GintarasBeresnevièius:

L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M 2006 m. lapkrièio 9-22 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 19(353)

67 p. 89 p. 11 p.

Dël

mokslininkø

atlyginimøMokslas ir

gamyba

Kaip

J. Brodskis

vargonø

dumples

mynë

3 p. 3 p.

Lietuvis

Èilës

universiteto

garbës

daktaras

Ar mokslui

reikiafiltrø?

IETUVALOKSLOMokslinæ konferencijà Pago-

nybës ir krikðèionybës santykiaisenojoje baltø kultûroje spalio2627 d. Kultûros, filosofijos irmeno institutas skyrë savo ben-dradarbiui Gintarui Beresnevièiui(1961 07 082006 08 06) atminti.

Autentiðki kartu iðgyventødalykø liudijimai

Keista lemtis tarytum persekioja mûsøðviesiausias ir toliausiai þvelgianèias asmeny-bes: 1995 m. netekome Vaidoto Daunio, o2006 m. rugpjûtá Gintaro Beresnevièiaus.Abiem atvejais tauta skausmingai iðgyveno ðiasdideles netektis. Abiejø dramatiðka ir, atrody-tø, beprasmë mirtis yra fataliðkas ir raciona-liais bûdais nepaaiðkinamas bûties ánoris. Èiastatistika visiðkai bejëgë. Dviejø trimilijonëstautos daliø netektis skaitine reikðme pasiro-do esanti visiðkai neadekvati kokybei. Dvasiosir materijos santykis aiðkiai ne pastarosiosnaudai. Kà mums reiðkia ðios dvi asmenybës,tauta bent pasàmoningai, atrodo, suvokia, bettikroji ðiø intelektualø reikðmë, ko gero, iðsi-kristalizuos tik ilgainiui prireiks laiko per-spektyvos.

Gráþkime prie konferencijos. Pirmoji die-na buvo skirta senovës baltø kultûros ir krikð-èionybës santykiø problematikai, antroji Gintaro Beresnevièiaus kaip mitologo, religi-jotyrininko ir kultûros tyrinëtojo bei literatoasmenybei. Pasidalysime ðios antrosios kon-ferencijos dienos áspûdþiais. Konferencijosrengëjai þada praneðimus iðspausdinti atski-ru leidiniu, taèiau jis veikiausiai pasirodys ne-greit ir, kaip paprastai bûna, pirmiausia virsmokslinës apytakos dalimi. Vis dëlto bûtøgerai, kad pasiektø ir platesná skaitytojø bû-rá. Kaip tik tam ir galima pasinaudoti laikrað-èio galimybëmis.

Lapkrièio 9 d. Ðiauliø universitetevyksta Lvovo nacionalinio Ivano Frankouniversiteto diena, skirta Ivano Franko150-osioms gimimo metinëms. Praneði-mus skaitys sveèiai, Lvovo nacionalinioIvano Franko universiteto prorektoriaiprof. Bogdanas Koturas (Áîãäàí Êîòóð)ir doc. Marjanas Lozinskis (ÌàðÿíËîçèíñüêèé), Istorijos fakulteto deka-nas doc. Vasilijus Kmetas (ÂàñèëüÊìåòü) ir doc. Valerijus Kornijèiukas(Âàëåðèé Êîðíié÷óê). Lapkrièio 10 d.Ukrainos ambasadoje Vilniuje rengiamakonferencija Lietuviai ir ukrainieèiai: isto-riniai-kultûriniai ryðiai. Ji pratæs bazilijo-nams skirtø konferencijø ciklà. Tai jau 7-oji ðio ciklo konferencija.

Ta proga pradedame spausdinti kele-tà publikacijø ið ðá rudená Lvove vykusiotarptautinio kongreso, skirto ukrainieèiøtautos pasididþiavimo Ivano Franko 150-osioms gimimo metinëms paminëti.

Minties Katedra, kuri stovësper amþius

Ðiemet Ukraina áspûdingai paminëjo ir pa-gerbë savo minties ir dvasios galiûnà IvanàFranko (1856 08 271916 05 28). Raðytojo, po-eto, publicisto ir màstytojo 150-osios gimimometinës sutapo su reikðmingais Ukrainos (pa-galiau valstybës!) ir visos ukrainieèiø tautoskelio á Europà ieðkojimais, nors bet kuris mo-kinukas tuojau pat pataisytø: Ukraina nuo se-no buvo, yra ir bus Europoje. Tai tiesa, aksio-ma, taèiau postmoderniame pasaulyje galiojakiti dësniai, o apie juos mokinukas gali ir ne-þinoti. Kiekviena tauta laisvës fenomenà turisuvokti, o suvokusi geisti visa savo egzisten-cine esybe, nes tik nenumaldomas geismas galipadëti iðkovoti laisvæ. Kito kelio nëra, niekaslaisvës tautai ir þmogui nesiûlo ir neskatinasiekti. O iðkovotà jà reikia apginti ir átvirtinti.Net ir to maþa: pagal dabartinëje Europoje vy-raujanèias nuostatas dar bûtina, kad kiekvie-nos tautos laisvës suvokimu ir neslopstanèiujos geismu patikëtø ir kiti. Ðiame pasaulyje ma-þa jaustis laisvam, reikia, kad atskiros tautoslaisvës savivoka taptø ir kitø tautø suvokimu.

Tikriausiai kiekviena tauta turi savàjá Mo-zæ, tik ne kiekvienai tautai tenka 40 metø ke-lio á laisvæ ieðkoti keliaujant per tikrà bevan-denæ dykumà. Kartais savojo kelio á laisvæ ðim-tus metø tenka ieðkoti ir keliaujant per bedva-

sæ nykumà. Laimingos tautos, sulaukusios sa-vojo dvasios vedlio. Deja, to paties negalëtu-me taikyti vedliui: þodis laimë jam daþnai ne-pritaikomas, jis iðtirpsta savo tautos laimëje.Kam jau kam, o savo tautos pranaðams daþ-

niausiai, jei ne visada, tenka patirti erðkëèiuotàasmeninio gyvenimo kelià. Ukrainieèiams to-kiu pranaðu, tautos vedliu ið dvasios dykumosá laisvæ tapo Ivanas Franko.

Nukelta á 6 p.

á nebûtá nugrimzdusiopasaulio paieðkose (1)

Nukelta á 14 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ukrainieèiøtautai jis tapo

Moze irLeonardu

Ukrainieèiøtautai jis tapo

Moze irLeonardu

Ðiais metais ukrainieèiai pagerbë savo tautos literatûros milþinà Ivanà Franko,minëdami 150-àsias jo gimimo metines

2 2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353)Humanitariniø ir socialiniø

mokslø sekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Gintaras Beresnevièius. Dar-bø ciklas Religijotyra ir senovës bal-tø mitologija (19902004 m.) (pomirties). Pateikë Kultûros, filosofijosir meno instituto taryba.

2. Remigijus Èiegis. Darbø cik-las Darnaus vystymosi ekonominiaiir vadybiniai aspektai (19972005 m.). Pateikë Vilniaus universi-teto senatas.

3. Aleksas Stanislovas Girdenis.Darbø ciklas Fonologijos, dialekto-logijos ir kalbos istorijos tyrimai(19622003 m.). Pateikë Vilniausuniversiteto senatas.

4. Alvydas Jokubaitis. Darbø cik-las Ðiuolaikinës politikos filosofijosproblemos (19972005 m). PateikëVilniaus universiteto senatas.

5. Viktoras Justickis. Darbø cik-las Lietuvos nusikalstamumas ir jásukeliantys socialiniai veiksniai(19802005 m.). Pateikë MykoloRomerio universiteto senatas.

6. Simas Karaliûnas. Mokslodarbas Baltø praeitis istoriniuoseðaltiniuose (19942005 m.). PateikëLietuviø kalbos instituto taryba.

7. Jonas Mackevièius. Darbø cik-las Verslo ámoniø apskaita ir audi-tas: teorija, praktika, perspektyvos(19912005 m.). Pateikë Vilniausuniversiteto senatas.

8. Mindaugas Maksimaitis. Dar-bø ciklas Lietuvos konstitucionaliz-mo istorijos studijos (19892005 m.). Pateikë Mykolo Romeriouniversiteto senatas.

9. Irena Regina Merkienë.Darbø ciklas Lietuviø etninës kul-tûros tipologiniai arealai ir regio-ninio tapatumo iðraiðka (XVI a.antroji pusë XX a.) (19712005 m.). Pateikë Lietuvos istorijosinstituto taryba.

10. Jolita Mulevièiûtë, LaimaLauèkaitë, Giedrë Jankevièiûtë.Monografijø ciklas Dailës gyve-nimas Lietuvoje XX a. pirmojepusëje (20012003 m.). PateikëKultûros, filosofijos ir meno institu-to taryba.

11. Antanas Pakerys. Monogra-fija Akcentologija (I dalis, 1994 m.;II dalis, 2002 m.). Pateikë Vilniauspedagoginio universiteto senatas.

12. Romanas Pleèkaitis. VeikalasLietuvos filosofijos istorija. I tomas.Viduramþiai  Renesansas  Naujie-ji amþiai (2004 m.). Pateikë Vilniaus

universiteto senatas, Kultûros, filoso-fijos ir meno instituto taryba.

13. Stasys Puðkorius. Darbø cik-las Kiekybiniai metodai ðiuolai-kiðkoje vadyboje (20012004 m.).Pateikë Mykolo Romerio universitetosenatas.

14. Alfonsas Vaiðvila. Darbø cik-las Teisinë valstybë ðiuolaikinëjeteisës filosofijos doktrinoje (20002005 m.). Pateikë Mykolo Romeriouniversiteto senatas.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Meilutë Ramonienë, LoretaVilkienë, Joana Pribuðauskaitë, Vir-ginija Stumbrienë. Darbø ciklasLietuviø kalbos kaip svetimosiosmokymas: situacijos tyrimas, meto-dika ir jos taikymas (19952005 m.). Pateikë Vilniaus universi-teto senatas, UAB Baltø lankø lei-dyba, UAB Gimtasis þodis.

2. Vladislava Stankûnienë. Dar-bø ciklas Paramos ðeimai politikosprioritetø paieðkos gimstamumomaþëjimo, ðeimos pokyèiø ir demo-grafinës krizës sàlygomis (19902005 m.). Pateikë Socialiniø tyrimøinstituto taryba, Lietuvos Respublikossocialinës apsaugos ir darbo ministe-rija.

3. Vida Þilinskienë, Laima Gru-madienë. Darbø ciklas Lingvosta-tistiniai dabartinës lietuviø kalbos ty-rimai: daþniniai ir atgaliniai þodynaibei praktinis jø taikymas (19752005m.). Pateikë Mykolo Romerio univer-siteto senatas, Leidykla spaustu-vëMokslo aidai, VðÁ Tautiniø ben-drijø namai.

Fiziniø mokslø sekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Artûras Dubickas. Darbø cik-las Algebriniø skaièiø pasiskirsty-mas (19862005 m.). Pateikë Vil-niaus universiteto senatas.

2. Arvaidas Galdikas. Darbø cik-las Plazmos suaktyvintø heteroge-

niniø procesø daugiakomponenèiøkietøjø kûnø pavirðiuose matemati-nis modeliavimas (19932005 m.).Pateikë Kauno technologijos universi-teto senatas.

3. Liudmila Nickelson, ViktorasÐugurovas. Darbø ciklas Singuliari-niø integraliniø lygèiø (SIL) metodaiir jø praktiniai taikymai bangolaidþiøir trimaèiø sandarø elektrodinami-nei analizei (19802005 m.). Patei-kë Puslaidininkiø fizikos instituto ta-ryba.

4. Vilius Palenskis, Jonas Matu-kas. Darbø ciklas Puslaidininkiø,superlaidininkø ir magnetikø bei jødariniø triukðminë diagnostika(19822005 m.). Pateikë Vilniausuniversiteto senatas.

5. Konstantinas Pileckas. Darbøciklas Klampaus skysèio tekëjimobegalinëse srityse matematiniai mo-deliai (19772005 m.). Pateikë Ma-tematikos ir informatikos instituto ta-ryba.

6. Kazimieras Pyragas. Darbøciklas Kokybiniai ir analiziniai me-todai reliatyvistinëje dinamikoje(19672005 m.). Pateikë Vilniauspedagoginio universiteto senatas.

7. Robert Mokrik, Jonas Ma-þeika. Darbø ciklas Baltijos sedi-mentacijos baseino poþeminës hid-rosferos evoliucija, hidrocheminisir izotopinis zoniðkumas (19882005 m.). Pateikë Vilniaus universi-teto senatas, Geologijos ir geografijosinstituto taryba.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbas

1. Edmundas Montrimas, Valen-tas Gaidelis, Vygintas Jankauskas,Vytautas Getautis, Donatas JonasSidaravièius. Darbø ciklas Organi-në optoelektronika: naujos organi-nës medþiagos, fotoreceptoriai ir fi-zikiniai reiðkiniai juose (19802005 m.). Pateikë Vilniaus universi-teto senatas, UAB Tikslioji sintezë.

2. Petras Petroðkevièius, JonasSkeivalas, Algimantas Zakarevièius,Eimuntas Kazimieras Parðeliûnas.Darbø ciklas Lietuvos geodeziniopagrindo sukûrimas ir plëtra Euro-

pos lygmenyje (19902005 m.). Pa-teikë Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto senatas, UAB Aerogeo-dezijos institutas, Nacionalinë geode-zijos, kartografijos ir þemëtvarkos ámo-niø asociacija.

Biomedicinos moksløsekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Elena Moncevièiûtë-Eringie-në. Darbø ciklas Navikinis augi-mas  padedanti làstelëms iðgyventievoliucinio piktybinio rezistentiðku-mo lëtiniam þalojimui pasekmë(19722005 m.). Pateikë Vilniausuniversiteto Onkologijos instituto ta-ryba.

