maisto sektoriaus tendencijos 2013

Maisto sektoriaus tendencijos 2013

Jekaterina Rojaka, DNB grupės vyr. ekonomistė Baltijos šalims2013 m. gruodžio 19 d.

Pasaulio prekyba “trypčioja” vietoje

Šaltinis: PPO, DNB

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 20130

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600Pasaulio prekybos apimtys, trln. JAV dolerių

Eksportas Rusija Kinija JAV ES Importas

Lietuvos vaidmuo tarptautinėje prekyboje išaugo

Šaltinis: PPO, DNB

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20120.00

0.02

0.04

0.06

0.08

0.10

0.12

0.14

0.16

0.18

Baltijos valstybių eksporto santykis su pasaulio importu, proc.

Lietuva Estija Latvija

Tačiau šių metų III ketvirtį eksporto „variklis“ pradėjo strigti

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Viso Eksportas be naftos

Mineralinis kuras

Maisto prekės ir gėrimai

Trąšos, chemija, vaistai

Baldai Plastikai ir guma

Mediena Tekstilė Metalai Javai El. maši-nos, op-

tikos, med. priemonės

9.211.8

4.5

19.1

4.9

15.5

6.2

1.8

-0.4

8.5

113

14.6

9.2

26.4

13.4

-1.3

4.51.1

8.4 8.5

-9.2

187

2.0

-4.7

-0.3

-12.2

1.6

-28.2

6.3 7.1

13.7

2.7

-6.1

10.2

-10.0

Lietuviškos kilmės prekių eksporto metinis pokytis proc.

2012 2013 I pusm. 2013 III ketv.

TVF prognozuoja intensyvesnę pasaulinio ūkio plėtrą kitąmet

Šaltinis: Eurostat

Pasaulis Eurozona JAV Japonija Kinija Brazilija Indija

2.9

-0.4

1.62.0

7.6

2.5

3.83.6

1.0

2.6

1.2

7.3

2.5

5.1

4.0

1.4

3.4

1.1

7.0

3.2

6.3

4.1

1.5

3.5

1.2

7.0

3.3

6.5

Realaus BVP metinio pokyčio prognozės, proc.

2013 2014 2015 2016

TVF prognozuoja intensyvesnę pasaulinio ūkio plėtrą kitąmet

Šaltinis: Eurostat

Latvija Estija Lenkija Euro zona Švedija Suomija Danija Norvegija

4.0

1.01.3

-0.4

1.1

-0.6

0.3

1.9

5.0

3.0

2.4

1.1

2.8

0.6

1.7

2.6

5.0

3.5

2.7

1.7

3.5

1.61.8

2.7

4.03.6

3.1

1.5

2.32.0

1.5

2.2

TVF BVP augimo prognozės, proc.

2013 2014 2015 2016

Lietuva – tarp ES lyderių pagal maisto sektoriaus svorį BVP

Šaltinis: Eurostat

Rum

unija

Bulg

arija

Liet

uva

Airij

a

Veng

rija

Gra

ikija

Estij

a

Ispa

nija

Latv

ija

Slov

akija

Ček

ija

Suom

ija

Lenk

ija

Slov

ėnija

ES-2

7

Italij

a

Pran

cūzi

ja

Aust

rija

Šved

ija

Dan

ija

Nor

vegi

ja

Voki

etija

13.6

8.98.2

6.8 6.8 6.65.7

5.1 5.1 4.9 4.8 4.64.0 4.0 3.7 3.7 3.5 3.5 3.1 2.9 2.8 2.6

Žemės ūkio ir maisto pramonės sukuriamos pridėtinės vertės dalis BVP, 2011 m., proc.

Pastaruoju metu maisto sektoriui teko ekonomikos variklio vaidmuo

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

5.5 5.4

5.0

4.64.8

4.2

3.93.7

2.8

3.3

3.84.0

4.7

4.24.1 3.9 3.9

3.6 3.73.4

4.5 4.5 4.6 4.6

Žemės ūkio ir maisto pramonės dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje, proc.

Žemės ūkis Maisto pramonė


Užimtųjų dalis maisto sektoriuje po krizės ėmė augti

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

4.2 4.0 3.8 3.6 3.6 3.5 3.4 3.7 3.5 3.4 3.4 3.6 3.5

18.717.3 17.8 17.9

15.8

13.9

12.1

10.1

7.99.2 8.8 8.5 8.8

Užimtųjų dalis, tenkanti žemės ūkiui ir maisto pramonei, proc.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

* ĮvertisŠaltinis: Statistikos departamentas

Vis daugiau maisto produktų eksportuojame

21002562

35704114

53916129 5837

6750

7754

9563

23552956

4209

5417

7346

88937979

9710

11530

14624

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Maisto sektoriaus eksportas, mln. litų

Lietuviškos kilmės prekės

Bendras eksportas


Maisto prekių eksporto geografija nėra platiMaisto sektoriaus eksporto struktūra 2012 m., proc.

