GENERALINIS MIŠKŲ URĖDAS

BENJAMINAS SAKALAUSKAS

2013 m. kovo 7 d.

VILNIUS

1

Bendras kirtimo tūris valstybiniuose miškuose 2013m. – 3.76 mln. m³.

iš jo pagrindinio naudojimo – 2.63 mln. m³;

iš jo tarpinio naudojimo – 1.13 mln. m³.

Bendras numatomas metinis kirtimo tūris 2014-2018 m. valstybiniuose miškuose – 4,20 mln. m³.

iš jo pagrindinio naudojimo – 3,10 mln. m³

iš jo tarpinio naudojimo – 1.10 mln. m³.

2

VĮ miškų urėdijose šiuo metu turimi mechanizmai: medkirčių - 19 vnt., medvežių - 44 vnt., savikrovių priekabų – 21 vnt.

VĮ miškų urėdijose, dirbančių rangovinių įmonių, turimi mechanizmai: medkirčių - 65 vnt., medvežių - 174 vnt., savikrovių priekabų – 193 vnt.

Pagal patvirtintą medienos ruošos mechanizmų įsigijimo planą 2012-2015 metams naujai įsigyjami mechanizmai VĮ miškų urėdijose : medkirtės – 49 vnt., medvežės -70 vnt., smulkių medelių kirtimo žirklės -42 vnt., miško kirtimo atliekų krovimo griebtuvai – 42 vnt.

3

Medienos eksportas iš Lietuvos valstybinių miškų pagamintos medienos tėra 12 proc.

Lietuva Latvija Estija

Valstybiniai miškai gamyba, mln.m³

3,8 6,5 2,8

Iš viso gamyba, mln. m³ 6,5 12,7 6,5

Eksportas iš valstybės miškų, mln.m³

1,8 4,5 2,6

Eksportas iš valstybinių miškų,mln. m³

0,3 -

35,4% 40%

12% 0

2

4

6

8

10

12

14

mln

.m³

Apvaliosios medienos gamybos ir medienos eksporto

palyginimas (2011 m.), mln. m³ (proc.)

nėra duomenų nėra duomenų

28%

4

Vertinant 10-ies metų laikotarpį, miškų urėdijų medienos pardavimai įmonėms, eksportuojančioms medieną, sumažėjo 300%.

5

Medžio kelmo antžeminė dalis;

Susmulkinta pjūvių mediena;

Viršūnės, šakos (išskyrus likvidines šakas), smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m. aukštyje yra 5 cm ir mažesnis;

Stiebai, nuopjovos, atsirandančios pjaustant medžių stiebus;

Degimviečių valymo atliekos.

6

Ruošos sezoniškumas - pagrindiniai kiekiai reikalingi šildymo sezono metu;

Ruošai negali būti naudojamos suvažinėtos ar iš valksmų ištrauktos atliekos;

Atsakinga ruoša - iki minimumo sumažinimas užterštumo akmenimis, metalinėmis, gelžbetonio ir kitomis priemaišomis, kurių atsiradimas paruoštoje žaliavoje yra visiškai netoleruotinas;

Kiekių regionalinis pasiskirstymas - miško kirtimo atliekų ruoša, ir jų ruošos kiekių pasiskirstymas pagal regionus privalo būti sutapatinti su naudotojų tuose regionuose poreikiais.

7

Miško kirtimo atliekos klojamos pagal poreikį bei atskiriamos nuo kitų gaminamų sortimentų

8

Miško kirtimo atliekos turi būti ištrauktos ir sandėliuojamos prie gerai privažiuojamo ir pritaikyto sunkiasvoriai technikai kelio;

Iš anksto turi būti numatytos transporto priemonių manevravimo bei apsisukimo vietos;

Atskirais atvejais kelio plotis turi būti pakankamas (~6m), kad dvi transporto priemonės sustotų viena šalia kitos;

Miško kirtimo atliekos turi būti tvarkingai sukrautos, stengiantis storgalius orientuoti į kelio pusę;

Miško kirtimo atliekų kiekiai vienoje krūvoje ne turėtų būti mažesni kaip vienos transporto priemonės krovos tūris (~30ktm).

9

Vidutinė malkų, ištrauktų prie privažiuojamo kelio, savikaina 2012 metais VĮ miškų urėdijose buvo 47,3 Lt/m³.

Vidutinė miško kirtimo atliekų, ištrauktų prie privažiuojamo kelio, savikaina 2012 metais VĮ miškų urėdijose buvo 35 Lt/m³.

Prognozuojama nelikvidinės medienos iš jaunuolynų ugdymo kirtimų biokurui gaminti savikaina, ištraukus prie privažiuojamo kelio, atmetus kirtimo sąnaudas, yra apie 92 Lt/m³.

10

Miško kirtimo atliekas rekomenduojama džiovinti iki pusės metų;

Šiltuoju metų laiku pakanka ir ~30-45 dienų, kol jos pradžiūsta, nubyra lapai ir spygliai;

Remiantis Skandinavijos šalių patirtimi, ilgą laiką sandėliuojamas miško kirtimo atliekų krūvas rekomenduojama dengti specialiu popieriumi.

11

Spec. popierius sustabdo drėgmės patekimą iš viršaus, o iš šonų. Pučiantis vėjas džiovina sandėliuojamą žaliavą;

Eliminuojama puvinio ir grybinių kenkėjų rizika bei apledėjimas;

Taip saugomos kirtimo atliekos yra 10-15% sausesnės, ko pasekoje padidėja jų energetinė vertė;

Sausa žaliava gali būti smulkinama bet kokiu oru.

12

13

3 punkto papildymas šia sąvoka:

„Dengtos miško kirtimo atliekos – miško kirtimo atliekos susandėliuotos miško sandėlyje džiovinimui ir apdengtos specialiuoju dengiamuoju popieriumi.“

15 punkto nauja redakcija :

„15. AMEPS administratoriui paskelbus aukciono pradžios ir pabaigos laiką, aukciono tipą, pardavėjai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki aukciono pradžios AMEPS interneto tinklalapyje paskelbia pranešimą apie numatomus parduoti apvaliosios medienos sortimentus ir miško kirtimo atliekas, nurodydamas miško kirtimo atliekų pardavimo vietą (pardavėjo sandėlyje ar kirtavietėje) ir kokybę (dengtos miško kirtimo atliekos ar nedengtos), pagal pardavėjo patvirtintą ir su Generaline miškų urėdija suderintą sortimentinį planą. Šiame pranešime pardavėjas nurodo:“

14

Parduota malkų kurui pagal metus: 2010m. -574,1 tūkst. m³, 2011m. -527,3 tūkst. m³, 2012m.- 550,4 tūkst. m³.

Parduota pagal pardavimo būdus: 2010 m. didmeninėje prekyboje parduota - 405,9 tūkst. m³, mažmeninėje (gyventojams)- 168,2 m³; 2011m. didmeninėje prekyboje parduota - 334,9 m³, mažmeninėje (gyventojams)- 192,4 tūkst. m³; 2012m. didmeninėje prekyboje parduota - 369,7 m³, mažmeninėje (gyventojams)- 180,7 m³.

Potencialūs metiniai malkų kurui skiedros gamybai kiekiai iš rezervuotų miškų – 50-100 tūkst. m³.

15

Realiai galimas paimti miško kirtimo atliekų tūris iš valstybinių miškų iš pagridinio ir tarpinio naudojimo kirtimo biržių yra apie 7-9 % nuo bendrai likvidinės medienos tūrio, t.y. apie 320 tūkst. m³.

Realiai galimas paimti medienos tūris iš valstybinių miškų

iš jaunuolynų ugdymo

kirtimų – 100 tūkst. m³.

Realiai galimas paimti miško kirtimo atliekų

kiekis iš privačių miškų – skaičiavimas

šiuo metu neorganizuotas .

Miško kirtimo atliekos

siūlomos, atsižvelgiant

į rinkos poreikį.

Didėjant poreikiui, didinama

miško kirtimo atliekų pasiūla.

90

210

250

280

74,8

155 169

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Miško kirtimo atliekų pardavimas ir pasiūla

2010-2012 ir prognozė 2013 metais, tūkst. m³

Pasiūlyta pirkti Nupirkta

16

17

PATVIRTINTA

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos

generalinio miškų urėdo 2012 m. spalio d.

įsakymu Nr. 1B-

Eil. Miškų urėdija Kiekis Eil. Miškų urėdija Kiekis

Nr. m³ Nr. m³

1 Alytaus 4400 23 Radviliškio 4300

2 Anykščių 4500 24 Raseinių 4000

3 Biržų 7400 25 Rietavo 4700

4 Druskininkų 2300 26 Rokiškio 6000

5 Dubravos 3900 27 Šakių 6200

6 Ignalinos 4600 28 Šalčininkų 6200

7 Jonavos 7000 29 Šiaulių 6200

8 Joniškio 4100 30 Šilutės 4200

9 Jurbarko 7200 31 Švenčionėlių 6000

10 Kaišiadorių 7600 32 Tauragės 6200

11 Kauno 4100 33 Telšių 7200

12 Kazlų Rūdos 4600 34 Tytuvėnų 3200

13 Kėdainių 4400 35 Trakų 7500

14 Kretingos 5600 36 Ukmergės 8600

15 Kupiškio 3500 37 Utenos 6000

16 Kuršėnų 4400 38 Valkininkų 7200

17 Marijampolės 4200 39 Varėnos 4200

18 Mažeikių 7200 40 Veisiejų 4000

19 Nemenčinės 7200 41 Vilniaus 7200

20 Pakruojo 4000 42 Zarasų 4200

21 Panevėžio 7900 Viso: 228000

22 Prienų 4600

VĮ miškų urėdijoms miško kirtimo atliekų skirtų centralizuotam pardavimui minimalūs kiekiai 2013 metams

Ekologiniai;

Ekonominiai;

Technologiniai.

18

FSC reikalavimai (privaloma palikti negyva mediena, kelmai ir t.t.).

Neturtingos augavietės – negalimas pilnas kirtimo atliekų pašalinimas dėl galimo maistmedžiagių trūkumo jaunuolynams.

19

Tolimas šakų iš miško kirtimo biržių ištraukimo atstumas - aukšta galutinė gaminamo sortimento savikaina.

Mažo tūrio biržės – nepakanka miško kirtimo atliekų sandėliuoti ne mažiau kaip po 25 m³ (būtina sąlyga , parduodant miško kirtimo atliekas) .

Nelikvidinės medienos iš jaunuolynų ugdymo kirtimų biokurui gaminti – didelė savikaina (92 LTL/m³), ko pasekmėje nekonkurencinga arba gamybos savikainą viršijanti pardavimo kaina.

20

Užmirkusiose augavietėse, vengiant pažeisti dirvožemį, traukiant iškirstą medieną, miško kirtimo atliekos suklojamos į valksmas.

Miško kirtimo darbų sezoniškumas priklausomai nuo gamybos metu vyraujančių oro sąlygų - poveikis keliams bei dirvožemiams.

21

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos siūlymas „įtraukti biokuro žaliavos (miško kirtimo atliekų krovimo griebtuvai, smulkių medžių kirtimo žirklės, savikrovės priekabos, skirtos biokuro žaliavos paruošimui ir išvežimui, specialus popierius miško kirtimo atliekų uždengimui ir kiti įrenginiai bei mechanizmai) iš miško kirtimo atliekų ruošos mechanizmų įsigijimo išlaidų kompensavimą iki 50 proc. ir skiriamų lėšų suma – 6 000 tūkst. Lt.“

Pasiūlymo privalumai:

skatinti VĮ miškų urėdijų, kaip biokuro ir biokuro žaliavos ruošėjų, konkurencingumą, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą 2012-2016 metams .

VĮ miškų urėdijų galimybė teikti paslaugas privačių miškų savininkams, ruošiant biokuro žaliavą, didinant jos kiekį.

22

23

Privalumai:

nereikalinga VĮ miškų urėdijoms investuoti į malkų bei miško kirtimo atliekų smulkinimo ir transportavimo mechanizmus;

papildomos pajamos.

Trūkumai:

esamos prekybos žaliavine mediena teisinės bazės keitimas;

apskaitos bazės nebuvimas (kadangi skiedra biokuro biržoje parduodama, apskaitant MWh, o urėdijose apskaita vedama kubiniais metrais)

papildomos išlaidos skiedros apskaitai.

24

Privalumai:

papildomos pajamos.

Trūkumai:

reikalingi VĮ miškų urėdijoms papildomi pinigai investuoti į malkų bei miško kirtimo atliekų smulkinimo ir transportavimo mechanizmus;

esamos prekybos žaliavine mediena teisinės bazės keitimas;

apskaitos bazės nebuvimas (kadangi skiedra biokuro biržoje parduodama, apskaitant MWh, o urėdijose apskaita vedama kubiniais metrais)

mechanizmų išdirbių užtikrinimas.

25

Planuojamas parduoti iš VĮ miškų urėdijų skiedros kiekis:

2013m. – 50 tūkst. m³,

2014m. -100 tūkst. m³.

26