mes esame nr.12 2009 09 15 1 - Švietimo …...briu gės ir pir myn. ly gios ga limy bės žmo nėms...
TRANSCRIPT
2009 09 15Nr.12 1
Lygiosgalimybės studijuotineįgaliesiems
Jubiliejinėparoda „Mo kyk la – man, aš – Lie tu vai“
Bejosnebūčiausavimi
Naujoskurčiųjų galimybės
Baigiamasisprojektosusitikimas
Svarbikurčiųjųugdymosąlyga
In di vi du a li zuo to ug dy mo procesodalyviųpožiūrisįspecialiojopedagogodarbą
Europosspecialiojo ugdymoplėtros agentūra:ištakos irįžvalgos
Nr.122009 09 15Mes esame
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr.11(286) priedas
Kurčiųjų ugdymas
Laiškų apžvalga
KurčiųjųugdymoistorijospuslapiusbevartantKurčiųjų ugdymo pradžia
Lietuvoje laikomi 1805m., kai ga bus pe da go gas mi sionie rius ZygmantasAnzelmas, specializavęsisVienoje, įgijęspraktikos,grįžoįVilniųirpradėjo vaikusmokyti privačiai, nesįsteigtimokyklą nebuvo lėšų.Jis kurčiuosius Vilniujemokėtrumpai,tačiaupertąlaikotarpįsudarėkurčiųjųmokymoprogramąir„pirštųabėcėlę“,kuribuvoišleista1806m.Kurčiųjųmokymo problemą
1819 m. ėmėsi spręsti Vilniaus universiteto taryba. Jos rekomenduotas Vilniausuni ver si te to stu den tas KarolisMalakauskas1820m.išvykoįVaršuvąsusipažintisusurdopedagogikospradmenimis,vėliauto bu li no si Ber ly ne. 1824m.šispe da go gas parengė kurčiųjųmokymo planą. Tais pačiaismetais Vilniaus universitetotarybaorganizavokomitetą(Lele ve lis, Bob rov skis, Her bers kis) kurčiųjųinstitutoprieuniversiteto pro jek tui reng ti. Šimokymoįstaigabuvoįsteigta1833m.,o1843m.josveiklanutrūkoir išsamesniųžiniųapiemokykląneliko.
1946 metai. Mokosibūsimieji
specialistai: siuvėjos,
batsiuviai, mezgėjos,
staliai
(Nukelta į 8 psl.)
„Moksleiviųsveikosgyvensenos ug dy mas“
„Vasarosužimtumosavaitė2009“
Tyrimas
2
15
12
16
2 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
KaunoapskritieskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrobendruomenėKaunopedagogųkvalifikacijoscentreeksponavoparodą„Mokykla–man,aš–Lietuvai“. Ren gi nys skir tas Lietuvosvardo tūkstantmečiui irmokyklos70iesmetųjubiliejuipaminėti.Ekspozicijąsudarėmokiniųkūrybiniųdarbųirmetodiniųpriemoniųparodos.
Kūrybiniaidarbai
Mokytojaiparodaiatrinkoneviengeriausiusmokiniųdar bus–atskleistisaveturėjoprogąskirtingųsaviraiškosgalimybiųugdytiniai.Dalisekspozicijoskompozicijų–kolektyviniaidarbai.Tikslas,kaiptvirtinoilgametėtechnologijųmokytojasurdopedagogėmetodininkėGenovaitėBarkauskienė,–tautiniųtradicijų
puoselėjimas,pagarbospraeičiaiugdymas.Mokiniųdarbaiatkeliavoišskirtingųprojektų,kuriųmokykla
vykdolabaidaug.Parodojedėmesįpatraukėaplikuotųirsiuvinėtųgobelenųciklas„Tyla“.Medžiaginėabstrakcijasuteikėgalimybęvaikamspasinertiįtradiciniųrankdarbiųlobynus–jiemezgė,nėrė,siuvoirsiuvinėjo,kolsuskambo...„Tyla“.Cikluipavadinimąparinkopatysvaikai.Parodosakcentas–bendrasberniukųirmergaičiųkūrybos
stendas „Lietuva“.Čia susiliejo dar daugiau technikų: siuvimas,siuvinėjimas,juostųaudimas,nėrimas,drožybairgintaroaplikacijos.Lankytojaigrožėjosinaujai išreikštais, lengvaiatpažįstamais tautiniais simboliais, pateiktais paprastai, betneprimityviai....Negėdanet ir išrankiai žiūrovųauditorijaidemonstruoti
Europojevislabiauįsigalinuostata,kadstudijuotineįgaliajamyraneprivilegija,olygiaitokiapatiteisėkaipirkiekvienamžmogui.Bolonijosprocese,kuriamepabrėžiamasocialinėaukštojomokslodimensija,šisklausimastampavissvarbesnis.2008m.gruodžio1–4d.,perBriugėskonferenciją„NuoBolonijosikiBriugėsirpirmyn.Lygiosgalimybėsžmonėmssunegalia“,buvopasirašytasmemorandumas,kuriuosiekiamaparagintivalstybesneįgaliųjųstudijųklausimąaiškiaiapibrėžtiBolonijosprocesebeiįsipareigotispręstikonkrečiussuneįgaliųjųstudijomissusijusiusklausimus. LietuvataippatpamažuįsijungiaįšiuosEuropojeįsibėgėjan
čiusprocesustiekdalyvaudamatarptautiniuoseprojektuose,tiekpatiimdamasiiniciatyvos.Labaisvarbusžingsnis,siekiantsudaryti sąlygas neįgaliems žmonėms studijuoti ir keliauti,yraEuroposspecialiojougdymoplėtrosagentūrosinicijuotasdaugumąEuroposvalstybiųapimantisAukštojomoksloprieinamumogido(HEAG–HigerEducationAccessibilityGuide)duomenųbazėsatnaujinimoprojektas,kuriamedalyvauja irLietuva.Atnaujintojeduomenųbazėjebuskaupiamainformacijaapiekiekvienosaukštosiosmokyklospasirengimąpriimtistudentus,turinčiusnegalią.Jojetaippatbusgalimasužinotiapie kiekvienos valstybės aukštojomokslo sistemą, viešojotransportoprieinamumą,teisinįstudijųreglamentavimą,socialiniųgarantijųgalimybes.HEAGduomenųbazėturėtųpradėtiveiktijau2009m.rudenį.KaipatskleidėLietuvosstudentųsąjungostyrimas,kolkas
tarptautiniuosestudentųmainuosedalyvaujalabaimažaistudentų,turinčiųnegalią–pagalERAS MUS/SOC RA TES mainųprogramąbuvo išvykę tik keturi tokie studentai,o įLietuvąniekasneatvykoapskritai.Todėl tikimasi, kad HEAGprojektasnetikatverskeliusžmonėmssunegaliarinktisstudijasužsienyje,betirleiskitųšaliųstudentamssužinotiapiestudijųgalimybesLietuvoje.Todėlšiosduomenųbazėsegzistavimassavaimeverčiasusimąstyti,kiekdarbūtųgalimapadarytikuriantvisiemsbendrąmokymosierdvę.Kaip viena svarbiausių Lietuvos iniciatyvų padaryti
studijasprieinamesnesžmonėms,turintiemsnegalią,paminėtinaNacionalinėstudijųprograma,kuriojenumatytatamtikraveikla,skirtaremtineįgaliuosiusstudentus.IšESlėšųnumatytaskelbtikonkursą,kuriamprojektusgalėsteiktiaukštosiosmokyklos,siekiančiosgerintistudijųsąlygasneįga
Lygiosgalimybėsstudijuotineįgaliesiems
liemsstudentams.Pateikiamiprojektairemsisvisųpirmanetechninės,materialinėsparamosieškojimu–didelisdėmesysbusskiriamasstudijųprogramųatnaujinimuibeipritaikymui,kon sul ta vi mui, ska ti ni mui lais vai rink tis sau pri im ti nas stu di jas. Svarbuyratai,kadbusnetikskatinamasstudijųprieinamumasaukštosiosemokyklose,betirnumatomosjungtyssukitomisšvietimograndimis.DėmesysjungčiaisukitomisšvietimograndimisnumatytasirNacionalinėjespecialiojougdymoprogramoje,pagalkuriąplanuojamasupažindintineįgaliusmoksleiviussustudijųgalimybėmis.Nacionalinėjestudijųprogramojenumatyta,kadstudijųpro
gramųatnaujinimasbuskiekįmanomakompleksiškas–busatsižvelgtaįįvairiųporeikiųturinčiusžmonesbeitarptautiškumodimensiją.Kartubusatlieptiiržmonių,turinčiųnegalią,poreikiai.Vienasvarbiausiųnaujoviųyra ta,kadšiųstudijųprogramųatnaujinimubussiekiamaneizoliuotineįgaliuosius,betskatintilaisvaistudijuotidraugesukitaisįvairiųporeikiųturinčiaisstudentaisirbeapribojimųrinktissaupatinkančiasstudijųprogramas.Lygiaitokiapatipozicijabuvoišsakyta2009m.birželio9d.vykusiojeLietuvosstudentųsąjungosorganizuotojediskusijoje„Neįgaliejiaukštajamemoksle:situacijairgalimybės“.Beabejo,labaisvarbu,kadįvairioseaukštosiosemokykloseveikiapalygintinemažaatskirųspecializuotųprogramų,skirtųdaugiausia žmonėms, turintiemsnegalią.Vis dėlto padarytivisaskitasstudijųprogramaspatraukliasirlaisvaiprieinamasyra nemažas iššūkis aukštosiomsmokykloms, kadangi šisprocesasreikalaujaugdytissugebėjimąkeistis.Norintpaskatintineįgaliusžmonesstudijuoti,reikiaaktyvaus
pačiųstudentųdalyvavimo.Smagu,kadkasmetvisdaugiauneįgaliųjų stoja į aukštąsiasmokyklas.Galimapasidžiaugti,kadšiojesrityjelabaiaktyviaiveikiaLietuvosstudentųsąjungabeikitosstudentųorganizacijos irnoriaibendradarbiaujasuaukštosiomismokyklomisbeiŠvietimo irmoksloministerija.Aukštosiosmokyklostaippatdarosiatviresnėsneįgaliemsžmonėmsirpačiostampavisgeriaupasirengusioskeistis.Visdėltoreikiapripažinti,kadveikla,norsirsvarbi,kolkasnėraadekvatiporeikiams.Didelėproblemavisdarišliekalėšųstygius.
EglėREMEisiENėŠMMStudijųdepartamentoProfesiniųstudijųskyriaus
vyresniojispecialistė
Kurčiųjųugdymas
Jubiliejinėparoda„Mokykla–man,aš–Lietuvai“
2009 09 15Nr.12 3
asambliažo technika atliktus darbus „Trakųpilis“ ir „Raudondvariodvaras“. „Tai praėjusios vasarossto vyk los api ben dri ni mai. Mo ki niai keliavo ir galėjo geriau susipažinti su Lietuvos paveldu“, – darbųgimimo istoriją atskleidė dailėsmo ky to ja RolandaRitaMikalauskienė.TokiągalimybęugdytiniamssuteikėcentrovykdytasUNESCOrem tas pro jek tas „Apie paveldąmūsųkalba“.Intrigavoreljefiniamdarbų paviršiui sukurti pasirinktamedžiaga –makrofleksas. Pasitelkus spalvųmeną, gimė savitoko lo ri to dar bai.
Pa ro da ne per krau ta, dar bai vienas kito neužgožė, vietos jojeatsirado irpamokųbei laisvalaikiokūrybai. Tai grafikos, popieriausplastikos,molio,drožinėtiirkitidarbai.Išsiskyrėorigami,japonųpopieriauslankstymotechnikaišlankstytapopieriniųlelijųpuokštė.Minėdamimokyklossukaktįvaikai
piešėsavoantruosiusnamus–centrą:vieni–josmaketą,kiti–biblioteką,kiemą,gėlyną,tretigrožėjosicentruišviršaus.Tąpačiąmokykląvaikaipamatėskirtingai.
MetodiniųprieMoniųparoda
Jąsudarėtrysdalys.Mokyklosistorijąatspindėjonuotraukųpa ro da „Mūsųkelias“,klausostechnikosnaudojimomokyklojeistorijąirdabartįatskleidėkompensuojamosiostechnikosgaminiųparoda,didžiausiądalįsudarėmetodiniųpriemoniųekspozicija.Svečiaigalėjoapžiūrėtivaizdinesdidaktinesmo
kymopriemones(15darbų),didaktinęmedžiagą,skirtątarties,kal bos ir klau sos la vi ni mui (5), kom piu te ri nes mo ky mo prie mones,pasklaidytipamokų,popamokinio renginiųplanus (17),tiriamosiosveiklossegtuvus (9), klasiųveiklosalbumus (2),susipažintisugeriausiaispedagogųpranešimais(9),daugiausužinotiapiemokyklojerengtasšventes,apieturimąmedžiagąsiužetiniamsvaidmeniniamsžaidimams, tėvųšvietimui ir kt.Kaip teigėpatysorganizatoriai,metodiniųpriemoniųparodaaprėpė įvairių kompetencijų ugdymą ir įvairiausią tematiką.Pa ro do je da ly va vo tik pa tys ge riau sie ji.Dviejųjubiliejųprogaišleistameparodos„Mokykla–man,
aš–Lietuvai“katalogeteigiama,kadviena„išstipriausiųcentrobendruomenėsveiklossričių–projektinėveikla“.Parodojelankytojaibuvosupažindinamisu25projektaisirprogramomis,tačiauįjubiliejinįrenginįpatekoanaiptolnevisiprojektai.Vienšiuometuvykdomaapie30projektų:tarptautinių,šalies,mokyklosirklasių.IštarptautiniųišskirtiniCO ME NIUSmokyklųpartnerystėstobulinimoprojektas„specialiųjųporeikiųvaikųugdymotobulinimas“, CO ME NIUS1.2kalbųprojektas„BendraukimeEuropoje“, Leonardo daVinčio projektas„skleiskitegestą–skatinkitebendravimąprofesinegestųkalbaEuropoje“ ir kt.Geriausiaipedagogųbendruomenėsporeikįnestovėtivietoje
būtųapibūdintijųpačiųžodžiais:„Eksponuojamospriemonėsskirtos visapusiškai ugdyti įvairias kompetencijas ir atspindipagrindinįįstaigossiekį–būtinuolatbesimokančiairtobulėjančiaorganizacija,gebančiakūrybingaidirbtinuolatinėsmokyklųkaitossąlygomis“.Parodą,kaipirkonferenciją,pavykoorganizuotisklandžiai.
Tai lėmė sutartinai dirbusi pedagogų komanda.Buvone tikparodos,betiratskirųekspozicijųglobėjai,gidai.UžmokiniųkūrybiniųdarbųparodąatsakingabuvocentrodirektoriauspavaduotojaugdymuiRasaJankevičienė.Metodiniųdarbųparodąglobojo centroSurdopedagogikos informacijos irmetodikosskyriausvedėjaRenataValaitytėRamuckienė.
NijolėKRAsNiAusKiENėSurdologijoscentrodirektorė
Bejosnebūčiausavimi
„Ir skrie ja die nos, le kia me tai, so de vėl žy di obe lis,Ir jos žie dų bal ti ver pe tai at vers į at ei tį du ris.“
Jau ne pirmusmetus nuskamba šieUgdymocentrohimnožodžiai,kaibūryskurčiųbei neprigirdinčių jaunuolių išeina pasitiktinaujųgyvenimo iššūkių.Jų laukianelengvadalia–mokytis,dirbtiirsavarankiškaigyventitarpgirdinčiųjų.Per70savogyvavimometųmokyklaįgyve
nimąišleidodaugiaunei800jaunuolių,kurieįgijępagrindinįišsilavinimą,sėkmingaiintegravosi į visuomenę.Vieni jųmokėsi amato,kiti tęsėmokslus ir,baigęvidurinęmokyklą,studijavo aukštosiose Lietuvosmokyklose,darkitidirbo,kūrėšeimasir,jauvedinisavaisvaikučiais,grįždavoįmokyklą.