2. Rimantas Steponas Nivinskas,Lidija Truncaitë, Aurelija Zajanè-kauskaitë. Darbø ciklas T4 tipobakteriofagø genø struktûros ir raið-kos reguliavimo tyrimas (19752005 m.). Pateikë Biochemijos insti-tuto taryba.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. Rasa Bagdonienë, Rasa Sir-tautienë. Darbø ciklas Savalaikësdiagnostikos ir modifikuotø gydy-mo metodø pritaikymo svarba ðiuo-laikinëje aklumo prevencijoje(19942005 m.). Pateikë Vilniausuniversiteto senatas, VðÁ Vilniausuniversiteto vaikø ligoninë, VðÁ Vil-niaus universiteto ligoninës Santarið-kiø klinikos.

2. Vytautas Kesminas, RimantasRepeèka, Tomas Virbickas, LinasLoþys. Darbø ciklas Þuvø populia-cijø ir bendrijø tyrimø taikymas ap-linkosaugoje ir þuvininkystëje(19952005 m.). Pateikë Vilniausuniversiteto Ekologijos instituto tary-ba, Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nisterija, Gamtos apsaugos departa-mentas, Þuvininkystës departamentasprie Lietuvos Respublikos þemës ûkioministerijos.

LIETUVOS MOKSLO PREMIJØ KOMISIJA PRANEÐA,

KAD 2006 M. LIETUVOS MOKSLOPREMIJOMS PATEIKTI ÐIE DARBAI

Technologijos moksløsekcija

Fundamentiniai ir taikomiejimoksliniø tyrimø darbai

1. Albertas Èaplinskas. Darbøciklas Programø sistemø inþinerija:dideliø programø sistemø kûrimometodai, technologijos ir priemonës(19732005 m.). Pateikë Matemati-kos ir informatikos instituto taryba.

2. Benediktas Èësna, LeonasVaidotas Aðmantas, Petras Vaitie-kûnas. Darbø ciklas Ðilumos-ma-sës mainø intensifikavimas ir dës-ningumø nustatymas energetiniuo-se árenginiuose (19752005 m.).Pateikë Lietuvos energetikos institu-to taryba, Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto senatas.

3. Matas Vytautas Gutauskas.Darbø ciklas Pluoðtiniø polimerøeksploatacinio stabilumo vertinimosistemos sukûrimas (19662005 m.). Pateikë Kauno technologi-jos universiteto senatas.

4. Stanislovas Sajauskas. Darbøciklas Elektroakustiniø ir akusto-optiniø metodø sukûrimas bei tyri-mai (19702005 m.). Pateikë Kaunotechnologijos universiteto senatas.

5. Antanas Þiliukas. Darbø ciklasStiprumo ir irimo kriterijø sukûrimasir taikymas (19882005 m.). PateikëKauno technologijos universiteto senatas.

Taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbai

1. 1. Donatas Èygas, AlfredasLaurinavièius. Darbø ciklas Auto-mobiliø keliø ir gatviø tiesybos tech-nologijø eksperimentiniai tyrimai irtaikymas (19932005 m.). PateikëVilniaus Gedimino technikos univer-siteto senatas, Asociacija Lietuvoskeliai, Lietuvos nacionalinë veþëjøautomobiliais asociacija Linava.

2. Vytautas Stankevièius, JûratëKarbauskaitë, Raimondas Bliûdþius,Edmundas Monstvilas. Darbø ciklasPastatø energinis efektyvumas(20002005 m.). Pateikë Kauno tech-nologijos universiteto senatas, LietuvosRespublikos aplinkos ministerija, Kau-no technologijos universiteto Architek-tûros ir statybos instituto taryba.

Atsiliepimus ir siûlymus siøskiteLietuvos mokslo premijø komitetuiiki 2007 m. sausio 15 d. adresu: Ge-dimino pr. 3, LT-01103 Vilnius.

Lietuvos mokslopremijø komisija

Remia mokymàsi visàgyvenimà

Vyriausybei leidus prisiimti papildomus finansinius ásipareigojimusdël Europos Sàjungos struktûrinës paramos, LR ðvietimo ir mokslo mi-nisterija skyrë paramà dar 16 ðvietimo ir mokslo projektø, kuriais busplëtojami þmogiðkieji iðtekliai profesinio mokymo, aukðtojo mokslo,neformaliojo suaugusiøjø ðvietimo bei svarbiose mokslo srityse. Spa-lio 27 d. ministerijoje pasiraðytos sutartys su 13 organizacijø: univer-sitetais, mokslo institutais, kolegijomis, profesinëmis mokyklomis irviena asociacija. Ið viso projektams skirta per 8,2 mln. Lt Europos so-cialinio fondo ir nacionalinio biudþeto paramos.

Projektais siekiama gerinti aukðtos kvalifikacijos specialistø (vai-kø gydytojø, kraujagysliø chirurgø, inþinieriø ir kt.) rengimà, tobulintijaunøjø mokslininkø ir kai kuriø srièiø tyrëjø kompetencijà. Kiti pro-jektai padës tobulinti kolegijø dëstytojø ir andragogø kompetencijas,kolegijose plëtoti elektronines studijas, rengti naujas profesinio mo-kymo programas, atlikti kvalifikuotø specialistø poreikiø tyrimus.

Ðiems projektams nebuvo skelbiama atskiro konkurso: pritrûkuslëðø praëjusio kvietimo teikti paraiðkas metu gerai parengti projektaibuvo átraukti á rezerviniø projektø sàraðà. Todël nebuvo sudëtinga at-rinkti finansuoti tinkamus projektus, teigia Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos ES paramos koordinavimo skyriaus vedëjas Aurimas Mor-kûnas.

Projektai bus ágyvendinti iki 2008 m. pavasario.

Rima Martinënienë

EUROPOS SÀJUNGOS PARAMA

Spalio 25 d., Europos Parlamen-te ávyko balsavimas dël ES integruo-tos veiksmø programos mokymosivisà gyvenimà srityje. Ðios progra-mos tikslas skatinti Europos Sàjun-goje þiniø visuomenës plëtrà, ekono-minæ paþangà, geresnës kokybësdarbo vietø kûrimà bei didesnæ so-cialinæ sanglaudà.

Uþ ðá pasiûlymà balsavusi Lietu-vos atstovë dr. Laima Andrikienëdþiaugësi, kad Europos Parlamentaspritarë ðiam pasiûlymui, pagal kurámokymosi visà gyvenimà programai20072013 m. bus skiriama 13,6mlrd. eurø ið Europos Sàjungos biu-dþeto. Ji paþymëjo, kad Kad ðiaiprogramai 20072013 m. bus skiria-ma beveik dvigubai daugiau lëðø, ne-

gu siûlyta anksèiau (6,97mlrd. eurø). Anot L. Andri-

kienës, naujoji integruota veiksmøprograma, skirta mokymuisi visà gy-venimà, susidës ið ðeðiø daliø: Come-nius (programa, skirta mokykloms,jø bendradarbiavimui ES), Erasmus(programa, skirta universitetams),Leonardo da Vinci (skirta profesi-niam mokymui remti), Grundtvig(programa, skirta suaugusiøjø ðvie-timui remti, ðvietimo darbuotojømobilumui), Transversal (nauja pro-grama, skirta kalbø mokymui, su in-formacine ir komunikacine techno-logija susijusiai veiklai) ir JeanMonnet (programa, skirta Europosintegracijos studijoms bei tyrimamsremti).

Daugiausia lëðø 5,930 mlrd.eurø teks Erasmus programai, sie-kiant, kad iki 2011 m. Erasmus stu-dentø skaièius bûtø 3 mln. (ðiuo me-

tu jø yra apie 1,2 mln.), kad Leonar-do da Vinci remiamø staþuoèiø skai-èius iki 2013 m. pasiektø 150 tûkst.ir kad vienas ið penkiolikos ES mo-kiniø 20072013 m. dalyvautø Come-nius programoje.

Þivilë Didþgalvienë

Europos Parlamento narëdr. Laima Andrikienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353) 3

Spalio 18 d. Lietuvos pilieèiuiprofesoriui Juliui Kakariekai SiliuiSantjago Gabriela Mistral univer-sitetas suteikë garbës daktaro var-dà uþ didþiulá nenuilstamà dëstyto-jo darbà ir vaisingus bei iðsamiusmokslinius tyrinëjimus viduramþiøistorijos srityje Èilës ir kituose uþ-sienio universitetuose.

J. Kakariekos Siliaus mokslinëveikla yra plaèiai þinoma Èilëje irkaimyninëse ðalyse jis dëstë ávai-riose aukðtosiose mokyklose Èilë-

Prof. habil. dr. Algis BUTKUS

Koks patrauklus þodis laisvë. Iðèia kyla þmogaus teisës. Jau tris pen-kmeèius kopiame stiklo kalnu á ðá þi-burá. Deja, ne tau, Martynai, mëly-nas dangus Tik matai, kaip ðildo-si kiti, á kairæ ir deðinæ þarstydami pa-þadus. Kà iðrinkote, tà ir turiteAr sunku valdanèiajai aukðtuomeneisukurpti ástatymà: Kiek atëjo, tiekuþteks? Në vienoje partijoje Lietu-voje nëra bent 1 proc. rinkimø teisæturinèiø þmoniø. Kodël? Kodël lais-viø ðaukliai nekalba apie pareigà?

Kartà þinomas mûsø politikas(V. L.) pasakë maþdaug taip: Dabarpolitika bus skaidri Vadinasi, ikiðiø þodþiø valdanèiøjø veiksmai bu-vo drumsti. Patyræs darbo þmoniø gy-nëjas (A. M. B.) po rinkimø prisipa-þino: Maþa, kas sakoma prieð rin-kimus Visi Seimo nariai (su pa-tarëjø brigada) pluða savo ir tautoslabui, þinodami esà nepakaltinami,neatðaukiami kaip TSKP nariai.Portfeliø skirstymas tæsiasi savaitë-mis. Savø atlyginimams kelti prita-riama greitai ir vieningai (9598proc.), o progresyviniø mokesèiøávedimas (koks praktikuojamas Eu-ropos Sàjungos valstybëse senbuvë-se) niekaip nepajuda. Sugautas uþrankos Temidës pareigûnas ðmakðtant stalo blogos sveikatos paþymëji-mà ir atleidþiamas su krepðiu do-vanø (ðiuo popierëliu tikima be jokiøkomisijø tyrimø!). Diplomuotamekonomistui ponui G. V. turëjo bûtiþinomi JAV inþinieriaus Teiloro ban-dymai, atlikti XIX. a. pabaigoje, ti-riant atlyginimo dydþio átakà darbonaðumui. Sàþiningas þmogus, kad irkiek jam mokëtum, negali ilgai dirbtiuþ du. Vieno Lietuvos universitetovadovas sugebëjo darbuotis uþ de-ðimt profesoriø! Ir kà? Nieko. Gal-bût reikia steigti dar vienà kontrolësástaigà esamos nespëja?!

Iðleidþia Seimas vidutiniðkai ge-rà ástatymà, þiûrëk, atitinkama mi-nisterija poástatyminiais raðtais pa-daro jame skyliø. O tûlas apskritiesvaldininkas tas skyles prapleèia taip,kad sunkveþimis gali pravaþiuoti.Nuobodø popieriø perraðinëjimàástaigoje galima paávairinti siuntinë-jant senuèiukæ paþymos deðimtiskartø. Kas tam sutrukdys? Nebentparapijos klebonas. Kur dingo sàþi-në, garbë ir padorumas? Pergyveno-me carinæ priespaudà, dviejø pasau-liniø karø sunkius metus, trëmi-mus ir apsitvërëme geleþiniais lan-gais! Negi mums bûtinas ðlubas kai-zerinis þandaras su bizûnu? Atrodo,kad Briuselio biurokratams smul-kmës nerûpi atiduosit pusæ savoaukso ir jaunimo, o toliau þinoki-tës Kvieskitës visokius arabus,juodaodþius pigià darbo jëgà. Kar-tokite Vokietijos ir Prancûzijos klai-das. Svarbu, kad tik jø bendrovëmstekëtø aukso upeliai.

Lietuvos Statute XVI a. yra nuo-stata: Jei ponas neuþtikrina valstie-èiui pragyvenimo, jis turi teisæ eitipas kità ponà. Jei ðiandien tave nu-skriaudë darbdavys, kreipkis á teis-mà, samdyk advokatus Gal laimë-si. Bet geriau keliauti svetur duonosprasimanyti ten viltis tikresnë. To-dël Lietuva maþëja, tauta nyksta.(Mëginau kartà pasigalynëti su ðilu-

Liberbiznizmogniauþtuose

mos pardavimo monopolistu. Rezul-tatas 0:0!)

Naujas ministras nauja tvarka.Kas neuþdrausta, tas leistina. Paro-dykite teisininkà, þinantá visus ásta-tymus. Iðvardykite valstybes, kuriøástatymai bûtø iðkalti akmenyse kaipHamurabio! Taip, visi þmonës klys-ta, nes yra þmonës. Sàþiningieji tai-so klaidas, prisipaþásta pasielgæ netaip. Kiti giriasi neraudonuodami.

