1

METODIKA

AKUŠERINĖS IR NEONATOLOGINĖS PAGALBOS ETINIAI

KLAUSIMAI IR GALIMOS REKOMENDACIJOS

INFORMACIJA TĖVAMS

2016 m.

Metodikai pritarė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos ir Lietuvos neonatologijos asociacija

PARENGĖ

M. Minkauskienė

E. Machtejevienė

A. Kudrevičienė

2

AKUŠERINĖS IR NEONATOLOGINĖS PAGALBOS ETINIAI KLAUSIMAI IR

GALIMOS REKOMENDACIJOS

Įgimtos vaisiaus raidos ydos

Ši informacija skirta tėvams, nėštumo metu nustačius įgimtą vaisiaus raidos ydą. Kartu su Jus

gydančiu gydytoju akušeriu ginekologu, akušeriu ir prireikus kitų sričių gydytojais specialistais

Jūs išsamiai aptarsite tolesnius nėštumo, gimdymo bei vaisiaus ir naujagimio priežiūros aspektus,

kartu nuspręsite, kas geriausia Jums, Jūsų kūdikiui ir Jūsų šeimai. Nebijokite drąsiai klausti ir

kalbėtis. Jeigu tektų priimti sunkius sprendimus, prireiktų nemedicininės pagalbos, Jums gali

padėti socialinis darbuotojas, psichologas ar kunigas.

Kas tai yra?

Įgimtos vaisiaus ydos - tai struktūrinės ar organų funkcinės ydos, susiformuojančios vystantis

vaisiui gimdoje. Įgimtos vaisiaus ydos dar gali būti vadinamos kaip įgimta displazija, apsigimimas,

raidos yda, chromosomų anomalija ar patologija.

Kaip dažnai atsitinka?

Lietuvoje kasmet gimsta apie 7 proc. naujagimių su įgimtomis ydomis. Įvairių vaisiaus ydų dažnis

labai skiriasi. Dažniausia įgimta raidos patologija yra širdies ydos, įskilas stuburas, Dauno

sindromas, lūpos ir/ar gomurio nesuaugimas, pilvo sienos defektas.

Kokia priežastis?

Įgimtos ydos gali būti dėl genetinių, infekcinių, mitybos ir aplinkos veiksnių. Dažnai jos gali būti

dėl keleto veiksnių, todėl įvardyti tikslias priežastis gali būti sunku.

Genetinės ar paveldimos priežastys

● Chromosomų patologija būna dėl chromosomų kiekio pokyčių (jų per mažai arba per daug)

ir chromosomų struktūros pokyčių. Pvz., Dauno sindromas (21 chromosomos trisomija –

viena chromosoma per daug) arba lyties chromosomų patologija (trūksta arba per daug

lyties chromosomų X arba Y).

● Vieno geno patologija – kai ydos priežastis mutacija, įvykusi viename gene.

● Dominantinis paveldėjimas – paveldima iš vieno tėvų (kuris serga arba yra ligos nešiotojas)

perduodant vaisiui pažeistą geną. Pvz., chondrodistrofija, Marfano sindromas.

● Recesyvinis paveldėjimas – paveldima iš abiejų nesergančių tėvų, kurie pažeistą geną

perduoda vaisiui. Pvz., cistinė fibrozė.

Infekcinės priežastys – tai įvairios motinos virusinės ar bakterinės ligos, persirgtos nėštumo metu,

galinčios sukelti vaisiaus patologiją. Pvz., citomegalo virusinė infekcija, toksoplazmozė,

raudonukė, sifilis, vėjaraupiai, parvovirusas B-19.

Aplinkos veiksniai, sukeliantys įgimtas vaisiaus ydas yra alkoholis, narkotinės medžiagos,

tabakas, radiacija, kai kurie vaistai. Šie veiksniai vadinami teratogenais.

Kartais yra priemonių padedančių išvengti raidos ydų, pvz., skiepai, folio rūgšties vartojimas.

3

Kada ir kaip nustatomos?

Įgimtos vaisiaus ydos gali būti nustatytos iki gimimo, tuoj pat po gimimo ar vėliau.

Nemaža dalis vaisiaus raidos (struktūrinių) ydų diagnozuojama pirmoje nėštumo pusėje, atliekant

pirmojo arba antrojo nėštumo trečdalio ultragarsinę patikrą. Tikslesnei diagnozei gali prireikti

pakartotinių ultragarsinių tyrimų ar kitų, pvz., magnetinio rezonanso, tyrimų.

Chromosomų patologija diagnozuojama atliekant chromosomų anomalijų patikrą (pvz.,

kombinuotasis testas ar trigubas testas) ir diagnostiką, taikant invazinius metodus, tokius kaip

choriono gaurelių biopsija, amniocentezė ar kordocentezė.

Nustatymo dažnis priklauso nuo vaisiaus raidos ydos pobūdžio, todėl įgimtos vaisiaus ydos gali

būti ir nenustatytos nėštumo metu. Kai kurių ligų, pvz., autizmo, kurtumo ir kt., nėštumo metu

nustatyti neįmanoma.

Medicina nėra tobula ir gali būti, kad nėštumo metu ar po gimimo atsiradus naujai informacijai

vaisiaus diagnozė gali būti papildyta arba pakeista.

Ar įgimtos vaisiaus ydos pagydomos?

Įgimtos ydos gali sukelti ilgalaikę negalią, tačiau kai kurios iš jų gali būti koreguojamos, kitos –

sėkmingai gydomos.

Yra ir tokių įgimtų ydų, kurių gydymas neįmanomas arba kurios nesuderinamos su gyvybe, ir yra

didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje arba naujagimis mirs ką tik gimęs (pvz., anencefalija,

abipusė inkstų agenezė).

Jūsų vaisiaus prognozę ir ištyrimo bei gydymo galimybes galėsite išsamiai aptarti su gydančiu

gydytoju ir, jei reikės, gydytojais specialistais (genetiku, vaikų chirurgu, kardiologu, neurologu ar

pan.).

Kokia nėštumo priežiūros taktika?

Įtarus, kad yra įgimta vaisiaus yda, Jus konsultuos gydytojai, kurie specializuojasi vaisiaus

medicinos srityje. Diagnozavus ydą, Jums bus pasiūlyta sužinoti kuo tikslesnę ir tikrą naujagimio

sergamumo ir mirtingumo prognozę, remiantis literatūros ir tos gydymo įstaigos duomenimis. Jūs

galite atsisakyti tai žinoti.