„Baigusimokykląvisada į jąsugrįšiu,ojeipagimdysiukurčiąvaikelį,vesiutikįsavobrangiąmokyklą“,–rašodešimtokėRūta.JaipritariaklasiokėJurgita:„Ašnoriu būti savimi, nebijau žengti naujukeliu, nes čia,mokykloje, išmokau gyventi:kalbėtiirrašyti,draugautiirmylėti,rūpintis ir susitaikyti, spręsti, pasirinktiir tikėti svajonėmis.Ašdirbsiu Lietuvai.Tai,kąatliktisumeile išmokėmokykla,perduosiusavovaikams.“
Mestikimejumis,mergaitės,kaiptikėjosavomokiniaispriešdaugelįmetųdirbęsurdopedagogai, visągyvenimąpaskyrękurtiemsirneprigirdintiemsvaikams,tikėjęjųprasmingaateitimi.Sudie,mokykla!
4 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
JaupenkeriusmetusdažnasugdymocentromokinyspasukaKaunotaikomosiosdailėsmokyklos (KTDM) link, kur sėkmingaimokosiirįgyjamenodirbiniųišmetalogamintojo,baldžiaus,dailiųjų keramikosdirbinių ar kompiuterinėsleidybosmaketuotojospecialybę.sušiamokyklacentrąsiejagražūspartnerystėsryšiai:dalijamėssurdopedagoginepatirtimi,vykstamokiniųsportovaržybos.KTDMkurtiesiemssudaromosgalimybėsnaudotisgestųkalbosvertėjųpaslau
gomis,gestųkalbosmokosipedagogai.Kaunopaslaugųverslodarbuotojųprofesiniorengimo
centrebuvęmokiniaiįgyjasiuvėjo,ortopedinėsavalynėsgamintojospecialybes.Visdažniauklausossutrikimą turinčiusjaunuoliusgalimepamatytiprekyboscentruosedirbančiussalėsdarbuotojais,dalisbuvusiųmokiniųpastaraisiaismetaislaimėsieškotivykstaįužsienį,kurišmokętarptautinęartosšaliesgestųkalbądarbuojasižemėsūkyje,statybose,viešbučiuose.Didžiausiądžiaugsmąpedagogamsteikiamokiniai,kar
tusugirdinčiaisiaisstudijavęLietuvosuniversitetuose,kolegijose,baigęjasirdirbantysklausosnegaliąturinčiųžmoniųlabui,ypačtie,kuriebaigępedagoginesstudijassugrįžtaįsavomokyklą.
„Aš taipdžiaugiuosi,kadvėlsugrįžau įsavomieląmokyklą. Pradėjau dirbti auklėtoja. Būti jaman padėjoprisiminimai apie nuostabius pedagogus.Ašmokiausiiš jų. Dabar siekiu suteiktimokiniams gyvenimo įgūdžiųirparodytiviską,kastelpažodžiuose„Gėris,Tiesair Meilė!“–sakoRasaKryžanauskaitė-Deksnienė,buvusimokinė,dabar–auklėtoja.KasijaPopova–socialinėpedagogė,baigusimagistran
tūrąVilniauspedagoginiameuniversitete,dirbusiauklėtoja,dabarAfrikojegyvenimoįgūdžiųmokokurčiusGanosvaikusirjaunuolius.Kaiprojekto„Drąsinkimeateitį“rengėjaijąpakvietėįsusitikimą,jivaikamskalbėjo:„Visadasiekitemokslo,mylėkitesavošalįirsavomokyklą.Kaisakaujai„Ačiū!“,taireiškia,kadbejosašnebūčiauta,kasesu...“
Argalibūtigeresnisįvertinimas?DaliaŠARKiENė
Kaunoapskritieskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrodirektorėspavaduotojaneformaliajamugdymui
Didžiuojamėssavobuvusiaismokiniais
PenktusmetusŠiaurėsministrųtarybosiniciatyvavykdomašvietimomainųprogramaNordpluspernaisvetingaiatvėrėdurisirBaltijosšaliųatstovams.Lietuvoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrasbuvovienaspirmųjų,įteikęsparaiškąNordpluspaprogrameiJunior,remiančiaimobilumoveiklas,projektusirtinklustarpŠiaurėsirBaltijosšaliųbendrojougdymomokyklų,irlaimėjokonkursą.
Pagrindinisprojekto„Profesijospasirinkimasirtechnologijoskurtiesiems“,kurioautorė–LKNUCSocialinėsintegracijosirkonsultavimoskyriausvedėjaD.Burkauskienė,tikslasyraplė
Naujoskurčiųjųgalimybės
totiglaudųkurčiųjųbendradarbiavimąprofesinioirtechnologiniougdymosrityje.D.Burkauskienėsnuomone,kurtiesiems,kurieyrakalbinėmažumairkuriųkomunikacijosgalimybėsribotos,labaisvarbususitikti,bendrauti,keistispatirtimisukitųšaliųsutrikusiosklausosasmenimis,kartupuoselėtidemokratinesvertybes, įgyti naujos patirties.Projekte dalyvaujantys kurtiir neprigirdintysmokiniai išŠvedijos,Danijos,Norvegijos irLietuvoskeičiasinedidelėmismokinių irmokytojųgrupėmis,aktyviaidalyvaujaugdymoveiklojepriimančioješalyje.Svečiaigalidalyvauti technologijųpamokose,aptartisutrikusiosklausosasmenųprofesijospasirinkimo,įsidarbinimoaktualijas.
Da ly va vi mas pro jek te taip pat pa de da kurtiesiemsgeriaususipažintisukitosšalies kultūra, istorija, kurčiųjų bendruomene,leidžiapalyginti,kaipvykstaugdymassavošalyjeirkitur.
GeGužėspatirtis
Šių metų gegužę pagal minėtąprojektą grupėLietuvoskurčiųjų irneprigirdinčiųjųugdymocentrovyresniųjųklasiųmokiniųkartusudviemmokytojaislankėsiNorvegijosBergenomiestoSlatthaugvidurinėjemokykloje,kuriojemokosiapie530mokinių,išjųapie30– sutrikusiosklausos.Mokyklašiuolaikinė,aprūpintanaujausiomistechnologijomis,yrapuikisportosalė,baseinas,didžiulis stadionas su dirbtinės žolėsdan ga. Pastaruosius trejusmetusLKNUCmokiniaisunorvegųdraugaisBergene
2009 09 15Nr.12 5
vidurinėjemokyklojemokiniai kartumokosi ir specialybės.Norvegams rūpi jaunasžmogus,baigęsmokykląlabaidažnaidarnežinantis,kurpasukti,arbaneįstojęsįaukštąją.Toksmodelis,kaividurinėjemokyklojeįgyjamaspecialybė,padedataupytižmogausirvalstybėslaikąbeipinigus. Profesijų pasirinkimas platus, siūlomos septyniosmokymo programos: technologija ir pramonės produkcija,elek tro ni ka, svei ka ta ir so cia li nis dar bas, sta ty ba ir kon stra vimas,dailė,dailėirdizainas,masinėsinformacijospriemonėsirkomunikacija.Vienerimetaiskiriamiteorijai,dveji–praktikai.Baigusiejimokyklągalirinktistolesnįkelią:eitidirbtipagalspecialybęarstotiįaukštąją.ViešnagėsBergenepradžiojeprojektodalyvėsišLietuvos
dalyvavorūpinimosisveikatairsocialiniodarboteorijospamokose.Klasėjemokinėslietuviųirnorvegųgestųkalbomisaiškinosisveikatosgerinimoklausimus,kartudirbdamosgrupėseparengėpristatymusapiesveikągyvenseną.Vaikinaiteoriškaisusipažinosuįvairiųįrengimųdetaliųdokumentacija,sudarinėjoatskirųdetalių,mazgų,gaminiųtechnologinęlentelę,kompiuterineprogramaatlikobrėžinius.Lietuviussužavėjogamybinėspatalpos–metaloirmedienosapdirbimo,automobiliųremonto,suvirinimodarbųdirbtuvės,aprūpintosmoderniaįranga,automatinėmisirpusiauautomatinėmisstaklėmis.Pradžiojetrukdėkalbosbarjeras,bandytabendrautianglųkalba(rašytinejosforma),betvėliaunesunkiai„nuskaitoma“tapoirgestųkalba,norsirskirtingakiekvienoješalyje.PamažuužsimezgėbendravimastarpdviejųšaliųsutrikusiosklausosmokiniųirLietuvoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrogrupėvienągegužėssavaitętapoSlatthaugmokyklosbendruomenėsdalimi.Lietuviamsbuvoaprodytiirbendrabučiai,tiksliau–miesto
savivaldybeipriklausantysindividualaustiponamai,kuriuoseauklėtojoprižiūrimigyvena4–6sutrikusiosklausosmokiniai.Norvegijosšvietimosistemojerūpinamasimokiniųsocializacijairsavarankiškumougdymu,tadnamųūkiodarbųišmokstamatiesiogbendrabutyje.Mokiniaiištiesturipuikiassąlygasgyventi
irmokytis: individualusnamas,garažas, internetas,modernivirtuvė,kuriojeyraindaplovė,skalbimomašina,dulkiųsiurblysirt.t.Kolmokosimokykloje,jieyrato„ūkio“šeimininkai,taigisąlyginaiprisiimaatsakomybęužaplinkospriežiūrąirtausojimą,taisykliųlaikymąsi.Mokiniaičiapraktiškaišeimininkaujapatys,valgįruošiakasantrądienąpasikeisdamisuauklėtoja.Beje, bendrabutyjemokinių pagaminti pietūs buvopaprasti,betištieslabaiskanūs.
Nor ve gi jo je mes taip pat gy ve no me ben dra bu ty je, vie ni, be pašaliniųžmonių.Turėjomesvetainę,didelęmoderniąvirtuvę,šaldytuvą,pilnąmaistoproduktų, iškuriųreikėdavopatiemspasigaminti...Tikčiasužinojome,kaddaugumosmūsųmokinių „mėgstamiausias“ patiekalasbet kokiu paros laiku yrasumuštinis. Visi kiti patiekalai arba užima daug laiko, arbapersudėtingi,arbatiesiogneskanūs.Tokiojesituacijojeišryškėjadaliestėveliųklaida–perdėtas,tiesiogžalingasrūpinimasisneįgaliuvaiku,hipergloba.„Tėvaituriskatintivaikąeiti toliau,neipasiekia jų rankos“,–yravaizdžiaipasakiusiamerikiečiųpsichologėi.W.Leigh,patigimusikurčia.Baimė,nepasitikėjimassavokurčiuvaikumažinajosavivertę, pakertapasitikėjimąsavimi.Tokiemsneįgaliesiemssunkiau integruotis įvisuomenę,būtipripažintiems,t.y.taptisvarbiajosdalimi.„Gyvenimomokykla“bendrabutyjesutrikusiosklausosmokiniamsišLietuvosleidopasitikrintisavarankiškumo,savitvarkos,organizuotumo,gebėjimodirbtikomandojeįgūdžius.PagalprojektądaugiausialaikoBergenebuvoskiriamaugdy
mui(si).Daugdėmesiošiameprocesečiaskiriamabendradarbiavimopedagogikai,projektineiveiklai,patirčiai.Įugdymą(si)žiūrimakaip įkonstruktyviąpatiesmokinioveiklą,mokytojuisudarant jampalankiasmokymo(si) sąlygasbei teikiant reikiamąparamą.Slatthaugmokyklojedalyvavomeanglųkalbos,matematikos,biologijos,fiziniolavinimo,norvegųkalbos,profesinioparengimopamokose.Galėjomepalygintidviejųšaliųugdymo(si)procesoorganizavimobūdusirmetodussiekiantsvarbiausiųdalykų:ugdymodermės,prieinamumo,kokybės.Mokytojaiperpamokassiekia,kadmokiniaižiniasįgytųpatysak ty viai veik da mi. Ši pa tir tis bu vo la bai nau din ga ir mo ki niams, irmokytojams–galėjomepasitikrintisave.Lyginomeaplinką,ugdymoturinį,mokiniųirmokytojųbendravimobeibendradarbiavimostilių,mokiniųpasiruošimąpamokomsirelgesįjose.Dalijimasispatirtimibeiprofesiniais įgūdžiaissukitosšaliesmokytojaissuteikiadaugiaupasitikėjimoirskatinaieškotinaujų,efektyvesniųdarbometodų.Vienosnorvegųmokytojosžodžiaistariant,„mokiniųmainaimumsįrodo,kadskiriasitikkultūrairgyvenimosąlygos,tačiaužmonėsvisuryratokiepatys“.Šiojeugdymo įstaigojekiekvienasmokinys turinešiojamą
kompiuterį,kurį,kaipmokymo(si)priemonę,skolinasiišmokyklos,ovėliau,baigdamasmokyklą,galipigiaiįsigyti.Atsakinėtipamokągalimasukompiuteriupriešklasę(medžiagamatomaekrane)arbasėdintsuolekompiuteryjerašytiatsakymusvisaiklasei prisijungus prie bendrosmokymo(si) programos „It’slearning“.Mokymosiplanas,jeireikia,koreguojamas,taippatatsižvelgiamairįmokiniųplanus,jųidėjas.Mūsųmokiniamsypačpatikomokyklojenaudojamosnaujausiosinformacinėsirkomunikacinėstechnologijos.
ĮdarbiniMopaGalba
ProjektodalyviųgrupėlankėsiirprivačiojesutrikusiosklausosasmenųįdarbinimubesirūpinančiojeorganizacijojeASVO,turinčiojesavofilialusketuriuoseNorvegijosmiestuose.Organizacija įkurta1995m.krikščioniško fondo iniciatyva,vėliauparemta ir valstybės.Per beveik penkiolika savo gyvavimometų jipadėjo įsidarbintibeveik8 tūkst.sutrikusiosklausosasmenų.Bergeneveikiančiamebendrabutyjegaligyventi40kurčiųjų.Specialuspadalinysketuriassavaitesglobojairstebisutrikusiosklausosasmenį:padedaišsirinktiteisingągyvenimokryptį,geriausuprastisave–gerąsiasirblogąsiasypatybes,kadintegravimasisįvisuomenęvyktųkuosklandžiau.Jeikurčiajam reikia ilgesnio laiko (pavyzdžiui,mokosi naujųdarboįgūdžiųarkt.),pagalbapratęsiamaikimetų.Organizacijaturi
DanųmokiniaigeografijospamokojeLKNUC
Pokalbisprienorvegųstudentųbendrabučio
6 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
savofilmųstudiją,kepyklosfilialą,skalbyklą,daržoviųsandėlius.Pagrindinisrūpestis–išlaikytipusiausvyrątarpbiznioirparamosžmonėms.Beje,savolikimodraugųprofesinesėkmenuopatorganizacijosįkūrimopradžiosaktyviairūpinasipatyskurtieji. Šioje srityje Lietuvių kurčiasis jaunimas iš norvegųpasisėmėgražių idėjų.Tik,kaippatysprisipažino,norint jasateityjeįgyvendinti,reikianejuokaiskibtiįmokslus,oužsieniokalbą(rašytinejosforma)mokėtiypačgerai.
