cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.26 (967) 2013 m. birželio 29 d.

Vienas garsiausių šalies kardiochirurgų, atlikęs ne vieną širdies persodinimo operaciją, ir jo žmona oftalmologė Irena - viena iš garsaus 1963 metais baigusio medicinos studijas Vilniaus universitete kurso porų. „Žinoma, vėliau jai tikriausiai ne kartą teko gailėtis dėl tokio pasirinkimo, tačiau ji stojiškai išlaikė bendro gyvenimo audras ir padovanojo man keturias dukras, prie viso to ir pavydėtinos sėkmės profesinę karjerą“, - sakė G.Uždavinys apie žmoną.

3

Giedriaus ir Irenos Uždavinių

prisipažinimaiMalonu būti Marcelijaus Martinaičio anūku

5

pažintisreta profesija: GediMino kalno šienpjovys

4

adrenalinasrealu, kad 1000 kM lenktynes laiMės belGai

10

50ištikimybės metų

Gie

dria

us U

ždav

inio

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

(foto

graf

as A

udriu

s Zav

acka

s)

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

Kur Kieno maršrutas

Egidijus SIPAVIČIUS

Populiaraus dainininko Egidijaus Sipavičiaus, šiais metais dalyvavu-sio ir gerai pasirodžiusio TV projekte „Žvaigždžių duetai“, maršrutas šią vasarą nusidriekia ir į Molėtus - jau šį šeštadienį dainininkas koncer-tuos Molėtų miesto šventėje, kurioje visada gausu įvairiausių renginių, pradedant atviromis meno dirbtu-vėmis, ekskursijomis po gražiausias Molėtų krašto vietoves, mugėmis ir liaudiškos muzikos koncertais, baigiant šv.apaštalų Petro ir Povilo atlaidais.

GEroSioS nAUjiEnoSKaip ir kas vakarą, atėjus „Žinių“

laikui, nutūpiau ant sofos prie televi-zoriaus. Palaikiau minutėlę rankoje pultelį ir vėl padėjau ant stalo. Ne-paspaudžiau. Neprisiverčiau.

Ar jums nenutinka tokių „aiškia-regysčių“ priepuolių, kai matydami gatve link jūsų artėjantį pažįstamą, dar iki jam pasisveikinant, jau žodis žodin galite mintyse pasakyti visą dialogą, kuris tuoj pasigirs? Žinoma, tai jokia aiškiaregystė - paprasčiau-sia bendravimo klišė, mandagumo formulė, kuri jau tiek nugludinta iki mūsų bendravusių žmonių, virtusi tokia aptakia, kad neva pasikalbėti išties nepasikalbant tinka su bet kuo ir bet kada.

Tą patį patyriau sėdėdamas priešais išjungtą televizorių. Na taip, naujienose nuskambėsiančių pa-vogtų bei išparceliuotų sumų, ak-tyviausių politikų ir vertelgų pavar-džių, tikslių šios ar vakarykštės die-nos faktų aš nežinau - tačiau ūmai pasivaideno, kad jie - tik dekoracijos slogiai emocinei žinių melodijai, kuri nė natele nesikeičia jau daugelį dau-gelį metų: žmonės - pikti, pavydūs, nesąžiningi, žiaurūs, pasaulį apraiz-gę išties neegzistuojančiais, vien dėl egoistinių kėslų sukurtais konteks-tais, kur už žmogiškumą, vaikystę, meilę, išmintį, grožį ir šviesą visada yra svarbiau valiutų kursai, politikų reitingai, žmogiškąjį purvą liudijan-tys skandalai, aferos, nusikaltimai...

Visa tai žinau ir neįsijungęs te-levizoriaus. Kaip ir tai - kad gerų naujienų nebus. Juk viskas priklauso nuo žvilgsnio krypties - žvelgdamas į rytus saulėlydžio juk nepamatysi. Todėl šią mintį įgyvendinu tiesmu-kai, be jokių perkeltinių prasmių - nusisuku nuo neįjungto televizo-riaus ekrano į priešingą pusę - į vaiz-dą už namo langų:

...vėjo gūsiui sutaršius sodriai žalių ąžuolų lapų kudlas matyti - ant šakų jau kybo dailūs šįmetiniai giliukai...

...besileidžianti saulė visų debe-sų pakraštėlius apsiuvo purpuru...

...parkeliu tarp žydinčių jazminų vaikštinėja dvi merginos su knygo-mis rankose...

...kūlvirsčiais verčiasi vaikas, dūkdamas su už save didesniu baltu it sniegas retriveriu...

...du aukštyn kylantys dideli var-nai vakaro žaroje ūmai nusidažo vyšniniu raudoniu...

...iš nedidelės bažnytėlės po mi-šių plūsteli margų skaryčių spiečius...

Tai vis - žinios, dienos naujienos. Guodžiančios, gaivinančios, stipri-nančios... O svarbiausia iš jų - kad pasaulis vis dar tebėra, Žemė vis dar sukasi, medžiai, gėlės, paukš-čiai ir žmonės vis dar gali gyventi sau įprastą gyvenimą, nė per nago juodymą nepaisydami visų tų kvai-lysčių ir kiaulysčių, besiliejančių iš ekrano, pasaulį tebevaldo gamtos ritmas ir žmonių meilė vienas kitam, kad vis dar yra Dievas, ir kiekviena mūsų išgyventa akimirka - kupina Jo polėkio, kad gyvenimas gražus, prasmingas ir vis dar vertas, jog gy-venčiau.

Manau - tai svarbiausioji, esmi-nė kiekvienos mūsų dienos naujie-na, kuri televizoriaus ekrane, ko ge-ro, nė karto taip ir nebuvo pranešta.

Rimvydas StankevičiuSParengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

Kas Kam atstovaus

Aidas GINIOTIS

Pirmąjį liepos savaitgalį Klaipėdoje žmonių sielas džiugins į gatves išėję teatrai - tai Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų rengiamas XVii tarptauti-nis gatvės teatrų festivalis „Šermukš-nis“. jame vieni iš dalyvių, atstovau-siančių Lietuvai - teatro laboratorija „Atviras ratas“ su režisieriumi Aidu Giniočiu. Beje, liepos 6-ąją įvyks teat-ralizuotas koncertas Valstybės dienai „Sveikinu Lietuvą!“, kuriame dalyvaus visi festivalio svečiai. Festivalio dieno-mis Klaipėdos senamiestis pasipuoš dailininko Anatolijaus Klemencovo sukurta „Šermukšnio“ atributika.

Kur Kieno fenomenas

Domantas RAZAUSKAS

Bardo Domanto razausko fenomenas - nors atlikėjo veidas nešmėžuoja te-levizijos ekranuose, tačiau vardas yra puikiai žinomas daugeliui klausytojų, kurie sausakimšose koncertų salėse dainuoja kartu su atlikėju, mintinai išmokę dainų žodžius. Kaip antai ir dainuojamosios poezijos festivaly-je „Senamiesčio žiogas“. Kokia yra D.razausko populiarumo paslaptis? Kaip spėja pats publikos numylėtinis, gal tai, kad bent valandai persikėlęs į sceną ir koncertuodamas su grupe jis nesistengia klausytojų nustebinti, ne-sistengia jų pravirkdyti, sugraudinti.

Kas Ką pristato

Edita MILDAŽYTĖ

Žurnalistė Edita Mildažytė pristato do-kumentinį filmą „Vytautas Kasiulis. iki Paryžiaus ir atgal“. Filmo autorė, televizi-jos laidų vedėja ir daugelio patrio tinių projektų puoselėtoja pasakoja, kad filmavimo darbai vyko ganėtinai sklan-džiai, nors pati tapytojo biografija yra užminusi nemažai mįslių, pavyzdžiui, kokia tikroji dailininko gimimo data. E.Mildažytei pavyko pakalbinti ne tik tapytojo giminaičius, bet ir buvusią jo mokinę. Pasak autorės, šis filmas - tai duoklė Tėvynėje ilgai užmirštam meni-ninkui, kuris yra bene geriausiai pasau-lyje žinomas lietuvių dailininkas.

Pusės metų dukrelę auginanti operos solistė Joana Gedmintaitė (39) vakar skambiu sopranu pradžiugino savo gimtinės Rietavo publiką. Kultūros centre buvo surengtas nemokamas koncertas, skirtas Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms paminėti. Primadona pasirodė kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Malonu, kai pasiilgsta

Įspūdingas koncertas, kuriame skambėjo populiariausios arijos iš Richardo Vagnerio (Richard Wa-gner), Džuzepės Verdžio (Giusep-pe Verdi), Šarlio Guno (Charles Gounod), Johano Štrauso (Johann Strauss) operų ir operečių, taip pat ir iš Leonardo Bernstaino (Leo­nard Bernstein) miuziklo „Kandi-das“, kuriuo ji laikinai atsisveikino su scena, teikė vilčių, kad solistė netrukus sugrįš į sceną. Paklaus-ta, ar tai gali tapti realybe, Joana nusijuokė: „Man labai smagu, kai kas nors pasmalsauja: o kada aš grįšiu? Vadinasi, manęs pasiil-go, bet kol kas turiu nuvilti savo gerbėjus. Šiame nemokamame XVIII Pažaislio muzikos festivalio koncerte dainavau, galima sakyti, tik dėl to, kad jis vyksta mano tėviškėje, kad aš žemaitė, o tai, kas susiję su šio krašto istorija ir kultūra man labai svarbu. Pakvė-puoti gimtinės dvasia, pakviesti į koncertą savo gimines ir draugus man visada smagu, nes jie ne vi-sada gali atvykti į Vilnių“.

Joana nežada greitai aktyviai įsitraukti į koncertinę veiklą, o juo labiau dainuoti vieno ar kito teatro scenoje, nes dukrelei dar

nėra ir pusės metų. Tad motinys-tės atostogas ji tęs mažiausiai iki Naujųjų metų, o dar keliuose lab-daringuose koncertuose solistę galima bus išgirsti.

Dukra svarbesnė už publiką

Kokie artimiausi J.Ged mi n­taitės­Šlepikienės planai, susiję su karjeros tęsimu? Juk konku-rencija teatruose didelė. „Manau, kad manęs palauks ir režisieriai, ir publika. Ketinu dainuoti tuose

pačiuose spektakliuose „Bohema“, „Figaro vedybos“, „Meilės elik-syras“, vaikiškoje operoje „Bruk­nelė“. Sugrįžusi po motinystės atostogų ketinu rengti Violetos vaidmenį operoje „Traviata“, o kol kas dainuoju ne tik lopšines, nes balsui reikia „treniruočių“, antraip jis gali nebe taip skambėti. Ma-žylei labai patinka, kai aš ką nors paniūniuoju iš Mocarto muzikos“, ­ aiškina J.Gedmintaitė.

„Ačiū Dievui, mergytė auga puikiai, pagal savo išsivystymą, man regis, lenkia savo bendraam-

žes. Stebina tai, kad ji, nors dar normaliai nesėdi, bando stotis“, ­ džiaugiasi laiminga mama. Ji turi ir gerą pagalbininkę pirmagimę Dia-ną, kuriai jau keturiolika metų, ir besidžiaugiantį šeimos pagausėji-mu vyrą Gintarą Šlepiką. „Vėl pasi-jutome kaip jauni tėvai, nors dabar viskas gerokai lengviau, o ir vyro tėvai padeda, kai mums reikia kur nors išeiti“, ­ kalba dainininkė, kuri pati yra iš daugiavaikės šeimos, au-go Pelaičiuose, netoli Rietavo. Vis-kas dainininkės šeimoje klostosi gerai. Įsikūrę vos kelios dešimtys kilometrų už Vilniaus esančiame name, apsuptame pušyno, gražiai vešinčio sodo ir gėlių oazės, Joana ir Gintaras net ir nelabai stengiasi pakeisti aplinkos, nes jiems čia ge-ra. Kai reikia rimtesnės pagalbos, padeda vyro tėvai.

Joninių laužas prie namų

Solistė, kurią pakalbinome iš karto po Joninių, sakė, kad šven-tinį laužą kūrė savo sodybos, kuri yra Nemenčinės pušynuose, kie-me. „Joninės smagiai švenčiamos visoje Lietuvoje, bet tai ne mano vardadienio šventė, nes savo var-do su Jonais ar Janinomis niekada nesiejau ir nesieju. Net ir giminėje Jonų, galima sakyti, nėra, ­ aiškina solistė. ­ Šventėme veikiau Rasas, trumpiausią metų naktį, vasaros lygiadienį. Švenčiame visas šven-tes, kurios yra lietuviškos, susi-jusios su pagonybe, mistika. Tai proga pagerbti mūsų papročius, pabūti su šeima“.

Joanos Gedmintaitės sugrįžimas?

n auginanti pusės metų dukrelę Joana Gedmintaitė jau dalyvauja labdaringuose koncertuose

Martyno Aleksos nuotr.

Pakvėpuoti gimtinės dvasia, pakviesti į koncertą savo gimines ir draugus man visada smagu, nes jie ne visada gali atvykti į Vilnių

cmyk

3

cmyk / 3

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Gal neįsižeis kiti, kad mes pa-sirinkome vieną iš penkių garsaus kurso šeimų Giedriaus ir Irenos Uždavinių šeimą, kuri prieš 50 metų davė Hipokrato priesaiką, o neseniai atšventė ir savo auksines vestuves.

Didžioji sėkmės kaltininkė - žmona

Keleto mokslų premijų, tarp jų ir prestižinės Mokslo pažangos premijos, laureatas, atlikęs ne vieną širdies persodinimo operaciją ne tik Lietuvoje G.Uždavinys pastaruoju metu padeda operuoti savo dukrai Giedrei, kuri taip pat pasirinko kardiochirurgiją. Garbus chirurgas prisimena, kokia buvo atmosfera, kai Vilniaus universitete pradėjo studijas. Į kursą jis atėjo prasidėjus ketvirtajam studijų semestrui, o iki tol studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje. „Pamenu, į pirmą pas-kaitą vėlavau ­ visi sėdėjo ir laukė dėstytojo. Įlėkęs apstulbau nuo merginų grožio... Tik po daugelio metų sužinojau, kad smalsios, ru-dos akys gėrėjosi mano banguotų juodų plaukų „ševeliūra“ ir svajojo, kad šis, ko gero, bus mano. Žinoma, vėliau Irenai tikriausiai ne kartą teko dėl tokio pasirinkimo gailėtis. Tačiau ji stojiškai išlaikė bendro gy-venimo audras ir padovanojo man keturias dukras, prie viso to ir pavy-dėtinos sėkmės profesinę karjerą. Ji ­ didžioji kaltininkė, kad aš šį tą nuveikiau moksle, kardiochirurgijo-je“, ­ prisipažino profesorius.

G.Uždavinys įsitikinęs, kad jų kursas ­ iš tiesų išskirtinis Vil-niaus universiteto medikų kursas, pilnas intelekto, žinių trokštančių asmenybių, kurios po 6­8 metų sudarė pagrindinį teorinės ir prak-tinės medicinos dėstytojų būrį fakultete. „Tvirtėjo mūsų kursas, sulaukęs Atgimimo ir Nepriklau-somybės, ir pelnytos šlovės, net dviem penkerių metų kadencijoms dekanu buvo išrinktas Gintautas Česnys ­ šviesiausias ir tauriau-sias iš mūsų visų. Būdamas Me-dicinos fakulteto dekanu jis padėjo įkurti širdies chirurgijos kliniką. Tuomet širdies chirurgija gyveno savo aukso amžių, ­ pasakojo chi-rurgas. ­ Su Egidijumi Barkausku sieja ilgas ekperimentinio ir klini-kinio tobulėjimo kelias. Buvome pirmieji įkurtos laboratorijos vyr. moksliniai bendradarbiai, gerai sutarėme. Šiandien jis žinomas pa-saulyje mokslininkas ir chirurgas virtuozas“. Akademikas akcentavo, kad jų kurse talentų, pasišventu-sių medicinos mokslui ir praktikai, buvo bemaž visi...

Kas išlieka atmintyje

Visa tai, kas gerai baigiasi, pa-prastai greitai užsimiršta, atminty-je dažniau išlieka tai, kam reikėjo daug pastangų. G.Uždavinys iš sa-vo praktikos žino, kad jo profesijoje ne kartą teko susigrumti su visa-gale mirtimi, svarbiausia ­ ją per-gudrauti. „Bent laikinai, metams kitiems... Ginklas prieš ją ­ sutelk-tos praktikos ir mokslo žinios, visa, kas sena ir nauja kovoje su žmonių

negalėmis“, ­ tikino G.Uždavinys. Jis papasakojo kelis atvejus, kaip jam pavyko pasiekti pergalę prieš mirtį. Viena daktaro pergalė buvo tada, kai 23 metų mergina atsisa-kė širdies transplantacijos. „Man pačiam to nesitikint pakalbėjus pa-vyko gauti jos sutikimą! Arba štai 14­metė mergaitė: su prijungta išo-rine dirbtine širdimi jau pusę metų taip kankinosi. „Išplėtusi siaubo kupinas akis stebi du pulsuojančius permatomos plastmasės rutulius, palaikančius jos gyvybę. Ji ir visi mes laukiam donoro širdies. Papil-domos kančios ir vilties siūlas veda mane pas kunigą Vaidotą, prašau pagalbos prie Dievo Gailestingumo paveikslo ir... kitą dieną atsiranda donoras, tinkamas tik jai vieninte-lei. Stebuklas įvyksta“, ­ džiaugėsi medikas. Įsimintini gydytojui ir du operacijų su dirbtine kraujotaka atvejai, kai operacijos kulmina-ciniame etape visoje ligoninėje dingo šviesa.

G.Uždavinys apgailestavo, kad tas jaunystės dienų stebuklas ir suvokimo gelmės senka, daugelis juos asmenybėmis dariusių savy-bių blėsta. „Guodžia viltis, kad vi-si mes, atlikę vienokią ar kitokią misiją šiame nuostabiame žemės lopinėlyje, vardu Lietuva, stosim prie šv.Petro vartų, puoselėdami viltį, kad mūsų gerieji darbai bus įvertinti, o už bloguosius bus at-leista“, ­ filosofiškai nusiteikęs profesorius.

Karjerą paaukojo dėl dukrų

Okulistei I.Kačanauskaitei­Už-davinienei universitetas asocijavo-si su šventove, kurią privalu gerbti, branginti ir, žinoma, džiaugtis, kad į ją pateko atvykusi iš Dusetų.

„Dar studijų metais svajojau apie oftalmologiją ir, žinoma, nebu-vau labai laiminga, kai gavau pedia-trės darbą. Bijojau aš tų vaikų, nes tuomet nei namuose, nei artimoje aplinkoje mažų vaikų nebuvo. Vyr. gydytojas korektiškai pasiteiravo,

ar tenkina mane šis pasiūlymas, ir sužinojęs, kad svajoju apie akių ligų specializaciją, pažadėjo mano norą išpildyti. Tačiau už šį pažadą paprašė padirbėti poliklinikoje chi-rurginiame kabinete. Kartą atvyko ligonis su kelio sąnario uždegimu. Aiškiai buvo reikalinga punkcija. Pasitarusi su sesute nutariau pasi-kviesti Giedrių, kuris tuo metu jau buvo mano vyras. Laimei, radau jį ne operacinėje ir jis netrukus atva-žiavo, padėjo ligoniui ir šis paten-kintas buvo išleistas“, ­ prisiminė moteris.

