SOCIALINES ANTROPOLOGIJOS IR ETNOLOGIJOS STUDIJOS

LITHUANIAN ETHNOlOGY

STUDIES IN SOCIAL ANTHROPOLOGY AND ETHNOLOGY

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUT AS LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY

VILNIUS 2008

96 Zilvytis Saknys, Daiva Lapinsk.lIl,

The years of Lithuanian national revival and restoration of the independl'I,1 Republic of Lithuania were met by the Karaims with particularly high cultul.d activism and the widening of relationships with other Karaim communities (Ii

Europe. In 1988 the Association of Lithuanian Karaim Culture was organised in 1992 the bylaws of the Lithuanian Karaite Religious Community were adol j

ted, and a textbook of Karaim language as well as religious and poetry Kara i 111

books were published. It should be noted, however, that upon restoration (If

independence in Lithuania, Karaim secularisation was slowed down only I( II a brief period and religiousness of the Karaims continues to change. How\' ver, during the most important festivals, their place of worship is attended IIV the Karaims who do not profess the Karaite faith. In solving Karaim identity problems the greatest focus is given to cultural and educational activities un! ting Karaim children and youth. Not only cultural events, printed word, and Karaim language courses, but also the most advanced IT technologies seJ'V\' in maintaining the Karaim identity. The ambition of the young generation to learn the Karaim language and treasure the Karaim culture also affects tIll' formation of their parents' ethnic identity and leaves hope that continuity 01 the community of Lithuanian Karaims will be sustained.

In summarising the study and answering the question whether Soviet at" heistic ideology could affect the Karaims more significantly than those ethnic groups who would and could profess several faiths, a twofold answer can bll formulated. The ethnic and demographic position of the present-day KaraimH would allow a positive answer to the above question. However, the changing manifestation of the interaction between their ethnic and confessional identity and intensive cultural activities of the Karaims during the past two decade1'l would deny this assumption.

The Soviet occupation years have been painful to the Lithuanian Karaims. A number of them, especially those young Karaims who left Trakai or lived in other cities, did not have the possibility to practice their religion freely and observe traditional customs. In Vilnius and Panevezys, possibilities to municate with their Karaim peers diminished and a segment of the young people either raised ethnically mixed families or remained single. Although during the years of the Soviet occupation the Lithuanian Karaim conununity significantly declined, irrespective of the brutal Soviet atheistic policy and modernisation, some Karaims have preserved their ethnic and confessional identity. The study has shown that the most stable part of the Lithuanian Karaim community remained in Trakai. This town, as the spiritual centre of attraction and a meeting place for Karaims has a tremendous influence on the Karaim community nowadays and, it appears, will be quite influential in the future of European Karaims.

Gauta 2007 m. rugsejo mdll.

Valentino dienos triumfas Nyderlanduose po penkiasdesimties metq *

ohn Helsloot

. . . . . Valentino diena gana staiga tarsi Nyderlanduose, lr. kalendoriuje XX a. desimtajame nauJ'as paprotys lSlgaleJo k d . uo XX a sVestoJ'o desimtmeCio

• v • rso a Jau n . desimtmetyje. Zmones .pan:u.' d . ti' olandus sita ypatinga diena.

•• • v • nesekrnmgat - su omm . .. megmta - IS esmes v k tyv ... velyvoji Valentino dienos IstonJa Siame straipsnyje. an i Valentino dienq ir kaip Olandijoje, aptanama, kalp pasl el e p pakito tradicijos samprata.

d karaliSko'i menl1 ir mokslo akademija, Meerteno I?r. fohn Helsloot, GG The Netherlands, el. pastas: mstltutas, Postbus 9426 , john.helsloot@meertens.knaw.nl

. . . . XX a enktajame desimtmetyje musll ins-Vienas patelkeJas, l ie . menesio ritualus klausimq,

titute sudarytos etnologmes ap g t bet pas mus visi taip daro". . If' rasta" atsake: "Tal ne papro ys, ..

nr "tmp egIs lP , d k k d'd liu mastu europietiskosios etnologIJOS Sis atsitiktinis pavyzdys ro 0, 0 1. e . tu lai (vok Brauche) yra moksliniai (dar vadinamos Volkskunde) suskaide, atrinko konstruktai. to, raktikoms dar suteike tokill konotacijll, ir ivardijo s!etimos ar nederanCios prie jau turimll. l kurios ci' (eine Zeichensprache der Affekte) l'itualus trumpm tanant, l "emo Jll v 1 k" dedam"'sias liau-", f' t zve gta mp l '-t" (Scharfe 1999: 162, per razuoJan. nstrukto dalis 0 jll svarbiausiomis d,ies kulturos" (arba ,rat kto 't'svkumas miestieCiui "k . l'k f tradlcIJa Ir au en 1 charaktensti omls m l' 'kiai ismano siuos teorinius savo yra dalykm. 2000b; Johler 2000; zr. taip objekto pagrmdus (pvz., Kost m , , pat Bell 1997: 253-267).

• • V· h . en durchbrechen. Der Triumphzug • Straipsms grmdzlamas "Das Sc k t . de Rheinisch-westfolzsche Zeltschrift in den Niederlanden - nach 50 Jahren", kuns plrmq ar q pasrro fUr Volkskunde 50 (2005): 141-168.

, socl'alines antropologijos ir etnologijos studijos. 2008, 8(17), 97-116. LIETUVOS ETNOLOGIJA:

98 John Helsloot

Ritualq ir tradicijq konstravimas

:e kita pabrez.e, kad etnologai nel modelius Iengvai it

If pagrtstas darbotvarkes. Tai buvo akivaizduJ sa;as

Emuotis dalykui, kai, pradedant XX a. astuntuoiu desirntm y. eV

1usk or-uropoJe neregetu tu d J eclU, a arq

ritualq (pvz., ypac vietiniq, siekis "gaivinti" ir tteisinti sias iskilrnes d y'. 1992). Jq orgaruzatonq "istorijos" ingredientq prasirnanant IS 'd,folkloro", ir tenkin d 1 . 1-k y. aI arnq pro uktq, apskntal be vargo

vis delto koja kojon su siuo "folklorizmo" tema (pvz:, =us daugiausia Bendix 1997'167-187) " rd' ekin 1984, Gailey 1989; Alver 1992; etn 1 . '. ' paga Iau su ermo savo konceptualmt aparatq. Siandien

(pvo ogsahl uhveni gdia vertmamuoju poziiiriu traktuoti siekius issaugoti tradicI')':;:," z., c a en 1994)' k Ib'd . . . '. " '-t 2000) " " :.a e amI aple "refleksYVIqJq tradicionalizacijq" (Welz . JIe.savo anahzese Ir mterpretacijose deramai atsizvelgia i kiirybilll" "

vacilllus (ritualinius) b . . 1 US Ir mo-y. . procesus e1Jq atlikejus. l "tradicijos" praktika' _ . kontrapunkte - zliinma net i kai . d l' . VlInq tarsI 2000b. 71) S· k g P a yvavImq "modernybes" kiiryboje (Kostlin

it naujq irnpuIsq tyrineti ritualus (pIg.

Ritualq galiq perduoti ir burti zmones is '. " pasitelkus "tradicijq" (Bell 1997' 229) . y. . ?kras emocIJas, beiinstitucijos. Atkreipti demesi t si;

1983a) dingtelejusi "tradicijos isradimo" ideia Nors etnolog" . "Isra Imas" panasiai ka' . f Ikl' ". J • IJoJe ..' Ip Ir ,,0 onzmas, mterpretuotas kaip krit'· k notacIJq turinti sqvok t k k mIq 0-.y. 1" '" a, . y. SqVO a, uria siekiama pabrezti istorijos veikejq

vOJImus, JI taIP pat padejo issamiai tyrineti ritualq kiirimo ir skleidimo aUSImus (pIg. Scharfe 1991: 13-16; Gerndt 1997' 89-90) Y Y • 'Yk"

etnologiJ'ai dal k' . 1 y. '. pac europIet!s aJai . - y Ul, pnva anCIam prisiimti del sitoki db' pradzios" nukelirnq t miglotq ir tolim _ es

stot! l "kIlme.s (Korff 1997: 23-25). q P l, pnt!ktq Politinis ehtas tau tines vienybes vardan kiire tautines SV t .

pabaigos (pI? Hobsbawrn 1983b: 271-283; Ehrard ir

tq svenCiq kilmes at '1 'k t' . y' a .. pa aIgoJe sitokiaIS sventiniais renginiais, be kita ko, siekta

