mikroemulsijŲ formuluoČiŲ su tolnaftatu gamyba ir … · tolnaftate solubility in isopropyl...

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LORETA LEILIONAITĖ

MIKROEMULSIJŲ FORMULUOČIŲ SU TOLNAFTATU GAMYBA

IR VERTINIMAS

Magistro baigimasis darbas

Darbo vadovas

Prof. dr. Vitalis Briedis

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija

Konsultantas

Prof. habil. dr. Valentinas Snitka

Mikrosistemų ir nanotechnologijų

centras

Kauno technologijos universitetas

Recenzentas

Doc. dr. Rimantas Klimas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija

KAUNAS, 2011

2

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

PADĖKA ............................................................................................................................................ 6

1. SANTRUMPOS .............................................................................................................................. 7

2. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 8

3. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI ............................................................................. 10

4. LITERATŪROS APŢVALGA ...................................................................................................... 11

4.1. Mikroemulsijų sudėtis ................................................................................................................. 11

4.2. Mikroemulsijų ir emulsijų skirtumai ........................................................................................... 13

4.3. Mikroemulsijų formavimasis ir gamyba ...................................................................................... 14

4.4. Mikroemulsijų klasifikacija......................................................................................................... 15

4.5. Mikroemulsijų charakterizavimas ............................................................................................... 16

4.5.1. Lazerinės šviesos išbarstymo technologijos .............................................................................. 17

4.5.2. Ramano spektroskopija ............................................................................................................ 18

4.5.3. Mikroskopija............................................................................................................................ 19

4.5.4. Laidumas ir klampumas ........................................................................................................... 19

4.5.5. Branduolių magnetinis rezonansas ........................................................................................... 20

5. EKSPERIMENTINĖ DALIS ......................................................................................................... 21

5.1. Darbe naudota aparatūra, medţiagos ir reagentai ......................................................................... 21

5.2. Mikroemulsijų su etilo oleatu ir izopropilo miristatu gamyba ir vertinimas ................................. 22

5.3. Tolnaftato tirpumo surfaktante ir aliejinėje fazėje tyrimas efektyviosios skysčių chromatografijos

metodu .............................................................................................................................................. 23

5.4. 1 % tolnaftato mikroemulsijų gamyba ir vertinimas .................................................................... 23

5.5. Tolnaftato mikroemulsijų fazių diagramų sudarymas, esant skirtingiems surfaktanto ir

kosurfaktanto santykiams 5:1, 3:1, 2:1 ............................................................................................... 25

5.6. Tolnaftato mikroemulsijų gamyba keičiant surfaktanto ir kosurfaktanto santykius ir vandens

koncentraciją, mėginių analizė ........................................................................................................... 26

5.7. Tolnaftato atsipalaidavimo kinetikos iš eksperimentinių mikroemulsijų pro dializės membraną

tyrimas .............................................................................................................................................. 26

6. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................................. 28

6.1. Dalelių dydţių matavimo dinaminiu šviesos sklaidos metodu rezultatų vertinimas ...................... 28

6.2. Tolnaftato tirpumo vertinimas ..................................................................................................... 29

3

6.3. 1 % tolnaftato mikroemulsijų tyrimo mikroskopinė analizė ......................................................... 29

6.4. 1 % tolnaftato mikroemulsijos tyrimo Ramano spektroskopijos metodu analizė .......................... 32

6.5. Mikroemulsijų su tolnaftatu fazių diagramų duomenų analizavimas ............................................ 34

6.6. Tolnaftato mikroemulsijų, pagamintų keičiant surfaktanto ir kosurfaktanto santykius, vandens

koncentraciją, analizės dinaminiu šviesos sklaidos metodu vertinimas ............................................... 36

6.7. Tolnaftato atsipalaidavimo kinetikos iš eksperimentinių mikroemulsijų pro dializės membraną

įvertinimas......................................................................................................................................... 48

7. IŠVADOS ..................................................................................................................................... 51

8. LITERATŪRA .............................................................................................................................. 52

4

SANTRAUKA

Loreta Leilionaitė. Mikroemulsijų formuluočių su tolnaftu gamyba ir vertinimas.

Raktaţodţiai: tolnaftatas, mikroemulsijos, fazių diagramos, dalelių dydis, dinaminė šviesos sklaida

Mikroemulsijos yra potencialios blogai vandenyje tirpių vaistų gabenimo sistemos dėl jų

gebėjimo inkorporuoti tiek lipofilines, tiek hidrofilines medţiagas, termodinaminio stabilumo ir

nesudėtingos gamybos. Darbo tikslas buvo pagaminti blogai vandenyje tirpaus, vietiniam vartojimui

skirto priešgrybelinio vaisto tolnaftato (O-2-naftil metil (3-metilfenil) tiokarbamatas) mikroemulsijas,

įvertinti jų biofarmacines savybes. Tyrimai: tolnaftato tirpumas izopropilo miristate ir Labrasol® buvo

įvertintas efektyviosios skysčių chlomatografijos metodu. 1% tolnaftato tirpumas buvo įvertintas 14 —

oje eksperimentinių mėginių, sudarytų iš šių medţiagų: Labrasol®, Plurol isostearique

®, Tween

® 20,

Tween® 80, PEG — 400, 96,3º etanolio, izopropilo miristato, etilo oleato, distiliuoto vandens.

Mėginiai išanalizuoti mikroskopiškai ir Ramano spektroskopijos metodu. Sudarytos tolnaftato

mikroemulsijų fazių diagramos esant surfaktanto/kosurfaktanto (S/KoS; Labrasol®/Plurol

isostearique®) santykiams 5:1, 3:1, 2:1, aliejinei fazei — izopropilo miristatui. Pagal fazių diagramų

duomenis, pagamintos tolnaftato mikroemulsijos iš tų pačių medţiagų, esant kintamam S/KoS

santykiui ir vandens koncentracijai. Mikroemulsijų dalelių dydţiai ir homogeniškumas išmatuoti

dinaminiu šviesos sklaidos metodu. Tolnaftato pralaidumo pro dializės membraną įvertinimui

parinktos maţiausio vidutinio dalelių dydţio ir siauriausio dalelių dydţių pasiskirstymo pagal

intensyvumą intervalo mikroemulsijos. Rezultatai ir išvados: nepavyko pagaminti 1 % tolnaftato

mikroemulsijų naudojant jų gamybai Labrasol®, Plurol isostearique

®, Tween

® 20, Tween

® 80, 96,3 º

etanolį, izopropilo miristatą, etilo oleatą ir distiliuotą vandenį. Ramano spektroskopijos metodu

nustatyta, jog sistemose vyksta tolnaftato rekristalizacija. Pagal fazių diagramų duomenis nustatyta,

jog didėjant S/KoS santykiui mikroemulsijų susiformavimo srities plotas maţėja, sumaţėja ir sistemos

gebėjimas inkorporuoti didesnį vandeninės fazės kiekį, tačiau didėja sistemų homogeniškumas.

Išmatuoti vidutiniai dalelių dydţiai, atrinktų mikroemulsijų pralaidumo pro puslaide membraną

tyrimui atlikti, yra nuo 39 nm iki 252 nm. Nustatyta, jog tolnaftato srautas didţiausias

mikroemulsijose, kuriose vidutinis dalelių dydis maţiausias ir didţiausia vandens koncentracija.

5

SUMMARY

Loreta Leilionaitė. Development and evaluation of microemulsion formulations with tolnaftate.

Keywords: tolnaftate, microemulsions, phase diagrams, particle size, dynamic light scattering

Microemulsions are considered as potential systems for poorly water soluble drugs delivery

because of their ability to improve both lipophilic and hydrophilic drug solubilization, thermodynamic

stability and ease of preparation. The aim of the present work was to formulate microemulsions

containing poorly water soluble, topicaly used antifungal drug tolnaftate (O-2-naphthyl methyl (3-

methylphenyl) thiocarbamate) and evaluate their biopharmaceutical characteristics. Experimental:

Tolnaftate solubility in isopropyl myristate and Labrasol® were evaluated by high performance liquid

chromatography method. 1 % tolnaftate solubility capacity was evaluated in 14 experimental

formulations, containing following excipients: Labrasol®, Plurol isostearique

®, Tween

® 20, Tween

®

80, PEG 400, 96.3º ethanol, isopropyl myristate, ethyl oleate, bidistilled water and formulations were

analyzed microscopically and by Raman spectroscopy. Pseudo ternary phase diagrams for tolnaftate

microemulsion region were constructed at surfactant to cosurfactant (S/CoS) ratios 5:1, 3:1, and 2:1.

Different compositions of tolnaftate microemulsions were formulated using isopropyl myristate,

Labrasol®, Plurol isostearique

® with S/CoS ratios (5:1, 3:1, 2:1) and varying water content. Particle

size was measured by dynamic light scattering method. Formulations with small droplet sizes and

narrow range of particle size distribution were selected; tolnaftate release through dialysis membrane

was performed. Results and conclusions: it was impossible to produce 1 % tolnaftate microemulsion

from Labrasol®, Plurol isostearique

®, Tween

® 20, Tween

® 80, PEG 400, 96,3º ethanol, isopropyl

myristate, ethyl oleate, distilled water, in all samples crystallization occurred. Raman spectroscopy

showed that crystals were formed from tolnaftate. According to the pseudo ternary phase diagrams

S/CoS ratio increase was followed by microemulsion formation region plot decrease and lower ability

to incorporate high water concentrations, however with increasing S/CoS ratio more homogeneous

microemulsions were formed. In particle size measurements of selected formulations the mean

diameter of microemulsion droplets was in range of 39 nm up to 252 nm. Tolnaftate release from these

microemulsions was highest from samples with smaller particle size and higher water content.

6

PADĖKA

Uţ suteiktą galimybę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą nuoširdţiai dėkoju UAB „Fermentas―

Thermo Fisher Scientific padaliniui Lietuvoje, Vilnius ir visam jo kolektyvui, Mikrosistemų ir

nanotechnologijų mokslo centrui, KTU, šio centro direktoriui, Prof. Habil. Dr. Valentinui Snitkai, uţ

patarimus ir pagalbą.

Esu dėkinga LSMU doktorantams, Tomai Keţutytei ir Modestui Ţiliui uţ pagalbą atliekant

tyrimus, patarimus ir padrąsinimą.

7

1. SANTRUMPOS

A/V — aliejaus vandenyje tipo emulsija/mikroemulsija;

V/A — vandens aliejuje tipo emulsija/mikroemulsija;

A-V-A — aliejaus vandenyje tipo emulsija aliejuje;

V-A-V — vandens aliejuje tipo emulsija vandenyje;

BMR — branduolių magnetinis rezonansas;

D(H) — hidrodinaminis difuzijos koeficientas

DŠS (en. DLS – dynamic light scattering) — dinaminės šviesos sklaida;

EO — etilo oleatas;

ESC — efektyvioji skysčių chromatografija;

h — valandos;

HLB — hidrofilinis lipofilinis balansas;

IPM — izopropilo miristatas;

KMK — kritinė micelių koncentracija;

KoS — pagalbinė paviršiui aktyvi medţiaga (kosurfaktantas);

ME — mikroemulsija;

p — reikšmingumo lygmuo;

PAM — paviršiui aktyvi medţiaga;

pav — paveikslas;

PDI — polidispersiškumo indeksas;

PEG 400 — polietileno glikolis 400;

PI — Plurol isostearique®

;

rs — Spearman‘o koreliacijos koeficientas;

TEM — transmisinė elektroninė mikroskopija;

S — pagrindinė paviršiui aktyvi medţiaga (surfaktantas)

S/KoS — surfaktanto ir kosurfaktanto (pagrindinės ir papildomos paviršiui aktyvių medţiagų)

mišinys;

UV — ultravioletinis.

8

2. ĮVADAS

Mikroemulsijos, tai iš vandens bei aliejaus fazių, kosurfaktanto ir surfaktanto sudarytos

optiškai izotropiškos, termodinamiškai stabilios, monodispersinės sistemos, kurių dalelių dydis gali

būti nuo 10 – 200 nm [1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9]. Farmacijos mokslininkų susidomėjimą šiomis

sistemomis kelia tai, jog mikroemulsijos yra potencialios vaistų pernešimo formos, kurios pasiţymi

labai svarbia savybe – geba inkorporuoti įvairios kilmės, skirtingos struktūros ir fiziko — cheminių

savybių vaistines medţiagas. Dėl savo termodinaminio stabilumo, maţo dalelių dydţio, ypatingos

įrangos bei specialių sąlygų nereikalaujančios gamybos, mikroemulsijos yra patrauklios vaistų formos,

kurios gali būti pritaikomos ne tik didinant parenteraliai ar per os vartojamų vaistų poveikį, tačiau ir

kuriant aktualius transdermalinio ir dermalinio vartojimo farmacinius preparatus. Pastarosios sistemos

vertingos tuo, jog geba talpinti tiek hidrofilines, tiek lipofilines vaistines medţiagas, padidinti ir

pagerinti jų prasiskverbimą pro odą lyginant su kitomis vaistų formomis [1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11,

12, 13, 14, 15, 16, 17].

Vandenyje netirpių vaistinių medţiagų integravimas į transdermalines ir dermalines

mikroemulsijas yra svarbus pasiekimas farmacijos pramonei, kadangi sulaukiama greito vaisto

poveikio, patogu vartoti, įmanoma padidinti vaisto koncentraciją ir taip sumaţinti vaisto vartojimo

daţnumą, galima išvengti vaistų pirminio metabolizmo kepenyse, vartojant per os, virškinamojo trakto

sudirginimo, surfaktantas ir kosurfaktantas pagerina vaisto skvarbą į odą. Nepaisant mikroemulsijų

privalumų, pagrindinis uţdavinys naudojant tokias dermalines vaistų formas yra pagerinti vaisto

prasiskverbimą pro odą, nesukeliant nepageidaujamų reakcijų, šalutinių poveikių ir nekeičiant odos

barjerinės funkcijos [4, 13, 15,18, 19].

