mokomĖs visĄ gyvenimĄ · 2016. 12. 21. · mokomĖs visĄ gyvenimĄ Švietimo mainų paramos...

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄŠvietimo mainų paramos fondas 2013 m. kovas, Nr. 12

MES – AKTYVŪS EUROPOS PILIEČIAI?

DAUGIAU šIAME NUMERYjE:

`Minime Europos piliečiųmetus 2 psl.

`` 2013-ieji – Europos piliečių metai `` (Ne)suvokta Europos pilietybė: ar

jaučiamės esantys Europos piliečiais? `` Europos Sąjungos piliečių teisės –

kokios jos?

`Piliečių Europa per mokymąsi visą gyvenimą 8 psl.

`` Pilietiškumo ugdymui skirti projektai`` Judėjimo laisvė ir mobilumas moky-

mosi tikslais: kur ieškoti informacijos?`` Švietimo mainų paramos fondo

projektai ir renginiai`` Studentas iš Lietuvos atrado savąją

Kiniją

`Lietuvos pilietis – Europos pilietis 17 psl.

`` Ar Lietuva – aktyvių piliečių šalis?`` Projekto „TAPK“ pasiekimai ugdant

pilietinę visuomenę

`Artėja pirmininkavimas ES Tarybai 22 psl.

`` Kas yra pirmininkavimas ir ką tai reiškia Lietuvai?

„Piliečiai turi tiesiogiai dalyvauti ku-riant stipresnę ir politiškesnę Euro-pos Sąjungą. Štai kodėl 2013-ieji yra Europos piliečių metai – metai, skirti jums ir jūsų, kaip europiečių, teisėms.“

Viviane Reding, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalų eurokomisarė

Europos Sąjunga kiekvienais metais atkreipia dėmesį į Europos visuome-nei svarbias sritis – 2011-ieji paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, 2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Europos Komisija 2013 m. paskelbė Europos piliečių metais.

Europos piliečių metus mini ir Švie-timo mainų paramos fondas, pilietiš-kumo temai skirdamas šį „Mokomės visą gyvenimą“ numerį bei kviesda-mas į teminę konferenciją.

Įgyvendinant Europos metų inicia- tyvą, bus siekiama pabrėžti ES pilie- čių teises ir būdus jomis pasinaudoti,

galimą ES teisių poveikį bei skatinti piliečių dalyvavimą ES demokrati-niame gyvenime.

Europos Sąjungos pilietybė buvo įtvirtinta 1992 m. Mastrichto sutartimi suteikiant visiems Europos Sąjungos piliečiams papildomų teisių. Ir nors šios teisės egzistuoja jau 20 metų, vis dar kyla nemažai kliūčių jomis pasinaudoti. Pastaraisiais metais at-likti Eurobarometro tyrimai atskleidė, kad nors dauguma Europos Sąjungos piliečių yra girdėję ES pilietybės sąvoką, visgi daugelis jų nežino, ką ji reiškia ir kokias galimybes suteikia.

Švietimo mainų paramos fondas, įgy-vendindamas Mokymosi visą gyve-nimą programą ir kitas su mokymusi ir švietimu susijusias iniciatyvas taip pat prisideda prie Lietuvos gyvento-jų europinio tapatumo puoselėjimo. Įgyvendinamuose projektuose re-

miamas mobilumas mokymosi tiks-lais, skatinama europinė dimensija, pilietiškumo ugdymas, Europos pi-liečių tarpusavio supratimo stiprini-mas, piliečių galimybių veikti kartu ir dalyvauti kuriant artimesnę, kultūrų įvairovės pagrindu suvienytą ir pra-turtintą Europą. Keleto Mokymosi visą gyvenimą programos projektų,

susijusių su pilietiškumo tema, pri-statymai pateikiami šiame leidinyje.

Prisidėdamas prie gražios šių metų EK iniciatyvos Švietimo mainų pa-ramos fondas skatina aktyviai da-lyvauti Mokymosi visą gyvenimą programos veiklose ir tapti aktyviais Europos piliečiais.

Europietišku identitetu, bendromis vertybėmis, istorija, pagarba kul-tūrų bei kalbų įvairovei skatinsime piliečių supratimą, kad MES esame Europos Sąjungos šeimininkai.

2013-ieji – Europos piliečių metaiwww.europa.eu/citizens-2013


Nuotrauka iš projekto „TAPK“

2

MINIME EUROPOS PILIEČIų METUS

2013-IEjI – EUROPOS PILIEČIų METAI: „KALBAMĖS APIE EUROPĄ. IR APIE TAVE.“

„Per 20 metų po ES pilietybės įve-dimo pasiekta daug. Laikas ap-mąstyti, ką nuveikėme ir ko tikimės ateityje, – teigė už teisingumą ir pilietybę atsakinga Europos Ko-misijos narė ir pirmininko pava-duotoja Viviane Reding. – Žmonės iš Europos tikisi konkrečių rezul-tatų.<...> Norime ir toliau rūpintis piliečių teisėmis, todėl visus metus skiriame patiems svarbiausiems Europos projekto dalyviams – savo piliečiams. Europos piliečių metai – tai galimybė jus išklausyti ir išgirsti, ko norite ir kaip galime toliau kartu kurti Europos Sąjungą.“

Kuo ES piliečiai geriau išmano savo ES užtikrinamas teises ir kuo labiau jomis naudojasi, tuo tai naudingiau jiems patiems, o kartu ir ES ekonomi-kai bei visuomenei. Informuoti pilie-čiai supranta, kad Europos Sąjungos veikimas priklauso ir nuo jų, tad jie bus skatinami visais lygmenimis da-lyvauti ES demokratiniame gyveni-me. Taigi suformuota 2013-ųjų – Eu-ropos piliečių metų – vizija. Europos piliečių metai bus proga Europos Sąjungos žmonėms:

•sužinoti apie savo, kaip ES piliečio, teises ir galimybes, visų pirma apie teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje;

• dalyvauti diskusijose apie kliūtis naudotis šiomis teisėmis ir teikti konkrečius pasiūlymus, kaip šias kliūtis pašalinti;

• dalyvauti pilietiniuose forumuose ES politikos ir kitais klausimais;

• pasirengti balsuoti 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose ir dalyvauti ES demokratiniame gyvenime.

Visus metus visose ES šalyse vyks įvai-rūs teminiams metams skirti renginiai ir projektai. Per Europos piliečių metų renginius bus aiškinama, kokios tie-sioginės naudos žmonės gali gauti naudodamiesi ES piliečių teisėmis ir kokios su tuo susijusios politikos kryptys bei programos šiuo metu vyk-domos. Be to, visus metus su piliečiais bus aptariama Europos Sąjungos atei-ties vizija ir jų kasdieniam gyvenimui pagerinti būtinos reformos. Daugelį renginių organizuos patys piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos.

`Europos piliečių metams skirtų renginių kalendorių, nuorodas į piliečių ir politi-kų diskusijas bei kitą aktua-lią informaciją galima rasti teminiams metams skirta-me tinklalapyje adresuhttp://europa.eu/citizens-2013/lt

Europos piliečių metų iniciatyvą Lie-tuvoje koordinuoja Lietuvos Respu-blikos užsienio reikalų ministerija.



`Apie Lietuvoje vykstančius teminiams metams skirtus renginius informacijos gali-ma rasti internete adresu www.euro.lt

Informacija parengta pagal Europos Komisijos Europos piliečių metams skirtos

interneto svetainės http://europa.eu/citizens-2013/lt informaciją

3

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asMINIME EUROPOS PILIEČIų METUS

EUROPOS PILIETIS: AKTYVUS, MOBILUS, BESIMOKANTIS VISĄ GYVENIMĄŠvietimo mainų paramos fondas kartu su Europos Parlamento Infor-macijos biuru Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos Seimo Europos infor-macijos biuru 2013 m. kovo 27 d. or-ganizuoja Europos piliečių metams skirtą konferenciją „EUROPOS PILIE-TIS: AKTYVUS, MOBILUS IR BESIMO-KANTIS VISĄ GYVENIMĄ“.

Konferencijos metu bus diskutuo-jama apie ES pilietybės teikiamas galimybes bei iššūkius. Ypatingas dė-mesys bus skiriamas ES piliečių teisei

laisvai judėti, pristatyta „Europos pilie-čių iniciatyva“, pasirengimo dalyvauti mobilumo programose veiksniai bei analizuojamas jų poveikis dalyviams.

Diskusijoje „Ką reiškia būti aktyviu Europos piliečiu?“ Mokymosi visą gyvenimą programos projektų da-lyviai ir visuomenės veikėjai ne tik pasidalins asmenine patirtimi, bet ir ieškos atsakymo į klausimą „Kas yra ir koks turi būti Europos pilietis?“

Tikimės, kad renginio metu išsakytos mintys ir pateikta informacija padės

konferencijos dalyviams sužinoti galimybes naudojantis ES teisėmis, paskatins aktyviau dalyvauti for-muojant Europos Sąjungos politiką, pagerins Mokymosi visą gyvenimą programos projektų kokybę ir daly-vių pasirengimą dalyvauti mobilu-mo veiklose.

Konferencija skirta visų švietimo ly-gių atstovams, įgyvendinantiems Mokymosi visą gyvenimą programos projektus ir dalyvaujantiems mobi-lumo veiklose.

EUROPOS PARLAMENTO INFORMACIjOS BIURAS LIETUVOjE

Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje (EPIB) yra Euro-pos Parlamento (EP) Komunikacijos generalinio direktorato padalinys. Pagrindinis EPIB veiklos tikslas – in-formuoti Lietuvos visuomenę, ži-niasklaidą ir nuomonės formuoto-jus apie Europos Parlamento galias ir sprendimus bei atskleisti EP įtaką Europos Sąjungos teisėkūros proce-sui ir vaidmenį europietiškų verty-bių sklaidoje. Siekdamas šių tikslų EPIB plėtoja ryšius su žiniasklaida, vykdo įvairius projektus, skirtus pla-čiajai visuomenei bei jos atskiroms grupėms (žiniasklaidai, jaunimui, mokytojams, dėstytojams ir kitiems viešosios nuomonės lyderiams bei interesų grupėms). Kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje (EKA), EP Informacijos biuras koordinuoja Europos informacijos centro veiklą, taip pat plėtoja ir palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos Respublikos ins-titucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, EPIB teikia

informaciją EP Pirmininko kabine-tui, komitetams bei kitoms EP tarny-boms apie Lietuvos visuomenines ir politines aktualijas.

2012 metų EPIB veikla skaičiais

Surengti 7 seminarai Lietuvoje ir Briuselyje, 6 konferencijos, 6 disku-sijos, 5 paskaitos, 1 protmūšis, ku-riuose iš viso dalyvavo daugiau kaip

`Daugiau informacijos apie EPIB veiklą galima rasti tinklalapyje www.europarl.lt

1 200 žmonių. Euro-pos dienos šventės mugėje apsilankė apie 200 000 vilnie-čių ir svečių, EP „LUX“ kino apdovanojimui skirtuose 7-iuose seansuose dalyvavo daugiau kaip 850 žiūrovų. Į 15 „Euros-cola“ konkursų pa-kviesta daugiau kaip 1 000 Lietuvos mo-kyklų ir gimnazijų, iš

jų 45 mokyklos (1 100 moksleivių) finaluose varžėsi dėl kelionės į Eu-ropos Parlamentą. Į Strasbūrą išvyko 360 moksleivių kartu su 30 mokyto-jų. 37 žurnalistai stebėjo EP plenari-nes sesijas Strasbūre, o 38 – dalyvavo seminaruose Briuselyje.

4

` „Man būti Europos piliečiu pirmiau-sia reiškia nevaržomą laisvę keliauti, ypač kai patekome į Šengeno erdvę. Kitas dalykas – lengviau susirasti dar-bą kitose šalyse, kad ir toje pačioje Europos Komisijoje ar kitose institu-cijose; taip pat apima ir didesnis sau-gumo jausmas, kai pagalvoji, kad esi Europos pilietis. Taip pat – geresnės perspektyvos mūsų vaikams – stu-dijuoti užsienyje, susirasti geriau ap-mokamą darbą.“

Tomas, valstybės tarnautojas, 36 m.


2013 m. vasario mėnesį Europos Ko-misija paskelbė Europos pilietybės tyrimo ataskaitą. Tyrimas buvo atlie-kamas 27 Europos šalyse siekiant išsiaiškinti, kiek Europos piliečiai yra susipažinę su savo teisėmis ir kaip jie suvokia savąją – Europos – pilietybę. Vykdant tyrimą telefonu buvo ap-klausti 25 584 ES gyventojai iš įvairių demografinių ir socialinių grupių.

Naujojo Eurobarometro tyrimo duo-menimis, dvidešimt metų po ES pi-lietybės įvedimo europiečiai iš esmės žino, kad, kaip ES piliečiai, jie turi tam tikrų teisių, tačiau ne visada gali tiks-liai nurodyti kokių. 81 % respondentų nurodė žiną, kad jie yra ne tik savo ša-lies, bet ir Europos Sąjungos piliečiai.

Tačiau tik 36 % apklaustųjų teigė esą gerai informuoti apie ES pilietybės suteikiamas teises. Žinomiausios tei-sės – teisė į laisvą judėjimą ir teisė kreiptis į ES institucijas. Jas atitinka-mai paminėjo 88 ir 89 % apklaustų eu-ropiečių. Du trečdaliai (67 %) respon-dentų laikėsi nuomonės, kad laisvas žmonių judėjimas Europos Sąjungoje jų šaliai yra ekonomiškai naudingas.

