Jonas Mačiulis (slapyvardis - Maironis)

(1862 – 1932)

Biografija ir kūryba

Skaitydami šiandien Maironio poeziją, klausiame, ką ji mums galėtų reikšti. Ar ne pernelyg tolimas mums yra jos taurus, harmoningas pasaulis?

V. Zaborskaitė

Maironis

Kunigas, profesorius; XIX ir XX a.lietuvių romantizmo poetas, parašęstokius Lietuvoje žymius kūrinius „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.

Tikrasis vardas - Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu.(anksčiau pasirašinėjo Zvalioniu, Stanislovu Zanavyku, St. Garniu)

Maironis

• Iškiliausias XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių poetas gimė laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje už skolas dvejiems metams perimtame dvare, augo šalia esančiame tėvų ūkyje Bernotuose su trimis seserimis: Kotryna, Marcele ir Pranciška.

Maironis

• 1873 m. mokslus pradėjo krimsti Kauno gimnazijoje. Šioje mokykloje ir susidraugavo su plunksna, ir šeštoje klasėje pradėjo rašyti. Taip pat šioje mokykloje Maironiui teko susipažinti su Adomu Mickevičiumi.

• Baigdamas gimnaziją, daug žinių gavo apie Lietuvos istoriją.

• 1883 m. baigia šią mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Kijevo universitetą, kur studijavo literatūrą.

• 1884 m. tėvų paragintas ir įkalbėtas metė mokslus Kijevo universitete ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Tai, kad Maironis pasinėrė į lietuvių literatūrą, tam didžiulę įtaką padarė Antanas Baranauskas, kuris tuo metu seminarijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

• 1888 -1892 m. mokėsi Peterburgo universitete. Šiame laikotarpyje pirmą kartą pasinaudojo savo slapyvardžiu Maironis.

• 1888 -1892 m. mokėsi Peterburgo universitete. Šiame laikotarpyje pirmą kartą pasinaudojo savo slapyvardžiu Maironis.

• 1895 m. pasirodo garsiausias eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.

• 1909 m. tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Jam pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią seminariją

• 1932 m. liepos 28 dieną mirė. Palaidotas Kaune.

Biografija

Gimė Pasandravyje, Raseinių rajone.

Tėvai buvo valstiečiai.

Pusmetį mokėsis valdžios mokykloje,

1874 įstojo į Kauno gimnazijos

parengiamąją klasę, kurioje mokėsi 2 metus,

kol pramoko rusų kalbos.

Baigęs 4 klases, artimo draugo

Antano Vytaro pakalbintas, norėjo stoti į

kunigų seminariją, bet paklusęs tėvo valiai

pasiliko gimnazijoje.

Biografija1883 baigęs gimnaziją įstojo į Kijevo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. Išklausęs vieną semestrą, 1884 pavasarį ir vasarą dirbo namų mokytoju Žurovskio dvare Samhorodoke.

Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kuria baigė 1888.

1891 priėmė į kunigų šventinimus. Tais pačiais metais išspausdino pirmą eilėraštį Maironio pseudonimu.

1892 grįžo profesorium į Kauno kunigų seminariją, kur praleido, kaip pats sakė „laimingiausius savo amžiaus metus“.

Nuo 1894 rudens Peterburgo katalikų dvasinės akademijos profesorius, dėstė dogmatinę ir moralinę teologiją.

Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomenės gyvenime: buvo Labdaringos lietuvių ir žemaičių draugystės narys ir rėmėjas, rašė rusų periodikoje lietuvių spaudos draudimo klausymais.

Susikūrus nepriklausomai valstybei, profesoriavo LU Teologijos-filosofijos fakultete, kurį laiką buvo dekanas.

Mirė 1932 birželio 28d. Kaune, palaidotas Katedros kriptoje.

Biografija

Maironis vartojo įvairius poezijos žanrus: oratorinį eilėrštį, dainą, elegiją,

satyrą, baladę, poemą.

Poeto posmai yra sklandūs, lengvai skaitomi ir suvokiami, vyrauja ketureiliai,

kryžminis rimas.

Maironis lietuvių poezijoje įtvirtino ir ištobulino silabotoninę eilėdarą.

Jo eilėraščiai buvo labai populiarūs ir virto dainomis.

Tėvynės paveikslas Maironio kūryboje.

