lt 11976 in kwa litho · tai reiškia, kad saulė iš tiesų niekada neteka ar nesileidžia, nes...
TRANSCRIPT
UDK 087.5:912.44(100) Ha-126
Iš anglų kalbos vertėGRAŽINA MATUKEVIČIENĖ
© Schwager & Steinlein Verlag GmbHEmil-Hoffmann-Straße 1, 50996 Köln
Tekstas Michael HahnVisos teisės saugomos
© „Vaiga“, 2016UAB „Vaiga“, Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas
Puslapis internete www.vaiga.lt. El. paštas [email protected]
Tiražas 3000 egz.ISBN 978-609-440-105-3
7
TurinysŽemė 8
Vokietija • Austrija • Šveicarija 10
Jungtinė Karalystė • Airija 12
Prancūzija • Beniliukso šalys 14
Ispanija • Portugalija 16
Italija • Graikija • Pietų slavų šalys 18
Skandinavija 20
Lenkija • Čekijos Respublika • Slovakija • Vengrija •
Baltijos šalys • Rusija • Baltarusija • Ukraina 22
Šiaurės Azija 24
Pietryčių Azija • Australija • Papua Naujoji Gvinėja •
Naujoji Zelandija 26
Vidurinieji Rytai • Pietų Azija 28
Afrika 30
Šiaurės Amerika 32
Pietų Amerika 34
Arktis 36
Antarktida 38
Pasaulio vėliavos 40
10/1112/13
14/15
16/17
20/21
32/33
34/35
8
pažymėta, kurios Žemės dalys bus apibūdinamos tolesniuose puslapiuose.Kad būtų lengviau orientuotis Žemėje, vertika-lios ir horizontalios linijos dalija planetą į dalis. Horizontalios linijos vadinamos platumomis.
Vidurinioji linija yra pusiaujas. Iš čia platumos laipsniais į šiaurę ir į pietus matuoja nuotolį nuo pusiaujo. Vertikalios linijos vadinamos ilgumomis ar dienovidiniais ir laipsniais matuoja nuotolį nuo pradinio (nulinio), Grinvičo Londone,
Žemė
Prieš 270 milijonų metų buvo tik vienas žemynas,
kuris vadinosi Pangėja.
Vidinis branduolys
Žemės pluta Žemės mantija
Išorinis branduolys
Šiaurės ašigalis
Šiaurės
pusrutulis
Pietų
pusrutulis
Pietų ašigalis
Pusiaujas
Nul
inė
ilgum
a
60° V
30° V30° R
60° R
Žemę pirmą kartą pamačiusieji iš kosmoso ją pavadino „mėlynąja
planeta“. Paprastai iš po debesų matosi tik didžiuliai mėlyni žemynus skirian- tys vandenynai, dengiantys du trečdalius Žemės. Jos paviršių ten, kur mes gyvename, sudaro plona kietų uolie nų pluta. Po šia pluta glūdi gerokai storesnė Žemės mantija, kurią sudaro iš dalies kietos, iš dalies skystos uolienos. Centre yra be galo aukštos temperatūros Žemės branduolys. Pasak mokslininkų, išorinį branduolį sudaro skysta geležis, nikelis ir deguonis, o vidinį – kieta geležis ir nikelis.
