L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2006 m. sausio 26 � vasario 8 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 2 (336)

5�7 p. 11, 13 p. 14 p.

Bibliotekos

jûsø laukia �

ateikite!

Jis dirbo su

FIAN'o

didþiaisiais

Lietuvos

rektoriai �

Eurazijos

centre

2 p. 2, 7 p.

Sklaidantis

mitø miglas�Felicijos�

premijos

laureatai

Lietuvos mokslø akademijos bibliote-koje saugomi senieji muzikiniai rankrað-èiai ir pergamentai su natomis nuo ðiol iðkompiuteriø ekranø prabils ne tik spalvo-mis, bet ir garsu. Vadinasi, bus pasiekia-mi daugeliui vartotojø.

Nuo seno klasikinë biblioteka kaupë irsaugojo ne tik knygas, bet ir rankraðèius, pa-veikslus, numizmatikos rinkinius. LietuvosMA biblioteka ligi ðiol iðsaugojo daugelá kla-sikinës bibliotekos poþymiø. Biblioteka turididþiausià Lietuvoje rankraðtynà, o jamesaugomas ir seniausias ðalyje esantis ran-kraðtis. Pribrendo metas suaktualinti ðiasvertybes. Tam galimybiø teikia informacinëstechnologijos. Biblioteka, bendradarbiauda-ma su Matematikos ir informatikos institu-tu, ið rankraðtiniø fondø iðrinko vertingiau-sius pergamentus ir jø turiná perkëlë á elek-tronines laikmenas. Tai vienas ið EUREKA

programos projektø, vykdytø 2003� 2005 me-tais. Projektas Lietuvos MA bibliotekoje bu-vo pristatytas 2005 m. gruodþio 7 dienà. Da-bar senøjø muzikiniø rankraðèiø multimedi-jos duomenø bazë Musicalia (www.musica-lia.lt) visiems yra pasiekiama internete. Pri-reikë trejø metø darbo, kad galëtumedþiaugtis rezultatais.

Bus labiau uþtikrintas ir senøjø muzikiniø

rankraðèiø saugumas, jø ilgalaikiðkumas. Kaippabrëþë bibliotekos direktorius dr. JuozasMarcinkevièius, tai tik gera pradþia. Ilgainiuibus atskleistas dar didesnis saugomas lobynas,labai svarbus mokslui ir kultûrai.

Kol idëjà pavyko ágyvendinti

Muzikiniø rankraðèiø skaitmeninimoprojekto idëjà dar 2001 m. iðkëlë Matema-tikos ir informatikos instituto UNESCOkatedros Informatika humanitarams dar-buotojai, kurie turëjo patirties taikant in-formacines technologijas kultûros pavelduiiðsaugoti, o muzikiniai rankraðèiai jiems at-rodë patrauklûs panaudoti multimedijos gali-mybes. Siekiant ágyvendinti ðià idëjà, teko uþ-sitikrinti finansavimà. Lietuvos valstybiniammokslo ir studijø fondui reikëjo árodyti, kad taiaktualus ir labai svarbus projektas. Uþtrukodvejus metus, kol buvo gautas tarptautiniø

ekspertø pritarimas. Reikëjo ir partneriø iðkitø ðaliø. Taip uþsimezgë bendradarbiavi-mas su èekais, ispanais, graikais, vokieèiaisir latviais. Glaudþiausiai buvo bendradar-biaujama su Èekijos nacionaline bibliote-ka. Projekto vykdymo pradþia laikytinas2003 m. geguþës mënuo, kai buvo gautasfinansavimas.

Atitirpsta nuo laiko suðalusios natosSkaitmeninami senieji muzikiniai rankraðèiai

Santarvësordinas �matematikui

Jonui Kubiliui

Sausio 13-àjà tryliktuoju Santarvësfondo laureatu iðrinktas buvæs ilgame-tis Vilniaus universiteto rektorius, Lie-tuvos mokslø akademijos tikrasis narysJonas Kubilius. Jam áteiktas ordinasPro augenda concordia (Uþ santarvëspuoselëjimà). Þymiajam matematikui, il-giausiai per visà Vilniaus universiteto is-torijà jam vadovavusiam � beveik 33(1958�1991 m.) metus � ordinas paskir-tas uþ tai, kad tuo laikotarpiu Universite-te buvo parengta daugiau kaip 65 tûkst.specialistø.

Pirmuoju Santarvës premijos laureatu1994 m. buvo paskelbtas poetas JustinasMarcinkevièius. Vëliau laureatø sàraðà pra-tæsë monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas,literatûrologë Viktorija Daujotytë-Pakerie-në, kadencijà baigæs prezidentas AlgirdasMykolas Brazauskas, kardinolas VincentasSladkevièius, aktorius Donatas Banionis irvienuolis tëvas Stanislovas (Dobrovolskis).

Santarvës ordinais apdovanoti tuometi-nis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvas-nevskis (Aleksander Kwaúniewski), medici-nos mokslø daktaras Antanas Vinkus, me-notyrininkas Romualdas Budrys, Sankt Pe-terburgo miestas ir televizijos laidø vedëjaEdita Mildaþytë.

�Þmonës turi ir privalo kalbëtis, ásiklau-syti á kito þodþius ir mintis. Privalome juosiðgirsti, jeigu norime gyventi tarp þmoniø,tarp kitø kartø, nes nëra svarbesnio ryðio þe-mëje su þmogumi, su savo istorija, savo kul-tûra. Santarvë � tai mûsø tautos ir kultûrospamatas, be kurios negalima jokia visuome-ninë þmoniø bendruomenës egzistencija�, �prieð áteikdamas ordinà akad. Jonui Kubiliuikalbëjo Santarvës fondo steigëjas Julius Ka-zënas. Jis apgailestavo, kad pasaulyje atsi-randa vis daugiau teisëjø, o ne teisiøjø.

Nukelta á 15 p.Nukelta á 3 p.

Lietuvos MA bibliotekos Rankraðèiø skyriaus vedëjos Rimos Cicënienës rankose � Christiano Otteroið Ragainës prisiminimø albumas, kuriame pirmà kartà uþraðyta lietuviø liaudies dainos melodija

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)

Sklaidantis mitø miglas daliu baigë Kauno 12-àjà vidurinæmokyklà, 1968 m. � su pagyrimuKauno politechnikos institutà; tenágijo automatikos ir telemechanikosspecialybæ. Dirbo Lietuvos MA Fi-zikiniø-techniniø energetikos prob-lemø institute. 1972 m. apgynë tuome-tinæ mokslø kandidato, o 1983 m. �mokslø daktaro (nostrifikuota á ha-bil. dr. laipsná) disertacijà techninëskibernetikos ir informacijos teorijossrityje. Profesoriaus vardas V. Ka-minskui suteiktas 1984 m.

Jo moksliniø tyrinëjimø kryptys �sistemø ir procesø modeliavimas,identifikavimas, valdymas ir diag-nostika. 1989 m. V. Kaminskas buvopaskirtas Vytauto Didþiojo universi-teto mokslo centro Informatika di-rektoriumi, iðrinktas universiteto At-kuriamojo senato nariu. 1990 m.iðrinktas Informatikos fakulteto de-kanu, prorektoriumi mokslui iraukðtosioms studijoms. 1996 m. ið-rinktas Vytauto Didþiojo universite-to rektoriumi, o 2001 m. geguþës9-àjà perrinktas antrai kadencijai.

Baigiantis 2005-iesiems Nacio-naliniame operos ir baleto teatre jauantrà kartà vyko Kalbos ir paveldovakaras, skirtas þymios lietuviø vi-suomenës veikëjos, spaudos laisvësgynëjos, publicistës ir politikës, Di-dþiojo Vilniaus Seimo organizaciniokomiteto dalyvës Felicijos Bortkevi-èienës (1873�1945 m.) atminimui irjos vardo Kalbos premijos áteikimui.Vakare dalyvavo Kalbos (Felicijos)premijos laureatai, kalbininkai, mo-kytojai, bibliotekininkai, muziejinin-kai, ðvietimo darbuotojai, þodþiu,lietuviø kalbos ir kultûros paveldopuoselëtojai, tie, kuriems gimtojikalba yra svarbi lituanistikos tradici-jos ir kasdienës darbinës veiklos sri-tis. Vakarà organizavo Lituanistikospaveldo áprasminimo komisija, kuriaivadovauja Lietuvos Respublikos Sei-mo Pirmininko pavaduotojas Èeslo-vas Jurðënas. Komisija kuruoja ir ádienos ðviesà mëgina iðkelti paveldodalykus, kurie guli rankraðtynuose,yra svarbûs lietuviðkajai kultûrai.

Vakaro dalyviai tylos minute pa-gerbë gruodþio 5 d. Maskvoje miru-sio akad. Vladimiro Toporovo atmi-nimà. Vilniaus universiteto garbësdaktaras, Gedimino ordino kavalie-rius, pasaulinio garso kalbininkasbaltistas, tikras Lietuvos kultûros þi-novas ir bièiulis V. Toporovas nusi-pelnë, kad jo vardas Lietuvoje bûtøáprasmintas naujomis jo atminimuiskirtomis knygomis. Taèiau geriau-sias paminklas V. Toporovui � taimûsø paèiø nuoðirdus rûpestis savogimtàja kalba, kurios tyrinëjimamstiek daug dëmesio skyrë þymusis kal-bininkas.

Paþymësime, kad lankydamasisMaskvoje Lituanistikos paveldoáprasminimo komisijos pirmininkasÈ. Jurðënas kreipësi á Rusijos inteli-gentus praðydamas dëti daugiau pa-stangø, kad ðios valstybës archyvai,muziejø saugyklos kuo plaèiau atsi-vertø, ir galëtume pamatyti ten sau-gomus lietuviðkojo paveldo dalykus.Tada ir mûsø namai bus labiau atvi-ri kitø tautø bei kultûrø sklaidai.

Sveikindamas vakaro dalyviusÈ. Jurðënas atkreipë visø dëmesá átuos iððûkius, kuriuos mums keliaXXI a. sparèiai kintanti Europa irekonominës reformos. Tad ir vienaspo kito vykæ dviejø 100-meèiø minë-jimai � Lietuviðkos spaudos lotynið-kais raðmenimis atgavimo ir Didþio-jo Vilniaus Seimo � pasirodë ne tikkaip kultûros faktai, bet ir bendràLietuvos politinæ kultûrà atspindin-

�Felicijos� premijos laureatai -Malgoþata Kasner ir Stasys Keinys

tys reiðkiniai. Mums Lietuvoje nenaujiena kartoms keièiantis ir vël at-sidurti kultûrø, kalbø ir tradicijø san-kryþoje, juntant ir politiniø interesøsandûras tarp Rytø ir Vakarø. Taèiaulietuviø kalba, anot È. Jurðëno, lie-tuviø tautai buvo, yra ir bus svarbiau-sia, iðskirtinë tapatumo vertybë tiekpaèioje Lietuvoje, tiek iðeivijoje. Dëljos vartojimo problemiðkumo visuo-menë nuolat reiðkia susirûpinimà,gal ne maþesná negu dël politiniø,moraliniø, ûkiniø temø. Lietuviø kal-ba � tai turtas, prisodrintas tautos ið-likimo dvasios, kovø kraujo, naminësduonos kvapo, tikëjimo tiesos, ji tur-tinga ir þodþiais, ir jø prasmiø ávairo-ve, � kalbëjo È. Jurðënas.

Lietuviø kalba yra tarptautiniøstudijø ir tyrinëjimø objektas, mûsøvalstybëje saugoma ávairiais teisi-niais sprendimais, átvirtinta kaipvalstybinë kalba. Atrodytø, kad ge-riau ir bûti negali. Vis dëlto visuome-nei nuolat kyla daug nerimo dël ne-pakankamos pagarbos valstybineikalbai, uþverda diskusijos ir apskri-tai dël lituanistikos plëtojimo. Lietu-vos valstybinëje filharmonijoje mi-nint Didþiojo Vilniaus Seimo 100-metá poetas Justinas Marcinkevièiusiðreiðkë rûpestá, kad valstybinë lietu-viø kalba vël stumiama ið vieðosiosvartojimo erdvës. Ðià mintá Operosir baleto teatre toliau pratæsë È. Jur-

ðënas: ið kuriamø tariamø reformis-tiniø koncepcijø ir projektø naudoskartais turi nebent jø autoriai, o na-cionalinis paveldas imamas darytiverslu. Juo, pasak kalbëtojo, virstanet kalbotyra. Kuo bûtø galima pa-keisti tokius iðkilius kalbininkus kaipVytautas Ambrazas, Aleksas Girde-nis, Jonas Palionis, Albertas Rosi-nas, Algirdas Sabaliauskas, VytautasVitkauskas, Zigmas Zinkevièius irkiti? Pasak È. Jurðëno, tai visø laikøþymiausiems mûsø kalbininkams

prilygstantys vardai, bet kur naujospavardës, kur priaugantys kalbinin-kai? Nejau jie ateina tik tam, kadnaikintø tradicijas turinèias kated-ras, maþintø reikalavimus ir siûlytøprimityvø �anglëjimà�, taip pat ir hu-manitariniuose moksluose?

2005 m. Kalbos premija, dar va-dinama Felicijos premija, Operos irbaleto teatre buvo áteikta Lenkijospilietei dr. Malgoþatai Kasner, kuriàpaþástame kaip buvusià Lenkø insti-tuto Vilniuje direktoræ. Kaip teigia-

ma apdovanojimo raðte, ði premijajai suteikta uþ sëkmingà istoriniø iraktualiø kultûriniø ryðiø tarp dviejøtautø plëtojimà, aktyvø ir intensyvølenkø ðiuolaikinës kultûros pristaty-mà ðiuolaikinei visuomenei, pasitel-kiant taisyklingos lietuviø kalbos var-tojimà, raiðkiai gerbiant lietuviø kul-tûrà, puoselëjant lietuviø kalbà toly-giai su kitomis kalbomis ávairiuoserenginiuose, bendruose projektuose,taip pat tiesiogiai bendraujant suLietuvos gyventojais.

Su Lietuva Felicijos premijos lau-reatë M. Kasner susijusi nuo 1990 m.,ir apie tai mûsø skaitytojai gali per-skaityti iðsamiuose pokalbiuose su jaMokslo Lietuvos puslapiuose (2005 m.Nr. 16 ir 18). Lietuviø kalba, tvirtinaM. Kasner, atvedë jà ir prie gilesniolenkiðkumo supratimo. Dar pridursi-me, kad M. Kasner daktaro diserta-cijà, skirtà Juozo Maèio-Këkðtogyvenimo ir kûrybos tyrinëjimams, at-skira knyga iðleido Lietuviø literatû-ros ir tautosakos institutas.

Ði premija Malgoþatai Kasner ro-do du dalykus: pirma, kad graþi, betsunki lietuviø kalba gali bûti iðmoksta-ma, antra, kad graþiajame Vilniausmieste lenkaitei visiðkai ámanoma puo-selëti puikiàjà lietuviø kalbà, stiprinantgeros kaimynystës ryðius tarp Lietuvosir Lenkijos, � dëkodamas uþ savo tau-tietei áteiktà premijà sakë Lenkijosambasadorius Lietuvoje Januðas Sko-limovskis (Janusz Skolimowski).

Antrasis Felicijos premijos laure-atas � Lietuviø kalbos instituto Lek-sikografijos centro darbuotojas dr.Stasys Keinys. Jis nominuotas uþ ini-ciatyvà ir pastangas pateikti Lietuviøkalbos þodynà elektroninëje terpëje.Jo rûpesèiu aiðkinamasis norminisDabartinës lietuviø kalbos þodynasbuvo iðleistas kompaktine plokðtele,ketvirtojo leidimo kompiuterinë ver-sija ádëta internete, tad laisvai pasie-kiama vartotojams. S. Keinio rûpes-èiu parengta penktoji kompiuterinëðio Þodyno versija mokykloms sumetodiniais nurodymais mokyto-jams, kaip naudotis kompiuteriniuþodynu. Infobalt 2004 parodoje ðisþodynas buvo iðrinktas geriausiu lie-tuviðku informaciniu produktumokslo kategorijoje.

Kovo 16-àjà, Knygneðio dienà,treèià kartà bus paskelbtas naujaskonkursas Felicijos Bortkevièienëspremijai gauti.

Gediminas Zemlickas

Vytauto Didþiojo universitetorektoriui, Lietuvos universitetørektoriø konferencijos preziden-tui prof. Vytautui Kaminskui sau-sio 8-àjà sukako 60 metø. Sausio10-àjà Lietuvos mokslø akademi-joje, kurios narys koresponden-tas yra prof. V. Kaminskas, já pa-gerbë kolegos ir akademinësbendruomenës nariai.

Gimæs per Vytautines

Ta proga jubiliatas visiems susi-rinkusiesiems áteikë dovanà � per jogarbei surengtus akademinius skai-tymus perskaitë paskaità Aukðtasismokslas: mitai ir tikrovë; ji sulaukëdidelio susidomëjimo. Prieð paskai-tà Lietuvos MA prezidentas akad.Zenonas Rokus Rudzikas pateikënemaþai ádomiø jubiliato kûrybinësbiografijos faktø. Vienà kità pri-minsime.

Jubiliatas gimë per Vytautines1946 m. Kaune. 1963 m. aukso me- Nukelta á 7 p.

�Felicijos� premijà dr. Malgoþatai Kasner áteikia Lituanistikos paveldo áprasminimo pirmininkas Èeslovas Jurðënasir komisijos sekretorius Andrius Vaiðnys

�Felicijos� premija apdovanojamas dr. Stasys Keinys

Jubiliatas VDU rektorius prof. Vytautas Kaminskas, KTU prorektorius prof. Vytautas Ostaðevièius irLietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 3INFORMATIKA HUMANITARAMS

Atitirpsta nuo laiko suðalusios natosFonduose � daugiau kaip

tûkstantis rankraðèiø

Lietuvos MA bibliotekos Ran-kraðèiø skyriaus vedëja Rima Cicë-nienë pristatydama projektà paþy-mëjo, kad skyriuje saugoma daugiaukaip tûkstantis XIV�XX a. ávairiømuzikiniø rankrað-èiø. Ðie dokumentaiatspindi ne tik Lie-tuvos, bet ir Balta-rusijos, Ukrainos,Rusijos, Lenkijos,Vokietijos, Nyder-landø muzikiná gy-venimà. Rankrað-èiai saugomi deðim-tyje skyriaus kolek-cijø ir archyviniøfondø. Ligi ðiol jiebuvo pasiekiami ne-daugeliui tyrinëtojø,tik kai kurie ran-kraðèiai buvo kiek geriau þinomi Lie-tuvos ir kitø ðaliø mokslininkams.

Kol kas naujojo projekto svetai-nëje pristatoma nedaug, uþtat labaiávairiø þanrø XIV�XVIII a. muziki-niø rankraðèiø. Pasirinkimà lëmë ran-kraðèiø autentiðkumas, sukûrimo lai-kas ir vieta, þanras ir forma, notacijair fizinë dokumento bûklë. Pristato-

mi senieji giesmynai, irmalagionai,sceninës, instrumentinës ir vokalinësmuzikos tabulatûros. Á ðá rinkiná pate-ko ir seniausias lietuviø liaudies me-lodijos uþraðymas. Tai viena eilutë antlapelio, kurià 1634 m. á Christiano Ot-tero ið Ragainës prisiminimø albumàuþraðë Karaliauèiaus universiteto stu-dentas Bridþius Getkantas.

Kadaise visas ðis, dabar sakytu-me, muzikinës kultûros paveldas bu-vo saugomas vienuolynuose, Kara-liauèiaus universiteto ir miesto bib-liotekose, Prûsijos valstybës archyve,Vilniaus kapitulos archyve. Kai ku-rie svetainëje pristatomi dokumen-tai datuojami XIX a. � tai ið Lietu-vos kilusiø ir mûsø kraðte dirbusiøkompozitoriø veikalai.

Svetainëje kiekvienas dokumen-tas pristatomas trumpa anotacija.

Jas sudarë, labai daug darbo ádëjomuzikologë prof. habil. dr. JûratëTrilupaitienë, kuri, beje, svetainëskûrëjams patarë, kuriø puslapiøskaitmeninius atvaizdus reikëtøpateikti duomenø bazëje. Dar paþy-mësime, kad buvo uþmegzti ryðiai suUkrainos nacionalinës muzikos akade-mijos doc. Jelena Ðevèiuk; ji pateikë po-ros irmalagionø muzikiná apraðà.

Archyvinius apra-ðus sudarë Rankraðèiøskyriaus darbuotojosIngrida Pajëdaitë, GitaDrungilienë, Rima Ci-cënienë, redagavo Da-nutë Labanauskienë.

Vaizdu ir garsupaþadintos natos

Naujajai svetaineisukurti 254 skaitmeni-niai vaizdai. Pirmiau-sia pateikiamas prista-tomo vieneto archyvi-

nis apraðas, kuriame nurodomi do-kumento identifikaciniai duomenys:antraðtë, autorius, dokumento kal-ba, paraðymo data ir vieta, fizinë do-kumento bûklë, informacija apieraðtà, raðtininkus, vandenþenklius,dekoravimà, marginalijas. Pateikia-ma ir papildomos informacijos: trum-pa dokumento anotacija, nurodomi

domesni rankraðèio pusla-piai pateikiami jø skaitme-niniai atvaizdai. Kiekvienàið jø galima detaliai apþiûrë-ti, o pageidaujant � uþsisa-kyti geros kokybës skaitme-ninæ kopijà.

Pateikti ir istoriniairankraðèiø duomenys: taiþinios apie rankraðèio pate-kimà á bibliotekà, ankstes-në jo priklausomybë, doku-mento publikacijos, biblio-grafija. Pateikiami kûriniø,esanèiø muzikiniuose ran-kraðèiuose, turimi garso irvaizdo áraðai. Specialiai ára-ðyti muzikiniai fragmentaiið senøjø knygø, juos Vil-niaus bernardinø baþnyèio-je ágiedojo choralø grupëVox mundi (vadovas Vytau-tas Gailevièius). Áraðytaspecialiai ðiai svetainei.

Projektas yra dvikalbis,informacija pateikiama lie-tuviø ir anglø kalbomis. Pa-ieðka gali bûti vykdoma pa-gal laikotarpius, atitinka-mus þodþius, ir, þinoma, pa-gal dokumentø signatûras.

Matematikos ir infor-matikos instituto vyresnio-

ji mokslo darbuotoja dr. Nerutë Kli-gienë, vadovavusi projektui ir multi-medijos darbo grupei,atskleidë ir nematomà-jà projekto dalá. Kaipminëta, darbas darytasper tarptautinæ EURE-KA programà, dalyvau-jant pramoniniam partne-riui � Visoriø informaci-niø technologijø parkui(direktorius HenrikasMakutënas). Lietuvosradijo ir televizijos archy-vas maloniai leido pro-jekte panaudoti turëtàvaizdo medþiagà. Nuolatinæ paramàdarbo grupei teikë ir kompozitoriusGiedrius Kuprevièius.

Projektas ágyvendintas Matema-tikos ir informatikos institute. Paieð-

kos duomenø bazæ sukûrë DonatasSaulevièius. Medþiagà filmavo, sve-tainæ monta-vo, tvarkë irmeniðkai pa-teikë Gedi-minas Navickas. Evaldas Oþeraitissukûrë vartotojui patogias skaitme-nines perþiûros programas kompak-tiniam diskui, jo dëka galime klausy-tis senosios muzikos ðiuolaikinio at-likimo ir garso áraðø. Egidijus Blaþe-vièius tvarkë svetainæ, ypaè daug nu-veikë, kad svetainë bûtø dinamiðkaipristatyta ávairiose parodose. Dizai-nà kûrë Norvyda Kligytë.

Kodël natos

Kodël skaitmeninimo projektuibuvo pasirinkti bûtent muzikiniairankraðèiai? Turint mintyje, kad bib-liotekoje � gausybë raðytinio pavel-do lobiø, toks klausimas visai su-prantamas. Vien Rankraðèiø skyriu-je yra 378 fondai, juose � daugiaukaip 250 tûkst. dokumentø vienetø.Pastaraisiais metais saugykloms pla-èiau atvërus duris lankytojams, jau-èiamas vis didesnis visuomenës susi-domëjimas raðytiniu paveldu. Daþ-nas tø dokumentø yra unikalus, itintrapus. Suprantama, unikaliausi ran-kraðèiai ypaè saugomi, todël sunkiaipasiekiami net ir tyrinëtojams. Kadseniausiø dokumentø tyrinëtojamsneturëtø reikðmës darbo vieta, bib-liotekoje saugomos vertybës turi bûtiskaitmeninamos, tada bus pasiekia-mos ið esmës kiekvienam þmogui.Nereikës eiti á bibliotekà, nes skait-meniniu archyvu galima naudotis sa-vo darbo vietoje per internetà arbaásigijus kompaktiná diskà su informa-cija. Projekto naujovë, kad galimauþsakyti skaitmenines kopijas; taimokama paslauga. Kopijuoti lei-dþiama ne daugiau kaip du treèda-lius turinio, be to, kopijas galima

naudoti tik mokslo arasmeniniais tikslais,bet draudþiama per-duoti tretiesiems as-menims.

Ið projekto svetai-nës galima uþsukti ir ápartneriø svetaines,pavyzdþiui, á Èekijosnacionalinæ bibliote-kà. Naudojantis aukð-tos kokybës skaitme-niniais vaizdais, atsi-vertø naujos tyrinëji-

mø perspektyvos: lengviau lygintirankraðèiø tekstus, iliustracijas, jøstiliø, atlikimo raidà ir panaðiai.