Mokslas (bet koks) prasidedanuo elementoriaus. Mokykla pakylë-ja vaikus aukðèiau instinktyvaus vy-resniojo mëgdþiojimo. Bûsimàjá pi-lietá moko daugiau þinantis ir labiaupatyræs þmogus, savotiðkas treneris.Kompiuteris, internetas yra árankiai.Jie nepakeis þmogaus màstymo, ið-radingumo ir gebëjimo pasirinkti.Deja, tais prietaisais tikima kaip bur-tø lazdele ar filosofiniu akmeniu.Kam naudinga slopinti studento lo-giná màstymà, paklaustø romënas: aruniversitetui, ar pardavëjui. Kaþka-da prof. Daumantas Maciulevièiusyra pasakæs: Kursinius ir diplomi-nius projektus galima suprogramuo-ti. Gavæs uþduotá, studentas paspausklaviðà ir Spëjimas pasitvirtino.Projektai perkami pagal skelbimusprie universitetø. Jau kai kur ið inþi-nieriø absolventø nereikalaujamabrëþiniø. Viskas laikmenoje. Ir ne-svarbu, ar darbo brëþiná programaAutocad nubraiþë bûsimasis baka-lauras, ar amatininkas uþ kelis ðim-tus litø. Bet þemiausio lygio moks-lininkø rengimo planas ávykdytas!Valio! O kiek pageidautina turëti to-kiø ir kiek aukðtesnio magistro lygiomokslininkø Lietuvai? Kiek jø dirbauniversitetuose, gamyboje, draudi-mo bendrovëse ar parduotuvëse Lie-tuvoje ir uþsienyje? Bet aukðtas val-dininkas pasakys: Auginame þiniøvisuomenæ! O kiek reikia þiniø, re-klamos, pornografijos naujienøpilieèiui? Nuo jø pertekliaus ið inter-netinio ðiukðlyno iðsivystë savotiðkaliga. Jau pradinukai tampa patyru-siais seniais, tik pramogø vartotojais.Ir kaip tai panaðu á Sovietø Sàjungo-je buvusias kukurûzines, plëðinines,chemizacijos ir kitokias kampanijas.Deja, mokslininkø kiekio pasipuika-vimai prieð kitus yra brangûs ir la-bai parankûs uþsienio firmoms. Jau-ni iðsilavinæ asmenys eksportuojamiuþ dykà. Jei universitetai nepersi-tvarkys, juos greit aplenks kolegijos.

Pavyzdþiui, Vokietijoje studen-tas, praleidæs 25 proc. specialybëspaskaitø, yra ðalinamas, o pas mus ápaskaitas gali eiti, gali neiti. Gausiskolos lapelius. Maðinines ðpargal-kas taip pat. O kam dëstytojui pa-pildomai dirbti be atlyginimo? Para-ðei silpnai ir kriukis. Visi, iðsky-rus kraðto ûká, patenkinti.

Ar universiteto kolegos þino, kaskur tobulinosi uþsienyje: ar jauniperspektyvûs daktarai, ar administ-racijos atstovai? Kas buvo apdova-notas, kiek, uþ kà? Daþniausiai taiyra paslaptis, laukianti þiniasklaidosatstovø. Kaip viename ar kitameuniversitete renkami rektoriai, de-kanai, katedrø vedëjai? Ar varþytu-vës yra tikros, ar bièiuliðkos? Ðito-kias þinias turëtø skelbti Mokslo Lie-tuva, nes juk dygstant demokratijaiauginame þiniø visuo-menæ.

Prof. RomanasJANUÐKEVIÈIUS

Jau paskelbtas internete (þr.http://www.mii.lt/index.php?siteaction= n e w s _ n o t i c e s . v i e w & i d =535&&lang=lt) Vyriausybës nutari-mo projektas, kuriame faktiðkai siû-loma panaikinti habilituoto daktaromokslo laipsná ir paversti já asmensgarbës reikalu nesiejant su profeso-riaus pareigomis. Tiesa, savo tinkla-lapyje ministerija kvieèia diskutuotiir net balsuoti (http://www.smm.lt/paslaugos/proj060906.htm), bet kulu-aruose kalbama, kad viskas jau nu-spræsta. Ðiø eiluèiø autorius priklau-so keistuoliams, kurie nesutinka sutuo, kas jau nuspræsta ir net nubal-suota internete. Autorius sutinka tiksu argumentais jie gali bûti rimti,gali bûti silpni arba jø gali visai ne-bûti.

Taigi ar reikia filtrø? Jei ieðko-tume analogijos su vandeniu, atsa-kymas á antraðtëje suformuluotàklausimà turëtø bûti teigiamas, nesnefiltruotas vanduo daþnai bûnadrumzlinas. Siekiant skatinti moks-lo þmogø dirbti ir iðfiltruoti ávairausplauko mokslo imitatorius Lietu-voje dabar dar funkcionuoja dvipa-kopë filtravimo sistema. Ið pradþiøsavo darbo srities specialistams (nebiurokratams!) mokslininkas turiárodyti, kad jo atlikti mokslo darbaitikrai verti daktaro, o paskui ha-bilituoto daktaro mokslo laipsnio.Tam skiriamos lëðos samdyti opo-nentus, specialistø komitetus, irvisa tai tik tam, kad mokslas bentjau ðiuo atþvilgiu bûtø grynas. Þino-ma, ne visada pasiseka iðfiltruotiávairius nitratus, bet tai jau kita kal-ba. Priklausomai nuo mokslo laips-nio galima uþimti atitinkamas pa-reigas, o nuo pareigø priklauso irdarbo uþmokestis.

O kur konkursas? Tikrai, ðiojeschemoje nepaminëta svarbi detalë treèiasis filtras, kai pareigomsskelbiamas konkursas, ir tik konku-ruojant arðioje kovoje geriausias ið

Ar mokslui reikia filtrø?geriausiø (sakykim, habilituotødaktarø) uþima, tarkime, profeso-riaus pareigas. Per trisdeðimt darbometø matematikos laukuose manneteko matyti konkurso, kad á vie-nà vakuojanèià profesoriaus vietàpretenduotø bent du kandidatai!Kodël konkursai popieriuje nuolatskelbiami, o realiai jø nëra? Visið-kai trivialus atsakymas paklausavirðija pasiûlà! O kodël taip yra?Pirmi du filtrai daktaro ir habili-tuoto daktaro taip viskà nufiltruo-ja, kad konkursui nieko nebelieka!Tiesa, èia að neminiu dar vienos la-bai svarbios iðsekimo prieþasties matematikoje (manau, ir dauge-lyje kitø mokslo srièiø) reikia daugdirbti, jei nori nors nedaug pasiek-ti. Reikia kaþkà, liaudiðkai tariant,pagimdyti, o uþ tai moka graðius. Irapskritai gimdyti dabar ne tik nuos-tolinga, bet ir nemadinga!

O kiek jø, tø profesoriø, reikia?Hm, labai netrivialus klausimas! Okiek armijoje reikia generolø? Sako,anksèiau jø buvo maþai, o dabar daug... Kad ir kaip ten bûtø, aiðkuviena: jie reikalingi! Bent jau tam,kad kiekvienas kareivis norëtø taptigenerolu! Tiesa, jei visi taps genero-lais, tai neliks kareiviø. Suprantama,tai irgi blogai. Bet jau girdþiu kole-gø kritikà analogija tarp mokslo irkariuomenës yra nevykusi! tadgráþkime prie profesoriø.

Lietuva Hario Poterio ðalis?Dar ne, bet greitai tokia taps ðtai ko-dël. Visi dëstytojai ir mokytojai ste-buklø ðalyje vadinami profesoriais.Mano manymu, tai skamba graþiai.Paðalinus antràjà habilituoto dak-taro pakopà, kelyje á profesoriauspareigas filtravimas gerokai susil-pnës, ir po keleriø metø Lietuva virsstebuklø ðalimi, kurioje visi dëstyto-jai bus profesoriai. Tai tikrai bûtøpuiku, jei ne vienas BET: Vyriausy-bës nutarime nenumatyta stebuklin-gø ðaltiniø, ið kuriø bus semiami pa-pildomi finansai profesoriðkoms al-goms, net jeigu jos liks tokios patskurdþios, kaip dabar.

O konkursai? Taip, rimti kon-kursai, tokie, kaip uþsienyje? Uþsie-nyje daug kas kitaip, negu Lietuvo-je: veikia rekomendacijø sistema,beveik visi moka mokesèius, ne-veikia svainystës ryðiai, lankstimokslo administravimo sistema.Pas mus bus kitaip: mokslininkassavo tinkamumà profesoriaus pa-reigoms turës árodinëti ne siaurosdarbo srities specialistams (kaipfaktiðkai buvo daroma habilitacijosmetu), o labai plataus profilio ates-tacijos komisijoms. Taigi antroji irtreèioji mokslinio filtravimo pako-pos sunaikinamos, o vietoj jø pykðt! Schema gerai paþástama se-nà sugriaukime iki pat pamatø, onaujà kaip nors sukursime...

15 moksliniø straipsniø á þurna-là Abra Kadabra ar tai daug?Vyriausybës nutarimo projekte siû-loma tokia formuluotë: á profeso-riaus pareigas gali pretenduotimokslininkai, kurie [...] po to, kaijiems suteiktas daktaro laipsnis, pa-skelbë ne maþiau kaip 15 moksliniøstraipsniø recenzuojamuose periodi-niuose mokslo leidiniuose. Ðiais lai-kais ásteigti periodiná þurnalà gali betkas, o padaryti já recenzuojamà pi-giau grybo! Leidi, sakykim, kokiosnors vietinës konferencijos darbørinkinëlá, o jø autoriai recenzuojavieni kitø darbus, ar panaðiai. Taigi,sudëjæs visus tokius straipsnius,gausi profesoriø...

Oponentai sako mes valomekelius jaunimui! Netiesa, Lietuvospraktika rodo kà kita. Mat dar nese-niai buvo laikotarpis, kai be habili-tacijos galëjai tapti profesoriumi.Kaþkodël neskelbiama statistika,kiek jaunimo tapo profesoriais. Bentað neþinau në vieno tokio atvejo. Uþ-tat þinau ne vienà ir ne du atvejus,kai pensinio amþiaus asmenys, sudë-jæ á vienà krûvà visø savo gyvenimometø darbus minëto tipo þurnaluo-se ir lydimi atestacijos komisijose së-dinèiø kolegø palinkëjimø, pavyz-dþiui, tai geras þmogus, sëkmingaitapo profesoriais.

je ir Argentinoje, buvo Concepcionuniversiteto (Èilë) Istorijos ir geog-rafijos instituto direktorius. Jau pen-kiolika metø J. Kakarieka Silius dir-ba Gabriela Mistral universiteto Is-torijos teorijos ir filosofijos bei Po-litinës minties istorijos katedrose.

Naujasis Gabriela Mistral univer-siteto garbës daktaras 1922 m. gimëLietuvoje. 1942 m. ástojo á Vilniausuniversiteto Istorijos ir filosofijos fa-kultetà, paskui emigravo á Vokietijà,ten pradëjo savo profesinæ veiklà. Vë-

liau gavo stipendijà studijuoti Èilëje ðalyje, su kuria susiejo savo asme-ninæ ir profesinæ ateitá.

Laura TupëLR ambasados Argentinos

Respublikoje, Brazilijos FederacineiRespublikai, Kolumbijos

Respublikai, Urugvajaus RytøRespublikai, Venesuelos Bolivaro

Respublikai, Èilës Respublikaiir Ekvadoro Respublikai pirmoji

sekretorë

Lietuviuiprofesoriui Èilësuniversitetogarbës daktarovardas Santjago Gabriela Mistral universiteto garbës daktaras Julius Kakarieka Silius

su dukromis Aldora ir Elena

4 2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353)MOKSLAS IR GAMYBA

Pastangas reikia vienyti

Gerbiamasis Algirdai Barakaus-kai, kodël Lietuvos pramonë vis darmenkai naudojasi Lietuvos mokslo ga-limybëmis?

Nëra gerai sustyguoti gamybiniaiinteresai ir mokslas. Aukðtosios mo-kyklos turi ðiokià tokià mokomàjà ba-zæ, bet ji silpna, daþnai pasenusi, dëlto nukenèia kai kuriø srièiø specialis-tø rengimas. Gamybininkai su pras-tais gaminiais ðiandien toli nenueis,todël esame priversti mikliai suktis,nuolat atnaujinti gamybà, o tam rei-kia naudoti paþangiausias technolo-gijas ir árangà. Manau, kad ðiandiengamybininkai naudoja paþangesnæárangà ir aparatûrà, negu aukðtosiosmokyklos. Ámonëms tenka suktis sa-vo jëgomis, nelaukiant pagalbos iðaukðtøjø mokyklø ir mokslo institutø.

Vis dëlto padëtis po truputá gerë-ja, atsiranda technologiniø parkø irplatformø, taigi siekiama suvienytigamybos ir mokslo pajëgas. Ðtai ir ðia-me seminare Lietuvos inþinerinëspramonës asociacijos atstovas dr.Henrikas Mykolaitis supaþindins suateities gamybos platformos galimy-bëmis. Tai mëginimas rasti bendrusmokslo ir gamybos sàlyèio taðkus.Nors mûsø techninë bazë ir skiriasi,bet protingø þmoniø yra ir moksle, irgamyboje, taigi reikia suvienyti jø pa-stangas. Tada mokslas lengviau rassavo kelià á gamybà. Ðiandien to ato-trûkio esama, gamybininkai toli gra-þu nepakankamai pasinaudoja moks-lo institucijø galimybëmis.

Lietuvoje vis dar bûnaprieðingai

Kokios prieþastys lëmë, kad moks-las, bent jau savo techninëmis, apara-tûrinëmis galimybëmis atsilieka nuoðiandieninës gamybos poreikiø?