KuoMažiaudisKoMforto
Norvegai–nuosenosveikągyvenimobūdąpropaguojanti,atidžiaigamtąsaugantitauta.Tadprojektokultūrinėirpažintinėprogramaneapsiėjobeturistiniožygioįkalnus,sportiniųvaržybų,išvykosprieŠiaurėsjūros.ProjektoNordpluskoordinatorėsNorvegijojemokytojosSigridSveLastadsiekinys–„kadkurtiejivaikainesijaustųatskirtinuopasaulioirjaustųkuomažiaudiskomfortodėlto,jognegaligirdėti“.Tai,kąBergenepatyrėLietuvoskurčiųjų irneprigirdinčiųjųugdymocentromokiniai,lydimimokytojų, apibendrintai būtų galimapavadinti puikiaiorganizuotaintegruotageografijos,istorijos,biologijos,etikos,anglųkalbos,norvegųgestųkalbos,informaciniųtechnologijųbeisavarankiškogyvenimoįgūdžiųpamoka.ProjektaspadėjosutrikusiosklausosmokiniamsišLietuvosįgytitarptautinioben dra dar bia vi mo ir ben dra vi mo pa tir ties, pa to bu li no ben dravimo tarptautinegestu kalba įgūdžius, padėjo užmegzti asmeniniuskontaktus.Teigiamusprojektedalyvavusiųmokiniųelgesio,požiūrioįgyvenimąpokyčiuspajutonetikmokytojai,betirtėvai.Mokiniaitapodraugiškesni,atviresni,paslaugesni,mandagesni,išmokopagrįstisavoveiksmus.Irgerąjaprasmelaisvesni.Atsivėręspasaulis,tikrospamokostolimoješalyje,stresasdėlanglųkalbos,pačiųmokiniųparengti ir norvegųmo kyk los ben druo me nei naudojantis Po wer Point pro gra ma parodyti Lietuvos, Vilniaus vaizdai bei pristatyta Lietuvosšvietimo sistema, savarankiška kelionėpoantrą pagal dydįNorvegijosmiestą–taisocializacijospamokos,patirtis,kuriosužgrūdinoirišlaisvinoišmenkavertiškumokomplekso,baimės, stereotipų. Savęs palyginimas su kitais padėjomokiniamsgeriausuvoktisavo tautinį identitetą,oEuropą–kaipmultikultūrinę,demokratinęerdvę.
doMėtasiirMūsųpatirtiMi
Grįžę išNorvegijos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjųugdymocentresulaukėmetopatiesprojektopartneriųišDanijosNyborgokurčiųjųmokyklos.SvečiaidalyvaudamimūsųpamokosetaippatsusipažinoišarčiausuLietuvosšvietimosistema,mūsųšalieskultūra,tradicijomis.Centromokytojai,rodęatviras pamokas, įgijo daugiaupasitikėjimo ir išbandėnaująpatirtį–bendraudamisudanųmokiniaiskoregavopamokasatsižvelgdami į kiekvienoasmeniniusgebėjimus.Popamokųvykusi įvairipažintinė,sportinė,kultūrinėprogramagreitaisuartinomokinius.MokytojaiišDanijosįvertinolietuviųmokiniųkomunikabilumą,svetingumą,mokėjimąužimtisvečiusirjaustiužjuosatsakomybę.Šiuosbruožus,kaipirlaisvumą,mūsųmokiniaiįgijoviešėdamiNorvegijoje.Danųmoksleiviaidžiaugėsiįdomiakultūrineprojektoprograma,naujaisdraugais,geruoruirtuo,kadgalikalbėtiirsusikalbėtigimtąja–gestų–kalba.Danijojeyraapie5tūkst.kurčiųjų,betjųmažėjadidėjantkochleariniųimplantacijųskaičiui.Lietuvoje,svečiųnuomone,yra,palyginti,nemažakurčiųjųbendruomenė,veikiastiprioskurčiųjųorganizacijos,aktyvusjaunimas.Jienorėtųsumumisužmegztiartimesniusryšiusbeipasidalytipatirtimi.Pasakdanųmokytojų,švietimomainaisuartinaEuropostautųsutrikusiosklausosjaunimą,ugdojųtarpusaviosupratimąirpasitikėjimą,leidžiapasikeistipatirtimi.Dalyvavimasprojektinėje veikloje Lietuvos kurčiųjų ir ne
prigirdinčiųjų ugdymo centro bendruomenei – neįkainojamapatirtis,kuriąbusgalimapanaudotigerinantugdymokokybę,diegiantnaujoves,plečiantbendradarbiavimąsuužsieniošaliųšvietimoinstitucijomis.Kartutaiinvesticijaįžmones,ožmonės,pabrėžiamaESdokumentuose,yradidžiausiasEuroposturtas.ŠvietimomainųprogramaNordplus,skirtaŠiaurės irBaltijosšaliųglaudesniambendradarbiavimuišvietimosrityje,yradidžiausiaŠiaurėsministrųtarybosremiamašvietimoprograma.Kasmetapie10tūkst.Šiaurėsšaliųpiliečiųdalyvaujašiosprogramosremiamojeveikloje.ŠįpavasarįtarptųlaimingųjųbuvoirLietuvoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentromokiniai bei mo ky to jai.
RūtaVyŠNiūNiENėLKNUCsurdopedagogė
BirželiopradžiojeVilniujeviešėjokurtiirneprigirdintysmo kiniaibeijųmokytojaiišŠvedijosirTurkijos.Vykotarptautinio CO ME NIUSmainųprojekto„Kurčiųjų jaunimas–sveikaiirdaugiarasei visuomeneiEuropoje“ dalyvių baigiamasissu si ti ki mas.Šisprojektas,finansuojamaspagalEuroposSąjungosmo
kymosivisągyvenimąprogramą,trukonuo2007iki2009m.Mokymoįstaigospartneriai–Švedijosnacionalinėkurčiųjųvidurinėmokykla(Orebras)irTurkijosMertOztiurekurčių-jųprofesinėmokykla (Kinikas)beiduVilniauscentrai:Vil-niauskurčiųjųirneprigirdinčiųjųreabilitacinisprofesinio mokymocentras(VKNRPMC)irLietuvoskurčiųjųirnepri-girdinčiųjųugdymocentras(LKNUC).Projektokoordinatorius–švedasThomasLydellis-Olsenas.
Pro jek to pa grin di niai tiks lai – to le ran ci jos ug dy mas, ra siz mo prevencija,sveikatingumoirbendravimotarpkurčiųmokiniųskatinimas,mokytojųsupažindinimassuspecialiojougdymometodaisŠvedijoje,TurkijojeirLietuvoje.Pagrindiniusorganizaciniusdarbus,veiksmusderindamiinternetu,atlikoužprojektąatsakingikiekvienosmokyklosasmenys:švedasThomasLydellisOlsenas,turkasErcumentasSelimas,DariusNavaslauskasišVKNRPMCirDaivaBurkauskienėišLKNUC.Nuo2007m.rudenstarptautiniameprojektedalyvavęminėtų
Baigiamasisprojektodalyviųsusitikimas
mokyklųmokiniaiirmokytojairuošėsiprojektoveiklomssavošalyjeirperbendrussusitikimusŠvedijoje,TurkijojebeiLietuvoje.Mokytojaiirmokiniaikarturuošėsavoiršaliespristatymus,parinkoaktualiausiusdiskusijųklausimusapiekurčiųirneprigirdinčiųasmenųpadėtį jųšalyje,ruošėsikitųvalstybiųsvečiųpriėmimui.Gestų kalbos ir valstybinių kalbųmokytojaiM.Akersted,
A.Ozeras,U.O.SularasirA.Barisevičiussusitikimuosevertėjavošvedų–švedųgestų–anglų,turkų–turkųgestų–anglų,lietuvių– lietuviųgestų–anglų kalbomis.Projekto veiklosejiems tal ki no mo ky to jai: A.Jijitas(Yigit),R.SaulienėirV.Lagauskienė.KūnokultūrosmokytojaiS.BringertirA.AdamsonišŠvedijos,E.TautvydasirK.KuprysišVKNRPMC,K.JasnauskasirD.BieliauskienėišLKNUCparinkopopuliariausiastosešalyjearbaįdomesnes,linksmesnessportošakas.Pagrindinė projekto informacija –mokinių prisistatymai,
susitikimoTurkijoje,ŠvedijojeirLietuvojeatgarsiai,užfiksuotos susitikimų akimirkos, diskusijų klausimai ir apibendrintiatsakymai–įkeltaįprojektotinklalapįwww.de af sport spro ject.com, ku rio pa grin di nis ad mi nist ra to rius bu vo D. Na vas laus kas. TinklalapiuiinformacijąrinkoirapibendrinoinformaciniųtechnologijųmokytojaišvedėK.Lannius,turkasG.Kaya,lietuvėJ.Drazdauskienė.
2009 09 15Nr.12 7
susitiKiMasturKijoje
PernaigegužęsurengtaspirmastrijųvalstybiųmokytojųirmokiniųbendrassusitikimasTurkijoje.ProjektodalyviaisusipažinosuMertOztiurekurčiųjųprofesinemokykla,turkųdarbometodais(tautinioidentiteto,aktyvauspilietiškumougdymo),taip pat ug dy mo tra di ci jo mis. Mo ki niai ir mo ky to jai ak ty viai sportavo:žaidėfutbolą,tinklinį,kvadratą,įvairiuslaukožaidimus,plaukiojo jūroje.Labiausiaisubūrė irdidžiausią įspūdįpalikodažasvydisbeišiožaidimosąžiningoskovosfilosofija.Kitalabaisvarbiprojektoveikla–diskusijosapiekurčiųjųpa
dėtįšalyse.Turkijojemokiniaimišriomisgrupelėmisdiskutavoįvairiaisklausimais:
Arjūsųšalyjegestųkalbayraoficialiaipripažintakalba?•Arjūsųšalyjekurtiejiyravisuomenėsignoruojami?•Arpakanka jūsųšalyjesporto irkultūrosrenginiųkurtie•siems?Ar jūsų šalyje yra pakankamai galimybių įsidarbinti kur•tiesiems?
Turkijoješvedaiirlietuviaidaugiausužinojoapiešiąšalį,apiekurčiųjųprofesinįmokymą,pamatėdaugistoriniųpaminklųirgėrėjosiįspūdingaisgamtoskampeliais.Šeimininkaisužavėjonuoširdumu,svetingumu irpagarba.Mainųprojektodalyviaiužmezgė naujas pažintis, kurios suteikėmotyvacijos toliautobulėti,aktyviaibendrautianglųirgestųkalbomis.
kryptimi), profesinės bei aukštosiosmokyklos kurtiesiems irne pri gir din tiesiems.Per susitikimus Švedijoje vyravo žiemos sporto šakos:
ledo ritulys ir greitasis čiuožimasatvirojearenoje, kalnų slidinėjimas, žvejyba ant ledo, akmenslydis. Projekto nariaisusibūrėkomandiniamežaidimųkomplekseBodaborgoje.TainepaprastaŠvedijos,galbūtnetvisopasauliovieta.Pagrindinėžaidimųkompleksoidėjayraspręstiįvairiasloginesirfizinesužduotisvisiškaiautomatizuotuosekambariuose.Tarptautinės girdinčių irkurčiųmokytojų irmokiniųkomandosturėjobendromis pastangomis išspręsti galvosūkius net keturiuosekambariuose, ir tik tada komanda gavo taškų.Šio žaidimopa grin di nis pri zas – tar pu sa vio su pra ti mas, pro duk ty vus bendra dar bia vi mas.Švedijojemokiniaimišriomisgrupelėmisdiskutavo:Kąmanoteapiegestųkaipužsieniokalbosmokymąįvai•riosešalyse?Kąmanoteapiegirdinčiųjųmokymąkalbėtigestųkalba.Ar turite kokių nors programų kurtiesiemsnacionalinėje•televizijoje?Arjųpakanka?AržinotekąnorsapiePasauliokurčiųjųolimpinesžaidy•nes?Arnorėtumėtemokytisprofesijosužsienyje?•Kokiosesrityseįsidarbinakurtiejimokiniaijūsųšalyje?•Ar turite informacijos apie interneto žodyną kurtiesiems•www.spreadthesign.com?Arjuonaudojatės?Kokiagestųkalba,jūsųnuomone,yrageriausia:universali•(pasaulinė)arnacionalinė?
Švedijojeturkaiirlietuviaipasisėmėpuikioskurčiųjųugdymo,mokytojųirmokiniųbendradarbiavimopatirties.VisussužavėjoŠvedijosviduriniųmokyklųgalimybėsįgytividurinįišsilavinimąsu pa si rink ta pro fe si ne pa krai pa. Pro jek to da ly viams pa ti ko aktyvusšvedųgyvenimobūdas.
susitiKiMaslietuvoje
BirželįLietuvojeįvykopaskutinissusitikimasirprojektoapibendrinimas.Svečiaisusipažinosukurčiųjųugdymosistema:Lietuvoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentresusipažinosuvidurinėsmokyklos,socialinėsintegracijosirkonsultavimobeigestotyrosirmetodiniųpriemoniųrengimoskyriųmaterialinebaze,veikla,priemonėmisirpasiektaisrezultatais;Vilniauskurčiųjųirneprigirdinčiųjųreabilitaciniameprofesiniomokymocentre–suprofesiniukurčiųjųrengimu.Švedai ir turkai susipažino suEuropos kultūros sostinės
2009–Vilniaus–senamiesčiubeiLietuvos,švenčiančiossavovardotūkstantmetį,istorineTrakųpilimi.Svečiaipersportošventęišbandėlinksmusžaidimus:tumbi
jumbifutbolą,tinklinįsuvandensbalionaisirkrepšiniobaudųmėtymo rungtį. Vėliau atsipalaidavo vandens parke, pasimankštinoLKNUCtreniruokliųsalėje.Apibendrindami projektąmokiniai išsakė savo nuomones
apie:pasiruošimoprojektuietapą;•bendravimąprojektometu;•aktyviąsiasveiklas;•projektometuįgytaskompetencijas.•
Projektodalyviaidžiaugėsigalėjępažintiskirtingaskultūras:turkų,švedų,lietuvių;didėjančiatolerancijatautiniams,kultūriniams,rasiniamsskirtumams.Bendrojesportinėjeveiklojemokiniaisvečiussupažindinosusavošalyjepopuliariomissportošakomisirvienikitiemspadėjoperprastinaujossportošakossubtilybes,projektodalyviaigreičiaususidraugavo.KurčiųjųirneprigirdinčiųjųbendravimokokybęXXIa.labai
pagerino patobulėjusios informacinės technologijos, todėlmokytojaiirmokiniaiišsiskyrėsuviltimi,kadsėkmingasbendradarbiavimastęsisirprojektuipasibaigus.
Pagrindinėprojektoinformacija–internetopuslapyjewww.deafsportsproject.com.
JūratėDRAZDAusKiENėLKNUCinformaciniųtechnologijųvyr.mokytoja
KarštosdiskusijosMertOztiurekurčiųjųprofesinėjemokykloje
Dažasvydisišmokėsąžiningoskovostaisyklių
susitiKiMasŠvedijoje
Šiųmetų kovą įvyko antras susitikimasOrebre. Šiamemiesteyradidžiausiakurčiųjųbendruomenė,turintilabiausiaiišvystytąinfrastruktūrą.Didžiausiąįspūdįnetikmokytojams,betirkurtiemsmokiniamspalikoŠvedijosnacionalinėskurčiųjųvidurinėsmokyklosmaterialinėirmetodinėugdymobazė.DidžiuliskurčiųjųmokyklųtinklaskoncentruotasnepačiamedidžiausiameŠvedijosmieste:kelivaikųdarželiai,trysvidurinėsmokyklos(vidurinėssuakademineirvidurinėssuprofesine
8 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
1918m.Lietuvaitapusnepriklausomavalstybeiškiliostautosasmenybėsbrandinoiniciatyvąįtrauktiįvisuomenęneįgaliuosius. Dar1922m.apievaikųmokymobūtinumąvienaspirmųjųviešaiprabiloprelatasPovilasJanuševičius–VaikelioJėzausdraugijospirmininkas.Pirmasisjaunosvalstybėssvarbusžingsnisskirtasneįgaliemsžmonėmsbuvožengtas1926m.:Kauneįvykoaklųjųirsilpnaregiųsuvažiavimas,kuriamebuvoįsteigtapirmojijųorganizacija–Lietuvosaklųjųsąjunga,o1928m.Kaunepradėjoveiktipirmojiaklųjųmokykla.Apiekurčiuosiuspradėtamąstytikiekvėliau.Galtodėl,kadapiejuosmažaikasžinojo,– jųnegaliasunkiaupastebima.Nuo1934m.Kauno8ojofortopradinėjemokyklojeNr.24įsteigtojeneįgaliųvaikųklasėjebuvopradėtimokytiaštuonikurtieji.ŠiosklasėsvadoveirmokytojaŠvietimoministerijaskyrėjauną(g.1915m.)pedagogęstefanijąPaukštytę.SusipažintisukurčiųjųmokymometodikairpraktikajibuvodvisavaiteskomandiruotaįJelgavos(Latvija)kurčiųjųmokyklą.1938m.pradžiojebuvorimtaisusirūpintakurčiųnebylių(taip
su tri ku sios klau sos as me nys bu vo tuo met va di na mi) rei ka lais. LabaiaktyvusbuvokarepraradęsregėjimąPranasDaunys, kuris kvietė visuomenę „kurčiųnebylių švietimo talkon“. Į jokvietimąatsiliepėA.Radzvickienė,prof.P.Radzvicko,palikusiokurčiųnebyliųmokyklaiįsteigti10tūkst.litų,našlė.BuvosuburtakeliųasmenųgrupėirįsteigtaLietuvoskurčiųnebyliųglobosdraugija.Pirmaeiliuuždaviniudraugijapasirinkoneatidėliojantįsteigtikurčiųnebyliųmokykląinstitutą.TuopačiumetutąpatįdarbądirboirŽmogausglobosdraugija.Abidraugijosdirboparengiamuosiusdarbusirrengėsiįkurtikurčiųnebyliųinstitutus.Žmogaus globos draugija kurčiųnebylių institutą įsteigė
1938m.rugsėjo1d.Kaune.JovedėjasbuvoJonasVajėga. Čia dirbostefanijaPaukštytė, laikomapirmąja kurčiųjųmokytojaLietuvoje.Lietuvoskurčiųnebyliųglobosdraugijakurčiųnebyliųins
titutąįkūrė1939m.vasario24d.,Kaune,Archyvog.15.JovedėjabuvosesuokotrynietėLeonija.Kaune1939m.įkurtamokyklakurtiemsvaikamssavoveiklosniekuometnebu vo nu trau ku si, jo je mo ky mas vy ko net ir ka ro me tu. TaiyraseniausiaLietuvojekurčiųjųirneprigirdinčiųjųformaliojougdymoįstaiga.1940m.kovo1d.abušieinstitutaibuvosujungti,suvals
tybinti ir perduotiKaunosocialinioaprūpinimovaldybospriklausomybei. Šios įstaigos direktoriumi buvo paskirtasJonasVajėga.
