9E. NazelskisKviečiu vilniečius balsuoti

Nutylėtas VilNiusA. Navickaslietuvos sąrašas - pilietišKumo partizanai

Dočys:Ką vilniuj vilKai staugia

2 psl.

6 psl.

8 psl.

8 psl.

Nr. susigrąžinkime Vilnių

2015 kovo 1 d.

Naglis Puteikis:

vilnius turi sugrįžti vilniečiams

Savivaldos rinkimuose siekiate Vilniaus mero pareigų ir siūlote vilniečiams pilietinę alternatyvą. Kodėl?

Man rūpi Vilniaus likimas, vilniečių gerovė. Vilnius – mano gimtasis miestas. Tėtis, grįžęs iš sovietinių lagerių, čia bai-gė mokslus ir sukūrė šeimą, čia užaugome mudu su broliu. Mama dirbo Lietuvių li-teratūros ir tautosakos institute, užrašė tūkstančius liaudies dainų melodijų. Bai-gęs 15-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Žvėryno gimnaziją, pasirinkau istorijos studijas Vilniaus universitete ir būdamas studentu Atgimimo metais rengiau pilie-tines akcijas griaunamam senamiesčiui ginti. Vilniuje tapau paminklosaugininku, o kartu – ir politiku.

Šiandien drauge su bendražygiais no-riu sugrąžinti vilniečiams tai, ką nesąži-ningi politikai iš jų atėmė. Paradoksas: jau ketvirtį amžiaus galime tvarkytis laisvai ir demokratiškai, bet Vilniaus padėtis yra kritinė, o mes patys – tapę valdžios korup-cijos ir kvailumo įkaitais.

Nukelta į 3 psl.

Andrius Navickas,filosofas

Žiūriu į Lietuvos Sąrašą kaip į pilietiškumo partizanus. Jei Vilniuje balsuočiau ne už Lietuvos Sąrašą, jausčiausi, jog pasidaviau, praradau viltį. Aš vis dar tikiu, kad įmanomos tikros permainos, kurios prasideda ne nuo revoliucijų, bet nuo nedidelių žingsnių tei-singa kryptimi, tirpdant baimę ir neteisybę. Tad uždekime savo apsisprendimų žvakes ir kažkas tikrai pradės keistis.

Joana Noreikaitė,skulptorė

Man skauda širdį dėl neteisingumo, kurį iš val-džios pareigūnų patiria paprasti žmonės. Man nepriimtinas lietuviškasis „aukos“ sindromas. Nepriimtinas tas savęs nuvertinimas, savęs negerbimas, kai leidžiame mums į akis sakyti netiesą, iš mūsų tyčiotis. Tikiu, kad vilniečiai gali užkirsti kelią valdžios melui ir savivalei, kad gali kurtis savo miestą patys.

Liutauras Stoškus,aplinkosaugininkas

Vilniuje mes taip pripratome prie tarpininkų ir mo-nopolijų, kad net nepastebime, kiek daug proble-mų galėtume išspręsti kur kas pigesniais, racio-nalesniais ir aplinką labiau tausojančiais būdais. Svarbiausia į miesto klausimų sprendimą įtraukti žmones, bendruomenes, kas seniai daroma pa-saulyje. Tačiau viso to nesimato Vilniaus padan-gėje. Todėl kol kas savijauta tokia, tarsi mes vis

dar spręstume, kaip apsirūpinti šienu ir išmėžti arklių mėšlą, nors aplinkui jau važinėja ne arklių traukia-mi vežimai, bet au tomob i l i a i . Vilniui šiandien reikia inovaty-vios demokra-tijos.

Daiva Tamošaitytė,kultūrologė

Gyvenau Ameri-koje, kai Niujor-kui pradėjo va-dovauti meras R. W. Giulianis. Jis pavertė Niujorką kone pavyzdiniu miestu. Pirmiau-sia, davė atkirtį lobistams, kurie norėjo diskrimi-nuoti silpnesnes v i s u o m e n ė s

grupes ir pelnytis jų sąskaita. Jis tapo legenda, nes parodė stuburą ir tikrą demokratinę nuovoką, nes sutelkė žmones pilietinėms vertybėms ginti. Jo principas - pradėti nuo apatinių grandžių ir eiti iki pat viršaus, reikalaujant atsiskaityti už darbą, kuris apmokamas iš piliečių kišenės. Manau, kad Naglis Puteikis su komanda gali Vilniuje nuveikti tai, ką pavyko Niujorke padaryti R. W. Giulianiui.

Darius kuolys

kam Vilniui lietuvos sąrašas?Vilniečiai turi Artūrą Zuoką, Darbo partiją ir social-demokratus. Turi konservatorių būrį ir Lenkų rinkimų akciją. Turi „Rubikoną“, vienas aukščiausių paslaugų kainų ir gerai įbetonuotas Žaliojo tilto skulptūras. Tai-gi – rūpesčių per akis. Kam dar jiems Lietuvos Sąrašas?

Ir vis dėlto tai išeitis. 9-tuoju numeriu savivaldos rinkimuose pažymėtas Sąrašas yra alternatyva dabar-tiniam neskaidriam ir uždaram Vilniaus valdymui. Tai būdas miestiečiams pasipriešinti valdžios cinizmui, savivalei ir manipuliacijoms jų vardu. Mes siūlome su-grąžinti sostinę į vilniečių rankas. Kviečiame patiems valdyti savo miestą, nes Lietuvos Sąrašas – politinis ju-dėjimas, siekiantis valdžios ne sau, bet piliečiams.

Nukelta į 2 psl.

32 2015 kovo 1 d. 2015 kovo 1 d.PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių

Lietuvos Sąrašą prieš pustrečių metų subūrė mokslo, kultūros žmonės ir visuomenininkai, norėdami atgaivinti demokratinę Lietuvos Respubliką ir sąžiningą politiką.

Šiuose savivaldos rinkimuose ryžomės Vilniui pasiū-lyti tikros piliečių savivaldos alternatyvą. Kodėl? Lietuvos politinia-me peizaže šiandien beveik nematyti grumtynių už laisvą visuomenę, už tuos idealus, kurie mus telkė į tautą Sąjūdžio metais. Mūsų miestai ir mūsų valstybė tampa vis panašesni į grupuočių neskaidriai valdo-mas uždarąsias akcines bendroves. O juk Vilnius, Kaunas, kiti mūsų miestai, pati Lietuvos Respublika kūrėsi kaip laisvų piliečių bendruo-menės. Ar ne laikas geopolitinių įtampų akivaizdoje stiprinti savo – laisvų piliečių bendrijos – tapatybę, ryžtingiau priešintis nomenkla-tūros savivalei?

Subūrėme Vilniuje komandą žmonių, turinčių labai skirtingas patirtis  – nuo Sąjūdžio vyrų iki jaunų informacinių technologijų ekspertų, nuo mokslininkų ekonomistų, fizikų, medikų, lituanistų, teisininkų iki verslininkų ir menininkų. Keliame į sostinės merus ne-priklausomą žmogų – istoriką, paveldosaugininką ir politiką Naglį Puteikį. Kaip Sąjūdžio laikais, mūsų komandoje nemažai kultūros ir mokslo žmonių. Manome, kad Lietuvos kūrybinė galia iš esmės priklauso nuo politikos, kultūros ir verslo jungties. Nuo visuomenės dialogo, tarpusavio pasitikėjimo ir solidarumo. Kai politika tampa tik technologija, kai ji užmiršta paskirtį rūpintis bendruomenės likimu ir išlikimu, piliečiai nebetenka ryšio su savo valstybe.

Siūlome Vilniui programą, kuri gerokai skiriasi nuo kitų partijų programų. Jos esmė – tikra piliečių savivalda, aktyvus piliečių ir ben-druomenių dalyvavimas miestą tvarkant ir kuriant. Vilniuje turi būti įtvirtinta demokratinė tvarka, viešas ir atsakingas bendrų klausimų sprendimas, kuris tiesiogiai paveiks kiekvieno vilniečio gerovę.

Šiandien svarbu pasiryžti ir peržengti Rubikoną – įveikti politinę apatiją ir abejingumą. Rūpintis savo miestu, savo bendruomene – pi-lietinė pareiga. Mes jos imamės ir kviečiame veikti kartu.

Prof. Eugenijus Nazelskis – Lietuvos kariuomenės kūrėjas, atsargos jūrų kapitonas, buvęs krašto apsaugos ministro pirmasis pavaduotojas (1991-1993), pirmasis Lietuvos atstovas NATO organizacijoje, Pramonininkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje, Vilniaus Rasų seniūnijos gyventojas – sotinės savivaldos rinkimuose remia Naglį Puteikį ir jį iškėlusį Lietuvos Sąrašą. Kodėl?

Kodėl remiu Naglį Puteikį ir jį iškėlusį Lietuvos Sąrašą?

Pirmiausiai sveikinu, kad įstatymų leidėjas pati-kėjo rinkėjų brandumu ir sudarė sąlygas mieste-lėnams merą rinkti tiesiogiai. Dėl tokio sprendimo visiems mums, rinkėjams, tenka didelė atsakomy-bė. Tačiau pagal dabartinį įstatymą meras be savo komandos gali atsidurti keblioje situacijoje – jei taryba nepritars jo programai, siūlymams ir inici-atyvoms, garbingam žmogui neliks nieko kito, tik atsistatydinti.

Antra, sveikinu, kad sostinės meru pageidauja tapti nepartinis kandidatas. Vilniaus miestą jau valdė visų vadinamų sisteminių partijų deleguoti atstovai. Partijos deleguojamas meras – nori ar nenori – turi įsipareigojimų partijai, jos vadovams, rėmėjams. Todėl miesto ūkį tvarko ne kompeten-tingiausi, o ištikimiausi. Tokio valdymo rezultatai akivaizdūs. Šiandien turime praskolintą miestą, o valdymo neskaidrumas, miesto vadovų nesąžinin-gumas, skandalai dėl konkursų ir lėšų įsisavinimo tvarkant miesto objektus jau tapo neatsiejamais vilniečių gyvenimo palydovais.

