Tyrimas atliktas Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės užsakymu

Tyrimą atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija Macroscope tyrimai

2009 m. lapkritis, Vilnius

Apie tyrimą

Mintis vykdyti kompleksinį buitinių atliekų rūšiavimo tyrimą kilo pastebėjus visuomenėje sklindančius ir vis stiprėjančius gandus apie tai, kad nepaisant to, jog buitinių atliekų rūšiavimui skirti specializuoti konteineriai yra prieinami – atliekas tvarkančios įmonės jas pila kartu su visomis buitinėmis atliekomis. Tačiau tai tik prielaida. Kaip yra iš tikrųjų?

Siekiant atsakyti į šį klausimą buvo vykdomas kompleksinis tyrimas, kurio tikslinės grupės – Lietuvos gyventojai ir buitines atliekas bei antrines žaliavas tvarkančios įmonės.

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti gyventojų požiūrį į atliekų rūšiavimą, atliekų tvarkytojus ir įvertinti galimus šio požiūrio šaltinius.

Įmonių tyrimui buvo keliami uždaviniai sužinoti, kaip įmonės tvarko antrines žaliavas, ar gyventojai naudoja konteinerius pagal paskirtį, o taip pat – kokias pagrindines atliekų tvarkymo sistemos problemas Lietuvoje mato. Tyrimo metu buvo apklausti 1135 Lietuvos gyventojai, bei 57 iš 62 Lietuvoje veikiančių buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą vykdančių įmonių.

Trumpai įvertinant tyrimo rezultatus pasakytina, kad prielaida apie gana plačiai paplitusį įsitikinimą dėl nesąžiningai tvarkomų atliekų pasitvirtino. Ir visgi įmonių tyrimas parodė, kad šie gandai realaus pagrindo neturi. Įmonės žino apie gyventojų tarpe vis stiprėjantį negatyvų požiūrį, tačiau nieko su tuo padaryti kol kas negali. Trūkstant aiškios ir centralizuotos buitinių atliekų tvarkymo sistemos, daugelis atliekas tvarkančių įmonių teigia dirbančios nuostolingai. Todėl trūksta lėšų specializuotai technikai

įsigyti. Gyventojai mato, kaip surūšiuotos atliekos surenkamos tomis pačiomis mašinomis ir daro prielaidas, kad žaliavos panaudojamos ne pagal paskirtį, t.y. jų darbas nueina perniek. Vadovaujantis šiomis prielaidomis mažėja polinkis rūšiuoti atliekas, nes „vis tiek įmonės viską veža į sąvartyną“.

Įvadą baigiant pozityviai, paminėtina, kad tiek gyventojai, tiek atliekas tvarkančios įmonės sutaria, kad pirmas dalykas, kurį reikia padaryti kelyje į situacijos gerinimą – informuoti ir šviesti ne tik apie rūšiavimo svarbą, bet ir apie tai, kas nutinka su antrinėmis žaliavomis po to, kai jos patenka į konteinerius.

Kviečiame susipažinti su tyrimo rezultatais.Macroscope tyrimai

3

Turinys

APIE TYRIMĄ.....................................................................2

I. BUITINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO PADĖTIES APŽVALGA......................................................4

II.LIETUVOS GYVENTOJŲ TYRIMAS......................................7

Tyrimo metodika.................................................................................7

Rezultatai...........................................................................................9Rūšiavimas ir konteinerių prieinamumas...............................................................9Priežastys ir paskatos..........................................................................................11Padėtis gyventojų akimis.....................................................................................11Tvarkančių įmonių sąžiningumo vertinimas.........................................................12

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ VYKDANČIŲ LIETUVOS ĮMONIŲ TYRIMAS.........................................................15

Tyrimo metodika...............................................................................15

Rezultatai.........................................................................................17Konteinerių naudojimo padėtis............................................................................17Konteinerių pakankamumas................................................................................18Netvarkingai surūšiuotų šiukšlių tvarkymas........................................................19Siūlymai gyventojų sąmoningumui skatinti.........................................................21Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos problemos...................................................23

IŠVADOS.........................................................................26

PRIEDAS 1. GYVENTOJŲ TYRIMO REZULTATŲ LENTELĖS......29

Priedas 2. Įmonių tyrimo rezultatų lentelės....................................33

4

5

I. Buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo padėties apžvalga

Pirmąjį buitinių atliekų rūšiavimo populiarinimo etapą Lietuva jau yra įveikusi. Atliekų rūšiavimo sąvoka yra žinoma, visuomenė yra informuota apie rūšiavimo svarbą, žaliųjų gretos vis gausėja, o žodis „ekologija“ ištariamas vis dažniau.

Tačiau skaičiai liudija, kad informacinėse kampanijose braižoma teorija kol kas nėra realizuota praktikoje. Atliekų tvarkymo paslauga vis dar nėra prieinama 13 proc. gyventojų. Per 2008 m. surinktos 1 281 903,94 tonos atliekų, o tai yra 384 kg atliekų kiekvienam asmeniui. Dar 13 proc., arba 191548,86 tonos dėl atliekų tvarkymo paslaugos neprieinamumo nusėda Lietuvos miškuose ir laukuose1.

2008 metais buvo panaudotos tik 10 % surenkamų komunalinių atliekų. Tuo metu kai valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad iki 2013 metų turi būti perdirbama arba kitaip panaudojama ne mažiau kaip pusė visų surenkamų atliekų.

Lietuvoje yra 6808 antrinių žaliavų konteinerių aikštelės. Viena aikštelė vidutiniškai tenka 456 gyventojams, su ženkliais skirtumais regionuose.

1 Šiame skyriuje panaudota statistinė informacija pateikiama ir grafikai konstruojami pagal LR Aplinkos ministerijos dokumentą „Apibendrinta informacija apie atliekų tvarkymo sistemas Lietuvos savivaldybėse 2008-2009 metais.

6

Tokios sistemos pasekmė – skirtinguose regionuose perdirbamas ženkliai skirtingas atliekų kiekis. Mažiausiai – Alytuje ir Šiauliuose, daugiausiai – Utenoje (žr. grafikus).

Šiuo metu Lietuvoje nusistovėjusi tvarka, kad atliekų surinkimo ir surinkimo apmokestinimo sistemas kiekviena savivaldybė nustato pati. Kaip rodo įmonių tyrimas – tvarkos gana skirtingos (plačiau žr. III skyrių). Esminis tvarkos indikatorius – finansavimo šaltinių pasiskirstymas.

Matoma, kad Šiauliuose, kur antrinių žaliavų aikštelių tankis (pagal gyventojų, kuriems tenka viena aikštelė, skaičių) Lietuvos kontekste yra vienas mažiausių, o už atliekų tvarkymą daugiausiai moka patys gyventojai – perdirbama mažiausiai atliekų Lietuvoje. Tuo tarpu Utenoje, prie panašių aikštelių skaičiaus ir finansavimo sistemos – perdirbama daugiausiai Lietuvoje. Tokia situacija galimai susiklosto dėl skirtingų atliekų tvarkymo sistemų Lietuvos regionuose.