Viena svarbiausiø prieþasèiø fi-nansiniai dalykai. Per pastaruosius

10 metø atsirado daug ben-drø ámoniø, kurios finansið-

Siekiant mokslo irgamybos sàjungos

kai gana tvirtos, o to tikriausiai ne-galëtume pasakyti apie mokslo ins-titutus. Nuolat girdime, kad tiek ins-titutai, tiek aukðtosios mokyklos ne-pakankamai remiami. Skaudu maty-ti, kai aukðtøjø mokyklø laboratori-jose nëra naujausios aparatûros,ðiuolaikiniø kompiuteriniø progra-mø. Tada neámanoma dëstyti ir tech-nologiniø naujoviø. Teko lankytis pasvokieèius ir japonus. Ten moksloástaigose dirbama su naujausia, ðiuo-laikiðkiausia aparatûra, o gamybojenaudojamos senesnës, nors taip patlabai geros technologijos. Lietuvojeyra prieðingai. Studentams galimadëstyti nebent veikimo principus, betneiðdëstoma to, ko reikia bûsimiemsgamybininkams.

Uþsienio bendrovës savo ðalyse at-eina á pagalbà universitetams, naujau-sia savo áranga aprûpina mokymo la-boratorijas. O kaip Lietuvoje?

Mes, gamybininkai, suinteresuo-ti, kad studentai bûtø geriau rengia-mi, todël taip pat stengiamës padëti.Ðtai mûsø ámonëje yra gera metrolo-gijos bazë, dirba geri specialistai. SuVilniaus Gedimino technikos univer-sitetu esame sudaræ sutartá ir apmo-kome Maðinø gamybos fakulteto stu-dentus. Kas savaitæ studentai ateinaá mûsø ámonæ ir mokosi dirbti su mo-

derniausiais metrologiniais aparatais,metrologinëmis technologijomis.Juos moko mûsø darbuotojai. Toksbendradarbiavimas padeda rengti ge-resnius specialistus. Bet bûtø dar ge-riau, kad pats universitetas turëtøbent panaðià aparatûrà. Juk ne gamy-bininkø reikalas rûpintis studentais.Mums tenka sukti galvà, kaip paga-minti ir parduoti savo produkcijà. Visdëlto stengiamës rasti laiko ir studen-tams, nes ðiandien tai bûtina. Kolaukðtosiose mokyklose nepasieksimebent panaðaus á bûtinà technologinioaprûpinimo lygmens, nebus ásigytareikalinga aparatûra, tol bus atotrû-kis tarp mokslo ir gamybos.

Galiu sutikti, kad uþsienio ben-drovës palaiko universitetø laborato-rijas, aprûpina nauja technika, bet ne-sutinku, kad tai pagrindinis universi-tetø iðlaikymo ðaltinis. Tai tik dalinisfinansavimas, veikiant kartu su vals-tybës skiriamomis lëðomis. Nepa-mirðkime, kad Lietuvos ámoniø gali-mybës daug maþesnës. Kad ir Vokie-tija ðalis, kurioje yra gilios gamybostradicijos, labai iðplëtota automobiliøgamybos pramonë, elektrotechnika.Tad disponuojant milþiniðkomis pini-gø sumomis bepigu remti aukðtàsiasstudijas, duoti uþsakymus mokslui.Juk Lietuvoje neliko net maðinø ga-

mybos. Yra ámoniø, gaminanèiø me-chanines detales, kai kuriuos mazge-lius, bet stakliø Lietuvoje nebegami-na niekas, nors ði pramonës ðaka ga-lëjo iðlikti. Deja, geriausios ámonësbuvo parduotos: Þalgiris, Komunaras,Ðlifavimo stakliø gamykla, F. Dzer-þinskio stakliø gamykla Jos visos la-bai greitai subyrëjo.

Gal nebuvo kas perka tø ámoniøprodukcijos?

Taip tik atrodo. Jeigu taip vertin-tume, tai nebuvo kas perka ir mûsøámonës produkcijos. Ið tikrøjø nebu-vo bendros valstybës politikos dëlmaðinø gamybos ir stakliø pramo-nës. Vienos sunkiau, kitos lengviau,bet stakliø ámonës bûtø iðgyvenusios.Taèiau buvo iðparduotos, iðplëðtos.Kai kas ið to uþsidirbo, bet bazë bu-vo sunaikinta.

Ar tam, kad pakiltume, pirma rei-kia viskà iki pamatø sugriauti?

Matyt, tokia þmogaus natûra.

Praeities patyrimas ne naðta

Kaip pasikeitë Lietuvos ir JAV ben-dra ámonë UAB Brown & Sharpe-Pre-cizika, palyginti kad ir su ta ámone, ku-riai vadovavo Vladas Algis Gapðys?

Tarybiniais laikais tai buvoENIMS Vilniaus filialas, kuriame te-ko kurti mokslà ir maþiau rûpintis ga-myba, nes savo sukurtà mokslinæ pro-dukcijà turëdavome atiduoti kitomsSovietø Sàjungos ámonëms. Ðiuo me-tu mums patiems reikia rûpintis kaipkurti, gaminti ir parduoti. 19901991

m. steigdami bendrà Lietuvos ir JAVámonæ, panaudojame visa, kà ligi tolturëjome sukûræ geriausio. Tai keitik-liø, koordinatiniø matavimø maðinøir kitos technologijos. Sovietiniø me-tø ádirbis ir ðiandien mums yra geraspagrindas, o tobulinimo darbai vyks-ta nuolat. Tø darbø pagrindinë bazëbuvo labai protingi þmonës, kai kurieið jø dalyvavo ir ðios dienos semina-re, pavyzdþiui, prof. Albinas Kaspa-raitis. Buvæs mûsø bendros ámonësvadovas V. A. Gapðys ir dabar daþnaiateina á mûsø ámonës pasitarimus, ið-klausome jo minèiø ir jomis pasinau-dojame. Mûsø ámonës padëtá vertin-èiau gerai: esame aukðtos technologi-jos gamintojai, taip pat ir kûrëjai. Tu-rime darbuotojø, su kuriais galime to-bulinti ir kurti labai sudëtingus gami-nius. Kuo daugiau tokiø ámoniø busLietuvoje, tuo visiems bus geriau.

Lietuvis sëdi uþsidaræs irpats sau dirba

Seminare kalbëdamas apie femto-sekundiniø lazeriø taikymà, Gintau-tas Ðlekys uþsiminë apie naudojamàlabai tikslià pozicionavimo árangà.Turime pasaulyje pagarsëjusià Kazi-miero Ragulskio, ðiandien mininèiosavo 80-metá, vibrotechnikos ir vib-roinþinerijos mokyklà. K. Ragulskio irjo mokiniø sukurti átaisai buvo naudo-jami kosminëse programose, povande-niniame laivyne ir sudëtingiausiojekarinëje technikoje, taèiau mûsø la-zeriø kûrëjai ir taikytojai naudojasi

Nukelta á 5 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Spalio 13 d. Vilniuje, Holiday Inn vieðbuèio konferencijø salëjevyko seminaras, kurio tema Mokslo þinios verslui inovacijø sëkmëspavyzdþiai ir perspektyvos. I ciklas: Inovacijø finansavimo galimybësaukðtøjø technologijø ámonëse. Seminaro rengëja VðÁ Perspektyviniøtechnologijø taikomøjø tyrimø institutas.

Su Ûkio ministerijos sukurtomis inovacijø finansavimo gali-mybëmis supaþindino prof. Algirdas Galdikas. Dr. Juras Ulbikas,atstovavæs UAB Europanorama, kalbëjo apie smulkias ir vidutinesverslo ámones ir BP 7 privalumus bei trûkumus dalyvaujanèioms pro-jektuose ámonëms. Su ateities gamybos platformos perspektyvomissupaþindino dr. Henrikas Mykolaitis (Lietuvos inþinerinës pramo-nës asociacija). Apie áterptiniø sistemø platformà ir informaciniø ko-munikaciniø technologijø perspektyvas Lietuvoje kalbëjo prof. Egi-dijus Kazanavièius (Kauno technologijos universitetas).

Akademinë valanda seminare buvo skirta trims ámonëms; jos pa-sidalijo savo sëkmës istorijomis ir patirtimi. Bendros Lietuvos ir JAVámonës UAB Brown & Sharpe-Precizika generalinis direktorius Algi-mantas Barakauskas papasakojo, kaip buvo sukurtas elektros apskai-tos prietaisas, apsaugantis nuo elektros energijos grobstymo. Projektàrëmë Ûkio ministerija. UAB Altechna atstovas Gintautas Ðlekys pri-statë submikroninio tikslumo pozicionavimo árenginá femtosekundi-niø lazeriø technologiniams taikymams. Apie ES BP 6 remiamus UABBiocentras aplinkosauginius projektus kalbëjo dr. Saulius Grigiðkis.

Per kavos pertraukëlæ kalbinome bendros Lietuvos-JAV ámonësUAB Brown & Sharpe-Precizika direktoriø A. Barakauskà.

Per konferencijos pertraukà UAB Brown & Sharpe-Precizika generalinis direktorius Algimantas Barakauskas(viduryje) bendrauja su konferencijos dalyviais

Algimantas Barakauskas su kolegomis

UAB Altechna stendas, skirtas lazeriniø stakliø technologiniams taikymams

2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353) 5MOKSLAS IR GAMYBA

Dr. Juras ULBIKAS

Remia inovacijasdiegianèias smulkias

ámonesDaþnai kalbantis su smulkaus ir

vidutinio verslo (toliau SVV) ámo-niø atstovais, tenka iðgirsti nuomo-næ, kad jeigu jau kokia nors valdið-ka institucija remia smulkø verslà,tai kodël ji kelia tokius sudëtingusreikalavimus norintiesiems gautiþadëtàjà paramà. Tokiais atvejaisapie finansuojanèiàjà institucijà rei-kia màstyti kaip apie ámoniø klien-tà, keliantá tam tikrus reikalavimusdarbui, kurá nori pavesti ámonei. Tikpatenkinæ tuos reikalavimus, galitegauti uþsakymà. Taigi pirmiausia rei-kia suprasti, kodël ES remia smulkøverslà, tada paaiðkës daugelis ið pir-mo þvilgsnio nesuprantamø reikala-vimø, kuriuos aptinkame oficialiuo-se Europos Komisijos (EK) doku-mentuose. Remdama SVV ámonesES turi dvigubà interesà tiek eko-nominá, tiek socialiná: SVV ámonëssudaro ES ekonomikos pagrindà irkartu dideliu mastu padeda spræstiuþimtumo problemà. Tarp daugelioES paramos SVV ámoniø mechaniz-mø ES Bendrojoje programoje (BP)yra sava specifika. Parama daugiau-sia skirta remti inovacijas diegian-èias SVV ámones, ið kuriø tikimasinaujø technologiniø sprendimø irperspektyviø produktø, o gal ir nau-jo NOKIA stebuklo.

Kuo patraukli ES Bendrojiprograma

Pirmiausia inovacijø diegimas,technologijø plëtojimas, perspektyviøproduktø kûrimas labai imlus inves-ticijoms verslas. Smulkus verslas toligraþu ne visada yra pajëgus tam skir-ti reikiamø lëðø. Antra, pagal ESBendràjà programà skiriamos inves-ticijos perspektyvioms technologiniupoþiûriu, bet rizikingoms inovaci-joms, kurios toli graþu ne visos pasi-teisina. Vadinasi, ES parama inovaci-niams SVV ámoniø projektams pir-miausia sumaþina paèios ámonës rizi-kà dirbant su naujomis technologijo-

Patekti tarp elitiniø rinkos þaidëjøES Bendroji programa smulkaus irvidutinio verslo ámonëms, diegianèiomsinovacijas: privalumai ir trûkumai

mis ir inovacijomis. Ámonë ne tik gau-na paramà inovatyviems produktamskurti, bet jai sudaromos sàlygos pro-jektui pasitelkti kitø verslo ámoniø,turinèiø specifinës srities ekspertø,kuriø galbût trûksta paramà gaunan-èiai ámonei. Taip pat suteikiama gali-mybë bendram darbui pasikviesti ge-riausius, vadinasi, ir brangiausiai ap-mokamus mokslininkus, galinèius ið-spræsti kylanèias technologines pro-blemas ar pasinaudoti sudëtingamoksline, technologine baze. Nega-lima pamirðti ir teises á intelektinænuosavybæ, kuri yra sukuriama pro-jekto vykdymo metu. ES Bendrojojeprogramoje yra specialios SVV ámo-niø paramos schemos, kai visa inte-lektinë nuosavybë pereina toms ámo-nëms. Taip sudaromos palankesnëssàlygos komercializuoti projekto me-tu sukurtus produktus.

Taigi ámonës poþiûriu EuroposKomisija klientas, kuriam smul-kaus verslo ámonë padeda ágyven-dinti jo strateginius tikslus. Vykdyda-ma ES Bendrosios programos re-miamà projektà ámonë, dirba pagalEK uþsakymà, o ði yra linkusi finan-suoti labai rizikingus, taèiau per-spektyvius ir ES prioritetus atitin-kanèius projektus. EK ne tik bran-giai perka ámonës darbà, sudaro sà-lygas á projekto vykdymà átraukti rei-kalingus partnerius, bet ir nors taiskamba kurioziðkai moka ámoneiuþ jos paèios idëjos ágyvendinimà.

Projektø vykdymosunkumai

Apie tai, kur ir kokiomis sàlygo-mis SVV ámonës gali teikti paraiðkasdalyvauti ES Bendrojoje programo-je, reikia teirautis Tarptautiniømokslo ir technologijø plëtros pro-gramø agentûroje, nes ji yra oficialiinformacijos apie BP sklaidos insti-tucija.