Trečia, mano galva Naglis Puteikis apie susikaupu-sias problemas, apie nutylėtą Vilnių kalba drąsiai ir atvirai. Jis turi pakankamai brandžių minčių apie pačios savivaldos tobulinimą, strateginį miesto

plėtros planavimą, švietimą, aplinkosaugą, finan-sinių srautų valdymą, komunalinio ūkio pertvarky-mą. Pasitikėjimą kelia tai, jog žodžiai virs darbais, nes jis yra įgijęs politinės, įvairios vadybinės ir įstatymų leidybos patirties, turi ir karčios asme-ninės patirties, iš kurios, atrodo, pasidarė išvadas. Tad prielaidų imtis atsakomybės už Vilnių jis turi. Tačiau vienas meras jokių pertvarkų neįgyvendins, jeigu į sostinės tarybą nepateks juo patikėjusieji ir iškėlusieji kandidatu į Lietuvos sostinės merus bendraminčiai iš Lietuvos Sąrašo.

Tad apsisprendę balsuoti už Naglį Puteikį, balsuo-dami už partijos sąrašą, turėtų savo balsą skirti politinei partijai „Lietuvos sąrašas“.

Eugenijus Nazelskis

Kviečiu vilniečius balsuoti už naglį PuteiKį ir lietuvos sąrašą

TęSiNyS.Pradžia 1 psl.

Darius Kuolys

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir vadinamasis na-cionalinis transliuotojas LRT nutarė administraciniais sprendimais paveikti savivaldos rinkimų eigą. Abi įstai-gos pasirinko 7 biudžetines partijas ir pakvietė jas daly-vauti žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedamose laidose. VRK narys, liberalas Rokas Stabingis paaiškino, kad taip elgtis neva leidžiantis prieš penkerius metus VRK priim-tas norminis aktas.

Lietuvos Sąrašas kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, teigdamas, kad toks VRK aktas prieštarauja Kons-titucijoje įtvirtintam visuotinės, lygios ir tiesioginės rinki-mų teisės principui bei Savivaldybių tarybų rinkimų įsta-tyme skelbiamam kandidatų lygiateisiškumo principui.

„Mes giname ne tik savo kandidato į sostinės merus Naglio Puteikio ir Lietuvos Sąrašo atstovų, kandidatuo-jančių į Vilniaus tarybą, teises. Ne tik kitų partijų ir vi-suomeninių komitetų teises. Mums rūpi, kad nebūtų pamintos konstitucinės Lietuvos piliečių teisės gauti išsa-mią ir patikimą informaciją. Rūpi, kad piliečiais rinkimų metu nebūtų manipuliuojama. Lietuvos Sąrašo politinis

sambūris susitelkė ne valdžios siekdamas, bet norėdamas suteikti politines galias visuomenei. Kreipėmės į teismą, nes norime laužyti susidariusį uždarą nomenklatūrinės valdžios ir jos remiamos žiniasklaidos ratą. Šiandien dosniai iš biudžeto finansuojamos partijos vienos užsida-riusios diskutuoja iš biudžeto išlaikomo LRT laidose, už kurias biudžeto lėšomis sumoka VRK. Nemanome, kad tokia tvarka yra civilizuota ir demokratinė. Nemanome, kad Lietuvos sostinės mero rinkimai yra „regioninio ly-gio“ reikalas“, – aiškino žurnalistams sprendimą kreiptis į teismą Lietuvos Sąrašo pirmininkas Darius Kuolys.

Jis taip pat pastebėjo, jog sausio mėnesio pabaigoje „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad Naglis Puteikis yra tarp trijų populiariausių kandidatų į Vilniaus merus. O „Vilmorus“ duomenimis, tarp visų į Lie-tuvos merus kandidatuojančių politikų N. Puteikis, piliečių nuomone, geriausiai atstovauja jų interesams. Šiuo požiūriu jis yra penktas ir lenkia tokius politikus, kaip V. Uspaski-chą, L. Graužinienę, E. Masiulį, A. Kubilių, V. Tomaševskį, V. Landsbergį. „Todėl VRK sprendimas neleisti Lietuvos

Sąrašo kandidatui pasisakyti LRT laidose yra akivaizdi pa-stanga šiurkščiomis administracinėmis priemonėmis pa-veikti rinkimų eigą ir jų rezultatus“, – teigė D. Kuolys.

Vasario 17-ąją teismas paskelbė, kad nusprendė pri-imti Lietuvos Sąrašo išdėstytus argumentus, jog VRK norminis dokumentas prieštarauja Konstitucijai bei įsta-tymams, ir nutarė bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujin-ti ir pradėti tyrimą dėl VRK akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Teismui kilo abejonių ir dėl to, ar VRK apskritai turėjo teisę savo sprendimu nustatyti tvarką, kuri galimai yra diskriminuojanti dalį kandidatų bei pa-žeidžianti rinkimų lygiateisiškumo principą. Deja, kada savo tyrimą pradės, teismas nepranešė.

Teisininko dr. Petro Ragausko nuomone, VRK dras-tiškai peržengė kompetencijos ribas. „Žinių radijui“ P. Ragauskas pareiškė: „Buvo pasielgta visiškai nekorek-tiškai – VRK viršijo savo kompetencijos ribas. Teisė da-lyvauti rinkimuose  – tiek kelti savo kandidatūras, tiek ir pasirinkti savo kandidatus, už kuriuos balsuoti  – yra konstitucinė. Tai viena fundamentaliausių žmonių teisių, turbūt pati pagrindinė politinė teisė. Demokratinėse, tei-sinėse valstybėse turime labai aiškią maksimą, kad žmo-gaus teises turėtų reglamentuoti tik įstatymai ir niekas kitas. Jokie poįstatyminiai aktai to negalėtų daryti. Šiuo atveju VRK pati nustatė taisyklę, gana drastišką taisyklę, užkertančią kelią didelei daliai politinių partijų, tegul ir mažesnių, bet vis tiek išreiškiančių rinkėjų lūkesčius, rin-kėjų pažiūras. Taip tiesiog užkirto joms kelią dalyvauti rinkimuose“.

Pirmiausia turiu omenyje šilumos ūkį. Ir Vilniaus, ir Lietu-vos politikai elgiasi

nesąžiningai  – jie nepasako vil-niečiams ir Lietuvos gyvento-jams, kad Skandinavijoje ar Vo-kietijoje nėra tokių komunalinio ūkio tvarkymo pavyzdžių, kaip pas mus. Ten nėra parazitinių įmonių, kurios kraunasi pelnus iš būtiniausių paslaugų tiekimo, pasmerkdamos dalį žmonių var-žytinėms ir skurdui.

Mes siūlome Vilniui kitą mo-delį, įprastą Skandinavijoje: visą komunalinį ūkį, taigi ir šilumos tiekimą, tvarkys viešosios įstai-gos, kurios nesieks pelno ir kurių dalininkais taps vilniečiai. Kad tai būtų įmanoma, reikia apvalyti miesto ūkį nuo pelną siurbiančių uždarų akcinių bendrovių, iš ku-rių savo „nuomilžius“ gauna par-tinė nomenklatūra.

Svarbu ne tik peržengti „Ru-bikoną“, bet ir neatsiklaupti prieš „Fortumą“. „Rubikonas“ yra se-nasis Artūro Zuoko draugų vers-lo grupės „Icor“ pavadinimas, o „Fortumas“  – jo pagrindinių oponentų Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio proteguojama analogiška verslo grupė.

Iš esmės A. Zuoko ir jo var-žovų požiūriai į šilumos ūkio tvarkymą mažai skiriasi. Todėl girdami Klaipėdą ir Kauną, kur tvarkosi „Fortumas“, Mykolas Majauskas ir Remigijus Šimašius nutyli Šiaulius – nors būtent ten šiluma pigiausia, nes šilumos ūkis yra savivaldybės rankose. Konservatorių ir liberalų kalbos apie konkurenciją, kuri neva atpigins šilumą, reiškia viena: „Rubikonas“ su „Fortumu“ kon-kuruos, kas daugiau išspaus iš vilniečių.

Tik panaikinus privačią mo-nopoliją ir įdiegus skandinaviš-ką principą, vilniečiams šiluma atpigs daugiau nei ketvirtadaliu.

Kovojate už didesnes piliečių galias. Kaip žadate jas užtikrinti?

Visus savo sprendimus Vil-niaus valdžia turi grįsti privalo-momis viešosiomis konsultaci-jomis ir gyventojų apklausomis. Nors ši teisė įstatyme numatyta, iki šiol Vilniaus savivaldybė ja nesinaudojo. Nieko keisto  – juk žmonės nebūtų pritarę „Rubiko-no“ atėjimui ar „Lietuvos“ kino teatro privatizavimui.

Skaidrus, atsakingas miesto valdymas bus palankus ir nau-joms investicijoms, reikalingoms sostinės plėtrai, naujoms darbo vietoms.

Vilniečių įtraukimas į miesto valdymą, kai jie galės dalyvauti rengiant miesto biudžetą ir di-džiuosius investicinius projektus, taps įžanga, susigrąžinant tikrąją, žemiausios grandies savivaldą. Tokią, kokia yra Krokuvoje, kai į savivaldybės tarybą žmonės išsi-renka savo atstovą nuo gatvės, ku-rioje gyvena. Tada atstovavimas yra tikras. Įsivaizduokite: Nauja-miestis, Žvėrynas ir Šnipiškės turi savo savivaldybes su savo išrink-tais seniūnais, tarybomis ir biu-džetais, kurios sprendžia gyven-tojams svarbius klausimus  – kad perėjos būtų saugios ir apšviestos, socialiniai darbuotojai asmeniškai pažinotų visus skurstančius ir ne-galinčius savimi pasirūpinti, kad šaligatviai būtų valomi, o vaikams netrūktų vietų darželiuose.