Žemės plutą sudaro kelios plokštės, plūduriuojančios skystose uolienose. Vienose vietose plokštės susiduria, kitose atsiskiria. Štai kodėl per daugelį milijonų metų keitėsi žemynų padėtis. Maždaug prieš 270 milijonų metų buvo tik vienas didelis žemynas, vadinamas Pangėja. Po kurio laiko ji suskilo, ir žemynai pradėjo judėti. Net šiandien plokštės juda, todėl Žemė ima drebėti ar išsiveržia ugnikalniai. Pasaulyje yra septyni žemynai, kuriuose gyvena įvairių tautybių žmonės. Tai Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Europa, Azija, Afrika, Australija ir Antarktida. Viršuje pasaulio žemėlapyje stačiakampiais
1
18/19
22/23
24/25
26/27
28/29
30/31
9
dienovidinio. Žemė aplink Saulę apkeliauja per 365,25 dienų. Tuo pačiu metu ji apsisuka aplink savo ašį per 24 valandas. Tai reiškia, kad Saulė iš tiesų niekada neteka ar nesileidžia, nes tai Žemė sukasi, ir kiekvieną šalį pusę dienos šildo Saulės spinduliai, o kitą jos praleidžia tamsoje. Ašis, aplink kurią sukasi Žemė, yra šiek tiek pasvirusi, todėl viena Žemės pusė priartėja arčiau Saulės
negu kita. Taip paaiškinami metų laikai: arčiau Saulės esanti pusė labiau sušyla – mes vadi-name tai vasara, o kitoje pusėje karaliauja žiema. Kadangi Saulės spinduliai pasiekia pusiaujo teritorijas beveik statmenai, ši Žemės dalis yra šilčiausia. Einant link ašigalių, temperatūra krinta. Tačiau klimatą lemia ne vien ilguma. Bet kurios šalies aukštumose klimatas yra vėsesnis negu žemumose. Šiltos ar šaltos vandenynų srovės turi įtakos klimatui kaip ir debesys, vėjai bei augalija.
Poliarinis klimatas
Aukštikalnių klimatas
Žemyninis klimatas
Vidutinis klimatas
Viduržemio jūros
klimatas
Žemės kelionė aplink Saulę trunka metus.
Pusiau sausas klimatas
Sausas klimatas
Subtropikų klimatas
Atogrąžų klimatas
10
Austri
ją, V
okie
tiją i
r Šve
icarij
ą sie
ja b
endr
a ka
lba,
nors
Švei
carij
oje v
okie
čių k
alba
tik
šiau
rinėje
šalie
s pus
ėje va
rtoja
ma k
aip
ofici
ali k
alba
. Vak
arin
ėje d
alyj
e kal
bam
a pra
n-cū
ziška
i, o p
ietin
ėje –
ital
iškai
. Viso
s try
s šaly
s pa
sirin
ko fe
dera
cinės
resp
ublik
os va
ldym
o fo
rmą.
Tai r
eišk
ia, k
ad ja
s sud
aro
maž
esni
vi
enet
ai (p
avyz
džiu
i, Šve
icar
ijoje
jie v
adin
ami
kant
onai
s), k
urių
kie
kvie
nas d
idžiu
ojas
i sav
o išs
kirt
ine k
ultū
ra ir
trad
icijo
mis.
Kra
štova
izdis
visu
r dau
gialy
pis.
Voki
etijo
je ji
s kin
ta n
uo
jūro
s užli
ejam
ų du
mbl
ėtų
saus
umų
ir že
mum
ų šia
urėje
iki A
lpių
pie
tuos
e. Šv
eica
rija y
ra
kaln
uočia
usia
Eur
opos
valst
ybė,
o Aus
trijo
s kr
ašto
vaizd
į tai
p pa
t stip
riai v
eiki
a Alp
ės. P
er
šias t
ris ša
lis te
ka d
vi d
idžia
usio
s Eur
opos
up
ės. J
os ik
i šio
l yra
svar
bus t
rans
porto
keli
as:
Rein
as p
rasid
eda Š
veica
rijoj
e ir į
teka
į Šia
urės
jū
rą, o
Dun
ojus
teka
per
visą
pie
tų V
okie
tiją
ir Au
striją
iki J
uodo
sios j
ūros
rytu
ose.
Rein
as yr
a tin
kam
as la
ivyb
ai n
uo Šv
eica
rijos
m
iesto
Baz
elio,
todė
l dau
g sva
rbių
pra
mon
ės ir
Voki
etija
• Au
strija
• Šv
eicar
ija
200 k
m10
00
Vo
kie
tija
Au
stri
ja
Šv
eic
ari
ja
Lic
hte
nšt
ein
as
šiaurės jūra
baltijos jū
ra
VO
KIE
TIJ
A
Fra
nk
furt
as
Viu
rtsb
urg
as
Ba
mb
erg
as
Bo
na
Ke
lna
s
Ka
seli
s
Miu
nst
eri
sBrė
me
na
s
Ha
no
ve
ris
Liu
ne
bu
rgo
miš
ka
s
Ha
mb
urg
as
Fle
nsb
urg
as
Liu
be
ka
s
Bru
nsv
ika
s
Ro
sto
ka
s
Riug
enas
Be
rly
na
s
Ha
lė
Le
ipci
ga
s
Dre
zde
na
s
Mek
lenb
urga
s
Vėze
ris
Elbė
Reinas
Try
ras
11
prek
ybos
cent
rų įs
ikūr
ę jo
pakr
antė
se. B
azely
je ga
min
amos
chem
inės
med
žiago
s. Ka
rtu su
tiks
-lia
is in
strum
enta
is ir
laikr
odžia
is ta
i sva
rbia
usio
s Šv
eica
rijos
eksp
orto
pre
kės.
