lietuvos ŽuvininkystĖs sektoriaus 2007–2013 metŲ … · pajėgumai, nutraukus laivo...
TRANSCRIPT
LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ
VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2011 M. ATASKAITA
2
TURINYS
1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA 3
2. SANTRAUKA 3
3. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAGAL PRIORITETINES
KRYPTIS SANTRAUKA
5
4. TECHNINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS 38
5. INFORMACIJA IR VIEŠINIMAS 38
6. INFORMACIJA APIE BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ LAIKYMĄSI 39
7. PAPILDOMUMAS SU KITOMIS PRIEMONĖMIS 39
3
1. IDENTIFIKAVIMO INFORMACIJA
Valstybė narė: Lietuva
2. SANTRAUKA
Šioje ataskaitoje apžvelgiamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų
programos, patvirtintos 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703 (toliau
– Veiksmų programa), įgyvendinimas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.,
vadovaujantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006, dėl Europos
žuvininkystės fondo 67 straipsnio reikalavimais, 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (EB)
Nr. 498/2007, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos
žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles (OL 2007 L 120, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.1249/2010 (OL 2010 L 341, p. 3).
Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Veiksmų programos prioritetinių krypčių fizinę
pažangą, taip pat pasiektos pažangos kokybinė analizė, finansinis įgyvendinimas, problemos, su
kuriomis buvo susidurta, taikytos priemonės problemoms spręsti, siekiant užtikrinti kokybišką bei
veiksmingą įgyvendinimą. Nagrinėjami Veiksmų programos įgyvendinimo aplinkybių ir bendrųjų
sąlygų pokyčiai ir kt.
Veiksmų programa buvo patvirtinta tik 2007 m. pabaigoje, todėl pirmaisiais jos įgyvendinimo
metais kvietimų teikti paramos paraiškas nebuvo. Iki 2008 m. vidurio didžiausias dėmesys buvo
skirtas teisės aktų, darbo dokumentams parengti. Pirmieji kvietimai teikti paramos paraiškas buvo
paskelbti 2008 m. antroje pusėje. Veiksmų programos įgyvendinimas įsibėgėjo tik trečiaisiais
programos įgyvendinimo metais, kvietimai teikti paramos paraiškas vyko ištisus metus, įgyvendinti
pirmieji projektai. Atsižvelgiant į tai, šioje ataskaitoje vertinamas Veiksmų programos
įgyvendinimas 2011 metais yra lyginamas su įgyvendinimu 2009 ir 2010 metais ir, kur įmanoma, su
2008 metais. 2011 m. Veiksmų programos įgyvendinimas tęsėsi gana sklandžiai ir didžiausia
pažanga padaryta įgyvendinant II ir IV prioritetinių krypčių priemones. Įgyvendinant Veiksmų
programos priemones paaiškėjo, kad, kai kurių nustatytų tikslų įgyvendinimas sudėtingas, o kai
kurių visai neįmanomas, dėl įvykusių pokyčių žuvininkystės sektoriuje, ar aplinkybių, kurios
nebuvo numatytos rengiant Veiksmų programą ir nurodytos šioje ataskaitoje. Dalis šių aplinkybių
jau buvo paaiškėjusios Veiksmų programos administravimo eigoje, kitos buvo nustatytos Veiksmų
programos tarpinio vertinimo metu. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. numatyta parengti ir patvirtinti
Veiksmų programos pakeitimą.
VEIKSMŲ
PROGRAMA
Programos Nr. (CCI Nr.): 2007LT14FPO001
Programos pakeitimo Nr. K(2011) 7874
ĮGYVENDINIMO
ATASKAITA
Ataskaitiniai metai: nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio
31 d.
Data, kai Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų
veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas (toliau –
Stebėsenos komitetas) patvirtino metinę ataskaitą: 2012 m.
4
Iš viso 2011 m. buvo įvertintos 77 paramos paraiškos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m.
buvo vertinamos ne tik šiais metais, bet ir praėjusiais metais pateiktos paramos paraiškos. Iš 77
įvertintų paramos paraiškų 64 paramos paraiškos buvo įvertintos tinkamomis finansinei paramai
gauti ir žemės ūkio ministro įsakymu arba Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos direktoriaus įsakymu (tais atvejais, kai nepasirašoma paramos sutartis) skirta parama
projektams įgyvendinti. 2011 m. projektams įgyvendinti iš EŽF įsipareigota išmokėti 8 950 374
EUR, beveik 16,4 proc. EŽF lėšų skirtų Veiksmų programai įgyvendinti.