Eurobarometro tyrimo „Europos Sąjungos pilietybė“ respondentų klausta apie jų, kaip ES piliečių, sta-tusą ir teises. Apibendrinant galima teigti, kad respondentai žinojo dau-gumą savo teisių, be kita ko, teisę kreiptis į ES institucijas (ją paminėjo 89 % respondentų), nediskriminavi-mo dėl tautybės teisę (82 %), teisę į konsulinę apsaugą (79 %) ir teisę da-

lyvauti Europos piliečių iniciatyvoje (73 %). Kiek daugiau nei trečdalis res-pondentų (36 %), t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei 2007 m., jautė-si esą gerai informuoti apie savo tei-ses. Tačiau tik 24 % žinojo, ką daryti ir kur kreiptis, jei jų, kaip ES piliečių, teisės yra pažeidžiamos.

Visgi šie duomenys rodo, jog nuo 2007 m., kai buvo atliekama pirmoji tokio pobūdžio apklausa, pažangos iš esmės nepasiekta – rodikliai kito labai nežymiai.

Skirtingos šalys – skirtingas suvokimasES piliečio sąvoka plačiau žinoma tarp 12 naujų narių (į šią grupę įei-

na ir Lietuva) gyventojų, negu 15 ES senbuvių gyventojų (atitinkamai 89 ir 79 % apklausos dalyvių).

Daugiausia apie ES pilietybę žinančių gyventojų – Rumunijoje (95 %), Itali-joje (93 %), Slovakijoje (91 %), Bulga-rijoje ir Lenkijoje (abi 90 %). Tuo tarpu tik 57 % vokiečių ir 69 % belgų yra gir-dėję šį terminą. Net 43 % apklausos dalyvių vokiečių teigė iš viso niekada apie tai negirdėję (atitinkamai ir po 30 % belgų, austrų ir olandų).

Lyginant su 2007 m., žinojimas apie ES pilietybę padidėjo 14 šalių. Didžiau-sias padidėjimas pastebimas Airijoje, Danijoje (+13 % abi) ir Portugalijoje (+11). Kita vertus, 10 šalių ES piliety-bės termino žinomumas sumažėjo –

Respondentų atsakymai į klausimą „Ar esate girdėjęs terminą „ES pilietis“?“, %

„Taip, ir žinau ką reiškia“

„Taip, girdėjau apie tai, bet

nesu tikras, ką tai reiškia“

„Niekada apie tai negirdėjau“ Neatsakė Iš viso „Taip“

2012 m. 2007 m. 2012 m. 2007 m. 2012 m. 2007 m. 2012 m. 2007 m. 2012 m. 2007 m.EU27 46 43 35 35 19 22 0 0 81 78AT 31 33 39 39 30 27 0 1 70 72BE 31 53 38 17 30 30 1 0 69 70BG 42 41 48 44 10 11 0 4 90 85CY 46 61 37 29 16 9 1 1 83 90CZ 40 41 39 39 21 19 0 1 79 80DE 19 21 38 38 43 41 0 0 57 59DK 37 30 47 36 16 34 0 0 84 66EE 42 54 47 38 10 8 1 0 89 92EL 51 51 32 33 17 15 0 1 83 84ES 62 60 27 28 10 12 1 0 89 88FI 47 48 40 44 13 8 0 0 87 92FR 39 35 45 40 16 25 0 0 84 75HU 42 53 46 42 12 5 0 0 88 95IE 58 58 31 28 11 14 0 0 89 86IT 65 58 28 30 7 12 0 0 93 88LT 34 47 42 37 24 15 0 1 76 84LU 44 43 39 35 17 22 0 0 83 78LV 24 51 54 39 21 9 1 1 78 90MT 46 45 30 32 22 22 2 1 76 77NL 28 40 42 31 30 29 0 0 70 71PL 64 32 26 48 10 19 0 1 90 80PT 54 57 34 28 11 14 1 1 88 85RO 63 60 32 32 5 6 0 2 95 92SE 35 36 44 43 21 21 0 0 79 79SI 52 49 29 36 19 15 0 0 81 85SK 56 76 35 20 8 4 1 0 91 96UK 45 43 35 34 20 23 0 0 80 77

(NE)SUVOKTA EUROPOS PILIETYBĖ: EURO- BAROMETRAS „EUROPOS SĄjUNGOS PILIETYBĖ“

5

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

` „Smagu žinoti, jog valstybės ir tau-tos, kurios turi ilgą ir sudėtingą savo istoriją, amžių bėgyje konfliktavo tar-pusavyje, buvo visokių nesutarimų ir karštų situacijų, dabar nepaisant įvairių skirtybių ir subtilybių gali dirb-ti ir gyventi kartu bei kurti bendrą ekonomiką.“

Dalia, mokytoja, 33 m.

` „Ką man reiškia būti Europos piliete? Hm... Turbūt pirmiausia laisvę – ke-liauti ir gyventi kitoje šalyje. Man pa-tinka būti Europos piliete!“

Agnė, vaikų darželio auklėtoja, 26 m.

` „Būti Europos piliečiu – tai visų pirma laisvė keliauti po Europos šalis. Taip pat svarbus dalykas – finansinė Eu-ropos Sąjungos parama mūsų šaliai, kuri suteikia papildomų galimybių mūsų žmonėms dirbti ir užsidirbti.“

Andrius, verslininkas, 30 m.

` „Būti Europos piliečiu man pirmiau-sia reiškia galimybes keliauti, moky-tis, dirbti man ir mano vaikams. Tai neabejotinas laisvos Lietuvos pasie-kimas, suteikti tiek galimybių savo piliečiams.“

Rita, namų šeimininkė, 45 m.

` „Man – tai galimybė jaustis kaip namie bet kur Europos Sąjungoje. Laisvė keliauti nerodant dokumentų, dirbti ir būti lygiaverčiu, nesvarbu, iš kurios šalies esi atvykęs. ES mums su-teikia bendrumo ir saugumo jausmą, kad nesame vieni savo nedidelėje šalyje. O verslininkams tai ir lengves-nis kelias į platesnius vandenis.“

Vilija, žurnalistė, 32 m.

` „Nenoriu būti nei „lietuviu“, nei „žydu“, nei „ukrainiečiu“ ar „europiečiu“ vien dėl to, kad mano tėvai gimė čia ir aš nuo vaikystės čia gyvenu. Deja, vai-kystėje pasirinkimo neturėjau. Bet turiu dabar, ir mano pasirinkimas – būti kosmopolitu. Laimei, mano dau-giatautėje vaikystėje aš supratau, kad meilė, orumas, dorovė neturi nei tau-tybės, nei lyties ar religijos, tai – ben-dražmogiškosios vertybės.“

Olegas, 36 m.


Slovėnijoje (–7), Latvijoje (–9) ir ypač – Lietuvoje (–13).

Visgi žinojimas nebūtinai yra suvoki-mas, ką reiškia būti ES piliečiu. Italai, lenkai ir rumunai (65, 64, 63 % atitin-kamai) dažniausiai teigė, jog žino, ką reiškia ES pilietybė, tuo tarpu vokiečiai, latviai ir olandai apie tai manė žinantys mažiausiai (atitinkamai 19, 24, 28 %).

15 šalių senbuvių gyventojų suvoki-mas, ką reiškia ES pilietybė, labai įvai-rus. Didžiausia pažanga, lyginant su 2007 m. tyrimo rezultatais, pastebima graikų (+27) ir prancūzų (+21) atsa-kymuose. Tačiau 22 % mažiau belgų ir 12 % mažiau olandų teigė, jog žino savo kaip ES piliečių teises.

Iš naujųjų narių žymiausias padidė-jimas pasireiškė Lenkijos gyventojų atsakymuose – 32 % daugiau res-pondentų iš Lenkijos teigė, jog žino, ką reiškia ES pilietybė. Kaip jau mi-nėta, didžiausias nuosmukis paste-bimas Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos gyventojų atsakymuose.

Lietuvos gyventojų europinis tapatumas

Apklausoje dalyvavusių 1 000 Lie-tuvos gyventojų atsakymai rodo, jog Lietuvos piliečių suvokimas, kas yra ES pilietybė yra žemesnis nei bendras ES vidurkis. Per penkerius metus niekada apie tai negirdėjusių gyventojų padaugėjo nuo 15 % iki beveik ketvirtadalio. Be to, sumažėjo gyventojų, ne tik girdėjusių termi-ną „ES pilietis“, bet ir manančių, jog žino, ką tai reiškia.

Kita vertus, paklausus, kokias ES pi-liečių teises žino, respondentų iš Lie-tuvos žinios pasirodė panašios, kaip ir visos ES gyventojų:

Lietuviai palankiau vertina laisvo žmonių judėjimo Europos Sąjungo-je ekonominį naudingumą – 78 % teigiamų vertinimų lyginant su 67 % teigiamų atsiliepimų vidurkiu.

Minėto tyrimo metu responden-tų buvo prašoma įvertinti pateiktų teiginių apie Europos pilietybę tei-singumą, taip įvertinant jų tikrąjį ES piliečio statuso suvokimą. Nors dauguma lietuvių (74 %) žinojo, jog vienu metu yra ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos piliečiai, buvo 52 % ma-nančių, jog norėdami gali atsisakyti Europos Sąjungos pilietybės. Net 67 % respondentų manė, jog norėdami įgyti ES pilietybę, turi pateikti oficialų prašymą ES institucijoms. Beje, taip mano 78 % visų tyrime dalyvavusių europiečių. 65 % lietuvių teigė, jog jaučiasi nepakankamai informuoja-mi apie savo kaip ES piliečių teises (palyginimui – taip pat jautėsi 63 % visų tyrimo dalyvių).

Taigi maždaug penktadalis visų ES piliečių ir ketvirtadalis Lietuvos pilie-čių vis dar nesuvokia, jog šalia nacio-nalinės pilietybės turi ir ES pilietybę. ES gyventojai jaučia informacijos apie savo, kaip ES piliečių, teises trū-kumą, todėl negali jomis efektyviai pasinaudoti. Tyrimai akivaizdžiai rodo būtinybę didinti piliečių infor-muotumą apie tai, kaip jie gali nau-dotis ES teisėmis, skatinti aktyvų jų dalyvavimą formuojant Europos Są-jungos politiką, rengti diskusijas apie piliečių teises ir pareigas. O tai ir yra pagrindiniai šių – Europos piliečių – metų tikslai ir prioritetinės sritys.

Parengta pagal Flash Eurobarometer 365 “European Union Citizenship report”,

2013. European Comission

Apklausos respondentų atsakymai klausimą „Kokias ES piliečių teises žinote?“, %

ES 27 LT

Teisę pateikti skundą Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Ombuds-menui 89 88

Teisę gyventi bet kurioje ES šalyje tam tikromis sąlygomis 88 93Gyvenant kitoje ES šalyje, teisė, kad būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip tos šalies piliečiams 82 93

Būnant už ES ribų, prašyti bet kurios ES šalies ambasados pagalbos, jeigu jo šalis neturi ten ambasados 79 87

Teisę dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje – mažiausiai 1 milijono gyven-tojų pasirašytame prašyme Europos Komisijai pasiūlyti naują priemonę ar sprendimą

73 75

6

EUROPOS SĄjUNGOS PILIEČIų TEISĖS


Kiekvienas ES šalies narės pilietis automatiškai laikomas ir ES piliečiu. Taigi norint tapti Europos piliečiu, ne-reikia niekur kreiptis ir tuo pačiu nėra galimybės šios pilietybės atsisakyti.ES pilietybė nepakeičia, o papildo nacionalinę pilietybę. Tai reiškia, kad kiekvienam ES šalies narės piliečiui suteikiama papildomų teisių ir gali-mybių kaip Europos piliečiui. Europi-nis pilietiškumas suvokiamas kaip ak-tyvus dalyvavimas visuomeniniame, bendruomenės ir politiniame gyveni-me ES lygiu, remiantis pagarbos, tai-kaus bendradarbiavimo ir demokra-tijos principais bei žmogaus teisėmis.

` Taigi ES pilietybė – tai ne tuščia sąvoka, o konkretus statusas, suteikiantis įvairių teisių. Žino-kite savo teises ir naudokitės jomis!

Pagrindinės žmogaus teisės Europos Sąjungos vertybės – žmo-gaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, įskaitant mažumų teises. Visa tai įtvirtinta Europos Sąjungos pa-grindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kurioje pateikiamos visos asmeninės, pilietinės, politinės, eko-nominės ir socialinės teisės, kuriomis gali naudotis ES gyventojai.Ši Chartija yra teisiškai privaloma vi-soje ES. ES institucijos privalo ginti Chartijoje įrašytas teises.Kadangi ES prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos, Stras-

būro Europos žmogaus teisių teis-mas turi kompetenciją peržiūrėti ES aktus ir vertinti jų atitikimą įtvirtin-toms žmogaus teisėms.