Priešgrybelinis vaistas, tolnaftatas, yra itin maţai vandenyje tirpi medţiaga. Vaistas

priskiriamas tiokarbamatams. Veikimo mechanizmas nėra visiškai išaiškintas, tačiau daugelyje šaltinių

teigiama, jog preparatas inhibuoja skvaleno epoksidazę, pagrindinį fermentą, dalyvaujantį ergosterolio

biosintezėje [20, 21]. Tolnaftatas pasiţymi aktyvumu prieš epidermofitus, mikrosporas, trichofitų rūšis

bei Malassezia furfur [20, 22].

Daţniausiai vartojamos 1% tolnaftato turinčios vaistų formos — milteliai, kremai, tepalai,

purškalai, aerozoliai. Tolnaftatas vartojamas gydyti dermatomikozes (Tinea pedis, Tinea cruris) [22]

Lyginant tolnaftato ir terbinafino sporocidinį ir inhibicinį poveikį dermatofitams in vitro, nustatyta, jog

tolnaftato aktyvumas yra panašus ar net truputį didesnis nei terbinafino. Vertinant 17-os

priešgrybelinių preparatų poveikį 6-oms dermatofitų rūšims in vitro nustatyta, kad tolnaftatas yra

vienas aktyviausių dermatologinių vaistų šių dermatofitų sukeltoms ligoms gydyti [23]. Poveikis

mieliagrybiams, C. albicans yra nedidelis lyginant su kitais preparatais, atlikto biochemino tolnaftato

poveikio sveikoms ir paţeistoms C. albicans ląstelėms tyrimo rezultatai parodo, jog preparatas aktyvus

9

prieš skvaleno epoksidazę tik paţeistose C. albicans ląstelėse, kas rodo, jog vaistas sunkiai

prasikverbia per C. albicans ląstelės apvalkalą [ 21, 24, 25].

Darbo tikslas: pagaminti ir įvertinti tolnaftato mikroemulsijas, jų biofarmacines

charakteristikas.

10

3. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI

Darbo tikslas: pagaminti ir įvertinti tolnaftato mikroemulsijas, jų biofarmacines charakteristikas.

Darbo uţdaviniai:

1. Ištirti tolnaftato tirpumą izopropilo miristate ir surfaktante (Labrasol®) efektyviosios skysčių

chromatografijos metodu.

2. Pagaminti skirtingų aliejinių fazių mikroemulsijų mėginius be tolnaftato ir įvertinti jų dalelių

dydţių kitimus laikant.

3. Pagaminti tolnaftato 1% mikroemulsijas naudojant įvairias pagalbines medţiagas, jų

koncentracijas bei jas įvertinti.

4. Sudaryti mikroemulsijų su tolnafatu fazių diagramas esant skirtingiems pagrindinės ir

pagalbinės paviršiui aktyvių medţiagų mišinių (surfaktano ir kosurfaktanto) santykiams (5:1,

3:1, 2:1).

5. Pagaminti tolnaftato mikroemulsijas esant skirtingiems surfaktanto ir kosurfaktanto santykiams

(5:1, 3:1, 2:1) bei kintamai vandens koncentracijai ir įvertinti dalelių dydţius bei mėginių

polidispersiškumą dinaminiu šviesos sklaidos metodu.

6. Įvertinti tolnaftato atsipalaidavimo kinetiką iš eksperimentinių mikroemulsijų.

11

4. LITERATŪROS APŢVALGA

4.1. Mikroemulsijų sudėtis

Mikroemulsijos – skystos dispersinės sistemos, sudarytos iš aliejinės, vandeninės fazių,

surfaktanto (S) ir daugeliu atveju kosurfaktanto (KoS) [1, 4, 5, 7, 8, 12, 16, 19, 26]. Aliejinės fazės

komponentai gali būti riebalinės rūgštys, riebiųjų rūgščių ir alkoholių esteriai, vidutinio grandinės ilgio

trigliceridai, acto rūgšties ir glicerolio triesteriai, terpenai bei prasiskverbimą pro odą gerinančios

medţiagos. Daţniausiai mikroemulsijų formavimui naudojami esteriai – izopropilo miristatas,

izopropilo palmitatas ir etilo oleatas [4, 5, 7, 13, 14, 27, 28]. Eterinių aliejų komponentai kaip

limonenas, cineolas, ir mentolas gali būti pridedami į aliejinę fazę, siekiant panaudoti jų savybes

gerinti sistemos komponentų prasiskverbimą pro odą [19, 29].

Vandeninei fazei naudojamas distiliuotas ar injekcinis vanduo, kuriame gali būti klampumą

didinančių medţiagų, natrio chlorido, buferinių tirpalų, konservantų ir prasiskverbimą pro odą

gerinančių medţiagų [4].

Mikroemulsijų gamybai labai svarbi pagrindinė paviršiui aktyvi medţiaga (surfaktantas), tai

amfifilinė molekulė, kuri turi polinę ir nepolinę dalis. Ši dvilypė molekulė vandens ir aliejaus fazių

turinčiose sistemose išsidėsto aliejaus ir vandens lašelių sąlyčio paviršiuje hidrofilinėms molekulės

grupėms ištirpstant vandeninėje fazėje, o hidrofobinėms — aliejinėje fazėje. Daţniausiai

mikroemulsijoms formuoti pasirenkamas surfaktantas, kurio hidrofilinio lipofilinio balanso (HLB)

rodiklis yra 12 – 16. Pagrindinė ir svarbiausia surfaktanto savybė formuojant mikroemulsijas, tai

gebėjimas sumaţinti paviršiaus įtempimą iki ypač maţų reikšmių [3, 4, 5, 6, 13, 15, 26, 30].

Surfaktantai, skirti mikroemulsijų gamybai skirstomi į joninius (katijoninius ir anijoninius) ir

nejoninius (1 lentelė) [6, 7, 12]. Mikroemulsijų gamyboje daţniausiai naudojami nejoniniai

surfaktantai. Jie pasiţymi maţiausiomis odą dirginančiomis savybėmis nei joniniai surfaktantai [4, 13,

18]. Anijoniniai surfaktantai pripaţinti potencialiais ţmogaus ir gyvūnų odos dirgikliais. Katijoniniai

surfaktantai dirginančio poveikio stiprumu lygiavertiški anijoniniams, bet yra daug uţ juos

citotoksiškesni. Renkantis surfaktantą, jo koncentracija turi būti pakankamai didelė tam, kad

mikroemulsijose esantys mikrolašeliai būtų visiškai padengti monomolekuliniu jo sluoksniu,

uţtikrintas jų stabilumas ir lašelių sąlyčio paviršiaus įtempimas būtų kuo maţesnis (<10-6

mN/m-1

) [3,

4, 9, 13, 30].

12

1 lentelė. Mikroemulsijų gamyboje naudojami surfaktantai [4, 7, 12, 19, 28, 31].

Nejoniniai surfaktantai Katijoniniai surfaktantai Anijoniniai surfaktantai

Izostearino rūgšties

poliglicerolio esteris;

Labrasol®

;

Propilenglikolio monostearatas;

Glicerilmonostearatas;

Span 80; Span 60;

Span 40; Span 20;

Metilceliuliozė;

Tween 60; Tween 80; Tween

40; Tween 20; Myrj 52

Atlas G-3570; Atlas G-2090;

Ketvirtinio amonio druskų

dariniai

Glicerilmonostearatas;

Trietanolamino oleatas;

Tragakantas

Pagalbinė paviršiui aktyvi medţiaga (kosurfaktantas) veikia sinergistiškai su surfaktantu [3, 4,

5, 18, 19]. Naudojant mikroemulsijų gamyboje tik vieną surfaktantą, įmanoma pakankamai sumaţinti

tarpfazinį sąlyčio paviršiaus įtempimą, tačiau reikia didelės jo koncentracijos, kuriai esant gali įvykti

micelių susidarymas, pasiekiama micelių susidarymo kritinė koncentracija. Norint to išvengti,

papildomai naudojami kosurfaktantai, kurie padeda dar labiau sumaţinti tarpfazinio sąlyčio paviršiaus

įtempimą naudojant maţesnes surfaktanto koncentracijas ir padidinant kritinę micelių susidarymo

koncentracijos ribą [4]. Mikroemulsijų formavimui naudojami kosurfaktantai, kurių HLB 5 – 6.

Daţniausiai naudojami trumpo ar vidutinio anglies atomų grandinės ilgio alkoholiai. Jie uţtikrina

lašelių paviršių dengiančio surfaktanto sluoksnio lankstumą ir tuo pačiu prisideda prie paviršiaus

įtempimo maţinimo, tačiau per didelis alkoholių pridėjimas potencialiai gali lemti papildomą odos

sudirginimą ir dehidrataciją [4, 6, 7, 18, 30]. Šiuo metu vis daugiau gaminama mikroemulsijų kuriose

naudojami maţiau dirginantys, pašalinių poveikių nesukeliantys kosurfaktantai (pvz., poliglyceril-6

dioleatas (Plurol Oleique®

), poliglyceril-6 isostearatas (Plurol Isostearique®),

dietilenglikolio

monoetilo eteris (Transcutol®), propilenglikolio monokaprilatai (Caproyl

TM 90 ir Caproyl

TM PGMC),

propilenglikolio monolauratai (LauroglycolTM

90 ir LauroglycolTM

FCC)) [5, 7, 18, 19, 28, 30].

Dėl nepageidaujamo surfaktanto ir kosurfaktanto mišinio poveikio odai atkiekami bandymai,

kurių metu gaminamos mikroemulsijos naudojant tik surfaktantus arba tik kosurfaktantus [4, 12, 31].

13

4.2. Mikroemulsijų ir emulsijų skirtumai

Daugybė bruoţų skiria mikroemulsijų sistemas nuo emulsijų (2 lentelė) [3, 4, 5, 6, 9, 15].

Mikroemulsijos, kaip apibūdinta anksčiau, yra termodinamiškai stabilios, spontaniškai

susiformuojančios sistemos. Kitaip nei emulsijose, jų susiformavimui nereikalinga jokia papildoma

energija [3, 5, 9, 12, 13, 15]. Mikroemulsijose nevyksta komponentų cheminiai pokyčiai ar fazių

atsiskyrimas net laikant jas vienerius metus ar ilgiau 45° C. Tuo tarpu emulsijos pasiţymi tik kinetiniu

stabilumu, jos yra agregatiškai nepatvarios, nes dėl didelio fazių sąlyčio paviršiaus esant laisvosios

energijos pertekliui vyksta koalescencija, fazių separacija. Fazių separacija emulsijose gali vykti

santykinai lėtai, gali susiformuoti ir tokios emusijos, kuriose fazių visiškas atsiskyrimas įvyksta tik po

keleto savaičių ar net mėnesių [3, 15]. Nepaisant to, esminis skirtumas tarp emulsijų ir mikroemulsijų

sistemų išlieka.

2 lentelė. Mikroemulsijų ir emulsijų palyginimas.

Emulsijos

Mikroemulsijos

Termodinamiškai nestabilios Termodinamiškai stabilios

Maţas paviršiaus plotas: 15 m2/g Didelis paviršiaus plotas: 200 m

2/g

Sąlyčio paviršiaus įtempimas 20 – 50 mN/m-1

Sąlyčio paviršiaus įtempimas 10-2

— 10-6

mN/m-1

Galimi tipai: A/V, V/A, A-V-A, V-A-V Galimi tipai: A/V, V/A, biištisinės.

Sistemą sudarančių lašelių diametras 1 – 100 µm Sistemą sudarančių lašelių diametras 10 – 200 nm

Drumstos koloidinės sistemos Optiškai skaidrios sistemos

Didelis mikroemulsijų ir emulsijų skirtumas yra dispersinės fazės lašelių dydis (2 lentelė).

Emulsijose jis yra 1µm — 100 µm, kai ME tik 10 nm — 200 nm. Emulsijų sistemose dispersinės fazės

dalelės yra pakankamai didelės ir geba išsklaidyti šviesą, todėl jos yra matomos kaip drumsti

koloidiniai tirpalai. Aiškūs fiziniai skirtumai tarp mikroemulsijų ir emulsijų gali būti nustatomi

nagrinėjant jas vizualiai – mikroemulsijose fazės neturi polinkio atsiskirti viena nuo kitos ir sistemos

daţniausiai yra optiškai skaidrios, kai tuo tarpu emulsijos opalescuoja, yra drumstos ir fazės

neišvengiamai atsiskiria [3, 4, 5, 7, 9, 13].

Sistemos skiriasi aliejaus ir vandens fazių sąlyčio paviršiaus įtempimu (2 lentelė). Paviršiaus

įtempimas vykstant tik aliejaus ir vandens sąveikai yra apie 50mN/m-1

. Emulsijos, suformuotos

maišant aliejinę fazę, vandenį ir paviršiui aktyvią (-as) medţiagą (-as), paprastai charakterizuojamos

pagal sąlyčio paviršiaus įtempimą, kuris yra maţdaug 20 – 50 mN/m-1

, o mikroemulsijos

14

charakterizuojamos pagal ţymiai maţesnę sąlyčio paviršiaus įtempimo reikšmę — 10-3

– 10-6

mN/m-1

[3, 4, 5, 13, 15, 26].

4.3. Mikroemulsijų formavimasis ir gamyba

Mikroemulsijos susiformuoja, kai surfaktantas, o daţniausiai surfaktanto ir kosurfaktanto

mišinys, pridėtas į vandeninę ir aliejinę fazes turinčią sistemą, elgiasi kaip paviršiaus įtempimą tarp

aliejaus ir vandens lašelių maţinanti (-čios) medţiaga (-os) [3, 4, 5, 12]. Paviršiaus įtempimas gali būti

sumaţintas iki ypač maţų verčių — 10-3

— 10-6

mN/m-1

, sudarant sąlygas termodinaminiam judėjimui,

kurio dėka atsiskiria ir yra išsklaidomos, tarpusavyje nesimaišančios fazės.

Tam, kad dispersija susiformuotų spontaniškai, laisvoji sistemos energija turi būti neigiama,

tai yra – maţesnė nei atskirų sistemą sudarančių komponentų laisvoji energija [3, 4, 5, 15, 26]. Mišinio

laisvoji energija (ΔG ) apibrėţiama formule (1):

ΔG = γΔA – TΔS (1)

γ – aliejinės ir vandeninės fazių sąlyčio paviršiaus įtempimas.