Dabar prieiga atvira visiems, ku-rie tuo domisi. Skaitmeniniø vaizdø

kokybë tenkina net ir reikliausius ty-rinëtojus. Galima ásigyti dokumentø

elektronines ar-ba spausdintaskopijas. Seniejimuzikiniai ran-

kraðèiai bene labiausiai tiko tokiamreikalui, nes á skaitmeninæ erdvæ buvoperkelti ir vaizdai, ir garsas.

Tai itin vertinga raðytinio doku-mentinio palikimo dalis, dominantimuzikiniø kûriniø atlikëjus, muzikosistorikus, kultûros istorijos tyrinëto-jus ir dailëtyrininkus, nes rankraðèiaipasiþymi ir puikia puoðyba.

Sulauksime irskaitmeniniø archyvø

plëtrosÐio darbo idëjinis vadovas Mate-

matikos ir informatikos institutoUNESCO katedros Informatika hu-manitarams vedëjas akad. LaimutisTelksnys, kalbëdamas apie atliktodarbo prasmæ, priminë, kad ne tikpatys turime puoselëti kultûros ver-tybes, bet ir jas skleisti pasaulyje. Il-gus ðimtmeèius ðie rankraðtiniai do-kumentai tylëjo, gulëdami saugyklølentynose. Jie kantriailaukë savo skaitytojø.Informacinës techno-logijos gali uþtikrintivisai kitoká skaitytojosantyká su dokumentu;tai rodo ir naujasisprojektas. Senieji mu-zikiniai tekstai buvoperkelti á virtualià erd-væ ir prakalbinti.

Kad ir kokie turtin-gi bûtume, kad ir kokiødideliø galimybiø teik-tø ðiuolaikinës informacinës techno-logijos, taèiau be finansiniø iðtekliønieko nenuveiktume. Lëðø pastara-jam projektui skyrë Lietuvos valsty-binis mokslo ir studijø fondas. Jo di-

Atkelta ið 1 p. rektorius dr. Sigitas Renèys paþymë-jo: vienas baigtas darbas kartu reið-kia ir kito pradþià. Panaðiø projektødar bus ne vienas, nes ðià Fondo mi-sijà jo direktorius tikino gerai su-prantàs, todël visada parems naujusprojektus. S. Renèys kvietë teiktinaujus pasiûlymus ir paraiðkas.

Beje, ir ðis projektas laikytinasjau nuveiktø darbø tàsa. Pirmasisþingsnis buvo þengtas 1997 m. Lietu-vos MA bibliotekoje, kai pradëtakurti archyviniø dokumentø biblio-grafiniø duomenø bazë � elektroni-nis katalogas. Tai skaitmeninio ar-chyvo pradþia, o pirmasis skaitmeni-nimo projektas (pergamentø) pra-dëtas 2002 metais. Dabar skaitytojasper internetà gali rasti rûpimà doku-mentà, já uþsisakyti. Kitas rimtas þings-nis � Nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos parengtas ir UNESCOprogramos Pasaulio atmintis paremtasprojektas, kuriame buvo pristatytasbibliotekoje saugomø pergamentøskaitmeninis archyvas, nuo 2002 m. jispasiekiamas internete.

Treèias þingsnis kuriamo skait-meninio archyvo link � tai 2003 m.geguþës mën. pradëtas projektasECH: TOPICC / Programinë áranganykstanèios kultûros paveldo iðsau-gojimui, tyrimui ir intelektinës nuo-savybës teisiø tvarkymui.

Nuobodulá lauk vejantisprojektas

Projekto pristatyme dalyvavoKauno technologijos universitetoHumanitarinio fakulteto dekanas,Garso ir vaizdo menø technologijøkatedros prof. Giedrius Kuprevi-èius, taip pat Muzikos ir teatro aka-demijos choralø grupë Vox mundi. Tapati, kuri ádainavo senuosiuose ran-kraðèiuose uþfiksuotas natas.

Kompozitorius G. Kuprevièiusprisipaþino ðiuo atveju esàs tik pro-jekto rezultatø vartotojas. Tikriejikûrëjai, anot kompozitoriaus, yratie, kurie sugebëjo ilgai tylëjusias na-

tas perkelti á virtualiàerdvæ ir suteikë jomsbalsà. Vertindamasnaujàjá projektà, G.Kuprevièius pirmiausiapasidþiaugë tuo, kad ja-me nëra jau pakyrëjusiøðou elementø. Tai nepostmoderniðkas dar-bas � nuo postmo-dernistiniø iðsidirbinëji-mø jau daug kas pavar-go. Dekanas apgailesta-vo, kad atsisakydami

pamatø, ðaknø, tæstinumo, tradicijos �ne vien miesèioniø, bet ir inteligen-tijos, intelektualø lygmeniu � atsidû-rëme kelyje á niekur.

Nukelta á 16 p.

www.musicalia.lt

Kompozitorius Giedrius Kuprevièius ðiuo atvejujauèiasi tik projekto rezultatø vartotoju

Grigaliðkojo choralo ansamblis �Vox Mundi�: Vytautas Gailevièius,Gediminas Ðeduikis ir Vitalijus Neugasimovas

Projekto �Musicalia� ir multimedijos darbo grupës vadovëdr. Nerutë Kligienë pristato darbo rezultatà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

4 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)ISTORIJA DABARTYJEMokslo Lietuva kalbasi su Vil-

niuje gyvenanèiu lenkø poetu irvertëju Voicechu Piotrovièiumi(Wojciech Piotrowicz), su kuriuodaþnai tenka susitikti ir bendrautiávairiuose Lenkø instituto Vilniu-je, Adomo Mickevièiaus muzie-jaus renginiuose. Kas mûsø tau-tas sieja labai tvirtais saitais ir kasskiria? Kas darytina, kad istorinëpraeitis ir patirtis ne kliudytø ge-riau vieniems kitus suprasti, betpadëtø spræsti dabarties uþdavi-nius, kuriø daugybë tiek lenkø,tiek lietuviø tautø kelyje? Ðiamepaðnekesyje mëginame aptarti kaikurias ðiø problemø.

Meilës tema nemari

Gerbiamasis pone Voicechai, prieðkelerius metus á lenkø kalbà iðvertëteVilniaus universiteto Adomo Mickevi-èiaus muziejaus direktoriaus Riman-to Ðalnos poemà �Baltosios gulbësnemirðta: poema apie Barboros ir Þy-gimanto Augusto meilæ�*. Knyga ið-spausdinta lietuviø ir lenkø kalbomis,taigi yra dar viena mûsø tautø istori-në ir literatûrinë jungtis. Kà galëtumëtepasakyti apie ðá kûriná? Kaip vertëjas,aiðku, labai ásigilinote.

Man ði R. Ðalnos poema labaimiela, ir mano kaip vertëjo sugebëji-mai ðiam darbui labai tiko. Poemojeatradau poezijai ir istorinei dramaibûdingø dalykø � daug dramatiðkø,net tragiðkø elementø labai graþio-je Barboros Radvilaitës ir karaliausÞygimanto Augusto meilës istorijo-je. Prie perteikiamø istoriniø ávykiølabai dera gamtos vaizdai. Esama irpasakojimo elemento: poema pra-dedama pasakotojo girdëtu senelëspasakojimu apie Þygimanto Augus-to ir Barboros Radvilaitës meilæ.Tarp visø kitø vaikystëje girdëtøpasakø yra ir ði romantiðka meilës is-torija, � jà autorius pagilina istorinë-mis þiniomis. Poema baigiasi pasa-kos elementu: magas, burtininkas irmistikas Janas Tvardovskis ið anapusiðkvieèia Barboros Radvilaitës vëlæir parodo jà mylimos þmonos gedin-èiam karaliui.

Didþiøjø ðeðëlyje

Taigi autorius naudoja ávairias pa-sakojimo formas, taèiau man ádomiau-sia, kad tai ir istorinis, ir literatûrinisveikalas. Todël labai mielai verèiau po-emà á lenkø kalbà. Buvo ádomu lenkøkalboje ieðkoti atitikmenø, kuriø rei-kalavo kiekviena ðios poemos dalis.Neabejoju, kad skaitytojams ádomuskaityti ðá R. Ðalnos kûriná.

Tema ne nauja: Barboros ir Þygi-manto Augusto meilës istorija jaudino nevienà poetà dar nuo romantizmo laikø.Po Treèiojo Abiejø Tautø Respublikos pa-dalijimo valstybës netekusiems lenkamsir lietuviams ði jaudinanti meilës istori-ja buvo gráþimas á �auksiná� XVI amþiø,Renesanso epochà, kai Vilniui dar tikokaraliðkojo miesto apibûdinimas. Mûsøtautoms tai buvo ir savotiðkas gráþimasá �prarastàjá rojø� .

Iðties ði tema ir lenkø, ir lietuviøliteratûrai ne nauja. Pirmasis ðiàBarboros ir Þygimanto Augustomeilës temà suaktualino istorikas irpublicistas Mykolas Balinskis � jis1837 m. paraðë veikalà apie Barbo-rà Radvilaitæ. Paskui ðios temosëmësi Antonis Edvardas Odinecas(Antoni Edvard Odynec) � 1858 m.iðëjo jo drama Barbora Radvilaitë.Spektaklis buvo parodytas Vilniausmiesto teatre apie 1860-uosius. Vai-dinta lenkø kalba.

A. E. Odineco veikalas buvo ga-na didelës apimties, pats autoriusdalyvavo repeticijose, teatre ir vë-liau savo draugui laiðke dþiaugësi,girdi, aèiû Dievui, buvo sutrumpin-tos tik jo veikalo scenos senate, bet

netrumpinta në viena scena, kurveikia Barbora Radvilaitë ir Þygi-mantas Augustas. Poetas taip patdþiaugësi, kad dekoracijø dailinin-kas Albertas Þametas (lietuviðkai jiskartais vadintas Þemaièiu) sugebë-jo scenoje puikiai perteikti XVI a.Vilniaus Katedros vaizdà. Caro prie-spaudos metu þiûrovams buvo paro-dytas Þygimanto Augusto laikø Vil-nius � stebëtinas dalykas.

Suprantama, kad skirtingø epochøautorius toje meilës istorijoje jaudinoskirtingi dalykai.

R. Ðalnos poemà sunku lyginti suA. E. Odineco drama, paraðyta spe-cialiai teatrui. Kad ði tema labai pa-traukli, rodo ir Juozo Gruðo istori-në drama Barbora Radvilaitë, kuri1972 m. buvo pastatyta Kauno dra-mos teatre ir turëjo didelá pasiseki-mà. Áþengus á XXI amþiø, kaip ma-tome, ði tema vël gaivinama, norsnuo Barboros Radvilaitës ir Þygi-manto Augusto laikø mus skiria pus-penkto ðimto metø.

Vertë M. Maþvydo irM. Daukðos veikalus

Esate tarsi dviejø kultûrø þmogus,tad tikriausiai galite lyginti, kuo skiria-si lietuviø ir lenkø skaitytojai, paiman-tys á rankas ðià knygà apie BarboràRadvilaitæ ir Þygimantà Augustà? La-bai daþnai ne tiek ið istorikø veikalø,kiek ið literatûros kûriniø þmonëssprendþia apie savo tautos ir valstybëspraeitá. Neretai � ir apie kitø tautø.

Man atrodo, kad tam tikras �lenkø ir lietuviø � skaitytojø bûrys la-bai panaðiai suvokia tø laikø mûsøtautø istorijà. Tai bendra mûsø isto-rija, tad ir ðiø skaitytojø reakcija,man regis, yra panaði. Adomo Mic-kevièiaus muziejø Vilniuje aplankodaug ekskursantø ið Lenkijos, nema-þai jø iðvysta ir tà knygà, kiti nusiper-ka, nes ji iðversta á lenkø kalbà. Ma-nau, muziejaus lankytojams lenkamspatiks skaityti ðá kûriná. Bent jau manbuvo malonu já versti.

Beje, nebe pirmà R. Ðalnos kûri-ná verèiu á lenkø kalbà. Man patiko joeilëraðèiai apie A. Mickevièiaus Vil-niaus bièiulius, kai kurie kiti tekstai.

Daþnai Jus sutinku Adomo Micke-vièiaus muziejaus ir Lenkø institutoVilniuje renginiuose. Ar Jums kaip vil-nieèiui Lietuvos ir Vilniaus istorijojeádomiausi bûtent A. Mickevièiaus lai-kai, t. y. romantizmo epocha? O gal Jusdomina ir kiti mûsø istorijos klodai?Ar domitës lietuviðkaisiais istorijos as-pektais, ar tik tais, kurie siejasi su Len-kijos istorija?

Man ádomus ir Lietuvos kultûrospaveldas, pradedant kad ir nuo pir-mosios lietuviðkos knygos � Marty-no Maþvydo Katekizmo. M. Maþvy-das tik baigë pirmtakø pradëtusdarbus, paraðë Katekizmo áþangà.Daug kas buvo padaryta dar prieðM. Maþvydà Abraomo Kulvieèio,Stanislovo Rapolionio, Jurgio Zab-lockio, kuris lietuviðkoje literatûro-je kartais vadinamas Uþubaliu.

Turëjau galimybæ á lenkø kalbàiðversti M. Maþvydo giesmes, kuriosiðspausdintos jo Katekizme. Varðuvo-je atskirais tomais leidþiama Vilniausantologija. Viename jos tomø yramano iðverstos M. Maþvydo gies-mës. Su dideliu malonumu verèiaujas á lenkø kalbà, nors buvo neleng-vas darbas, nes juk tai XVI a. lietu-viø kalba. Reikëjo lenkø kalboje ras-ti jai atitikmenis.

Kà dar esate vertæs �Vilniaus an-tologijai�?

Verèiau keletà Kristijono Done-laièio pasakëèiø, kai kuriuos Mika-lojaus Daukðos Postilës fragmentus.

O kaip garsioji �Postilës� pratar-më, kurioje M. Daukða aukðtina lietu-viø kalbà?

Jos versti nereikëjo, nes pratarmëparaðyta labai graþia lenkø kalba.

Ir lenkams reikëjo gintisavo kalbà

Daukðos �Postilës� pratarmëje su-formuluota nuostata, kaip reikia ver-

tinti savo gimtàjà, ðiuo atveju � lietu-viø kalbà. Ar lenkø literatûroje esamatokio pat ar panaðaus pavyzdþio, aukð-tinanèio gimtàjà kalbà?

Daukðos Postilës pratarmë � taihimnas lietuviø kalbai. Galime rastipanaðiø kûriniø, kurie buvo skirti ið-aukðtinti lenkø kalbà. Kad ir Augus-tinas Rotundas. Jis raðë lotynø kal-ba, bet pabrëþdavo lietuviø kalbosvertæ ir gynë lietuviø kalbos teises.A. Rotundas ilgai diskutavo su len-kø raðytoju ir karðtu polemiku JonuOþechovskiu, kuris nuolat pabrëþda-vo lenkø kalbos vertingumà.

Lenkø kalbos vertæ XVI a. nekartà pabrëþdavo þymiausias lenkørenesanso poetas Janas Kochanov-skis (Kochanowski), o prieð já � Mi-kolajus Rëjus (Mikolai Rej) � lenkøliteratûros pradininkas. Jis raðë:Lenkai nëra þàsys ir turi savo kalbà(Bo polacy nie gæsi, swój jæzyk majà).Taip jis stojo prieð lotynø kalbos ási-galëjimà.

Panaðiø pavyzdþiø tarp lenkø,gynusiø savo kalbos teises, galimerasti ne vienà. Pavyzdþiui, MotiejusKazimieras Sarbievijus. Raðë lotynøkalba, buvo XVII a. geriausiai þino-mas ið lotyniðkai raðiusiø poetø,kurio veikalai, dar jam gyvam esantbuvo leidþiami ávairiose ðalyse. Tikðtai vienas Lenkijos vyskupasM. K. Sarbievijui raðë laiðkus á Vil-niø ir priekaiðtavo, kad ðis pamirðoesàs lenkas: nors gimæs Lenkijoje,bet áklimpæs Vilniuje ëmë raðyti tiklotyniðkai ir ðlovinti tik Lietuvos þe-mæ...

Taigi buvo þmoniø, kurie gynëlenkø kalbà ir norëjo, kad bûtø ðlo-vinami Lenkijos gamtovaizdþiai.Jiems M. K. Sarbievijus atrodë at-skalûnas.

Kaip áveikti slenksèius

XX a. Lietuvos ir Lenkijos tarpu-savio santykiø istorijoje bûta daug su-dëtingø slenksèiø, kuriuos perkoptibuvo labai nelengva. Jie uþgoþë dauggraþaus istorinio bendradarbiavimopavyzdþiø. Jø nereikëtø uþmirðti mû-sø valstybëms ástojus á Europos Sàjun-gà, kurioje juk dar reikës surasti sauderamà vietà, ágyti kitø ðaliø autorite-tà. Ryþtinga Lenkijos pozicija ginantsavo interesus daugeliu atvejø gali bû-ti pavyzdys Lietuvai, kaip netapti ESsenbuviø pastumdële. Matyt, dar nekartà teks sutelkti bendras pastangas,jeigu ES norësime bent kiek pastebi-mesnio vaidmens. Jei taip, tai neiðven-giamai ateis laikas ieðkoti istoriniø irintelektinës atsparos taðkø, kurie mû-sø ðalis stiprintø naujojoje Europoje.Ar mes turime tokiø atsparos taðkø,kurie ne skirtø lietuvius ir lenkus, betvienytø mûsø pastangas, darytø musbendraþygiais, siekianèiais panaðiøtikslø?

Bûtina ieðkoti atsparos taðkø.Juk Europoje vyraujant lotynø kal-bai � kaip intelektinio bendravimokalbai � Lietuva ir Lenkija buvo lo-tyniðkosios Europos dalys � visi bu-vome europieèiai. To europietiðko-jo bendrumo nereikëtø pamirðti, jogalime semtis ið anø laikø. Tai pa-grindas, kuris turëtø padëti mûsøtautoms ir ðiais laikais dràsiau jaus-tis Europos nariais.

Man atrodo, kad tarp Lietuvos irLenkijos esama graþaus tarpusaviosupratimo. Savo kraðto kultûra, na-cionaline specifika ir savitumu priva-lome dalytis su Europa, to savitumoneprarasdami, já saugodami ir puo-selëdami. Tai yra mûsø bendra uþ-duotis.

Paþástu nemaþai þmoniø, ku-riems sekasi tai daryti, jie tampatikrais europieèiais ir kartu yra gerisavo tautos senosios ir dabartinës

*Baltosios gulbës nemirðta = Biaùe ùabæ-dzie nie umierajà: poema apie Barboros irÞygimanto Augusto meilæ / Rimantas Ðal-na; [á lenkø kalbà vertë Voicechas Piotro-vièius; dailininkas Vladas Lisaitis]. � Vil-nius: UAB �Petro ofsetas�, 2004 (Vil-nius: Petro ofsetas). � 87, [1] p.: iliustr. �Gretut. tekstas liet., lenk.

Poetas ir vertëjas Voicechas Piotrovièius, buvæs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jeþis Baras (Jerzy Bahr)ir Adomo Mickevièiaus muziejaus direktorius Rimantas Ðalna

Tarpukario Vilniaus dailininkës Barbaros Narembskos-Dembskos (Naræbska-Dæbska, 1921�2000) kûriniø parodosgraviûros, skirtos senajam Vilniui ið Torûnës universiteto bibliotekos rinkiniø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 5

kultûros propaguotojai. Jø dëka irkitose ðalyse bus iðgirsta apie Lie-tuvà, apie kurià ten ne visi girdëjæ.Europa turi þinoti, kad mûsø vals-tybiø praeityje yra buvæ daug labaigarbingø puslapiø. Ne tik buvo, betmûsø visø dëka tebëra ir bus atei-tyje.

Ryðiø tarp þmoniø svarba

Kaip mums pasiekti didesnës tole-rancijos, abipusio supratimo? Juk neistorinës nuoskaudos turi bûti mûsøkompasas, bet suvokimas, kad nuos-kaudas bûtinai reikia áveikti. Juk taiplenkai ir lietuviai tik labiau vieni kituspraturtintø, telktø bendriems naujiemsuþdaviniams spræsti ðiame sparèiaiglobalëjanèiame pasaulyje.

Tik plëtojant ryðius tarp þmoniøgalima ágyvendinti tokias uþduotis.Jei nebus tokiø kontaktø, tai visa, kàperskaitysime ið laikraðèiø, iðgirsimeið televizijos ekranø ir aukðtø tribû-nø, nebus gyvybinga. Viskas priklau-so nuo þmoniø tarpusavio santykiø.Jei bus tokiø asmenybiø, kurios su-gebës kitiems þmonëms paaiðkinti,kaip reikia sugyventi, tai èia ir busmûsø tautø tarpusavio sutarimo irbendradarbiavimo gera pradþia.

Man atrodo, kad lenkai geriau su-vokia savo senosios kultûros reikðmæ.Galime màstyti, kodël taip yra. Juk netir tie poetai, kurie gyveno Vilniuje ir sa-vo ðaknimis buvo áaugæ á bendrà len-kø ir lietuviø kultûrà, raðë lenkø kal-ba kaip �civilizuotesne�, paþangesne,kultûringesne ir t. t. Taip tada atrodë.O juk ið Krokuvos ar Varðuvos atvykælenkai Vilniuje jauèiasi tarsi savamemieste. Jiems viskas èia byloja supran-tama kultûros vaizdiniø kalba. Taippat Lietuvos inteligentai turëtø jaustisKrokuvoje ar kituose senuose Lenkijosmiestuose, kur Lietuvos didikai statë-si sau rûmus, mecenavo baþnyèias irvienuolynus. Pakaktø prisiminti Rad-vilas, Sapiegas, Oginskius ir kitus, bekuriø neámanoma ásivaizduoti nei lie-tuviðkosios, nei lenkiðkosios kultûros,kaip ir Lenkijos bei Lietu-vos istorijos.

Deja, á Lenkijos mies-tus nuvykæs lietuvis, ko ge-ro, nesijauèia ten taip patsavas, kaip á Vilniø atvykæslenkas. Kaip Jums, gerbia-masis Voicechai, atrodo �kodël? Gal esame jaunes-në tauta (turiu mintyjemoderniàjà tautà), kaþkuristorijos miglose palikusiLietuvos Didþiàjà Kuni-gaikðtystæ ir �Auðros�, Jo-no Basanavièiaus idëjøvedama atëjusi á nepri-klausomà Lietuvos Res-publikà? Vis dëlto ádomu,kaip Jûs apibûdintumëtetà esamà bendro kultûrosir istorijos suvokimo po-tencialø skirtumà?

Buvo laikai, kai kiekvienas iðLietuvos atvykæs á Karûnà, t. y.Lenkijà, jautësi esàs bendros vals-tybës pilietis, lygiateisis narys. Kastà bendrumo jausmà paþeidë, o vë-liau ir sunaikino? Tie, kurie triskartus padalijo Abiejø Tautø Res-publikà, o paskui atskyrë lietuviusnuo lenkø. Po 1863 m. sukilimopradëta ypaè stipri rusifikacija, pri-sidëjo ir vokieèiai, kad tarp lietu-viø ir lenkø nebûtø tarpusavio su-pratimo. Lietuviðkasis elitas jaulietuviðkai nebekalbëjo, bet kûnuir dvasia vis dëlto siejo save su Lie-tuva. Okupantai labai pasistengëðá tautos elità atplëðti, atstumtinuo lietuviø tautos kamieno. Iðvalstieèiø kilæ naujos kartos lietu-viø inteligentai � kunigai, mokyto-jai, gydytojai, mintyje turiu J. Ba-sanavièiaus ir V. Kudirkos kartà �jau nesiejo lietuviðkai nebekalban-èio Lietuvos elito su lietuviø tauta.

Kai po Pirmojo pasaulinio karoprisidëjo Þeligovskis ir ginèai dël Vil-niaus, iðiro gilesni mûsø tautø ryðiai.Lietuviams Lenkijoje tapo nejauku,ilgai tarp Lietuvos ir Lenkijos ið visonebuvo diplomatiniø ryðiø. Visa tailabai pakenkë mûsø tautoms.

Tad kaip atkurti ðiuos ryðius?Tik per giluminá suvokimà, kad

visa, kas buvo sukurta Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtijos þemëse, vi-sos kultûrinës ir politinio gyvenimovertybës yra mûsø abiejø tautø pasi-didþiavimas. Su ðiuo paveldu turimegyventi naujojoje Europoje. Tiemsnesusivokëliams lenkams, kurie ma-no, kad Lenkija � tai jau Vakarai,Europa, o visa, kas á rytus ir ðiauræ �neverta didesnio dëmesio, taigi to-kiems mano tautieèiams reikia aið-kinti jø paklydimus. Gal tai ir ilgasprocesas, nebus lengva, bet tik ðiuokeliu turime eiti.

Pastarieji 15 Lietuvos nepri-klausomybës metø mus nuvedë la-bai gera kryptimi. Neabejoju, kadmûsø tautø tarpusavio supratimastik gerës.

Mokytis ið vyskupoValerijono

Europa gal nelabai ir prisimenaapie unikalø geopolitiná dariná � Abie-jø Tautø Respublikà.

Europai reikëtø tai nuolat pri-minti. Þvelgiant ið Paryþiaus ar Lon-dono kai kam gali atrodyti, kad esa-me ið labai atsilikusiø kraðtø, irmums padaryta didelë malonë, kadbuvome priimti á Europos Sàjungà.Vis dëlto mes atëjome á bendrà Eu-ropà su savo valstybiø istorija � ir la-bai garbinga, su savo kultûra.