Politinės ir pilietinės teisės

Rinkimų teisė. ES pilietybė kiekvie-nam ES piliečiui suteikia teisę bal-suoti ir kandidatuoti Europos Parla-mento ir savivaldybių rinkimuose. Ši teisė garantuojama ir ES piliečiui, gyvenančiam kitoje ES šalyje, t. y. ki-toje šalyje gyvenantis ES pilietis turi lygias teises dalyvauti ES Parlamento bei savivaldybių rinkimuose kartu su tos šalies piliečiais.Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantis kitos ES šalies pilietis turi tokią pačią teisę ir galimybę rinkti sa-vivaldybės tarybos bei Europos Par-lamento narius bei pats būti išrinktas kaip ir Lietuvos piliečiai.Peticijos ir skundo teisės. Peticiją Eu-ropos Parlamentui gali pateikti visi Europos piliečiai individualiai arba su kitais gyventojais dėl su jais tie-siogiai susijusių klausimų, įeinančių į Europos Sąjungos kompetencijos sritį (Europos piliečių teisės, aplinkos apsauga, vartotojų apsauga, laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėji-mas, vidaus rinka, užimtumas ir soci-alinė politika, profesinės kvalifikaci-jos pripažinimas, ES teisės taikymas). Teise pateikti peticiją taip pat gali pasinaudoti visos bendrovės, orga-nizacijos ar draugijos, kurių buveinė registruota Europos Sąjungoje. Peticija gali būti pateikiama skundo arba prašymo forma ir joje gali būti

pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas ar pastaba arba bendro pobūdžio pra-šymas, kad Europos Parlamentas pri-imtų poziciją konkrečiu klausimu. Peticiją galima pateikti viena iš ofi-cialiųjų ES kalbų elektroniniu būdu Europos Parlamento interneto sve-tainėje www.europarl.europa.eu/aboutparliament. Skundą Europos ombudsmenui gali pateikti visi ES piliečiai dėl ne-tinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijose ir įstaigo-se – Europos Komisijoje, ES Tary-boje, Europos Parlamente, Regionų komitete, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete ir visose ES agentūrose, išskyrus Teisingumo teismą, Pirmosios instancijos teismą ir Tarnautojų teismą. Netinkamo administravimo pavyz-džiai – administraciniai tvarkos pa-žeidimai, neobjektyvumas, diskrimi-nacija, piktnaudžiavimas galiomis, neatsakymas į paklausimus, atsisa-kymas teikti informaciją ir nepagrįs-tas vilkinimas. Europos ombudsmenas gali nagri-nėti tik skundus, susijusius su ES administracija, o ne skundus dėl nacionalinės, regioninės arba vie-tos valdžios administracijos, net kai skundai susiję su ES.Skundai teikiami elektroniniu būdu Europos ombudsmeno interneto svetainėje www.ombudsman.euro-pa.eu.Skundą Europos Komisijai gali pa-teikti visi ES piliečiai, manantys, jog valstybė narė pažeidžia Europos Są-jungos teisės nuostatas ar principus. Skundai teikiami elektroniniu arba paprastu paštu.Daugiau informacijos ec.europa.eu/eu_law/your_rights. Teisė į informaciją. Kiekvienas ES pi-lietis gali kreiptis tiesiai į ES institu-cijas bei patariamuosius organus ir gauti atsakymą bet kuria iš 23 ofici-aliųjų ES kalbų. Kreipimosi tvarka ir kontaktai pateikiami institucijų in-terneto svetainėse.

7

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asMINIME EUROPOS PILIEČIų METUS

Teisė prašyti, kad Europos Komisija siū-lytų naują teisės aktą. Kiekvienas ES pilietis turi teisę dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje, kuria suteikiama galimybė prašyti Europos Komisijos parengti teisės akto pasiūlymą. Pe-ticiją turi pasirašyti bent 1 milijonas piliečių iš bent ketvirtadalio ES šalių.Daugiau informacijos apie Europos piliečių iniciatyvą ec.europa.eu/citi-zens-initiative.

judėjimo laisvė ir su ja susijusios teisės

Teisė laisvai keliauti ir gyventi bet ku-rioje ES šalyje. Kiekvienas ES pilietis turi teisę laisvai keliauti po kitas ES šalis ir būti ten iki 3 mėnesių be jo-kių sąlygų, išskyrus pareigą turėti asmens tapatybę patvirtinantį do-kumentą – pasą arba asmens tapaty-bės kortelę.Norint kitoje ES šalyje pasilikti ilgiau nei 3 mėnesius, ES piliečiams gali būti taikomos tam tikros sąlygos, pvz., įsidarbinti, studijuoti, registruo-tis ir pan.Gyvenimo kitoje šalyje laikotarpiu ES piliečiams turi būti taikomos vie-nodos sąlygos kaip tos šalies pilie-čiams – galimybių ir pagalbos įsidar-binti, darbo užmokesčio, priėmimo į mokyklas, mokesčių ir kitais klau-simais. Tačiau konkrečios teisės gali skirtis priklausomai nuo ekonomi-nio statuso (dirbantis, besimokantis, pensininkas ir t. t.).Po 5 metų trukmės legalaus nuola-tinio gyvenimo kitoje ES šalyje kie-kvienas ES pilietis įgyja teisę nuolat gyventi toje šalyje. Nuolat gyvenda-mi kitoje šalyje jūs turite tokias pa-čias teises, galite naudotis tokiomis pačiomis privilegijomis ir išmoko-mis, kaip tos šalies piliečiai – ir tokio-mis pačiomis sąlygomis. ES piliečių šeimos nariai ne ES pilie-čiai nustatytomis sąlygomis turi tei-sę kartu keliauti arba būti kitoje ES šalyje.Judėjimo laisvė galioja ir Europos ekonominės zonos šalyse – Islandijo-je, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Nor-vegijoje. Teisė mokytis, studijuoti ir dirbti kitoje ES šalyje. Kiekvienas ES pilietis turi

teisę mokytis, studijuoti arba dirbti kitoje ES šalyje tokiomis pačiomis są-lygomis, kaip tos šalies piliečiai.Teisė į socialinį draudimą. ES piliečiai turi teisę nustatytomis sąlygomis gauti socialinio draudimo išmokas, jeigu dirba ir gyvena kitoje ES šalyje. Socialinio draudimo įmokos moka-mos taip pat tik vienoje šalyje. Teisė į sveikatos priežiūros paslaugos užsienyje. ES piliečiai gali gydytis ki-toje ES šalyje ir turėti teisę į išlaidų kompensavimą savo šalyje. Socia-linio draudimo įstaigos išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė kitoje šalyje suteikia tokią pačią teisę į privalomosios sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir tos šalies gyvento-jams.Teisė į konsulinę apsaugą. Kiekvienas ES pilietis, būdamas ne ES šalyje, kurioje nėra jo šalies diplomatinės atstovybės (ambasados, konsulato ir pan.), turi teisę kreiptis pagalbos į bet kurios kitos ES šalies konsulinę įstaigą. Pagalba jam turi būti sutei-kiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos įstaigos šalies piliečiams. Konsulinė pagalba teikiama mirties, nelaimingo atsitikimo ar ligos, sulai-kymo ar suėmimo atvejais, nuken-tėjus nuo nusikaltimų, repatriacijos klausimais ir kt.

Vartotojų teisės

ES teisė gina ir tam tikras su pirkiniais ir vartojimu susijusias ES piliečių tei-ses. Kai kurios iš jų:- Prekės ir paslaugos ES pilie-čiams iš kitų valstybių narių negali būti parduodamos brangiau negu vietos gyventojams, nebent kainų skirtumas būtų pagrįstas.- Pirkinių grąžinimo ir keitimo ga-rantijos taip pat taikomos visiems ES piliečiams vienodai.- Pirkėjai ES įsteigtose elektroninė-se parduotuvėse turi teisę atšaukti pirkimą internetu per septynias dar-bo dienas.- ES apsiperkantys privatūs asme-nys PVM moka tik vieną kartą – toje šalyje, kurioje perka.- Visus kitose ES šalyse įsigytus pir-kinius galima parsivežti namo ne-sustojus pasienyje ir neužpildžius

muitinės deklaracijos. Vienintelė sąlyga – pirkiniai turi būti skirti as-meniniam naudojimui (išimtis – au-tomobiliai).- ES saugo geležinkelių ir oro trans-portu keliaujančių keleivių teises: išvykstant iš ES arba atvykstant į ją iš ES nepriklausančios šalies naudo-jantis Europos Sąjungos vežėjo pas-laugomis, vėlavimo arba kelionės atšaukimo atvejais suteikiama teisė susigrąžinti sumokėtus pinigus ir (arba) gauti kompensaciją.

`Daugiau informacijos apie ES piliečių teises:

Portalas „jūsų Eu-ropa“ supažindina asmenis ir įmones su praktine infor-macija apie jų tei-ses ir galimybes ES.

Jame Europos piliečiai ras konkre-čios informacijos apie darbą, moky-mąsi ir įmonės perkėlimą ar jos filialo įsteigimą kitoje ES šalyje. europa.eu/youreurope

„jūsų Europos patarėjas“ yra ES vi-suomenei skirta konsultacijų tarny-ba, kurioje šiuo metu konsultacijas teikia teisės ekspertai. Tarnyboje dir-ba visomis oficialiosiomis ES kalbo-mis bendraujanti teisininkų koman-da, išmananti tiek ES teisę, tiek visų ES šalių įstatymus.europa.eu/youreurope/advice

Europe Direct in-formacijos centrai padeda ieškantiems informacijos apie Europos Sąjungos

politikas, institucijas, teisinę bazę, programas ir finansavimo galimy-bes, konsultuoja tiesiogiai, atsako į užklausas telefonu ir el. paštu, plati-na nemokamą literatūrą ir organi-zuoja informacinius renginius. www.europedirect.lt

Parengta pagal Europos Komisijos portalo „Jūsų Europa“ europa.eu/youreurope ir

Europos Parlamento interneto svetainės informaciją

8

Švietimo mainų paramos fondo 2012 m. kokybės konkurso nugalėtojai – Mokymosi visą gyvenimą programos dalyviai

PILIEČIų EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ

PILIEČIų EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄPopiežius Jonas Paulius II sakė, jog „mažesnė blogybė yra piktas ir val-džią kritikuojantis pilietis, nei apatiš-kas ir abejingas žmogus“. Abejingam žmogui prievarta įdiegti pilietišku-mo pamatų būtų ne tik neįmanoma, bet ir žalinga, kadangi pilietiškumo ugdymas – tai ne vienkartinės pa-mokos ar žinių suteikimas, tai moky-mosi procesas. Aktyvus asmenų, šei-mų, organizacijų ir bendruomenių pilietiškumas yra vienas daugiausia žadančių galimybių mokymosi visą gyvenimą vertybėms ir požiūriams ugdyti (N. Longworth, 2003). Todėl, kaip teigia Europos Komisija, ES pi-liečių dalyvavimas visuose sprendi-mų priėmimo procesuose visais ly-gmenimis ir kiekviename sprendimo priėmimo etape, aktyvus pilietišku-mas kaip veiksmų visuma, atsakomy-bės skatinimas, priklausymo Europai pojūtis, taika, laisvė, teisinė aplinka, lygybė, solidarumas ir pagarba žmo-gaus teisėms yra gyvybiškai svarbus demokratijai ir Europos Sąjungai.

Besimokanti visuomenė – būtina sąlyga valstybių konkurencingumui didinti ir gerovei užtikrinti (Lundvall, Johnson 1994), o mokymasis nuolat yra viena iš svarbiausių veiksmingo piliečių dalyvavimo visuomenini-uose procesuose prielaidų. Sieki-

ant save realizuoti žiniomis grįstoje visuomenėje reikia nuolat tobulėti bei prisitaikyti prie rinkos eko-nomikos diktuojamų reikalavimų. Mokymosi visą gyvenimą memo-randume (Mokymosi visą gyvenimą memorandumas, 2001) suformu-luota mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtros strategija, pabrėžia, kad žinių visuomenės formavi-masis, mokymasis dėl karjeros ir pilietiškumo yra būtinybė visoms Europos Sąjungos šalims. Aktyvus pilietiškumas priklauso nuo žmogaus turimų atitinkamų naujausių žinių ir įgūdžių, reikalingų dalyvau-jant ekonominiame bei visuome-niniame gyvenime. Pilietiškumas pripažįstamas, kaip nuolat ir visais gyvenimo etapais vis besikeičiantis mokymosi ir saviugdos procesas, reikalaujantis prisiimti vis daugiau atsakomybės pasirinkimų įvairovėje. Todėl vienas iš pagrindinių Moky-mosi visą gyvenimą programos tikslų yra stiprinti mokymosi visą gyvenimą vaidmenį ugdant Eu-ropos pilietiškumo jausmą, grįstą žmogaus teisių ir demokratijos su-pratimu, ir skatinant toleranciją bei pagarbą kitoms tautoms ir kultūroms. Kitaip tariant, mokymasis visą gyvenimą būtinas, kad kurtųsi

Švietimo mainų paramos fondas nuo pat savo veiklos pradžios per Mokymosi visą gyvenimą ir kitas programas skatino ir rėmė Lietuvos gyventojų – Europos Sąjungos piliečių – mokymosi ini-ciatyvas ir projektus. Erasmus pa-programės lėšomis kasmet į kitas Europos Sąjungos šalis studijuoti ar pasisemti praktinės patirties išvyksta apie 3 000, o atvyksta apie 1 000 studentų. Taip pat kas-met apie 1 200 Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų turi galimybę dėstyti kitų šalių studentams, o apie 1 000 dėstytojų užsieniečių atvyksta į Lietuvos universitetus ir kolegijas pasidalinti savo žinio-mis ir patirtimi. Per pastaruosius trejus metus, vykdant Leonardo da Vinci paprogramę, virš 4 000 profesinio mokymo įstaigų moki-nių ir specialistų vyko į stažuotes ir praktikas į kitas šalis. Comenius, Grundtvig ir Pažintinių vizitų pa-programės apie 1 400 bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo specialistų suteikė galimybes kel-ti kvalifikaciją ar dalyvauti pažin-tiniuose vizituose užsienyje. Nuo 2010 m. taip pat buvo užmegzta daugiau nei 400 tarptautinių par-tnerysčių tarp bendrojo ugdymo mokyklų (Comenius), suaugusių-jų švietimo (Grundtvig) bei profe-sinio mokymo įstaigų (Leonardo da Vinci), įgyvendinta įvairių kitų švietimo ir mokymosi projektų.

pilietinės visuomenė, o jos dalyviai būtų nuolat besiugdantys, išsilavinę ir sąmoningi šalies piliečiai, kurian-tys ir atsakingi už savo šalies ateitį. Todėl galima teigti, kad tik besimo-kanti visuomenė gali būti aktyvi ir pilietiška, o mokymasis visą gyvenimą yra svarbus siekiant sukurti tikrą europietišką erdvę piliečiams.

