NUO

8IKI

10METŲ

NUO

8IKI

10METŲ

!NEŽIŪRĖKJAI Į AKIS

ISBN 978-609-466-130-3

9 786094 661303

NUOTYKIAI JŪROJE

Rašytoja ir aktorė MO O’HARA užaugo JAV, bet šiuo metu gyvena Pietryčių Londone. Ji rašo juokingas

knygas vaikams ir vaidina jiems savo kūrybos pjeses, nes supranta, kad vaikams labiausiai patinka juoktis.

Pasiilgote Frankio? Didelės riebios auksinės žuvelės zombio? To, kuris bandė užhipnotizuoti visą mokyklą?

Jis vėl čia! Tomas ir Pradipas slapta pasiima jį į šeimos išvyką prie jūros.

Pasirodo, jūroje gyvena baisus didžiulis ungurys...

Ką darys Piktasis Mokslininkas Markas, vyresnysis Tomo brolis? Kaip Frankis kovos su unguriu? Ar hipnotizuojantis

Frankio žvilgsnis įstengs nugalėti pabaisą? O gal viskas iš tiesų yra visai ne taip, kaip atrodo?

Sužinok kuo greičiau!

Antroje istorijoje Frankis netikėtai tampa... aktoriumi mokyklos teatre! Žuvelės zombio nuotykiams

nėra galo. Bet svarbiausia – visuomet viskas baigiasi gerai!

Dvi juokingos, baisios ir netikėtos istorijos apie žuvį, kurios privers kvatoti balsu!

Iš anglų kalbos vertė Rasa Stamkauskienė

VILNIUS 2015

NUOTYKIAI JŪROJE

Text copyright © Mo O‘Hara 2013Illustrations copyright © Marek Jagucki 2013 © Rasa Stamkauskienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2015© „Tyto alba“, 2015

ISBN 978-609-466-130-3

UDK 821.111-93 Oh-02

Mo O‘Hara MY BIG FAT ZOMBIE GOLDFISH THE SEA-QUELMacmillan Children‘s Books, London 2013

Iliustracijų autorius Marekas Jaguckis

Skiriu savo nuostabiajai agentei Gemai Kuper – jei ne tu, ši žuvelė

niekada ir nebūtų atsiradusi. Ačiū, kad patikėjai Frankiu ir manimi.

Eilėraščio ištrauka 123 psl. yra paimta iš Joyce Kilmer kūrinio Trees, originalus leidimas Trees and Other Poems, Joyce Kilmer,

George H. Doran Company, 1914 m. Vertimas į lietuvių kalbą – Rasos Stamkauskienės.

MO O‘HAROS KNYGOS

Mano didelė riebi auksinė žuvelė zombis•

Mano didelė riebi auksinė žuvelė zombis: nuotykiai jūroje

Knygos „Mano didelė riebi auksinė žuvelė zombis“

skaitytojų atsiliepimai:

„Šis franktastiškas pasakojimas toks juokingas, kad tiesiog išvertė mane iš kojų!“ Šarifas (8 m.)

„Kaip norėčiau turėti mažą žuvytę, viksinčią uodegyte!“ Robinas (7 m.)

„Tik nežiūrėkite Frankiui į akis! Jis užhipnotizuos jus ir negalėsite nustoti skaityti!“ Adilė (8 m.)

„Mano didelė riebi auksinė žuvelė zombis“ yra zombiškiausia knyga,

kurios neįstengsite užversti.“ Leonas (9 m.)

„Ji tikrai juokinga, ypač mane prajuokina Frankis.“ Spaikas (7 m.)

„Knyga nuostabi. Gavusi ją, skaičiau visą dieną, negalėjau nustoti, kol nepabaigiau visos.“

Bekė (9 m.)