Tolia
u į š
iaur
ę prie
Re
ino
Liud
vigs
hafe
ne, K
elne i
r Lev
erku
sene
įsi
kūrę
Vok
ietijo
s che
mijo
s pra
mon
ės ce
ntra
i. Su
nkio
ji pr
amon
ė sut
elkta
aplin
k Du
isbur
gą,
didž
iaus
ią p
asau
lio vi
daus
uos
tą. V
okie
tija
eksp
ortu
oja m
ašin
as, a
utom
obili
us ir
lėkt
uvus
. Tu
rizm
as la
bai s
varb
us A
ustri
jos i
r Šve
icarij
os
ekon
omik
ai. K
iekv
iena
is m
etai
s mili
jona
i ato
s-to
gauj
ančių
jų at
vyks
ta į Š
veica
rijos
ir A
ustri
jos
Alpe
s slid
inėt
i ar k
opti
į kal
nus,
pasiv
aikš
čioti
po n
uosta
bias
sklia
utuo
tas g
aler
ijas Š
veica
rijos
so
stinė
je Be
rne a
r par
agau
ti „S
ache
r“ to
rto
Austr
ijos s
ostin
ėje V
ieno
je. P
o Ant
rojo
pas
au-
linio
kar
o da
ugia
u ka
ip 40
met
ų Vo
kiet
ija b
uvo
pada
lyta
į dvi
dal
is: V
akar
ų Vo
kiet
iją (V
FR) i
r ko
mun
istin
ę Ryt
ų Vok
ietij
ą (VD
R). P
o di
delių
po
litin
ių p
okyč
ių R
ytuo
se 19
90 m
. abi
Vok
ietij
os
vėl s
usiju
ngė,
o Be
rlyna
s tap
o so
stine
. Bev
eik
30 m
etų
jas s
kyru
si sie
na b
uvo
nugr
iaut
a. Ši
andi
en jo
s lie
kano
s rod
omos
muz
ieju
ose.
Vo
lfg
an
ga
s A
ma
dė
jus
Mo
cart
as,
ga
rsu
s
ko
mp
ozi
tori
us
ir m
uzi
ka
nta
s,
17
56
m. g
imė
Za
lcb
urg
e, o
17
91
m. m
irė
Vie
no
je.
Pa
min
kla
s V
iliu
i Te
liu
i A
ltd
orf
e, Š
ve
ica
rijo
je,
įam
žin
a l
eg
en
din
į d
idv
yrį
, XIV
am
žiu
je v
ad
ov
av
usį
sėk
min
ga
m Š
ve
ica
rijo
s iš
siv
ad
av
imo
ju
dė
jim
ui.
Vil
is g
imė
Biu
rgle
no
ka
ime
, Uri
o k
an
ton
e. 1
29
1 m
.
jis
sud
arė
su
tart
į su
Šv
ico
ir
Un
terv
ald
en
o k
an
ton
ų
va
do
va
is, v
ad
ina
mą
Riu
tlio
pri
esa
iką
, ku
ri g
ali
au
sia
i
atv
ed
ė p
rie
Šv
eic
ari
jos
ko
nfe
de
raci
jos.
Tik
ke
li ž
mo
nė
s g
yv
en
a
He
lgo
lan
do
sa
loje
Šia
urė
s jū
roje
, ta
čia
u
an
t sp
alv
ing
ų r
au
svo
jo
smil
tain
io u
olų
išv
ysi
me
tū
kst
an
čiu
s
kir
ų, l
aib
asn
ap
ių
na
rūn
ėli
ų i
r ši
au
rin
ių
au
dra
pa
uk
ščių
.