Norint Lietuvoje sukurti to-kią savivaldą, kuri įprasta Eu-ropoje, reikia keisti įstatymus. Bet nauja, žmonėms tarnaujanti valdžia Vilniuje, ir nelaukdama įstatymų kaitos, gali pradėti de-mokratines permainas.

Politikams nuolat primenate skurde gyvenančius žmones – tuos, kurie vadinami antrąja Lietuva.

Daugelis dabartinio mero pro-jektų yra rožinės svajonės, panašios į pamokslus bėdžiams apie pomir-tinį gyvenimą – kaip jiems ten bus gera, jei kentės šioje ašarų pakal-nėje. Savivaldybė liūliuoja mus tais puikiais projektais, iš kurių dauge-liui žmonių nebus jokios naudos.

O iš tiesų reikia kalbėti apie problemas, kurias spręsti gyvy-biškai būtina. Dabar Vilniaus sa-vivaldybė net nežino, kiek vilnie-čių gyvena žemiau skurdo ribos, įsiskolinę už komunalines paslau-gas ir kiek žmonių išvaržo antsto-liai – tokių duomenų ji nerenka... Savivaldybė apsimeta, kad nema-to žmonių, gyvenančių Vilniuje viduramžių sąlygomis, be karšto vandens ir kanalizacijos. O tie žmonės, vadinami antrąja Lie-tuva  – anaiptol ne saujelė tingi-nių ar veltėdžių, kurių vienintelė problema, kad jie nepakankamai daug ir gerai dirba, kaip bandoma įteigti. Skurdo akivaizdoje gyvena

beveik pusė Lietuvos, bet partinė nomenklatūra siekia tai nutylėti.

Manau, kad ir savivaldos ly-gmenyje galima pradėti formuoti politiką, atitinkančią civilizuota-me pasaulyje priimtas socialinio teisingumo ir visuomenės soli-darumo normas. Būdamas meru, padedamas mokslininkų, išsiaiš-kinsiu, kokia Vilniuje yra absoliu-taus skurdo riba  – pinigų suma, būtina žmogui, kad patenkintų pačius minimaliausius poreikius. Šiuo metu ji net neskaičiuojama. Turint duomenis apie tikrąją pa-dėtį ir išanalizavus vilniečių po-reikius, bus galima imtis aktyvios, tikslios socialinės politikos.

Jūs kviečiate vilniečius peržengti Rubikoną – atsikratyti korumpuoto, nedemokratiško valdymo ir kurti europietišką savivaldą, kai patys miestiečiai bus savo miesto šeimininkai.

Bet kam nors tai gali pasirodyti utopija...

O kas galėjo pagalvoti, kad Niujorkas, kuris dar visai nese-niai, XX a. pabaigoje, garsėjo di-džiule korupcija, nusikalstamumu ir netvarka, sugebės per trumpą laiką sutramdyti šį chaosą ir tap-ti miestu, kurio bendruomenė pajėgi įveikti tokius didelius iš-bandymus, kaip Rugsėjo 11-os-ios teroristų išpuoliai? Niujorko atgimimas prasidėjo 1994-iais meru tapus Rudolphui Williamui Louisui Giuliani III, kurį daugelis paniekinamai vadino populistu. Jis padarė kelis esminius dalykus: nutraukė korupcinę bambagyslę, kuri siejo verslą ir valdžią, neleido pelnytis silpnesnių visuomenės grupių sąskaita ir pareikalavo, kad kiekvienas atsiskaitytų už darbą, apmokamą iš piliečių kišenės. Manau, šiuos principus laikas įgy-vendinti ir Vilniuje.

TęSiNyS.Pradžia 1 psl.

Kaip Z. vaigauskas su a. siaurusevičium

rinKimus režisuoja

Kęstutis Musteikis,skulptorius

Ką Lietuvos Sąrašas, jei juo vilniečiai pasitikės, tu-rėtų nuveikti pirmiausia? Visų pirma, atlikti detalų Vilniaus finansų ir valdymo auditą. Nežinant realios padėties nieko konkretaus nuveikti nepavyks – net negalėsi ką nors apibrėžto pasiūlyti.

Man rūpi miesto kultūros politika. Vilnius yra ne šiaip sau miestas, jis yra Lietuvos valstybės sostinė. Todėl Vilniaus viešosios erdvės turi kalbėti ir apie Lietuvą, jos istoriją.

Kultūros politika, kaip ir bet kurios kitos srities politika, negali būti vykdoma pripuolamai, kaip kam šauna į galvą. Turi būti numatyta ir su Vilniaus ben-druomenėmis aptarta nuosekli, ilgalaikė kultūros politikos perspektyva, pasverta, kas išties svarbu, kas išties leistų mums susitelkti nuosekliems dar-bams. Tos ilgalaikės, su visuomene aptartos raidos perspektyvos Vilniui šiandien labai trūksta.

Vilija Dailidienė,mokytoja, rašytoja

Vilnius įsikūręs tokioje šventoje vietoje, kad net kaip iš gausybės rago pasipylę kolosai nesugeba sunaikinti jo auros. Norėčiau prisidėti prie miesto darnos kūrimo.

Esu įsitikinusi, kad pilietiniai ir politiniai karai yra blogybė. Geriau, kad jie pavirstų sprendimų kalbantis vieniems su kitais ieškojimu. Bet susikalbėti galima tik laikantis esminių principų: nemeluoti, nemani-puliuoti žmonėmis, nepridengti asmeninės naudos troškimo gražiomis kalbomis, nesistengti oponentų pribaigti melagingomis paskalomis, šmeižtu. Esu op-timistė, manau, kad tai pasiekiama, nes Vilniuje pažįs-tu daug nesumeluoto bendravimo trokštančių žmonių. Lietuvos Sąrašo nuostata stiprinti Vilniaus gyventojų bendruomeniškumą, jų pasitikėjimą vienų kitais ir iš to pasitikėjimo kylantį kūrybiškumą, energiją nukreipti bendram labui man atrodo esminė norint, kad mūsų vaikams ir jų vaikams Vilnius būtų mieli namai.

Dočys: nebe Heraklis, artūrai...

54 2015 kovo 1 d. 2015 kovo 1 d.PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių

Eglė Mirončikienė,verslininkė, seniūnaitė

Šiuo metu Lietuvoje vie-nas pagrindinių demo-kratijos principų – piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus per vietos valdžios instituci-jas – neįgyvendintas. iš čia neskaidrumas, korup-cija, gyventojų interesų neatitinkantys vietos val-džios sprendimai. Savi-valdos rinkimai yra reali galimybė tai pakeisti. To-dėl pasinaudokime ja, išrinkime tuos, kuriems nepakanka kosmetinių permainų, kurie netiki tuščiais pažadais, kad „viskas bus gerai“, išrinkime tuos, kurie pasiryžę peržengti Rubikoną - mesti iššūkį sistemai ir iš esmės ją pakeisti.

Rūta Baškytė,aplinkosaugininkė

„Žmonės turi išmok-ti bendruosius reikalus aukščiau statyti už savuo-sius“ – šie Vydūno žodžiai man labai svarbūs.

Kodėl einu į Vilniaus tarybos rinkimus? Ma-tau problemų priežastis. Svarbiausia jų (ir ne tik Vilniuje) – nužmogėjimas, savanaudiški interesai, troškimas gauti daug ir greitai, nesiskaitant su

aplinkybėmis, negalvojant apie kitus, sąžinės praradimas, nutolimas nuo gamtos.

Tikiu, kad dar nevėlu grąžinti atvirumą, žmogiškumą bendraujant, sprendžiant problemas. Miesto visuomenė turi žinoti ir savo miesto sopulius, ir jų gydymo galimybes, dalyvauti miesto gyvenime ir džiaugsme, ir varge. Kie-kvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano, moka. O kaip dažnai tenka stebėti politikus (Seimo, savivaldybių tarybų narius), tapusius visažiniais, nekreipiančiais dėmesio į specialistų, mokslininkų nuomonę. Labai svarbu mokėti bendrauti, įsiklausyti į kitų nuomonę, išgirsti. Kiekvienam politikui labai svarbu nenutolti nuo žmonių, suvokti visuo-menės poreikius, laikytis duoto žodžio.

Linas Šalna,muzikas

Pilietinė demokratija yra kūryba – savojo polio: valstybės, miesto. Tik šiandien mums, tikrie-siems miesto šeiminin-kams, tokia kūryba drau-džiama. Valdžių godumas, prisitaikėliškumas, me-las, egoizmas, cinizmas ardo valstybės ir miesto pamatus, trauko bendrys-tės ryšius, gniuždo kūry-binį polėkį. Esame ver-čiami tenkintis stipriųjų primetama tiesos iliuzija, dirbtine realybe. Metas vienytis ir imtis bendros kūrybos.

Gediminas Storpirštis,aktorius, teatro pedagogas

Lietuvos Są-rašas ir Na-glis Puteikis yra balsas žmonių, kurie iki šiol netu-rėjo balso. Tai yra vėl viltis. Noriu tikėti, kad atsiras

galimybė paprastiems žmonėms dalyvauti valstybės gy-venime – mūsų programos pagrindinė nuostata yra galių sugrąžinimas žmonėms.

Šarūnas Savickas,vizualinių komunikacijų specialistas

Esu aplankęs 40 pasaulio šalių, šimtus didmiesčių ir miestelių, bendravęs su įvairiausiais specia-listais ir bendruomenių aktyviausiais žmonėmis. Taigi esu matęs gerų pavyzdžių, kaip galima kurti miestus, kurie būtų patogūs gyventi. Šiandien Vilniaus viešosios erdvės nėra atvertos, o vilniečiai palikti toli nuo Vilniaus sprendimų. Tokią padėtį turime keisti.