Vis prisimenu XVI a. Lietuvosistorijos tarpsná, kai Vilniaus vysku-pas Valerijonas Protasevièius ëmësipastangø Vilniuje ákurti universitetà.Tai turëjo bûti katalikiðkas universi-tetas, o tam reikalui V. Protasevièiussiekë pasikviesti jëzuitus. Vyskupasraðë laiðkus Romos popieþiui ir jëzui-tø ordino vadovybei. Gaudavo neigia-mus atsakymus, girdi, tai naujas ordi-nas, turintis per maþai pajëgø. O svar-biausia, kad jëzuitams atsiveria nese-niai atrastasis Amerikos þemynas, ákurá ir buvo numatyta kreipti visas pa-jëgas. Vykti á Europos ðiauræ, á Lie-tuvà, jëzuitai nereiðkë jokio noro. Visdëlto V. Protasevièius sugebëjo pirmàjëzuitø �desantà� atvilioti á Vilniø.Vyskupas atvykëliams sudarë puikiassàlygas, paþadëjo nuolatiná rûpestá,tad jau po keliø dienø ið Vilniaus jë-zuitai raðë á Romà savo ordino gene-rolui. Ir kà raðë? Girdi, kad jei kuránors kraðtà ir galima vadinti laukiniu,tai toks laukinis kraðtas esàs ÐiaurësItalija, nes ten apstu ir plëðikø, ir ki-tø blogybiø, o Vilniuje viskas labaitvarkinga, civilizuota, ir mes, jëzuitai,taip graþiai buvome priimti... Ið Lietu-vos ir Maskva netoli, o ið Maskvos � irKinija mûsø laukia...

Þodþiu, tame laiðke ið Vilniaus jë-zuitai nubrëþë visà savo ordino ateitiesveiklos strategijà.

Ðiuos toli siekianèius planus jë-zuitai pradëjo nuo Vilniaus kolegi-jos ákûrimo 1569 m., o po 10 metøjau buvo ákurta Vilniaus akademijair universitetas. Ið Vilniaus vyskupoV. Protasevièiaus reikia pasimoky-ti, kà tinkamu momentu reikiapadaryti, uþmegzti ryðius ir kaip pa-teikti savo kraðtà. Ið to atsiranda di-deli dalykai.

Taèiau tam reikia tokios gilios kul-tûros ir toliaregiðkø politikø, koks irbuvo vyskupas Valerijonas. Kai religi-ja, kultûra ir politika sumaniose ran-kose, iðties vyksta stebuklai. Tad irmums Europos Sàjungoje reikia átvir-tinti savo istorijos màstymà, savo kul-tûriná suvokimà, ir integruotis taip,kad bûtume ne paniekinti, o pamaty-ti, suprasti ir priimti.

Pritariu Jûsø þodþiams. Visa ðir-dimi.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Europos Sàjungos pinigai kar-tais sutaiko net buvusius didþiausiuskonkurentus: pirmà kartà per 30 me-tø Fizikos instituto ir Vilniaus uni-versiteto lazeriø kûrëjai suvienijo sa-vo pastangas ir ásitraukë á bendro ESprojekto darbus. Ðis aukðtøjø tech-nologijø krypties projektas Naciona-linis lazeriø mokslo ir technologijøcentras skirtas parengti aukðtos kva-lifikacijos specialistus, kurie sugebë-tø dirbti su ðiuolaikinëmis lazerinë-mis ir optinëmis technologijomis.Projekto vadovai � dr. Viktoras Vai-èikauskas (Fizikos institutas) ir prof.Valdas Sirutkaitis (Vilniaus univer-sitetas). Projektui ið ES struktûriniøfondø skirta 3,8 mln. litø ir dar 3 mln.litø � naujai aparatûrai ásigyti. Pro-jekte numatyta parengti 12 dokto-rantø ir magistrantø, paraðyti 8 va-dovëlius ir árengti 8 visiðkai naujaslaboratorijas, kuriose bûtø rengiamiminëti doktorantai ir magistrantai.Tos laboratorijos bus árengtos reno-vuotose Fizikos instituto ir Vilniausuniversiteto patalpose, jos nebus uþ-daros, jose galës tobulintis ir kitøaukðtøjø mokyklø studentai.

Be to, projekto vykdytojai galësnupirkti 180 moksliniø knygø, o ið uþ-sienio ðaliø bus galima pasikviesti 23þymiausius lazeriø ir optiniø techno-logijø srityje dirbanèius mokslininkus.Suprantama, visur galioja konkursi-nës atrankos principas. Pirmieji, ku-rie buvo pakviesti á Vilniø skaityti pa-skaitø ir pasidalyti patirtimi, buvoprof. Robertas Eckardt ið JAV, dr.Anatolijus Viktorovièius Masalovas(Àíàòîëèé Ìàñàëîâ) ið Rusijos ir Ri-mas Juðkaitis ið Jungtinës Karalystës.

A. Masalovas yra Rusijos moks-lø akademijos P. Lebedevo Fizikosinstituto Optikos skyriaus G. Land-sbergio optikos laboratorijos vedë-jas. Vilniuje sveèias skaitë dvi labaiaukðto lygio paskaitas Ðiuolaikiniaiultratrumpøjø impulsø charakteriza-vimo metodai ir Optiniø parametriniøgeneratoriø spinduliavimo paslëptapoliarizacija. Paskui perskaitë prane-ðimà Poliarizacijos metodo ypatybëskvan-tinëje tomografijoje Fizikos ins-

Dirbo su þymiausiaisFIAN�o fizikais (1)

titute. Sveèias apsilankë Fizikos ins-tituto laboratorijose, Vilniaus uni-versiteto Kvantinës elektronikos ka-tedros laboratorijose ir Lazeriø tyri-mø centre, susipaþino su lazeriøtechnologijø bendrovëmis � EKS-PLA, STANDA ir Ðviesos konversi-ja. A. Masalovas turëjo progà susi-tikti ir bendrauti su Lietuvos moks-lø akademijos tikraisiais nariais Al-giu Petru Piskarsku ir Juru Poþela.

Vieno ið projekto vykdytojo dr. Vi-dimanto Kabelkos iniciatyva, nepai-sant labai átempto grafiko, A. Masalo-vas sugebëjo rasti laiko ir su þmonaValentina apsilankyti Mokslo Lietu-vos redakcijoje. Iðsamiame paðneke-syje buvo kalbama apie lazeriø kûri-mo darbus garsiajame FIAN�e � Ru-sijos mokslø akademijos P. Lebede-vo Fizikos institute Maskvoje(Ôèçè÷åñêèé èíñòèòóò Àêàäåìèèíàóê). Manome, kad sveèio mintyssudomins mûsø skaitytojus, nes tojelazeriø kûrimo istorijoje atsispindi irlabai svarbi aukðtos kvalifikacijosspecialistø rengimo patirtis, kuriaiskirtas mûsø minimas ES struktûri-niø fondø projektas.

Aleksandro Prochorovofrazës svoris

Gerbiamasis daktare AnatolijauMasalovai, kad mûsø pokalbis ásibëgë-tø ir toliau slystø lengva vaga, gal pa-pasakotumëte, kà anksèiau dirbo ir ðiuometu tebedirba visame pasaulyje garsusFIAN�as � Fizikos institutas Maskvoje?

Dirbu iðties nuostabiame Rusijosmokslø akademijos P. Lebedevo fizi-kos institute � FIAN�e. Tarybiniaislaikais tai buvo fizikos mokslø lyde-ris ir ðá autoritetà iðsaugojo RusijosFederacijos mastu. Pakaktø pasaky-ti, kad ið 10 Rusijos Nobelio premijølaureatø net 7 iðugdë mûsø institutas.

Nesunku ásivaizduoti, koká dþiaugs-mà jutau, kai dar geltonsnapis jaunikai-tis patekau á ðá institutà. Ligi ðiol ten dir-bu ir tuo labai dþiaugiuosi. Mat Fizi-kos institute dirba iðties iðkilios as-menybës, ið kuriø galëjau

Nukelta á 6 p.

Likimas lëmë dr. A. Masalovui dirbti pirmose Rusijos lazeriø kûrëjø gretose,vadovaujant Nobelio premijos laureatams akad. A. Prochorovui ir akad. N. Basovui

Adomo Mickevièiaus muziejuje R. Ðalnos knygos pristatymo metu: VU bibliotekosdirektorë Birutë Butkevièienë, tuometinë Lenkø instituto direktorë

dr. Malgoþata Kasner ir tuometinis Lenkijos ambasadorius Jeþis Baras

Retorikos þinovë prof. Regina Koþeniauskienë Lenkø instituto ir Adomo Mickevièiaus renginyje

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

6 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)FIZIKAI

Dirbo su þymiausiaisFIAN�o fizikais (1)

daug iðmokti. Tai, pavyzdþiui, 1964 m.Nobelio premijos laureatai (kartu suJAV fiziku Èarlzu Hardu Taunsu �Townes) Aleksandras MichailovièiusProchorovas ir Nikolajus Genadije-vièius Basovas.

Ar su abiem ðiais mokslininkaisJums teko bendradarbiauti, bendrauti?

Mano santykiai su ðiais korifëjaisklostësi gana skirtingai. Turiu pasa-kyti, kad abu buvo vienas kito verti,labai kûrybingos ir visiðkai skirtingosasmenybës. A. Prochorovas buvoN. Basovo vadovas tuo metu, kai jiesukûrë pirmàjá lazerá. A. Prochoro-vas buvo toks fizikos þinovas, kad joklausantis moksliniuose seminaruo-se uþimdavo kvapà, gaudydavomekiekvienà jo þodá. Tuose seminaruo-se bûdavo skaitomi moksliniai pra-neðimai, juos svarstydavome, karðtaidiskutuodavome, Aleksandras Mi-chailovièius visada tardavo apiben-drinamàjá þodá. Jis pasakydavo tris,keturias, daugiø daugiausia penkiasfrazes, bet jø svoris bûdavo toks di-delis, kad neiðgirdæs jo apibendrini-mo, galëdavai sakyti, kad praleidaikaþkà labai svarbaus.

Ar galëtume A. Prochorovà pava-dinti fizikos mokslo enciklopedininku?

Taip, jis buvo enciklopedinëserudicijos fizikas. Visai neatsitiktinaiA. Prochorovas buvo Rusijos enciklo-pedijos paskutinës laidos redaktorius.

Nikolajus Basovas �dieviðkos kibirkðties

palytëtasisN. Basovas buvo visai kito tipo

asmenybë, jis pasiþymëjo man sun-kiai suvokiama intuicija. Kai savopavaldiniams N. Basovas teikdavopasiûlymus, toli graþu ne visada bu-vo galima suprasti, kodël ir kuo rem-damasis bûtent tai jis siûlo.

Kaip vis dëlto apibûdintumëteN. Basovo talento prigimtá � tai dievið-kosios kibirkðties blyksnis? Intuityvauspaþinimo raiðka?

Kai buvo laidojamas N. Basovas,kitas puikus fizikas Leonidas Keldy-ðas (buvusio TSRS Mokslø akademi-jos prezidento Mstislavo Keldyðobrolis) pasakë: Toks áspûdis, kad Ba-sovas galëjo þvilgèioti á knygà, kuriàparaðë pats Kûrëjas. Tai, kà að jauèiu,L. Keldyðas iðsakë þodþiais. IðtiesN. Basovo intuityvi mokslinë màsty-sena buvo labai iðlavinta.

A. Prochorovo ir N. Basovo, tokiøskirtingø asmenybiø mokslinis �tande-mas�, matyt, ir davë tà postûmá, dël ku-rio Tarybø Sàjungoje kurti lazeriai nenu-sileido geriausiems pasaulyje lazeriams?

Visai galimas dalykas. Vis dëlto ðiøfizikø stiprybës buvo akivaizdþiausiostada, kai jie, gavæ Nobelio premijà, ið-siskyrë. Sunku buvo tikëtis, kad dvi to-kios ryðkios asmenybës ilgai galëtø su-gyventi. N. Basovas, atsiskyræs nuo A.Prochorovo, padarë tiesiog stebuklus,pastatæs naujus korpusus su laborato-rijomis Fizikos instituto teritorijoje. Jispastatë mûsø instituto filialà Pamask-vëje, Troicko mieste. Ten ðiuo metu ási-kûræ maþdaug deðimt akademiniø ins-titutø, o buvusio lazeriø bumo dëkaTroicke buvo pastatyta daug gyvena-møjø namø. Pagaliau dël to bumo aðkaip mokslininkas galëjau ágyvendin-ti savo sumanymus, tada ir mûsø ðei-ma atsistojo ant kojø.

Kada prasidëjo lazeriøbumas

Ðtai Jûs prisiminëte lazeriø bumà,kurio padariniø dëka ir mes Lietuvojeðiandien galime didþiuotis kuriamaislietuviðkais lazeriais. Tad gal prisimin-

kime to bumo pradþià TarybøSàjungoje.

Tuo paèiu metu lazeriø bumasbuvo kilæs ir JAV. Darbai, ku-riuos ðeðtajame deðimtmetyje dirboÈ. H. Taunsas, bûsimasis 1964 m.Nobelio premijos laureatas (kartu suA. Prochorovu ir N. Basovu), su la-zeriø bumu neturëjo nieko bendro,nes tas didþiulis susidomëjimas laze-riais kilo tik septintojo deðimtmeèiopabaigoje. Tiesa, kai kurie moksli-ninkai jau apie 1960-uosius metusëmë suprasti, kokie svarbûs ateityjegali bûti lazeriai.

Taigi nuo septintojo deðimtme-èio vis didëjo susidomëjimas laze-riais. Pirmoji mokslinë konferencija,skirta lazeriams, ávyko 1964 metais.Tada amerikieèiai susikvietë visus,kurie buvo bent kiek susijæ su laze-riais. Todël 1964-uosius galëèiau pa-vadinti pirmuoju susidomëjimo laze-riais, bûsimo bumo þenklu.

Studijos �Fizteche�

Kaip Jûs ásitraukëte á ðiuos per-spektyvius darbus?

Bûtent 1964 m. ástojau á Maskvosfizikinës technikos institutà. Galiudràsiai teigti, kad tuo metu tai buvogeriausias institutas Tarybø Sàjungo-je. Man regis, jis ir ðiandien geriau-sias Rusijos Federacijoje.

Pagal kokius kriterijus vertinate?�Fiztechà� � Fizikinës technikos

institutà � ákûrë ne kas kitas, o patsPiotras Leonidovièius Kapica. Nuopat pradþiø ðiam institutui buvo ke-liama uþduotis � rengti moksliniusdarbuotojus. Instituto absolventaigaudavo paskyrimus á mokslines la-boratorijas. Kiti ðalies institutai nebu-vo taip tikslingai orientuoti. Ðtai kadir garsusis MIFI � Maskvos inþineri-nis fizikos institutas: jis buvo kreipia-mas rengti inþinierius, kurie aptar-naudavo branduolinius reaktorius.Tai branduolinës energetikos institu-tas, jo uþduotis buvo visiðkai kitokia.

Á Fizikinës technikos institutà sto-davo jaunuoliai, kuriuos jaudino Al-berto Einðteino ir kitø fizikos didþiøjøðlovë. Institute buvo labai neáprastaTarybø Sàjungai studijø sistema. Pa-vyzdþiui, mûsø institute niekadagrieþtai nereikalauta lankyti visas pa-skaitas, nors ðiokia tokia kontrolë,aiðku, buvo. Seminarus ir kai kuriuosuþsiëmimus lankyti buvo bûtina, betpaskaitas � ne. Egzaminus laikydavo-

me atsineðæ visus ámanomus to kur-so vadovëlius. Atsakinëjant vadovë-liai likdavo nuoðaly, o dëstytojas ver-tindavo tai, kas studento galvoje.

Matematika ir fizika mums buvodëstoma aukðèiausiu lygiu, kurá buvogalima tuo metu ðalyje pasiekti. Beje,matematika mums buvo dëstoma nekaip savitikslë disciplina, o kaip moks-liniø tyrinëjimø priemonë fizikoje.

Treèias pagal svarbumà dalykasbuvo anglø kalba, nes turëjome skai-tyti angliðkus mokslinius þurnalus.Taigi anglø kalbos paskaitas lankytibuvo bûtina.

Ar institute buvo toleruojami ryðiaisu uþsienieèiais, kad ir tais paèiais an-glais ar amerikieèiais?

Ne. Niekam ne paslaptis, kad ðioinstituto absolventai bûdavo laukiamiir kariniuose institutuose. Tai nereið-kia, kad institutas rengë specialistusbûtent karinei pramonei, bet kariniusuþsakovus mûsø absolventai domino.Ðtai kodël �Fiztechas� turëjo ir kai ku-riø lengvatø, palyginti su kitomis tometo aukðtosiomis mokyklomis: mû-sø stipendija buvo kiek didesnë. Su-prantama, kad jokiø uþsienieèiø �Fiz-teche� niekada nebûdavo, jokie pa-skaitø ið uþsienio atvykæ fizikai mumsneskaitydavo. Per pastaruosius de-ðimtá metø padëtis keièiasi. SubyrëjusTarybø Sàjungai, pasikeitus visuome-ninei santvarkai Rusijoje, pokyèiaiprasidëjo ir �Fizteche�.

P. Kapicos ultimatumai

�Fiztechas� buvo P. Kapicos �kû-dikis� ir veikë pagal savo kûrëjo sufor-muotà studijø sistemà. Jei taip, taikaip P. Kapicai pavyko to pasiekti?Klausiu, nes þinau, kas yra komandi-në planinë sistema ir dar ágyvendintapagal sovietiðkà modelá.

P. Kapica 1921�1934 m. dirboAnglijoje, Ernesto Rozerfordo va-dovaujamoje Kavendiðo laboratori-joje. 1934 m. atvykæs á Maskvà, jis ga-vo þinià, kad daugiau á Anglijà iðvyktijam nebus leista. P. Kapica gavo nu-rodymà Tarybø Sàjungoje organi-zuoti fizikos moksliniø tyrimø siste-mà. P. Kapica pats pateikë ultimatu-mà: jeigu jam liepiama organizuotimoksliniø tyrimø sistemà, tai turi bû-ti pastatytas naujo tipo institutas, ku-ris rengtø mokslo darbuotojus ðaliesmokslinëms laboratorijoms. Tada ir

buvo ákurtas Fizikinës technikos ins-titutas Maskvoje. Visà ðio institutoveiklà P. Kapica pats ir reglamenta-vo, daug kà perëmæs ið Anglijosaukðtojo mokslo sistemos.

Ádomu, ar P. Kapica buvo paten-kintas tokiu savo moksliniu likimu, ku-ris juk ne nuo jo valios priklausë?

Sunkus klausimas. Atsakymà iðdalies duoda nedidelë knygelë P. Ka-picos laiðkai. Jis paraðë daugybæ laið-kø Tarybø Sàjungos vyriausybei.Tuose laiðkuose ir jø paaiðkinimuo-se, manau, bûtø galima ir rasti atsa-kymà á ðá klausimà. Aiðku viena:P. Kapicos gyvenimas Tarybø Sàjun-goje buvo labai sudëtingas.

Kita vertus, turbût nedaug pavyz-dþiø rasime mokslo istorijoje, kai vals-tybë ryþtasi patenkinti mokslininko rei-kalavimus, valstybës pinigais ásteigia-mas mokslo laboratorijoms specialistusrengiantis institutas, kuriame prigyja irangliðkoji studijø sistema. Neátikëtinalaisvë totalitarinës sistemos sàlygomis.

P. Kapica visas ðias galimybes irprivilegijas iðkovodavo ultimatu-mais. Jo laiðkuose visa tai akivaiz-dþiai matyti. Juk bûtent P. Kapicosautoritetas ir ryþtingas bûdas padë-jo iðgelbëti ir Levà Landau. Pastara-sis visiðkai nemokëjo paklusti ðalyjeátvirtintoms taisyklëms ir áprastomsto meto elgesio normoms, nes tai bu-vo visiðkai laisvos dvasios asmenybë.Kaip reþimu nepatenkintas þmogus,L. Landau, aiðku, pateko po �gaub-tu�. Jam buvo iðkilusi didelë grësmë,ir ne kas kitas, o P. Kapica já gelbëjo.

Moksle norint bûti kûrëju, nega-lima bûti ribotu þmogumi, pasiduotidogmatiðkam màstymui. L. Landauðio principo laikësi savo mokslinëjeveikloje ir gyvenime. Jokiems sàlygi-numams jis nebuvo pavaldus. OP. Kapica buvo visai kito tipo þmogus.

Diplomatas?Taip, jis puikiai suprato, kaip ga-

lima ir reikia bendrauti su valdþia.Jeigu jis nebûtø buvæs toks, dauge-lio mokslininkø ðalis bûtø netekusiarba iðvis neiðugdþiusi. SkaitantP. Kapicos laiðkus galima tik stebë-tis ir þavëtis, kaip jis sugebëdavo ras-ti argumentø savo tiesai árodyti. Jukkaip reikëjo tuos laiðkus vyriausybeiraðyti ir rasti tinkamus þodþius, ku-rie padëtø iðteisinti reþimui nepaklûs-tantá asmená? P. Kapica sugebëdavorasti neatremiamø argumentø.

Að pats mokiausi ið jo laiðkø, irtos pamokos man padëdavo iðspræstisavo menkas problemëles. Ir dabarP. Kapicos laiðkø knyga guli manoknygø lentynoje, daþnai jà atsiverèiu.

Reikëtø, kad ir Lietuvos leidëjaisusidomëtø ðia knyga, sudomintø skai-tytojus.

Galiu tik palinkëti iðleisti ðià kny-gà Lietuvoje.

Mokslinë atmosfera FIAN�e

Tai ðtai studijuodamas ketvirtamekurse 1967 m. patekau á FIAN�à �Fizikos institutà. Tai buvo pats laze-riø bumo ákarðtis ðalyje. Apie tà lai-kotarpá Maskvoje neblogai þinoakad. Algis Petras Piskarskas, kuristuo metu dar tobulinosi Maskvoje.Tuo metu apie A. Prochorovà irN. Basovà mokslinis gyvenimas vir-te virë. Tai nebuvo kabinetiniaimokslininkai, kurie kartà per savai-tæ rengia pasitarimus ar panaðiai.Labai gerai prisimenu to metomokslinæ atmosferà FIAN�e. Ásivaiz-duokite, nedidelës mokslininkøgrupelës nariai sugalvoja kà nors nau-jo atlikti su tam tikru lazeriu, tà ir da-rome. Gretimos laboratorijos kûrybi-në grupë gali mus pralenkti, todël pri-valome savo eksperimentà ágyvendin-ti pirmi. Tai buvo kûrybinë konkuren-cija. Mes nesigrûmëme dël pinigø �mums rûpëjo nauji atradimai.

Vadinasi, likimo buvo lemta irJums bûti prie lazerio kûrimo iðtakø,jø plitimo ir vis platesnio taikymo.

Nors buvau visai nepatyræs, faktið-kai juk dar bûdamas kiek ûgtelëjesberniûkðtis dalyvavau tuose ádomiuo-se tyrinëjimuose. Mes visi � mano ko-legos, draugai ir kaimynai ið kitø labo-ratorijø � bëgiodavome á moksliniusseminarus. Godþiai gaudëme kiekvie-nà naujà þinià: kà naujo pasakys kole-ga ið gretimos laboratorijos? Ar nepa-sakys ko nors, kas bent kiek paaiðkinsir mûsø sprendþiamà problemà? Arnepaaiðkës, kad esame aplenkti? Tuometu lazeris dar nebuvo árankis arprietaisas: tai buvo rankø darbo �kaþ-kas�. Ir ðtai ðis kûrinys gali dar kai kà,já taikant buvo galima gauti visai nau-jus fizikinius elementus. To ir siekëme.Tuo metu dar nelabai suvokëme, ko-kie procesai vyksta to lazerio viduje.

Idëjos sklandë ore ir jas reikëjo pa-gauti, suvokti?

Suvokti, nusitverti, árodyti naujaiseksperimentais, o paskui rezultatusaptarti seminaruose per diskusijas.

Kokia buvo tø seminarø atmosfe-ra? Kaip þymieji autoritetai vertinomaþiau pagarsëjusiø tyrinëtojø veiklà?

Visi jautësi esà kolegos. Þinoma,A. Prochorovas ir N. Basovas buvoiðskirtinës asmenybës. A. Prochoro-vas nuolat bûdavo apsuptas bendra-darbiø, su juo bendraudami niekadanejautëme atstumo, jis daþnai mie-lai uþeidavo á laboratorijas. Jeigujam toptelëdavo kokia nors idëja, taibet kuriuo metu galëdavo uþeiti per-simesti þodþiu kitu su kolegomis.Tardavosi, kitiems patardavo.

N. Basovas buvo kitokio gymioþmogus. Jis mokëdavo suðaukti pasi-tarimus, buvo puikus organizatorius.Mëgo �smegenø ðturmà�. Já supdavotik tam tikro tipo þmonës, galëtumesakyti � jo numylëtiniai. Daugelis dar-buotojø, kuriuos N. Basovas prisileis-davo, buvo jam simpatiðki, jis su ðiaisþmonëmis gerai elgdavosi.

Ko reikëjo, kad uþsitikrintumN. Basovo palankumà?

Ko gero, tai tas pats E. Rozerfor-do atvejis: þinome, kad jis buvo fizio-nomistas ir pirmasis jo áspûdis apieþmogø jam buvo kone lemiamas.Ðiek tiek ðià savo vadovo nuostatàbuvo perëmæs ir P. Kapica, nors jisnebuvo toks ryðkus fizionomistas.