Za
rbri
uk
en
as
ŠV
EIC
AR
IJA
AU
ST
RIJ
A
LIC
HT
EN
ŠT
EIN
AS
Že
ne
va
Žene
vos
ežer
asM
on
trė
Be
rna
s
Ciu
rich
as
Va
du
cas
Insb
ruk
as
Ba
zeli
s
Bode
no
ežer
as
Fra
ibu
rga
sM
iun
che
na
s Za
lcb
urg
as
Gra
cas
Vie
na
Lin
cas
Pa
sau
Ulm
as
Re
ge
nsb
urg
as
Štu
tga
rta
s
Din
ke
lsb
iuli
s
He
ide
lbe
rga
sN
iurn
be
rga
s
Ma
nh
eim
as
Dun
ojus
ALP
ĖS
12
Bevei
k pr
ieš 1
0 000
met
ų di
deliu
s pie
tų
Angl
ijos p
lotu
s aps
ėmė j
ūra,
taip
pan
ai-
kind
ama s
ausu
mos
ribą
su P
ranc
ūzija
. Did
žioji
Brita
nija
tapo
sala
. Jung
tinę K
aral
ystę
suda
ro
Angl
ija, Š
kotij
a, Ve
lsas i
r Airi
jos š
iaur
ės va
karų
da
lis, t
aip
pat k
elios
maž
esnė
s sal
os, p
avyz
džiu
i, Še
tland
as, v
isam
e pas
auly
je išg
arsė
jęs sa
vo
poni
ais.
Šalis
tapo
pirm
ąja p
asau
lyje
pra
mo-
nine
valst
ybe.
Pasit
elkus
spec
ialia
i įre
ngta
s pl
auki
ojan
čias p
latfo
rmas
, Šia
urės
jūro
je išg
auna
ma n
afta
. Cen
trinė
je An
glijo
je ir
piet
ų Ve
lse k
asam
os ak
men
s ang
lys.
Šefil
das š
iaur
ės
Angl
ijoje
gars
us si
dabr
o ir
plie
no ga
min
iais,
yp
ač au
kšto
s kok
ybės
pei
liais.
Brit
anija
nuo
seno
ga
min
a šuk
uotin
ius a
udin
ius,
tvid
ą ir m
aišin
ius
audi
nius
, per
dirb
a med
viln
ę ir e
kspo
rtuoj
a šiu
os
audi
nius
. Nie
kur k
itur E
urop
oje n
ėra t
iek
avių
, o
žolė
toki
a žal
ia k
aip
čia –
ant j
os p
uiku
žaist
i go
lfą, m
ėgsta
mą a
nglų
laisv
alai
kio
užsiė
mim
ą. An
glai
taip
pat
žino
mi d
ėl po
mėg
io ge
rti a
rbat
ą.
Jung
tinė K
aral
ystė
• Ai
rija
200 k
m10
00
Air
ija
Jun
gti
nė
Ka
raly
stė
Mid
lsb
ora
s
Niu
ka
slis
Ed
inb
urg
as
Gla
zg
as
ŠKO
TIJA
Ab
erd
yn
as
Loch
Nes
as
Hebridų sa
los
Ork
nio
salo
s
Šetla
ndo
salo
s
Men
o sa
la Da
gla
sas
Be
lfa
sta
s
ŠIAU
RĖS
AIRI
JA
šiaurės jūra
atlanto vandenynas
JUN
GT
INĖ
KA
RA
LYS
TĖ
Ga
lwa
y
13
Kaip
jūrin
inkų
ir p
reky
bini
nkų
taut
a, ša
lis tu
ri da
ug la
ivų
staty
klų
ir di
delių
uos
tų, p
avyz
džiu
i, Lo
ndon
e ir L
iver
puly
je. D
auge
lį am
žių p
reky
bini
ai
laiva
i išd
rįsda
vo p
laukt
i iš B
ritan
ijos į
tolim
as
šalis
, tai
p sti
prin
dam
i Brit
ų im
perij
os ek
onom
iką.