'pnes Kaip atsakas t tai savo ruoztu radosi . . e svente - Geguzes pirmoji. "Naujqjq" svenciq nau'umo lvertmimas, IsradImo, adaptavimo ir pasipriesinimo santykio supratimasJ _ tai

VALENTINO DlENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METl) 99

teoriniq debatq klausirnas (apie Geguzes pirmqjq pig. Korff 1979; Korff 1984; Johler 1986). Apskritai ritualines inovacijos ivyksta pamazu ir maskuojamai -tarsi tai biitq jau egzistuojanCiq ritualll (ideologiSkai motyvuotq) adaptavirnas ir transformavirnas (apie Kaledas zr. Foitzik 1997; Faber ir Gajek 1997; Ross 2000). Sitokill tikslll siekusi politini elitq nuo SvieCiamojo arniiaus laikll palaike ivairios "neabejingll" piliecill grupes, troskusios civilizuoti ir socializuoti mases taip, kad jos isilietll i kultiirq. Sitaip idiegta naujoji svenCill kulmra netrukus tapdavo "tradicine" (pig. Heidrich 1984; Dekker 1991; Harrison 1999; Gunn 2000). Transformuojant "senqsias tradicijas" arba jas gaivinant ir kuriant naujus ritualus, BaznyCia vaidino ne maziau svarbll vaidmeni (apie kai kurias stulbinamas protestantiskojo ritualo inovacijas zr. Nagy 1998; Nagy 2003).

Komercija ir ritualq kiirimas Nuostabu, bet komercine kulmra - vienas pagrindinill t tradicijas orientuotq

"interpretacines sistemos" (Interpretationsmuster, Kostlin 2000b: 70) teikejll - ne per daug domino etnologus ir kulmros istorijos specialistus. 0 komercija ne kiek ne maziau, negu jau rninetos ivairios interesll grupes, visada buvo ir yra linkusi zmonill emocijas kreipti prie konkrecill ritualll ir tai daro tikslingai, pavyzdziui, siekia gauti pelno. Siuo poziiiriu pravartu biitq prisiminti vartotojll socializavimo idejq (pIg. Belk 1994: 120). Be abejones, pelnymasis is turistll kaip vienas motyvll atgaivinti vietines tradicijas, taip pat kiti ritualll komercializavirno aspektai nebuvo nepastebeti. Vis delto Leigh Eric Schmidt studijos Consumer Rites. The Buying and Selling of American Holidays (Schmidt 1995) europietiskojo atitikrnens kol kas nera. Siek tiek nepatogus "kalendorinill paprocill" autentis-kumll ir vartojimo kultiiros iskrypeliskumll rysys, kaip juos supranta plaCioji visuomene, matyt, taip pat bus kultiiros tyrinetojll darbo planus. Gal sitokiq tyrinetojll nuostatq pateisintq ideja, kad ritualll sukomercinirnas -tai specifinio "amerikietisko" elgesio atpindys. Stebint, pavyzdziui, kaip Santa Klausas braunasi i europietiskuosius Kaledll ritualus, si procesq siekta apibiidinti ir aiSkinti "amerikonizacijos" arba Robertsono (Robertson 1995) "glokalizacijos" koncepcijornis. TaCiau komercines kulmros daroma itaka kur kas platesne.

Catherine Bell pareiske, kad "meginimq is grupes veiklll sudaryti vienq vienetq siekiant, kad jis atrodytq tapatus arba visiskai atitiktll seniau buvusius kulmrinius precedentus, tinka vadinti "tradicionalizacija". Tai "paveiki iteisinirno priemone" ir jq imanoma naudoti norint adaptuoti "ankstesniojo laikotarpio ... veiklas" naujoje aplinkoje, 0 gal net kurti rysius su praeiti zadinanCiomis prak-tikomis". Ir priduria: "Specialill svenCill idiegimas, kaip matyti is kalendorinill ritualll, - tai iprasta tradicionalizacijos priemone" (Bell 1997: 145,149). Komercija pasirode labai gabi sio metoda taikytoja. Ji ne tik adaptavo ir atnaujino esamus ritualus, bet ir sugebejo sukurti naujas tradicijas. Puikus pavyzdys - Motinos

100 John Helsloot

JA V. Jeigu, pasak siandien sios sventes aiskinanCio motina steigeja privalome laikyti Ann Jarvis, tai sios

sventes tevu ste1geJu tektq vadinti komercij'l (Jacobs 2003: 15). Motinos diena buvo Eur0r.0je yXX treCiojo .desimtmeCio pradzioje. Kaip matyti is 1932 m. S10S sventes svarb'l iZvelge vokiskoji Volkskunde

Itin pastaraisiais desimtmeciais etnologai ir istorikai atidziai do-Motinos diena (pvz., .Hausen 1980; Hausen 1984; Schlimmgen-Ehmke

1988, Weyrather 1993; SchmIdt 1995: 244-292; Boesch ir kt. 2001; Grieshofer Breuss .. IS jll .da.rbll matyti, kad komercinius interesus,

1: reakcijas sieja sudetinga s'lveika. koki'l nors IIDien'l", tarkim, Motinos dien'l, noreta is kar-

to trlS (arba visuomenes grupes, vehau, kunant kltas konkreClas dienas) demest t tem'l, kurios

JI ankscIau IIne1?astebedavo". Tai butll atsakas t sukurt'l vakuumo iSgyveni-Antra, kokl'l nors "Diena", t. y. "sutaurinti" (Frykman ir

1996: 16) anksclau praktlkuot'l paprott, labai jo neisskiriant is laiko H dabar t fiksuotos datos "kalendorinio paproCio" lygment.

lr gerai suprato, kad sill "kalendorinill paproCill" suslaurma plustantt emocijll sraut'l ir del to susiformuoja

ar kuri savo ruoztu privalo pasireiksti ta praga Dlena ka1p ntualas apskritai yra "formos pasisakymas pries

. ir_ 1977: 17) arba, pasak Goffmano, proga, kat del to, kas paprastai glUdetq isplestinese vei-

patirtyse" (cit. Cheal 1988: 23). Taigi SIOS ."lg12a (Frykman ir Lofgren 1996: 17). Ir patlktl V1Slems visuomenes nariams. Ji privalo harmoni-zuotl jas pagal visuomenes kurpalill. Zmones

IIDlen'l tlk tada, kai tiedu lygmenys, "vidine paskata" ir (pIg. Harvolk 1987: 335), si esmes atitiks vienas kit'l arba

pusiausvyra tarp strukturos ir spontaniskumo, tarp IdeologlJOS lr emoclJll arba tarp kolektyvo ir asmens" (Bell 1997: 227).

Ritualll ir tradicijll peremimas

pat aisku, kad siuo poziuriu absoliuti atitiktis netmanoma. ntualat, kalp lr kitOS kulturines raiskos formos, niekada neb-una visiskai

generuoja skirtumus tarp deklaruojamos prasmes arba ketlrumo lr Jll Visada kazkaip, kazkur islieka tarpas

tarp to, kas, speJama, ateina is isores (siuo atveju svarbiausi ter-teigiamas, ir "komercija", jei neigiamas),

lr tarp mdlvldll ar sociallillll gruPlll patirties, reikmill ir lukesCill. Sioje srityje

VALENTINO DlENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METlJ 101

svarbiausi klausimai tie patys: "Kokiu mastu viesieji simboliai is tikrlljll padeda rastis privataus simbolizmo formoms? Kokio pobudzio sill privacill simbolill tnasas formuojant ar modifikuojant viesuosius "simbolius"? (Firth Ritualai - nesvarbu, kokio masto ir pobudzio, - visada kelia ttamp'l lr konfhk-tus, be to, ritualll forma ir turinys nuolat keiCiasi. Ritualai sudara dinamisk'l

kurioje tvairios veikejll grupes istoriskai apibreztose situacijose v.ardan konkrecill tikslll simboliSkai artikuliuoja ir realizuoja savo nepatsyda-mos vertinimo skales. Taigi tiketina, kad keisis ritualo dalyvill skaicius, svyruos jll dalyvavimo arba nedalyvavimo ir y. . .