MES VISI VYKSTAME... ZOMBisKu ATOSTOGu

Sėdėjome mano tėčio automobilio gale, Pradipo veidas atrodė pažaliavęs labiau nei žuvelės zombio akys. Kaskart tėtei vėl sukant, Pradipas pažaliuodavo vis smarkiau. Mūsų kelionės tikslas – apsistoti prie jūros iš anksto tėčio užsakytoje vietoje. Paprastai praleisti didžiojo vasaros atostogų savaitgalio vykdavo tik tėtis su mano vyresniuoju broliu Marku, Piktuoju Mokslininku, ir Pradipo tėtis su jo broliu Sanžu, Piktuoju Kompiuterių Genijumi. Tačiau šiais metais Sanžas išvažiavo į informatikos stovyklą, taigi pirmąsyk gyvenime tėtis pareiškė, kad mudu su Pradipu jau pakankamai dideli ir galime važiuoti kartu. Niekas nesugadins šio mūsų savaitgalio!

1 SKYRIUS

ILGAS IR VINGIUOTAS KELIAS

10

Nei Pradipas, vemiantis jau penktąjį kartą per keturias valandas (nebuvo sunku suprasti, kad tuoj vems, iš nustebusios veido išraiškos). Nei Samė, trimetė Pradipo sesutė, kuriai irgi nusišypsojo laimė vykti kartu su mumis, nes vos tik išgirdusios apie tai,

jog mudu su Pradipu išvažiuojame, mūsų mamos susiorganizavo masažo ir purvo vonių procedūrų savaitgalį. (To tai aš visiškai nesuprantu. Mamos pyksta dėl purvinų batų. Jos pasiunta, išvydusios purvą ant svetainės kilimo. Bet, pasirodo, purvas ant veido joms netgi labai patinka. Ir kas galėjo pagalvoti?) Šio savaitgalio nesugadins net Markas, kuris neištarė man nė žodžio nuo to laiko, kai sužinojo, kad aš, Pradipas ir Samė važiuosime drauge. Jeigu jis dar ir nemuštų manęs, būtų išvis puiku.

– Maišelį, – vėl už posūkio sudejavo Pradipas.– Maišelį, – sukomandavau Samei, siūbuojančiai

savo automobilinėje kėdelėje šalia manęs.Ji padavė man dar vieną vėmimui skirtą maišelį,

kokius dalija skrendant lėktuvu. Pradipo mama į kelionę jam įdėjo visą kalną tokių maišiukų. Išlanksčiau jį ir padaviau Pradipui. Jo mama šiuos itin patvarius maišelius perka internetu: juos gali pripildyti iki pat viršaus ir jie vis tiek nesuplyšta. Tai geriausios vandens bombos iš visų, nes jos niekada nesusprogsta nepasiekusios taikinio. Šiek tiek gaila naudoti juos pagal tikrąją paskirtį, bet ką padarysi, kad jau vaiką prispyrė.

– Veeeeeeee! – Pradipas privėmė dar vieną maišelį ir nusisuko į langą.

– Ar mes jau atvažiavome? Ar atvažiavome? – čiauškėjo Samė savo kėdutėje.

Tėtis neatitraukė akių nuo vingiuoto kelio. – Manau, būsim už dvidešimties minučių, –

tarė jis. Pradipo tėtis sėdėjo įbedęs žvilgsnį į savo

išmanųjį telefoną. – Iki tikslo liko lygiai 21,3 kilometro, – infor-

mavo jis.

12

Pradipo tėtis galėtų dirbti navigacine sistema automobiliuose, jo balsas tiesiog idealiai tinka tokiam darbui. Jūs šventai tikėtumėte, kad jis žino, kur link jus veda, nors tai ir būtų netiesa. Nors, tiesą sakant, nemanau, kad jis tilptų ant prietaisų skydelio.

– Jei pažvelgtumėt jūros pusėn, pamatytumėt švyturį, – tarė tėtis.

Pradipas, Samė ir aš prisiplojome prie lango. Švyturys atrodė labai aukštas ir baltas kaip koks vanilinių ledų kūgis, kyšantis iš jūros. Na, turiu galvoje, jeigu ledų kūgis turėtų viršuje įtaisytas milžiniškas lempas. Jis buvo išsikišęs giliai į jūrą, tad bangos duždavo į švyturį.