9

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asPILIEČIų EUROPA PER MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ

jUDĖjIMO LAISVĖ IR MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS

ES pilietybė kiekvienam Europos piliečiui suteikia teisę mokytis, stu-dijuoti, stažuotis arba dirbti kitoje ES šalyje. Švietimo mainų paramos fondo administruojama Mokymosi visą gyvenimą programa kartu su kitomis mobilumo programomis suteikia realias galimybes šia teise pasinaudoti.

Svarbiausia dalyvavimo mobilumo projektuose siekiamybė – asmeninis tobulėjimas, profesinių ar akademi-nių įgūdžių tobulinimas, tarpkultū-rinių kompetencijų ugdymas. Kad šie tikslai būtų pasiekti, dalyvavimui mobilume reikia sąmoningai ruoš-tis – susirinkti aktualią informaciją, iškelti sau tikslus, aktyviai dalyvauti ir įvertinti savo pažangą. Suteikdamas galimybę įgyti tarptautinės patirties žmonėms iš įvairių sričių, Švietimo mainų paramos fondas rūpinasi, kad toji patirtis būtų sėkminga ir koky-biška.

Besiruošiantiems vykti mokytis, studijuoti, dirbti, stažuotis ar atlikti praktiką į kitas ES šalis, pravartu pa-sinaudoti įvairių Europos Sąjungos informacinių tarnybų ir tinklų pas-laugomis bei informacija.

Portalas „jūsų Eu-ropa“ pateikia praktinę informaci-ją apie gyvenimo kitoje ES šalyje mo-

kymosi ir studijų tikslais sąlygas.

http://europa.eu/youreurope

EuropeDirect – padeda ieškantiems informacijos apie Europos Sąjungos politikas, institucijas, teisinę bazę, programas ir finansavimo galimy-bes, konsultuoja tiesiogiai, atsako į užklausas telefonu ir el. paštu.

www.europedirect.lt

Eurodesk – nemokamai teikia in-formaciją ir patarimus jaunimui ir žmonėms, dirbantiems su jaunimu, apie studijas, stažuotes, darbą ir sa-vanorystę.

www.zinauviska.lt

EURES – tinklas, jungiantis ES, Euro-pos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos užimtumo tarnybas bei kitas su įdarbinimu susijusias orga-nizacijas ir įstaigas: profesines sąjun-gas, darbdavių asociacijas, vietos ir regionų valdžios institucijas. EURES nemokamai konsultuoja darbo už-sienyje klausimais: darbo ieškančius asmenis informuoja apie darbą ki-tose Europos šalyse, o darbdaviams padeda rasti darbuotojų.

www.ldb.lt/eures

ENIC-NARIC – nacionaliniai aka-deminio pripažinimo informacijos centrai, teikiantys informaciją ir konsultacijas apie užsienio institu-cijų išduotų diplomų ir jose baigtų dalinių studijų akademinį pripažini-mą ES ir šalyse partnerėse. Lietuvo-je šio tinklo funkcijas vykdo Studijų kokybės vertinimo centras.

www.skvc.lt

PLOTEUS – tinklalapis apie moky-mosi galimybes Europos erdvėje.

http://ec.europa.eu/ploteus/

Euraxess – Lietuvos mokslininkų mobilumo centras, nemokamai tei-kiantis praktinę informaciją mobi-liems mokslininkams ir tyrėjams, tiek atvykstantiems dirbti į Lietuvą, tiek iš-važiuojantiems dirbti į užsienio šalis.

http://ec.europa.eu/euraxess/

„SUSIPAŽINK.ĮVERTINK.VA-ŽIUOK!“ – švietimo mainų paramos fondo kartu su par-tneriais parengtas leidinys supažindins su temomis, kurios aktualios vykstant į kitą šalį stu-dijuoti, atlikti praktiką, stažuo-tis, dirbti ar būti savanoriu. Tai praktinis gidas visiems mobi-lumo projektų ir programų da-lyviams, kurio pagalba galima surasti aktualią praktinę infor-maciją, pasiruošti išvykimui ir įvertinti užsienyje įgytą patirtį.

Leidinio elektroninę versiją galima rasti Švietimo mainų paramos fondo interneto sve-tainėje www.smpf.lt arba Eu-

roguidance tinklalapyje www.euroguidance.lt –> Meto-dinė medžiaga –> Leidiniai.

10


LAIMĖTOjAS

1 Ambicingas iššūkis: aktyvūs Eu-ropos piliečiai

Grundtvig mokymosi partnerysčių pro-jektas.

Projekto rengėjas – VšĮ Socialinių mokslų kolegija.

Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Ki-pras, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Mol-dova, Italija, Lenkija, Estija, Ispanija, Por-tugalija.

Interneto svetainė http://www.ambian-ce-eu.blogspot.com/.

Devynios įvairios Europos organizaci-jos dvejus metus dirbo, siekdamos pa-grindinio partnerystės tikslo – parengti aktyvaus pilietiškumo kursą, kuris būtų įdomus ir patrauklus jaunimui. Projekto metu buvo ieškoma inovatyvių Europos pilietiškumo ugdymo kursų būdų, kol bendru partnerių sutarimu buvo nu-spręsta bendradarbiauti kuriant stalo žaidimą „Aktyvus Europos pilietiškumas“. Parengtos metodikos dalys gali būti sė-kmingai taikomos ne tik kaip žaidimas, bet ir kaip praktiniai užsiėmimai, dirbant su jaunimu – ypač su mažai motyvuotais mokytis jaunuoliais. Visi partneriai šį žai-dimą ar kai kurias jo dalis išbandė su savo institucijų jaunimu, savanoriais.

Lietuvoje į projekto veiklas buvo įtraukta trisdešimt 16–19 m. amžiaus jaunuolių bei penkiasdešimt 20–26 m. jaunuolių. Socialinių mokslų kolegija į žaidimo kūri-

mą aktyviai įtraukė savo studentus, kurie rengė klausimus apie žmogaus teises, Lietuvos kultūrą, istoriją, meną bei mu-ziką.

Taip pat projekto metu buvo organizuo-jamas respublikinis teisinių žinių kon-kursas „Žinau, vertinu ir branginu“, vykęs trijuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Telšiuose bei Klaipėdoje. Pasitelkus įvai-rius rėmėjus konkurso nugalėtojai turėjo galimybę apsilankyti Europos Komisijoje Briuselyje bei gyvai susipažinti su žmo-gaus teisių įgyvendinimu Europos Sąjun-goje.

Ši tarptautinė iniciatyva buvo ypač naudinga besimokantiesiems, įtrauk-tiems į veiklas ar mobilumo projektus. Jaunuoliai ne tik galėjo patobulinti už-sienio kalbas, plėsti akiratį, susipažinti su kitomis kultūromis, bet ir susirasti bendraminčių iš kitų Europos šalių. Taip pat labai smagu, kad partnerystės pro-jekto metu sukurtas produktas gali būti sėkmingai adaptuotas įvairaus amžiaus asmenims, vykdomas kaip stalo žaidi-mas, praktiniai užsiėmimai, viktorinos ar turnyrai, svarbiausia – noras ir kūry-biškumas.

EUROPOS PILIEČIAI MVGP PROjEKTUOSE

Kasmet rengiamas Švietimo mainų paramos fondo projektų kokybės konkursas, kurio metu apdovanojami kokybiškiau-si ir geriausiai įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą bei kitų programų projektai. Jau susiklostė tradicija kasmet paminėti ir ateinančius teminius metus, parodant geriausias būsimą temą atitinkančias iniciatyvas. Taigi 2012 m. kokybės konkur-se buvo nominuoti keturi pilietiškumo ugdymui skirti pro-jektai.

Liaudies darbai populiarūs ne tik Lietuvoje, jie vertinami ir Estijoje. Turime kuo didžiuotis!

11

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond


2 All together we are like one

Comenius daugiašalė mokyklų par-tnerystė.

Projekto rengėjas – Ecole élémentaire Jules Ferry, Prancūzija.

Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Len-kija, Švedija, Grakija.

Interneto svetainė http://www.alltoget-herweareone.com.

Šis projektas kurtas kaip ankstesnio pro-jekto tęsinys. Projektas suartino skirtingų

šalių kultūras, ieškant skirtingų šalių isto-rinių, politinių, kultūrinių sąsajų, mokan-tis kalbų, įrodant mokiniams, kad jie yra ne tik savo šalies piliečiai, bet ir Europos Sąjungos gyventojai. Tai atskleidė jiems būdus, galinčius padėti surasti savo vietą gyvenime ir pasaulyje. Į šį projektą buvo įtraukti skirtingo amžiaus vaikai, su ypa-tingais poreikiais ir skirtingų tikėjimų. Projekte dalyvavo skirtingos regioninės švietimo įstaigos ir vietos valdžia, kurioms buvo parodyti projekto darbo rezultatai. Projektas buvo padalintas į skirtingas da-

lis. Kiekviena dalis buvo skirta kiekvienai šaliai partnerei. Projekto produktas skirtas šalims partnerėms (Lenkijai, Graikijai, Šve-dijai, Prancūzijai). Jis sukurtas naudojant šalių partnerių atsiųstą medžiagą apie jų kultūrinius, istorinius, socialinius, geogra-finius, politinius aspektus. Kuriant pro-duktą, mokiniai ieškojo informacijos apie šalių istorinius, kultūrinius panašumus, nagrinėjo šalių istorinę raidą, gamino na-cionalinius tų šalių rūbus, domėjosi valgių receptais, analizavo papročius, kalbą, mo-kėsi tų šalių šokių.

4 Cultural Tolerance and Under- standing

Comenius daugiašalė mokyklų partnerystė.

Projekto rengėjas – AGRUPAMENTO VER-TICAL DE PONTE DE SOR, Portugalija.

Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Tur-kija, Danija, Rumunija, Norvegija.

Interneto svetainė http://europeanpro-ject.wix.com/culturaltoleranceunders-tanding.

Šiuo projektu buvo siekiama sudaryti ga-limybę bendrauti, keistis informacija, kul-tūrine patirtimi įvairių šalių ir įvairių kultū-rų mokiniams bei mokytojams. Vykdant projektą, buvo keliami šie tikslai: skatinti mokinius pažinti įvairias kultūras ir jas to-

leruoti; gebėti lyginti įvairių šalių kultūras, išskirti vertybes; skiepyti suvokimą apie užsienio kalbos mokėjimo svarbą, didinti užsienio kalbos mokymosi motyvaciją; sudaryti mokiniams galimybę susirasti draugų užsienyje; projektinėje veikloje ak-tyviai naudoti įvairias IKT; skatinti domėtis savo krašto kultūra, ją lyginti su kitų šalių kultūromis, išskirti vertybes; siekti skie-pyti suvokimą, kad esame Europos kul-tūros dalis; sudaryti mokiniams galimybę bendrauti su bendraamžiais užsienyje ne tik internetu, bet ir tiesiogiai projektinių susitikimų metu. Projekto vykdymo metu mokiniai aktyviai įsijungė į įvairias veiklas: bendradarbiavimas prasidėjo nuo visų projekto dalyvių pažinties projekto in-terneto puslapyje, patalpinant savo nuo-

traukas, aprašymus apie save ir savo šalies simboliką. Užsimezgė pažintys ir susiraši-nėjimas. Mokykloje buvo vykdomas pro-jekto LOGO konkursas, mokiniai domėjosi ir susirašinėjo su projekto draugais, rink-dami informaciją 6 temomis, ruošė prane-šimus, kuriuos pristatė Norvegijoje, rinko medžiagą apie 3 savo šalies istorines as-menybes, ją pristatė Rumunijoje, mokiniai mokėsi lyginti, vertinti. Mokykloje buvo organizuotos kelios mokinių konferenci-jos apie Velykų, Kalėdų šventes Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Mokyklose nuolat buvo rengiami informaciniai stendai apie vykdomą projektą, jo turinį, veiklos for-mas, partnerines šalis, įspūdžius iš susiti-kimų. Visų mokyklų bendruomenės buvo informuotos apie vykdomą projektą.

3 My city + Your city = Our Europe

Comenius daugiašalė mokyklų par-tnerystė.

Projekto rengėjas – IES Diego de Siloé, Ispanija.

Projekte dalyvavusios šalys: Lietuva, Bel-gija, Vokietija, Prancūzija, Čekija.

Interneto svetainė www.comenius.tihh.org.

Projekto „My City + Your City = Our Euro-pe“ idėja – aktyvaus mokinių pilietiškumo ugdymas ir skatinimas, tyrinėjant gimtųjų miestų kilmę, istoriją ir tradicijas, keičian-tis veiklos produktais ir stebint Europos tautų kultūrų panašumus bei skirtumus.

Dalyvaudami projekte mokiniai rinko informaciją apie savo gimtąjį miestą, keitėsi rezultatais su partnerinių institu-cijų mokiniais. Šie tyrinėjimai sustiprino mokinių darbo grupėse įgūdžius, skatino

mokinių iniciatyvą, o tai davė pagrindą kūrybingoms idėjoms. Mokytojai ir mo-kiniai turėjo galimybę tobulinti anglų kalbos žinias bei įgyti svarbių kompeten-cijų, padedančių suvokti save kaip savo šalies ir Europos pilietį bei plėsti suvoki-mą apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę bei jų vertę. Taikant integruotą dalyko ir kalbos mokymą pavyko pagerinti moki-nių lingvistinę kompetenciją, praplėsti jų žinias bei suvokimą apie skirtingas Euro-pos kultūras, kalbas ir jų vertę. Projekti-nių susitikimų, vaizdo konferencijų bei

susirašinėjimo elektroniniu paštu metu mokiniai ir mokytojai užmezgė naujų pažinčių. Tokiu būdu buvo stiprinamos bendrosios mokinių kompetencijos, būtinos jų asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui bei aktyviam Europos pilie-tiškumui. Per dvejus veiklos metus moki-niai rengė savo miestų istorijos pristaty-mus ir žodynėlį 8 kalbomis, kūrė vaizdo filmus apie tautinės virtuvės ypatumus, įrašinėjo kalėdines dainas partnerinių mokyklų šalių kalbomis, domėjosi tauti-niais rūbais bei tautodailės šakomis.