Etnologai ir kiti siuolaikines kulturos tynnetoJal pnpazlsta, kad katp tlk per pastaruosius du desimtmeCius smarkiai pasikeite ritualo iry Catherine Bell teigia, kad "nauja ritualo paradigma pamazu lsstume llg'l latk'l vyravusi prielaidll komplekt'l. Naujesniajame modelyje ritualas raiskos terpe aktualiems dalykams reiksti tinkama speciali kalba, artlkuhuoJanti vidinius dv;sinius-emocinius isteklius, kurie su musll tikrosiomis tapa-tybemis, bet kurill mes daznai i: nesame < ... > Naujoji paradigma nukreipta daugIau vldun, 0 ne J1 bendruomenei ir visuomenei apibrezti Ego poziUriu, 0 ne Ego - bendruomenes poziuriu" (Bell 1997: 241). Si teigini, atliktas ais-kinantis dviejll skirtingll arnZiaus gruplll (gimusill pnes 1915 m. lr po 1960 m.) poziurius i "tradicij'l" Norvegijoje. zmones normatyviniu supra-individualiu arba kulturlillu makrolygmeru,:;

tradicij'l" laike individualiu ir privaCiu reikalu. "Ten, kur vyresrueJI patelkeJal ;ako "zmogus privaletq", jaunesnieji sakyti "as noriu" 1994: 15 ir kitur). Sitoki'l nuostatll raisk'l tikrose ritualinese dau-gelis tyrimll (pvz., Burchardt-Seebass 1989), kuriuose praktlkos sleJamos su sill dienll visuomenes gyvensenomis (pvz., Katschmg-Fasch 2001: Kramer 1992' Kostlin 2000a) ir charakteristikomis (von der Kulturgememde zur Eventgesellschajt arba Erlebnisgesellschajt, Wittstock 2001; Wolf 2?02) .. Ne respektabili" nuostata del tradicijll ir ritualll vis delto nepaskatmo ntualmes

bendrojo nuosmukio. AtvirksCiai, "jaunimas siandien iprato nuolat ypatingas dienas" (Frykman ir Lofgren 1996: 18). .y .

Siame straipsnyje, nagrinedamas Valentino dienos Nydedanduose m'l, sklaid'l ir pripazinim'l' noriu patikrinti si, zinoma, Sl Diena, kaip ir Motinos diena, - tai puikus komercines kulturos lSlpalilloJlmo i svenCill kultur'l pavyzdys.

Valentino dienos iSradimas Nyderlanduose Valentino dienos atsiradim'l Nydedanduose imanoma tiksliai datuoti. Pirm'l

kart'l zmones dalyvauti Valentino dienos sventeje sukviete Olandijos floristq

----

102 John Helsloot

draugija 1951 m. Si ideja vienam Draugijos tarybos nariui kilo 1949 m., grtzus is viesnages Jungtinese Valstijose. Olandiskoji iniciatyva sutapo su kituose Vakant Europos krastuose detomis pastangomis ttraukti Valentino dienq XX a. penktajame desimtmetyje (Moser 2003/4: 275-276). Visus siuos siekius koordi-navo Fleurop - Europos svarbiausioji florish..!: organizacija, siekusi parduoti kuo daugiau geliq ramiuoju laikotarpiu tarp Kaledll ir Velykll. Viskq, kas buh..!: zmones I:irkti geles, tarkim, vasario menest, floristai buh..!: kaip dangaus dovanq. Sitaip jie atrado vasario 14 d. minimo Sv. Valentino kultq.

Pasak neseniai issirutuliojusill "amerikonizacijos" konceptualizacijll (pvz., O'Dell 1997), Valentino diena Nyderlanduose is pat pradzill tgavo lokalint spe-cifint atspaudq. Valentino dienos tvaizdis specialiai formuotas siekiant tenkinti florish..!: reikmes. Kadangi JA V gelill dovanojimas sudare menkq ritualinill veiklll

1 pav. ISsakyk tai geIemis Valentino dienq

(Saltinis: Vakblad voor de Bloemisterij 1951 01 19)

spektro dalt, palyginti su labiau ispletotu atvirlaiSkill siuntinejimu (Schmidt 1995: 38-104), nutarta olandll visuomeneje jausmll raiskq Valentino dienq apriboti vien tik gelill dovanojimu ar siuntimu.

Zvelgiant is sios perspektyvos, visai naturalu, kad florish..!: verslo zurnaluose Valentino diena niekada ne-buvo pristatyta kaip JA V budinga svente ar net kaip amerikietiskas isradimas. AtvirksCiai siekta pabezti jos pirmapradt populiarumq daugelyje kitll Europos salill, pavyzdziui, Belgijoje, Prancuzijoje ir Sveicarijoje. Rasyta, kad Valentino dienq svencianCill Europos salill zemelapyje liko tik vienintele tylos zona - Olandija. Siq tustumq butinai reikejo kuo nors uzpildyti. Bet kuo? Be to, kaip ttikinti vartotojus, kad apskritai atsirado tokia tustuma, slaptoji reikme?

Floristai tikino, kad jau seniai visi zino arba privalo zinoti, jog geles - ne vien materialus daiktai, bet dar ir

simboliai, "gelill kalbos" demenys. Toji kalba byloja apie "gelill svarbq, kuriq j?S, kaip veikejos, tgyja daugybeje simbolinill kontekstll" (Goody 1993: 232). Sia ideja tiesiogiai remesi pirmosios Nyderlanduose minetos Valentino dienos sukis: "ISsakyk tai gelemis Valentino dienq - vasario 14-qjq". Kaip pripazino ir patys floristai, sis sukis nebuvo visai geras, jame netgi gludejo tam tikra priestara - juk geles "prabilti" geba bet kuriuo metu. Kaip ttikinti plaCiqjq

kad dovanoti geles nustatytq dienq - geras sumanymas. Norint pasiekti st tikslq, reiketll tteisinti konkrecios dienos pasirinkimq ir apibrezti atitinkamas emocijas.

VALENTINO DIENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METl) 103

Legenda apie broli Valentin,! Olandll kulturos istorikas Willemas Frijhoffas (Frijhoff 93) raso:

tualui reikia suprantamos prasmes, kuriq buh..!: ras.h a.rba < > kai tariamai radosi tas ritualas, arba tam hkruose )0 kehones per lston)q

arba dabartyje." Valentino dienos proga olandll floristai no beveik visas sias strategijas. Desimtis meh..!:, skaiciuojant nuo XX a. sesto)o desimtmecio, floristai propagavo "graziqjq legendq" apie vienuoh, vardu Va: lentinas, gyvenust III a. Pietll Italijoje. Jis isminCius ir jo ypac meiles klausimais, visi labai Pasirodo, Valentinas dar augmo vlenuolyno sode geles. Sias geles jis dosniai dalindavo visiems H Netrukus pasklido gandas, kad sios geles turi ypatmgll gahll. prieraiSumq arba atkurti nutrukusius rysius. buvo taip didziai paklausios, kad, pasak flonsh..!: zurnalo, teko metus skirti gelill vien dalinimui. Toji diena buvo vasano 14-0)1. Tm stal kmp radosi Valentino Diena."

Sios "legendos" elementarioji struktura, kurianti rysi gelill, jll teigiamo poveikio zmonill santykiams ir ritualinill dlenos, pa-sirode esanti labai veiksminga. Tai akivaizdus "tradICI)OS . kadangi negausus kelill svenh..!:jll Valentinll Vism duomenll nei apie jll santykius su gelemis, nel su (Farmer 1987. 420' Moser 2003/4: 268-269). Pastarasis rysys kurtas Angh)o)e nuo nuo XIV a. pabaigos iki XV a. pradzios (Schmidt 1995: 40-47): raidos mentas" (Frijhoff) si angliskoji faze buvo deramm JOs svarba daugiau ar maziau sumenko, kadangi, florish..!: nuslVyhmUl, anghskuose ritualuose gelill apskritai nebilna. . .,

Beliko zengti kitq sio isradingumo zingsnt -duose si sena legenda nedominavo, bet . "pnkel-ti" - florish..!: uzduotis. Katalikiskoje spaudoje Sv. Valentmo dlena netgl traktuota kaip puiki proga atgaivinti "prasmingq katalikiSkq viduramzill paprott"·

ir meiles diena Si israstoji legenda akcentavo gelems neva budingq galiq kurti

santykius arba juos atgaivinti, kaip kad senoveje dovanodamas geles darydavo Valentinas. Valentino diena skleista kaip 1: diena". Stai tokiems pagrindiniams jausmams akcentuoh If relksh Valentino diena. Kitaip negu siomis dienomis suprantama XX a. sestojo ir septintojo desimtmeCill Valentino dienos emOCI)OS nerelske hk "meiles" jausmll. . .

Pasak gelininkll, draugystes, kaip jausmo, beda ta, kad )q labm sunku_ ver-balizuoti. Siam "galvosukiui" tebuvo "vienas ir, be to, lengvas budas.

104 John Helsloot

Dovanok geles vasario 14-qjq." Geles viskq "pasakys". Suprantama, kad zmogus galbiit priesinsis reikalavimui vien tik nustatytq dienq galvoti apie Kita vertus, floristai kalbejo: "Kartais tiesiog butina reikalus pasmmeti reikiama linkme, ar ne?" Valentino diena - tai proga, kurios neverta vengti.

