ĮmoniŲ, ĮstaigŲ ir organizacijŲ vadovŲ prieŠgaisrinĖs - … · 2019. 12. 4. · nustatomi...

www.somo.lt

darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių

ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR

ORGANIZACIJŲ

VADOVŲ

PRIEŠGAISRINĖS

SAUGOS MOKYMŲ

DALIJAMOJI

MEDŽIAGA

http://www.somo.lt/

2


UAB “SOMO LT”

Savanorių pr. 192, LT-44154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126

El. paštas: [email protected]

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS Į S A K Y M A S

DĖL KRITERIJŲ ĮMONĖMS, ĮSTAIGOMS BEI ORGANIZACIJOMS, KURIŲ

VADOVAI TURI BAIGTI PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS MOKYMO

PROGRAMOS KURSĄ, PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO

ĮGYVENDINANT LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS

ĮSTATYMĄ

2003 m. gegužės 29 d. Nr. 1V-193

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002,

Nr. 123-5518) 11 straipsnio 5 dalimi ir 17 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u kriterijus įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai

turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą (pridedama).

2. Į g a l i o j u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos direktorių patvirtinti gaisrų gesinimo organizavimo tvarką,

priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sąveikos principus gaisrų metu bei priešgaisrinių

gelbėjimo pajėgų reagavimą į pranešimus apie kilusius gaisrus.

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. gaisrų gesinimo organizavimo tvarka, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sąveikos

principai gaisrų metu bei priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimas į pranešimus apie

kilusius gaisrus turi būti patvirtinti iki 2003 m. liepos 1 d.;

3.2. šio įsakymo 1 punktas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS VIRGILIJUS BULOVAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1V-193

KRITERIJAI ĮMONĖMS, ĮSTAIGOMS BEI ORGANIZACIJOMS, KURIŲ

VADOVAI TURI BAIGTI PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS MOKYMO

PROGRAMOS KURSĄ

1. Įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau – objektai), kuriose yra daugiau kaip 100

m2 bendro ploto A, B kategorijos pagal pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti

gamybos ir sandėliavimo patalpų.

2. Objektai, kuriuose yra daugiau kaip 300 m2 bendro ploto C kategorijos pagal

pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti gamybos ir sandėliavimo patalpų.

3. Objektai, kuriuose naudojamų ar laikomų pavojingų medžiagų kiekis pagal

Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius, patvirtintus

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1999,

Nr. 68-2186), viršija pirmąjį (I) ribinių kiekių lygį.

4. Prekybos objektai, kuriuose yra daugiau kaip 100 m2 bendro ploto prekybos salių.

5. Gydymo įstaigos, kuriose yra daugiau kaip 20 stacionarių gydymo vietų.

6. Viešbučiai, moteliai, socialinės rūpybos įstaigos, kuriose yra daugiau kaip 20 vietų.

7. Kultūros objektai, kuriuose yra daugiau kaip 100 m2 bendro ploto salių, saugyklų.

mailto:[email protected]

3


UAB “SOMO LT”



8. Kiti objektai, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS

ĮSTATYMAS

2002 m. gruodžio 5 d. Nr. IX-1225

Vilnius

III SKYRIUS

GYVENTOJŲ, ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS SRITYJE

10 straipsnis. Gyventojų teisės ir pareigos priešgaisrinės saugos srityje

1. Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:

1) į gyvybės, sveikatos bei turto apsaugą kilus gaisrui;

2) į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą Civilinio kodekso ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka;

3) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti nustatant gaisro, padariusio žalą jų sveikatai

ar turtui, priežastis;

4) gauti informaciją priešgaisrinės saugos klausimais;

5) dalyvauti užtikrinant priešgaisrinę saugą, taip pat kurti ir vienytis į savanoriškas

ugniagesių formuotes.

2. Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:

1) laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

2) kilus gaisrui, imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir

gesinti gaisrą, jeigu tai nesukelia rimto pavojaus jų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

3) vykdyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bei gaisro

gesinimo vadovo teisėtus nurodymus;

4) mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;

5) informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą apie pastebėtą gaisrą,

priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, keliančius gaisro pavojų;

6) įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos

pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias,

kitas patalpas, statinius bei teritoriją;

7) leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti jam priklausančiais

vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smėliu, žvyru ir kt.),

transporto, ryšio priemonėmis bei kitais gaisro gesinimui ar jo organizavimui būtinais

daiktais, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.

11 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teisės bei pareigos

priešgaisrinės saugos srityje

1. Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę:

1) teisės aktų nustatyta tvarka steigti, pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti iš savo

arba joms skirtų lėšų išlaikomus padalinius, skirtus gaisrams gesinti bei pirminiams

žmonių ir turto gelbėjimo darbams gaisrų metu atlikti;

2) į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą Civilinio kodekso ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai turi

teisę:

1) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl

priešgaisrinės saugos užtikrinimo;


4


UAB “SOMO LT”



2) netrukdant kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui, tirti objekte kilusių

gaisrų priežastis ir sąlygas;

3) nustatyti ekonomines ir socialines priemones, kurios skatintų užtikrinti

priešgaisrinę saugą objekte;

4) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją

priešgaisrinės saugos klausimais.

3. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai

privalo:

1) užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų

vykdymą objekte bei nustatyti priešgaisrinį režimą jame;

2) vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus;

3) įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos

pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos

gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;

4) nedelsdami šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus;

5) nutraukti atliekamus darbus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą;

6) organizuoti valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir

atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją tvirtinti priešgaisrinės

saugos instrukcijas;

7) aprūpinti objektą reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis;

8) užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos, automatikos įrenginiai, gaisrų

gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų;

9) teisės aktų nustatytais atvejais atlikti objekto pavojaus ir rizikos analizę;

10) parengti valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus ir jiems

išmokti rengti pratybas objekte;

11) teikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems pareigūnams informaciją,

reikalingą gaisrų prevencijos priemonėms objekte nustatyti;

12) kilus gaisrui objekte, kol atvyks priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, imtis

priemonių jį gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, žmonių ir turto evakavimui, o atvykus

valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms vykdyti gaisro gesinimo vadovo

nurodymus;

13) prireikus skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus gaisrui objekte gesinti ir

materialinėms vertybėms evakuoti;

14) leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti įmonei, įstaigai,

organizacijai priklausančiais arba įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje esančiais

vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smėliu, žvyru ir kt.),

gaisro gesinimo, transporto, ryšio priemonėmis bei kitais gaisro gesinimui ar jo

organizavimui būtinais daiktais, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą;

15) nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.

4. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę asmeniškai

atsakingi yra jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto bei

jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių.

5. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą pagal vidaus reikalų ministro

patvirtintus kriterijus nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

direktorius, vadovas turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą.

6. Priemonės priešgaisrinei saugai užtikrinti visų rūšių įmonėse, įstaigose,

organizacijose finansuojamos iš jų arba joms skirtų lėšų.

7. Įmonės, įstaigos, organizacijos gali imtis priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos

techninės priežiūros turėdamos įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. (negalioja nuo

2010 m. rugsėjo 21 d. (Žin.,2010,Nr. XI-1018)).


5


UAB “SOMO LT”



PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64

(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m.

liepos 27d. įsakymo Nr. 1-233 redakcija) (su 2011 m.

rugpjūčio 1 d. Nr. 1-234 pakeitimais (Žin., 2005, Nr.

26-852; 2010, Nr. 99-5167) , 2011, Nr. 100-4727):

BENDROSIOS GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato bendruosius

eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos

reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys.

2. Be šių taisyklių, būtina laikytis kitų eksploatuojamiems objektams taikomų gaisrinę

saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

3. Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos pagal kompetenciją,

atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose

taisyklėse bei kituose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, gali parengti ir,

suderinusios su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų

ministerijos (toliau – Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelbėjimo departamentas), patvirtinti

įmonių, įstaigų, organizacijų gaisrinės saugos taisykles.

4. Šiose taisyklėse minimas statinio atsparumo ugniai laipsnis, statinio konstrukcijų ir

statybos produktų degumo klasės, statinio ir jo konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės,

pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, priešgaisrinių užtvarų

(sienų, pertvarų, perdangų, durų, vartų, liukų, vožtuvų) tipai bei atsparumas ugniai

nustatomi pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrin÷ sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.

gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720).

5. Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti parengtos gaisrinės saugos

instrukcijos (1 priedas).

6. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas įmon÷je, įstaigoje,

organizacijoje rengiamas pagal 2 priede nurodytus reikalavimus.

7. Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje organizuojami šie valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų

instruktažai gaisrinės saugos klausimais:

7.1. įvadinis (bendras);

7.2. periodinis (darbo vietoje);

7.3. papildomas (darbo vietoje).

8. Įvadinis (bendras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams

ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti. Įvadinis (bendras) instruktažas

įforminamas įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale (3

priedas).

9. Periodinis instruktažas darbo vietoje turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kartą per

12 mėnesių.

10. Papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama pakeitus gaisrinės saugos instrukciją


6


UAB “SOMO LT”



(išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms,

gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad

valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.

11. Instruktažai darbo vietoje (periodinis, papildomas) įforminami gaisrinės saugos

instruktažų darbo vietoje registracijos žurnale (4 priedas).

12. Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos

mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo

organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės

tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 63-2873).

1 priedas

GAISRINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA

Gaisrinės saugos instrukciją tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Joje turi būti

nurodyta:

1. Teritorijos, statinių ir evakuacijos kelių priežiūros reikalavimai.

2. Atskirų gamybos procesų gaisrinės saugos reikalavimai, kurių pažeidimai gali sukelti

gaisrą.

3. Sprogių ir gaisringų medžiagų laikymo ir transportavimo sąlygos.

4. Rūkymo vietų ir vietų, skirtų suvirinimo ir kitiems darbams, kai naudojama atvira ugnis,

įrengimo reikalavimai.

5. Degių medžiagų surinkimo ir šalinimo iš patalpų, specialiųjų drabužių naudojimo

reikalavimai.

6. Kontrolinių matavimo prietaisų (termometrų, manometrų ir t. t.) pavojingos ribos,

kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas.

7. Elektros šildymo prietaisų ir šildymo įrenginių eksploatavimo reikalavimai.

8. Patalpų uždarymo pasibaigus darbui tvarka.

9. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmai kilus gaisrui: priešgaisrinių gelbėjimo

pajėgų iškvietimas, žmonių ir turto evakavimas, technologinio proceso (įrenginių) avarinio

stabdymo veiksmų eiliškumas, elektros prietaisų ir vėdinimo sistemos išjungimas,

gaisrinės įrangos naudojimas gaisrui gesinti.

Gaisrinės saugos instrukcijos tekstas turi būti aiškus, reikalavimai – trumpi ir konkretūs.

Įsigaliojus naujiems ar pasikeitus galiojantiems gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės

aktams, keičiant technologinius procesus, pradedant naudoti naujas gaisrinės saugos

priemones, medžiagas, žaliavas ir pan., instrukcija privalo būti peržiūrėta, esant reikalui –

pataisyta ir iš naujo patvirtinta.

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių

2 priedas

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ KILUS GAISRUI

PLANAS

Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas (toliau – planas) turi būti

parengtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje dirba arba nuolat būna daugiau kaip

šimtas žmonių. Planą, suderintą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui

pavaldžia įstaiga, tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Šiam planui išmokti

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ne rečiau kaip kartą per metus turi būti rengiamos

pratybos.

Plane turi būti numatyta:


7


UAB “SOMO LT”



1. Pagalba ugniagesiams renkantis trumpiausią kelią prie gaisro židinio, gesinti reikalingo

vandens telkinio ir t. t.

2. Elektros energijos išjungimas (išskyrus gaisrinės saugos sistemas), transportavimo

įrenginių ir agregatų sustabdymas, įvairių komunikacijų uždarymas, vėdinimo sistemų

išjungimas degančiose ir šalia jų esančiose patalpose ir kiti veiksmai, kuriais bus siekiama

sustabdyti gaisro plitimą.

3. Automatinių gaisro gesinimo sistemų (dūmų šalinimo, žmonių informavimo)

patikrinimas.

4. Žmonių, gesinančių gaisrą, apsauga nuo galimų griūčių, apsinuodijimų ir t. t.

5. Žmonių evakavimas iš gaisro zonos, materialinių vertybių apsauga ir evakavimas.

6. Žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanoriškų ugniagesių formuočių (jei tokios yra)

veiksmų tvarka, gesinimo priemonių ir technikos panaudojimas.

7. Personalo, dirbančio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje skirtingomis sąlygomis (darbo ir

poilsio dienomis, žiemos metu ir t. t.), veiksmų variantai.


3 priedas

(Įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo formos

pavyzdys)

ĮVADINIŲ (BENDRŲ) GAISRINĖS SAUGOS INSTRUKTAŽŲ

REGISTRACIJOS ŽURNALAS*

Eil.

Nr.

Instruktažo

data

Instruktuojamo

asmens

vardas,

pavardė

Instruktuojamo

asmens pareigos

Instruktuojančio

asmens

pareigos, vardas,

pavardė

Parašai

instruktavusio

asmens

išklausiusio

instruktažą

asmens

1

2

3

4

5

6

7

* Žurnalo forma gali būti papildyta kitomis reikalingomis skiltimis


4 priedas

(Gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalo formos pavyzdys)

GAISRINĖS SAUGOS INSTRUKTAŽŲ DARBO VIETOJE

REGISTRACIJOS ŽURNALAS*

Data

Instruktuoja-

mo asmens

vardas ir

pavardė

Instruktuojamo

asmens pareigos

Instrukcijos

Nr.

Instruktažo

pavadinima

s

Instruktuojančio

asmens

pareigos, vardas

ir pavardė

Parašai

Instruktuo-

jančio

asmens

Instruktuo-

jamo

asmens

1

2

3

4

5

6

7

8


8


UAB “SOMO LT”



* Žurnalo forma gali būti papildyta kitomis reikalingomis skiltimis.


5 priedas

GESINTUVŲ IR GAISRINIO INVENTORIAUS PARINKIMO REIKALAVIMAI

1. Nešiojamieji gesintuvai turi atitikti LS EN 3 standartų serijos, o kilnojamieji – LST EN

1866:2006 ir LST EN 1866-1:2007 standartų reikalavimus. (5 priedo 1 punktas negalioja

nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 100-4727))

2. Gaisrų klasių žymėjimas:

2.1. A klasė – kietųjų (dažniausia organinių) medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta

susidarius įkaitusioms anglims;

2.2. B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai;

2.3. C klasė – dujų gaisrai;

2.4. D klasė – metalų gaisrai.

3. Gesintuvų tipas ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į galimo gaisro klasę, gesinimo

priemonių tinkamumą gaisrui gesinti, veiksmingumą, maksimalų gesinimo plotą,

patalpose ar įrenginiuose naudojamų medžiagų savybes, taip pat patalpų kategoriją pagal

sprogimo ir gaisro pavojų, patalpose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei

chemines savybes.

4. Technologinių įrenginių apsaugai gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal

technologinius reikalavimus.

5. Jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, tai ne mažiau kaip 50 proc.

patalpose esančių gesintuvų turi būti tinkami elektros įrenginiams gesinti neišjungus

įtampos. Elektros įrenginius, turinčius įtampos (iki 1000 V), veiksmingiausia gesinti dujų

ir miltelių ABC klasės gesintuvais.

6. Gaisrus muziejuose, archyvuose, kompiuterinės technikos ir kituose panašiuose

pastatuose ir patalpose veiksmingiausia gesinti dujų ir miltelių ABC klasės gesintuvais.

7. Naudojant kitokio tipo gesinimo medžiagą, būtina atsižvelgti į jos gesinimo savybes ir

gamintojo standartą, taip pat į techninių sąlygų reikalavimus.

8. Patalpose gesintuvai turi būti išdėstyti tolygiai.

9. Gesintuvų skaičius parenkamas taip:

9.1. nustatoma galimo gaisro klasė, atsižvelgiant į naudojamų ir laikomų medžiagų

fizikines bei chemines savybes;

9.2. parenkamas gesintuvas su atitinkama gesinimo medžiaga (1 lentelė);

9.3. apskaičiuojamas nešiojamųjų gesintuvų skaičius (2 lentelė);

9.4. apskaičiuojamas kilnojamųjų gesintuvų skaičius (3 lentelė).

10. Jei patalpos plotas yra mažesnis už skaičiuojamąjį, gesintuvų skaičius apskaičiuojamas

proporcingai tam plotui.

11. Jei patalpos plotas mažesnis kaip 50 m2 (išskyrus gamybos ir sandėliavimo, taip pat

techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir

vestibiuliuose. Gesintuvų skaičius nustatomas pagal bendrą visų patalpų plotą.

12. Nenurodytais atvejais gesintuvų skaičius nustatomas, atsižvelgiant į panašios paskirties

patalpas ir konkrečias sąlygas.

13. Įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2 ir daugiau) pirminėms gaisro

gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti specialūs skydai ar stendai. Juose turi būti

laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 laužtuvai,

2 kirviai. Skydai ir stendai turi būti įrengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose,

netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2 teritorijoje turi būti įrengtas vienas skydas. Prie


9


UAB “SOMO LT”



skydo ar stendo turi būti įrengta smėlio dėžė. Jei teritorijoje yra medinių ar karkasinių

pastatų, skyduose turi būti po du kobinius. (5 priedo 13 punktas negalioja nuo 2011 m.

rugpjūčio 1 d.(Žin., 2011, Nr. 100-4727)). 14. Nedegaus audeklo matmenys turi būti 0,9–1,8 m. Jis skirtas nedideliam plotui gesinti.

15. Dėžės su smėliu arba sorbentu talpa turi būti ne mažesnė kaip 0,3 m3. Prie dėžės

privalo būti kastuvas. Dėžės su smėliu arba sorbentu turi būti įrengiamos galimo ypač

degių, labai degių ir degių skysčių nuotėkio vietose. Smėlio dėžė įrengiama taip, kad į ją

nepatektų kritulių ir būtų patogu kasti smėlį. Įvairios talpos indai ir inventorius dažomas

raudonai.

1 lentelė

Gaisro

klasė

Gesinimo medžiaga

vanduo putos dujos

Milteliai

ABC

tipo

BC

tipo D tipo

A + + - ++ - -

B - ++ + ++ ++ -

C - - + ++ ++ -

D - - - - - ++

Sutartiniai ženklai:

+ + veiksmingiausia;

+ veiksminga;

- ne tokia veiksminga.

Nešiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas

2 lentelė

Eil. Nr. Gesintuvų laikymo vieta

Skaičiuojamasis

matavimo

vienetas

Minimalus gesinimo medžiagos

kiekis gesintuvuose (miltelių ar

angliarūgštės – kilogramais,

vandens ar putokšlio – vandens

mišinio – litrais)

2 kg (l) 4 kg (l) 6 kg (l)

1

Gamybos ir sandėliavimo

paskirties patalpos, kurioms

nustatytos šios pagal sprogimo ir

gaisro pavojų kategorijos:

1.1. Asg, Bsg 100 m2 - - 21

1.2. Cg 400 m2 - 3 2

1.3. Dg 600 m2 - 2 1

1.4. Eg 800 m2 - 2 1

2 Visuomeninės paskirties

patalpos 200 m

2 4 3 2


10


UAB “SOMO LT”



3 Medžiagų laikymas po

stoginėmis ir atvirose aikštelėse:

3.1. kietų degių medžiagų 400 m2 - 2 1

3.2. ypač degių, labai degių ir degių

skystų medžiagų bei dujų 400 m

2 - 41 31

4 Transporto priemonių stovėjimo

aikštelės:

4.1. lengvųjų automobilių 50 vietų - 31 21

4.2. krovininių automobilių,

autobusų 25 vietų - 31 21

5 Degalinės 2 kolonėlės - - 21

6 Statybos:

6.1. statomų pastatų viduje 1000 m2 - 3 2

6.2. pastoliai (pagal aukštus) 20 m - 1 -

7 Ugnies darbų vietos 1 vieta 21 11 -

8 Transporto priemonės:

8.1.

lengvieji automobiliai ir

automobiliai, kuriuose yra ne

daugiau kaip 8 sėdimos vietos

keleiviams ir 1 sėdima vieta

vairuotojui

1 vnt. 12 - -

8.2.

autobusai, kuriuose yra daugiau

kaip 8 sėdimos vietos keleiviams

ir 1 sėdima vieta vairuotojui, bet

ne daugiau kaip 16 sėdimų vietų

keleiviams ir 1 sėdima vieta

vairuotojui

1 vnt. 1 - -

8.3.

autobusai, kuriuose yra daugiau

kaip 16 sėdimų vietų keleiviams

ir 1 sėdima vieta vairuotojui

1 vnt. - 2 -

8.4.

krovininiai automobiliai, kurių

didžiausioji leidžiamoji masė ne

didesnė kaip 3,5 t

1 vnt. 1 - -

8.5.

krovininiai automobiliai, kurių

didžiausioji leidžiamoji masė

didesnė kaip 3,5 t

1 vnt. - 1 -

8.6. kombainai 1 vnt. - 21 -

8.7. kita žemės ūkio technika 1 vnt. 2 1 -

9 Individualūs lengvųjų

automobilių garažai 1 vieta - 1 -

10 Individualūs gyvenamosios

paskirties pastatai 150 m

2 2 1 -

Sutartiniai ženklai: 1 – privalomas nedegus audeklas;


11


UAB “SOMO LT”



2 – leidžiama turėti gesintuvą, turintį 1 kg (l) gesinimo medžiagos. nuo 2011 m. rugpjūčio

1 d. 5 priedo 2 lentelės sutartinis ženklas 2 išdėstomas (Žin., 2011, Nr. 100-4727).

„2 – leidžiama tur÷ti gesintuvus, turinčius 2 x 1 kg (l) gesinimo medžiagos.“

16. Jūrų, geležinkelio ir oro transporto priemonėse gesintuvų turi būti tiek, kiek jų

numatyta pagal techninės eksploatacijos taisyklių reikalavimus.

17. Nustatant gesintuvų skaičių konkrečiai vietai būtina išsirinkti tik vieną iš 2 lentelės 4,

5 ir 6 skiltyse nurodytų normatyvų.

18. Transporto priemonėse gesintuvai turi būti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose

vietose.

19. Transporto priemonėje, gabenančioje pavojingus krovinius, turi būti vienas 6 kg ir

vienas 2 kg miltelių turintys gesintuvai.

20. Pirotechnikos priemonių paleidimo aikštelėje turi būti ne mažiau kaip 6 kg gesinimo

medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.

21. Patalpose įrengtose rūkymo vietose turi būti ne mažiau kaip 2 kg gesinimo medžiagos

turintis gesintuvas. (5 priedo 21 punktas negalioja nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (Žin.,

2011, Nr. 100-4727) . 22. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonių (gesintuvas arba

dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).

Bendrųjų priešgaisrinės saugos

taisyklių

6 priedas

PAGRINDINIAI ŽMONIŲ EVAKUACIJOS PLANO REIKALAVIMAI

1. Žmonių evakuacijos planas turi būti pakabintas gerai matomoje vietoje

kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), kai pastatuose

nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat neatsižvelgiant į žmonių skaičių

mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo,

profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose – ligoninėse,

sanatorijose, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namuose; viešbučių paskirties

pastatuose. Žmonių evakuacijos planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne

mažesnio kaip 1 m atstumo.

2. Aukšto žmonių evakuacijos plane būtina nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus,

kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių, liftų holų ir evakuacijos keliuose

esančias duris.

3. Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos kambario matomoje vietoje

turi būti pakabintas žmonių evakuacijos planas ir priešgaisrinės saugos reikalavimų

atmintinė, kurioje būtų nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Kiekvienos patalpos žmonių

evakuacijos plane turi būti užrašas „Jūsų kambarys...“.

4. Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakuacijos plane turi būti pažymėtas

ištisine linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės

už aukšto žmonių evakuacijos plano linijas. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių

evakuacijos plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines,

vedančias į I pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies,

pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos

kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.

5. Aukšto žmonių evakuacijos plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių

evakuacijos plano vietos, rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai, gaisriniai čiaupai,

gaisrininių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) įjungimo mygtukai, gesintuvai, stacionarių


12


UAB “SOMO LT”



gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo mygtukai, elektros skydeliai,

telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.

6. Aukšto žmonių evakuacijos plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti.

7. Su žmonių evakuacijos planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir

darbuotojai. Pakartotinai turi būti supažindinama kiekvienais metais.

8. Žmonių evakuacijos planą privalo patvirtinti įmonės, įstaigos, organizacijos

vadovas.

9. Žmonių evakuacijos plano sutartiniai ženklai pateikti lentelėje.

ŽENKLAS REIKŠMĖ KONTŪRO

SPALVA FONO SPALVA

GGESINTUVAS RAUDONA BBALTA

GAISRINIS ČIAUPAS RAUDONA BALTA / RAUDONA

ELEKTROS SKYDELIS JUODA GELTONA

TELEFONAS MĖLYNA

GAISRINĖS SIGNALIZACIJOS

MYGTUKAS RAUDONA BALTA

GAISRINIO SIURBLIO

(ELEKTRIFIKUOTOS

SKLENDĖS) ĮJUNGIMO

MYGTUKAS

RAUDONA BALTA

PAGRINDINIS EVAKUACIJOS

KELIAS ŽALIA

ATSARGINIS EVAKUACIJOS

KELIAS ŽALIA

JŪS ESATE ČIA (PLANO

VIETA) ŽALIA BALTA

(Evakuacijos iš N aukšto M kambario plano pavyzdys)


13


UAB “SOMO LT”




taisyklių

7 priedas

PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ ATMINTINĖ

Gerbiamieji svečiai!

Prašome laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių:

nejunkite kambaryje elektrinių šildymo prietaisų (virdulių, lygintuvų, vandens

šildytuvų), išeidami iš kambario išjunkite televizorių, radijo imtuvą, kondicionierių,

apšvietimo lempas. Primename, kad pavojinga uždengti toršerus ir stalines lempas

degiomis medžiagomis. Tikimės, kad Jūs nerūkysite lovoje ir nepaliksite neužgesintų

cigarečių. Tai pavojinga. Draudžiama į lifto kabiną neštis neužgesintą cigaretę. Prašome

nemėtyti cigarečių ir nuorūkų į dėžes popieriams, tam tikslui naudokitės peleninėmis.

Nesineškite į kambarį ir jame nelaikykite medžiagų, galinčių sukelti gaisrą. Susipažinkite

su žmonių evakuacijos planu. Pasistenkite gerai įsiminti vietas, pro kurias galima išeiti, ir

laiptinių išdėstymą.

Kilus gaisrui Jūsų kambaryje:

nedelsdami praneškite apie jį priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai telefono ryšio

numeriu....………... (nurodyti telefono ryšio numerį, skirtą priešgaisrinei gelbėjimo

tarnybai iškviesti), jeigu degimo židinio negalite nuslopinti savo jėgomis, išeikite iš

kambario ir uždarykite duris, jų nerakindami; būtinai praneškite apie gaisrą koridoriaus

budėtojai arba kitam administracijos darbuotojui; pasitraukite iš pavojingos zonos ir

veikite pagal administracijos arba priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų nurodymus.

Kilus gaisrui ne Jūsų kambaryje:

nedelsdami praneškite apie jį priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai telefono ryšio

numeriu...…………... (nurodyti telefono ryšio numerį, skirtą priešgaisrinei gelbėjimo

6

p

r

i

e

d

o

t

ę

s

i

n

y

s


14


UAB “SOMO LT”



tarnybai iškviesti), išeikite iš savo kambario tada, kai uždarysite langus ir duris; jeigu

koridoriai ir laiptinės uždūmintos ir pasitraukti iš patalpų negalima, pasilikite savo

kambaryje ir plačiai atverkite langus. Sandariai uždarytos durys gali ilgam apsaugoti nuo

pavojingos temperatūros. Kad neapsinuodytumėte dūmais, uždenkite plyšius ir vėdinimo

sistemos kanalus vandenyje sudrėkintais rankšluosčiais arba patalyne; pasistenkite

telefonu pranešti administracijai savo buvimo vietą; atvykus į įvykio vietą ugniagesiams,

prieikite prie lango ir šaukitės pagalbos; evakuojantis nerekomenduojama naudotis liftu;

apsisaugoti galima pasislėpus balkone ar lodžijoje. Išėję į balkoną, būtinai sandariai

uždarykite duris.

Administracija

Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių

8 priedas

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LAIKYMAS

Grupės

pavadinimas

Grupės

Nr.

Medžiagos pavadinimas Grupės, su kuria

galima laikyti, Nr.

1 2 3 4

Ypač degūs ir

labai degūs

skysčiai

1.

2.

Acetonas, lakas, skiediklis

Nr. 648, RS-1

Spiritas, akmens anglys, derva,

Nr. 649, Nr. 651, RS-2

1, 2, 7, 8, 9, 10, 11,

12

Nuodingi ypač

degūs ir labai

degūs skysčiai

3.

4.

5.

6.

Etilo spiritas

Metilo spiritas

Etilo celozolvas

Etilenglikolis

3

4

5, 6

5, 6

Nitrilai 7. Nitroemalis, nitrolakas, nitrogruntas 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11,

12

Degūs skysčiai 8.

9.

10.

11.

12.

Emalis, gruntas, antifrizas, stabdžių skystis

Natūrali alyva

Glicerinas, alyva, tepalas, drėkiklis

Monoetanolio aminas

Smulkus baliklis, dažai, glaistas

1, 2, 7, 8, 9, 10, 11,

12

Suslėgtos ir

suskystintos dujos

13.

14.

15.

16.

17.