7

8

2

2 Už nuotraukas dėkojame „Olegui 209“9

10

Lietuvos gyventojų tyrimas

II. Lietuvos gyventojų tyrimas

Tyrimo metodika

Tikslinė grupė Lietuvos gyventojaiDuomenų rinkimo

metodas integruoti CAWI (Computer Assisted Web

Interviewing) ir CATI (Computer Assisted Telephone

Interviewing) metodaiDuomenų surinkimo

laikas2009 m. spalio 26 – lapkričio 4 dienomis

Populiacija 3 349 872Imtis 1135Kvotos tolygus pasiskirstymas pagal apskritisTikimybė ir paklaida 99 % ir 3 %

Tyrimo uždaviniaiGyventojų tyrimui buvo keliami uždaviniai nustatyti:

- ar gyventojai rūšiuoja, kurias atliekas rūšiuoja ir kurias pristato į surinkimo punktus;

- kokia rūšiuojančiųjų motyvacija ir tikslai, ir dėl kokių priežasčių nėra rūšiuojama;

- kiek Lietuvos atliekų, gyventojų manymu, yra surūšiuojama;- koks požiūris į atliekų tvarkytojus ir atliekų tvarkymo procedūras.

Uždaviniams įgyvendinti buvo taikomas 5 demografinių ir 11 teminių klausimų klausimynas, iš kurių vienas klausimas buvo atviras.

11

Demografinės charakteristikos

Apskritis N %Alytaus apskritis 58 5,1Kauno apskritis 242 21,3Klaipėdos apskritis 120 10,6Marijampolės apskritis 57 5,0Panevėžio apskritis 92 8,1Šiaulių apskritis 136 12,0Tauragės apskritis 40 3,5Telšių apskritis 58 5,1Utenos apskritis 57 5,0Vilniaus apskritis 275 24,2Viso: 1135 100,0

Amžius N % Išsilavinimas N %

18 - 29 m. 274 24,2Pradinis, nebaigtas vidurinis 38 3,3

30 - 39 m. 311 27,4Vidurinis, spec. ar prof. vidurinis

233 20,5

40 - 49 m. 231 20,4Aukštesnysis, aukštasis neuniversitetinis

198 17,4

50 - 59 m. 162 14,3 Aukštasis65

6 57,860 - 80 m. 149 13,1 Nenorėčiau nurodyti 5 0,4Daugiau nei 80 m. 8 0,7 Kita 5 0,4

Viso:113

5100,

0 Viso:1135 100,0

Užimtumas N %Studijuoju, mokausi 68 6Dirbu 828 73Nedirbu, ieškau

darbo 48 4,2Esu vaiko priežiūros

atostogose 55 4,812

Esu pensininkas 116 10,2Esu neįgalus 11 1Kita 9 0,8

Viso:113

100

13

Rezultatai

Rūšiavimas ir konteinerių prieinamumas

Vienaip ar kitaip rūšiuojantys pasisakė 62,3 proc. apklaustųjų. Tačiau daugiabučiuose gyvenančių žmonių grupėje rūšiuojančių yra šiek tiek daugiau: daugiabučiuose rūšiuoja 65 proc., o nuosavuose namuose – 57,6 proc.

Daugiausiai gyventojai rūšiuoja stiklą, plastiką ir popierių (žr. grafiką). Rūšiuojančių tarpe yra 52,3 proc. žmonių rūšiuojančių visas tris antrinių žaliavų rūšis: ir stiklą, ir plastiką, ir popierių. 23,2 proc. rūpinasi, kad organinės medžiagos nepatektų į bendrus buitinių atliekų konteinerius.

Kalbant apie rūšiavimo metodus svarbu paminėti, kad 7,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad atliekas degina. 3,4 proc. – tik degina, o 1,4 proc. – rūpinasi tik organinėmis atliekomis. Taigi, galutinis rūšiuojančių, jei juos apibrėžtume kaip tuos, kurie prisideda prie antrinių žaliavų surinkimo, gyventojų skaičius yra 58,4 proc.

Regionuose situacija ženkliai skiriasi. Daugiausiai rūšiuojančių asmenų yra Tauragės ir Utenos apskrityse, mažiausiai – Šiauliuose ir Klaipėdoje (žr. grafiką).

14

Beveik 7 iš 10 respondentų nurodė, kad greta jų gyvenamosios vietos yra antrinių žaliavų rūšiavimui skirti konteineriai. 12,2 proc. nurodė, kad specializuoti konteineriai nuolat perpildyti arba yra nenaudojami pagal paskirtį.

Situacija skiriasi kalbant apie daugiabučių ir nuosavų namų apylinkes – specializuoti konteineriai nėra prieinami daugiau nei pusei nuosavų namų gyventojų (žr. grafiką), tuo metu daugiabučių gyventojų grupėje šis procentas yra 18,8 proc. Ir vis gi, rūšiuojančių ir nerūšiuojančių gyventojų pasiskirstymas šiose grupėse skiriasi neženkliai: daugiabučiuose nerūšiuoja 35 proc., o nuosavuose namuose – 42,4 proc. gyventojų.

15

Grupėje, kuriai konteineriai yra prieinami, atliekas rūšiuoja 82,8 proc. apklaustųjų, tuo metu toje grupėje, kuri nurodė, kad konteineriai „yra, bet tolokai“, rūšiuojančių žmonių yra tik 57,3 proc.

Žvelgiant kitu kampu, darytina prielaida, kad motyvuotiems rūšiuoti gyventojams – konteinerių prie namų trūkumas nėra kliūtis. Grupėje, kuriems antrinių žaliavų surinkimui skirti konteineriai nėra prieinami šalia namų – 32,8 proc. visgi nurodo rūšiuojantys.

Gyventojų taip pat buvo teiraujamasi, ką jie pristatinėja į surinkimo punktus. Vienas ar kitas atliekas į surinkimo punktus pristato beveik 6 iš 10 respondentų. Dažniausiai į surinkimo punktus pristatomas stiklas. Kitos medžiagos pristatomos rečiau:- butelius (53,1 %);- kitą stiklo tarą (8,5 %);- popierių (7,2 %);- plastiką (2,8 %);- metalą (2,1 %);- buitinę techniką, elementus (2,0 %);- kita(0,8 %).

16

Priežastys ir paskatos

Dar viena klausimų grupė buvo skirta nustatyti, kokios priežastys skatina gyventojus rūšiuoti, o kokios sulaiko nerūšiuojančius.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai rūšiuoja – noras prisidėti prie ekologinės taršos mažinimo. Tai skatina 63,9 proc. apklaustųjų. 30,7 proc. pasisakė, kad pagrindinė paskata rūšiuoti yra stovintys konteineriai. 5,9 proc. įvardino, kad rūšiuoti yra patogiau nei nerūšiuoti – esą ne taip greitai prisikaupia buitinių atliekų, atitinkamai jas ne taip dažnai reikia išnešti.

Dar 14,1 proc. nurodė, kad jiems tai patinka, 9,1 proc. teigė rūšiuojantys, nes taip daro jų šeima ar draugai. Tuo tarpu pareigos jausmą įvardino 3,8 proc. 2,7 proc. nurodė, kad tai jiems yra įprasta.

Pagrindinė nerūšiavimo priežastis yra specializuotų konteinerių gyvenamojoje vietoje trūkumas (69,9 proc.).

Padėtis gyventojų akimis

Gyventojų buvo teiraujamasi, kiek, jų manymu, buitinių atliekų Lietuvoje yra surūšiuojama. Kaip jau buvo minima pirmajame skyriuje, strateginiame Lietuvos plane yra numatyta, kad 2013 metais Lietuva sutvarkys pusę

17

atliekų, tuo tarpu LR Aplinkos ministerijos duomenimis 2008 m. Lietuvoje buvo perdirbta arba kitaip panaudota tik 10 proc. atliekų.