I.Uždavinienė penkerius me-tus dirbo ligoninėje oftalmologe ir vyr. gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams. Bet Uždavinių šeimy-

ną netrukus aplankė gandrai ­ gi-mė pirma dukra, paskui dar trys, ir moters karjera baigėsi, nes ji labiau buvo reikalinga namams. Vėliau ji dirbo specializuotame vaikų darželyje „Spindulėlis“, skir-tame vaikams, turintiems akių ligų. „Tikras gyvenimo paradok-sas ­ bėgau nuo pediatrijos ir visą didesnę savo, kaip oftalmologės, darbo dalį praleidau su vaikais, ­ konstatavo daktarė, kuri kol kas su šia praktika neatsisveikino ir konsultuoja vaikus vienoje opti-koje. ­ Į medicinos mokslą kaip mano vyras ypatingo įnašo nepada-riau, bet užauginome keturias du-kras, sulaukėme aštuonių anūkų ­ tai visas mūsų turtas“.

susiTikimaij/b žmonės

50 Giedriaus ir Irenos Uždavinių ištikimybės metų

Gie

dria

us U

ždav

inio

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

(foto

graf

as A

udriu

s Zav

acka

s)

n irena ir Giedrius uždaviniai su dukromis ieva, Giedre ir agne

Prieš 50 metų baigusių studijas kurso trumpą charakteristiką parengė kas penkeri metai rengiamų susitikimų iniciatorė medicinos mokslų daktarė Dalia triponienė:

•Iš 1963 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventų per 50 gydytojavimo metų nė vienas neišdavė medicinos, visi - aukščiausių profesinių kvalifikacijų, nesvarbu, kur dirbtų - mažoje rajono ligoninėje ar Vilniaus universitete.

•Gydytojų diplomus gavome 91. Amžinas atminimas 20 jau išėjusių anapilin kurso draugų, tarp kurių du - Rimas Gineitis ir Pranas Sudaris - žuvo darbe, greitosios pagalbos mašinose.

•Tarp mūsų yra: 28 medicinos mokslo daktarai ar kandidatai, 8 habilituoti daktarai, akademikais tapo 2, Vilniaus universiteto profesoriais - 8, docentais - 11.

•Mylimiausi mūsų dėstytojai: profesoriai Selezijus Povilionis, Henrikas Polukardas, Povilas Čibiras, Mykolas ir Algimantas Marcinkevičiai, Alfonsas Dirsė, Liudmila Steponaitienė, docentas Petras Baublys ir kt.

•Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatais tapo: prof.Giedrius Uždavinys už širdies operacijų dirbtinėje kraujo apytakoje plėtojimą (1979 m.); prof.Egidijus Barkauskas ir doc.Dalia Triponienė (Čepaitė) už „Kraujagyslių ligų diagnostikos ir chirurginio gydymo pasiekimus“ (1985 m.); prof.Algimantas Raugalė už darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika (1973-1993)“ ir vadovėlį „Klinikinė pediatrinė farmakologija“; prof.Gintautas Česnys už darbų ciklą „Lietuvos etninės antropologijos pagrindų sukūrimas“ (1989 m.). Šia premija taip pat įvertintas profesorės Janinos Didžiapetrienės, docento Eugenijaus Kosinsko ir kitų indėlis į medicinos mokslą... Nemažas ir kurso absolventų valstybės apdovanojimų - ordinų ir medalių - derlius.

•Išlikome vieningi, puoselėjantys humanizmo tradicijas, vertinantys sąžiningumą, meilę žmogui. Tai atsispindi kiekvienoje anketoje, kurias surenkame kas penkeri metai. Mūsų kurso knyga „Žmonių sveikatai pašvęsti gyvenimai“ (2003) liudija neblėstančią mūsų kurso energiją ir kūrybą.

•Ne tik mūsų kursas didžiuojasi Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatare Miglute Gerdaityte, jau 50 metų dirbančia Meškuičių ligoninės gydytoja. Ji jautė didžiulį moralinį kurso draugų palaikymą 1990 m. Kovo 11-ąją, sunkiausiomis 1991 m. sausio 11 ir 13-osios naktimis, 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje naktimis kartu budėjo kurso draugai ir buvę studentai.

•Nuostabiausia, kad buvome ir esame reikalingi vieni kitiems. Susitinkame kas penkeri metai, o vilniečiai kartu pietaujame kartą per mėnesį, diskutuojame, dalijamės patirtimi. Mus vienija bendrumo, bičiulystės jausmas ir neišblėstantis leitmotyvas - padėti kenčiančiam žmogui, tarnauti gimtajam kraštui.

1963 M. VU MeDicinos absolVentų Vizitinė kortelė

n atokvėpis tarp paskaitų paskutinį medicinos studijų 1963 m. pavasarį su dėstytoju docentu Š.Markovičiumi (pirmoje eilėje viduryje)

nuotrauka iš 1963 m. absolventų albumo

Gydytojų gyvenimo prasmė išskirtinė tuo, kad ji matuojama ne tik visiems žinomais žmogiškumo matais: kiek darbų nudirbta, vaikų užauginta, ar pastatytas namas ir pasodintas medis. Svarbiausia tai, kiek išgydyta žmonių, kiek skausmo ir sielvarto palengvinta ir kokio atminimo žmonių širdyse nusipelnė. Prisiminimais apie studijas, smagius ir skaudžius jų praktikos nutikimus šiandien susitikę dalysis prieš 50 metų medicinos studijas Vilniaus universitete baigę garbūs medikai.

4

cmykcmyk4

pažintisj/b žmonės

Gedimino kalną šturmuoja ne tik turistai. Į svarbiausią Vilniaus simbolį kasdien kopia ir jį tvarkantis Jurijus Pavlovskis. Vyro pareiga - rūpintis, kad Gedimino kalnas neužželtų žole. Dirbdamas išskirtinėje vietoje Jurijus ir pats jaučiasi išskirtinis. Ko vertas vien sostinės vaizdas, kuris kasdien atsiveria jam prieš akis. Tokio savo darbo vietoje neturi net prezidentė.

Jūratė kiLiuLienĖ

Šienpjovių, kuriems pasiduoda pats Gedimino kalnas, Vilniuje vos du. Jurijus skaičiuoja trečius darbo šioje vietoje metus, tad jau laiko save tikru asu. O pradžioje buvo visko. Po pirmų ant kalno praleistų metų vyras net manė, kad ši tarny-ba ­ ne jam.

Kaip kalnų ožys

Ankstyvą metą sveikindamasis su „Respublikos“ žurnalistais Ge-

dimino kalno viršūnėje J.Pavlovskis jau buvo permirkęs prakaitu ir nuo kojų iki galvos aplipęs žolės dul-kėmis. Darbą pradėjęs pusę šešių ryto, vyras džiaugėsi įveikęs be-veik visą dienos normą. Mat kuo saulė aukštyn, tuo darbas sunkyn. Paprastai jau dešimtą valandą saulė šienpjovius nugena į papėdę.

Jurijaus darbo įrankis ­ benzini-nė žoliapjovė. Nors ji sveria per 20 kilogramų, vyras aukštyn žemyn laksto vikriai ir greitai. Kaip kalnų ožys, pats mėgsta pajuokauti. Šie-nauti stataus kalno šlaitus visai kas kita nei paprastą veją. Jurijui niekas nedėstė šios profesijos subtilybių, jis galėjo mokytis tik iš savo klaidų.

„Kai pradėjau dirbti, skaudėdavo visą kūną. Bet paskui išmokau žolia-pjovę laikyti tokiu kampu, kad rankos ir stuburas kuo mažiau pavargtų. La-biausiai kentėjo kojos, ypač blauzdų raumenys. Aš nebuvau pratęs laipioti kalnais, o čia visą dieną reikėjo tą daryti ­ nepataikai atsistoti, ir griūni, pėdos slysta, sunku išsilaikyti. Pas-kui nusipirkau futbolo batus, galvoju, jei futbolininkai su jais neslysta, tiks ir man. Tai man ir išgelbėjo kojas“, ­ pasakojo šienpjovys.

Jurijus dirba toje kalno pusėje,

kurioje yra įrengtas keltuvas. Ta-čiau keltis juo vyrui dar neteko. Niekas nedraudžia, bet nenori už-kliūti Gedimino kalno svečiams ar švaresnį darbą dirbantiems jo dar-buotojams ­ gal ims ir pasipiktins žmogaus su žoliapjove ir benzino bakeliu draugija? O kad iš papėdėje esančio sandėlio greičiau pasiektų šienaujamus plotus, jis pasirūpino asmeniniu „keltuvu“ ­ į kalno apa-čią juosiančią aukštą sieną atrėmė kopėčias ir su visu savo bagažu lai-pioja jomis. „Ekskursijoms aplink kalną neturiu laiko. Saulė labai greitai kyla, o darbo padaryti rei-kia daug“, ­ kodėl jo darbe svarbi kiekviena minutė, paaiškino vyras.

Kur pažiūri - Vilnius

„Dirbti šitoje vietoje man garbė. Tik žmonės kažkodėl to nesupranta.

Kai pasakau, kad šienauju Gedimino kalną, jie užjaučia, kad labai sunku. Nesiginčiju, tikrai sunku, bet reikia ir sunkius darbus kažkam dirbti“, ­ dėstė J.Pavlovskis.

Vyras neslėpė, kad jo alga tru-putį didesnė nei kolegų šienpjovių ­ už sudėtingas darbo sąlygas yra mokamas priedas. Tačiau ne pinigai jį atviliojo ant Gedimino kalno. Kai Lietuvos nacionaliniame muziejuje ­ už kalno priežiūrą atsakinga būtent ši institucija ­ kiemsarge dirbusi Jurijaus motina užsiminė, kad rei-kalingas padėjėjas ilgamečiam šien-pjoviui, jis nutarė pabandyti. „Ko-dėl? Nuo kalno aukštai matyti“, ­ juokėsi Jurijus.

Jam niekada nenusibosta grožė-tis Vilniaus panorama. Nuostabus vaizdas atperka su šienaujamos te-ritorijos specifika susijusius sunku-mus. O pati Gedimino pilis dar laukia J.Pavlovskio vizito. Lankėsi joje tik būdamas vaikas, gal dėl to ir legendą apie Vilniaus įkūrimą ir Gedimino sapną yra šiek tiek primiršęs.

„Pažadėjau žmoną nusivesti į pi-lį. Su darbo pažymėjimu mane įleis nemokamai. Man patinka lipti ant kalno. Kai žmogus per savo išeigi-nes ar atostogas apie darbą stengia-si net negalvoti, kad nesusigadintų nuotaikos, man keista. Aš savo dar-bą mėgstu“, ­ tikino vyras.

Vilniečio vertas darbas

42 metų Jurijus ­ trečios kar-tos vilnietis. Šiame mieste gimė ir jis, ir abu jo tėvai, ir močiutė. Apie Vilnių jis galėtų daug ką papasakoti. Bet tik ne tai, kas išguldyta turistiniuose lankstinu-kuose ar istorijos vadovėliuose, o

ką girdėjo iš savo artimųjų lūpų.J.Pavlovskiui pažįstamas ir tas

Vilnius, kurio šiandien jau nebėra. Nuo Gedimino kalno aukštumų jis akimis dažnai susiranda su jo šeimos istorija susijusias vietas. Pavyzdžiui, vieta, kurioje stovėjo jo senelės namas, dabar neatpažįs-tamai pasikeitusi ­ neliko ne tik na-mo, bet ir gatvės. Vilniečiui įdomu, kas vyksta su miestu, kaip praeitis užleidžia vietą dabarčiai.

Naujas kalno rūbas

Jurijus džiaugiasi, kad valdžia pagaliau atkreipė dėmesį į Gedi-mino kalną ­ jis pradėtas tvarkyti. Pavasarį buvo nukirstas paskutinis klevas, todėl dabar kalnas stūkso plikas, koks ir buvo Gedimino bei vėlesniais laikais. Klevo lapai, gulę ant šlaitų, nepraleido drėgmės ir šviesos, todėl buvo prasidėjęs pa-vojingas kalno irimo procesas.

„Aš ne specialistas, bet vis tiek mačiau, kad kalnui jau buvo labai blogai. Aplink kiekvieną medį buvo plika, be žolės žemė, ji slinko. Kar-tais net koją būdavo baisu pastatyti, ­ pasakojo Jurijus. ­ Džiaugiuosi, kad nukirto medžius. Dabar matosi ir pats kalnas, ir pilis. Daug gražiau dabar. O man lengviau dirbti. Rudenį būdavo labai sunku susidoroti su la-pais. Grėbi ir grėbi, o jų vis yra“.

Tvarkomas kalnas reikalauja ir naujų šienpjovio įgūdžių. Labiausiai erozijos paveiktus šlaitus jau den-gia speciali tvirtinamoji medžiaga, kuri prilaiko biriuosius sluoksnius. J.Pavlovskis pastebėjo, kad pro ją besikalanti žolė kitokia ­ tankesnė, standesnė nei ankstesnis kalno rū-bas. Ją šienauti sunkiau.

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Reta profesija: Gedimino kalno šienpjovys

n Statūs Gedimino kalno šlaitai - sunkiausias išbandymas vilniaus šienpjoviams

n Jurijus Pavlovskis

n nuostabią vilniaus panoramą turistai mato tik kartais, o Gedimino kalno šienpjovys - kasdien

cmyk

5

cmyk / 5

Retas kas žino, kad jau įvertintas animatorius Antanas Skučas (29 m.) - šviesaus atminimo rašytojo Marcelijaus Martinaičio (1936-2013 m.) vyriausias anūkas. Tik senelio nuopelnais Antanas nelinkęs prisidengti - šiuo metu į Anykščių padavimus įnikęs animatorius įsitikinęs, kad verčiau visko pasiekti savo paties jėgomis.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Nėra lituanistų tąsos

Kodėl Antanas pasirinko anima-ciją, o ne lietuvių literatūrą, kaip kadaise jo senelis M.Martinaitis? „Kad ir kaip būtų keista, moky-kloje lietuvių kalba man nesisekė, nes aš darydavau labai daug klaidų. Lietuvių kalbos mokytoja man yra pasakiusi: tik niekada neminėk, kas tave mokė lietuvių kalbos. (Šypso-si.) Bet dabar kuriu animacinius filmukus lietuvių kalbos pamokė-lėms, nors pats šioje srityje nie-kada nebuvau pirmūnas“, ­ atviru ir netikėtu prisipažinimu nustebina poeto anūkas.

Dėl to pats M.Martinaitis nie-kada nepriekaištavo, nors greičiau-siai tyliai vylėsi, kad bent vienas iš keturių anūkų bus lituanistas. „Kažkodėl niekas iš mūsų nenuė-jo į lituanistus ­ visi daugiau esa-me tiksliukai. Senelis turbūt ir iš manęs per daug nesitikėjo, kad aš būsiu lituanistas“, ­ svarsto M.Martinaičio anūkas.

Kaip šeima reagavo, kai Antanas nusprendė siekti animatoriaus spe-cialybės, ar nebandė atkalbėti saky-dami, kad iš animacijos duonos ne-valgys? „Mane kaip ir atkalbėjo nuo tapybos, kai mokiausi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Geriausiai man sekėsi dailė, bet pa-sirinkau žemiškesnę sritį ­ dizainą, nors ir brėžinius tapiau su teptuku. O Vilniaus dailės akademijoje stojau iškart į animaciją. Kaip tik buvo pats pirmas priėmimas į šią specialybę, kurios iki tol Lietuvoje nebuvo mo-koma. Apsvarsčiau, kad į šią naują specialybę tiek daug nestos, todėl nusprendžiau išbandyti laimę. Bet stojo gana nemažai“, ­ prisimena A.Skučas, kuris, kad ir kaip būtų keista, su seneliu nėra kalbėjęsis apie nelengvą kūrėjo kelią ar pa-našiomis temomis.

Animacijoje save atradęs A.Skučas jau yra pelnęs pripažini-mą ­ 2009 m. įvertintas „Sidabri-ne gerve“ už animacinį filmą „Vai-kystės dienoraštis“, sukurtą pagal M.Martinaičio eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros sapnas“. „Ieškojau kokio nors kūrinio, eilėraščio, pagal kurį galėčiau dirbti, ir, aišku, pra-dėjau nuo senelio kūrybos. Būtent tasai eilėraštis man pasirodė labai įdomus, dar labai patiko Vytauto Kernagio daina“, ­ motyvus, kodėl pasirinko būtent tą jautrų kūrinį, dėsto poeto anūkas. O kaip darbą

įvertino pats M.Martinaitis? „San-tūriai. Tiesiog, kaip senelis, jis ma-nęs negalėjo nei per daug girti, nei per daug peikti. Bet manau, kad jis džiaugėsi“, ­ sako A.Skučas, kuriam senelio išėjimas buvo netikėtas ir labai didelis smūgis.

Animatorius režisierius prisipa-žįsta, kad dėl skirtingų pavardžių ne visi atseka giminystę su poetu M.Martinaičiu, o jaunas vyras per daug nesireklamuoja, kieno jis anū-kas. „Vaikystėje aš daugiau augau kitoje giminės pusėje, daugiau laiko praleisdamas soduose ir dūkdamas su kitais vaikais, todėl būdamas vai-kas nelabai suvoki ar sureikšmini, kad esi M.Martinaičio anūkas. Bet, aišku, malonu būti Marcelijaus Mar-tinačio anūku, ypač kai atrandi ne-mažai panašumų ir bendrų dalykų“, ­ prisipažįsta poeto anūkas, į senelio kūrybą dar stipriai neįsigilinęs, bet tai palikęs netolimai ateičiai.

Pasiėmė tėvystės atostogas

Animatorius kuria Žirmūnuo-se esančiuose namuose, kuriuose gyvena su mediciną studijuojančia žmona ir dviem mažamečiais vai-kais. „Tiesiog būdamas namuose ieškai progų, kada gali susikaupti, viską gerai apgalvojęs kažkaip įsi-važiuoji į darbus. Kartais net savait-galiais, jeigu ko nors nepadarai, jau-tiesi blogai, kad nenuveikei nieko gero“, ­ animacinio filmuko kūrimą A.Skučas prilygina siuvinėjimui, kur gabaliuką po gabaliuko viską tu-ri užpildyti. Penkiamečio Jokūbo ir trejų Motiejaus tėvas, kuris yra pa-siėmęs tėvystės atostogas, ­ tiesa, šios jau eina į pabaigą, ­ sako puikiai suvokiantis, kokia nelengva yra šeimos židinį kūrenančių moterų

menininkių dalia. „Sunku. Vis tiek turi rūpintis ir buitimi, negali sau leisti užsiimti vien kūryba. Pas mus dažniausiai būna taip, kad namuose veikia du kompiuterių ekranai ­ prie vieno vaikai žiūri animacinius filmukus, prie kito dirbu aš. Tikrai yra labai sudėtinga. Kai kūriau „Vaikystės dienoraštį“, kuris pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, atsimenu, ant kelių sūpuodavau

vaiką ir tuo pat metu dirbdavau prie kompiuterio, nes žmona tik pagimdžiusi netrukus išėjo toliau studijuoti“, ­ savo patirtimi dalijasi rūpestingas šeimos vyras.

A.Skučas pasakoja, jog anima-cijoje turi įdėti labai daug darbo, kad pasiektum neblogų rezultatų. „Negali per vakarą prisėdęs sukur-ti filmuko ­ tris minutes geriausiu atveju kursi tris mėnesius, kartais užtruksi ir visus metus. Bent jau Lietuvoje esi pats ir režisierius, ir animatorius, dar ir muziką pats tu-ri dėlioti ir pan. Kartais už tai net nemoka ­ tai darai vien iš idėjos, o

gyveni daugiau iš komercinių užsa-kymų, kurie būna įvairūs“, ­ su ani-matoriaus kasdienybe supažindina A.Skučas, nemažai dirbantis kuriant edukacinius, rečiau reklaminius pro-jektus, iš kurių pavyksta užsidirbti.

prisipažinimaij/b žmonės

Malonu būti Marcelijaus Martinaičio anūku

n Graži akimirka, kai Marcelijus Martinaitis sūpuoja provaikaitį Jokūbėlį

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

n animatorius antanas Skučas stengiasi nesireklamuoti, kad yra poeto Marcelijaus Martinaičio anūkas. ant pečių - sūnus Jokūbas

Artūro Skučo nuotr.