Gali būti, kad aptarti Jūsų nėštumo priežiūros ir gimdymo bei naujagimio ištyrimo ir gydymo

taktikai reikės įvairių sričių specialistų konsiliumo. Jūs galite ir turite išsakyti savo pageidavimus,

klausimus. Su įvairių specialistų pagalba galėsite priimti palankiausią Jums ir Jūsų vaisiui

sprendimą.

Gimdymą turėtumėte planuoti perinatalogijos centre. Žinokite, kad gimus naujagimiui su

įgimtomis ydomis Jūs ir medikai susidursite su nemažai medicininių bei etinių problemų.

Ar galiu nutraukti nėštumą?

Įtarus, kad yra sunki įgimta vaisiaus raidos yda, kai tikėtina, kad naujagimis gims su didele fizine

ir/ar proto negalia arba yra didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje arba naujagimis mirs ką tik

gimęs, Jūs turite teisę prašyti svarstyti nėštumo nutraukimo galimybę iki 21 nėštumo savaitės ir 6

dienų perinatologijos centre. Gydytojų konsiliumas svarstys Jūsų prašymą ir priims sprendimą

teisės aktų numatyta tvarka.

4

Naujagimio su įgimtomis ydomis gimimas

Naujagimio gimimas

Gimdymo metu dalyvaus naujagimių gydytojas ir slaugytojas. Jei gimusiam naujagimiui bus

sunku kvėpuoti, jie paguldys naujagimį šiltai, įvertins būklę. Jei reikės, užtikrins kvėpavimą,

uždėdami specialią veido kaukę, o prireikus, į trachėją įkiš vamzdelį, pro kurį bus tiekiamas

deguonis. Kartais naujagimio širdies susitraukimų dažnis išlieka retas, todėl gali prireikti krūtinės

ląstos paspaudimų ar specialių medikamentų, užtikrinančių širdies darbą. Jei įmanoma, Jūs turėsite

galimybę pamatyti ir paliesti savo naujagimį prieš išvežant jį iš gimdymo palatos ar operacinės į

naujagimių skyrių.

Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS)

Gali būti, kad tam tikrą laiką Jūsų naujagimis bus gydomas naujagimių NITS. Naujagimis gali būti

slaugomas inkubatoriuje, stebimos jo gyvybinės funkcijos (kvėpavimas, pulsas, kraujospūdis),

kvėpavimas palaikomas kvėpavimo aparatu (jei nekvėpuos pats), maitinamas pro vamzdelį, įkištą

pro nosį ar burną į skrandį. Į naujagimio rankų ar pėdų ar bambos kraujagysles, jei reikės, bus

įkišami kateteriai medikamentams suleisti. Bus atliekami tyrimai, kurie padės nustatyti ar

patvirtinti iki gimimo įtartas įgimtas ydas. Gali reikėti operacijų, kurios padėtų Jūsų naujagimiui

išgyventi.

Jūs galėsite savo mažylį lankyti, pabūti su juo, kalbinti, o jei bus galimybė – ir palaikyti ant

krūtinės keletą kartų per parą. „Oda-oda“ kontaktas (vadinamasis „kengūros metodas“) ne tik

ramina naujagimį, bet ir stabilizuoja jo kvėpavimą, širdies darbą, termoreguliaciją, malšina

skausmą.

Tačiau, nepaisant gaivinimo veiksmų ir gydymo NITS, naujagimis gali neišgyventi dėl tam tikrų

įgimtų ydų. Tikslios naujagimio su įgimtomis raidos ydomis artimosios ir tolesnės prognozės nėra

galutinai aiškios ir priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie gali atsirasti nėštumo, gimdymo metu

ar tik gimus naujagimiui. Gali būti, kad vėliau atsiras situacijų, kurios pablogins naujagimio būklę

ir tolesnę baigtį.

Daugiau informacijos:

1. https://www.gov.uk/government/collections/fetal-anomalies-screening-conditions-

diagnosis-treatment

2. http://www.figo.org/sites/default/files/uploads/wg-

publications/ethics/English%20Ethical%20Issues%20in%20Obstetrics%20and%20Gyne

cology.pdf

3. http://www.who.int/topics/congenital_anomalies/en/

4. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs370/en/

5

Ribinės gestacijos naujagimio gimimas

Įprastai nėštumas trunka apie 40 savaičių. Tačiau ne kiekvienas nėštumas tęsiasi tiek, kiek tikimasi

ir planuojama.

Ši informacija skirta tėvams, kuriems gali gimti labai neišnešiotas (22 – 26 savaičių) naujagimis.

Čia pateikiami įvairūs neišnešioto naujagimio gyvenimo ir sveikatos aspektai.

Kartu su Jus gydančiu gydytoju akušeriu ginekologu ir neonatologu (naujagimių gydytoju) Jūs

išsamiai aptarsite tolesnius nėštumo ir gimdymo bei gimusio naujagimio priežiūros aspektus, kartu

nuspręsite, kas geriausia Jums, Jūsų kūdikiui ir Jūsų šeimai.

Jūsų šeima ir artimieji, Jūsų gydytojai (akušeriai ginekologai, neonatologai) ir akušeriai gali padėti

priimti svarbius sprendimus. Jūs galite apsilankyti naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir

pamatyti, kaip gydomi labai neišnešioti naujagimiai. Nebijokite drąsiai klausti ir kalbėtis.

Jeigu tektų priimti sunkius sprendimus, prireiktų nemedicininės pagalbos, Jums gali padėti

socialinis darbuotojas, psichologas ar kunigas. Iki gimimo Jeigu gresia priešlaikinis gimdymas, tikriausiai Jums bus rekomenduojami toliau išvardinti

medikamentai: Steroidai (kortikosteroidai, t.y. „hormonai, brandinantys vaisiaus plaučius“). Tai svarbiausi

vaistai, nėštumo metu padedantys neišnešiotam naujagimiui išgyventi. Jie padeda plaučiams

subręsti ir apsaugo nesubrendusias neišnešioto naujagimio smegenis nuo kraujo išsiliejimo.

Steroidai veiksmingiausi, pavartojami iki gimimo likus daugiau nei parai, bet mažiau nei 7

dienoms. Jie neveiksmingi iki 23 nėštumo savaičių dėl vaisiaus plaučių nebrandos. Sąrėmius slopinantys vaistai (tokoliziniai preparatai) vartojami tol, kol veikiant steroidams

subręsta vaisiaus plaučiai. Jie reikalingi ir tuomet, kai gresiant priešlaikiniam gimdymui nėščiąją

reikia perkelti į ligoninę, kurioje yra naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS). Šie

vaistai padeda pristabdyti priešlaikinį gimdymą, bet ne jo išvengti.