Šarūnas Bagdonas,verslininkas, IT specialistas

yra būtina labiau išnau-doti sostinės kultūros, švietimo, aukštojo moks-lo ir pažangaus verslo potencialą. Lietuvos Są-rašas įsipareigoja tai da-ryti. Labai svarbus ir kitas įsipareigojimas – neleisti nutylėti ne visada pato-gaus, ne visada gražaus ar nedovanotinai dings-tančio Vilniaus.

Tikiu bendrajam miesto gėriui skirta politika, neto-leruojančia nedorų dalykų, kaip kad švaistymų miesto sąskaita. Nematau, kad dabar dauguma politikų tikėtų bendruoju miestelėnų gėriu, kad suprastų, kas yra tas bendrasis gėris. Taigi nematau ir atsakingo politikų elge-sio. Metas politikos efektyvumą vėl matuoti bendrojo gėrio matu. Esu tikras, yra labai svarbu grąžinti politikai sąžinin-gumą, garbę.

Vienu svarbiausių Vilniaus miesto Tarybos darbo princi-pu laikyčiau visų miesto valdžios sprendimų viešumą, pla-taus ir tvaraus miestelėnų palaikymo ir sutarimo siekimą.

vilnius – darnus, bendruomenišKas, vilniečių Kuriamas miestasDidžiausią kūrybinį potencialą sutelkusi, senų tradicijų Lietuvos sostinė šiandien neturi aiškios plėtros vizijos. Vilniaus miestas primena uždarą akcinę bendrovę, kuri tvarkoma neskaidriai, vilniečiams nedalyvaujant. Tad save ir miestą gerbiantiems piliečiams būtina peržengti Rubikoną: ryžtis Lietuvos sostinę kurti kaip atvirą laisvų žmonių bendriją – polį, pilį, respubliką. Miestas, kuriame gyveno mūsų protėviai, gyvename mes ir gyvens mūsų vaikaičiai, negali likti vienadienių sprendimų, vienos ar kitos grupės interesų įkaitu.

Vilniečiai turi tapti savo miesto šeimininkais, o sos-tinė įgyti aiškią darnaus miesto raidos perspektyvą. Tik miestiečiams ir jų bendruomenėms dalyvaujant sostinės valdyme, miestas bus tvarkomas sąžiningai ir teisingai, o svarbiausios paslaugos teikiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės. Bendromis vilniečių pastangomis Vil-nius gali atgimti naujam bendruomeniškam gyvenimui ir tapti miestu, padedančiu kurti Lietuvą kaip orių piliečių Respubliką. Išmintingai plėtojama šalies sostinė turėtų būti paversta pasaulio lietuvių reemigracijos – sugrįžimo į tėvynę – centru.

piliečiams – teisę tiesiogiai dalyvauti miesto valdymeVisus blogiausius, žalingiausius sprendimus valdžia priė-mė slapta nuo miestiečių, su jais nesitardama arba igno-ruodama jų nuomonę. Kad piliečiai galėtų tiesiogiai da-lyvauti miesto valdyme, naujoji miesto taryba kartu su meru turės:

■ savo sprendimus grįsti privalomomis viešosiomis konsultacijomis, viešaisiais klausymais ir gyven-tojų apklausomis, o svarbiausius, ilgalaikių pase-kmių turinčius sprendimus priimti tik atsiklaususi miestiečių nuomonės visuotinėje apklausoje;

■ greta miesto tarybos komitetų, delegavimo prin-cipu remiantis, suburti realiai veikiančius visuo-meninius ekspertų komitetus, turinčius teisę gauti visą savo srities informaciją, teikti sprendimų pro-jektus, gauti argumentuotus atsakymus;

■ seniūnijų seniūnus skirti tik kandidatams į juos pristačius vietos miestiečiams savo programas ir surengus miestiečių apklausas;

■ išplėtoti seniūnijų ūkinį savarankiškumą;■ sudaryti sąlygas sužlugdytai Vilniaus žiniasklaidai

(laikraščiui, radijui, televizijai) – būtinam miestie-čių forumui – atsikurti; nuolat teikti šiam forumui išsamią ir tikslią informaciją apie savivaldos darbą;

■ parengti miesto referendumų tvarką, kad mies-tiečiai, surinkę sutartą skaičių parašų, turėtų teisę inicijuoti visuotinę Vilniaus gyventojų apklausą;

■ parengti tvarką, kaip miestiečiai gali atšaukti ta-rybos narį, dėl nederamo elgesio praradusį gerą reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą.Taip pat Vilniaus miesto taryba siūlys Seimui atkurti

Lietuvoje pirmąją ūkiškai savarankišką savivaldos gran-dį, kokia yra visoje Europoje – įteisinti piliečių renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas, o seniūnijų ir savivaldybių tarybas rinkti ne pagal partijų sąrašus, bet tiesiogiai vien-mandatėse apygardose.

sprendimai – tiK sKaidrūs, viešai aptarti, į darnią ateitį nuKreiptiVilnius turi būti tvarkomas viešai ir išmintingai: priima-mi miestiečiams naudingiausi, su jais apsvarstyti, į darnią ateitį orientuoti, ekonominiu požiūriu pagrįsti sprendi-mai, o mokesčių mokėtojų pinigai nešvaistomi ir grupuo-čių nesisavinami. Todėl naujoji miesto taryba:

■ kartu su miesto bendruomenėmis (vietos, akade-minėmis, kūrybinėmis, verslo) suformuos iš eks-pertų Patarėjų tarybą, kuri teiks miesto politikams pasiūlymus nustatant ilgalaikes sostinės plėtos gaires ir sprendžiant strateginius klausimus;

■ kartu su Patarėjų taryba, konsultuodamasi mies-tiečiais, sudarys ilgalaikį miesto plėtros planą ir juo remdamasi bei ištyrusi vilniečių poreikius, su jais tardamasi, parengs miesto transporto, namų renovavimo, komunalinio ūkio, švietimo, kultū-ros, socialinės ir sveikatos apsaugos bei kitų sričių plėtros strategijas ir imsis jas įgyvendinti;

■ savo sprendimus grįs svarbiausiais darnaus miesto prioritetais – pagarba gyvajai aplinkai ir kultūros paveldui, saikingu išteklių naudojimu, aukšta visų miestiečių gyvenimo kokybe, bendruomenišku-mu;

■ sprendimus dėl brangių ir ilgalaikes pasekmes tu-rinčių viešųjų projektų priims tik atlikusi privalo-mą jų vertinimą kaštų ir naudos analizės metodu. Tai leis atsakingai valdyti viešuosius finansus ir bus priešnuodis korupcijai;

■ užtikrins skaidrią verslo aplinką ir kryptingai rū-pinsis investicijų paieška ir pritraukimu.

viešieji finansai valdomi sKaidriai

■ vilniečiai bus įtraukti į Vilniaus biudžeto formavi-mą: miestiečiams bus pristatomi detalūs metiniai biudžetų projektai ir viešai atsakoma į visas mies-tiečių pastabas; Vilniaus biudžetai bus matomi elektroninėje erdvėje;

■ Vilniaus skola ir jos susidarymo priežastys bus išanalizuotos ir išviešintos, o skolai veiksmingai valdyti sudaryta ekspertų taryba;

■ investiciniai projektai bus aptariami ir rengiami kartu su vietos bendruomenėmis;

■ didieji investiciniai projektai bus įgyvendinami bendradarbiaujant su „Tarptautinio skaidrumo“ organizacija;

■ bus peržiūrėta ir viešai aptarta savivaldos institu-cijų bei įmonių darbuotojų etatų bei atlygio sis-tema, užtikrinta skaidri konkursų pareigoms eiti tvarka, atsisakyta „partijos draugų“ protegavimo.

Komunalinį ūKį – į vilniečių ranKasPeržengę Rubikoną, prieš „Fortumą“ nesiklaupsim. Būti-niausios paslaugos bus teikiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės. Tam Vilniaus taryba:

■ parengs ir po konsultacijų su miestiečiais įgyven-dins komunalinio ūkio administravimo reformą: miesto ūkį tvarkys ne daugybė uždarų akcinių

lietuvos sąrašo ir naglio PuteiKioprograma vilniečiams

bendrovių, o savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, kurios dalininkais, Šiaurės šalių pavyzdžiu sekant, palaipsniui galėtų tapti vilniečiai. Ši įstaiga organi-zuotų šilumos, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, gatvių ir kiemų apšvietimą bei priežiūrą. Skaidrus valdymas, bendruomenių atstovų dalyvavimas stebėtojų taryboje užtikrins, kad už teisingą kainą gausime kokybiškas komunalines paslaugas;

■ nepratęs miesto šilumos ūkio nuomos sutarties su „Vilniaus energijos“ savininke bendrove „Dalkia“ (sutartis baigiasi 2017 m. pradžioje) ir panaikins privačią monopoliją – centralizuotos šilumos ga-myba ir tiekimas taps savivaldybės įstaigos ne pel-no siekiančia veikla;

■ tardamasi su Vyriausybe parengs ir, miestiečiams pritarus, imsis įgyvendinti ilgalaikį miesto šilu-mos ūkio modernizavimo ir valdymo planą, tam veiksmingai panaudodama ES struktūrinę para-mą;

■ bendradarbiaudama su Vyriausybe ir tardamasi su vilniečiais parengs racionalų daugiabučių gyvena-mųjų namų renovavimo, šilumos vartojimo maži-nimo planą ir pradės nuosekliai jį įgyvendinti.

žalias miestasRūpindamasi tvaria miesto plėtra, Vilniaus miesto taryba:

■ ypatingą dėmesį skirs atliekų susidarymo preven-cijai ir pasieks, kad atliekos būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose;

■ nuosekliai plėtos viešąjį transportą ir dviračius kaip alternatyvą taršiems privatiems automobi-liams;

■ užtikrins kryptingą vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ekologinį švietimą.