Kad viskas vykhl sklandziai, draugystes sampratq teko specialiai iskreipti. Juk sukurti - geriau, negu zadinti nekonkrehl kaltes jausmq? Kaip tik Cia arenoje pasirode "malonaus poelgio" arba "gerojo patarnavimo" ideja. Gerojo patarnavimo esme tokia, kad uz H niekas nelaukia atlygio. TaCiau Valentino dienq sitokiyusiausvyros pazeidimq imanoma pripazinti, apibrezti ir pervilkti nauju rubu. Zvelgiant is sios perspektyvos, draugyste igijo papildom4 ivertinimo, dekingumo ir atlygio konotacijll. Palyginti su paprasta draugyste, floristams ivertinimas ir atlygis tiko labiau, kadangi buvo orientuoti i veikejq ir gebejo pasiiilyti vaidmenini modeli. Veikti sias emocijas atrode suprantamiau. Pavyzdziui, isivaizduota, kad skyriaus vedejas iteiks gelill geriausiai skyriaus masininkei, pardaveja - savo virsininkui, 0 vyras - H taip puikiai pri-ziurejusiai slaugei ir t. t. Buhl idealu, jeigu gelill mainai vyktll tarp vyro ir moters arba tarp moters ir vyro daugiausia profesines veiklos lygmeniu. TaCiau iprastame gyvenime, t. y. uz meiles ir santuokos socialines sferos ribll, tekhl atsidurti dviprasmiskoje arba pavojingoje socialineje erdveje. Vis delto aiskinta, kad Valentino diena - tai tarsi atvanga, kurios metu atsisakoma socialiniame bendravime vyraujanCill prasminill kategorijll. Tad siekiant isvengti galimo ne-patogumo, geles geriausia buhl dovanoti anonimiskai. Tai stai kokiq sudetingq idejq sestojo ir septintojo desimtmeCill floristai megino iteigti olandams.

ISrasti ar atgaivinti tradicijq - vienas dalykas. TaCiau kulmros istorikq labiau domina tradicijos perdavimas ir peremimas.

Valentino dienos propagavimas ir peremimas: pirmoji faze (1950 m. - apytikriai 1970 m.)

xx a. sestajame desimtmetyje Florishl draugija vykde intensyviq kampanijq, kurios tikslas - isplatinti Valentino dienos "idejq". Gelill parduotuves aprupin-ta plakatais, kuriuos reikejo kabinti vitrinose sykiu su patraukliomis budinga raudona sirdele papuostomis puokstemis; laikrasCiai spausdino reklaminius skelbimus, 0 zurnalistai rase straipsnius apie Valentino dienq. 1954 m. floristai netgi sukure "nacionalines Valentino dovanos" ritualq. Geles dovanotos apy-tikriai simtui rinktinill asmenll, "parodziusill ypac kaimynams, pademonstravusiems dvasiq arba nesavanaudiskumq". Floristai siuo atveju visai neslepe savo ketinimll. Valentino pagerbimais siekta "vien tik pa-lenkti zmones Valentino dienq". Tiketasi, kad zmones savo socialinese grupese seks florishl pavyzdziu.

IS pradZill Floristtt draugija tikejosi, kad dirvq Valentino dienai purenti teks "dvejus-trejus metus". TaCiau 1955 m. teko pripaiinti, kad i prieki judama ,Jabai

VALENTINO DIENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METl)"

letai". Netiketa kliutis buvo is pradZill vyravusi skeptiska nuostata del vietinill gelill parduotuvill savininkll. Kai kurie mane, kad nereikia specialiai propaguoti gelill budingosios vertes. Be abejones, sie neigiami jausmai butll netrukus

jeigu buhl smarkiai pardavimll mastas. Deja, taip nebuvo.

Rasyta, kad daugelis klienhl elgesi "ciniskai" ir "sanmriai", jiems Valen-tino diena atrode "keistas" arba "be-

b k d k 2 pav. Valentino dovana ligonines prasmis" dalykas. Paste eta, a to Ie slaugems . jausmai ypac stipriai reiskesi didmiescill, (Saltinis: Vakblad voor de Bloemisterij pavyzdziui, Amsterdamo ir Hagos, 1964 0228)

105

darbininkll gyvenamuose kvartaluose. y . y . Net energingai si paproti propagavusiame. moteyrll.zurna!e J?g :;;nes juntame, kad jiems [krautuvininkams] uz pmlgaI .

Nors kampanija buvo labai intensYVl, mekas l Jq IS 1966 m. Sodininkll draugija padare isvadq, kad "Cia neimanoma pazadinti V idejos", kadangi olandai sitokiam ritualui per dideli delto kliutis buvo ta kad nemoketa daugumos olandll galvose susleti Valentino dlenos su tradiciJ' os" , ideia. XX a. septintoio desimtmecio viduryje neisvengiamai iskilo

" ) }. .. . ?/I klausimas: "Kq darysim su Valentino Dlena: stabdyslffi ar toliau propaguoslffi.

Valentino dienos propagavimas ir peremimas: antroji faze (1970 m. - iki dabar)

Nutarta Kita vertus, floristai juto, kad reikia glaudesnio bendradarbiavimo su kitll verslo a.tstovaIS, ta.lp gerll verslo galimybill Valentino dienq, pavyzdzIUl, su k?ndltenaIS If kos prekill pardavejais. jie dabar emesi kampamJos suki: "Bukit vieni kitiems Valentinas." TaCiau neda;:g: kad apskritai XX a. astuntajame ir devintajame deslmtmeClaI.s Valen-tino dienq per daug nekreipe demesio. Spauda kasmet tvarkingaI nusvlesdavo

Valentino dovanos iteikimo Viena vertus, dovanq gaudavo tokie gerai zinomi asmenys kaip premjeriene arba .kita vertus, apdovanoti bud avo ir "nebylieji darbininkai':, slauges, policija ir net siukslininkai. XX a. astuntoJ.o ceremonijq atlikdavo vienuolio abitu apvilktas ,,?rohs . JO itaka, regis, buvo nedidele. Mintis atlyginti maziau padeti, sitokiu budu tq JOs zemumq pabrezIant, VIS

106

3 pav. "Brolis Valentinas" (Vakblad voor de Bloemisterij,

1981, Nr. 6: 41)

John Helsloot

labiau nederejo prie oland4 visuomenes puoselejam4 egalitarini4 tendencij4.

Tiesioginio atitikimo tarp numatytos Valentino die-nos atmosferos ir XX a. septintojo desimtmeCio pabaigoje ir astuntajame desimtmetyje propaguotos "geIi4 galios" dvasios nebuvo. Vis delto, pradedant XX a. astuntuoju desimtmeCiu, pamazu vyksta Dienos pagrindines vertybes slinktis - tolyn nuo paprastos "draugystes" ir artyn prie "meiIes". Apie 2000 m. i Valentino dienq imta zvelgti daugiausia kaip i "meiles dienq".

Sis poky tis sutapo su dideIemis transformacijomis, ivykusiomis oland4 emocinio gyvenimo bendrojoje struktfuoje. Pradeta vis labiau vertinti gelmese slypin-Ci4 emocij4 isgyvenimq. Dar svarbiau tai, kad i antrqji planq traukesi trukdymai reikSti sias emocijas (Beunders 2002). Svarbiausia zmoni4 santyki4 vertybe pasidare mokejimas tvirtai reiksti savo Dabar Valen-tino diena propaguota kaip "nuostabi proga parodyti, kaip labai as rupinuosi tavimi". Zinoma, tarp tvirtai suformuluoto visuomenes nuomones pareiskimo apskritai ir to, kad zmonems siiiloma asmenines emo-cijas reiksti nustatytq met4 dienq, susidaro budingas priestaravimas. Taciau tai tik dalis tiesos.

Valentino dienos prasmes slinktis atspindi ne vien oland4 emocines kulturos pakraipas; slinkq sukele dar ir kitas veiksnys. XX a. devintojo desimtmecio pabaigoje zinios apie si paproti staiga ir sparCiai pasklido. 1992 m. zurnalistas taikliai pazymejo: "Pries penkerius metus Cia apie Valentino reiskini faktiskai niekas nezinojo." Sitokios nuomones laikesi daugelis. Be to, i Valentino die-nos plitimq zvelgta tarsi i paslaptingq procesq. TaCiau visuotinai sutarta, kad Valentino diena - uzsieninis, is JAV ar Anglijos importuotas reiskinys. "l savo buri itraukdamos Valentino mus4 sventes vis labiau amerikoneja", _ 1995 m. rase kitas laikrastis. Sia proga daznai budavo nurodoma ir i tuo pat metu vykstanq amerikietiskojo Helovino plitimq Nyderlanduose (Helsloot 2001). Netiesiogini4 irodym4, kad Valentino diena XX a. septintajame-devintajame desimtmetyje, galima sakyti, visai nepaveike zmoni4, duoda tai, kad visuomene tokios sventes neprisimena. XX a. desimtajame desimtmetyje apie si ankstyvqji sventes laikotarpi visai niekur neuzsiminta.