Kažkodėl niekas iš mūsų nenuėjo į lituanistus - visi daugiau esame tiksliukai

Paklaustas, ar užsienio rinką domina lietuvių animatorių darbai, A.Skučas sako, kad tai priklauso nuo to, ku-rį kelią pasirinks pats animatorius. „Pavyzdžiui, jeigu aš kuriu filmuką pagal lietuvišką padavimą „Puntuko akmuo“, tai užsieniečių tokia tema kaip ir nelabai domina. Kurdamas užsieniui, kartais net konkrečiam festivaliui, maždaug turi žinoti, kokios socialinės ar politinės temos ten yra aktualios. Taip ir klaidžioji: ar daryti lietuvių žiūrovui, ar daryti užsienio rinkai“, - pasakoja A.Skučas, šioje

profesijoje įžvelgdamas didelį pliusą, kad animacijoje nėra didelių sienų ar ribų, nes kuriant užsakymą dažnai net fiziškai nereikia kur nors išvykti.Kur link dabar nusveria svertas, pa-sakyti nesunku, nes šiuo metu ani-matorius gilinasi į Anykščių krašto padavimus - tai Puntuko akmuo, Karalienės liūnas ir Laimės žiburys. Kol kas trys padavimai, iš kurių du filmukai jau yra sukurti. „Man labai artimi visi jono Biliūno apsakymai ir iš vaikystės įstrigęs Puntuko akmuo. Tai turbūt kas iš vaikystės yra įstrigę, tą bandai perduoti ir vaikams, kad tai toliau gyvuotų, o ne kažkur dingtų ar nusėstų. Kai nagrinėju tautosaką, mažiesiams bandau perteikti visas didžiąsias vertybes. Žinoma, jų nerei-kia idealizuoti, bet kai kurias galima išryškinti. Kurdamas mitologinius personažus, sakykime, velnią, sten-giausi jį pavaizduoti geresnį. Tie per-sonažai yra kitokie negu plačiojoje animacijoje, ateinančioje iš užsienio, kur velnias vaizduojamas raudonas ir su ragais. Mūsų būtybės yra šiek tiek kitokios - velnias gali būti suvo-kiamas net kaip žmogaus padėjėjas.

Aš stengiuosi perteikti tas vertybes, kurios kitur nelabai akcentuojamos“, - pasakoja mitologines temas mėgs-tantis animatorius.o kiek jis gilinasi į tai, kas arčiau šir-dies mažiesiems žiūrovams? „jeigu daryčiau viską, kas vaikams patinka, tai turbūt ta animacija pačiam nela-bai patiktų. Daugiau orientuojuosi į tai, kas man labiau svarbu. Mano animacijos sūnūs per daug nežiūri, nes palyginti labai greitai prabėga tas laikas, kelias minutes trunkantis filmukas praskrieja akimirksiu, kai jie yra pripratę žiūrėti ilgus animacinius filmus“, - sako kūrėjas, kuris mėgsta naudoti tamsias spalvas ir šiek tiek labiau orientuojasi į didesnį vaiką. „iš viso Lietuvoje labai mažai kas pasiren-ka tikslų žanrą - sakykime, kad kurtų tiktai vaikams iki penkerių metų - yra bandoma kurti visiems. net nekal-bant apie animaciją, pas mus vaikai vedami ir į aštuoniolikmečiams skir-tus filmus - nėra supratimo, ką galima vaikams rodyti, o ko negalima“, - savo pastebėjimais dalijasi A.Skučas, ak-centuodamas, kad animacija galima pasakoti labai sudėtingus dalykus.Vis dėlto jis nėra toks žmogus, kuris dažniau žiūri animacinius filmukus nei meninius filmus. „Animacijos man nelabai norisi žiūrėti. Tiesiog nešiojiesi galvoje kokią idėją ir jeigu pamatai tai, ką norėjai pats padaryti, tai jau geriau iš viso to nežinoti. nes vis tiek viskas jau yra seniausiai pa-daryta, - paaiškina kūrėjas.

Patinka mitologinės temos

6

cmykcmyk6

Sparnus į popscenos padanges kelia šeimyninis duetas - Diana Dargienė kartu su dukryte Une išleido debiutinį albumą „Debesėlis“. Šių metų birželio 1-ąją Kairėnų botanikos sode vykusi albumo pristatymo šventė padarė įspūdį vaikams ir jų tėveliams. Linksmų vaikiškų dainelių atlikėjos dovanoja smagias akimirkas savo žiūrovams ir klausytojams, jos su meile kalba apie muziką ir kūrybą.

Miglė ŠiRinSkaitĖ

„Kai atiduodi visą širdį, visą sa-ve, galiausiai matai atitinkamą rezul-tatą“, ­ džiaugiasi ir albumo pristaty-mo įspūdžiais dalijasi Diana.

Neplanuota šventė

„Tas momentas yra labai gra-žus, kai tu matai, kad vaikas palietė žmonių širdis, ­ albumo pristatymo įspūdžiais dalijasi Diana. ­ Nors Unė jaudinosi važiuodama į albumo pri-statymą, šventė pasisekė ir mes tuo džiaugiamės. Vis dėlto šešiametei sudainuoti penkias daineles nėra taip paprasta, ypač tada, kai scenoje laksto, šoka ir linksminasi kiti vai-kai. Tai buvo pirmas didesnis mūsų koncertas kartu, taigi jaudulys ­ natūralus dalykas“.

Diana džiaugiasi, kad susirin-kusieji į šventę liko patenkinti, ne-gailėjo šypsenų ir gražių žodžių. Šventėje vaikai linksminosi pūs-dami muilo burbulus, jodinėjo po-niais, mokėsi žongliruoti, šoko ir gerai leido laiką. „Nors iš pradžių neturėjau minčių organizuoti prista-tymą, vėliau apsigalvojau ­ norėjau padaryti šventę Unei. Taip sutapo, kad šiemet nešventėme jos šešerių metų gimtadienio. Unė gavo gėlių, dovanų ir didelį palaikymą iš susirin-

kusių draugų, buvo labai laiminga“, ­ Unės laime džiaugiasi Diana.

„Debesėlis“ išplaukė netikėtai

„Filmuotis laidoje yra viena, o dainuoti jau truputį kitaip“, ­ teigia Diana. Dainininkė atskleidžia, kad scenoje pasirodyti su dukra išanks-tinių planų neturėjo, tačiau kartą besifilmuojant laidelėje „Atgal į vaikystės miestą“ kartu dainavo vai-kišką dainelę. Unei patiko dainuoti, o Dianos prodiuseris M.Lapinskis puikiai įvertino mergaitės talentą ir viena po kitos pradėjo dygti daine-lės, iš kurių išplaukė ir „Debesėlis“. Viskas klostosi puikiai, tačiau Dia-na teigia, kad įrašinėti dainas nėra lengva: „Viską darome savo malonu-

mui, ne komerciniais tikslais, tačiau negalime sau leisti įrašinėti dainų, kai tik užsimanome, vienu kartu dažniausiai tenka įrašyti kokias ke-turias dainas, tai nėra lengva“.

Diana džiaugiasi, kad „Debesė-lio“ dainos patinka įvairiems klau-sytojams. „Pataikėm į skirtingą au-ditoriją, ­ šypsosi dainininkė. ­ Visos dainos labai nuotaikingos, bet vis kitokios ­ apie saulutę, kuri žadina ryte, laikroduką, apie ežį, bebrą, kuris valo dantukus, pelytę, apie vorą... Dėl to kiekvienas gali rasti savo mėgstamą dainą“.

Dainavimas - tai malonumas

Diana dainuoti pradėjo dar realy-bės šou „Holivudas“ laikais (2004 m.),

tačiau prieš šešerius metus gimus Unei scena trumpam buvo pamirš-ta. „Žinojau, kad jei išeisiu, grįžti bus labai sunku. Tai yra normalu, žmonės scenoje greitai keičiasi. Tačiau kiek paauginusi Unę supra-tau, kad mano kasdienybėje kažko trūksta, tad vėl ėmiau lankyti vokalo pamokas“, ­ prisimena dainininkė. Kadangi mažoji buvo užvaldžiusi di-džiąją dalį Dianos laiko, į repeticijas keliaudavo kartu ir kantriai laukdavo mamos. „Nuo mažumės Unė buvo susipažinusi su studijos aplinka, tad pradėjus dainuoti kartu dainų įrašymas studijoje Unei nebuvo naujiena, viskas klostėsi lengvai“, ­ sako Diana.

Diana taip pat tęsia ir solo kar-jerą, rudenį planuoja išleisti nau-ją albumą. Taip pat nepamiršo ir anksčiau įrašytų populiarių dainų, tapusių hitais: „Užpraeitą vasarą „Saulė“ buvo hitas, dabar mes ją perdarėme į lopšinę ir įdėjom į „De-besėlį“. Albume yra trylika dainelių, dvylika dainuojame kartu su Une, o lopšinę tik aš“.

Naujasis Dianos ir Unės albu-mas ­ puiki alternatyva mažiesiems dainorėliams. „Visos dainelės, išsky-rus lopšinę, turi karaokės versijas. Albumo viduje yra visi tekstai ir vaikai gali patys koncertuoti“, ­ akį merkia Diana.

Svarbiausia - natūralumas

„Kai specialiai dėl kažko nesi-stengėme, gerai ir išėjo. Albumas nebuvo komercinis sprendimas. Aš tai dariau dėl savo vaiko, kad jai liktų prisiminimas. Jokie turtai neatpirks to, ką ji patyrė laidose, kiek gavo patirties dainuodama, kiek pažino žmonių. Jai labai patiko, labai norėjo. Nebūčiau jos vertusi per prievartą, ­ pasakoja Diana. ­ Sunku rasti žmo-gų vaikiškoms dainelėms dainuoti. Norisi natūralumo ir paprastumo, kurio labai trūksta. Unė nevaidi-na, rodo emocijas tokias, kokios jos yra iš tiesų. Tikriausiai tai ir yra gražu“.

Unė - gabi ir darbšti mergaitė

„Kad ir kur nuvedu Unę, visur girdžiu: kokia talentinga mergaitė! Tikriausiai taip yra dėl to, kad ji vi-suomet siekia įgyvendinti tai, ką no-ri. Visgi horoskopas daro įtaką“, ­ juo-kauja Diana. Mažoji Unė ­ avinas su visomis šiam ženklui būdingomis sa-vybėmis. Ji tarsi barbė devyndarbė ­ vos šešerių, tačiau paklausta, kiek

būrelių lanko ir ką mėgsta veikti, nesustodama pradeda vardyti: „Lan-kau tenisą, baseiną, studiją „Džim-ba“, o slidinėdama esu laimėjusi du aukso medalius...“ Tačiau labiausiai mergaitės širdis linksta prie šokių. Unė nuo trejų metų šoka baletą, taip pat lanko pramoginius šokius, o paklausta, kuo norėtų būti užaugu-si, renkasi šokėjos profesiją. Diana taip pat atsikando šokėjos duonos dalyvaudama šokių projekte „Šok su manim“. „Manau, kad šokti yra bene kiekvienos merginos svajonė. Manoji išsipildė praeitą vasarą, ­ šypsosi moteris. ­ Kai ruošdavome pasirodymus šokių projekte, Unė būdavo šalia ir demonstruodavo mums šokių judesius iš filmo „Gat­vės šokiai“ (juokiasi).

„Dainavimas - patirtis, kuri pravers gyvenime“

„Nenoriu iš Unės padaryti kaž-kokios žvaigždės, viskas jos pačios labui, ­ sako Diana. ­ Unė gyvena normalų vaikišką gyvenimą ­ daro tai, kas jai patinka. Pati dainuoju savo malonumui, manau, kad yra gerai, kai užsiimi mėgstama veikla ir dar gauni už tai atlygį. Praėjusią vasarą šokau, o dar anksčiau dainavau „Vakarų Sa-lūne“. Viskas, ką darau, teikia man malonumą“ (šypsosi). Diana neturi vizijos apie Unės ateitį, svarbiausia, kad ji užsiimtų mėgstama veikla, o tai, ką mergaitė patiria ir išmoksta dainuodama ­ puiki patirtis, kuri tik­rai pravers gyvenime. „Per trumpą laiką Unė pažino daug žmonių, su-prato, kad turi būti savarankiška, įgavo pasitikėjimo savimi. Kol kas dainavimas ­ tai vien pliusai, ­ teigia Diana. ­ Kol jai bus smagu dainuoti, tikrai darysiu viską, kad ji galėtų už-siimti mėgstama veikla, nes negali būti geresnio dalyko, kaip matyti savo vaiką laimingą“.

Kita stotelė - „Laumės juosta“

„Gyvename spalvingai, ­ džiau-giasi Diana. ­ Dabar artimiausias mūsų pasirodymas liepos mėnesį Palangoje vyksiančiame muzikos festivalyje „Laumės juosta“. Tu-rime ir daugiau planų, tačiau pir-miausia išvyksime savaitę pailsėti ­ visgi šis sezonas nebuvo lengvas, o tada kibsime į darbus. Mes dar labai norime vaizdo klipą įrašyti, kad vaikams būtų įdomiau. Kadangi pirmasis albumas pavyko, manau, išleisim ir dar vieną. Viskam savas laikas“.

dueTasj/b šeima

Dianos ir Unės „Debesėlis“

Debiutinis albumas

„Debesėlis“ pradžiugins ir

Juliaus/Brigitos skaitytojus.

Plačiau - 14 p.

Gedimino Žilinsko nuotr.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. birželio 29 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 50

ASMENYBĖ �

D.Šernas: atostogas paskyriau šeimaiGeriausiam 2010 metų Lietuvos futbolininkui Darvydui Šernui atostogos nepašykštėjo malonių išbandymų. Gegužės pabaigoje iš Turkijos į Lietuvą sugrįžęs 28-erių alytiškis pasinėrė į naujus - tėvystės rūpesčius. Prieš metus sukurtoje Šernų šeimoje birželio pradžioje atsirado ir dar vienas narys - jauniausias ir mažiausias Šerniukas.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Sūnaus gimimas vainikavo sėk-mingą D.Šerno sportinės karjeros ir asmeninio gyvenimo pusmetį. At-rankos į 2012 m. Europos futbolo čempionatą varžybose ryškiu žaidi-mu ir įvarčiais pasižymėjęs D.Šer-nas praėjusį sezoną pradėjo Lenki-joje, o baigė Turkijoje. Liublino „Za-glębie“ ekipoje žaidęs lietuvis dau-giau laiko praleisdavo ne aikštėje, o ant atsarginių žaidėjų suolelio ir 2012-2013 m. Lenkijos „Ekstrakla-sa“ pirmenybėse nepelnė nė vieno įvarčio. Tikslių smūgių sausra užsi-tęsė ir nacionalinėje Lietuvos futbo-lo rinktinėje. Tačiau šių metų pra-džioje „Zaglębie“ vadovai sutiko iš-nuomoti puolėją Turkijos „Superli-ga“ pirmenybėse dėl išlikimo kovo-jusiam „Gaziantepspor“ klubui.

Šis sprendimas atgaivino D.Šerno karjerą. Antrajame Turkijos pirmeny-bių rate sužaidęs 16 rungtynių lietu-vis įmušė 6 įvarčius ir padėjo savo naujajai ekipai turnyro lentelėje pa-kilti į 10-ą vietą. Puolėjas pasižymėjo ir žaisdamas Lietuvos rinktinėje. Ko-vo pabaigoje Slovakijoje vykusiose atrankos į 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą rungtynėse D.Šernas pelnė įvartį ir nutraukė beveik pus-trečių metų trukusią „tylą“.

Kalbėdamas su „Sporto gyve-nimu“ futbolininkas nestokojo ge-ros nuotaikos ir pasidžiaugė per pastarąjį pusmetį įvykusiomis per-mainomis.

- Kaip prabėgo jūsų atos-togos, kur buvote, ką matėte? - „Sporto gyvenimas“ paklausė D.ŠERNO.

- Visą laiką praleidau Lietuvoje, vienintelė išvyka su šeima buvo prie jūros, apsilankėme Nidoje. Jei rim-tai, tai bene pirmą kartą turėjau to-kias ilgas atostogas - ilsėjausi dau-giau nei mėnesį. Galėjau ir pame-džioti, prišaudžiau daug šernų. Žo-džiu, fantastiškai pailsėjau.

- Ar nebuvo gaila bendrapa-vardžių?

- Medžioklė yra viena iš didžiau-sių mano aistrų. Su šernais kovojo-me sąžiningai, lygiomis teisėmis. Apskritai man labai patinka būti gamtoje, dažnai su draugais išva-žiuojame kur nors į miškus, prie vandens. Kadangi esu alytiškis, miš-kai ir ežerai man yra pati geriausia vieta pailsėti, atsigauti po sunkaus

sezono. O ir pavardė įpareigoja - vis dėlto Šernas. Galiausiai nebūtina net ir medžioti, pakanka tiesiog pa-būti gamtos apsuptyje.

- Gal teko medžioti ir kitose pasaulio šalyse?

- Kai dar žaidžiau Lenkijoje, teko dalyvauti ir toje šalyje vykusiose me-džioklėse. O šį kartą paprasčiausiai nebuvo galimybės kur nors toli ke-liauti. Birželio pradžioje mūsų šeimą aplankė gandrai, susilaukėme sūnelio, tad visą laisvą laiką ir dėmesį skyriau šeimai. Štai ir dabar kalbėdamas su jumis stumiu vežimėlį su sūnumi.

- Turėdamas laisvo laiko tik-riausiai apsilankėte ir Lietuvos futbolo pirmenybių rungtynėse?

- Gėda pasakyti, bet per praėjusį mėnesį stadione buvau tik kartą - kai žaidė Lietuvos ir Graikijos rinktinės. Šiaip norai buvo labai dideli, bet, pa-sikartosiu, futbolą iš gyvenimo išstū-mė sūnus ir šeima. Net ir per tele-vizorių futbolo rungtynes ne taip įdėmiai stebiu. Žinau, kas ir su kuo žaidžia, bet nesu rimtai įsigilinęs į visas peripetijas.

- Ar ilgai dar užsibūsite Lie-tuvoje? Kada prasidės pasiren-gimas naujam sezonui?

- Jau kitą savaitę turėčiau išvyk-ti į Turkiją. Prieš mėnesį pratęsiau dar trejiems metams sutartį su „Ga-ziantepspor“ klubu, tad artėja laikas kibti į darbą.

- Ar šeima keliaus kartu su jumis?

- Iš pradžių vyksiu vienas, o kai mažiukas šiek tiek paaugs, pasiskie-pys nuo ligų, tada ir šeima atvyks.

- Praėjęs sezonas jums buvo permainingas. Slogi pradžia, įvar-čių badas Lenkijoje, bet žiemą persikėlėte į Turkiją - ir staiga pasipylė įvarčiai. Kas nutiko?

- Toks jau tas futbolas. Vienoje vietoje nesiseka, o kitoje - viskas lyg rožėmis klota. Pusmetį Lenki-joje, Liublino „Zaglębie“ ekipoje sė-dėjau ant suolo, o kai pakeičiau ko-mandą - viskas staiga apsivertė aukštyn kojomis. Turkijoje man tiko ir komanda, ir treneris, gal todėl ir žaidimas smarkiai pagerėjo. Pradė-jau mušti įvarčius, mėgautis žaidimu ir pačiu futbolu.

- Kodėl praėjusią žiemą pa-sukote būtent į Turkiją, į „Gazian-tepspor“ komandą?

- Galima sakyti, kad didžiausią įtaką turėjo šioje komandoje žaidžian-

tis vartininkas Žydrūnas Karčemars-kas. Naujoje ekipoje būna sunku pri-tapti, bet jis man labai padėjo. Žydrius papasakojo viską - apie komandą, apie miestą, apie klimatą, čempionatą. Kai atvažiavau, jis mane labai šiltai priė-mė - kaip dzūkas dzūką. Tikrai džiau-giuosi, kad patekau su juo į vieną ko-mandą. O svarbiausia, kad mums abiem neblogai sekėsi.

- Neblogai, čia gal per švel-niai pasakyta. Jau antrose rung-tynėse „Gaziantepspor“ ekipoje pelnėte įvartį, ir ne bet kam, o į vicečempionų - Stambulo „Fe-nerbahce“ ekipos vartus. Gal Turkijoje puolėjams lengviau mušti įvarčius nei Lenkijoje?