1 lentelė. Veiksmų programos I−IV prioritetinių krypčių įgyvendinimo pažanga
2008−2011 m.
Veiksmų
programos
įgyvendinimo
metai
Gauta
paramos
paraiškų
Įvertinta
paramos
paraiškų1
Atmesta
paramos
paraiškų
Įsipareigota
išmokėti
paramos
suma iš
EŽF, mln.
EUR
Išmokėta
paramos
suma iš
EŽF, mln.
EUR
Išmokėtos
paramos
dalis nuo
viso
2007−2013
m. skirto
Veiksmų
programos
finansavimo
biudžeto,
proc.
2008 51 3 1 2,2 0 0
2009 115 94 11 13 4,3 7,86
2010 56 88 32 8,5 6,9 12,6
2011 66 77 13 8,9 4,3 7,7
Iš viso 288 262 57 32,6 15,5 28,3
1 Į įvertintų paramos paraiškų skaičių pareiškėjų prašymu išregistruotų paramos paraiškų skaičius neįtrauktas.
5
3. VEIKSMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAGAL PRIORITETINES KRYPTIS SANTRAUKA
3.1. Informacija apie prioritetinių krypčių fizinę pažangą
Dėl kiekvieno kiekybiškai įvertinamo rodiklio, paminėto Veiksmų programoje, pirmiausia dėl
pagrindinių rodiklių, susijusių su tikslais ir numatomais rezultatais (N metų, visų ankstesnių
ataskaitų pateikimo metų, taip pat bendra).
2 lentelė. I prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ rodiklių
pasiekimas
Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso
1 rodiklis:
Sumažinti laivų,
žvejojančių tolimuosiuose
jūrų vandenyse, žvejybos
pajėgumai, nutraukus laivų
žvejybinę veiklą visam
laikui
Pasiekimas,
proc. 0 0 0 1,2 0 1,2
Tikslas2 _ _ _ _ _ 8 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
58,4 tūkst. GT
(2006 m.)
2 rodiklis:
Sumažinti laivų,
žvejojančių atviroje
Baltijos jūroje, žvejybos
pajėgumai, nutraukus laivų
žvejybinę veiklą visam
laikui.
Pasiekimas,
proc. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 15 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
5,45 tūkst. GT
(2006 m.)
3 rodiklis:
Sumažinti laivų,
žvejojančių Baltijos jūros
priekrantės zonoje,
žvejybos pajėgumai,
nutraukus laivų žvejybinę
veiklą visam laikui
Pasiekimas,
proc. _ _ 14,7 30,4 0 45,1 proc.
Tikslas _ _ _ _ _ 50 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
0,45 tūkst. GT
(2006 m.)
4 rodiklis:
Žvejų skaičiaus
sumažinimas
Pasiekimas,
proc. 0 0 0,2 1,25 0 1,45 proc.
Tikslas _ _ _ _ _ 16 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
2000 vnt.
(2006 m.)
5 rodiklis:
Modernizuotų žvejybos
laivų dalis
Pasiekimas,
proc. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 10 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
64,3 tūkst. GT
(2006 m.)
2 Čia ir visur kitur tikslas pateikiamas visam programavimo laikotarpiui.
6
3 lentelė. II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir
akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ rodiklių pasiekimas
Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso
1 rodiklis:
Išplėstų, įrengtų ir
modernizuotų
akvakultūros įmonių
skaičius (neįtraukiant
ūkininkų, užsiimančių
akvakultūra, kaip
alternatyviąja veikla)
Pasiekimas,
proc. 0 0 5,9 17,6 88 _
Tikslas _ _ _ _ _ 50 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
17 įmonių
(2005 m.)
2 rodiklis3:
Akvakultūros produkcijos
padidėjimas
Pasiekimas,
proc. 69,9 58,4 62,8 _
Tikslas _ _ _ _ _ 90 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
2 014 t
(2005 m.)