ΔA – paviršiaus ploto pokytis, vykstant emulsifikacijai.

ΔS – sistemos entropijos pokytis.

T – temperatūra.

Mikroemulsijų susiformavimas yra lydimas reikšmingo paviršiaus ploto (ΔA) padidėjimo,

susiformuojant dispersinės fazės lašeliams [5]. Surfaktantas ir kosurfaktantas veikdami kartu sumaţina

paviršiaus įtempimą, padengdami sistemos lašelius monomolekuliniu sluoksniu, formuojantis

dispersinei fazei taip pat didėja entropija (ΔS) [3, 5, 12]. Mikroemulsijose γΔA visada yra maţesnis uţ

TΔS, taigi ir laisvoji sistemos energija (ΔG) < 0 [4, 15, 26].

Mikroemulsijos daţniausiai gaminamos aliejinę fazę sumaišant su surfaktanto ir

kosurfaktanto mišiniu, tada į šį mišinį lašinamas vanduo, sistemos nuskaidrėjimas lašinant vandenį,

vertinamas kaip mikroemulsijos susidarymas. Taip pat mikroemulsijas galima gaminti sumaišant

aliejinę fazę ir surfaktantą, mišinį sumaišius su vandeniu į gautą sistemą lašinamas kosurfaktantas.

Sistemos nuskaidrėjimas, įlašinus tam tikrą kiekį kosurfaktanto, vertinamas kaip mikroemulsijos

susiformavimo taškas. Gamyba su vaistine medţiaga analogiška, tik vaistinė medţiaga tirpinama

atitinkamoje sistemą sudarančioje medţiagoje, kurioje tirpsta ar jų mišinyje, tai gali būti aliejinė fazė,

aliejinės fazės, kosurfaktanto ir surfaktanto mišinys, kosurfaktantas, vandeninė fazė [6, 7, 10, 11, 16,

17, 27, 28, 36, 41].

15

4.4. Mikroemulsijų klasifikacija

Mikroemulsijų tipai gali būti klasifikuojami pagal Vinsorą (Winsor, 1948 m.) (1 pav.) [3, 12,

15, 26, 31]:

Winsor I – dvifazė sistema. Apatinė A/V mikroemulsijos fazė formuoja pusiausvyrą su

viršutine pertekline aliejaus faze. Surfaktantas labiausiai tirpus vandenyje, aliejinėje perteklinėje fazėje

randamos itin maţos surfaktanto koncentracijos.

Winsor II – dvifazė sistema. Viršutinė mikroemulsijos V/A fazė formuoja dinaminę

pusiausvyrą su apatine pertekline vandenine faze. Surfaktanto didesnis kiekis yra ištirpęs aliejinėje

fazėje. Vandeninėje fazėje aptinkamos maţos surfaktanto koncentracijos.

Winsor III – trifazė sistema. Vidurinė fazė – biištisinė mikroemulsija, esanti pusiausvyroje su

viršutine pertekline aliejine faze ir apačioje esančia pertekline vandenine faze. Perteklinėse aliejaus ir

vandens fazėse aptinkami maţi surfaktanto kiekiai, jo didelės koncentracijos aptinkamos biištisinės

struktūros vandeninėje fazėje.

Winsor IV – vienfazė homogeninė sistema, sudaryta iš surfaktanto, aliejaus ir vandens

mišinio [3, 12, 15, 26, 31].

A/V ir V/A mikroemulsijos yra sudarytos iš sferinių lašelių, suformuotų disperguojant

dispersinę fazę dispersinėje terpėje. Lašelių tipo mikroemulsijos gali būti arba vienfazės (Winsor IV)

arba dvifazės sistemos (Winsor I — II) (1 pav.). Taip pat susiformuoja ir nelašelinės struktūros

mikroemulsijos, kurios vadinamos vidurinės fazės arba biištisinėmis mikroemulsijomis. Šiuo atveju

mikroemulsija yra dalis trifazės sistemos (Winsor III) (1 pav.). Biištisinio tipo mikroemulsija yra

sudaryta ne iš sferinių lašelių, sistemoje aliejaus ir vandens fazės yra nenutrūkstamos, ištisinės,

surfaktantas neleidţia šiems komponentams susilieti, todėl susidaro korėta, skylėta, panaši į kempinę

struktūra su persidengiančiomis vandens ir aliejaus fazių vamzdelinėmis juostomis, kurių viduje yra

aliejus, o išorėje vanduo [3, 4, 12, 31].

16

1 pav. Mikroemulsijų tipai, klasifikuojami pagal Vinsorą (Winsor, 1948)

Mikroemulsijų tipai gali kisti vykstant tarpfaziniams perėjimams, kuriuos įtakoja tokie faktoriai kaip

temperatūros padidėjimas, kai surfaktantas nejoninis [13], elektrolitų koncentracijos padidėjimas, kai

mikroemulsijoms gaminti naudojami joniniai surfaktantai (3 lentelė) [12, 9, 31].

3 lentelė. Tarpfazinių perėjimų kryptis įtakojantys faktoriai.

Tarpfazinius perėjimus įtakojantys faktoriai Tarpfazinių perėjimų kryptys

Temperatūra I ← III ← II

Elektrolitų koncentracija I ← III ← II

4.5. Mikroemulsijų charakterizavimas

Pagrindiniai informatyvūs mikroemulsijų charakterizavimo metodai, kurie daţniausiai

taikomi yra: dinaminė šviesos sklaida, transmisinė elektroninė mikroskopija (TEM), krio — TEM,

uţšaldymo ir nuskėlimo TEM, konduktometrija, reologinių savybių tyrimas, pH nustatymas, Ramano

spektroskopija, branduolių magnetinis rezonansas [3, 4, 5, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 35].

17

4.5.1. Lazerinės šviesos išbarstymo technologijos

Lazerinės šviesos sklaidos metodai (statinė ir dinaminė šviesos sklaida) kaip ir neoptiniai

analizės metodai, tokie kaip maţo kampo rentgeno spindulių sklaida ir maţo kampo neutronų sklaida,

taikomi mikroemulsijų charakterizavimui [3, 4, 5, 12, 13,19, 36].

Vis dėlto, šviesos sklaidos metodai turi trūkumų. Nurodyta, jog įkrautas sąlyčio tarp lašelių ir ištisinės

fazių paviršius gali lemti klaidingą supratimą apie difuzijos koeficientą ir apytikrį dalelių dydį [36].

Dinaminė šviesos sklaida dar vadinama fotonų koreliacine spektroskopija — metodas,

leidţiantis charakterizuoti tiriamajame mėginyje esančių dalelių dydį. Šiuo metodu tiriant

mikroemulsijas, mėginys, kuriame vyksta dalelių Brauno judėjimas, apšviečiamas lazeriu ir matuojami

dalelių išsklaidytos šviesos intensyvumo pokyčiai. Nuo laiko priklausantys šviesos sklaidos

intensyvumo kitimai yra analizuojami autokoreliatoriumi, kuris nustato gauto signalo autokoreliacinę

funkciją. Signalo koreliacijos G (lygtis 2) [37, 38] eksponentinis silpnėjimas priklauso nuo mėginį

sudarančių dalelių difuzijos greičio, kuris įtakojamas dalelių dydţio (didesnės dalelės juda lėčiau,

maţesnės — greičiau) [5, 8, 14, 37, 38, 39].

(2)

B — pradinis matavimo taškas

A — amplitudė

D — verstinis difuzijos koeficientas

Sklaidos vektorius (q) apibrėţiamas lygtimi (3) [22]:

(3)

yra tirpiklio lūţio rodiklis, — lazerio šviesos bangos ilgis vakuume, θ — sklaidos kampas.

Taigi šiuo metodu pamatuotas dalelių Brauno judėjimo greitis analizuojamame tirpale suteikia

informacijos apie transliacinį (verstinį) difuzijos koeficientą (D). Šis difuzijos koeficientas gali būti

konvertuojamas į hidrodinaminį diametrą (DH), naudojant Stokso — Einšteino lygtį (4) [5, 37, 38]:

(4)

k — Boltzmano konstanta

T — absoliuti temperatūra

18

η — dispersinės fazės klampa

Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog diametras, kuris matuojamas dinaminiu šviesos sklaidos

metodu, parodo kaip dalelė difunduoja skystyje, taigi jis nurodomas kaip hidrodinaminis diametras.

Hidrodinaminis diametras, tai sferinės dalelės diametras, kuris turi tą patį perskaičiuotą difuzijos

koeficientą kaip ir matuojama dalelė [5, 37].

Paprastai dinaminės šviesos sklaidos matavimo prietaisuose naudojamas 90° išsklaidytos

šviesos detekcijos kampas. Ši optinė konfigūracija gali būti nepakankamai jautri maţų dalelių ar

molekulių matavime, net jei papildomai prijungiamas galingas trumpo bangos ilgio lazeris. Optinė

konfigūracija, kuriai esant galima tiksliau matuoti maţų koncentracijų ir maţų dalelių dydţių

mėginius, yra atgalinės sklaidos 173° kampu detekcija. Privalumai: sumaţinamas daugialypės sklaidos

efektas, kai vienos dalelės išsklaidyta šviesa yra išsklaidoma kitų dalelių, sumaţinamas patekusių

dulkių šviesos sklaidos fiksavimas, taip išvengiant neteisingo duomenų pateikimo ir interpretavimo,

pamatuojamos didesnės mėginių koncentracijos, matuojant tokiu kampu stebima 8 kartus didesnė

sklaidos apimtis nei matuojant 90° kampu [14]. Matavimas esant tokiai optinei konfigūracijai uţtikrina

išskirtinį metodo jautrumą, kuris pageidaujamas matuojant mėginius, kuriuos sudaro nanodalelės (pvz.,

mikroemulsijos, nanoemulsijos) ir maţos koncentracijos mėginių molekulių dydį [39].

4.5.2. Ramano spektroskopija

Spektroskopiniai analizės metodai plačiai taikomi farmaciniuose tyrimuose. Dėl savo

universalumo, vibracinė spektroskopija yra vienas pagrindinių analizės metodų, taikomų kokybės

kontrolės laboratorijose ar analizuojant mėginius, kurių struktūra bandinio paruošimo metu

(papildomai filtruojant, skiedţiant ar kitaip apdorojant) gali smarkiai pakisti. Ramano spektroskopija

yra viena vibracinės spektroskopijos rūšių ir yra susijusi su artimojo ir vidutinio infraraudonojo

spektro spektroskopija [32, 33]. Dėl technologinės paţangos ir naudojimo įvairiuose specialiuose

tyrimuose kaip farmakologiškai aktyvių madţiagų ir kaip atskirų vienetų, ir kaip esančių atitinkamoje

vaisto formoje, identifikavimas, charakterizavimas, tyrinėjimas, polimorfinių vaistų (pvz.,

karbamazepinas, nifedipinas ir kt.) analizė, kristalinių formų charakterizavimas ir nagrinėjimas,

Ramano spektroskopija vis plačiau taikoma farmacijos pramonėje [33, 34].

Ramano spektroskopija matuoja įvairių molekulės dalių vibracinius pokyčius. Šie pokyčiai

priklauso nuo ryšių stiprumo ir ryšius sudarančių atomų masės, taip pat priklauso ir nuo

tarpmolekulinių sąveikų mėginiuose. Todėl molekulių vibracinių pokyčių „struktūra― yra

19

charakteringa molekulių rūšiai, o kietuose mėginuose kristalinėms molekulių konfigūracijoms [32, 33,

35].

4.5.3. Mikroskopija

Nors poliarizuotos šviesos mikroskopija patvirtina mikroemulsijos sistemos optinį

izotropiškumą, tradicinė optinė mikroskopija negali būti naudojama mikroemulsijoms studijuoti dėl

itin maţo lašelių dydţio. Vis dėlto transmisinė elektroninė mikroskopija (TEM), suderinta kartu su

pavyzdţio uţšaldymo nuskeliant metodu gali būti sėkmingai taikoma mikroemulsijų charakterizavimui

[5]. Mikroemulsijų struktūros jautrumas temperatūrai ir artefaktų atsiradimas bandinio paruošimo metu

yra pagrindinis trūkumas, naudojant šį metodą [4, 13]. Kitos problemos, tai (1) elektronai gali

indukuoti chemines reakcijas, tuo būdu keisdami mikroemulsijų struktūrą, (2) kontrasto stoka tarp

mikroemulsijos stuktūros ir aplinkos (terpės) [4].

Kontroliuojamų uţšaldymo greičio kamerų įdiegimas, patobulinimai terminėje fiksacijoje

sudaro galimybes itin staigiam tiriamų pavyzdţių uţšaldymo greičiui išvystyti (105

K/s), kad būtų

išvengta kristalų susiformavimo [4]. Krio – TEM ir pavyzdţio uţšaldymo nuskeliant TEM suteikia

galimybę tiesioginei mikroemulsijų struktūrų vizualizacijai, išvengiant artefaktų keliamų problemų [4,

12, 13, 16, 19].

Transmisinės elektroninės mikroskopijos dėka galima stebėti ir mikrostruktūrinius perėjimus

mikroemulsijų sistemose. Trūkumas – galimas bandinio uţteršimas ir daug atidumo reikalaujantis

fotomikrodiagramų įvertinimas, atskiriant mikroemulsijas sudarančius lašelius nuo ledo sferinių

dalelių [4, 5, 16].

4.5.4. Laidumas ir klampumas

Mikroemulsijų prigimtis ir fazių inversijos fenomenas gali būti nustatomi naudojant

klasikinius reologinius metodus ir vykdant laidumo matavimus. Klampumo tyrimas suteikia naudingos

informacijos apie tai, kaip koloidinės sistemos gali įtakoti vaistinių medţaigų atpalaidavimą. Ištisinės

vandeninės mikroemulsijos pasiţymi aukštomis elektrinio laidumo reikšmėmis, kai tuo tarpu ištisinės

aliejinės mikroemulsijos rodo menką laidumą arba yra visiškai nelaidţios, tai padeda nustatyti

mikroemulsijos tipą ir fazių inversiją [3, 4, 5, 12, 13, 19, 42].