Atkelta ið 5 p.

1979 m. Nobelio premijos laureatas akad. N. Basovas (antras ið deðinës) lankësi Fizikos institute. Vyr. mokslo darbuotojasdr. V. Kabelka (deðinëje) demonstruoja sveèiui, Fizikos instituto direktoriui akad. J. Viðèiakui ir tuometiniam Lietuvos MA

prezidentui akad. J. Poþelai Lazerinës optoelektronikos laboratorijoje suderintà daþalø lazerá

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 7AUKÐTASIS MOKSLASDël N. Basovo negalëèiau daryti tvir-tø vienareikðmiø iðvadø. Taèiau jisjautë þmones � kas ko vertas.

Jei atsirastø tokia galimybë, kàrinktumëtës savo mokslinio darbo va-dovu � N. Basovà ar A. Prochorovà?

Þinoma, kad A. Prochorovà. Jisbuvo paprastesnis, su juo buvo pa-prasèiau ir lengviau. N. Basovas sa-vo nenuspëjamumu ne vienà baugi-no. Gal ne tiek baugino, nes baimin-tis gali to, kuris ðalia, o su N. Baso-vu man netekdavo labai daþnai susi-tikti ir bendrauti. Buvome skirtingolygmens darbuotojai.

Kad A. Prochorovo ir N. Basovo ke-liai institute iðsiskyrë � kurio iniciatyva?

Man sunku atsakyti. Abi ðios as-menybës stiprios ir ryðkios. N. Baso-vas parodë kone stebuklus savo po-veikiu vyriausybei, sugebëdavo gau-ti didþiules lëðas savo sumanymamságyvendinti. Todël jis aplenkë A. Pro-chorovà statydamas naujas laborato-rijas, plësdamas FIAN�o materialinæbazæ. Jis geriau tvarkësi su finansais,juos sumaniai skirstë. Dirbdami ins-titute kiekvienas ið jø vadovavo savopadaliniui. Tarp jø pavaldiniø nebu-vo tokiø, kurie bûtø priklausæ ir vie-nai, ir kitai komandai.

Ar tiesa, kad net per pietø pertraukàA. Prochorovo bendradarbiai rinkdavosivienoje kavinëje, o N. Basovo � kitoje?

Tai labiau legenda. Ið tikrøjø bu-vo dvi nedidelës aludës uþ FIAN�oribø � skirtinguose gatvës kampuo-se. Vienà vadino Basovka, kità �Prochorovka, bet ið tikrøjø tos istori-jos � labiau legendos negu tikrovë.Þinoma, ðiø dviejø vadovø padaliniaiarðiai konkuravo dël moksliniø lai-mëjimø, labai átariai sekë vienas ki-to pasiekimus. N. Basovas pirmasispradëjo termobranduolinæ progra-mà, mëgindamas branduolines reak-cijas inicijuoti lazerine spinduliuote.Tada á lenktynes ásitraukë ir A. Pro-chorovas. Lazeriai buvo pasitelkiamibranduolinei reakcijai palaikyti. Taitos paèios reakcijos, kurios vykstabranduoliniuose reaktoriuose.

N. Basovas tà idëjà iðkëlë pir-mas, pradëjo statyti didþiulius áren-ginius, kuriuose ir mëgino ágyven-dinti valdomà termobrandulinæ re-akcijà. Ágyvendinus sumanymà ðiosreakcijos taikymas bûtø buvæs sau-gus. Idëja tokia: lazerio spinduliu su-keliama nedidelio kiekio medþiagostermobranduolinë reakcija, kuriaiávykus tas pats daroma su kita me-dþiagos porcija. Kadangi reakcijosedalyvauja maþi medþiagos kiekiai,reakcija valdoma, tai neiðkyla bran-duolinio sprogimo grësmë.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Nuo 1998 m. � Lietuvos MA na-rys korespondentas, 2003 m. iðrink-tas Lietuvos universitetø rektoriøkonferencijos prezidentu. Yra Euro-pos universitetø asociacijos tarybos,Lietuvos mokslo tarybos, Aukðtojomokslo tarybos, Mokslo, technologi-jø ir inovacijø plëtros komisijos prieLietuvos Respublikos Vyriausybës,Valstybinio mokslo ir studijø fondovaldybos narys.

V. Kaminskas yra paskelbæs4 monografijas ir apie 200 moksliniøstraipsniø, vadovavæs 17 apgintødaktaro disertacijø. 1980 m. Lietu-vos valstybinës mokslo premijos ir1987 m. Ministrø tarybos premijoslaureatas.

Ið ávykiø dalyvio lûpø

Pasak Z. R. Rudziko, vargiai ra-sime ástatymø, skirtø mokslui ir stu-dijoms rengimo sritá, kurioje V. Ka-minskas nebûtø dalyvavæs ir aktyviaireiðkæsis: nuo 1991 m. priimtoMokslo ir studijø ástatymo iki Aukð-tojo mokslo ástatymo tobulinimo.Þodþiu, jubiliatas yra labai aktyvusLietuvos moksle vykstanèiø procesøir reformø, ið sovietinio aukðtojomokslo sistemos pereinant prie Vaka-rø ðalyse áprasto modelio, dalyvis. To-dël visai suprantama, kodël jubiliatopaskaita Aukðtasis mokslas: mitai irtikrovë sukëlë didelá visø akademiniøskaitymø dalyviø susidomëjimà.

Skiriamës didoku studijuojanèiøjø sa-vo lëðomis skaièiumi.

Pirmas mitas griûva

19 proc. ðalies gyventojø turiaukðtàjá iðsilavinimà. Ðiuo rodikliugerokai atsiliekame nuo ES ðaliø,reikalai kiek geresni amþiaus grupë-je nuo 25 iki 35 metø. V. Kaminskaspaneigë teiginá, esà universitetai irkolegijos �susiurbia� visus tais me-tais viduriniø mokyklø ir gimnazijøabiturientus. Reali padëtis kitokia.Konkursai á dienines studijas 2005 m.sudarë 1,6 á vienà vietà, 2004 ir 2003 �1,7. Norinèiøjø studijuoti universite-tuose nemaþëja. 15,3 proc. unziver-sitetø studentø kasmet sudaro anks-èiau baigæ abiturientai. Taip yra die-ninëse studijose.

Á neakivaizdines studijas dau-giausia stoja anksèiau baigæ abitu-rientai, tik 28 proc. ið visø stojanèiøjøbûna tø metø laidos abiturientai. Pa-sak V. Kaminsko, suskaièiavæ gauna-me: 2005 m. á dienines universitetøstudijas pateko tik 30 proc. tø metøabiturientø ir dar 5 proc. � á neaki-vaizdines studijas. Taigi tik truputádaugiau kaip treèdalis 2005 m. abi-turientø pateko á universitetus.15 proc. pernai baigusiø abiturientøpriëmë kolegijos. Vadinasi, á univer-sitetus ir kolegijas ástojo tik apie pu-së abiturientø, visi kiti atëjo ið anks-tesniø laidø.

Taigi skaièiø kalba V. Kaminskassugriovë vienà ið mitø, esà 75 proc.abiturientø patenka á aukðtàsias mo-kyklas.

Kokie abiturientai ateina áaukðtàsias mokyklas

Ar tikrai priimami prastai pa-rengti abiturientai? Ið praneðëjo pa-teiktø skaièiø matyti, kad á sociali-nius mokslus stoja daugiau kaip 3 ávienà vietà. Á fizikos ir technologijosmokslus taiko tik 0,9 stojanèiojo ávienà vietà. Tik medicinos fakultetaipadeda pagerinti stojanèiøjø á bio-medicinos mokslus rodiklis.

Negailestingi skaièiai rodo, kadstojanèiøjø elitas (turinèiø 18,5 balo)ateina á socialinius mokslus. Inþine-rijos mokslai turi tenkintis ástojusiai-siais, kurie surinkæ 14,9 balo. Iðimtis,anot V. Kaminsko, Vilniaus univer-siteto taikomosios fizikos programa;á ðià programà stoja pirmakursiai suaukðtais balais.

Didelë problema � abiturientømotyvacija. Pagal pirmàjá stojanèiø-

jø prioritetà sukomplektuoja-ma tik apie 40 proc. studentø.Vadinasi, abiturientai, rinkda-miesi studijø programas,nesugeba ávertinti savo gali-mybiø. Aukðtosiose mokyklo-se 90 proc. vietø uþpildomatik per 12 pirmøjø pageidavi-mø studijuoti atitinkamosevietose. Tad jei po tiksliøjø irinþinerijos mokslø studijø ágyvenimà iðleidþiami ne patysgeriausi absolventai � tai, pa-sak V. Kaminsko, mûsø vidu-riniojo mokslo grandies pra-sto parengimo padariniai. Jeiateina geri pirmakursiai, iðeisgeri diplomantai.

Ar universitetai yrabedarbiø peryklosAr tiesa, kad universitetai

rengia daug bedarbiø? Spau-

Atkelta ið 2 p. Ðios temos pasirinkimas supran-tamas, aktualus kiekvienam, studi-juojanèiam ar dirbanèiam aukðtojomokslo institucijose þmogui. V. Ka-minskas pabrëþë Lietuvos Respubli-kos mokslo ir studijø ástatymo, priim-to 1991 m. vasario 12 d., reikðmæ: vi-sà deðimtmetá ðis ástatymas buvo aðis,apie kurià sukosi svarbiausi ðaliesmokslo ir studijø sistemos ávykiai.2000 m. buvo priimtas Lietuvos aukð-tojo mokslo ástatymas, kuriuo áteisin-ta binarinë aukðtojo mokslo sistema:kartu su universitetinëmis aukðtosio-mis mokyklomis pradëjo veikti neu-niversitetinës aukðtosios mokyklos �kolegijos. Pastarasis ástatymas áteisi-no ir didesná valstybës reguliuojamà-já poveiká aukðtajam mokslui ir ap-skritai mokslui. Ðá reiðkiná praneðëjasávertino kaip tam tikrà praradimà.

Ðiuo metu Lietuvoje veikia 21 uni-versitetinë aukðtoji mokykla (ið jø �6 nevalstybinës) ir 27 kolegijos (ið jø� 11 nevalstybiniø). 70 proc. ðaliesstudentø studijuoja valstybiniuoseuniversitetuose. Kolegijose � apie28 proc. studentø. Nevalstybiniuoseuniversitetuose tëra apie 2 proc. stu-dentø. Ið viso ðalyje yra apie 190 tûkst.studentø, ið jø valstybë finansuoja105 tûkstanèius. Likusieji studijuojasavo lëðomis.

Tûkstanèiui gyventojø Lietuvojetenka 55 studentai, valstybë finansuo-ja maþdaug 30 ið jø. Pagal studijuojan-èiøjø rodiklius esame maþdaug tamepaèiame lygyje kaip ir kitos ES ðalys.

da daþnai noriai eskaluoja ðá mità. Okaip yra ið tikrøjø?

Po 8 mënesiø nuo diplomo iðda-vimo 2002 m. nebuvo ásidarbinæ5 proc. specialistø, o 2005 m. � ma-þiau kaip 2 proc. (2004 m. laidos spe-cialistø). Tai labai nedideli skaièiai.Jie leidþia teigti, kad universitetainerengia darbo birþos klientø.

Neakivaizdinëse ir tæstinëse uni-versitetø bei kolegijø studijose studi-juoja kone 65 tûkst. studentø. Jie pri-klauso mokymosi visà gyvenimà ka-tegorijai: vyresni kaip 25 ir nevyres-ni kaip 65 metø. Ið jø apie 70 proc.studijuoja universitetuose.

ES dokumentuose numatyta,kad 2010 m. ðios kategorijos þmoniøstudijuotø apie 10 proc. (dabar Lie-tuvoje yra 3,6 proc.). 3,6 proc., lygi-nant su ES siekiais, nëra didelis skai-èius, bet ðioje Lietuvos statistikojenëra aprëpti trumpalaikio mokymo,kvalifikacijos këlimo ir kitokie kur-sai. Juos átraukus paaiðkëtø, kad apie6 proc. Lietuvos þmoniø priklausobesimokanèiøjø visà gyvenimà kate-gorijai. Padëtis ne tokia beviltiðka,kaip kartais bûtø galima spræsti iðspaudos praneðimø.

Kaip finansuojamiuniversitetai

Kaip ir reikëjo tikëtis, V. Ka-minskas apsistojo ir ties universite-tø finansavimu. Nuolat girdime, kadpinigø skiriama pakankamai, betuniversitetai juos netinkamai naudo-ja. V. Kaminsko interpretacija prie-ðinga. Neskaitant studentams iðmo-kamø stipendijø, universitetai uþsi-dirba apie 40 proc. lëðø �ið ðalies�.Vadinasi, valstybës biudþetas univer-sitetus finansuoja tik apie 60 proc.Bene tik kaimynø latviø panaði pa-dëtis. Taèiau ðios universitetø uþdirb-tos lëðos apskaitomos valstybës biu-dþete ir paskui parodoma, kad vals-tybë ðiais pinigais neva finansuojauniversitetus. Kai visos lëðos sudeda-mos, vadinasi, kone 700 mln. litø � ið-ties gali atrodyti, kad universitetai la-bai gerai finansuojami. Tai mitas, tei-gia V. Kaminskas, tikroji padëtis vi-sai kitokia.

Sudëjus visas lëðas, Lietuvosaukðtosios mokyklos lyg ir neturëtøkuo skøstis: 1,3 proc. BVP tenkaaukðtajam mokslui, ið jø 0,9 proc.skiria valstybë. Likusius 0,4 proc. uþ-sidirba patys universitetai ir kolegi-jos. Visa bëda, kad Lietuvos BVP në-ra pakankamas, nors pagal valstybëssantykinai skiriamas lëðas Lietuvanuo ES ðaliø vidurkio neatsilieka.Todël taip yra, kad JAV studentui permetus tenka 20 tûkst. doleriø, ES stu-dentui � 10 tûkst. doleriø, o Lietuvosstudentui �nuvarva� 5 tûkst. litø.

Iðeitis, anot V. Kaminsko, � ESstruktûriniø fondø ir verslo lëðos, ku-rios turëtø bûti kuo plaèiau átraukia-mos á Lietuvos aukðtàjá mokslà.Praktiðkai dabar ið ðiø ðaltiniø gau-nama labai maþai lëðø. Ið verslo irnebus daugiau gaunama, kol nesu-tvarkysime ástatymø ir neuþtikrin-sime mokesèiø lengvatø.

Skaièiø ir grafikø kalba, kuriaoperuoja V. Kaminskas, yra átikina-ma. Ádomiausia, kad rektoriaus opo-nentai taip pat operuoja skaièiais.Gaila, kad akademiniai skaitymainëra ta vieta, kur ámanoma oponen-tø diskusija. Vis dëlto ji bûtina, tadjos iðvengti tikriausiai nepavyks.

Graþvydas Kantvydas

Mitø griovëjas Vytauto Didþiojo universiteto rektorius prof. Vytautas Kaminskas

Jubiliatas prof. V. Kaminskas dëkoja uþ muzikinius kûrinius Vilniaus kvartetui

Sklaidantis mitø miglas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

8 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)LIETUVA EUROPOS SÀJUNGOJE

Pradþia 2005 m. Nr. 22

Tæsiame pasakojimà apieDruskininkø mokytojø kelionæ áEuropos Parlamentà Strasbûre,kur vienà savaitæ kas mënuo ple-nariniuose posëdþiuose daly-vauja ir 13 Europos parlamenta-rø ið Lietuvos.

Paprastas pasisveikinimas �malonu

Naujai atvykusi á Briuselá irStrasbûrà Europos parlamentarë iðLietuvos dr. Laima Andrikienë, nie-kam ten nepaþástama, ið apsaugosdarbuotojø pirmiausia iðgirdo malo-nø pasveikinimà: Bonjour, madame.Ðiuos þodþius ji girdi kas dienà áeida-ma á Parlamentà, ateidama á posë-dþius. 11 metø Lietuvos Seimo narebuvusi L. Andrikienë sako nepri-siminanti, kad LR Seimo apsaugosdarbuotojas bûtø pasitikæs pasvei-kinimu: Labas rytas, ponia.

Apsauginio ðypsena prasidëjæsrytas praskaidrina net ir sunkiausiàdarbo dienà. Paprastas dalykas, netnepatogu apie tai raðyti. Paprastasþmogiðkas draugiðkumas, elementa-rus paslaugumas, bet kiek daug taireiðkia kasdienybëje. Strasbûre irBriuselyje politinës kultûros subtily-biø �paragavæ� mûsø parlamentaraitampa labai kritiðki savojo Seimotvarkos, áproèiø ir jau susidariusiøpaproèiø atþvilgiu.

Tyli jau metai

Nejau Briuselyje ir Strasbûre dir-ba idealûs darbuotojai, o ir parla-mentarai neiðkreèia jokio �ðou�?Sunku patikëti, nes juk ið skirtingøvalstybiø jie atsineða ir savo áproèiusbei keistybes. Tarp europarlamenta-rø yra ir daug Europoje þinomø as-menybiø, kurioms saviraiðka � taiantras prigimimas. Antai DidþiajaiBritanijai atstovauja BBC televizijos�þvaigþdë� Robertas Kilroj-Silkas(Robert Kilroy-Silk), vienas ið Angli-jos nepriklausomybës partijos lyde-riø. Jis vienà dienà ið rimto posëdþiobuvo nusprendæs padaryti tikrà pra-mogà. Sureþisavo bûsimà incidentà,po kurio já ið Parlamento posëdþiø

Europos ðirdyje, Strasbûre (3)

salës turëjo iðvesti tvarkdariai, dëlsavo smokingø ir baltø marðkiniøpopuliariai vadinami �pingvinais�.Èia jau turëjo laukti parengtos tele-vizijos kameros ir sensacijø iðtroðkæþurnalistai. Þodþiu, parlamentarasnorëjo pasirodyti kaip auka.

Tai ðtai R. Kilrojus atsistoja ir ne-kreipdamas dëmesio á vykstantá ple-nariná posëdá ima ðaukti, kad jisnorás kalbëti dël posëdþio vedimotvarkos. Pirmininkaujantis EuroposParlamento Pirmininkas Jozefas Bo-relis Fontelesas (Josep Borrell Fon-telles) praðo R. Kilrojø sëstis á vietà,þodis jam bus suteiktas kiek vëliau.Taèiau ásikarðèiavæs anglas ðaukia irnë nemano sëstis á vietà. Pirmininkassuteikia þodá Alesandrai Musolini(Alessandra Mussolini), Italijos du-èës Benito Musolinio anûkei. Gra-þuolë blondinë kalba retai, bet visa-da iðraiðkingai. Jeigu kas kitas bûtøkreipæsis á ásikarðèiavusá anglà, galefektas bûtø buvæs maþesnis. A. Mu-solini pasakë paprastus þodþius: Po-ne Kilrojau, ðiuose rûmuose kalbamatik tada, kai pirmininkas suteikia þo-dá. Dar parodë iðraiðkingà gestà, kurábuvo galima suprasti kaip pasiûlymàbe reikalo neauðinti burnos�

Televizijos graþuoliui R. Kilrojuineliko nieko kito, kaip tik sëstis á vie-tà. Po to jis në karto nepraðë þodþio.Tyli jau metai.

Yra ir kitø ne maþiau spalvingøbei norinèiø bûti matomomis asme-nybiø. Kad ir Prancûzijos atstovasÞanas Mari Le Penas (Jean-Mari LePen), þinomas nacionalistas ir radika-las. Dabar jis dirba Europos Parla-mente kartu su dukra Marina (Ma-rine Le Pen). Le Peno pareiðkimaiaðtrûs, bet net ir aðtriausiame pareið-kime nëra þeminamas kitas þmogus.Kà vienas parlamentaras mano apiekità, tëra jo asmeninis reikalas; to ávieðumà nemëginama kelti. Kitaipnegu kai kurie Lietuvos Seimo nariai,europarlamentarai vienas kito ne-siunèia pas gydytojà, á beprotnamá artikrintis á �Vasaros 5�. Tolerancija ki-tø nuomonei ir þmogaus orumui �norma. Savo valstybiø iðrinktieji vienaskitam kraujo negadina, ir svarbiausia� sutaupo daug laiko ir jëgø spræstisvarbiems klausimams. Nors kaip po-litiniai oponentai kai kuriais klausi-mais niekada nesutarë ir nesutars.

Kas kà gali

Bûna, kad parlamentarui tenkaper dienà dalyvauti net penkiuoseposëdþiuose vienu metu, ir niekamneádomu, kaip tai praktiðkai padary-ti. Todël L. Andrikienei tenka ðiamreikalui pasitelkti ir savo padëjëjasAldonà Drëgvaitæ ir Ievà Staniulytæ.Visos iðsiskirsto po skirtingus posë-dþius, atëjus laikui kalbëti ar balsuotiL. Andrikienei tenka ið vieno posë-dþio skubëti á kità.

L. Andrikienë Europos Parla-mente dirba dviejuose komitetuose �Uþsienio reikalø ir Biudþeto. Á pas-taràjá sako ëjusi be jokio entuziazmo.Nors L. Andrikienës mama visà gy-venimà dirbo buhaltere, bet paèiosLaimos skaièiø romantika nevilioja.Tai gana dràsus prisipaþinimas, þi-nant, kad Europos parlamentarës di-plome áraðyta specialybë: ekonomis-të-matematikë. Pagaliau, jei þmogussiekia kitokios ekonomikos, tai negigali já uþ tai smerkti.

Atrodo, kad per ðiuos pusantrømetø keièiasi ir paèios L. Andrikie-nës poþiûris á Biudþeto komitetoveiklà. Ið tikrøjø tai átakingiausiaskomitetas. Kad bûtø suprantamiau,pradëkime nuo tokio pavyzdþio. Ðtai

kad ir Uþsienio reikalø komitetas,kuriame taip pat dirba L. Andrikie-në. Dauguma jo nariø � tai buvæ sa-vo ðaliø uþsienio reikalø ministrai,savo ðaliø vyriausybiø ekspremjerai.Solidi publika, tad Uþsienio reikaløkomitetas kai kam gali atrodyti pa-naðus á aukðto lygio asmenø diskusi-jø klubà. Ir ið tiesø komitete priima-

mos rezoliucijos, daromi pareiðkimai,ir tai yra aukðtasis politikos pasjansas.Taèiau komitetas nepriima teisësaktø, kurie bûtø privalomi visai Eu-ropos Sàjungai, politikà daro pareið-kimais, deklaracijomis, todël jo átakagana sàlygiðka.

Biudþeto komitetas dirbakitaip

Biudþeto komitetas EuroposParlamente yra viena ið dviejø Euro-pos Sàjungos instituci-jø, be kurios pritarimonetvirtinamas ir ne-skirstomas ES biudþe-tas. Kalbame ne ðiaipapie pinigus, bet apie112 mlrd. eurø � toksyra 2006 m. EuroposSàjungos biudþetas.Visà ðá pinigø Monbla-nà Europos Parlamen-to Biudþeto komitetassvarsto ir skirsto.

Priminsime, kad2005 ir 2006 m. 25 ESvalstybës narës maþ-daug 1 proc. bendrøjø nacionaliniøpajamø deda á bendrà katilà; ið jo irsusidaro ES biudþetas. Ið to bendro

katilo naujosios ES ðalys narës kolkas gauna maþdaug trigubai daugiaunegu ádeda. Tokia padëtimi, aiðku,nepatenkintos senbuvës narës. Kolkas galioja solidarumo principas:turtingesnieji moka daugiau ir gaunamaþiau, kad paskui save patrauktømenkiau iðsivysèiusias nares.

Taigi be Europos Parlamento ne-galima patvirtinti ES biudþeto. Re-gis, L. Andrikienë visai neblogai ási-tvirtino Biudþeto komitete. Ji pelnësavo frakcijos pasitikëjimà ir buvopaskirta ðeðëlinio biudþeto 2006 me-tams praneðëja.

Kadangi Biudþeto komitete biu-dþeto praneðëju 2006 m. tapo Socia-listø frakcijos atstovas italas Dþiova-nis Pitela (Giovanni Pittella), per jáëjo visi pakeitimai, siûlymai. Ið Cen-tro deðiniosios frakcijos toks þmogusyra L. Andrikienë. Veikiama ðvy-tuoklës principu: jei biudþeto prane-ðëjas socialistas, tai ðeðëlinis prane-ðëjas yra ið Centro deðiniosios frak-cijos, ir prieðingai.

Kà daro ðeðëlinis biudþeto pra-neðëjas? Per já eina tie patys parla-mentarø pageidavimai, pasiûlymai irpakeitimai, pataisos. 2006 m. biu-dþeto projektui tokiø siûlymø, inte-resø ir pataisø per L. Andrikienësrankas perëjo 906. Be L. Andrikie-nës ir italø socialisto Dþ. Pitelos pri-tarimo ir teikimo tie siûlymai netneáraðomi á biudþeto projektà. Jeibiudþeto praneðëjas ir ðeðëlinis pra-neðëjas dël siûlymo ar pakeitimo su-

taria, tai dël jo atskirai nebalsuoja-ma � jis priimamas. Jei nesutariama,klausimas atiduodamas visø parla-mentarø �teismui�.

Tikriausiai në nereikia sakyti,kad tai labai daug laiko ir jëgø rei-kalaujantis darbas � vien perskaitytivisus pakeitimus ir siûlymus. Atsa-kingumo, kompetencijos ir kruopð-tumo reikalaujantis darbas. Visusklausimus tenka derinti su Komite-to biudþeto praneðëju.