MoKyMas.vadovėliai.prieMonės
Taislaikaislabaitrūkolietuviškųvadovėlių,todėltekopritaikytisavajaikalbaivokiškusirlatviškus.Pirmuosiuslietuviškusii,iiiiriVkl.vadovėliuskurtiesiemsirnebyliamsparengės.Paukštytė,A.sirgedienė irGerulaitienė. Nuo 1940 m. sausio1d.S.PaukštytėšvietimoministroįsakymubuvopaskirtaVilniauspradžiosmokyklosIIlaipsniomokytoja.ŠilenkųkurčiųjųmokyklaveikėTrakųg.22.Bebendrojolavinimo,berniukaibuvomokomistaliausdarbų,mergaitės–įvairiųnamųruošosdarbeliųirrankdarbių.Jiemsvadovavo8patyręmokytojai,tarpjųirVilniauskurčiųjųmokyklosįkūrėjasJonasGlembockis.Nuo 1941 m. ko vo 1 d. mo kyk la buvopavadintaVilniauskurčiųnebyliųmokykla,os.PaukštytėGrinevičienėbuvopaskirtajosdirektore. Di rek to riau ti jaitekoneilgai:1942m.gegužės15d.(vokiečiųokupacijosmetais)tuometinisŠvietimodepartamentodirektoriusmokykląuždarė.Tačiau1945m.,mokytojamsA.Pacenkaitei,M.stelmošenko,J.GlembockiuiirtuometuŠvietimoministerijoje
Kurčiųjųugdymoistorijospuslapiusbevartant
(Atkelta iš 1 psl.)
dirbusiais.PaukštyteiGrinevičienei inicijavus,VilniujebuvoįsteigtaVilniauskurčiųjųinternatinėmokykla.Lietuvoskurčiųjųnebyliųsąjungarūpinosimokslopriemo
nėmis irvadovėliais.DaugšiojesrityjenuveikėsąjungospirmininkasJ.Glembockis.Jisparengėirišleidopradiniokurčiųjųmokymovadovėlius„Mokausikalbėti“,„Gramatikospratimai“,pirštųabėcėlęlietuviųkalbairkt.1940m.išleistameLietuvoskurčiųnebyliųdraugijosleidinyje
„Mūsųkurtiejinebyliai“,rašomaapietuometiniųkurčiųvaikųugdytojųsupratimą,kurčiųjųugdymą,išvardytosproblemos.
„Į ne by lių mo kyk lą at ei na vai kas – kur čias ne by lys, ku ris nemo ka nei kal bė ti, nei ra šy ti, nei ap link jį esan čių daik tų var dais pa va din ti. Net gi ne ži no, kaip pats va di na si. Iš lū pų ne ga li nie ko su pras ti, kas jam kal ba ma. Daž niau siai mo ka iš tar ti tik du žo džius: „ta ta“ ir „ma ma“. Be to, dar sa vo tiš kais žen klais pa jė gia iš reikš ti tai, kas jam gy ve ni me yra rei ka lin giau sia. Ges tų kal bos vi sai ne mo ka, nes ne tu rė jo pro gos iš ko iš mok ti.
Ne by lių mo kyk lo je vai kas mo ko si kal bė ti, skai ty ti, ra šy ti, pažin ti kal bą iš lū pų ju dė ji mo ir ki tų da ly kų, žo džiu, mo ko si vis ko, ko ir gir din tis vai kas, iš sky rus dai na vi mą, mu zi ką. Ges tų kal bos mo kyk lo je ne si mo ko. Šios kal bos jis iš moks ta iš sa vo vy res nių jų drau gų, nes ne by liai sa vo tar pe su si kal ba tik ges tų kal ba.
Ne by lius mo kant ir auk lė jant rei kia tu rė ti daug kan try bės. To kiam vai kui ne ga li ma pri tai ky ti tą pat mąs tą, kaip gir din čiam. Kas gir dinčiam vai kui vi sai pa pras ta, ne by liui yra la bai sun ku. Jis pa žįs ta kal bą tik aki mis, to dėl rei kia vi suo met taip sto vė ti, kad vei das bū tų vi siems aiš kiai ma to mas, o kal bė ti vi sai nor ma liai, per daug ne iš si žio ti, nes tuo met kal ba pa si da ro ne su pran ta ma.“
(IštraukosišJ.Glembockiostraipsnio„Kurčiasnebylysvaikas“,1940m.)
„Pra de dant or ga ni zuo ti Lie tu vo je kur čiųne by lių švie ti mą, daug ko te ko pa si ges ti. Svar biau siai – ne bu vo pa ty ru sių mo ky to jųpe dago gų, ku rių pa ruo ši mas, kaip ir pats jų dar bas, yra ypa tin gai sun kus, rei ka lau jąs daug prak ti kos ir ati tin ka mų su ge bė ji mų. Dėl lė šų sto kos pra džiai pa ka ko, kad vie nas ki tas pa rink ta sis as muo iš vy ko vie ną ki tą mėn. į ati tin ka mas už sie nio mo kyk las to pas mus iki šiol ne dirb to dar bo pri si žiū rė ti, vie ną ki tą prak ti nę ži nią pa si sa vin ti, ir vis kas. Bu vo ge rų no rų, ir dar bas pra dė tas sėk min gai. Ta čiau, no rint kurčiųne by lių švie ti mą at ei ty je ge riau suor ga ni zuo ti ir jį ati tin ka mo je aukš tu mo je pa sta ty ti, rei kės dar daug pa dir bė ti, pa gal vo ti ir su dary ti ati tin ka mas są ly gas mo ky to jams pa ruoš ti. Vi sur į tai krei pia ma daug dė me sio, nes nuo pa ruo ši mo ne tar piai pri klau so sėk min gas mo ky mas bei auk lė ji mas.“
(IštraukaišsesersArkadijosstraipsnio„Kurčiųnebyliųmokytojųparuošimas“)
KurčiųjųuGdyMaspoKarioMetais
InformacijosšiatemagalimarastiKaunoapskritieskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrometraštyje:„Mo ky mo programų nebuvo,mokytojai naudojosi kitų šalių kurčiųjųmokyklųprogramųpavyzdžiais(Latvijos,Vokietijos,Rusijos).VėliaupagalšiuospavyzdžiusprogramasrengėŠvietimoministerija,Vilniausmokytojų tobulinimosi institutasdraugesukurčiųjųmokyklųmokytojais.“Programaspamokiniambeiužklasiniamdarbuitvirtinošvieti
mo mi nist ras. iki1953m.mokiniailaikėvisųdalykųegzaminus,onuo1954m.–tiklietuviųkalbos(raštuiržodžiu)iraritmetikosraštu.Egzaminuslaikėpagalbendrojolavinimomokyklųaštuonmečiųmokyklųprogramasirnuostatus. Iki1957m.suklase(nuoparengiamosiosklasėsikimokyklosbai gi mo) dir bo vie nas mo ky to jas. 1957/1958m.m.buvoįvestasdalykinismokymas.Mokytojai,turintysspecialųjįvidurinį
2009 09 15Nr.12 9
išsilavinimą,dirbosuI–IVklasėmis,oaukštąjį–suV–XIkl.Apie 1953–1955m. Lietuvoje kur
čiųjųmokymuiplačiaipradėtasnaudoti(tuo met taip va din tas) rašto kalbosmetodas(antvisųdaiktų,esančiųkurčiųjųaplinkoje,priklijuojamoskortelėssudaiktųpavadinimais).Šismetodasnevisiškaipasiteisinoirkartusujuobuvopradėtapapildomaivartotidaktilinėkalba.Anottometoužrašų,padarytaišvada,kadšiosabipriemonėsyratikpapildomosmokantkurčiuosius.Didelisdėmesystuometbuvoskiria
mas mokytojųkvalifikacijostobulinimui:kurčiųjųmokytojamsnuo1948m.Vilniujekasmetbuvoorganizuojamitrumpalaikiaikursai.Vėliaubuvopradėtiorganizuotiirilgalaikiai(3metų)kursai,kurietrukdavokasmetpomėnesį.LektoriaisbuvokviečiamimoksliniaibendradarbiaiišMaskvosirLeningrado(dabartinioPeterburgo)defektologijosinstitutų.DalismokytojųtobulinosiRygoje.KasantrimetaivykdavoPabaltijorespublikųirBaltarusijosmokyklųmokslinėskonferencijos,kuriosesurdopedagogaidalydavosipatirtimi.Mokyklų vadovai kasmet rinkdavosi į pasitarimus,kurievykdavoišeilėsvisosemokyklose.Pokariometaispastebėta,kadpadaugėjoneprigirdin
čiųjųirvėliauapkurtusiųvaikų.Išpradžiųjiemokėsikartusukurčiaisiais,betpaskuiįsitikinta,kadneprigirdintiejiirvėliauapkurtusieji yra daug imlesni ir greičiau išmoksta dėstomąjįdalyką(taiprašomamūsųmokyklosmetraštyje).DėltoKaunomokykloje1953m.buvoįkurtaneprigirdinčiųjųirvėliauapkurtusiųmokinių klasė.Kitosemokyklose tokių klasių nebuvo.KauniečiųpatirtisirrezultataiįtikinoŠvietimoministerijąbeikitųmokyklųsurdopedagogus,kadbūtinadiferencijuotikurčiųjų,neprigirdinčiųjųirvėliauapkurtusiųjųmokymą.PirmojiLietuvoskurčiųjųugdymoįstaiga–Kaunokurčiųjųmokykla–1960m.buvopavadintaKaunoprigirdinčiųjųmokyklainternatuirpradėjopriimtitikneprigirdinčiusirvėliauapkurtusiusmokinius,kurtiejimokėsitoliau,kolbaigdavoaštuoniasklases.Prigirdintysmokiniai,turintyskalboslikučių,aštuoniųklasiųkursąbaigdavoper11metų,otiemokiniai,kuriųneprigirdėjimasbuvožymusirkuriųkalbasilpnaiišsivysčiusi,–per12metų.Vilniuje 1945m. įkurtoji kurčiųnebyliųmokykla iki
2005m.buvoVilniauskurčiųjųmokykla(dabar–Lietuvoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentras–LKNuC),o Kauneesantimokyklanuo1960iki2005m.buvoKaunoneprigirdinčiųjųmokykla. Kauno neprigirdinčiųjųmokykladidžiausią dėmesį skyrė sutrikusios klausos vaikų ugdymuižodiniumetoduirbuvošiometodonaudojimoLietuvojelyderė.SovietiniaismetaisLietuvojebuvoįsteigtoskitoskurčiųjųugdymoįstaigos:1958m.Vilniujebuvoatidarytaspecialiojikurčiųjųmokykla,
kuriojekurtiejimokėsibendrojolavinimodalykųiramato,da-bartaiVilniauskurčiųjų irneprigirdinčiųjųreabilitacinisprofesiniomokymocentras;1961m.įkurtiVilniauskurčiųjųikimokykliniaivaikųnamai,
šiuometuLietuvossutrikusiosklausosikimokyklinisug-dymocentras;1969m.Šiauliųlopšelyjedarželyje„Nykštukas“buvopradėta
ugdytivienasutrikusiosklausosvaikųikimokyklinėgrupė(dabar–Šiauliųsutrikusiosklausosvaikųugdymocentras);1972m.Panevėžyjebuvoatidarytospirmosiossuaugusių
kurčiųjųmokymoklasėsvakarinėjevidurinėjemokykloje,Kaune veikėKaunokurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vakarinė(pamaininė)vidurinėmokykla.
Sovietiniaismetaiskurčiųjųugdymegestųkalbabuvonenaudojama,okaikadanetirdraudžiama,jibuvonepripažįstamakaip visavertė kalba.Buvo laikoma, kad tai dirbtinė kalba,nepadedantikurčiamvaikuiugdytis.Lietuvojeatkūrusnepriklausomybępamažukeitėsipožiūrisįgestųkalbąirkurčiųjųugdymometodus,taippatirįugdymovietą.Pradėjokurtisnau
joskurčiųjųirneprigirdinčiųjųmokyklos,kad vaikai galėtųmokytis arčiau savogyvenamosiosvietos,nemažasutrikusiosklausosvaikųpradėjointegruotisįben dro jo la vi ni mo mo kyk las.
1991m. pradėjo veiktiKaunokur-čių ir neprigirdinčių vaikų reabilita-cijos ir ugdymo centras „Lingua“,kurio pagrindinis tikslas teikti pagalbąintegruotaibendrojolavinimoįstaigosebesimokantiems kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir jaunuoliams, jųtėvams bei bendrojo lavinimo įstaigųpedagogams.1992m. Kauno64ajamedarželyje
buvoatidarytosdvikurčiųjųpradinėsmokyklosklasės,onuo1994m.darželispavadinamasKaunokurčiųjųdarže-liu-mokykla.1993m.Panevėžyjebuvoįkurtakatalikiškojikurčiųjųirnepri
girdinčiųjųmokykla,dabarbesivadinantiPanevėžiokurčiųjųirneprigirdinčiųjųpagrindineinternatinemokykla.1995m.įsikūrėKlaipėdoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųpa-
grindinėinternatinėmokykla.1998m.buvoatkurtaTelšiųkurčiųjųinternatinėmokykla.