Akimirka iš partnerinių institucijų susitikimo Klaipėdos „Verdenės“ pagrindinėje mokykloje baigiamojo vakaro

12


Galimybė išvažiuoti svetur stažuotis ir mokytis – atrodo, jau nieko šiais laikais nebestebinantis reiškinys. Kasmet norinčių ir galinčių išvykti vis daugėja. Tokias tendencijas galima stebėti ir Švietimo mainų paramos fondo (toliau tekste – Fondas) koor-dinuojamuose Leonardo da Vinci pro-gramos mobilumo projektuose. Nuo 2007 iki 2012 m. galimybe kelti kvali-fikaciją užsienyje pasinaudojo beveik 4 tūkstančiai šios programos dalyvių. Tautiečių mėgstamos šalys, į kurias buvo vykstama semtis naujų žinių ir patirties, buvo Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Tur-kija. Kiek rečiau programos dalyviai rinkdavosi vizitus į kaimynines (Len-kijos, Latvijos) ar Skandinavijos šalis.

Didžiausią dalyvių dalį sudarė profe-sijos mokytojai, profesinio lavinimo mokyklų mokiniai ir įvairių sričių dar-buotojai. Visiems dalyvių vizitams per 6 metus buvo išleista beveik 37 milijonai litų. Palyginimui, už šią sumą galima būtų įsigyti 333 moky-klinius autobusiukus.

Per 2007–2012 m. laikotarpį mobilu-mo projektų dalyviai savo atsiliepimus rašė spaudoje, dalijosi patirtimi orga-nizuojamų renginių metu ir, žinoma, draugų, kolegų, bendraminčių tarpe. Fondo projektų koordinatoriai, skai-tydami dalyvių ataskaitas, nuolatos įsitikindavo, jog šie projektai – puiki priemonė tobulėti profesinėse srityse

ir „užnorinti“ kitus sekti savo pavyz-džiu. Dėl šios priežasties Fondo orga-nizuojamuose patirties pasidalijimo renginiuose kaip dažną svečią buvo galima išvysti ne vieną savo sėkmės istorijomis besidalinantį mobilumo projektų dalyvį. Marijampolės profe-sinio rengimo centras buvo viena iš lyderiaujančių institucijų, kuri 2007–2012 m. laikotarpiu kasmet teikdavo mobilumo projektų paraiškas ir gau-davo finansavimą. Paprašius šios or-ganizacijos Vystymo skyriaus vedėjos Rasos Zygmantaitės apibūdinti insti-tucijos patirtį dalyvaujant Leonardo da Vinci programos projektuose, ji teigė: „Nebeįsivaizduoju Marijampolės pro-fesinio rengimo centro be tarptauti-nių projektų, be mokinių ir mokytojų stažuočių užsienyje. Kiekvienais me-tais vidutiniškai 20–30 mokinių mo-kosi savo profesijos paslapčių Europos Sąjungos šalyse, Turkijoje, Islandijoje, Norvegijoje. Apie 10–20 mokytojų, bendraudami su kolegomis iš profe-sinio ugdymo įstaigų įvairiose kon-ferencijose, projektinių susitikimų ar stažuočių metu, užtikrina nuolatinį mokymo proceso tobulinimą ir atsi-naujinimą. Leonardo da Vinci mobilu-mo projektai yra vienas iš pagrindinių būdų, padedančių siekti šalies profesi-nio rengimo geresnės kokybės.“

Perskaičius šią informaciją, turbūt ne vienam kyla klausimas, kokius žings-nius reikia žengti, kad galėtumėte

būti mobilumo projektų dalyviais. Pirmiausia, atsakykite į klausimą, ko-dėl Jūsų organizacijos darbuotojai ar besimokantieji nori vykti stažuotis? Antra, susiraskite partnerius užsieny-je, kurie priimtų Jūsų organizacijos narius stažuotei ir pasiūlytų galimy-bes kelti profesinę kvalifikaciją. Tre-čia, Jums reikės užpildyti projekto paraišką, kurioje turėsite aprašyti projekto veiklas. Ketvirta, sėkmės atveju, Jūsų institucijai, teikusiai pro-jekto paraišką, bus skirtas finansavi-mas, kuris užtikrins galimybę organi-zacijos dalyviams vykti stažuotis. Na, o jei Jūs nenorite vykti į užsienį, nes manote, kad Jūsų organizacija gali pasidalinti savo patirtimi, visuomet galite būti tie, kurie priims į savo or-ganizaciją dalyvius iš užsienio.

Neabejotina, jog po stažuotės Jūs būsite vienas iš tų, kuris dalinsis savo sėkmės istorija Fondo leidiniuose ir organizuojamuose seminaruose.

Daugiau apie Leonardo da Vinci pro-gramos galimybes galite rasti mūsų tinklalapyje www.smpf.lt arba rašy-kite mums [email protected].

ATRASTI SAVO KINIjĄ GALIMA IR PER VALSTYBINIų STIPENDIjų PROGRAMĄ

Jau antrus metus Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovams atsive-ria didesnės galimybės išvykti tobu-lintis į šią šalį. Dvišalis bendradarbia-vimas švietimo srityje tarp Lietuvos ir Kinijos Vyriausybių didėja: Švietimo mainų paramos fondo administruo-

jama Valstybinių stipendijų progra-ma jau antrus metus iš eilės gauna pasiūlymą skelbti konkursą dvide-šimt penkioms stipendijoms dali-nėms studijoms (iki dviejų semestrų) ir mokslinėms stažuotėms Kinijos aukštosiose mokyklose.

2012–2013 mokslo metais net 16 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir 3 dėstytojai buvo patvirtinti studi-joms ir mokslinėms stažuotėms Kini-joje. Įdomu tai, kad į Kiniją vykstama mokytis ne tik kinų kalbos, tačiau pasisemti naujų idėjų ir žinių tarp-

KVALIFIKACIjOS KĖLIMAS TURKIjOjE? KODĖL GI NE!

13

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond


3. Kaip manote, kokią įtaką jūsų tolimesnei profesinei karjerai tu-rės studijų patirtis, įgyta Kinijoje?

Manau, kad įtaka bus milžiniška. Ne-kalbant apie pačias studijas, tai pa-saulio suvokimui daug įtakos turės ir kiniški masteliai. Kalbu apie žmo-nių populiaciją, gyventojų tankumą, miestų dydžius ir atstumus, viso to neįmanoma patirti jokioje Europos valstybėje. Tarkim nuvažiuoti nuo mano miesto iki Šanghajaus, keliau-jant greituoju traukiniu, užtruktų bene parą, tačiau Kinijos mastais tai yra santykinai netolimi miestai. Kinijo-je nebūna taip, kad šaligatviu eitum

vienas – visada aplinkui yra begalės žmonių. Nuolatos esama tarp žmonių, tarp minios kinų, kurie užsienietį pa-stebi labai greitai. Todėl masėje „ištirp-ti“ neįmanoma, nori nenori dažnai esi dėmesio centre. Manau tokie, iš pažiū-ros nesvarbūs aspektai, vaidins svarbų vaidmenį ateityje. Kinija moko darbo komandoje, darbo su žmonėmis ir to-lerancijos.

Kalbant apie profesinę sritį, tai toli-mesnį savo gyvenimą be Kinijos ir kinų kalbos jau būtų sunku įsivaizduoti. Atsiranda glaudūs ryšiai, pažinimas ir noras stebėti, kaip Kinija keičiasi ir vys-tosi, dalyvauti tame procese.

Šarūno Nasčio asmeninės nuotraukos


tautinių santykių ir politikos mokslų krypties studijose, teisės, inžinerijos, ekonomikos, verslo vadybos ir kitose srityse.

ŠMPF Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorė Eveli-na Miselienė kalbina Vilniaus univer-siteto Orientalistikos centro studen-tą šarūną Nastį šiuo metu gilinantį kinų kalbos žinias Liaoning universi-tete, Shenyang mieste, Kinijoje.

1. Kokios priežastys ir veiksniai jus paskatino išvykti mokytis į Kiniją pagal valstybinių stipendijų prog- ramą?

Būtent specialybės pasirinkimas ir nulėmė išvykimą. Tiesą sakant, sto-damas į sinologiją iš karto mintyse susidėliojau planą keleriems metams į priekį, kurio centre ir buvo išvyka į Ki-niją. Tai yra būtina, kadangi žiniasklai-dos formuojamas Kinijos įvaizdis labai įvairus, būtina ją suvokti iš asmeninės perspektyvos. Iš kitos pusės, norint įsisavinti kalbą, būtina išgirsti, kaip ji vartojama natūralioje aplinkoje. Deja, to Lietuvoje padaryti neįmanoma.

2. Išvykote į Kiniją vieno semestro studijoms. Tačiau viešint tolimoje šalyje gavote patvirtinimą studijų pratęsimui antram semestrui. Ko-kios priežastys paskatino pratęsti savo viešnagę Kinijoje?

Pagrindinė priežastis – suvokimas, kad kalbos įsisavinti iki norimo lygio per pusmetį tikrai nepavyks. Kinijoje mo-kausi antrą semestrą ir jau dabar ma-tyti, kad baigus studijas Lietuvoje dar teks kuriam laikui sugrįžti į Kiniją tam, kad kalba būtų įvaldyta galutinai.

14

4. Kaip vertinate jūsų studijų Kini-joje kokybę?

Ganėtinai sudėtingas klausimas. Ver-tinčiau labai nevienareikšmiškai. Pa-vyzdžiui, mano universitetas Kinijos reitinguose užima ne itin aukštą pozi-ciją ir tai galima suprasti čia besimo-kant. Kita vertus, aš atvažiavau mo-kytis kinų kalbos, o ne ekonomikos ar kitų dalykų, todėl man asmeniškai pa-ties universiteto lygis didelių problemų nekelia. Dėstytojai čia kalba kiniškai ir moko kinų kalbos, būtent to aš ir atva-žiavau. Tačiau jei studijuoti važiuotų žmonės, kurių specialybės ir pagrindi-nis prioritetas nėra kinų kalba, tuomet siūlyčiau labai atidžiai pasidomėti pri-imančiu universitetu, nes dėstymo ko-kybe galima ir nusivilti. Studijų patirtis Kinijoje labai priklausys nuo univer-siteto, tačiau šalyje netrūksta ir labai gerų universitetų.

5. Su kokiais kultūriniais skirtu-mais teko susidurti studijų metu ir kasdieniame gyvenime?

Kinai turi savybę nuolatos demons-truoti savo statusą. Todėl skirtingai nei Europoje klausimai apie uždarbį čia yra visiškai normalūs. Kinijoje egzis-tuoja vadinamoji „veido kultūra“. Vei-do samprata Kinijoje egzistuoja nuo senovės. Tai tam tikra socialinė vizitinė kortelė, statusas. Kadangi gyventojų visais laikais Kinijoje buvo gausu, na-tūraliai susiklostė glaudūs tarpusavio santykiai ir bendruomeniškumo jaus-mas. Paprastai sakant Kinijoje viešoji erdvė yra tarsi nuolatinis spektaklis, kuriame žmonės gali suvaidinti savo statusą ar santykius ir tai nebus toly-gu veidmainiavimui ar melui. Tiesiog tokia yra viešoji kultūra. Tai lemia ir kitą dalyką – žmonės labai šilti ir be-sišypsantys. Iš pradžių būdavo keista, kai eidami pro mus kinai staiga pradė-davo dainuoti, o praėję vėl užtildavo. Žmonės čia dainuoja dažnai ir visur.

Be to, kas tikrai nustebino atvykus, tai senyvi žmonės – jie čia žiauriai faini. Parkuose buriasi į ansamblius, groja, šoka ir dainuoja. Visuomet gyvybingi, mielai kalbina užsieniečius ir nuolatos šypsosi. Lietuvoje labai dažnai pagy-

venę žmonės užsidaro namuose, o čia to visiškai nėra.

6. Ko labiausiai pasigendate studi-juodamas Kinijoje?

Vilniaus senamiesčio, žalumos ir suo-liukų. Kinijoje viso to ypatingai trūks-ta. Kartais norisi tiesiog sustoti ir pa-sigrožėti miestu – bet nėra kaip, nes kilometro spinduliu nebūna vietos, kur galima prisėsti.

7. Ką patartumėte tiems, kas dve-joja teikti paraišką studijoms Kini-joje? Ir ką apie šią šalį turėtų žinoti studentai, ketinantys į ją vykti?

Patarčiau gerai žinoti, kur važiuoja-te. Kinija nėra ta šalis, kuri patinka visiems. Iš kitos pusės, tai yra labai gera patirtis, nes čia, Kinijoje, daug kas iš tiesų yra visiškai kitaip, nei mums įprasta. Svarbiausia nebijoti bendrau-ti. Blogiausiu atveju, visada yra kiti užsienio studentai, kurių Kinijoje labai daug. Jie tikrai draugiški, ir kilus bet kokioms bėdoms visada padės.

Išskirtinių patarimų tikrai sunku su-teikti, kadangi čia kiekvienas miestas ir regionas yra kitoks, būtent todėl mūsų perskaitomi „įspūdžiai“ būna to-

kie skirtingi. Kiekvienas atranda savo Kiniją.

Iš mano pasisakymų turbūt sunku su-prasti, ar mano įspūdžiai daugiau tei-giami ar neigiami. Taip yra todėl, kad Kinija kontrastų šalis – labai sunku vienareikšmiškai atsakyti, o tuo labiau sutalpinti visus įspūdžius į vientisą ap-rašymą – jų tiesiog labai daug. Visgi apibendrinant mano asmeninės patir-tys yra daugiausia teigiamos ir važiuo-ti čia tikrai verta. Per pusmetį buvimo Kinijoje niekada į galvą nešovė mintis, kad norėčiau kuo greičiau išvažiuoti – atvirkščiai, norisi iš to papildomo pus-mečio išpešti dar daugiau.