Dar pridursime, kad L. Andri-kienë Biudþeto ko-mitete yra vieninte-lë narë ið Lietuvos.M. Starkevièiûtë yrapavaduojanti narë;ji balsuoja Biudþe-to komiteto posë-dþiuose, jei trûkstakvorumo. Uþ ESfinansus atsakingakomisarë Dalia Gry-bauskaitë taip patdalyvauja Biudþetokomiteto posëdþiuo-se, bet, kad ir kaipbûtø keista, spren-

dþiamojo balso finansiniais klausi-mais Europos komisija, vadinasi, irkomisarë Biudþeto komitete neturi.

Europos Parlamento Strasbûre Posëdþiø salë

Europos Parlamento rûmø Strasbûre architektûrinës erdvës

Europos Parlamento rûmø skulptûriniai akcentai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 9LIETUVA EUROPOS SÀJUNGOJEKomisija parengia siûlymus, o bal-suoja Parlamentas ir 25 valstybiø na-riø finansø ministrai arba premjerai.

Ðtai svarstant 2005 m. ES biu-dþetà pagrindinis praneðëjas buvo iðCentro deðiniosios frakcijos, o ið ant-ros pagal dydá Socialistø frakcijosbuvo paskirtas �ðeðëlinis� praneðë-jas. Taip siekiama sutarimo. Balsavi-mo griebiamasi tik tada, kai nepa-vyksta pasiekti sutarimo be balsavimo.Tai Europos Parlamento tradicija:siekti sutarimo, balsuojama kraðtu-tiniu atveju. Todël dël daugelio klau-simø tenka tartis, derinti pozicijas.

Trys prioritetai

Kas ðiandien Europos Parlamen-te aktualiausia, svarbiausia? Kiekvie-na politinë ðeima, frakcija turi savoprioritetus ir tai nuolat pabrëþia.Centro deðinieji, kuriems priklausoVytautas Landsbergis ir Laima An-drikienë, pasisako uþ Bendràjà uþsie-nio ir saugumo politikà. Deja, kol kasapie bendrà uþsienio ir saugumo po-litikà dar sunku kalbëti, kiekvienavalstybë veikia pagal savo supratimàir interesus. Kai nëra bendros ES po-litikos, kai kuriems ES oponentams(kad ir strateginei partnerei Rusijai)lengva siekti savo politiniø tikslø, su-sijusiø su ES. Rusija daþnai juos pa-siekia su kiekviena valstybe kalbëda-masi atskirai.

Kitas Centro deðiniosios frakci-jos prioritetas � Lisabonos strategi-jos ágyvendinimas. Paprastais þo-dþiais tariant, tai siekis daugiau lëðøir dëmesio skirti ðvietimui, mokslui,universitetams, smulkiajam ir vidu-tiniam verslui. 90 proc. ES ámoniøyra smulkiojo ir vidutinio verslo. Tai-gi Senojo þemyno ekonomikos pa-grindà sudaro ne didelës ámonës, betmaþos ir vidutinës.

Treèias prioritetas � ES konku-rencingumo didinimas. 25 ES valsty-bëse gyvena 450 mln. gyventojø, ta-èiau ði Sàjunga kol kas nusileidþiakonkurencinëje kovoje JAV ir Japo-nijai, ant kulnø jau mina Kinija. Kaipiðsilaikyti ES? Tam reikëjo Lisabo-nos strategijos, naujus lëðø srautusnukreipti á naujastechnologijas ir per-spektyviausius moksli-nius tyrimus. Tai pada-ryti nëra lengva, nes irpaèios ES viduje vyks-ta arði kova dël priori-tetø, vadinasi, ir dëlpinigø srautø á kon-kreèias sritis. Realybëtokia, kad ið maþdaug112 mlrd. eurø ES biu-dþeto beveik pusë(45 proc.) atitenka þe-mës ûkiui ir jo paga-mintos produkcijossubsidijoms. 35 proc. lëðø tenka skir-tumo tarp ES ðaliø nariø maþinimuiiki ES vidurkio. Likusioms reik-mëms � ES sienø apsaugai, uþsienio

politikai ir t. t. � lieka 20 proc. biu-dþeto lëðø. Numatyta, kad tokia pa-dëtis turëtø likti bent iki 2013 metø.Pasirodo, Vokietija ir Prancûzija su-tiko á ES priimti naujas nares su sà-lyga, kad iki 2013 m. þemës ûkiui lë-ðø nebus maþinama.

Màstantiems þmonëms akivaiz-du, kad jeigu niekas nepasikeis, ESdar labiau atsiliks konkurencinëjekovoje. Átampa kyla tarp paèios ESnariø, nes ne visos valstybës linku-sios taikstytis su tokia padëtimi.

Taigi ES biudþetas yra tarsi�dþentelmenø susitarimo� ákaitas.Tuo labiausiai suinteresuoti Vokieti-jos ir Prancûzijos ûkininkai. Naujøgeopolitiniø realijø akivaizdoje ne-pavyksta susitarti dël naujø finansi-niø ES perspektyvø. Prancûzijanebesusiðneka su Didþiàja Britanija,paèiame ES pinigø srautø skirstymejau uþprogramuota, kad Lisabonosstrategijà ávykdyti visa numatyta ap-imtimi yra neámanoma.

Nors vaþinëtis ne visiemspatinka

Europos Parlamentas turi trisbûstines. Nedaug kas þino, kad cent-rinë Europos Sàjungos Parlamento

bûstinë yra Liuksem-burge; ten dirba Par-lamento sekretoria-tas, bet parlamentaraiá Liuksemburgà neva-þiuoja. Strasbûre vyks-ta plenarinës sesijos �vienà savaitæ per më-nesá. Briuselyje darbasvyksta tris savaites permënesá: ten posë-dþiauja Parlamentokomitetai, vyksta frak-cijø susitikimai, pri-imamos delegacijos.

Ne visiems parla-mentarams patinka vaþinëti ið Briu-selio á Strasbûrà ir atgal, nes ðios ke-lionës atima daug laiko ir vargina.Nors Strasbûro miestas � tai tarsi

spalvotas paveikslëlis ið AleksandroDiuma Trijø muðkietininkø ir d�Arta-niano laikø, bet patiems parlamen-tarams netenka daþnai groþëtismiestu, nes tai labiau turistø ir eks-kursantø privilegija.

Europos Parlamentas priiminë-ja teisës aktus, vadinamus direktyvo-mis. Jos turi ástatymo galià ir priva-lomos ES valstybëms narëms. Kitadokumentø rûðis � rezoliucijos. TaiParlamento pareikðta nuomonë tamtikru klausimu. Mums lankantisStrasbûre Europos Parlamento ple-nariniame posëdyje kaip tik buvonagrinëjamas klausimas dël klimatokaitos. Europos Parlamento tuoklausimu priimta rezoliucija ástaty-mo galios neágavo, tai tëra Parla-mento pozicija, kuri svarbi minist-rams ir Europos Komisijai.

Rezoliucijoje gali bûti áraðytasreikalavimas, kad Europos Komisi-ja imtøsi atitinkamø priemoniø �Komisijai tai privaloma atlikti.

Europos Parlamentas balsuoja dëlávairiø praneðimø. Kad ir dël praneði-mo apie ES ir Rusijos santykius. Áver-tinama jø bûklë, formuluojamos reko-mendacijos, kuriø reikëtø laikytis.

Euras beldþias á duris

Strasbûro, vëliau ir Briuselio par-duotuviø kainos Druskininkø moky-tojams këlë daug neramiø minèiø irklausimø. Bene svarbiausias ið jø:2007 m. ásivedusi eurà Lietuva laimësar pralaimës? Mûsø þmonëms Euro-pos Sàjungos ðaliø kainos atrodo ðo-kiruojanèios: kas ðiandien Lietuvojeyra litais, tas ES senbuvëse narëse �eurais. Taigi kà apie euro ávedimà ma-no Europos Parlamento narë?

Jei visos kitos naujosios narëseurà ásivestø, o mes liktume prie se-nojo lito, tai galiausiai Lietuvos þmo-nës pralaimëtø. Pasak parlamenta-rës, kainos iðkart tris kartus paðoktineturëtø. Kad kainos kils � nëra abe-joniø. Reikëtø bijoti ðtai ko. Po Lie-tuvos kaimus gali pradëti vaikðèiotigraþiai apsirengæ ponaièiai ir siûlytiþmonëms �paslaugas� � keisti litus á�eurus�, kurie bus labai kokybiðkaipadaryti kompiuteriu.

Taigi pirmoji taisyklë: piniguskeisti tik banke. Eurà ásivedusiø ðaliøþmonës ávedimà vertina ávairiai,taèiau nebeabejojama, kad valstybiøekonomikai, ûkio plëtrai, visos ESekonomikos gilesnei integracijai taiyra teigiamas dalykas.

Malonumas skaièiuotisvetimus pinigus

Bûtume ne lietuviai, jei nepradë-tume skaièiuoti svetimø pinigø. Paga-liau ir skaitytojai neatleistø. Uþ kiek-vienà darbo dienà Europos Parla-mento narys gauna po 268 eurus.

Taèiau sëdëdamas Lietuvoje tø pini-gø negausi: reikia registruotis, daly-vauti tos dienos Europos Parlamen-to balsavime, komitetø posëdþiuose.Jei nedalyvauja, uþ tà dienà parla-mentarui nieko nemokama.

Dar paþymësime,kad Europos parla-mentarui skiriama po14,7 tûkst. eurø apmo-këti uþ padëjëjø darbà.Galima turëti kad irvienà padëjëjà, pavyz-dþiui, savo vyrà arbaþmonà. Galima turëtidu ar daugiau padëjëjø.L. Andrikienë ðiuo me-tu jø turi septynis. Briu-selyje ir Strasbûre jaitalkina ekonomistë Al-dona Drëgvaitë ir tei-sininkë Ieva Staniulytë,penki padëjëjai dirba Lietuvoje: Euro-pos parlamentarës bûstinëje Vilniujedirba Ramunë Trakymienë, Zonë Ne-manienë dirba Kaune, Aldona Au-gutienë � Ðiauliuose, Artûras Grucë �Panevëþyje ir Vytautas Paðkevièius �Alytuje. Taigi L. Andrikienë sukûrë 7naujas darbo vietas Lietuvos þmo-nëms ir ðiuo metu dairosi padëjëjøUtenos ir Klaipëdos apskrityse.

Europos parlamentarai dirbaketurias dienas per savaitæ: ketvirta-dienio vakarà Parlamento rûmai ið-tuðtëja. Kadangi uþ dienà gauna po268 eurus, tai per savaitæ, t. y. ketu-rias dienas uþdirba 1072 eurus.Nuomoti butà Briuselyje, mokëti uþ

vieðbutá Strasbûre parlamentaramsreikia lëðø. Parlamentarams taip patapmokamos kelionës iðlaidos á savotikruosius namus. Mokama ne pagalpirktà bilietà, o pagal kilometrus, ku-riuos tenka nuvaþiuoti. Ðalia viso to

Lietuvos europarla-mentarai dar gaunapo 2700 litø per më-nesá ið Lietuvos Res-publikos Seimo. Ar taidaug? Priklauso nuoto, su kuo lyginsime.Europos Parlamentonariai ið Italijos gaunapo 12 tûkst. eurø permënesá ið savo valsty-bës parlamento. Aið-ku, akivaizdi nelygybë,nes ES nuostata yraaiðki: dirbant toje pa-èioje darbovietëje ne-

priklausomai nuo tautybës, rasës, ly-ties, religiniø ir kitokiø ásitikinimø visiuþ tà patá darbà turi gauti vienodus at-lyginimus.

Neseniai buvo priimtas naujasEuropos Parlamento Statutas, kuria-me numatyta, kad nuo 2009 m. á Eu-ropos Parlamentà iðrinktiems naujoskadencijos nariams bus mokami vie-nodi atlyginimai. Kiekvienas Euro-pos parlamentaras turëtø gauti apie8 tûkst. eurø per mënesá, taèiau jamteks paèiam mokëti uþ savo keliones.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Europos Parlamento narë dr. Laima Andrikienë savo buvusiems mokytojams ir kitiems sveèiams pasakoja apie Europos Parlamento veiklà

Strasbûro Dievo Motinos katedros vitraþasÁspûdinga moderni Strasbûro architektûra

10 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)PRADININKAI

Pabaiga, pradþia 2005 m. Nr. 22

Archeologo ir visuomenësveikëjo Ph. Dr. Jono Puzino (190510 01 � 1978 04 14) 100-øjø gimi-mo metiniø proga apie archeolo-ginius tyrinëjimus ir sukakèiaipaminëti skirtus renginius kalba-mës su Vilniaus universiteto Ar-cheologijos katedros profesoriu-mi Mykolu Michelbertu.

Archeologai kalbininkønepaneigë

Kai kalbame apie baltø prieðisto-rës laikus, paprastai remiamës Kazi-mieru Bûga, taip pat Olego Trubaèio-vo, Vladimiro Toporovo lingvistinëmisanalizëmis. Ar nëra taip, kad archeo-loginiø radiniø ðviesoje keièiasi kalbi-ninkø seniau nubrëþtos senovës baltøgyventos teritorijos ribos?

Nemanyèiau, nes kalbininkai iðtikrøjø nustatë, kur gyveno rytinësbaltø gentys. Tai ið tikrøjø didþiulëRytø Europos miðkø zona, prade-dant Baltijos jûra vakaruose ir Vol-gos � Okos tarpupiu rytuose. Didþiu-lë teritorija � joje turime daug arche-ologiniø paminklø, kurie nuo vëly-vesniø slavø paminklø ryðkiai skiriasitiek savo statiniais piliakalniuose, gy-nybiniais átvirtinimais ir, þinoma, tenaptinkamais daiktais.

O slavai?Slavai gana staigiai �áðoka� á Eu-

ropos istorijà nuo VI a., kai juos pra-deda minëti Bizantijos autoriai. Ma-tyt, ið tikrøjø buvo tam tikras demo-grafinis sprogimas, ir slavø gentys la-bai staigiai iðplëtë savo ribas á vaka-rus, pietus ir ðiauræ, nes pradëjostumti finougrus ið jø teritorijø. Visdëlto slavø paminklai ryðkiai skiria-si. Kad ir III�IV a. paminklai Vidu-rio Padnieprëje, kur vyravo vadina-moji Èerniachovo kultûra. Praktið-kai tai buvo gotø genèiø sàjungoskultûra. Ðiai sàjungai smûgá sudavëhunai IV a. pabaigoje. Galbût senø-jø gyventojø ten sumaþëjo, bet kaþ-kiek liko. Toje teritorijoje apie V a.pab.�VI a. paminklai jau visai ki-tokie. Tai paminklai su vadinamàjaPrahos tipo keramika � slaviðki pa-minklai, kur bûstai, palyginti suankstyvesniais laikais, skurdûs. Ma-terialinë kultûra labai skiriasi, slavøatëjimas aiðkiai matyti. Taip pat jismatyti ir baltø teritorijose. Jeigu pa-siþiûrëtume á Smolensko srities tyri-nëtus piliakalnius, tai daugelyje VI�VIII a. piliakalniø pamatytume gais-

rø pëdsakø. Vadinasi, tie piliakalniaibuvo puolami, naikinami.

Galimas dalykas, dalis senøjø gy-ventojø buvo asimiliuota, nors ne visitaip greitai �iðtirpo�: rusø metraðèiaimini ãîëÿäü, êîòîðàÿ ñèäèò íàÏðîòâå (galindai, kurie yra prieProtvos upës). Aiðku, minimi rytiniaigalindai, baltø genèiø atstovai. Taigigalindai dar gyvavo pradiniame Ru-sios valstybës etape.

Kuo mada nusipelnëarcheologijai

Á ðiuolaikinæ archeologijà ateinanaujos tyrinëjimø technologijos, radi-niø amþiaus nustatymo metodikos,apie kurias XX a. pirmosios pusës ar-cheologai, vadinasi, ir Jonas Puzinasnegalëjo në ásivaizduoti.

Savaime suprantama, nes pa-grindinis datavimo metodas buvo ti-pologinis � pagal rastus daiktus. Ðámetodà ir dabar naudoja ávairiø ðaliøarcheologai, o patikslinti laikotarpápadeda gamtos mokslai. Pagal tometo madà ir papuoðalus galima nu-statyti laikotarpá. Tarkime, I a. neðio-tos vienokios antkaklës, II a. � kito-kios, III�IV a. � dar kitokios.

Galime sakyti, kad mada nusipel-në archeologijai.

Na, taip. Þinoma, pagal madà,kuri daþniausiai buvo bendra visojeEuropoje, galima datuoti vienur arkitur rastus daiktus. Turime daug pa-puoðalø, kuriuos neðiojo baltø gen-tys, bet tokiø paèiø galime rasti ger-manø ir kitose gentyse. Gamtosmokslø metodai, nors ne visi tinka,labai padeda archeologams. Þieda-dulkiø analizës metodas labiausiaitinka tyrinëjant akmens amþiaus gy-venvietes, seniausius laikus, taip patkaip ir radiokarboninis datavimometodas. Kuo senesnis daiktas, tuo

tiksliau galime já datuoti; kuo arèiaumûsø laikø, tuo paklaida didesnë.Pagal radiokarboniná datavimo me-todà daikto amþius nustatomas200 metø tikslumu, o pagal tipologi-ná metodà pavyksta nustatyti 40�50 me-tø tikslumu. Taigi gamtos mokslømetodai padeda datuoti, bet labiautinka senosioms epochoms.

Apie �lobiø ieðkotojus�

Kà pasakytumëte apie elektromag-netinius tyrinëjimo metodus?

Jie taikomi lauko tyrinëjimams irpadeda nustatyti buvusiø statiniøvietas. Tai palengvina archeologødarbà. Metalo detektoriai, deja, yradidþiausias palengvinimas ne tik ar-cheologams, bet ir lobiø ieðkoto-jams, kapø plëðikams.

Gal juos reikëtø uþdrausti, kaipdraudþiama þvejoti naudojant elektrossrovæ ar sprogstamàsias medþiagas.Toks pat brakonieriavimas, jei ne blo-gesnis, vyksta ieðkant lobiø ir plëðiantkapus.

Jau per vëlu. Tai turëjo bûti uþ-drausta tada, kai metalo detektoriaitik buvo pradëti veþti á Lietuvà �XX a. paskutiniajame deðimtmetyje.Niekas neuþsiëmë jø registravimu.Jei vertintume pasarojo deðimtme-èio lobiø ieðkotojø �nuveiktus dar-bus�, pamatytume, kad Rytø Lietu-voje sunaikinta labai daug pilkapiø.

Paminklø naikinimo mastas galinemaþëti ir dël tos prieþasties, kadmums ástojus á Europos Sàjungà, ne-beliko valstybës sienø su kitomis ða-limis, tad nesunku iðveþti prisiplëð-tus daiktus. Vakaruose kai kurie ar-cheologiniai radiniai tarp kolekci-ninkø turi paklausà.

Plëðiami ne tik pilkapiai, bet irplokðtiniai kapinynai. Tokiø pamin-klø gana daug, tad prie kiekvieno

sargo nepastatysi. Tie kasëjai në ne-ásivaizduoja, kokià þalà daro archeo-logijos mokslui. Jiems në motais.

Tad kà vis dëlto visuomenë gali pa-daryti?

Vienintelë priemonë � tai archeo-loginiø paminklø propagavimas.Reikia aiðkinti, kas yra paminklai,kaip jie padeda paþinti mûsø seniau-sià istorijà. Þinia, tai ir paminklosau-gininkø uþdavinys, galëtø prisidëti irmokyklos. Jeigu netoli mokyklosapylinkëse yra archeologiniø pamin-klø, tai ten reikëtø surengti vienà ki-tà seniausios Lietuvos istorijos pa-mokëlæ. Kad þmonës þinotø, kas yratie paminklai � piliakalnis, pilkapis,kapinynas ar akmuo su þenklais.Svarbu, jog vietos þmonës þinotø,kad tai mûsø seniausios istorijos pa-þinimui labai svarbûs dalykai. Tadagal atsirastø maþiau þmoniø, kurieuþsiima plëðikavimu ir mûsø senie-nø veþimu á uþsiená.

Objektyvumo svarbaarcheologijoje

Austrø kultûros ant-ropologas ir etnologasprof. Manfredas Klei-nas, daug metø dirbæsVokietijoje, pastebi, kadtarpukariu lietuviø irvokieèiø tyrinëtojai tar-si net mëgindavo lenkty-niauti, árodinëdami, kastiriamoje vietoje anks-èiau gyveno � lietuviaiar vokieèiai. Moksli-niais árodymais remda-vosi politikai, o dar dau-giau � �politikieriai�.M. Kleinas tai vadinamokslo nebrandumo po-þymiu, nes tikrajammokslui turëtø bûti svar-bu ne tai, kas toje ar ki-toje teritorijoje gyvenopirmiau. Mokslas turispræsti daug sudëtinges-nius klausimus, o ne bû-ti politikos tarnaitë.

Pritariu tokiam po-þiûriui. Ðie ginèai tar-pukariu buvo kiek aðt-resni tarp vokieèiø irlenkø tyrinëtojø. Anot antikos auto-riø, dabartinëje Lenkijos teritorijo-je pirmaisiais amþiais po Kristaus gy-veno germanø gentys. Rasta germa-niðkø paminklø. Lenkai mëgino áro-dinëti, kad tai slavø paminklai. Svar-biausi oponentai, ko gero, buvo vo-kieèiø archeologas Gustavas Kosinair lenkø tyrinëtojas Juzefas Kos-tðevskis. Ginèai buvo aðtrûs, tyrinë-tojai vieni kitus kaltino neobjektyvu-mu. Archeologijoje to neturëtø bû-ti. J. Kostðevskio mokykla pokariometais Lenkijoje iðliko dar ilgai. Kogero, net iki XX a. aðtuntojo deðimt-meèio lenkø tyrinëtojai vis dar �ne-sugebëdavo� rasti germanø genèiøpëdsakø Lenkijos teritorijoje. Tikpastaruoju metu á ðiuos dalykus jauþvelgiama gana objektyviai, aiðkina-ma, kad Vielbarko kultûra � tai go-tø kultûra, o Pðevorsko kultûra � taivandalø kultûra.

O kaip tada slavø kultûros radi-niai Riugeno saloje?

Ðie radiniai sietini su slavø eks-pansija á tas þemes; ji prasidëjo VI�VIII amþiais. To meto slavø pamin-klø Riugeno saloje iðties galimarasti, kaip ir kitose dabartinës Vokie-tijos vietovëse, ypaè jos rytiniame pa-kraðtyje. Jau nekalbant apie Lenki-jos teritorijà, bet tai vëlyvesni laikai,

dël kuriø dabar niekas nesiginèija.Arðus nacionalizmas mokslui vi-

sada kenkë ir kenks. Archeologijaipavojinga tapti politikos ánagiu.Mokslui svarbiausia � objektyvumas.

Lietuvos archeologijosuþdaviniai

Kaip ávardytumëte svarbiausiusLietuvos archeologijai dabar kylanèiusuþdavinius? Baltø tyrinëjimo poþiûriuádomu ir tarptautiniai archeologijosuþdaviniai.

Svarbiausia, kad tyrinëtojai, ku-rie iðtyrë ádomiausius paminklus,visø pirma paskelbtø savo tyrinëjimømedþiagà. Padëtis bloga, nes ir Lie-tuvos teritorijoje pokario metais ty-rinëta nemaþai paminklø, o paskelb-ta gal ne daugiau kaip deðimtadalisdarbø rezultatø. Vadinasi, labai daugiðkastos archeologinës medþiagosguli muziejø fonduose, ji platesniamtyrinëtojø bûriui sunkiai prieinama.Ypaè uþsienio tyrinëtojams.

Kitas uþdavinys: skelbiant pa-minklø medþiagà, nereikëtø bijotidarbø skelbti ir uþsienio kalbomis,kad jie bûtø lengviau prieinami uþ-sienio tyrinëtojams. Pastaraisiaismetais kelios knygos iðleistos uþsie-nio kalbomis, ir uþsienio archeologaituo labai dþiaugiasi. Nors EuroposSàjungoje lietuviø kalba ir lygiateisë,bet labai maþai kas jà moka.

Vël pasiremsiu jau minëto prof.M. Kleino pareikðta mintimi: paèiø ty-rinëtojø rûpestis � sugebëti perskaitytikitomis kalbomis paraðytus moksliniusstraipsnius. Kiekviena ðalis turi rûpin-tis, kaip parengti ávairiomis kalbomisgalinèius skaityti ir suprasti specialistus.Juk iðties ar normalu, kad, pavyzdþiui,Vokietijoje tëra vienas istorikas � Joa-chimas Tauberis, kuris moka lietuviøkalbà. Ar galima kalbëti apie vokieèiøistorikø darbø gilumà, jei á jø mokslinæapyvartà nepatenka Lietuvos istorikødarbai, iðvadoms apie Lietuvos ar bal-tø þemiø istorijà vokieèiai remiasi tiklenkø ar rusø istorikø darbais. Tas pats,ko gero, pasakytina ir apie mûsø arche-ologø darbus.

Visiðkai teisingai. Pagaliau juknebûtina tobulai mokëti uþsieniokalbø, bet svarbu sugebëti tomis kal-bomis skaityti reikalingus straipsnius

Nukelta á 16 p.

