERĖLE
Lietuvių liaudies daina
- Vai tu, voveraite, leliumai,
Rudauodegaite, leliumai.
Vai kur tu buvai, leliumai,
Kur tu vaikštinėjai, leliumai.
- Po žalias gireles, leliumai,
Po žalius medelius, leliumai,
Po aukštas šakeles, leliumai,
Tarp sausų lapelių, leliumai.
VOVERĖLĖ Lietuvių liaudies žaidimas
Oi, kas mūsų darželin
Įjunko, pajunko.
Voverėlė darželin,
Įjunko, pajunko.
Aš tą voverėlę,
Gausiu, pagausiu.
SODAI, SODAI, LELIUMAI Lietuvių liaudies daina
Sodai, sodai, leliumai,
Sodeliai žalieji, leliumai.
Jau jūs nesprogsit, leliumai,
Jau jūs nežaliuosit, leliumai.
Ateis žiema, leliumai,
Gili žiemužėlė, leliumai.
Kiški šiurpi, leliumai,
Tavo trumpos kojos, leliumai.
Tu neišbėgsi, leliumai,
Neiššokinėsi, leliumai.
TU, GRŪŠELE Lietuvių liaudies daina
Tu, grūšele, tu, žalioji, kalėda,
Ko tu stovi vidur lauko, kalėda,
Ko neleidi liemenėlio, kalėda,
Ko nekrauni baltų žiedų, kalėda.
Kaip aš leisiu liemenėlį, kalėda,
Kaip aš krausiu baltus žiedus, kalėda,
Vėtra laužo šakužėles, kalėda,
Šaltis kanda žiedužėlius, kalėda.
PRIE JŪRELIŲ Lietuvių liaudies daina
Prie jūrelių yr šalelė, Mūs šalelėn labai gražion,
Vai, Kalėda, Kalėda. Vai, Kalėda, Kalėda.
Ten gyvena daug brolelių, Vyšnių sodais apsodyta,
Vai, Kalėda, Kalėda. Vai, Kalėda, Kalėda.
Eikš, mergele, pažiūrėti, Baltais žiedais nubarstyta,
Vai, Kalėda, Kalėda. Vai, Kalėda, Kalėda.
TAMSIĄJĄ NAKTELĘ, LELIUMOJ Lietuvių liaudies daina
Tamsiąją naktelę, leliumoj,
Ugnelė žibėjo, leliumoj.
Ugnelė žibėjo, leliumoj,
Jonulis sėdėjo, leliumoj.
O ką jis ten darė, leliumoj?
Kamašėlius siuvo, leliumoj.
Kamašėlius siuvo, leliumoj,
Ir Janutei siuvo, leliumoj.
KALĖDA Lietuvių liaudies daina
Kam tavo, vilkeli, akelės šviesios, kalėda?
Pas karalių buvau, žvaigždeles skaičiavau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli, liežuvėlis ilgas, kalėda?
Pas karalių buvau, lėkštužėles šluosčiau, kalėda.
Kam tavo, vilkeli, auselės stačios, kalėda?
Pas karalių buvau, vis karaliaus klausiau, kalėda.
34
TU KIŠKELI, TU PILKASAI
Adventinis žaidimas
VOVERĖLĖ
Adventinis žaidimas
Lietuvių liaudies dainos ir rateliai – žaidimai matematikos pamokoje
Šitam dideliam būry
Lietuvių liaudies ratelis
Mokiniai sustoja rateliu eina ir dainuoja:
Šitam dideliam būry
Daug mergaičių (berniukų) vidury.
Tra lia lia, tra lia lia
Daug mergaičių ( berniukų ) vidury.
Baigus dainuoti, vienas – išrinktasis žaidėjas, stovintis rato viduryje, turi suskaičiuoti:
Kiek mergaičių yra?
Kiek berniukų yra?
Kiek trūksta, kad būtų po lygiai?
Kiek mergaičių yra su sijonėliais?
Kiek berniukų su švarkeliais?
Kiek mergaičių su kasom?
Kiek mergaičių be kaselių?
Ko daugiau?
Ko po lygiai?
Šarkele, varnele
Lietuvių liaudies žaidimas
Šarkele varnele,
Keli tavo vaikeliai?
- Du namuos, du kapuos,
Du duoną raiko.
Du sėja, du akėja,
Du pinigus skaito,
Du galvelę kraipo.
Du laukuose aria,
Du tvorą tveria.
Du kulia, du guli,
Du miežius paiso.
Du miške kiškius gaudo,
Du šunis šaudo.
Du prigėrė ežere,
Du ant kranto rauda.
Dainelės veikėjų skaičių galima pakeisti kokiu kitu (trys, keturi, penki, šeši...)
Dainelę galima pritaikyti mokantis sudėtį ar daugybą 1 - 4 klasėje.
37
Du gaideliai
Lietuvių liaudies daina
Du gaideliai, du gaideliai
Baltus žirnius kūlė,
Dvi vištelės, dvi vištelės
Įmalūną vežė.
Ožys malė, ožys malė.
Ožka pikliavojo,
O ši trečia ožkytėlė
Miltus nusijojo.
Musė maišė, musė maišė,
Uodas vandens nešė,
Saulė virė, saulė virė,
Mėnesėlis kepė.
Išrinktasis žaidėjas, mokiniams dainuojant, skaičiuoja veikėjus. Galima ir atvirkščiai:
visi klauso, vienas improvizuoja ( keisdamas veikėjų skaičių).
Galima suskaičiuoti:
Kiek šioje dainelėje yra paukščių?
Kiek yra gyvulėlių?
Kiek vabalėlių?
Kiek yra dangaus kūnų?
Vilkas grikius sėjo
Lietuvių liaudies daina
Vilkas grikius sėjo,
Meška užakėjo.
Briedis nupjovė,
Laputė sukrovė.
Oželis iškūlė,
Šernas gi išvėtė,
O pelytė, ta mažytė, prinešė aruodus.
Mokiniai skaičiuoja dainelės veikėjus ( darbininkus). Galima keisti veikėjų skaičių.
Pavyzdžiui:
Vilkas grikius sėjo, Oželis iškūlė,
Dvi meškos akėjo Šernas gi išvėtė,
Briedis nupjovė, Trys pelytės, tos mažytės,
Trys laputės krovė. Prinešė aruodus.
Kiaune, kiaune Muzika Linkienės R.,
lietuvių liaudies žodžiai
Kiaune, kiaune,
Ko tu miške bliauni?
Ar tu vaikų neturi?
Tavo vaikai keleri?
Viens po pečium,
Kits ant pečiaus,
Viens po suolu,
Kits ant suolo.
Šios dainelės tekstą galima pratęsti. Baigę dainuoti, mokiniai suskaičiuoja kiauniukus.
Dainuojant skaičius galima keisti savo nuožiūra.
Ši dainelė tinka kai norime įtvirtinti kelių dėmenų sudėtį.
Literatūra
1. Žilevičius J., Andriulis D. Jaunasis dainininkas: Trumpi dainavimo pašnekesiai ir 100 dainų
pradžios mokyklai. K., 1927.
2. Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainos vaikams. K., 1948.
3. Katinienė A. Muzikinis pirmaklasių ugdymas. K., 1988.
4. Pradinės mokyklos programa. K., 1992.
5. Krakauskaitė V. Muzika mažiesiems. K., 1992.
6. Lietuvos švietimo koncepcija // Lietuvos švietimo reformos gairės. V. 1993.
7. Velička E. Garsų ir tylos paslaptys. K., 1995.
8. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. V., 1997.
9. Plentaitė V., Marcelonienė E. Lietuvių kalba pradžios mokykloje. K.,1997.
10. Liubinienė R. Dainuokime žaiskime, skaičiuokime. V., 2000.
11. Jonynienė V. Pasaulio pažinimas. III klasės mokytojo knyga. K. 2003.
12. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. V., 2003.
13. Kirvaitienė A. – E. Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai. V., 1991.
14. Iliustracijos- Microsoft Clip Organizer.