Palyginti su XX a. sestuoju-septintuoju desimtmeCiu, si "amerikietiskoji" Valentino diena suprasta visiskai kitokiame mentaliniame lauke - kaip naujas galimybes verslui atveriantis ivykis. Kadangi amerikietiskasis ar angliskasis

VALENTINO DIENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METlJ 107

Valentinas, pirmiausia (ir teisingai) interpretuotas kaip paprotys siuntineti svei-kinimo atvirukus, akivaizdu, kad vienas svarbiausi4 veiksni4, skatinusi4 Valentino dienq Nyderlanduose, taip pat Suomijoje (Ekrem 1995: 57) ir, matyt, kitur, buvo Olandijos pasto tarnyba. XX a. devintojo desimtmecio pabaigoje ji pradejo intensyviq kampanijq, kurios sukis skambejo sitaip: "Rasyk, ko neistengi iStarti. Si4Sk mylimajai Valentino atvirukq ir tylek." ldomu, bet vienuolio Valentino "legenda" dabar atgijo ir prisitaike prie nauj4 aplinkybi4. Jis, kaledamas del religini4 paziUr4, neva kalejimo priziUretojo dukrai, kuriq slapta mylejo, ant korteles parase laiskq, kuri pasirase zodziais: "Tavo Valenti-nas". Del to ir siandien isimylejeliai siuntineja vieni kitiems panasias korteles. Pastas apskaiCiavo, kad XX a. desimtajame desimtmetyje issi4sta apytikriai 2 milijonai atviruk4. Tai dare daugiausia jauni 15-25 mefll amziaus zmones.

Nuo to laiko si amziaus grupe tapo pagrindine tiksline grupe ivairiems verslininkams, linkusiems skleisti si paproti. Floristams pavyko issikovoti tik

dali sios rinkos. Daugelyje vidurini4 mokykl4 Valentino komitetai organizuoja geli4 prekybq moksleiviams, daugiausia jaunesni4j4 klasi4 moki-niams. Oland4 florist4 profesional4 organizacijai teko pripazinti, kad apskritai jaun4 zmoni4 galvose blogai derejo du dalykai - geles (jaunimo supratimu, siek tiek senamadiskas dalykas) ir naujos amerikietiskos Valentino dienos ideja. Be to, raudonos rozes, pagrindinis Valentino dienos propaguojamas simbolis, gana brangios. Jaunimui pigiau si4Sti sveikinimo atvirukq. Pastebeta, kad jaunimas itin pamego sveikinimo atvirukus su anglisku tekstu. Kaip paaiskino vienas 13 met4 berniukas, jaunimas renkasi atvirukus su anglisku tekstu "ne to del, kad Valentino diena atsirado Amerikoje, 0 todel, kad angl4 kalba - tai meiles kalba." Lengviau ir "ne taip rimta" uzrasyti "myliu tave" angliskai, negu olandiskai. Ta pati nerimta nuostata atsispindi ir pasirenkant si4sti atvirukus: atvirukai turi buti "juokingi" arba labai didelio formato. Panas4 ir ne toki oficial4 poziUri i Valentino dienq paskatino valentinisk4 sveikinim4 siuntinejimas internetu arba mobilaus telefono SMS zinutemis, kurias daznai lydi meiles dain4 garsai - specialus garsiniai Valentino signalai. Kelios telefono kompanijos pranese, kad Valentino dienq skambintoj4 skaiCius 2001-2002 m. isaugo 35-45 proc.

Ne tik zinuCi4 siuntinejimas, bet ir dovan4 teikimas propaguotas kaip Valentino dienos naujos koncepcijos elementas. Taikydamos i jaunimq, dova-n4 parduotuves ryskiai puose vitrinas raudonos ir rozines spalvos prekemis. J4 elgesi nuo pat XX a. desimtojo desirntmeCio pradzios kopijavo dideles universalines parduotuves, irengdavusios savo patalpose vidines "Valentino krautuveles", kuriose galejai isigyti sir dies formos visokiausi4 preki4 arba pliusini4 meskiuk4. "Meskinai minksti, meilus, juos norisi apkabinti ir jie taip puikiai tinka Valentino dienai", - pasakojo pardavejas (apie "meskinizacijq" zr. Kohle-Hezinger 2000). Ir Cia, kaip ir deilaiskuCi4, rodos, vyrauja nerimtas

108 John Helsloot

poziilris t Valentino dovanas. Zmonems labiausiai patiko "juokingos dovanos", pavyzdziui, ,)llyksti" sirdies formos vai-sine guma arba" tikrq tikriausio kico" prekes. Kaip ir Helovinas, Valentino diena patrauke jaunimq dar ir tuo, kad turejo "kiCinill" savybiq.

Atsizvelgdami t tai, kaip labai sian-dien Valentino diena matyti gatvese, kuriose vyksta intensyvi prekyba, taip

4 pav. Vitrina Valentino Dienai, Haarlem, 2001 (John Helsloot nuotr.) pat ziniasklaidoje, galetume daryti is-

vadq, kad si svente galll gale uzkariavo Nyderlandus. TaCiau yra ne visai taip. Per pastaruosius kelerius metus buvo atlikti keli tyrimai, siekiant nustatyti zmonill poziurt t Valentino dienq. Kadangi apie tyrimo metodus paprastai daug nerasoma, tyrimll rezultatais reiketl.l nau-dotis atsargiai. 2001 m. atlikta apklausa parode, kad daugumai olandll (65%) Valentino diena nepatinka. Jiems ji atrodo "nesqmone, komerciska, vaikiska,

juokas". Antra vertus, tikrojo dalyvavimo sventeje duomenys apskritai svyruoja nuo 25% (2001) iki 20% (2003), 17% (2004) ir net 40% (2006), bet vel 27% (2007). Dalyviai - ne vien jaunimas, kadangi, kaip rodo skaiciavimai, tik vienas is dviejll jaunll zmonill dalyvauja Valentino dienos sventeje. Vis delto sie skaiciai tam tikru mastu liudija, kad pasiektas toks reakcijos lygis, apie kurt pries penkiasdesimt metll floristai tik drtso svajoti. Man regis, sitokt rezultatq jau galima vadinti triumfu.

ISvados

Teigint, kad ritualinis elgesys paradigmiskai keiciasi, mana manymu, tmanoma pagrtsti vien detalia analize ir ilgai trunkanCiu tyrinejimu. Siame straipsnyje, tyrimll objektu Valentino dienq, as kaip tik ir siekiau tai padaryti. Kaip aiskino Eriksenas (Eriksen 1994), vis ados gresia yavojus pagrazinti praeitt ir idealizuoti "kalendorinill paproCill" laikymqsi. Siuo po-ziuriu Lofgrenas (Lofgren 1995: 350-351) labai teisingai patare nesikarsCiuoti ir nedaryti skubotl.l isvadll. Turiu pazymeti, kad man prieinami duomenys tera zenklas, rodantis, kad ir pirmoji, ir antroji Valentino dienos sventimo fazes Nyderlanduose perimtos.

Vis delto jais remdamasis teigCiau, kad Valentino dienos supratimas Ny-derlanduose is tikrlljll radikaliai pasikeite. AnksCiau Valentino dienq zmones buvo is esmes del to, kad ji neatitiko tikrosios "tradicijos" sampratos. Nepaisant viSll floristll detl.l pastangll populiarinti Valentino dienq, zmonems ji atrode dirbtine ir komerciska, nepakankamai prasminga ir be istorinill saknll.