20

4.5.5. Branduolių magnetinis rezonansas

Metodas naudojamas matuojant savaiminės difuzijos koeficientus mikroemulsijų sistemose ir

matuojant atskirų mikroemulsiją sudarančių komponentų savaiminius difuzijos koeficientus. Lyginant

gautus grafikus galima identifikuoti mikroemulsijų tipą, ar net jos sudėtį [3, 4, 5, 12, 18, 19].

21

5. EKSPERIMENTINĖ DALIS

5.1. Darbe naudota aparatūra, medţiagos ir reagentai

Aparatūra:

Analitinės svarstyklės GX — 200 — EC (A&D Instruments, Japonija)

Automatinės pipetės (Transferpette, Vokietija)

Modifikuotos Franz tipo celės (Kaunas, Lietuva)

Efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) sistema (Shimadzu Corporation, Kyoto,

Japonija)

Du siurbliai - Shimadzu LC – 10AD,

Degazatorius – DGU – 14A,

Automatinė mėginių įleidimo sistema – SIL – 10AD VP,

Sistemos reguliatorius kontroleris (valdymo ir duomenų registravimo sistema) – SCL –

10A VP,

UV — matomos šviesos detektorius – SPD – 10A;

Kolonėlės termostatas – CTO – 10AC VP.

Chromatografinė kolonėlė 125 x 4 mm, LiChrospher ®100 RP – 18, 5 µm (Merck KGaA,

Darmstadt, Vokietija).

Magnetinė maišyklė su kontroliuojamos temperatūros šildymo įrenginiu (MSC Basic, Yellow

line by IKA®, Werke GmbH & Co. KG Staufen, Vokietija)

Malvern ZetaSizer Nano — S aparatas (Malvern Instruments, Ltd., Didţioji Britanija)

Mikroskopas — MOTIC B3 — 220ASC (Motic China group Co. Ltd., Kinija)

Konfokalinis lazerinis skenuojantis mikroskopas NT-MDT Inc., integruotas su invertuotu

mikro-Ramano spektroskopu NTEGRA Spectra

Ultragarso vonelė Bandelin Sonorex Digitec (Bandelin electronic, Vokietija)

UV spektrometras — UNICAM Helios λ (Unicam, Kembridţas, Didţioji Britanija)

Medţiagos

Dializės membrana Biotech Regenerated Cellulose (RC) Membrane (Nyderlandai)

Laboratoriniai indai

Laboratorinės stiklinėlės (25, 50, 250 ml)

Mentelės

Pastero pipetės

22

Stiklinės lazdelės

Magnetukai 15x6 mm (Heidolph, Vokietija)

UV — kiuvetės (STARSTEDT, Aktiengesellschaft & Co., Vokietija)

Reagentai

Distiliuotas vanduo (Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros laboratorija, LSMU,

Lietuva)

Etanolis 96,3º (AB „Stumbras―, Kaunas, Lietuva)

Etilo oleatas 70 % (Alfa Aesar GmbH & Co KG, A Johnson Mattey Company, Karlsruhi,

Vokietija)

Izopropilo miristatas 98 % (Alfa Aesar GmbH & Co KG, A Johnson Mattey Company,

Karlsruhi, Vokietija)

Labrasol®

(kaprilo/kaprio makrogol – 8 – gliceridai), (Gattefosse, Prancūzija)

Plurol isostearique® (poligliceril -6 izostearatas), (Gattefosse, Prancūzija)

Polietileno glikolis 400 (Carl Roth GmbH Karlsruhe, Vokietija)

Tolnaftatas (AB „Sanitas―, Kaunas, Lietuva)

Tween® 20 (Applichem GmbH, Vokietija)

Tween®

80 (Applichem GmbH, Vokietija)

5.2. Mikroemulsijų su etilo oleatu ir izopropilo miristatu gamyba ir vertinimas

Pagamintos mikroemulsijos (ME) buvo tiriamos dinaminiu šviesos sklaidos metodu, norint

nustatyti dalelių dydį bei įvertinti paruoštų mėginių homogeniškumą, monodispersiškumą. Matavimai

pakartoti po 2 mėn. Mikroemulsijų dalelių dydis buvo matuojamas 173° kampu, 25° C temperatūroje,

naudojantis Malvern ZetaSizer Nano — S aparatu (Malvern Instruments Ltd., England).

Mikroemulsijos buvo pagamintos naudojant šias medţiagas: Labrasol® – surfaktantas, Plurol

isostearique® – kosurfaktantas, izopropilo miristatą (IPM), etilo oleatą (EO) — aliejinės fazės ir

distiliuotą vandenį. Medţiagos pasirinktos dėl prasiskverbimą pro odą gerinančių savybių, maţo

toksiškumo ir odos dirginimo. Tyrime naudojamos aliejinės fazės, surfaktantas ir kosurfaktantas

daţnai naudojami mikroemulsijų gamyboje [5, 7, 10, 11, 18, 19, 28, 30]. Mikroemulsijų komponentų

koncentracijos mišiniuose (4 lentelė) pasirinktos remiantis A/V mikroemulsijų gamybą aprašančia

literatūra [40, 41].

23

4 lentelė. Mikroemulsijų komponentų kiekiai pagal A/V mikroemulsijų gamybą aprašančią

literatūrą.

Aliejinė fazė

(m/m%)

Surfaktantas

(m/m%)

Kosurfaktantas

(m/m%) Vanduo (m/m%)

MEIPM 7 44 14 35

MEEO 7 44 14 35

5.3. Tolnaftato tirpumo surfaktante ir aliejinėje fazėje tyrimas efektyviosios

skysčių chromatografijos metodu

Tolnaftato tirpumas buvo vertinamas izopropilo miristate ir Labrasol®

. Šios medţiagos

pasirinktos dėl jų plataus panaudojimo mikroemulsijų gamybai, prasiskverbimą pro odą gerinančių

savybių ir nedidelio toksiškumo bei odos sudirginimo, remiantis įvairiais atliktų mokslinių tyrimų

straipsniais [5, 7, 10, 11, 18, 19, 28, 30].

Pagaminta po 3 mėginius, tirpinant 250 mg tolnaftato 3 ml surfaktanto (Labrasol®

) ir 3 ml

aliejinės fazės (izopropilo miristato). Tirpumo testas atliktas kambario temperatūroje, vibracinėje

purtyklėje purtant mėginius 48 valandas. Po to mėginiai paruošiami analizei efektyviaja skysčių

chromatografija (ESC): nucentrifuguojami, tirpalas filtruojamas. Kiekvieno mėginio paimama 10 µl ir

praskiedţiama mėgintuvėlyje iki 10 ml 96,3 % etanoliu. Analizei paimama po 1 ml tirpalo.

ESC analizei naudojama LiChrospher®100 RP – 18 kolonėlė su blokuotomis silanolinėmis

grupėmis, 125 x 4 mm, uţpildyta 5 µm dydţio dalelėmis (Merck KGaA, Darmstadt, Vokietija). Judri

fazė sudaryta iš 70 % metanolio ir 30 % dukart distiliuoto vandens mišinio. Judrios fazės tekėjimo

greitis 0.8 ml/min, injekuojamas bandinio tūris – 10 µl. Kolonėlės temperatūra 40 °C, UV detektoriaus

bangos ilgis – 257 nm. Tolnaftato sulaikymo laikas 13.2 min.

Rezultatai įvertinti naudojant ESC tolnaftato metanolyje kalibracinę 0,6 — 100 µg/ml kreivę.

Tolnaftato koncentracija [µg/ml] paskaičiuota pagal ekspresinę lygtį: x = (y + 3.8541) / 25.982 (R2 =

0.9999).

5.4. 1 % tolnaftato mikroemulsijų gamyba ir vertinimas

Norint įvertinti papildomų medţiagų įtaką mikroemulsijų susiformavimui, tolnaftato tirpumo

pagerinimui, pagaminta 14 skirtingos sudėties bei tos pačios sudėties kintamo medţiagų santykio

mėginių (5 lentelė), naudojant šias medţiagas ir keičiant gaminimo tvarką: Tolnaftatas, Labrasol®

,

24

Tween®

20, Tween® 80, Plurol isostearique

®, etanolis 96,3º, PEG 400, izopropilo miristatas, etilo

oleatas, distiliuotas vanduo. Papildomos medţiagos, kurios pasirinktos sudarant mikroemulsijas,

daţnai naudojamos mikroemulsijų gamyboje kaip surfaktantai, kosurfaktantai ar tirpumą gerinančios

medţiagos [5, 7, 28, 30, 43].

Nr. 1, Nr. 2 paţymėtų mišinių gamyba: tolnaftatas tirpinamas aliejinėje fazėje (izopropilo

miristatas) 25 °C kambario temperatūroje, maišant magnetine maišykle 400 aps./min., 20 min., po to,

pridedama surfaktanto (Labrasol®), maišoma apie 5 minutes magnetine maišykle, ištirpus vaistinei

medţiagai, įdedama kosurfaktanto (Plurol isostearique®), ir maišoma 5 min., lašinamas distiliuotas

vanduo. Po 3 g vandens pridėjimo mišinys susidrumsčia, nuo 5 g vandens, tirpalas skaidrėja ir

sulašinus visus 6 g tirpalas lieka skaidrus.

Nr. 3 paţymėto mėginio gamyba: tolnaftatas tirpinamas surfaktante (Labrasol®) 25°C

kambario temperatūroje, maišant 400 aps./min greičiu, 20 min. Ištirpus vaistinei medţiagai pridedama

aliejinė fazė (etilo oleatas), maišoma 5 min., pridedama kosurfaktanto (Plurol isostearique®), maišoma

5 min., sulašinamas etanolis, po to lašinamas distiliuotas vanduo. Gautas mišinys — skaidrus.

Nr. 4, Nr. 5 paţymėtų mėginių gamyba mišinių gamyba: tolnaftatas tirpinamas surfaktante

(Labrasol®) 25°C kambario temperatūroje 400 aps./min, 20 min. Ištirpus pridedama aliejinė fazė (etilo

oleatas), po 5 min. maišymo dedami kosurfaktantas (Plurol isostearique®) ir Tween

® 20, pabaigoje

lašinamas distiliuotas vanduo. Gauti skaidrūs tirpalai.

Nr. 6 paţymėto mėginio gamyba: tolnaftatas tirpinamas 25°C kambario temperatūroje

surfaktante (Labrasol®), maišoma 400 aps./min. greičiu 20 min. Ištirpus vaistinei medţiagai

pridedama PEG 400 ir Tween® 80, maišoma 5 min. Po to įlašinama aliejinė fazė (izopropilo

miristatas), maišoma 5 min., lašinamas distiliuotas vanduo. Sulašinus 3,5 g tirpalas susidrumsčia,

nuskaidrėja po 5,5 g vandens. Sulašinus 6,8 g vandens, mišinys išlieka skaidrus.

Nr. 7 paţymėto mėginio gamyba: tolnaftatas tirpinamas surfaktanto (Labrasol®) ir PEG 400

mišinyje 25°C kambario temperatūroje, 400 aps./min. Po 20 min., ištirpus vaistinei medţiagai,

pridedama aliejinė fazė (izopropilo miristatas). Po 5 min. maišymo, lašinamas distiliuotas vanduo, po 3

g mišinys susidrumsčia ir sulašinus 5 g nuskaidrėja. Gautas skaidrus tirpalas.

Nr. 8 – 11 paţymėtų mišinių gamyba: tolanftatas tirpinamas surfaktante (Labrasol®) 25°C

kambario temperatūroje magnetinės maišyklės pagalba 20 min., 400 aps./min. Ištirpus vaistinei

medţiagai pridedama aliejinė fazė (izopropilo miristatas), maišoma 5 min. Po to pridedamas PEG 400

ir Plurol isostearique® mišinys santykiais (1:3, 1:5, 3:1, 5:1), maišoma 5 min. Pabaigoje lašinamas

distiliuotas vanduo, po 3 – 4 g vandens pridėjimo mišinys susidrumsčia, sulašinus 7 g tirpalas

nuskaidrėja ir išlieka skaidrus sulašinus 9 g distiliuoto vandens.

Nr. 12 – 14 paţymėtų mišinių gamyba: tolnaftatas tirpinamas aliejinėje fazėje (izopropilo

miristatas) 30°C (Nr.12), 31°C (Nr.13), 34°C (Nr.14) temperatūrose, naudojant magnetinę maišyklę 25

25

min. 400 aps./min, atskirai su vandenine faze magnetinės maišyklės pagalba sumaišomi surfaktantas

(Labrasol®) ir kosurfaktantas (Plurol isostearique

®). Gautas mišinys sumaišomas su aliejiniu tolnaftato

tirpalu. Maišymas atliekamas kambario temperatūroje, 400 rpm. Gaunami skaidrūs tirpalai.

5 lentelė. 1 % tolnaftato mėginių sudėtis ir komponentų koncentracijos.

Komponentai

(% m/m)

Mėginių Nr.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Tolnaftatas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Labrasol®

44 44 37 34 44 20 35 25 25 25 25 27 32 37

Plurol

isostearique®

14 14 14 14 14 — — 4 6 20 18 14 14 16

Etilo oleatas 7 — 7 7 7 — — — — — — — — —

IPM — 7 — — — 10 10 5 5 5 5 26 21 16

PEG 400 — — — — — 15 24 20 18 4 6 — — —

Tween® 20 — — — 9 11 — — — — — — — — —

Tween® 80 — — — — — 20 — — — — — — — —

Etanolis — — 6 — — — — — — — — — — —

Vanduo 35 35 35 35 23 34 30 45 45 45 45 32 32 30

5.5. Tolnaftato mikroemulsijų fazių diagramų sudarymas, esant skirtingiems

surfaktanto ir kosurfaktanto santykiams 5:1, 3:1, 2:1

Mikroemulsijų fazių diagramos, remiantis literatūros šaltiniais [10, 11, 13, 42], sudarytos

esant skirtingiems surfaktanto ir kosurfaktanto santykiams 5:1, 3:1, 2:1. Pagaminti mišiniai, kuriuose

surfaktanto ir kosurfaktanto mišinio ir izopropilo miristato santykiai yra: 4:1, 3:1, 2.5:1, 2.2:1, 2:1. Į

kiekvieną pagamintą mišinį lašinamas distiliuotas vanduo. Mišiniai stebimi vizualiai ir uţrašomi

sulašinto vandens kiekiai, kuriems esant įvyksta sistemos spontaniškas nuskaidrėjimas bei

susidrumstimas. Apskaičiuojamos komponentų koncentracijos ir taškai atidedami fazių diagramoje

[10, 11, 13, 42].