- Ne, tikrai ne lengviau. Tiesiog buvo toks pusmetis, kai daug kas sekėsi ir kamuolys dažniau rasdavo kelią į vartus.

- Ar labai skiriasi Turkijos ir Lenkijos futbolo pirmenybės?

- Turkijoje akivaizdžiai išsiskiria didieji futbolo klubai - Stambulo „Ga-latasaray“, „Fenerbahce“, Besiktas“. Štai „Galatasaray“ praėjusiame se-zone pasiekė UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalį, nugalėjo net ir Madrido „Real“ ekipą, komandoje žaidė gar-sūs, aukšto lygio futbolininkai. Ir pa-

ti Turkija nuo Lenkijos skiriasi. Ais-truoliai yra kitokie, jų renkasi į rung-tynes daugiau nei Lenkijoje. Aikščių kokybė yra geresnė, nes ten klimatas futbolui palankesnis. Aišku, ir Len-kijoje aikštės yra geros, bet Turkijo-je - geresnės.

Manau, kad ir bendras varžybų lygis Turkijoje yra aukštesnis. Vien tai, kad tenka kovoti su tokiais futbo-lininkais, kaip Didjė Drogba (Didier Drogba), Hamitas Altintopas (Hamit Altintop) ir kiti, suteikia papildomos motyvacijos stengtis ir tobulėti. Pa-galiau žaisdamas vienoje aikštėje su futbolo žvaigždėmis ir pats pasijunti normaliu futbolininku.

- Minėjote, kad sutartis su „Gaziantepspor“ galios dar tre-jus metus. Ar esate patenkintas sąlygomis?

- Džiaugiuosi, kad su klubo at-stovais pavyko pasiekti abi puses tenkinantį susitarimą. Nenorėčiau gilintis į smulkmenas, tiesiog galiu konstatuoti, kad mane klube viskas tenkina - ir žaidimo sąlygos, ir aikš-tės, ir klimatas, ir finansai.

- O ar likote patenkintas Lie-tuvos ir Graikijos rinktinių rung-tynėmis?

- Žinote, man sunku kažką pasa-kyti, nes pats tose rungtynėse ne-žaidžiau, tik stebėjau iš šalies. Vyrai stengėsi, žaidė, bet nepasisekė. Graikai turėjo vieną progą - ir ją iš-naudojo. Toks jau tas futbolas.

- Iki atrankos į pasaulio čem-pionatą varžybų pabaigos liko dar keturios rungtynės. Nors antra vieta grupėje nepasiekia-ma, bet dabar Lietuvos rinkti-nės trenerių štabas iškėlė naują tikslą - pralenkti slovakus ir užimti trečią vietą.

- Manau, kad tos visos kalbos apie būsimas vietas ir taškus yra be-reikalingos. Atrankos ciklo pradžio-je būtina iškelti kažkokius tikslus, bet prasidėjus varžyboms nuolat kalbėti apie galimybes užimti tą ar kitą vietą nereikėtų. Tokiu būdu ga-lima tik prisikalbėti sau problemų. Reikia galvoti apie artimiausias rungtynes. Jei laukia mačas su grai-kais - galvojame apie graikus, artėja rungtynės su latviais - ruošiamės žaisti su latviais. O mes vis skaičiuo-jame taškus, kuriuos galimai surink-sime per likusias rungtynes. O jei nesurinksime?

Aš asmeniškai tokių svaičiojimų nemėgstu. Žinau, kad mūsų laukia rungtynės su Latvija ir Lichtenštei-nu, bet tikrai nemanau, kad reikia skaičiuoti, ar pelnysime 6, ar 4 taš-kus. Tai labai svarbios rungtynės, kurias mes tiesiog privalome laimė-ti. Tad ir pasiruoškime rungtynėms taip, kad jas laimėtume. Tada nerei-kės burti iš kavos tirščių, kokią vie-tą užimsime. Reikia žaisti ir tiek, o taškus skaičiuosime pasibaigus at-rankos varžyboms.

VARIKLIS. Šiais metais Darvydas Šernas įvarčių skonį prisiminė ir žaisdamas Turkijos „Gaziantepspor“ klube, ir vilkėdamas Lietuvos rinktinės aprangą

�

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

DARVYDAS ŠERNASGimė 1984 m. liepos 22 d. Alytuje

Profesionalūs klubai2001-2002 m. Alytaus „Dainava“ 2 02003-2008 m. Vilniaus „Vėtra“ 134 282008-2009 m. Nalčiko „Spartak“ 4 02009-2011 m. Lodzės „Widzew“ 68 302011-2012 m. Liublino „Zaglębie“ 39 52013 m. „Gaziantepspor“ 16 62008 m. Lietuvos rinktinė 32 5

(Metai, klubas, rungtynės, įvarčiai)

DOSJĖ

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 29 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. birželio 29 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Vytautas Vaičikonis (1980 m. birželio 30 d.)

Baidarės irkluotojas. 200� m. Eu-ropos čempionas, 2007 m. pasaulio vicečempionas, daugkartinis Lietu-vos čempionas.

Deividas čEsnauskis (1981 m. birželio 30 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės narys. nacionalinėje komandoje yra sužaidęs 54 rungtynes ir įmušęs 4 įvarčius.

Irina TErEnTjEVa (1984 m. birželio 30 d.)

slidininkė, 2002 m. pasaulio jau-nimo čempionato bronzos medalio laimėtoja. 2002, 2006 ir 2010 m. olimpinių žaidynių dalyvė.

Vaidas sakaLauskas (1971 m. liepos 2 d.)

Šachmatininkas, treneris. 1���-2005 m. buvo Lietuvos rinktinės na-rys, vėliau pradėjo treniruoti šalies moterų rinktinę.

Antanas aBruTis (1969 m. liepos 5 d.)

Galiūnas, jėgos trikovininkas. 2001 m. Lietuvos galiūnų čempionas. 2006 m. pasaulio galiūnų komandi-nio čempionato sidabro laimėtojas.

renginyS �teniSaS �

Brangi teniso žvaigždžių kasdienybėGeriausi pasaulio tenisininkai tikrai negali skųstis pinigų stygiumi. Turnyruose jie gali užsidirbti šešiaženkles sumas, tačiau yra ir kita medalio pusė - milžiniškos išlaidos. Apie jas dienraščiui „Sport Express“ atvirai ir išsamiai papasakojo 30-metis Dmitrijus Tursunovas. Rusas buvo 20-oji, o dabar yra 65-oji pasaulio raketė. Tekste pateikiame D.Tursunovo monologą, atskleidžiantį teniso pasaulio užkulisius.

Labai klystate, jei manote, kad tenisininkai jų nemoka. Kaip pa-vyzdį paimkime atvirą Australijos čempionatą. Pirmajame rate pra-laimėję tenisininkai šiemet gavo po 27,6 tūkst. Australijos dolerių, tai yra maždaug 20 tūkst. eurų. Australijoje mokesčiai yra nefik-suoti. Patys žaidėjai pateikia do-kumentus ir čekius, kuriuose nu-rodomos turnyro metu patirtos išlaidos. Mokesčių suma skaičiuo-jama nuo tenisininko gryno pelno. Žinoma, galima šiek tiek dirbtinai padidinti išlaidas, bet tai yra rizi-kinga. Tave gali pagauti. Kituose „Didžiojo kirčio“ turnyruose mo-kesčiai yra fiksuoti. Prancūzijos čempionate jie siekia 15 proc., Vimbldone - 20 proc., o JAV čem-pionate - 30 proc.

Išlaidos paprastai prasideda nuo kelionių. Kelias į Melburną il-gas ir aš, žinoma, perku verslo kla-sės bilietą. Jį apmoku iš savo kiše-nės. Tai kainuoja maždaug 3000 eurų. Kadaise skraidydavau į Aus-traliją ekonomine klase, tačiau ma-no amžiuje taip elgtis jau neverta. Organizmas nėra geležinis ir po skrydžio ekonomine klase 3-4 die-nas negalėsi normaliai išsitiesti ir treniruotis.

Jei kartu skrenda treneris ir fizioterapeutas, jiems bilietus taip pat perku aš, tik ekonominės klasės. Du bilietai kainuoja dar maždaug 3000 eurų. Tačiau jei dirbčiau su tokio lygio treneriu kaip Bredas Gilbertas, jis tikriau-siai pareikalautų geresnių skry-džio sąlygų.

Savo komandos darbą visi teni-sininkai apmoka skirtingai. Aš mo-ku kiekvieną savaitę. Treneris per šį laiką gauna 1000 eurų ir 15 proc. nuo uždirbtos premijos, atskaičius mokesčius. Fizioterapeuto atlygi-nimas - 1000 eurų per savaitę. To-kia alga laikoma gan kuklia. Galima sakyti, kad man daro nemažą nuo-laidą.

Kitų tenisininkų sistemos daž-nai skiriasi. Pavyzdžiui, girdėjau, kad B.Gilbertas, dirbdamas su En-džiu Rodiku (Andy Roddick), aps-kritai negaudavo fiksuoto atlygini-mo, tačiau imdavo didesnius pro-centus. Visa tai būna iš anksto ap-tariama kontrakte.

Viešbučių apmokėjimo sistema „Didžiojo kirčio“ ir ATP „World Tour“ serijos turnyruose yra skir-tinga. ATP varžybose organizato-riai dažniausiai apmoka atskirą kambarį žaidėjui. Jis apmokamas mažiausiai penkioms dienoms arba iki to momento, kai patiri pralai-mėjimą. Paskutinius porą mėnesių gyvendavau kartu su fizioterapeu-tu, kad sutaupyčiau. Jei kuris ko-mandos narys pareikalauja ats-kirų apartamentų, tenka ieš-koti kompromiso.

Dažniausiai kartu gyve-na treneris ir fizioterapeu-tas. Žinoma, žaidėjo sąskai-ta. Jei į turnyrą atvyksta tavo antroji pusė, padėtis radikaliai keičiasi. Tokiu atveju sutaupyti jau nepavyks. Daugelis mano, kad mergina ir jos išlaidos yra neleis-tina prabanga.

„Didžiojo kirčio“ turnyruose būstui apmokėti skiriami dien-pinigiai. Prancūzijos čempio-nate jie siekia 250 eurų per dieną. Už tokius pinigus ga-lima gauti kambarį vidutinia-me keturių žvaigždučių vieš-butyje. Kambarys nebus la-bai didelis. Daugelis pirmojo 20-uko ar 30-uko tenisininkų apsistoja viešbučiuose, ku-riuose kambarys kainuoja nuo 300 eurų. Skirtumą jie sumoka iš savo kišenės. Kodėl? Pavyzdžiui, tavo mačas prasideda 11 val. ryto ir tu eini pusryčiauti aštuntą ar de-vintą. Tokiu metu standartiniuose viešbučiuose žmonių knibždėte knibžda. Tu prarandi pernelyg daug laiko, kad užsisakytum paprasčiau-sią omletą.

Todėl tenisininkams patartina apsistoti nedideliuose viešbučiuo-se, kuriuose daug ramiau. Juk pir-miausiai tu sieki elementaraus komforto - patogios lovos, gerai veikiančio kondicionieriaus. Kitaip nepavyks normaliai pasirengti ma-čui. Kaip bėgioti penkis setus, jei nesi išsimiegojęs? O gal nori pus-ryčiams užkąsti keptų dešrelių? Prašom, bet nepamiršk, kad „Di-džiojo kirčio“ turnyruose per pen-kis setus tik du kartus galima išei-ti į tualetą.

Ši sritis turnyruose taip pat tvarkoma skirtingai. Pavyzdžiui, Prancūzijos čempionate dienai gauni 37 eurus maistpinigių. Pary-žiuje tenisininkams skirtame res-torane antras patiekalas vidutiniš-kai kainuoja 12 eurų, o salotos - 9. Taigi už 37 eurus galima pavalgyti daugiausiai du kartus per dieną. Kartais būna taip - ruošiesi mačui, imi nedidelę porciją, valgai ir eini žaisti. Tačiau mačą ne kartą nu-traukia dėl lietaus ir beveik kie-kvieną kartą tenka šiek tiek pasi-stiprinti. O pinigų skaitiklis vis su-kasi... Žinoma, taip atsitinka ne kiekvieną dieną.

Be to, reikia apmokėti trenerio ir fizioterapeuto maitinimą. Tas at-lyginimas, kurį jiems moki, per

turnyrus yra neliečiamas. Jei ko-mandos nariai supranta tavo situ-aciją, jie irgi taupo. Be abejo, jie nebadaus, bet ir 300 eurų sąskaitos tau neatneš. Tačiau tai yra teorija. Praktikoje treneriai ir fizioterapeu-tai dėl taupymo nesijaudina. Su ko-mandos nariais galima iš anksto aptarti maistpinigių ir kitų išlaidų klausimą. Pavyzdžiui, nustatyti, kad jie sieks 60 dolerių per dieną. Tačiau Anglijoje ar Monte Karle už tokius pinigus galima tik papietau-ti. Ten tenka išleisti daugiau.

Ačiū Dievui, aš šiuos dalykus nemokamai gaunu iš rėmėjų. Kai kurie kiti vaikinai moka ir už bate-lius, ir už marškinėlius, ir už in-ventorių. Visgi aprangos pirkimas yra smulkmena, palyginti su kito-mis išlaidomis. Per metus išleisi 3000-4000 eurų, ne daugiau. Kai kuriuose turnyruose apranga skal-biama nemokamai, tačiau kai kur tenka išlaidauti. Barselonoje ar Diuseldorfe tam išleisdavome 60-70 eurų per savaitę. „Didžiojo kir-čio“ turnyruose skalbiama nemo-kamai.

Pernai Prancūzijos čempionate įtempti vienos raketės stygas at-rankos varžybose kainavo 20 eurų, o pagrindiniame turnyre - 5 eurais brangiau. Įtempia vienodai, bet pi-nigus ima priklausomai nuo to, kiek uždirbi. Iš esmės išeina pana-šiai kaip Prancūzijos mokesčių sis-temoje - daugiau gauni, daugiau moki.

Tiesiogiai tai nesusiję su tenisu, bet... Jei žinomas aktorius atvyksta į renginį, jis turi pagalvoti apie gerą mašiną, drabužius. Tas pats ir čia. Įsivaizduokite, kad tenisininkas at-vyksta į turnyro pristatymą trolei-busu, apsirengęs netinkamais dra-bužiais. Visi jį pavadins šykštuoliu. Tačiau galiu prisipažinti, kad bran-gių firmų drabužius perku tik per išpardavimus. Apskritai esu didelis šykštuolis, maždaug kaip Skrudžas Makdakas.

Neseniai skridau treniruotis į Monte Karlą, nes tuo užsiimti

Maskvoje buvo beprasmiška. Į vie-nintelius mieste esančius grunto kortus, daugiau mažiau atitinkan-čius varžybų lygį, tektų važiuoti per visą Maskvą spūsčių metu. Menkas malonumas. Be to, po tre-niruotės reikia iš šiaurinės miesto dalies nukakti į Rubliovkos rajoną, kur yra padorus fizioterapeutas. Paskui reikia vėl grįžti į treniruotę. Kitose vietose už kortus reikia mo-kėti. Mano nuomone, keista, kai tai daryti tenka šalies rinktinės na-riams.

Net Monte Karlas yra priimti-nas variantas, palyginti su Maskva, jei skaičiuoji nervus ir laiką. Toje treniruočių stovykloje irgi apmoki ne tik savo, bet ir trenerio bei fizio-terapeuto išlaidas.

Tokios treniruotės yra investi-cija į savo karjerą tikintis, kad pas-kui ji atsipirks.

Deja, tai ne visada garantuoja gerą uždarbį.

Man pasisekė, nes turiu vady-bininką, nors taip vadinti jo gal ir nereikėtų. Iš tiesų tai yra žmogus, jau 18 metų padedantis man suda-ryti kontraktus ir nereikalaujantis už tai honoraro. Nuo jaunystės jis man primindavo, kad neturėčiau daug išlaidauti, gyventi praban-giai.

Žodžiu, patarė išlaikyti sveiką protą. Tai man leido sukaupti šiek tiek santaupų ateičiai.

Dar reikia suskaičiuoti, kiek pi-nigų tenisui išleido mano tėvas iki to momento, kai pradėjau norma-liai žaisti.

Tai yra ne vienas šimtas tūks-tančių dolerių. Teigiamą balansą pasiekiau daug vėliau, nei pradėjau kažką uždirbti. Metus ar dvejus vargais negalais padengdavau išlai-das.

Man labai pasisekė, kad mano vadybininkas yra žmogus, atsa-kingai žiūrintis į santaupas. To paties negalima pasakyti apie daugelį kitų vadybininkų. Jie savo auklėtinių taupymu nelabai rūpi-nasi. Ir čia būna skirtingų situa-cijų.

Kiekvienas sukasi taip, kaip išmano. Pažįstu vieną tenisinin-ką, per karjerą uždirbusį 1,9 mln. dolerių ir beveik viską atidavusį rėmėjui, kuris jam padėjo vaikys-tėje.

Tarkime, kad per 10 karjeros metų tu uždirbi 1,9 mln. dolerių (pats D.Tursunovas uždirbo dau-giau kaip 4,5 mln., - red. past.). Su-moki 20 proc. mokesčių ir lieka maždaug 150 tūkst. pajamų per metus.

Per tą laiką turi mažiausiai 100 tūkst. išlaidų. 10 metų blaškaisi po pasaulį, o prieš tai dar būna 15 me-tų treniruočių. Uždirbi maždaug 5 tūkst. dolerių per mėnesį. Iš šios sumos ir gyveni.

Ir visi tave vadina sėkmės ly-dimu pirmojo šimtuko žaidėju.

Parengė Arūnas ABROMAITIS

taUPUS. Dmitrijus Tursunovas per karjerą uždirbo 4,5 mln. dolerių, bet save jis vadina šykštuoliu

�

EPA-Eltos nuotr.

MokESčiAi

SkRyDžių biliETAi

koMAnDA

GyvEnAMoji viETA

MAiTiniMAS

ApRAnGA iR RAkETėS

ĮvAizDiS

TREniRuoTėS

vADybininkAS

išvADA

54 sportininkai liepos 14-19 d. gins lietuvos garbę Xii Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje utrechte (olandija). jų pavardės sporto gerbėjams turbūt mažai ką sako, bet viskas gali greitai pasikeisti. būtent po olimpinio festivalio užpernai tauta išgirdo apie Rūtą Meilutytę.

Arūnas aBroMaiTis„Respublikos“ žurnalistas

keisti reitingai

Kelias nuo paauglių varžybų iki suaugusiųjų sporto elito kartais bū-na labai trumpas. Užpernai festiva-lyje Trabzone (Turkija) R.Meilutytė iškovojo visų spalvų medalius, kelis kartus gerino šalies rekordus ir pir-mą kartą įvykdė olimpinį normatyvą. Jau po metų Rūta triumfavo Londo-no olimpinėse žaidynėse.

Trabzono festivalis apskritai bu-vo labai sėkmingas Lietuvai. Mūsų sportininkai Turkijoje pelnė 10 ap-dovanojimų - po tris aukso ir bron-zos bei keturis sidabro. Medalių lentelėje Lietuva užėmė dešimtąją vietą. Čempione Trabzone tapo ir berniukų krepšinio rinktinė. Jos ly-deris Domantas Sabonis vadinamas vienu perspektyviausių šalies krep-šininkų.

Deja, krepšinio rinktinė čempio-nės titulo negins, nes apskritai ne-važiuos į Utrechtą. Paradoksas, bet Lietuvos komanda nepateko pagal reitingą. Kaip sudaromas tas reitin-gas, gerai nežino net misijos vado-vas, Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto (LTOK) vyriausiasis referen-tas vasaros sporto šakoms Einius Petkus. Mūsų rankinio ir tinklinio ekipos į festivalį taip pat nepateko. Vėlgi kaltas reitingas.