VALENTINO DlENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METI,J 109

Sitokill vertinimll visai nestinga net ir siandien, del minetl.l priezasCill daug olandll vis dar neigia st paprott. TaCiau kaip tik si "negatyvioji" Valentino dienos charakteristika siandien motyvuoja visai nemenkq mazumq (20-40%) olandll - ne vien jaunll, bet ir senll - laikytis sio paproCio. Jll nuostatai budinga didele ambivalencija. Pavyzdziui, 2003 m. nustatyta, kad du trecdaliai Valentino dienq svenCiancill zmonill vis delto mano, jog ji "per daug komerciska". Arba, pasak vienos 16-metes mergaites, svente, "nors ir komerciska, bet man patin-ka". Tokiems kaip ji Valentino diena - ne tokia tradicija, kuriq reikia pagarbiai puoseleti. Nuo tradicijos tmanoma atitolti ir laikyti jq asmeninio pasirinkimo ar nuotaikos dalyku. Nebiitina t jq zvelgti labai rimtai. Si nuostata is tikrlljll patvirtina kad vyksta ritualinio jausmo ir elgesio paradigminis poky tis, lieCiantis nors ir gyventojll kuriq vis dar sunku identifikuoti. Apibendrinu: mazdaug iki XX a. desimtojo desimtmeCio Nyderlanduose zmo-nes Valentino dienos nesvente, kadangi laike jq absurdiSka. Kaip tik del sios priezasties siandien jq svenCia daugelis zmonill·

IS anglL{- k. verte Miranda Navickiene Versta is: Helsloot John. 2007. The Triumph of Valentine's Day in the Netherlands - after

Fifty Years

Literatiira Alver Brynjulf. 1992. The Making of Traditions and the Problem of Revitalisa-

tion, Kvideland R. (ed.). Tradition and Modernisation: 65-71. Turku: Nordic Institute of Folklore.

Belk Russell W. 1994. Carnival, Control and Corporate Culture in Halloween Celebrations, Santino J. (ed.). Halloween and other Festivals of Death and Life: 105-132. Knoxville: University of Tennessee Press.

Bell Catherine. 1997. Ritual. Perspectives and Dimensions. New York: Oxford University Press.

Bendix Regina. 1997. In Search of Authenticity. The Formation of Folklore Studies. Madison: University of Wisconsin Press.

Beunders Henri. 2002. Publieke tranen. De drijjveren van de emotiecultuur. Ams-terdam: Contact.

Boesch Alexander, Bolognese-Leuchtenmuller Birgit, Knack Hartwig (Hg.). 2001. Produkt Muttertag. Zur rituellen Inszenierung eines Festtages. Wien: Osterreichisches Museum fur Volkskunde.

Boissevain Jeremy (ed.). 1992. Revitalizing European Rituals. London, New York: Routledge.

Breuss Susanne. 2002. Feiern, schenken, konsumieren. Muttertag, Vatertag, Va-lentinstag, Halloween, Kreissl E., Scheichl A., Vocelka K. (Hg.). Feste feiern: 183-190. Linz: Trauner.

110 John Helsloot

Brunner Heinz-Rudi. 1974. Volksfeste zwischen Rhein, Main und Neckar. Studien zum Folklorismus der Gegenwart. Bern: Lang.

Burckhardt-Seebass Christine. 1989. Zwischen McDonald's und weifSem Braut-kleid. Brauch und Ritual in einer offenen, sakularisierten Gesellschaft .. , Osterreichische Zeitschrift fUr Volkskunde 92: 97-110.

Cheal David. 1988. The Gift Economy. London: Routledge. Corbain Alain, Gerome Noelle, Tartakowsky Danielle (sous la dir. de). 1994. Les

usages politiques des fetes aux XIXe-XXe siixles. Paris: Publications de la Sorbonne. Dekker Ton. 1991. Ausbreitung und Verburgerlichung der niederlandischen

Festkultur im 19. und 20. Jahrhundert, Dekker T., Hoher P., Post P. (Hg.) Ausbreitung burgerlicher Kultur in den Niederlanden und Nordwestdeutschland: 42-56. Munster: Coppenrath.

Ehrard Jean, Viallaneix Paul (recueill. et present. par). 1977. Les Fetes de la Revolution. Paris: Societe des Etudes Robespierristes.

Ekrem Carola. 1995. St. Valentine's Day. An hmovation among the Annual Feasts in Finland, Koiva M., Vassiljeva K. (eds.). Folk Belief Today: 56-59. Tartu: Institute of the Estonian Language and Estonian Museum of Literature.

Eriksen Anne. 1994. "Like before, just Different". Modern Popular Understan-dings of the Concept of Tradition, ARV. Nordic Yearbook of Folklore 50: 9-23.

Faber Richard, Gajek Esther (Hg.). 1997. Politische Weihnacht in Antike und Moderne. Zur ideologischen Durchdringung des Fests der Feste. Wurzburg: Konigshausen & Neumann.

Farmer David Hugh. 1987. The Oxford Dictionary of Saints. Oxford: Oxford University Press.

Firth Raymond. 1973. Symbols. Public and Private. London: Allen and Unwin. Foitzik Doris. 1997. Rote Sterne, braune Runen - Politische Weihnachten zwischen

1870 und 1970. Miinster: Waxmann. Frijhoff Willem. 1993. Ritual Action and City History: Haarlem, Amsterdam and

Hasselt, De Mare H., Vos A. (eds.). Urban Rituals in Italy and the Nether-lands: 93-106. Assen: Van Gorcum.

Frykman Jonas, Lofgren Orvar. 1996. Introduction. The Study of Swedish Cus-toms and Habits, Frykman J., Lofgren O. (eds.). Force of Habit. Exploring Everyday Culture: 5-19. Lund: Lund University Press.

Gailey Alan. 1989. The Nature of Tradition, Folklore 100: 143-161. Gerndt Helge. 1997. Studienskript Volkskunde. Eine Handreichung fUr Studierende.

Miinster: Waxmann. Goody Jack. 1993. The Culture of Flowers. Cambridge, New York: Cambridge

University Press. Franz. 2001. Der Muttertag als volkskundliches Forschungsfeld,

Osterreichische Zeitschrift fUr Volkskunde 104: 163-182.

VALENTINO DIENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METl,J 111

Gunn Simon. 2000. The Public Culture of the Victorian Middle Class. Ritual and Authority and the English Industrial City 1840-1914. Manchester, New York: Manchester University Press.

Handler Richard, Linnekin Jocelyn. 1984. Tradition, Genuine or Spurious, of American Folklore 97: 273-290.

Harrison Carol E. 1999. The Bourgeois Citizen in Nineteenth-century France. Gender, Sociability and the Uses of Emulation. Oxford: Oxford University Press.

Harvolk Edgar. 1987. Brauch- und Festforschung, Harvolk E. (Hg.). Wege .der Volkskunde in Bayern. Ein Handbuch: 335-352. Munchen, Wurzburg: InstItut fur Volkskunde, Bayerische Blatter fur Volkskunde.

Hausen Karin. 1980. Mutter zwischen Geschaftsinteressen und kultischer Ver-ehrung. Der "Deutsche Muttertag" in der Weimarer Republik, Huck G. (Hg). Sozialgeschichte der Freizeit. Untersuchungen zum Wandel der Alltagskultur zn Deutschland: 249-280. Wuppertal: Hammer.

Hausen Karin. 1984. Mutter, Sohne und der Markt der Symbole und Waren: Der deutsche Muttertag 1923-1933, Medick H., Sabean D. (Hg.). Emotionen und Interessen. Sozialantropologische und historische Beitriige zur Familienforschung: 473-523. Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Heidrich Beate. 1984. Fest und Aufkliirung. Der Diskurs uber die Volksvergnugungen in bayerischen Zeitschriften (1765-1815). Miinchen: Miinchner Vereiniging fur Volkskunde.

Helsloot John. 2001. Halloween in Holland, Zeitschrift fUr Volkskunde 97: 249-253. Hobsbawm Eric 1983a. Introduction: Inventing Traditions, Hobsbawm E.,

Ranger T. (eds.). The Invention of Tradition: 1-14. Cambridge: Cambridge University Press.

Hobsbawm Eric 1983b. Mass-producing Traditions: Europe, 1870-1914, Hobs-bawm E., Ranger T. (eds.). The Invention of Tradition: 263-307. Cambridge: Cambridge University Press.

Jacobs Marc. 2003. Moederdagen. Rijpe vruchten van personencultus, lobbywerk en PPS', Mores 4: 12-25.

Johler Reinhard. 1986. "Froh und frei, all herbei, dreimal hoch der erste Die socialistische Maifeiern in Vorarlberg zwischen Volks- und Arbelter-kultur' Osterreichische Zeitschrift fUr Volkskunde 89: 97-124.

Johler Reuiliard. 1999. Volkskunde - und doch wieder Brauche. Das Schei-benschlagen, der Funken- und der Hollepfansonntag, Grieshofer F., M. (Hg.). Netzwerk Volkskunde. Ideen und Wege. Festgabe fUr Klaus Beltl zum siebzigsten Gebrutstag: 655-666. Wien: Verein fur Volkskunde.