Bûtina paminëti kai kuriuos ben-drus BP projektø vykdymo sunku-mus, su kuriais ðio straipsnio autoriusyra susidûræs tiek vykdydamas BPprojektus, tiek juos koordinuodamas.Pirma, negalima tikëtis greitø pini-gø. Nuo idëjos, kurià turëdama ámo-në (ar mokslininkas) pradeda ilgà

projekto rengimo kelià, iki sutartiessu EK praeina ne maþiau kaip metai,daþniausiai dveji. Taip pat negalimapamirðti, kad BP projektas nëra sub-sidija ámonei tai pagalba kurti nau-jus produktus. Tad nereikia tikëtispelningai suteikti paslaugas ES,teks susitaikyti su tuo, kad dalis per-sonalo laiko bus skirta projektui ágy-vendinti. Vykdant projektà sunkumøsukelia vëluojantys EK mokëjimai,todël, norint nestabdyti darbø ir ne-atsilikti nuo projekto vykdymo plano,daþnai tenka investuoti savas lëðas.Ámonës, suprasdamos vykdomo pro-jekto darbø svarbà savo verslui, pa-prastai bûna pasiryþusios tokioms in-vesticijoms, bet daþnai ne vienomokslinio instituto ar universitetomokslininkai patenka á beviltiðkà pa-dëtá administracijai atsisakius skirtipinigø ið bendrø institucijos lëðø. To-kiais atvejais lietuviai partneriai pra-randa projekto kolegø pasitikëjimàdël nesugebëjimo panaudoti projek-to lëðas, o projektà vykdantys Lietu-vos mokslininkai priversti arba stab-dyti darbus, arba dirbti negaudami at-lyginimo vien tam, kad iðliktø tarp-tautiniame moksliniame kolektyve,nes tai uþtikrina aukðtà moksliná jødarbø lygá.

Kita didelë problema ES ir Lie-tuvos ástatymø skirtumai. Tiesà sa-kant, èia lemiamos átakos turi net netiek patys skirtumai, kiek mûsø ámo-niø ar ástaigø administratoriø, finan-sininkø bei valstybiniø institucijø tar-

nautojø mentalitetas. Iki ðiol yra ið-likæs nesuprantamas noras bûtinairasti koká nors poástatyminá aktà arsprendimà Valstybës þiniose, kurá bû-tø galima kûrybingai interpretuotikaip draudimà. Nesistengiama pa-dëti universiteto ar instituto moksli-ninkui arba ámonës darbuotojui,vykdanèiam projektà, rasti bûdà,kaip teisiðkai iðspræsti kolizijà tarpES ir Lietuvos teisiniø sistemø. Taipgaiðtamas laikas, vëluojama laiku at-likti darbus ir panaudoti lëðas, tadnereikia stebëtis, kad galiausiai Lie-tuvos partneriai gauna kur kas ma-þesnes lëðas negu buvo skyrusi EKprojektui vykdyti.

Sëkmingaibendradarbiauti

Toliau kelios prielaidos, lei-dþianèios sëkmingai bendradarbiau-ti su kolegomis ið ES ðaliø vykdant ESBendrosios programos projektus.

Pirma, BP projekto vykdymasyra darbas tarptautiniame konsor-ciume, kur ne visada ir ne visi part-neriai vykdo savo ásipareigojimus,todël labai svarbus bendravimastarp konsorciumo partneriø. Nie-kam nereikalingi snaudþiantys irtyleniai partneriai. Apie jums ki-lusius sunkumus nuo to niekas ne-apsaugotas informuokite laiku.Dël to bus maþiau rûpesèiø visiemsprojekto dalyviams ir ypaè koordi-natoriui.

Antra, labai svarbu tinkamaivykdyti finansø apskaità. Tà reikiadaryti nuolat ir pagal BP metodikà.Neámanoma metus vykdomo projek-to apskaità sutvarkyti likus savai-tei iki atsiskaitymo.

Treèia, nepraraskite projekto ko-legø pasitikëjimo. Nebendravimas,nesugebëjimas patiems spræsti pro-blemø, nemokëjimas disponuotiprojekto lëðomis ir ypaè vëlavimaspateikti ataskaitas gali ámonæ pa-versti nepageidaujamu partneriu.

Taèiau nepaisant visø iðvardytøsunkumø, BP programa susilaukiadaugybës paraiðkø. Praktiðkai yraparemiama tik viena ið deðimties pa-teiktø paraiðkø. Vis dëlto, kodël BPprograma yra tokia patraukli? Atsa-kymas paprastas BP projekto vyk-dymas yra ir ámonës, ir mokslinio ko-lektyvo aukðto darbo lygio pripaþini-mas tiek tarptautiniu, tiek mûsø vals-tybës mastu. Projektus ágyvendinan-èios ámonës patenka á elitiná ES pro-jektus vykdanèiø firmø ar mokslocentrø akiratá, nacionalinës institu-cijos jas ima vertinti kaip pajëgø irperspektyvø rinkos þaidëjà. Jeiámonës veikla susijusi su vykdomu arvykdytu BP projektu, didinamas pa-ramos intensyvumas kituose para-mos mechanizmuose (struktûriniuo-se fonduose). Etiketë Ámonë, vyk-danti ES BP projektus tinkamai nau-dojama gali tapti puikia rinkodarospriemone, padedanèia ásitvirtintitarptautiniame inovacijø versle.

ne lietuviðkais pozicionavimo átaisais,bet perka juos ið uþsienio firmø. Ko-dël?

Ðiandien prof. Kazimierui Ra-gulskiui iðsiuntëme sveikinimo teleg-ramà. Kokius pozicionavimo átaisusnaudoja G. Ðlekys su bendradar-biais, man reikëtø pasidomëti, bet vi-sai galimas dalykas, kad esama daugnesusiðnekëjimo tarp paèiø mûsøpramonës ir verslo bendroviø. JukK. Ragulskio kurta ir plëtota moks-lo ir inþinerijos kryptis nëra pamirð-ta. Buvæs K. Ragulskio mokinys prof.Ramutis Bansevièius su kitais ben-draminèiais plëtoja mechatronikà,pleèia savo tyrinëjimø ir darbø bazæ.

Pozicionavimo problemomis uþsi-ima ir mûsø ámonë esame sukûræ nevienà átaisà ar prietaisà, kuriuos taip

pat naudojame su lazerinëmis techno-logijomis. Ðtai ir ðiandien jau spëjomesu G. Ðlekiu sutarti, kad susësime, pa-siþiûrësime, kuo vieni kitiems galëtu-me padëti. Pasitaiko kuriozø: pavyks-ta susirasti bendradarbiø Japonijoje, irpasirodo, kad tais paèiais dalykais taippat uþsiima Lietuvos bendrovës. Taimûsø nemokëjimo bendrauti bëda.Kita vertus, mûsø ámonë naudojasiVilniaus universiteto fizikø ir kai ku-riø ðalies ámoniø paslaugomis, taigi ne-same visiðki atsiskyrëliai. Bet kartaiskaþko ir neþinome. Galimas dalykas,kad panaðiai atsitiko ir su poziciona-vimo ir kita mikrotechnologine áran-ga. Ir dabar, pavyzdþiui, pas vokieèiusieðkome skyluèiø lazerinio deginimo irkitokiø átaisø, bet visai galimas daly-kas, kad Lietuvos lazeriø gamintojaimums galëtø pasiûlyti ne prastesniøsprendimø.

Kaip èia yra, kad apie vokieèiø arjaponø darbus mûsø ámonës suþinogreièiau, negu apie Vilniuje dirbanèiøbendroviø tokius pat laimëjimus?

Lietuvis sëdi uþsidaræs ir pats saudirba, nesistengdamas garsintis, dary-tis reklamos. Apie tai ðiandien semi-nare ir kalbëjo J. Ulbikas. Gal èia lie-tuviðko bûdo bruoþas? Mes taip patdirbame nelabai garsindamiesi, kar-tais sàmoningai atsisakome rekla-muotis, bet gal blogai darome. Ap-skritai tenka pripaþinti, kad daþnaineþinome net apie tame paèiamemieste atliekamus ádomius ir mumsnaudingus darbus. Gal trûksta ir ati-tinkamø leidiniø.

Svarbu ir valstybës poþiûris

Kokià iðeitá matote dabartinëmisLietuvos sàlygomis?

Pirmiausia nestovëti vietoje.Be gamybos, techniniø dalykø vals-tybë negalës normaliai plëtotis, þino-ma, jei norës normaliai gyventi. Vienprekyba ar turizmu toli nenuvaþiuo-sime. Turime protingø þmoniø, aukð-tos kvalifikacijos specialistø, tad pir-miausia reikëtø iðsaugoti bent tà, kàturime. Kuriasi naujos struktûros,atsiranda supratimas, kas reikalingair svarbu. Ámoniø darbuotojai vis ge-riau susipaþásta su kitø ðaliø darbais tai irgi privalumas. Ávairiø fondø irskatinimo programø parama juk taippat bus vis labiau pasinaudojama,nors tai ligi ðiol dar nelabai sugeba-me. Ðtai kad ir ðiandieniniame semi-nare klausëmës prof. Algirdo Galdi-ko, dr. Juro Ulbiko gamybininkamsreikðmingø praneðimø, nes tai jaunemaþà tarptautinio bendradarbia-vimo patirtá turintys asmenys. Tokiø

asmenybiø daugës, taèiau labai svar-bu, kad ir valstybës poþiûris bûtø tin-kamas, skatinantis inovacijas irmokslo diegimà á gamybà.

Koks turi bûti valstybës poþiûris áaukðtojo mokslo reikalus, taip patmokslo ir gamybos santykius?

Man nëra paprasta kritikuotivalstybæ. Buvo nustatytos tam tikrosprioritetinës pramonës ðakos, betmaðinø gamyba á jas nepateko. Iðkartpasireiðkë ir atitinkamas poþiûris: at-sidûrëme þemiau, stakliø gamybosámonës Lietuvoje þlugo. O juk pro-tingai besitvarkanèios valstybës sten-giasi palaikyti savo gamybines ðakas.To palaikymo formos bûna ávairios,bet svarbiausia gamybos nepaliktisavieigai.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Atkelta ið 4 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Dr. Juras Ulbikas dësto, kaip patekti tarp elitiniø rinkos þaidëjø; ðalia prof. Algirdas Galdikas

6 2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353) MÛSØ KAIMYNAI

Drástame teigti, kad lietuviams ðiasmenybë ir I. Franko kûryba beveiknepaþástama. Jeigu ir paþástama, taiið sovietmeèiu suformuoto ávaizdþio,tipiðkos kliðës, kuri maþai kà bendroturi su tikrove. Jei iðlakiam medþiuinukapotume visas ðakas, nuluptumekamieno þievæ, tai liktø stulpas, tin-kamas nebent elektros linijai tiesti toks buvusios sistemos suformuotasIvano Franko ávaizdis, beveik nesu-sijæs su tikràja ðios asmenybës vietair reikðme savo tautos kultûroje beiistorijoje.

Tad kas yra Ivanas Franko ukrai-nieèiams ir pasaulinei literatûrai, ap-skritai þmonijos minèiai ir dvasingu-mui? Klausimas, á kurá atsakant ma-þa bûtø solidþios monografijos arbent keliø. Skaièiø mëgëjams pasa-kysime, kad Ukrainoje leidþiamasIvano Franko 50 tomø raðtø rinki-nys, bet ir tai tëra nedidelë ðio kûrë-jo paveldo dalis. Priimtas sprendi-mas iðleisti akademiná 100 tomø (!)Ivano Franko raðtø rinkiná. Já rengsdidþiulis literatûros tyrinëtojø kolek-tyvas, geriausios Ukrainos filologijosmokslo pajëgos.

Vargu ar rasis asmenybë, kuriástengs tuos visus tomus perskaityti,bet juk ne apie tai kalba. Tai yra li-teratûrinis ir filosofinis ukrainieèiøtautos bei pasaulinës kultûros pavel-das, minties Katedra, kuri stovës peramþius, bûsimoms kartoms bus pa-þinimo ir kûrybinio ákvëpimo ðalti-nis. Be Ivano Franko kûrybos neáma-noma paþinti ir suvokti labai lëto uk-rainieèiø tautos virsmo ið uþguitos,engiamos, niekinamos imperijø pa-valdinës á istorijos subjektà, atsakin-gà uþ savo paties ateitá ir likimà.

Visa tai taip susijæ su modernioslietuviø tautos tapsmu ir likimu, nesjuk ið panaðios istorinës nebûties bu-vo lemta pakilti ir lietuviams, ir uk-rainieèiams. Tuo esame panaðûs, ar-timi ir todël vieni kitus taip gerai su-prantame be þodþiø uþtenka tikuþuominos, intonacijos ar papras-èiausio akiø þvilgsnio. Mûsø tautø is-toriniai siekiai jei ir ne visiðkai tapa-tûs, tai labai panaðûs, o laisvës sie-kiais esame broliai ir seserys.

Dvasia ir mokslasneatsiejami

Gráþkime prie Ivano Franko150-øjø gimimo metiniø renginiøUkrainoje. Buvo jaudinanti akimir-ka, kai Mokslo Lietuvos redakcijà pa-siekë Lvovo nacionalinio IvanoFranko universiteto rektoriaus prof.Ivano Vakarèiuko (Iâàí Âàêàð÷óê)kvietimas dalyvauti rugsëjo 27-àjàprasidedanèiame tarptautiniame

moksliniame kongrese Iva-nas Franko: dvasia, mokslas,mintis, laisvë. Suprantama, ne

Ukrainieèiøtautai jistapo Moze irLeonardulaikraðèio nuopelnai lëmë, kad tokskvietimas mus pasiektø, bet dauge-lis prieþasèiø, kurios ilgainiui teikiair tam tikrà rezultatà. Ðiauliø univer-sitete, kuris pagavus ávairioms nau-jovëms, ðiais metais ásteigtas Litua-nistikos ir ukrainistikos tyrimø ir stu-dijø centras. Jam vadovauja dr. Al-dona Vasiliauskienë. Vilniuje, Ðiau-liuose ir Bazilijonø miestelyje netoliÐiauliø vyko Ðv. Bazilijaus ordinoákûrimo ir veiklos tyrinëjimams skir-tos tarptautinës mokslinës konferen-cijos. Jose dalyvavo ne tik Lietuvos,Ukrainos, Lenkijos, bet ir Vatikanomokslininkai. Ádëmesnis Mokslo Lie-tuvos skaitytojas pastebës, kad mû-sø laikraðtis jei ir netiesiogiai, taibent savo publikacijomis gana akty-viai prisidëdavo prie visø ðiø rengi-niø propagavimo, populiarino ukrai-nieèiø ir lietuviø tautø istorinius,mokslinius ir kultûrinius ryðius. Bû-tent Ðiauliø universiteto dëka Moks-lo Lietuva galëjo dalyvauti ir IvanoFranko 150-osioms gimimo meti-nëms skirtame tarptautiniamemoksliniame kongrese.