Susipažinti su Kinijos aukštojo moks-lo sistema, jos kultūra iš arčiau gali-ma vykti ne tik norintiems išmokti kinų kalbą. Tobulintis siūloma visų studijų sričių studentams, dėsty-tojams ir mokslininkams. Atraskite savo Kiniją pasinaudodami Valstybi-nių stipendijų programa.


`Daugiau informacijos apie konkursą rasite švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.smpf.lt > Programos > Valstybinės stipendijos > Programų konkursai


15

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

EUROPASS – BESIMOKANČIO EUROPOS PILIEČIO „PASAS“Vienas iš Europass projekto tikslų yra prisidėti prie geografinio, profesinio ir mokymosi mobilumo palengvinimo. 2007 metais atliktas Europass verti-nimas parodė, kad vienas ir esminių sunkumų, su kuriais susiduria no-rintys dalyvauti įvairiose mobilumo veiklose asmenys, yra kompetencijų ir įgūdžių pristatymas aiškia ir supran-tama forma. Todėl Europos Komisija pasiūlė besimokantiems ir darbo ieš-kantiems Europos piliečiams vienin-gų dokumentų, kurių pagalba galima efektyviau pristatyti save ir savo įgū-džius europinėje darbo rinkoje.

Plačiausiai naudojamas Europass do-kumentas – europinė asmens gyve-nimo aprašymo forma Europass CV, 2012 metų pabaigoje buvo atnaujin-ta ir tapo dar patrauklesnė bei pato-gesnė. Sukurtas naujas internetinis

Europass redaktorius, kuris tikimasi, greitai taps pagrindiniu įrankiu ren-giant gyvenimo aprašymą, leidžia greitai ir kokybiškai susikurti savo Europass gyvenimo aprašymą.

Taigi nuo šiol parengti naująjį Eu-ropass CV yra dar paprasčiau ir pa-togiau. Naujas grafinis CV formos dizainas, papildomi teminiai laukai, galimybė susieti dokumentą su elek-troniniais priedais (diplomų, pažy-mėjimų kopijomis ir pan.) suteikia naujajam Europass CV privalumų.

Cedefop vedama statistika aiškiai parodo, kad nuo pat Europass CV

atsiradimo 2005 metais pradžios at-sisiųstų dokumento šablonų skaičius Europoje jau perkopė 24 milijonus, o užpildytų CV internete skaičius viršijo 24 milijonus. Akivaizdu, jog vis daugiau asmenų renkasi šį doku-mentą: 2010 metais internete užpil-dytų CV skaičius siekė 3,8 mln.; 2011 metais – 5,8 mln.; 2012 metais – net 7,6 mln.

Visi Europass dokumentai yra vienin-gos ir visoje Europos Sąjungoje pripa-žįstamos formos. Tai palengvina tarp-tautinį kompetencijų pripažinimą bei prisideda prie kompetencijų vertini-mo objektyvumo ir skaidrumo. 2013 metų pabaigoje EK ketina pristatyti dar vieną Europass dokumentą – „Eu-ropass Experience“, kuris bus skirtas pristatyti įgūdžius, įgytus neforma-laus ir savaiminio mokymosi metu.

Siekiant tobulinti Europass doku-mentus ir skatinti jų naudojimą mo-bilumo atvejais, 2013–2015 metais planuojama susieti Europass doku-mentus su šiomis europinėmis inici-atyvomis: EQF (Europos kvalifikacijų sandara), ECVET (Europos profesinio mokymo kreditų sistema) bei ECTS (Europos aukštojo mokslo kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema). Šie ir kiti patobulinimai padės žmonėms aiškiau aprašyti ir pristatyti savo iš-silavinimą, darbo ir kitą patirtį, kas savo ruožtu padės lengviau pagrįsti kompetencijas ir siekti kvalifikacijos.

`Daugiau informacijos apie šį projektą bei naująjį Europass CV rasite adresu www.smpf.lt/europassNaujasis Europass CV šablonas


16

KETVIRTASIS METų KALBų AMBASADORIUS BUS RENKAMAS NACIONALINĖS DAUGIAKALBYSTĖS OLIMPIADOS METUŠ. m. balandžio 20 d. vyksiančios na-cionalinės Daugiakalbystės olimpi-ados ,,Aš kalbu, tu kalbi – mes ben-draujame“ metu jau ketvirtą kartą Lietuvoje bus renkamas Metų kalbų ambasadorius. Šiemet, kaip ir praėju-siais metais, Metų kalbų ambasado-riumi pretenduos tapti mokyklos, ku-riose yra aktyviai skatinamas užsienio kalbų mokymas, kuriama daugiakal-bė mokymosi aplinka ir skleidžiama daugiakalbystės idėja. Rinkimuose dalyvaus apie 40 Lietuvos mokyklų, kurių komandos savo užsienio kalbų žinias tikrins Daugiakalbystės olim-piadoje. 2013 Metų kalbų ambasa-doriaus titulu apdovanotai mokyklai bus įteiktas Europos Komisijos įsteig-tas Europos kalbų ženklo pažymėji-mas bei kiti vertingi prizai.

Nacionalinė Daugiakalbystės olim-piada Lietuvoje rengiama jau antrą kartą. Joje moksleiviai turės galimybę parodyti savo kalbinius gebėjimus (skaitymo, rašymo, supratimo iš klau-sos, kalbėjimo), atliks kūrybines ir ko-mandines užduotis. Be to, komandos turės pademonstruoti žinias apie įvai-

rias šalis, jų geografiją, kultūrą ir pan. žinių viktorinoje, kuri vyks anglų kal-ba. Olimpiadą organizuoja LR švieti-mo ir mokslo ministerija, Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Švietimo mainų paramos fondas ir Ugdymo plėtotės centras, kartu su partneriais: Britų taryba, Gėtės institutu Lietuvo-je, Prancūzų institutu ir ISM Ekonomi-kos ir vadybos universitetu.

Olimpiados metu išrinkta 2013 Metų kalbų ambasadorė – mokykla bus paskelbta per apdovanojimų cere-

moniją, vyksiančią olimpiados dienos vakare, ISM universitete. Metų kalbų ambasadoriaus rinkimai yra rengiami kaip Europos kalbų ženklo iniciatyva. Europos kalbų ženklas yra Europos Komisijos apdovanojimas, kuris skati-na naujas kalbų mokymo ir mokymo-si iniciatyvas, vertingas naujas kalbos mokymo technikas, informacijos apie jas ir gerosios patirties sklaidą. Lietu-voje nuo 2002 m. Europos kalbų žen-klo apdovanojimą įgyvendina Švieti-mo mainų paramos fondas kartu su LR švietimo ir mokslo ministerija.

1. Pažink save!2. Pasirink profesiją!

3. Pasirink mokymosi kelią! 4. Rask norimą darbą!

EUROgUidAncE FILMUKAI – PLANUOjANTIEMS KARjERĄ


Euroguidance projekto lėšomis sukurti informatyvūs ir nuotaikingi filmukai supažindina su svarbiausiais profesinio pasirinkimo klausimais. Filmukai pravers karjeros patarėjams kaip darbo priemonė, o kiekvie-nam besidominčiam profesinio pasirinkimo klausi-mais pateiks informaciją apie svarbiausius profesinio pasirinkimo aspektus.

` Filmukus galima rasti Euroguidance projekto interneto svetainėje www.euroguidance.lt ir www.youtube.com portale.

17

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asLIETUVOS PILIETIS – EUROPOS PILIETIS

LIETUVOS MOKSLEIVAI PILIETINĖS GALIOS TURI DAUGIAU NEI VISA VISUOMENĖ arba KAIP PADIDINTI VISUOMENĖS NUSITEIKIMĄ VEIKTI?

Aktyvus Europos pilietis – tai visų pirma aktyvus savo šalies pilietis. Ty-rimai parodė, kad Lietuvos gyvento-jų savęs kaip Europos piliečių suvoki-mas mažėja. O kaip jie jaučiasi ir kiek aktyvūs yra savo šalyje?

Atsakyti į klausimą gali padėti duo-menys apie pilietinės galios indeksą. Pilietinės galios indekso paskirtis – nustatyti, koks yra ir kaip kinta lietu-vių domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei pilietinio dalyvavimo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas. Tyrime taikoma metodika leidžia palyginti skirtingų metų rezultatus, pažvelg-ti, kaip kinta mūsų visuomenės esa-mas ir potencialus pilietinis aktyvu-mas, pilietinės galios suvokimas bei pilietinės veiklos rizikų vertinimas. Nuo 2007 m., kalendorinių metų pabaigoje yra atliekama reprezen-tatyvi Lietuvos gyventojų apklausa taikant tą patį pagrindinį klausimy-ną, matuojantį pagrindinius pilieti-nės galios dėmenis: esamą pilietinį aktyvumą, potencialų pilietinį akty-vumą, pilietinės įtakos suvokimą ir pilietinės veiklos rizikos vertinimą.

2009 m. atliktas antrasis Pilietinės galios indekso tyrimas išsiskyrė tuo, kad apėmė ne tik visos Lietuvos vi-suomenės, bet ir šalies mokytojų pi-lietinės galios vertinimą. Lyginamoji analizė atskleidė itin didelius visos visuomenės ir mokytojų pilietinės galios skirtumus pastarųjų naudai.

2010 m. atliktame Pilietinės galios indekso tyrime buvo atidžiau nagri-nėtos Lietuvos jaunimo, Nepriklau-somybės metais brendusių 15–29

metų žmonių, pilietinės nuostatos ir aktyvumas.

2012 m. po dvejų metų pertraukos atlikto Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimo ypatybė – šalia visos Lietuvos visuomenės papildo-mai tirta Lietuvos moksleivių pilietinė galia. Tyrimo duomenys ne tik leidžia detaliau įvertinti ir su visa visuomene palyginti Lietuvos moksleivių pilie-tiškumą, bet ir atskleidžia jų požiūrį į pilietinį ugdymą mokykloje.

Bendras domėjimosi viešaisiais rei-kalais indeksas (sudarytas iš domė-jimosi politinėmis, verslo ir ekono-mikos, kultūros, sporto ir gyvena-mosios vietovės naujienomis) 2012 metais skalėje nuo 0 iki 100 įgyja vidutinę reikšmę 41,0 ir per pasku-tiniuosius metus išlieka statistiškai reikšmingai nepakitęs – 2010 m. šio indekso vidutinė reikšmė buvo 40,2. Taigi galime sakyti, jog Lietuvos gy-ventojai ir toliau gana vidutiniškai domisi viešaisiais reikalais.

Kaip ir ankstesniais metais, aktyviau-siai Lietuvos gyventojai dalyvauja

aplinkos tvarkymo talkose bei aukoja labdarai – šiomis veiklomis per pas-kutiniuosius metus teigia užsiėmęs kas antras respondentas. Aktyviau dalyvaujama ir vietos bendruome-nių veikloje – į ją įsitraukia 4 iš 10 ap-klaustųjų. Tuo tarpu kitos pilietinės veiklos sulaukia gerokai mažiau da-lyvaujančiųjų – jose teigia dalyvavę geriausiu atveju 1–2 respondentai iš 10. Per pastaruosius metus labiausiai išaugo žmonių, besikreipusių į valsty-bės kontroliuojančias institucijas (po-liciją, mokesčių inspekciją, vaiko tei-sių tarnybą ir pan., pranešdami apie įstatymų pažeidimus) skaičius, akty-viau dalyvauta talkose, tačiau suma-žėjo aukojusių labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmusių asmenis ar vi-suomenines organizacijas. Palyginti su 2010 metais, aktyvumo indeksas statistiškai reikšmingai nepaaugo, ta-čiau žvelgiant nuo 2007 metų galime stebėti nors ir ne itin žymią, tačiau nuoseklią Lietuvos gyventojų pilieti-nio aktyvumo augimo tendenciją.

Įdomu, kad augant bendram Lie-tuvos gyventojų pilietiškumui, jo

18

LIETUVOS PILIETIS – EUROPOS PILIETIS

apskaičiavimui naudojamų para-metrų dinamika yra gana individu-ali: labiausiai mažėja potencialus pilietinis aktyvumas – parametras, parodantis, kiek žmonių imtųsi tam tikrų veiksmų kilus tam ti-kroms politinėms, ekonominėms ar vietinės reikšmės problemoms.

Pastebėta, jog kai kuriose pilietinėms priskiriamose veiklos srityse (pvz., dalyvavimas aplinkos tvarkymo tal-kose) žmonių dalyvauja daugiau. Pa-daugėjo ir dalyvaujančių vietos ben-druomenės veikloje skaičius: įsitrau-kiantys į ją teigė 4 iš 10 apklaustųjų. Šiek tiek sumažėjo žmonių, aukojan-čių pinigų, nors apskritai Lietuvos gy-ventojai noriai prisideda prie labda-ros. Veikla, į kurią įsitraukia žmonės, – tik viena iš 4 dimensijų, matuojamų pilietinės galios indeksu. Tiriamas potencialus pilietinis aktyvumas, su-bjektyvus savo kaip piliečio įtakos su-pratimas, pilietinės galios pajutimas. Pilietinės veiklos rizikos vertinimas, sudarantis ketvirtą indekso dimensi-ją, per pastaruosius pora metų nepa-kito. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ buvo užsibrėžta, jog 2020 m. pilietinės galios indeksas bus 50 (iš 100 galimų). Deja, kasmet šiam indeksui nedidėjant, toks sieki-nys vargu ar galės būti įgyvendintas. Tiesa, randasi vis daugiau pilietinių iniciatyvų, tad daugiau galima būtų tikėtis iš jaunosios kartos.