26

5.6. Tolnaftato mikroemulsijų gamyba keičiant surfaktanto ir kosurfaktanto

santykius ir vandens koncentraciją, mėginių analizė

Pagaminti mišiniai su vaistine medţiaga be vandens, maišant magnetine maišykle 560

aps./min. aliejinės fazės — izopropilo miristato (IPM), kurioje ištirpinta 50 mg tolnaftato, surfaktanto

ir kosurfaktanto (S/KoS) mišinius, esant skirtingiems komponentų santykiams (6 lentelė).

6 lentelė. Mikroemulsijų su tolnaftatu sudėtys.

Mikroemulsijų

pavadinimai

A

B

C

D

E

Komponentų kiekis (% m / m)

IPM 20 25 35 40 45

Labrasol®/Plurol

isostearique®

80 75 70 65 60

Mišinio masė (g) 20 24 28 32 36

Mėginiai A, B, C, D, E (6 lentelė) padalijami į kelias lygias dalis, kurios ţymimos A1, A2,

B1, B2 ir t.t. Lašinant distiliuotą vandenį į vieną iš jų, nustatomos mikroemulsijos susidarymo ribos,

paţymimas vandens kiekis, sukeliantis sistemos nuskaidrėjimą ir susidrumstimą. Skaidrios sistemos

susidarymas vertinamas kaip mikroemulsijos susiformavimas. Ţinant vandens kiekį, kurį geba talpinti

mikroemulsinė sistema, iš kitų padalintų mėginių A, B, C, D, E dalių pagaminami mišiniai esant

skirtingoms vandens koncentracijoms.

Mėginiai buvo vertinami dinaminiu šviesos sklaidos metodu. Nustatytas dalelių dydţio

pasiskirstymas pagal intensyvumą bei įvertintas mėginių homogeniškumas. Atrinktos eksperimentinės

mikroemulsijos esant S/KoS santykiams 5:1, 3:1, 2:1, kurios naudojamos tolnaftato atsipalaidavimo iš

mikroemulsijų pro dializės membraną tyrime.

5.7. Tolnaftato atsipalaidavimo kinetikos iš eksperimentinių mikroemulsijų pro

dializės membraną tyrimas

Tolnaftato atsipalaidavimo iš eksperimentinių mikroemulsijų pro dializės membraną kinetikos

tyrimas atliktas modifikuotose Franz tipo difuzijos celėse. Naudojami donoriniai tirpalai A2, B3, D3,

27

E2. Akceptorinė terpė sudaryta iš PEG 400 ir 96.3° etanolio mišinio, santykiu (1:1), tūris — 40 ml.

Dializės membranos, kontaktuojančios su akceptoriniu tirpalu plotas — 1,77 cm2. Naudojamos

regeneruotos celiuliozės dializės membranos. Tyrimo metu naudojamos 4 celės. Difuzinės celės

patalpintos vandens vonelėje ant magnetinės maišyklės, tyrimo metu vandens vonelėje palaikoma 37 °

± 1° C temperatūra. Bandiniai (po 3 ml) buvo imami po 0.5 h, 1 h, 2 h, 3 h, kiekvieną kartą paėmus

bandinį, pripilama švieţios akceptorinės terpės (3 ml).

Tolnaftato koncentracija bandiniuose nustatoma UV spektroskopijos metodu, naudojant

tolnaftato tirpumo PEG 400 ir 96.3° etanolio (1:1) mišinyje kalibracinę kreivę, tolnaftato koncentracija

[1,5 — 7,5 µg/ml].

28

6. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

6.1. Dalelių dydţių matavimo dinaminiu šviesos sklaidos metodu rezultatų

vertinimas

7 lentelėje pateikiami eksperimentinių mikroemulsijų (4 lentelė), pagamintų 2010 05 mėn.,

matavimų dinaminiu šviesos sklaidos metodu rezultatai. Iš matavimo rezultatų pastebima, jog tiek 06

mėn., tiek 08 mėn. matuotoje mikroemulsijoje, kurioje kaip aliejinė fazė buvo naudojamas IPM

(MEIPM), dalelių dydis yra didesnis nei MEEO (mikroemulsija, kurioje aliejinė fazė — etilo oleatas).

Polidispersiškumo indeksas (PDI) parodo mikroemulsijos homogeniškumą, kuo PDI reikšmė arčiau

0,1 ar < 0,1 [39], tuo dispersija yra homogeniškesnė, šiuo atveju galime teigti, jog matuotos

mikroemulsijos yra santykinai homogeniškos.

7 lentelė. Eksperimentinių MEIPM ir MEEO matavimų dinaminiu šviesos sklaidos metodu

rezultatų (z — vidurkio, polidispersiškumo indekso) palyginimas.

Matavimo laikas

MEIPM MEEO

Z — vidurkis

(nm) PDI

Z — vidurkis

(nm) PDI

2010 06 107,6 0,268 93,94 0,295

2010 08 218,6 0,213 198,5 0,191

Lyginant mikroemulsijų matavimų duomenis matuojant iškart po gamybos ir po 2 mėnesių

laikymo kambario temperatūroje, stebimas vidutinio dalelių dydţio pakitimas bei PDI pokyčiai.

Nustatyta, jog pagamintos mikroemulsijos nestabilios, kadangi susiformuoja didesnio z — vidurkio

dalelės, tačiau jos tiksliau atspindi mikroemulsijoje vyraujančių dalelių dydį, kadangi pikai yra siauri,

lyginant su 06 mėn. išmatuotų mėginių pikais (2 pav.). Mėginius laikant 2 mėnesius 25º C kambario

temperatūroje, mikroemulsijoje su etilo oleatu z — vidurkis padidėjo 53 %, o mikroemulsijoje su

izopropilo miristatu — 51 %.

29

2 pav. Mikroemulsijų, pagamintų 2010 05 28 – 27, matavimo duomenų skirtumai po 2 mėnesių

laikymo

Vertinant mikroemulsijų dalelių dydţio pasiskirstymo pagal išsklaidytos šviesos intensyvumą

pikus (2 pav.), aiškai matoma, jog 08 mėn. matuotų mėginių pikai pasislenka didesnių dalelių dydţių

intervalų pusėn, pikų ribojami plotai supanašėja, jie yra siauresni (2 pav. Record 7, 29). 06 mėn.

matuotų mėginių dalelių dydţių pikų skirtumai ryškesni (2 pav. Record 1, 2), aiškiai matoma, jog

MEEO susidaro maţesnio dydţio dalelės, tačiau dydţių intervalas, kurį parodo piko ribojamas plotas

yra didesnis lyginant su MEIPM ir pikais, kurie uţfiksuoti po 2 mėn.

6.2. Tolnaftato tirpumo vertinimas

Įvertinus tolnaftato tirpumą surfaktante ir aliejinėje fazėje (8 lentelė), nustatyta, jog tolnaftato

tirpumas surfaktante yra beveik 3 kartus didesnis nei izopropilo miristate. Vaistinės medţiagos geras

tirpumas surfaktante kaip ir aliejinėje fazėje yra svarbus, norint įterpti į sistemą didţiausią įmanomą

vaistinės medţaigos kiekį, pagerinti jo prasiskverbimą pro odą ir sustiprinti gydomąjį poveikį.

8 lentelė. Tolnaftato tirpumas Labrasol® ir izopropilo miristate.

Tolnaftato tirpumas (µg/ml)

Surfaktantas (Labrasol) 0,142

Aliejinė fazė (IPM) 0,052

6.3. 1 % tolnaftato mikroemulsijų tyrimo mikroskopinė analizė

14 — oje skirtingos sudėties bei tos pačios sudėties kintamo medţiagų santykio mėginiuose

stebint vizualiai, matomi įvairios formos bei dydţio kristalai, kurie nufotografuoti optiniu mikroskopu.

30

Nr. 1 ir Nr. 2 mėginiai fotografuoti po 6 mėn., Nr. 3 – 11 mėginiai - po 2,5 mėn., Nr. 12 – 14 mėginiai

- po 1 mėn. laiko nuo pagaminimo datos (3 pav.).

Nr. 1 ir Nr. 2 mėginiai fotografuoti po 6 mėn. nuo pagaminimo datos.

Nr. 3 ir Nr. 4 mėginiai, fotografuoti po 2.5 mėn. nuo pagaminimo datos.


31


Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 mėginiai, fotografuoti po 2.5 mėn. nuo pagaminimo datos.

32

Nr. 12, Nr. 13 ir Nr. 14 mėginiai, fotografuoti po 1 mėn. nuo pagaminimo datos.

3 pav. 14 mėginių mikroskopinis įvertinimas

Visuose mėginiuose susiformavo kristalai nepriklausomai nuo komponentų koncentracijų (3

pav.). Mėginiuose Nr. 7, 8, 10, 11, kuriuose papildomai buvo naudojamas PEG 400 (5 lentelė),

mikroskopu matomi dideli iki 100 µm dydţio lašeliai, kurie vertinami kaip emulsijos susidarymo

poţymis. Gali būti, jog sistema nepakankamai stabili, komponentų santykis neuţtikrina sąlygų, būtinų

formuotis mikroemulsijai, paviršiaus įtempimas yra didelis, kuris neuţtikrina savaiminio sistemos

formavimosi, sistemos laisvosios energijos reikšmė tampa didesnė uţ nulį. Nr. 9, kuriame PEG 400 ir

kosurfaktanto (PI) santykis 3 : 1 (5 lentelė), emulsinių lašelių, stebint mėginį mikroskopu, nematyti (3

pav.). Nepaisant to, kristalai susidaro.

6.4. 1 % tolnaftato mikroemulsijos tyrimo Ramano spektroskopijos metodu

analizė

Norint išsiaiškinti kristalų susiformavimo prieţastį, kuri spėjama yra tolnaftato

atsipalaidavimas iš tirpiklio lašelių, mėginys Nr. 14, kuriame susiformavo maţiausi kristalai ir

maţiausiais jų kiekis lyginant su kitais mėginias (4 pav.), ištirtas Ramano spektroskopijos metodu.

33

4 pav. Mėginys Nr. 14

Lyginant grynos medţiagos tolnaftato miltelių spektrą su spektru, uţrašytu nuo kristalo

paviršiaus (5 pav.), matome jog visos smailės identiškos, todėl galime teigti, jog mėginiuose vyksta

tolnaftato kristalizacija, mėginiai yra nestabilūs, komponentų, santykių bei koncentracijų parinkimas

šiuose mėginiuose netinkamas, jog susiformuotų 1 % tolnaftato mikroemulsijos.

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

-300

-200

-100

0

100

200

Ra

ma

n s

ign

al

Raman shift, 1/cm

[A] Tolnaftate (5s)

big drop (5s)

5 pav. Gryno tolnaftato miltelių, emulsinio lašelio Nr. 14 mėginyje (kairėje) ir Nr. 14

mėginio kristalo paviršiaus (dešinėje) Ramano spektrai

Sistemoje taip pat matomi ir gana dideli lašeliai, iš kurių vieno (6 pav.) spektras taip pat

uţrašytas. Lyginant Ramano spektrą nuo lašelio paviršiaus su tolnaftato spektru, galima matyti keletą

tolnaftatui būdingų pikų, tačiau organinių medţiagų mėginyje pikai didesni ir platesni, stipresnio

intensyvumo ir uţgoţia tolnaftato pikus bei trukdo vertinti tolnaftato pasiskirstymą sistemoje. Vis

dėlto galime manyti, jog tolnaftato yra dispersinės fazės lašeliuose, tačiau jie nestabilūs, kadangi

tolnaftatas iš jų atsipalaiduoja ir greičiausiai dėl vandeninės terpės poveikio kristalizuojasi.

34

6 pav. Emulsinio lašelio optinis vaizdas Nr. 14 mėginyje

6.5. Mikroemulsijų su tolnaftatu fazių diagramų duomenų analizavimas

Sudarytos fazių diagramos esant skirtingiems surfaktanto ir kosurfaktanto (S/KoS) mišinio

santykiams 5:1, 3:1, 2:1 (7 pav., 8 pav., 9 pav.), leidţia nuspėti mikroemulsijų susiformavimo ribas,

atpaţinti galimus tarpfazinius perėjimus mikroemulsijose bei nustatyti, kuriam S/KoS santykiui esant,

mikroemulsijų susiformavimo ribos yra didţiausios. Fazių diagramos kartu su kitais analizės metodais

parodo, kuris S/KoS santykis yra optimalus formuojant norimo tipo mikroemulsijas, padeda įvertinti ir

nustatyti kitų komponentų koncentracijas.

7 pav. Fazių diagrama, kai surfaktanto ir kosurfaktanto santykis 5:1

35



Pavaizduotose fazių diagramose apibrėţta sritis reprezentuoja skaidrių sistemų, kurios

vertinamos kaip mikroemulsijos, susiformavimo ribas. Uţ mikroemulsijų susdarymo ribų susiformuoja

emulsijos, drumsti koloidiniai tirpalai (7 pav., 8 pav., 9 pav.).

Faziu diagramose nepastebimi tarpfaziniai perėjimai. Duomenys parodė, jog didėjant S/KoS

santykiui siaurėja mikroemulsijų susidarymo sritys ir maţėja sistemos gebėjimas inkorporuoti didesnį

vandeninės fazės kiekį. Norint pritaikyti tolnaftato mikroemulsijas dermatologiniam vartojimui, svarbu

įvertinti mikroemulsijų dalelių dydį, kuris itin svarbus, norint pagerinti vaistinės medţiagos

prasiskverbimą pro odą ir sukelti stipresnį gydomąjį poveikį.