Johler Reinhard. 2000. Die Formierung eines Brauches. Der Funken- und sonntag. Studien aus Vorarlberg, Liechtenstein, Tirol, Sudtirol un dem Trentzno. Wien: Selbstverlag des Instituts fur Europaische Ethnologie.

112 John Helsloot

Elisabeth. Spatmodeme Lebenswelten, Becker S. et aL (Hg.). Tableaus. Ezne Festschrift for Martin Scharfe zum 65. Geburtstag

von Weggefahrten, Freunden und SchUlern: 457-470. Miinster: Waxmann. Korff :979. und Arbeiterkultur. Uberlegungen am Beispiel

der soclahstIschen Mmfesttradition, Geschiche und Gesellschaft 5: 83-102. Korff Gottfried. 1984. "Heraus zum 1. Mai". Maibrauch zwischen Volkskultur

burgerlicher Folklore und Arbeiterbewegung, Diilmen R van, Schindle; N. (Hg.). Volkskultur. Zur Wiederentdeckung der vergessenen Alltags (16.-20. Jahrhundert): 246-281. Frankfurt am Main: Fischer.

Korff Gottfried. 1997. Antisymbolik und Symbolanalytik in der Volkskunde Brednich R, Schmitt H. (Hg.). Symbole. Zur Bedeutung der Zeichen in de; Kultur: 11-30. Munster: Waxmann.

Kohle-Hezinger ChristeL 2000. Der Weihnachtsbar. Verbarung der Weihnacht _ Verbarung der Welt?', Volkskultur und Moderne. Europaische Ethnologie zur Jahrtausendwende. Festschrift for Konrad Kostlin zum 60. Geburtstag am 8. Mai

.. 2?00: 379-397. Wien: Selbstverlag des Instituts fur Europaische Ethnologie. Kostlm Konrad. 1996. Die Konstruktion des Eigenen, Borgt C. van der et aL

(red.). Constructie van het eigene. Culturele vormen van regionale identiteit in Nederland: 31-43. Amsterdam: P. J. Meertens-Instituut.

Kostlin Konrad. 1999a. Die asthetisierte Ethnie: Konsumheimat, Johler R et aL (Hg.). Ethnische Symbole und asthetische Praxis in Europa: 52-75. Wien: Selbstverlag des Instituts fur Volkskunde.

Kostlin Konrad. 1999b. Ethnographisches Wissen als Kulturtechnik, Kostlin K, Nikitsch H. (Hg.). Ethnographisches Wissen. Zu einer Kulturtechnik der Moderne: 9-30. Wien: Selbstverlag des Instituts fur Volkskunde.

Kostlin Konrad. 2000a. Lebensstil und Lifestyle. Verwandlungen der Kontinuitat Kieler Blatter zur Volkskunde 32: 9-20. '

Kostlin Konrad. 2000b. Volkskultur und Modeme, Bayerische Blatter for Volks-kunde 27: 63-72.

Kran:er Dieter. 1992. im KulturprozeK Aktuele Uberlegungen zu emem alten Thema, Osterreichische Zeitschrift for Volkskunde 95: 339-353.

Lane ChristeL 1981. The Rites of Rulers. Ritual in Industrial Society - the Soviet Case. Cambridge: Cambridge University Press.

Lofgren Orvar. 1995. Leben im Transit? Identitaten und Territorialitaten in historischer Perspektive, Historische Anthropologie 3: 349-363.

Matter Beate-Comelia 1988. Der "Deutsche Muttertag". Versuch einer Auswer-tung des ADV-Materials', Bringeus N.-A. et aL (Hg.). Wandel der Volkskultur in Europa. Festschrift for Gunter Wiegelmann zum 60. Geburtstag I: 151-163. Miinster: Coppenrath.

VALENTINO DIENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METll 113

Moore Sally F., Myerhoff Barbara G. 1977. Introduction: Secular Ritual: Forms and Meaning, Moore S. F., Myerhoff B. G. (eds.). Secular Ritual: 3-24. Assen, Amsterdam: Van Gorcum.

Moser Dietz-Rudiger. 2003/4. Der Valentinstag als Tag der Liebenden. Zu den liturgischen Wurzeln eines modemen Volksbrauches, Rheinisches Jahrbuch for Volkskunde 35: 265-277.

Nagy Sigrid. 1998. Der Adventsbaum. Ein evangelischer Verheissungsbrauch. Wurz-burg: Bayerische Blatter fur Volkskunde.

Nagy Sigrid. 2003. Die protestantische Krippenbewegung des 19. und 20. Jahr-hunderts, Jahrbuch for Volkskunde 26: 31-66.

O'Dell Tom. 1997. Culture Unbound. The Americanization of Everyday life in Swe-den. Lund: Nordic Academic Press.

Robertson Roland. 1995. Glocalization: Time-Space and Homogeneity-hetero-geneity, Feartherstone M., Lash. S., Robertson R (eds.). Global Modernities: 25-44. London: Sage Publications.

Ross Corey. 2000. Celebrating Christmas in the Third Reich and GDR: Political Instrumentalization and Cultural Continuity under the German Dictator-ships, Friedrich K (ed.). Festive Culture in Germany and Europe from the Six-teenth to the Twentieth Century: 323-342. Lewiston: Edwin Mellen Press.

Scharfe Martin. 1991. Einleitung, Scharfe M. (Hg.). Brauchforschung: 1-26. Darm-stadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft.

Scharfe Martin. 1999. Bose Geister vertreiben. Volkskundliches Wissen als kulturelle Praxis. Zugleich ein Beitrag zur Brauchforschung, Kostlin K, Ni-kitsch H. (Hg.). Ethnographisches Wissen. Zu einer Kulturtechnik der Moderne: 137-167. Wien: Selbstverlag des Instituts fur Volkskunde.

Schlimmgen-Ehmke Katharina. 1988. Bemerkungen zur Anpassungsfahigkeit des Muttertages seit 1923, Frauenalltag - Frauenforschung: 142-152. Frankfurt am Main: Lang.

Schmidt Leigh Eric. 1995. Consumer Rites. The Buing & Selling of American Ho-lidays. Princeton: Princeton University Press.

Schneider Ute. 1995. Politische Festkultur im 19. Jahrhundert. Die Rheinprovinz von der franzosischen Zeit bis zum Ende des Ersten Weltkrieges (1806-1918). Essen: Klartext-Verlag.

Schuhladen Hans. 1985. Bayerische Perchtenlaufe im 20. Jahrhundert. Gedanken zu Aktualisierungen von Traditionsbedurfnis zwischen Volkskultur und Kultur-Industrie, Bayerisches Jahrbuch for Volkskunde 1985: 1-23.

Schuhladen Hans. 1994. Auf der Suche nach Geschichte - Selbstfindung im Mythos. Zur Neuschopfungen steirischer Nikololaufe, PottIer B., Eberhart H., Katschnig-Fasch E. (Hg.). Innovation und Wandel. Festschrift for Oskar Moser zum 80. Geburtstag: 377-395. Graz: Osterreichisches Fachverband fur Volkskunde.

114 John Helsloot

Welz Gisela. 2000. Multiple Modernities and Reflexive Traditionalisation. A Mediterannean Case Study, Ethnologia Europaea 30: 5-14.

Weyrather Irmgard. 1993. Muttertag und Mutterkreuz. Der Kult um die 'deutsche Mutter' im Nationalsozialismus. Frankfurt am Main: Fischer Taschenbuch Verlag.

Wittsto.ck Jiirgen. 2001. "Wieder ein ganz anderes Publikum". Von der Kulturge-memde am Beispiel der Vernissage, Becker S. et al. (Hg.).

Tableaus. Eme Festschrift for Martin Scharfe zum 65. Geburtstag von Weggefohrten, Freunden und Schiilern: 253-258. Miinster: Waxmann.

Wolf Helga M. 2002. Feste in der Erlebnisgesellschaft, Kreissl E. et al. (Hg.). Feste Feiern: 55-58. Linz: Trauner.

The Triumph of Valentine's Day in the Netherlands - after Fifty Years

John Helsloot

Summary

Nowadays, ethnologists are well aware that the rituals (or Briiuche in have studied for so long are scholarly constructs. Not only

SOCIal selected and designated as 'rituals', they were also Imbued wIth connotatIOns often alien to or at variance with those ?f their Ethnologists were not alone in this. Their concepts and mterpretahve models have been used by other social actors as well with their own, vari?usly motivated agendas. Striking examples are the since the late eIghteenth century, of new national holidays, and since the 1970s of many new local festivals and rituals.

player in this field, as yet insufficiently studied by ethnology, is commercIal It also has new rituals,like Mother's Day, Father's Day, and Valentme s Day. Such Days are propagated in response to the - crea-ted - experience of a kind of emotional vacuum. Claiming a 'Day' on the ritual

.has the enorn::ous benefit linking up with other traditions, thereby legIhmIzmg the new ntual and playmg down overt commercial intentions. A Day aims at private experiences, by modelling them on a public mold. Only when a faIr degree of correspondence is achieved between these two levels, a Day will resonate.