Neatsitiktinai atskirai buvo tirtas moksleivių pilietiškumas. Tyrimo duomenimis, visose išvardytose di-mensijose, išskyrus rizikos, mokslei-viai lenkia visus gyventojus (išskyrus mokytojus). Pavyzdžiui, pilietinio aktyvumo dimensijoje visuomenės vidutinė reikšmė lygi tik 38,4, moki-nių – 53,6, o mokytojų (2009 m. duo-menimis) – net 70.

Tarp moksleivių populiariausios tos pačios veiklos, kaip ir visoje visuome-nėje: aplinkos tvarkymas, veikla vie-tos bendruomenėje bei labdara. Ge-rokai daugiau moksleivių dalyvauja ir visuomeninių organizacijų, judėjimų, religinių bendruomenių veikloje.

Lietuvos moksleiviai yra ta grupė, kuri išsiskiria iš kitų aukštesniu pilietinės įtakos supratimu, kartu su mokytojais jie lenkia visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau, nors ir pralenkia visą visuomenę, moky-tojams nusileidžia realiu pilietiniu aktyvumu. Imant kartu – mokyklose sutelkta daugiau pilietinės galios nei visoje visuomenėje.

Kaip vis dėlto skiriasi moksleivių, mo-kytojų ir visos visuomenės pilietinė galia pagal atskiras pilietinės galios indekso dimensijas, galime matyti žemiau pateiktame paveiksle. Lietu-vos moksleiviai yra ta grupė, kuri išsi-skiria iš kitų aukštesniu pilietinės įta-kos supratimu, kartu su mokytojais

jie lenkia visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau, nors ir pralenkia visą visuomenę, bet mo-kytojams nusileidžia realiu pilietiniu aktyvumu. Pilietinio veikimo rizikų vertinimu bei domėjimusi viešaisiais reikalais moksleiviai nesiskiria nuo visuomenės. Ir bent jau pastaruoju aspektu galėtų imti pavyzdį iš savo mokytojų. Pažvelgus į šiuos duome-nis matyti, jog mokyklose sutelkta daugiau pilietinės galios nei visoje visuomenėje.

Europos Komisija 2012-ųjų pavasa-rį paskelbė ataskaitą, kad pilietinis ugdymas jau yra įtrauktas į visų ES valstybių narių pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programas, tačiau

19

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

asLIETUVOS PILIETIS – EUROPOS PILIETIS

kyla sunkumų rengiant šio dalyko mokytojus, pirminio šios specializa-cijos mokytojų rengimo programos siūlomos tik Anglijoje ir Slovakijoje. Visos valstybės yra parengusios gai-res, pagal kurias moksleiviams sutei-kiama galimybė dalyvauti mokyklos valdymo procese, o nuo 2007 m. daugiau nei pusėje šalių (tame tarpe ir Lietuvoje) įgyvendinta bent viena valstybės finansuojama programa ar projektas, kuriuo su pilietiškumu susijusios vertybės ir nuostatos ug-domos už mokyklos ribų.

Toks projektas – 2010–2013 m. Fon-do įgyvendinamas ESF projektas „Neformaliojo švietimo paslaugų rė-mimo sistemos sukūrimas savivaldy-bėse. TAPK“. Vienas iš jo tikslų – plė-toti pilietinį ir tautinį vaikų ugdymą savivaldybėse įgyvendinant keturias ilgalaikes nacionalinės pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švieti-mo programas: mokinių savivaldos stiprinimas, regioninio tapatumo stiprinimas, vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam, ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių dar-bų organizavimas, asociacijų (vaikų, jaunimo ir kt. organizacijų) bendra-darbiavimo (partnerystės) su moky-klomis stiprinimas ir 20 neformaliojo švietimo programų, nukreiptų didin-ti vaikų ir paauglių pilietiškumą.

Iš viso ilgalaikėse programose daly-vavo 10 551 vaikas iš visos Lietuvos, iš jų – 4 245 vaikai iš kaimo vietovių mokyklų. Į programų veiklas buvo įtraukti ir 793 vadovai. Tris vasaras

projekto lėšomis buvo remiamos ir vaikų poilsio programos. Parama pa-sinaudojo beveik 16 tūkst. vaikų, iš jų – daugiau kaip pusantro tūkstan-čio – socialiai remtini. Finansuotos kultūrinio-etninio paveldo pažini-mo, lyderystės ir pilietiškumo, pa-kantumo ir tolerancijos, pilietinio bei tautinio, ekologinio-gamtosauginio ugdymo ir kitos pilietiškumo jausmą skiepijančios programos. Neforma-liojo švietimo trumpalaikėse progra-mose dalyvavo dar beveik 14 tūks-tančių vaikų. Taigi, projekto metu pilietiškumo mokėsi apie 41 tūkst. Lietuvos moksleivių iš visų apskričių ir įvairių socialinių grupių.

Programose dalyvavo visų amžiaus grupių (nuo pradinukų iki abiturien-tų) vaikai iš įvairių ekonominių, soci-alinių, kultūrinių kontekstų. Nemažai vaikų buvo iš socialinės rizikos šeimų arba šeimų, gaunančių socialinę pa-

ramą. Ypač daug tokių vaikų buvo iš kaimo vietovių. Vaikams iš mažiau galimybių turinčių šeimų dalyvavi-mas programose neretai buvo vie-nintelė galimybė turiningai praleisti laisvalaikį. Visose programose daly-vavo vaikų iš tautinių mažumų šei-mų (lenkų, rusų, baltarusių, romų ir pan.). Vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių darbų organiza-vimo programoje dalyvavo ir vaikų globos namų auklėtiniai.

Mokinių savivaldos stiprinimo pro-grama buvo skirta pagilinti įvairaus amžiaus vaikų žinias apie pilietiš-kumą ir tautiškumą, skatinti jaunus žmones aktyviau įsitraukti į neforma-lią veiklą. Programa buvo grįsta mo-kymosi bendradarbiaujant strategija, buvo taikomi aktyvieji mokymo me-todai (diskusija, minčių žemėlapis, pristatymas, susirinkimai, rezoliucijų rengimas), mokiniai organizavo bei dalyvavo demokratiniuose rinki-muose mokykloje (rengė rinkimines programas ir agitacijas, dalyvavo rinkimų komisijose), organizavo veiklas klasėse, mokinių savivaldos institucijose ruošė kitų metų veiklos planus, numatė mokinių savivaldos veiklos prioritetus. Programoje buvo sėkmingai naudojama Mokomojo mokinių parlamento veiklos forma.

Regioninio tapatumo stiprinimo programos buvo įgyvendinamos trijuose Lietuvos etniniuose regio-nuose. Tai turėjo įtakos programų

20


veiklų įvairovei: programa „Prikelki-me senolių patirtį“ plėtojo vaikų ge-bėjimus atpažinti savo etnokultūri-nio regiono ypatumus puoselėjant ir saugant kultūros paveldą; ugdė vaikų tautiškumą ir pilietiškumą, socialines, komunikavimo kompe-tencijas, toleranciją ir pagarbą šalia gyvenantiems kitataučiams; mokė užmegzti kontaktus ir bendradar-biauti su etnokultūros puoselėto-jais, vietos bendruomenėmis, ama-tininkais. Programos „Dzyvų dzyvai“ veiklomis buvo siekta ugdyti vaikų tautinę kultūrinę savimonę, skatinti jų kūrybą ir meninę saviraišką, suda-ryti galimybę gyvai pažinti Dzūkijos kraštą: kalbą, papročius, gyvenimo būdą, tik Dzūkijai būdingas liaudies

veikiant; naudojama asmeninio pažangumo sistema – kiekvienas dalyvis pats atsakingas už savo da-lyvavimą ir pažangą; vadovo asme-ninis pavyzdys ir parama, draugiš-kas neformalus santykis su grupės vadovais; per skautiškų vertybių ir įžodžio sistemą ugdomos moralinės nuostatos; daug veikiama gamtoje.

Vietos bendruomenei aktualių ir pilietiniam ir tautiniam ugdymui skirtų visuomeninių darbų organi-zavimo programa kėlė tikslus kuo daugiau neformaliojo ir formaliojo ugdymo specialistų apmokyti dirb-ti efektyviais neformaliojo švieti-mo metodais, motyvuoti jaunimo lyderius aktyviai pilietinei veiklai ir ugdyti vaikų bei jaunimo gebėjimą

turinčiojo, bet nežinia, kaip bendrau-ti, ar baimė įžeisti užveria kelią darbui su jais, tačiau būtent visuomenės pa-žeidžiamos grupės yra ta visuomenės dalis, kurios problemas spręsti galėtų ypač padėti savanoriškas darbas. Su-burtas forumo teatras. Tokio metodo tikslas – gerinti psichologinį klimatą kolektyve mokantis atpažinti proble-mas ir ieškoti problemų sprendimo būdų per asmeninę patirtį, skatinti bendruomenėje diskusijas nepato-giomis ir skausmingomis temomis bei ieškoti problemų sprendimo būdų, ugdyti gebėjimą laisvai reikšti savo mintis, diskutuoti gerbiant kito nuomonę, toleruoti kitaip mąstančius ir kitaip atrodančius žmones, atsikra-tyti bendravimo ir scenos baimių, iš-mokti atpažinti konfliktines situacijas išvengiant emocinio streso, jas spręs-ti, skatinti kartų bendradarbiavimą.

Asociacijų bendradarbiavimo su mokyklomis stiprinimo programa siekė stiprinti Lietuvos mokyklų ir jaunimo asociacijų bendradarbiavi-mą ir didinti jų įtaką vaikų ir jaunimo neformaliajame švietime lavinant vaikų ir jaunimo pilietinę bei tautinę savimonę; skatinti sąmoningą vaikų ir jaunimo tautinę raišką ir pilietinį aktyvumą; mokytis savarankiškai ir neformaliai bei siekti tikslų.

Apibendrinant, visos programos buvo orientuotos į pilietinio ir tau-tinio sąmoningumo bei asmenybės ugdymą skatinant vaikų savarankiš-kumą, pasitikėjimą savimi ir aktyvu-mą, atsakomybę už save ir kitus, kū-rybiškumą ir toleranciją, kritinį mąs-tymą, analitinius įgūdžius bei požiū-rį ir taip paskatinti aktyviai dalyvauti mokyklos ir visuomenės gyvenime.

Ligšioliniai Lietuvos visuome-nės būklės tyrimai rodo, kad pilietinės visuomenės raida Lietuvoje patiria rimtų sun-kumų. Pagal pilietinės galios indeksą matome, kaip kinta vi-suomenės pilietinės galios: ar jos auga žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patir-ties ir įgūdžių, ar mažėja stiprė-jant politiniam susvetimėjimui.

dainas ir išbandyti įvairius amatus, lietuvių liaudies burtus ir kerėjimus, išmokti liaudies šokių, dainų, akty-viai bendrauti su Dzūkijos krašto žmonėmis. Buvo ugdomi organiza-ciniai, socialiniai ir komunikaciniai vaikų gebėjimai. Žemaitijos regione įgyvendinant programą buvo gili-namos įvairaus amžiaus vaikų žinios apie Žemaitijos regiono kultūrinį iš-skirtinumą ir paveldą bei tradicijas, skatinamas vaikų domėjimasis savo kraštu. Kadangi šiame regione pro-gramą įgyvendino nevyriausybinė organizacija Lietuvos skautija, veiklų įgyvendinimas buvo grindžiamas skautų veiklos principais: veikla vyk-doma mažomis grupelėmis – skilti-mis; mokomasi per patirtį, suteikiant atsakomybę patiems vaikams, jiems

patiems identifikuoti aktualias vi-suomenei ir vietos bendruomenei problemas bei gerinti socializacijos aplinką bendruomenėse kartu vyk-dant visuomenei naudingus darbus. Įgyvendinant veiklas buvo sudarytas ir visuomenei pristatytas socialinis miesto žemėlapis, kurio paskirtis – ugdyti bendruomenės pilietiškumą bei atsakomybę už savo socialinę ir fizinę aplinką. Sudaryta gyvoji bibli-oteka, siekiant tikslo – naikinti mi-tus apie visuomenės pažeidžiamas grupes, ugdyti visuomenės savitar-pio supratimą. Nuoširdus pokalbis, suteikiama jauki, interaktyvi erdvė bendrauti „akis į akį“ su visuomenės pažeidžiama grupe sugriauna neži-nios ir baimės sieną. Dažnas linkęs gailėtis, pavyzdžiui, judėjimo negalią

21

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

Kiek Lietuvos moksleiviai yra nu-siteikę spręsti šaliai iškylančias rimtas politines, ekonomines ar kokias nors vietos problemas? Moksleiviai visose vardintose pilie-tinėse veiklose be išimčių dalyvauja kur kas aktyviau. Ženkliausi skirtu-mai – daug aktyvesnis įsitraukimas į aplinkos tvarkymo veiklas bei vietos bendruomenės veiklą. Tiesa, visuo-menėje paplitusi nuostata priešta-rauja realioms sociodemografinėms pilietinio aktyvumo tendencijoms: būtent jauniausieji šalies gyventojai (net jų pačių) vertinami kaip mažiau-siai pilietiškai aktyvūs. Pilietiškai kiek aktyvesnės nei vaikinai yra mergi-nos, kaimo vietovių moksleiviai – ak-tyvesni nei miesto, vidurinių moky-klų ir gimnazijų moksleiviai pilietiniu aktyvumu pranoksta profesinių ir pa-grindinių mokyklų moksleivius. Taip pat matyti, jog pilietinis aktyvumas auga pereinant į aukštesnes klases, tačiau paskutiniaisiais metais moky-kloje vėl sumažėja. Reikšmingų skir-tumų įsitraukimo į pilietines veiklas aktyvume pagal subjektyviai verti-namą šeimos finansinę padėtį nėra.