36

6.6. Tolnaftato mikroemulsijų, pagamintų keičiant surfaktanto ir kosurfaktanto

santykius, vandens koncentraciją, analizės dinaminiu šviesos sklaidos metodu

vertinimas

Remiantis fazių diagramų duomenimis, sudarytos mikroemulsijų kompozicijos: kai

surfaktanto ir kosurfaktanto santykis (S/KoS) 2:1 — vandens koncentracija (21 % — 92 %), izopropilo

miristato (IPM) (3 % — 20 %), S/KoS (5 % — 59 %); kai S/KoS 3:1 — vandens koncentracija (14 %

— 86 %), IPM (3 % — 29 %), S/KoS (11 % — 57 %); kai S/KoS 5:1 — vandens koncentracija (14 %

— 50 %), IPM (10 % — 27 %), S/KoS (40 % — 64 %). Pateikiamos tolnaftato procentinės

koncentracijos pagamintose mikroemulsijose (9 lentelė), sudarytų mėginių matavimų rezultatai, dalelių

dydis ir polidispersiškumo indeksas (PDI) (10, 11 lentelės).

9 lentelė. Tolnaftato procentinė koncentracija mikroemulsijose.

S/KoS 5 : 1 S/KoS 3 : 1 S/KoS 2 : 1

Mėginys Tolnaftato

koncentracija ( % )

Mėginys Tolnaftato

koncentracija ( % )

Mėginys Tolnaftato

koncentracija ( % )

A1 0.6 A1 0.2 A1 0.8

A2 1 A2 0.5 B1 0.7

B1 0.7 A3 0.1 B2 0.7

C1 0.6 A4 0.3 B3 0.8

C2 0.7 B1 0.4 C1 0.1

C3 0.8 B2 0.3 C2 0.6

D1 0.6 B3 0.4 C3 0.5

D2 0.7 C1 0.4 C4 0.4

D3 0.6 D1 0.5 C5 0.3

E1 0.6 D2 0.5 C6 0.1

E2 0.5 E1 0.5 D1 0.06

E2 0.4 D2 0.4

E3 0.4 D3 0.3

E1 0.4

37

10 lentelė. Mikroemulsijų mėginių, kai surfaktanto ir kosurfaktanto santykis 5:1, matavimo

dinaminiu šviesos sklaidos metodu duomenys.

S/KoS 5:1

Pikas Nr. 1 Pikas Nr. 2 Pikas Nr. 3 PDI

A1 23,46 248,7 — 0,506

A2 197,4 — — 0,209

A3 24,44 261,6 — 0,509

B1 127,1 24,55 — 0,257

C1 236,5 34,86 — 0,589

C2 134,5 23,58 — 0,251

C3 237,4 — — 0,174

D1 325,6 — — 0,195

D2 305,1 — — 0,208

D3 157,0 — — 0,242

E1 575,5 — — 0,275

E2 183,3 — — 0,213

38

11 lentelė. Mikroemulsijų mėginių, kai surfaktanto ir kosurfaktanto santykiai 3:1, 2:1, matavimo

dinaminiu šviesos sklaidos metodu duomenys.

S/KoS 3:1 S/KoS 2:1

Pikas

Nr. 1

Pikas

Nr. 2

Pikas

Nr. 3 PDI

Pikas

Nr. 1

Pikas

Nr. 2

Pikas

Nr. 3 PDI

A1 21,29 1875 — 0,244 A1 89,93 — — 0,577

A2 24,77 253,7 — 0,538 B1 149,6 33,34 — 0,176

A3 18,61 3684 — 0,207 B2 155,1 — — 0,249

A4 16,20 145,4 — 0,471 B3 214,6 — — 0,177

B1 209,1 31,26 — 0,520 C1 16,05 660,6 98,10 0,754

B2 127,3 15,10 — 0,348 C2 127,2 — — 0,295

B3 307,4 18,93 — 0,773 C3 329,2 218,9 — 0,880

C1 327,5 26,17 — 0,989 C4 419,1 18,99 — 0,824

D1 152,8 — — 0,231 C5 15,55 169,0 — 0,496

D2 212,2 — — 0,169 C6 505,9 19,20 59,34 0,920

E1 275,1 — — 0,165 D1 59,63 — — 0,285

E2 195,7 — — 0,166 D2 317,8 23,38 — 0,948

E3 144,8 — — 0,252 D3 356,3 17,08 — 0,836

— D4 17,85 116,6 717,4 0,606

— E1 402,5 23,15 — 1,000

Gauti rezultatai parodo įvairių dalelių dydţių susiformavimą mikroemulsijose, kai vienur

fiksuojami 2, 3 ar tik 1 dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikai (10, 11 lentelės).

Daugiausiai nehomogeniškų sistemų susidaro, kai S/KoS santykis 2:1. Didėjant S/KoS santykiui

formuojasi mikroemulsijos, kuriose dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikų plotis

siaurėja, tarp jų nėra ryškių dalelių dydţių skirtumų. Aiškinantis mikroemulsijų heterogeniškumo

prieţastis buvo įvertinta vidurinio dalelių dydţio (z — vidurkio) priklausomybė nuo laiko (10 pav., 11

pav., 12 pav.), esant skirtingiems S/KoS santykiams mėginiuose, kuriuose uţfiksuotas vienas dalelių

dydţių pasiskirstymo pikas ir mėginiuose su 2 dalelių dydţių pikais.

Z — vidurkio kitimas parodo mikroemulsijos stabilumo pokyčius esant inkorporuotai

vaistinei medţiagai [40].

39

10 pav. Z — vidurkio priklausomybė nuo laiko C5 mikroemulsijoje su 2 pikais (kairėje), ir C2

mikroemulsijoje su 1 piku (dešinėje), kai S/KoS 2:1

Didėjantis z — vidurkis rodytų mikroemulsijoje vykstančius agregacijos, kristalizacijos, vaisto

atsipalaidavimo iš dispersinės fazės procesus [8]. Šiuo atveju lyginant C5 ir C2 mikroemulsijas (10

pav), matome, jog tokie pokyčiai nevyksta, kadangi z — vidurkio reikšmė svyruoja siaurame intervale,

nepastebimas ryškus z — vidurkio kilimas.

11 pav. Z — vidurkio priklausomybė nuo laiko A1 mikroemulsijoje (2 pikai), kai S/KoS 3:1

12 pav. Z — vidurkio priklausomybė nuo laiko C3 mikroemulsijoje (1 pikas), kai S/KoS 5:1

40

12 lentelė. Z – vidurkio nuokrypiai analizuotose mikroemulsijose.

S/KoS santykis 5 : 1 3 : 1 2 : 1

Mėginiai C3 A1 C5 C2

Z — vidurkio

nuokrypis ± 7 nm ± 0,4 nm ± 2 nm ± 6 nm

Lyginant mėginius C5, C2, A1 ir C3 matome, jog z — vidurkis kinta labai maţose ribose (12

lentelė), taigi galime teigti, jog mikroemulsijose, esant skirtingiems S/KoS santykiams, nevyksta

ištirpusių vaistinės medţiagos molekulių perėjimas į vandeninę fazę, kas lemtų galimą tolnaftato

išsiskristalizavimą. Siauriausiomis z — vidurkio nuokrypių ribomis pasiţymi mikroemulsija A1, kai

S/KoS 3:1 (11 pav.). Detalesnė analizė, vertinant dalelių dydţius mikroemulsijoje su vaistine medţiaga

be vandeninės fazės ir skiedţiant mikroemulsiją, padėtų tiksliau įvertinti vaisto poveikį sistemos

stabilumui, galimybei pritaikyti terapiniam vartojimui. Šiuo atveju galime teigti, jog ištirtuose

mėginiuose nevyksta nei kristalizacijos, nei agregatų formavimosi procesai.

Nepaisant to, mėginių, kuriuose fiksuojami 2 ar daugiau pikai, vidutinio dalelių dydţio

negalime įvardinti kaip vyraujančio visoje mikroemulsijoje, kadangi didelis dalelių skaičius tokiose

mikroemulsijose, platus dalelių dydţių intervalas, neleidţia pasikliauti išmatuotu z — vidurkiu. PDI

taip pat svarbus rodiklis, kuris mikroemulsijoje su 2 ar daugiau dalelių dydţius reprezentuojančių pikų

yra labai didelis > 0,4 ir parodo mėginių bidispersiškumą ar polidispersiškumą. Tokių sistemų

susiformavimas gali būti aiškinamas tuo, jog mikroemulsifikacijos procese nepavyko uţtikrinti

termodinaminio sistemos stabilumo. Tai įtakoti galėjo ir netinkamai parinktas S/KoS santykis, S/KoS

ir aliejinės fazės santykis, per didelė vandens koncentracija.

Lyginant mėginių medţiagų koncentracijas ir vyraujančių dalelių dydţių pikus, pastebėta, jog

vienas dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikas fiksuojamas, kai vandens koncentracija

(10 % — 30 %), IPM (20 % — 30 %), S/KoS (50 % — 62 %). Du ir daugiau pikų fiksuojama, kai

vandens koncentracija > 30 %, IPM < 20 %, S/KoS (3:1; 2:1) < 50 %, S/KoS (5:1) > 50 %.

Iš visų mėginių, detalesnei analizei ir vertinimui buvo pasirinkti mėginiai, kurie labiausia i

tenkina mikroemulsijų apibrėţimą (mikroemulsijas sudarančių dalelių diametras yra < 200 nm), taip

pat atranka vykdoma pagal šiuos kriterijus: PDI, kuris taip pat svarbus rodiklis vertinant

mikroemulsijas ir šiuo atveju siekiama, jog jis būtų < 0.3, parametrą, kuris nurodomas matavimo metu

ir parodo duomenų patikimumą, koreliacijos funkcijos kreivę, dalelių dydţio pasiskirstymo pagal

išsklaidytos šviesos intensyvumą piką, kuris turi būti vienas, siauras, jog galėtume mėginį vertinti kaip

galimai monodispersišką [39, 42]. Esant vienam dalelių dydį atspindinčiam pikui, PDI reikšmei < 0.3

ir gerai koreliacijai, galime vertinti dalelių dydţius pagal z — vidurkį, kuris yra vidutinis

41

hidrodinaminis diametras, apskaičiuotas pagal internacionalinius dinaminio šviesos sklaidos metodo

atlikimo standartus ISO 13321 [8, 39].

Vertinant mikroemulsijas pagal minėtus kriterijus, atrinkti ir palyginti šie mėginiai, kai S/KoS

2:1 (13 lentelė).

13 lentelė. Mėginių duomenys, kai S/KoS santykis 2 : 1.

Mėginys Z — vidurkis (d. nm) PDI Vandens koncentracija

(%)

B3 182.6 0.177 21.2

B2 115.5 0.249 29.2

C2 89.11 0.295 30.7

D1 39.77 0.285 92.08

Atlikus mikroemulsijų statistinę analizę, naudojant SPSS programinės įrangos paketą, 19.0

versiją, kurios sudarytos, kai surfaktanto ir kosurfaktanto santykis 2:1 (13 lentelė), siekiant išsiaiškinti

dalelių dydţių kitimą įtakojančius faktorius, nustatytas stiprus ryšys tarp dalelių dydţio ir vandens

koncentracijos: Spearman‘o koeficientas (rs) = -1. Ryšys yra atvirkštinis, kuris parodo, jog dalelių

dydis kinta atvirkščiai proporcingai vandens didėjimo koncentracijai. Surfaktanto ir kosurfaktanto

mišinio koncentracija taip pat turi įtakos dalelių dydţių pokyčiams (rs = 1). Tačiau pastebimas PDI

reikšmės didėjimas, didėjant dalelių dydţiui. Homogeniškiausia sistema susidaro, kai z — vidurkis yra

182.6 nm, o vandens koncentracija mišinyje — 21 % (13 lentelė).

13 pav. Atrinktų 4 mėginių (13 lentelė) dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikų

palyginimas

Statistinės dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą diagramos tiksliau ir aiškiau

parodo dalelių dydţių pasiskirstymo intervalus, išsibarstymo plotį (14 pav., 15 pav.).

42

Ţiūrint į šių 4 mėginių dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą statistines diagramas,

matome, jog B3 mėginyje dalelių dydţių pasiskirstymo ribos [105.7 nm — 396.1 nm] yra siauresnės

negu likusių 3 mėginių (15 pav.), iš kurių plačiausiomis ribomis [7.5 nm — 255 nm] pasiţymi D1

mėginys, kuriame z — vidurkis yra 39.77 nm (14 pav.).

14 pav. Statistinė mėginio D1 dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą diagrama

15 pav. Statistinė mėginio B3 dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą diagrama

Lyginant D1 ir B3 mikroemulsijų diagramas (S/KoS 2:1) (14 pav., 15 pav.), matomas aiškus

dalelių išsibarstymas pikų ribojamame plote. Esant vandens koncentracijai 21.2 % B3 mėginyje,

dalelių dydţių intervalas siauresnis, nei D1 mėginyje, kai vandens koncentracija 92.08 %, todėl ir PDI

reikšmė yra didesnė. Statistinio ryšio tarp PDI bei mikroemulsiją sudarančių komponentų ar dalelių

dydţio nėra, todėl PDI kinta greičiausiai dėl dalelių skaičiaus padidėjimo sistemose, galime manyti,

jog didėjanti vandens koncentracija sistemoje sukelia dinaminius pokyčius. Padidėjus vandens tūriui,

esamų aliejinės fazės lašelių bendras paviršiaus plotas sumaţėja, sistemos laisvoji energija trumpam

43

įgyja teigiamą reikšmę, entropija padidėja. Procesas, kurio metu formuojasi sistemoje maţesnio dydţio

lašeliai gali būti vertinamas kaip sistemos mėginimas išlaikyti termodinaminį stabilumą, tačiau dalelių

dydţių intervalo didėjimas sistemoje parodo galimus mikroemulsifikacijos proceso sutrikimus, kas

leidţia įtarti, jog sistema nėra visiškai termodinamiškai stabili.