Markas sėdėjo sudribęs mašinos gale už mūsų ir vartė žurnalą „Piktasis mokslininkas“. Šio numerio vedamasis straipsnis vadinosi „Kaip užkariauti pasaulį: 10 lengvų žingsnių“. Į ausis Markas buvo įsikišęs ausines ir nereagavo į tėtės žodžius.

– Nerealu, Markai. Tikras švyturys! – tariau jam.Markas metė man piktą žvilgsnį.– Per šias žioplių atostogas nėra nieko nerea-

laus. – Jis užsimaukšlino ant galvos gobtuvą. – Jūsų, mulkiai, dėka ši kelionė yra labiausiai nevykusi iš visų.

Po Samės kojomis stovintis šaltkrepšis ėmė virpėti. Pakėliau jo dangtį pasižiūrėti. Išvydau ryškiai žaliai žibančias Frankio, auksinės žuvelės zombio, akis. Savo pelekais jis iš visų jėgų tvatino aplink jį suguldytas kolos skardines. Tikriausiai pasiuto išgirdęs Marko balsą. Jis vis dar griežia dantį ant mano brolio už tai, kad šis norėjo nunuodyti jį Piktojo Mokslininko tirpalu. Laimė, mudu su Pradipu sukėlėme Frankiui elektros šoką baterijomis ir jis atsigavo. Nuo to laiko jis mūsų ištikimas draugas ir asmens sargybinis žuvies pavidalu. Vyliausi, kad Frankis netrukus nusiramins.

– Viksinti zuvytė! – sušuko Samė.– Ššššš! – priglaudžiau prie lūpų pirštą.– Kas ten, brangute? – paklausė Pradipo tėtis.– Eeee, man atrodo, ji nekantrauja pamatyti

jūroje plaukiojančias žuvis, – suskubau atsakyti.Samė sukikeno, o aš atsargiai uždariau

šaltkrepšio dangtį. Kol kas saugu.Pažvelgę pro langą, mudu su Pradipu išvydome

storą rūko paklodę, kybančią virš žemės ir supančią švyturį. Rūke skendėjo vos įžiūrimas kelio ženklas. Prisimerkiau, kad geriau matyčiau, kas parašyta.

14

„Sveiki atvykę į Ungurių įlanką“, – didelėmis raidėmis, o apačioje mažu šriftu švietė prierašas, atrodė, parašytas visai neseniai: „Nešerkite ungurių. Ypač piktojo!“

Sveiki atvykę į

UNGURIŲ ĮLANKĄ

Nešerkite ungurių.

Ypač piktojo!

NUO

8IKI

10METŲ

NUO

8IKI

10METŲ

!NEŽIŪRĖKJAI Į AKIS

ISBN 978-609-466-130-3

9 786094 661303

NUOTYKIAI JŪROJE

Rašytoja ir aktorė MO O’HARA užaugo JAV, bet šiuo metu gyvena Pietryčių Londone. Ji rašo juokingas

knygas vaikams ir vaidina jiems savo kūrybos pjeses, nes supranta, kad vaikams labiausiai patinka juoktis.

Pasiilgote Frankio? Didelės riebios auksinės žuvelės zombio? To, kuris bandė užhipnotizuoti visą mokyklą?

Jis vėl čia! Tomas ir Pradipas slapta pasiima jį į šeimos išvyką prie jūros.

Pasirodo, jūroje gyvena baisus didžiulis ungurys...

Ką darys Piktasis Mokslininkas Markas, vyresnysis Tomo brolis? Kaip Frankis kovos su unguriu? Ar hipnotizuojantis

Frankio žvilgsnis įstengs nugalėti pabaisą? O gal viskas iš tiesų yra visai ne taip, kaip atrodo?

Sužinok kuo greičiau!

Antroje istorijoje Frankis netikėtai tampa... aktoriumi mokyklos teatre! Žuvelės zombio nuotykiams

nėra galo. Bet svarbiausia – visuomet viskas baigiasi gerai!

Dvi juokingos, baisios ir netikėtos istorijos apie žuvį, kurios privers kvatoti balsu!