Prasidëjo klasiko gimtinëje

Kongresas prasidëjo rugsëjo27 d. lygiai mënesiu vëliau, negugimë ukrainieèiø literatûros klasi-kas, nes tarptautiná kongresà norë-ta susieti su Lvovo miesto 750-øjøgyvavimo metiniø minëjimu ir taipsustiprinti abiejø sukakèiø reikðmæ.Tai visai nereiðkia, kad ukrainieèiøtauta bûtø ástengusi taikstytis su to-kiu vëlavimu ir praleistø rugpjûèio27-àjà, t. y. tikràjà áþymiojo savo sû-naus gimimo datà. Ta diena buvoáspûdingai paminëta renginiais Nagu-jevièiuose, dabartiniame Lvovo sri-ties Drohobièiø rajone, kur 1856 m.gimë Ivanas Franko, ir Lvove.Apie tai reikëtø tarti þodá kità.

Á Nagujevièiø kaimà at-vyko Ukrainos preziden-tas Viktoras Juðèen-

ka, liaudies deputatø, þinomø ðaliesmokslo, literatûros ir meno veikëjø.Jie lankësi Ivano Franko memoria-liniame draustinyje, aplankë IvanoFranko literatûriná memorialinámuziejø Lvove, padëjo gëliø prieI. Franko kapo Lièiakivo kapinëseLvove. Lvovo Salomëjos Kruðelnic-kajos nacionaliniame operos ir ba-leto teatre buvo surengta jubilieji-në minëjimo akademija, kurios pa-baigà vainikavo áspûdingas koncer-tas. Jame dalyvavo þymiausi Lvovoir Kijevo meniniai kolektyvai beigarsiausi Ukrainos atlikëjai.

Didelis koncertas buvo sureng-tas ir prie Ivano Franko paminkloLvove, prieðais klasiko vardu pava-dinto Nacionalinio universiteto cen-trinius rûmus. Lvovo filharmonijosakademinis orkestras ir miðrus cho-ras atliko kompozitoriaus MiroslavoSkoriko kantatà Pavasaris pagal Iva-no Franko þodþius. Dirigavo patskantatos autorius.

Lvovo Ivano Franko literatûrinia-me-memorialiniame muziejuje, ku-riam neseniai suteiktas nacionaliniomuziejaus statusas, sveèiai ir lankyto-jai galëjo ne tik susipaþinti su ekspo-zicija, bet ir Franko sode pasiklausytiLvovo aktoriø skaitomø poeto eiliø.

I. Franko gimimo dienà Ukrai-nos prezidentas Viktoras Juðèenkapasiraðë ásakà, kuriame kai kuriuosmokslo, kultûros ir meno veikëjusapdovanojo valstybiniais apdovano-jimais uþ þymø indëlá garsinant Iva-

no Franko atminimà. Ukrainosnusipelniusiø mokslo ir tech-

nikos veikëjø vardai suteikti Lvovonacionalinio Ivano Franko universi-teto rektoriui prof. Ivanui Vakarèiu-kui ir ðio universiteto Frankotyrosinstituto direktoriui prof. Ivanui De-nisiukui, Ukrainos nusipelniusiokultûros darbuotojo vardas ðio uni-versiteto Mokslinës bibliotekos di-rektoriui Bogdanui Jakimovièiui, Uþnuopelnus III laipsnio ordinu apdo-vanoti Literatûros teorijos ir lygina-mosios literatûros katedros profeso-rius Michailas Gnatiukas bei Þurna-listikos teorijos ir praktikos katedrosdocentas Bogdanas Ticholozas.

Prie paminklo

Rugsëjo 27-àjà Ivano Franko 150-meèiui skirtas kongresas prasidëjoprie klasiko paminklo, kuris stoviaikðtëje prieðais universiteto centriniusrûmus, kitapus judrios, automobiliøperpildytos Universiteto (buvusiosMarðalkovska) gatvës. Tai didinga12,5 m aukðèio granitinë skulptûra. Jiiðkilo 1964 m., praëjus net 8 metamspo I. Franko 100-meèio minëjimo. Bu-vo surengti net keli konkursai, kuriuoslaimëjo penkiø skulptoriø V. Bo-risenkos, D. Krvavièiaus, E. Misko,V. Odrechivskio, J. Èaikos ir archi-tekto A. Ðuliaro kûrybinës grupësprojektas. Ko gero, tai buvo teisingassprendimas neskubinti paminklopastatymo bûtinai klasiko 100-me-èiui, nes jubiliejai ateina ir praeina, oatminimo þymenys iðlieka amþiams.Gera pamoka Vilniui, kur kartais pir-miau pastatomas paminklas, o pas-kui, kai ðaukðtai po pietø, svarstoma:projektas galëjo bûti ir geresnis.

Tai ðtai prie klasiko monumentoðalia triukðmingos gatvës be ilgø pra-kalbø, dainuojant chorui, pasipuoðu-siam tautiniais ukrainø drabuþiais,

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prie Ivano Franko paminklo gëliø kà tik padëjo Lvovo nacionalinio Ivano Frankouniversiteto prorektorius Marjanas Lozinskis, rektorius prof. Ivanas Vakarèiukas; uþ jø

viduryje poetas Ivanas Draèas Kongreso, skirto Ivano Franko 150-osioms metinëms, plenarinio posëdþio akimirka

Buvæ Galicijos seimo rûmai dabar yra Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto centriniai rûmai

2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353) 7MÛSØ KAIMYNAI

Nacionalinio Ivano Franko universi-teto vadovai ir garbingiausi iðkilmiøsveèiai padëjo gëliø. Nusilenkæ kla-sikui, visi pasuko á centrinius univer-siteto rûmus, kur iðkilmingoje posë-dþiø salëje ir turëjo bûti paskelbtakongreso darbo pradþia.

Kur simboliai Darbas irÐvietimas

Kol einame universiteto centri-niø rûmø link ir kylame laiptais á ið-kilmiø salæ, gera proga bent keliaissakiniais pristatyti universitetà.

1661 m. Lietuvos didysis kuni-gaikðtis ir Lenkijos karalius Jonas Ka-zimieras Lvovo jëzuitø kolegijai sutei-kë akademijos statusà ir leido vadin-tis universitetu. Tai seniausia Ukrai-nos aukðtoji mokykla, nes Kijevo-Mogilianø kolegija tapo akademijatik 1701 metais. Iki 1918 m. Lvovouniversitetas buvo ásikûræs M. Hru-ðevskio (Gruðevskio, tada Mikalo-jaus) gatvëje, kur dabar veikia Biolo-gijos ir Geologijos fakultetai. Bûtentten 1875 m. Filosofijos fakultete kla-sikinës filologijos bei ukrainø kalbosir literatûros studijas pradëjo kalvioir ðlëktaitës sûnus Ivanas Franko. Supertraukomis studijavo iki 1880 m.(1877 m. birþelá1878 m. kovo mën.buvo pirmà kartà suimtas ir kalintas).

Dabartiniai labai iðkilmingi Lvovonacionalinio universiteto centriniai rû-mai buvo pastatyti 18771881 m. Ga-licijos seimui pagal architekto I. Hoch-bergerio projektà. Mat po Lietuvos irLenkijos 1772 ir 1795 m. padalijimøGalicija buvo priskirta AustrijosVengrijos imperijai ir tapo viena ið 11monarchijos provincijø. Oficialus pa-vadinimas Galicijos ir Lodomerijoskaralystë. Ukrainieèiai ðmaikðtauja:Vladimiro kunigaikðtystæ austramslengviau pavyko uþkariauti negu tai-syklingai iðtarti jos vardà, todël lauþy-dami lieþuvá ir vadino Lodomerija...Tikroji tiesa gal kiek kitokia: tai sulo-tyninta Vladimiro kunigaikðtystës for-ma.

Vis dëlto turëtume pripaþinti, kadukrainieèiai turi teisæ karèiai ironi-zuoti. Galicijos ir Lodomerijos kara-lystë, tegul ir be savo karaliaus, tik suvietininku, á imperijos iþdà teikdavotiek pajamø, kiek kartu sudëjusios su-veþdavo pirmos keturios sàraðe esan-èios imperijos provincijos. Mat Aust-rijosVengrijos iþdas bûdavo gausiaipapildomas Borislavo ir Drohobièiøgamtos turtais. Didþiausia blogybë,kad paèiai Galicijai ir Lodomerijai iðto viso labo tekdavo maþiausiai, tadimperijos provincijø sàraðe pagalkraðto reikmëms tenkanèias lëðas ka-ralystë nuolat uþimdavo paskutinævietà. Ðio kraðto ukrainieèius ðildëtik karalystës vardas. Po Pirmojo

pasaulinio karo 1918 m. Galicija ati-teko Lenkijai, jos sudëtyje buvo iki1939 m. rugsëjo mën., kai, prasidëjusAntrajam pasauliniam karui, á rytinesLenkijai priklausiusias þemes áþengusRaudonajai armijai Galicija buvo pri-jungta prie Sovietø Sàjungos.

Vadinasi, Galicijai, taigi ir Lvovui,bûnant Lenkijos sudëtyje, Galicijosseimo rûmai atiteko Lvovo universi-tetui. Centriná áëjimà puoðia skulpto-riaus T. Rigerio kompozicijos Darbasir Ðvietimas, o virð pastato frontonopuikuojasi alegorinë trijø figûrø kom-pozicija Galièina, Vysla ir Dniestras.Suprantama, svarbiausia yra centrinëstovinèios moters figûra, simbolizuo-janti Vyslà, t. y. Lenkijos dominantæ,iðkilusià virð dviejø sëdinèiø Ukrainosþemiø alegorijø.

1940 m. Lvovo universitetui buvosuteiktas Ivano Franko vardas, o 1999m. jis ágijo nacionalinio universitetostatusà. Lvovo nacionaliniame IvanoFranko universitete ðiuo metu 18 fa-kultetø studijuoja 32 tûkst. studentø,aspirantø ir laisvøjø klausytojø. Uni-versitete veikia Pedagoginis, Teisës irGamtos koledþai bei Podiplominiøstudijø institutas. Be to, universiteteyra 7 moksliniø tyrimø institutai, ast-ronomijos observatorija, botanikossodas ir mokslinë biblioteka, kuri ki-tàmet minës savo veiklos 400 metøsukaktá. Bibliotekos fonduose 3mln. knygø daugiau kaip 140 pasau-lio kalbø.

Dar pasakysime, kad 125 univer-siteto katedrose dirba per 1,5 tûkst.mokslo ir pedagogikos darbuotojøbei pedagogø (ðios sàvokos skiria-mos), ið jø 950 mokslo daktarø,profesoriø, mokslo kandidatø ir do-centø. Fakultetuose studijuojama 78specialybës, 12 kolegijose. Rengia-mi jaunesnieji specialistai, bakalau-rai, specialistai ir magistrai.

Tauta skirtingoseimperijose

Ivanui Franko buvo tik devyne-ri, kai neteko tëvo, ir ðeðiolika, kaimirë mama. Vis dëlto vaikinukas sie-kë mokslo aukðtumø ir jas pasiekë.Drohobièiuose mokësi tëvø bazilijo-nø mokykloje, vëliau Prano Juoza-po realinëje gimnazijoje. Tëvai bazi-lijonai gabiam gimnazistui parûpinostipendijà. Jà Ivanas Franko turëjogauti ir studijuodamas universitete.

Su pagyrimu baigæs gimnazijà,1875 m. ástojo á Lvovo universitetoFilosofijos fakultetà. 1848 m. revo-liucinës nuotaikos buvo gerokaiábauginusios Austrijos vyriausybæ, jidël itin revoliucingai nusiteikusiølenkø Galicijoje ëmë labiau remtisukrainieèiais. Ðie paskelbë ukrainie-èiø tautos ir kalbos savarankiðkumà,

nepriklausymà nei nuo didþiarusiø,nei nuo lenkø. Tomis aplinkybëmis irLvovo Jono Kazimiero universitetebuvo galima studijuoti ukrainø kal-bà bei literatûrà. Tuo ir pasinaudojoI. Franko, be to, jis studijavo ir kla-sikinæ filologijà. Svajojo baigæs uni-

versitetà dëstyti klasikines kalbasgimnazijoje, nes ukrainieèiui atrodëneámanoma siekti didesniø moksloar karjeros aukðtumø.

Tuo metu Rusijos imperijai pri-klausiusioje Ukrainos dalyje ukrainøkalbai nebuvo pripaþástama jokiø

teisiø, faktiðkai valstybës ir visuome-nës gyvenime ji buvo niekinama beidraudþiama, o ukrainieèiø kultûrosveikëjai persekiojami. Rusijos impe-rijos jungà velkantiems ukrainie-èiams Galicija atrodë didþioji viltis:daug ukrainieèiø pabëgëliø ið Rusi-jai priklausiusiø Ukrainos þemiøprieglobstá rasdavo kaip tik Austri-josVengrijos valdomoje Galicijoje.