Kūrybinga Kultūros ir moKslo sostinėIki šiol Vilnius stokoja savarankiškos švietimo ir kultū-ros politikos, nesugeba savo kultūrinei plėtrai pasitelkti Lietuvos sostinėje sukaupto intelektualinio ir meninio potencialo, pasiremti senomis daugiakultūrinio miesto tradicijomis. Miesto taryba, bendradarbiaudama su Vil-niaus aukštosiomis mokyklomis, muziejais, biblioteko-mis, teatrais ir kitomis kultūros institucijomis, kurs vien-tisą sostinės švietimo erdvę, atvirą vaikams, jaunimui ir visiems miestiečiams:

■ sutvarkys miestui priklausantį švietimo tinklą taip, kad visos turimos mokyklų erdvės būtų raci-onaliai panaudotos vaikų ir jaunimo ugdymui bei suaugusiųjų lavinimuisi;

■ imsis aktyvios ugdymo turinio politikos: inicijuos ir rems papildomo ir neformalaus ugdymo pro-gramas siekdama, kad sostinės vaikai ir jaunimas gautų kuo geresnį ir visapusiškesnį išsilavinimą, augtų aktyviais Vilniaus piliečiais ir patriotais, įgytų stiprų egzistencinį ryšį su miestu ir Lietuva;

■ edukacinėmis programomis skatins bendrojo lavi-nimo mokyklų ir universitetų bei akademijų, kul-tūros bei meno institucijų bendradarbiavimą;

■ Vilniaus paveldą ir istoriją atvers vaikams, jauni-mui ir visai visuomenei kaip svarbią ugdymosi er-dvę;

■ kryptingomis programomis suaktyvins įvairia-kilmių miesto bendruomenių kultūrinę ir meni-nę veiklą, plėtos Vilnių kaip pasaulinės reikšmės kultūrų ir civilizacijų dialogo miestą, gyvybingą turizmo centrą;

■ skatins verslo įmones rūpintis Vilniaus kultūriniu paveldu, jo gaivinimu ir aktualizavimu.

lietuvos sostinė – solidari, socialiai jautri ir rūpestinga bendruomenėVilnius sieks įveikti atsivėrusią takoskyrą tarp sėkmės ir skurdo Lietuvos. Miesto taryba kartu su meru imsis akty-vios sveikatos ir socialinės apsaugos politikos. Ši politika

bus taikli – grindžiama išsamia būklės ir miestiečių po-reikių analize, aiškiais veiksmingumo vertinimo kriteri-jais. Jos strateginis tikslas – pasiekti, kad vilniečiai gyven-tų ilgiau ir būtų sveikesni, kad Vilnius būtų be nutylėtų, skurstančių, iš bendruomenės išstumtų žmonių. Tam miesto taryba:

■ per ketverius metus užtikrins, kad savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos atitiktų Europoje nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijus;

■ iš esmės patobulins poliklinikų veiklą ir per porą metų daugiau kaip dešimt nuošimčių padidins visuomenės sveikatinimo programų skaičių nedi-dindama savivaldybės investicijų į šias programas;

■ nustatys absoliučią skurdo ribą ir, telkdama seniū-nijas, bendruomenes, pilietines organizacijas bei verslo įmones, nukreips socialinę paramą labiau-siai skurstantiems vilniečiams;

■ vaikams, augantiems skurstančiose ir socialinės rizikos šeimose, užtikrins lygų gyvenimo star-tą – suteiks jiems galimybes lankyti vaikų darželį, papildomo ugdymo būrelius, gauti kitų reikalingų paslaugų;

■ negalią turintiems žmonėms sudarys sąlygas dirb-ti ir aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą;

■ sudarys sąlygas mieste plėtoti socialinius verslus, kurių tikslas  – ne pelno siekimas, o skurstančių bei neįgaliųjų žmonių įdarbinimas bei kitų socia-linių paslaugų teikimas.

lietuvos sąrašo išKelti Kandidatai į vilniaus miesto tarybą 1. Dr. Darius Kuolys, kultūros istorikas2. Naglis Puteikis, politikas, paveldosaugininkas3. Liutauras Stoškus, aplinkosaugininkas4. Joana Noreikaitė, skulptorė5. Dr. Daiva Tamošaitytė, filosofė6. Gintautas Terleckas, istorikas7. Dr. Marija Vesėliūnienė, medikė8. Gediminas Storpirštis, aktorius, teatro pedagogas9. Liudas Bradauskas, ekonomistas10. Dr. Aušra Maldeikienė, ekonomistė 11. Šarūnas Savickas, vizualinių komunikacijų specialistas12. Bartas Markevičius, verslininkas, IT specialistas 13. Dr. Saulė Matulevičienė, dėstytoja lituanistė 14. Vilija Dailidienė, rašytoja, mokytoja lituanistė 15. Dr. Laisvūnas Šopauskas, filosofas, logikas 16. Rūta Baškytė, aplinkosaugininkė 17. Ulijana Vaitiekienė, teisininkė 18. Šarūnas Bagdonas, verslininkas, IT specialistas 19. Ligita Juknevičiūtė, žurnalistė 20. Rimtautė Kutavičienė, medikė 21. Eglė Mirončikienė, psichologė, verslininkė 22. Medardas Taurinskas, fizikas 23. Vygintas Vilutis, interneto projektų vadovas 24. Dr. Romas Pakalnis, aplinkosaugininkas 25. Rasa Kalinauskaitė, žurnalistė 26. Linas Šalna, muzikas 27. Jaroslavas Vabalis, istorikas, vadybininkas 28. Kęstutis Musteikis, skulptorius 29. Vytautas Pelakauskas, gamtosaugininkas 30. Vincas Kubilius, TV režisierius 31. Arvydas Dulinskas, inžinierius 32. Jolita Markevič, verslininkė 33. Eurika Turonienė, verslininkė 34. Giedrius Misevičius, verslininkas 35. Aurelija Babenskienė, vadybininkė 36. Ingrida Jucienė, mokytoja 37. Leonas Merkevičius, matematikas, vertėjas 38. Aušra Lisauskienė, režisierė 39. Janina Daunoravičienė, teisininkė

programa yra atviro Kodo – atvira vilniečių pasiūlymams.

Jūsų pastabų lauksime e. adresu: tiesos.lt.judejimas@gmail.com

Dr. Laisvūnas Šopauskas,filosofas

Mums, piliečiams, laikas suvokti, kad renkame ne Poną, o mums atskaitin-gus pareigūnus, kurių vei-kla dera pradėti domėtis ne tada, kai mus užgriūva nemalonios pasekmės ar kyla skandalas, o nuolat. Susitelkę ir organizuoti piliečiai turi įgyti galimybę tarti svarų žodį kiekviena-me bet kurio Vilniui svar-baus sprendimo priėmimo

ir įgyvendinimo etape. Turiu omenyje pirmiausia bendruo-menes ir seniūnus. Į seniūnų pareigas turi būti skiriami tie, kuriuos tiesiogiai išsirenka vilniečiai. Piliečių rinktus seniūnus, bendruomenių atstovus ir kitus aktyvių piliečių sambūrius oficiali miesto valdžia turi pradėti branginti kaip savo padėjėjus, konsultantus ir kontrolierius ir šį jų statusą formaliai įtvirtinti.

Gintautas Terleckas,istorikas

ilgą laiką maniau, kad tie, kurie sprendžia mano gimtojo Vilniaus, ir ne tik jo, valdymo klausimus, žino už visus kitus ir už mane, kaip geriausiai tai daryti. Dabar galiu tvirtai pasakyti, kad taip nėra. Kam reikalingas tikras ar tariamas profesiona-lumas, jei jis nedera su bendruomenės interesais, poreikiais, visaverčiu gy-

venimu? Dabartinėje Lietuvoje daug sutrikimo, nevilties dėl tikros ar tariamos neteisybės. Tačiau susitelkusi bendruo-menė gali daug ką pakeisti. Ji tikrai gali pasiekti didesnės skirtingų žmonių gyvenimo dermės.

lietuvos sąrašo ir naglio PuteiKioprograma vilniečiams

76 2015 kovo 1 d. 2015 kovo 1 d.PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių

Bartas MarkeVičius

kaip vilniečiams atpiginti šilumą ir kitas paslaugas?KOMuNALiNiS ūKiS NETuRi BūTi KOMERciNiO PASiPELNyMO ŠALTiNiu, NES DABAR SAViVALDyBė yRA ViRTuSi PELNO SiEKiANčių ĮMONių SANTALKA.

Šilumos, vandens, elektros tiekimas, atlie-kų išvežimas, statinių priežiūra yra tokie poreikiai, kuriuos žmonės privalo paten-kinti taip pat, kaip kvėpuoti ar valgyti – be to jie negali gyventi. Europos Sąjungoje tai vadinama bendro ekonominio intere-so paslaugomis, jos dažniausiai teikiamos arba nesiekiant pelno, arba labai griežtai jį reguliuojant.

Lietuvoje teoriškai toks modelis ir pa-sirinktas  – įmonių pelnas tarsi reguliuo-jamas. Bet tai tik figos lapelis, nes tokios įmonės, pačios gal ir negaudamos pelno, pristeigia dukterinių įmonių ir visus savo pelnus nusodina tuose pelno sodrinimo centruose. Atrodo taip: šita mano kišenė pelno negavo, bet kitos dvi tiesiog sprogs-ta, nes visas pelnas nusėda jose. Pvz., šilu-mos tiekimas: koncernas, turintis šilumos tiekimo įmonę, turi ir visokių jį aplipusių siurbėlinių įmonių  – skaitiklių gamybos, priežiūros, biokuro gamybos. Dėsnin-ga, kad tokios motininės įmonės mėgsta pirkti paslaugas tik iš pačių savęs. Buvęs „Rubikonas“ skelbia įvairius konkursus, bet niekas nesistebi, kai pats juos ir laimi. Skaitiklių tiekimą laimi „Axis Industries“, biokurą  – „Bionovus“, priežiūrą  – „City Service“ arba „Mano būstas“. Verda savo katilėlyje, net dūmai rūksta, o pelnas nu-sodinamas ten, kur jis neribojamas. Kas iš to, kad „Vilniaus energija“ gauna 5 proc. nuo turto vertės, jeigu visas pelnas nusėda kitur?