Magnio sulfatas. Nuo 24 nėštumo savaitės prasidėjus gimdymui ir veriantis gimdos kakleliui,

skiriamas magnio sulfatas. Šis vaistas apsaugo jautrias vaisiaus smegenis nuo priešlaikinio

gimdymo sukeliamo streso ir sumažina cerebrinio paralyžiaus riziką.

Gimimas Gimimo būdas. Kad cezario pjūvio operacija yra saugiausias labai neišnešioto naujagimio

gimdymo būdas, neįrodyta. Mažą vaisių ištraukti pro nedidelį gimdos pjūvį yra sudėtinga. Cezario

pjūvio operacija sukelia didesnę riziką moters sveikatai ir būsimam nėštumui nei natūralus

priešlaikinis gimdymas.

Medikai labai retai rekomenduoja cezario pjūvio operaciją iki 24 nėštumo savaičių, nebent yra

didelis pavojus moters gyvybei ir nėra laiko gimdymą sužadinti. Po 24 nėštumo savaičių pamažu

didėja naujagimio išgyvenimo tikimybė, todėl kartais, siekiant palengvinti vaisiaus gimimą,

svarstoma cezario pjūvio operacijos galimybė (pvz., vaisius yra skersinėje padėtyje). Kaip jau

minėta, tokiais atvejais operacijos nauda neaiški, todėl ją tėvai renkasi retai.

Nuo 26 nėštumo savaičių cezario pjūvio operacija atliekama, jei reikia padėti vaisiui gimti greičiau

ar lengviau (sėdmenų pirmeiga, blogėjanti vaisiaus būklė ir pan.).

6

Vaisiaus būklės stebėjimas gimdymo metu. Jūs su gydytoju turite aptarti, ar vaisiaus būklę

gimdymo metu reikėtų nuolat stebėti. Nerekomenduojama nuolat stebėti vaisiaus būklės iki 26

savaičių. Kardiotokograma (vaisiaus širdies ritmo kreivė) tiksliai neatspindi neišnešioto vaisiaus

būklės. Nuolatinis jos darymas gali tik trikdyti, ypač jei pasirinkote natūralaus gimdymo planą ir

nenorite, jog Jūsų labai neišnešiotas ir kartais labai sergantis naujagimis gimtų cezario pjūvio

operacijos metu. Aptarkite šį klausimą su savo gydytoju.

Ar mano vaikelis išgyvens?

Neišnešioti naujagimiai gali augti visiškai sveiki, bet lygiai taip pat jie gali turėti sunkesnių ar

lengvesnių sveikatos problemų, žūti gimdymo metu ar po jo, nes jų organai (plaučiai, smegenys,

imuninė sistema ir kt.) yra labai nebrandūs.

Kiekviena nėštumo savaitė ir diena didina naujagimio išgyvenimo galimybę.

Kita vertus, ar naujagimis išgyvens ir augs sveikas, priklauso ne tik nuo to, kurią nėštumo savaitę

jis gimsta, bet ir nuo jo svorio, lyties, įgimtų vystymosi trūkumų, esamos infekcijos ir kt. Prognozė

blogesnė, jei nėštumas daugiavaisis, vaisiaus augimas sulėtėjęs, gimdymas vyksta ligoninėje, kur

nėra naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus, ilgai tęsėsi bevandenis laikotarpis.

Naujagimiui išgyvenus, vaikystėje gali atsirasti įvairių neišnešiotumo pasekmių:

● Dėl smegenų pažeidimo (kraujosruvų, cistų, skysčio kaupimosi) – cerebrinis paralyžius,

judėjimo, o vėliau – mokymosi sutrikimų.

● Regėjimo pažeidimas (retinopatija).

● Klausos pažeidimas.

● Lėtinės plaučių ligos.

● Mitybos, augimo sutrikimai.

● Naujagimių infekcijos rizika ir kt.

Augančiam vaikui gali būti nustatomas sunkus, vidutinis ir lengvas neįgalumas. Sunkus neįgalumas – tai klausos, regėjimo, judesių sutrikimas, kai reikalinga nuolatinė priežiūra

(aklumas, trukdantis vaikščioti, cerebrinis paralyžius, visiškas negebėjimas bendrauti ar kalbėti).

Vidutinis neįgalumas – vaikui reikalinga pagalba, bet nuo prižiūrinčio asmens jis priklauso iš

dalies (cerebrinis paralyžius, kai vaikas gali vaikščioti, dalinis regėjimo sutrikimas, klausos

pažeidimas, kurį galima koreguoti, mažesnis intelekto koeficientas).

Lengvas neįgalumas – sutrikimai, minimaliai trikdantys kasdieninį gyvenimą (mokymosi

sunkumai, žvairumas ir pan.).

Kaip sumažinti priešlaikinio gimdymo tikimybę?

Priešlaikinį gimdymą gali sukelti daugybė priežasčių.

● Genetiniai nėščiosios veiksniai.

● Lytinių iš šlapimo takų infekcija.

● Rūkymas.

● Sisteminės ir vaisiui pavojingos infekcinės ligos (gripas, vėjaraupiai ir kt.).

● Lytinių organų patologija (gimdos miomos, gimdos kaklelio buvusios operacijos ar

nepakankamumas).

● Sunkios motinos ligos (širdies, inkstų, negydytos skydliaukės ligos).

● Nuovargis, depresija, stresas.

● Bloga mityba, mažas kūno svoris.

● Sunki motinos hipertenzinė būklė.

● Polihidramnionas (gausūs vaisiaus vandenys).

● Placentos formavimosi sutrikimai (placentos pirmeiga ir kt.).

● Įgimta vaisiaus patologija ar jo augimo sulėtėjimas.

7

Priešlaikinio gimdymo tikimybę sumažinti sudėtinga ir ne visada pavyksta. Neįmanoma iš anksto

prognozuoti, kuriai nėščiajai, kuriai yra šių išvardytų ir dažnų rizikos veiksnių, prasidės

priešlaikinis gimdymas, o kuri sėkmingai išnešios vaisių iki nustatyto gimdymo termino.

Pastebėta, jog priešlaikinio gimdymo galimybę mažina:

● sveika gyvensena (rūkymo metimas, darbo nuovargio ir streso mažinimas, normali mityba

pastojimo laikotarpiu);

● šlapimo takų ir lytiniu keliu plintančios infekcijos gydymas;

● jei ultragarsu nustatomas sutrumpėjęs gimdos kaklelis – anksti pradėtas gydymas

progesterono preparatais (tai nėštumą saugantis natūralus hormonas);

● kartais jei gimdos kaklelis prasivėręs - jo apsiuvimas (gimdos kaklelį sutvirtinanti siūlė).