I. Franko literatûrinë veikla prasi-dëjo dar gimnazijoje. Tada jis raðë pir-muosius eilëraðèius, prozos ir dramoskûrinius, ëmë rinkti tautosakà. Univer-sitete ásitraukë á moskofiliðkos orienta-cijos visuomeniná-kultûriná Akademinábûrelá. Bûtent savo paties leidþiamameþurnale Draugas (Äðóã) iðspausdino pir-muosius literatûrinius kûrinius. Deja,1877 m. I. Franko su visa Draugo redak-cija buvo suimtas ir ðtai kodël.

1876 m. Rusija paskelbë karà Tur-kijai, kurià palaikë lenkø bajorija, sie-kianti pasinaudoti bet kuria galimybepakenkti savo didþiajam prieðui. Len-kai pradëjo derybas su turkais ir paþa-dëjo Turkijai atsiøsti legionà savano-riø. Bendra kariuomenë sutriuðkin-sianti Rusijà ir Austrijà, ir po pergalësGalicijoje bus ávesta lenkø valdþia irtvarka. Siekdami atitraukti dëmesánuo tikrøjø savo tikslø, Galicijos len-kø ðlëktos pamëgino sumëtyti pë-das: buvo paleistas gandas, esà Gali-cijoje ukrainieèiai formuoja slaptà so-cialistinæ organizacijà, kuriai ið Þene-vos vadovauja ið Rusijos imperijai pri-klausiusios Ukrainos dalies pasitrau-kæs Michailo Dragomanovas. Galici-joje prasidëjo suëmimai, I. Franko 9mënesius praleido kalëjime; ten buvonuolat perkeliamas ið kameros á kame-rà ir tardomas. Neiðvengë teismo pro-ceso, buvo apkaltintas priklausymuslaptai organizacijai. Nors á laisvæ iðëjo1878 m. kovo mën., jam visam laikuibuvo uþkirstas kelias uþimti dëstytojovietà aukðtojoje mokykloje ar gimna-zijoje, universitete buvo nutraukta irstipendija, ið kurios jis gyveno.

Laimë, universiteto valdþia leidoI. Franko tæsti studijas, nes jo veiks-muose neáþvelgë þalos universitetui.1880 m. jis baigë studijas Lvovo Jo-no Kazimiero universitete, iðlaikëegzaminus, taèiau praleistas 18771878 m. þiemos semestras skaudþiaiatsilieps, kai 1890 m. I. Franko ryðisginti disertacijà filosofijos daktarolaipsniui gauti. Kreipësi á Lvovo uni-versiteto, kurá buvo baigæs, senatà,bet ginti disertacijos jam nebuvo leis-ta. Pasirodo, jis dël suëmimo nebuvoiðklausæs vieno paskaitø semestro:pagal ministerijos patvirtintus reika-lavimus reikëjo iðklausyti 8 semest-rus, o I. Franko buvo iðklausæs 7.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Kongreso dalyviai Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto rektorius prof. Ivanas Vakarèiukas skelbia kongreso pradþià

Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto vestibiulyje Ivano Frankoskulptûrinis biustas

Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto prorektorius Marjanas Lozinskis suÐiauliø universiteto Lituanistikos ir ukrainistikos tyrimø ir studijø centro vadove

dr. Aldona Vasiliauskiene aptaria bendradarbiavimo perspektyvas

8 2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353)PËDSAKAI

Josifas Brodskis:pirma kelionë á Lietuvà (5)

Pradþia Nr. 15

Tæsiame pasakojimà apie No-belio premijos laureato JosifoBrodskio pirmàjà kelionæ á Lietu-và 1966 m. rugpjûtá. Venclovø na-muose ðiemet paminëtos poetovieðnagës keturiasdeðimtosios irdeðimtosios poeto mirties meti-nës.

J. Brodskis tikrinaSudervës baþnyèios

akustikà

Sprendþiant ið visko, prieðpasku-tinæ buvimo Vilniuje dienà, tikriau tos dienos popietæ, Pranas Morkussavo automobiliu J. Brodská, T. Venc-lovà, Ramûnà ir Elæ Katilius veþë áSudervæ. Sudervës áspûdþiai apraðytiliteratûroje, taèiau kai kuriuos daly-kus prisiminsime ir mes, nes tai turë-tø gerokai praturtinti pasakojimà.

Prieð J. Brodskiui iðvykstant iðVilniaus, draugai norëjo parodytijam vienintelæ Lietuvoje rotondinësformos baþnyèià. Literatûroje gali-ma rasti ávairiø nuomoniø dël tosbaþnyèios architekto: tvirtinama,kad projektavæs Laurynas Gucevi-èius, Vilniaus katedros perstatytojasXVIII a. pabaigoje. Tomo Venclovos2006 m. pasirodþiusioje knygoje Vil-niaus vardai teigiama, kad jà projek-tavo kun. Laurynas Bortkevièius(17501823), taèiau ne be L. Guce-vièiaus átakos.

Rotonda tai rotonda, bet baþny-èia ástabi dar viena savybe: kupoloarchitektûrinë erdvë kuria stebëtinàakustikà, kuri lankytojams paliekaneiðdildomà áspûdá. Reikia pakilti ábaliustradà, kuri juosia kupolà tiesbaþnyèios karnizu, atsistoti prieðin-gose baliustrados pusëse: menkiau-sias ðnabþdesys puikiausiai girdimasprieðingoje pusëje esanèiam klausy-tojui.

Tai ðtai J. Brodskis uþsilipæs antbaliustrados pradëjo negarsiai skai-tyti savo ne itin tobula lenkø kalbapoeto romantiko Cipriano KamilioNorvido (Norwid) eilëraðtá apie pe-

lenus ir deimantà. AndþejausVaidos filme Pelenai ir dei-

mantas cituojamas tas eilëraðtis. Kogero, tai vienas graþiausiø C. K. Nor-vido eilëraðèiø. Tuo metu J. Brodskisjau neblogai nusimanë apie Norvidà,vadino keistos sintaksës poetu, bettokia pat ir Marinos Cvetajevos ei-lëraðèiø sintaksë. Ðitai priminæs T.Venclova, atrodo, yra kiek kitokiosnuomonës apie M. Cvetajevos sin-taksæ.

Taigi J. Brodskis Sudervës baþ-nyèios kupole lenkiðkai skaitë eilesapie tai, kad nieko ið mûsø neliks, tikpelenai, ir ar liks juose deimantas amþinosios pergalës pranaðas...Kiekvienà tyliai skaitomo eilëraðèioþodá girdëjo ir ásiminë T. Venclova,stovëdamas prieðingoje baliustradosdalyje po tuo paèiu kupolu.

Kunigas AdolfasTrusevièius apie susitikimà

su Brodskiu

Sudervës parapijos klebonas bu-vo kun. Adolfas Trusevièius CM(Adolf Trusewicz, 19192001). Gi-mæs Senøjø Trakø parapijoje valstie-èiø ðeimoje. Mokësi SenuosiuoseTrakuose, vëliau Krokuvoje ir Vil-niuje. 1945 m. balandèio 8 d. arkivys-kupo Romualdo Jalbþykovskio buvoáðventintas kunigu. Pa-skirtas Vilniaus misio-nieriø baþnyèios rek-toriumi dirbo iki josuþdarymo 1949 m. va-sario 14 d. Vëliau ku-nigo pareigas vykdëTurmante, Alionyse, o1956 m. atkeltas á Su-dervæ ten tarnavo 39metus. 1991 m. kun.A. Trusevièius buvoapdovanotas LenkijosRespublikos Nuopel-nø ordino Auksiniuþenklu. Pasak T. Venc-lovos, jis buvo geraipaþástamas ar net bi-èiuliavosi su monsin-joru Kazimieru Vasi-liausku. Jau po dauge-lio metø monsinjorasT. Venclovos paklausë,ar jis nenorëtø aplan-kyti sunkiai serganèioir gulinèio ligoninëje

Vienudu su kunigu

Paskui J. Brodskis davë þenklà sa-vo bièiuliams, kad paliktø já vienà sukunigu. Kadangi tas pokalbis nebuvoiðpaþintis, tai kunigas Trusevièius ne-padarë baþnytinio nusiþengimo visatai pasakodamas duotajame interviu.Ðtai kà J. Brodskis kalbëjo kunigui:Þmona metë vyrà, pradëjo gyventilaisvai. Vyras pateko á kalëjimà, ir ta-da þmona gráþta, neða jam á kalëjimàmaisto. Kà daryti su tokia moterimiiðëjus ið kalëjimo? Kunigas iðdëstësavo poþiûrá á gyvenimiðkà situacijà:Proðe pana, jeigu þmogus gailisi sa-vo nuodëmës ir nuoðirdþiai nuspren-dþia pasitaisyti, prieina iðpaþinties, taineturiu teisës neduoti jam atleidimo.Dievo vardu turiu jam pasakyti: Die-vas tau atleidþia.

J. Brodskis toliau klausia: Ge-rai, Dievas atleidþia ir Jûs, kunige. Okà vyras turi daryti su tokia þmona?Kaip jam gyventi? Matote, pan,kai àsotis suduþæs ir suklijuotas, taivisada lieka pëdsakas. Sunku iðmestiið atminties tai, kas buvo. Betkaþkaip gyventi reikia, juk ir tas vy-ras kaþin ar visada tvarkingai gyve-no. Ar ne taip?

Kai visa tai J. Brodskis kuniguipasakojo, tai visas tarsi ðvytëjo, aky-se lyg aðaros, atrodë labai susijaudi-næs. Todël klebonas Trusevièius irpamanë, kad Brodskis, turbût, kal-bëjo apie savo paties gyvenimà. At-sisveikindamas kunigas apkabino J.Brodská ir pabuèiavo, o jis pravirko.Taip tada atsisveikino.

Kaip Brodskis vargonødumples mynë

Toliau kun. Trusevièius lenkø þur-nalistui pasakojo, kad maþdaug popusmeèio nuo ðio paðnekesio, þiemà,jis per radijà iðgirdo tà paèià Brodskiopavardæ. Buvo pasakojama, kad taivienas ið penkiø Leningrado poetø,Chruðèiovo laikais sëdëjæs kalëjimekaip veltëdis, nes jo paþiûros nesuti-ko su oficialia sovietine ideologija.Paskui pasaulyje kilo triukðmas, irBrodskis buvo paleistas... KuniguiTrusevièiui atsivërë akys: ðtai kas bu-vo atvaþiavæs á Sudervës baþnyèià!

Atëjo pavasaris, vasara, kunigassëdëjo savo verandëlëje netoli baþ-nyèios. Þiûri privaþiavo taksi. Iðli-po kaþkoks ponas ir ponia. Abu ei-na klebonijos link. Atvykëliai lipa ávirðø, o kunigas leidþiasi þemyn. Vy-ras staiga stipriai apkabino kunigà,o ðis tuo metu pagalvojo: kaþkoksnepaþástamasis mane apkabina. Ne-þinia, kas toks net nemalonu. Vy-ras ir sako: Að Brodskis.

O, tai jau visai kitas reikalas kun. Trusevièius labai gerai prisiminësavo buvusius lankytojus. J. Brodskisið Leningrado kartu atsiveþë merginà vargonø muzikos profesoriaus duk-rà Anastazijà Braudo. Ji vargoninin-kë, koncertuoja. Juk reikia jai paro-dyti unikalià rotondinæ Sudervës baþ-nyèià, stebinanèià ástabia akustika.Taigi atvaþiavo á Sudervës baþnyèiàpagroti vargonais. Ponia dvi valandasgrojo Bachà, o Brodskis kojomis mai-gë vargonø dumples. Turëjo bûti ne-paprastas vaizdas, ir galima tik apgai-lestauti, kad niekas neuþfiksavo toástabaus momento.

Tada kunigas Trusevièius ir ið-girdo, kaip tos ponios rankose pra-bilo jo vargonai: tai jau buvo ne gro-jimas tai buvo nuostabi muzikinëjo baþnyèios vargonø kalba. Ar taippat màstë muzikantë sunku pasa-kyti. Aiðku viena: Sudervës baþny-èios vargonai në ið tolo neprilygoðios vienintelës Lietuvoje rotondi-nës baþnyèios akustikai, jau seniaivirtusiai savotiðka legenda.

Sudervës klebono Trusevièiaus. Þi-noma, T. Venclova sutiko, ir monsin-joras K. Vasiliauskas já nuvedë pas li-goná. Kunigas Trusevièius prisiminëtà apsilankymà Sudervës baþnyèiojesu Brodskiu, þinojo ir apie tai, kadpoetas apdovanotas Nobelio premi-ja. Kunigà nudþiugino Venclovos ap-silankymas, bet jis buvo jau labai pa-siligojæs.

Brodskio, Venclovos ir jø bièiu-liø lankymasis 1966 m. Sudervës baþ-nyèioje neliko be pëdsako. 1993 m.lenkø þurnalistui duotame interviukun. Trusevièius ne tik prisiminëBrodskio apsilankymà Sudervëje,bet ir papasakojo ádomiø dalykø, ku-rie pateikti jo duotame interviu.

Á þurnalisto klausimà, ar prisime-na toká poetà Josifà Brodská, kunigasTrusevièius atsakë, kad J. BrodskisSudervëje lankësi du kartus. Pirmà-kart su solidþiu lietuviu TomuVenclova, dar kaþkokiu ponu irmongoliðkø veido bruoþø mergina.Tuo metu kunigas buvo apsuptas vai-kø rengë juos pirmajai ðv. Komu-nijai. Kai pamatë tris áeinanèius po-nus, iðkart pamanë: Mane pagavo.Mat uþ toká vaikø mokymà soviet-meèiu galëjai gauti metus kalëjimo.Taigi, tvirtino kunigas, visos blusos,

kurios buvo jo kûne, ið baimës tà aki-mirkà gavo galà. Aiðku, reikës pasë-dëti, suprantamas dalykas, bet nesi-nori.