LietuvosRespublikosVyriausybės1995m.gegužės4d.nutarimuNr.630„Dėlkurčiųjųgestųkalbospripažinimogimtąjakalba“(Žin.,1995,Nr.38948)gestųkalbapripažinta kurčiųjųgimtąja kalba.Ši nuostata 1996m.buvoįtvirtintaLietuvosRespublikosneįgaliųjųsocialinėsintegracijosįstatyme.LRšvietimoirmoksloministerijoskolegija 1997m. birželio 26d. nutarimuNr. 4 patvirtinoSutrikusiosklausosasmenųugdymoirsocializacijoskoncepciją,kuriojebuvopripažinta,kadkurtiejiasmenys,neturintyslydimųjųsutrikimų,turitaspačiasintelektinesgalimybeskaipirgirdintiejibeigaliįsigytitokįpatišsilavinimąkaipirsveikieji.Koncepcijojeteigiama,kadkurtiejigalibūtiugdomižodinėskalbos,totaliosioskomunikacijos,bilingviniu(dvikalbiu)metodais,tačiausvarbiausinurodytibilingvinis(kurtiesiems)iržodinėskalbos (neprigirdintiesiems)metodai.Kon cep ci jo je buvonurodytiirsutrikusiosklausosasmenųugdymosibūdai:kurčiųjųirneprigirdinčiųjųmokyklosearbaintegruotaibendrojolavinimomokyklose,tačiaudėlspecifiniųbendravimoreikmiųtinkamesnisbūdasyraspecialiojimokyklaarbaspecialiojiklasėben dro jo la vi ni mo mo kyk lo je.Koncepcijojebuvonumatytasutrumpintikurčiųjųirneprigir
dinčiųjųmokykliniougdymo laiką.1997/1998m.m.pradėjęlankytimokyklą vaikai turėjo įsigyti vidurinį išsilavinimą per13metų(buvo15metų).Buvopripažinta,kadgestųkalbakurtiesiemsyranetikmokomasisdalykas,betirmokymopriemonė.Surdologijos centro organizuoti kursai pagal ES projek
tą „Kurčiųjų teisės į išsilavinimągimtąja kalbaužtikrinimas“(2005–2008m.). Jį finansiškai rėmė irŠMM.Dvikalbio kurčiųjųugdymosampratabuvopatvirtintaLietuvosRespublikosšvietimo irmoksloministro 2007m. sausio 15 d. įsakymu Nr.ISAK65.Tikėta,kadšisdokumentaspadėsgreičiaupastūmėtiirsurdopedagogųrengimokaitą,irsąlygųlietuviųgestųkalbosmokymuisisudarymą.Dar daug reikia nuveikti lietuvių gestų kalbosnorminimo,
gestųkalbosmokytojųprofesiniotobulinimosrityje.ŠiemsklausimamsdaugdėmesioskirtaLietuviųgestųkalbosvartojimoirvertėjųpaslaugųteikimo2005–2008metųir20092012metų programose,patvirtintoseLietuvosRespublikosVyriausybėsnu ta ri mais.
(Kai kurios sąvokos, pavyzdžiui, „kurtiejinebyliai“, šiamestraipsnyjevartojamostokios,kokiosjosbuvovartojamosčiaaprašomaislaikais.)
LaimutėGERViNsKiENėKaunoapskritieskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrodirektorė
Tarties pamokoje
10 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
2008m.Lietuvojegyveno8276kurtieji, iš jųsuaugusiųjų,kuriemsnustatytas neįgalumas, – 7379 ir 897 vaikai iki 15metų.Šieasmenysnegalinaudotisgirdintiesiemsprieinamainformacijairbendrautisujais,nestechninėmispriemonėmisnepavyksta reabilituoti klausos, o girdintieji nemoka lietuviųgestųkalbos.Šiospriežastyslemiakurčiųjųsocialinęizoliaciją,žemąišsilavinimolygį,ribotasgalimybeskonkuruotidarbo rinkoje, nes kurtieji negali įprastomis sąlygomisįgytiprofesijos,įsidarbintiirdirbti,savarankiškaispręstiiškilusiųbuitiniųirasmeniniųproblemų.LietuvosRespublikosVyriausybė1995m.gegužės4d.nutarimuNr.630„Dėlkurčiųjųgestųkalbospripažinimogimtąjakalba“(Žin.,1995,Nr.38–948)įteisinogestųkalbąkurčiųjųgimtąjakalba.Gestųkalbayrakalba,turintierdvėsirveidoišraiškosvartojimupagristągramatiką,taippatžodinėmskalbomsnebūdingųdarybospriemonių.Šikalbaturivisuskalbomsbūdingusbruožus,liudijančius jossavarankiškumąbei lygiavertiškumąsukitomispasauliokalbomis,iryrapagrindinėkalbinėsmažumosLietuvoje–kurčiųjųbendruomenės–bendravimo,informacijosgavimoirperteikimoaplinkiniamspriemonė. Girdinčiųjųžiniųapiegestųkalbosgramatiką,žodžiųirsakiniųdarybąstokalemiaklaidingąpožiūrįįgestųkalbą–daugelisžodinėskalbosvartotojųmano,kadgestųkalbayraprimityvi,ja neįmanomaapibūdinti sudėtingų gamtos ar visuomenėsgyvenimoreiškinių.Esamamanančių,kadgestųkalba– taitiklietuviųkalbosforma.
LRVyriausybė2009m.birželio3d.nutarimuNr.550patvir ti no Lietuviųgestųkalbosvartojimoirvertėjųpaslaugųteikimo2009–2012metųprogramą, ku rios pa skir tis – sie kiant kurčiųjųintegracijosįvisuomenęirmažinantjųsocialinęizoliaciją,laiduotiLietuviųgestųkalbosvartojimoirvertėjųpaslaugųteikimo2005–2008metųprogramos,patvirtintosLietuvosRespublikosVyriausybės2005m. rugpjūčio 17d. nutarimu Nr. 896, tęstinumą.Pagrindiniai šios programosuždaviniai:plėtotilietuviųgestųkalbostyrimą,leksikosirgramatikospavyzdžių kaupimą, gerinti kurčiųjų švietimopaslaugų kokybęirplėtotilietuviųgestųkalbosvertimopaslaugaskurtiesiems,gerintišiųpaslaugųirinformacijosprieinamumą.ProgramąnumatomaįgyvendintibendradarbiaujantSociali
nėsapsaugosirdarbobeiŠvietimoirmoksloministerijoms,NeįgaliųjųreikalųdepartamentuiprieSocialinėsapsaugosirdarboministerijos,apskričiųviršininkams,Lietuvoskurčiųjųdraugijai.Programojenumatytųpriemoniųvartotojai:kurtieji,jųartimieji,kurčiųjųmokytojai(surdopedagogai),gestųkalbosvertėjai,socialiniaidarbuotojai,kitossocialinėsvisuomenėsgrupės.
lietuviųGestųKalba
Lietuviųgestųkalbostyrimaipradėtitik1998m.,todėlkolkasnepakankamaisukauptapatirtiesirmetodikųgestųkalbosgramatikaimokyti,trūkstašiossritiesspecialistų.Tik2004m.buvoišleistaspirmasislietuviųgestųkalbosvadovėlis„Lietuviųgestotyrospagrindai“.Šisvadovėlispalengvino lietuviųgestųkalbosmokytojųdarbąirišdaliespatenkinogirdinčiosvisuomenėsinformavimoapielietuviųgestųkalbąporeikį.Iki2005m. tiriant lietuviųgestųkalbąparengtasir išleistaspenkiųtomųLietuviųgestųkalbosžodynas,įkurįsudėtairaprašytaapie3tūkst.leksiniųvienetų.Įvairiuformatuparengta10teminiųirvienasaiškinamasisteminislietuviųgestųkalbosžodynėlis.ĮgyvendinantLietuviųgestųkalbosvartojimoirvertėjųpaslau
gųteikimo2005–2008metųprogramąirsiekiantplėtotilietuviųgestųkalbostyrimąirnorminimą2006m.LietuvoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentrebuvoįsteigtasGestotyrosirmetodiniųpriemoniųrengimoskyrius,kurisšiuometuatliekalietuviųgestųkalbostyrimo,leksikosirgramatikospavyzdžiųkau pi mo dar bus. Iki 2008 m. pa bai gos bu vo su kaup ta 8000
Svarbikurčiųjųugdymosąlygalietuviųgestųkalbos leksiniųvienetųaprašųkompiuterinėduomenųbazė,jospagrindupradėtakurtiaiškinamojožodynoversija,kurikurtiesiemsirgirdintiesiemslietuviųgestųkalbosvartotojamsbusprieinamainternetunuo2009m.Ikišiųmetųparengti ir išleisti8kompiuteriniai teminiaiaiškinamiejižodynailietuviųgestųkalba(geografijos,chemijos,dailės,fizi kos, is to ri jos ir bio lo gi jos, po li to lo gi jos ir ti ky bos). Pa reng ta ir išleista17priemonių(vaizdajuosčių irskaitmeniniųvaizdodiskelių), reikalingų kurčiųjų neformaliajamšvietimui lietuviųgestųkalba.Gestųkalbostyrėjasturibūtiįgijęsišsilavinimąhumanitarinių
mokslųstudijųsrityje,mokėtigestųkalbą,taippatturėtigestųkalbostiriamojodarbožinių.Tokiossritiesirišsilavinimospecialistai,galintystyrinėtigestųkalbąarvartotijąpraktiškaiirrengtispecialiąsiasmokymopriemones,pradėtiLietuvojerengtitik2006m.,įgyvendinantLietuviųgestųkalbosvartojimoirvertėjųpaslaugųteikimo2005–2008metųprogramą.2006/2007m.m.pagal384valandųtrukmėsstudijųprogramą9lituanistaiįgijolietuviųgestųkalbostyrėjųspecializaciją.Daugelisšiųspecialistųdirbakurčiųjųšvietimosistemojeargestųkalbostyrinėjimosrityje.Šiemetnumatytaprojektątęsti.Sustiprintamokyklų kurtiesiemsmetodinė bazė. Išleistas
kompiuterinis lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlis, 9mokymopriemonės,parengti8leidiniai–lietuviųgestųkalbosmo ky mo va do vai gir din tiems ir ap kur tu siems su au gu sie siems mo ky ti, pa reng ta Dvikalbiokurčiųjųugdymosamprata(Žin.,2007,Nr.10411),kuripatvirtintašvietimoirmoksloministro2007m.sausio15d.įsakymuNr.ISAK65,parengtosirišleistos9specialiosiosmokymopriemonėsir3metodinėsrekomendacijosmokytojamsirtėvams.Daugdėmesioskiriama lietuviųgestųkalbosvertėjų,mo
kytojų kvalifikacijai tobulinti. 2005–2008m. lietuvių gestųkalbos įgūdžius patobulino 350 surdopedagogų, 91 lietuviųgestų kalbos vertėjas. Parengta 32 valandų kvalifikacijostobulinimoprograma lietuviųgestų kalbosmokytojams.Girdintiemsvartotojamsparengtalietuviųgestųkalbospagrindųvizualinėmokymosiprograma,integruotaįuniversaliąneįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę duomenųbazę (www.un ri is.lt).Kompiuterinėmisšiosprogramoslaikmenomisaprūpinta60savivaldybių,10apskričiųsocialiniųpaslaugųirkitųįstaigų.Parengta30specialistų,turinčiųįgūdžiųdirbtilietuviųgestųkalbosmokymokursuose,407girdintysirapkurtęasmenysmokėsilietuviųgestųkalbos.2005–2008m. pagerintamokyklų kurtiesiemsmaterialinė
bazė ir įrengta 10 lietuvių gestų kalbosmokymo kabinetų.Lietuvoskurčiųjųdraugijoskurčiųjųteritoriniuosereabilitacijoscentruose(Vilniuje,Kaune,Panevėžyje,ŠiauliuoseirKlaipėdoje)įsteigtiirįrengti5lietuviųgestųkalboskabinetai,1leksikosir gra ma ti kos ka bi ne tas.2005–2008m.padidėjogestųkalbosvertėjųpaslaugųpriei
namumaskurtiesiemsvisojeLietuvoje.Iki2008m.buvoįsteigti94gestųkalbosvertėjųetatai,didėjogestųkalbosvertėjųcentrųskaičius.Iki2005m.buvoįsteigtairveikė2gestųkalbosvertėjųcentrai,teikiantyspaslaugasVilniausirKaunoapskritysegyvenantiemskurtiesiems.2005–2008m.tokiecentraiįsteigtidar5apskrityse:Panevėžio,Klaipėdos,Šiaulių,MarijampolėsirAlytaus.RūpinantisvertimopaslaugųprieinamumuUtenos,TauragėsirTelšiųapskritysešiųspecialistųetataibuvoįsteigtiapskričiųviršininkųadministracijose.LietuviųgestųkalbosvertimopaslaugoskurtiesiemstaippatbuvoteikiamosVilniaus,Kauno,Klaipėdos,Šiaulių,PanevėžiokurčiųjųreabilitacijoscentruoseirVšĮSurdologijoscentras,kuriuosekasmetgestųkalbosvertimopaslaugasteikėnemažiaukaip6gestųkalbosvertėjai.2005–2008m.padidėjusgestųkalbosvertėjųskaičiuiirdėl
demografinėssituacijospokyčiųsumažėjuspaslaugųgavėjųskaičiui,55proc.padidėjogestųkalbosvertėjųpaslaugųprieinamumas–2004m.vienamgestųkalbosvertėjuividutiniškai
2009 09 15Nr.12 11
teko160kurčiųjų,o2008m.vidutiniškai–88.2005–2008m.gerėjovertimopaslaugųkokybė,gestųkal
bosvertėjaitobulinovertimoįgūdžius,naudojosiparengtomismetodikos priemonėmis.Tačiau išliko vertėjų išsilavinimo irkvalifikacijostobulinimoproblema.Trūkstavertėjų,verčiančiųįtarptautinęgestųkalbą,mokančiųanglų,prancūzų,vokiečių,lietuvių gestų kalbas.Pagal neuniversitetinę studijų programąVilniaus kolegijoje studijuojantys gestų kalbos vertėjospecialybę studentai dėlmaterialinių priežasčių dažniausiaipraktikąatliekaVilniuje,nesatsisakovyktiįkituosemiestuoseveikiančiusgestų kalbos vertėjų centrus.Kol kasnetobulasgestųkalbosvertėjųregioninispasiskirstymas,prastapraktikoskokybė.Būtinatoliaugerintigestųkalbosvertimopaslaugųkokybętobulinantšiaspaslaugasteikiančiųspecialistųprofesinękvalifikaciją,didinantkvalifikacijos tobulinimoprogramųįvairovę ir rūpinantisspecialistųdalyvavimu jose.ŠiuometuSurdologijoscentrasrengiagestųkalbosmokymoprogramasįvairiomsvartotojųgrupėms ir turi ilgametėsdarbopatirties.TikslingaišplėstiSurdologijoscentro,kaipmetodologijoscentro,funkcijas,kadjisgalėtųnetikrengti,vykdyti,koordinuotigestųkalbosmokymoprogramųrengimąįvairiomsvartotojųgrupėmsirvykdytigestųkalbosvertėjų,surdopedagogųkvalifikacijostobulinimo, viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų ir kitųvartotojųgrupiųmokymoprogramas,betirdalyvautirengiantteisėsaktus,reglamentuojančiusgestųkalbosvertėjųdarboturinį,kvalifikacijos tobulinimą iratestaciją. Įgyvendinusšiaspriemones padaugės gestų kalbos vartotojų, gerės vertimopaslaugųkokybė,kilsgestųkalbosvertėjųkvalifikacija,augsgestųkalbosvertėjoprofesijosautoritetasirdidėsspecialistųmotyvacijatobulėti.Visataiprisidėsplėtojantvertimopaslaugųįvairovę ir teritorinįprieinamumąkurtiesiems,didinskurčiųjųsavarankiškumą kasdieniame ir visuomeniniamegyvenime,jųgalimybesįgytiišsilavinimą,profesijąirdirbti.2007/2008m.m.šešioseikimokyklinesugdymoprogramas
vykdančiosemokyklosebuvougdomi56kurtivaikai,2004m.tokiųvaikųskaičiusbuvodidesnis–76.2007/2008m.m.specialiosiosemokyklosemokėsi472mokiniai,2003/2004m.m.–600mokiniųiratitinkamaijosedirbo170mokytojų.2007/2008m.m.317kurčiųjųmokėsibendrojolavinimomokyklųbendrojougdymoklasėse,o2003/2004m.m.tokiųmokiniųbuvo414.Nuo2001m.Lietuvoskurčiųjų ir neprigirdinčiųjųugdymo
centre (iki 2005m. buvusiojeVilniaus kurčiųjų internatinėjemokykloje) pradėjus vykdyti vidurinio ugdymoprogramą71kurtysisįgijovidurinįišsilavinimą.Tačiaušiuometušalyjeyratikkeletasmokytojų,kuriemslietuviųgestųkalbayragimtoji,oneformaliojosuaugusiųjųšvietimo,mokytojųkvalifikacijostobulinimoprogramų,kuriųdalyviaigalėtųmokytislietuviųgestųkalbos,pasiūlanepakankama.2007/2008m.m.Lietuvojeveikė10kurčiųjųugdymoirpro
fesiniomokymoįstaigų,odešimtyjemokyklųveikėintegruotoskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymoklasėsarbagrupės.VeikiaspecializuotasVilniauskurčiųjųirneprigirdinčiųjųreabilitacinisprofesiniomokymocentras.Jamerengiama11profesijųspecialistų,veikia16grupių,dirba33mokytojai.2008/2009m.m.vienuolikoješaliesaukštųjųmokyklųstu
dijavo35kurtieji.Jieyrapasirinkęįvairiasstudijųprogramas,tačiau lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų prieinamumasstu di juo jan tie siems vis dar ne pa kan ka mas.