Išsamiais didelės apimties tyrimais nustatyta, jog priešlaikinio gimdymo tikimybės nesumažina:

● griežtas gulimas režimas;

● ilgai vartojami sąrėmius stabdantys vaistai;

● bet kokios formos magnio, homeopatinių ar žolinių preparatų vartojimas.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (iki 26 nėštumo savaičių)

Kas yra priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas?

Tai vaisiaus vandenų maišo plyšimas prieš prasidedant sąrėmiams. Jis gali įvykti bet kurią nėštumo

savaitę.

Jei vaisiaus vandenys pradeda tekėti iki 22 nėštumo savaičių, naujagimio išgyvenimo tikimybė yra

labai maža. Vaisiaus vandenims nutekėjus vėliau, ji didesnė ir priklauso nuo nėštumo trukmės.

Kuo vėliau pradeda tekėti vandenys ir kuo vėliau prasideda gimdymas – tuo didesnė naujagimio

išgyvenimo tikimybė. Vaisiaus vystymasis gimdoje, tekant vaisiaus vandenims, rizikingas ir jam,

ir motinai, todėl gydytojai, įvertinę ir aptarę rizikos laipsnį su Jumis bei Jūsų artimaisiais,

rekomenduos, kiek ilgai saugu tęsti nėštumą.

Kiek ilgai gali tęstis nėštumas, kai nuteka vaisiaus vandenys?

Pradėjus tekėti vandenims, prasideda vadinamasis bevandenis laikotarpis. Jis gali tęstis nuo keleto

valandų iki 6 ar daugiau savaičių. Kuo anksčiau nuteka vaisiaus vandenys, tuo ilgiau gali būti

tęsiamas bevandenis laikotarpis.

Daugelis nėščiųjų tikisi, jog vaisiaus vandenys nustos tekėti ir plyšimas pranyks savaime. Taip

nutinka labai retai (8 proc.). Vaisiaus vandenys gaminasi nuolat ir įplyšus vaisiaus vandenų pūslei

jie teka iki tol, kol gimsta naujagimis.

Dėl ko kartais taip anksti nuteka vaisiaus vandenys?

Ne visada priežastis būna žinoma, bet galimi rizikos veiksniai yra:

● iki vandenų nutekėjimo gimdoje buvusi slapta infekcija;

● prasivėręs ar sutrumpėjęs gimdos kaklelis;

● gimdos kaklelio apsiuvimas;

● kraujavimas nėštumo metu;

● daugiavaisis nėštumas;

● buvusios gimdos kaklelio operacijos;

● buvęs ankstesnio nėštumo metu priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ar priešlaikinis

gimdymas;

● rūkymas;

● vaisiaus vandenų ėmimas tyrimui duriant adata per pilvo sieną (amniocentezė), vaisiaus

operacijos.

8

Kokie kyla pavojai nėščiajai ir naujagimiui, kai vaisiaus vandenys nuteka prieš laiką?

● Vaisiaus ir naujagimio infekcija, dėl kurios naujagimis gali gimti labai neišnešiotas,

sunkiai sergantis ar net žūti gimdoje. Įplyšusi vaisiaus vandenų pūslė neapsaugo nuo

makštyje esančių bakterijų. Jos gali patekti į vaisiaus aplinką. Skiriamas apsauginis

(profilaktinis) gydymas antibiotikais, vengiama tyrimų pro makštį. Kartais vaisiaus

vandenys nuteka dėl slaptos nėščiosios infekcijos. Ją sunku nustatyti kraujo ar kitais

tyrimais. Infekcija gali pasireikšti staigiai prasidėjusiu karščiavimu ar gimdos sąrėmiais.

Infekcijai plintant gimdymas prasideda savaime ar pradedamas skatinti. ● Neišnešiotumas. Jei vandenys nuteka iki 26 nėštumo savaitės, naujagimis gimsta labai

neišnešiotas. Neišnešiotumas gali sukelti kraujavimą į smegenis, sepsį (infekciją) ar

kvėpavimo nepakankamumą. Bevandeniu laikotarpiu vaisiaus plaučiams gimdoje sunku

vystytis dėl skysčių aplink krūtinės ląstą trūkumo, todėl po gimimo jis gali neišgyventi dėl

plaučių hipoplazijos (plaučių neišsivystymo). Vaisiaus vandenys padeda vaisiui judėti

gimdoje, todėl didelis jų trūkumas gali lemti rankų, kojų ar veido deformacijas ir

suspaudimą, pastebimus tik po gimimo. ● Virkštelės kraujotakos sutrikimas. Gimdoje likus mažai vaisiaus vandenų virkštelė gali

būti suspausta arba veriantis gimdos kakleliui ji gali iškristi į makštį. Tuomet sutrinka

kraujo tekėjimas, vaisius gali žūti gimdoje. ● Motinai gali atsirasti gimdos ar išplitusi infekcija. Ji nustatoma apie 50 proc. moterų, kai

vaisiaus vandenys nuteka iki 26 nėštumo savaitės. Tai komplikacija, kai būtinas skubus

gimdymas. ● Placentos atšoka dažna, kai vaisiaus vandenys nuteka iki 26 nėštumo savaitės, ypač kai

gimdoje atsiranda infekcija. Dėl staiga nuo gimdos sienelių atsiskyrusios placentos

prasideda stiprus kraujavimas, galimos sunkios komplikacijos tiek moteriai, tiek vaisiui ar

naujagimiui. Tokiu atveju gali tekti atlikti skubią cezario pjūvio operaciją.

Kas daroma, kai vaisiaus vandenys nuteka iki 26 nėštumo savaitės?

Likusį nėštumo laiką nėščioji įprastai praleidžia ligoninėje.

Dažniausiai pasirenkama „laukimo taktika“. Nėštumas tęsiamas, tikintis, jog vaisius paaugs ir

subręs tiek, kad po gimimo jo galimybės gyventi ir augti sveikam bus daug didesnės.

Duodama vaistų (steroidų, kitaip gliukokortikoidų, hormonų) vaisiaus plaučiams brandinti ir

kraujavimo į smegenis profilaktikai. Jie veiksmingiausi, jei skiriami likus mažiau nei 7 dienoms

iki gimimo. Jie neveiksmingi iki 23 nėštumo savaičių dėl nevisiško vaisiaus plaučių išsivystymo,

todėl neskiriami. Kol brandinami vaisiaus plaučiai, kartais skiriama vaistų, slopinančių sąrėmius.

Vėliau sąrėmiai nestabdomi.

Rekomenduojama infekcijos profilaktika: 7 dienas vartojama antibiotikų. Vėliau jų vartojimas

nutraukiamas. Jeigu atsiranda infekcija, gydymas antibiotikais tęsiamas ir sužadinamas

gimdymas.

Jei gimdymas prasideda ir gimdos kaklelis atsiveria po 24 savaičių, sulašinama į veną magnio

sulfato. Šis medikamentas apsaugo jautrias vaisiaus smegenis nuo priešlaikinio gimdymo

sukeliamo streso ir sumažina cerebrinio paralyžiaus riziką.

Atsiradus infekcijos požymių, prasidėjus sąrėmiams, kraujavimui ar blogėjant vaisiaus būklei,

sprendžiama dėl gimdymo sužadinimo.

Rečiau (kai vaisiaus vandenys nuteka ypač anksti) pasirenkama „nėštumo užbaigimo taktika“ ir

sužadinamas persileidimas ar gimdymas, skiriant sąrėmius sukeliančių vaistų.

Jei vaisius, nutekėjus vaisiaus vandenims, artimiausiomis dienomis negimsta, jo galimybė

išgyventi ir augti sveikam didėja. Visos aptartos galimybės keičiasi, ir su savo gydytoju Jūs vėl

galite kalbėtis apie Jūsų vaiko gimimo ir gydymo po gimimo planą.

9

22 nėštumo savaičių naujagimiai Naujagimiai, gimę 22 nėštumo savaitę, yra labai maži ir trapūs, todėl didžioji dalis neišgyvena. Jų

plaučiai, širdis ir smegenys nėra pasirengę gyventi ne gimdoje. Kol kas nėra gydymo, kuris

suteiktų jiems galimybę augti sveikiems.

Kokios yra naujagimio išgyvenimo galimybės?

Net ir intensyviai gydomi, naujagimiai, gimę 22 savaičių, išgyvena retai (1-10 proc.). Išgyvenusieji

auga labai neįgalūs. Jie turi didelių judėjimo, mokymosi bei regėjimo sutrikimų.

Šie labai neišnešioti naujagimiai ilgai gydomi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje

(NITS), jiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, atliekama daugybė skausmingų ir sudėtingų

procedūrų, kartais – širdies, žarnyno ar akių operacijos.

Labai svarbu pasikalbėti su gydytoju ir jis suteiks visą informaciją apie konkrečią Jūsų situaciją.

Kaip atrodys naujagimis?

Naujagimiai, gimę 22 nėštumo savaitę, dažniausiai sveria apie 500 g. Jų oda melsva dėl mažo

deguonies kiekio kraujyje, plona, peršviečiama, padengta plaukeliais, kartais su mėlynėmis. Akys

užmerktos.

Gimdymas

Gimdymo metu Jus ir Jūsų naujagimį prižiūrės gydytojas ir akušeris.

Jeigu mažylis ištvers gimdymą, iš karto po gimimo naujagimių gydytojas ir slaugytojas greitai

paims naujagimį, paguldys jį šiltai, įvertins būklę, užtikrins kvėpavimą, į trachėją įkišdami

vamzdelį, pro kurį bus tiekiamas deguonis. Jei įmanoma, Jūs turėsite galimybę pamatyti ir paliesti

savo naujagimį prieš išvežant jį iš gimdymo palatos ar operacinės į naujagimių intensyviosios

terapijos skyrių (NITS).

Dažniausiai 22 savaičių naujagimiai žūsta gimdymo metu. Stresas, patiriamas gimdymo metu, yra

per didelis tokiam mažam vaisiui. Po gimimo naujagimis bus suvystytas ir akušeris pasiūlys Jums

pabūti su savo vaikeliu tiek, kiek Jums reikės. Jei pageidausite, galima iškviesti kunigą ir

psichologą. Socialinis darbuotojas suteiks reikiamą informaciją apie tolesnę dokumentų tvarkymo

ir atsisveikinimo su vaikeliu eigą.

Jei nuspręsite, kad Jūsų mažylis nebus gaivinimas, po gimimo jis bus suvystytas ir akušeris

pasiūlys Jums pabūti su savo vaikeliu tiek, kiek Jums reikės.

Naujagimiai, gimę 23 – 24 nėštumo savaičių

Naujagimiai, gimę 23 – 24 nėštumo savaitę, vis dar yra labai maži ir silpni, todėl dažnai

neišgyvena. Neišgyvena 7 iš 10 naujagimių, gimusių 23 nėštumo savaitę ir 5 iš 10 naujagimių,

gimusių 24 nėštumo savaitę. 1 - 2 iš 10 auga labai neįgalūs, 2 - 3 iš 10 auga sveiki ir yra lengvai

ar vidutiniškai neįgalūs. Jų plaučiai, širdis ir smegenys nėra pasirengę funkcionuoti ne gimdoje be

intensyvios medicinos pagalbos. Galimybė, kad Jūsų naujagimis išgyvens yra, tačiau intensyvus

gydymas gali būti ilgas, skausmingas ir neefektyvus. Tokie naujagimiai gydomi NITS,

kvėpavimas palaikomas aparatu tiekiant orą, įvairios procedūros taikomos ištisas savaites ar

mėnesius. Kai kuriems prireikia širdies, akių, žarnyno operacijų. Naujagimiai gali turėti sveikatos

problemų pirmosiomis gyvenimo dienomis, mėnesiais, metais ar net visą gyvenimą.

Kaip naujagimis atrodys?

Naujagimis svers kiek daugiau nei 500 g. Jo oda melsva dėl mažo deguonies kiekio kraujyje, plona,

peršviečiama, padengta plaukeliais, kartais su mėlynėmis. Akys užmerktos.

10

Naujagimio gimimas

Jeigu mažylis ištvers gimdymą, iš karto po gimimo naujagimių gydytojas ir slaugytojas greitai

paims naujagimį, paguldys jį šiltai, įvertins būklę, užtikrins kvėpavimą, uždėdami specialią veido

kaukę, o prireikus, į kvėpavimo takus ar trachėją, įkiš vamzdelį, pro kurį bus tiekiamas deguonis.

Jeigu naujagimis pats kvėpuos, kvėpavimo vamzdelis nebus reikalingas, deguonis jam bus

tiekiamas pro nosies kaniules (CPAP).