Lietuvos Sąrašo siūloma išeitis – ne ri-boti pelnus, o dekomercializuoti šią sritį.

Vilnius palaipsniui galėtų pereiti prie sistemos, įprastos Skandinavijos šalyse, kur komunalinį ūkį valdo vadinamosios komunos ir visa infrastruktūra, turtas pri-klauso žmonėms.

Viena galimų valdymo formų – viešo-ji įstaiga. Tos įstaigos dalininkai gali tapti visi miesto rajono gyventojai. Esmė  – jie patys yra savininkai, įmonės stebėtojų ta-rybos nariai, dalyvauja visuotiniame susi-rinkime. Mikrorajonas ar miestelis tampa lyg didele bendrija, panašia į mūsų daugi-abučių bendrijas, kur gyventojai visuoti-niame susirinkime nusprendžia, kaip nori valdyti savo turtą.

Jeigu nesieki pelno, viskas atpinga. Pas mus yra priešingai: visų paslaugų tiekimas perduotas pelno siekiantiems subjektams,

kurie valdo visų mūsų  – t. y. valstybės  – turtą. Paradoksas: savo turtą atiduodame įmonei, kuri, siekdama pelno sau, o ne mums, iš jo darosi pinigus. Atidavę savo turtą kitiems, dar ir primokame, kad turė-tume galimybę juo naudotis.

Nepratęsę rubikoninės nuomos sutar-ties, turėtume paruošti vilniečiams nau-dingiausią šilumos ūkio valdymo modelį. Sprendimą dėl modelio galėtų priimti pa-tys žmonės visuotinėje apklausoje.

Tą patį galima taikyti ir kitoms komu-nalinio ūkio sritims.

Vienas būtiniausių naujosios Vilniaus tarybos darbų  – pakeisti namų adminis-travimo nuostatus. Apie 80 proc. Vilniaus daugiabučių prižiūri administratoriai, kuriuos pagal Civilinį kodeksą skiria sa-vivaldybė. Bet niekur nėra pasakyta, kad jie turi būti pelno siekiantys komerciniai subjektai.

O kas vyksta dabar? Administrato-riams leidžiama pasirinkti: ar gyvento-jams išdalinti tą sumą, kuri praktiškai išleista namo priežiūrai (pvz., pagal butų plotą), ar už tas pačias paslaugas paskai-čiuoti mokestį pagal savivaldybės tarifą. Kada kokį būdą taikyti – nenurodyta. To-dėl pabetonuoja, pvz, laiptelius už 100 litų, ir galėtų tą sumą padalinti gyventojams, bet priskaičiuoja pagal savivaldybės tarifą gerokai daugiau. Ir viskas teisėta, nes įmo-nė siekia pelno ir pasirenka tokį skaičiavi-mo metodą, kuris jai naudingesnis.

Padėti žmonėms susitvarkyti su savo turtu galėtų ir pati savivaldybė ar jos vie-šoji įstaiga – juk turi specialistų. Jei žmo-nės nuspręstų, kad patys nenori ar negali prižiūrėti savo turto, nekurs bendrijos, savivaldybė už tam tikrą rinkliavą pati su-teiktų tokias paslaugas, kaip atliekų išveži-mas ar statinių priežiūra.

Tad administravimo nuostatus reikia pakeisti taip, kad administratoriumi galė-tų būti skiriamas, pvz., savivaldybės spe-cialistas, o mokesčiai apskaičiuojami tik pagal faktines išlaidas. Kad kiekvienas na-mas turėtų savo individualią apskaitą: kiek išleido kokretiems darbams – tiek ir pada-linama gyventojams. O ne pagal mistinius tarifus už oro pardavinėjimą. Nes dabar administratoriai dažnai tik sąskaitas išra-šinėja – žmonės verčiami mokėti už pre-kes ir paslaugas, kurių praktiškai negauna. Oro pardavėjų sostinė...

Tarpininkų ir nuomilžio specialistų grandinė, kur vienas siurbia pelną iš kito, Vilniuje yra masinis reiškinys, sistema. Kai visi nusiurbia savo pelną – galutinė kaina, kurią moka vartotojas, tampa astronomi-ne. Tą parazitinę grandinę reikia išardyti.

Liudas Bradauskas,ekonomistas, seniūnaitis

Jau nuo 2008-ųjų Lietuvoje renkami seniūnaičiai – seniūnijos ben-druomenės atstovai.

Būtų galima susukti tragikomišką serialą apie Vilniaus seniūnai-čių nesibaigiančius žygius ir susirašinėjimus su miesto administraci-ja. Seniūnaičių bejėgiškumas paskatino įsteigti Vilniaus seniūnaičių asociaciją. Vienas pagrindinių jos tikslų – kurti tikrą savivaldą Ko-kia ji turėtų būti? Tai ūkiškai savarankiškos seniūnijos su veikliais, gyventojams atskaitingais seniūnais ir tarybos nariais. Tai tiesiogiai vienmandatėse apygardose renkami tarybos nariai, miesto referen-dumai svarbiausiais gyventojams klausimais.

Dr. Marija Vėseliūnienė,medikė

Viena didžiausių dabartinės sveikatos sistemos bėdų – daugėja sun-kiomis lėtinėmis ligomis sergančių ligonių, kuriems dažnai reikia būtinosios pagalbos. Tokios situacijos priežasčių yra kelios: prastas gydymo prieinamumas – žinome, kokios eilės mūsų poliklinikose, be to, netinkamai reguliuojami pacientų srautai.

Esame Europos šalis, todėl turėtume labiau orientuotis į euro-pinius asmens sveikatos priežiūrai keliamus reikalavimus. Vilniaus sveikatos apsaugos ir socialinei politikai reikalingi aiškūs kriterijai. Vilniečių sveikatos labui už tas pačias lėšas galime padaryti gerokai daugiau.

paradoKsalūs skurDo ir geroVės rodiKliai

Rasų seniūnija – vos už kilome-tro nuo UNESCO saugomo Vil-niaus senamiesčio, nuo čia ranka pasiekiamas Užupis, kur ant Vil-nios šlaito stovi mero A. Zuoko namas. Tačiau Rasose žmonės gyvena viduramžių sąlygomis.

73 metų Danutės Pavliukovič namas stovi ant stačios kalvos, į kurią vedantis kelias rudenį pa-virsta neišbrendama purvyne, o žiemą – čiuožykla. Ar juo už-važiuoja automobiliai, priklauso nuo oro.

„Man dažnai reikia greito-sios. Pernai reikėjo, bet neužva-žiavo, nes sniegas, nebarstyta… Insultas buvo“, – pasakoja ponia Danutė. Žiemą į kalniuką ne-važiuoja ir šiukšlinė, todėl ką gali, ji sudegina krosnyje, kas lieka  – išveža žentas. Nėra nei vandentiekio, nei kanalizaci-jos. Vandenį moteris nešasi iš hidranto  – po pusę kibiro, nes

pilno nebepakelia. Kelionė pir-myn ir atgal užtrunka pusva-landį, taip  – keturis kartus per dieną.

Niekas iš savivaldybės ponios Danutės gyvenimu nesidomėjo (bent ji tokio atvejo nepamena), o A. Zuoką matė tik per televizo-rių. Tiesa, per šventes pašto dė-žutėje rado mero pasveikinimą.

Tokių, kaip ji – neturinčių van-dentiekio ir kanalizacijos – Rasose daug. Pasak Lietuvos kariuome-nės kūrėjo, atsargos komandoro prof. Eugenijaus Nazelskio, Rasų seniūnijos gyventojo, apie trečdalį vietos žmonių reikalus atlieka lau-ke ir neturi karšto vandens. Nuo tada, kai prieš pustrečių metų įvyko nelaimė – sprogo vieninte-lė miesto viešoji pirtis Subačiaus gatvėje – savivaldybė taip ir nepa-sirūpino nei sutvarkyti suniokotą pastatą, nei įkurti viešąją pirtį ki-toje vietoje.

nutYlĖtas vilniusvilniaus sKaičiai:Kai Kurių savivaldybės įstaigų ir įmonių atlyginimai (2014 m.)

„Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ direktoriaus, mero partijos bičiulio atlyginimas – 9828 Lt (per metus padidėjo 700 Lt), jo pavaduotojo medicinai – 8845 Lt (padidėjo 600 Lt), vyriausiojo finansininko – 7862 Lt (padidėjo 500 Lt). Tuo tarpu Vu klinikos vadovo atlyginimas – 2833 Lt (padidėjo 8 Lt), gydytojo psichiatro – 2555 Lt (padidėjo 22 Lt), kitų gydytojų – 1977 Lt (sumažėjo 4 Lt), slaugytojo – 1950 Lt (padidėjo 24 Lt), socialinio darbuotojo – 2150 Lt (nepasikeitė).

Kai matai Vilniaus savivaldybės įstaigų atlyginimus, viena vertus, gali suprasti, kad reikia gerų finansininkų ar vadybininkų įvairioms ins-titucijoms. O jei nori rasti gerą specialistą, jam reikia ir atlyginimo.

Antra vertus, tie atlyginimai absurdiški, kai pažvelgi į bendrą vie-šojo sektoriaus darbuotojų, vadinamųjų biudžetininkų, atlyginimų kontekstą. Šitas sektorius vis dėlto finansuojamas mokesčių mokė-

tojų pinigais. Skirtumas tarp vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimų labai didelis.

Biudžetinė įstaiga „Vilniaus miesto nakvy-nės namai“  – ypatinga. Direktoriaus pavaduo-tojos atlyginimas  – 5948  Lt, o direkto-rius – 4375. Vyresniojo

slaugytojo atlyginimas – 1437 Lt. Į rankas jis turėtų gauti apie 900 Lt. O juk būtent šitie žmonės ir dirba sunkųjį darbą. Socialiniai darbuo-tojai kartais gauna mažiau už tuos žmones, pas kuriuos vaikšto.