2012 metų pilietinės galios indekso tyrimo, kuriame dėmesys buvo skir-tas ir moksleivių bei visos visuome-

Parengta pagal:• Visuomenės nuomo-nės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų ir moks-leivių apklausa, 2012 m.• Viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Gallup“. Pasaulinis pilietinio akty-vumo tyrimas, 2010 m.• Švietimo mainų para-mos fondas. 2011–2012 m. pilietinio ir tautinio nefor-maliojo vaikų švietimo pro-gramų įgyvendinimo vertini-mo ataskaita, 2012 m.• Nuotraukos iš ESF pro-jekto „Neformaliojo švieti-mo paslaugų rėmimo siste-mos sukūrimas savivaldy-bėse. TAPK“.

nės pilietinio ugdymo būklės moky-kloje vertinimui, duomenys atsklei-dė, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų (89 %) mano, jog dabar-tinėje Lietuvos mokykloje pilieti-nis ugdymas yra reikalingas. Patys moksleiviai jiems dėstomą pilietinio ugdymo dalyką vertina gana gerai, pilietinio ugdymo dalyko pamokas mokykloje laiko įdomiomis, asme-niškai labai naudingomis. Svarbu, jog didžioji dalis moksleivių sutinka, kad mokykloje turėtų būti labiau pa-dedama moksleiviams suprasti ša-

lies politinį gyvenimą, jog pilietinio ugdymo dalyko pamokose ir po jų trūksta praktinės veiklos.

Projekte „TAPK“ dalyvavusių vaikų apklausa parodė, kad pasiūlytos veiklos sustiprino daugumos dalyvių pi-lietiškumo jausmą, dalis apklaustųjų apskritai pirmą kartą turėjo progos dalyvauti nuoseklioje programoje, buvo prisipažinusių, jog programa padėjo atrasti ilgalaikio domėjimosi sritį ar apsaugojo nuo rizikingų pa-sirinkimų.

Šiek tiek statistikos iš pasaulinio pilietinio aktyvumo tyrimo, įvykdžius apklausas 130-yje šalių („Gallup“, 2010).Pilietiškai aktyviausios ir neaktyviausios šalys


22

ARTĖjA PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI

AKTUALU: PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI

Pirmininkavimo tvarka ir principai

ES Tarybos pagrindinė funkcija, kar-tu su Europos Parlamentu, yra ES teisės aktų priėmimas. Taryboje ats-tovaujama šalių narių interesams. Tarybos posėdžiuose, atsižvelgiant į svarstomo klausimo temą, dalyvauja po vieną ministrą iš kiekvienos vals-tybės narės. Kiekviena ES valstybė narė po šešis mėnesius pirmininkau-ja ES Tarybai pagal eilę, kuri 2007 m. patvirtinta iki 2020 metų.

Pirmininkaujanti valstybė turi:

` vadovauti ES Tarybai ir jos parengiamiesiems organams (darbo grupėms ir komitetams);

` atstovauti ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, formuoti ES Tarybos santykius su kitomis ES institucijomis;

` vadovaujant ES Taryboje vykstančioms diskusijoms ir pirmininkaujant posėdžiams laikytis neutralumo ir nešališkumo principo, siekti kuo platesnio valstybių narių sutarimo;

` atstovauti ES daugiašaliuose tarptautinio bendradarbiavimo formatuose.

Nuo 2013 m. pirmininkavimą pir-mąjį kartą perims ir Lietuva. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva turės vadovauti deryboms dėl teisės aktų, kurių projektus teiks Komisija, tarp valstybių narių ir su Europos Parlamentu bei siekti visų šių veikėjų sutarimo.

Lietuva tikriausiai bus pirmoji ES Tarybos pirmininkė, vadovausian-ti 28 šalių deryboms, jei, kaip pla-nuojama, 2013 m. liepos 1 d. prie ES prisijungs Kroatija. Be to, Lietuva pirmininkaus iki naujų Europos Par-lamento rinkimų likus mažiau kaip metams, taigi baigiantis penkerių metų laikotarpiui, kuriam savo dar-bą planuoja ir jo tvirtinama Euro-pos Komisija. Kaip žino kiekvienas studentas, darbų būna daugiausia kaip tik artėjant egzaminui. To-dėl ir Lietuvai per pirmininkavimą teks pasirūpinti, kad visos 27 šalys susitartų dėl daugiau kaip 80-ies Komisijos siūlymų ir kad jie virstų Europos Sąjungos „įstatymais“, pri-valomais vykdyti kiekvienai vals-tybei narei. Tai keliskart daugiau negu tenka valstybėms, pirminin-kaujančioms tuo metu, kai penkerių metų laikotarpis tik įsibėgėja. Kaip rodo praktika, valstybių narių prio-ritetai sudaro tik nedidelę dalį bū-simosios darbotvarkės. Svarbiausia, ko laukiama iš pirmininkaujančios šalies, – kad ji užtikrintų visiems bendrų, Komisijos suplanuotų ir pasiūlytų, teisės aktų priėmimą. Tai-gi Lietuva turės išmokti ne tik gin-ti savuosius siekius, bet ir suprasti bei derinti kitų valstybių narių in-teresus: didesnių ir mažesnių šalių, pietinių ir šiaurinių, turtingesnių ir ne tokių turtingų, besiverčiančių žvejyba ir neturinčių jūrų sienų. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Airija, po Lietuvos – Graikija. Su šio-mis valstybėmis mūsų šalis sudaro vadinamąjį „trejetą“ ir drauge pla-nuoja darbus. Be to, ko nespės viena šalis, turės perimti kita.

Europos Sąjunga yra labai sudėtin-gas mechanizmas, todėl Lietuvos pirmininkavimas bus ir galimybė, ir atsakomybė, pagal kurią kitos

valstybės narės ir partneriai visame pasaulyje vertins mūsų šalies bran-dumą.

Lietuvos pirmininkavimo tikslai ir prioritetai

Lietuva sieks užtikrinti efektyvų ES Tarybos darbą ir veiklos tęstinumą, sustiprinti Lietuvos pozicijas ES, ska-tinti Lietuvos kaip patikimos ES na-rės įvaizdį.

Per Lietuvos pirmininkavimą ES dar-botvarkėje numatoma daugiau nei 500 klausimų, iš kurių 115 prioriteti-niai. Lietuvos pirmininkavimo tikslas yra skatinti nuolatinį ekonomikos augimą ir konkurencingumą, maži-nant nedarbą, užtikrinant finansinį stabilumą ir energetinį saugumą – didžiausius ES prioritetus. Tarp Lietu-vos pirmininkavimo ES Tarybai prio-ritetinių sričių taip pat bus energeti-ka, Rytų partnerystė, ES išorės sienų valdymas.

Pirmininkavimo darbotvarkėje bus skiriama dėmesio ir švietimo, moky-mo bei mokslinių tyrimų sritims.

Švietimo ir mokymo srityje Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus akcentuojami kokybės ir efektyvumo užtikrinimo principai. Pirmininkavimo metu taip pat bus svarstomi aukštojo mokslo tarptau-tinimo ir finansavimo efektyvumo klausimai, analizuojamos lyderystės švietime bei profesinio mokymo atvirumo skatinimo temos, disku-tuojama apie atvirai prieinamus mo-kymosi išteklius.

Pažymėtina, kad šiuo metu, Airijai pirmininkaujant ES Tarybai, vyksta derybos dėl naujosios programos „Erasmus visiems“, apjungsiančios švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto

23

Švie

tim

o m

ainų

par

amos

fond

as

iniciatyvas į vieną programą ir užti-krinsiančios efektyvesnį programos valdymą ir didesnį bendrą finansa-vimą. Nepavykus minėtų derybų už-baigti airiams, jas bus siekiama tęsti ir baigti Lietuvos pirmininkavimo metu.

Mokslinių tyrimų srityje pirmi-ninkavimo ES Tarybai metu Lietuva sieks, kad programos „Horizontas 2020“, apimančios ir Europos ino-vacijų ir technologijų institutą bei Euratomo programą, įgyvendinimas prasidėtų nuo 2014 m. pradžios. Kar-tu Lietuva dirbs siekdama rasti de-ramus ir savalaikius sprendimus dėl iniciatyvų, įgyvendinančių programą „Horizontas 2020“.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu atitinkamas dėmesys bus ski-riamas Europos Komisijos iniciatyvos dėl sustiprintos Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystės įgyven-dinimui, ypač minėtos iniciatyvos aspektams, susijusiems su moksli-ninkų karjera ir tarptautine mokslo dimensija.

Pirmininkavimas Briuselyje ir Vilniuje

Briuselyje per 20 pirmininkavimo savaičių vyks apie 1 800 posėdžių: darbo grupių, Nuolatinių atstovų ko-miteto, Tarybos ir kt. Jiems pirminin-kaus atitinkamai Lietuvos valstybės institucijų ekspertai, ambasadoriai ir ministrai. Įskaitant ir pasirengimo laikotarpį, su pirmininkavimu susi-jusių susitikimų Briuselyje skaičius sieks 3 000. Pirmininkavimo ES Tary-bai programa bus vykdoma Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES – tai reiš-kia, kad dauguma sprendimų bus priimama Briuselyje. Greta formalių pirmininkavimo renginių numato-mi Lietuvai pristatyti skirti koncer-tai, parodos, ekonomikos ir turizmo renginiai Briuselyje ir Strasbūre, kitų šalių sostinėse.

Lietuvoje vyks per 200 aukšto ly-gio susitikimų. Lietuvą aplankys 20–30 tūkst. svečių (ministrų, aukšto

rango pareigūnų, žurnalistų, nevy-riausybinių organizacijų atstovų). Tarp svarbiausių Lietuvoje vyksian-čių renginių – Europos Parlamento frakcijų vadovų vizitas, Europos Ko-misijos vizitas (kartu su Pirmininka-vimo ES Tarybai atidarymo renginiu), ES ir Rytų partnerystės šalių narių vadovų susitikimas, informacinių ir ryšio technologijų konferencija „ICT 2013“.

Pasirengimas pirmininkauti

Pagrindinis pirmininkavimo ES Tary-bai veiklos koordinatorius – Užsienio reikalų ministerija. Procese aktyviai dalyvauja visos ministerijos ir žiny-bos, įskaitant Seimą, Vyriausybės ES komisiją (VESK). Tarpinstitucinė ko-munikacija užtikrinama per koordi-natorių tinklo veiklą. Jame keičiamasi ekspertinėmis įžvalgomis bei nuo-monėmis dėl ilgalaikių pirmininkavi-mo tikslų, organizavimo, administra-cinių gebėjimų stiprinimo ir kt. Tinklą sudaro ministerijų, Seimo kanceliari-jos, Ministro Pirmininko tarnybos ir Prezidento kanceliarijos atstovai.

Siekiama į pasirengimą įtraukti ir vi-suomenę: organizuojami konkursai (logotipo atranka, vaizdo klipai ES

„Po kelių mėnesių Lietuva taps ne tik geografiniu, bet ir politiniu Europos centru. Pirmą kartą vadovausime Europos Sąjungos Tarybai. Tam ruošiamės labai atsakingai. Turė-sime suderinti visai Europai labai svarbius ir sudėtingus sprendimus. Privalome pateisinti tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą.“

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos prezidentė

tematika, nuotraukų konkursai), ren-giami susitikimai su visuomene, regi-onų atstovais, užmegzti ryšiai su NVO, kitomis tikslinėmis grupėmis.

`Daugiau informacijos apie lietuvos pirmininkavimą ir renginių kalendorių galima rastiwww.eu2013.lt

Parengta pagal:Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos Lietuvos pirmininkavimui skirtos interneto svetainės www.2013eu.lt

bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos informaciją

ARTĖjA PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI

Nuotrauka iš projekto „TAPK“

Leidėjas Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g. 12, 01112 VilniusTel. (8 5) 261 0592, faksas (8 5) 249 7137El. paštas [email protected]; www.smpf.ltTiražas 500 egz.© Švietimo mainų paramos fondas, 2012 m.Rengėjas Švietimo mainų paramos fondasMaketavo ir spausdino UAB „Lodvila“

MOKOMĖS VISĄ GYVENIMĄŠvietimo mainų paramos fondo informacinis leidinys 2013 m. lapkritis, Nr. 12

Šį leidinį finansavo Europos Komisija. Leidinyje išreiškiamas tik autorių požiūris, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Leidinį rengė: Audronė Bagdonienė, Dovilė Rudzenskė, Laura Šlepavičienė, Tautvydas Tamulevičius, Ingrida Meižienė, Daiva Šutinytė, Evelina Miselienė, Justina Baliūnaitė, Donata Pečiukėnienė.

UŽDUOTIS

Pirmininkavimas – tai ne tik kiekvienos ES šalies narės pareiga, bet ir laikas, kuomet visos Europos žvilgsniai krypsta į pirmininkaujančią šalį. Todėl kiekviena ES Tarybai vadovaujanti šalis pasinaudoja proga sustiprinti savo įvaizdį. Pirmi-ninkavimui skirtas logotipas taip pat naudojamas kaip šalies identiteto pristatymo priemonė.

Žemiau matote 12 per pastaruosius kelerius metus iki Lietuvos pirmininkavusių ES šalių logotipų fragmentus. Paban-dykite atspėti, kokių šalių šie logotipai.

KIPRAS

ČEKIJA

AIRIJA

LENKIJA

PORTUGALIJA

ŠVEDIJA

SLOVĖNIJA

DANIJA

PRANCŪZIJA

VENGRIJA

ISPANIJA

VOKIETIJA

Atlikę užduotį atsiųskite skenuotą užduoties puslapį el. paštu [email protected] (arba iškirptą adresu Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius) iki 2013 m. birželio 1 d. – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios. Iš teisingai išsprendusiųjų burtų keliu bus atrinkti trys laimingieji, kuriuos apdovanosime prizais!

mokomĖs visĄ gyvenimĄ · 2016. 12. 21. · mokomĖs visĄ gyvenimĄ Švietimo mainų paramos...

Documents