Inertinės ir nedegios dujos: argonas, neonas,

azotas, anglies dioksidas

Degios ir sprogios dujos: metanas, vandenilis,

etilenas

Dujos palaikančios degimą: oras, deguonis

Nuodingos dujos: sieros trioksidas

Degios, nuodingos, sprogios dujos

13, 14, 15

13, 14

13, 15

16

17

Ypač degios ir

labai degios kietos

medžiagos

18.

19.

20.

21.

22.

Kalcio karbidas

Siera

Aliuminio pudra

Savaime užsidegančios medžiagos: aktyvintos

anglys, sulfatinė anglis

Medžiagos, su oru sudarančios sprogius mišinius

18

19

20

21, 35, 36


15


UAB “SOMO LT”



Grupės

pavadinimas

Grupės

Nr.

Medžiagos pavadinimas Grupės, su kuria

galima laikyti, Nr.

1 2 3 4

Oksiduojančios

medžiagos

23.

24.

25.

26.

27.

28.

Chlorkalkės, kalcio hipochloritas

Kalio permanganatas

Nuodingosios medžiagos oksidatoriai: chromo

oksidas ir kt.

Natrio ir kalio salietra

Amonio salietra

Vandenilio peroksidas

23

24

25

26

27

28

Nuodingos

medžiagos

29. Kristalinis fenolis, bario chloridas, boraksas 29

Mineralinės

rūgštys

30. Druskos, fluoro vandenilio rūgštis, pirofosforo

rūgštis

30

31.

32.

Sieros rūgštis

Azoto rūgštis

31

32

Šarmai 33.

34.

Skysti šarmai: natrio ir ličio, kalio ir ličio

elektrolitai

Sausi šarmai: kaustinė soda

33, 34

33, 34, 35

Bendroji chemija 35.

36.

Geležies chloro druskos: kalcinuotoji soda, natrio

fluoridas, kalcio chloridas

Sausi dažai: dažiklis, pigmentas (su oru sudaro

sprogius mišinius)

21, 22, 34, 35, 36

21, 22, 35, 36


taisyklių

9 priedas

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GAISRŲ GESINIMO MEDŽIAGOS IR PRIEMONĖS

1. Vanduo kompaktinėmis čiurkšlėmis naudojamas kietoms degiosioms

cheminėms medžiagoms gesinti, sunkiems naftos produktams ir vandens uždangoms

sudaryti, kai reikia atskirti netoli gaisro židinio esančius objektus.

2. Vandens kompaktinėmis čiurkšlėmis negalima gesinti labai degių skysčių:

benzino, žibalo, benzeno, acetono, eterio, mineralinių alyvų, cheminių medžiagų, kurios

lengvesnės už vandenį, taip pat salietros, kalcio karbido, žemės šarminių metalų, magnio

lydinių.

3. Išpurslinta vandens srove gesinamos kietos cheminės medžiagos, taip pat

sunkesni už vandenį labai degūs ir degūs skysčiai.

4. Vandeniu su vilgikliais (0,5–2 % vilgiklio) gesinamos cheminės medžiagos,

kurios blogai drėksta. Tam tikslui naudojami vilgikliai: sulfonatas, sulfonoliai, putokšlis

PO-1 ir kt.

5. Vandens garai naudojami uždarose patalpose naftos produktams ir kitiems

degiems skysčiams gesinti. Vandens garai veikia kaip inertinės dujos. Oras, kuriame yra

30 % vandens garų, nepalaiko degimo.

6. Putomis, pagamintomis iš sulfonatų, gesinami naftos produktai ir kietos

degiosios cheminės medžiagos, o putomis, pagamintomis iš PO – hidrofiliniai skysčiai

(spiritas, acetonas ir kt.).

7. Suskystintas anglies dioksidas (CO2), arba angliarūgštė, naudojami gesintuvuose

ir stacionariuose įrenginiuose. Dujiniu anglies dioksidu gesinama ugnis uždarose patalpose


16


UAB “SOMO LT”



bei neišjungti iš elektros tinklo įrenginiai. Anglies dioksidu negalima gesinti degančių

metalų.

Anglies dioksidu gesinami ypač degūs, labai degūs ir degūs skysčiai bei dulkės.

Gesinant anglies dioksidu uždarose patalpose reikia būti su dujokauke arba tiekti dujas iš

kitos patalpos pro duris ar kitą angą.

8. Inertinėmis dujomis – azotu ir argonu gesinamas kalis ir natris. Argonas

efektyviai gesina skystą litį.

9. Halonai (halogeninti angliavandeniliai, taip pat vadinami freonais arba

chladonais) naudojami gesintuvuose, stacionariuose gesinimo įrenginiuose. Halonai

efektyviai gesina organinių medžiagų (naftos produktų, tirpiklių) gaisrus, kur kas silpniau

– vandenilį, amoniaką ir kt. medžiagas. Halonais negalima gesinti šarminių ir žemės

šarminių metalų, metalo organinių junginių. Halonai priklauso ozono sluoksnį ardančioms

medžiagoms, dėl to juos leidžiama naudoti tik tais atvejais, kai kitos gesinimo priemonės

yra neveiksmingos.

10. Milteliais gesinami šarminiai ir žemės šarminiai metalai, naftos produktai.

Milteliai gerai neutralizuoja liepsną, tačiau neužgesina labai įkaitusių, smilkstančių daiktų.

11. Smėliu gesinami nedideli gaisrai tais atvejais, kai negalima naudoti vandens.

Ypač degių ar labai degių cheminių medžiagų sandėlyje smėlio dėžės talpa turi būti 1 m3,

kituose – 0,5 m3.


10 priedas

(Leidimo atlikti ugnies darbus formos pavyzdys)

TVIRTINU

Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas

_______________

(parašas)

_____________________________

(vardas, pavardė)

LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS

200 ____ _______ Nr _______

1. Įmonė, įstaiga, organizacija

________________________________________________________________________

_

2. Darbo vieta

________________________________________________________________________

_

3. Darbo apibūdinimas

________________________________________________________________________

_

________________________________________________________________________

_

4. Asmuo, atsakingas už vietos paruošimą ugnies darbams

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

__


17


UAB “SOMO LT”



5. Asmuo, atsakingas už ugnies darbų atlikimą

________________________________________________________________________

__________________________________________________________________

6. Veiksmai ir jų eilės tvarka ruošiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus

6.1. ruošiantis atlikti ugnies darbus:

________________________________________________________________________

6.2. atliekant ugnies darbus:

________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________

7. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą:

Eil.

Nr.

Vardas ir pavardė

Profesija

Instruktuojamų

asmenų

parašai

Instruktuojančio

asmens

parašas

8. Oro analizės rezultatai:

Data

Laikas

Mėginių paėmimo tvarka

Koncentracija

Darbus atlikti

leidžiama arba

neleidžiama

Analizę

atlikusio

asmens

parašas

9. Veiksmai, numatyti 6.1 punkte, atlikti

________________________________________________________________________

_

________________________________________________________________________

_

________________________________________________________________________

(asmens, atsakingo už vietos paruošimą ugnies darbams, parašas)


18


UAB “SOMO LT”



10. Vieta ugnies darbams paruošta

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

__

(asmens, atsakingo už ugnies darbų atlikimą, parašas)

Asmuo, atsakingas už paruošimą atlikti ugnies darbus

___________________________ ______________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Asmuo, atsakingas už ugnies darbų atlikimą

___________________________ ______________________________


Asmuo, atsakingas įmonėje, įstaigoje organizacijoje už priešgaisrinę saugą

___________________________ ______________________________



11 priedas

DURPYNŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS

Gaisrinė technika

Durpyno plotas (ha)

iki 100 100–300 300–400 400–600 600–800 daugiau

kaip 800

vikšrinis traktorius su pritaikyta

priešgaisrine įranga ir inventoriumi

-

1

1

1

1

1

gaisrinis agregatas

- 1 1 1 2 2

prikabinamoji vandens cisterna (>4 m3) 1 1 1 2 2 3

siurbliai ir pan. 4 8 12 16 18 18

nešiojamieji motosiurbliai***

, kurių

našumas 500 l/min ir daugiau

1 1 2 2 3 3

Sutartiniai ženklai:

gaisrinis automobilis arba ratinis traktorius su siurbliu (traktoriuje turi būti

20 m ilgio gaisrinė žarna ir švirkštas);

siurbliai jungiami prie traktorių, dirbančių durpių gamyboje; ***

į komplektą turi įeiti 20 m ilgio 5 gaisrinės žarnos ir švirkštas.

PASTABOS:

1. Durpių įmonės teritorijoje turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių.

Kiekvienoje 50 ha ploto dalyje turi būti: dėžė su smėliu (ne mažesnė kaip 1 m3 talpos),


19


UAB “SOMO LT”



kastuvai – 2 vnt., statinės su vandeniu (ne mažesnės kaip 0,2 m3 talpos) – 2 vnt., kibirai –

2 vnt. ir gesintuvai – 2 vnt.

2. Durpių įmonės teritorijoje gali būti ir kitų papildomų gaisro gesinimo

priemonių bei įrenginių, kuriais galima pranešti apie gaisrą.

3. Kitas reikalingas gaisro gesinimo priemonių ir įrenginių normas nustato durpių

įmonės vadovas.

Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisykli

12 priedas

(Vidaus priešgaisrinio vandentiekio patikros žurnalo formos pavyzdys)

VIDAUS PRIEŠGAISRINIO VANDENTIEKIO PATIKROS ŽURNALAS

Eil.

Nr.

Patikros

data

Patikros rezultatai Tikrinusio

asmens vardas,

pavardė,

pareigos, parašas

Už gedimų

(trūkumų)

pašalinimą

atsakingo

asmens vardas

ir pavardė

Gedimai

(trūkumai)

pašalinti

(data, parašas)

Pastabos

1 2 3 4 5 6 7

PATVIRTINTA


departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu

Nr. 1-327

GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ NEDIDELIEMS PREKYBOS, MAITINIMO

IR PASLAUGŲ PASKIRTIES STATINIAMS (PATALPOMS) KLAUSIMYNAS

1. Ar objekte yra gaisrinės saugos instrukcija.

2. Ar darbuotojams organizuojami instruktažai gaisrinės saugos klausimais, ar jie

įforminami gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnaluose.

3. Ar evakuacijos keliai ir išėjimai yra laisvi ir parengti žmonėms netrukdomai

evakuoti.

4. Ar koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose yra įrengti

evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.

5. Ar patalpose elektros instaliacija ir elektros prietaisai yra tvarkingi.

6. Ar objekte yra pakankamas gesintuvų skaičius (100 m2 patalpos plote turi būti ne

mažiau kaip du 2 kg (l) ar 4 kg (l) talpos gesintuvai arba vienas 6 kg (l) talpos gesintuvas).

7. Ar gesintuvų garantinis galiojimo laikas, nurodytas ant gesintuvo etiketės, nėra

pasibaigęs.

8. Ar gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, ne arčiau kaip 1 m

iki šildymo prietaisų.

9. Ar gesintuvai pakabinti taip, kad atstumas nuo grindų iki gesintuvo apačios yra ne

didesnis kaip 1,5 m; ar jie statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba ant grindų, laikomi

specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose.

10. Ar gesintuvų paleidimo įtaisai yra užplombuoti.


20


UAB “SOMO LT”



11. Ar objekte įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis techniškai yra sutvarkytas ir

patikrintas (vandentiekis perplautas, gaisrinės žarnos perkantuotos ir hidrauliškai

išbandytos), ar patikros rezultatai įrašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.

12. Ar objekte įrengtos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai

(stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos,

perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemos, statinių vidaus gaisrinio

vandentiekio sistemos, lauko gaisrinio vandentiekio sistemos, dūmų ir šilumos kontrolės

sistemos) yra techniškai tvarkingi ir parengti darbui.

13. Ar atliekama gaisrinės saugos sistemų ir gaisrinės automatikos įrenginių techninė

priežiūra ir bandymai, ar jų rezultatai įrašyti į žurnalus.

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus 2010 m. vasario

22 d. įsakymu Nr. 1-63

OBJEKTO ATITIKTIES PRIEŠGAISRINĘ SAUGĄ REGLAMENTUOJANTIEMS

TEISĖS

AKTAMS PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS


1. Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams

patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybinės priešgaisrinės

priežiūros pareigūnų atliekamų priešgaisrinių techninių patikrinimų objektuose

organizavimo tvarką ir objektų patikrinimų periodiškumą.

Priešgaisrinių techninių patikrinimų tikslas – nustatyti, kaip laikomasi teisės aktų,

nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus ir kitus veiksnius,

turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos

priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518) ir Valstybinės priešgaisrinės

priežiūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio

9 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2003, Nr. 57-2549).

II. OBJEKTŲ GRUPĖS IR TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS

3. Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV). Statiniai objektų

grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį (1 priedas), vadovaujantis statinių

klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Kai pastatą

sudaro įvairių paskirčių patalpos, pastato paskirtis nustatoma pagal patalpą, kuri atitinka

dažniau tikrinamos grupės kriterijus nei visas pastatas.

4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

(toliau – PAGD) pavaldžios įstaigos viršininkas, vadovaudamasis statinių klasifikavimą

pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais, įmonių, įstaigų, organizacijų

pastatus, esančius vienoje teritorijoje (vienu adresu), gali prilyginti vienam objektui.

5. Objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumas:

5.1. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip

kartą per metus;


http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197461


21


UAB “SOMO LT”



5.2. II grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 2 metus;

5.3. III grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 3 metus;

5.4. IV grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami pasirinktinai,

atsižvelgiant į gaisrų statistiką bei kitas aplinkybes, vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės

priežiūros inspektoriaus, PAGD pavaldžios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, PAGD

pavaldžios įstaigos struktūrinio padalinio, atliekančio valstybinės priešgaisrinės priežiūros

funkcijas (toliau – VPP padaliniai), vadovo (toliau – įgaliotas asmuo) nuožiūra.

Tokia pat tvarka valstybinė priešgaisrinė priežiūra atliekama miškuose, durpynuose,

geležinkelio juostose, kaimo vietovėje šienapjūtės, javapjūtės bei žolės gaisrams kilti

pavojingu metu;

5.5. naujai pripažintų tinkamais naudoti objektų pirmasis planinis priešgaisrinis

techninis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į jo grupę ir šiame Apraše nustatytą

patikrinimo periodiškumą;

5.6. objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravę

objektai tikrinami PAGD nustatyta tvarka, bet ne dažniau kaip:

5.6.1. I grupės objektų – kartą per 3 metus;

5.6.2. II grupės objektų – kartą per 4 metus;

5.6.3. III grupės objektų – kartą per 5 metus.

6. Įgalioto asmens nuožiūra objektų priešgaisrinės būklės patikrinimai gali būti

atliekami ir dažniau, jeigu tai neprieštarauja kitų teisės aktų nuostatoms.

7. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų patalpos tikrinamos diplomatinius ir

konsulinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Statybviečių priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumą nustato įgaliotas

asmuo.

III. OBJEKTŲ PATIKRINIMŲ PLANAVIMAS

9. PAGD pavaldžių įstaigų VPP padaliniai sudaro metinius objektų planinių

priešgaisrinių techninių patikrinimų planus (toliau – patikrinimų planas), į kuriuos

įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai, atsižvelgiant į šio Aprašo 5 punkte nustatytą

periodiškumą bei PAGD direktoriaus nustatyta tvarka gautas objektų atitikties

priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaracijas.