Dažniausiai kvėpavimo užtikrinimas stabilizuoja tokių neišnešiotų naujagimių būklę. Kartais

naujagimio širdies susitraukimų dažnis lieka retas, todėl gali prireikti krūtinės ląstos paspaudimų

ar specialių medikamentų, užtikrinančių širdies darbą. Jei įmanoma, Jūs turėsite galimybę pamatyti

ir paliesti savo naujagimį prieš išvežant jį iš gimdymo palatos ar operacinės į NITS.

Kai kurie 23 – 24 nėštumo savaičių naujagimiai miršta gimdymo metu. Po gimimo naujagimis bus

suvystytas ir akušeris pasiūlys Jums pabūti su savo vaikeliu tiek, kiek Jums reikės.

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS)

Neišnešiotas naujagimis bus slaugomas inkubatoriuje, stebimos jo gyvybinės funkcijos

(kvėpavimas, pulsas, kraujospūdis). Kvėpavimas dažniausiai bus palaikomas kvėpavimo aparatu,

maitinimas vyks pro vamzdelį, įkištą pro nosį ar burną į skrandį. Į naujagimio rankų ar pėdų ar

bambos kraujagysles bus įkišami kateteriai medikamentams suleisti. Taip anksti gimusiems

naujagimiams pirmosios dienos yra labai sunkios. Jiems gali atsirasti sunkių neišnešiotumo sukeltų

komplikacijų.

Vėliau, naujagimiui išgyvenus ir stabilizavusis jo būklei, Jūs galėsite savo mažylį lankyti NITS,

pabūti su juo, kalbinti jį, jei bus galimybė - palaikyti ant krūtinės keletą kartų per parą. „Oda-oda“

kontaktas (vadinamas „kengūros metodas“) ne tik ramina naujagimį, bet ir stabilizuoja jo

kvėpavimą, širdies darbą, termoreguliaciją, malšina skausmą, padeda vystytis jo smegenims ir

augti.

Kai naujagimis sustiprėja, paauga, jam reikia mažiau pagalbos užtikrinant kvėpavimą, nebereikia

tiek daug laidų, vamzdelių, retėja kraujo tyrimai. Kai naujagimio būklė tampa stabili, jis iš NITS

perkeliamas į Naujagimių ligų skyrių. Dažniausiai ligoninėje naujagimis gydomas iki 37 savaičių

(apie 3 – 4 mėnesius), bet kartais ilgiau ar trumpiau (priklauso nuo naujagimio būklės). Maitinimas

Tokie naujagimiai pirmosiomis dienomis po gimimo būna labai silpni, todėl yra maitinami

specialiu mišiniu, patenkančiu tiesiai į kraujotaką. Tai padeda nesijausti alkanam ir augti.

Naujagimiui išgyvenus pirmas paras ir būklei stabilizavusis, po truputį pradedama maitinti

motinos pienu. Tai geriausias maistas Jūsų mažyliui. Prieš laiką pagimdžiusios motinos pienas yra

ypatingas, skirtas neišnešioto naujagimio specialiems poreikiams patenkinti. Šiame piene, kitaip

nei išnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų, yra daugiau baltymų, mineralų, antikūnų,

lengviau pasisavinamų ir virškinamų riebalų. Ypatinga pieno sudėtis labai svarbi neišnešioto

naujagimio smegenims ir nervų sistemai vystytis ir augti. Neišnešiotas naujagimis dar negali žįsti

krūties, todėl motina pieną ištraukia ir jis pro vamzdelį supilamas naujagimiui į skrandį. Akušeris

Jus pamokys, kaip ištraukti pieną rankomis ar pientraukiu. Kuo dažniau pieną trauksite (bent kas

tris valandas), tuo daugiau jo turėsite.

Plaučių ligos Neišnešioti naujagimiai po gimimo dažniausiai yra sunkios būklės, nes jų plaučiai yra labai maži

ir nesubrendę. 23 – 24 nėštumo savaitę kvėpavimui būtinos plaučių alveolės pradeda vystytis, todėl

šiuo metu gimęs naujagimis nepajėgia kvėpuoti ir užtikrinti organizmo deguonies poreikio.

Plaučių ląstelės šią nėštumo savaitę gamina dar labai nedaug alveoles išklojančio surfaktanto.

Dažnai naujagimiui tenka jo įpilti, taip šis riebus skystis neleidžia alveolėms subliukšti ir sulipti.

Aparatai, padedantys naujagimiui kvėpuoti, gali ištempti ar suplėšyti trapias jų plaučių alveoles.

11

Alveolės gyja randėdamos, todėl papildomas deguonies poreikis gali išlikti ilgai (net iki kelių

mėnesių). Maždaug 4 iš 5 naujagimių, gimusių 23 – 24 nėštumo savaitę, lėtinės plaučių ligos

nepasireiškia, bet išvykstant į namus papildomo deguonies reikia 1 iš 5 naujagimių.

Širdies ligos

Neišnešiotų naujagimių kraujospūdis yra labai mažas, todėl organizmas nepakankamai

aprūpinamas krauju. Tokiu atveju jiems reikia specialių medikamentų kraujospūdžiui padidinti.

Paprastai arterinis latakas užsiveria po gimimo, tačiau neišnešiotiems naujagimiams kartais jis

lieka atviras. Kad jis užsidarytų, skiriama specialių vaistų, kartais reikia širdies operacijos.

Smegenų ligos

Neišnešiotiems naujagimiams dažnai atsiranda kraujosruvų smegenų skilveliuose. Jos nustatomos

atliekant ultragarsinį galvos smegenų tyrimą. Nedidelės kraujosruvos smegenyse nėra pavojingos,

tačiau gausus kraujavimas į smegenis gali sukelti sunkių judėjimo ir mokymosi sutrikimų.

Smegenis pažeidžia nepakankamas jų aprūpinimas deguonimi ir krauju (dėl mažo neišnešiotų

naujagimių kraujospūdžio ir kt. priežasčių). Tokį pažeidimą sunku nustatyti anksti. Ultragarsinio

galvos smegenų tyrimo metu gali būti matomos besiformuojančios cistos . Maždaug 1 iš 3

naujagimių, gimusių 23 – 24 nėštumo savaitę, augant smegenų pažeidimų nenustatoma.

Akių ligos

Neišnešiotų naujagimių akių tinklainė vystosi ir po gimimo. Jei naujagimiui dėl sunkios būklės

reikia papildomai deguonies, tinklainės kraujagyslės pradeda augti per greitai. Pasireiškia

retinopatija ir blogėja regėjimas. Didžioji dalis šiuo nėštumo laikotarpiu gimusių naujagimių auga

nesirgdami akių ligomis, o maždaug 2 iš 10 serga retinopatija ir jiems reikalingas vienos ar abiejų

akių operacinis gydymas.