Dziudo viltis

Iš viso festivalyje dalyvaus 2300 atletų iš 49 Europos šalių. Medaliai bus dalijami devyniose sporto šako-se, Lietuva savo atstovus turės še-šiose. Mūsų jaunimas dalyvaus len-gvosios atletikos (18 sportininkų), plaukimo (12), dziudo (10), dviračių sporto (6), teniso (4) ir gimnastikos (4) varžybose. 54 sportininkai nėra rekordas. „Serbijoje ir Italijoje yra dalyvavę po 64, Trabzone - 51. Taigi skaičius yra vidutinis. Pagal regla-mentą šaliai gali atstovauti 146 spor-tininkai“, - sakė E.Petkus. Delega-ciją kartu su treneriais, medikais,

teisėjais ir misijos vadovais sudarys 78 asmenys.

Sąrašas užvakar buvo patvirtin-tas LTOK vykdomojo komiteto po-sėdyje. Dalyvavimas festivalyje olimpiniam komitetui kainuos 700 tūkst. litų. Pasak E.Petkaus, svarbu, kad startai Utrechte motyvuotų sportininkus vėliau siekti kelialapių į tikrąsias olimpines žaidynes. Posė-džio dalyviai labai domėjosi, kiek ga-lima tikėtis medalių, bet misijos va-dovas buvo atsargus: „Labai sunku vertinti tokio amžiaus sportininką. Tai būtų spekuliacija. Kiekvieną mė-nesį gali labai smarkiai pasikeisti ir varžovų, ir jų pačių rezultatai. Tačiau kiek atsimenu palydų į festivalį, vi-sada būdavo atsargiai kalbama apie medalius. Visgi paskui medaliai bū-davo atvežami“.

Kaip pretendentą į medalį E.Petkus paminėjo tik delegacijos vėliavnešį, 17-metį dziudo imtyni-ninką Roką Nenartavičių. Alytiškis neseniai iškovojo sidabrą Europos jaunių (iki 17 metų) čempionate svorio kategorijoje iki 90 kg. Im-tynininkas turi ir dalyvavimo olim-piniame festivalyje patirties. Už-pernai Trabzone Rokas užėmė penktąją vietą.

12-metė dalyvė

Nors prognozuoti sunku, E.Pet-kus tikisi, kad ir po šio festivalio Lie-tuvos sporto gerbėjai įsimins spor-tininkų pavardes, kaip užpernai įsi-

minė R.Meilutytę. „Faktas yra tas, kad federacijos atrinko geriausius sportininkus. Tai jau tam tikras kri-terijus. Geresnių Lietuvoje nėra. Tam tikra prasme tai atspindi visos Lietuvos sporto situaciją. Jei būtų 49 Europos šalių posėdis ir visi pasisa-kytų, ką jie atrinko, tada galbūt spe-cialistai susėstų ir galėtų aiškiau prognozuoti“, - svarstė misijos va-dovas.

Festivalyje dalyvaus ne vyresni kaip 18 metų sportininkai. Lietuvos delegacijoje vyriausi yra 17-mečiai. Atskirose sporto šakose nustatytos skirtingos amžiaus ribos. Lengvosios atletikos ir dviračių varžybose gali dalyvauti 1997-1998 m., dziudo - 1996-1997 m., teniso - 1998-1999 m. gimę sportininkai.

Jauniausi dalyviai susirinks gim-nastikos ir plaukimo varžybose. Šiose sporto šakose amžiaus ribos skiriasi priklausomai nuo lyties. Plaukimo varžybose startuos 1997-1998 m. gimę berniukai ir 1999-2000 m. gimusios mergaitės. Jau-niausiai Lietuvos sportininkei plau-kikei Gretai Gataveckaitei tik lap-kritį sueis 13 metų. Gimnastikos varžybose dalyvaus 1996-1997 m. gimę berniukai ir 1998-1999 m. gi-musios mergaitės.

Lietuvos atstovai olimpiniame vasaros festivalyje startuos 11 kartą. Iš dešimties festivalių mūsiškiai grį-žo su medaliais. Iš viso lietuviai yra pelnę 11 aukso, 10 sidabro ir 22 bronzos apdovanojimus.

Jaunystės ir sporto šventė Olandijoje

PradŽia. užpernai festivalyje Trabzone Rūta Meilutytė iškovojo tris medalius ir pirmą kartą įvykdė olimpinį normatyvą

�

Eltos nuotr.

1. Akvilė Gedminaitė (Klaipėda, lengvoji atletika, gimusi 1997 m.); 2. Aistė Žiginskaitė (Marijampolė, lengvoji atletika, 1998 m.); 3. Diana Zagainova (Vilnius, lengvoji atletika, 1997 m.); 4. Dovilė Stoškutė (Panevėžys, lengvoji atletika, 1997 m.); 5. Eglė Morėnaitė (Klaipėda, lengvoji atletika, 1997 m.); 6. Emilija Čėsnaitė (Alytus, lengvoji atletika, 1997 m.); 7. Greta Plečkaitytė (Kaunas, lengvoji atletika, 1998 m.); 8. Ieva Pašvenskaitė (Alytus, lengvoji atletika, 1997 m.); 9. Karolina Lokutijevskaja (Vilnius, lengvoji atletika, 1997 m.); 10. Simona Galnaitytė (Kaunas, lengvoji atletika, 1998 m.); 11. Arminas Čečkauskas (Klaipėda, lengvoji atletika, 1998 m.); 12. Benediktas Mickus (Klaipėda, lengvoji atletika, 1997 m.); 13. Dovydas Gricius (Klaipėda, lengvoji atletika, 1997 m.); 14. Elvinas Brazauskas (Vilnius, lengvoji atletika, 1997 m.); 15. Ernestas Kolenda (Vilnius, lengvoji atletika, 1998 m.); 16. Simonas Milšinas (Alytus, lengvoji atletika, 1998 m.); 17. Titas Barkus (Klaipėda, lengvoji atletika, 1998 m.); 18. Tomas Vasiliauskas (Marijampolė, lengvoji atletika, 1997 m.); 19. Agnė Šeleikaitė (Kaunas, plaukimas, 2000 m.); 20. Bena Sarapaitė (Kaunas, plaukimas, 1999 m.); 21. Beatričė Kanapienytė (Kaunas, plaukimas, 1999 m.); 22. Greta Gataveckaitė (Alytus, plaukimas, 2000 m.); 23. Greta Pleikytė (Šiauliai, plaukimas, 1999 m.); 24. Rūta Tranaitė (Vilnius, plaukimas, 1999 m.); 25. Sara Aškinytė (Ignalina, plaukimas, 1999 m.); 26. Artūras Kudelko (Klaipėda, plaukimas, 1997 m.); 27. Juozas Mackonis (Kaunas, plaukimas, 1997 m.);

28. Matas Lataitis (Vilnius, plaukimas, 1997 m.); 29. Paulius Grigaliūnas (Vilnius, plaukimas, 1997 m.); 30. Vytenis Vaišvilas (Vilnius, plaukimas, 1997 m.); 31. Džestina Kutkaitė (Elektrėnai, dziudo, 1997 m.); 32. Jovita Gedvilaitė (Alytus, dziudo, 1997 m.); 33. Kotryna Čepulionytė (Vilnius, dziudo, 1996 m.); 34. Edgaras Lizūnas (Vilnius, dziudo, 1997 m.); 35. Gajus Brazionis (Biržai, dziudo, 1997 m.); 36. Gytis Jucikas (Alytus, dziudo, 1996 m.); 37. Martynas Vaškovičius (Vilnius, dziudo, 1996 m.); 38. Rokas Nenartavičius (Alytus, dziudo, 1996 m.); 39. Tautvydas Ivanovas (Kaunas, dziudo, 1996 m.); 40. Lorenas Ažukas (Alytus, dziudo, 1996 m.); 41. Gabrielė Blažytė (Vilnius, gimnastika, 1999 m.); 42. Evelina Obrazcova (Vilnius, gimnastika, 1998 m.); 43. Tomas Kuzmickas (Kaunas, gimnastika, 1996 m.); 44. Vytautas Gadrus (Kaunas, gimnastika, 1997 m.); 45. Emilija Kravtaitė (Klaipėda, tenisas, 1998 m.); 46. Gabija Drūteikaitė (Vilnius, tenisas, 1998 m.); 47. Tomas Vaišė (Šiauliai, tenisas, 1998 m.); 48. Emilijus Rusakevičius (Vilnius, tenisas, 1998 m.); 49. Milda Aužbikavičiūtė (Šilalė, dviračių sportas, 1997 m.); 50. Ernesta Strainytė (Šilalė, dviračių sportas, 1997 m.); 51. Ema Manikaitė (Panevėžys, dviračių sportas, 1997 m.); 52. Laurynas Jucikas (Klaipėda, dviračių sportas, 1997 m.); 53. Venantas Lašinis (Panevėžys, dviračių sportas, 1997 m.); 54. Laurynas Čekas (Utena, dviračių sportas, 1997 m.).

LietUvoS SPortininkų SąrašaS

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. birželio 29 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. birželio 29 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Vytautas Vaičikonis (1980 m. birželio 30 d.)

Baidarės irkluotojas. 200� m. Eu-ropos čempionas, 2007 m. pasaulio vicečempionas, daugkartinis Lietu-vos čempionas.

Deividas čEsnauskis (1981 m. birželio 30 d.)

Futbolininkas, Lietuvos rinktinės narys. nacionalinėje komandoje yra sužaidęs 54 rungtynes ir įmušęs 4 įvarčius.

Irina TErEnTjEVa (1984 m. birželio 30 d.)

slidininkė, 2002 m. pasaulio jau-nimo čempionato bronzos medalio laimėtoja. 2002, 2006 ir 2010 m. olimpinių žaidynių dalyvė.

Vaidas sakaLauskas (1971 m. liepos 2 d.)

Šachmatininkas, treneris. 1���-2005 m. buvo Lietuvos rinktinės na-rys, vėliau pradėjo treniruoti šalies moterų rinktinę.

Antanas aBruTis (1969 m. liepos 5 d.)

Galiūnas, jėgos trikovininkas. 2001 m. Lietuvos galiūnų čempionas. 2006 m. pasaulio galiūnų komandi-nio čempionato sidabro laimėtojas.

renginyS �teniSaS �

Brangi teniso žvaigždžių kasdienybėGeriausi pasaulio tenisininkai tikrai negali skųstis pinigų stygiumi. Turnyruose jie gali užsidirbti šešiaženkles sumas, tačiau yra ir kita medalio pusė - milžiniškos išlaidos. Apie jas dienraščiui „Sport Express“ atvirai ir išsamiai papasakojo 30-metis Dmitrijus Tursunovas. Rusas buvo 20-oji, o dabar yra 65-oji pasaulio raketė. Tekste pateikiame D.Tursunovo monologą, atskleidžiantį teniso pasaulio užkulisius.

Labai klystate, jei manote, kad tenisininkai jų nemoka. Kaip pa-vyzdį paimkime atvirą Australijos čempionatą. Pirmajame rate pra-laimėję tenisininkai šiemet gavo po 27,6 tūkst. Australijos dolerių, tai yra maždaug 20 tūkst. eurų. Australijoje mokesčiai yra nefik-suoti. Patys žaidėjai pateikia do-kumentus ir čekius, kuriuose nu-rodomos turnyro metu patirtos išlaidos. Mokesčių suma skaičiuo-jama nuo tenisininko gryno pelno. Žinoma, galima šiek tiek dirbtinai padidinti išlaidas, bet tai yra rizi-kinga. Tave gali pagauti. Kituose „Didžiojo kirčio“ turnyruose mo-kesčiai yra fiksuoti. Prancūzijos čempionate jie siekia 15 proc., Vimbldone - 20 proc., o JAV čem-pionate - 30 proc.

Išlaidos paprastai prasideda nuo kelionių. Kelias į Melburną il-gas ir aš, žinoma, perku verslo kla-sės bilietą. Jį apmoku iš savo kiše-nės. Tai kainuoja maždaug 3000 eurų. Kadaise skraidydavau į Aus-traliją ekonomine klase, tačiau ma-no amžiuje taip elgtis jau neverta. Organizmas nėra geležinis ir po skrydžio ekonomine klase 3-4 die-nas negalėsi normaliai išsitiesti ir treniruotis.

Jei kartu skrenda treneris ir fizioterapeutas, jiems bilietus taip pat perku aš, tik ekonominės klasės. Du bilietai kainuoja dar maždaug 3000 eurų. Tačiau jei dirbčiau su tokio lygio treneriu kaip Bredas Gilbertas, jis tikriau-siai pareikalautų geresnių skry-džio sąlygų.

Savo komandos darbą visi teni-sininkai apmoka skirtingai. Aš mo-ku kiekvieną savaitę. Treneris per šį laiką gauna 1000 eurų ir 15 proc. nuo uždirbtos premijos, atskaičius mokesčius. Fizioterapeuto atlygi-nimas - 1000 eurų per savaitę. To-kia alga laikoma gan kuklia. Galima sakyti, kad man daro nemažą nuo-laidą.

Kitų tenisininkų sistemos daž-nai skiriasi. Pavyzdžiui, girdėjau, kad B.Gilbertas, dirbdamas su En-džiu Rodiku (Andy Roddick), aps-kritai negaudavo fiksuoto atlygini-mo, tačiau imdavo didesnius pro-centus. Visa tai būna iš anksto ap-tariama kontrakte.

Viešbučių apmokėjimo sistema „Didžiojo kirčio“ ir ATP „World Tour“ serijos turnyruose yra skir-tinga. ATP varžybose organizato-riai dažniausiai apmoka atskirą kambarį žaidėjui. Jis apmokamas mažiausiai penkioms dienoms arba iki to momento, kai patiri pralai-mėjimą. Paskutinius porą mėnesių gyvendavau kartu su fizioterapeu-tu, kad sutaupyčiau. Jei kuris ko-mandos narys pareikalauja ats-kirų apartamentų, tenka ieš-koti kompromiso.

Dažniausiai kartu gyve-na treneris ir fizioterapeu-tas. Žinoma, žaidėjo sąskai-ta. Jei į turnyrą atvyksta tavo antroji pusė, padėtis radikaliai keičiasi. Tokiu atveju sutaupyti jau nepavyks. Daugelis mano, kad mergina ir jos išlaidos yra neleis-tina prabanga.

„Didžiojo kirčio“ turnyruose būstui apmokėti skiriami dien-pinigiai. Prancūzijos čempio-nate jie siekia 250 eurų per dieną. Už tokius pinigus ga-lima gauti kambarį vidutinia-me keturių žvaigždučių vieš-butyje. Kambarys nebus la-bai didelis. Daugelis pirmojo 20-uko ar 30-uko tenisininkų apsistoja viešbučiuose, ku-riuose kambarys kainuoja nuo 300 eurų. Skirtumą jie sumoka iš savo kišenės. Kodėl? Pavyzdžiui, tavo mačas prasideda 11 val. ryto ir tu eini pusryčiauti aštuntą ar de-vintą. Tokiu metu standartiniuose viešbučiuose žmonių knibždėte knibžda. Tu prarandi pernelyg daug laiko, kad užsisakytum paprasčiau-sią omletą.

Todėl tenisininkams patartina apsistoti nedideliuose viešbučiuo-se, kuriuose daug ramiau. Juk pir-miausiai tu sieki elementaraus komforto - patogios lovos, gerai veikiančio kondicionieriaus. Kitaip nepavyks normaliai pasirengti ma-čui. Kaip bėgioti penkis setus, jei nesi išsimiegojęs? O gal nori pus-ryčiams užkąsti keptų dešrelių? Prašom, bet nepamiršk, kad „Di-džiojo kirčio“ turnyruose per pen-kis setus tik du kartus galima išei-ti į tualetą.

Ši sritis turnyruose taip pat tvarkoma skirtingai. Pavyzdžiui, Prancūzijos čempionate dienai gauni 37 eurus maistpinigių. Pary-žiuje tenisininkams skirtame res-torane antras patiekalas vidutiniš-kai kainuoja 12 eurų, o salotos - 9. Taigi už 37 eurus galima pavalgyti daugiausiai du kartus per dieną. Kartais būna taip - ruošiesi mačui, imi nedidelę porciją, valgai ir eini žaisti. Tačiau mačą ne kartą nu-traukia dėl lietaus ir beveik kie-kvieną kartą tenka šiek tiek pasi-stiprinti. O pinigų skaitiklis vis su-kasi... Žinoma, taip atsitinka ne kiekvieną dieną.

Be to, reikia apmokėti trenerio ir fizioterapeuto maitinimą. Tas at-lyginimas, kurį jiems moki, per

turnyrus yra neliečiamas. Jei ko-mandos nariai supranta tavo situ-aciją, jie irgi taupo. Be abejo, jie nebadaus, bet ir 300 eurų sąskaitos tau neatneš. Tačiau tai yra teorija. Praktikoje treneriai ir fizioterapeu-tai dėl taupymo nesijaudina. Su ko-mandos nariais galima iš anksto aptarti maistpinigių ir kitų išlaidų klausimą. Pavyzdžiui, nustatyti, kad jie sieks 60 dolerių per dieną. Tačiau Anglijoje ar Monte Karle už tokius pinigus galima tik papietau-ti. Ten tenka išleisti daugiau.

Ačiū Dievui, aš šiuos dalykus nemokamai gaunu iš rėmėjų. Kai kurie kiti vaikinai moka ir už bate-lius, ir už marškinėlius, ir už in-ventorių. Visgi aprangos pirkimas yra smulkmena, palyginti su kito-mis išlaidomis. Per metus išleisi 3000-4000 eurų, ne daugiau. Kai kuriuose turnyruose apranga skal-biama nemokamai, tačiau kai kur tenka išlaidauti. Barselonoje ar Diuseldorfe tam išleisdavome 60-70 eurų per savaitę. „Didžiojo kir-čio“ turnyruose skalbiama nemo-kamai.

Pernai Prancūzijos čempionate įtempti vienos raketės stygas at-rankos varžybose kainavo 20 eurų, o pagrindiniame turnyre - 5 eurais brangiau. Įtempia vienodai, bet pi-nigus ima priklausomai nuo to, kiek uždirbi. Iš esmės išeina pana-šiai kaip Prancūzijos mokesčių sis-temoje - daugiau gauni, daugiau moki.

Tiesiogiai tai nesusiję su tenisu, bet... Jei žinomas aktorius atvyksta į renginį, jis turi pagalvoti apie gerą mašiną, drabužius. Tas pats ir čia. Įsivaizduokite, kad tenisininkas at-vyksta į turnyro pristatymą trolei-busu, apsirengęs netinkamais dra-bužiais. Visi jį pavadins šykštuoliu. Tačiau galiu prisipažinti, kad bran-gių firmų drabužius perku tik per išpardavimus. Apskritai esu didelis šykštuolis, maždaug kaip Skrudžas Makdakas.

Neseniai skridau treniruotis į Monte Karlą, nes tuo užsiimti

Maskvoje buvo beprasmiška. Į vie-nintelius mieste esančius grunto kortus, daugiau mažiau atitinkan-čius varžybų lygį, tektų važiuoti per visą Maskvą spūsčių metu. Menkas malonumas. Be to, po tre-niruotės reikia iš šiaurinės miesto dalies nukakti į Rubliovkos rajoną, kur yra padorus fizioterapeutas. Paskui reikia vėl grįžti į treniruotę. Kitose vietose už kortus reikia mo-kėti. Mano nuomone, keista, kai tai daryti tenka šalies rinktinės na-riams.

Net Monte Karlas yra priimti-nas variantas, palyginti su Maskva, jei skaičiuoji nervus ir laiką. Toje treniruočių stovykloje irgi apmoki ne tik savo, bet ir trenerio bei fizio-terapeuto išlaidas.

Tokios treniruotės yra investi-cija į savo karjerą tikintis, kad pas-kui ji atsipirks.

Deja, tai ne visada garantuoja gerą uždarbį.

Man pasisekė, nes turiu vady-bininką, nors taip vadinti jo gal ir nereikėtų. Iš tiesų tai yra žmogus, jau 18 metų padedantis man suda-ryti kontraktus ir nereikalaujantis už tai honoraro. Nuo jaunystės jis man primindavo, kad neturėčiau daug išlaidauti, gyventi praban-giai.