Vertindami B3 mikroemulsiją, kurioje vandens koncentracija 21.2 %, PDI — 0.177, z —

vidurkis yra 182.6 nm, pagal išmatuotus parametrus bei grafinį vaizdą, galime teigti, jog mėginyje

vyrauja daugiausiai 182.6 nm dydţio dalelės. Tuo tarpu kituose mėginiuose, didėjant vandens

koncentracijai matome ir PDI reikšmės padidėjimą, dalelių dydis maţėja, tačiau jų pasiskirstymo

intervalas sistemoje didėja, todėl z — vidurkio reikšmė neatspindi tikslaus dalelių dydţio

mikroemulsijoje.

Esant S/KoS santykiui 3 : 1 Palyginimui atrinkti 5 mikroemulsijų mėginiai (14 lentelė).


Mėginio pavadinimas Z — vidurkis

(d. nm) PDI

Vandens koncentracija

(%)

E1 236.8 0.165 14.2

D2 182.1 0.169 16.5

E2 168.3 0.166 18

D1 120.5 0.231 24.7

E3 107.0 0.252 24.8

Atlikus statistinę analizę mikroemulsijų, kurios sudarytos, kai surfaktanto ir kosurfaktanto

santykis 3:1, nustatytas ryšys tarp dalelių dydţių ir vandens koncentracijos (rs = -1), S/KoS mišinio

koncentracijos (rs = 0.9, p = 0.037). Esant S/KoS santykiui 3:1 pastebėta, jog susiformuoja daugiau

mikroemulsijų, kuriose fiksuojamas vienas, gana siauras, dalelių dydţius atspindintis pikas (16 pav.),

PDI reikšmė < 0.170 (14 lentelė). Šių mikroemulsijų vidutiniai dalelių dydţiai: 236.8 nm, 182.1 nm,

168.3 nm leidţia teigti, jog mikroemulsijose daugiausiai vyrauja būtent tokio dydţio dalelės.

44

16 pav. Mėginių (14 lentelė) dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikų palyginimas

Lyginant dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikus (16 pav.), matome, jog E2,

D2 ir E1 mėginių pikai labai panašiūs, PDI nedaug skiriasi, todėl panašus pikų pagrindo plotis, tik

mėginio E1 pikas yra aukštesnis, kadangi didesnio diametro dalelės intensyviau išsklaido šviesą. Tai

parodo ir statistinės mėginių dalelių dydţių pasiskirstymo pagal intensyvumą diagramos (17 pav., 18

pav., 19 pav.). Dalelių dydţių intervalas reikšmingai nesiskiria didinant vandens koncentraciją iki 18

% nors dalelių dydţiai linkę maţėti, kas rodo, jog sistemoje vis dėlto vyksta dinaminiai

persitvarkymai, išlaikant termodinaminį stabilumą.

17 pav. D2 mėginio dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą statistinė diagrama

45

18 pav. E1 mėginio dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą statistinė diagrama


Mėginiuose, kuriuose PDI > 0.2 ir z — vidurkis yra 120.5 nm ir 107.0 nm (14 lentelė), dalelių

dydţių pasiskirstymo pagal išsklaidytos šviesos intensyvumą pikai yra platesni, dalelių dydţių

intervalas didesnis (16 pav., 20 pav.), tai parodo, jog sistema nesugeba uţtikrinti termodinaminio

stabilumo vykstant mikroemulsifikacijos procesui, todėl teigti, jog z — vidurkis tiksliai atspindi

mėginiuose vyraujančių dalelių dydţius negalime. Vertinant mėginį E3, kuriame z — vidurkis yra

maţiausias (14 lentelė), tik 107.0 nm, matome, jog dalelių dydţių intervalas yra plačiausias iš visų

mėginių (20 pav.).

46


Analizuojant mikroemulsijų mėginius, kai S/KoS santykis — 5:1, palyginimui atrinkti 5

mėginiai (15 lentelė).


Mėginio pavadinimas Z — vidurkis

(d. nm) PDI

Vandens koncentracija

(%)

D2 251.8 0.208 13.3

C3 203.7 0.174 15

A2 162.3 0.209 20

E2 145.3 0.242 18.1

D3 123.0 0.213 23.7

Atlikus statistinę analizę mikroemulsijų, kurios sudarytos, kai surfaktanto ir kosurfaktanto

santykis 5:1, nustatytas ryšys tarp dalelių dydţių ir vandens koncentracijos (rs = -0.9, p = 0.037). Esant

šiam surfaktanto ir kosurfaktanto santykiui, susiformuoja daugiau mikroemulsijų su vienu dalelių

dydţius atspindinčiu piku, tačiau juos lyginant, matomi aiškūs skirtumai (21 pav.). Siauriausias pikas

fiksuojamas C3 mikroemulsijoje, kai z — vidurkis 203.7 nm, PDI < 0.174, galime teigti, jog

susiformuoja termodinamiškai stabili mikroemulsija, kaip ir mikroemulsijose A2 ir D2, kuriose pikai

taip pat gana siauri ir PDI < 0.215 (21 pav.).

47

21 pav. Mėginių (15 lentelė) dalelių dydžių pasiskirstymo pagal intensyvumą pikų

palyginimas

Išanalizavus mėginius esant skirtingiems S/KoS santykiams, galime daryti išvadą, jog

mikroemulsijoms gali būti priskiriami mėginiai, kuriuose vandens koncentracija (10 % — 30 %), IPM

(20 % — 30 %), S/KoS (50 % — 62 %).

Iš palyginimui atrinktų mikroemulsijų, sudarytų easnt skirtingiems S/KoS santykiams, galime

išrinkti mėginius (16 lentelė), kuriuose susiformuoja gana homogeniškos PDI < 0.22 sistemos, kai z —

vidurkis < 190.0 nm mikroemulsijos ir ištirti tolnaftato atsipalaidavimą iš šių sistemų pro dializės

membraną.

16 lentelė. Atrinktų mikroemulsijų mėginių duomenys ir jų palyginimas.

Mėginio

pavadinimas

Z — vidurkis

(d. nm) PDI S/KoS santykis

Vandens

koncentracija (%)

D3 123.0 0.213 5 : 1 23.7

A2 162.3 0.209 5 : 1 20

E2 168.3 0.166 3 : 1 18

B3 182.6 0.177 2 : 1 21.2

Visų mėginių dalelių dydţius reprezentuojantys pikai yra panašūs, išskyrus D3 mėginio, kurio

pikas yra platesnis lyginant su kitais mėginiais (22 pav.), tačiau ši mikroemulsija pasirinkta

tolimesniam tyrimui, norint išsiaiškinti, ar didesnio polidispersiškumo sistema turi įtakos tolnaftato

atsipalaidavimui.

48

22 pav. Atrinktų mikroemulsijų tolnaftato atsipalaidavimo tyrimui dalelių dydžius reprezentuojantys

pikai

6.7. Tolnaftato atsipalaidavimo kinetikos iš eksperimentinių mikroemulsijų pro

dializės membraną įvertinimas

Tolnaftato (TN) 1 % (A2), 0.6 % (D3), 0.4 % (E2), 0.8 % (B3) mikroemulsijos ( 16 lentelė)

buvo naudojamos tiriant ir vertinant tolnaftato prasiskverbimą pro dializės membraną. Buvo vertinami

išsiskyrusio tolnaftato srautai atskiruose mėginiuose, jie lyginami tarpusavyje (23 pav.) bei vertinama

srauto priklausomybė nuo dalelių dydţio, vandens koncentracijos.

UV spektrofotometru nustatytos tolnaftato koncentracijos akceptorinėje fazėje, pagal tai

apskaičiuoti išsiskyrusio tolnaftato kiekiai bei srautai (17 lentelė). Remiantis šiais duomenimis,

nustatyta, jog A2 ir D3 mėginiuose TN srautas didţiausias, lyginant su E2 ir B3 mėginių srautais (23

pav.).

17 lentelė. Eksperimentinių mikroemulsijų tolnaftato srautai tam tikru laiku.

Mėginys E2

Bandinio ėmimo laikas,

h

TN koncentracija

µg/ml

TN kiekis

µg

Srautas

µg/cm2

0.5 3,6 144 81,3

1 5,0 210,8 119,1

2 4,9 417,8 236

3 6,9 592,5 334,7

49

17 lentelės tęsinys.

Mėginys D3


h

TN koncentracija

µg/ml

TN kiekis

µg

Srautas

µg/cm2

0.5 7,6 456 257,6

1 6,1 754,8 426,4

2 4,0 1001,1 565,6

3 4,3 1085,1 613

Mėginys A2


h

TN koncentracija

µg/ml

TN kiekis

µg

Srautas

µg/cm2

0.5 6,9 276 155,9

1 6,2 516,7 292

2 4,1 1023,3 578,1

3 6,0 1491,6 842,7

Mėginys B3


h

TN koncentracija

µg/ml

TN kiekis

µg

Srautas

µg/cm2

0.5 5,0 200 113

1 6,1 259 146,3

2 5,6 481,3 272

3 5,1 815,1 460,5

Remiantis šiais duomenimis, nustatyta, jog A2 ir D3 mėginiuose TN srautas didţiausias,

lyginant su E2 ir B3 mėginių srautais (23 pav.). Maţdaug po 2 h nuo eksperimento pradţios matomas

staigus A2 mikroemulsijos tolnaftato srauto grafiko kilimas lyginant su D3 mikroemulsijos tolnaftato

srauto grafiku, kurio kreivė kyla labai pamaţu. Pailginus eksperimento trukmę būtų matomas taškas,

kuomet tolnaftato srautas nebedidėja, o tampa pastovus ir būtų galima įvertinti maksimalų išsiskyrusio

tolnaftato kiekį A2 mikroemulsijoje. Šiuo atveju po 3 h iš mėginio A2 atsipalaidavo 1,49 mg

tolnaftato, tai sudaro 15 % tolnaftato kiekio, buvusio donoriniame tirpale. Tuo tarpu iš D3

mikroemulsijos po 3 h atsipalaidavo 1,09 mg tolnaftato, tai sudaro 17,8 % tolnaftato kiekio, buvusio

donoriniame tirpale.

50

23 pav. Tolnaftato atsipalaidavimas iš eksperimentinių mikroemulsijų

Vertinant tolnaftato srauto priklausomybę nuo z — vidurkio ir vandens koncentracijos,

pastebima, jog esant didesnei vandens koncentracijai, tolnaftato srautas didėja. Nepaisant to, jog A2

mėginio tolnaftato srauto grafikas aiškiai kyla, lyginant su D3 mėginio tolnaftato srauto grafiku,

matome, jog didesnis kiekis tolnaftato išsiskiria iš donorinės fazės, kai yra maţiausias z — vidurkis ir

didţiausia vandens koncentracija (17 lentelė). Taigi galime daryti prielaidą, jog dalelių dydis ir

vandens koncentracija turi įtakos tolnaftato atsipalaidavimui iš mikroemulsijų. Atlikus dalelių dydţių

kitimo laikant tyrimus dinaminiu šviesos sklaidos metodu ir juos lyginant su atsipalaidavimo iš vaisto

formos tyrimais, būtų galima tiksliau išsiaiškinti srauto, išsiskyrusio tolnaftato kiekio (mg)

priklausomybę nuo dalelių dydţio, nustatyti pokyčius jei sistemose pakinta dalelių dydţiai laikymo

metu bei jų galimas prieţastis.

51

7. IŠVADOS

1. Remiantis tyrimų rezultatais, nustatyta, jog izopropilo miristato ir etilo oleato mikroemulsijų

dalelių dydţiai kinta laikant 2 mėnesius 25º C kambario temperatūroje, aliejinės fazės parinkimas z —

vidurkio kitimui reikšmingos įtakos neturi. Būtina tęsti mikroemulsijų sudėties optimizavimą.

2. Įvertinus 1 % tolnaftato mikroemulsijų gamybą, iš įvairių pagalbinių medţiagų, keičiant

gamybos technologijas, jų santykius, nustatyta, jog stabilias 1 % tolnaftato mikroemulsijas galima

pagaminti naudojant Labrasol®, Plurol isostearique

®, izopropilo miristatą. Iš kitų medţiagų nepavyko

pagaminti 1 % tolnaftato mikroemulsijų, prieţasčių nustatymui reikalingi išsamesni tyrimai.

3. Sudarius kintamų Labrasol® ir Plurol isostearique

® santykių fazių diagramas, patvirtinti

literatūroje pateikti duomenys, jog surfaktanto ir kosurfaktanto santykio kitimas turi įtakos

mikroemulsijų susiformavimo ploto, kurį reprezentuoja fazių diagrama, dydţiui. Nustatyta, kad

keičiant išvardintus faktorius, galima tęsti optimalios mikroemulsijų sudėties paieškas.

4. Statistinė analizė parodė, jog dalelių dydţių pokyčiams mikroemulsijose turi įtakos vandens

koncentracija. Tai vertinga informacija, siekiant pagaminti maţo dalelių dydţio, homogeniškas

mikroemulsijas.

5. Įvertinus tolnaftato atsipalaidavimą iš mikroemulsijų pro pusiau laidţią membraną, iš tyrimo

duomenų nustatyta, jog maţesnio dalelių dydţio mikroemulsijose didėjant vandens koncentracijai, iš

mikroemulsijų atsipalaiduoja didesnis kiekis tolnaftato.

52

8. LITERATŪRA

1. Neubert RHH. Potentials of new nanocarriers for dermal and transdermal drug delivery. European

Journal of Pharmaceutics and Biopharmaceutics 2011 January [cited 201104 —20]; 77(1):1—2.

2. Azeem A, Khan ZI, Aqil M, Ahmad FJ, Khar RK, Talegaonkar S. Microemulsions as a surrogate

carrier for dermal drug delivery. Drug Dev Ind Pharm [Online] 2009 May [cited 2010 06]; 35(5):525

— 47. Prieiga per internetą: URL:http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19016057

3. Mrunali R. Patel. Microemulsions: As Novel Drug Delivery Vehicle [Online] 2007 [cited 2010 03];

5(6). Priega per internetą: URL:http://www.pharmainfo.net/reviews/microemulsions-novel-drug-

delivery-vehicle

4. Santos P, Watkinson A. C, Hadgraft J, Lane M.E. Application of Microemulsions In Dermal and

Transdermal Drug Delivery. Skin Pharmacology and Physiology 2008 [cited 2010 01]; 21:246 — 259.

5. Heuschkel S, Goebel A, Reinhard H.H. Neubert. Microemulsions —Modern Colloidal Carrier for

Dermal and Transdermal Drug Delivery. Journal of Pharmaceutical Sciences 2008 [cited 2010 01];

97(2):627 – 603.

6. Tansel ЗOMOĞLU, Nurşin GЦNЬL. Microemulsions. J Fac Pharm Ankara [Online] 1997 [cited 2010

03]; 26(2):95-108. Prieiga per internetą: URL: http://dergiler.ankara.edu.tr/dergiler/24/1088/13009.pdf

7. Grampurohit N, Ravikumar P, Mallya R. Microemulsions For Topical Use – A Review. Indian

Journal of Pharmaceutical Education and Research [Online] 2011 Jan-Mar [cited 2011 04]; 45(1).

8. Microemulsion characterisation using dynamic light scattering. [Zetasizer Nano application note

MRK670-01

9. Malmsten M. Microemulsions. In: Surfactants and Polymers in Drug Delivery. Informa Healthcare

[Online] 2002 [cited 2010 02]. Prieiga per internet: URL:

http://www.crcnetbase.com/doi/book/10.1201/9780824743758

10. Shah RR, Magdum CS, Patil SS, Niakwade NS. Preparation and Evaluation of Aceclofenac Topical

Microemulsion. Iranian Journal of Pharmaceutical Research 2010 [cited 2010 03]; 9(1):5 — 11.

11. Shah RR, Magdum CS, Wadkar KA, Naikwade NS. Fluconazole Topical Microemulsion: Preparation

and Evaluation. Research Journal of Pharmacy and Technology 2009 April — June [cited 2010 12];

2(2):353 — 357.

12. Lawrence MJ, Rees GD. Microemulsion — based media as novel drug delivery systems. Advanced

Drug Delivery Reviews [Online] 2000 December 6 [cited 2010 09]; 45(1):89 — 121. Prieiga per

internetą:URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11104900

13. Bagwe RP, Kanicky JR, Palla BJ, Patanjali PK, Shah DO. Improved drug delivery using

microemulsions: rationale, recent progress, and new horizons. Critical ReviewsTM

in Therapeutic Drug

Carrier 2001 [cited 2010 04]; 18(1):77-140.

http://www.sciencedirect.com/science/journal/09396411


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Azeem%20A%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Khan%20ZI%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Aqil%20M%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Ahmad%20FJ%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Khar%20RK%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Talegaonkar%20S%22%5BAuthor%5D

javascript:AL_get(this,%20'jour',%20'Drug%20Dev%20Ind%20Pharm.');

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19016057

http://www.pharmainfo.net/reviews/microemulsions-novel-drug-delivery-vehicle

http://www.pharmainfo.net/reviews/microemulsions-novel-drug-delivery-vehicle

http://dergiler.ankara.edu.tr/dergiler/24/1088/13009.pdf

http://www.crcnetbase.com/doi/book/10.1201/9780824743758


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Bagwe%20RP%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Kanicky%20JR%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Palla%20BJ%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Patanjali%20PK%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Shah%20DO%22%5BAuthor%5D

javascript:AL_get(this,%20'jour',%20'Crit%20Rev%20Ther%20Drug%20Carrier%20Syst.');

javascript:AL_get(this,%20'jour',%20'Crit%20Rev%20Ther%20Drug%20Carrier%20Syst.');

53

14. Kaszuba M, McKnight D, Connah MT, McNeil-Watson F, Nobbmann U. Measuring Sub Nanometre

Sizes Using Dynamic Light Scattering. Zetaszier Nano application note MRK1120-01. J.

Nanoparticle Research 10 2008 [cited 2010 07]; 823-829.

15. Bidyut K. Paul, Satya P. Moulik. Uses and applications of microemulsions. Current Science [Online]

2001 April 25 [cited 2010 03]; 80(8):1001 — 990. Prieiga per internetą: URL:

http://www.ias.ac.in/currsci/apr252001/990.pdf

16. Boonme P, Krauel K, Graf A, Rades T, Junyaprasert VB. Characterization of Microemulsion

Structures in the Pseudoternary Phase Diagram of Isopropyl Palmitate/Water/Brij 97:1-Butanol. AAPS

PharmSciTech [Online] 2006 [cited 2010 04]; 7(2): Article 45. Prieiga per internetą:

URL: http://www.aapspharmscitech.org/view.asp?art=pt070245

17. El laithy HM, El – Shaboury KMF. The Development of Cutina Lipogels And Gel Microemulsion for

Topical Administration of Fluconazole. AAPS PharmSciTech [Online] 2002 [cited 2010 03]; 3(4):9 - 1

Article 35. Prieiga per internetą: URL:

http://www.springerlink.com/content/y776312257540272/fulltext.pdf

18. Kreilgaard M. Influence of microemulsions on cutaneous drug delivery. Advanced Drug Delivery

Reviews [Online] 2002 November 1[cited 2010 09]; 54(1 Suppl 1):S77-S98. Prieiga per internetą:

URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12460717

19. Kogan A, Garti N. Microemulsions as transdermal drug delivery vehicles. Advances in Colloid and

Interface Science [Online] 2006 November 16 [cited 2010 05]; 123-126:369-385. Prieiga per

internetą: URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16843424

20. Tolnaftate. ProductInformation. Sigma — aldrich [Online] 1993 [cited 2010 12]; 847-853. Prieiga per

internetą:

URL:http://www.sigmaaldrich.com/etc/medialib/docs/Sigma/Product_Information_Sheet/1/t6638pis.P

ar.0001.File.tmp/t6638pis.pdf

21. Ryder NS, Frank I, Dupont MC. Ergosterol biosynthesis inhibition by the thiocarbamate antifungal

agents tolnaftate and tolciclate. Antimicrob Agents Chemother [Online] 1986 May [cited 2010 12];

29(5):858 — 860. Prieiga per internetą: URL:http://aac.asm.org/cgi/content/abstract/29/5/858

22. Keţutytė T, Kornyšova O, Maruška A, Briedis V. Assay of tolnaftate in human skin samples after in

vitro penetration studies using high performance liquid chromatography. Acta Pol Pharm [Online]

2010 Jul — Aug [cited 2011 05]; 67(4):327 — 34. Prieiga per internetą: URL:


23. Favre B, Hofbauer B, Hildering KS, Ryder NS. Comparison of In Vitro Activities of 17 Antifungal

Drugs against a Panel of 20 Dermatophytes by Using a Microdilution Assay. J Clin Microbiol [Online]

2003 October [cited 2010 03]; 41(10):4817 — 4819. Prieiga per internetą:

URL:http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC254304/?tool=pubmed

http://www.ias.ac.in/currsci/apr252001/990.pdf

http://www.aapspharmscitech.org/view.asp?art=pt070245

http://www.springerlink.com/content/y776312257540272/fulltext.pdf

http://www.sciencedirect.com/science/journal/0169409X

http://www.sciencedirect.com/science/journal/0169409X




http://www.sciencedirect.com/science?_ob=PublicationURL&_tockey=%23TOC%235785%232006%23998769999%23636502%23FLA%23&_cdi=5785&_pubType=J&view=c&_auth=y&_acct=C000051307&_version=1&_urlVersion=0&_userid=1075382&md5=6bb9ca78d30fd2658b2ef10fb2990c74


http://www.sigmaaldrich.com/etc/medialib/docs/Sigma/Product_Information_Sheet/1/t6638pis.Par.0001.File.tmp/t6638pis.pdf

http://www.sigmaaldrich.com/etc/medialib/docs/Sigma/Product_Information_Sheet/1/t6638pis.Par.0001.File.tmp/t6638pis.pdf

http://aac.asm.org/cgi/content/abstract/29/5/858

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Kezutyte%20T%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Kornysova%20O%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Maruska%20A%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Briedis%20V%22%5BAuthor%5D


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC254304/?tool=pubmed

54

24. Barrett – Bee KJ, Lane AC, Turner RW. The mode of antifungal action of tolnaftate. J Med Vet Mycol

[Online] 1986 Apr [cited 2010 08]; 24(2):155 — 60. Prieiga per internetą:

URL:http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3522841

25. Ryder NS, Frank I, Dupont MC. Ergosterol Biosynthesis Inhibition by the Thiocarbamate Antifungal

Agents Tolnaftate and Tolciclate. Antimicrobial agents and chemotherapy [Online] 1986 May [cited

2010 10]; 29(5):858 — 860. Prieiga per internetą:

URL:http://aac.asm.org/cgi/reprint/29/5/858?view=long&pmid=3524433

26. Mehta SK, Kaur G. Microemulsions: Thermodynamic and Dynamic Properties. In Mizutani T, editor.

Thermodynamics. Rijeka (Croatia): InTech; 2011. p. 407-381. Priega per internetą:

URL:http://www.intechopen.com/books/show/title/thermodynamics

27. Fegn L., Wang Z. Topical chemoprevention of skin cancer in mice, using combined inhibitors of 5-

lipoxygenase and cyclo-oxygenase-2. NIHPA Author Manuscripts 2009 [cited 2010 03].

28. Yuan Y, Li SM, Mo FK, Zhong DF. Investigation of microemulsion system for transdermal delivery

of meloxicam. International Journal of Pharmaceutics 2006 September 14 [cited 2010 11]; 321(1-

2):117-123.

29. Sapra B, Jain S, Tiwary AK. Percutaneous Permeation Enhancement by Terpenes: Mechanistic View.

AAPS J [Online] 2008 [cited 2010 04]; 10(1):120 — 132. Prieiga per internetą:

URL:http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18446512

30. Djekic L, Primorac M. The influence of cosurfactants and oils on the formation of pharmaceutical

microemulsions based on PEG-8 caprylic/capric glycerides. International Journal of Pharmaceutics

2008 Mar 20 [cited 2011 01]; 352(1-2):231-9.

31. Nagarajan R, Ruckenstein E. Molecular Theory of Microemulsions. Langmuir 2000;16(16):6400 —

6406.

32. An Introduction to Raman for the Infrared Spectroscopist. Technical note # 11. InPhotonics 1999.

33. Fini G. Applications of Raman spectroscopy to pharmacy. Jounal of Raman Spectroscopy 2004 [cited

2010 09]; 35:335 — 337.

34. Jukka Rantanen. Process analytical applications of Raman spectroscopy. Journal of Pharmacy and

Pharmacology 2007 February [cited 2010 11 — 26]; 59(2):171–177.

35. Webster S, Baldwin JK. Raman Spectroscopy for Pharma. Part 1: Principles and Applications.

Pharmaceutical Technology Europe [Online] 2005 Jun 1 [cited 201011]. Prieiga per internetą:

URL:http://pharmtech.findpharma.com/pharmtech/Spectroscopy/Raman-Spectroscopy-for-Pharma-

Part-1-Principles-an/ArticleStandard/Article/detail/162600

36. Aboofazeli R, Barlow D, Lawrence MJ. Particle Size Analysis of Concentrated Phospholipid

Microemulsions II. Photon Correlation Spectroscopy. AAPS PharmSci [Online] 2000 [cited 2010 09];

2(3). Prieiga per internetą: URL: http://www.aapsj.org/view.asp?art=ps020319


http://aac.asm.org/cgi/reprint/29/5/858?view=long&pmid=3524433

http://www.intechopen.com/books/show/title/thermodynamics

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Yuan%20Y%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Li%20SM%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Mo%20FK%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Zhong%20DF%22%5BAuthor%5D



http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Djekic%20L%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Primorac%20M%22%5BAuthor%5D

http://pharmtech.findpharma.com/pharmtech/Spectroscopy/Raman-Spectroscopy-for-Pharma-Part-1-Principles-an/ArticleStandard/Article/detail/162600

http://pharmtech.findpharma.com/pharmtech/Spectroscopy/Raman-Spectroscopy-for-Pharma-Part-1-Principles-an/ArticleStandard/Article/detail/162600

http://www.aapsj.org/view.asp?art=ps020319

55

37. Dynamic Light Scattering: An Introduction in 30 Minutes. DLS technical note MRK656-01. Malvern

Instruments

38. Nobbmann U, Connah M, Fish B, Varley P, Gee C, Mulot S, et al, editors. Dynamic light scattering as

a relative tool for assessing the molecular integrity and stability of monoclonal antibodies.

Biotechnology and Genetic Engineering Reviews 2007 [cited 2010 12]; 24:117-128.

39. Records and Reports – Viewing the results. p. 5.6-5.5. Size theory. p. 13.5-13.1. In Zetasizer Nano

Series User Manual M A N 0 3 1 7 2003 June [cited 2011 02]; (1).

40. Menthol Microemulsion DHO 236. Technical note. Gattefosse (France).

41. Microemulsions DHO 279. Technical note. Gattefosse (France).

42. Kantarcı G, Цzgьney I, Karasulu HY, Arzık S, Gьneri T. Comparison of Different Water/Oil

Microemulsions Containing Diclofenac Sodium: Preparation, Characterization, Release Rate, and Skin

Irritation Studies. AAPS PharmSciTech [Online] 2007 [cited 2010 03]; 8(4): article 91. Prieiga per

internetą: URL:http://www.aapspharmscitech.org/view.asp?art=pt0804091

43. Zhang P, Gao W, Zhang L, Chen L, Shen Q, Wang X, Cui Y. In Vitro Evaluation of Topical

Microemulsion of Capsaicin Free of Surfactant. Biological & Pharmaceutical Bulletin 2008 [cited

2010 01]; 31(12):2320 — 2316.

http://www.aapspharmscitech.org/view.asp?art=pt0804091

mikroemulsijŲ formuluoČiŲ su tolnaftatu gamyba ir … · tolnaftate solubility in isopropyl...

Documents