3 rodiklis:
Modernizuotų vidaus
vandenų žvejybos laivų
skaičius
Pasiekimas,
vnt. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 1
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ _
4 rodiklis3:
Žuvų ir žuvininkystės
produktų perdirbimo
padidėjimas
Pasiekimas
proc. 0 0 0 24,9 9,8
_
Tikslas _ _ _ _ 10 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _
65 tūkst. t
(2005)
5 rodiklis3:
Akvakultūros ir žuvų
perdirbimo pramonėje
sukurtos naujos darbo
vietos
Pasiekimas,
vnt.
akvakultūra
perdirbimas
0
0
1
0
7
202
3
149
362
Tikslas _ _ _ _ 200 vnt.
Pradinis
taškas _ _ _ _ 0
3 Rodiklių įgyvendinimas pateikiamas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis,
kurie surenkami iš ūkio subjektų.
7
4 lentelė. III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ rodiklių pasiekimas
Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso
1 rodiklis:
Prieplaukų, kuriose buvo
pagerinti sanitarijos ir
higienos reikalavimai ir
kuriose įrengta reikalinga
žvejybos infrastruktūra,
dalis
Pasiekimas,
proc. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 50 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ 0
2 rodiklis4:
Žuvų ir žuvininkystės
produktų eksporto
padidėjimas (tonomis)
Pasiekimas,
proc. 10,4 0,5 13,5 -2.61 -1,1 _
Tikslas _ _ _ _ _ 25 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
92 tūkst. t.
(2005 m.)
3 rodiklis4:
Žuvų ir žuvininkystės
produktų eksporto
padidėjimas (EUR)
Pasiekimas,
proc. 23,1 30.2 57,5 87 98,5 _
Tikslas _ _ _ _ _ 30 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _
150 mln. EUR
(2005 m.)
4 rodiklis:
Įmonių, dalyvaujančių
gamintojų organizacijose
ir asociacijose, dalis
Pasiekimas,
proc. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 60 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _
50 proc.
(2005 m.)
5 rodiklis:
Naujos technologijos,
įdiegtos žuvininkystės,
akvakultūros ar žuvų
perdirbimo pramonėje
atliekant bandomuosius
projektus
Pasiekimas,
vnt. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 1 vnt.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ 0
4Rodiklių įgyvendinimas pateikiamas pagal Jungtinių Tautų prekių prekybos statistikos duomenų bazę.
8
5 lentelė. 4 prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ rodiklių pasiekimas
Rodikliai 2007 2008 2009 2010 2011 Iš viso
1 rodiklis:
Žuvininkystės regionų
vietos veiklos grupių
skaičius
Pasiekimas,
vnt. 0 0 12 0 0
12
Tikslas _ _ _ _ _ 3 vnt.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ 0
2 rodiklis:
Žuvininkystės regionų
plėtros strategijų užimama
teritorija
Pasiekimas,
km2 / proc. 0 0 0 0
16 901 /
25,9
16 901 /
25,9
Tikslas _ _ _ _ _ 10 proc.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ 65 200 km
2
3 rodiklis:
Projektų, įgyvendintų
pagal žuvininkystės
regionų plėtros strategijas,
skaičius
Pasiekimas,
vnt. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 20 vnt.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ 0
4 rodiklis:
Sukurtų darbo vietų
skaičius
Pasiekimas,
vnt. 0 0 0 0 0 0
Tikslas _ _ _ _ _ 15 vnt.
Pradinis
taškas _ _ _ _ _ 0
9
3.1.2. Speciali informacija apie prioritetines kryptis ir priemones
Žvejybos pastangų reguliavimo plano įgyvendinimo rezultatų analizė, naudojat veiksmų programoje
apibrėžtus rodiklius, pateikiamus 3.1 punkte nurodytoje 2 lentelėje.
6 lentelė. Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais reguliavimo plane nustatyti
rodikliai ir jų įgyvendinimas
Rodikliai
Rodiklių įgyvendinimas
Mato vnt.
2006 m.
bazė
Tikslas
2007–2013
2008-01-01
tarpinis
rezultatas
Tikslas
2008–2009
Iš viso
pasiekta
2008–2009
nustatyto
tikslo
vnt. proc. proc. proc. proc.