Daugumasuaugusiųkurčiųjųdėliki1991m.diegtųmokymometodų ir informacijos teikimobūdųnesugebėjoįgytipagrindinioišsilavinimo,daugelisyraįgijętikpradinį,kaimovietovėsevisdaresamaneraštingų.Mokyklose,kurioseugdomikurtieji,įrengtilietuviųgestųkal
boskabinetai,tačiaujuosedartrūkstaįrangoslietuviųgestųkalbosmokymuisi,nepakankamaspecialiųjųmokymopriemoniųpasiūla,omokytojųbeikitųspecialistų(surdopedagogų,lietuviųgestųkalbosvertėjų,socialiniųdarbuotojų)kvalifikacijosneužtenkakokybiškamišsilavinimuiteikti,todėlšalyjedaugeliokurčiųjųišsilavinimolygistebėražemas.Nuo2002m.pradėti rengti gestų kalbosvertėjaiVilniaus
kolegijoje.Gestųkalbosstudijųprogramąbaigė:2005m.–24,2006m.–17,2007m.–16absolventų.Šiuometustudijuoja28būsimigestųkalbosvertėjai.Viešąsiaspaslaugasteikiančioseįstaigosemažaidarbuotojų,
mokančiųlietuviųgestųkalbą.Iškilusporeikiuidažnaikurtiejibekitųasmenųtarpininkavimonegaligautireikiamospagalbos.Būtinasudarytigeresnessąlygasgirdintiesiemsmokytislietuviųgestųkalbos.Šiuometušalyjeįlietuviųgestųkalbąverčiamospavienės
pertelevizijątransliuojamoslaidos.Titruojamųbeiverčiamųįgestųkalbąlaidųlaikotrukmėsįtvirtinimasteisėsaktaislabaiaktualuskurčiųjųbendruomenei.Taipadėtųmažintikurčiųjųinformacinęizoliaciją.ŠiuometuperLietuvosnacionalinętelevizijąkasdienrodomavienainformacinėžiniųlaidasuvertimu įgestųkalbą.Nėrareglamentuota,kiekLietuvosnacionalinėtelevizijaturirodytigarsoirvaizdokūriniųsuvertimuįgestųkalbą.RemiantisEuroposSąjungosšaliųpatirtimisiektina,kadnemažiaukaip70proc.rodomųprogramųbūtųtit ruo ja mos.
nuMatytaĮGyvendinantproGraMą
Įgyvendinantprogramąnumatytapapildytiirpatikslintilietuviųgestųkalbos8000leksiniųvienetųaprašų,parengtiirpaskelbtiinterneteelektroninęaiškinamojolietuviųgestųkalbosžodynoversiją,parengtiirišleisti8teminiusžodynuslietuviųgestųkalba,parengti14specialiųjųmokymopriemoniųirmetodiniųrekomendacijųmokytojams,parengti10lietuviųgestųkalbostyrėjų.Lietuviųgestųkalbosįgūdžiustobulins:50surdopedagogų,60lietuviųgestųkalbosvertėjų,150viešąsiaspaslaugas teikiančių tarnybųdarbuotojų (policininkų ir ugniagesių,medicinosdarbuotojų),400girdinčiųjų irsutrikusiosklausosvartotojų (kurčiųjų šeimų, socialinių darbuotojų, studentų irkitųvisuomenėssocialiniųgrupiųnarių).Taippatnumatoma:parengti11gestųkalbosmokymoprogramųįvairiomsvartotojųgrupėms;2009–2012m.parengti28profesionaliuslietuviųgestųkalbosvertėjus,turinčiusaukštąjįišsilavinimą;10kurčiųjųmokyklųir5kurčiųjųreabilitacijoscentruosebei1gestųkalbosleksikosirgramatikostyrimokabinetepagerintilietuviųgestųkalbosmokymokabinetųįrangą;įrengti56kompiuterizuotasdar bo vie tas.LKNUCpavestavykdytiprogramospriemones,užkuriųįgy
vendinimąatsakingaŠMM.TeresaAiDuKiENė
ŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to Specialiojougdymoskyriausvyriausiojispecialistė
Kaunoapskritieskurčiųjųirneprigirdinčiųjųugdymocentre...
Rugsėjo1oji Mokomėstarti Popamokų
12 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
Individualizuotougdymoprocesodalyviųpožiūrisįspecialiojopedagogodarbą
Specialiosiospedagoginėspagalbosbendrojolavinimomokyklojepaskirtis–didintispecialiųjųporeikiųmokiniųugdymosiveiksmingumąirstiprintimokytojųgebėjimąugdytispecialiųjųporeikiųmokinius.Kaipsekasispecialiajampedagoguiatliktijamnumatytasveiklosfunkcijas?Kaipspecialiojopedagogodarbąvertinaindividualizuotougdymoprocesodalyviai–mokytojai ir tėvai?Tokie ir panašūs klausimai kyla gilinantis įspecialųjįugdymąbendrojolavinimomokyklose,iratsakymųįjuosreikėtųieškotiatliekanttyrimus.Tyrimotikslas–nustatyti,kaipspecialiojopedagogodarbą
vertinadalykųmokytojai,patysspecialiejipedagogaiirspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųtėvai.Tyrimoimtisirvieta.Tyrimedalyvavovienasšimtasdviejų
rajonų–ŠiauliųirRokiškio–bendrojolavinimomokyklųmokytojųirtiekpatŠiauliųrajonospecialiųjųugdymosiporeikiųvaikųtėvųbei30Šiauliųir20Rokiškiorajonųbendrojolavinimomokyklųspecialiųjųpedagogų.Tyrimometodai.Ty ri mas buvo at lie ka mas nau do jant kie ky
biniųtyrimųmetodą–standartizuotąapklausąraštu.specialiojopedagogoveiklamokykloje.Specialusispe
dagogas–yravaikų, turinčiųspecialiųjųugdymosiporeikių,mo ky to jas ir ko man di nio dar bo at sto vas, ge ban tis ben drau ti ir bendradarbiautisumokytojais,minimaisvaikais,jųšeimomis,specialistais.Svarbiausiasspecialiojopedagogoveiklostikslas–sudarytitinkamąmokymosiaplinkąspecialiųjųugdymosiporeikiųvaikuiirteiktispecialiąjąpedagoginępagalbą.Išskiriamosdvipagrindinėsspecialiojopedagogokompetencijos:gebėjimas naudoti kompensacines priemones ir gebėjimasteikti profesionalias konsultacijas pradinių klasių bei dalykųmokytojamsspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųpažinimoir ugdymo individualizavimo klausimais bei būti šios veiklosini cia to riais. Tyrimoplanavimas irorganizavimas.Planuojant tyrimą
buvo parengtos trys skirtingos pusiau uždaro tipo anketos(klausimynai);vienaskirtabendrojolavinimomokyklųmokytojams,kita–specialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųtėvams,trečia – specialiesiems pedagogams. Sudarant klausimusremtasispecialųjįugdymąreglamentuojančiaisdokumentaisirmokslinėsliteratūrosšaltiniais.Mokytojųnuomonėapiespecialiojopedagogokonsul
tacijasirteikiamąpagalbąspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniams. Pirmateiginiųgrupė–Informacijaapiespecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųugdymošaltinius.Mokytojaiinformaciją apie specialiųjų ugdymosi poreikiųmokinių ugdymą„dažnaiirlabaidažnai“gaunaperspecialiojopedagogokonsultacijas(72proc.)irdirekciniusbeimokytojųtarybosposėdžius (54proc.),rečiau–perindividualiuspokalbius(„dažnaiirlabaidažnai“–51 proc.)irspecialiojougdymokomisijosposėdžius(„dažnaiirlabaidažnai“–40proc.),retaiinformacijągaunaperat vi ras spe cia lio jo pe da go go pa mo kas.Apklausaparodė,kaddalykųmokytojairetaidalyvaujaspe
cialiojougdymokomisijosposėdžiuose.Dažniausiaitiktada,kaiaptariamispecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųmokymosipasiekimai.Šiuoseposėdžiuoseretaiskaitomipranešimaiapiespecialiųjų ugdymosi poreikiųmokinių ugdymą.Dažniausiaitokiopobūdžiopranešimaiskaitomibendruosiuosesusirinkimuose–mokytojųtarybosposėdžiuose,direkciniuosepasitarimuose.Norsinformacijaspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųugdymoklausimaismokytojamspateikiama įvairiais būdais,išryškėjomokytojųporeikisinformacijągautiempiriniubūdu:ste bint spe cia lio jo pe da go go pa mo kas ir pan.Antrateiginiųgrupė–Specialiojopedagogopagalbosmoky
tojamsvertinimas. Dažniausiaimokytojaisulaukiaspecialiojopedagogopagalbosrengdamimokiniųžiniųirgebėjimųverti
nimoužduotis,analizuodamimokiniųmokymosipasiekimus,pritaikydamiklasėsaplinką,parinkdamitinkamusdarbobūdusirmetodus(šiųteiginiųpalankiųvertinimų(„dažnaiirlabaidažnai“)vidurkis–52proc.).Daugumamokytojųpažymi,kadlabiau siai jiems trūkstapraktinėsspecialiojopedagogopagalbosadaptuojantdalykougdymoturinį. To kios pa gal bos „nie ka da“ nesulaukia21proc.,„retai“sulaukia50proc.mokytojų.Įtrečiągrupępatekoteiginiai,apibūdinantysmokytojųdalyva
vimąspecialiojougdymoprocese.Apiedutrečdalius(72proc.)respondentųnurodė,kaddalyvaujaspecialiojopedagogomokyk lo je or ga ni zuo ja muo se ren gi niuo se (dis ku si jo se, se mi na ruose, kon fe ren ci jo se). Kas ant ras (54 proc.) da ly vau ja pradiniomokiniųspecialiųjųporeikių įvertinimo irspecialiojougdymoskyrimoprocesuose.Rečiausiaimokytojaidalyvaujaspecialiojope da go go at vi ro se pa mo ko se („re tai ir nie ka da“ – 81 proc.). Paskutinėjeteiginiųskalėje–specialiojopedagogopagalbos
nauda.52proc.mokytojųnurodė,kadnaudanežymi,48proc.nurodė,jogžymi.Svarbiausiospagalboskryptys:pagalbamokiniuiperprantantmokomąjąmedžiagąirspecialiojopedagogorengiami pranešimai įvairiais specialiojo ugdymoklausimais (nurodė14proc.mokytojų), 11proc.mokytojų įžvelgiaprofesionalių konsultacijų naudą.Tačiau kas trečiasmokytojaspa si gen da spe cia lio jo pe da go go pa gal bos pritaikantugdymoturinį(30proc.),23proc.mokytojųdartrūkstametodiniųrekomendacijų, ki ti mo ky to jai (4 proc.) tei gia, kad spe cia lio jo pedagogopamokasturilankytidaugiaumokinių,tiekpatmokytojųtei gia, kad specialiojopedagogopamokasturilankytidaugiauvyresniųjųklasiųmokinių.Tėvųnuomonėapiespecialiojopedagogokonsultacijas
irteikiamąpagalbąmokiniams. Tėvųinformavimoapievaikųspecialųjįugdymąšaltiniai.Paaiškėjo,kad„dažnaiirlabaidažnai“49,6proc.tėvųinformacijąapievaikųspecialųjįugdymągauna išklasėsauklėtojo irdalykųmokytojų,46,2proc. tėvų–išspecialiojopedagogo.67,2proc.apklausojedalyvavusiųtėvųnurodė,kadspecialiejipedagogaipatariašeimai,kokiuspagalbosbūdus ir formasnaudoti jųvaikui.Apiepamokosenaudojamuspagalbosbūdus,formas,metodustėvaidažniausužinoišdalykųmokytojų.Tėvųdalyvavimasspecialiojougdymoprocese.Tėvaidaž
niau siai da ly vau ja spe cia lio jo pe da go go konsultacijose(„dažnaiirlabaidažnai“–76proc.),mokymosipasiekimųaptarime (74proc.).Nevisitėvaidalyvaujasudarant individualiąvaikougdymoprogramą(„nie ka da“ – 46 proc., „re tai“ – 44 proc.) ir vertinantvaikospecialiuosiusporeikius(„nie ka da“ – 40 proc., „retai“–36proc.).Rečiausiaitėvaidalyvaujaspecialiojougdymokomisijosposėdžiuoseirspecialiojopedagogoatvirosepamokose („niekada“–78proc., „retai“–22proc.).Tyrimoduomenys rodo, kad tėvai dažniau dalyvauja tradiciniuoseug dy mo pro ce so ren gi niuo se, ku riuo se kal ba ma apie spe cialiųjų ugdymosi poreikiųmokinių ugdymą (tėvų susirinkimai,paskaitos,diskusijos),ospecifiniuose(vaikopasiekimųįvertini mas, in di vi du a lios ug dy mo pro gra mos su da ry mas, Specialio jo ug dy mo ko mi si jos posėdžiai) tėvaidalyvauja retaiarbavisainedalyvaujairdažnainesuprantatokiosveiklossvarbos (16proc.anketųatsakymaitaisyti).Tėvųšvietimas,kurįvykdo mo ky to jai, spe cia lie ji pe da go gai, ad mi nist ra ci ja, vis la biau įtraukiatėvusįspecialiojougdymoprocesą.Tačiaudažniausiaitokiopobūdžiorenginiuosetėvamstiksuteikiamainformacijaapievaikųspecialųjįugdymą,patystėvaiyratikpasyvūsindivi du ali zuo to ug dy mo pro ce so da ly viai. Tėvų nuomonė apie specialiosios pedagoginės pagalbos
naudą.71,58proc.tėvųnuomone,specialiojipedagoginėpagalbaturi„žymiąnaudą“,28,39proc.tėvųteigia,kad„naudanežymi“,nėvienasištėvųnenurodė,kadspecialiojipedagoginė
Tyrimas
2009 09 15Nr.12 13
Teiginiųkodųreikšmės1.Metodinėsliteratūrosrekomendavimas2.Informavimasraštu3.Pranešimųrengimas4. Kon sul ta ci jos5.Atvirospamokos6.Specialiojougdymokomisijosposėdžiai7.Individualūspokalbiai8.Susirinkimai
Tėvųirmokytojųinformavimobūdai(palankūsteiginiųvertinimai)
73
96
50
30 28
4754
96
18 20
71
93
35
98
59 58
pagalba„nėranaudinga“.32,95proc.tėvųpalankiausiaivertinaspecialiojopedagogopagalbąpritaikantugdymoturinįvaikogebėjimamsirspecialiesiemsporeikiams,omokytojaibūtenttokiopobūdžiospecialiojopedagogopagalboslabiausiaipasigenda.Apklausosduomenys rodo,kad tėvams trūksta informacijosapievaikųtęstiniomokymosiirįsidarbinimogalimybes.specialiųjųpedagogųnuomonėapiemokytojų ir tėvų