Žodžiu, patarė išlaikyti sveiką protą. Tai man leido sukaupti šiek tiek santaupų ateičiai.

Dar reikia suskaičiuoti, kiek pi-nigų tenisui išleido mano tėvas iki to momento, kai pradėjau norma-liai žaisti.

Tai yra ne vienas šimtas tūks-tančių dolerių. Teigiamą balansą pasiekiau daug vėliau, nei pradėjau kažką uždirbti. Metus ar dvejus vargais negalais padengdavau išlai-das.

Man labai pasisekė, kad mano vadybininkas yra žmogus, atsa-kingai žiūrintis į santaupas. To paties negalima pasakyti apie daugelį kitų vadybininkų. Jie savo auklėtinių taupymu nelabai rūpi-nasi. Ir čia būna skirtingų situa-cijų.

Kiekvienas sukasi taip, kaip išmano. Pažįstu vieną tenisinin-ką, per karjerą uždirbusį 1,9 mln. dolerių ir beveik viską atidavusį rėmėjui, kuris jam padėjo vaikys-tėje.

Tarkime, kad per 10 karjeros metų tu uždirbi 1,9 mln. dolerių (pats D.Tursunovas uždirbo dau-giau kaip 4,5 mln., - red. past.). Su-moki 20 proc. mokesčių ir lieka maždaug 150 tūkst. pajamų per metus.

Per tą laiką turi mažiausiai 100 tūkst. išlaidų. 10 metų blaškaisi po pasaulį, o prieš tai dar būna 15 me-tų treniruočių. Uždirbi maždaug 5 tūkst. dolerių per mėnesį. Iš šios sumos ir gyveni.

Ir visi tave vadina sėkmės ly-dimu pirmojo šimtuko žaidėju.

Parengė Arūnas ABROMAITIS

taUPUS. Dmitrijus Tursunovas per karjerą uždirbo 4,5 mln. dolerių, bet save jis vadina šykštuoliu

�

EPA-Eltos nuotr.

MokESčiAi

SkRyDžių biliETAi

koMAnDA

GyvEnAMoji viETA

MAiTiniMAS

ApRAnGA iR RAkETėS

ĮvAizDiS

TREniRuoTėS

vADybininkAS

išvADA

54 sportininkai liepos 14-19 d. gins lietuvos garbę Xii Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje utrechte (olandija). jų pavardės sporto gerbėjams turbūt mažai ką sako, bet viskas gali greitai pasikeisti. būtent po olimpinio festivalio užpernai tauta išgirdo apie Rūtą Meilutytę.

Arūnas aBroMaiTis„Respublikos“ žurnalistas

keisti reitingai

Kelias nuo paauglių varžybų iki suaugusiųjų sporto elito kartais bū-na labai trumpas. Užpernai festiva-lyje Trabzone (Turkija) R.Meilutytė iškovojo visų spalvų medalius, kelis kartus gerino šalies rekordus ir pir-mą kartą įvykdė olimpinį normatyvą. Jau po metų Rūta triumfavo Londo-no olimpinėse žaidynėse.

Trabzono festivalis apskritai bu-vo labai sėkmingas Lietuvai. Mūsų sportininkai Turkijoje pelnė 10 ap-dovanojimų - po tris aukso ir bron-zos bei keturis sidabro. Medalių lentelėje Lietuva užėmė dešimtąją vietą. Čempione Trabzone tapo ir berniukų krepšinio rinktinė. Jos ly-deris Domantas Sabonis vadinamas vienu perspektyviausių šalies krep-šininkų.

Deja, krepšinio rinktinė čempio-nės titulo negins, nes apskritai ne-važiuos į Utrechtą. Paradoksas, bet Lietuvos komanda nepateko pagal reitingą. Kaip sudaromas tas reitin-gas, gerai nežino net misijos vado-vas, Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto (LTOK) vyriausiasis referen-tas vasaros sporto šakoms Einius Petkus. Mūsų rankinio ir tinklinio ekipos į festivalį taip pat nepateko. Vėlgi kaltas reitingas.

Dziudo viltis

Iš viso festivalyje dalyvaus 2300 atletų iš 49 Europos šalių. Medaliai bus dalijami devyniose sporto šako-se, Lietuva savo atstovus turės še-šiose. Mūsų jaunimas dalyvaus len-gvosios atletikos (18 sportininkų), plaukimo (12), dziudo (10), dviračių sporto (6), teniso (4) ir gimnastikos (4) varžybose. 54 sportininkai nėra rekordas. „Serbijoje ir Italijoje yra dalyvavę po 64, Trabzone - 51. Taigi skaičius yra vidutinis. Pagal regla-mentą šaliai gali atstovauti 146 spor-tininkai“, - sakė E.Petkus. Delega-ciją kartu su treneriais, medikais,

teisėjais ir misijos vadovais sudarys 78 asmenys.

Sąrašas užvakar buvo patvirtin-tas LTOK vykdomojo komiteto po-sėdyje. Dalyvavimas festivalyje olimpiniam komitetui kainuos 700 tūkst. litų. Pasak E.Petkaus, svarbu, kad startai Utrechte motyvuotų sportininkus vėliau siekti kelialapių į tikrąsias olimpines žaidynes. Posė-džio dalyviai labai domėjosi, kiek ga-lima tikėtis medalių, bet misijos va-dovas buvo atsargus: „Labai sunku vertinti tokio amžiaus sportininką. Tai būtų spekuliacija. Kiekvieną mė-nesį gali labai smarkiai pasikeisti ir varžovų, ir jų pačių rezultatai. Tačiau kiek atsimenu palydų į festivalį, vi-sada būdavo atsargiai kalbama apie medalius. Visgi paskui medaliai bū-davo atvežami“.

Kaip pretendentą į medalį E.Petkus paminėjo tik delegacijos vėliavnešį, 17-metį dziudo imtyni-ninką Roką Nenartavičių. Alytiškis neseniai iškovojo sidabrą Europos jaunių (iki 17 metų) čempionate svorio kategorijoje iki 90 kg. Im-tynininkas turi ir dalyvavimo olim-piniame festivalyje patirties. Už-pernai Trabzone Rokas užėmė penktąją vietą.

12-metė dalyvė

Nors prognozuoti sunku, E.Pet-kus tikisi, kad ir po šio festivalio Lie-tuvos sporto gerbėjai įsimins spor-tininkų pavardes, kaip užpernai įsi-

minė R.Meilutytę. „Faktas yra tas, kad federacijos atrinko geriausius sportininkus. Tai jau tam tikras kri-terijus. Geresnių Lietuvoje nėra. Tam tikra prasme tai atspindi visos Lietuvos sporto situaciją. Jei būtų 49 Europos šalių posėdis ir visi pasisa-kytų, ką jie atrinko, tada galbūt spe-cialistai susėstų ir galėtų aiškiau prognozuoti“, - svarstė misijos va-dovas.

Festivalyje dalyvaus ne vyresni kaip 18 metų sportininkai. Lietuvos delegacijoje vyriausi yra 17-mečiai. Atskirose sporto šakose nustatytos skirtingos amžiaus ribos. Lengvosios atletikos ir dviračių varžybose gali dalyvauti 1997-1998 m., dziudo - 1996-1997 m., teniso - 1998-1999 m. gimę sportininkai.

Jauniausi dalyviai susirinks gim-nastikos ir plaukimo varžybose. Šiose sporto šakose amžiaus ribos skiriasi priklausomai nuo lyties. Plaukimo varžybose startuos 1997-1998 m. gimę berniukai ir 1999-2000 m. gimusios mergaitės. Jau-niausiai Lietuvos sportininkei plau-kikei Gretai Gataveckaitei tik lap-kritį sueis 13 metų. Gimnastikos varžybose dalyvaus 1996-1997 m. gimę berniukai ir 1998-1999 m. gi-musios mergaitės.

Lietuvos atstovai olimpiniame vasaros festivalyje startuos 11 kartą. Iš dešimties festivalių mūsiškiai grį-žo su medaliais. Iš viso lietuviai yra pelnę 11 aukso, 10 sidabro ir 22 bronzos apdovanojimus.

Jaunystės ir sporto šventė Olandijoje

PradŽia. užpernai festivalyje Trabzone Rūta Meilutytė iškovojo tris medalius ir pirmą kartą įvykdė olimpinį normatyvą

�

Eltos nuotr.

1. Akvilė Gedminaitė (Klaipėda, lengvoji atletika, gimusi 1997 m.); 2. Aistė Žiginskaitė (Marijampolė, lengvoji atletika, 1998 m.); 3. Diana Zagainova (Vilnius, lengvoji atletika, 1997 m.); 4. Dovilė Stoškutė (Panevėžys, lengvoji atletika, 1997 m.); 5. Eglė Morėnaitė (Klaipėda, lengvoji atletika, 1997 m.); 6. Emilija Čėsnaitė (Alytus, lengvoji atletika, 1997 m.); 7. Greta Plečkaitytė (Kaunas, lengvoji atletika, 1998 m.); 8. Ieva Pašvenskaitė (Alytus, lengvoji atletika, 1997 m.); 9. Karolina Lokutijevskaja (Vilnius, lengvoji atletika, 1997 m.); 10. Simona Galnaitytė (Kaunas, lengvoji atletika, 1998 m.); 11. Arminas Čečkauskas (Klaipėda, lengvoji atletika, 1998 m.); 12. Benediktas Mickus (Klaipėda, lengvoji atletika, 1997 m.); 13. Dovydas Gricius (Klaipėda, lengvoji atletika, 1997 m.); 14. Elvinas Brazauskas (Vilnius, lengvoji atletika, 1997 m.); 15. Ernestas Kolenda (Vilnius, lengvoji atletika, 1998 m.); 16. Simonas Milšinas (Alytus, lengvoji atletika, 1998 m.); 17. Titas Barkus (Klaipėda, lengvoji atletika, 1998 m.); 18. Tomas Vasiliauskas (Marijampolė, lengvoji atletika, 1997 m.); 19. Agnė Šeleikaitė (Kaunas, plaukimas, 2000 m.); 20. Bena Sarapaitė (Kaunas, plaukimas, 1999 m.); 21. Beatričė Kanapienytė (Kaunas, plaukimas, 1999 m.); 22. Greta Gataveckaitė (Alytus, plaukimas, 2000 m.); 23. Greta Pleikytė (Šiauliai, plaukimas, 1999 m.); 24. Rūta Tranaitė (Vilnius, plaukimas, 1999 m.); 25. Sara Aškinytė (Ignalina, plaukimas, 1999 m.); 26. Artūras Kudelko (Klaipėda, plaukimas, 1997 m.); 27. Juozas Mackonis (Kaunas, plaukimas, 1997 m.);

28. Matas Lataitis (Vilnius, plaukimas, 1997 m.); 29. Paulius Grigaliūnas (Vilnius, plaukimas, 1997 m.); 30. Vytenis Vaišvilas (Vilnius, plaukimas, 1997 m.); 31. Džestina Kutkaitė (Elektrėnai, dziudo, 1997 m.); 32. Jovita Gedvilaitė (Alytus, dziudo, 1997 m.); 33. Kotryna Čepulionytė (Vilnius, dziudo, 1996 m.); 34. Edgaras Lizūnas (Vilnius, dziudo, 1997 m.); 35. Gajus Brazionis (Biržai, dziudo, 1997 m.); 36. Gytis Jucikas (Alytus, dziudo, 1996 m.); 37. Martynas Vaškovičius (Vilnius, dziudo, 1996 m.); 38. Rokas Nenartavičius (Alytus, dziudo, 1996 m.); 39. Tautvydas Ivanovas (Kaunas, dziudo, 1996 m.); 40. Lorenas Ažukas (Alytus, dziudo, 1996 m.); 41. Gabrielė Blažytė (Vilnius, gimnastika, 1999 m.); 42. Evelina Obrazcova (Vilnius, gimnastika, 1998 m.); 43. Tomas Kuzmickas (Kaunas, gimnastika, 1996 m.); 44. Vytautas Gadrus (Kaunas, gimnastika, 1997 m.); 45. Emilija Kravtaitė (Klaipėda, tenisas, 1998 m.); 46. Gabija Drūteikaitė (Vilnius, tenisas, 1998 m.); 47. Tomas Vaišė (Šiauliai, tenisas, 1998 m.); 48. Emilijus Rusakevičius (Vilnius, tenisas, 1998 m.); 49. Milda Aužbikavičiūtė (Šilalė, dviračių sportas, 1997 m.); 50. Ernesta Strainytė (Šilalė, dviračių sportas, 1997 m.); 51. Ema Manikaitė (Panevėžys, dviračių sportas, 1997 m.); 52. Laurynas Jucikas (Klaipėda, dviračių sportas, 1997 m.); 53. Venantas Lašinis (Panevėžys, dviračių sportas, 1997 m.); 54. Laurynas Čekas (Utena, dviračių sportas, 1997 m.).

LietUvoS SPortininkų SąrašaS

10

cmykcmyk10

adrenalinasj/b fiesTa

Netrukus, liepos 10-13 d., Palangoje prasidės tradicinis didžiausias Pabaltijyje automobilių sporto renginys - tai lenktynių aistruolius ir adrenalino mėgėjus sutraukiančios 1000 km lenktynės, kuriose dalyvaus ir lietuviams gerai žinomų Belgijos lenktynininkų komanda, pasivadinusi „Mojo Lounge Racing by JR Motorsport“.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Ruošiasi atsakingam startui

Drąsiai galima sakyti, kad šios tūkstančio kilometrų lenktynės ­ didžiausios ir prabangiausios mūsų šalyje, sutraukiančios sportininkus iš įvairių pasaulio šalių. Net iš Pietų Afrikos ar kokio Dubajaus yra ne-pabūgę atvykti dalyviai į tris dienas vyksiantį renginį, kuris kiekvienais metais sulaukia nemąžtančio žiūro-vų susidomėjimo.

Kaip ir kasmet, reginys prasidės įspūdingu paradu, kai Palangoje, Vytauto gatvėje, išrikiuojami visi automobiliai su komandomis, besi-ruošiančiomis svarbiam lenktynių startui. „Mojo Lounge Racing by JR Motorsport“ komandai atstovauti pakviesti žymiausi ir profesionalūs Europos sportininkai, dalyvaujantys garsiausiose pasaulio lenktynė-se nuo 2003 metų, ne kartą tapę 24 val. lenktynių nugalėtojais bei prizininkais. Todėl prognozės šiai komandai, kurios lyderis ­ vienas geriausių belgų lenktynininkų Sty-vas Vanbelingenas (Steve Vanbellin-gen), yra palankios.

Smarkiai klysta tie, kurie svars-to, ar belgai ne per ramūs lenkty-nėms. Mat ta pati komanda, tik kitu pavadinimu, 2010­aisiais jau yra užėmusi pirmąją vietą „Omnitel 1000 km“ lenktynėse. Ką progno-zuoja savo komandai belgų pilotai, paklausėme „Mojo Lounge“ klubo bendraturčio Giedriaus Ambraze-vičiaus: „Jų vienintelė užduotis ir prognozė ­ pirma vieta. Mes jiems iškėlėme tikslą pasiekti pirmą vietą. Jie atsakė, kad tai šimtu procentų realus dalykas. Šie sportininkai lenktynėse, kaip profesionalai, da-lyvauja nuo 2000­ųjų“.

Pagrindinis komandos lenktyni-ninkas S.Vanbelingenas gimė 1966 m. Belgijoje. Kaip ralio lenktynininkas lenktyniauti pradėjo 1986 m., o nuo 1990 m. dalyvauja žiedinėse lenk-tynėse. Jis yra laimėjęs daugybę varžybų. Sportininkas yra vienas populiariausių Belgijos automobilių sporto atstovų.

Bet ne visada lenktynėse laimi greitesnis, reikia ir daug kitų daly-kų, kad galėtum mėgautis saldžiu pergalės skoniu. Anot su belgų lenktynininkais bendradarbiaujan-čio G.Ambrazevičiaus, vienas iš svarbių dalykų yra techninis pasi-ruošimas ­ tai inventorius, mecha-nikai, bendras komandinis darbas.

Labai svarbu pilotų patyrimas ir, savaime suprantama, sėkmė.

Šiuo metu abu sportininkai tre-niruojasi Belgijoje, į Lietuvą jie at-vyks iki lenktynių likus vos trims dienoms. Sportininkai ruošiasi labai intensyviai ir skrupulingai ­ nuola-tinės treniruotės, nuolatinis techni-kos tikrinimas. Komandoje, kurioje iš viso dvidešimt žmonių, kiekvie-nas turi savo pareigas ­ vieni atsa-kingi už mechaninę, kiti už techninę dalį, treti dar už kitus, ne mažiau svarbius dalykus. Paruošiamasis

darbas ­ visos komandos it laikro-džio mechanizmo sustygavimas.

Tokį atsakingą sportininkų ruo-šimąsi lemia tai, kad didžiosios Palangos lenktynės yra tapusios itin populiarios. Tomis savaitgalio dienomis čia suvažiuoja žiūrovų iš visos Lietuvos, Palanga būna pil-nutėlė kaip per per didžiąsias metų šventes. Lenktynių laiku sunku ras-ti viešbučio kambarį. Šio renginio, vykstančio daugiau nei dešimtme-tį, populiarumo priežastis nesunku įvardyti: pirmiausiai tai yra tradici-

nis renginys, kitas dalykas ­ didelis organizatorių indėlis organizuojant lenktynes.

Linksmybės ant paplūdimio smėlio

Savus verslus įkūrę ambicingi belgų sportininkai neslepia susiža-vėjimo Lietuva, kurioje jie regulia-riai lankosi nuo 2010 metų. Pasku-tinį kartą Lietuvoje lenktynininkai lankėsi prieš tris savaites ­ atvyko į klubo „Mojo Lounge“ dvejų metų

gimtadienį ir liko nepaprastai suža-vėti vakarėlio atmosferos.

„Mojo Lounge Racing by JR Motorsport“ komandos gerbėjų dėmesiui: po lenktynių komanda linksminsis „Mojo Lounge Palanga“ klube, kur tikisi atšvęsti lenktynių pergalę. Pirmasis „Mojo Lounge“ ­ taip vadinasi ir komanda ­ klubas veikia Kaune. Nuo 2012 metų bir-želio mėnesio klubo filialas atidary-tas ir Palangoje. Komfortiška erdvė „Mojo Lounge“ viduje įpareigoja vieninteliam ­ atsipalaiduoti ir mė-gautis atostogomis. Pasiilgusiems jūros bangų mūšos ir gaivaus va-saros vėjo ­ sienų nesuvaržyta, jauki erdvė, tiesiai ant paplūdimio smėlio. Modernus dviejų aukštų metalo konstrukcijos pastatas pa-keitė iki tol dominavusias kupolo formos palapines. Pasiūlęs Palan-gos gyventojams bei miesto sve-čiams iki tol neregėtų pramogų, klubas susilaukė didžiulio dėmesio ir visą vasarą buvo geriausia pasi-linksminimo vieta Palangoje. Pro-fesionali, patikima, nuolat plečianti savo veiklą ir geriausiai tenkinanti vartotojų poreikius įmonė birželio pabaigoje savo lankytojus pakvie-tė į „Mojo Lounge Nida“ ­ tai 300 žmonių talpinantis klubas, įsikū-ręs pačiame Nidos centre, turintis nuostabią 100 kvadratinių metrų vasaros terasą.

Realu, kad 1000 km lenktynes laimės belgaitrUMPai• Komandos pavadinimas:

„Mojo Lounge Racing by JR Motorsport“

• Pilotai: Steve Vanbellingen, Ward Sluys

• Automobilis: BMW M3 Sil-houette

• Arklio galių: 550• Klasė: X1• Aptarnaujantis personalas:

20 žmonių• Kilmės šalis: Belgija

Dariaus Krasausko nuotr.

n Maloniu ir draugišku bendravimu pasižymintys Belgijos lenktynininkai, atstovaujantys „Mojo Lounge Racing by JR Motorsport“ komandai, didžiosiose Palangos lenktynėse nusiteikę švęsti pergalę

cmyk

11

cmyk / 11

„Jis tai išaugs“. Tokiais žo-džiais gydytojai paprastai ramina tėvus vaiko, kuriam buvo nustaty-tas nakvišumas. Mat žinoma, kad metams bėgant trumpėja gilaus miego fazės, kurių metu kaip tik ir vyksta nakvišumo priepuoliai. Tačiau įsitikinimas, kad somnam-bulizmas praeina lytinės brandos laikotarpiu, yra ne daugiau kaip mitas. Nėra garantijų, kad suau-gus jo pavyks visiškai atsikratyti: ketvirtadalis nakvišų tebeserga ir tapę pilnamečiai.