Sumažinti laivų,
žvejojančių
tolimuosiuose jūrų
vandenyse, žvejybos
pajėgumai, nutraukus
laivų žvejybinę veiklą
visam laikui
tūkst. GT 58,4 8 0 1,2 102
Sumažinti laivų,
žvejojančių atviroje
Baltijos jūroje, žvejybos
pajėgumai, nutraukus
laivų žvejybinę veiklą
visam laikui5
tūkst. GT 5,5 15 21,5 0 -
Sumažinti laivų,
žvejojančių Baltijos
jūros priekrantėje,
žvejybos pajėgumai,
nutraukus laivų
žvejybinę veiklą visam
laikui
tūkst. GT 0,45 50 0 44,4 102
Žvejų skaičiaus
sumažinimas vnt. 2000 16 1,2 2,5 58
Modernizuotų žvejybos
laivų pajėgumai tūkst. GT 64,3 10 0 3,1 0
Menkių žvejybos
pastangų sumažinimas6 dienos
2227 - 0 19,8 -
Pasinaudojus EŽF parama pagal I prioritetinės krypties priemonę „Laivų žvejybinės veiklos
nutraukimas visam laikui“ žvejybos laivų, žvejojančių tolimuosiuose jūrų vandenyse, žvejybos
pajėgumai, nutraukus laivo žvejybinę veiklą, sumažinti ~1,23 proc. ir tai sudaro 102 proc.,
numatytų sumažinti Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais reguliavimo plane (pagal 2006
metų duomenis žvejybos laivų, žvejojančių tolimuosiuose jūrų vandenyse, bendrasis tonažas 58,4
tūkst. GT. Supjaustytas 1 laivas, kurio bendrasis tonažas 716 GT). Laivas žvejybos veiklą nutraukė
5 Rezultatas pasiektas įgyvendinant BPD 2004–2006 priemones 2007 m.
6 Rodiklis Veiksmų programoje nenumatytas
7 Iki Menkių išteklių atkūrimo plano įsigaliojimo 2007 metais menkes žvejoti buvo leidžiama
10
ir baigtas pjaustyti 2009 metų pabaigoje, tačiau paramos gavėjo mokėjimo prašymas tarpinei
vykdymo institucijai buvo pateiktas jau 2010 metais.
Laivų, žvejojančių atviroje Baltijos jūroje, žvejybos pajėgumai nebuvo mažinami, nes
pajėgumai buvo sumažinti įgyvendinus projektus 2007–2008 m., pasinaudojus 2004–2006
laikotarpiui skirtomis Žuvininkystės orientavimo finansinių priemonių lėšomis.
Pagal 2006 metų duomenis žvejybos laivų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, bendrasis
tonažas 0,45 tūkst. GT. Nustatytas tikslas 2008−2009 m. žvejybos pajėgumus Baltijos jūros
priekrantėje sumažinti 44,4 proc. Žvejybos pajėgumai Baltijos jūros priekrantėje buvo sumažinti
202,9 GT ir, tai sudaro ~ 102 proc. numatyto tikslo Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais
reguliavimo plane.
Per visą Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpį nebuvo modernizuotas, nei vienas
žvejybos laivas, nors priemonės „Žvejybos laivų modernizavimas“ aktualumas yra išlikęs. Esamų
žvejybos laivų amžius 23−28 metai, jų konstrukcija nepritaikyta žvejų darbo ir gyvenimo laive
sąlygoms gerinti (per mažas triumas žuvų rūšiavimo ir apdirbimo linijoms įrengti, per mažas
atstumas tarp gyvenamųjų patalpų ir variklių skyrių įgulos gyvenimo sąlygoms gerint), varikliai yra
neekonomiški, sunaudoja daugiau kuro, technologiškai pasenę bei santykinai mažo galingumo.
Žvejybos laive variklį pakeitus į 20 proc. mažesnio galingumo, kaip tai nustatyta Reglamente
1198/2006, gali būti nesaugu didesnio bangavimo metu dėl santykinai mažo variklio galios ir
bendrosios talpos santykio. Taip pat šalies žvejybos laivynas labiausiai orientuotas į žvejybą tralais,
kurios efektyvumui didžiausią įtaką turi variklio galia. Todėl nemaža dalis žvejybos laivyno
(pasinaudojus Europos Sąjungos parama ar be jos) buvo sumažinta, ne dėl pajėgumų pertekliaus,
bet dėl to, kad žvejybos lavai per daug seni ir jų modernizavimas netikslingas ir neefektyvus.