10. Patikrinimų planuose nurodomi I, II ir III grupių objektų patikrinimai. IV grupės

objektai nenurodomi.

11. Patikrinimų planus sudaro VPP padalinių viršininkai. Objektai valstybinės

priešgaisrinės priežiūros pareigūnams priskiriami atsižvelgus į kiekvieno jų

profesionalumą bei turimą kvalifikaciją, taikant rotacijos principą (to paties objekto

planinius patikrinimus atlieka vis kitas VPP pareigūnas). Patikrinimo planus tvirtina

PAGD pavaldžios įstaigos viršininkas.

PAGD pavaldžios įstaigos iki sausio 31 dienos Patikrinimų planus privalo pateikti

PAGD elektroniniu paštu [email protected]. Patikrinimo planai yra skelbiami PAGD

oficialioje interneto svetainėje www.vpgt/prevencija/objektų patikrinimo planai.

12. Objektai, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai, vadovaujantis Pramoninių

avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008,

Nr. 109-4159), prilygsta II lygiui ar viršija jį, tikrinami pagal atskirą PAGD direktoriaus

patvirtintą grafiką.

13. VPP padaliniuose esančiuose metiniuose objektų patikrinimų planuose daromos

žymos apie priemonių įvykdymą.




22


UAB “SOMO LT”



IV. OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI

14. Ar gyvenamosios patalpos atitinka teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų

priešgaisrinę saugą, reikalavimus, gali būti tikrinama tik jų savininko (bendraturčio)

sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu.

15. Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai skirstomi į planinius ir

operatyvinius.

16. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas prieš 10 darbo dienų privalo

informuoti objekto savininką, teisėtą valdytoją, vadovą ar jų raštiškai įgaliotą asmenį

(toliau – objekto atstovas) telefonu, raštu arba elektroniniu būdu apie numatomą

patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, laiką, dalyką ir preliminarų

dokumentų sąrašą, kurį, atsižvelgdamas į objekto naudojimo funkcinę paskirtį, objekto

atstovas turi pateikti priežiūrą atliekančiam pareigūnui, išskyrus atvejus, numatytus šio

Aprašo 19 punkte.

17. Patikrinimą atliekantis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas (pareigūnų

grupė) privalo prisistatyti patikrinimo metu dalyvausiančiam objekto atstovui,

pateikdamas savo tarnybinį pažymėjimą, skiriamąjį ženklą, nurodyti patikrinimo priežastį

ir turėti įgalioto asmens pasirašytą pavedimą „Pavedimas atlikti objekto priešgaisrinį

techninį patikrinimą“ (2 priedas) atlikti patikrinimą, kuris turi būti registruotas žurnale

„Pavedimų atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą registracijos žurnalas“ (3

priedas).

18. Objekto priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami dalyvaujant objekto

atstovui, išskyrus atvejus, numatytus šio Aprašo 19 punkte.

19. Esant pagrįstam įtarimui, kad objekte yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimų pažeidimų, atliekami operatyviniai priešgaisriniai techniniai

patikrinimai.

Apie operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatus tarnybiniu pranešimu

informuojamas pareigūnas, įpareigojęs jį atlikti.

20. Pripažinus statinį (patalpą) tinkamu naudoti, pirmą kartą atliekant jo planinį

priešgaisrinį techninį patikrinimą objekto atstovui teikiama tik konsultacija priešgaisrinės

saugos klausimais. Po patikrinimo valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas surašo

tarnybinį pranešimą apie nustatytus pažeidimus, konsultacijos metu aptartus klausimus.

Dėl nustatytų pažeidimų objekto atstovui įstatymų numatytos poveikio priemonės

netaikomos, išskyrus šio Aprašo 28.2 punkte nustatytus atvejus.

21. Priešgaisrinio techninio patikrinimo metu tikrinama, kaip laikomasi teisės aktų,

nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir atsižvelgiama į

kitus veiksnius, turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. Patikrinimo metu

valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas privalo patikrinti šiuos pagrindinius

klausimus:

21.1. ar objekte yra parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos ir atliekamas

periodinis visų darbuotojų instruktavimas bei mokymas priešgaisrinės saugos klausimais;

21.2. ar objekte yra parengti žmonių evakuacijos planai;

21.3. ar privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio

inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių yra laisvi, tvarkingi;

21.4. ar evakuacijos keliai ir išėjimai laisvi ir parengti žmonėms evakuoti;

21.5. ar koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose yra evakuacijos

kryptį nurodantys ženklai, ar jie įrengti pagal nustatytus reikalavimus;

21.6. ar teritorija, patalpos yra pakankamai aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo

priemonėmis;


23


UAB “SOMO LT”



21.7. ar gesintuvai techniškai tvarkingi, laiku pripildomi, jų tipas ir išdėstymo vietos

atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

21.8. ar statiniuose ir patalpose tvarkinga elektros instaliacija, ar naudojami tik

techniškai tvarkingi elektros prietaisai, ar jie tinkamai eksploatuojami;

21.9. ar laiku matuojama kabelių ir laidų izoliacijos varža;

21.10. ar technologiniai įrenginiai techniškai tvarkingi ir eksploatuojami pagal teisės

aktų nustatytus reikalavimus;

21.11. ar medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų

reikalavimų;

21.12. ar techniškai tvarkingi gaisriniai hidrantai, vidaus gaisrinis vandentiekis, ar jie

tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka;

21.13. ar aktyviosios gaisrinės saugos priemonės techniškai tvarkingos ir nuolat

veikiančios, ar atliekama jų periodinė techninė priežiūra.

Taip pat tikrinama objektų atitiktis ir kitiems priešgaisrinę saugą reglamentuojančių

teisės aktų reikalavimams, nustatantiems eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,

atsižvelgiant į statinių, patalpų, įrenginių funkcinio naudojimo paskirtį.

22. Patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų

priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės

priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės

pagerinimo“ (4 priedas) ir taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės, išskyrus

atvejus, numatytus šio Aprašo 20 punkte.

23. Pažeidimų šalinimo terminai I, II, III grupės objektuose nustatomi atsižvelgiant į jų

grupę ir negali būti ilgesni nei iki kito planinio patikrinimo. Nustačius pažeidimus

tikrinant IV grupės objektus, taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės.

24. Nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ registruojamas žurnale

„Nurodymų dėl objektų priešgaisrinės būklės pagerinimo registracijos žurnalas“ (5

priedas), jo pirmasis egzempliorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po priešgaisrinio

techninio patikrinimo įteikiamas objekto atstovui, antrasis paliekamas VPP padalinyje.

Jeigu objekto atstovas atsisako priimti nurodymą arba nėra galimybės nurodymą įteikti

jam asmeniškai, tai pažymima nurodyme, kuris užregistruojamas objekto sekretoriate arba

išsiunčiamas registruotu paštu.

25. Jeigu objekto atstovas nesutinka su jam nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės

būklės pagerinimo“ surašytais reikalavimais pašalinti teisės aktų, nustatančių

eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus objekte, per 10

darbo dienų nuo nurodymo gavimo jis turi teisę apskųsti nurodymą atitinkamai PAGD

pavaldžiai įstaigai arba vyriausiajam valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriui.

26. Planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu taip pat tikrinama, kaip

vykdomos anksčiau surašytos nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“

įvardytos priemonės. Nepašalinus atliktų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų, taikomos

įstatymų numatytos poveikio priemonės. Patikrinimo metu nustačius naujų teisės aktų,

nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų,

surašomas naujas nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ ir taikomos

įstatymų numatytos poveikio priemonės.

27. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, atlikęs objekto planinį

priešgaisrinį techninį patikrinimą ir jo metu nenustatęs teisės aktų, nustatančių

eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, apie tai tarnybiniu

pranešimu informuoja objekto patikrinimą atlikti įpareigojusį pareigūną. Vėliau šis

pranešimas įsegamas į atitinkamo objekto priežiūros bylą.


24


UAB “SOMO LT”



V. UŽDRAUDIMAS EKSPLOATUOTI OBJEKTĄ

28. Statinį, tam tikras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą eksploatuoti

uždraudžiama, statinio statybos, rekonstravimo, remonto darbai, technologinių linijų

naudojimas sustabdomas (toliau vadinama – uždraudimas eksploatuoti objektą) šiais

atvejais:

28.1. jeigu objekto atstovui buvo taikyta įstatymų nustatyta poveikio priemonė už

teisėtų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir

priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai objekte nėra pašalinti;

28.2. jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,

reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir neužtikrinama objekto,

kuriame nustatyta pažeidimų, ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga.

29. Šios tvarkos 28.1 punkte nustatytais atvejais valstybinės priešgaisrinės priežiūros

pareigūnas surašo įspėjimą „Įspėjimas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės“

(6 priedas) objekto atstovui dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės,

nustatydamas ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų pažeidimų pašalinimo terminą. Jeigu

objekto atstovas atsisako pasirašyti, tai pažymima įspėjime ir jis išsiunčiamas registruotu

paštu arba užregistruojamas objekto sekretoriate ir paliekamas.

Šį terminą, esant motyvuotam objekto atstovo raštiškam prašymui, jeigu dalis

pažeidimų pašalinta ir toliau atliekami jų šalinimo darbai, ne ilgesniam kaip 30

kalendorinių dienų laikotarpiui gali pratęsti vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės

priežiūros inspektorius ir vyresnieji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai.

30. Pasibaigus įspėjime dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės nustatytam

laikotarpiui pašalinti teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,

reikalavimų pažeidimus, ir jeigu pažeidimai lieka nepašalinti, priimamas nutarimas

„Nutarimas uždrausti eksploatuoti objektą “ (7 priedas).

31. Jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,

reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir grėsmė žmonių saugai,

nutarimas dėl objekto eksploatavimo uždraudimo priimamas nenustatant pažeidimų

pašalinimo terminų.

32. Nutarimą uždrausti eksploatuoti objektą gali priimti vyriausiasis valstybinės

priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas ir vyresnieji valstybinės

priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, išskyrus atvejus, numatytus šio Aprašo 35 punkte.

33. Nutarimas uždrausti eksploatuoti objektą per 10 kalendorinių dienų nuo jo

priėmimo gali būti apskųstas atitinkamos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai,

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybai arba Vyriausiajam valstybinės

priešgaisrinės priežiūros inspektoriui. Skundo teikimas nesustabdo šio nutarimo vykdymo.

34. Eksploatuoti statinį ar tam tikras jo patalpas, tęsti statinio statybą, rekonstravimo,

remonto darbus, technologinių linijų naudojimą leidžiama tik pašalinus teisės aktų,

nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimus.

35. Techniškai netvarkingus elektros įrenginius bei įrangą, galinčią sukelti gaisrą ar

sprogimą, uždraudžiama eksploatuoti išjungiant elektros tiekimą ir (arba) ją

užplombuojant. Tai įforminama protokolu „Techniškai netvarkingų elektros įrenginių, kitų

agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolas“ (8 priedas), kurį surašyti turi teisę visi

valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Jeigu objekto atstovas atsisako pasirašyti,

tai pažymima protokole ir jis išsiunčiamas registruotu paštu arba užregistruojamas objekto

sekretoriate ir paliekamas.

36. VPP pareigūnas, gavęs objekto atstovo raštišką pranešimą apie pašalintus

pažeidimus, patikrina pranešime minimus faktus ir jeigu pažeidimai iš tikrųjų pašalinti,

leidžia toliau eksploatuoti elektros įrenginius ar kitus agregatus, tai pasirašytinai


25


UAB “SOMO LT”



pažymėjęs „Techniškai netvarkingų elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo

uždraudimo protokole“ (8 priedas).

37. Po nutarimo dėl objekto eksploatavimo uždraudimo įteikimo, VPP pareigūnas raštu

informuoja statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją. Periodinis šio objekto

patikrinimas neatliekamas, kol iš objekto atstovo negaunamas raštiškas pranešimas apie

visų pažeidimų pašalinimą.

38. VPP pareigūnas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po objekto atstovo

raštiško pranešimo apie pašalintus pažeidimus patikrinti, ar pašalinti visi objekte nustatyti

pažeidimai, ir tik tada leisti toliau eksploatuoti statinį ar tam tikras patalpas, vykdyti

statinio statybą, rekonstravimo, remonto darbus, naudoti technologines linijas.

39. Statinio statyba, rekonstravimo, remonto darbai Lietuvos Respublikos statybos

įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytais atvejais stabdomi šio

įstatymo nustatyta tvarka.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentai registruojami ir saugomi

teisės aktų nustatyta tvarka.




www.somo.lt

Objekto atitikties priešgaisrinę saugą

reglamentuojantiems teisės aktams

patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo

1 priedas

OBJEKTŲ GRUPAVIMO KRITERIJAI PAGAL NAUDOJIMO PASKIRTĮ

Eil.

Nr. Paskirtis I grupė II grupė III grupė

1. Viešbučių

pastatai

kuriuose yra 100 ir daugiau vietų

apgyvendinimo paslaugoms teikti

kuriuose yra nuo 50 iki 100 vietų apgyvendinimo

paslaugoms teikti

kuriuose yra nuo 20 iki 50 vietų, apgyvendinimo

paslaugoms teikti

2. Poilsio pastatai kuriuose yra 100 ir daugiau vietų

apgyvendinimo paslaugoms teikti

kuriuose yra nuo 50 iki 100 vietų apgyvendinimo

paslaugoms teikti nepriskirti II grupės objektams

3. Prekybos pastatai kurių bendras plotas viršija 2000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 500 m

2 iki 2000 m

2

kurių bendras plotas yra nuo 100 m2 iki

500 m2

4. Kultūros pastatai

(patalpos)

kurių bendras plotas viršija 1000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 500 m

2 iki 1000 m

2 kurių bendras plotas neviršija 500 m

2

klubų patalpos, įrengtos rūsiuose arba

cokoliniuose aukštuose, kurių bendras plotas

viršija 500 m2

klubų patalpos, įrengtos rūsiuose arba cokoliniuose

aukštuose, kurių bendras plotas yra nuo 200 m2 iki 500 m

2

klubų patalpos, įrengtos rūsiuose arba

cokoliniuose aukštuose, kurių bendras plotas

neviršija 200 m2

5. Maitinimo

pastatai (patalpos)

kurių bendras plotas viršija 1000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 500 m

2 iki 1000 m

2 kurių bendras plotas neviršija 500 m

2

restoranų, kavinių ir barų patalpos, įrengtos

rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose, kurių

bendras plotas viršija 500 m2

restoranų, kavinių ir barų patalpos, įrengtos rūsiuose arba

cokoliniuose aukštuose, kurių bendras plotas yra nuo 200

m2 iki 500 m

2

restoranų, kavinių ir barų patalpos, įrengtos

rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose, kurių

bendras plotas neviršija 200 m2

6. Administraciniai

pastatai - kuriuose dirba arba nuolat būna daugiau kaip 100 žmonių

kuriuose dirba arba nuolat būna nuo 50 iki 100

žmonių

7. Gydymo pastatai

kuriuose yra daugiau kaip 50 stacionarių

gydymo vietų nepriskirti I grupės objektams -

medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai

8. Sporto pastatai kurių bendras plotas viršija 2000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 1000 m

2 iki 2000 m

2 nepriskirti II grupės objektams

9. Paslaugų pastatai

(patalpos) - -

autoservisai, kuriuose įrengtos Asg, Bsg

pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu

kategorijų patalpos arba yra 10 ir daugiau

techninės priežiūros postų

http://www.somo.lt/

27


UAB “SOMO LT”



10. Mokslo pastatai bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios

mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai nepriskirti I grupės objektams -

11.