Didelė dalis gyventojų situaciją vertina žymiai pozityviau. 37,2 proc. nurodo nežinantys, 30,2 proc. mano, kad skaičius yra iki 10 proc.,

tuo tarpu likę 32,2 proc. mano, kad Lietuvoje surūšiuojama daugiau nei 10 proc. atliekų, iš kurių 7,4 proc. nurodo 30 arba daugiau procentų.

18

Tvarkančių įmonių sąžiningumo vertinimas

Tyrimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti, ar gyventojų sąmonėje iš tiesų gajūs stereotipai apie atliekas tvarkančias įmones.

Pirmiausiai gyventojų buvo prašoma nurodyti, kokiu būdu, jų manymu, atliekų vežėjai išveža gyventojų surūšiuotas šiukšles iš specializuotų konteinerių. Atsakymų pasiskirstymas rodo, kad dauguma (42,4 proc.) mano, esą skirtingos mašinos išveža skirtingas atliekų rūšis arba vienoje mašinoje yra keli skirtingoms atliekoms skirti skyriai. 8,3 proc. mano, kad šiukšles iš konteinerių pila kartu, t.y. į vieną mašinos skyrių, o po to rūšiuoja iš naujo.

Daugiau nei kas ketvirtas Lietuvos gyventojas nežino kaip yra tvarkomos antrinės žaliavos, t.y. neturi apie tai informacijos.

Manančių, kad viskas iš specializuotų konteinerių pilama kartu, bei nurodančių, kad konteineriai stovi tik dėl vaizdo yra 23 proc., t.y. beveik ketvirtadalis.

19

20

Paklausti, ar jų manymu šiukšlių tvarkytojai sąžiningai atlieka savo darbą, 26,7 proc. respondentų atsakė neigiamai. Dar 15,3 proc. lieka neapsisprendę (vertindami sąžiningumą, nurodo „nei taip, nei ne“) (žr. grafiką).

Respondentų, kurie nurodė, esą įmonės tvarko surūšiuotas žaliavas nesąžiningai buvo prašoma atsakyti, kodėl, jų manymu, įmonės taip elgiasi – naudotas atviras klausimas. Penktadalis į klausimą atsakiusiųjų vienaip ar kitaip užsimena, kad, jų manymu, sąžiningas antrinių žaliavų tvarkymas yra brangiai kainuojantis procesas, dėl įmonėms jo vykdyti sąžiningai neapsimoka. Vieni respondentai kalba apie „finansavimo trūkumą“, kiti apie nesąžiningumą, kaip sąnaudų mažinimo metodą. Sakoma, kad „rūšiavimas ir yra ta sąnauda, kurios buvo atsisakyta siekiant pelno“ arba tiesiogiai „atliekų rūšiavimas, tai didelis išpūstas burbulas. Atsakingos įmonės tik "plauna"pinigus ir tiek“.

Pasitaiko linkusių, vaizdžiai tariant, bausti atliekų tvarkytojus nerūšiavimu: „moku didelį mokestį už šiukšles kažkokiai tai atliekų tarnybai, tai tegul jie ir rūšiuoja“.

Antras pagal paminėjimo dažnumą aspektas, kuriuo gyventojai paaiškina įmonių nesąžiningumą yra abejingumas. 19,5 proc. apklaustųjų vienokia ar kitokia forma kalba apie elementarios kultūros stoką, manoma, kad

21

įmonių vadovai ir darbuotojai „nepilietiški, nemotyvuojami ir neatsakingi“.

Pasitaiko priežastis kildinančių iš „nacionalinio charakterio”: „pas mus lietuviai tuo (sąžiningumu) nepasižymi, o jei ir dirba kaip reikia tai trumpai nes į žmogaus gerus norus ar pastangas nekreipiamas joks dėmesys“, „mūsų šalis dar nepribrendusi iki sąžiningo darbo“ arba „dabar nėra Lietuvoj sąžiningų žmonių“. Kiti vertina, jog „stinga motyvacijos: patogiau suversti viską į vieną“, arba „tiek įmonėms, tiek jų darbuotojams trūksta atsakomybės jausmo“.

Apeliacija į pačių gyventojų atsakingumą pasigirsta vos kelių respondentų lūpose. Jie mano, kad „patys gyventojai nenori prie to rūšiavimo prisidėti“, kad „gyventojai jas (šiukšles) deda labai netvarkingai“, o priežiūros institucijos „nebaudžia tiek gyventojų, tiek įmonių“.

12,5 proc. nurodo asmeniškai matę, arba iš artimų draugų girdėję mačius, kaip šiukšlės iš specializuotų konteinerių yra pilamos į tą patį automobilį. Vienas respondentas sako: „anksčiau atliekas sąžiningai rūšiavau, bet pamačiau, kad atliekas surenkanti įmonė į vieną mašiną verčia atliekas“. Kitas teigia buvęs informuotas, kad atliekų įmonė nerūšiuoja ir verčia į sąvartyną, o rūšiavimo konteineriai pastatyti „tik dėl akių, nes to reikalauja ES. Nežinau ar tai tiesa“. Dažnas teigia, kad stinga informacijos, „atsakingi pareigūnai kalba labai miglotai ir neaiškiai. Dabar atliekų nerūšiuoju, labai nusivyliau“.

Kas dešimtas respondentas problemas kildina iš netvarkingos įstatyminės bazės, priežiūros sistemos ir nuobaudų trūkumo. Manoma, kad „reikėtų sugriežtinti atliekų pristatymą į sąvartyną, kad atsakingiau žiūrėtų”.

22

23

Komunalinių atliekų surinkimą vykdančių Lietuvos įmonių tyrimas

Tyrimo metodika

Tikslinė grupė komunalinių atliekų surinkimą vykdančios įmonėsRespondentų grupė

įmonės vadovai, arba už antrinių žaliavų surinkimą ir tvarkymą atsakingi asmenys

Duomenų rinkimo metodas

pagilinti interviu telefonu (CATI - Computer Assisted Telephone Interviewing)

Duomenų surinkimo laikas

2009 m. lapkričio 2-6 dienomis

Populiacija 104Imtis 62

LR Aplinkos ministerijos duomenimis Lietuvoje metų pradžioje veikė 104 komunalinių atliekų surinkimo paslaugas teikiančios įmonės (duomenys surinkti iš Lietuvos savivaldybių). Susisiekti pavyko su 101 įmone. 22 pozicijos eliminuotos paaiškėjus, kad tai tos pačios įmonės vietiniai padaliniai (nors savivaldybės statistikoje sakoma, esą tokių įmonių yra

24

Komunalinių atliekų surinkimą vykdančių Lietuvos įmonių tyrimas

104), o tyrimo metu buvo numatyta apklausti po vieną atstovą iš kiekvienos įmonės.

Dar 20 įmonių tyrimo metu buvo nufiltruotos išaiškinus, kad antrinių žaliavų surinkimu jos neužsiima.

Su trimis įmonėmis nepavyko susisiekti – nurodytais telefonais per visą tyrimo vykdymo laikotarpį nebuvo atsiliepta.

Dvi įmonės griežtai atsisakė atsakinėti į jiems pateiktus klausimus: UAB A.S.A. Vilnius ir UAB Druskininkų komunalinis ūkis.

Rezultate buvo apklaustos 57 iš 62 tyrimo kriterijus atitinkančių įmonių, t.y. atsakomumo lygis – 92 proc.