Taèiau atvykëliai nekreipë dëme-sio á vaikus, tik þiûrinëjo aplinkui,domëjosi baþnyèia. Kunigas lengviauatsikvëpë: gal jo ðá kartà negaudo?..Vaikai iðsiskirstë á namus, o atvykë-liai liko. Kunigas atsisëdo á suolàbaþnyèios viduje, o mergina mon-goliðkomis akimis þiûri á ðv. Anta-no paveikslà ir klausia: Kas tas vy-ras su vaiku ant rankø? Kunigas pa-galvojo, kad tai komsomolka arkomunistë, tad kam jis jai pasakosapie ðv. Antanà. Proðe pani, að ne-noriu apie tai pasakoti, sako.

Mato, kad mergina paraudo, netjos akys sudrëko. Gal ji kitokia, ne-gu að apie jà pagalvojau? pamanëkunigas ir pats susigëdo savo atðiau-roko elgesio su atvykëliais, todël pa-kvietë juos á savo namus, pavaiðinoarbata. Tada Josifas Brodskis ta pa-vardë kunigui tuomet nieko nesakë,tik tiek buvo aiðku, kad jis ið Lening-rado pradëjo klausinëti. Ar geres-nis materialinis lygmuo padeda þmo-gui augti moraliai? Ar þmogus geres-nis, kuo turtingesnis? klausë Brod-skis. Kunigas pacitavo brevijoriø, tenyra tokie þodþiai: Apgink mane,Dieve, nuo turto ir neturto, duok mantiek, kiek reikia gyvenimui.

Paskui Brodskis pasakë: Na, ge-rai, Jûs èia turite Evangelijà, turitebaþnyèià, ateina þmonës, Jûs juos mo-kote. O kas bus tokiems, kurie netu-rëjo net progos iðgirsti apie Dievà?Rusijoje, Sibire juk ten þmonës nie-ko apie Dievà negirdëjo, o jei girdë-jo, tai neigiamai. Klebonas Trusevi-èius ir sako: Proðe pana, þmogus tu-ri protà tai kaþkokia ðvieselë, kurijam jau sako, kas gera, kas bloga. Irkitas svarbus dalykas tai sàþinë. Va-dinasi, galima Dievo net nepaþinti,bet laikytis principø. Mes manome,kad jeigu kas pagal savo protà ir sà-þinæ elgsis, tai tikriausiai Ponas Die-vas duos jam tikëjimo malonæ.

Brodskis toliau vël neduoda ra-mybës klebonui: O ar proto ðviesosuþtenka, kad nugalëtume blogá, ku-ris nubunda þmoguje? Protas, protoðviesa... Klebonas atsako: Proðepana, ir þmogus, kuriam duotas tikë-jimas, ir kuris neturi tikëjimo, vargs-ta gyvenime. Yra kova. Tik tas, ku-ris turi tikëjimà, atsiklaupia ir mel-dþiasi Dieve, padëk, nes man sun-ku. Ir kai pakyla nuo keliø, jauèia,kad Ponas Dievas teikia malonæ,duoda paramà ir þmogui pavykstaáveikti blogá, kuris jame gimsta.

J. Brodskiui, patiko tas paðneke-sys su kunigu: Kaip graþu nuosta-bu. Bendravo rusø kalba.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Sudervës rotondinë baþnyèia ðiemet pirmàkart iðkritus sniegui

Sudervës baþnyèios ðventoriuje

2006 m. lapkrièio 922 d. Nr. 19(353) 9PËDSAKAILaikas neiðtrynë

prisiminimø

Tai ðtai ðá áraðà diktofonu þurna-listas padarë 1993 m., o iðspausdin-tas kelioniø vadove Przewodnyk Pa-scala. Wilno (2004 m.). Ðis tekstaslabai svarbus J. Brodskio gyvenimotyrinëjimui. Kunigo Trusevièiausprisiminimuose matome giliai màs-tantá ir jauèiantá 26 metø J. Brodská.Jis këlë svarbius egzistencinius þmo-gaus gyvenimo ir tikëjimo klausi-mus. Poetas rëmësi savo paties iðgy-venimais, jam likimo skirtais asme-ninio gyvenimo smûgiais. Prieð musatsiskleidþia ir gili asmenybë labaisvarbø jos gyvenimo metà, kai dau-gybë neiðsprendþiamø asmeniniogyvenimo klausimø já smaugtesmaugë. Akivaizdþiai matome, kadJ. Brodskiui buvo labai blogai Le-ningrade, jam reikëjo dvasinës pa-galbos, normalios þmogiðkos já su-panèiø þmoniø ðilumos, kurios jissulaukë Lietuvoje ið savo vilnietið-kosios aplinkos bièiuliø. Tikriausiaituo metu jis priminë tà benamá ka-èiukà, kurá iðvydæs tuojau priglaudësavo uþantyje, tarsi giminingà sielà.Ðitai mums aiðkëja, ágyja papildomøspalvø ir atspalviø bûtent ið kunigopateiktø vaizdingø prisiminimø.Faktografija ir kuo tikslesnis ávykiøperteikimas yra geras dalykas, ta-èiau interpretacijos tuo mus átiki-na kun. A. Trusevièius dar geriau.

Galima tik stebëtis kunigo Tru-sevièiaus guvia atmintimi: þurnalis-tas su juo kalbëjosi praëjus 27 me-tams nuo pasakojamø ávykiø. Ið pa-sakojimo atsiskleidþia ne tik faktog-rafiniai dalykai, bet ir perteikta po-eto dviejø apsilankymø Sudervëjejausena. J. Brodskio bièiuliai tvirti-na, kad su juo buvo labai malonu irlengva bendrauti, bet tai buvo vei-kiau iðorinis fizinio bûvio fasadas,nes dvasios Vezuvijus virë ir kunku-liavo. Galima manyti, kad bièiuliøaplinka Vilniuje spontaniðkai ið Le-ningrado iðtrûkusiam poetui buvodidelë sielos atgaiva, galimybë ðiektiek uþsimirðti, atitrûkti nuo kanki-nanèiø minèiø ir nesiklostanèiø as-meninio gyvenimo santykiø. Taèiauuþteko tik gilaus ir màstanèio kata-likø kunigo uþuojautos, ir poetas ne-iðlaiko. Jo nuoðirdaus atsivërimoakimirka yra nepaprastai jaudinantiir mums daug kà paaiðkina. Vezuvi-jus naujoje aplinkoje kurá laikà galë-jo aprimti, vos ne vos ruseno, bet uþ-teko nedidelio postûmio, ir jis vël at-gijo, prasiverþë ðirdies skauduliais.

Galima spëti, kad Sudervëskunigas Trusevièius raðë dienorað-tá, uþsiraðinëjo bent kai kuriuosdienos ávykius, svarbesnius savo

gyvenimo áspûdþius, antraip nebû-tø taip giliai ir tiksliai perteikæssavo susitikimø su J. Brodskiu aki-mirkø. Tenka tik apgailestauti,kad to paties nedarë poeto vilnie-tiðkosios aplinkos bièiuliai, galdrovëdamiesi, o gal kartais ið pa-prasèiausio nesuvokimo, kad gy-venimo akimirkos, kapsinèios se-kundëmis, virsta ne tik minutëmisir valandomis, bet brëþia þmoniøgyvenimo istorijà.

Deja, paprastas, bet dël to nemaþiau didþias tiesas daþnai suvo-kiame, kai praradimø iðtaisyti jauneámanoma, ið atminties uþkabo-riø toli graþu ne viskà pasiseka ið-kelti á dienos ðviesà. Nedovanoti-ni praradimai. Kas þino, gal po 20metø ar daugiau ir mûsø paèiø pa-tirti áspûdþiai ið prisiminimø vaka-ro apie J. Brodská kam nors nuðvisnetikëta atradimø ðviesa, kuriosmes patys ðiandien dar nejauèiame.

Ðio skirsnio pabaigoje pasakysi-me, kad kun. A. Trusevièius 1995 m.sunkiai susirgo ir buvo pakviestas gy-dytis á Krokuvos kunigø misionieriøvienuolijos namus. Ten mirë savo ku-nigystës ðventimø dienà, 2001 m. ba-landþio 8-àjà. Palaidotas Krokuvoje.

Þaidimas eilëraðèiais

T. Venclova prisimena, kad pa-keliui á Sudervæ J. Brodskis buvo uþ-mezgæs lyg þaidimà cituoja eilëraðtáir praðo bièiulá atspëti, kas paraðë.Pavyzdþiui:

Âû õîòåëè áûòü èãðóøå÷íîé,Ío èñïoð÷åí âàø çàâîä,Ê âàì íèêòî ía âûcòpåë

ïóøå÷íûéÁåç ñòèõîâ íå ïîäoéä¸ò.

T. Venclova, kad ir kiek suko gal-và, pasakyti negalëjo. Pats Josifas pa-

sakë: Mandelðtamas, skirta Achma-tovai. Kitas eilëraðtis:

Íå çíàÿ âàøèõ ñòðîô,Íî ïîëþáèâ èñòî÷íèê,ß ïîíèìàë áåç ñëîâÂàø áóäóùèé ïîäñòðî÷íèê.

Ðità T. Venclova jau þinojo B.Pasternakas, o skirta Paolo Jaðvili, Çàïðîøëîãî ïîðîã..., 1936 metai. Tai

J. Brodskiui padarë áspûdá: Lietuvo-je kaþkas þino tokius dalykus ne tikeilëraðtá, bet ir kam dedikuotas, ko-kia proga paraðytas nuostabu.

Apie rasizmà ir rusizmà

Gráþus jau pavakare ið Sudervës,R. Katilius prisimena, kad PranasMorkus juos ið automobilio iðsodinonetoli Þaliojo (tada F. Dzerþinskio)

tilto, netoli Skalvijos(tada Planetos) kinoteatro. Ten teko lauktiautobuso á Antakalná.J. Brodskis Leningra-de garsëjo tuo, kad su-gebëdavo pagauti tak-si, kai pagauti buvo ne-ámanoma. Stovi 15þmoniø eilë, trypèioja,nes ðalta, Josifas pasi-traukia á ðalá ir, þiûrëk,jau sëdi automobilyjeir kitus sësti kvieèia.Tà savo sugebëjimà J.Brodskis norëjo pade-monstruoti ir Vilniuje,bet tuo metu privaþia-vo autobusas ir Ramû-nas atðaukë Josifosumanymà. Poetas netpapriekaiðtavo drau-gui, nes jau buvo paga-væs taksi, o dabar vi-siems teko vaþiuoti au-tobusu.

Iðlipdamas J. Brodskis Ramûnuipasakë, vis dar su priekaiðtu: Ro-mai, mano hobis iðlipti ið perpildy-to autobuso. Labai brodskiðka fra-zë. Ji paþadino ir T. Venclovos atmin-tá, buvo prisimintas vienas J. Brod-skio juokas ið jo pirmojo apsilanky-mo Lietuvoje.

Yra frazë, kuri demonstruojamakaip amerikietiðkojo rasizmo pavyz-dys: Ar iðleistumëte savo dukterá uþjuodaodþio? J. Brodskis klausdavokitaip: Ar jûs iðleistumëte savo duk-terá uþ raudonojo? Ir tai jau neberasizmas, o rusizmas.

Susipyko dël Èestertono

Virgilijus Èepaitis ir jo þmonaNatalija Trauberg gyveno Antakal-nyje, netoli Eglutës, visai ties dabar-tiniu Katiliø butu, nors T. Venclovai,sostinës centro gyventojui, atrodë,kad tai vos ne Valakampiø prieigos.Èepaièiø butelis buvo labai jaukus,bet dar daugiau to jaukumo teikëNatalija Trauberg, kuri tuo metu, pa-sak T. Venclovos, buvo viena ið cen-triniø Vilniaus kultûrinës traukos fi-gûrø. Labai iðsilavinusi ir originaliaimàstanti moteris, viena ið nuolatiniøMaskvos kultûriniø ávykiø dalyviø.

Buvo labai religinga, katalikë, o ðiuometu yra katalikø vienuolë. GyvenaMaskvoje, dabar jai bene 77 metai.Jaunystëje buvo labai graþi. Tada,prieð 40 metø, N. Trauberg Venclo-và ir kai kuriuos kitus jo bièiuliusmokë katalikø tikëjimo pradmenø.Jos savotiðkas literatûrinis stabas bu-vo detektyviniø romanø meistrasHilbertas Keitas Èestertonas, kuriobeveik visus garsius pamokslus N.Trauberg vertë á rusø kalbà. Neseniairusiðkai pasirodë daugiatomis Èes-tertono Raðtø rinkinys, jame daugu-ma vertimø yra N. Trauberg. Èester-tonas buvo ir tebëra savotiðkas ðiosmoters gyvenimo epicentras.

Tai ðtai buvo ádomi Brodskioreakcija á ðá Trauberg uþsiëmimà.Jis pareiðkë: Uþuot uþsiëmæ ði-tuo, geriau iðverstumëte DþonoDono Pamokslus. Venclova prisi-mena, kad ir Amerikoje Brodskisbuvo plëtojæs tà paèià temà: girdi,amerikieèiai nëra susipaþinæ su to-kiais esmingais dokumentais kaipAmerikos Konstitucija, jau nekal-bant apie Dþono Dono poezijà...

Vilniuje, Èepaièiø bute J. Brod-skis raukësi, kad èia perðamas antra-eilis literatûros reiðkinys Èesterto-nas. Natalija Trauberg apskritai bu-vo linkusi uþsigauti ir, þinoma, labaiuþsigavo dël tokio jos mylimo raðy-tojo vertinimo. Buvo labai nesmagu