Kadangi žvejybos laivų bendrasis tonažas ir variklių galia negali būti didinami, vienas iš
siūlomų problemos sprendimų būdų būtų įmonei pakeisti kelis žvejybos laivus ir vietoj jų įsigyti
vieną galingesnį ir efektyvesnį. Tačiau skiriamų žvejybos kvotų dydis šiuo metu priklauso nuo
turimų žvejybos laivų skaičiaus ir pastarųjų mažinimas galėtų turėti įtakos skiriamos kvotos
dydžiui, o kita problema, žvejybos įmonių ekonominės investavimo galimybės yra gana ribotos ir
be paramos įsigyti naujų laivų žvejybos įmonėms yra sudėtinga.
2010 m. iš žvejybos pasitraukė 25 žvejai iš jų 22 vyrai ir 3 moterys. Per 2008−2009 m. iš viso
iš žvejybos pasitraukė 29 žvejai ir tai sudaro 58 proc. Žvejybos pastangų 2008−2009 metais
sureguliavimo plane numatyto tikslo. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl rodiklis nebuvo
pasiektas − kadangi žvejybos veiklą nutraukė daugiausia žvejybos įmonės, žvejojančios Baltijos
jūros priekrantėje, kur paprastai samdoma mažai darbuotojų, todėl žvejų, pasitraukusių iš žvejybos,
skaičius nebuvo didelis.
Lietuvos žvejybos pastangų 2008−2009 metais sureguliavimo plane buvo numatyta mažinti
menkių žvejybos dienų skaičių nuo 222 iki 178, t. y. menkių žvejybos pastangų sumažinimas iki
19,8 proc., tačiau, įgyvendinant 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1322/2008,
kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2009 m. taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių
žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, nuostatas Lietuvos žvejai galėjo žvejoti menkes ne
daugiau kaip 160 dienų. Menkių žvejybos dienų mažinimas nesutrukdė žvejams išnaudoti jiems
suteiktas visas žvejybos kvotas. Jokių kitų papildomų žvejybos laiko apribojimų nebuvo taikoma.
2011 m. buvo pradėtas rengti naujas Lietuvos žvejybos pastangų sureguliavimo planas
2012−2013 metams. Plano pristatymas ir patvirtinimas numatytas 2012 m.
11
Atrinkti žuvininkystės regionai, atrinktos grupės, jiems skirtas biudžetas, žuvininkystės regionų,
kuriems taikomos vietos vystymosi strategijos, procentinė dalis.
Rengiant Veiksmų programą buvo manoma, kad įsteigtų žuvininkystės regionų vietos veiklos
grupių (toliau – ŽRVVG) galėtų būti daugiausiai 3, tačiau, pradėjus įgyvendinti Veiksmų programą,
sulaukta didelio žuvininkystės regionų bendruomenių, verslo atstovų bei vietos valdžios
susidomėjimo šia kryptimi. Teritorijos, kurios buvo pripažintos tinkamomis kurti ŽRVVG,
pateikiamos 1 paveiksle.
1 pav. Teritorijos, pripažintos tinkamomis kurti žuvininkystės regionų vietos veiklos
grupes
2009 m. 12 įsisteigusių ŽRVVG pateikė paraiškas gauti paramą Žuvininkystės regionų vietos
plėtros strategijoms (toliau – strategija) parengti ir iš jų, atlikus vertinimą pagal teisės aktuose
nustatytą tvarką, vadovaujančioji institucija 10 ŽRVVG pripažino tinkamomis gauti paramą. 2010
m. visos 10 ŽRVVG, gavusios paramą strategijoms parengti, pateikė atstovaujamo regiono
strategijas. Pirmiausia buvo atliktas išankstinis strategijų vertinimas. Šį vertinimą atliko ekspertai,
kurie buvo atrinkti konkurso būdu. Išankstinis strategijų vertinimas pabaigtas ir strategijos
patvirtintos 2011 m. pirmoje pusėje. Patvirtintos ŽRVVG ir jų užimamos teritorijos, kurios gavo
paramą strategijoms įgyvendinti, pateikiamos 2 paveiksle.