Verta pažymėti, kad dauguma įmonių atstovų, pasakodami apie situaciją, ypatingai atsakinėdami į atvirus tyrimo klausimus rodo susirūpinimą atliekų rūšiavimo sektoriuje susidariusia situacija, noriai pasakoja problemas ir tiki, kad gyventojų informavimas gali padėti pagerinti situaciją.

Tyrimo uždaviniai

Įmonių tyrimui buvo keliami uždaviniai nustatyti:- kaip įmonės vertina gyventojų tvarkingumą rūšiuojant atliekas;- ar regionuose yra pakankamai antrinių žaliavų surinkimui skirtų

konteinerių ir kurie iš jų užsipildo dažniausiai;- ar visi konteineriai naudojami pagal paskirtį;- kodėl, įmonių vertinimu, gyventojai nerūšiuoja atliekų;- kaip įmonės vertina Lietuvos galimybes iki 2013 metų perdirbti ne

mažiau kaip pusę visų surenkamų atliekų;- koks yra įmonių apsirūpinimas technika;- kaip elgiamasi tais atvejais, kai specializuotuose konteineriuose

randamos nesurūšiuotos šiukšlės;- kokiais automobiliais yra išvežamos antrinės žaliavos.

25

Uždaviniams įgyvendinti buvo naudojamas 3 demografinių klausimų ir 12 teminių klausimų klausimynas, iš kurių, siekiant sužinoti ekspertinį įmonių atstovų vertinimą, du klausimai buvo atviri.

Demografinės charakteristikos2 iš 3 įmones atstovavusių asmenų užima vadovaujančias pareigas: yra įmonių

direktoriai arba padalinių vadovai, kiti – už antrinių žaliavų surinkimą atsakingi, arba situaciją gerai žinantys asmenys. Dauguma (65 proc.) apklaustųjų yra 40 m. ir vyresni asmenys. Svarbu paminėti, kad atliekų tvarkymo sektoriuje pusė apklaustųjų dirba daugiau nei 6 metus (žr. grafiką).

26

Rezultatai

Konteinerių naudojimo padėtis

Įmonių buvo prašoma 10 balų skalėje įvertinti, kaip tvarkingai gyventojai rūšiuoja atliekas. Vidutinis vertinimo balas - 5,6 iš 10.

Prasčiausias 1 (labai netvarkingai) ir aukščiausias – 10 (labai tvarkingai) įvertinimai, nebuvo skirti nei viename Lietuvos regione (žr. žemiau grafike). Apbendrinant teigtina, kad įmonės jų aptarnaujamų gyventojų tvarkingumą rūšiuojant atliekas vertina vidutiniškai.

Įmonių atstovai taip pat buvo prašomi įvertinti kas kelintas specializuotas konteineris yra naudojamas ne pagal paskirtį. Dauguma įvardijo, kad ne pagal paskirtį naudojami 2 iš 10 konteinerių, t.y. kas penktas.

38,9 proc. respondentų, paklausti, kiek konteinerių jų regione gyventojai naudoja ne pagal paskirtį, nurodė penkis ar daugiau.

Komunalinių įmonių atstovai svarstė priežastis dėl kurių gyventojai nerūšiuoja buitinių atliekų. 46 proc. mano, kad gyventojai nerūšiuoja, nes už surūšiuotas atliekas nėra atlyginama. Įmonių atstovų nuomone, tai priklauso ir nuo pačių žmonių sąmoningumo , kultūros ir pripratimo. 42

27

proc. atstovų pabrėžė, kad gyventojams tai nėra svarbu. 30 proc. apklaustųjų mano, kad gyventojams gaila laiko.

Atstovai teigia, kad gyventojams trūksta informacijos apie tai, kaip šiukšlės yra renkamos, tvarkomos ir perrūšiuojamos, todėl, jų manymu, dalis gyventojų galvoja, kad jų surūšiuotos šiukšlės yra supilamos į vieną mašiną ir išvežamos tiesiai į sąvartyną. Tad 26 proc. įmonių atstovų sutinka su teiginiu , kad gyventojai netiki, kad šiukšlės yra tinkamai panaudojamos.

28

2 iš 5 įmonių mano, kad gyventojai nerūšiuoja, nes prie namų nėra konteinerių. O tokia situacija daugiausiai aktuali kalbant apie Lietuvos kaimus ir gyvenvietes, prie kurių yra sudėtinga privažiuoti, dėl ko kyla atliekų surinkimo sąnaudos (žr. žemiau grafike).

Žemaitijos regione veikiančios įmonės direktorius teigia, kad kalbos apie tai, jog už surūšiuotas atliekas turi būti atlyginama yra itin populiarios. Tačiau, jo manymu, tokia nuostata klaidinga: „šiandien Lietuvoje galioja stiklo taros depozitas alaus buteliams. Kiek procentų grįžta?“. Jo manymu, atspirties taškas galėtų būti toks: kuo daugiau žmogus surūšiuoja – tuo mažiau jam reikia mokėti už buitinių atliekų išvežimą ir patekimą į sąvartynus: „kai šalinti sąvartyne tampa brangu, tada žmogus pradeda rūšiuoti – tai elementaru.“

Dažnas respondentas mini Vokietijos pavyzdį kaip gerąją patirtį: šioje šalyje atlyginimas už atliekų surūšiavimą nepasiteisino.

Dar viena komunalinių įmonių atstovų minima priežastis, dėl kurios gyventojai nerūšiuoja savo buitinių atliekų yra nepatogumai rūšiuoti savo buitines atliekas namuose.

Įmonių atstovų buvo klausiama, ar jie asmeniškai rūšiuoja atliekas, didžioji dauguma apklaustųjų (89 proc.) pabrėžė, kad rūšiuoja, skatina rūšiuoti savo artimuosius, o kai kurie net yra laikomi pavyzdžiais savo

29

gyvenamojoje vietovėje. 11 proc. įmonių atstovų nerūšiuoja savo buitinių atliekų iš principo nuo tada, kai jų regione buvo patvirtinta rinkliava iš gyventojų už atliekų rūšiavimą.

Konteinerių pakankamumas

Kitas temos vertinimo kriterijus – specializuotų konteinerių pakankamumas atsižvelgiant į tai, kaip gyventojai juos naudoja.

51 proc. įmonių teigia, kad jų aptarnaujamame regione specializuotų konteinerių yra pakankamai, 46 proc. mano, kad per mažai ir 3 proc.– per daug. Konteinerių trūkumas dažniausiai pastebimas Lietuvos kaimų ir gyvenviečių vietovėse.

Gyventojams dažniausiai yra prieinami trijų rūšių konteineriai: stiklui, popieriui ir plastikui. Įmonių atstovai pabrėžė, kad kiekvienos iš šių rūšių konteineris prisipildo skirtingu greičiu – plastiko surenkama daugiausiai (žr. grafike).

Tai priklauso nuo metų laiko, nuo konteinerių stovėjimo vietos (daugiabučių namų ar nuosavų namų kvartalas) ir nuo specializuoto konteinerio formos. Popierius žiemą renkasi lėčiau, dėl to, kad nuosavų namų gyventojai jį degina, teigia įmonių atstovai.

2 iš 3 įmonių yra aprūpintos pakankamu kiekiu įrangos surūšiuotoms gyventojų atliekoms tvarkyti. 9 proc. įmonių atliekoms tvarkyti ar net surinkti samdo kitas įmones (žr. žemiau grafike).

30

Netvarkingai surūšiuotų šiukšlių tvarkymas

Tais atvejais, kai specializuotame konteineryje randamos nesurūšiuotos atliekos, dauguma (74 proc.) įmonių perrūšiuoja atliekas pačios. 14 proc. įmonių samdo rūšiavimo įmones arba parduoda atliekas rūšiavimo įmonėms, kurios mišrias atliekas perrenka, tačiau taiko tam tikrus kintančius tarifus, priklausančius nuo atliekų užterštumo, kas dar labiau mažina veiklos atsiperkamumą.

7 proc. įmonių, radę pastebimai blogai surūšiuotas atliekas veža tiesiai į sąvartyną. Gyventojai jų aptarnaujamuose regionuose atliekas rūšiuoja labai prastai ir įmonėms neapsimoka nei pačioms perrūšiuoti, nei parduoti šių atliekų perrūšiuotojams (žr. žemiau grafike).

Įmonės, kurios nėra aprūpintos pakankamu kiekiu įrangos atliekoms tvarkyti, dažniausiai atliekas rūšiuoja pačios (75 proc.). Jų teigimu, tam daug

31

įrangos nereikia, atliekos yra rūšiuojamos fiziniu darbu, kurį atlieka vienas ar daugiau žmonių.

Pusė apklaustųjų įmonių surūšiuotoms gyventojų atliekoms surinkti naudoja vieną mašiną, kuri suderintu grafiku važinėje po vietoves ir surenka vienos rūšies atliekas. Dalis (30 proc.) įmonių skirtingas rūšis atliekų surenka skirtingomis mašinomis. Dažnai antrinėms buitinėms žaliavoms surinkti yra naudojamos specializuotos mašinos su kranais, varpo formos konteineriams pakelti. Kai kurios įmonės (16 proc.) atliekas pila į vieną mašiną su skirtingais skyriais (žr. žemiau grafike). Vienos įmonės vadovas teigia, kad jų pertvara yra „improvizuota“.

32

Siūlymai gyventojų sąmoningumui skatinti

Apmokėjimo sistema

Komunalinių įmonių atstovai teigia, kad Lietuvoje nėra vieningos atliekų tvarkymo apmokėjimo sistemos. Laikomasi nuomonės, kad šią sistemą būtina keisti, o visas reguliavimas turi būti centralizuotas – prasidėti nuo ministerijos, nes šiuo metu kiekviena Lietuvos savivaldybė nustato savo sąlygas ir tarifus. Dažnas įmonių atstovas siūlo vadovautis Vokietijos pavyzdžiu.

Manoma, kad gyventoją skatina vienintelis kriterijus – „pinigas“, kitaip tariant, finansinė motyvacija. Pasak 9 metus šioje srityje vadovaujančio asmens – „žmonės supranta pinigo kalbą“. Vilniaus apskrityje veikiančios komunalinės įmonės direktorius teigia, kad „protinga apmokėjimo sistema skatintų tai daryti. Dabar mokesčiai gyventojams renkami vienodai, nepriklausomai nuo to kiek asmuo teršia ar nerūšiuoja. Dabartinė tvarka neskatina gyventojų pinigais“.

Teigiama, kad tai paskatintų gyventojus rūšiuoti daugiau atliekų namie. Vienas Panevėžio apskrities komunalinės įmonės atstovas teigia - „reikia, kad žmonės akivaizdžiai matytų, kad jiems reikia daugiau mokėti už nerūšiuotas atliekas, labiau jas apmokestinti. Jie per kišenę turi pajusti, kad rūšiuoti apsimoka“. Alytaus apskrityje veikiančios komunalinės įmonės atstovas siūlo „įvesti atitinkamą tvarką: kiek gyventojas surūšiuoja - atitinkamai mažinti mokestį“. Manoma, kad rezultatas būtų geresnis, jei gyventojas turėtų galimybę mokėti mažiau už buitines atliekas.

33

Dalis srities ekspertų siūlo vadovautis kitų šalių pavyzdžiais, kai firmos superka metalo laužą, stiklą, plastiką, kitas žaliavas ir moka simboliškus įkainius gyventojams. Galimybė atsiskaityti su gyventojais už surūšiuotas atliekas, ekspertų vertinimu, yra labai svarbus kriterijus. Asmenys kalbėję apie gyventojų drausminimą baudomis pabrėžia, kad mūsų šalyje nėra kam jų drausminti. Vienas asmuo remdamasis kitų šalių patirtimi, nors ir siūlo, bet abejoja tokios priemonės veiksmingumu mūsų šalyje.

Kaip bebūtų, įmonių atstovai sutinka: apmokėjimo sistemą būtina keisti ir tobulinti, tačiau dar niekas nesugalvojo optimaliausio varianto, kaip tai padaryti.

Apibendrinant, įmonės siūlo taikyti finansines skatinimo priemones: rūšiuojantiems atliekas asmenims mažinti mokėjimo tarifus už

nerūšiuotų atliekų išvežimą; rinkti didesnius mokesčius už buitinių atliekų išvežimą; rinkti mokesčius nuo fakto, o ne nuo gyvenamo ploto ar gyventojų

skaičiaus; supirkti tam tikras atliekas; bausti.

Švietimas ir informavimas

Kitas įmonių pabrėžtas labai svarbus kriterijus, skatinantis gyventojus rūšiuoti atliekas yra gyventojų švietimas, informavimas ir auklėjimas nuo mažų dienų. Teigiama, kad „reikia šviesti žmones ir skleisti informaciją, ypač atokesniuose Lietuvos regionuose“. Visų pirma švietimą būtina pradėti informuojant gyventojus, kokia nauda iš to šaliai, gamtai ir patiems gyventojams.

Įmonės žino gandus, kad atliekų surinkėjai visas antrines žaliavas renka bendrai ir nerūšiuotas veža į sąvartynus. Todėl sutinka, kad būtina rengti

34

reklamines kampanijas, informuojant gyventojus apie antrinių atliekų rinkimo ir perrūšiavimo procesą. Paprastai skirtingos arba tos pačios mašinos išveža skirtingas rūšis atliekų, tačiau tam tikrais atvejais, ar tam tikruose Lietuvos regionuose, kuriuose gyventojai atliekas rūšiuoja labai netvarkingai, šiukšlės yra metamos bendrai ir po to perrūšiuojamos. Gyventojai turi būti apie tai informuojami.

Viena komunalinių paslaugų įmonių grupės įmonė kasmet vykdo pilietines akcijas, skatinančias gyventojus (mokinius) rinkti tam tikros rūšies atliekas, ir teigia matanti šioje gyventojų grupėje potencialą. Tad reikia palaukti kol užaugs kartos. Dabar, ekspertų nuomone, tai priklauso tik nuo pačių žmonių asmeninių savybių: sąmoningumo, sąžiningumo, išprusimo ir išsilavinimo.

Konteineriai

Konteinerių skaičiaus didinimas arba dažnesnis jų surinkimas yra priežastis skatinanti rūšiuoti atliekas atokesnių regionų gyventojus. Įmonėms sunku privažiuoti ir pasiekti sunkiai pasiekiamus konteinerius, o tuo atveju įmonių transportavimo išlaidos yra per didelės.