Gamybos,

pramonės,

sandėliavimo

pastatai

turintys daugiau kaip 750 m2 bendro ploto Asg,

Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu

kategorijos patalpas

turintys nuo 500 m2 iki 750 m

2 bendro ploto Asg, Bsg

pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos

patalpas nepriskirti II grupės objektams

turintys didesnes kaip 2000 m2 bendro ploto

Cg pavojingumo gaisro atžvilgiu kategorijos

patalpas

turintys nuo 1000 m2 iki 2000 m

2 bendro ploto Cg

pavojingumo gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas

12.

Gyvenamieji

(įvairių socialinių

grupių) pastatai

vaikų ir kūdikių namai, internatai nepriskirti I grupės objektams -

13. Gyvenamieji

pastatai -

kurių aukštis nuo gaisrinių mašinų važiavimo paviršiaus

iki pastato aukščiausio aukšto grindų altitudės viršija

56 m

kurių aukštis nuo gaisrinių mašinų važiavimo

paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų

altitudės yra nuo 26,5 m iki 56 m

14. Negyvenami

pastatai

kurių aukštis nuo gaisrinių mašinų važiavimo

paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto

grindų altitudės viršija 26,5 m

- -

15. Garažų pastatai

(patalpos) - -

kurių bendras plotas viršija 600 m2 plotą, taip pat

50 ir daugiau vietų atitverti automobilių garažai

požeminės automobilių aikštelės, įrengtos po

pastatais, kuriose yra 50 ir daugiau vietų

automobiliams statyti

16. Transporto

pastatai - -

oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir

autobusų stočių pastatai, judėjimo postų,

dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai,

signalų perdavimo pastatai, švyturių pastatai,

muitinių pastatai ir kita

17. Religiniai pastatai - bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai,

katedros ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai -

18. Specialieji

pastatai -

kareivinės, kalėjimai, tardymo izoliatoriai, policijos,

gaisrinės tarnybos, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai,

techniniai stebėjimo bokštai ir kita

-


www.somo.lt

PASTABOS:

1) IV grupės objektai - I, II, III grupės objektams nepriskirti objektai;

2) objektai, kuriuose pavojingų medžiagų kiekis, vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159), prilygsta arba

viršija I lygį, priskiriami I grupei;

3) objektai, kuriuose atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines

priešgaisrines pajėgas), vadovaujantis Gaisro atžvilgiu pavojingų objektų, kurių savininkui

(valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines priešgaisrines

pajėgas) kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d.

nutarimu Nr. 794 (Žin., 2003, Nr. 60-2726), priskiriami I grupei;

4) PAGD pavaldžios įstaigos viršininkas gali priskirti objektą dažniau tikrinamai grupei,

atsižvelgdamas į objekto gaisrinį pavojingumą.

PIRMINĖS GAISRŲ GESINIMO PRIEMONĖS

Būtiniausios gaisro gesinimo priemonės skirtos ugniai gesinti pirminėje gaisro

pakopoje. Joms priklauso gamtiniai ir dirbtiniai vandens telkiniai, vandens rezervuarai,

gaisriniai čiaupai su prijungtomis prie jų rankovėmis, gaisriniai skydai, įvairūs gesintuvai,

dėžės su smėliu, storo audinio gabalai ir kt.; prie jų galima priskirti ir gaisrinius hidrantus.

Gamtoje esantys vandens telkiniai — tai upės, ežerai, tvenkiniai, balos.

Dirbtiniai vandens telkiniai — tai rezervuarai, dažniausiai įrengiami pačiose

aukščiausiose pastato vietose, kad susidarytų reikalingas vandens slėgis ir čiurkšlės ilgis.

Vandens juose turi būti tiek, kad būtų galima gesinti ne trumpiau kaip 5 minutes. Paskui

įsijungia siurbliai ir jie pradeda tiekti vandenį. Rezervuarai gali būti įrengti ir pastato

apačioje arba lauke. Tokiu atveju jie turi būti sandarūs, juose automatiškai palaikomas

reikalingas vandens slėgis, kad čiurkšlė galėtų pasiekti aukščiausius gesinimo objektus.

Gaisriniai čiaupai įtaisomi administraciniuose, visuomeniniuose pastatuose, gamyklose,

įmonėse, mokymo įstaigose... Jie patalpinami specialiose dėžėse, pritvirtintose prie sienų

matomose, lengvai prieinamose vietose. Šios dėžės su faneros ar presuoto kartono

durelėmis turi būti užplombuotos, bet neužrakintos. Ant durelių užrašoma "GČ Nr. ..." ir

nurodomas telefonas, kuriuo reikia skambinti kilus gaisrui. Dėžėje yra vandens kolonėlė

(vamzdis), prie kurio nuolat prijungta gaisrinė rankovė. Kitas rankovės galas baigiasi

specialiu purkštuvu. Kilus gaisrui, reikia išvynioti rankovę ir, paleidus vandenį, nukreipti

čiurkšlę į gaisro židinį. Čiurkšlė turi pasiekti tolimiausią pastato dalį, bent jau būti ne

trumpesnė kaip 6 metrai. Vieną kartą per 6 mėnesius rankovę reikia išvynioti, patikrinti, ar

ji pralaidi, nesuplyšusi, po to perlenkti kitoje vietoje ir tvarkingai suvynioti — prieš tai

išdžiovinus. Šio reikalavimo dažnai nesilaikoma.

Gaisriniai skydai įrengiami specialiose vietose: pastatų vestibiuliuose, lauke prie

pavojingų gaisro atžvilgiu objektų. Skydai turi būti lengvai prieinami. Skydo sudėtis

įprasta: du gesintuvai, du laužtuvai, du kobiniai, du kirviai, du smėlio kibirai. Skydo

sudėtis gali ir skirtis nuo rekomenduojamojo, atsižvelgiant į gaisro pobūdį. Šalia skydo

turi būti dėžė su smėliu ir kastuvas. Kad smėlį galima būtų lengvai ir greitai pasemti, dėžę

patariama daryti be dugno, tada pakanka greitai ją nukelti ir smėlį galima kasti. Šalia

skydo turėtų būti statinė su vandeniu, kurį nuolat reikia papildyti ir keisti. Gali būti

padėtas ir storo audinio gabalas (jis gerai atskiria degimo šaltinį nuo aplinkos deguonies).

Gaisrinis skydas turi būti nudažytas baltai ir apvestas raudonos spalvos rėmeliu.

http://www.somo.lt/

www.somo.lt

1 pav. Gaisrinis čiaupas

2 pav. Gaisrinis skydas

Gaisrinis hidrantas su vandens kolonėle — tai prie vandentiekio tinklo prijungtas

vandens ėmimo įrenginys, tiekiantis vandenį į gaisrines rankoves arba maitinantis

gaisrinio automobilio vandens ėmimo siurblį. Hidrantai būna antžeminiai ir požeminiai, jie

įrengiami specialiuose šuliniuose. Svarbiausi reikalavimai hidrantams: greitai tiekti

vandenį ir neužšalti. Hidrantai įtaisomi išilgai gatvių ant vandentiekio vamzdžių. Nuotolis

tarp jų — 50—120 metrų. Prie jų turi būti patogu privažiuoti bet kuriuo metų laiku. Kad

juos būtų galima lengviau surasti, ant namo sienos tvirtinamos specialios lentelės, kuriose

nurodoma hidranto vieta (rodyklė ir nuotolis metrais) ir jo skersmuo milimetrais.

Kiekviena gaisrinė tarnyba turi žinyną, kuriame nurodyti visi siurbliai jų prižiūrimame

rajone. Hidrantų kolonėlės vieną kartą per metus išbandomos 10 kgf/cnr bandomuoju

slėgiu.

Gesintuvai — tai techniniai įrenginiai, skirti gaisrui gesinti pirminėje jo pakopoje. Jie

skirstomi pagal gesinančios medžiagos rūšį, baliono dydį, gesinančios medžiagos tiekimo

būdą ir paleidimo įtaiso konstrukciją. Pagal gesinančios medžiagos rūšį skiriami vandens-

putų, angliarūgštės, miltelių ir kombinuotieji gesintuvai.

1 lentelė

Gesintuvų parinkimas pagal gaisro klasę

Kokios medžiagos dega Gaisro

klasė

Kuo geriausia

gesinti

Mediena, popierius, guma, tekstilė ir kitos kietosios

anglėjančios medžiagos A

Milteliais,

vandeniu, putomis

Benzinas, dyzelinas, tepalai, lakai, skiedikliai,

besilydančios plastmasės ir kiti degūs skysčiai ir

skystėjančios kietosios medžiagos

B

Milteliais,

angliarūgšte,

putomis

Vandenilis, acetilenas, gamtinės, suskystintos ir kitokios

degios dujos C

Milteliais,

angliarūgšte

Kalis, natris, magnis ir kiti degūs metalai ir jų lydiniai D Specialiais

milteliais

Elektros įrenginiai Milteliais,

angliarūgšte

Miltelių gesintuvai yra universaliausi. Paprastai jie yra užpildyti ABC milteliais ir yra

skirti gesinti A, B, C klasių gaisrus ir elektros įrenginius, esant iki 1000 V ar iki 10000 V

elektros įtampai.

http://www.somo.lt/

30


UAB “SOMO LT”



Nešiojamieji miltelių gesintuvai skirti gamybinėms, administracinėms, sandėlių,

visuomeninės paskirties patalpoms, teritorijoms, transporto priemonėms, individualiems

pastatams ir pan. Šiuose gesintuvuose yra 1 kg, 2 kg, 4 kg, 6 kg ar 12 kg gesinimo

medžiagos.

Vežiojamieji miltelių gesintuvai skirti gamybinėms ir sandėlių patalpoms, kur yra didesnis

gaisro pavojus, taip pat teatrų ir koncertų salių scenoms, transporto priemonių stovėjimo

aikštelėms, lengvai užsidegančių ir degių skysčių bei dujų laikymo vietoms, degalinėms.

Gesintuvuose yra nuo 25 iki 100 kg gesinimo medžiagos.

Automatiniai miltelių gesintuvai naudojami ten, kur yra būtinybė gesinti gaisrą, kai

patalpose nėra žmonių (archyvai, garažai ir kt.).

3 pav. Automatinis, nešiojamieji ir vežiojamasis miltelių gesintuvai

Angliarūgštės gesintuvai yra užpildyti skystu anglies dvideginiu CO2 ir yra skirti gesinti

B ir C klasių gaisrus ir elektros įrenginius, esant iki 1000 V elektros įtampai.

Nešiojamieji angliarūgštės gesintuvai skirti gamybinėms, administracinėms, sandėlių,

patalpoms, muziejams, archyvams, teritorijoms, transporto priemonėms ir pan.

Nešiojamuosiuose angliarūgštės gesintuvuose yra 2 kg arba 5 kg gesinimo medžiagos.

Vežiojamieji angliarūgštės gesintuvai skirti gamybinėms ir sandėlių patalpoms, kur yra

didesnis gaisro pavojus, taip pat teatrų ir koncertų salių scenoms, transporto priemonių

stovėjimo aikštelėms, lengvai užsidegančių ir degių skysčių bei dujų laikymo vietoms,

degalinėms.

Automatiniai angliarūgštės gesintuvai naudojami ten, kur yra būtinybė gesinti gaisrą, kai

patalpose nėra žmonių (archyvai, garažai ir kt.).

4 pav. Nešiojamieji ir vežiojamieji angliarūgštės gesintuvai

Vandens putų gesintuvai skirti kietoms degioms medžiagoms (dažniausiai organinės

prigimties), kurių degimo metu susidaro žarijos (A klasės gaisrams) ir degiems skysčiams

ar skystėjančioms kietoms medžiagoms (B klasės gaisrams) gesinti. Draudžiama gesinti


31


UAB “SOMO LT”



elektros įrenginius kuriuose yra elektros įtampa. Gesintuvai naudojami, kai aplinkos

temperatūra ne žemesnė kaip -5o C ir ne aukštesnė kaip +60

o C.

5 pav. Vežiojamasis ir nešiojamas vandens putų gesintuvas

KAIP TEISINGAI GESINTI


32


UAB “SOMO LT”



PATVIRTINTA


departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2010 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 1-360

GESINTUVŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS


1. Gesintuvų techninės priežiūros taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato

privalomus reikalavimus gesintuvų savininkams (naudotojams) bei gesintuvų techninę

priežiūrą atliekantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos

(ISO), Europos standartizacijos komiteto (CEN) standartų nuostatomis.

II. BENDRIEJI GESINTUVŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

3. Gesintuvo techninę priežiūrą sudaro gesintuvų priežiūros norminiuose aktuose

ir gamintojo pateiktuose techniniuose dokumentuose nustatytų techninių paslaugų, teisinių

ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojamas gesintuvas būtų veiksminga

gesinimo priemonė, visuma.

4. Pagal gesinimo medžiagos tipą gesintuvai skirstomi į šias kategorijas:

4.1. I kategorija – vandens gesintuvai (pripildyti vandens, vandens su priedais

arba vandens ir putų koncentrato mišinio);

4.2. II kategorija – miltelių gesintuvai (pripildyti gesinimo miltelių);

4.3. III kategorija – anglies dioksido gesintuvai (pripildyti anglies dioksido).

5. Pagal pristatymą į gaisro vietą gesintuvai skirstomi į nešiojamuosius (bendroji

masė ne didesnė kaip 20 kg) ir vežiojamuosius (bendroji masė didesnė kaip 20 kg).

6. Eksploatuojami gesintuvai privalo būti periodiškai tikrinami. Patikrinimai

atliekami ne rečiau kaip kas 30 dienų. Jų metu nustatoma, ar:

6.1. gesintuvai yra jiems skirtose vietose;

6.2. gesintuvai yra matomi, neužkrauti, neužstatyti priėjimai prie jų, gesintuvų

naudojimo instrukcijos yra matomoje jų korpuso pusėje;

6.3. tvarkinga vežiojamųjų gesintuvų važiuoklė, neatsilaisvinę gesintuvų

tvirtinimo įtaisai;

6.4. gesintuvų naudojimo instrukcijos yra įskaitomos;

6.5. nepažeistos gesintuvų plombos, nesugadinti slėgmačiai;

6.6. gesintuvai yra su užpildu (nustatoma gesintuvą pasveriant arba pakilnojant);

6.7. gesintuvas neturi akivaizdžių apgadinimo, korozijos požymių, gesinimo

medžiagos nutekėjimo;

6.8. neužsikimšęs gesintuvo purkštas;

6.9. slėgio matuoklio rodmenys ar indikatoriai yra darbinio diapazono ar padėties.

7. Gesintuvo patikrinimo metu nustatomi trūkumai, nurodyti Taisyklių 6.1–6.3

punktuose, turi būti pašalinti nedelsiant.

8. Gesintuvo patikrinimo metu nustačius trūkumus, nurodytus Taisyklių 6.4–6.9

punktuose, turi būti atliekamos atitinkamos techninės priežiūros procedūros.

9. Gesintuvo techninė priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per metus (išskyrus

Taisyklių 8 punkte nurodytus atvejus).


33


UAB “SOMO LT”



10. Gesintuvų techninę priežiūrą atliekantys fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau –

techniniai prižiūrėtojai) privalo būti išmokyti šios veiklos (arba turėti išmokytų

specialistų).

11. Techniniai prižiūrėtojai turi parengti ir patvirtinti gesintuvų technologines

instrukcijas. Jose nurodoma, kaip gesintuvai priimami, registruojami, tikrinami,

ištuštinami, pildomi, laikinai saugomi, išduodami ir kraunami į transporto priemones.

12. Gesintuvų technologinėse instrukcijose taip pat turi būti nurodyta gesintuvų

ženklinimo tvarka, remonto ir utilizavimo sąlygos.

13. Atliekant gesintuvų techninę priežiūrą turi būti atsižvelgiama į gamintojo

rekomendacijas naudoti tinkamo tipo įrankius, gesinimo medžiagas, tepalus ir atsargines

dalis.

14. Gesintuvai turi veikti nuo gamintojo deklaruotos žemiausios veikimo

temperatūros – Tmin iki gamintojo deklaruotos aukščiausios veikimo temperatūros –Tmax:

14.1. visų gesintuvų Tmax turi būti 60 oC ar aukštesnė;

14.2. visų gesintuvų (išskyrus vandens) Tmin turi būti -20 oC, -30

oC ar žemesnė;

14.3. vandens gesintuvų Tmin turi būti +5 oC, 0

oC, -5

oC, -10

oC, -15

oC, -20

oC, -25

oC, -30

oC ar žemesnė. Vandens be priedų nuo užšalimo gesintuvų Tmin turi būti +5

oC.

15. Nešiojamųjų gesintuvų nominalieji užpildų tūriai (masės) nurodyti 1 lentelėje,

vežiojamųjų – 2 lentelėje.

1 lentelė. Nešiojamųjų gesintuvų nominalieji leidžiamieji užpildų tūriai (masės)

Vandens gesintuvų

nominalieji leidžiamieji

užpildų tūriai, l

Miltelių gesintuvų

nominaliosios leidžiamosios

užpildų masės, kg

Anglies dioksido gesintuvų



2; 3; 6; 9 1; 2; 3; 4; 6; 9; 12 2; 5

2 lentelė. Vežiojamųjų gesintuvų nominalieji leidžiamieji užpildų tūriai (masės)

Vandens gesintuvų

nominalieji leidžiamieji

užpildų tūriai, l

Miltelių gesintuvų



Anglies dioksido gesintuvų



20; 25; 45; 50; 90; 100;

135; 150

25; 50; 100; 150 10; 20; 30; 50

16. Gesintuvų santykinės pripildymo tolerancijos nurodytos 3 lentelėje.

3 lentelė. Gesintuvų gesinimo medžiagos ir santykinės pripildymo tolerancijos

Gesinimo medžiaga, kg Santykinė pripildymo tolerancija, proc.

Milteliai

1 kg ± 5

2 kg ± 3

> 3 kg ± 2

Kitos medžiagos 0 -5

17. Išstumiamųjų dujų balionėlių, skirtų slėgiui gesintuve sudaryti, pripildymo

tolerancijos:


34


UAB “SOMO LT”



17.1. 30 g arba mažesnių balionėlių – 0 ÷ -15 proc.

17.2. didesnių nei 30 g balionėlių – 0 ÷ -10 proc.

18. Leistinas slėginių gesintuvų (kuriuose nuolat būna slėgis, didesnis už

atmosferos) dujų nuotėkis per metus turi būti ne didesnis kaip 6 proc. jų tūrio, o gesintuvų

ir išstumiamųjų dujų balionėlių, kurie tikrinami sveriant, – ne didesnis kaip 5 proc.

nominaliosios jų užpildo vertės. Gesintuvuose, kuriuose slėgis sudaromas tik jų naudojimo

metu, dujų nuotėkio greitis, padidėjus slėgiui, neturi viršyti 5 cm3 dujų per minutę vienam

gesintuvo užpildo kilogramui ar litrui. Kai išstumiamųjų dujų nuotėkis iš slėginių

gesintuvų ar išstumiamųjų dujų balionėlių per metus yra didesnis negu leistina, tokie

gesintuvai turi būti remontuojami ir iš naujo pildomi.

19. Gesinimo medžiagos išleidimo mechanizmas turi būti apsaugotas nuo

netyčinio gesintuvo suveikimo, o jo užplombavimo įtaisai turi parodyti, kad jis nebuvo

panaudotas.

20. Gesinimo medžiaga keičiama, kai yra pasibaigęs jos galiojimo terminas arba

kai nustatoma, kad bent vienas jos rodiklių neatitinka techninių sąlygų reikalavimų.

21. Gesintuvuose turi būti naudojamos tik tos išstumiamosios dujos arba jų

mišiniai, taip pat didžiausias leistinas vandens kiekis juose (išskyrus vandens gesintuvus),

kurie pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Leistinos išstumiamosios dujos ir didžiausias leistinas vandens kiekis

Išstumiamosios dujos Didžiausias leistinas vandens kiekis (masės

dalis), proc.

Oras 0,006

Argonas 0,006

Anglies dioksidas 0,015

Helis 0,006

Azotas 0,006

22. Gesintuvų slėgmačiai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus

prietaisu, kuriame slėgiui tikrinti naudojamas kontroliuojamas išorinis slėgis.

23. Slėgmačio konstrukcijos medžiagos turi būti apsaugotos nuo sąlyčio su

gesinimo medžiagomis ir išstumiamosiomis dujomis arba su jomis suderintos.

24. Slėginiuose gesintuvuose slėgį galima didinti tik iki didžiausio darbinio slėgio

(Pd), kuriam esant gesintuvas naudojamas. Didžiausias darbinis slėgis gali būti lygus

didžiausiam leistinam slėgiui (Ps) arba už jį mažesnis (Ps – slėgis gesintuve esant

didžiausiai ( 60 oC) veikimo temperatūrai).

25. Slėgiui gesintuvuose sudaryti turi būti naudojamas reguliuojamas slėgio

šaltinis, kurio vertė negali būti 1,1 karto didesnė už darbinį slėgį.

26. Gesintuvų techninės priežiūros metu atliekamos 5 lentelėje nurodytos

procedūros.

5 lentelė. Gesintuvų techninės priežiūros procedūros

Eil.

Nr.

Priežiūros procedūra

Gesintuvo

kategorija

I II III

1. Patikrinkite, ar nepasibaigęs korpuso hidraulinio bandymo

terminas. Jei šis terminas pasibaigęs – gesintuvą

išbandykite Taisyklių VI skyriuje nurodyta tvarka.

X X X


35


UAB “SOMO LT”



Eil.

Nr.


Gesintuvo

kategorija

2. Sumažinkite darbinį slėgį gesintuvo korpuse iki atmosferos

(neatsižvelgę į slėgio indikatoriaus rodmenis) vienu iš šių

būdų:

a) paspauskite paleidimo rankenėlę ir miltelius išpilkite į

cikloną. Juos išpylus slėgmačio rodyklė turi būti ties nuline

padala;

b) apverskite gesintuvą dugnu į viršų, paspauskite

paleidimo rankenėlę ir išleiskite slėgį iš korpuso, dalį

miltelių išpilkite į cikloną. Atsukite gesintuvo galvutę ir

korpuse likusius miltelius išpilkite į tarą;

c) nežymiai atsukite slėgmatį, kad atlaisvintumėte guminį

žiedą ir konstatuotumėte slėgio kritimą korpuse pagal garsą

ir slėgmačio rodmenis. Norėdami visiškai įsitikinti, kad

korpuse nėra slėgio, paspauskite paleidimo rankenėlę, prieš

tai įdėję žarnos antgalį į cikloną.

X

3. Išmontuokite išleidimo mechanizmą, persijokite gesinimo

miltelius, jei jų trūksta – papildykite.

X

4. Apžiūrėkite gesintuvą ir nustatykite, ar nėra korpuso

korozijos požymių ir defektų. Jei gesintuvas šiek tiek

aprūdijęs (iki 5 proc. paviršiaus ploto) ar turi nedidelių

defektų (įbrėžimų, įlinkių), privalomas jo hidraulinis

bandymas. Jei gesintuvas stipriai surūdijęs ar turi didelių

defektų, jis pripažįstamas netinkamu naudoti.

X X X

5. Patikrinkite, ar laisvai juda išleidimo mechanizmo

rankenėlė ir vožtuvas, ar nepažeisti sriegiai. Jei reikia,

išvalykite, sutaisykite ar pakeiskite.

X X X

6. Pasverkite gesintuvą, kad įsitikintumėte, ar jis pakankamai

pripildytas. Palyginkite nustatytą svorį su svoriu, kuris

buvo užregistruotas.

X

7. Pripildykite gesintuvą gesinimo medžiagos, įmontuokite

pripildytą išstumiamųjų dujų balionėlį arba sudarykite

reikalingą slėgį gesintuve.

X X

8. Patikrinkite purkštą ir žarną (jei yra) ir, jei būtina,

išvalykite, prapūskite juos suslėgtuoju oru. Pašalinkite

pastebėtus žarnos viršutinio sluoksnio, purkšto įtrūkius,

įlinkius ar kitus defektus. Pritvirtinkite žarnų laikiklius.

X X X.

9. Slėginio gesintuvo nuotėkis nustatomas pagal jo slėgmačio

rodmenis tik gesintuvą pripildžius ir praėjus 24 valandoms.

Jei slėgio rodmenys praėjus parai po gesintuvo pripildymo

nepakito, gesintuvas laikomas sandariu. Galima pagreitinti

nuotėkio tikrinimą gesintuvą panardinant į indą su

vandeniu taip, kad gesintuvas būtų visiškai apsemtas 3–5

min. Jeigu burbulų nematyti, daroma išvada, kad

gesintuvas sandarus.

X X

10. Esant teigiamiems gesintuvo techninės priežiūros

rezultatams, užplombuokite išleidimo mechanizmą, o ant

gesintuvo korpuso priklijuokite lipduką (-us) su

X X X


36


UAB “SOMO LT”



Eil.

Nr.


Gesintuvo

kategorija

atitinkamomis žymomis.

27. Draudžiama pildyti ir naudoti gesintuvus, jei pasibaigęs jų korpusų

hidraulinių bandymų terminas arba jei šis terminas pasibaigs anksčiau negu kito

patikrinimo data. Kai nėra galimybių nustatyti gesintuvų korpusų bandymo datos,

gesintuvai išbandomi, o esant pažeistai išorinei dangai – jų korpusai dažomi.

28. Panaudoti gesintuvai turi būti pripildomi.

29. Draudžiama perdaryti gesintuvus į kito tipo gesintuvus ir pritaikyti juos kito

tipo užpildui.

30. Gesintuvas, kuris pripažintas netinkamu naudoti, gavus gesintuvo savininko

(naudotojo) sutikimą, sugadinamas vienu iš šių būdų: mechaniniu būdu sugniuždomas,

pragręžiamos skylės bent trijose vietose, netaisyklinga forma nupjaunamas kaklelis,

supjaustomas į dvi ar daugiau dalių.

31. Techniniai prižiūrėtojai privalo turėti gesintuvų techninei priežiūrai

naudojamus patikrintus slėgmačius, svarstykles, svarsčius ir tūrio matavimo priemones.

III. VANDENS GESINTUVŲ PILDYMAS

32. Vandens gesintuvas pildomas tik patikrinus visus sudėtinius jo mazgus.

Detalės, turinčios defektų, pakeičiamos naujomis arba remontuojamos, patikrinami saugos

įtaisai (saugikliai, slėgmačiai), pažeista antikorozinė vidaus danga atnaujinama. Esant

pažeistam išoriniam dažų sluoksniui, gesintuvas dažomas.

33. Panaudotame nešiojamajame gesintuve gesinimo medžiagos liekamasis

užpildas neturi viršyti 10 proc. nominaliosios užpildo vertės, o panaudotame

vežiojamajame gesintuve – 5 proc. nominaliosios užpildo vertės.

34. Draudžiama perpildyti gesintuvus (3 lentelė). Reikiamas skysčio kiekis

nustatomas sveriant, matuojant pagal tūrį, naudojant pildymo lygio žymas ir kitais

metodais.

35. Pripildytas gesintuvas sukomplektuojamas. Slėginiuose gesintuvuose

sudaromas gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytas darbinis slėgis.

36. Vandens gesintuvo užpildas keičiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Putų

koncentratas, kuriuo kartu su vandeniu pildomas vandens gesintuvas, turi atitikti standarto

reikalavimus. Draudžiama maišyti skirtingų tipų putų koncentratus.

IV. MILTELIŲ GESINTUVŲ PILDYMAS

37. Gesintuvams pildyti naudojamos gesinimo medžiagos turi būti tvarkingoje

gamintojo taroje. Gesintuvai turi būti atidaromi tik užtikrinus tinkamas sąlygas (santykinė

drėgmė patalpoje turi būti ne didesnė kaip 70 proc.).

38. Naudojamų gesinimo miltelių drėgmė turi būti ne didesnė kaip 0,5 proc.

39. Panaudotame nešiojamajame gesintuve gesinimo medžiagos liekamasis

užpildas neturi viršyti 10 proc. nominaliosios užpildo vertės, o panaudotame

vežiojamajame gesintuve – 10 proc. ABC tipo ir 15 proc. BC tipo gesinimo miltelių

nominaliosios užpildo vertės. Esant didesniam gesinimo medžiagos liekamojo užpildo

kiekiui, nustatomos priežastys (trumpas išpurškimo vamzdelis, nepakankamas

išstumiamosios medžiagos kiekis, gesintuvas, kuriame slėgis sudaromas naudojimo metu,

nesandarus, netvarkingas gesinimo medžiagos išpurškimo kanalas ir kt.) ir jos

pašalinamos.

40. Miltelių gesintuvų korpusuose slėgiui sudaryti naudojamas azotas arba

išvalytas ir sausas oras.


37


UAB “SOMO LT”



41. Į gesintuvus pilami tie patys (buvę gesintuvuose iki jų techninės priežiūros)

gesinimo milteliai turi būti persijojami. Jei gesinimo milteliai buvo pagaminti daugiau nei

prieš 5 metus, turi būti atlikta jų patikra arba gesintuvas turi būti pripildomas naujų

standartų reikalavimus atitinkančių gesinimo miltelių. Draudžiama maišyti skirtingo tipo ir

skirtingų spalvų miltelius.

42. Pildant gesintuvus reikia laikytis gamintojo rekomendacijų.

43. Netinkami naudoti milteliai utilizuojami.

V. ANGLIES DIOKSIDO GESINTUVŲ PILDYMAS

44. Prieš pildant gesintuvą patikrinamas korpuso įspaude nurodytas tuščio

gesintuvo (su išleidimo mechanizmu ir visomis pritvirtintomis nenuimamomis detalėmis)

svoris, vardinis (darbinis) slėgis, hidraulinio bandymo slėgis, atlikto paskutinio bandymo

data, jį atlikusio techninio prižiūrėtojo identifikavimo žyma ir kito bandymo data.

45. Siekiant įsitikinti, kad gesintuve nėra nešvarumų, kiekvieną tuščią gesintuvą

būtina pasverti ir jo svorį palyginti su nurodytu ant gesintuvo. Nešvarus gesintuvas

valomas ir atliekamas jo hidraulinis bandymas. Po hidraulinio bandymo gesintuvus būtina

išdžiovinti.

46. Jeigu tikrinant gesintuvą defektų nenustatoma, gesintuvas pildomas.

47. Gesintuvai pripildomi neviršijant 0,75 kg/l gesinimo medžiagos, kurios kiekis

pildymo metu kontroliuojamas sveriant.

48. Anglies dioksido gesintuvo užpildas keičiamas ne rečiau kaip kartą per 5

metus.

VI. GESINTUVŲ HIDRAULINIAI BANDYMAI

49. Gesintuvų hidrauliniai bandymai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų.

50. I–II kategorijos gesintuvų hidraulinių bandymų metu atliekamos šios

procedūros:

50.1. gesintuvas visiškai ištuštinamas. Ištuštinto gesintuvo slėgmatis (jei toks

yra) turi rodyti nulinį slėgį, paskui gesintuvas atidaromas, išvalomas jo vidus ir

patikrinama, ar viduje nėra korozijos požymių bei defektų. Pripažinti netinkamais naudoti

gesintuvai hidrauliškai nebandomi;

50.2. išmontuojamas gesintuvo išorėje tvirtinamas išstumiamųjų dujų balionėlis,

žarna, reduktorius slėgiui mažinti (jeigu toks yra), pakeičiama gesintuvo galvutė su

apsauginiu vožtuvu ar saugikliu ir, užsandarinus visas angas, atliekamas hidraulinis

bandymas;

50.3. hidraulinio bandymo metu gesintuvas pripildomas vandens, visiškai išleidus

orą;

50.4. gesintuvo hidraulinis bandymas atliekamas gamintojo techninėje

dokumentacijoje nurodytu slėgiu. Kai nėra galimybės nustatyti gamintojo bandomąjį slėgį,

nešiojamieji gesintuvai bandomi Pb = 1,43 × Pd slėgiu, kur Pd – didžiausias darbinis slėgis

(barais) gesintuve. Mažiausias gesintuvo bandomasis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 20

barų. Vežiojamieji gesintuvai bandomi

Pb =1,3 × Pd slėgiu, o mažiausias bandomasis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 15 barų;

50.5. slėgis didinamas palaipsniui, kol pasiekiamas didžiausias bandymo slėgis,

bet ne greičiau kaip per 30 sek. Šį bandymo slėgį reikia palaikyti ne mažiau kaip 30 sek.

Bandymo metu reikia nustatyti visas gesintuvo korpuso deformacijas ar nuotėkį.

51. Jei bandymo slėgis nesumažėja ir nėra jokių deformacijų, laikoma, kad

gesintuvo hidraulinio bandymo rezultatas yra teigiamas.

52. Visus vandens ar drėgmės likučius iš miltelių gesintuvo korpuso reikia

pašalinti džiovintuvu.


38


UAB “SOMO LT”



53. III kategorijos gesintuvų hidraulinių bandymų metu atliekamos šios

procedūros:

53.1. priimant gesintuvą turi būti nustatytas gesintuvo savininkas (naudotojas),

atlikta išorės apžiūra, patikrintas įspaudas (įspaustos žymos). Gesintuvai, neturintys

įspaudo, pripažįstami netinkamais naudoti;

53.2. patikrinama, ar įspaudo vietoje aiškiai matyti šie duomenys: darbinis ir

hidraulinio bandymo slėgiai, tuščio gesintuvo svoris, atlikto paskutinio hidraulinio

bandymo ir kito bandymo datos (du paskutiniai metų skaitmenys ir mėnuo), jį atlikusio

techninio prižiūrėtojo identifikavimo žyma;

53.3. gesintuvai ištuštinami saugiu būdu išleidžiant liekamąjį slėgį,

išmontuojamas ir apžiūrimas išleidimo mechanizmas;

53.4. apžiūrimas gesintuvo korpuso vidus, esant saugiam tam tikslui skirtam

apšvietimui, patikrinama, ar jame nėra nešvarumų, korozijos požymių. Juos pastebėjus,

korpusas išvalomas vandens čiurkšle, garų srautu, cheminėmis medžiagomis ar kitu

tinkamu metodu, atidžiai stebint, kad korpusas nebūtų pažeistas;

53.5. išvalyto korpuso vidus apžiūrimas pakartotinai, patikrinamas vidinis

kaklelio sriegis (nustatoma, ar jis švarus ir ištisinis, nepažeistas, neturi ištrupų, įtrūkių ir

kitų trūkumų), apžiūrimi ir kiti kaklelio paviršiai, pastebėti trūkumai pašalinami;

53.6. kiekvienas gesintuvas išbandomas gamintojo nurodytu slėgiu barais, o

jo nesant – slėgiu Pb = 1,5 x Ps (kur Ps – didžiausias leistinas slėgis), naudojant

vandenį. Slėgis didinamas laipsniškai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių), kol

pasiekiamas bandymo slėgis. Izoliavus gesintuvą nuo slėgio šaltinio, bandymo slėgis

turi išlikti nepakitęs 30 sekundžių, per kurias neturi būti pastebėta nuotėkio

požymių; 53.7. atlikus hidraulinį bandymą slėgiu gesintuvas išdžiovinamas, kad neliktų

vandens, apžiūrima, ar tikrai gesintuvo vidus sausas ir švarus;

53.8. patikrinamas išleidimo mechanizmo veikimas ir sandarumas, pašalinami

pažeidimai, mechanizmas įsukamas į gesintuvo korpusą, naudojant sandarinimo medžiagą;

53.9. pasveriant ne mažiau kaip 0,1 kilogramo tikslumu nustatomas tuščio

gesintuvo (įskaitant išleidimo mechanizmą ir visas prie gesintuvo nejudamai pritvirtintas

nenuimamas detales) svoris, kurio skaitinė reikšmė įspaudžiama ant gesintuvo korpuso

arba uždarymo mechanizmo;

53.10. esant teigiamiems hidraulinio bandymo rezultatams gesintuvo įspaudo

vietoje šalia ankstesniojo patikrinimo žymos įspaudžiama nauja žyma, kurioje nurodoma

atlikto hidraulinio bandymo data (du paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo), techninio

prižiūrėtojo identifikavimo žyma ir kito hidraulinio bandymo data;

53.11. gesintuvų žarnų, kurių gale yra uždaromasis purkštas, hidraulinis

bandymas atliekamas 100 barų slėgiu, žarnos be uždaromojo purkšto bandomos 20 barų

slėgiu.

54. Išstumiamųjų dujų balionėlių, kurių skersmuo mažesnis kaip 5 cm ir kurių

maksimali talpa neviršija 300 g, hidrauliniai bandymai neatliekami, o kiti balionėliai turi

būti bandomi ne mažesniu kaip Pb = 1,5 × Ps slėgiu, kur Ps – didžiausias leistinas slėgis

balionėlyje. Anglies dioksido išstumiamųjų dujų balionėliai bandomi ne mažesniu kaip

250 barų slėgiu.

55. Gesintuvas pripažįstamas netinkamu naudoti, kai:

55.1. gesintuvas neišlaikė bandomojo slėgio;

55.2. gesintuvo korpusas taisytas lituojant, suvirinant;

55.3. pažeisti sriegiai.


39


UAB “SOMO LT”



VII. GESINTUVŲ SPALVA IR ŽENKLINIMAS

56. Remiantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos

standartizacijos komiteto (CEN) standartų nuostatomis, gesintuvų korpusai dažomi

raudona spalva.

57. Gesintuvo žymenų spalva turi išsiskirti iš fono. Etiketė su žymenimis arba

įrėminti žymenys (toliau – ženklas) turi būti padalyti į penkias dalis, kaip parodyta 1 ir 2

paveiksluose. 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodoma informacija turi būti pateikta tame pačiame

ženkle. Ženklas turi būti gerai įskaitomas, kai gesintuvas yra laikiklyje.

58. Ženklo 4 dalyje reikalaujama informacija gali būti bet kurioje gesintuvo

vietoje.

59. Ženklo užrašų aukštį sudaro jo kiekvienos dalies dešinėje pusėje nurodyto

skaičiaus ir atitinkamos skaitinės vertės sandauga.

60. Gesintuvų, turinčių 3 kg (l) ir mažiau užpildo, ženklo užrašų aukščiui

skaičiuoti naudojama skaitinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 3 mm, o gesintuvų, turinčių

daugiau kaip 3 kg (l) užpildo, – ne mažesnė kaip 5 mm.

61. Ženklo 1 dalyje nuosekliai viena po kitos išdėstoma tokia informacija:

61.1. žodis „Gesintuvas“;

61.2. gesinimo medžiagos tipas ir nominalioji užpildo vertė;

61.3. gaisro židinio parametras (parametrai).

62. Ženklo 2 dalyje pateikiama viena ar daugiau piktogramų su paaiškinimais

lietuvių kalba. Skirtingi veiksmai, kuriuos reikia atlikti, turi būti vaizduojami vienas po

kito, iš viršaus į apačią. Piktogramos turi būti toje pačioje vietoje kaip ir atitinkamas

tekstas, reikalingų atlikti veiksmų kryptys žymimos rodyklėmis.

Piktogramos, vaizduojančios gaisrų tipus, pateiktos 3 paveiksle. Jos turi būti

kvadratiniuose rėmeliuose. Gesintuvų, turinčių 3 kg (l) ir mažiau užpildo, piktogramos

rėmelio kraštinės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm, o gesintuvų, turinčių daugiau

kaip 3 kg (l) užpildo – ne mažesnis kaip 25 mm.

Piktogramos kampe turi būti kvadratinis rėmelis su simboline raide.

63. Ženklo 3 dalyje pateikiama informacija, susijusi su apribojimais ar pavojais

(ypač su toksiškumu ar elektros rizika), galinčiais atsirasti naudojant gesintuvus.

Gesintuvai, kuriuose naudojamas vanduo ar putos, turi būti pažymėti: „Įspėjama: Netinka

elektros įrenginiui gesinti esant įtampai“.

Gesintuvai, kuriuose naudojamos kitos gesinimo medžiagos, turi būti pažymėti,

kad jie tinka elektros įrenginiui gesinti, pavyzdžiui, „Tinka elektros įrenginiui iki 1000 V 1

m atstumu gesinti“.

64. Ženklo 4 dalyje turi būti nurodytas reikalavimas pripildyti panaudotą

gesintuvą, nuoroda apie gaminio modelį atitinkančių atsarginių dalių naudojimą atliekant

jo remontą ir pakartotinai pripildant, gesinimo medžiagos ir išstumiamųjų dujų

pavadinimai (jei naudojama), jų kiekiai ir veikimo temperatūros ribos.

65. Ženklo 5 dalyje turi būti nurodytas gamintojo ir (ar) tiekėjo pavadinimas ir

adresas.

66. Šalia ženklo klijuojami gesintuvų techninės priežiūros ir hidraulinių

bandymų lipdukai, kuriuose nurodomos kito hidraulinio bandymo ir techninės

priežiūros datos (metai ir mėnuo).


40


UAB “SOMO LT”



1 paveikslas. Nešiojamojo gesintuvo ženklo pavyzdys


41


UAB “SOMO LT”



2 paveikslas. Vežiojamojo gesintuvo ženklo pavyzdys


42


UAB “SOMO LT”



3 paveikslas. Piktogramos

VIII. ATLIKTŲ DARBŲ APSKAITA

67. Gesintuvų techninė priežiūra atliekama ir jų apskaita tvarkoma taip, kad būtų

galima nustatyti techninį prižiūrėtoją, konkrečius darbus atlikusį specialistą ir darbų

atlikimo datą.

68. Darbų apskaita tvarkoma technologinėje dokumentacijoje (kortelėse,

žurnaluose) arba kompiuterinėse laikmenose.

IX. SAUGOS REIKALAVIMAI

69. Gesintuvus techniškai prižiūrintis personalas privalo dėvėti darbo drabužius,

naudotis akių ir kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis.

70. Prie anglies dioksido gesintuvų žarnomis prijungti difuzoriai turi būti su

izoliuotomis rankenomis, kad juos naudojant nenušaltų rankos.

71. Gesintuvų techninės priežiūros įranga privalo būti tvarkinga ir naudojama

vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais saugos reikalavimais.

72. Draudžiama:

72.1. atlikti bet kokius remonto darbus esant gesintuvo korpuse slėgiui;

72.2. sudaryti slėgį gesintuvo korpuse išstumiamosiomis dujomis, kai

netvarkingas slėgio reguliatorius (reduktorius) ar slėgmatis;

72.3. mėtyti gesintuvus, pašaliniais daiktais smūgiuoti į juos.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73. Gesintuvo savininkas (naudotojas) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę tikrinti

techninio prižiūrėtojo atliktų darbų kokybę – išbandyti gesintuvo veikimą, papildomai

sumokėjęs gesintuvo pakartotinio pripildymo bei paruošimo darbui mokestį.

74. Gesintuvo savininko (naudotojo) reikalavimu techninis prižiūrėtojas privalo

ištirti gesintuvo, kurio techninę priežiūrą jis atliko, nesuveikimo gaisro metu priežastis ir

informuoti apie jas gesintuvo savininką (naudotoją).


43


UAB “SOMO LT”



VIDAUS PRIEŠGAISRINIS VANDENTIEKIS

Vandentiekį būtina kartą per metus patikrinti: perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno

čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, sugedusius gaisrinius čiaupus suremontuoti ar pakeisti

naujais, gaisrines žarnas perkantuoti, hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotų

sklendžių veikimą. Patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.

Nešildomuose statiniuose šaltuoju metų laiku vandentiekio tinklai turi būti be vandens, o

prie gaisrinių čiaupų turi būti nurodyta sklendės, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į

tinklą, vieta. Elektrifikuotos sklendės nuotolinis valdymas turi būti įrengtas prie kiekvieno

gaisrinio čiaupo.

REIKALAVIMAI GAISRINIAMS ČIAUPAMS

Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir

švirkštų.

Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos, ant durelių – aiškiai

pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės gelbėjimo

tarnybos telefono numeris.

Priėjimų prie gaisrinių čiaupų vietos turi būti laisvos ir neužkrautos. Gaisrinių čiaupų ir

gaisrinių žarnų prijungimo galvutės turi atitikti galiojančio standarto reikalavimus.

NEDEGŪS AUDEKLAI

Nedegūs audeklai - skirti nedideliems gaisrų židiniams gesinti, pagaminti asbesto

pagrindu. Privalo būti ne mažesnio kaip 1,5 x 1,5 m dydžio (degalinėse, automobilių

aikštelėse ne mažesnio kaip 2,0 x 1,5 m dydžio).

SMĖLIS

Smėlis dėžėse turi būti sausas. Vietoj smėlio gali būtio pripilama fliukso, karnalito,

kalcinuotos sodos ar kitų birių nedegiųjų medžiagų. Dėžės su smėliu turi būti ne mažesnės

kaip 0,3 m3, prie jos turi būti kastuvas.

GAISRŲ GESINIMAS

KIETŲJŲ MEDŽIAGŲ GESINIMAS. Gesinant kietąsias medžiagas (A klasės gaisrai),

gesintuvo panaudojimo efektyvumas priklauso nuo gaisro židinio formos ir dydžio, vidinių

ertmių, rusenimo galimybės. Tokiems gaisrams gesinti geriausiai tinka vandens ir putų

gesintuvai, kuriuose gesinančioji medžiaga yra vandens ir jo paviršiaus įtempimą

mažinančio tirpalo mišinys. Jis gali prasiskverbti į siaurus plyšelius. Milteliai negali

įsiskverbti į medžiagą, todėl jie šiuo atveju yra mažiau efektyvūs, bet puikiai gesina

atvirus gaisro židinius.

Gaisro židinys pradedamas gesinti stovint pavėjui (jeigu židinys lauke). Reikia stengtis

nuslopinti pagrindinę liepsną, o vėliau gesinamąja medžiaga padengti visą degantį

paviršių. Jeigu degantis objektas yra kietų medžiagų rietuvė, ją būtina išardyti ir baigti

gesinti rusenančius židinius.

SKYSČIŲ GESINIMAS. Išsiliejusius skysčius (B klasės gaisrai) reikia pradėti gesinti

nuo artimiausio krašto, gesinamosios medžiagos srovę nukreipiant į degantį skystį 1 5 - 3 0


44


UAB “SOMO LT”



laipsnių kampu. Reikia stengtis, kad degantis skystis nebūtų ištaškytas, nes gali padidėti

gaisro plotas.

Gesintuvą reikia laikyti vertikaliai, nes stipriai palenkus, gali sumažėti gesinamosios

medžiagos čiurkšlė, nuo kurios priklauso gesinimo efektyvumas.

Jei gesinamosios medžiagos debesis padengia visą gaisro židinį, tai jis gęsta lengvai.

Gesinant didesnius gaisro židinius, gesintuvo difuzorius judinamas į šonus. Tokiais

judesiais siekiama gesinamąja medžiaga padengti visą degantį paviršių. Siekdami išvengti

pakartotino užsidegimo, net ir užgesus liepsnai, gesinamąją medžiagą vis dar turime tiekti.

Paskui gaisravietė tam tikrą laiką turi būti stebima.

Gesinti tekančius iš įrenginio ar vamzdyno skysčius yra sudėtinga. Visų pirma reikia

gesinamosios medžiagos čiurkšle atkirsti liepsną nuo angos, iš kurios liejasi skystis.

Paskui čiurkšlė nukreipiama žemyn ir gesinamas išsiliejęs skystis.

Didesnis gesinimo efektas pasiekiamas jei iškarto naudojami keli gesintuvai.

DUJŲ GESINIMAS. Suskystintas dujas (C klasės gaisrai) galima pradėti gesinti jeigu:

■ užgesinus galima nedelsiant nutraukti dujų nuotėkį ir išvengti sprogaus dujų mišinio

susidarymo;

■ neužgesinus gaisro židinio, gali įvykti didelė avarija su tragiškomis pasekmės.

Prieš gaisro gesinimą, būtina numatyti uždujintos zonos, kuri gali susidaryti užgesinus

ugnį, parametrus ir dujų debesies galimą judėjimo kryptį. Žmonės ir technika turi būti

evakuoti iŠ pavojingos zonos.

Pirmiausia miltelių srovė nukreipiama į dujų fakelo pagrindą, o vėliau - fakelo plitimo

kryptimi kol visiškai užges.

Suskystintų dujų išsiliejimas panašus i benzino. Jis pasižymi intensyvesniu garavimu.

Siekiant apsaugoti įrangą nuo šiluminio poveikio, naudojamos purslotosios vandens

srovės.

METALŲ GESINIMAS. Šiuo atveju degiosios medžiagos gali būti kietosios ir

skystosios (išlydytas metalas, metalo organiniai junginiai ir kt.), skirtis pagal pavojų gaisro

kilti (savaiminis užsidegimas, aktyvi reakcija su vandeniu ir kt.) bei toksiškumu.

Atsižvelgiant į medžiagos savybes, būtina parinkti tinkamas gesinimo priemones.

Tokie (D klasės) gaisrai gesinami tiktai specialiais milteliais, kurie užberiami tam tikro

storio sluoksniu, izoliuodami degančią medžiagą nuo oro deguonies. Metalų gaisrų

gesinimas sudėtingas, todėl reikia turėti įgūdžių ir specialiųjų apsaugos priemonių.

ELEKTROS ĮRENGINIŲ GESINIMAS

Prieš gesinant elektros įrenginį, būtina išjungti įtampą degančiame ir šalia esančiame

įrenginyje. Jeigu to padaryti negalima, leidžiama iki 1000 V veikiančius elektros

įrenginius gesinti angliarūgštės ir miltelių gesintuvais. Kai kurių gesintuvų techniniai

duomenys leidžia gesinti iki 10 000 V elektros įrenginius, tačiau kuo aukštesnė įtampa, tuo

ji pavojingesnė. Kad gesintojas nenukentėtų nuo elektros srovės, būtina laikytis saugaus

atstumo (1 metras) ir rekomenduojama dėvėti asmenines apsaugos priemones (dielektrines

pirštines, avalynę).

Išsiliejusią transformatoriaus ar generatoriaus alyvą rekomenduojama gesinti miltelių

gesintuvais.

Draudžiama gesinti veikiančius elektros įrenginius vandens ir vandens putų gesintuvais.

Jei blogas matomumas, draudžiama gesinti veikiančius elektros įrenginius rankinėmis

priemonėmis.


45


UAB “SOMO LT”



PATALPŲ ŽENKLINIMAS

3 lentelė. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Patalpos kategorija

Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame

procese,

charakteristikos

Asg

Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio

temperatūra neviršija 28 °C, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus

sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro

didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.

Bsg

Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai,

kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 °C, degūs skysčiai, įkaitinti

iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie

avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų

tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui,

patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis

slėgis

Cg

Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos

medžiagos

(taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega,

sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa

nepriskiriama Asg ir Bsg.

Dg

Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos,

kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys

ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios

naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.

Eg

Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

7 pav. Ženklo, žyminčio patalpų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu, pavyzdys


46


UAB “SOMO LT”



Gaisrinės saugos ženklų

naudojimo įmonėse, įstaigose ir

organizacijose nuostatų

1 priedas

EVAKUACIJOS KRYPTIES (SAUGIŲ SĄLYGŲ) ŽENKLAI

Eil.

Nr.

Ženklas Forma ir

spalva

Pavadinimas Naudojimas

1.1

Kvadratas

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas į kairę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose

1.2

Kvadratas

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas į dešinę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose

1.3

Kvadratas

Žalia ir balta

Krypties

rodyklė

(pasukimas kas

900)

Evakuacijos

keliuose

1.4

Kvadratas

Žalia ir balta

Krypties 450

rodyklė

(pasukimas kas

900)

Evakuacijos

keliuose

1.5

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas į kairę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose,

evakuacijos

keliuose

1.6

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas lipant

laiptais aukštyn

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose prieš


47


UAB “SOMO LT”



Eil.

Nr.

Ženklas Forma ir

spalva


į kairę

laiptines

1.7

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas lipant

laiptais žemyn į

kairę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose prieš

laiptines

1.8

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas į dešinę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose,

evakuacijos

keliuose

1.9

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas lipant

laiptais aukštyn

į dešinę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose prieš

laiptines

1.10

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas lipant

laiptais žemyn į

dešinę

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose prieš

laiptines

1.11

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas tiesiai

Virš durų

evakuaciniuose

išėjimuose,

evakuacijos

keliuose

1.12

Stačiakampis

Žalia ir balta

Evakuacinis

išėjimas tiesiai

Virš (ant) durų

evakuaciniuose

išėjimuose


48


UAB “SOMO LT”



Eil.

Nr.

Ženklas Forma ir

spalva



naudojimo

įmonėse, įstaigose ir

organizacijose

nuostatų

2 priedas

GAISRINĖS ĮRANGOS ŽENKLAI

Eil.

Nr.

Ženklas

Forma ir spalva

Pavadinimas

Naudojimas

2.1

Kvadratas

Raudona ir balta

Gesintuvas

Gesintuvų

išdėstymo vietose

2.2

Kvadratas

Raudona ir balta

Gaisrinės žarnos

ritinys

Gaisrinių čiaupų

įrengimo vietose

2.3

Kvadratas

Raudona ir balta

Gaisrinės

kopėčios

Gaisrinių kopėčių

įrengimo vietose

2.4

Kvadratas

Raudona ir balta

Gaisro gesinimo

įrangos rinkinys

Priešgaisrinių

skydų, stendų,

spintų įrengimo


49


UAB “SOMO LT”



Eil.

Nr.

Ženklas

Forma ir spalva

Pavadinimas

Naudojimas

vietose

2.5

Kvadratas

Raudona ir balta

Gaisro aliarmo

skelbimo vieta

Rankinių gaisrinių

signalizatorių

įrengimo vietose

2.6

Kvadratas

Raudona ir balta

Gaisro avarinis

telefonas

Vietose, iš kur

galima pranešti

ugniagesiams apie

gaisrą

2.7

Kvadratas

Raudona ir balta

Gaisrinis

hidrantas

Gaisrinių hidrantų

įrengimo vietoms

nurodyti

2.8

Kvadratas

Raudona ir balta

Krypties rodyklė

(pasukimas kas

900)

Gaisrinės įrangos

įrengimo ar

išdėstymo vietoms

nurodyti


50


UAB “SOMO LT”




naudojimo


organizacijose

nuostatų

3 priedas

INFORMACIJOS ŽENKLAI

Eil.

Nr.

Ženklas

Forma ir spalva

Pavadinimas

Naudojimas

3.1

Kvadratas

Mėlyna ir balta

Pastato ar

patalpos

kategorija pagal

sprogimo ir

gaisro pavojų

Prie įėjimo į pastatą

ar patalpą

3.2

Kvadratas

Mėlyna ir balta

Rūkymo vieta

Rūkymui įrengtose

vietose

3.3

Kvadratas

Mėlyna ir balta

Vandens šaltinis

Prie vandens

šaltinių, įrengtų

arba pritaikytų

gaisrams gesinti


51


UAB “SOMO LT”




naudojimo


organizacijose

nuostatų

4 priedas

DRAUDŽIAMIEJI ŽENKLAI

Eil.

Nr.

Ženklas

Forma ir spalva

Pavadinimas

Naudojimas

4.1

Skritulys

Balta, raudona,

juoda

Nerūkyti

Prie įėjimo į

teritoriją, pastatą ar

patalpą, kur

panaudojus atvirą

ugnį galimas

sprogimo ar gaisro

pavojus

4.2

Skritulys

Balta, raudona,

juoda

Draudžiama

naudotis ugnimi,

atvirais

uždegimo

šaltiniais ir rūkyti

Prie įėjimo į


patalpą, kur

panaudojus atvirą

ugnį galimas

sprogimo ar gaisro

pavojus

4.3

Skritulys

Balta, raudona,

juoda

Draudžiama

gesinti vandeniu

Prie įėjimo į


patalpą, kur

naudojamas ar

laikomas

medžiagas

draudžiama gesinti

vandeniu

Gaisrinės saugos ženklų naudojimo

įmonėse, įstaigose ir organizacijose

nuostatų

5 priedas

ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI


52


UAB “SOMO LT”



Eil.

Nr.

Ženklas

Forma ir spalva

Pavadinimas

Naudojimas

5.1

Lygiakraštis

trikampis

Geltona ir juoda

Įspėjimas.

Sprogioji

medžiaga

Prie įėjimo į


patalpą, kur

naudojamos ar

laikomos sprogiosios

medžiagos

5.2

Lygiakraštis

trikampis

Geltona ir juoda

Įspėjimas.

Sprogi aplinka

Prie įėjimo į


patalpą, kur

susidarius tam

tikroms sąlygoms

atsiranda sprogimo

pavojus

5.3

Lygiakraštis

trikampis

Geltona ir juoda

Įspėjimas.

Liepsnioji

medžiaga

Prie įėjimo į


patalpą, kur

naudojamos ar

laikomos liepsniosios

medžiagos

5.4

Lygiakraštis

trikampis

Geltona ir juoda

Įspėjimas.

Oksiduojančioji

medžiaga

Prie įėjimo į


patalpą, kur

naudojamos ar

laikomos

oksiduojančiosios

medžiagos


53


UAB “SOMO LT”



Gaisrinės saugos ženklų naudojimo


organizacijose

nuostatų

6 priedas

ŽENKLO MATMENŲ NUSTATYMAS

Santykis tarp didžiausio atstumo, iš kurio ženklas yra įskaitomas ir figūra bei

spalva pastebimos, ir ženklo aukščio kartu su atstumo faktoriumi Z yra aprašomas šia lygtimi:

h = l / Z,

čia:

h – ženklo aukštis;

l – pastebėjimo atstumas;

Z – atstumo faktorius = 1 / tan α;

α – ženklo kampinė skėstis (tan α = h / l);

h ir l turi tuos pačius vienetus (žr. paveikslą).

Ženklo aukščiu h imama stačiakampio arba kvadrato formos ženklo statmenoji

kraštinė, skritulio formos ženklo skersmuo ir trikampio formos ženklo aukštinė.

Z faktorius priklauso nuo ženklo aukščio, esminių detalių dydžio, ženklo

skaisčio ir jo kontrasto aplinkos atžvilgiu.

Santykis r, kuris yra ženklo aukščio ir esminės detalės dydžio dalmuo, turi būti

15 arba mažesnis. Kai r yra didesnis už 15, Z reikšmė turi būti koreguojama daugikliu 15 / r.

Pagal šią geometrinę sąlygą nekoreguotas atstumo faktorius Z, galiojantis

apšviestiems ženklams, turi būti 100, jeigu į ženklo paviršių krentanti apšvieta didesnė kaip 50

lx.


ĮmoniŲ, ĮstaigŲ ir organizacijŲ vadovŲ prieŠgaisrinĖs - … · 2019. 12. 4. · nustatomi...

Documents