Lond
onas
, judr
i šal
ies so
stinė
su ga
rsia
is ra
udo-
naisi
ais a
utob
usai
s ir j
uoda
isiai
s tak
si, įs
ikūr
usi
ant T
emzė
s kra
ntų
ties j
os ži
otim
is. Ju
ngtin
ėje
Kara
lystė
je va
žiuoj
ama k
airią
ja k
elio
puse
. Ka
rališ
koji
šeim
a gyv
ena B
akin
gem
o rū
muo
se.
Parla
men
tas i
r Sko
tland
Jard
as, g
arsu
s sav
o pr
otin
-ga
is in
spek
toria
is, ta
ip p
at įs
ikūr
ę Lon
done
. Uo
lėtoj
e, ka
lnuo
toje
Brita
nijo
s šia
urėje
su si
au-
rom
is jū
ros į
lanko
mis
ir ež
erai
s gyv
ena š
kota
i. Jie
yra p
alik
uony
s kar
ingų
jų k
eltų,
kurių
neg
alėj
o pr
iver
sti p
aklu
sti n
et im
pera
toriu
s Adr
iana
s. To
dėl j
is įsa
kė k
areiv
iam
s pas
taty
ti 12
0 km
ilgi
o ak
men
inę s
ieną
, pav
adin
tą A
dria
no si
ena,
atsk
y-ap
ie p
riešis
torin
ę pab
aisą
, gyv
enan
čią L
och
Neso
ež
ere.
Ar N
esė e
gzist
avo
iš tik
rųjų
, ar š
kota
i yra
tie
siog p
uikū
s pas
akot
ojai
? Bet
kuriu
o at
veju
brit
ai
gars
ūs sa
vo su
btili
u ir
išski
rtin
iu h
umor
o jau
smu.
Ai
rija k
arta
is va
dina
ma „
Smar
agdi
ne sa
la“
dėl j
ai b
ūdin
gos ž
alum
os, š
veln
aus k
limat
o ir
dažn
o lie
taus
. Šaly
je iš
vysty
ta g
yvul
inin
kystė
, ek
spor
tuoj
ama d
aug s
vies
to ir
pie
no. V
isai s
alos
pa
kran
tei b
ūdin
gos s
tačio
s uol
os. T
ik ši
aurė
s va
karin
ė dal
is pr
iklau
so Ju
ngtin
ei K
araly
stei.
Liku
si da
lis yr
a nep
riklau
som
a šal
is, su
sitelk
usi
aplin
k so
stinę
Dub
liną.
Airia
i mėg
sta m
uzik
ą ir
yra g
arsū
s sav
o lia
udie
s muz
ika.
Tiek
pat
gars
us ir
po
pulia
rus č
ia d
arom
as ta
msu
s „Gu
inne
ss“ a
lus.
Ta
ue
rio
til
tas
Lo
nd
on
e b
uv
o
pa
sta
tyta
s ša
lia
mie
sto
ka
lėji
mo
.
Se
no
ji l
aiv
ų
sta
tyk
la i
r d
ok
ai
kit
oje
Te
mzė
s u
pė
s
pu
sėje
bu
vo
ne
se-
nia
i p
ert
va
rky
ti.
Ne
toli
ese
yra
Did
ysi
s B
en
as.
Ka
rali
ško
ji p
ora
da
lyv
au
ja p
arl
am
en
to d
arb
o
pra
dži
os
išk
ilm
ėse
.
rusią
Ang
liją n
uo Šk
otijo
s. Šk
otai
yra t
radi
cijų
šalin
inka
i. Išk
ilmin
gom
is pr
ogom
is vy
rai d
ėvi k
iltą
– į l
angu
otą s
ijoną
pan
ašų,
šonu
ose i
r užp
akaly
je
klos
tuot
ą, o
prie
kyje
lygų
dra
bužį.
Gar
sėja
lege
nda
Du
bli
na
s
Pli
mu
tas
Sa
ute
mp
ton
as
Bra
ito
na
s
Do
ve
ris
Bri
sto
lis
Ka
rdif
as
Lo
nd
on
as
Tem
zė
Uza
s
VELS
ASAN
GLI
JA
Seve
rnas
Tren
tas
Bir
min
ge
ma
s
No
tin
ge
ma
s
Liv
erp
uli
s
Ma
nče
ste
ris
AIR
IJA
Ko
rka
s
lama
nšo
sąsia
uris
Tem
zė