Kraujo ir žarnyno infekcijos

23 – 24 nėštumo savaitę gimusių naujagimių imuninė sistema silpna, todėl jie jautrūs bet kokiai

infekcijai. Infekcija gali patekti į kraujotaką ar pažeisti įvairius organus (ypač žarnyną). Žarnyno

infekcijos (nekrozinio enterokolito) atveju naujagimiui gali būti reikalinga operacija, kurios metu

pašalinamos pažeistos žarnos. Infekcija nenustatoma 5 iš 10 naujagimių, gimusių 23 – 24–ą

nėštumo savaitę, infekcija nepažeidžia žarnyno 9 iš 10 tokių mažylių.

Problemos vaikystėje

Vaikui augant gali atsirasti judesių sutrikimų ar įvairaus sunkumo cerebrinis paralyžius (raumenys

sustingę, nekontroliuojami). Esant lengvam cerebriniam paralyžiui, trinka tik vienos rankos ar

kojos judesiai, vaikas gali gyventi įprastą gyvenimą ir eiti į bendrojo lavinimo mokyklą. Jei

pažeisti viso kūno raumenys, cerebrinis paralyžius būna sunkus. Vaikas negali vaikščioti ir jam

reikia nuolatinės pagalbos. Įvairaus sunkumo cerebrinio paralyžiaus požymių nenustatoma

maždaug 8 iš 10 išgyvenusių vaikų, gimusių 23 – 24 nėštumo savaitę.

Net ir paskutiniais nėštumo mėnesiais vaisiaus smegenys vystosi ir auga. Gimus neišnešiotam

naujagimiui, šis procesas tęsiasi ne gimdoje. Prieš laiką gimę vaikai vystosi bei mokosi lėčiau, gali

būti dėmesio ir elgesio sutrikimų. Kartais vaikas būna visiškai nepajėgus bendrauti, pasirūpinti

savimi. Sunkių mokymosi ir elgesio sutrikimų neturi 9 iš 10 išgyvenusių vaikų, kurie gimė 23 –

24 nėštumo savaitę.

Naujagimiai, gimę 25 – 26 nėštumo savaičių

Naujagimiai, gimę 25 – 26 nėštumo savaitę, yra maži ir silpni. Daugelis intensyviai gydomų

naujagimių išgyvena ir gali augti neturėdami didelių sveikatos problemų, tačiau dalis - neišgyvena.

Neišgyvena 2 iš 10 naujagimių, gimusių 25 – 26 nėštumo savaitę. 1 iš 10 auga labai neįgalūs, 7 iš

12

10 auga sveiki ir yra lengvai ar vidutiniškai neįgalūs. Iki gimimo neįmanoma tiksliai prognozuoti,

kuris naujagimis augs sveikas ar neįgalus, bet svarbu, jog Jūs žinotumėte, kokių sveikatos

problemų jam gali atsirasti.

Gimimas

Gimdymo metu dalyvaus naujagimių gydytojas bei slaugytojas. Jie greitai paims gimusį

naujagimį, paguldys jį šiltai, įvertins būklę, užtikrins kvėpavimą, uždėdami specialią veido kaukę,

o prireikus, į kvėpavimo takus ar trachėją įkiš vamzdelį, pro kurį bus tiekiamas deguonis. Jeigu

Jūsų naujagimis pats gerai kvėpuos, kvėpavimo vamzdelis nebus reikalingas, deguonis jam bus

tiekiamas pro nosies kaniules (CPAP). Jei įmanoma, Jūs turėsite galimybę pamatyti ir paliesti savo

naujagimį prieš išvežant jį iš gimdymo palatos ar operacinės į NITS.

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS)

Neišnešiotas naujagimis bus slaugomas inkubatoriuje, stebimos jo gyvybinės funkcijos

(kvėpavimas, pulsas, kraujospūdis). Kvėpavimas bus palaikomas kvėpavimo aparatu (jei

nekvėpuos pats), maitinimas vyks pro vamzdelį, įkištą pro nosį ar burną į skrandį. Į naujagimio

rankų ar pėdų ar bambos kraujagysles bus įkišami kateteriai medikamentams suleisti. Taip anksti

gimusiems naujagimiams pirmosios dienos ir savaitės yra labai sunkios. Vėliau Jūs galėsite savo

mažylį lankyti NITS, pabūti su juo, kalbinti, jei bus galimybė – palaikyti ant krūtinės keletą kartų

per parą. „Oda-oda“ kontaktas (vadinamas „kengūros metodas“) ne tik ramina naujagimį, bet ir

stabilizuoja jo kvėpavimą, širdies darbą, termoreguliaciją, malšina skausmą, padeda vystytis jo

smegenims ir augti.

Kai naujagimis sustiprėja, paauga, jam reikia mažiau pagalbos užtikrinant kvėpavimą, nebereikia

tiek daug laidų, vamzdelių, retėja kraujo tyrimai. Kai naujagimio būklė tampa stabili, jis iš NITS

perkeliamas į Naujagimių ligų skyrių. Dažniausiai ligoninėje naujagimis gydomas iki 37 savaičių

(apie 3 – 4 mėnesius), bet kartais ilgiau ar trumpiau (priklauso nuo naujagimio būklės).

Maitinimas

Tokie naujagimiai pirmosiomis dienomis po gimimo būna labai silpni, todėl yra maitinami

specialiu mišiniu, patenkančiu tiesiai į kraujotaką. Tai padeda nesijausti alkanam ir augti.

Naujagimiui išgyvenus pirmas paras ir būklei stabilizavusis, po truputį pradedama maitinti

motinos pienu. Tai geriausias maistas mažyliui. Prieš laiką pagimdžiusios motinos pienas yra

ypatingas, skirtas neišnešioto naujagimio specialiems poreikiams patenkinti. Šiame piene, kitaip

nei išnešiotus naujagimius pagimdžiusių motinų, yra daugiau baltymų, mineralų, antikūnių,

lengviau pasisavinamų ir virškinamų riebalų. Ypatinga pieno sudėtis labai svarbi neišnešioto

naujagimio smegenims ir nervų sistemai ir neurologiniam vystytis ir augti. Neišnešiotas

naujagimis dar negali žįsti krūties, todėl motina pieną ištraukia ir jis pro vamzdelį supilamas

naujagimiui į skrandį. Akušeris Jus pamokys, kaip ištraukti pieną rankomis ar pientraukiu. Kuo

dažniau pieną trauksite (bent kas tris valandas), tuo daugiau jo turėsite.