53.7

12.08.8

6.34.8

33.7

29.5

2.7

12.6

4.8

ES Latvija Vokietija Lenkija Estija NVS Rusija Baltarusija Kitos Iranas


Pagrindiniai lietuviškos kilmės maisto pramonės eksporto partneriai – kaimyninės šalys


Maisto pramonė 2012 m.

Situacija Europos Sąjungoje išlieka itin sudėtinga• Ūkio variklis užstrigęs, ES šiemet

neaugs, Eurozona – smuks 0,4%*

• Nedarbo lygis ES – 10,9% (Graikijoje 28%, Ispanijoje 26%); jaunimo nedarbas - 23%

• Vartotojų ir pagrindinių sektorių lūkesčiai taisosi lėtai

• Periferijos problemos dar vis neišspręstos, fiskalinio ribojimo priemonės aštrina šių šalių politinę įtampą

• Tebežioji fiskalinės skylės: valdžios sektoriaus skola ir deficitas

Šaltinis: Eurostat

EstijaBulgarija

RumunijaLatvija

LietuvaŠvedijaDanija

SuomijaSlovakija

LenkijaSlovėnija

NyderlandaiAustrija

VokietijaVengrija

ES-27JK

IspanijaPrancūzijaEurozona

KiprasBelgija

AirijaPortugalija

ItalijaGraikija

9.818.0

38.638.740.440.9

45.857.257.758.3

62.673.975.1

79.881.1

86.989.692.393.595.798.3

105.0125.7

131.3133.3

169.1

Valdžios sektoriaus skola 2013 m. I pusm. pabaigoje, dalis BVP, proc.

Periferinių šalių problemos evoliucija

Šaltinis: Eurostat

Iki šiol galiojęs ekonominis modelis Rusijoje nebeveikia

• Pasiekta gamybos galimybių riba, o investicijų produktyvumo didinimui daroma labai nedaug

• Žemesnių energijos nešėjų kainų perspektyva ilguoju laikotarpiu

• Populiacija mažėja, darbo jėgos potencialas išnaudotas

• Valstybės reformos pasireiškia daugiau kalbomis nei darbais

• Aukšta infliacija nepalieka erdvės ekonominės politikos manevrams

• Daugėja netarifinių barjerų eksportui

7.3 6.7 6.4 6.78.1

5.6

-7.9

4.0 4.33.4

1.6 1.2 1.8 2.0

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013 I

2013 II

2013 P

2014 P

Rusijos BVP, metinis pokytis, proc.

Šaltinis: Capital Economics, Trading Economics

Keletas pavyzdžių...


Prekių išvežimas į Rytus pastaruoju metu auga sparčiau nei į ES rinką

Šaltinis: Šaltinis: Rusijos statistikos tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas

Maisto

pro-duk-tai ir žemės

ūkio pro-dukcija40%

Mašinos ir įrengimai, variklinės transporto

priemonės24%

Chemi-jos pramonės

pro-dukcija11%

Metalai5%

Me-di-ena ir

popierius6%

Tekstilė, ava-lynė4%

Miner-aliniai

pro-duk-tai3%

Kita produkcija7%

Rusijos importo iš Lietuvos 2013 m. struktūra, proc.

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 20130

5

10

15

20

25

30

35NVS dalis Lietuvos eksporte, proc.

Kitos NVS šalys Rusija

NVS šalių augimas stipresnis nei ES

Šaltinis: TVF

Rusija Kazachstanas Ukraina Baltarusija Uzbekistanas

1.5

5.0

0.4

2.1

7.0

2.0

5.2

1.5

2.5

6.5

2.5

6.1

1.5

3.1

6.0

3.0

5.8

1.6

3.3

6.0

Realaus BVP augimo prognozės, proc.

2013 2014 2015 2016

Lietuvoje nedarbas mažesnis nei euro zonoje

Šaltinis: Eurostat

2009 2010 2011 2012 2013 spal.

2009 2010 2011 2012 2013 rugs.

2009 2010 2011 2012 2013 rugs.

2009 2010 2011 2012 2013 spal.

Euro zona Estija Latvija Lietuva

10.0 10.0 10.711.9 12.1

16.8

14.2

11.09.7

8.8

20.0

17.9

15.514.2

11.9

16.9 17.5

13.612.7

11.1

20.9 20.621.7

23.9 24.4

31.2

24.522.9

19.3

16.7

38.0

33.5

29.7

24.5 24.9

34.1 34.1

30.6

23.722.2

Nedarbo lygis, sezoniškai išlygintas, laikotarpio pabaigoje, proc.

Visas nedarbas

Jaunimo nedarbas

Atlyginimų augimas pradeda įgauti pagreitį ir Lietuvoje

•Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostat

Lietuva Latvija Estija

-8.7

-12

-6.5

0.200000000000003

3.4 3.9

2.5

4.4

6.3

2.6

4.0

5.96.25.1

8.8

Bruto darbo užmokestis laikotarpio pabaigoje, metinis pokytis, proc.

2009 2010 2011 2012 2013 III ketv.

2009 2010 2011 2012 2013

-15

-10

-5

0

5

10

15

Bruto darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.

Šalyje

Žemės ūkis

Maisto produktų gamyba

Mėsos gamybos apimtys kuklios19

90

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

761

651611

413

331302 286 291 294 274 264

208235

265303

336 335 349

295272

301 310 315

Mėsos gamyba gyvuoju svoriu, tūkst. t


Žaliavinio pieno gamybos našumas per pastarąjį dvidešimtmetį ženkliai išaugo

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20120

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0

1

2

3

4

5

6

31572916

24212067

1896 1819 1832 1950 19301714 1725 1730 1771 1796 1849 1862 1891 1937 1884 1791 1736 1786 1820

3.73.5

3.33.0 3.1 3.1 3.1

3.33.6 3.5

3.9 3.9 4.0 4.04.3

4.54.7 4.8 4.8 4.8 4.8

5.1

5.5Žaliavinio pieno gamyba ir gamybos produktyvumas

Primelžta pieno, tūkst. t (skalė kairėje) Primelžta pieno iš vienos karvės vidutiniškai, t (skalė dešinėje)


Gyvulių ir paukščių skaičius Lietuvoje, palyginti su 1990 m., yra sumažėjęs tris kartus...

1990 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

2322

792 800 839 788 771 759 748 752 729

2436

1073 1115 1127

923 897 928 929790 808

1682

842940 944 987

911 931 947 892 909

Galvijų, kiaulių ir paukščių skaičiaus dinamika

Galvijai, tūkst. vnt. Kiaulės, tūkst. vnt.

Paukščiai, dešimtimis tūkst. vnt.


...tačiau, pagal santykinius gyvulininkystės rodiklius 2012 m. Lietuva išlieka tarp ES lyderių

Šaltinis: Eurostat0.07

0.07

0.10

0.12

0.14

0.14

0.17

0.17

0.19

0.21

0.25

0.27

0.28

0.29

0.30

0.33

0.35

0.55

0.58

0.72

2.20

JK

Bulgarija

Graikija

Slovakija

Italija

Slovėnija

Liuksemburgas

Latvija

Portugalija

Prancūzija

Rumunija

Lietuva

Estija

Lenkija

Vengrija

Airija

Vokietija

Ispanija

Belgija

Nyderlandai

Danija

Kiaulių skaičius, tenkantis vienam gyventojui

0.06

0.07

0.08

0.09

0.09

0.10

0.13

0.14

0.15

0.15

0.15

0.17

0.18

0.19

0.22

0.24

0.24

0.29

0.29

0.36

1.36

Graikija

Bulgarija

Vengrija

Slovakija

Rumunija

Italija

Ispanija

Lenkija

Švedija

Vokietija

JK

Suomija

Estija

Latvija

Slovėnija

Nyderlandai

Lietuva

Danija

Prancūzija

Liuksemburgas

Airija

Galvijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui

Pieninių karvių skaičius, tenkantis vienam gyventojui

0.01

0.02

0.03

0.03

0.03

0.03

0.04

0.05

0.05

0.05

0.05

0.05

0.06

0.06

0.06

0.07

0.08

0.09

0.10

0.11

0.23

Graikija

Ispanija

Vengrija

Slovakija

JK

Italija

Bulgarija

Belgija

Vokietija

Suomija

Slovėnija

Rumunija

Prancūzija

Lenkija

Austrija

Estija

Latvija

Nyderlandai

Danija

Lietuva

Airija

Lietuva pernai mėgavosi reta rekordinio derliaus ir aukštų tarptautinių kainų kombinacija

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

3265 3348

22252708

2138 1954

27033052 2821

2112

27312398 2602 2680 2917 2870

1893

30733484

3892

28353304

4737

30.1 30.8

19.121

17.6 18.5

24.2 25.1 24

19.9

26.824.7

27.330.2

32.1

28.9

18.8

29.4

32.9 33.8

26.929.8

39.4

Grūdų derlius ir grūdinių augalų derlingumas

Derlius, tūkst. T Derlingumas, 100 kg iš 1 ha


Į – įvertis; P - prognozėŠaltinis: FAO

Tačiau šiemet situacija kita: pasaulis laukia rekordinio grūdų derliaus...

2003/04 2004/05 2005/06 2006/07 2007/08 2008/09 2009/10 2010/11 2011/12 2012/13 Į 2013/14 P

1,895

2,0752,053

2,021

2,136

2,290 2,270 2,261

2,3572,312

2,489

1,962

2,020 2,0402,078

2,141

2,1932,238

2,276

2,331 2,339

2,416

Grūdų paklausos ir pasiūlos tendencijos pasaulyje, mln. tonų

GamybaVartojimas

Šaltinis: Eurostat

...tai grūdų kainas spaudžia žemyn ir karpo žemdirbių pajamas...

1/20

044/

2004

7/20

04 10/

1/20

054/

2005

7/20

05 10/

1/20

064/

2006

7/20

06 10/

1/20

074/

2007

7/20

07 10/

1/20

084/

2008

7/20

08 10/

1/20

094/

2009

7/20

09 10/

1/20

104/

2010

7/20

10 10/

1/20

114/

2011

7/20

11 10/

1/20

124/

2012

7/20

12 10/

1/20

134/

2013

7/20

13 10/90

115

140

165

190

215

240

265

290FAO maisto kainų indeksas (2002-2004 = 100)

FAO bendras

Grūdai

Mėsa

Pieno produktai

...bet bent jau sąnaudų eilutės leidžia šiek tiek atsikvėpti

Šaltinis: Bloomberg

2008

/09

2009

/01

2009

/05

2009

/09

2010

/01

2010

/05

2010

/09

2011

/01

2011

/05

2011

/09

2012

/01

2012

/05

2012

/09

2013

/01

2013

/05

2013

/090

200

400

600

800

1000

1200Trąšų kainų dinamika pasaulio rinkose, USD/t

Azoto trąšos Vakarų Europoje

Kalio trąšos JAV

Fosfatai JAV

Maisto sektorius aktyviai kloja pamatus ateities plėtrai...


2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 įvertis

385.5

507.9 493.8

631.5

189.5 193.2

294.9

360.9

453.1

384.0

446.3

517.3 502.3

240.9211.8

325.3

452.4 462.4

Materialinės investicijos to meto kainomis, mln. litų

Žemės ūkis

Maisto produktų gamyba

... tačiau TUI srautas į maisto sektorių išsekęs

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I pusm.

0.8 0.7 0.6 0.7 0.9 1.0 1.0 0.9 0.9 1.0

10.3

6.8

5.04.3

4.94.6

3.83.1

2.6 2.6

Tiesioginių užsienio investicijų dalis, tenkanti maisto sektoriui laikotarpio pabaigoje, proc.

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė

Maisto pramonė


Šaltinis: Eurostat

IšvadosMaisto sektorius mažai jautrus makroekonominiams svyravimams – tai tradicinis, negandoms atspariausias sektorius, generuojantis pirmo būtinumo produkciją. Tačiau:

• Situacija pagrindinėse eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi aplinkoje.

• Siekiant išlaikyti augimo tempą, būtina eksporto diversifikacija ir ypač naujų augančių rinkų paieška.

• Dauguma tarptautinių maisto kainų vektorių šiemet krypsta žemyn. • Rizikos slypi ne tik išorės rinkose, bet ir ūkio viduje (struktūrinis nedarbas,

emigracija, visuomenės senėjimas).• Siekiant išlikti konkurencingais, svarbu didinti veiklos efektyvumą – rasti

balansą tarp ekonomiškai pagrįsto DU augimo ir veiklos modernizavimo investuojant bei didinti aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir eksportą.

• Esant sąlygų neapibrėžtumui, labiausiai nukenčia mažiausieji rinkos žaidėjai, tad ilgainiui maisto sektoriuje koncentracija užprogramuota ir kooperacija būtina.

Ačiū už dėmesį!DNB analitikų apžvalgas galite rasti:http://www.dnb.lt/lt/apzvalgos/

maisto sektoriaus tendencijos 2013

Documents