O štai kažkokios VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ direktoriaus atlygi-nimas – 6000 Lt. Tuo mes pademonstruojame, kaip labai niekinam sunkų darbą dirbančius žmones ir kaip mėgstam tuos, kurie gerai sukasi. Nes jų atlyginimai prasideda nuo 6000 litų. Palyginkime: Vil-niaus universiteto aukščiausios klasės profesorius gauna 3900 Lt., jau-ni mokslų daktarai į rankas – apie 1400 Lt. Jie gyvena ant absoliučios skurdo ribos.

Akivaizdu, kad tokiame atlyginimų sutvarkyme yra labai daug netvarkos, kuria mes parodome, kokią valstybę norime turėti. To-kią ir turime... Tai mūsų pasirinkimas, kurio pasekmės kada nors bus labai liūdnos – visuomenės erozija. Koks jaunas žmogus norės rimtai studijuoti ir dirbti, jei puikiai suvokia, kad jo darbas nebus labai vertinamas – didele dalimi bus vertinamas jo gebėjimas suktis ir turėti gerų pažįstamų. Mūsų visuomenė nuoširdžiai tiki, kad soci-alinėje atskirtyje gyvena tie žmonės, kurie šito verti. Nes žmonės taip ugdomi ir mokomi nuo ankstyvos vaikystės, tuo pačiu juos stigmati-zuojant. Tikėtis iš taip pažeminto žmogaus sveiko pilietiškumo, savi-garbos yra labai sudėtinga. Jis pakliūna į socialinį užribį ir moraline prasme: be viso kito, dar yra kaltas dėl to, kad mažai uždirba. Nors mažai uždirba todėl, kad jam paskirta tokia alga, kuri visai nepri-klauso nuo jo darbo – ar dirbtų labai gerai, ar prastai, gaus tiek pat.

Pirmas žingsnis Vilniuje keičiant padėtį – atsisakyti tokių viešųjų įstaigų, kurios tiesiog yra būdas susodinti savus į labai gerai apmo-kamas vietas.

„Jono Meko vizualiųjų menų centro“ vadovo, mero partiečio, vadovaujančio 3 asmenims, atlyginimas – 4901 Lt.

uAB „Vilniaus viešasis transportas“: generalinio direktoriaus atlyginimas – 10422 Lt, technikos direktoriaus, jo pavaduotojo, eksploatacijos direktoriaus, vyr. finansininko, jo pavaduotojo ir parkų vadovų – 8027 Lt, troleibusų ir autobusų vairuotojų – 3233 Lt.

uAB „Vilniaus vandenys“ administracijos vadovų alga – 6300 Lt, specialistų – 1936 Lt, darbininkų – 1842 Lt.

uAB „Vilniaus vystymo kompanija“ administracijos vadovai uždirba 5625 Lt, skyrių viršininkai – 6574 Lt, kiti darbuotojai – 4193 Lt. Beje, ši bendrovė kartu su statybų įmone „Veikmė“ statė Nacionalinį stadioną, kurio statybai buvo skirta daugiau nei 100 milijonų litų: apie pusę tos sumos, anot Valstybės kontrolės, dingo kaip į vandenį, o paties stadiono vietoje riogso griuvėsiai.

nutYlĖtas vilnius

Dr. aušra MalDeikieNė:

vilniuje darbas nevertinamas, sunkiai dirbantys – paniekinti

RASų VILNIEčIAI

Dočys: siaubas, visi trys be atšvaitų!

Šiandien Vilniaus savivaldybė nežino, kiek vilniečių gyvena žemiau skurdo ribos ir kiek jų kasmet išvaržoma antstolių dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas – tokių duomenų ji ne-renka. Savivaldybės internetinėje svetainėje nėra duomenų, kiek vilniečių gyvena be kanalizaci-jos ir šilto vandens, kiek skurs-tančių vaikų nelanko darželio ar mokyklos, kiek Vilniuje yra

neasfaltuotų gatvių, kiek Vilniaus gyventojų nesulaukia skubių me-dicinos paslaugų, nes „greitosios pagalbos“ automobiliai prie jų namų tiesiog negali privažiuoti.

Lietuvoje nėra nustatoma ab-soliutaus skurdo riba – pajamos, būtinos norint patenkinti pačius minimaliausius poreikius. Dar 2011  m. Darbo ir socialinių ty-rimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis viešai pa-sakė, kad absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje – 1092 Lt, kurių reikia patenkinti minimaliems gyveni-mo poreikiams. Minimalus atly-ginimas „į rankas“ tuomet siekė tik 675 Lt.

Socialinės politikos spren-dimai grindžiami kitu rodi-kliu  – „Valstybės remiamomis

pajamomis“ (VRP). Jos šiuo metu sudaro 102 Eur (352  Lt). Asme-nims, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Taip vals-tybė tarsi deklaruoja, kad žmogus, gaunantis 352  Lt, yra pasiturintis ir pagalba jam nebūtina. Abso-liutaus skurdo riba didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiuo metu yra gerokai didesnė už 1 ar 1,5 VRP. Taigi nemaža dalis Vilniuje abso-liučiame skurde gyvenančių vaikų neatitinka reikiamo VRP rodiklio ir todėl yra palikti be nemokamo maitinimo mokykloje.

išvada: tik nustačius absoliu-taus skurdo ribą Vilniuje, bus įmanoma formuoti civilizuotą ir teisingą socialinę politiką.

Vilnius galėtų pereiti prie sistemos, įprastos Skandinavijos šalyse, kur komunalinį ūkį valdo vadinamosios komunos ir visa

infrastruktūra, turtas priklauso žmonėms.Įsivaizduokime, kad Žvėrynas, Pašilaičiai ar Lazdynai susiburia

tarsi į komuną, kuri turi, pvz., savo vietinę elektrinę ir gamina elektrą savo poreikiams, arba nedidelę šildymo jėgainę, ir šildymo šaltinis yra arčiausiai vartotojo.

Jeigu nesieki pelno, viskas atpinga.

Tiesos.lt portalas pristato aplinkosaugininko, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininko, daktaro Romo Pakalnio, kartu su Lietuvos Sąrašu kandidatuojančio į Vilniaus tarybą, poziciją.

Mūsų rinkėjai ieško geriausio varianto, kuris išvestų šalį iš dvasinio pasimetimo. Pamaniau, kad dar yra jėgų, kurios galėtų padėti išeiti iš dvasinio liūno, todėl esu su Lietuvos Sąrašu.

Demokratinėje visuomenėje visos alterna-tyvos turėtų būti pateikiamos ir nagrinėja-mos. Kaip tai pasiseks, čia jau kitas klau-simas. Dabar vieni sako: rinkite mus – bus kaip buvo, kiti – rinkite mus: panaikinsime

skolas. iš tikrųjų, yra kur kas sudėtingiau. ir manau, žmonėms reikia suteikti platesnę alternatyvą. Lietuvos Sąrašas siūlo išeitį iš šito liūno. Kitų – nesimato.

Mes viską mokame labai gražiai aprašyti. Pasižiūrėkite, kaip gražiai aprašome savo kančias praeityje. Programos taip pat gra-žiai išmintingų žmonių surašytos. Bet ma-tėme, kuo jos pavirsta, jei už jų nėra sąži-ningų žmonių.

Man asmeniškai reikia žmogaus vientisu-mo, nuoseklumo: jei pats apsisprendžiu kandidatuoti, vadinasi, aš sieksiu to, ką kalbu, sieksiu, kad tai būtų nuosekliai įgy-vendinta. už visas savo pasakytas tiesas atsakau visu savo gyvenimu. ir tai, ko gera, yra svarbiausia. Atsakau už visus protingus dalykus, kuriuos pasakiau ar parašiau, bet atsakau ir už visas nesąmones, kurias gyve-nimo kely teko padaryti. ir stengsiuosi, kad šių nebūtų daugiau.

Mano vertybės paremtos nemaža asmeni-ne patirtimi. utenoje, prie Dauniškio ežero, yra partizanų kapai - ten guli keturi mano dėdės ir vienas pusbrolis. Jų atminimas mane įpareigoja, lemia mano apsispren-dimus.

Dr. Romas Pakalnis.

ŽMoNėMS REIKIA SUTEIKTI PLATESNę ALTERNATyVą

8 2015 kovo 1 d.PERŽENKIM RUBIKONĄ – susigrąžinkime Vilnių

Paskambino vakar Naglis Šulija. Klausia, ar priimsiu jo bendravardį Puteikį kon-sultacijai į Alksnynų Tebus. Teiraujuos, koks reikalas? – Ai,  – sako Šulija  – regioninio lygio košmariukai: staugiantį vilką sapnuoja. Prašo pranašystę išaiškinti. Ir, pasakysiu, prašo įkyriai.– Tai ir išaiškink? – Kad dabar tokiais niekais neužsiimu. Aiškinu globalinius košmarus – Barackui Obamai, Angelai Merkel ir Vladimirui Putinui. – Įdomiai sapnuoja?– Š... eiliniai marazmai.– Gerai moka?– Nesiskundžiu.– Na ką, jei pats neapsiimi, siųsk pas mane tą Naglį į Alksnynus. Išaiškinsiu.Atvyko iš ryto vienas, vienplaukis. Susi-jaudinęs. Papasakojo problemą, parodė sapnuotų košmarų išklotinę. Reikia pri-pažinti, politikas kalba nuoširdžiai, ne-linkęs nei fantazuoti, nei nuslėpti reikš-mingesnių detalių, kurios kaip politikui gal būtų ir nenaudingos. Klausiu,  – tai sakai, sapnuoji staugiantį vilką?– Būtent.– Svarbu detalės. Geležinis?