konsultavimą, teikiamą pagalbą specialiųjų ugdymosiporeikiųmokiniams,gebėjimusdirbtispecialiaisiaispedagogais.Į pirmąjąteiginiųgrupę–informacijos,suteikiamostėvamsirmokytojams,įvairovė–įtrauktiteiginiai,atspindintyspa grin di nes spe cia lio jo pe da go go veik los kryp tis. Dau gu ma specialiųjųpedagogųyragerosnuomonėsapiesavoveikląspecialiojougdymoprocese(teigiamivertinimai„dažnaiirlabaidažnai“sudaro59proc.,neigiami„retaiirniekada“–41proc.).Specialiejipedagogaidaugiausiadėmesioskiriaspecialiųjųugdymosiporeikių mokiniųugdymuipersavopamokas,„dažnaiirlabaidažnai“95,5proc.specialiųjųpedagogųderinaspecialiojougdymoprogramųtemassumokytojoparengtomispritaikytųprogramųtemomis.Specialiejipedagogaiteigia,kadjie„dažnai“(72proc.)ir„labaidažnai“(19proc.)padedamokytojamspritaikytiugdymoturinį.Specialiejipedagogaipripažįsta,kadatvirųpamokųmokytojamsrengiamažai(„dažnai“–17proc.,„labaidažnai“–0proc.).Informaciniusleidiniustėvamsirmokytojamsapiespecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųugdymą„dažnai“rengia25proc.,„labaidažnai“tik4proc.,skaitopranešimus,rengiadiskusijas,seminarus,konferencijas„dažnai“– 23proc.,„labaidažnai“–tik2proc.specialiųjųpedagogų.Skalėje pateikiami teiginiai,atspindintys tėvų irmokytojų
informavimospecialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymoklausimais būdus.Pateikiami palankūs teiginių vertinimai (žr. grafiką), kurie gauti susumavus specialiųjų pedagogųvertinimus„dažnai“ir“labaidažnai“.Įvertinusgautusduomenispastebėta,kadspecialiejipedagogaidažniau informuojamokytojus(teigiamivertinimaisurinko67,25proc.),neitėvus (48,5proc.).Specialiejipedagogaidažniausiai tėvamsrekomenduojametodinęliteratūrą(73proc.)Perspecialiojougdymoko mi si josposėdžius71proc.specialistųsuteikia informacijąapievaikospecialųjįugdymą,norstėvaiirmokytojaišioskomisijosposėdžiuosedalyvaujaretai.Nedaugtėvų(22proc.),kurie dalyvauja specialiojo ugdymo komisijos posėdžiuose,gaunaminėtąinformacijąapievaikųspecialųjįugdymą.Tėvairečiauinformuojamižodžiupertėvųsusirinkimusirspecialiojopedagogokonsultacijas(36proc.tėvų„dažnaiirlabaidažnai“gaunainformacijąperspecialiojopedagogokonsultacijas)neiraštu(64proc.specialiųjųpedagogųinformuojatėvusraštu) apie vaikomokymosi pasiekimus ir pažangą specialiosiosepamokose.Mokytojams specialieji pedagogai dažniausiairekomenduojametodinę literatūrą (96 proc.), su tei kia informacijąperindividualiuspokalbiusirkonsultacijas(98 proc.), komisijos posėdžius(93proc.),rečiau–per mokytojųtarybosposėdžius(42proc.).Informacijąspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųugdymoklausimaismokytojamsteiktiyrapaprasčiau,nesjietiesiogiaidalyvaujaspecialiojougdymoprocese.Tėvaidažniauyratikspecialiojougdymoprocesostebėtojaiarpa
syvūsdalyviai.Trečiojeskalėjepateikiamiteiginiai,apibūdinantysspecialiojo
pedagogogebėjimussėkmingaiįgyvendintispecialųjįugdymąmokykloje.Specialiejipedagogaiyragerosnuomonėsapiesavogebėjimusdirbtispecialiaisiaispedagogais:teigiamivertinimaisudaro76proc.(60proc.–„kogero,netrūkstagebėjimų“ir16proc.–„visainetrūkstagebėjimų“),oneigiami–tik24proc.(22proc.–„kogero,trūkstagebėjimų“ir2proc.–„labaitrūkstagebėjimų“).Specialiejipedagogaigebarengtiirskaitytipranešimusspecialiųjųugdymosiporeikių mokiniųugdymoklausimais (68 proc.) ir įsijaustiįtėvųišgyvenimus(72proc.).Apklausosduo me nys ro do, kad kai ku riems spe cia lie siems pe da go gams trūkstagebėjimopritaikytiugdymoturinį(10proc.)irnustatytimokiniųugdymosisunkumųpriežastis(39proc.).Tikėtina,kadkai kuriems specialiesiemspedagogams trūksta ir dalykiniųžinių,kuriosbūtinospritaikantugdymoturinį.Paskutinę teiginiųgrupęsuformulavopatysspecialiejipe
dagogai, jie apibūdinospecialiosios pedagoginėspagalbosnaudą.66proc.specialiųjųpedagogųteigia,kadspecialiosiospedagoginėspagalbosnaudažymi, nes tei kia mos kon sul tacijosmokytojams (teigia 33 proc.), padedama suprasti ugdymo turinį specialiųjųugdymosi poreikiųmokiniams (teigia 21proc.),lavinamostokiųmokiniųsutrikusiosfunkcijos(12proc.). 34proc.specialiųjųpedagogųteigia,kadspecialiojipedagoginėpagalbanežymi,nesmažasspecialistųdarbokrūvisneleidžiasuteiktispecialiosiospedagoginėspagalbosvisiemsspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniams.
iŠvados
1.Tyrimorezultataiparodė,kadugdymoprocesodalyviai(tėvai,mokytojaiirspecialiejipedagogai)išesmėsteigiamai,bet nevienodai vertina teikiamos specialiosiospedagoginėspagalbosnaudąmokiniams, turintiemsugdymosi sunkumų.Mokytojaispecialiąjąpedagoginępagalbąvertinakaipnežymią,tėvailinkęvertintijąkaipžymią,specialiejipedagogaiapskritaiabejojateikiamospagalbosefektyvumu.Taipatvirtinahipotezę,kadspecialiojopedagogodarbokokybėirvertėdarnevisadayratinkama,nevisiškaiatitinkamokytojų,tėvųirpačiųspecialiųjųpedagogųpageidaujamąlygmenį.Mokytojaispecialiojopedagogopagalbąapibūdinopalankiai
šiose srityse: specialiojo pedagogo konsultacijos, rengiamipranešimai,pradinismokiniųmokymosisunkumųįvertinimas,pasiekimųanalizė,irkritiškai–pagalbaadaptuojantugdymoturinį, pritaikant ugdymometodus ir būdus.Mokytojai ypačpasigendapraktinėsspecialiojopedagogopagalbosindividualizuojantugdymoturinį,norsspecialiejipedagogaikonsultuojamo ky to jus ug dy mo tu ri nio adap ta vi mo klau si mais.Išryškėjokonkretesnėspraktinėspagalbosporeikis–atvirose
specialiojopedagogopamokosegauti informacijąapie specialiojopedagogonaudojamusdarbobūdusirmetodus,apiepritaikytasvaizdinespriemones,pratimusiružduotis,kuriaismokytojaivėliaugalėtųremtisugdydamispecialiųjųugdymosiporeikiųmokinus.Mokytojairetaitiesiogiaidalyvaujavertinantmokiniųugdymosiporeikius,pasiekimųaptarime,specialiojo
ugdymo komisijos posėdžiuose, o informacijąšiaisklausimaisgauna išspecialiųjųpedagogųpranešimų,skaitomųdirekciniuosearmokytojųtarybos posėdžiuose, ir specialiojo pedagogokonsultacijų.Nenustatytas ryšys tarpmokytojų poreikio
gau ti spe cia lio jo pe da go go kon sul ta ci jas ir mo
14 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
kytojųkvalifikacijos;kylantmokytojųkvalifikacijai(vyresnysismo ky to jas, mo ky to jas me to di nin kas) po rei kis kon sul tuo tis su specialiuoju pedagogu apie ugdymo turinio, darbo būdų irmetodųpritaikymąauganežymiai.Tačiaupastebimasmokytojųsupratimasapietai,kokiųkonkrečiųkonsultacijųgalimatikėtis iš specialiojo pedagogo.Didėjantmokytojų darbo suspecialiųjų ugdymosi poreikiųmokiniais stažui, specialiojopedagogokonsultacijųporeikisnemažėja:skirtingoskvalifikacijosirnevienodosdarbopatirtiesmokytojaituripanašųporeikįben dra dar biau ti su spe cia liuo ju pe da go gu.Mokytojųįgytainformacijaapiespecialiųjųugdymosiporei
kiųmokiniųugdymą(ugdymoturinioindividualizavimą,darbobūdų pritaikymą), jų specialiuosius poreikius priklauso nuospecialiojopedagogoteikiamųkonsultacijųraiškosirkokybėsbeiorganizuojamųrenginiųspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųugdymoklausimais.Mokytojų poreikis gauti informaciją apie specialiųjų ugdy
mosiporeikiųmokiniųugdymąpriklausonuoto,kokįdalykąmokytojasdėsto.Dažniausiaiįspecialųjįpedagogąkonsultacijųkreipiasipradiniųklasiųirlietuviųkalbosbeimatematikosdalykųmokytojai.2.Tėvai individualizuotougdymoprocesedažniaupriima,
nei suteikia informaciją.Tėvai dažniaubendrauja su klasėsauklėtoju,dalykųmokytojais,neisuspecialiuojupedagogu.Suspecialiuojupedagogudažniaubendraujamaraštu,neižodžiu,ben dra vi mo ini cia ty va pri klau so spe cia lia jam pe da go gui. In formacijąvaikųspecialiojougdymoklausimaistėvaidažniausiaigauna iš specialiojo pedagogoper klasės susirinkimus ir išspecialiojo pedagogo žinučių kartą ar du kartus permetus.Tėvaibeveiknegaunainformacijosišspecialiojougdymokomisijosposėdžių, nedalyvauja specialiojo pedagogokonsultacijose;nėrastebėjęatvirųspecialiojopedagogopamokų,nesjosneorganizuojamos. Tėvų požiūris į vaiko ugdymosi pasiekimus, specialiojo
ugdymonaudingumą yra statistiškai priklausomasnuo tėvųdalyvavimospecialiojougdymoprocese.Tėvai,kurienuolatirsistemingaidalyvaujatėvųsusirinkimuose,bendraujasuspe
cialiuojupedagogu,auklėtoju,domisivaikougdymosipasiekimais,dalyvaujaspecialiojougdymokomisijosposėdžiuose,suprantairvertinaspecialiojougdymosvarbąirnaudąvaikui.Tėvųišsilavinimas,gyvenamojivietairamžiusmažailemiajųapsilankymopasspecialųjįpedagogądažnumąirporeikį.3.Specialiejipedagogaiglaudžiaibendradarbiaujasumoky
tojais,tačiausutėvaisbendravimasformalus.Informacijamokytojamssuteikiamaraštuiržodžiu,skaitomipranešimai,rengiamosdiskusijos,kt.Informacijamokytojamsdažniausiaisuteikiamapersusirinkimusirdirekciniuspasitarimus,rečiau–perindividualiuspokalbiusirspecialiojougdymokomisijosposėdžius.Mokytojams teikiamametodinė pagalba ugdymometodų irbūdųnaudojimo,mokiniųžiniųvertinimoklausimais.Tėvaitikinformuojamiapievaikųugdymosipasiekimus.Specialiejipedagogaiyrapasirengę teikti kompetentingas
konsultacijasirmokytojams,irtėvams.Visiškaipakankagebėjimųsuteiktižodinę informacijąapiespecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniųugdymąirugdymąsi,rekomenduotimetodinęliteratūrą.Pakankagebėjimųsuteiktitikžodinęinformacijąmokytojamsapieugdymoturiniopritaikymą,tiknedideleidaliaispecialistų nepakankagebėjimų įvertintimokiniųmokymosisun ku mus. Specialiųjųpedagogųkompetencijaididelę įtaką turi įgyta
kvalifikacija,darbostažasirgebėjimai.Turintysaukštąkvalifikaciją(vyresniojospecialisto,specialistometodininko)irdidelįdarbostažą(daugiaunei10metų)specialiejipedagogaiteikiakompetentingaskonsultacijasmokytojamsirtėvams.
TatjanaBORisEViČiENėŠiauliųr.Kužiųvid.mkla
Straipsnisparengtaspagalautorėsspecialiosiospedagogikosmagistrodarbą„Bendrojo lavinimomokyklosspecialiojopedagogoveiklosefektyvumas“.Darbovadovasprof.J.Ambrukaitis(2007,ŠU).Pagalmagistrodarbąparengtistraipsniaimoksložurnale„Specialusisugdymas“,2007,1(16)ir„Specialusisugdymas.Priedas“,2007.
Europosspecialiojougdymoplėtrosagentūra: ištakosirįžvalgos
1996m.lapkričio19ojiyralaikomaoficialiaagentūrosįsteigimodata.Potosekėtrejiintensyvausdarbometai,kaiagentūrosveikląfinansavoDanijosšvietimovaldžia.1999m.finansinęatsakomybęužagentūrosišlaikymąprisiėmėvalstybėsnarės(tuometjųbuvo15ESvalstybiųirIslandijabeiNorvegija).Šisžingsnislėmė,kadagentūrataponepriklausoma,galinčiasavarankiškaiveiktiEuroposorganizacija.Šiuometu agentūros veiklą finansuoja įvairių valstybių
švietimoministerijos.SlovakijairSlovėnijaagentūrosveiklojedalyvaujastebėtojųteisėmis,oEuroposinstitucijos(EuroposKomisijairEuroposParlamentas)jaiteikiapolitinęirfinansinęparamą.LietuvosRespublikos švietimo irmoksloministerija nuo
2000m. iki2004m.dalyvavošiosorganizacijosdarbestebėtojosteisėmis,onuo2004m.yrajostikrojinarė.Aš,ŠMMBendrojougdymodepartamentoSpecialiojougdymoskyriausvedėjaReginaLabinienė, esu de le guo ta at sto vau ti mi nis te ri jai Atstovųtaryboje,o2008m.buvauišrinktaįšiosorganizacijosvaldymotarybą,kuriąsudaro5asmenys.Agentūra–nepaprastaorganizacija.Ištiesųjiyravalstybių
nariųšvietimoministerijųdeleguotųatstovųirekspertųtinklas.Informacija,kuriąsurenkairskleidžiaagentūra,yrabendrasšiųasmenųdarborezultatas.Norsvisosvalstybėsnarėstobulinasavąsiasšvietimosistemas,besivadovaudamos1994m.
UNESCOSalamankos deklaracijoje apibrėžtomis inkliuziniougdymonuostatomis,ligišiolsusiduriamasudideliaissunkumaisjasdiegiant.Agentūrosveiklagrindžiamatokiuprincipu:„Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los, ku rios va do vau ja si in kliu zi nio ugdymonuostatomisyraveiksmingiausiasįrankis,padedantisnetikįveiktidiskriminavimą,betirkurtidraugiškasbendruomenes,kurtiinkliuzinęvisuomenęirpasiekti,kadišsilavinimasbūtųprieinamasvisiems.Dardaugiau,jossuteikiaišsilavinimądaugumaivaikųirpadidinavisosšvietimosistemosveiksmingumą,neišskiriantirekonominioaspekto.“KennetoEklindo,buvusioagentūrosAtstovųtarybosnario
(Švedija),ošiuometudirbančioUNESCOInkliuziniougdymopro gra mos spe cia lis tu, po sa kis pui kiai pai liust ruo ja Eu ro pos šaliųsituaciją:„Kiekvienavalstybėjaipriimtinutempustengiasikurtivisiemsprieinamąinkliuziniošvietimosistemą,..kuriojedalyvavimas,lygybėirbendruomenėyrasvarbiausiadimensija,apibrėžiantišvietimokokybę.“Per pastaruosius 12metų parengta daugybė ataskaitų ir
rekomendacijųnagrinėjantšiastemas:ankstyvojiintervencijavaikystėje,specialiųjųporeikiųasmenųšvietimoaprūpinimasEuropoje,pagalbamokytojams,specialiojougdymofinansavimas,informacijosirkomunikacijostechnologijos,perėjimasišmokyklosįdarbinėsveiklossritį,pagrindiniaispecialiųjųporeikiųasmenųugdymoprincipai,inkliuzinisugdymasirveiksmingas
2009 09 15Nr.12 15
darbasklasėjepradiniobeividuriniougdymopakopose.Agentūraparengėįvairiosmetodinėsmedžiagos,susiju-
siossuminėtomistemomis.Jągalimaparsisiųstiišmūsųinternetosvetainės www.european-agency.org.Internetosvetainė jaupatisavaimeyradideli informacijos
ištekliai.Šiuometująsudaroapie5000tinklalapių,išjosgalimaatsisiųstibeveik1000ypatingųbylų.Beto,veikiaseptyniospagrindinėsduomenųbazės,suteikiančiosbeveikneišsemiamąpaieškos variantų skaičių.Anglų kalba yraagentūrosdarbokalba, tačiau stengiamasi kuodaugiau informacijos pateiktiiragentūrosnariųkalbomis, todėlprojektųraportųkopijos irinformacinisleidinysyrarengiaminet19kalbų.Artimiausiojeateityje informaciją teiksimemaltiečių, slovakų bei slovėnųkalbomis.Taiištiesųnelengva!Agentūrasavovalstybėmsnarėmssuteikiaypatingągalimy
bękeistisžiniomisbeipatirtimi, tobulintispecialiojougdymokokybę.Valstybėsgalimokytisvienaiškitos,pasinaudodamosagentūrosteikiamomisgalimybėmis.Aukščiausiasagentūrossiekis–įtvirtintijąkaipsvarbiausią
Europosištekliųirinformacijostarpininkę,kuripadėtųsurastiirgautiinformacijosįvairiausiaisspecialiojougdymoaspektaisir svar biau sio mis te mo mis.Savoveiklojeorganizacijavisuometatsižvelgiaįpagrindinius
tarp tau ti nius ben dri jos do ku men tus, su si ju sius su spe cia lio jo ug dy mo sri ti mi: Jungtiniųtautųorganizacijos(JTO)„Lygiųgalimybių teikimoneįgaliesiemsbendrąsias taisykles“,salamankosdeklaraciją,Liuksemburgochartiją,Madridodeklaraciją,EsTarybosrezoliucijas, ku rios yra su si ju sios su inkliuziniu ugdymu.Šiuose dokumentuose išdėstytomisnuostatomisyragrindžiamamūsųveikla,jossudaroagentūrosstrateginiųdokumentųpagrindą,okaupdami informacijąir vykdydami jos sklaidą, visų pirmaatsižvelgiame į šiuosedokumentuoseapibrėžtusspecialiųjųporeikiųasmenųugdymo(si) pri ori te tus. Agentūrasiekia,kadlygiųgalimybiųprincipasbūtųįgyvendi
namasįvairiųšaliųšvietimosistemose,kadkokybiškosšvietimopaslaugos būtų prieinamos kiekvienammokiniui, o ugdymoprocesebūtųremiamasimokiniųstiprybėmis,atsižvelgiamaįindividualiusmokiniųgebėjimusirporeikius.Bendradarbiaujama ir su kitomisEuropos ir tarptautinė
mis institucijomisbeiorganizacijomis,siekiančiomis tobulintibendrąjį ir specialųjį ugdymą.Šioms institucijomspriklausoEu ro pos Ko mi si ja ir su ja su si ju sios or ga ni za ci jos: Eko no mi nio bendradarbiavimoirplėtrosorganizacija,UNESCO,Europosmokyklostinklapis,Šiaurėsministrųtaryba.Tadmesgalimepasiūlytivartotojams irkitas institucijas,galinčiassuteikti informacijos bei konsultacijų.Taip pat bendradarbiaujama suEURYDICE ir EUROSTAT.
Informaciją agentūra skleidžia įvairiais būdais: leisdamair platindama informacinius leidinius, straipsnius įvairiomistemomis, veiklos ataskaitas, seminarų, konferencijų, kitokiųrenginiųmetu.Beto,mūsųinternetosvetainėjegalimarastiduomenųbazių įvairiomis temomis, specifinės informacijos,galinčiosdomintivartotojus,beinuorodųįkiekvienosvalstybės,priklausančiosagentūrai,nacionalinesinternetosvetaines,atspindinčiaskiekvienosšaliesšvietimosistemos,bendrojoirspe cia lio jo ug dy mo ypa tu mus.Agentūrossiekis–teiktipatikimąinformaciją,atspindėtiįvai
riųEuropoješaliųšvietimosistemosevyraujančiastendencijasbeipokyčius,t.y.atskleistitikrąjąspecialiojougdymobūklę.Pagrindinesmūsųagentūrosteikiamosinformacijosirpaslaugųvartotojųgrupessudaropolitikai,ekspertaiirprofesionalai,darantysįtakąspecialiojougdymopolitikaibeipraktikai.Šiosvalstybiųnariųvartotojųgrupėsgalikreiptisįmus,kaipįorganizaciją,kurisudaropuikiassąlygastobulintiprofesinękvalifikaciją,naudodamaįvairiaskeitimosiinformacija,gerąjądarbopatirtimiformasirbūdus.2006m.agentūrosatstovųtarybapatvirtinonaująstrateginę
veiklosprogramą.Šiojeprogramojeapibrėžtossritys,kurias,Atstovųtarybosnariųnuomone,ateityjebūtinatobulintiprioritetinetvarka.Tai:vertinimas,padedantisplėtotiinkliuzinįugdymą;pa
galbosteikimasmokiniamsimigrantams,turintiemsspecialiųjųugdymosiporeikių;mokytojųrengimasdirbtiinkliuziniougdymosąlygomis;pagalbos,reikalingosrūpintisspecialiųjųugdymosiporeikiųasmenųšvietimu,organizavimas;tokiųasmenųmokymo po li ti ka ir prak ti ka pro fe si nio mo ky mo pa ko po je.Darbuvonagrinėtostrystemos,kuriomsteikiamaypatinga
reikšmė,omedžiagaatnaujinta.Tai:inkliuzinisugdymasirdarbasklasėje, informacijosirkomunikacijos technologijos,būtinosspecialiųjųugdymosiporeikiųturinčiųasmenųugdymuiirankstyvojiintervencijavaikystėje.Valstybiųnariųdeleguotųatstovųirekspertųnuomone,būti
naskirtigerokaidaugiaudėmesionetikspecialiųjųugdymosiporeikių turinčių,bet ir visųmokiniųugdymo individualizavimui. Koncepcija„papildomiporeikiai“reiškia,kadateityjeagentūrasavoveiklaapimsdaugplatesnęgrupęmokinių,kuriemsreikiapapildomospagalbos.Valstybių – agentūros narių – dalyvavimas vykdomuose
projektuoseyralabainaudingas,kadangibetarpiškaitarnaujaben dro jo ir spe cia lio jo ug dy mo sis te mos to bu li ni mui.
Agentūrosstruktūrayra labai savita.Šį savitumąnulemiažmonės:agentūraipriklausančiųvalstybiųatstovai,deleguotišvietimoministerijų(Atstovųtarybosnariai,politinislygmuo);skiriaminacionaliniaikoordinatoriai(Nacionaliniųkoordinatoriųtarybosnariai,specialistųpraktikųlygmuo),kuriuosvienijapanašuspožiūrisįspecialiojougdymosistemosEuropojetobulinimąirkuriedirbažinodamisavošaliesšvietimo,bendrojoirspecialiojougdymosistemosporeikiusbeiplėtrosperspektyvas.ŠievalstybiųnariųatstovaidirbadraugesunuolatiniaisagentūrosspecialistaissiekdamispecialiojougdymosistemostobulinimoirplėtrosEuroposlygmeniu.Atstovųtarybosnarius deleguojapačiosvalstybės,juosski
riašvietimoministerijos,Atstovųtarybayrapolitinisagentūroslygmuo.Būtentšiostarybosnariaiyraatsakingiužsavošaliųinteresųpristatymą,užtai,kadįšaliesporeikiusbūtųatsižvelgtaformuojantbendrąagentūrosveiklosstrategiją.SvarbusAtstovų tarybos uždavinys – išsirinkti agentūros
valdymotarybą,kuri įgaliotakoordinuotiagentūrospadaliniųveiklą,rūpintisjųdarboefektyvumu(nuopatministerijosdalyvavimoagentūrosveiklojepradžiosįšiątarybąbuvaudeleguotairaš,onuo2008m.esuvienaiš5josvaldybosnarių).Agentūros valdybospirmininkasatlieka irAtstovų tarybos
pirmininkofunkcijas.Pirmininkasyraatsakingasužvaldybosposėdžiųvyksmąbeiproblemųsprendimąiškilusginčamsdėlagentūrospolitikosformavimo.ŠiuometupirmininkaujaJorgenasGrevė,vienasišorganizacijosįkūrėjų.Valdybaglaudžiaibendradarbiaujasuagentūrosdirektoriu
mi,kuris,pagalAtstovųtarybosirvaldybosveiklosnuostatus,yraatsakingasužvisųagentūrospadaliniųvaldymąirveiklą.Da bar di rek to rius yra dr. CorasMeijeris.
Kai ku rios mi nis te ri jos ski ria na cio na li nius ko or di na to rius, kurieglaudžiaibendradarbiaudamisusavošaliesatstovųtarybosnariukoordinuojaagentūrosprogramųirprojektųrengimąbeiįgyvendinimąsavovalstybėse.TačiaudaugelyjevalstybiųšiąfunkcijąatliekaAtstovųtarybosnariai.Agentūrąsudaroketuritarpusavyjesusijępadaliniai,atsakin
giužagentūrosfunkcijųįgyvendinimą:Sekretoriatas (adm@eu ro pe anagen cy.org);Programųirprojektųturiniokoordi-navimopadalinys(cct@eu ro pe anagen cy.org);Informacijossklaidospadalinys (idt@eu ro pe anagen cy.org);Ryšių suESstruktūriniaispadaliniaisgrupė(brussels.office@europe anagen cy.org.
Dėlklausimų,susijusiųsusituacijaįvairioseagentūrosnarėsevalstybėse,teirautisReginosLabinienėstel.(85)2191183,el. p. re gi na.la bi nie [email protected]gupageidaujateišsamiosinformacijosapieagentūrą,kviečiameapsilankytiinternetosvetainėjewww.european-agency.org.
ReginaLABiNiENėŠMM Ben dro jo ug dy mo de par ta men to Specialiojougdymoskyriausvedėja
16 Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ priedas Mes esame
Priedà parengë:
informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ vyr. redaktorë Zina Rimgailienë, stilistë Ona Banadienë, tekstø tvarkytoja Algita Taraseviè, maketuotoja Eglë LesniauskienëTel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. [email protected]
Mes esame
Laiškųapžvalga
Panevėžiokurčiųjųirneprigirdinčiųjųpagrindinėsmokyklosmo ky to ja LaimaLapėnienėmumsparašė,kadjųmokyklajauantrimetaisėkmingaidirbapagalprogramą„Moksleiviųsveikosgyvensenosugdymas“.SveikatosšvietimoprogramosdirektorėsPranėsŠlutienėsiniciatyvająmokyklaipadovanojoČikagosilinojausuniversitetoslaugosfakultetas.„Dėstymasgrindžiamasspiralėsprincipu:visipagrindiniaiklausimaitam tikrais intervalais kartojami per visąmokymosi laiką, omokiniai gali plėsti ir gilinti savo žinias, sveikatos problemųsuvokimą,kadįgytiįgūdžiaipagalamžiųiržiniųprieinamumąbūtų toliau įtvirtinami“,–pasakojasavo laiškemokytoja.ŠiamokyklospatirtimijosdirektorėDanutėKriščiūnienė bu vo pakviestapasidalytiPanevėžioapskrityjeirKlaipėdosvisuomenėssveikatoscentroorganizuotameseminare„Moksleiviųsveikosgyvensenosugdymas“.PasakP.Šlutienės,„šimokykla–pavyzdysvisaiLietuvai,nesčiasugebamaįveikląįtrauktinetikvaikus,betirjųtėvus,mokiniaimokomipatyspriimtisprendimusirformuotipožiūrįįsveikatąbeisave“.Užaktyvų dalyvavimą įgyvendinant programą „Moksleivių
sveikosgyvensenosugdymas“mokyklosdirektoreiD.KriščiūnieneibuvoįteiktassveikatosapsaugosministroAlgioČaplikopadėkosraštas.
...OKėdainiųspecialiosiosmokyklosmokiniaibei prieš keletąmetų ją baigę jaunuoliai vasarąpasitikoprojektu „Vasarosužimtumosavaitė2009“. Įgyvendintas antrasis tęstinio projekto,prasidėjusio pernai, etapas. Projekto dalyviaibuvopakviesti į „Muzikinėsvaidybinės raiškos“bei„Savarankiškumoįgūdžiųplėtojimo“dienas.KėdainiųspecialiosiosmokyklosmokytojakonsultantėAušrastoškienėrašo:„Kiekvienądienąpradėdamimuzikiniulabaryčiu,projektodalyviailinkėdavo vieni kitiems„visko, kogeriausio,visko,kogražiausio,–tikdainuotigarsiauirliūdėtimažiau“. Meninės veiklos kabinete pasigaminę pirštų
atspaudaispatvirtintą„Vasarosužimtumosavaitės“ pasą, visi „keliavo“ įlabiausiai pamėgtas vaikystėspasakas bei tapę jų herojaisim pro vi za vo „Ropę“, „Raudonkepuraitę“, „Pirštinę“... Džiugiaiprojektodalyviussutikoirmuzikosmokytoja.Jineslėpėjaudulio vėl galėdama apkabin ti se niai ma ty tus pir muo sius ka pe los „Linksmuoliai“ mu zikantus–Arną,Darių,Ramūną,RolandąirSolveigą.Antrojidienabuvoskirtaveik
lai „Menųdirbtuvėse“. Kodėlgi nepamėginus to, kas neišbandyta?TechnologijųmokytojosA.Kisielienėssupažindintisu batikos technika jauniejimenininkai pasinėrė į spalvų irfantazijospasaulį.Atradimų dieną „Gyvenimo keliu“ projekto dalyviai buvo
pakviesti įkelionę.AplankęKėdainiųrajonoKrakiųmiesteliožymesnesvietas,ilgesniamlaikuiapsistojomežirgyne.Žirgyno dar buo to ja mie lai pa pa sa ko jo apie po nius, dar bi nius ar klius beisportiniusžirgus,jųpraktinęnaudą.Vaikaientuziastingaitraukėsportinį vežimą, šukavoarkliusbei šaukdami vardais„lenktyniavo“sujais.Sužinojome,kadįmūsųrajonągastroliųatvykusPanevėžiovežimoteatruižirgynasnuomojasunkiuo
siusarklius, o sportiniai žirgai kasmetdalyvaujaSartųlenktynėse.Neišdildomą įspūdį paliko Fantazi
jos die na „septyniosnatelės“. Die na tapo ypatinga, nes turėjomegalimybęsavo projektinę veiklą pristatyti dviemKėdainiųkraštotelevizijoms.Neįgaliejipatyspasakojoapiešiossavaitėsveiklą,
parodėatliktusdarbus“.Penktadienis–savaitės iršioprojektoetapopabaiga.Vėl
tradicinissusėdimaspriepačiųprojektodalyviųserviruotostalo,svečių–mokyklosvadovų,tėvų–sveikinimai,dainos,įvairiaspalviuosebalionėliuoseįdangausžydrynępakilęšventėsdalyviųlinkėjimaiirsvajonėsbeiviltisvėlsusitiktikitąvasarą.„Vasaros užimtumo savaitės“ organizatoriai neabejoja, kadsprendimaspakviestimokykląbaigusiusjaunuoliusyrateisingas–taipgimstanaujadraugystė.Užgalimybęviltispaverstirealybemokykladėkojaprojekto
rėmėjams–KėdainiųRotaryklu bui“.Mūsųinf.
KlaipėdosvisuomenėssveikatoscentroVisuomenėssveikatossaugoskontrolėsskyriausvyriausiojispecialistėJurgitaČiuvašovienė,KlaipėdosvisuomenėssveikatoscentrodirektoriusRimantasJonasFilipavičius, LithuanianMercyLiftsveikatosšvietimoprogramosdirektorė PranėŠlutienė,Panevėžiokurčiųjųirneprigirdinčiųjųpagrindinės mokyklosdirektorėDanutėKriščiūnienė