Daugelio įmonių atstovai pabrėžia, kad esminės įtakos faktoriui, ar gyventojai rūšiuoja, turi tai, koks yra konteineris. Daugiausiai paplitę varpo formos konteineriai, kurių tam tikri Lietuvos regionai visai neturi. Ten naudojami specializuoti konteineriai, atrodantys kaip ir buitinėms atliekoms skirtieji, tačiau sužymėti užrašu, kokios paskirties jie yra. Įmonių teigimu, gyventojai, matyt, retai kada varginasi paskaityti, kas užrašyta, ir tokius konteinerius gerokai dažniau naudoja ne pagal paskirtį. O taip pat pastarieji kaip ir buitinėms atliekoms skirtieji turi nukeliamą dangtį, tuo tarpu varpo formos konteineriai – nedidelio skersmens skyles, taigi maišai su buitinėmis atliekomis į juos paprasčiausiai netelpa.

35

Neretai pastebima, kad gyventojams trūksta atskiro kompostavimo konteinerio, į kurį gyventojai, pavyzdžiui, rudenį galėtų pilti lapus.

Kai kurie asmenys yra optimistiškesni ir teigia, kad situacija po truputį gerėja. Manoma, kad gyventojai turi patys priprasti prie dar naujo gyvenimo būdo, o ekonomika pati paskatins gyventojus rūšiuoti daugiau.

Lietuva yra numačiusi įvykdyti planą iki 2013 metų perdirbti ne mažiau kaip pusę visų surenkamų atliekų. Įmonių, kaip grupės, kuri atliekų tvarkyme dalyvauja intensyviausiai, buvo prašoma įvertinti, ar jų manymu, Lietuva įgyvendins užsibrėžtus tikslus. Dauguma įmonių atstovų šį planą vertina skeptiškai (78 proc.). 40 proc. Lietuvos komunalinių įmonių atstovų mano, kad Lietuvai iki 2013 metų plano įvykdyti tikrai nepavyks (žr. žemiau grafike).

15 metų atliekų tvarkymo įmonei vadovaujantis asmuo teigia, esą „Lietuva nežino kiek turi atliekų. Nes pas mus nėra atliekų registro. Bijau, kad greitai jis ir neatsiras, nes yra per daug šituo nesuinteresuotų asmenų“.

Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos problemos

Pagrindinė problema ir kitų problemų šaltinis yra visų įmonių įvardintas – institucinių atsakomybių paskirstymas. Įmonės teigia, kad „nėra vieningos krypties, kaip turėtų judėti sistema. Taip ir neaišku kas

36

atsakingas: ministerija ar savivaldybės“. Teigiama, kad Aplinkos ministerija neturi aiškios bendros atliekų tvarkymo strategijos, kaip atliekos turi būti tvarkomos, todėl kiekvienas rajonas ir apskritis tvarkosi kaip nori.

Ekspertų nuomone ministerijos priimami norminiai aktai, įsakymai, nutarimai „dirba popieriuje, - natūroj jie nedirba, o visa įstatyminė bazė yra netvarkinga ir paini. Politikų požiūris yra atmestinas - valdžia keičiasi, o projektai guli ir dulka“. Reikia įstatymo pakeitimo, papildymo, nes „gyvenimas atsilieka nuo įstatymų išleidimo ir Europinių reikalavimų. Š.m. liepos 16 d. įsigaliojo įstatymas uždaryti sąvartynus, o kur vežti kompostavimo atliekas dar nenumatyta. Pirma uždaro sąvartynus, tik po to galvoja, kur vežti visas atliekas. Įmonės pastatytos į keblią situaciją“ – sako Kauno apskrities komunalinės įmonės vadovas.

Didžiule politikų klaida įvardijamas pasirašytas susitarimas, apibrėžiantis laikotarpį iki kada turi būti atlikti tam tikri darbai. Jau jį pasirašant buvo akivaizdu, kad nėra įmanoma jo įgyvendinti.

Rinkliavos

Įmonių atstovai teigia, kad privalo būti taikoma vienoda rinkliavos sistema visai Lietuvai. Kaip buvo aprašyta pirmajame ataskaitos skyriuje, šiai dienai kiekviena savivaldybė nusistato savo apmokėjimo tvarką. Respondentai svarsto, kad „atliekas daro žmogus, o mokama už plotą, nepriklausomai nuo to, kiek jis šiukšlina. Neatidirbta dar ta rinkliava, o mes ją paskubėjome įvesti. <...> Būtų galima įvesti regioniniuose sąvartynuose rūšiavimo linijas, tada ženkliai sumažėtų atliekų kiekis. Dabar jie išaugina didžiausią atliekų kiekį.“ – teigia Alytaus apskrities vieną rajoną aptarnaujančios įmonės vadovė.

37

Itin ryškus nesusipratimas yra Akmenės savivaldybėje nustatytas rinkliavos mokestis: žmogus moka kaip gyventojas, kaip dirbantis, ir kaip daugiau nei 10 ha žemės turintis asmuo.

Vienos savivaldybės nustato mokesčius už gyvenamąjį plotą, kitos už gyventojų skaičių. Manoma, kad dėl skirtingų atliekų tvarkymo sistemų skiriasi ir regionų gyventojų požiūris į rūšiavimą - „kam rūšiuoti, jei vis tiek reikia mokėti tuos pačius mokesčius“. Sutinkama, kad rinkliavas turi nuspręsti ne savivaldybės – žmonės, tam tikra forma, patys turi turėti galimybę pasirinkti.

38

Nuostolinga veikla

Visos įmonės, nepriklausomai nuo savivaldybės, pažymi, kad antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas yra nuostolingi. Išlaidos, ypač dėl transportavimo, yra didesnės nei gaunamos pajamos. Negana to, kad antrinių žaliavų supirkimo kainos krito tris kartus, supirkėjai taiko mažesnius tarifus už neperrūšiuotas antrines žaliavas, pvz.: 1 tona pagal tam tikrą užterštumo lygį gali būti prilyginama 800 kg.

Viena didesnių problemų yra rūšiavimo aikštelių, kurios galėtų būti įrengtos šalia sąvartynų, trūkumas. Manoma, kad kuriami regioniniai sąvartynai nepasiteisins. Kai kurie sąvartynai užsipildys po 2 metų, o naujiems atidaryti lėšų nebus skiriama. Atliekos kaip ir užsienyje turi būti deginamos. Planuojama 20 m. išlaikyti sąvartyną, nors realiai jie persipildys greičiau nei per pusę laikotarpio. Siūloma įvesti sąvartynų mokestį.

Apibendrinant, pagrindinės Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos problemos, pasak atliekas tvarkančių įmonių yra: atsakomybių tarp administruojančių institucijų persidengimas; nevienodas rinkliavos iš gyventojų nustatymas; dotacijų įmonėms trūkumas; mažos atliekų supirkimo kainos; sąvartynų ir rūšiavimo aikštelių trūkumas; gyventojų abejingumas rūšiuoti atliekas.

39

IŠVADOS

62,3 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad rūšiuoja, tačiau visas tris atliekų rūšis (stiklą, plastiką ir popierių) nurodo rūšiuojantys 52,3 proc. apklaustųjų, t.y. tik kiek daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas.

Ir visgi prieš operuojant tokiais skaičiais svarbu prisiminti, kad 4 iš 10 atliekas tvarkančios įmonės nurodo, kad gyventojai ne pagal paskirtį naudoja daugiau nei pusę specializuotų konteinerių, o gyventojų tvarkingumas rūšiuojant taip pat vertinamas vidutiniu balu. Tai rodo, kad gyventojai yra linkę manyti, kad rūšiuoja, tačiau didelė dalis to nedaro teisingai.

Dauguma Lietuvos gyventojų greta savo namų yra aprūpinti antrinių žaliavų surinkimui skirtais konteineriais. Pagrindinis faktorius, skatinantis gyventojus rūšiuoti yra konteinerių prieinamumas ir patogumas jais naudotis: jei konteineriai yra toliau nuo namų – rūšiuojančių žmonių skaičius ženkliai sumažėja. Kita vertus, toje grupėje gyventojų, kuriems konteineriai nėra prieinami artimoje jų namų aplinkoje, beveik kas trečias vistik rūšiuoja. Darytina išvada, kad motyvuotiems gyventojams konteinerių trūkumas – ne problema, ir visgi gyventojai vertina

40

Išvados

patogumą. Vadinasi, didinant specializuotų konteinerių prieinamumą – surūšiuotų atliekų kiekis padidėtų.

Pagrindinė tyrimo prielaida pasitvirtino – gyventojų, kurie mano, kad atliekos tvarkomos nesąžiningai – yra daugiau nei penktadalis. Svarbu tai, kad didelė dalis teigia asmeniškai matę, kaip žaliavos verčiamos į tą patį automobilį. Įmonės žino, kad ratas žmonių, kurie jų darbą vertina skeptiškai, yra gana didelis. Tačiau padaryti su tuo nieko negali. Įmonės kartais iš tiesų renka šiukšles tomis pačiomis mašinomis, arba, jei atliekos surūšiuotos netvarkingai, pila jas kartu, nors, jų teigimu, vėliau jas perrūšiuoja.

Situaciją galima palyginti su užburtu ratu, kurį įsuka informacijos sklaidos trūkumas – gyventojai netvarkingai rūšiuoja, nes mano, kad įmonės nerūšiuoja, įmonės randa netvarkingai surūšiuotas atliekas, ir verčia jas visas kartu ir vėliau perrūšiuoja, o jei surūšiuota labai netvarkingai – išties išpila tiesiog sąvartyne, tuo metu gyventojai mato tokį išvežimą ir ima rūšiuoti dar netvarkingiau. Beveik pusė įmonių kalba apie tai, kad antrinių žaliavų surinkimui skirtų konteinerių trūksta, maža to – trūksta specializuotų, t.y. varpo formos konteinerių, nes šie pagal paskirtį naudojami dažniau.

Antrines žaliavas surenkančios įmonės mato dvi esmines problemas – informacijos trūkumas ir atliekų tvarkymo apmokestinimo sistemos spragos.

Pagal šiuo metu Lietuvoje veikiančią sistemą, kurią įmonės vadina nesisteminga, kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti savo tvarką, vadinasi centralizuoto srities reguliavimo nėra, skirtinguose regionuose paslaugos vykdymo atsiperkamumas labai svyruoja, o tai mažina probleminiuose regionuose veikiančių įmonių suinteresuotumą, o tuo

41

pačiu ir aktyvumą skatinant gyventojus rūšiuoti, kuris vienaip ar kitaip įsiremia į finansų poreikį.

Apibendrinant, pagrindinės Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos problemos, pasak atliekas tvarkančių įmonių yra: atsakomybių tarp administruojančių institucijų persidengimas; nevienodas rinkliavos iš gyventojų nustatymas; dotacijų įmonėms trūkumas; mažos atliekų supirkimo kainos; sąvartynų ir rūšiavimo aikštelių trūkumas; gyventojų abejingumas rūšiuoti atliekas.

Švietimo stoką rodo ir tai, kad gyventojai Lietuvos padėtį antrinių žaliavų surinkimo srityje linkę vertingi gerokai optimistiškiau nei ji yra iš tikrųjų. Lietuvoje 2008 m. buvo perdirbta arba kitaip panaudota 10 proc. atliekų, tuo metu kas trečias šalies gyventojas mano, kad šis skaičius yra didesnis arba gerokai didesnis.

Kalbėdamos apie atliekų tvarkymo sistemos trūkumus, visos be išimties įmonės teigia, kad situaciją pagerintų centralizuotas tvarkymo mechanizmo reguliavimas, kuris šiai dienai toks nėra, o tai sukelia daug rūpesčių ir nesusipratimų kalbant tiek apie įmones, tiek apie gyventojus. Sistema šiuo metu veikia taip, kad įmonėms antrinių žaliavų tvarkymas yra nuostolingas, kelios įmonės teigė besigailinčios, kad laimėjo savivaldybių skelbtus konkursus.

Nors įmonės aktyviai akcentuoja finansinius antrinių žaliavų surinkimo aspektus, gyventojų atsakymų pasiskirstymuose mokestiniai klausimai figūruoja neryškiai. Pagrindinė nerūšiavimo priežastis – konteinerių trūkumas.

42

43

Priedas 1. Gyventojų tyrimo rezultatų lentelės

Demografinės charakteristikosAmžius

N %18 - 29 m. 274 24,230 - 39 m. 311 27,440 - 49 m. 231 20,450 - 59 m. 162 14,360 - 80 m. 149 13,1Daugiau nei 80 m. 8 0,7Viso: 1135 100,0

VeiklaN %

Studijuoju, mokausi 68 6,0Dirbu 828 73,0Nedirbu, ieškau darbo 48 4,2Esu vaiko priežiūros atostogose 55 4,8Esu pensininkas 116 10,2Esu neįgalus 11 1,0Kita 9 0,8Viso: 1135 100,0

IšsilavinimasN %

Pradinis, nebaigtas vidurinis 38 3,3Vidurinis, spec. ar prof. vidurinis 233 20,5Aukštesnysis, aukštasis neuniversitetinis 198 17,4Aukštasis 656 57,8Nenorėčiau nurodyti 5 0,4Kita 5 0,4Viso: 1135 100,0

ApskritisN %

Alytaus apskritis 58 5,1Kauno apskritis 242 21,3Klaipėdos apskritis 120 10,6

44

Marijampolės apskritis 57 5,0Panevėžio apskritis 92 8,1Šiaulių apskritis 136 12,0Tauragės apskritis 40 3,5Telšių apskritis 58 5,1Utenos apskritis 57 5,0Vilniaus apskritis 275 24,2Viso: 1135 100,0

Q1. Kur Jūs gyvenate?N %

Daugiabutyje 722 63,6Nuosavame name 413 36,4Viso: 1135 100,0

Q2. Ar ten, kur gyvenate, yra pakankamai atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių?

N %Nėra visai 354 31,2Yra 472 41,6Yra, bet tolokai 171 15,1Yra, bet jie nuolat perpildyti 105 9,3Yra, bet jie nenaudojami pagal paskirtį 33 2,9Viso: 1135 100,0

Q3. Ar Jus rūšiuojate buitines atliekas?N %

Taip 707 62,3Ne 428 37,7Viso: 1135 100,0

Q4. Kokias buitines atliekas rūšiuojate? (atsako tik rūšiuojantys)N %

Stiklą 570 80,6Plastiką 534 75,5Popierių 506 71,6Organines medžiagas (maistą) 164 23,2Metalą 28 4,0Deginu 51 7,2Kita 11 1,6

45

Q5. Kodėl rūšiuojate? (atsako tik rūšiuojantys)N %

Noriu prisidėti prie ekologinės taršos mažinimo 452 63,9Nes stovi konteineriai 217 30,7Man tai patinka 100 14,1Taip daro mano šeima 52 7,4Tai patogu 42 5,9Tai pareiga 27 3,8Tai įprasta 17 2,4Taip daro mano draugai 12 1,7Kita 28 4,0Nežinau 17 2,4Viso: 707 100,0

Q6. Kodėl nerūšiuojate atliekų? (atsako nerūšiuojantys)

N %Prie namų nėra konteinerių 299 69,9Netikiu, kad šiukšles tinkamai panaudoja 97 22,7Nežinau kaip tą daryti / tai labai sudėtinga 40 9,3Gaila laiko 39 9,1Nes už surūšiuotas atliekas nėra atlyginama 16 3,7Nemanau, kad tai svarbu 13 3,0Nežinau 23 5,4Viso: 428 100,0

Q7. Ką iš žemiau išvardintų atliekų pristatote į surinkimo punktus?

N %Butelius 603 53,1Kitą stiklo tarą 96 8,5Popierių 82 7,2Plastiką 32 2,8Metalas 24 2,1Buitinę techniką, elementus 23 2,0Kita 9 0,8Nieko 461 40,6Viso: 1135 100,0

46

Q8. Kaip manote, kokia dalis visų Lietuvos atliekų yra surūšiuojama?N %

iki 5 149 13,16-10 194 17,111-15 54 4,816-20 114 10,021-30 118 10,4daugiau nei 30 84 7,4nežinau 422 37,2Viso: 1135 100,0Q9. Kaip manote, kokiu būdu atsakingos įmonės surenka surūšiuotas atliekas iš specialių konteinerių?

N %Skirtingos mašinos išveža skirtingas rūšis atliekų 301 26,5Vienoje mašinoje yra keli skirtingoms atliekoms skirti skyriai 180 15,9Šiukšles iš visų konteinerių pila kartu, o po to rūšiuoja iš naujo 94 8,3Šiukšles iš visų konteinerių pila kartu 156 13,7Konteineriai stovi tik dėl vaizdo, įmonės vis tiek jas veža į bendrą savartyną 105 9,3Nežinau 299 26,3Viso: 1135 100,0

Q10. Kaip manote, ar šiukšlių vežėjai sąžiningai tvarko gyventojų surūšiuotas atliekas?

N %Tikrai taip 12 1,1Taip 245 21,6Nei taip, nei ne 174 15,3Ne 230 20,3Tikrai ne 73 6,4Nežinau/ negaliu vertinti 401 35,3Viso: 1135 100,0

Q11. Kaip manote, kodėl atsakingos įmonės sąžiningai netvarko gyventojų surūšiuotų atliekų?

N %Įmonėms finansiškai neapsimoka / trūksta lėšų 66 21,8Nėra įstatyminės bazės, kontrolės ir nuobaudų. 30 9,9Pats mačiau / matė draugai kaip pila į tą pačią mašiną viską 38 12,5Abejingumas ir nesąžiningumas 59 19,5

47

Kita 26 8,6Nežinau 84 27,7Viso: 303 100,0

Priedas 2. Įmonių tyrimo rezultatų lentelės

PareigosN %

Direktorius 25 43,9%Padalinio vadovas 13 22,8%Specialistas 2 3,5%Administratorė 1 1,8%Ekonomistė 3 5,3%Dir. Pavaduotojas 6 10,5%Kita 7 12,3%Viso: 57 100,0%

AmžiusN %

23 - 29 m. 9 15,8%30 - 39 m. 6 10,5%40 - 49 m. 23 40,4%50 - 59 m. 14 24,6%60 m. ir daugiau 5 8,8%Viso: 57 100,0%

Darbo atliekų tvarkymo sektoriuje stažasN %

iki 5 m. 28 50,0%6 - 10 m. 9 16,1%11 - 20 m. 8 14,3%21 - 30 m. 8 14,3%Daugiau nei 30 m. 3 5,4%Viso: 57 100,0%

48

Q1. Kaip tvarkingai gyventojai rūšiuoja atliekas regione (-uose), kurį aptarnauja Jūsų įmonė?

N %1 - labai netvarkingai 0 0,0%2 1 1,8%3 6 10,5%4 8 14,0%5 11 19,3%6 10 17,5%7 13 22,8%8 6 10,5%9 2 3,5%10 - labai tvarkingai 0 0,0%Viso: 57 100,0%

Q2. Kurių šiukšlių konteineriai užsipildo dažniausiai?

N %Stiklo 7 11,5%Popieriaus 10 17,3%Plastiko 41 71,2%Viso: 57 100,0%

Q3. Atsižvelgiant į tai, kaip gyventojai naudoja specializuotus konteinerius, ar regione (-uose), kurį aptarnaujate jų yra pakankamai?

N %

Per mažai26

45,6%

Per daug 23,5

%

Pakankamai29

50,9%

Viso:57

100,0%

Q4. Kiek iš 10 specializuotų konteinerių gyventojai naudoja ne pagal paskirtį?

N %

0 11,9

%

1 713,0

%

212

22,2%

3 9 16,749

%

4 47,4

%

5 814,8

%

6 35,6

%

7 59,3

%

8 35,6

%

9 11,9

%

10 11,9

%

Viso:57

100,0%

Q5. Kaip manote, ar Lietuva įvykdys planą iki 2013 metų perdirbti ne mažiau kaip pusė visų surenkamų atliekų?

N %

Tikrai taip 11,8

%

Taip 59,1

%

Ne21

38,2%

Tikrai ne22

40,0%

Nežinau 610,9

%

Viso:57

100,0%

Q6. Ar Jūsų įmonė aprūpinta pakankamu kiekiu įrangos surūšiuotoms gyventojų atliekoms tvarkyti?

N %

Tikrai taip24

42,1%

Taip14

24,6%

Ne11

19,3%

Tikrai ne 11,8

%

Samdo kitą įmonę 58,8

%

Kita 23,5

%50

Viso:57

100,0%

Q7. Kaip elgiamasi tais atvejais, kai specializuotame konteineryje randamos nesurūšiuotos atliekos?

N %Rūšiuoja jas patys 4

273,7

%Veža į savartyną 4 7,0

%Samdo rūšiavimo įmonę 8 14,0

%Kita 3 5,3

%Viso: 5

7100,

0%

51

Q8. Kokius automobilius naudoja Jūsų įmonė surūšiuotoms atliekoms iš specialių konteinerių surinkti? (galimi keli atsakymo variantai)

N %Skirtingos mašinos išveža skirtingas rūšis atliekų

17

29,82%

Tos pačios mašinos renka skirtingas atliekas paeiliui

28

49,12%

Vienoje mašinoje yra keli skirtingoms atliekoms skirti skyriai 9

15,79%

Šiukšles iš visų konteinerių pilame kartu, o po to rūšiuojame iš naujo 7

12,28%

Neturime galimybės tinkamai išvežti, nors konteineriai ir stovi 0

0,00%

Q9. Kaip manote, kodėl dalis gyventojų nerūšiuoja atliekų? (galimi keli atsakymo variantai)

N %

Prie namų nėra konteinerių14

24,6%

Gaila laiko17

29,8%

Nežino kaip tą daryti / tai labai sudėtinga 58,8

%

Nemano, kad tai svarbu24

42,1%

Netiki, kad šiukšles tinkamai panaudoja15

26,3%

Nes už surūšiuotas atliekas nėra atlyginama26

45,6%

Kita13

22,8%

Q14. Ar Jūs pats/pati rūšiuojate savo buitines atliekas?

N %

Taip51

89,5%

Ne 610,5

%

Viso:57

100,0%

52

UAB Macroscope tyrimaisocialiniai ir rinkos tyrimai

Savičiaus g. 13/2, LT-01127 Vilniustel.: +370 5 2052707fax. +3705 2127898info@macroscope.ltwww.macroscope.lt