Tėvynės paveikslas Maironio kūryboje

Maironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie Tėvynę.

Jais poetas žadino lietuvių tautinę savimonę:

poetizavo lietuvių kovas su kryžiuočiais, Vytautą Didijį, tvirtas pilis,

kovas už laisvę.

Itin svarbus motyvas - nacionalinis savitumas.

Maironis savo poezijoje aukština didelius protėvių žygius ir jų šlovę. Šiuose eilėraščiuose ilgimasi herojiškos ir šlovingos praeities.

Poetas aukštino tautines vertybes - kalbą, dainas, geltonkases lietuvaites,

gražias sodybas ir darželius...

Maironio eilėse regima ir puikių Lietuvos peizažų su charakteringais

kraštovaizdžiais. Eilėraščių lyrinis subjektas perteikia meilę tėvynei.

Ši meilė yra ir asmeniškas ir tautą vienijantis aspektas. Tėvynė aukštinama

ir tautos vardu. [”Graži tu mūsų, brangi tėvyne!”].

Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje

Kūrybos bruožai

• Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietucių literatūroje. Tai tautinioatgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platinadraudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui. Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų.

Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį.

Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.

Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje ir sudaro jo konflikto pagrindą.

Maironis mėgo eilėraštį komponuoti iš dviejų dalių: iš pradžių piešiamas epiškesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutinėje strofoje, išreiškiamas asmeninis kalbančiojo požiūris ir jausmai. Ne viename eilėraštyje Maironis kalba apie poeto misiją, apie norą būti išgirstam, suprastam ir įvertintam. Kartais poetas prisipažįsta, kad nesupratimas slegia, todėl neretai nutyla, neišsako iki galo, neišreiškia žodžiais to, ką nujaučia. Laisvą poetinę jo saviraišką tramdo prisiimti visuomeniniai įsipareigojimai, priklausymas kunigų luomui.

Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų. Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisuką nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne vienas lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti.

Paminklas Maironiui Kaune

Kūryba

Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895).

Poemos: "Lietuva" (1888 m. , neišspausdinta), "Tarp skausmų į garbę" (1895 m. , S. Garnio slapyvardžiu), "Nuo Birutės kalno", "Janoji Lietuva", "Raseinių Magdė" (1909 m.), "Mūsų vargai" (1920 m.).

Libretai: " Kame išganymas" (1895 m.) ir "Nelaimingos Dangutės vestuvės" (1930 m.);

Istorinė draminė trilogija "Kęstučio mirtis" (1921 m.), "Vytautas pas kryžiuočius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje romantiškai idealizavo Lietuvos praeitį.

Literatūros istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa visuotinės literatūros istorija" (1926m.);

Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, parašė populiarią istoriją "Apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891 m.).

Parašė nemažai ir publicistinių straipsnių, teologijos studijų. Išvertė Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų.

• „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)

• „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu)

• „Nuo Birutės kalno“

• „Jaunoji Lietuva“

• „Raseinių Magdė“ – 1909 m.

• „Mūsų vargai“ – 1920 m.

• Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) gimtinėje Pasandravyje išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktinė. Sodyboje pastatytas paminklinis akmuo. Poetas augo Bernotų viensėdyje, į kurį 1864 m. sugrįžo Mačiulių šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame įrengta etnografinė ekspozicija. Šis namas, Maironiui padedant, atstatytas tėvų namo, sudegusio per I-ąjį pasaulinį karą, vietoje. Išlikusi ledainė, šulinys, tvartai, atstatyta klėtis. Pakelyje iš Bernotų į Pasandravį - 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapinaitės, poeto pamėgtas šaltinėlis, kitos paminklinės vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknės ir Sandravos upelius, nutiestas ir kryžiais bei koplytėlėmis papuoštas takas, jungiantis Bernotus, Maironio šaltinėlį ir Pasandravį.1998 m. Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Mačiulių šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos.Pasandravyje, nuostabiame gamtos kampelyje, vyksta daug rajono kultūrinių renginių; juose skamba poezijos posmai, sklinda pagal Maironio posmus sukurta muzika.Maironio gimtinę kasmet aplanko respublikos jaunieji maironiečiai, rajono ir respublikos moksleiviai, nemažai kitų svečių, Maironio kūrybos gerbėjų.

Ačiū už dėmesį !Sukūrė Darius Juknevičius 10 kl.