„Nieko neatsimenu“. Paplitęs įsitikinimas, kad lunatikai visiškai

neprisimena savo nakties nuo-tykių. Tačiau ne visada. Ir vaikų, ir suaugusiųjų somnambulizmui būdingi vienodi požymiai: dalis smegenų miega, dalis ­ būdrauja. Būdraujanti dalis atsako už atitin-kamą elgesį: žmogus uždarinėja ir atidarinėja duris, plaunasi rankas, lipa laiptais, jo akys gali būti at-merktos, jis net gali pažinti žmo-nes. Tačiau tuo metu jo sąmonė yra pakitusi, o reakcijos į tai, kas vyksta aplinkui, būna keistos ir nelogiškos. Kadangi dalis smegenų vis dėlto nemiega, lunatikas kartais prisimena, kas vyko.

„Lunatikas automatiškai kar-toja jam žinomus veiksmus“. Tai netiesa. Mokslininkai mano, kad somnambulizmo esmė ­ dalinis miegas, kai smegenys nevisiškai užmiega. Todėl logikos lunatikų veiksmuose vis dėlto esama, bet ta logika yra ypatinga, „sapnų“.

„Lunatiko veiksmai gali būti pavojingi jam ir aplinkiniams“. Paprastai somnambulizmo epizodai būna tokie trumpi, kad lunatikas nespėja atlikti nieko tikrai pavo-jingo, kaip pasakojama knygose ir filmuose: atverti langą, užlipti ant stogo atbrailos, susipjaustyti pei-liu... Tačiau lunatizmas vis dėlto yra susijęs su tam tikra nelaimingų atsitikimų rizika.

Vienas iš įspūdingiausių pavo-jingų lunatikų pavyzdžių buvo ka-nadietis Kenetas Parksas (Kenneth Parks). 1987 m. gegužę šis 23 metų

vyras miegodamas išėjo iš namų Toronto priemiestyje, sėdo į maši-ną, nuvažiavo daugiau kaip 20 km iki uošvių namų. Išlipęs pasiėmė iš bagažinės įrankius, atrakino duris savo raktu ir įėjęs į namą pasmau-gė uošvį, sumušė uošvę ir vėliau ją nudūrė jos pačios virtuviniu peiliu. Paskui K.Parksas grįžo į mašiną, nuvažiavo į artimiausią policijos nuovadą ir pareiškė: „Regis, aš kažką nužudžiau“. Įdomiausia, kad visą šį laiką K.Parksas miegojo. Suprantama, iš pradžių tardytojai labai skeptiškai vertino jo įtiki-nėjimus, kad du žmones nužudė miegodamas ir nieko neatsimena. Tačiau tolesnis tyrimas, psichiatri-nė ekspertizė, K.Parkso giminaičių apklausa patvirtino, kad jis išties yra vienas iš pavojingiausių to meto lunatikų. Medicinos tyrimai parodė, kad K.Parksui būdingas neįprastai

gilus miegas: pagal smegenų im-pulsų analizės duomenis, jo miego fazės kito dažniau negu daugumos žmonių. Taip pat užpuolimo metu jis nejuto fizinio skausmo, nors nu-sitraukė keletą sausgyslių ir vėliau jam prireikė chirurgų pagalbos. At-sibudo K.Parksas tik policijos nuo-vadoje. Jo giminaičiai papasakojo, kad vaikystėje jis dažnai kalbėdavo per miegus, kartais vaikščiodavo ir iki 11­12 metų nuolatos šlapin-davosi į lovą. (Ankstesnis 1974 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 50 suaugusių agresyvių lunatikų, pa-rodė, kad daugelis iš jų vaikystėje šlapindavosi į lovą ir vaikščiodavo neatsibusdami). Kartą naktį vie-nas iš K.Parkso brolių paskutinę akimirką nutvėrė jį už kojos, kai šis rengėsi lipti pro langą. Panašūs simptomai buvo būdingi jo trijų kar-tų giminaičiams. Tiesa, iškilo aikš-tėn kai kurios nemalonios K.Parkso gyvenimo detalės. Likus metams iki užpuolimo jis įniko į azartinius lošimus. Dėl to pašlijo santykiai su žmona, o galiausiai jis iš darbo pavogė 30 tūkst. dolerių skoloms padengti. Likus dviem mėnesiams iki nusikaltimo vagystė išaiškėjo ir K.Parksas buvo atleistas iš darbo. Kelias savaites jis tvardėsi, o paskui vėl pradėjo lošti, kartą net suklas-tojo žmonos parašą, kad gautų pini-gų. Žmona ir jos tėvai su K.Parksu susipyko. Likus trims dienoms iki užpuolimo per miegus jis nutarė pasitaisyti: pirmą kartą apsilankė anoniminių lošėjų klube ir pasiry-žo susitaikyti su žmonos tėvais, su kuriais, sprendžiant iš visko, gana artimai bendraudavo. K.Parksas taip jaudinosi prieš būsimą pokalbį, kad net ėmė prastai miegoti.

Nors jo alibi atrodė „pritemp-tas“, K.Parksas buvo išteisintas.

„Lunatikų neįmanoma atskirti nuo paprastų žmonių, kol neįvyko priepuolis“. Tai netiesa. Kadangi miega tik viena lunatikų smegenų dalis, dieną jie jaučiasi pavargę ir neišsimiegoję. Net jeigu jie stengiasi būti žvalūs, atliekant specialius reak-cijos ir sumanumo testus jie pasirodo gerokai prasčiau už sveikuosius.

„Lunatizmas atsiranda ir pra-nyksta savaime“. Šio reiškinio pa-slaptingumas yra gerokai perdėtas. Iš tiesų polinkis vaikščioti miegant yra paveldimas. 80 proc. lunatikų šeimose būna dar keli žmonės, kurie vaikšto miegodami. Kad šie genai „įsijungtų“, reikia papildomų veiksnių, pavyzdžiui, streso arba nuolatinio miego trūkumo.

Sapnuose ir tikrovėje:

Ar VASAroS LAiKAS KEnKiA SVEiKATAi?

Laiko kaitaliojimas kelia stre-są, mieguistumą, pablogina savi-jautą. Bet ar kenkia kasmet įveda-mas vasaros laikas, kol kas nėra ištirta. Daug garsių somnologų tvirtina, kad astronominis laikas turi daugmaž sutapti su žmo-gaus biologiniais ritmais. o kai vidaus ir išorės laikrodžiai skiria-si valanda ar dviem, organizmo sistemos sutrinka, ir žmogaus gyvenimas gali sutrumpėti 15 metų. Bet yra ir manančių, kad žmogaus adaptacinė sistema yra tokia galinga, jog prisitaiko prie visko.

MiEGAME BLoGiAU nEGU MūSų ProTėViAi?

Kaip ir dabar, taip ir anksčiau kildavo problemų dėl sunkumo užmigti ir mieguistumo dieną. Pasikeitė tik pačių gydytojų po-žiūris į kai kuriuos nervinio po-būdžio negalavimus, dėl kurių sutrinka miegas, atsirado naujų diagnozių. Pavyzdžiui, „narkolepsi-ja“ - sutrikimas, kai žmogus staiga užsnūsta dieną. o jei jis vairuoja - užmiega prie vairo. Daugybė avarijų įvyksta būtent todėl, kad vairuoja sergantys žmonės. Taip pat tiksliai įrodyta, kad mobiliojo telefono šviečiantis ekranas, kai žmogus pranešimus peržiūri jau gulėdamas lovoje, stabdo me-latonino, labai svarbaus „miego hormono“, išskyrimą.

KiEK VALAnDų rEiKiA MiEGoTi?

2005 m. viso pasaulio somno-logai nustatė, kad sveikas žmogus turi miegoti nuo 6 iki 10 valandų. Yra grupė žmonių, kurių individu-alus miego poreikis yra 10-12 val. Bet sveikata jie nesiskundžia, va-dinasi, jiems tai yra norma. o yra žmonių, kuriems pakanka miegoti 4-5 val. Dažniausiai ilgai ir trumpai miegančių žmonių fenomenas būna susijęs su genetika. Bet tai yra išimtys. Dauguma planetos gyventojų miega 7-8 val., savait-galiais pusvalandžiu ilgiau. Poilsį galima skaidyti kaip Leonardas Da Vinčis: miegoti po pusvalandį kas tris valandas, aišku, jeigu miegas nėra sutrikęs. Bet savo originalų režimą efektyviai susikurti galima tada, jei jis bus stabilus. Pavyz-džiui, pietų šalyse priimta kasdien po pietų prigulti (tai vadinamoji siesta). Tam tikromis sąlygomis kariškiai gali valandą budėti, o pusvalandį miegoti. Taip jie laikosi būtinos fiziologinės proporcijos 2:1, tai yra 8 val. miego ir 16 val. budėjimo. Bet tada miegas gali būti nevisavertis, neatlikti kai ku-rių savo funkcijų.

„PELėDoS“ ir „ViEVErSiAi“Tarptautinėje miego sutri-

kimų klasifikacijoje nėra aiškiai apibrėžtų tokių keistų sąvokų kaip „vieversiai“ ir „pelėdos“. Yra tik panašūs terminai: „paanks-tintos/pavėlintos miego fazės sindromas“. Vienu atveju žmogus anksti tampa mieguistas, gulasi anksčiau ir ryte keliasi anksčiau. Antruoju atveju žmogus gulasi normaliu laiku, bet valandą ar pusantros neužmiega. Tokių, kurie eina miegoti labai anksti arba labai vėlai, yra vos 1-2 proc.

KAiP UŽSiSAKYTi SAPnąSapnai - tai tam tikro psichi-

nio aktyvumo miegant atspin-dėjimo rezultatas. Psichinį ak-tyvumą iš principo galima pro-gnozuoti. Esama technologijų, pavyzdžiui, neurolingvistinis programavimas, kurios padeda suformuoti užsakomuosius sap-nus. Paprasčiausias variantas -

prieš miegą prisižiūrėti siaubo filmų, ir tuomet tikrai gali prisisa-pnuoti košmaras.

PrAnAŠiŠKi SAPnAijei psichiškai sveikas žmogus

tvirtina, kad kažką susapnavo, o paskui tai išsipildė, nėra pagrindo juo netikėti. Klausimas tik tas, koks yra šios „aiškiaregystės“ mechaniz-mas. Žinoma, ji nėra iš anapusinio pasaulio. Smegenys - tai didelė skaičiavimo mašina ir ji tikrai pa-jėgia prognozuoti visiškai neįtikė-tinas situacijas. Pavyzdžiui, numa-tyti tikslią ilgai sirgusio giminaičio mirties datą. o didžioji sapnų dalis neišsipildo ir pasąmonė juos ištri-na - juos pamirštame. Atmintyje išlieka tik sapnas, kuris išsipildė. Bet tokio „laimėjimo“ tikimybė lygi 1:1000. Todėl pagal tikimybių teoriją tai greičiau ne pranašiški sapnai, o atsitiktinumai.

ATEiTiES nUMATYMAS PAGAL SAPnininKUS

Skaitant sapno aiškinimą, pavyzdžiui, apie šunį, reikia at-

Morfėjaus karalystėje?

Kas naujo

sižvelgti į tai, koks yra požiūris į šį gyvūną kultūroje, kurioje gyvena žmogus. Tarkime, Ko-rėjoje jis bus visiškai priešingas vyraujančiam pas mus. Todėl ir aiškinimai sapnininke bus visiš-kai skirtingi.

Yra žinoma, kad kai kurie genijai sapne padaro atradimus, pavyzdžiui, Dmitrijus Mendele-jevas susapnavo garsiąją che-minių elementų lentelę. Kaip aiškina specialistai, mokslinin-kas ką nors išranda sapne ne to-dėl, kad saldžiai įmigo, o todėl, kad ilgai sprendė savo proble-mą ir priartėjo prie jos spren-dimo tada, kai atėjo laikas eiti miegoti.

Parengė Milda kunSkaitĖ

tikrasis lunatizmo veidas

miegasj/b įdomybės

Lunatizmas arba somnambulizmas (nakvišumas) yra tokia paslaptinga liga, kad apaugo daugybe mitų. Kanadiečiai mokslininkai iš Monrealio universiteto paneigė kai kuriuos populiarius mitus apie nakvišas. Pavyzdžiui, neteisingai manoma, kad lunatizmas būdingas tik vaikams ir paaugliams. Taip pat klaidinga manyti, kad lunatikai dažnai pakenkia sau ir kitiems.

EPA-

Elto

s nuo

tr.

12

cmykcmyk

Jei vasarą jums nepavyks susiruošti į tolimą kelionę, nenusiminkite - pasaulis atkeliaus pas jus. Net neiškėlę kojos iš Vilniaus arba visai netoli jo galėsite pajusti ispanišką aistrą ir prancūzišką romantiką, Karibų karštį ir šiaurietišką melancholiją.

ieva MiŠkinYtĖ

Dviem mėnesiams sostinę už-liejantys 19­ojo Kristupo vasaros festivalio renginiai nudžiugins ir klasikos, ir egzotikos mėgėjus, vargonų, gitaros, akordeono bei fortepijono meno gurmanus. Mu-zika festivalyje skambės dieną ir

naktį, po bažnyčių skliautais ir po žvaigždėtu dangumi.

Ši turbūt spalvingiausia sosti-nės šventė pasklis po gražiuosius senamiesčio kiemus, įsiverš į vaiz-dingus gamtos kampelius. Šiemet pirmą kartą „Kristupo piknikai“, be Šešuolėlių dvaro ir Vilniaus uni-versiteto botanikos sodo, įžengs į klasicistiniais rūmais garsėjantį Taujėnų dvarą Ukmergės rajone.

Festivalis parodys, kiek daug gali beribė muzikantų vaizduotė, ir leis sužinoti, ko dar nežinojote. Štai akordeono pažiba iš Kolum-bijos Antonijus Rivasas (Antonio Rivas) paskleis Vilniuje ugningus gimtosios „cumbia“ ir „vallenato“ muzikos ritmus. Džiazo olimpe garbstomas ispanų fleitininkas ir saksofonininkas Chorchė Pardas (Jorge Pardo) panardins į neįprasto flamenko stichiją. Rumunas Džanis

Linkanas (Giani Lincanas) žiebs gimtuosius bei vengriškus šokius dar negirdėtu festivalyje instru-mentu ­ cimbolais. Atvyks įspū-dingų menininkų iš Argentinos, Portugalijos, JAV, Italijos, Austrijos ir daugelio kitų šalių.

Šventėje laukiama ir „Eurovi-zijos“ žvaigždės baltarusio Alek-sandro Rybako. Šį kartą jis žada nustebinti publiką kompozitoriaus ir smuikininko gebėjimais. Viso-mis talento briaunomis festivalyje sužėrės tik ką pasaulinę solisto karjerą garsioje Berlyno miško scenoje pradėjęs akordeono virtuo­zas Martynas Levickis, grįžtantis į sostinę net penkiais solidžiais projektais.

Maestro Donato Katkaus vado-vaujama šventė pasitrauks iš mies-to tik rudenį, įkvėpusi visiems jėgų naujo sezono išbandymams.

Kristupo vasaros festivalis: į smagią kelionę be kuprinės

n Rūta Ščiogolevaitė n Chorchė Pardas

cmyk

13

cmyk

Dabar pačios trumpiausios vasaros naktys - regis, nespėjo visiškai sutemti, o dangus jau pilkėja, vanduo protakose tarp meldų sužvilga tamsiu metalo spindesiu ir virš galvos praskrieja pirmi paukščiai, skubantys rinkti maisto lizduose cypsintiems jaunikliams. Žuvys taip pat prisitaiko prie greitos nakties ir dienos kaitos ir skuba į ganyklas, besidriekiančias sekliuose Kuršių marių pakraščiuose, kol saulė nenutvieskė vandens ir jis netapo permatomas iki pat dugno kaip krištolas. Tada jos pasitrauks į užuolandas, kur viešpatauja šešėliai, ir vėl apsilankys ganyklose tik kitą ankstyvą rytą.

viktoras aRMaLiS

Trumpas miegas

Meškeriotojo miegas tuo vasa-ros metu, kai įsiviešpatauja trum-piausios vasaros naktys, trumpas. Keltis reikia gerokai prieš aušrą, kad laiku atsidurtum reikiamoje vietoje, o dar geriau įsikurti joje iš vakaro, tylutėliai suberti jauką, o paskui sudėti trumpam bluostą. To-kiam žygiui nereikia didelio bagažo ­ pakanka nuo vėsos apginsiančios striukės, gertuvės, plūdinės meš-kerės, futliaro su sumuštiniais, ne-didelio krepšio su masalinėmis bei atsarginiais reikmenimis ir būti-nai patogios kėdutės, kad būtų kur prisėsti, laukiant, kol dangus ims švisti. Daugelyje vietų nendrynais apžėlę seklūs Kuršmarių atabradai meškeriotojui neprieinami, tačiau Drevernos upės žiotyse galima rasti „langų“, lyg specialiai jums iškirstų nendrių sienoje ir atveriančių priėji-mą prie protakų, į kurias ankstyvais rytais atplaukia stambūs karosai ­ jais pastaruoju metu ėmė garsėti Kuršių marios. Karosų ėmė gau-sėti galbūt todėl, kad sumažėjo ki-tų žuvų, tačiau tai vertas dėmesio laimikis, sugebantis nutraukti valus ir rimtai pasipriešinti, kai pakliūva ant kabliuko.

Nedidelė gelmė

„Langai“, pro kuriuos į upės deltos protakas galima užmesti ma-salą, siauri, jų pločio retai užtenka įsitaisyti dviem meškeriotojams. Bet tai kartu ir pranašumas, kurį įvertinsite, kai pabandysite užmesti meškerę. Kad ir kur pasiųstum ma-salą, niekur nerasi giliau nei pusę metro. Daugelyje vietų dugną gožia vandens augalai, kai kur jų stiebai iškilę virš vandens, todėl reikia su-sirasti švaraus dugno plotelį, nes tik ten bus šiek tiek giliau, o masa-lą pastebės žuvys. Kita vertus, jos taip pat renkasi tuos kiek gilesnius plotelius ir ieško juose maisto. Prie-

šaušrio valandą tamsus vanduo ­ ap-gaulingas, neperžvelgiamas, tačiau kai žinai, kad čia seklu, imi abejoti, ar tokioje seklioje protakoje gali kibti stambios žuvys. Tad belieka laukti, kol karosai aptiks masalus, jei jie tikrai lankosi šioje protakoje.

Nendrynai ir viskas, kas matoma akiplotyje, staiga papilkėja. Ši per-maina ­ apyaušrio ženklas. Viena plūdė, lyg jo ir telaukusi, staiga pra-deda niuksėti, o paskui, brėždama puslankį, ima nirti į gelmę, bet jos nėra, žuviai paprasčiausiai nėra kur panardinti plūdę, tad per vėlai susi-vokiu, kad jau seniai laikas pakirsti. Sliekas, kurio būta gana stambaus, nukrimstas sulig kabliuko geluoni-mi. Matyt, žuvis, pajutusi jį, o gal net įsidūrusi, atsisakė savo ketini-mų pasigardžiuoti skaniu kąsneliu ir nuplaukė šalin nuo įtartinos vietos, kur jai siūlo aiškiai įtartiną masalą. Jei kibo karosas, šis faktas gali turėti liūdnų pasekmių, nes karosai plauko būreliais ir paprastai pasuka paskui vedlį. Tad, jei tai buvo karosas, žu-vys dabar jau toli nuo mano „lango“. Nemaloni prielaida pasitvirtina, nes vos ne pusvalandį plūdė rymo kaip įkalta į vandenį vinis. Belieka viltis, kad atplauks kitas būrelis.