Plaučių ligos

Neišnešiotų naujagimių plaučiai labai maži ir nesubrendę. 25 – 26 nėštumo savaičių naujagimio

plaučių alveolės yra ką tik išsivysčiusios, todėl kai kurie negali gauti reikiamo deguonies kiekio.

Plaučių ląstelės šią nėštumo savaitę gamina dar labai nedaug alveoles išklojančio surfaktanto.

Dažnai naujagimiui tenka jo įpilti, taip šis riebus skystis neleidžia alveolėms subliūkšti ir sulipti.

Aparatai, padedantys naujagimiui kvėpuoti, kartais gali pertempti ar suplėšyti alveoles.

Papildomai deguonies vykstant į namus nereikia maždaug 6 iš 7 naujagimių, gimusių 25 – 26

nėštumo savaitę.

Širdies ligos

Neišnešiotų naujagimių kraujospūdis yra labai mažas, todėl organizmas nepakankamai

13

aprūpinamas krauju. Tokiu atveju jiems reikia specialių medikamentų kraujospūdžiui padidinti.

Paprastai arterinis latakas užsiveria po gimimo, tačiau neišnešiotiems naujagimiams kartais jis

lieka atviras. Kad jis užsidarytų, skiriama specialių vaistų, kartais reikia širdies operacijos.

Smegenų ligos

Neišnešiotiems naujagimiams dažnai atsiranda kraujosruvų smegenų skilveliuose. Jos nustatomos

atliekant ultragarsinį galvos smegenų tyrimą. Nedidelės kraujosruvos smegenyse nėra pavojingos,

tačiau gausus kraujavimas į smegenis gali sukelti sunkių judėjimo ir mokymosi sutrikimų.

Smegenis pažeidžia nepakankamas jų aprūpinimas deguonimi ir krauju (dėl mažo neišnešiotų

naujagimių kraujospūdžio ir kt. priežasčių). Tokį pažeidimą sunku nustatyti anksti. Ultragarsinio

galvos smegenų tyrimo metu gali būti matomis besiformuojančios cistos. Augant smegenų

pažeidimo nebūna maždaug 1 – 2 iš 10 naujagimių, gimusių 25 – 26 nėštumo savaitę.

Akių ligos

Neišnešiotų naujagimių akių tinklainė vystosi ir po gimimo. Jei naujagimiui dėl sunkios būklės

reikia papildomai deguonies, tinklainės kraujagyslės pradeda augti per greitai. Pasireiškia

retinopatija ir blogėja regėjimas. Didžioji dalis šiuo nėštumo laikotarpiu gimusių naujagimių auga

nesirgdami akių ligomis, o maždaug 1 iš 10 serga retinopatija. Tokie naujagimiai yra gydomi

operaciniu būdu.

Kraujo ir žarnyno infekcijos

25 – 26 nėštumo savaitę gimusių naujagimių imuninė sistema silpna, todėl jie jautrūs bet kokiai

infekcijai. Infekcija gali patekti į kraujotaką ar pažeisti įvairius organus (ypač žarnyną). Žarnyno

infekcijos (nekrozinio enterokolito) atveju naujagimiui gali būti reikalinga operacija, kurios metu

pašalinamos pažeistos žarnos. Infekcija nenustatoma 5 iš 10 naujagimių, gimusių 25 – 26 nėštumo

savaitę, infekcija nepažeidžia žarnyno 19 iš 20 tokių mažylių.

Problemos vaikystėje

Vaikui augant gali atsirasti judesių sutrikimų ar įvairaus sunkumo cerebrinis paralyžius (raumenys

sustingę, nekontroliuojami). Esant lengvam cerebriniam paralyžiui, trinka tik vienos rankos ar

kojos judesiai, vaikas gali gyventi įprastą gyvenimą ir eiti į bendrojo lavinimo mokyklą. Jei

pažeisti viso kūno raumenys, cerebrinis paralyžius būna sunkus. Vaikas negali vaikščioti ir jam

reikia nuolatinės pagalbos. Įvairaus sunkumo cerebrinio paralyžiaus požymių nenustatoma

maždaug 9 iš 10 – 15 išgyvenusių vaikų, kurie gimė 25 – 26 nėštumo savaitę.

Net ir paskutiniais nėštumo mėnesiais vaisiaus smegenys vystosi ir auga. Gimus neišnešiotam

naujagimiui, šis procesas tęsiasi ne gimdoje. Prieš laiką gimę vaikai vystosi bei mokosi lėčiau, gali

būti dėmesio ir elgesio sutrikimų. Kartais vaikas būna visiškai nepajėgus bendrauti, pasirūpinti

savimi. Sunkių mokymosi ir elgesio sutrikimų neturi 14 iš 15 išgyvenusių vaikų, gimusių 25 – 26

nėštumo savaitę.

Jeigu Jums iškilo klausimų, visuomet galite kreiptis į savo gydytoją, akušerį, slaugytoją.

Drąsiai prašykite pagalbos.

Nuoširdžiai Jums padėti pasirengusios moterys, susilaukusios naujagimių anksčiau laiko.

Savitarpio pagalbos grupelė ar individualus motinos-savanorės pokalbis gali palengvinti ir

padėti suprasti Jūsų išgyvenimus.

14

Daugiau informacijos neišnešiotumo tema: 1. Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikinis neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimas. Akušerijos

diagnostikos ir gydymo metodikos. https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/programos-ir-

projektai/sveicarijos-paramos-programa/akuserijos-ir-neonatologijos-diagnostikos-ir-gydymo-

metodikos/akuserijos-diagnostikos-ir-gydymo-metodikos;

2. Society for Maternal-Fetal Medicine. What is PROM?

http://www.psn.org.au/documents/information-for-parents/152-birth-before-32-weeks-psn-july-

2014-booklet/file;

3. Having an extremely premature baby: what it means for you and your baby. University

Hospital Southampton NHS.

http://www.uhs.nhs.uk/Media/Controlleddocuments/Patientinformation/Pregnancyandbirth/Havi

nganextremelyprematurebaby-patientinformation.pdf;

4. Prenatal care at the threshold of viability. Parent information: for babies born 20-22, 23-24, 25

weeks. South Australian Perinatal Practice Guidelines.

http://www.sahealth.sa.gov.au/wps/wcm/connect/Public+Content/SA+Health+Internet/Clinical+r

esources/Clinical+topics/Perinatal+practice+guidelines/Perinatal+Practice+Guidelines/Perinatal

+Practice+Guidelines#P ;

5. Premature Outcomes Booklet. NSW Pregnancy and newborn Services Network.

http://www.psn.org.au/birth-before-32-weeks.