Lietuvos mokslinës archeologijos pradininkas (3)

Prof. Mykolas Michelbertas Jono Puzino 100-meèiui skirtoje konferencijoje

Archeologai dr. Eugenijus Svetikas, dr. Albinas Kuncevièius, Reda Nemickienë,dr. Algimantas Merkevièius klausosi kolegø praneðimø

Þemutinës pilies teritorijoje rasti papuoðalaiir kiti radiniai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 11RYTAI � VAKARAI

Apie tai kalbamës su Ðiauliøuniversiteto rektoriumi prof. Vin-cu Lauruèiu, Lietuvos universite-tø rektoriø konferencijos vice-prezidentu.

Kuo mums pavyzdysKazachstanas

Gerbiamasis Rektoriau, prieð ke-lerius metus �Mokslo Lietuvoje� dali-jotës áspûdþiais ið Lietuvos universitetørektoriø kelionës á Ðveicarijà, kur lan-këtës moderniuose mokslo centruose,tos ðalies universitetuose. 2005 m. vë-lyvà rudená taip pat su universitetø rek-toriais vykote á kità pasaulio dalá � áRytus, apsilankëte Kazachstane. Taimums, ko gero, visiðkai nepaþástamaðalis, apie kurià daþniausiai spren-dþiame ið atsitiktiniø spaudos prane-ðimø ar televizijos reportaþø, kai tenvyksta prezidento rinkimai arba,pavyzdþiui, prezidento NursultanoNazarbajavo inauguracija.

Lietuvos ambasadorius Kazach-stane Romualdas Visokavièius mumssurengë tikrai puikià kelionæ, pa-kvietë aplankyti Kazachstano uni-

versitetus. Siekdami uþmegzti ryðiustarp mûsø ðaliø universitetø ten irlankëmës. Susitikome su Kazachsta-no ðvietimo ir mokslo ministru, suAlmatos meru, aplankëme daugiaukaip 10 universitetø, tarp jø ir priva-èiø, su kai kuriais ið jø pasiraðëmebendradarbiavimo sutartis.

Ir kokie áspûdþiai? Ásitikinote, kadper 15 nepriklausomybës metø Lietu-va, lyginant su Kazachstanu, atlikomilþiniðkà ðuolá á prieká?

Taip, taèiau ir Kazachstanas ne-snaudë. Ásitikinome, kad mes daþ-nai dël per didelës demokratijostuðèiai eikvojame laikà, skæstameginèuose ir smulkmenose. Lietuvo-je susidaro didþiulë problema, kylaátampa, kai svarstomos mokslui irstudijoms skiriamos lëðos, dël kelio-likos milijonø litø tenka átikinëti po-litikus ir valdininkus, kad aukðtasismokslas per maþai finansuojamas.Net studentai ið visos Lietuvos mi-tinguoja Vilniuje. Kazachstane vie-nu prezidento N. Nazarbajevo mos-tu iðsprendþiami ðie dalykai. Prieðkeletà metø Kazachstane aukðta-jam mokslui buvo skiriama 53 mlrd.tengiø, o dabar skirta 100 mlrd.(100 tengiø � 2,1 litas, 2006 m. sau-

Lietuvos rektoriai Eurazijos centre

sio mën. duomenimis. Redakcijos pa-staba.) Valstybëje suformuota nuo-stata, kad aukðtajam mokslui turi bû-ti skiriama tiek lëðø, kiek reikia, jei

valstybë nori normaliai vystytis. De-ja, ðios paprastos tiesos Lietuvoje kaikas dar nesugeba suvokti.

Ar tai vien suvokimo reikalas? Ka-zachai turi ið ko dvigubinti lëðø aukð-tajam mokslui, nes tai labai turtingavalstybë. Ir jos teritorija � vos ne ket-virtis Europos. Devinta pagal teritori-jos dydá pasaulio valstybë, o pagal gy-ventojø skaièiø � 16,5 mln. � penkias-deðimtoji.

Taip, Kazachstanas 25 proc. biu-dþeto papildo ið naftos ir dujø, betkalbu apie valstybës poþiûrá. Lietuvo-je mes taip pat nesame tokie netur-tingi, kaip kartais mëginama nuteik-ti þmones. Valstybëje, kurios biudþe-tas 20 mlrd. litø, ir jis per metus pa-didëja apie 20 proc., mokslui ir studi-joms lëðø skiriama tik 5 proc. dau-giau � tai geriausias árodymas, kaipvalstybëje vertinamas mokslas ir iðsi-lavinimas. Tai poþiûrio, o ne vien tur-tingumo ar neturtingumo problema.

Kaip rûpinamasiKazachstano studentais

Mûsø politikai nuolat nepatenkintiLietuvos mokslu, todël toks ir poþiûris.Universitetus dar ðiek tiek pakenèia,

bet mokslas nuolat kritikos smaigaly-je. Iðties kodël taip yra? Kas darytina,kad poþiûris keistøsi?

Ið tikrøjø Lietuvoje aukðtojomokslo reforma nevyksta, apie jà tikkalbama. Reikia dràsiai keisti struk-tûrà, bûtinos didelës investicijos,naujas finansavimo modelis. Sutin-ku, kad buvusius akademinius insti-tutus � dabar valstybiniai moksloinstitutai � reikëtø prijungti prieuniversitetø. Prezidentas N. Nazar-bajevas Kazachstane tai padarë vie-nu mostu. Beje, ir savo ðalies Moks-lø akademijà pavertë visuomenineástaiga. Nepaisant to, kad pats N. Na-zarbajevas buvo TSRS ir Kazachsta-no mokslø akademijø akademikas.

Jei taip daro Kazachstanas, tai darnëra pakankamas argumentas, kad tu-rëtø daryti ir Lietuva. Abejoju, kad iðKazachstano turëtume mokytis demo-kratijos tradicijø. Beje, juk Jûs pats sa-kote, kad ðioje ðalyje svarbiausi klau-simai sprendþiami prezidento plunks-nos brûkðtelëjimu.

Sutinku, kad negalime kopijuotirytietiðko mentaliteto, taèiau pasi-mokyti galime. Kai kurie autoritari-niai sprendimai naudingi universite-tams, mokslui. Ðtai Kazachstanoprograma Ateitis. Pagal ðià programà3 tûkst. ðios ðalies studentø kasmetgali valstybës sàskaita iðvykti studi-juoti á bet kurá pasaulio universitetà.Þinoma, jei universitetas sutinka pri-imti, bet tai priklauso nuo studentogabumø ir mokymosi rezultatø. Vals-

tybë ðiems studentams skiria nuo8 iki 40 tûkst. JAV doleriø per me-tus. Lietuvos universitetai kvietë,kad bent 50 ið jø studijuotø Lietuvo-je. Kita programa � 15 proc. abitu-rientø gauna valstybës patvirtintàstipendijà (grantà) apmokëti uþ stu-dijas bet kuriame Kazachstano uni-versitete. Universitetai konkuruojadël �grantiniø� studentø, stengiasi jøpriimti kuo daugiau, nes pagal jøskaièiø ne tik gauna tvirtà finansavi-mà, bet yra savotiðkai reitinguojami.

Tie á uþsiená iðvykæ studentai nebusprarasti Kazachstane, turës gráþti ágimtinæ?

Jie privalës sugráþti, nes tai nu-matoma pagal ðios programos sutar-tá. Be to, emigracija kazachams në-ra tokia skaudi, ji net skatinama.

Koks bûtø kelias pristabdyti �sme-genø nutekëjimà� ið Lietuvos?

Nesutinku, kad reikia viena-reikðmiðkai ir negatyviai vertinti�smegenø nutekëjimà�. Vyksta glo-balizacija, jei mums rûpi Kazachsta-no nafta, dujos ir kitos pigesnës neiES prekës, turime rûpintis, kad tenveiktø ir mûsø verslo atstovai. Kurjauèiamës esà stiprûs, ten ir turimeveikti, pavyzdþiui, Kazachstane darnëra stiprios bankø sistemos, dide-liø parduotuviø tinklo. Ten sutikomejaunà vyriðká ið Lietuvos Audriø Juo-zënà. Jis baigæs Kauno medicinosuniversitetà ir kuravo vaistø prista-tymo verslà visam Kazachstanui.A. Juozënui dar nëra 30 metø, betjau multimilijonierius. Ar jam vertagráþti á Lietuvà? Tektø palikti verslà,á kurá ádëta daug jëgø. Nëra papras-ta atsisakyti, tuo labiau, kad toje ða-lyje þmogus priprato, tapo garbëskonsulu, jauèiasi savo vietoje, labaipamëgo Almatà.

Laikas rinkti akmenis

Susitikimo su Almatos meru, taippat Kazachstano ðvietimo ir moksloministre pagrindinë mintis buvo to-kia: yra laikas akmenis mëtyti ir laikasjuos rinkti. Suprask: laikas mûsø ða-lims vël pradëti bendrauti, ieðkoti sà-lyèio taðkø ir abiem ðalims naudingøsprendimø. Lietuva tapo Europos Sà-jungos nare, spartëja ekonominë pa-þanga, ir mums reikës ávairiø þaliavø,energetikos iðtekliø. Bûtina vykdytiprekiø mainus, nes tuo ir gyva valsty-bë. Todël turime siøsti savo studentusá ðias ðalis, kad jie paþintø tà aplinkà,þmones, iðmoktø ten gyventi ir veik-ti. Tokie asmenys ateityje galës bûti la-

bai naudingi Lietuvai, atstovauti josinteresams.

Taèiau Lietuvos jaunimà vis dartebetraukia JAV ir Vakarø Europosuniversitetai, vargu ar atsirastø daugnorinèiøjø studijuoti Kazachstano, Vi-durinës ar net Pietryèiø Azijos ðaliøuniversitetuose.

Taèiau mes, rektoriai, manomekitaip. Vakaruose mes jau visko ma-tæ, o Rytai mums � visai nepaþásta-ma þemë, naujos galimybës. Be to,mes kalbame apie nedidelæ dalá stu-dentø ar dëstytojø.

Kaip ðià mintá perteikti mûsø jau-nimui?

Lietuvos ambasadorius Kazach-stane R. Visokavièius yra parengæsLietuvos ir Kazachstano bendradar-biavimo projektà. Pasiraðius tarp-valstybinæ sutartá pagal ðá projektàgali bûti inicijuoti studentø ir dësty-tojø mainai. Daug kas skundþiasi gy-venimu Lietuvoje, pavyzdþiui, medi-kai, jauni mokslininkai. Lietuvojenuolatos vyksta politinës rietenos,krizës, tad apie ðviesesnes perspek-tyvas daugeliui mûsø þmoniø sunkukalbëti. Daugelis iðvyksta á Vakarus,ten dirba paprasèiausius, nekvalifi-kuotus darbus, bet èia, Lietuvoje, yrajø giminës ir artimieji, todël daugu-ma sugráð. Kai kurie asmenys á Lie-tuvà siunèia uþdirbtus pinigus, ásigyjanekilnojamojo turto, nes èia kol kasdaug maþesnës kainos. Gráþta jau ki-to mentaliteto þmonës. Jie gyventitaip, kaip ligi ðiol, nebenorës, todëlinicijuos ir greitins pokyèius. Jukmûsø politinë kultûra dar kûdikystësfazëje, o teisiniai dalykai, ástatymønesuderinamumas � neduok, Dieve,susidurti. Taèiau tik mes patys, ágijætarptautinës patirties, radæ raciona-liausius sprendimus galime sukurtinaujà Lietuvà.

Trûksta tik rektoriø partijos

Pajuokaukime. Gráþdami á Lietu-và kalbëjomës: mano ir Vytauto Di-dþiojo universiteto rektoriaus prof.Vytauto Kaminsko kadencijos baigia-si, tai gal kurkime rektoriø ar eksrek-toriø partijà ir imkimës daryti tvarkàLietuvoje... Dabar, tiesa, politinësestruktûrose, ypaè Darbo partijoje, yradaug buvusiø prorektoriø.

Taèiau ar ne á rektorius nuolatnukreiptas kritikos smaigalys? Kamklius, kam neklius, o rektoriui � visada.

Taip yra dël to, kad mes daug va-þinëjame ir matome, kaip pasaulis

Valstybinio valdymo akademijos prie Kazachstano Respublikos Prezidento pastato viduje stovi tikra kazachiðka jurta

Þiupsnis þiniø apie KazachstanàKazachstano respublikos teritorija uþima apie 2,7 mln. kv.

km � tai devinta valstybë pasaulyje pagal plotà. Ði ðalis yraEurazijos centre, valstybinëmis sienomis ribojasi su Rusija,Uzbekistanu, Kirgizstanu, Turkmënistanu ir Kinija. Nepriklau-soma valstybe tapo 1990 metais. Ðiuo metu Kazachstane gy-vena 16,5 mln. gyventojø (50 vieta pasaulyje): kazachø � 45proc., rusø � 35 proc., kitø tautybiø (maþdaug 100) � 20 proc.Oficiali valstybinë kalba � kazachø, priklausanti tiurkø kalbøgrupei.

Daugiatautëje valstybëje yra ávairiø religijø, pagrindinës � is-lamas ir krikðèionybë.

Nuo 1996 m. Kazachstano sostinë � Astana, joje gyvena273 tûkst. gyventojø. Didþiausias miestas � Almata (Almaty).Ðis miestas buvo Kazachstano sostine iki 1996 m. ir iki ðiolturi Pietø sostinës statusà, yra ekonominis, socialinis ir kul-tûrinis centras. Tai þaliuojantis miestas, ásikûræs kalnø papë-dëje, jame gyvena apie 1,5 mln. gyventojø. Kiti dideli miestai:Tararas, Turkestanas (2000 m. ðventæs savo 1500 metø jubi-liejø), Symkentas, Ust-Kamenogorskas, Atyrau ir kiti.

Nukelta á 13 p.

Ðiauliø universiteto rektorius prof. Vincas Laurutis teigia,kad pasimokyti galima ið visø aplankytø kraðtø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

12 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)ETNOLOGIJAPradþia 2005 m. Nr. 18

Baigiame pokalbá su prof. dr.Manfredu Kleinu (Manfred Klein),buvusiu ilgameèiu Bylefeldo(Bielefeldt) universiteto (Fach-hochschule) dëstytoju ir profe-soriumi, dabar gyvenanèiu Aust-rijoje, daug jëgø, nuoðirdþiø pa-stangø ir laiko skirianèiu Lietu-vos etnologijos tyrinëjimui.

Knyga apie Lietuvospiemenukus

Vis dëlto prisiminkime Jûsø suda-rytà knygà apie lietuviø paproèius, su-sijusius su ganiava, ganymu ir pieme-navimu.

Tai Hirten � Herden � Hütungs-brauch. Hirtenkultur in Litauen (Pie-menys, bandos ir ganymo paproèiai.Piemenavimo kultûra Lietuvoje). Ðimaþdaug 200 puslapiø knyga pasiro-dë 2005 m. birþelá. Iðspausdinta Vo-kietijoje, Miunsteryje. Tai originaliknyga, kurià raðiau ne vienas, bet suGerardu Baueriu (Gehard Bauer) irkolegomis lietuviais. Kiekvienas ra-ðë ið savo tyrinëjimø srities. Að para-ðiau ávadiná skyriø ir apie piemenu-kø dainas. Su G. Baueriu taip pat ra-ðiau apie neðvankias piemenukø dai-nas. Etnologai Vacys Milius, jau am-þinàjá atilsá, ir Juozas Kudirka raðëapie piemenukø paproèius ir þaidi-mus. Romualdo Apanavièiausstraipsnis skirtas piemenukø muziki-niams instrumentams, BronislavosKerbelytës � sakmëms ir pasakoms.Knyga kainuoja apie 14 eurø, norsvisai nedidelë.

Kuo ði knyga gali bûti reikðminga?Abejotina, kad galëtø sudominti bentkiek didesná vokieèiø skaitytojø bûrá.Matyt, skirta etnologams, paproèiø ty-rinëtojams?

Þinoma, kad ðià, kaip ir daugelákitø knygø, raðëme vokieèiø skaity-tojams. Norime vokieèiams suteiktidaugiau þiniø apie Lietuvà, lietuviøkalbà ir kultûrà. Mums tai svarbu,nes sovietø laikais ypaè Vakarø Vo-kietijos gyventojams Lietuva buvovisai neþinoma þemë. Labai geraiprisimenu, kaip 1979 m. pirmà kar-tà rengiausi vykti á Lietuvà. Turëjauatsiversti enciklopedijà ir pasidomë-ti, koks tai kraðtas, kokia kalba, kul-tûra. Tada suþinojau, kad lietuviøkalba priklauso baltø kalbø grupei.Man tai buvo visai neþinomi dalykai.

Tiesa, dar bûdamas vaikas þino-jau, kur þemëlapyje reikia ieðkotiLietuvos, bet ne daugiau. Juk apielietuvius Vokietijoje niekas nekalbë-jo, Lietuva sovietø laikais dingo ið þe-mëlapiø ir tapo Sovietø Sàjungos da-limi. Bijau, kad dauguma vokieèiø iraustrø manë, jog lietuviai � tai tie pa-

tys rusai. Taèiau atvaþiavæs áVilniø staiga iðvydau visai kito-

Kuo pasauliui gali bûti ádomuslietuviðkasis paveldas (6)

kià kultûrà, iðgirdau ádomià kalbà.Sakote � kita kultûra. Su kokia

kultûra lyginate?Suprantama, su rusø kultûra.

Tarp Vokietijos ir Rusijos nuo carølaikø buvo gana daug ryðiø, ir dabarapie Rusijà vokieèiai nemaþai þino.Apie Lietuvà dabar þino daugiau,bet toli graþu ne visi. Dar ir dabarpasigyræs, kad vaþiuosiu á Lietuvà,kartais iðgirstu tokius þodþius: A, tengyvena �Letten� (latviai). Latvija pai-niojama su Lietuva, kartais Lietuvossostinë pavadinama Ryga ar net Re-veliu...

Taèiau pastaruoju metu padëtissparèiai keièiasi á geràjà pusæ. Vokie-tijà ir Austrijà pasiekia vis daugiauinformacijos ið Baltijos ðaliø. Ypaètada, kai Lietuvoje renkamas prezi-dentas ar vyksta kokie nors pokyèiai.

Gyvuoja tik skaitmeniniupavidalu

Vis dëlto 200 piemenavimui skir-tos knygos egzemplioriø � toks tiraþasvokieèiø protø nepaðviesins.

Þinoma, ne. Beje, tai nëra iðanksto iðspausdinta knyga, kuri lau-kia atsitiktinio skaitytojo, norinèio jàásigyti. Jeigu atsiras toks pirkëjas, jisknygyne uþsisakys knygà ir po trijødienø galës jà gauti. Bus atspausdin-tas naujas knygos egzempliorius. Ðiknyga gyvuoja tik skaitmeniniu pavi-dalu.

Galima sakyti � virtuali knyga?Taigi net jos tikrasis egzemplioriø skai-èius neþinomas?

Gal ir neþinomas. Ið pradþiø ið-

spausdinta 100 ðios knygos egzem-plioriø. Juos gavo autoriai, dalá kny-gø iðsiuntëme Vokietijos ir Austrijosbibliotekoms, ðiek tiek atkeliavo áLietuvà. Dabar norintieji gauti kny-gà turës uþsisakyti, jiems bus ið-spausdinta. Tai gana ekonomiðkas irpraktiðkas principas (Books on De-mand), nes nereikia iðspausdinto ti-raþo laikyti sandëliuose. Ypaè, kaineþinia, ar kas nors jà norës pirkti.

Á Lietuvà atvedë lietuviðkivaiduokliai

Kokias kitas savo knygas, be jauiðvardytø, dar galëtumëte paminëti?

Daugiau raðiau ne apie Lietu-và, bet apie vokieèiø pasakas, sak-mes, folklorà. Frankfurte esu iðlei-dæs knygà apie latviø, lietuviø irestø vaiduokliø istorijas: tai ir pa-sakos, ir sakmës (Gespensterges-chichten aus dem Baltikum). Ðiknyga pasirodë 1980 m., tada tikbuvau pradëjæs domëtis Lietuva.Man regis, bûtent dël tø vaiduok-liø 1979 m. pirmà kartà Vilniujesusitikau su Norbertu Vëliumi.Man rûpëjo gauti lietuviðkø teks-tø apie vaiduoklius.

Kuo rimtam etnologui gali bûtiádomûs vaiduokliai?

Buvau gavæs toká leidyklos uþ-sakymà. Mat tada buvo labai po-puliari tokia kiðeninio formato vo-

kieèiø knygø serija: austrø, danø,lenkø, ðvedø ir t. t. vaiduokliø isto-rijos bei pasakojimai.

Tuo metu, kai rengiau knygà, ðiostematikos tekstøapskritai nebuvo,niekas nenagrinë-jo ðios temos. Ne-pamirðkime, kadtada buvo sovietølaikai, þmonës bu-vo mokomi gyven-ti be prietarø, ra-cionaliai.

Reikëjo �kurtikomunizmà�, o netyrinëti vaiduoklius.Beje, kurios tautosvaiduokliai baisiau-si, labiausiai sting-do skaitytojø krau-jà? Kuo lietuviðkivaiduokliai skiriasinuo kitø tautø vai-duokliø?

Man atrodo, kad anglø vaiduok-liai baisiausi, jie paprastai vaikðto An-glijos bei Ðkotijos rûmuose. Tada,1979 m., Lietuvoje radau tik vienànaujà tinkamà istorijà � Kazio Sajosapysakà Vilkatas. Lietuvos vaiduok-liai daugiausia yra mitinës kilmës irgyvuoja liaudies sakmëse. Mums jieþinomi nuo Jono Basanavièiaus laikø.

Kaip lietuviai su þydaisbendravo

Kà ðiuo metu veikiate? Juk be dar-bo negalite gyventi?

Dabar turiu naujà projektà, jauesu paraðæs porà bûsimos knygosskyriø. Tai bus knyga apie lietuviøvalstieèiø ir þydø bendravimà Lietu-vos kaimuose nuo baudþiavos panai-kinimo iki maþdaug 1930 metø.

Kodël bûtent ðis laikotarpis?Nes yra to meto ðaltiniø. Man

reikia situacijø apraðymo, pavyz-dþiui, kur þmonës susitiko, kaip pa-sisveikino, kalbëjo, bendravo. Tokiøapraðymø nëra daug, jø daþniausiaigalima aptikti atsiminimuose. Pavy-ko rasti, kaip kur nors kaime lietuvissusitinka kieme su þydu kromininku.Apraðoma, kaip þydas atvaþiavo susavo veþimu, tokiu vagonëliu, kaipnusiropðtë nuo sëdynës, priëjo, pasi-sveikino, kaip atsiminimø autoriusjam atsakë ir t. t.

Daugybë gyvenimiðkø smulkmenø,á kurias kitas në nekreiptø dëmesio.Daþnai pro akis praslystantys maþmo-þiai. Taèiau etnologas, ir dar atvykæs iðVokietijos ar Pietø Austrijos, tose kas-

dienëse peripetijose gali atrasti reikð-mingø dalykø. Kokiø gi?

Visose ðiose situacijose man ádo-miausia, kas dominavo bendravimometu.

Argi ne kiemo ðeimininkas turëjodominuoti? Juk atvykëlis, ðiuo atvejuþydas, pirmas ir sveikindavosi su ðeimi-ninku. Ar tai ne savaime suprantama?

Þydas daþniausiai nori parduotisavo prekæ, jis tarsi atlieka praðan-èiojo vaidmená. Valstietis ið þydo taippat nori gauti tam tikros naudos. La-bai panaðiai yra su ubagais; juos bu-vome prisiminæ vienoje ið pirmøjøpokalbio daliø. Ið kaimo á kaimà va-þiuodamas þydas iðgirsdavo daugnaujienø, prisirankiodavo ávairiø þi-niø. Ðtai tomis naujienomis su kaimoþmonëmis jis ir dalydavosi. Þydasbûdavo kvieèiamas á namus, be to,jam reikëdavo kur nors pernakvoti.Á kaimieèio namus þydas atsineðda-vo savo indus...

Valgydavo savo koðeriná maistà?Na, taip. Virtuvëje, kur nors

kamputyje jis gamindavosi sau mais-to, o vaikai stebi: koks keistas þmo-gus... Þydas pasigamina valgio, siû-lo vaikams paragauti, ðie nenori, bi-jo imti ið svetimø rankø. Smulkme-nos? Bet man, ðiø santykiø tyrinëto-jui, jos ádomios ir svarbios.

Beje, tai Lietuvos istorijos insti-tuto projektas. Kiek þinau, institutasnorëjo tam projektui gauti lëðø iðVolkswagen Stiftung fondo, bet neþi-nau, ar gavo. Taèiau að pats vis tiekprie projekto dirbu, nes man pinigønereikia.

Kaip tai suprasti � nereikia?O kam? Að gaunu atlyginimà.

Nors esu pensininkas, bet Vokietijo-je tokia tvarka: profesoriams iki gy-vos galvos mokama alga, nors ir nevisa � 25 proc. maþesnë. Nereikiastudentams skaityti paskaitø. Profe-soriaus darbas tæsiasi iki gyvos gal-vos. Ið algos turi mokëti valstybeimokesèius, o ið pensininko skaièiuo-jami maþesni mokesèiai, todël niekoneprarandu. Tai ir nesiskundþiu.

Tad kam skirsite savo naujà kny-gà apie lietuviø valstieèiø ir þydø san-tykius? Á kà orientuositës?

Manau, á vokieèiø skaitytojus.Visai galimas dalykas, kad vienà sky-riø bûtø galima skelbti ir Lietuvoje.Mat vokieèiui reikia paaiðkinti, kiekLietuvoje þydø, kur jie gyveno, kurgalëjo bendrauti su lietuviais valstie-èiais � tik kaimuose, o gal ir mieste-liuose... Lietuviams tai savaime su-prantami dalykai, o vokieèiams � vi-sai nauja.