– Ne, vilkas nušiurusiu kailiu.– Ar visą laiką vilkas pasirodo ant to pa-ties kalno?– Ne. Vilkas pasirodo skirtingose vietose, vis ant kitų kalnų.– Ar tas pats vilkas?– Ne, ne tas pats vilkas. Tik iš tolo pana-šus, bet kai pradeda staugti, matai, kad vilkas ne tas pats.– Apibūdink vilką ir jo staugimą. – Labiausiai nutriušusiu kailiu yra vilkas, kuris staugia ant Gedimino kalno. At-pažinau ir jo balsą. Daug kartų girdėtas. Staugia Zuoko balsu.– Aišku. O kiti?– Labai keistas Vilkpėdės vilkas. Tasai irgi nutriušęs, bet užsimetęs avikailius. Dar keistesnis jo staugimas: pratisai sustaugia Šimašiaus balsu, plačiausiai išsišiepia, po to sužvengia arklio balsu, vėl sustaugia Gentvilo ar Masiulio balsu ir vėl sužven-gia Šimašiaus žvengimu, o galiausiai suž-viegia kaip kiaulė. Va tuomet ir nubundu, nelaukdamas antros serijos.– Kas dar? – Labiausiai nušiurę vilkai – vienas Sapie-ginėj staugia Mykolo Majausko balsu, po to urzgia, kitas – panašus į Tombovo vilką prie Geležinkelio stoties staugia Gintauto Paluc-ko balsu. To akys raudonos. Ką, gerbiamas

Dočy, galėtų reikšti mano sapnai Lietuvai. Ar turi jie pranašišką mintį ir prasmę?– Kiekvienas sapnas turi paslėptą mintį ir prasmę. Tamstos, Nagli, košmarai yra ypatingi, nes neturi jokios prasmės.– Kaip gali neturėti? Turi kažką reikšti. Gal tik nemoki, Dočy, išaiškinti?– Jei prašai, išaiškinsiu. Baik, Nagli prieš miegą žiūrėti rinkiminius debatus per TV. Ypač Jakilaičio Forumą per LRT. Miego kokybė tikrai turėtų pagerėti. Garantuoju.– Tamsta, Dočy, įtariu, esi kokio nors Zuoko ar Šimašiaus nupirktas, kad apie tokius pranašingus mano košmarus nie-ko gero negali pasakyti. Sakyk atvirai, juk jau buvo pas tamstą ir vienas, ir kitas, ir trečias. Buvo ar ne?– Buvo buvo, kaip nebuvo. Visi buvo, net ir Valdemaras Tomaševskis buvo.– Ir kiek siūlė? Už kiek parsidavei? – Pigiai neparsiduodu.– Sakyk, ką sapnavo?– Galiu, Nagli, tave nuraminti. Visi kaip vienas sapnuoja kur kas baisesnį košmarą.– Sakyk, ką sapnuoja?– Naglį Puteikį.

lietuvos sąrašas –PilietiškuMo PartizaNai

Dočys iš Alksnynų

Ką vilniuj vilKai staugia?

Ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai labai reikia permainų. Suprantu, kad tai nuvalkiota frazė, nes visi (net ir tie, kurie labai prisidėjo, kad gy-ventume būtent taip, kaip gyvename) šiandien skelbia apie permainų būtinybę, Tačiau tiesa ta, kad šiandien turime gerokai aprūgusią vi-suomenės „grietinėlę“ ir ji yra užkonservavusi

įvairiomis prasmėmis neteisingą būvį, kai žmonių balsas sprendžiant bendruosius rei-kalus priimamas kaip uodų zyzimas – erzina, bet yra išrasta įvairiausių priemonių, kaip jį nutildyti. Įsitikinome, jog visai nesvarbu, kokį prieskonį turi „politinė grietinėlė“ – konser-vatyvų, liberalų, socialdemokratinį ar kitokį.

Politinė reklama, aPmokėta iš Politinės Partijos lietuvos sąrašas rinkimų sąskaitos. sPausdino „lietuvos ryto“ sPaustuvė. užsakymo nr. l-2015-008, tiražas 230 000.Leidinį parengė politinės partijos Lietuvos Sąrašas rinkimų štabas. Fotografijų autoriai: Šarūnas Mažeika, Redas Vilimas, Kęstutis Vanagas, Tomas Urbelionis, Vygintas Skaraitis, Arūnas Baltėnas ir kt.

www.puteikis.ltwww.facebook.com/puteikisputeikis@gmail.com

www.tiesos.ltwww.facebook.com/lietuvossarasastiesos.lt.judejimas@gmail.com

mūsų partija nefinansuojama iš biudžeto.lietuvos sąrašo ir naglio puteiKio rinkimų kampaniją galite paremti pervesdami 12 eurų.Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ sąskaitos numeris LT09 4010 0510 0224 6075,juridinio asmens kodas 302831861, DNB bankas.

Vilnius  – miestas Neries ir Vilnelės santakoje. Neris dar sovietmečiu

buvo paversta betoniniais kraštais ap-rėmintu kanalu. Šiuo metu Zuoko ban-ditai yra suplanavę iškirsti natūralius Vilnelės krantų želdinius ir Vilnelę iki Belmonto paversti kažkuo panašiu į Ne-ries lavoną. Šie planai, kiek teko girdėti, jau pradedami vykdyti. Naujoji Taryba privalėtų nedelsiant stabdyti tokias barbariškas veiklas. Ger-būvio elementų reikia. Reikia ir takelių, ir apšvietimo. Tačiau reikia tai atlikti be galo jautriai, elegantiškai ir be finansi-nių machinacijų. Pakaks jau vien Gedi-mino prospekto trinkelių istorijų.

◆ ◆ ◆

Siūlau liautis vykdyti besaikį senųjų želdinių naikinimą. Dar neiškirstus

medžius turėtų inventorizuoti ir jų bū-klę įvertinti visuomeninė komisija. Leisti kirsti tik visiškai pažeistus medžius, ku-rie kelia grėsmę gyventojų sveikatai bei turtui. Daugeliui dabar masiškai ker-tamų medžių pakaktų tik elementarios priežiūros, individualesnio genėjimo, pažeistų vietų „sutvarstymo“.

◆ ◆ ◆

Siūlau viešai paskelbti, kokiu nekilno-jamuoju turtu disponuoja miestas.

Kiekvienas vilnietis panorėjęs galėtų su-žinoti, kam priklauso marinuojami na-mai vaiduokliai, kokios nors amžinosios statybos. Auditavus miesto turtą, svars-tyti su bendruomenėmis ir miestiečiais apie tikslingiausią jo panaudą.

◆ ◆ ◆

Bendruomenių veikloje matau di-džiausią jėgą ir iki šiol neišnaudotas

galimybes. Kas bus, jei veiklios bendruo-menės sumąstys atsisakyti nekokybiškų komunalininkų paslaugų, jei atsikirs vamzdžius nuo plėšikaujančių šilumi-ninkų, jei pareikalaus finansinių atas-kaitų, apie surinktų mokesčių panaudo-jimą ir t.t.?

◆ ◆ ◆

Visa automobilių parkavimo sis-tema mieste yra sukčių šmugelis.

Vairuotojas turėtų mokėti ne avansu, o išvažiuodamas iš parkingo už realų prastovėtą laiką. Dabar kiekvienas yra apvagiamas, nes viso laiko sekundė se-kundėn niekas neprastovi. Klausimas, kur tas viršpelnis patenka?

◆ ◆ ◆

Ne vilniečiams mikriukai buvo pui-kus dalykas. Dabar tvarkytis rei-

kalus atvykus į sostinę visuomeniniu transportu su begale persėdimų – didelis iššūkis, tiesiog „neįmanoma Misija“...Taxi paslaugos eiliniam LT gyventojui yra neįkandamos. Čia sostinė yra visiš-kai nedraugiška savo svečiams.

Vilniaus piliečiai savo pasiūlymais pildo „Lietuvos sąrašo“ atviro kodo programą

Vilniaus gatvė

Esmė ta, kad yra „chebra“, kuri įgyvendina savo interesus ir tarnauja pinigams.

Tikrai sutinku, kad toje „chebroje“ yra vi-sai simpatiškų žmonių, yra net tokių, kuriems širdį skauda dėl žmonių nelaimių, tačiau jie tvarkosi pagal „chebros dėsnius“, kurie skel-bia, kad pinigai visada svarbiau už žmones.

Manęs tokia situacija netenkina. Prisipa-žįstu, labai norisi paprasčiausiai peržegnoti politinį gyvenimą ir nebežiūrėti jo pusėn. Kita vertus, suprantu ir pokario partizanus, kurie turėjo labai nedaug vilties, bet kovojo prieš vergystę, nes paprasčiausiai norėjo išlikti žmonėmis.

Nenoriu pasakyti, kad Lietuvos Sąrašas yra tobuli „geriečiai“, kurie pakilo į kovą prieš supuvusią sistemą. Aš į juos veikiau žiūriu kaip į pilietiškumo partizanus, kurie, logiškai mąstant, neturi perspektyvų. Bet todėl, jog jie nepasiduoda, meta iššūkį, keičia pasaulį, aš neturiu moralinės teisės jų nepalaikyti.

Mano galva, šiandien turime klausti ne apie tai – ar jiems pavyks? Šiandien turime klausti savęs – ar dar turime drąsos plaukti prieš vyraujančią politikos srovę. Kiekvienas turime apsispręsti tardamasis su savo sąžine.

Jei Vilniuje balsuočiau ne už Lietuvos Są-rašą, nors tikrai ir kituose sąrašuose yra ne vienas padorus ir patikimas politikas, jaus-čiausi, jog pasidaviau, praradau viltį. Aš vis dar tikiu, kad įmanomos tikros permainos, kurios prasideda ne nuo revoliucijų, bet nuo nedidelių žingsnių teisinga kryptimi, tirpdant baimę ir neteisybę. Tad uždekime savo apsisprendimų žvakes ir kažkas tikrai pradės keistis.

andrius navicKasBernardinai.lt redaktorius

taPKite rĖmĖju: