muitinės ir mokestinio ginčo santykis
DESCRIPTION
MMGTRANSCRIPT
MUITINĖS IR MOKĖSTINIO
GINČO SANTYKIS
Parengė: MTVbns2-03 Emilija Taraškevič, Mikas Bagušinskas
Mokestinis ginčas- tai ginčas, kylantys tarp mokesčių
mokėtojo ir mokesčių administratoriaus.
Mokestinis ginčas kyla, kai mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį
patikrinimą, pateikia patikrinimo aktą ar kitą sprendimą, pagal kurį
mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti
mokestis, o mokesčių mokėtojas su tokiu sprendimu nesutinka arba
mokestinis ginčas gali kilti tada, kai mokesčių administratorius atsisako
grąžinti mokesčio permoką.
Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų
viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės
aktai ar veiksmai gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais
turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo
ne teismo tvarka instituciją.
Tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą ginčo
išnagrinėjimą ne teismo tvarką, skundai pirmiausia
paduodami institucijoms, nagrinėjančioms ginčus ne
teismo tvarka. Jei šių institucijų atsakymas netenkina,
skundas paduodamas administraciniam teismui.
Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių
administratorius, Mokestinių ginčų komisija prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ikiteisminės
mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos ir
teismas.
Privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turi būti išnagrinėti šie ginčai:
Mokestiniai ginčai ir ginčai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo
neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių
administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos
įskaitymo;
Dėl VĮ Registrų centro teritorinio skyriaus priimtų sprendimų;
Dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės;
Dėl įgaliotų institucijų sprendimų, veiksmų, neveikimo, susijusių su
nuosavybės teisių atkūrimu;
Dėl viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų
pareigūnų veiksmų ir sprendimų;
Dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo;
Dėl muitų teisės aktų taikymo;
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo
įstaigų sprendimų ir veiksmų;
Dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, esančių Vilniaus miesto
ir Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių
rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono savivaldybių teritorijose, priimtų
individualių aktų ar jų valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) teisėtumo;
Dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių aktų ar
jų tarnautojų veiksmų (neveikimo) teisėtumo;
Dėl pensijų skyrimo;
Muitinė
Lietuvos Respublikos muitinė- višojo sektoriaus
organizacija, atliekantį mokesčių
administratoriaus ir Lietuvos Respublikos bei ES
ekonominės erdvės ir tarptautinės prekybos
kontrolės institucijos funkcijas.
Lietuvos muitinės paskirtis yra:
Užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą taikant
efektyvią muitinės prižiūrą bei plėtojant vidaus ir tarptautinį
bendradarbiavimą;
Užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą;
Sudaryri palankias sčlygas verslo plėtrai, diegiant modernius
darbo metodus ir kuriant elektroninę aplinką;
Administruojanti mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi.
Muitinės departamentas – centriniu mokesčių
administratoriumi;
Teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga –
vietos mokesčių administratoriais.
Muitinė yra atsakinga už muitų administravimą.
Papildomai muitinė administruoja akcizus ir
pridėtinės vertės mokestį, tik tiek, kiek jai
pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir
Akcizų įstatymus.
Mokestiniams ginčams, kylantiems tarp mokesčio
mokėtojo ir muitinės, taikomos Mokesčio
administravimo įstatymo nuostatos, o ginčams
kurie nepatenka į mokestinio ginčo nagrinėjimo
ribas, taikomos Muitinės įstatymo nuostatos.
Muitinės veiksmai, kurie gali būti skundžiami
Suinteresuotas asmuo turi teisę skųsti ne bet kokį muitinės veiksmą.
Skundžiamas sprendimas turi atitikti šiuos pagrindinius požymius:
sprendimo tiesioginis ir individualus taikymas suinteresuotam
asmeniui, keliantis tam tikras teisines pasekmes; sprendimas susijęs
su muitų teisės aktų taikymu. Taip pat suinteresuotas asmuo turi teisę
skųsti muitinės sprendimo nepriėmimą, jeigu muitinė teisės aktų
nustatyta tvarka nepriima sprendimo pagal suinteresuoto asmens
prašymą
MUITINĖS VEIKSMŲ AR NEVEIKIMO APSKUNDIMAS
Muitinės priimamų apskundimo ir ginčų su
muitine nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo VIII
skyrius ir Dėl skundų nagrinėjimo Lietuvos
Respublikos muitinėje nuostatai.
Muitinės ginčai tai ginčai, kurie kyla tarp asmens ir
muitinės dėl Europos bendrijos mitų teisės aktų,
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo ir kitų
muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų
taikymo, kai skundžiamu sprendimi nėra naujai
apskaičiuojami mokesčiai, ar deklaruotų mokesčių
suma nesikečia.
Ginčų rūšys:
Santykiuose su muitine gali kilti dviejų rūšių ginčai :
• mokestiniai;
• nemokestiniai ginčai;
Mokestiniai ginčai kyla dėl muitinės priimamų sprendimų, kuriais
muitinė veikdama kaip mokesčių administratorius priima individualaus
pobūdžio sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui ar susijusiam asmeniui
naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Pastebėtina, jog
mokestinės prievolės atsiradimą gali sąlygoti įvairios muitinės vertinamos
aplinkybės, tame tarpe muitinės procedūrų tvarkos pažeidimai, prekių
klasifikavimo, kilmės taisyklių įgyvendinimas. Jeigu muitinės galutinė
sprendimo išvada ir jo teisinės pasekmės pasireiškia papildomų mokesčių
apskaičiavimu, tai parodo mokestinę tokio ginčo prigimtį.
Privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka
Vienas iš ginčų su muitine ypatumas būdingas tiek mokestiniams, tiek
nemokestiniams ginčams yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo
tvarka. Tačiau ginčo pobūdis lemia ir atitinkamus ikiteisminės ginčų
nagrinėjimo tvarkos skirtumus.
Mokestiniams ginčams yra taikoma speciali ginčų nagrinėjimo tvarka.
Skundas dėl teritorinės muitinės sprendimo pateikiamas Muitinės
departamentui, o Muitinės departamento sprendimas ar jo
nepriėmimas yra skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai arba teismui
pagal išimtinį teritorinį teismingumą, pavyzdžiui Vilniaus apygardos
administraciniam teismui. Pažymėtina, jog mokestinių ginčų
nagrinėjimo tvarka taip pat taikoma nagrinėti skundus dėl teritorinės
muitinės ir Muitinės departamento sprendimo neatleisti nuo baudų,
delspinigių mokėjimo.
Nemokestiniai ginčai yra sprendžiami pagal Muitinės įstatymo
nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką – dėl teritorinių muitinių ir
specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo skundai
teikiami Muitinės departamentui, o dėl Muitinės departamento
sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų
komisijai arba teismui.
Skundas
Skundas- pareiškimas, prašymas .
Asmens kreipimasis raštu į Muitinės departamentą,
teritorinę muitinę ar į specialiąją muitinės įstaigą ar
jos vadovą, nurodant, kad yra pažeistos jo teisės
ar teisėti interesai ir prašant juos apginti.
Pareiškėjas
Pareiškėjas tai asmuo, kurio vardu ir
interesais įteikiamas ar atsiunčiamas
institucijai ar jos vadovui rašytinis skundas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti:
jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu;
Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo nepriėmimą, jeigu jis kuriai nors iš šių muitinės įstaigų pateikė prašymą priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, ir per nustatytą laikotarpį negavo sprendimo arba jeigu baigėsi laikas, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas.
Skundas turi būti paduodamas:
Dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos pareigūnų sprendimų bei jų nepriėmimo – muitinės įstaigai, jos vadovui, kurios pareigūno sprendimai ar jų nepriėmimas skundžiami;
Dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo – Muitinės departamentui;
Dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui.
Skundų padavimo terminai:
1. Skundai dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės
ar specialiosios muitinės įstaigos pareigūnų sprendimų
paduodami atitinkamai muitinės įstaigai ne vėliau kaip
per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai suinteresuotas
asmuo gavo informaciją apie, jo nuomone, nepagrįstą
muitinės pareigūno sprendimą, arba kai baigėsi teisės
aktų nustatytas terminas, per kurį turėjo būti priimtas
sprendimas.
2. Skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų
sprendimų ar jų nepriėmimo paduodami Muitinės
departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos
dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o
jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas – nuo tos
dienos, kai baigėsi teisės aktų nustatytas skundo
nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas.
3. Skundai dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų
nepriėmimo paduodami Vyriausiajai administracinių ginčų
komisijai arba teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o
jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas – nuo tos
dienos, kai baigėsi teisės aktų nustatytas skundo
nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas.
4. Suinteresuoto asmens prašymu, Muitinės departamentas
gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar
specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo
nepriėmimo padavimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis
terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašyme
atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti nurodytos
termino praleidimo priežastys. Prie prašymo pridedami
termino praleidimo priežastis pagrindžiantys dokumentai ir
paduodamas pareiškėjo skundas.
Skundų priėmimas
Skundai siunčiami paštu arba pristatomi į atitinkamą muitinės įstaigą.
Skundai registruojami kompiuterinėje laikmenoje arba registracijos žurnale. Ant skundo dedamas spaudas, kuriame įrašomas registracijos numeris ir gavimo data.
Skundo priėmimo faktas, pareiškėjui reikalaujant, patvirtinamas žodžiu, nurodant gauto dokumento registracijos numerį ir datą, arba raštu, ant antrojo skundo egzemplioriaus užrašant registracijos numerį ir datą.
Gavus skundą muitinės įstaiga turi teisę:
Pareikalauti iš asmens papildomų dokumentų, kurie nebuvo pateikti pareigūnui ar teritorinei muitinei bei specialiajai muitinės įstaigai, kurių priimti sprendimai skundžiami. Jeigu asmuo per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo nepateikia muitinės įstaigos reikalaujamų dokumentų, skundas gali būti paliktas nenagrinėtas;
Sujungti tapačius asmens skundus;
Kreiptis į Lietuvos kompetentingas institucijas, komisijas ar ekspertus bei specialistus dėl skunde nurodytų aplinkybių tyrimo ir išvadų bei informacijos pateikimo;
Kreiptis į užsienio valstybių kompetentingas institucijas dėl informacijos, susijusios su nagrinėjamu skundu, pateikimo.
Reikalavimai skundui
Skunde turi būti nurodyta:• skundo surašymo vieta ir data;• pareiškėjo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas, asmens
kodas, juridinio asmens registracijos kodas, gyvenamoji vieta, buveinė, taip pat atstovo, įgalioto pateikti skundą vardas, pavardė, asmens kodas;
• teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios sprendimai skundžiami, pavadinimas;
• konkretus skundžiamas sprendimas;• aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai
patvirtinantys įrodymai;• pareiškėjo reikalavimas;• pridedamų dokumentų sąrašas.
Prie skundo pridedami skundžiamo sprendimo bei dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo skundo pagrįstumą, originalai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos. Pareiškėjo nepatvirtintos dokumentų kopijos kaip įrodymai nevertinamos.
Skundas turi būti parašytas valstybine lietuvių kalba. Prie su skundu pateikiamų užsienio kalba surašytų dokumentų turi būti pridedami jų vertimai į lietuvių kalbą. Pateikti dokumentai ne valstybine kalba kaip įrodymai nevertinami.
Skundą pasirašo pareiškėjas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.
Skundo nagrinėjimas
Muitinės departamente, teritorinėje muitinėje ir
specialiojoje muitinės įstaigoje skundas laikomas
išnagrinėtu, kai dėl jo šios įstaigos vadovas priima
sprendimą.
Pareiškėjų skundai, dėl kurių jau buvo priimti sprendimai,
tačiau tais pačiais klausimais kreipiamasi kartotinai,
nenurodant naujų aplinkybių ir nepateikiant jas
pagrindžiančių įrodymų, nenagrinėjami.
Rašytinių skundų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas
Dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios
muitinės įstaigos pareigūnų sprendimų – per 10 dienų nuo jų gavimo
šioje įstaigoje dienos, jeigu teisės aktai nenustato kito termino;
Apeliacine tvarka Muitinės departamente skundai dėl teritorinių muitinių
ir specialiųjų muitinės įstaigų apskųstų sprendimų ar jų nepriėmimo –
per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos;
Prašymai dėl skundų praleistų padavimo terminų atnaujinimo – per 5
darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos.
Muitinės įstaigos vadovo motyvuotu sprendimu, kuris išsiunčiamas
pareiškėjui iki terminų pabaigos, skundo nagrinėjimo terminas gali būti
pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba skundo nagrinėjimas gali
būti sustabdytas ne ilgiau kaip 12 mėnesių;
Jeigu būtina tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą
vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų
teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę – patikrinimo
laikotarpiui;
Jeigu būtina papildoma informacija ar išvados ir muitinė kreipėsi į kitas
šalies arba užsienio valstybių kompetentingas institucijas, komisijas,
ekspertus ar specialistus – kol bus gautas atsakymas;
Pareiškėjo motyvuotu prašymu.
Laikas, per kurį asmuo įpareigotas pateikti papildomus
dokumentus muitinei, ir laikas, kuriam skundo
nagrinėjimas buvo sustabdytas ar pratęstas, į skundo
nagrinėjimo terminą neįskaitomas.
Muitinės departamento, teritorinės muitinės ir specialiosios
muitinės įstaigos sprendimas įforminamas šių įstaigų
blanke.
Muitinės departamente, teritorinėje muitinėje ar specialiojoje muitinės įstaigoje, išnagrinėjus skundą, priimamas vienas šių sprendimų:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą:
Patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą muitinės pareigūno sprendimą arba jo dalį;
Skundą patenkinti iš dalies;
Patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą pareigūną priimti sprendimą arba atlikti skunde reikalaujamus veiksmus;
Priimti naują sprendimą;
Palikti skundą nenagrinėtą, jei praleisti skundo padavimo terminai ir neprašoma ar nėra pagrindo jų atnaujinti arba jei nepateikiami muitinės reikalaujami dokumentai ar informacija.
Apeliacine tvarka Muitinės departamente išnagrinėjus skundą, priimamas vienas šių sprendimų:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą; Patenkinti skundą; Skundą patenkinti iš dalies – panaikinti ar pakeisti teritorinės muitinės ar
specialiosios muitinės įstaigos sprendimą (visą ar iš dalies) ir grąžinti skundą jai nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą;
Perduoti skundą nagrinėti teritorinei muitinei ar specialiajai muitinės įstaigai, jeigu skundas nebuvo pateiktas jai nagrinėti ir nepasibaigė jo pateikimo terminas;
Palikti skundą nenagrinėtą, jeigu asmuo be svarbios priežasties praleido teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos priimto sprendimo apskundimo terminą arba neprašo jo atnaujinti, arba nustatytu laiku nepateikė muitinės reikalaujamų dokumentų ar informacijos;
Priimti naują sprendimą.
Teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimas ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo registruotu laišku
išsiunčiamas pareiškėjui skunde nurodytu adresu arba įteikiamas
asmeniškai, o Muitinės departamento – ir teritorinei muitinei ar
specialiajai muitinės įstaigai, kurios sprendimai buvo skundžiami. Kai
sprendimo įgyvendinimas susijęs su kitų institucijų ar asmenų veikla,
apie sprendimą raštu informuojama ir suinteresuota institucija ar asmuo.
Pareiškėjas privalo pranešti muitinės įstaigai apie savo adreso
pasikeitimą skundo nagrinėjimo metu. Jeigu tokio pranešimo nėra,
muitinės įstaigų sprendimai ir kita informacija bei pranešimai siunčiami
skunde nurodytu adresu registruotu laišku ir laikomi įteiktais, nors
adresato ir nerasta. Dokumentų, siunčiamų registruotu paštu, įteikimo
pareiškėjui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po siunčiamos
korespondencijos perdavimo paštui dienos.
Anksčiau priimtas suinteresuotam asmeniui palankus sprendimas
be pareiškėjo skundo gali būti pripažintas negaliojančiu arba pakeičiamas
asmens, priėmusio tą sprendimą, arba Muitinės departamento generalinio
direktoriaus sprendimu:
jeigu pareiškėjas žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog
informacija, pateikta priimant šį sprendimą, buvo neteisinga arba
neišsami ir toks sprendimas negalėjo būti priimtas remiantis teisinga ir
išsamia informacija;
jeigu nebuvo įvykdytos ar nebevykdomos viena ar keletas šiuo sprendimu
nustatytų jo priėmimo sąlygų;
jeigu asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, nevykdo tuo
sprendimu jam nustatytų prievolių.
Skundo padavimas nesustabdo ir nepanaikina asmens prievolės vykdyti muitinės priimtą sprendimą.
Asmens, priėmusio sprendimą, arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus atskiru sprendimu gali būti patenkintas pareiškėjo prašymas visai arba iš dalies sustabdyti jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymą:
jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka Europos Bendrijos muitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų;
pareiškėjas pateikia informaciją ir įrodymus, kad šiuo sprendimu jam gali būti padaryta nepataisoma žala.
Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti
importo arba eksporto muitai ir kiti mokesčiai, sprendimo
vykdymas sustabdomas tik turint garantiją arba ją pateikus.
Tokios garantijos nereikalaujama, jeigu jos pateikimas,
atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus,
galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
Pareiškėjas bet kuriuo metu iki sprendimo priėmimo turi teisę
pakeisti skundo pagrindą ir dalyką bei atsisakyti skundo.
Teismų praktika
BYLA A-143-132-07
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) skundu (b. l. 2 – 5) kreipėsi į Vilniaus
5apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2006 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S-53-(7-28/2006).
6Atsakovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo pakeistas trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 5KM32/22 į sprendimą pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą
Atsakovas teigė, jog vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi nesutinka su šiuo sprendimu,
7nes Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo teisės aktų nuostatas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 3 punktą, 153 straipsnio 3 ir 6 dalis, 154 straipsnio 3 ir 5 dalis. Atsakovas pažymėjo, kad Muitinės departamento 2006 m. sausio 27 d sprendimu Nr. 1A-4.14-28, kuris buvo priimtas vykdant
8Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A11-1796/2005, buvo sprendžiamas mokesčių mokėtojo skundo priėmimo klausimas. Šis sprendimas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi
gali būti skundžiamas teismui, kurio kompetencijai priklauso vertinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai iš esmės nesprendžiami, pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Laksmėja“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Laksmėja“, apeliantas) minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. vasario 9 d. skundu. Atsakovo nuomone, Mokestinių ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą ir vertindama Muitinės departamento 2006 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-28 pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas
Teismo interpretavimas
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo. 40Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.
Aiškinant šią įstatymo nuostatą yra būtina pasisakyti dėl joje naudojamos sąvokos „įstatymo (kito teisės akto) interpretacija“. Pagal Lietuvių kalbos instituto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, žodis „interpretacija“ reiškia prasmės aiškinimą (žodyno IV leidimas, 215 psl.). Siejant tokią šio žodžio reikšmę su įstatymu (kitu teisės aktu) darytina išvada, kad nagrinėjamoji sąvoka (aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo metodu) reiškia įstatymo (kito teisės akto) prasmės aiškinimą. Kolegija pažymi, kad įstatymas (teisės aktas), pagal jo reikšmę ir paskirtį, yra tam tikrų elgesio taisyklių nustatymas. Tai reiškia, kad įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviai esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms turi elgtis taip, kaip tai nurodyta įstatyme. Taigi, aiškinant minėtą sąvoką teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad ji reiškia įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (nustatytų taisyklių) prasmės aiškinimą.
Pateikti nurodytos sąvokos aiškinimo argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio. Kolegija taip pat pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje yra kalbama apie skirtingą įstatymo ar kito teisės akto nuostatų interpretavimą. Šioje normoje nėra detalizuojama, kokios (materialinės ar reglamentuojančios atitinkamą procedūrą) teisės normos skirtingas interpretavimas turimas omenyje, todėl, pagal jos konstrukciją, darytina išvada, jog tai gali būti tiek materialiosios teisės normos (nuostatos), tiek ir normos, reglamentuojančios atitinkamos procedūros vykdymo taisykles, skirtingas interpretavimas.
Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. S-53-(7-28/2006) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Šaltiniai:
Muitinės įstatymas 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2183, Vilnius; Įsakymas Dėl skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje
nuostatų patvirtinimo 2004 m. gegužės 19 d. Nr. 1B-540, Vilnius; Mokesčių administravimo įstatymas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-
2112, Vilnius; Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo
komentaras; „Ginčai su muitine: lyginamieji aspektai“, Aistė Medelienė, ISSN
1392–1274. TEISĖ 2008 69 www.sorainen.com/ , Muitų teisė praktikams, Nr-17;
www.zodynas.vz.lt www.vmi.lt www.vaat.teismai.lt