Taigi nagrinëjate ne þydø bendruo-menæ, ne jø tradicijas, paproèius ir gy-vensenà, bet tik santykius su lietuviais?

Bûtent. Þinoma, teks paaiðkinti,kad miesteliuose gyveno ne tik þydøkromininkø, bet ir amatininkø. Kar-tais valstieèiai, jei ðeimoje bûdavoper daug sûnø, turëdavo praðyti þy-do amatininko, kad ðis priimtø

Konferencijos dalyviai Rusnës etnografinëje sodyboje-muziejuje: Algirdas Matulevièius, Daiva Kðanienë, muziejaus vadovasKazimieras Banys, Vytautas Kaltenis, Kristina Jokubavièienë, Manfredas Kleinas, Ðilutës vieðosios bibliotekos darbuotoja

Nijolë Budreckienë, Ðilutës vieðosios bibliotekos direktorë Dalia Uþpelkienë, Domas Kaunas, Rusnës etnokultûros irinformacijos centro direktorë Birutë Servienë

Rusnës evangelikø liuteronø baþnyèia su iðdauþtais langais

Rusnës salos kelias á þvejojanèio ûkininko sodybà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 13

amato mokytis valstieèio sûnø. TaipKaune ir kai kur Vakarø Lietuvojeatsirado savotiðkas fenomenas: lietu-vis amatininkas gerai mokëjo jidiðkalbà. Per kokius trejus metus gy-vendamas þydø ðeimoje pramokda-vo kalbos, dalyvaudavo ir þydø ðei-mos gyvenime.

Taèiau intelektiniame lietuviø tau-tos gyvenime ðie faktai gilesnio pëdsa-ko lyg ir nepaliko, nëra ið þydø litera-tûros ar kitø ðaltiniø á lietuviø kalbà ið-verstø knygø, publikacijø.

Ðia prasme lietuviai nëra labaidaug nuveikæ. Gal dabar labiau juda-ma ðia kryptimi. Anàdien nusipirkau

knygelæ apie Raseiniø þydus. Raðo irþydai, ir lietuviai. Tai daugiausia at-siminimai. Mano tyrinëjimams labainaudinga knyga.

Kartais reikia susiimtiuþ rankø

Pabaigoje gráþkime prie to, nuo koir pradëjome ðá gana ilgà pokalbá: nuoJûsø pirmojo atvykimo á Lietuvà. Kiekþinau, Jums kaip komunikacijos spe-cialistui yra tekæ vesti seminarus Vil-niaus universiteto studentams?

Michailo Gorbaèiovo �pertvar-kos� laikais iðties man teko vesti Vil-

niaus universiteto studentams semi-narus apie tiesioginæ asmeninæ ko-munikacijà. Man buvo labai ádomu,nes maèiau, kad Lietuvos studentaibuvo labai susikaustæ, jiems buvosunku bendrauti gestø kalba, visiðkainevartojant þodþiø. Prisimenu vienàið daugelio atvejø. Pratybø metu së-dëjome kaþkokioje salëje ant grindø.Papraðiau studentus susësti po duvienas prieðais kità, susiimti uþ ran-kø, uþsimerkti ir penkias minutestaip sëdëti. Paskui paklausiau, ko-kios informacijosgavo ið partnerio.Pasirodo, niekas ne-norëjo nieko sakyti.Tik vienas labai drà-sus jaunuolis, pame-nu, vardu Vytautas,sako: O, Manfredai,tai buvo gryna eroti-ka. Mat jam pasise-kë atsisësti prieðaismerginà, tad komu-nikacija vyko... Ma-tote, þmogus turi netik burnà, bendraujane tik áprasta kalbi-ne forma. Yra irdaug kitø bendravi-mo formø bei bûdø.Taèiau pirmiausia,matyt, paèiam reikiagerai suvokti, kà no-

ri kitam perteikti.Þmogus kalba ir jausmø, emoci-

jø kalba, o ásimylëjëliams apskritainereikia në kalbos. Taèiau ar kasdrástø pasakyti, kad tai nepakanka-ma komunikacija? Prieðingai, ji netlabai informatyvi.

Man labai ásiminë momentas,kai besibaigiant savaitæ trukusiamseminarui, savo studentus pakvie-èiau á nedidelá pobûvá. Susirinkomevienos vilnietës studentës namuose.Man studentës sakë: �Manfredai, ar

þinai, kad po tavo seminaro mes pir-mà kartà iðëjome ið universiteto lai-kydamiesi uþ rankø...�

Svarbiausia, kad mano studen-tai seminaruose iðdráso atviraireikðti savo nuomonæ. Anksèiau jieto nedarë.

Ar dabar Lietuvoje pasikeitë stu-dentai?

Jau kitokie. Jiems nebereikia se-minarø, kuriuose mokoma bendrauti.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

keièiasi, kuo gyvena, kaip tvarkosi.Tvarkosi daug iðmintingiau, negu mesèia, Lietuvoje. Juk nesprendþiami es-miniai dalykai. Kazachstano preziden-tas N. Nazarbajevas daug kartø pabrë-þë, kad aukðtasis mokslas, þmoniø ið-silavinimas � ðiai ðaliai yra prioritetai.Anglø, o ne rusø kalba yra neoficialiaipripaþinta pirmàja uþsienio kalba.

Graþiø þodþiø ir mes prisiklausë-me. Taip pat ir apie prioritetus.

Taèiau ðtai kà iðgirdome Kazach-stane: ðalyje jau dabar darbo uþmo-kestis yra apie 5 kartus didesnis ne-gu Kirgizijoje, Indijoje ar kai kurio-se kitose Azijos ðalyse. Kazachstanouniversitetai jau nebepajëgûs teiktiaukðtàjá iðsilavinimà visiems norin-tiesiems studijuoti, nes jaunimas su-vokia mokslo svarbà, o valstybë no-rinèiuosius studijuoti labai remia.Todël universitetø sektorius toliaupleèiamas, orientuojantis á tai, kadKazachstanas ateityje taps Eurazijoscentru, ir ten atvyks studentø ið ap-linkiniø valstybiø. Valstybei pade-dant, pleèiamas ir privaèiø universi-tetø tinklas. Aukðtasis mokslas tam-pa verslu, nors daug kas Lietuvoje sutuo ir nelinkæs sutikti.

Mums didelá áspûdá padarë nau-joji Kazachstano sostinë Astana. Jiiðkilo kaip visai naujas rajonas ðaliaCelinogrado. Taip, daugelis objektøiðkilo valingu ðalies prezidentoN. Nazarbajevo sprendimu. Lietuvo-je daþnai visa energija eikvojama ne-reikalingiems ginèams, nebeliekalaiko statyti. Pavyzdþiui, kiek ginèøsukëlë Valdovø rûmai.

Bet juk nenorite pasakyti, kad au-tokratija geriau uþ demokratijà?

Autokratija gali bûti naudingadideliø reformø arba karo metu, jeiautokratas iðmintingas, sumanus va-dovas. Taèiau kitu atveju tai pavojin-ga sistema. Kazachstane gyvena dau-giau kaip 100 tautø, taèiau nëra dide-liø tautiniø ar religiniø nesutarimø.Beje, á visus 9 nacionalinius universi-tetus rektorius skiria pats N. Nazar-bajevas. Kazachai jauèiasi gyvenà

Eurazijos centre ir nori iðnaudoti ðáprivalumà, todël turi ákûræ Eurazijosuniversitetà, Eurazijos institutus.Kiek supratome, autokratinis valdy-mo metodas dabar naudingas Ka-zachstano plëtrai. Tà patá að regëjauir pietryèiø Azijoje.

Kai kas jau ir Lietuvai siûlo pana-ðø kelià: rektoriø rinkti universitetø ta-rybose. Po metø kitø, jei taip ir toliau,rektoriai jau bus skiriami...

Koks skirtumas tarp Lietuvos irKazachstano prezidentø? Jei valsty-bë turtinga ir jos vadovas teisingainustato prioritetus, suge-ba vienoms ar kitoms per-spektyvioms sritims skirtipapildomø iðtekliø, gali-ma daug laimëti. Mûsøprezidento galios labai ri-botos. Tas pats ir dël rek-toriø: nesvarbu, kaip jieskiriami � svarbu kaip jiedirba, kaip sugeba nusta-tyti prioritetus ir juos ágy-vendinti. Ðiø dienø Lietu-va turi unikalias sàlygaspasinaudojusi EuroposSàjungos struktûriniø fon-dø lëðomis greitai pasiek-ti paþangà. Labai norëtø-si optimaliai iðnaudoti ðiàgalimybæ, nes antros to-kios nebebus. Aukðtojomokslo sistema turi bûtilabai aktyvi, kad pasinau-dodama struktûriniø fon-dø lëðomis padidintø sa-vo potencialà ir konku-rencingumà, pasiektø ES universi-tetø lygá.

Rûpintis ne asfaltu, betþmonëmis

Suprantu, kad stebëdamas ir vertin-damas kitø ðaliø patirtá, taip pat ir jøuniversitetø veiklà, pirmiausia màstoteapie savàjá Ðiauliø universitetà. Kà duosJûsø vadovaujamam universitetui Euro-pos Sàjungos struktûriniø fondø, kuriuosðiame pokalbyje prisiminëme, lëðos?

Dabar vyksta tik pirmasis ES

struktûriniø fondø lëðø panaudojimoetapas. Ðiauliø universitetas jame da-lyvauja labai sëkmingai. Laimëtas10 mln. litø vertës bibliotekos re-konstrukcijos projektas. Neásivaiz-duoju, kaip be struktûriniø fondø pa-ramos bûtume galëjæ ásirengti moder-nià bibliotekà. Didesnë problema ky-la dël �minkðtøjø� projektø. Esmë ta,kad ðiuos projektus rengia ir vykdokonkretûs þmonës. Jie atlieka tyri-mus, samdo atitinkamus specialistusir, aiðku, patys tobulëja kaip specia-listai. Tik norëtøsi, kad ðie projektai

bûtø labiau nukreipti á mûsø paèiø gy-venimo problemas, jø tyrinëjimà,þmoniø mokymà, tobulinimà ir duo-tø apèiuopiamos naudos. Antrame2007�2013 m. etape Ðiauliø universi-tetas planuoja ágyvendinti universite-tinio miestelio idëjà.

Kitas dalykas, kaip struktûriniøfondø lëðos planuojamos panaudotivisos valstybës mastu. Deja, rengia-mas projektas mûsø nedþiugina. Ðvie-timo infrastruktûros plëtrai planuoja-ma panaudoti tik 4 proc. lëðø. Airiaiir estai universitetø infrastruktûros ir

socialinës sferos plëtrai � specialistømokymui ir tobulinimui � skyrë daugdaugiau lëðø, negu planuojame mes.Jie skyrë 10 proc. lëðø, todël sunku su-tikti su tokia mûsø valstybës politika.

Kà galime pakeisti, jei valstybë bû-tent taip nusprendë?

Jeigu toks projektas bus siunèia-mas á Briuselá, mes, rektoriai, raðy-sime peticijas, reikalaudami nepa-tvirtinti. Juk tvirtina Briuselis.

Lietuvos Prezidentas Valdas Adam-kus taip pat ne kartà pabrëþë esàs uþlëðø skyrimà þmogiðkiesiems iðtek-

liams. Taèiau Vyriausybë teikia pirme-nybæ investicijoms á asfaltà ir betonà.

Taèiau mes, rektoriai, universi-tetø bendruomenës ir turime áti-kinti Lietuvos vadovus, politikus,kad þmonës yra svarbiau uþ asfal-tà ir betonà. Galiu sutikti, kad lë-ðas panaudojus þmoniø mokymui,to akivaizdaus rezultato lyg ir ne-matyti, o nutiesus kelià � rezulta-tas akivaizdus. Ypaè greitajamtranzitui per Lenkijà

Mëgstama sakyti, kad mûsø Vy-riausybës vadovai turi statybininko,

Lietuvos rektoriø konferencijos delegacijà svetingai pasitiko Kazachstano nacionalinioagrarinio universiteto rektoratas ir studentai

ekonomisto, inþinieriaus iðsilavinimà,todël jie pirmenybæ teikia betonui, as-faltui, bet ne þmogui. Esate buvusioTechnologijos fakulteto augintinis, betmàstote visai kitaip.

Rektoriaus pareigos suformuojaplatesná akiratá. Labai aiðkiai su-prantamos socialinës problemos.Valstybës paþangà lemia intelektua-linis potencialas, þmogiðkieji iðtek-liai. Dabar jau trûksta darbo jëgos.Akivaizdu, kad Lietuvoje pernelygdidelë socialinë atskirtis tarp mies-to ir kaimo. Kas moko mûsø kaimø

ir miesteliø þmones kad irpirminiø darbo ágûdþiø?O juk jau ðiandien stingaávairiø specialybiø dar-buotojø, nëra kam pa-keisti iðvykusiø á uþsienáuþdarbiauti. Daugelá de-gradavusiø þmoniø jauvëlu auklëti, nes jie pra-rasti kaip naudingi visuo-menës nariai. Lietuvosverslas taip pat pernelygkapitalizuotas, gaudavodidelá pelnà, visai nesirû-pino darbuotojams keltiatlyginimus. Kur girdëta,kad pastaèiusi pastatà sta-tybos bendrovë gautø 50proc. pelnà? Taip negerai.Taèiau Lietuvoje taip yra.

Blogiausia, kad tievirðpelniai visø miesto gy-ventojø, visø mûsø sàskai-ta, nes naudojama miestoþemë, maþinamos rekreaci-

nës miesto galimybës.Taip, socialinë diferenciacija Lie-

tuvoje yra per didelë. Net eiliniøvalstybës tarnautojø atlyginimai perdideli, lyginant su gydytojais, dësty-tojais ar mokslininkais. Keista, kadnet vidutiniø gabumø magistrantainenori likti dirbti universitete.

Taigi pradëjome pokalbá apieKazachstanà, o gráþome á Lietuvà.Taip ir turi bûti.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Atkelta ið 11 p.

Lietuvos rektoriai Eurazijos centre

Gyvosios istorijos pamoka Maþosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipëdoje;vadovë Diana Naðutinskaitë

Þvilgsnis á skylantá Nemunà ties Rusne � mûsø kelionës pabaigoje

14 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)ÞINIØ VISUOMENË

Ne vienas skaitytojas, ieðkantisinternete mokslinës informacijos,yra susidûræs su problema, kaip ras-ti vienà ar kità straipsná arba kaipperskaityti visà straipsnio tekstà. To-kia informacija yra saugoma duome-nø bazëse, kurios prieinamos tik pre-numeratoriams, arba informacijà iðjø galima gauti per dokumentø pri-statymo tarnybà, o uþ ðià paslaugàreikia nemaþai mokëti. Mokslininkøir specialistø netenkina, pavyzdþiui,ir tokios sveikintinos iniciatyvos,kaip laisvos prieigos þurnalai (http://www.doaj.org/), arba tiesioginiairyðiai su kitø ðaliø mokslininkais.Tuomet reikia prisiminti bibliotekas.Daþnai girdime nuomoniø, kad tennieko gero negalima rasti, ir viskas,ko reikia, yra laisvai visiems prieina-muose tinklalapiuose. Daþnai tainuomonës tø, kurie jau deðimtmetánesilankë bibliotekoje ir mano, kadtechnologijø pokyèiai jas aplenkë.

Narðydami po savo pamëgtas in-terneto svetaines, neaplenkite bib-liotekø tinklalapiø. Èia galite pasi-tikrinti, ar kurioje nors bibliotekojeyra reikiama knyga (http://www.libis.lt/lt/welcome.html, http://www.lvb.lt/ ) iruþsisakyti jà net neatvykæ á bibliote-kà, skaityti bibliotekininkø pareng-tus leidinius bei informacijà, kuriosnëra kitose svetainëse (pavyzdþiui,Lietuvos leidëjai � http://www.lnb.lt/leidejai/), informacijà apie naujusspaudinius, iðëjusius Lietuvoje ir ki-ta. Galima naudotis tokiomis paslau-gomis, kaip Klausk bibliotekininko,uþsisakyti elektroniniu paðtu platina-mà informacijà (pavyzdþiui, LNBInformacijos centro naujienas), nau-dotis kitomis elektroninëmis paslau-gomis, suþinoti, kokiomis prenume-ruojamosiomis duomenø bazëmisgalima naudotis.

Viena pirmøjø prenumeruoja-møjø duomenø baziø, kuri buvo pa-siûlyta mokslininkams Lietuvosnacionalinëje Martyno Maþvydobibliotekoje (LNB), buvo STN Inter-national (1997 m.), kurios naudoji-mà finansavo Atviros Lietuvos fon-das. Deja, ðià brangià ir tikrai reika-lingà informacijà galëjome teikti tikribotam skaièiui specialistø, nes tuometu ji buvo pasiekiama tik su specia-lia programine áranga, kiekviena pa-ieðka daug kainavo, o iðlaidoms pa-dengti skirti pinigai greitai baigësi.

Ðiandien yra visai kitaip. 2004 m.rudená bibliotekos paminëjo penke-riø metø sukaktá, kai Lietuvà pasie-kë vël per Atviros Lietuvos fondàinicijuojama tarptautiniø programøduomenø bazë EBSCO Publishing.Ið mus pasiekianèiø elektroniniølaiðkø ar telefonø skambuèiø galimeteigti, kad ðià bazæ jau gerai þino netik akademinë bendruomenë, bet irkiti skaitytojai. Tai liudija ir naudo-jimo statistika. Praëjusiais metaisvartotojai pasidarë per 319 tûkstan-èiø visateksèiø straipsniø kopijø, oper porà ðiø metø sausio savaièiø �per 13 tûkst. straipsniø.

Tokius rezultatus ið dalies lemiabibliotekø pastangø suvienijimasbendram tikslui � 2001 m. ákurta Lie-tuvos moksliniø bibliotekø asociacija(http://www.lmba.lt/) vienija bibliote-kø pastangas pateikti vartotojui kuodaugiau vertingos mokslinës infor-macijos. Per ðià asociacijà, tarpinin-kaujant tarptautiniam konsorciumuieIFL.net (http://www.eifl.net/), Lietu-vos bibliotekos prenumeruoja tokiasduomenø bazes, kaip jau minëtàEBSCO Publishing (10 duomenø ba-

ziø paketà), Cambridge Jour-nals Online, Integrum Techno

(bibliotekos ið viso pasirinko 13 duo-menø baziø), Oxford Reference On-line: Premium Collection, ProQuest910 duomenø baziø paketà), ScienceDirect, Emerald, o nuo 2005 m. pabai-gos � 2006-øjø prasidëjo dar keliø ba-ziø prenumerata. Tai AMP Package,Blackwell Publishing, GALE: Busi-ness & Company Resource Center, He-alth and Wellness Resource Center,History Resource Center � ModernWorld, InfoTrac OneFile, LiteratureResource Center, Oxford Journals On-line ir Springer LINK (su Kluwer Aca-demic Press).

Iðvardytos duomenø bazës � taidar ne visas jø sàraðas. Nemaþai duo-menø baziø bibliotekos prenume-ruoja paèios arba per kitus bibliote-kø susivienijimus, pavyzdþiui, Nacio-nalinëje bibliotekoje galima naudo-tis tokiais informacijos iðtekliais,kaip Grants Databese, WestLaw Inter-national, HeinOnLine, Current Con-tent (kolekcijos Life Sciences; Agri-culture, Biology & EnvironmentalSciences; Social & Behavioral Scien-ces; Arts & Humanities), JSTOR ir ki-tomis. Ðvietimo ir mokslo ministeri-jos dëka Lietuvos mokslininkai galinaudotis ISI Web of Science (VU irKTU bibliotekose) informacija. Lie-tuvos valstybinis mokslo ir studijøfondas skyrë lëðø prenumeruoti IE-EE / IEL duomenø bazei, kuri priei-nama Kauno technologijos universi-teto, Vilniaus universiteto, Klaipë-dos universiteto, Vilniaus Gediminotechnikos universiteto, Lietuvosmokslø akademijos ir Vytauto Di-dþiojo universiteto bibliotekose.Kultûros ministerija uþprenumeravoLITLEX ir ELTA duomenø bazesvisoms respublikos vieðosioms bib-liotekoms. Informacijà apie Lietu-vos bibliotekose prenumeruojamasuþsienio duomenø bazes þr. interne-te (http://www.lmba.lt/db/liet/in-dex.htm ir http://www.lmba.lt/db/liet/kitos.htm) bei bibliotekø internetosvetainëse.

Ðiandien prenumeruojamos elek-troninës informacijos bûtinumà su-vokia ne tik grupelë mokslininkø,bet ir tie, nuo kuriø priklauso, turësar ne Lietuvos vartotojas ðiuolaikinæprieigà prie informacijos. Dþiugina,kad vis didesnæ finansinæ paramàjauèiame ið Kultûros bei Ðvietimo irmokslo ministerijø. Jos jau ne vieni

metai finansuoja duomenø baziøprenumeratà. Turime ir kitø rëmëjø� Britø taryba Lietuvoje jau ne pirmimetai remia Cambridge Journals On-line prenumeratà. Deja, esamo fi-nansavimo nepakanka, kad Lietuvaturëtø prieigà prie bûtiniausiø moks-liniø publikacijø, kuriø prenumera-ta kainuoja milijonus eurø. Daþnaipinigø stoka verèia rinktis ne visasduomenø bazes, o tik jø dalá. Duo-menø baziø kaina ateityje augs, nesá mûsø ðalá jau þvelgiama kaip á Eu-ropos Sàjungos naræ.

2004-øjø pabaigoje plaèiai pradë-tos reklamuoti eLibrary.lt paslaugos.Tiems, kurie nebuvo susipaþinæ sueLibrary.ru portalu, tai pasirodë pa-traukli naujiena. Ypaè ji sudominomokslininkus, kurie vis dar jauèia di-dþiulá naujausios mokslinës informa-cijos badà. Taèiau tuos, kurie jau nau-dojosi eLibrary.ru portalu, kiek nuste-bino svetainës dizainas ir beveik iden-tiðkas vertimas ið rusiðkojo.

Atidþiau pastudijavus eLibrary.ltportalà tampa aiðku, kad þadëtojimokslinë informacija ið viso pasau-lio siûloma tik Rusijos bibliotekø irinstitutø skaitytojams, o mûsø ðaliesinternautams siûloma tik laisvai in-ternete platinama informacija. Þi-nant, kiek kainuoja ðio portalo rekla-muojama mokslinë informacijaesanti tarptautinëse duomenø bazë-se ir kokiais principais ji platinama,tampa aiðku, kad jokiø sutarèiø suðios informacijos platintojais eLibra-ry.lt nepasiraðinëja, o Rusijos biblio-tekø konsorciumas NEIKON, tei-kiantis savo vartotojams prieigà priekonsorciumo licencijuojamos me-dþiagos per eLibrary.ru portalà, ne-aprûpina vartotojø kitose ðalyse.

Lietuvos mokslininkams svarbune tik gauti informacijà, bet ir pub-likuoti savo straipsnius pasauliniuo-se þurnaluose, kurie yra uþregistruo-ti mokslinëse duomenø bazëse. Beto, labai svarbu uþregistruoti ir Lie-tuvoje leidþiamus mokslinius þurna-lus tarptautinëse duomenø bazëse.Tai ne tik propaguoja Lietuvosmokslo rezultatø sklaidà pasaulyje,bet ir teikia mokslininkams daugiaubalø, vertinant mokslo produkcijà.

Lietuvos moksliniø þurnalø re-gistracija pasaulinëse duomenø ba-zëse nëra lengva, nes duomenø ba-zës turi savo reikalavimø, kuriø daþ-

niausiai neatitinka Lietuvos moksloperiodika. Pavyzdþiui, daugumaduomenø baziø priima tik anglø kal-ba leidþiamus þurnalus. Todël leidi-nius, kurie atitinka visus mokslo þur-nalams keliamus reikalavimus, betyra leidþiami lietuviø kalba, siûlytu-me registruoti Vidurio ir Rytø Euro-pos elektroninëje bibliotekoje CEE-OL (Central and Eastern EuropeanOnline Library, http://www.ceeol.com).Kita galimybë � uþregistruoti þurna-là atviros prieigos þurnalø duomenøbazëje DOAJ (Directory of Open Ac-cess Journals, http://www.doaj.org/). Áðià bazæ registruojami tik tie þurna-lai, kurie sutinka savo straipsnius pa-teikti vartotojams nemokamai ir ne-taiko embargo laikotarpio, t. y. ne-draudþia nemokamai naudotis nau-jausiais þurnalo numeriais. Þurnaløpateikimas duomenø bazëms yra ne-maþas darbas, kurá galëtø atlikti þur-nalø redakcijos.

Norëdami suþinoti, kokie Lietu-vos moksliniai þurnalai jau uþregist-ruoti tarptautinëse duomenø bazëse,perþiûrëkite Lietuvos mokslø akade-mijos bibliotekos sudaromà Lietu-vos moksliniø periodiniø leidiniø sà-raðà su papildomais duomenimis(http://www.mab.lt/pdb_msd1.html).

Trumpame raðinyje neámanomaatskleisti visø paskutiniøjø metømoksliniø bibliotekø pokyèiø. Todëlatminkite: bibliotekos laukia jûsø �ateikite!

Bibliotekos jûsø laukia � ateikite!

Auðra Vaðkevièienë, Lietuvosnacionalinës Martyno Maþvydo

bibliotekos Informacijos centro Elek-troninës informacijos skyriaus vedëja

Lentelë. Lietuvos moksliniøbibliotekø asociacijos (LMBA)bibliotekose prenumeruojamosuþsienio duomenø bazës. Iðvardy-tomis duomenø bazëmis galimanaudotis tik ið jas prenumeruojan-èiø bibliotekø kompiuteriø. Bib-liotekos, prenumeruojanèios duo-menø bazes EBSCO Publishing,Oxford Referente Online ir ProQu-est savo skaitytojams gali suteiktislaptaþodþius, kurie leis jas narðytiir namuose. Daugiau informaci-jos, t. y. kokios bibliotekos prenu-meruoja ðias bazes, þr. http://www.lmba.lt/db/liet/index.htm irhttp://www.lmba.lt/db/liet/kitos.htm.

Duomenø bazës,prenumeruojamos per LMBAAMP PackageBlackwell PublishingCambridge Journals OnlineEBSCO PublishingEmerald FulltextGALEIntegrum � TechnoOxford Journals OnlineOxford Reference Online: Premium Col-lectionProQuestScience DirectSpringer LINK (su Kluwer AcademicPress)Duomenø bazës, prenumeruo-jamos atskirose bibliotekose

AGRICOLAAGRISASFA: Acquaric Sciences FisheriesAbstractsBegell HouseBioMedCentralClinical EvidenceCochrane Library Communication & Mass media(per EBSCO Publishing sàsajà)CompendexCRC net DatabasesCurrent Contents: Agriculture, Biology& Environmental SciencesCurrent Contents: Art & HumanitiesCurrent Contents: Clinical MedicineCurrent Contents: Life SciencesCurrent Contents: Social & BehavioralScienceDynaMedEngineering Vilage 2Grants DatabaseGLIN (Global Legal InformationNetwork)Global Books in PrintGrove Art OnlineGrove Music OnlineHeinOnLineHINARIICONDAIEEE / IELInternational Bibliography of Theatreand Dance with Full Texts (per EBSCOPublishing sàsajà)ISI Journals Citation ReportISI ProceedingsISI Web of Science ***ISSNJSTORLoislawMagillOnLiterature Plus (per EBSCOPublishing sàsajà)MathSciNetOceanic Abstracts (CSA)Psychology & Behavioral Sciences Col-lection (per EBSCO Publishing sàsajà)ReferexRILM: Abstracts to Music Literature(per EBSCO Publishing sàsajà)RIPM: Retrospective Index to Music Pe-riodicals (per EBSCO Publishing sàsajà)RomarinSmith-Bernal CasetrackSport Discus (per EBSCO Publishingsàsajà)TRACTORUnited Nations Treaty CollectionUlrich�s WebZentralblatt MATHWestlaw International

Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka � tai ir menø ðventovë: pagerbiami tautodailininkai, respublikinio liaudiesmeno parodos-konkurso �Aukso vainikas 2005� laureatai ir diplomantai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336) 15

mas ðio Universiteto pirmo kurso stu-dentas filologas po universitetoskliautais iðgirdo paties autoriaus,poeto Justino Marcinkevièiaus pirmàkartà vieðai skaitomà poemà Mindau-gas. Tai buvo ávykis, kai poeto taria-mas þodis LIETUVA jaunajai kartaiágijo ypatingà prasmæ. Tai ávyko tada,kai Universitetui vadovavo rektoriusJ. Kubilius.

J. Kubiliaus vadovavimo Univer-sitetui metu pradëjo atgimti studen-tiðkos tradicijos, kurios sovietmeèiunebuvo toleruojamos. Imatrikuliaci-jos ðventës, mediumai � niekur So-

vietø Sàjungoje to nebuvo. Arba1979 m. Vilniaus universiteto 400 me-tø jubiliejaus minëjimas su tokiu uþ-moju ir savigarbos jausmu, kad toneámanoma pamirðti. Vilniaus uni-versiteto senasis architektûrinis an-samblis, apskritai senojo Universite-to dvasia tapo neatsiejama nuo visoLietuvos kultûrinio paveldo. KadVilniaus universitetas iðliko lietuvið-kos dvasios universitetu, ir jam bu-vo sugràþintas seniausio buvusiosTarybø Sàjungos teritorijoje univer-siteto vardas, prireikë dideliø patiesrektoriaus pastangø.

Nereikia pamirðti J. Kubiliausindëlio reformuojant Lietuvos aukð-tojo mokslo sistemà, kuriant jos ásta-tymø bazæ Nepriklausomybës me-tais, kai profesorius buvo LietuvosRespublikos Seimo nariu.

Ðtai kodël akad. Jonas Kubiliusir pripaþintas Santarvës simboliu; tai

Santarvës ordinas �matematikui Jonui Kubiliui

áprasmina ir jam áteiktas Santarvësordinas.

Dëkodamas uþ ordinà, J. Kubi-lius paþymëjo, kad jam tai itin bran-gus apdovanojimas, nes áteikiamas vi-siems mums reikðmingà dienà � Sau-sio 13-àjà, kai prieð 15 metø beginklëtauta pasiprieðino brutaliai jëgai irnugalëjo, apgynë Nepriklausomybæ.Santarvës fondo valdybos pasirinktadiena áteikti ordinà siejasi su santar-vës idëja...

Profesorius prisipaþino labaigerbiàs patriotus, bet negalás gerbtitø, kurie patriotizmà geba reikðti tikgarsiai rëkaudami. Tikraisiais pat-riotais J. Kubilius vadina tuos, kurietegul ir tyliai, bet sàþiningai dirba vi-suomenei naudingà darbà. Tokiusþmones pirmiausia reikia pastebëtiir ávertinti.

Savo rektoriaus darbà Vilniausuniversitete J. Kubilius ávertino kaipveiklà labai sunkiais tarybinës oku-pacijos laikais. Svarbiausia tautai bu-vo iðsilaikyti, ir ji iðsilaikë, iðsaugojovalstybingumo sieká. Nepriklauso-mybæ pasiekë ne vienas ar keli tau-tos iðrinktieji, bet susitelkusi visatauta, susidarius sàlygoms ágyven-dinti tà sieká. Jei ðiandien kiltø pavo-jus Lietuvos valstybei, J. Kubilius ne-abejoja, kad visi vël bûtume vienin-gi kaip ir prieð 15 metø.

Atkelta ið 1 p.Anot J. Kazëno, negalima gyven-

ti nuolat provokuojant �amþino mû-sø tautos prieðo� idëjà. Reikia turë-ti amþinø interesø, o ne amþinø prie-ðø. Galime pritarti, kad supratimo irtolerancijos mûsø visuomenëje nëraper daug, ypaè politiniame ðalies gy-venime. Tuo ásitikiname kone kasdienà. Fondo steigëjas apgailestavo,kad valdþios vyrai daþnai nesilaikogarbës kodekso, einama á kompro-misus ir su sàþine. Todël buvo pri-minti ir pirmojo Santarvës premijoslaureato poeto Justino Marcinkevi-

èiaus þodþiai: Santarvë � ne su kuo,o vardan ko. Iðties tai galëtø bûti mû-sø politikø ir visuomenës veikëjøgarbës kodeksas.

2005 m. Santarvës ordino kava-lierius Jonas Kubilius Vilniaus uni-versiteto auloje gaudþiant vargonøgarsams priëmë taip pat ir Santarvësvëliavà su uþraðu Santarvæ neðan-èiam, santarvæ skleidþianèiam.

Santarvës fondo valdybos pirmi-ninkas dr. Sigitas Renèys paaiðkinovaldybos sprendimà, kodël Santarvësordinas skirtas bûtent J. Kubiliui.Triukðmingame, skandalingame, netparadoksaliame gyvenime, pasakS. Renèio, esama neiðnykstanèiø ver-tybiø. Tai santarvë, kuri gimsta tylo-je, vienija þmones net be þodþiø. Taiámanoma tik turint didelá ir kilnø tiks-là. J. Kubiliui visà gyvenimà toks tiks-las buvo Lietuva.

S. Renèys prisiminë, kaip bûda-

Iðkilmiø dalyviams ásiminë Vil-niaus universiteto rektoriaus akad.Benedikto Juodkos prakalba. Rek-torius buvo tik kà gráþæs ið LietuvosRespublikos Seimo rûmø, kur vykoiðkilmingas posëdis, skirtas 15-osioms Sausio 13-osios metinëms.Ten buvo pasakyta daug labai teisin-gø ir graþiø þodþiø: apie santarvæ,laisvæ, apie tai, kad kuriant ateitiesvisuomenæ daugiausia dëmesio turibûti skirta ðvietimui, mokslui, iðsila-vinimui... Kaip lengva pakalbëti irkaip sunku padaryti! Todël J. Kubi-lius B. Juodkai ir yra ta asmenybë,kurios þodþiai niekada nesiskirdavonuo darbø, nesiskiria ir dabar. Dau-giau kaip 32 metus vadovavo Uni-

versitetui labai sudëtingomis aplin-kybëmis... Anot B. Juodkos, Vilniausuniversitetas buvo palyginti laisvas,intelektinës laisvës oazë, jei iðvis ga-lima kalbëti apie laisvæ okupuotosvalstybës sàlygomis. Tai didelis tuo-metinio rektoriaus prof. Jono Kubi-liaus nuopelnas. Jis sàvokà santarvëpavertë kûnu ir gyvenimo bûdu.

Taip sveikindamas Santarvës or-dino kavalieriø akad. J. Kubiliø sa-kë Vilniaus universiteto rektoriusB. Juodka. Naujàjá Santarvës ordinokavalieriø sveikino kolegos, akade-minës bendruomenës nariai ir, þino-ma, matematikai.

Graþvydas Kantvydas

Atradimas � tai anksèiau neþino-tø materialiojo pasaulio dësningu-mø, savybiø ar reiðkiniø nustatymas.Atradimai padeda daryti paþangàkuriant naujus prietaisus, konstruk-cijas, technologijas, duoda impulsàsparèiai plëtotis kokiai nors moksloar technikos srièiai.

Pagrindinis atradimo poþymis �naujumas pasauliniu mastu, kurá nusta-to mokslo ástaigos (mokslø akademijos,iðradimø ar atradimø komitetai).

Dar neseniai Tarybø Sàjungojeatradimo autoriui, já pagerbiant uþdidelius nuopelnus bûdavo áteikia-mas diplomas ir mokama 5 tûkst.rubliø premija. Atradëjo diplomasneskiriamas uþ grafiná, archeologiná,patentologiná atradimà, uþ naujø ið-kasenø telkiniø atradimà, uþ atradi-mus visuomenës srityje.

�Atradimas padaromas tada, kaimatoma tai, kà mato visi ir galvoja-

Reikia ávertinti pionieriðkas naujoves � atradimusma apie tai, apie kà nepagalvojo nie-kas�, � taip teigia Albertas Send-Per-di fon Nodropolskis, vengrø biome-chanikas, 1937 m. Nobelio premijoslaureatas medicinos srityje.

Atradëjø yra gerokai maþiau ne-gu iðradëjø. Jie turëtø bûti labiauvertinami dël visuomenei didesnësnaudos ir paþangos.

Pavyzdþiui, yra þinoma, kad Ðiau-rës Afrikos gyventojai finikieèiai antdykumø smëlio rasdavo pelenuose ið-kilusiø formø � iðsilydþiusio stiklo pus-rutuliø � ir þinojo, kad per juos þiûrintdaikto vaizdas padidëja. Taèiau,tik po 300 metø kaþkas paþiûrëjo pervienà stiklo laðà á kità ir pastebëjo, kaddaikto atvaizdas priartëja. Taip buvoiðrastas teleskopas. Tiek metø vietojestovëjo astronomijos mokslas, Visatostyrinëjimai. Tiek metø þmonija pavë-lavo iðeiti á kosmosà, tiek metø, nesi-plëtojo kitos mokslo ðakos.

Kaþkodël Lietuvoje daug kas at-virkðèiai. Siekdami paþangos palaiko-me sàstingá ir stabdome tà paþangà.

Atradimai NepriklausomojeLietuvoje XXI amþiuje jau nebere-gistruojami, uþ juos neiðduodami dip-lomai, neskiriamos premijos auto-riams. Nebereikia paþangos, geriausutaupyti 5 tûkst. litø.

Èia apraðomas atvejis susijæs sumagnetizmu.

Tai mûsø mokslo balta dëmë. Jotyrinëmai padeda iðaiðkinti Þemës,planetø, Saulës, kosminiø radijobangø ðaltiniø magnetiniø laukø kil-mæ ir jø átakà kosminiams proce-sams. Magnetizmu naudojamasielektrotechnikoje, radiotechnikoje,elektronikoje, elektroninëje skaièia-vimo technikoje, automatikoje, jûrønavigacijoje, kosminëje navigacijoje,naudingøjø iðkasenø þvalgyboje geo-fiziniais metodais, magnetinëje de-

fektoskopijoje. Magnetai naudojamigeneratoriø, varikliø, transformato-riø, reliø, magnetiniø stiprintuvø,magnetolaidþiø, atminties elementø,kompaso rodykliø, magnetinio áraðy-mo átaisuose. Ðtai tiek suteikia mag-neto savybiø iðmanymas.

Pionieriðku pripaþintas iðradi-mas, susijæs su magnetais (autorinisliudijimas Nr. 639707), kurá padarëKauno technologijos universitetoprof. akad. K. Ragulskis ir R. Ruz-gus. Vëliau remdamiesi ðiuo iðradi-mu autoriai padarë dar septynis ið-radimus mechaniniø virpesiø gene-ravimo srityje.

Ar nereikëtø tinkamai ávertintijø pasiekimà. Panaudotos lëðos galigráþti milijonais.

Ðiek tiek istorijos.Kinijos metraðèiuose yra duome-

nø, kad nuolatiniai magnetai buvonaudojami kaip kompasai laivuose

daugiau negu 2 tûkst. metø pr. Kr.Apie tai raðoma Lukrecijaus veika-le Apie daiktø prigimtá I a. pr. Kr.

Europoje magnetinis kompasaspradëtas naudoti tik XI�XII a.

Á tokius ið esmës naujus iðradi-mus reikia nedelsiant atkreipti atsa-kingø valstybës darbuotojø dëmesá irpadëti ágyvendinti iðradimo princi-pus. Tai tikrai mechaniniø virpesiøgeneratoriai. Prieðingu atveju busneiðtirtos naujausios technologijos.

Jomis remiantis galima sukurtimakro ir mikro sistemas, pavyzdþiui,mikrovibrorobotus, kurie reikalinginano moksle ir nanotechnologijose,medicinoje ir kitur.

Ðiuo atveju ir vël net 4 tûkst. me-tø mokslas ir technika, viena jos sri-tis, stovëjo vietoje, nes neatsirado ið-radëjø.

R. Ruzgus

Santarvës ordinà matematikui prof. Jonui Kubiliui áteikia Santarvës fondosteigëjas Julius Kazënas

Santarvës fondo vëliava � jaunøjø santarvieèiø rankose

Santarvës ordino kavalierius prof. J. Kubilius su Santarvës fondo valdybos nariais

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

16 2006 m. sausio 26 d. Nr. 2 (336)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Vilma Balsytë

Dizaineris Arûnas Cironka

ir suprasti, apie kà kalbama. Lenkøarcheologai, dirbantys baltø arche-ologijos tyrinëjimø srityje, dël lie-tuviø kalbos paprastai rûpesèiø ne-turi. Reikalingus tekstus iðsiverèiapaþodþiui, sugeba pasinaudoti kitaliteratûra.

Gal atrodys nerimtai, bet archeo-logui kartais svarbiausios iliustraci-jos, paveikslai. Pamatai ádomø daik-tà ir eini prie teksto: kur rastas, kaipdatuojamas, ar kaimyniniuose krað-tuose esama panaðiø daiktø.

Vietoj vienos � dvikonferencijos

Taigi mûsø paðnekesys nelauktai ið-siplëtë á gana platø problemø ratà. Kadir kaip bûtø, pokalbiui dingstá suteikë J.Puzino 100-øjø gimimo metiniø minë-jimas 2005 metais. Be mûsø aptartos J.Puzinui skirtos tarptautinës konferen-cijos Vilniaus universitete, regis, savaiteanksèiau panaðià konferencijà surengëir Lietuvos istorijos instituto archeolo-gai. Kaþkaip labai tyliai ji praëjo.

Nenorëèiau komentuoti kitosmokslo institucijos renginiø. Su Lietu-vos istorijos institutu tarëmës daryti vie-nà didelæ J. Puzino 100-osioms gimimometinëms skirtà konferencijà. Taip jauatsitiko, kad institutas surengë savo at-skirà konferencijà, kuri ávyko prieð patmûsø numatytàjà. Lyg ir nieko bloga,kad vietoj vienos buvo surengtos dviJ. Puzinui skirtos konferencijos. Tai ro-do mûsø pagarbà Lietuvos profesiona-liosios archeologijos pradininkui.

Bet ðtai kas paliko kartëlio prie-skoná. Spalio pradþioje á Lietuvà bu-

vo atvykusios J. Puzino dukros: po-nios Aldona Èepënienë ir Þivilë Ta-moðiûnienë. Jos neástengë dalyvau-ti Vilniaus universitete vykusiojeJ. Puzinui skirtoje konferencijoje,nes buvo tiesiog suklaidintos. Jomsnë á galvà neðovë, kad vyks dvi kon-ferencijos. Kadangi instituto rengtojikonferencija vyko anksèiau, tai jos irsuplanavo savo atvykimo laikà á Lie-tuvà taip, kad galëtø dalyvauti tojekonferencijoje. Suþinojusios, kad di-delë konferencija vyks ir Vilniausuniversitete, ponios A. Èepënienë irÞ. Tamoðiûnienë pasijuto nejaukiai,nes dienà prieð prasidedant mûsøkonferencijai jos turëjo iðskristi áJAV. Nuraminau vieðnias, kad jos dëlto visai nekaltos, jas suklaidino lie-tuviðka organizacinë nedarna.

Apskritai J. Puzino dukterys likopatenkintos vieðnage Lietuvoje. Josásitikino, kad J. Puzino moksliniu pa-likimu domisi ne tik archeologai, betir kitø humanitariniø srièiø specialis-tai. Ir tai suprantama, nes jis � iðtiesviena iðkiliøjø Lietuvos mokslo as-menybiø.

Gyvas Jono Puzino þodis

Kokia buvo J. Puzino veikla 1944 m.jam atsidûrus Vokietijoje, vëliau persi-këlus gyventi á JAV?

Vokietijoje J. Puzino nuopelnainemaþi ákuriant Baltijos universite-tà; ten 1948�1949 m. jis ir dëstë. Uni-versitetui nustojus veikti, J. Puzinasiðvyko á JAV. Kaip archeologas jis tensavæs negalëjo realizuoti, nes didelë

Lietuvos mokslinës archeologijos pradininkas (3)Atkelta ið 10 p.

jo sukauptø archyvø dalis liko Lietu-voje. Taèiau Lietuvos archeologijosreikalai jam ir toliau rûpëjo, jis raðërecenzijas, ir gana geranoriðkas, apieLietuvos archeologø darbus. Paskel-bë vienà kità populiaraus pobûdþiostraipsná JAV lietuviø spaudoje.

Negalima pamirðti ir to, kadJ. Puzinas buvo Lietuviø enciklopedi-jos, leistos Bostone, vienas ið redak-toriø. Atliko labai didelá enciklope-dininko darbà.

Mes, rengdamiesi konferencijai,iðleidome Archeologia Lituana 6 to-mà, skirtà J. Puzino 100-osioms gi-mimo metinëms. Pasistengëme á tàleidiná ádëti ádomiø dalykø, kurieapibûdina J. Puzinà kaip þmogø, nevien kaip archeologà. Ið JAV lietuviøþurnalo perspausdinome J. Puzino á

magnetofono juostelæ ákalbëtà þodá.Pavadintas Apie save ir apie kitus.

J. Puzinas kalba apie savo keliàá archeologijà, darbus Amerikoje,darbà enciklopedijos redakcijoje.Taigi leidinyje pateikiame lyg patiesJ. Puzino gyvà þodá. Be to, ádëjomeir bene iðsamiausià J. Puzino darbøbibliografijà. Jis raðë ne vien ið ar-cheologijos srities. Yra paraðæsstraipsniø istorijos tematika; dau-giausia raðë Lietuviø enciklopedijai.

Kas toliau? Kasdienybë ryja mumsskirtà gyvenimo laikà, tad kaip visà ðálaikinumà susieti su iðliekamosios ver-tës darbais, kuriems savo jëgas bei þi-nias skyrë ir J. Puzinas.

Graþiai bendradarbiaujame suLatvijos archeologais, keièiamësmoksline informacija, lankomës vie-ni pas kitus. Lietuvos nacionalinia-me muziejuje 2005 m. vyko þiemga-liams skirta paroda, atveþta ið Latvi-jos nacionalinio istorijos muziejaus(tuo metu muziejus dar nebuvo na-cionalinis). Ðtai ðiame muziejuje da-bar veikia sëliams skirta paroda, ku-rioje yra ir Lietuvos nacionaliniomuziejaus eksponatø.

Tai mûsø bendras paveldas, ku-rio tyrinëjimui daug jëgø skyrë irJ. Puzinas.

Kalbëdami ðiek tiek su humoru,galime pasakyti, kad archeologija yratiksliausias mokslas, nes parodo, kieknedaug þmogui reikia þemës: 2 kvad-ratiniø metrø. Parodo, kad nereikiakaupti daug turtø, nes á tuos metrus,kad ir kiek dëtum, visko nesusidësi.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Atitirpsta nuo laiko suðalusios natosAtkelta ið 3 p.

Kitaip tariant, naujasis projektas �tai solidus darbas, atvanga nuo visoto, kà matome ðiandieniniame pasau-lyje. Pasak G. Kuprevi-èiaus, tai nuobodulálauk vejantis projektas:XIV a. natomis � perXXI a. postmoder-nistiná iðsidirbinëjimàir ið to kylantá intelek-tiná nuobodulá. Naujo-ji svetainë ir galimybëuþsisakyti reikalingasskaitmenines kopijaskompaktiniame diskemus gràþina á kultûroskelià.

Ðio projekto turiná lygindamassu analogiðkomis pasaulinio tinklosvetainëmis, sukurtomis Madride,Krokuvoje ir kituose Europos mies-tuose, G. Kuprevièius tvirtina aki-vaizdþiai ásitikinæs, kad Lietuva bu-vo normali Europos kultûros vals-tybë, gyveno tomis paèiomis meno,mokslo ir kultûros vertybëmis kaipir kitos to meto valstybës, buvo ve-dama tø paèiø idëjø. Lieka ðio dar-bo rezultatus diegti studentijai,átraukiant Kauno technologijos

universiteto studentus ir turimas in-formaciniø technologijø galimybes,kad bûtø sukurta daugiau vertingoskaitmeninio turinio.

Pirmaisiais projek-to vardiniais kompak-tiniais diskais buvo ap-dovanoti aktyviausiprojekto talkininkai.

Kà sako skaièiai

Su bibliotekininkaisir informatikais aptari-nëjant naujàjá projektàkyla ávairiø minèiø. Pa-ðnekovai paþymi, kadðalies kultûros �ðulai�

kultûrà suvokia labai tradiciðkai: jieremia tradicinius projektus, pavyz-dþiui, parodø uþsienyje rengimà, betparoda � vienkartinis dalykas. Ilga-laikiam kultûros pristatymui labaireikia ávairiø kultûros paveldo srièiøskaitmeninimo projektø. Virtualuskultûros pristatymas skaitmenineforma pasaulyje vis labiau ásitvirtina,bet mums dar reikës persitvarkyti.Uþtat tai daugiaplanis darbas, kuristiks mokymui, studijoms, vietimui,parodoms. Didelis tokiø projektø

privalumas � jø atnaujinimo, nuola-tinio papildymo galimybë.

Projekto vykdytojai apskaièia-vo: parengti tradicinæ tarptautinæparodà, organizuoti didelá renginágali kainuoti keletà milijonø litø.Tarkime, á já ateis 10 tûkst. lankyto-jø. Vadinasi, vienam lankytojui mû-sø ðalis iðleis porà ðimtø litø. Skait-

meninë ekspozicija gali veikti 10 irdaugiau metø, lankytojø skaièiuinuolat didëjant, virtualià �ekspozi-cijà� parengti vienam svetainës lan-kytojui atsieis nuo 30 ct iki 1 lito.Svarbiausia, kad skaitmeninë sau-gykla ir ekspozicija gali bûti veiks-mingai naudojama moksliniams ty-rinëjimams, mokymui ir saviðvietai

neribotà laikà, o skaitmeninës kopi-jos iðsaugomos ateièiai. Visuome-nei, kuri skaièiuoja kiekvienà lità,tai turëtø bûti nepalyginamai veiks-mingesnis bûdas kartu parodyti ver-tybes pasauliui ir jas naudoti tobu-lëjimui bei tyrinëjimams.

Gediminas Zemlickas

Lietuvos nacionaliniame muziejuje þiemgaliams skirtos parodos, atveþtos ið Latvijos nacionalinioistorijos muziejaus, ekspozicija 2005 m.

Pristatomas projektas �Musicalia�: projekto vadovë dr. Nerutë Kligienë, Lietuvos nacionalinio mokslo ir studijø fondo direktoriusdr. Sigitas Renèys, Matematikos ir informatikos UNESCO katedros �Informatika humanitarams� vedëjas prof. Laimutis

Telksnys, Lietuvos MA bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevièius ir kompozitorius prof. Giedrius Kuprevièius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka