Vilniaus Gedimino technikos uniVersitetas

Jurgis Medzvieckas, Danut Sliyt

Geotechnikos kursinio projekto metodikos nurodymai

Mokomoji knyga

Vilnius 2010

J. Medzvieckas, D. Sliyt. Geotechnikos kursinio projekto metodikos nurodymai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2010. 72 p. [2,19 aut. l. 4,5 sp. l. 2010 11 26]

Leidinyje pateikti pagrindini pamat tip projektavimo prin-cipai, pamat tipo pasirinkimo principai pagal ininerini geologini tyrim mediag, rekomenduojamas kursinio projekto turinys. Moko-mojoje knygoje pateikiama seklij ir polini pamat projektavimo eiga pagal LST EN 1997-1:2006 bei projektavimui btini daliniai koeficientai, j taikymo taisykls. Vienas skyrius skirtas Lietuvoje plaiai naudojamiems grtiniams pamatams.

Leidin rekomendavo VGTU Statybos fakulteto studij komitetas

Recenzavo: prof. habil. dr. Antanas Alikonis , Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Geotechnikos katedradr. Vytautas Kulieius, UAB Geotechnikos grupdoc. dr. Kstutis Urbonas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Metalini ir medini konstrukcij katedra

Redaktor Rita MaliknienMaketuotojas Antanas Dvileviius

VGTU leidyklos TECHNIKA 1183-S mokomosios metodins literatros knyga

ISBN 978-9955-28-753-7doi:10.3846/1183-S

http://leidykla.vgtu.lt

Jurgis Medzvieckas, 2010 Danut Sliyt, 2010 VGTU leidykla TECHNIKA, 2010

3TURINYS

Pratarm ...............................................................................................5

1. Pagrindiniai Pamat Projektavimo principai .............................................................................................6

1.1. Pagrind ir pamat tipai ..................................................................6 1.2. Pagrindo ininerini geologini slyg vertinimas ........................8 1.3. konstrukcini ir eksploatacini slyg vertinimas .......................10 1.4. Sezoninio alo vertinimas ............................................................10 1.5. Pamat rengimo slyg vertinimas ..............................................14 1.6. Pagrind ribiniai bviai ................................................................14

2. duomenyS PagrindamS ir PamatamS Projektuoti ...................................................................................21

2.1. Projektavimo atvejai .....................................................................212.2. apkrovos ir j deriniai ..................................................................222.3. Projektiniai grunt savybi rodikliai ............................................232.4. kursinio projekto sudtis ..............................................................26

3. Seklij Pamat ProjektavimaS .........................................28

3.1. Seklij pamat konstrukcijos ......................................................283.2. Sekliojo pamato gylio parinkimas ................................................303.3. Sekliojo pamato pagrindo laikomosios

galios skaiiavimas .......................................................................323.3.1. Preliminari pamat pado

matmen parinkimas ..........................................................323.3.2. Pamat laikomosios galios tikrinimas ................................34

3.4. Sekliojo pamato tikrinimas horizontali jg poveikiui ...............................................................................39

3.5. Sekliojo pamato matmen tikrinimas pagal ribin tinkamumo bv ........................................................40

44. Polini Pamat ProjektavimaS ............................................45

4.1. Polio gylio parinkimas ..................................................................454.2. Polio pagrindo laikomosios galios skaiiavimas

pagal statinio zondavimo duomenis .............................................464.3. Polio pagrindo laikomosios galios skaiiavimas

analiziniu metodu .........................................................................504.4. neigiama trintis .............................................................................524.5. Polinio pamato konstravimas ........................................................544.6. Polinio pamato nusdimo skaiiavimas ........................................56

5. grtini Pamat ProjektavimaS.......................................60

5.1. gilij pamat statybos bdai ir konstrukcijos ............................605.2. vertikalia aine jga apkrauto grtinio pamato

pagrindo skaiiavimas ..................................................................605.3. vertikalia ir horizontalia jga bei momentu veikiamo

grtinio pamato pagrindo skaiiavimas ......................................67

literatra..........................................................................................72

5PratarM

Pagal iuo metu galiojanius normatyvinius dokumentus, skir-tus pamatams projektuoti, konstruktoriui palikta laisv pasirinkti skaiiavimo metod, o LST EN 1997-1:2006 pateiktos tik pagrindi-ns taisykls, kuri btina laikytis. iame leidinyje pateikti skaiia-vim metodai nra vieninteliai, todl galima rinktis ir kitus visuoti-nai pripaintus metodus.

i mokomoji knyga skirta studentams, kuriems dstomas pa-grind ir pamat kursas. Autoriai tikisi, kad pateikta informacija bus naudinga ir tiems, kurie turi parinkti ar suprojektuoti pamatus pagal LST EN 1997-1:2006 reikalavimus.

61. PaGrinDiniai PaMat ProJektaviMo pRINcIpaI

1.1. Pagrind ir pamat tipai

Pastatas ar statinys susideda i trij pagrindini element:antemins konstrukcijos; pamato; pagrindo.

Antemins statinio konstrukcijos svoris ir j veikianios ap-krovos bei poveikiai per pamatus perduodamos pagrind. Pagrin-das daugeliu atvej yra tam tikra dirbtinai ar natraliai suformuot grunt sankloda. Dirbtiniai pagrindai tai vairiais bdais moni veiklos paveikti gruntai. Kaip pastat ir statini pagrindas dirbtiniai pagrindai naudojami gana danai, taiau turi bti utikrinta patikima j rengimo ir kokybs patikra.

Natrali grunt sanklodos suformuotos skirting geologini veiksni, bet galiausiai Lietuvos Respublikos reljefo formavimsi baig i Skandinavijos atslinks ledynas. Todl virutiniai grunto sluoksniai beveik visoje Lietuvos teritorijoje (apie 90 %) suformuoti atsitraukianio ledo skydo (Dundulis 1997). Natraliai suformuot grunt sankloda Lietuvos teritorijoje tai kvartero nuogulos.

Gruntai gali bti slygikai skirstomi stiprius ir silpnus, nes tai priklauso ne tik nuo j sudaranio grunto, bet ir nuo pastato kons-trukcijos jautrumo nevienodiems pamat nuosdiams. Tai reikia, kad tas pats gruntas, tinkantis natraliu pagrindu vienam pastatui, netinka natraliu pagrindu kitam. Nepaisant to, gruntai daniausiai skirstomi stiprius ir silpnus, o ar jie tinka bti natraliu pagrindu, sprendiama i pagrindo skaiiavimo rezultat. Grunt klasifikavi-mas pagal geotechnines savybes pateikiamas standarte LST EN ISo 14688-2. Geotechniniai tyrinjimai ir bandymai. Grunt atpaini-mas ir klasifikavimas. 2 dalis. Klasifikavimo principai (ISo 14688-2:2004).

7Stipriais gruntais vadinami tanks ir vidutinio tankumo smliai bei kieti, puskieiai ir kietai plastiki dulkiai ir moliai. Nerekomen-duojama pagrindu naudoti silpn grunt: puri smli, minktai ir takiai plastik bei taki dulki, moli bei durping grunt.

Pagrindinis pagrind ir pamat projektavimo tikslas parinkti pamato tip ir konstrukcij.

Pamatai gali bti klasifikuojami pagal vairius poymius da-niausiai pagal rengimo bd ir metodus, taikomus j laikomajai galiai skaiiuoti (imkus 1984). Pagal tai galtume iskirti iuos pa-mat tipus (1.1 pav.):

seklieji pamatai; gilieji pamatai; poliniai pamatai.

Aikias ribas tarp pamat tip ne visada galima iskirti, taiau daniausiai pamatas priskiriamas prie vieno ar kito tipo pagal pama-to pado gilinimo d ir pamato pado ploio b santyk.

Prie seklij pamat priskiriama pamatai, kuri 2.db < io tipo pamatai apkrov pagrindui perduoda padu. Prie gilij pamat priski-riami pamatai, kuri 2 5db . i pamat laikomoji galia susideda i dviej dedamj: laikomosios galios padu ir laikomosios galios

1.1 pav. Pamat tipai: a seklusis pamatas; b gilusis pamatas; c polinis pamatas

8oniniu paviriumi. Iskirtinis giliojo pamato poymis yra jo standu-mas. Laikoma, kad giliojo pamato konstrukcija standi ir nuo lenkimo momento ir horizontalij apkrov poveikio nekeiia savo formos. Prie polini pamat priskiriami pamatai, kuri svarbiausio elemento

polio ilgio ir skerspjvio maesniojo matmens santykis 5.db > Polis yra riboto standumo konstrukcija, kuri, veikiama lenkimo momento ir horizontali jg, deformuojasi keisdama savo form.

optimalus pamatas parenkamas atsivelgiant :techninius reikalavimus; ekonominius reikalavimus; gamtosauginius reikalavimus.

Projektuojant pagrindus ir pamatus remiamasi iais principais:projektuojama pagal ribinius bvius; vertinamas bendras pastato ar statinio konstrukcijos, suside- danios i antemins dalies, pamato ir pagrindo, darbas.

Pagrind ir pamat projektavim sudaro dvi dalys:1. Pamat tipo ir matmen parinkimo (geotechninis projekta-

vimas).2. Pamato kaip konstrukcijos projektavimo (mediagos ir arma-

vimo parinkimas).iame leidinyje nagrinjami geotechninio projektavimo aspek-

tai. Parenkant pamato tip ir matmenis btina vertinti:ininerines geologines slygas; konstrukcines ir eksploatacines slygas; sezoninio alo gyl; pamat rengimo slygas.

1.2. Pagrindo ininerini geologini slyg vertinimas

Ininerin geologin situacij galima apibdinti viena i keturi sluoksniuoto grunto schem (1.2 pav.). iose schemose visi grunto sluoksniai skirstomi 1 stiprius ir 2 silpnus.

9Silpniems gruntams priskiriami gruntai, kurie negali bti pa-tikimu projektuojamo pastato pamat pagrindu. Jeigu juos naudo-tume laikaniuoju pagrindo sluoksniu, tai deformacijos gali viryti leistinas, o pagrindo laikomoji galia gali bti nepakankama perimti veikianias apkrovas.

a schema (1.2 pav.). Pagrindas sudarytas i stipri grunt sluoksni, kuri savybs gali kiek skirtis. iuo atveju galima mini-maliai gilinti pamato pad, priklausomai nuo kit projektavimo rei-kalavim (pvz., konstrukcini reikalavim, alo gylio ir kt.). Kar-tais pagrindu gali bti pasirenkamas kiek giliau slgsantis, geresni savybi gruntas. Esant tokiam pagrindui daniausia veiksminga pro-jektuoti sekliuosius pamatus, bet kai apkrovos yra didels, galima rinktis polini bei gilij pamat variant.

B schema. iuo atveju pamat gilinimas nepriklauso nuo grunto savybi. Jis pagrindui parenkamas pagal grunt kilsnum ir konstrukcinius pastato bei pamato reikalavimus. Tokioje situacijo-je danai tenka stiprinti antemines konstrukcijas, imtis priemoni, mainani nuosdi skirtumo tak anteminms konstrukcijoms. Kai yra toks pagrindas, gali bti pasirenkamas polini bei gilij pamat variantas ar daromas itisinis pamatas po visu pastatu.

1.2 pav. Sluoksni idstymo schemos: 1 stiprus gruntas; 2 silpnas gruntas

10

C schema. Pamat tipo pasirinkimas priklausys nuo silpnojo sluoksnio storio. Jeigu jis nra didelis, daniausia tikslinga pasiekti stipr grunt, kuris bt pamat pagrindu. Jeigu silpnojo sluoksnio storis didelis, pamatus reikt projektuoti pagal B schemos reko-mendacijas.

D schema. Pamat tipo pasirinkimas priklausys nuo sluoksni storio:

kai virutinio stipraus grunto sluoksnis pakankamas, jis gali bti apkrov paskirstania pagalve. Jei reikia, papildomai gali bti sustiprintas silpnojo sluoksnio gruntas; stipr apatin grunto sluoksn atremti polinius arba giliuo- sius pamatus.

1.3. konstrukcini ir eksploatacini slyg vertinimas

Maiausias konstrukcinis pamato gylis 0,50 m emiau supla-kiruoto ems paviriaus. Jeigu pastate yra rsys ar gilintos komu-nikacijos, tai prie j esani sien ar kolon pamatai turi bti gilinti 0,200,50 m emiau j pado. Kai pastate yra technologiniai rengi-niai ant atskir pamat, greta esani kolon ar sien pamat padas turi bti gilintas ne maiau kaip rengim pamat.

Pamato gylis priklauso ir nuo jo konstrukcinio aukio bei pasta-to ar statinio konstrukcijos. Norint padidinti bokt pamat mas, j pamatai gilinami daugiau. Jautri nevienodiems nuosdiams kons-trukcij pamat padas rengiamas giliau, kad sumat pamat nuo-sdiai. Priklausomai nuo pamato tipo, pamato padas turi bti gilintas ne maiau kaip 0,11,0 m pagrindu parinkt grunto sluoksn.

1.4. Sezoninio alo vertinimas

alas pamat pagrindui nepakenks ir pamat neikilos, jei:gruntas nejautrus aliui; pamato padas yra emiau alo; nuo alo j apsaugo termoizoliacija.

11

Renkant pamato pado gilinim, btina atsivelgti pagrindo grunto jautrum alio poveikiui. Pagal poym gruntai skirstomi kilsnius ir nekilsnius.

Prie kilsnij grunt priskiriami dulkiai ir moliai, dulkingi bei smulks smliai, jeigu pamato padas bus rengtas kapiliarinio priso-tinimo zonoje. Uoliniai, labai rups gruntai su smlio ar stambesniu upildu, vyrai, rups bei vidutinio rupumo smliai yra nekilsns gruntai. Kai yra tokie gruntai, pamato gylis nepriklauso nuo sezo-ninio alo gylio. Nustaius, kokie gruntai bus pamat pagrindas, pagal 1.1 lentel randamas minimalus pamat gilinimas pagal kils-numo slyg.

1.1 lentel. Minimalus pamato gilinimas, priklausomai nuo pagrindo grunto kilsnumo ( 1985)

GruntasPamato gylis, kai poeminio vandens lygis dW, m

dW < df + 2 dW > df + 2

Smulks ir dulkingi smliai

Ne maiau kaip skaiiuojamasis sezoninio alo gylis df

Molingi smliai (priesmliai)

Ne maiau kaip skaiiuojamasis

sezoninio alo gylis df

Nepriklauso nuo sezoninio alo gylio

Smlingi moliai (priemoliai), moliai, labai rups gruntai su molio upildu

* IL 0,25

Ne maiau kaip skaiiuojamasis sezoninio alo

gylis df

Ne maiau kaip skaiiuojamasis sezoninio alo

gylis df

Smlingi moliai (priemoliai), moliai, labai rups gruntai su molio upildu

* IL < 0,25

Ne maiau kaip skaiiuojamasis

sezoninio alo gylis df

Ne maiau kaip 0,5df skaiiuojamojo sezoninio alo gylio

*IL takumo rodiklis.

12

Sezoninio alo gyl galima skaiiuoti pagal daugiameius tem-peratros matavimo duomenis. Jis lygus (imkus 1984):

f n fnd k d= , (1.1)

ia: nk temperatrinis koeficientas; fnd norminis sezoninio alo gylis.

Temperatrinis koeficientas vertina pastato ar statinio tempe-ratrin reim ir jo tak alo gyliui iorini sien ar kolon pama-tams. io koeficiento reikms pateiktos 1.2 lentelje. Jos tinka pa-matams, kuri pado kratas isikis u iorinio sienos paviriaus ne daugiau kaip 0,5 m. Kai pamato kratas yra isikis ne maiau kaip 1,5 m, temperatrinis koeficientas, pateiktas 1.2 lentelje, didinamas 0,1 dydiu. Tarpins reikms gaunamos tiesikai interpoliuojant tarp pirmiau mint ribini reikmi. Skaiiuojamosios temperat-ros tarpinms reikmms temperatrinis koeficientas i 1.2 lentels imamas gretimas maesnis. Neildom pastat ioriniams ir vidi-niams pamatams temperatrinis koeficientas imamas 1,1.

1.2 lentel. Temperatrinio koeficiento reikms

Grind konstrukcija

Koeficientas kn, kai skaiiuojamoji

temperatra patalpose prie iorini sien ar kolon pamat, c

5 0 5 10 15 20Pastatai be rsio,

grindys ant grunto 1 0,9 0,8 0,7 0,6 0,5

Pastatai su rsiu ar techniniu pogrindiu 0,9 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4

Norminis sezoninio alo gylis nustatomas pagal daugiamei matavim duomenis. Kai toki duomen nra, normin sezoninio alo gyl galima apskaiiuoti taip:

0fn md d t= , (1.2)ia 0d alo gylis, m, kai 1;m mt t= iemos mnesi viduti-ni neigiam temperatr absoliutini reikmi suma.

13

alo gylis d0 priklauso nuo grunto ir yra lygus:0,23 m moli ir priemoli; 0,28 m priesmli, dulki ir smulki smli; 0,30 m vidutinio rupumo ir rupij bei vyring smli.

Esant sluoksniuotiems gruntams, alo gylis lygus svertiniam alo gyli vidurkiui visame sezoninio alo gylyje. Jis randamas pri-artjimo bdu.

iemos mnesi vidutini neigiam temperatr absoliutini reikmi suma pateikiama respublikinse statybos normose (RSN 156-94. Statybin klimatologija). Duomenys, kuri reikia iemos mnesi vidutini neigiam temperatr absoliutini reikmi su-mai apskaiiuoti, pateikti 1.3 lentelje. Lietuvoje ji kinta nuo 8,4 iki 19,2.

1.3 lentel. Vidutin mnesin oro temperatra (C) pagal RSN 156-94 2.1 lentel

stotisMnesiai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Birai 5,7 5,2 1,2 5,5 12,1 15,7 16,7 15,9 11,4 6,7 1,5 3,2

dotnuva 5,4 4,7 0,8 5,6 12,3 15,8 17,0 16,4 11,8 6,9 1,7 2,5Dktas 6,8 5,9 1,9 5,2 12,1 15,5 16,8 15,9 11,2 6,2 0,9 3,8kaunas,

agro 5,0 4,1 0,3 6,0 12,8 16,2 17,4 16,7 12,3 7,3 2,2 2,1

kaunas, Noreikiks

5,2 4,3 0,4 5,8 12,4 15,8 16,9 16,4 11,9 7,1 1,8 2,3

Kybartai 4,4 3,7 0,2 6,2 12,4 15,4 16,9 16,5 12,4 7,8 2,5 1,9Klaipda,

jrin2,8 2,6 0,3 5,0 10,6 14,3 16,6 16,8 13,3 9,0 3,9 0,1

laukuva 5,3 4,7 1,2 4,8 11,3 14,9 16,1 15,5 11,2 6,7 1,4 2,8lazdijai 5,5 4,7 0,5 6,1 12,4 15,6 16,6 16,2 12,0 7,4 1,9 2,7

nida 3,2 2,9 0,1 4,9 11,0 15,3 17,2 17,3 13,7 9,2 3,9 0,1Panevys 5,3 4,7 0,6 5,6 12,3 15,7 17,1 16,2 11,7 6,9 1,9 2,9

raseiniai 5,4 4,7 1,0 5,3 11,7 15,2 16,4 15,8 11,5 6,8 1,6 2,8iauliai 5,1 4,7 1,0 5,2 11,8 15,5 16,7 16,1 11,7 7,0 1,8 2,6ilut 3,8 3,3 0,3 5,7 11,7 15,3 16,7 16,3 12,4 8,0 2,9 1,1Teliai 4,7 4,4 0,9 4,8 11,2 14,9 16,4 15,7 11,5 7,0 1,7 2,3

Ukmerg 5,7 4,8 0,8 5,9 12,5 15,7 16,8 16,2 11,8 7,0 1,8 2,8

14

1.3 lentels pabaiga

stotisMnesiai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12utena 6,0 5,2 1,2 5,5 12,2 15,6 16,8 15,9 11,4 6,6 1,4 3,2Varna 5,8 4,6 0,7 6,0 12,3 15,7 16,9 16,2 11,7 6,8 1,9 2,8

Vaiiai 4,0 3,7 0,4 5,1 11,3 14,9 16,3 15,9 11,9 7,6 2,5 1,5

Vilnius, cams

6,4 5,2 0,9 5,5 12,3 15,6 16,7 16,0 11,3 6,3 0,9 3,2

Vilnius, miestas

5,5 4,5 0,1 6,4 13,3 16,7 18,0 17,0 12,3 7,2 1,9 2,2

Vilnius, umiestis

6,1 4,8 0,6 5,7 12,5 15,8 16,9 16,3 11,6 6,6 1,2 2,9

1.5. Pamat rengimo slyg vertinimas

Pamat tip reikia parinkti tok, kad suprojektuotus pamatus bt galima rengti konkreiomis slygomis racionaliai naudojant darbo jg, mediagas ir mechanizmus (imkus, Furmonaviius 1989). Ne visada pasirinktas pamat tipas tinkamas technologiniu poiriu. Pamat rengimo technologija ir darb organizavimas ak-tualu, kai pamatai rengiami mieste, greta esani pastat. Kai naujo pastato pamatai turi bti gilinti giliau negu esamo pastato pamat, reikia numatyti tokias priemones ir pamat rengimo technologijas, kad bt utikrintas esamo pastato ir jo pagrindo stabilumas. Tinka-mos pamat rengimo technologijos pasirinkimas ypa svarbus, kai darbai vyksta senamiesiuose, renovuojant sen pastat pamatus ar rengiant pamatus greta j.

Didel tak pamato tipo ir rengimo technologijos pasirinki-mui turi gruntinio vandens lygis.

1.6. Pagrind ribiniai bviai

Pagrindai ir pamatai projektuojami pagal du ribinius bvius (LST EN 19971:2004):

saugos ribin bv; tinkamumo ribin bv.

15

Tikrinant saugos ribin bv turi bti patikrinta:statini arba pagrindo pusiausvyros netekimas, vertinant pa- grind ir konstrukcij kaip stand kn, kuriame konstrukci-ni mediag ir pagrindo stipris yra nereikmingas atsparu-mui utikrinti (EQU);konstrukcijos ar jos element, skaitant pamatus, polius ar rsio sienas, vidinis suirimas arba pernelyg didels deforma-cijos, kurioms mediagos stipris yra reikmingas atsparumui utikrinti (STR);pagrindo suirimas ar pernelyg didels deformacijos, kai grunto ar uolienos stipris yra reikmingas atsparumui uti-krinti (GEo);konstrukcijos ar pagrindo pusiausvyros netekimas dl pl- drumo veikiant vandens slgiui ar kitokiems vertikaliems poveikiams (UPL);hidraulinis kilimas, vidin erozija ir sunkimasis grunte vei- kiant hidrauliniams nuolydiams (HyD).

Tikrinant ribin statinio pusiausvyros bv ar vertinant visu-minius statinio ar pagrindo poslinkius (EQU), turi bti tenkinama slyga:

; ;dst d stb d dE E T + , (1.3)

ia: ;dst dE destabilizuojani poveiki efekt projektin vert;

;stb dE stabilizuojani poveiki efekt projektin vert; dT trin-ties jg projektin vert.

Tikrinant saugos ribin bv dl suirimo ar pernelyg dideli de-formacij (STR ir GEo) turi bti tikrinama slyga:

d dE R , (1.4)

ia: dE poveiki efekto projektin vert; dR atsparumo projek-tin vert.

16

Pldrumas (UPL) tikrinamas lyginant, ar destabilizuojani nuolatini ir kintamj vertikali poveiki derinio projektin vert

;( )dst dV yra maesn ar lygi stabilizuojani nuolatini vertikali

poveiki projektins verts ;( )stb dG ir papildomos atsparumo pl-drumui projektins verts ( )dR sumai:

; ; .dst d stb d dV G R + (1.5)

Svarstant galimyb susidaryti ribiniam saugos bviui dl ik-limo, veikiant sunkimuisi (HyD) visuose geologiniuose pjviuose, kuriuose gali atsirasti ribinis saugos bvis, turi bti tikrinama viena i dviej slyg. Pirmoji tikrinama, ar destabilizuojanti porinio van-dens slgio projektin vert ;( )dst du geologinio pjvio apaios ly-gyje nevirija stabilizuojani sumini vertikalij tempi ;( )stb d projektins verts tame paiame geologinio pjvio apaios lygyje. Antroji tikrinama, ar destabilizuojani vandens sunkimosi jg grunte ;( )dst dS projektin vert nevirija stabilizuojani vertikali poveiki ;( )stb dG projektins verts geologinio pjvio apaioje:

; ;dst d stb du , (1.6)

; ;dst d stb dS G . (1.7)

Tikrinant tinkamumo ribinius bvius pagrinde, anteminje statinio dalyje, jo elemente ar mazge reikia utikrinti, kad:

d dE c , (1.8)

ia: dE poveiki efekto projektin vert; dc poveiki efekto ribin projektin vert. Poveikio efekt pavyzdiai: atskiro pamato nusdimas, vidutinis pastato nusdimas, gretim kolon ar sien pa-mat santykinis nusdim skirtumas, pamato arba pastato posvyris ir t. t.

17

Nagrinjant tinkamumo ribinius bvius dalini koeficient ver-ts imamos lygios 1,0. Taiau jei eksploatuojant konstrukcijas kinta geotechnins slygos, tai grunto charakteristins pagrindo savybi verts taip pat turi kisti laikui bgant.

Vieno atskiro pamato (kolonos, sienos, kamino, tilto atramos ir kt.) nusdimas gali bti skaiiuojamas vairiais metodais. i skai-iavim rezultatai yra pradiniai duomenys kitoms pagrindo ir pasta-to bendroms deformacijoms skaiiuoti.

Vidutinis pastato nusdimas skaiiuojamas remiantis ne maiau kaip trij tipik pamat, iskirt pagal pagrindo grunt sluoksnia-vimsi ir savybes, apkrov didum ir pobd, pamato tip, jo pado didum ir form, nuosdius:

1 1 2 2 3 31 2 3

,n nmn

s A s A s A s As

A A A A+ + + +=

+ + + (1.9)

ia 1 2, , ns s s vieno atskiro pamato nuosdiai; 1 2, , nA A A t pa-mat pado plotai.

Pastato vidutin nuosd reikia inoti vertinant pagrindo ir pas-tato bendras deformacijas technologiniu, architektriniu bei esteti-niu poiriu. Jeigu skaiiuojamasis vidutinis nuosdis didesnis kaip 8 cm, tai pamatai turi bti statomi dydiu ms aukiau j projektins padties.

Gretim pamat santykinis nuosdi skirtumas

1 2s ss

l l = , (1.10)

ia: 1 2,s s gretim pamat nuosdiai; l atstumas tarp pamat ai.

Tai pagrindo ir pastato bendr deformacij nevienodumo rodi-klis. Kai gretim kolon ar sien pamatai nusda labai nevienodai, pastato konstrukcijos keiia savo padt ir geometrin form, jose atsiranda papildom r ir deformacij.

18

Dl necentrins apkrovos, gretim pamat takos, pagrindo grunt nevienalytikumo ir kit prieasi pamatas arba standus pastatas gali pasvirti kampu Q. Skaiiuojant aukt pastat, kamin, vandentiekio bokt ir kit statini pastovum labai svarbu inoti, koks j posvyris. Kai pagrind sudaro vienalytis arba horizontaliai sluoksniuotas gruntas, posvyris i = tgQ dl necentrins apkrovos gali bti skaiiuojamas taikant tiesikai deformuojamo puserdvio teorij (imkus 1984).

Staiakampio pamato posvyris ilgosios pado kratins l lin-kme:

2

3

8(1 ) l xol

k MiE l

= , (1.11)

trumposios pado kratins b linkme:

2

3

8(1 ) b yob

k Mi

E b = , (1.12)

apskritojo pamato, kurio pado spindulys r,

2

3

3(1 )

4o

rMi

E r = , (1.13)

ia: ,xoM yoM lenkimo momentai pamato pado lygyje x bei y ai atvilgiu imami didiausi i vis pagrindinio apkrov derini apkrovimo variant; lk ir bk koeficientai, priklausantys nuo pa-mato pado kratini santykio, pateikti 1.4 lentelje; E ir grunto Jungo tamprumo modulis ir skersini deformacij (dar vadinamas Puasono) koeficientas. Sluoksniuotam gruntui j reikms imamos nevirijant svertins vidutins pagrindo deformacij zonos.

1.4 lentel. Koeficientai kl ir kb pamato poskyriui skaiiuoti

KoeficientaiStaiakampio pamato kratini santykis = l/b

1,0 1,4 1,8 2,4 3,2 5,0

kl 0,55 0,71 0,83 0,97 1,10 1,44

kb 0,50 0,39 0,33 0,25 0,19 0,13

19

Pamato arba viso pastato posvyris i = tgQ gali rastis ir dl pagrind sudarani grunt nevienalytikumo, gretim pamat ta-kos, dl skirting apkrov ant grind ar ant ems paviriaus vir pamato i abiej jo pusi. iais atvejais posvyris skaiiuojamas pagal formul

1 2s si

l= , (1.14)

ia: s1, s2 pamato arba pastato krat nuosdiai; l pamato arba pastato ilgis ar plotis.

Apskaiiuotos pamato nuosdi ar poskyri verts neturi viryti ribini, kurias lemia pastato konstrukcija, rengini darbo slygos, architektriniai aspektai ir eksploatacins slygos. Defor-macijas reikia taip apriboti, kad dl nevienod nuosdi pastato konstrukcij elementuose atsiradusios papildomos ros bei defor-macijos nebt pavojingos j stipriui bei pastovumui. Pramoninio pastato su tiltiniais kranais pamat nuosdis turi bti taip apribo-tas, kad krano kelio bgi nuolydis ir krano sijos posvyris bt ne didesnis negu nustatytas pagal jo eksploatavimo reikalavimus. Dl posvyrio pamatams nusdant nevienodai, liftas gali tapti netinkamas normaliai eksploatuoti.

Pagrindo ir pastato bendros deformacijos neturi gadinti archi-tektrins bei estetins ivaizdos. Ribines pagrindo ir pastato bendr deformacij reikmes nustato antemins dalies projektuotojas, atsi-velgdamas pastato konstrukcijos jautrum nevienodiems pamat nuosdiams ir kitus veiksnius, nuo kuri priklauso normalus pas-tato eksploatavimas. Rekomenduojamos ribins skaiiuojamosios poveikio efekto reikms pateiktos 1.5 lentelje (imkus 1984).

20

1.5 lentel. Pamato ir pastato bendr deformacij ribins reikms

pastatai

San

tyki

nis

sdi

m

skir

tum

as

s/l

Pos

kyri

s i =

tg

Vid

utin

is

nuos

dis

, cm

Did

iau

sias

nu

osd

is, c

m

Pramoniniai ir civiliniai vienaukiai ir daugiaaukiai karkasiniai pastatai:

gelbetoniniai plieniniai

0,0020,004

812

pastatai, kuriems nevienodai nusdus, konstrukcijose neatsiranda papildom r 0,006 15

Daugiaaukiai bekarkasiai pastatai su laikaniosiomis sienomis:

stambiaploktmis stambiablokmis ir nearmuoto plyt mroarmuotomis stambia- blokmis, armuoto plyt mro ar su gel-betoninmis juostomis

Kaminai, kai auktis H:H 100100 < H 200200 < H 300H > 300

0,0016

0,0020

0,0024

0,005

0,005

0,005

0,0051/2H1/2H1/2H

10

10

15

40302010

21

2. DuoMenyS PaGrinDaMS ir PaMataMS ProJektuoti

2.1. Projektavimo atvejai

Taikant ribin saugos bv dl suirimo, konstrukcijos elemento ar pagrindo dalies perteklins deformacijos (STR ir GEo) turi bti inagrinti trys projektavimo atvejai. Kiekvienas projektavimo atve-jis gali bti apraytas naudojant dalini koeficient grupi derinius. Visi daliniai koeficientai sujungti grupes, kuri kiekviena turi savo ymen:

A daliniai koeficientai, taikomi poveikiams ir poveiki efek-tams;

M daliniai koeficientai, taikomi grunto rodikliams;R daliniai koeficientai, taikomi atsparumams.Skaiiuojant turi bti patvirtinta, ar nesusidarys ribiniai saugos

bviai dl suirimo, ar pernelyg didels deformacijos taikant kon-kreius kiekvieno projektavimo atvejui skirtus dalini koeficient grupi derinius.

Pirmojo projektavimo atvejo deriniai:a) poliams ir inkarams:

1 derinys : A1 + M1 + R1,2 derinys: A2 + (M1 arba M2) + R4,

ia + reikia derinama su.

Pirmasis dalini koeficient derinys taikomas poveikiams ir grunto stiprio rodikliams, antrasis poveikiams, pagrindo atsparu-mui, kartais grunto stiprio rodikliams. Antrojo derinio dalini koefi-cient grup M1 naudojama skaiiuojant poli ar inkar atsparum, o grup M2 taikoma skaiiuojant nepalankius poveikius, kai polius veikia neigiamoji trintis ar skersins apkrovos;

b) sekliesiems pamatams ir kai kuriems gilij pamat tipams (kaip ulininiai ir kesoniniai pamatai):

1 derinys : A1 + M1 + R1,

22

2 derinys : A2 + M2 + R1,ia dalini koeficient deriniai taikomi poveikiams ir pagrindo sti-prio rodikliams.

Antrasis projektavimo atvejo derinys:A1 + M1 + R2,

ia daliniai koeficientai taikomi poveikiams arba poveiki efektams ir pagrindo atsparumui. Kai analizuojamas laito ar pagrindo visu-minis stabilumas, poveiki atstojamosios irimo paviriuje efekto vert dauginama i F, o kerpamojo atsparumo dalijama i R,e.

Treiasis projektavimo atvejo derinys:A1 arba A2 + M2 + R3,A1 daliniai koeficientai, taikomi konstrukcij poveikiams;a2 daliniai koeficientai, taikomi geotechniniams poveikiams.ia daliniai koeficientai taikomi konstrukcij sukeltiems povei-

kiams ir poveiki efektams bei pagrindo stiprio rodikliams. Kai ana-lizuojamas laito ar visuminis stabilumas, poveikiai grunt (pvz., transporto apkrovos) laikomi geotechniniais ir jiems taikomas A2 dalini koeficient derinys.

2.2. apkrovos ir j deriniai

Apkrovos pagrindams ir pamatams projektuoti imamos i pas-tato antemini konstrukcij statini skaiiavim. Apkrovos turi bti apskaiiuotos pamato viraus lygyje. Skaiiuoti naudojamos apkrov skaiiuojamosios ir charakteristins reikms. Apkrov da-liniai koeficientai pateikti LST EN 19971:2004 priede A.

Pagrindai ir pamatai pagal ribinius bvius pagrindiniams ap-krov deriniams, kai veikia ypatingos apkrovos, skaiiuojami pa-grindiniam ir ypatingam apkrov deriniui. Turi bti vertinti ie ap-krov deriniai:

didiausia ain jga ir j atitinkanios lenkimo moment bei skersini jg reikms;

23

didiausias lenkimo momentas abiem kryptimis ir jas atitin- kani aini jg ir skersini jg reikms;maiausias lenkimo momentas abiem kryptimis ir jas atitin- kani aini jg ir skersini jg reikms;didiausia skersin jga abiem kryptimis ir jas atitinkani aini jg ir lenkimo moment reikms;maiausia skersin jga abiem kryptimis ir jas atitinkani aini jg ir lenkimo moment reikms.

Pagrindin derin sudaro nuolatins ir laikinos ilgalaiks bei trumpalaiks apkrovos. Skaiiuoti naudojamos apkrov projektins reikms, kurios gaunamos charakteristines reikmes dauginant i dalini koeficient. J reikms priklauso nuo projektinio derinio. Dalini koeficient poveikiams verts pateikiamos 2.1 lentelje.

2.1 lentel. Daliniai poveiki F ir j efekt E koeficientai pagal EN 19971:2004

poveikis Simbolis Apkrov grupa1 a2

Nuolatinis Nepalankus

G1,35 1,0

Palankus 1,0 1,0

kintamasis Nepalankus Q1,5 1,3

Palankus 0 0G dalinis nuolatinio poveikio koeficientas;Q dalinis kintamojo poveikio koeficientas.

2.3. Projektiniai grunt savybi rodikliai

Pagrindams ir pamatams skaiiuoti ribini bvi metodu rei-kalingi grunt savybi rodikliai. Svarbiausi i j yra mechanini savybi rodikliai: sankabumas c ir vidins trinties kampas , kurie rodo pagrindo stiprum, bei Jungo tamprumo modulis E ir skersini deformacij (Puasono) koeficientas , kurie rodo pagrindo defor-muojamum. Be to, reikalingas ir grunto svorio tankis .

24

Grunto ir uolien savybs, kaip geotechninio projektavimo skaiiuojant skaitmeniniai rodikliai, gali bti nustatyti:

bandymais tiesiogiai; taikant koreliacines priklausomybes; gauti remiantis kitais tinkamais duomenimis.

Bandymais ar kitaip gautos verts turi bti interpretuojamos atsivelgiant ribin bv. Skaiiuojant pagrindus ir pamatus nau-dojami projektiniai grunto savybi rodikliai. Jie gaunami charakte-ristines grunto rodikli vertes padalijus i grunto patikimumo koe-ficiento. Dalini koeficient grunto rodikliams verts pateikiamos 2.2 lentelje

2.2 lentel. Daliniai grunto rodikli M koeficientai pagal EN 19971:2004

Grunto rodiklis SimbolisApkrov grup

m1 m2Vidins trinties kampo

tangentas tg' 1,0 1,25

Efektyvioji sankiba c' 1,0 1,25Kerpamasis stipris

nedrenuojant cu 1,0 1,4

Gniudomasis stipris nevarant qu 1,0 1,4

Vienetinis svoris 1,0 1,0

Pastaba: tg dalinis koeficientas, taikomas vidins trinties kampo tangentui:

tgtg d

=

. (2.1)

Geotechnini rodikli charakteristins verts turi bti parenka-mos pagal ivestines vertes, gautas laboratoriniais ir lauko tyrimais bei patvirtintas turima patirtimi. Geotechninio rodiklio charakte-ristin vert turi bti parinkta atidiai vertinus jos lemiam svarb

25

ribiniam bviui rasti. Nustatant c' ir tg' charakteristines vertes, rei-kia numatyti, kad c' kaita yra didesn, palyginti su tg' kaita.

Parenkant geotechnini rodikli charakteristines vertes, reikia atsivelgti :

geologin ir kit esmin informacij, pavyzdiui, ankstes- ni projekt duomenis;imatuot savybs veri vairov ir kit susijusi informa- cij, inom i patirties;laboratorini ir lauko tyrim apimtis; mini tipus ir j kiek; pagrindo zonos, lemianios geotechninio statinio elgsen, dyd nagrinjamo ribinio bvio atveju;geotechninio statinio gebjim perskirstyti apkrovas nuo sil- pnesni pagrindo zon stipresnes.

Charakteristins verts gali bti apatins verts, kurios yra ma-esns u labiausiai tiktinas, arba virutins verts, kurios yra dides-ns u labiausiai tiktinas. Pagrindo zona, kuri ribinio bvio atveju lemia geotechninio statinio elgsen, paprastai yra daug didesn negu bandinio minys ar zona, veikiama lauko bandymo. Dl tos prieas-ties lemiamas rodiklis danai yra tam tikr veri, bding pagrindo triui, vidurkis. Charakteristin vert turt bti atidiai nustatyta pagal i vidurki reikm. Kai geotechninio statinio elgsen ribinio bvio atveju gali nulemti didiausioji arba maiausioji grunto savy-bs vert, charakteristin vert turt bti atidiai parinkta maiau-siosios arba didiausiosios grunto savybs verts zonoje, kuri lemia statinio elgsen. Jeigu taikomi statistiniai metodai, parenkant grunto savybi charakteristines vertes, jie turt diferencijuoti vietini ir regionini bandini mim ir turt bti galima pritaikyti ianks-tines inias apie gretinamsias grunt savybes. Leidiama naudotis vietoje sukaupta informacija. Taikant statistinius metodus, charakte-ristins verts turi bti parenkamos taip, kad apskaiiuota tikimyb gauti blogesn reikm, galini sukelti ribin bv, neviryt 5 %. Naudojantis grunto savybi charakteristini veri standartinmis lentelmis, verts turi bti parinktos labai atidiai.

26

2.4. kursinio projekto sudtis

Rengiant geotechnin kursin projekt apkrovos imamos i pas-tato konstrukcij statini skaiiavim, o duomenis apie grunt patei-kia dstytojas kiekvienam studentui individualiai.

Kursinio projekto dalis, skirta pamatams projektuoti, susideda i teksto ir brini. Rekomenduojamas toks teksto turinys:

1. Projektavimo duomen apdorojimas ir analiz:a) pastatas, jo konstrukcija;b) pamat apkrovos, j deriniai;c) pagrindo ininerinis vertinimas:

i. geotechnins slygos;ii. grunt savybi vertinimas ir grunt savybi skaiiuo-

jamieji rodikliai;iii. maiausias pamato gilinimas pagal ininerines geolo-

gines slygas ir grunt kilsnum;d) pagrindo ir pamato tipo parinkimas.

2. Seklusis pamatas:a) pamato gylio parinkimas;b) seklij pamat konstravimas;c) preliminari pagrindo laikomoji galia pagal statinio zonda-

vimo duomenis;d) pamato matmen parinkimas ir pagrindo laikomosios ga-

lios tikrinimas;e) pamato nuosdi skaiiavimas.

3. Polinis pamatas:a) poli gylio parinkimas;b) polinio pamato konstravimas;c) polinio pamato pagrindo skaiiavimas pagal laikomosios

galios ribinius bvius:i. polio pagrindo laikomosios galios skaiiavimas;

ii. polio apkrovos tikrinimas;d) pamato nuosdi skaiiavimas.

27

4. Grtinis pamatas.5. Pamat palyginimas.6. Ivados.7. Literatra.

Briniai:1. Sekliojo pamato briniai.2. Polinio pamato briniai.3. Grtinio pamato briniai.4. Pamat idstymo planas (plano fragmentas).

28

3. SekliJ PaMat ProJektaviMaS

3.1. Seklij pamat konstrukcijos

Iskiriami ie seklij pamat tipai:atskiri kolon pamatai, kai pamatas rengiamas po kolona; juostiniai sien pamatai, kai pamatas rengiamas po siena; masyvs pamatai, kai pamatas rengiamas po standiu stati- niu (pvz., kaminu, vandens boktu);juostiniai kolon pamatai, kai pamato juosta rengiama po kolon eile;itisiniai pamatai, kai pamat plokt rengiama po visu pastatu.

Seklieji pamatai gali bti monolitiniai arba surenkami. Pamato konstrukcija nusakoma pamato ploiu, ilgiu, aukiu, pakop skai-iumi, ilgiu ir aukiu.

Kolona su pamatu jungiama inkariniais strypais arba statyta lizd (3.1 pav.), kuris paprastai vadinamas taure. Siena gali bti jun-giama kaip kolona, bet daniausiai bna rengiama ant pamato be jo-ki jungi. Pamato auktis priklauso nuo pamato pado matmen.

3.1 pav. Sekliojo pamato pjvis, kai kolona statoma taur

29

Pamatas gali bti:vienpakopis, kai pamato auktis Hp 400 mm;dvipakopis, kai 400 < Hp < 900 mm;tripakopis, kai Hp 900 mm.

Pakop auktis 50 mm kartotinis. Pakop ilgio ir aukio san-tykis turi atitikti slyg:

2ii

aH

, (3.1)

ia: ia pakopos plotis; iH pakopos auktis.

Esant didesniam santykiui, pamatas, deformuojantis pagrindui, ilinksta, todl skaiiuojant tempius po pamato padu bei ras pa-mate reikia atsivelgti ir pamato deformacijas.

statant kolon taur, jos gylis ir sien storis priklauso nuo ko-lonoje veikianios jgos ekscentrikumo. Kolonos tvirtinimo gylis, be kit reikalavim, turi bti ne maesnis u kolonos skerspjvio di-desn kratin Lk, plius 50 mm. Pamato dugno po kolona maiausias storis 200 mm. Maiausias taurs sienui storis 200 mm. Taurs matmenys apaioje turi bti 100 mm, o viruje 150 mm didesni nei kolonos skerspjvio.

rengiant inkarines detales pamato auktis priklausys nuo j in-karavimo ilgio. Apsauginis betono sluoksnis imamas pagal norma-tyvinius gelbetonini konstrukcij reikalavimus.

Pamato pado forma parenkama pagal apkrovos pobd. Kai pa-matas apkrautas centrikai ir nra kit pamato matmen ribojani s-lyg (pvz., alia pamato tiesiamos komunikacijos, pastato ribos ir kt.), jo padas, efektyviausiai inaudojantis pagrindo laikomj gali, daro-mas kvadratinis. Kai pamatas apkrautas ekscentrikai, padas daromas staiakampis didesnioji kratin lygiagreti su vyraujanio lenkimo momento kryptimi. Nedideli staiakampi pamat pado kratini santykis daromas toks pats, kaip kolon kratini santykis:

kk

LLB B

= . (3.2)

30

Didesniems pamatams t santyk rekomenduojama imti:kratini kolon pamatams:

1,4 1,8;LB

= (3.3)

vidini kolon pamatams:

1,2 1,6.LB

= (3.4)

Esant labai dideliems ekscentricitetams ir bandant ivengti dvi-enkls tempi diagramos arba suvienodinti tempius po pamato padu, rekomenduojama pamatus daryti nesimetrikus. Pamato ais pastumiama kolonos aies atvilgiu.

Pamato pado matmenys turi bti kartotiniai 100 mm.

3.2. Sekliojo pamato gylio parinkimas

Pamato pado gilinimas turi takos pagrindo ir pastato bendro-sioms deformacijoms, pagrindo laikomajai galiai ir pamato kainai. Todl renkant pamato pado gilinim, reikia rasti optimali jo reik-m inineriniu ir ekonominiu poiriu.

Renkant pamato pado gilinim, btina atkreipti dmes :laikaniojo sluoksnio padt; alo gyl; poeminio vandens lyg ir problemas, kuri gali atsirasti rengiant pamatus emiau io lygio;galimas pagrindo deformacijas; laikaniojo sluoksnio stiprio sumajim dl vandens tekji- mo, klimatini ar statybos poveiki;molini grunt susitraukimo ir brinkimo galimybes dl se- zonini oro permain ar medi ir krm, galini sukelti atitinkamus poslinkius;ikas poveik gretimiems pamatams ir statiniams; numatomus kasinjimus inineriniams tinklams; paplovimo galimyb; i statini sklindani ilum ar alt;

31

drgnio pokyius dl sausros ir lietaus period padarini kai- taus trio gruntams sausringose zonose;tirpias mediagas, pvz., klintis, gips, druskas.

Maiausias konstrukcinis pamato gylis yra 0,50 m emiau pro-jektinio ems paviriaus lygio, 0,200,50 m emiau rsio grind konstrukcijos apaios. Renkant pamat gilinim reikia atkreipti d-mes, kad pamatas laikantj sluoksn turi bti gilintas 0,100,50 m.

Renkant pamato gilinim btina atsivelgti grunto po pamato padu jautrum alio poveikiui. Pagal poym gruntai skirstomi kilsnius ir nekilsnius. Prie kilsni grunt priskiriami moliniai gruntai, taip pat dulkingi bei smulks smliai kapiliarinio prisotinimo ruoe. Uoliniai, labai rups gruntai su smlio ar stambesniu upildu, vyrai, rups bei vidutinio rupumo smliai yra nekilsns gruntai. Tokiuose gruntuose pamato gylis nepriklauso nuo sezoninio alo gylio. Nu-staius, kokie gruntai tinka kaip pamat pagrindas, pagal 1.1 lentel randamas minimalus pamat gilinimas pagal kilsnumo slyg.

altis pamat pagrindui nepakenks ir pamat neikilos, jei:gruntas nejautrus aliui; pamato padas yra emiau alo; nuo alo j apsaugo termoizoliacija.

Parenkant pamato gilinim, reikia atsivelgti gruntinio vandens lyg. Nerekomenduojama sekliuosius pamatus gilinti emiau gruntinio vandens lygio, nes tai sukels papildom problem rengiant pamatus.

Esant tarpsluoksniniam spdiniam vandeniui, turi bti paliktas maai laidaus vandeniui grunto sluoksnis. Jo storis turi bti toks, kad, kasant pamat duob, hidrostatinis slgis nesuardyt emiau jos dugno likusio vandeniui nelaidaus grunto (3.2 pav.). Turi bti tenkinama slyga:

0 0w H h , (3.5)

ia: m vandens svorio tankis; vandeniui nelaidaus grunto svo-rio tankio projektin reikm; 0H spdinio vandens stulpo auk-tis; 0h vandeniui nelaidaus grunto sluoksnio storis emiau pamat duobs dugno.

32

Jei slyga netenkinama, sluoksnio storis didinamas arba numa-tomos priemons poeminio vandens slgiui sumainti (toks spren-dimas turi bti ekonomikai pagrstas ir patikrintas ekologiniu po-iriu).

Kai pamatas rengiamas emiau gruntinio vandens lygio, btina numatyti vandens paeminimo galimybes ir galimas paeminimo pasekmes grunto savybms.

3.3. Sekliojo pamato pagrindo laikomosios galios skaiiavimas

3.3.1. Preliminari pamat pado matmen parinkimas

Pradiniam pamato matmen parinkimui galima naudoti pagrin-do laikomj gali, gaut i statinio zondavimo duomen.

Pagrindo laikomj gali pagal statinio zondavimo duomenis galima rasti remiantis tokiomis koreliacinmis priklausomybmis (imkus, Furmonaviius et al. 1985):moliui:

1 2 0,10 cR k k qA

= , (3.6)

3.2 pav. Spdinio poeminio vandens taka pamato gyliui

33

smliui:

1 2 0,04 cR k k qA

= , (3.7)

ia: cq kginis stipris; 1k koeficientas, vertinantis pamat tip pagal gilinim: seklij pamat 1k = 1, gilij pamat 1k = 2;

2k koeficientas, vertinantis pamat tip: juostini pamat 2k = 1, atskirtj pamat 2k = 1,31,5. Didesn vert imama, kai pamato pado forma yra artima kvadratui.

Pagal pateiktas koreliacines priklausomybes galima parinkti apytikslius pamat matmenis ir toliau juos vertinant skaiiuoti pa-grindo laikomj gali.

Pamato pado plotas:

( / )

VAR A

, (3.8)

ia V vertikali jga, veikianti pamato pado lygyje.

Skaiiuojant pagal (3.8) lygt, randamas apytikslis reikalingas pamato pado plotas A. inant pamato pado kratini santyk L/B = nustatomas pamato plotis, kuris patikslinamas tolesniais skaiia-vimais.

kvadratinio pamato:

B L A= = , (3.9)

staiakampio pamato:

AB =

, (3.10)

juostinio pamato:

/B A L= , kai L=1 m. (3.11)

34

3.3.2. Pamat laikomosios galios tikrinimas

Pasirinkus pamato gilinim ir pamato pado matmenis skaiiuo-jama pagrindo laikomoji galia vertinant pagrindo darbo slygas, kai vanduo gali arba negali drenuotis i grunto po pamatu. Smlini grunt nedrenuojanios slygos nenagrinjamos.

Tikrinant pamato laikomj gali turi bti tenkinama slyga:

d dV R . (3.12)

i slyga turi bti patikrinta vertinant pirmo projektavimo atve-jo derinius:

1 derinys : A1 + M1 + R1,2 derinys: A2 + M2 + R1.

Seklij pamat apkrov ir grunt daliniai koeficientai patekti 2.1 ir 2.2 lentelse (2.2 ir 2.3 poskyriuose). Pagrindo atsparumo da-liniai koeficientai pateikti 3.1 lentelje.

3.1 lentel. Seklij pamat pagrindo atsparumo daliniai koeficientai R pagal EN 19971:2004

Atsparumas SimbolisApkrov grup

r1 r2 R3Laikomoji galia

gniudant R;v 1,0 1,4 1,0

Laikomoji galia kerpant R;h 1,0 1,1 1,0

ia ,R v pagrindo laikomosios galios vertikaliosios komponents dalinis koeficientas; ,R h pagrindo laikomosios galios horizonta-liosios komponents dalinis koeficientas. Daliniai koeficientai R2 ir R3 taikomi tikrinant seklij pamat visumin stabilum.

Pagrindo laikomoji galia nedrenuojaniomis slygomis nusta-toma tik moliniams gruntams, smliams iomis slygomis laikomoji galia neskaiiuojama.

35

Projektin laikomj gali galima nustatyti taip:

( 2)d u c c cR A c b s i q = + + , (3.13)

ia: q grunto arba priekrovos slgio pamato pado lygyje skaiiuoti-n vert; uc skaiiuojamoji sankabumo nedrenuotomis slygomis vert.

Bedimensiai koeficientai:pamato pado posvyrio koeficientas:

1 2 / ( 2)cb = + , (3.14)

ia kampas tarp pamato pado ir horizontaliosios ploktumos, ireiktas radianais.

Pamato pado formos koeficientas:staiakamps (skaitiklyje visada raomas maesnysis matmuo):

1 0,2( / )cs B L = + , (3.15)

apskritimo arba kvadrato:

1,2.cs = (3.16)

Apkrovos posvyrio dl horizontaliosios apkrovos H, kai H uA c :

c1 1 12 u

HiA c

= +

, (3.17)

ia A' projektinis efektyvusis pamato pado plotas:

A B L = , (3.18)

ia B' ir L' efektyvusis pamato pado plotis ir ilgis (3.3 pav.).

36

Drenuojaniomis slygomis tikrinama vis grunt laikomoji galia. Projektin laikomj gali drenuojaniomis slygomis galima nustatyti taip:

0,5d c c c c q q q qR A c N b s i q N b s i B N b s = + + , (3.19)

ia: c efektyviosios sankabos projektin vert; q efektyviojo grunto slgio pamato pado lygyje vert; efektyvusis grunto svo-rio tankis emiau pamato pado.

3.3 pav. Efektyvieji pamato matmenys: ,L dLd

Me

V= , ,B dB

d

Me

V=

37

Bedimensiai koeficientai skaiiuojami taip:kai trinties kampas tarp pamato pado ir grunto '/2 (iurkiam pamato padui):

tg 2tg (45 2) ,qN e = + (3.20)

ia e matematin konstanta (kartais dar vadinama Eulerio skai-iumi arba Neperio konstanta) yra natralaus logaritmo funkcijos pagrindas;

( 1)ctg ,c qN N = (3.21)

2( 1) tg ,qN N = (3.22)

pamato pado posvyrio:

(1 ) ( tg ),c q q cb b b N = (3.23)

2(1 tg ) ,qb b = = (3.24)

pamato pado formos:staiakamps (skaitiklyje visada raomas maesnysis matmuo):

1 ( ) sin ,qs B L = + (3.25)

apskritimo arba kvadrato:

1 sin .qs = + (3.26)

staiakamps (skaitiklyje visada raomas maesnysis matmuo):

1 0,3( ),s B L = (3.27)

apskritimo arba kvadrato:

0,7s = , (3.28)

38

staiakamps, apskritimo arba kvadrato:

( 1) ( 1),c q q qs s N N= (3.29)

apkrovos posvyrio nuo horizontalios apkrovos Hd:

(1 ) ( tg ),c q q ci i i N = (3.30)

[1 ( ctg )] ,mqi H V A c = + (3.31)

1[1 ( ctg )] ,mi H V A c + = + (3.32)

kai H veikia B' kryptimi:

[2 ( )] [1 ( )],Bm m L B L B = = + + (3.33)

kai H veikia L' kryptimi:

[2 ( )] [1 ( )].Lm m L B L B = = + + (3.34)

Tais atvejais, kai apkrovos horizontaliosios komponents veiki-mo kryptis sudaro kamp su L' kryptimi, m turi bti apskaiiuota taip:

2 2cos sinL Bm m m m= = + . (3.35)

Apskaiiavus pagrindo ribin laikomj gali pagal nedrenuo-janias ir (arba) drenuojanias slygas, turi bti tenkinama (3.12) s-lyga. Jei slyga netenkinama, didinami pamato matmenys ir i naujo skaiiuojama pagrindo laikomoji galia. Jeigu gaunamas per didelis skirtumas tarp dV ir ,dR pamatas suprojektuotas neekonomikai, pamato matmenys turi bti mainami.

100 % 5 %d dd

R VR . (3.36)

Pamatas ekonomikas, jeigu (3.36) slyga tenkinama.

39

3.4. Sekliojo pamato tikrinimas horizontali jg poveikiui

Kai vertikalios ir horizontalios apkrov atstojamoji nestatmena pamato padui, reikia patikrinti, ar pamatas nenuslys. Turi bti vyk-dyta i slyga:

;d d p dH R R + . (3.37)

Vertinant horizontal poveik ,dH turi bti trauktos ir bet kuri aktyvij grunto slgio jg, veikiani pamat, projektins verts.

dR projektinis pamato pasiprieinimas horizontali jg poveikiui padu. ;p dR projektinis pamato pasiprieinimas horizontali- jg poveikiui oniniu paviriumi. dR ir ;p dR verts turt bti susietos su laukiamu poslinkiu esant ribinio bvio apkrovoms. Turt bti vertinta likutin pagrindo laikomoji galia, esant dideliems poslin-kiams. parinktoji ;p dR vert turi atspindti numatyt statinio ami. Vertinant pamat laikym pagrinduose su sezoniniais molio grunt judjimais, turi bti vertinta galimyb, kad molis gali atsiknoti nuo vertikali pamato ploktum. Turi bti vertinta galimyb, kad apie pamat gali bti paalintas gruntas dl erozijos ar moni veiklos. Pagrindo drenuotomis slygomis atsparumo poveikiui skaiiuotin vert dR turi bti apskaiiuojama naudojant skaiiuotines grunto sa-vybi vertes arba pagrindo laikomj gali dalijant i dalinio koefi-ciento:

tand d dR V = (3.38)

arba

;( tan )d d k R hR V = , (3.39)

d kV V = .

nustatant dV turi bti sitikinta, ar dH ir dV nra tarpusavyje susieti.

40

Tiesiai ant grunto betonuojam pamat trinties kampo d skai-iuotin vert gali bti imama lygi to grunto kritinio bvio efek-tyviojo vidins trinties kampo skaiiuotinei vertei ;cv d , o paklot surenkamj pamat lygi 2/3 ;cv d . Efektyvioji sankiba c' neturi bti vertinta.

Pagrindo nedrenuotomis slygomis atsparumo skaiiuotin vert dR turi bti apskaiiuojama tik moliniams gruntams naudo-jant skaiiuotines grunto savybi vertes arba pagrindo laikomj gali dalijant i dalinio koeficiento:

;d c u dR A c= (3.40)

arba ; ;( )d c u k R hR A c= . (3.41)

Jeigu vanduo ar oras gali patekti tarp pamato pado ir nesidre-nuojanio molio pagrindo, reikia patikrinti toki slyg:

0,4d dR V . (3.42)

io reikalavimo galima nepaisyti tik tuomet, kai plyio tarp pa-mato ir grunto neatsiras dl nuolatinio siurbimo tose vietose, kur nra teigiamojo slgio.

3.5. Sekliojo pamato matmen tikrinimas pagal ribin tinkamumo bv

Tikrinant seklij pamat ribin tinkamumo bv, turi bti ten-kinama (1.8) slyga, kurioje kaip poveikio efektas gali bti skai-iuojamas pamato nuosdis, gretim pamat santykinis nuosdis ar pamato posvyris. Pamat nuosdis gali bti skaiiuojamas vairiais metodais. Lietuvoje prasta taikyti sluoksni sumavimo metod. is metodas taikomas bet kokios formos nedideli pamat, kuri pado plotis ar skersmuo ne didesnis nei 10 m, nusdimui skaiiuoti bet kokiomis geotechninmis slygomis, iskyrus atvej, kai pagrindo

41

deformacij ruouose slgso gruntas, kurio deformacij modulis E 100 MPa. Sumavimo metodu galima skaiiuoti ir didesni pa-mat, kuri pado plotis ar skersmuo didesni nei 10 m, jeigu pagrind sudaro gruntai, kuri deformacij modulis E < 10 MPa.

Pamato nuosd skaiiuojant sumavimo metodu, reikia nustaty-ti pagrindo deformacij ruoo gyl. Tuo tikslu sudaromos dvi grunto tempi diagramos ainiame pamato pjvyje:

tempi nuo grunto svorio, papildom tempi nuo pamato apkrovos (3.4 pav.).

3.4 pav. Sekliojo pamato nusdimo skaiiavimo sumavimo metodu skaiiuojamoji schema

42

tempi nuo grunto svorio diagramos ordinats skaiiuojamos kiekvieno sluoksnio apaioje pagal formul:

( 1) ,zgn zg n d n nh = + , (3.43)

ia: zgn ir ( 1)zg n tempiai nuo grunto svorio n ir n 1 sluoksnio apaioje; ,d n n-tojo sluoksnio grunto skaiiuojamasis svorio tankis;

nh n-tojo sluoksnio storis.

Smling grunt svorio tankis po vandeniu imamas atsivel-giant vandens atsveriant poveik:

,sb w = (3.44)

ia: grunto svorio tankis; w vandens svorio tankis.

Papildomi tempiai pamato pado lygyje:

,00 ,0 0 ,d

zp d zgV

dA

= = (3.45)

ia: Vd,0 didiausia i vis apkrovimo variant skaiiuojamoji ai-n jga pamato pado lygyje; A pamato pado plotas; ' grunto vir pamato pado lygio svorio tankis; d pamato gilinimas.

3.5 pav. Papildom tempi skaiiavimo schema pagal (3.40) formul

43

Papildom tempi epirai sudaryti gruntas po pamatu dali-jamas 0,2b storio sluoksnelius. Jeigu tame storyje keiiasi defor-macij modulis ar kitos grunto charakteristikos, tada jis dalijamas papildomus sluoksnelius (3.4 pav.). Kiekvieno j apaioje, gylyje iz emiau pamato pado, skaiiuojami papildomi tempiai:

0

2 2 21 1 1 1 1 1

2 2 2 2 2 2 2 21 1 1 1

2 ,

( 2 )arcsin ,

( )

zp zp

L B z L B z L BD D z L B L z B z

=

+ + + + + +

(3.46)

ia:

2 2 2 21 1D L B z= + + . (3.47)

Taip pat papildomi tempiai gali bti apskaiiuojami taip:

0zp zpk = , (3.48)

ia k tempi sklidimo koeficientas, randamas 3.2 lentelje pa-gal pamato pado kratini santyk = L/B ir tako santykin gyl = 2z/B.

Skaiiuojant sumavimo metodu, apatin pagrindo deformacij ruoo riba pagal pagrind projektavimo normas yra tame gylyje, ku-riame jau tenkinama slyga:

0,2 ,zp zg = kai tame gylyje grunto E 5MPa,0,1 ,zp zg = kai tame gylyje ar arti jo grunto E < 5MPa.Kiekvieno sluoksnelio suspaudimas skaiiuojamas pagal vidu-

tinius papildomus tempius sluoksnelyje:

( 1)( )

2zp i zpi i

ii

Hs

E + = , (3.49)

ia: iH sluoksnelio storis; iE sluoksnelio deformacijos modulis; ( 1)zp i ir zpi papildomi grunto tempiai nuo pastato apkrovos

sluoksnelio viruje ir apaioje.

44

3.2 lentel. tempi sklidimo koeficientai k pamato nusdimui skaiiuoti sumavimo metodu

= 2z/B

Staiakampi pamat = L/B Juostini pamat 101,0 1,4 1,8 2,4 3,2 5,0

0 1,000 1,000 1,000 1,000 1,000 1,000 1,0000,4 0,960 0,972 0,975 0,976 0,977 0,977 0,9770,8 0,800 0,848 0,866 0,875 0,879 0,881 0,8811,2 0,606 0,682 0,717 0,740 0,749 0,754 0,7551,6 0,449 0,532 0,578 0,612 0,630 0,639 0,6422,0 0,336 0,414 0,463 0,505 0,529 0,545 0,5502,4 0,257 0,325 0,374 0,419 0,449 0,470 0,4772,8 0,201 0,260 0,304 0,350 0,383 0,410 0,4203,2 0,160 0,210 0,251 0,294 0,329 0,360 03743,6 0,130 0,173 0,209 0,250 0,285 0,320 0,3374,0 0,108 0,145 0,176 0,214 0,248 0,285 0,3064,4 0,091 0,122 0,150 0,185 0,218 0,256 0,2804,8 0,077 0,105 0,130 0,161 0,192 0,230 0,2585,2 0,066 0,091 0,112 0,141 0,170 0,208 0,2395,6 0,058 0,079 0,099 0,124 0,152 0,189 0,2236,0 0,051 0,070 0,087 0,110 0,136 0,172 0,2086,4 0,045 0,062 0,077 0,098 0,122 0,158 0,1966,8 0,040 0,055 0,069 0,088 0,110 0,144 0,1847,2 0,036 0,049 0,062 0,080 0,100 0,133 0,1757,6 0,032 0,044 0,056 0,072 0,091 0,123 0,1668,0 0,029 0,040 0,051 0,066 0,084 0,113 0,1588,4 0,026 0,037 0,046 0,060 0,077 0,105 0,1508,8 0,024 0,034 0,042 0,055 0,070 0,098 0,1449,2 0,022 0,031 0,039 0,051 0,065 0,091 0,1379,6 0,020 0,028 0,036 0,047 0,060 0,085 0,13210,0 0,019 0,026 0,033 0,044 0,056 0,079 0,12611,0 0,017 0,023 0,029 0,040 0,050 0,071 0,11412,0 0,015 0,020 0,026 0,034 0,044 0,060 0,104

Visas pamato nusdimas gaunamas susumavus sluoksneli su-spaudimus per vis pagrindo deformacij ruoo stor:

1

0,8n

ii

s s=

= , (3.50)ia 0,8 skaiiavimo metodo bedimensis dydis, atsirads dl supa-prastintos skaiiuojamosios schemos.

45

4. Polini PaMat ProJektaviMaS

4.1. Polio gylio parinkimas

Poliniai pamatai paprastai yra ekonomiki tada, kai juose yra maai poli, poliai ilgesni ir apatiniu galu remiasi stipr grunt. Poliai bendram darbui pamate sujungiami rostverku. Su rostverku poliai gali bti jungiami arnyrikai arba standiai. Jei poliai su ros-tverku sujungti arnyrikai, po kolona yra maiausiai trys poliai. Jei-gu poliai su rostverku sujungti standiai, gali bti du ar net vienas polis. Taiau kai rostverkas sujungia vien ar du polius, pastarieji gali bti ne tik gniudomi, bet ir lenkiami. Todl poliai turi bti pa-tikrinti ne tik vertikalios jgos, bet ir lenkimo momento bei horizon-talios jgos poveikiui.

Poliai stipr grunt turt bti gilinti: vyringus, rupius, vidutinio rupumo smlius ir molinius gruntus, kuri takumo rodiklis IL 0,1 ne maiau kaip 0,5 m; kitus dispersinius gruntus ne maiau kaip 1,0 m.

Taiau ne visada galima iskirti stipr sluoksn. Jeigu grunt statinio zondavimo grafike grunt kginis stiprumas qc einant gilyn rodo stipresnio ir silpnesnio grunto sluoksnius, polio pad reikia gi-linti stipresn grunt, kurio kginis stiprumas 5,010,0 MPa. Jeigu polio padas atsiremia silpnesn grunt, didij apkrovos dal polis perima oniniu paviriumi, apkrovos dalis, perimama padu nedidel. Renkant polio ilg svarbu, kad po polio padu likt pakankamo storio stipraus grunto sluoksnis. Rekomenduojama, kad po polio padu sti-praus grunto likt ne maiau kaip 35 d (ia d polio skersmuo ar kratins matmuo).

Esant spdiniam vandeniui, reikia atkreipti dmes, kad ren-giant polius griniuose gali pablogti grunto prie polio savybs. Todl jeigu polis atremiamas grunto sluoksnyje su spdiniu vande-niu, labai svarbu teisingai parinkti polio rengimo technologij. Prie-ingu atveju reikt pasvarstyti, kas geriau palikti polio pad vir

46

ar po sluoksniu su spdiniu vandeniu. Pagal rengimo technologij polius galime skirstyti :

spraustinius, kai grunt spraudiamas (kalant, vibruojant, sukant, spaudiant) i anksto pagamintas polio kamienas;grtinius, kai grunte igriama ar ikasama ertm, kuri pri- pildoma betono. Kad neugrit sienuts, griant gali bti naudojamas apsauginis vamzdis, o kasant molio suspensija;CFA ( continuous flight auger) vientiso sraigtinio grimo ir betonavimo poliai, kai sigrus iki reikiamo gylio traukiant grt anga pripildoma betono. Betonas paduodamas per grto erd;injekciniai poliai, kai grunt dideliu slgiu injektuojamas cemento ir vandens miinys, kuris sucementuoja grunt, su-formuodamas cementgrunio pol.

Parinkus polio gilinim, skerspjvio matmenis ir rengimo technologij turi bti patikrinta slyga:

d dF R , (4.1)

ia: dF projektin apkrova poliui; dR polio laikomoji galia.

Slyga turi bti tenkinama patikrinus skaiiuojant pagal du de-rinius:

1 derinys: A1 + M1 + R1,2 derinys: A2 + (M1 arba M2) + R4.

4.2. Polio pagrindo laikomosios galios skaiiavimas pagal statinio zondavimo duomenis

Pagal geotechnines aiktels slygas pasirenkamas prelimina-rus polio ilgis, skerspjvis ir rengimo technologija.

Centrikai gniudomo polio pagrindo laikomoji galia susideda i pagrindo po polio padu laikomosios galios ir pagrindo ties oniniu polio paviriumi laikomosios galios.

47

Pagrindo po polio padu laikomoji galia randama taip:

b b bR q A= , (4.2)

ia bq pagrindo po polio padu stiprumas. Jis lygus:

b b cq q= , (4.3)

ia: b empirinis koreliacijos koeficientas tarp kginio stiprumo cq ir pagrindo stiprumo. Jis priklauso nuo grunto tipo ir kginio sti-

prumo reikms (r. 4.1 lentel); bA polio pado skerspjvio plotas. Pagrindo po padu stiprumas randamas i statinio zondavimo grafi-ko ir vertinant grunto tip. Pagrindo stiprumas imamas maesnis i gautj:

vidutinio pagrindo stiprumo intervale vieno d aukiau ir 4d emiau polio pado,pagrindo stiprumo po pamato padu,

ia d polio pado skersmuo arba skerspjvio kratin.

Pagrindo ties polio oniniu paviriumi laikomoji galia:

( )1

n

s si sii

R q A=

= . (4.4)

Skaiiuojant trinties stiprumas i-tajame sluoksnyje negali vir-yti ribins reikms:

maxsi siq q . (4.5)

Trinties stiprumas siq ir ribins reikms priklausomai nuo grunto tipo pateiktos 4.1 lentelje. siA i-tojo sluoksnio polio o-ninio paviriaus plotas.

Kalibruotsias, apskaiiuotas pagal statinio zondavimo duome-nis, reikmes gauname ved modeliavimo koeficientus mb ir ,mskuri verts priklauso nuo poli rengimo (4.2 lentel):

, b sc calmb ms

R RR = +

. (4.6)

48

4.1 lentel. Empirini koreliacijos koeficient reikms (Pastat konstruktoriaus ir statybininko inynas 2009)

Grunto tipas

Kginis stipris qc, mpa

bq

si,

mpa q

si max,mpa

moreninis molis

15>5

1,0*0,8* 0,05 qci 0,200

juostinis molis 1,0 0,035 qci 0,150

Dulkis 0,6 0,025 qci 0,150

Smlis01025

0,50,5

0,01* qci0,008* qci

0,180

*Tarpins lentels reikms tiesikai interpoliuojamos.

4.2 lentel. Modeliavimo koeficient reikms

Polio tipas mb ms Spraustiniai 1,1 1,1

Spraustiniai grtiniai 1,1 1,35Vientiso sraigtinio grimo CFA 2,0 1,5

Grtiniai 2,0 1,5

Laikomosios galios charakteristin vert ,c kR :

,,3 4( arba )

c calc k

RR =

, (4.7)

ia 3 4, vidutins ir minimaliai apskaiiuotos pagrindo atspa-rumo verts koreliacijos koeficientai. Vert gauta remiantis grun-to bandymo rezultatais, nesant polio bandym statine apkrova. Jie priklauso nuo statins penetracijos bandym skaiiaus ir pateikiami 4.3 lentelje.

49

4.3 lentel. Charakteristini veri, gaut remiantis grunto tyrimo rezultatais (n itirt pjvi skaiius) pagal EI 19971:2004 A priedo A.10 lentel, koreliacijos koeficientai

n

1 2 3 4 5 7 10

31,40 1,35 1,33 1,31 1,29 1,27 1,25

4

1,40 1,27 1,23 1,20 1,15 1,12 1,08

Gniudomojo polio laikomosios galios projektin vert:

; ; ;;c k b k s k

c dt b s

R R RR = = +

. (4.8)

Dalini koeficient , ,t b s verts pateiktos 4.4 lentelje.

4.4 lentel. Daliniai koeficientai R poli pagrindo atsparumui pagal EN 19971:2004

Atsparumas Polio tipas SimbolisApkrov grup

r1 r2 R3 R4

Polio pado laikomoji

galia

kaltiniai

b

1,01,1 1,0

1,3

grtiniai 1,25 1,6

CFA 1,1 1,45Polio

kamieno oninio

paviriaus laikomoji

galia gniudant

kaltiniai

s

1,0 1,1 1,0 1,3grtiniai

CFA

Polio pagrindo suminis

atsparumas gniudymui

kaltiniai

t

1,0

1,1 1,0

1,3

grtiniai 1,15 1,5

CFA 1,1 1,4

Polio laikomoji

galia tempiant

kaltiniai

s;t

1,25 1,15 1,1 1,6grtiniaiCFA

50

4.3. Polio pagrindo laikomosios galios skaiiavimas analiziniu metodu

Poli laikomoji galia skaiiuojama darant prielaid, kad gruntas prie polio gali drenuotis ir nesidrenuoti. Poli, rengt nesankabiuo-siuose grunto sluoksniuose, pagrindas tiek po polio padu, tiek prie oninio polio paviriaus dirba tik drenuojantis. Daroma prielaida, kad poli, rengt sankabiuosiuose gruntuose, pagrindas po polio padu nesidrenuoja, taiau prie oninio paviriaus gali bti vertina-mas esantis nedrenuotomis ir drenuotomis slygomis. Prie sankabi priskiriami moliniai gruntai ir dulkiai, prie nesankabi smliai.

Polio, rengto sankabiame grunte, laikomoji galia padu lygi (Lancellotta 1995):

( )b u c vo bR S c N A= + , (4.9)

ia: bA polio pado plotas; vo bendrieji vertikals tempiai grun-te polio pado lygyje; cN pagrindo laikomosios galios koeficientas, kai polio padas gilintas laikant sankab grunt daugiau kaip 1,0 m

cN = 9; uc sankabumas nedrenuotomis slygomis; S polio skers-pjvio dydio takos koeficientas.

Spraustini poli:

0,5 12

bSb

+= , (4.10)

grtini poli:

1,0 12 1,0bSb+= +

, (4.11)

ia b polio skersmuo ar skerspjvio matmuo.

Polio laikomoji galia oniniu paviriumi grunto sluoksnyje ne-drenuotomis slygomis lygi:

s u sR c A= , (4.12)

ia: sA polio oninio paviriaus plotas sluoksnyje; empirinis koeficientas, priklausantis nuo grunto ir polio rengimo metodo.

51

Grtini poli, rengiam normaliai konsoliduotuose gruntuo-se, = 0,90, perkonsoliduot grunt = 0,35. Srautinio injektavi-mo poli, rengiam normaliai konsoliduotuose gruntuose, = 1,0, perkonsoliduot grunt = 0,45. Spraustini poli, rengiam nor-maliai konsoliduotuose gruntuose, = 0,95, perkonsoliduot grunt = 0,45.

Polio pagrindo laikomoji galia polio padu smliuose lygi:

b q vo bR N A= , (4.13)

ia: bA polio pado plotas; vo efektyvieji vertikalieji tempiai grunte polio pado lygyje; qN pagrindo laikomosios galios koefi-cientas, priklausantis nuo vidins trinties kampo ir santykinio polio gilinimo. qN skaiiuoti pasilytos vairios metodikos. Daniausiai taikoma Berezancevo (1966) pasilyta metodika.

26 30 34 38 40 42 44 46

Nq 19,7 43,2 80 154 220 320 455 688

Laikomoji galia oniniu polio paviriumi i-tajame sluoksnyje nedrenuotomis slygomis tiek sankabiuosiuose gruntuose, tiek sm-liuose nustatoma taip:

( )si i vi i siR K tg A= , (4.14)

ia: iK oninio slgio koeficientas; vi efektyvij vertikalij tempi vidurkis grunto sluoksnyje; i trinties kampas tarp polio oninio paviriaus ir grunto; siA polio oninio paviriaus plotas sluoksnyje.

Siloma tokia trinties kampo ir vidins trinties kampo santykio vert:

moling grunt 1,0 =

;

betonini poli iurkiu paviriumi smliuose 1,0 =

;

52

betonini poli lygiu paviriumi smliuose 0,8 =

; metalini poli smliuose 0,5 =

.

Spraustini poli normaliai konsoliduotuose molinguose grun-tuose ir smliuose oninio slgio koeficientas:

1 sinK = , (4.15)

spraustini poli perkonsoliduotuose molinguose gruntuose:

(1 sin )K OcR= , (4.16)

grtini poli molinguose gruntuose:

sin2

K = , (4.17)

grtini poli smliuose:

2(1 sin )3

K = , (4.18)

srautinio injektavimo poli smliuose:

1 sin2

K = . (4.19)

Daliniai koeficientai grunto skaiiuotinms vertms gauti pa-teikti 2.2 lentelje.

4.4. neigiama trintis

Pol rengus giliau durpi ar kitoki labai spdi grunt sluoks-nio ir ems paviri apkrovus papildoma apkrova, mineralinio grun-to sluoksnis, esantis aukiau durpi sluoksnio, joms susispaudus, pasislenka emyn dydiu s (4.1 pav.). Dl trinties tarp grunto ir polio on polis spaudiamas emyn. Trintis perduoda poliui papildom apkrov nuo aukiau suspaudiam grunt slgsani mineralinio grunto sluoksni svorio. i trintis vadinama neigiama trintimi.

53

Neigiama trintis gali rastis, kai grunte yra durpi, dumblo ar kit spdi grunt tarpsluoksni ir kai:

ems pavirius lyginamas upilant grunto; alia polio ar pamato gruntas apkraunamas ilgalaike apkrova; kai paeminamas gruntinio vandens lygis, buvs aukiau durpi sluoksnio ir t. t.

Kai spdaus grunto sluoksnis storesnis kaip 30 cm, skaiiuo-jant polio pagrindo laikomj gali, reikia vertinti neigiam trint prie polio on.

4.1 pav. Neigiama trintis prie poli on: 1 mineralinis gruntas; 2 durps

54

Grunt, esani aukiau durpi sluoksnio polio skaiiuojama-jame ilgyje, trinties stiprumas imamas:

kai pripilamo grunto sluoksnis ne storesnis kaip 2,0 m arba ems pavirius apkraunamas tam pylimui ekvivalentine ap-krova: piltinio grunto ir durpi sq = 0, mineraliniam gruntui 40 % sq imamos i 4.1 lentels su neigiamuoju enklu;kai pripilamo grunto sluoksnis 2,05,0 m arba ems pavir- ius apkraunamas, tam pylimui ekvivalentine apkrova: dur-pi sq = 50 kPa, piltiniam ir mineraliniam gruntui imama 40 % 4.1 lentelje rastosios reikms su neigiamu enklu;kai pripilamo grunto sluoksnis storesnis kaip 5,0 m arba e- ms pavirius apkraunamas tam pylimui ekvivalentine ap-krova: durpi sq = 50 kPa, piltiniam ir mineraliniam grun-tui imama 4.1 lentelje rastoji reikm su neigiamu enklu.

Jeigu iki pastato statybos pradios grunt, kuriuose rengtas polio kamienas, konsolidacija dl papildomos apkrovos yra pasi-baigusi arba grunto nuosdiai bus ne didesni kai pus ribini, tai galima grunto prie polio on trinties ribin stiprum imt teigiam, nors polio aplinkoje yra durpi tarpsluoksni. Taiau ribinis durpi trinties stiprumas turi bti imamas ne didesnis nei 50 kPa.

4.5. Polinio pamato konstravimas

Konstruojant polin pamat, parenkamas poli skaiius ir j i-dstymo pamate tvarka, nustatomi rostverko matmenys ir jo apaios gylis nuo ems paviriaus ar grind lygio ir poli sujungimo su rostverku konstrukcija. Jeigu gruntas po rostverko padu yra kilsnus, padas gilinamas emiau alo gylio arba imamasi kit konstrukcini priemoni, kad rostverkas nebt nukeltas nuo poli. Poli skaiius pamate parenkamas toks, kad bet kurio polio apkrova neviryt po-lio laikomosios galios ir atitikt (4.1) slyg:

d dF R .

55

Poliui perduodama ain apkrova ,dF kai poliai pamate verti-kals, randama skaiiuojant pagal formules:

centrikai apkrauto polinio pamato:

,0 /d dF V n= , (4.20)

ia: n poli skaiius; ,0dV projektin vertikali apkrova rostverko apaioje:

,0d d dV V G= + , (4.21)

ia: dG rostverko ir grunto ant jo pakop svoris; dV projektin vertikali apkrova rostverko viruje nuo konstrukcij poveikio;

necentrikai apkrauto polinio pamato (4.2 pav.):

, ,0,0 , ,0

2 2

1 1

d y id d x id n n

i ii i

M xV M yF

ny x

= =

=

, (4.22)

ia: ix ir iy atstumai nuo polinio pamato ai iki kiekvieno polio aies; , ,0d xM ir , ,0d yM projektiniai lenkimo momentai rostverko apaios lygyje pamato ai x ir y atvilgiu, skaiiuojami atitinkamai:

, ,0 , ,d x d x d y rM M H h= + , (4.23)

, ,0 , ,d y d y d x rM M H h= + , (4.24)

ia: ,d xM ir ,d yM projektiniai lenkimo momentai, veikiantys ros-tverko viruje pamato ai x ir y atvilgiu; ,d xM ir ,d yM projekti-ns skersins jgos, veikianios rostverko viruje pamato ai x ir y atvilgiu; rh rostverko auktis.

Jei netenkinama (4.1) slyga, turi bti padidintas poli skaiius arba polio laikomoji galia, pakeiiant poli matmenis arba pasiren-kant kit poli rengimo technologij. Rekomenduojama po vienu rostverku rinktis vienodo ilgio, skersmens ir ta paia technologija rengiamus polius.

56

Kai rostverko viruje veikia dideli lenkimo momentai, krati-niai poliai gali bti raunami. Rovimo jga neturi viryti polio laiko-mosios galios irovimui. Raunami poliai apkrov pagrindui perduo-da tik oniniu paviriumi, todl skaiiuojant polio laikomj gali rovimui vertinama tik trintis tarp grunto ir polio oninio paviriaus.

4.6. Polinio pamato nusdimo skaiiavimas

Polinio pamato nusdimas skaiiuojamas laikant, kad defor-muojasi tik gruntas, esantis emiau poli pado, o poliai ir gruntas tarp j nesideformuoja. Skaiiuojant polinio pamato nuosd, laiko-ma, kad poliai ir tarp j esantis gruntas sudaro stand masyv, vadi-nam slyginiu pamatu, kuris pastato apkrov perduoda ir paskirsto emiau poli pado slgsaniam gruntui. Polinio pamato, pakeisto slyginiu masyviu pamatu, nuosdis daniausiai skaiiuojamas su-mavimo metodu. Polinio pamato nuosdio skaiiavimo iuo meto-du skaiiuojamoji schema pateikta 4.3 pav. Nuosdio skaiiavimo sumavimo metodu eiga aprayta 3.5 skyriuje.

4.2 pav. Poli idstymo skaiiuojamoji schema

57

Slyginio pamato pjvis yra staiakampis ABCD. Slyginio pamato padas yra horizontalioji ploktuma (linija CD), esanti poli pado lygyje. Slyginio pamato gylis randamas taip:

sd d l= + , (4.25)

ia: d rostverko gylis; l projektinis polio ilgis.

4.3 pav. Polinio pamato nusdimo skaiiavimo sumavimo metodu skaiiuojamoji schema

58

Slyginio pamato ploiui rasti i tak K ir L (kratini poli iorini kratini ir rostverko apaios susikirtimo tak) briamos dvi atkarpos KD ir LC, nuo vertikaliosios ploktumos pasvirusios kampu :

4d = , (4.26)

ia d grunto vidins trinties kampas. Jei gruntas sluoksniuotas, vidins trinties kampas imamas lygus svertiniam vidurkiui visame polio ilgyje:

,1 1 ,2 2 ,1 2

...

...d d d n n

dmn

l l ll l l

+ + + =

+ + +, (4.27)

ia ,d i atskir sluoksni visame polio ilgyje grunto vidins trin-ties kampo skaiiuojamoji reikm; il grunto prie polio on i-tojo sluoksnio storis.

Slyginio pamato pado plotis skaiiuojamas taip:

( 1) 2 tgs dmB m a d l = + + , (4.28)

ia: m poli eili skaiius pamate B kryptimi; a atstumas tarp poli ai; d polio skerspjvio kratin arba skersmuo.

Slyginio pamato pado ilgis:

( 1) 2 tgs dmL m a d l = + + , (4.29)

ia m poli eili skaiius pamate L kryptimi.

Pakankamu tikslumu slyginio pamato svoris bus lygus:

, ,s s s d m d pG A d n G= + . (4.30)

Slyginio pamato pado plotas:

s s sA B L= . (4.31)

59

Grunto svertinis vidutinis svorio tankis sluoksniuotam pagrin-dui randamas taip:

,1 1 ,2 2 ,1 2

...

...d d d d n n

dmn

d l l l

d l l l

+ + + + =

+ + + +. (4.32)

Pagrindo deformacij zonai nustatyti, kaip ir sekliajam pama-tui, sudaromos dvi grunto tempi diagramos nuo grunto svorio

zg ir papildom tempi nuo pastato apkrovos .zp tempi nuo grunto svorio diagramos ordinats skaiiuojamos kiekvieno sluoks-nio apaioje pagal (3.43) formul. Papildomas tempis nuo pastato apkrovos slyginio pamato pado lygyje 0zp skaiiuojamas pagal (3.45) formul. Joje raomi vidutiniai tempiai slyginio pamato pado gylyje sd nuo grunto svorio zg pagal (3.43) ir pastato kons-trukcij apkrovos ,0dV :

,0,0d

ds

VA

= . (4.33)

Pamato nuosdis skaiiuojamas pamato ainiame pjvyje pa-gal didiausi pagrindui perduodam vertikali jg, todl vidutinis tempis nuo pastato apkrovos ,0dV turi bti raomas didiausias i vis apkrovos variant.

60

5. Grtini PaMat ProJektaviMaS

5.1. Gilij pamat statybos bdai ir konstrukcijos

rengiant giliuosius pamatus, svarbiausias udavinys prasikas-ti pro paviriuje esanius silpnesnius, daniausiai vandeninguosius gruntus ir pamat atremti stipr grunt. Gilieji pamatai gali bti rengiami kasant pamat duob kartu gramzdinant gelbetoninius elementus, kurie palaiko grunt. Taip rengiami kevaliniai, ulininiai ir kesoniniai pamatai. Kitas bdas, kai kasama pamat duob, daro-mas grinys ar tranja. Kad neugrit, kasant kasinys upildomas molio suspensija, o grinys daromas su apsauginiu vamzdiu. Taip rengiami kasiniuose ar griniuose betonuojami pamatai ir sienos. Grtiniai pamatai rengiami ir stipriuose gruntuose, nes danai j rengimo kaina maesn nei seklij pamat.

ulinini ir kesonini pamat laikomoji galia skaiiuojama kaip seklij pamat. Skaiiuojant kevalinius, grtinius ir kasi-niuose betonuojamus pamatus daniausiai taikomi gilij pamat skaiiavimo metodai. Lietuvoje labai danai projektuojami grti-niai pamatai. Jiems skaiiuoti buvo parengtos respublikins statybos normos RSN 91-85. Grtini pamat projektavimas.

5.2. vertikalia aine jga apkrauto grtinio pamato pagrindo skaiiavimas

ia pateikiama, kaip skaiiuoti vertikalia aine jga apkrauto grtinio pamato pagrind pagal ribinius nuosdius (5.1 pav.). Pa-matas turi bti suprojektuotas taip, kad jo nuosdis ir gretim pa-mat nuosdi santykinis skirtumas neviryt ribini, nustatyt projektuojamam pastatui:

us s , (5.1)

u

s s

L L

, (5.2)

61

ia: s pamato nuosdis; us ribinis pamato nuosdis; s gretim pamat nuosdi skirtumas; L atstumas tarp gretim pamat ai; s/L santykinis gretim pamat nuosdi skirtumas; (s/L) ri-binis santykinis gretim pamat nuosdi skirtumas.

Ribiniai pamat nuosdiai turi atitikti (5.5) slyg. Ribin rekomenduojama gretim pamat nuosdi santykinio skirtumo reikm pateikta 1.5 lentelje arba nurodoma pastato projekte.

Pamatas turi bti suprojektuotas toks, kad slgis po grtinio pamato padu neviryt pagrindo skaiiuojamojo stiprio:

d f snV F

p RA

= , (5.3)

5.1 pav. Vertikalia aine jga apkrautas grtinis pamatas; TL pamato viraus lygis; NL natraliojo ems paviriaus lygis; FL pamato pado

lygis; CL skaiiuojamasis pagrindo pavirsius; DL projektuojamas ems paviriaus lygis; b pamato skersmuo

62

ia: p slgis po pamato padu; dV pamato viraus lygyje veikianti didiausia vertikali jga nuo pastato apkrov, kai apkrov patiki-mumo koeficientas f = 1, nevertinant pamato svorio; fF trin-ties jga prie pamato on; A pamato pado plotas; snR pagrindo skaiiuojamasis stipris, lygus slgiui po pamato padu, sukelianiam n % pamato skersmens didumo nuosdius. Skaiius n, nusakantis, kuri dal % pamato skersmens sudaro jo nuosdis, randamas pagal formul:

100 snb

= . (5.4)

Skaiiuojamasis pagrindo stipris parenkamas atsivelgiant pa-mato nuosdio didum. Norint utikrinti pagrindo ir pamato stabi-lum, ribinis pamato nuosdis turi bti ne didesnis kaip 3 % pamato skersmens 0,03us b (5.5)

ir 3sn sR R , (5.6)

ia 3sR pagrindo skaiiuojamasis stipris, kai pamato nuosdis ly-gus 3 % pamato skersmens.

Skaiiuojamasis pagrindo stipris snR randamas i koreliacins priklausomybs grafik pagal grunto kgin stipr cq (5.2 pav.) mo-renini priesmli ir priemoli (5.3 pav.) smli. Grunto kginis stipris cq imamas i kgio spraudos tyrimo (CPT) grafiko: vidutin reikm 2b gylyje emiau pamato pado, kai pagrind sudaro smli-niai gruntai ir 1,5b gylyje kai pagrind sudaro moliniai gruntai. Vi-sais atvejais to paties laikaniojo sluoksnio vidutin grunto kginio stiprio cq reikm turi bti imama pagal to kgio spraudos tyrimo (CPT) tako duomenis, kuriame cq yra maiausias.

63

5.2 pav. Labai smling, labai dulking bei smling ar dulking morenini moli pagrindo stiprumo po grininio pamato padu grafikas

5.3 pav. Smlini grunt pagrindo stiprumo po grininio pamato padu grafikas

64

Grunt, kuriems nra sudaryta koreliacins priklausomybs grafik, orientacinis skaiiuojamasis pagrindo stipris snR randamas pagal kgio spraudos tyrimo (CPT) duomenis:molini grunt:

0,1sn cR nq , (5.7)

smlini grunt:

0,03sn cR nq , (5.8)

Kai laikantysis sluoksnis ibandytas pamatu, jo modeliu arba

sriegiamu tampu, snR randamas i ( )s f pb

= grafiko.

Kai po pamato padu stipraus grunto sluoksnio storis 1h nedide-lis, o giliau slgso silpnesnis gruntas, imamas redukuotas skaiiuo-jamasis pagrindo stipris:smlini grunt, kai 1h 2b:

,1 ,2,2 1,2sn sn

sn snR R

R R hb

= + (5.9)

molini grunt, kai h1 1,5b:

,1 ,2,2 1,1,5sn sn

sn snR R

R R hb

= + (5.10)

ia: ,1snR pirmojo virutinio laikaniojo sluoksnio po pamato padu skaiiuojamasis stipris; ,2snR antrojo silpnesnio laikaniojo sluoksnio po pamato padu skaiiuojamasis stipris; 1h pirmojo vir-utinio laikaniojo sluoksnio po pamato padu storis.

Kai alia rengiami du pamatai, tokio dvigubo pamato pagrin-do skaiiuojamasis stipris ,sn dR yra lygus pavienio pamato pagrindo skaiiuojamajam stipriui:

, .sn d snR R= (5.11)

65

Pamato nuosdis s, kai pagrind sudaro moreniniai priesmliai bei priemoliai ir smliai, lygus:

100 sn

n b ps

R =

. (5.12)

Kai laikantysis sluoksnis ibandytas pamatu, jo modeliu arba sriegiamu tampu, inant slg po pamatu p, nuosdis s surandamas i ( )

s f pb

= grafiko.Jeigu vir tanki vandeningj smlini grunt paliekamas

vandeniui nelaidus molinio grunto sluoksnis, pamato nuosdis ap-skaiiuojamas pagal formul:

1 2s s s= + , (5.13)

ia: 1s pamato nuosdis dl pirmojo (apsauginio) sluoksnio defor-macij; 2s pamato nuosdis dl antrojo (apatinio) vandeningojo sluoksnio deformacij, randamas pagal (5.12) formul.

1s randamas pagal i formul:

11

0,1 oc

ps h

q= , (5.14)

ia: oh virutinio (apsauginio) sluoksnio po pamato padu storis; p slgis po pamato padu; 1cq virutinio (apsauginio) sluoksnio grunto kginis stipris.

Kai alia rengiami du pamatai, tokio dvigubo pamato nuosdis bus lygus:

1,3 ,ds s= (5.15)

ia s vieno pamato nuosdis, randamas pagal io punkto nuro-dymus.

66

Trinties jga Ff tarp grunto ir pamato oninio paviriaus ran-dama pagal vietins trinties stipr, imatuot kgio spraudos tyrimu (CPT):

1

n

f i fii

F b h R=

= , (5.16)

ia: fiR pagrindo prie pamato on i-tojo sluoksnio vietins trin-ties skaiiuojamasis stipris; ih pagrindo i-tojo sluoksnio storis.

Skaiiuojamasis trinties stipris oniniame pamato paviriuje i-tajame sluoksnelyje randamas pagal formul:

3si

fifR = , (5.17)

ia sif i-tojo sluoksnio grunto vietins trinties stipris nustatytas kgio spraudos tyrimu (CPT).

Pagrindo trinties stipris sif pateikiamas ininerini geologini tyrinjim ataskaitoje.

Projektinis pamato gylis dd surandamas pagal i formul:

d sd d h= , (5.18)

ia: d pamato gylis; sh pagrindo jautriojo sluoksnio storis, m.

Neildom pastat pamat bei ildom pastat iorini pamat pagrindo jautriojo sluoksnio storis turi bti ne maesnis kaip skai-iuojamasis sezoninio alo gylis fd :

,s fh d (5.19)

ildom pamat vidini ir su rsiais pastat pamat

0,5 .sh m= (5.20)Jei pamato virus yra giliau pagrindo jautriojo sluoksnio apa-

ios, skaiiuojamasis pamato gylis lygus pamato aukiui ( dd = H).Jei pamatas paplatinamas, skaiiuojamasis pamato gylis, ap-

skaiiuojant trinties jg prie pamato on, mainamas dydiu, lygiu paplatinimo aukio rh ir paplatinimo konsols ( rb b)/2 sumai.

67

5.3. vertikalia ir horizontalia jga bei momentu veikiamo grtinio pamato pagrindo skaiiavimas

Vertikalia ir horizontalia jga bei lenkimo momentu veikiamo grtinio pamato pagrindas skaiiuojamas pagal ribines deformaci-jas. i apkrov veikiamo grtinio pamato posvyris ir horizontalu-sis viraus poslinkis (5.4 pav.) dl pagrindo deformacij turi bti:

i iu , (5.21)

u uu , (5.22)

ia: i pamato posvyris; u horizontalusis pamato poslinkis pamato viraus lygyje; ui ribinis pamato posvyris; uu ribinis horizontalu-sis pamato poslinkis pamato viraus lygyje.

5.4 pav. Vertikalia ir horizontalia jga bei momentu veikiamas grtinis pamatas

68

Pamato viraus poslinkio i randamas pagal formul:

o p d

uiz h d

=+

. (5.23)

Pamato viraus poslinkis u surandamas pagal (5.26) arba (5.27) priklausomyb.

Ribiniai posvyriai ui ir poslinkiai uu pateikiami antemins pastato dalies projekte. Jie turi neviryti i reikmi

0,05ui , (5.24)

0,01uu b . (5.25)

Skiriami du pamato viraus horizontaliojo poslinkio u radimo atvejai:kai o dz d< (pamato poskio centras yra vir pamato pado),

24 (1,5 ) 1 1p d Qd d d

o dh d

h d FH h du

z HC bd += +

, (5.26)

kai o dz d (sakoma, kad pamatas sukasi apie centr pamato pado lygyje),

3

3 ( ) 1,5d d d f p

h d

bH h d F h

uC bd

+ = , (5.27)

ia: oz pamato poskio centro gylis nuo skaiiuojamojo pagrin-do paviriaus; dH pamat veikianti projektin horizontali jga;

dh pamat veikianios horizontalios jgos pridties tako projek-tinis auktis nuo pagrindo skaiiuojamojo paviriaus; QF pamato poskiui besiprieinani trinties jg atstojamoji; hc horizonta-lusis pagrindo standumo modulis.

69

Pamato poskio centro gylis nuo skaiiuojamojo pagrindo pa-viriaus oz randamas taip:

1

do

d Q

d Q

dz H FH F

= +

, (5.28)

ia koeficientas, randamas pagal formul

1,5 0,51,5

d d

d d

h d

h d

+ =+

. (5.29)

Pamat veikianios projektins horizontalios jgos pridties tako auktis dh randamas pagal formul:

d p d mh h d h= + , (5.30)

ia: ph pamato auktis; mh pamato veikianios horizontalios jgos pridties tako aukio prieaugis, pakeitus momento poveik horizontalia jga, randamas pagal formul

dmd

MhH

= . (5.31)

Pamato poskiui besiprieinani trinties jg atstojamajai QF rasti yra du atvejai:kai ,f dF V