It i.s clear from the outset that a full correspondence in this respect never will be achieved. is because rituals, like any other form of cultural expression, are never uneqUIvocal. They cannot but generate differential appropriations of

VALENTINO DIENOS TRIUMFAS NYDERLANDUOSE - PO PENKIASDESIMTIES METIl 115

their purported meaning or intent. Rituals, whatever their scope and nature, invariably evoke tensions or conflict and are subject to constant transformations in form and content. They constitute a dynamic arena in which various groups of actors, for specific purposes in historically defined situations, symbolically articulate and negotiate their identity - on whatever scale of reference. This entails an ongoing reshuffling of the numbers of participants and fluctuation in the nature of their participation, or non-participation, and perception.

Ethnologists and other researchers of contemporary culture have argued that particularly during the last two decades a major shift has occurred in the perception of ritual and tradition. Catherine Bell even has labelled this as a 'new paradigm'. Whereas in the older model traditions were considered a social obliga-tion, to be observed respectfully, in the new model they are engaged as a matter of personal and free choice and only observed when they allow for a highly individualized 'experience'. In this article I tested this theory by examining the invention, diffusion and appropriation of Valentine's Day in the Netherlands. It is a fine example of the involvement of commercial culture in festive culture.

Taking the idea from America as well as following initiatives, inspired by the Fleurop organization, in other European countries in the late 1940s, the professional association of Dutch florists introduced Valentine's Day in the Netherlands in 1951. The underlying objective was to raise the sale of flowers in the quiet period between Christmas and Easter. Valentine's Day in Holland received from the outset a localized, specific imprint. Whereas in America sending greeting cards was the dominant ritual activity, to the Dutch public expressing one's emotions on that day was narrowed down to giving or sen-ding flowers. In order to persuade customers to do this, the florists invented the legend of the monk St Valentine that offered a role model. St Valentine, it was said, in his Italian monastery grew flowers and presented these to his visitors. Because these flowers proved able to excite love and affection in their receivers, they were so much in demand that St Valentine had to decide to give them only on one special day: February 14th, Valentine's Day.

In the 1950s and 1960s, Valentine's Day was conceived by the florists as a day to express primarily feelings of friendship and to show gratitude. They launched an intensive promotional campaign to win over the Dutch public. The response, however, was very low. Many customers were reported to be 'cynical' or 'reserved' and to consider Valentine's Day 'odd' or 'nonsensical'. Because of this, in the mid-1960s the florists played with the idea of giving up Valentine's Day in the Netherlands altogether, but they decided to go on. Combining their efforts with other trades in the 1970s and 1980s did not lead to a better response of the public.

From the 1970s one can detect a gradual shift in the central value of the Day, away from mere 'friendship' and more in the direction of 'love'. Around

lib John Helsloot

2000, Valentine's Day came to be seen as almost exclusively the 'day of love'. This change coincided with major transformations in the general structure of the emotional life of the Dutch population. The experience and expression of inner emotions was increasingly positively valued, offerring Valentine's Day a new opportunity. This was reinforced, since the late 1980s, by the rather sudden and rapid spread of knowledge of Valentine's Day as an American custom, just like Halloween. Because Americans mainly send postcards on Valentine's Day, it stood to reason that the Dutch postal service jumped to the occasion and launched a large-scale advertising campaign, with slogans like 'Write what you can't say', for sending greeting cards on the Day. Inte-restingly, the 'legend' of the monk Valentine was now revived and adapted to new circumstances. When in jail, persecuted for his faith, he was supposed to have written a card, signed 'your Valentine', to the daughter of his jailer with whom he was secretly in love. That would explain why lovers nowadays send similar cards to each other.

This time, the idea of Valentine's Day fell on more fertile ground. It beca-me popular, in particular with young people of 15-25 years of age. They sent each other 'funny' or eccentric love cards or gave small, 'crazy' gifts in the colours red and pink. Despite Valentine's Day's high visibility in shops and in the media in today's Holland, it is still not generally accepted. More than half of the population is reported to reject it again as nonsense, commercial or childish. On the other hand, several surveys report that some 20 to 40% of the population does participate in the Day in one way or another. These are figures the florists five decades ago could only have dreamt of. In my view, this justifies calling it a triumph.

On the basis of the evidence I was able to collect on the history of Valentine's Day in the Netherlands, I would argue that a paradigmatic change in the understanding of ritual occurred indeed. In the past, Valentine's Day was re-jected, generally, because it did not fit people's idea of what a real 'tradition' should look like. To a high degree this evaluation still persists today and for a large proportion of the Dutch popUlation it is a reason to continue to reject the custom. However, it is precisely this 'negative' quality of Valentine's Day that nowadays does motivate a sizeable minority of Dutchmen, young people but also older ones, to participate in the custom. Characteristically for the new paradigm, their attitude shows a remarkable ambivalence. Being well aware of the artificiality of Valentine's Day, they can accept it simultaneously as 'funny' and as not to be taken very seriously. To sum up: until roughly the 1990s Valentine's Day was rejected in the Netherlands because it was considered nonsensical. For precisely the very same reason, at present it is accepted by many.

Gauta 2007 m. liepos men.

Naujq etnografiniq lauko tyrimo budq paieska: apklausa dviese

Rasa Paukstyte-Sakniene, Irma Sidiskiene

Straipsnyje1 analizuojama intymios informacijos, lauko tyrim4 metu, patikimumo, sqlygiSko objektyvumo Ir 5 d . v'", problem'" darome prielaidq, kad esmm1a1 ve1ksmal, nuo amI Sl......, 'k'" .. kuri4 priklauso kaupiama informacija, yra tema, patel eJas 1f Kiekvienas tyrejas, keldamas klausimus ir atsakym4, pas1-renka temq, kuri, jo manymu, gali padeti atskle1sh v Kaupdami duomenis, tyrejai iesko pateikej4, informacijos. Taip tema suranda pateikejq. 1r informacijos gavimq lemia gebejimas prakalbmh atv1ra1 kalbeh pate1keJq ir tinkamo metoda taikymas. . v. . Siame darbe atskleidziamas dviej4 etnologi4, tynmus skirtingomis temomis, bendros vieno efektyvumas. Teigiama, kad lauko dVlese vienoje tyrimo programoje, suteikia tema Del temos specifikos reikejo sukurh tmkamq.

gaunamos informacijos o. tq paC1q keliomis temomis, sudaroma galimybe venflkuoh lauko tynm4 duomems, praplesti "matymo" laukq.

Dr. Rasa PaukStyte-Sakniene. Lietuvos istorijos. Etnologijos skyrius, Krazil{ g. 5, LT -01108 Vilnius, el. pastas: . V'

Dr. Irma SidiSkiene. Lietuvos istorijos institutas, EtnologlJos skyrzus, Krazn{ g. 5, LT -01108 Vilnius, el. pastas: sidiskiene@istorija.lt

Etnografinio lauko tyrimo samprata Lauko tyrimll pagrindu etnologai, antropologai ir

dazniausiai raso monografijas. Tai yra vienas svarblaus1ll bruozl.l, isskirianCi4 jq is kitll socialinil.l moks1l.l (Klumbyte 2001: 261; Enksen 2001: 24).

1 Straipsnis parengtas tarptautines konferencijos "Antropologija, ir .. " ivykuSl'OS 2007 m. rugseJ'o men. 12-14 d. Vilniaus universitete (rengeJal

glJa , t . fini tyro s dVlese' gmutn4 institutas ir Vilniaus universitetas), pranesimo "Atliekant du etnogra us . . . reguliavimo ir vestuvi4 temomis= Si tema buvo inspiruota konferenclJos orgamzat0f14 Jeanette Edwards ir Auksuoles Cepaltienes. . .. . 1

2 T . apklausa" reiskia kad lauko tyrim4 metu pateikejas klausmeJamas ne tik paga ermmas" , . '1 ) strukruruotq klausimynq, bet ir pereinant i laisvq pokalbl (dia ogq .

.., I" t d'J'os 2008 8(17) 117-138. LIETUVOS ETNOLOGIJA: socialines antropologlJOS H etno OglJOS SUI. I I