Greitas kibimas

Visgi laimė šiandien šypsosi. Pagaliau meškerės plūdė suvirpa ir ima gana ryžtingai šliuožti į šo-ną. Pakertu ir ištraukiu cigaretės dydžio ešeriuką. Tai vėl numuša ūpą, tačiau vos užmetu masalą iš naujo, kai leng va plūdelė ima ryž-

tingai slinkti link vandens augalijos guoto, styrančio pačiame protakos viduryje. Laukti nebegalima, paker-tu ir skambteli įsitempdamas valas. Vanduo siaurame plotelyje tarp van-dens augalijos guotelių ir kranto suputoja, nes žuvis iškart pasirodo paviršiuje. Matau, kad tai karosas, bet šurmulį jis kelia ne juokais. Žu-vis stipri. Purslai tykšta į visas pu-ses, kol vargais negalais atvairuoju jį, graibštelį, ir iškeliu ant kranto. Apskritas kaip keptuvė, blyksin-tis auksiniais šonais karosas neria strimgalviais į skiaurę. Akivaizdu, kad nedidelėje gelmėje karosai ma-salą stveria staigiai ir žaibiškai ieš-ko užuolandos vandens augalijoje. Tad pakirsti reikia nedelsiant, vos tik žuvis ima vilkti masalą. Antras uždavinys sunkesnis ­ reikia be ilgų

ceremonijų nuplukdyti karosą į šoną nuo kibimo vietos, tačiau erdvė ­ menka, neapdairiai atleisk valą ir žu-vis ners į vandenžoles, tiek ją ir te-matysi. Be to, reikia nepersistengti pakertant, pakirsti kimbančią žuvį saikingai, kad nepokšteltų plonas pavadėlis, nes karosų meškerioji-mui patartina naudoti ne storesnį nei 0,14 mm skersmens vienagys-lio valo pavadėlį. Tiesa, yra išeitis, kuria naudojuosi jau kelintą sezoną ­ tai fluorokarbono pavadėlis, kuris vandenyje yra beveik nematomas ir žuvų nebaido, tačiau persūdyti ir čia neverta, visiškai pakaks 0,18 mm skersmens valo.

Nenutrūkstamas kibimas

Beveik neabejoju, kad karoso pliuškėjimas išbaidė būrelį, bet ne-praėjo nė minutė, o plūdė vėl ima rodyti gyvybės ženklus. Pakirsti pavyksta ir šią žuvį, kuri taip pat su-kelia gerokai purslų. Užkibo taip pat karosas. Vadinasi, žuvys neišsibaidė, o gal jos tiesiog nepaiso kylančio triukšmo, kad spėtų pasimaitinti, kol patekės saulė, tad kibimas įsisiūba-vo ne juokais. Vos užmeti masalą, o jis jau pastvertas. Kita vertus, kiek čia jam grimzti. Sekundę, ki-tą. Nenustygstantis kibimas, kuris nesilpsta nuo sugautų žuvų keliamo triukšmo, stebina, bet matyt, meš-keriojant sekliame vandenyje galioja kiti dėsniai. Galbūt toks karosų ryž-tingumas ­ masalo nuopelnas. Prieš

žūklę konsultavausi su vietiniu meš-keriotoju, kuris patarė nenaudoti nei augalinių masalų, nei musės lervų, verti ant kabliuko tik slieką. Karosai šį masalą vertina labiausiai, todėl stveria net ir būdami sotūs. Matyt, tuo ir paaiškinamas beatodairiškas kibimas, nes į jauką buvau įmaišęs kapotų sliekų, kuriuos aptikę karosai ėmė puotauti.

Aušros efektas

Vėl užmetu masalą, vos atgavusi vertikalią padėtį, o kartais dar gulinti ant vandens plūdė ryžtingai slenka į šalį, dažniausiai link protakos vidury-je kūpsančių augalijos sankaupų. Jei nespėji žaibiškai pakirsti, geriausiu atveju tenka verti naują masalą, o blogiausiu ­ iškrapštyti iš augalijos tvirtai į kokią šaknį įsisegusį kabliu-ką. Tik ne visada tai pavyksta. Tenka gaišti laiką ir rišti naują. Laimė, kad pavadėlis dar gana ilgas. Bet vis-kam ateina galas. Kai vėl užmetu masalą, plūdė ima staigiai nerti, o toks kibimo stilius nebūdingas ka-rosui. Pakertu ir ištraukiu ešeriuką. Po šios „pirmosios kregždės“ ima kibti tik smulkūs ešeriukai, tarp kurių įsipainioja tokios pat nedide-lės kuojos ir raudės. Karosai dingo. Akivaizdu, kad jie pasitraukė iš šios vietos. Nejaugi pagaliau išsibaidė? Tačiau priėjus arčiau prie vandens visa protaka matyti kaip ant dugno, o visu akipločiu matosi smulkių žu-vų būreliai. Pakėlęs akis pastebiu, kad saulė jau patekėjo. Aišku, kad ji kalta dėl tokios permainos. Karosai nelinkę būti matomi kaip ant delno. Galbūt, situacija susiklostytų kitaip, jei diena būtų apniukusi, o gal reikėjo išbandyti dar vieną vietinių meške-riotojų naudojamą būdą, padedantį karosus ilgiau išlaikyti ties užmestais masalais: į masalą įmaišyti aitraus papildo, kuris daromas iš džiovintų ir smulkiai sumaltų ajero šaknų.

karosaij/b žūklė

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

Žūklės Prognozė50 Proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

birŽelio 30 D.3.30-6.30, 17.00-19.30 val.

liePos 6 D.4.30-9.00, 17.30-20.30 val.

Ankstyvų rytmečių laimikis

/ 13

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽoDis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 A.Mačiulskis - A.Šalnievas, 1981 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 E.Tore - J.Timanas, 1982 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.3 O.Vurcburgas, 1932 m. Baltieji skelbia matą 2 ėjimu.

PrAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Rc6 Ke6 (1...Bc6 2.Bf7;) 2. Bh6 Bf6 3.Rd7 1:0.2 padėtis 1.Ve6 fe6 (1...Re7 2.Žd6) 2.Rg6 Ke7 3.Rg5 Žf6 4.ef6 Kd7 5.Že5x.3 padėtis 1.Rf7 f5 (1...d3 2.Vf4x; 1... Ke5 [f5,f3] 2.Vf4x) 2.Ve2x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PrAėjUSioS SAVAiTėSatsakyMaiVertikaliai: Plačiakelnis. karpa. etalonas. Ust. Pamatas. taninai. riešas. lėtas. Bekonas. telis. kasasi. „Ulisas“. Ponis. lūšis. „Senis“. kanabėkas. Galas. Nr. Menas. Varovas. Meg. Otas. Vanagai. Se. reksas. Skarotas. kirs. ledas. Blefas. Šilas. Balerina. edis. alyvos. Mos. tranas. la. el. Oranas. tol. „titanikas“. rama. Vytautas. Šakos. tedas.

HOrizONtaliai: rolandas. alavas. Baimės. atakamos. kietas. Beta. asilėnas. Ūkis. Ūkas. Bušas. Platelis. Šemeta. akis. Validolis. ienos. Svarelis. Ostinas. anodas. aš. anas. ratas. Ona. Volas. Gogas. trik. Oi. Savas. Barako. Pelai. alanas. kartonas. Blynas. Pasienis. klevas. elis. Sieros. re. Pušis. Merfis. tad. Pasas. Ne. San. loma. tS. Vargo. Sakalas.

PažyMėtUOSe laNGeliUOSe: Musulmonai.

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų debiutinį Dianos ir Unės albumą „debesėlis“

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki liepos 4 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sMs

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręskite kryžiažodį ir laiMėkite:

2 kvietimus į ką tik „forum Cinemas“ kinoteatruose pra-dėtą rodyti kultinį dokumentinį filmą „samsara“ laimėjo: • juodelienė Violeta

(Vilnius)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki liepos 3 d. 17 val.

PrAėjUSioS SAVAiTėS Prizo laiMėtoJa

cmyk

15

cmyk / 15

kakUro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbraUk sUDokU

(LiEPoS 1-7 D.)HoroskoPas

aVinai neturėtų provokuoti konfliktų, dėl jų tik prarasite sa-

vo pozicijas. Galimi keblumai santykiuose su bendradarbiais. Prieš priimdami atsakingą sprendimą, visapusiškai įvertin-kite situaciją. Finansinė padėtis leis įgyvendinti seną svajonę.

jaUČiams atei-nantis laikotarpis ža-da naujų idėjų ir drą-

sių projektų. Nenumatytas įdo-mus susitikimas padės sudaryti naudingą sutartį. Venkite konf-liktinių situacijų. Kita savaitė pa-lanki finansiniu požiūriu, įsigysi-te naudingų pirkinių.

dvyniai turės spręsti sudėtingus savitarpio santykių

su partneriais klausimus. Tik kantrybė ir konstruktyvus dialo-gas gali duoti naudos. Jūsų pa-stangos neliks nepastebėtos, už jas bus su kaupu atlyginta. Tai jums suteiks pasitikėjimo savo jėgomis.

vėžiai kitą savai-tę turėtų vengti stai-gių nuotaikos svyra-

vimų - emocijų protrūkiai jums dabar tikrai nenaudingi. Never-ta jaudintis dėl visokiausių smulkmenų, verčiau sutelkite dėmesį į numatytų uždavinių sprendimą.

liūtai sėkmingai sutelks aplinkinius sa-vo užduotims vykdy-

ti. Neskubėkite priimti sprendi-mų, gerai pasverkite visus pliu-sus ir minusus. Atmosfera jums bus labai palanki, o įveikti kliūtis padės draugai ir artimieji.

mErgElės atei-nančiomis dienomis lengvai atsigriebs už

sugaištą laiką, baigs tvarkyti svar-bius reikalus. Jūs galite pakeisti santykius su aplinkiniais į gera. Atliktas darbas suteiks bent jau moralinį pasitenkinimą. Pagaliau sulauksite pinigų, kurie sustiprins jūsų materialinę padėtį.

svarstyklės gaus visas priemones užsibrėžtam tikslui

pasiekti. Atkaklumas jums padės pakeisti savo gyvenimą į gera. Ki-tą savaitę jūs atskleisite visus sa-vo gabumus ir pasinaudosite sa-vo profesiniais įgūdžiais, kad sėk-mingai sutvarkytumėte reikalus.

skorpionams primygtinai reko-menduojama kitą sa-

vaitę nesiaiškinti santykių ir ne-sikivirčyti su aplinkiniais. Prie-šingu atveju jums nepavyks įgy-vendinti savo idėjų ir sumany-mų, taip pat ir susijusių su karje-ra. Nepamirškite, kad planeta sukasi ne tik aplink jus.

šauliai bus nusi-teikę realizuoti naujus projektus. Tramdykite

emocijas, kitaip jos jus užlies. Ne-skubėkite reaguoti į tai, kas vyks-ta aplinkui. Kad ir ką darytumėte, artimieji labai teigiamai įvertins jūsų veiklos rezultatus.

ožiaragiUs ki-ta savaitė gali nu-džiuginti daugybe

įvykių ir įspūdžių. Tinkamas me-tas naudingiems ryšiams už-megzti. Atsiras daug galimybių realizuoti įdomias idėjas, tik at-minkite, kad vėliau nebegalėsite pakeisti priimtų sprendimų.

Vandeniai nu-džiugins patys save dideliu darbingumu,

o gera nuotaika taps sėkmės ga-rantija daugelyje veiklos sferų. Nenutolkite nuo kolegų, nes ko-lektyvinis sprendimas būna ge-riausias. Punktualumas neleis pa-vyduoliams užklupti jus netikėtai.

žUvims kita sa-vaitė suteiks laiko netolimoje praeityje

padarytoms klaidoms apmąstyti ir ištaisyti. Prisipažinkite, kad kai kurie jūsų sprendimai buvo per-nelyg skuboti ir ne visada ap-galvoti. Nesistenkite greitai pra-turtėti. Tai gali sugriauti ateities planus.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

vėžys

n Dainų atlikėjasPovilas MEŠKĖLA(1964 m. birželio 29 d.)

n operos solistas ir pedagogas

Eduardas KANIAVA(1937 m. liepos 1 d.)

n MuziejininkėBirutė KULNYTĖ(1949 m. liepos 4 d.)

Pagalbinės SKAičių SUMų rEiKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PrAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

3 4 61 8 3 6

4 72 9 5

7 56 7 1 8 3

9 35 6 1

7 4

1 2 7 9 46 5 2 7 1

7 5 1 37 3 2 5

3 2 9 4 1 66 3 1 7

6 5 8 45 9 8 37 6 5 2

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PrAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

5 1 9 2 7 6 3 4 86 3 7 5 8 4 1 2 98 2 4 3 1 9 5 6 79 5 6 4 2 1 8 7 31 8 3 6 5 7 4 9 27 4 2 9 3 8 6 5 13 7 5 8 6 2 9 1 42 9 8 1 4 5 7 3 64 6 1 7 9 3 2 8 5

1 6 9 2 5 8 4 3 75 2 4 7 1 3 8 6 97 8 3 9 6 4 1 5 22 7 1 6 8 9 5 4 39 4 8 5 3 1 7 2 63 5 6 4 7 2 9 1 84 1 7 3 9 6 2 8 56 9 2 8 4 5 3 7 18 3 5 1 2 7 6 9 4

PrAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

7 M I E S T A S

16

cmykcmyk16

pomėgiaij/b laisValaikis

Ko blusų turguose ieško Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė? Pasirodo, 51-erių mokslininkei patinka kolekcionuoti, o kolekcionavimo objektas labai originalus - senovinės vestuvių nuotraukos, paprastai darytos iki II pasaulinio karo.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Iš kiekvienos kelionės, jeigu tik pavyksta apsilankyti svečios šalies blusų turguje, J.Zabarskaitė parsiveža ir vieną kitą retro stiliaus vestuvinę fotografiją. Tokia kolekcija pradėta rinkti visiškai atsitiktinai.

„Kadaise viešėjau Briuselyje, kur puoselėjama labai įdomi tradici-ja: jeigu iškraustomas butas, tiesiog ant šaligatvio patiesiamas patiesa-las ir išnešami įvairūs nereikalingi daiktai. Ir eidamas kokia nors ramia gatvele matai išdėliotus daiktus, kuriuos išsikraustantys žmonės išparduoda. Taip aš radau įrėmin-tas tris nuostabiausias vestuvines nuotraukas, kurios tikriausiai buvo darytos dar iki I pasaulinio karo, ir aš jas nusipirkau. Paskui kažkam pasigyriau, kažkas iš mano draugų kolekcininkų, renkančių pašto žen-klus, rado įdomių nuotraukų ­ man nupirko ir padovanojo. Po truputį pajutau senovinių nuotraukų žavesį, jų teikiamą energiją, kartais netgi graudų humorą, taip ir pradėjau rinkti šią kolekciją“, ­ pasakoja ori-ginalios kolekcijos savininkė.

Tuo labiau kad tokį pomėgį, atsei-

kėjantį vieną kitą pinigėlį, toleruoja ir mokslininkės artimieji: „Visa šeima mane labai palaiko ir netgi padeda kolekcionuoti tokias nuotraukas. Iš tikrųjų ne šeima, o kai kurie bičiuliai, kurie tiki nuotraukų ezoterine galia, man pradėjo sakyti, kad senovinės vestuvių nuotraukos gali skleisti priešišką arba neigiamą energiją. Bet jeigu tuo ir tikėčiau, sakyčiau, kad taip būti negali, nes su labai retomis

išimtimis vestuvėse žmonės būna laimingi, smagiai nusiteikę ir įsimy-lėję. Aš manau, kad tokia energija tose nuotraukose ir išlieka“.

Iš įvairių šalių surinktoje kolek-cijoje yra ir viena kita nuotrauka, kuri priskiriama XIX a. pabaigai. Be abejonės, nuotraukose puikiai matyti, kur tuokiasi turtingieji, o kur varguoliai. „Būna ir labai grau-džių nuotraukų, kur tuokiasi labai

neturtingi žmonės ­ tai matosi pagal drabužius, pagal tai, kad fotografuo-jasi prie lūšnos, prie kurios prikaltas koks nors austinis audeklas, kad būtų gražesnis fonas“, ­ pasakoja J.Zabarskaitė. Jeigu kalbėtume apie nuotraukas, pirktas Lietuvoje iš ko-lekcininkų, tai didžioji dalis XX a. pradžios nuotraukų yra Amerikos lietuvių, atsiuntusių fotografijas savo artimiesiems.

Pačias naujausias vestuvines fotografijas kolekcininkė įsigijo Niu-jorko blusų turguose, ­ šios nuotrau-kos, spėja, buvo darytos prieš pat II pasaulinį karą ir savo puošnumu labai skiriasi nuo europietiškų foto-grafijų. „Bet aš esu netikra kolek-cininkė, aš kolekcionuoju nuotrau-kas labiau estetiniu motyvu ­ man paprasčiausiai gražu, kaip žmonės fotografuojasi per vestuves, kokios jų veido išraiškos, kaip jie pasipuo-šę, kaip laikosi už rankų, kokios yra jaunųjų puokštės. Šiaip vertingiau-sios ­ datuotos nuotraukos, kurios turi įvairių papildomų ženklų, pa-pildomos informacijos. Pavyzdžiui, brangesnės būna karininkų vestu-vių nuotraukos, ypač jeigu šie vilki retomis uniformomis, tai tada dėl tokių nuotraukų tenka konkuruoti su militarijos kolekcininkais. Arba kaina išauga, jeigu tai žymių žmo-nių vestuvių nuotraukos ir dar su autografais“, ­ pasakoja mokslinin-kė, užtikrindama, kad nuotraukų kolekcionavimas nėra labai bran-gus hobis.

J.Zabarskaitė tikisi kada nors su-grupuoti turimas nuotraukas pagal šalis ir laikotarpius, žinoma, kiek įmanoma tai nustatyti. „Noriu pasi-dalyti viena įdomia detale: aš turiu latviškų nuotraukų ­ lyginant su lie-tuviškomis, beveik visose latviškose

vestuvių nuotraukose jie visur turi alaus ąsočius. Dar mane nustebino, kad vienose vestuvėse, greičiausiai kaimo, visa salė buvo dekoruota latviškomis vėliavėlėmis. Matyt, paskelbus nepriklausomybę, buvo svarbu akcentuoti patriotizmą“.

Įsigilinus į lietuviškų vestuvinių fotografijų ypatumus, galima atrasti ir intriguojančių detalių. „Na, lietu-viškoms vestuvinėms nuotraukoms, ypač toms, kurios darytos Lietuvo-je, būdinga tai, kad jaunikiai neretai yra labai negražūs. Nežinau kodėl, bet nuotraukose jie būna tokie iš-sigandę ir pastirę“, ­ stebisi kolek-cijos turėtoja.

Paklausta apie savas vestuves, mokslininkė, ištekėjusi vos 21 me-tų, šypsosi, kad dėl jaudulio sunkiai ką ir beprisimena. Tačiau pasikliauja svečių nuomone, kad vestuvės bu-vo labai gražios ir smagios. Dabar moteris laukia, kada ves jos sūnūs. „Mano jaunesnysis sūnus, kuris nuo mokyklos laikų draugauja su labai puikia mergaite, man griežtų griež-čiausiai išdėstė, kad kartu gyventi nesusituokus yra negerai. Mane tai labai nustebino, ­ vadinasi, yra ir tokių jaunų žmonių, kurie laikosi pozicijos, kad nelabai gerai gyventi nesusituokus“, ­ šypsosi moteris.

Lietuvių kalbos instituto direktorės atrakcija

n J.Zabarskaitė kada nors sugrupuos turimas nuotraukas pagal šalis ir laikotarpius

irmanto Sidarevičiaus nuotr.