12
2 pav. ŽRVVG ir jų užimamos teritorijos, kurios gavo paramą strategijoms įgyvendinti
8
Vadovaujančioji institucija, siekdama finansuoti tik kokybiškas, žuvininkystės regionų
poreikius atitinkančias ir pridėtinę vertę kuriančias strategijas, nustatė, kad finansuojamos bus tik
tokios strategijos, kurios surinks daugiau kaip 70 kokybės vertinimo balų. Reikia paminėti, kad iš
vertinti pateiktų dešimties ŽRVVG strategijų visos surinko daugiau kaip 70 balų.
7 lentelė. ŽRVVG pagal surinktus kokybės vertinimo balus
ŽRVVG Balai
(Dviejų ekspertų vertinimo vidurkis)
Žuvininkystės regiono vietos veiklos
grupė „Klaipėdos rajono
iniciatyvos“
95,38
Klaipėdos žuvininkystės vietos
veiklos grupė
91,75
Viešoji įstaiga „Pasienio žuvys“
89,38
8 1. Kretingos ŽRVVG
2. ŽRVVG „Klaipėdos raj. Iniciatyvos“
3. Klaipėdos miesto ŽRVVG
4. ŽRVVG „Pasienio žuvys“
5. Tauragės ŽRVVG
6. Raseinių raj. ŽRVVG
7. ŽRVVG „Vilkauda“
8. Zarasų ir Visagino ŽRVVG
9. Utenos ŽRVVG
10. Ignalinos raj. ŽRVVG
13
Tauragės žuvininkystės VVG
85,88
Žuvininkystės regiono vietos veiklos
grupė „Vilkauda“
84
Raseinių rajono žuvininkystės vietos
veiklos grupė
80
Kretingos rajono žuvininkystės
regiono vietos veiklos grupė
77,13
Zarasų ir Visagino žuvininkystės
regiono vietos veiklos grupė
73,63
Utenos žuvininkystės regiono vietos
veiklos grupė
71,13
Ignalinos rajono žuvininkystės
vietos veiklos grupė
70,88
Dešimties paramą strategijoms rengti gavusių ŽRVVG veikloje aktyviai dalyvauja (yra
sprendimus priimančio valdymo organo – valdybos nariai) 48 žuvininkystės bendruomenės,
socialinių ir kitų partnerių bei jų asociacijų atstovai, 19 žuvininkystės verslo atstovų, 20
žuvininkystės regiono valdžios atstovų.
3 pav. ŽRVVG veikloje dalyvaujančių atstovų pasiskirstymas, proc.
Informacija apie vadovaujančiosios institucijos pripažintas ŽRVVG bei jų užimamą Lietuvos
teritorijos dalį pateikiama 8 lentelėje.
55%
22%
23%
Žuvininkystės bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių bei jų asociacijų atstovai Žuvininkystės verslo atstovai Žuvininkystės regiono valdžios atstovai
14
8 lentelė. Duomenys apie Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes
ŽRVVG
pavadinimas
Registracijos
data
Atstovaujama
teritorija
Plotas,
km2 proc.
Skirta paramos
suma strategijai
įgyvendinti iš
EŽF, EUR
Klaipėdos
miesto ŽRVVG
2008-07-24 Klaipėdos
miestas
98 0,15 1 643 015
Viešoji įstaiga
„Pasienio žuvys“
2007-04-03 Šilutės r. sav.,
Neringos sav.
1796 2,76 1 405 101
ŽRVVG
„Vilkauda“
2008-10-16 Alytaus,
Kaišiadorių,
Kauno, Trakų r.
sav., Kauno m.
sav., Elektrėnų
sav. ,Vilniaus r.
sav., Vilniaus
m. sav.
5861 8,99 998 668
ŽRVVG
„Klaipėdos
rajono
iniciatyvos"
2009-03-30 Klaipėdos r.
sav.
1336 2,05 564 191
Kretingos
ŽRVVG
2009-04-08 Kretingos r.
sav.
989 1,52 369 266
Raseinių rajono
ŽRVVG
2008-06-19 Raseinių r. sav. 1573 2,42 347 544
Tauragės
ŽRVVG
2009-03-09 Tauragės r. sav. 1179 1,81 291 902
Ignalinos rajono
ŽRVVG
2009-04-16 Ignalinos r. sav. 1446 2,22 192 155
Zarasų ir
Visagino
ŽRVVG
2009-03-09 Zarasų r. sav.,
Visagino sav.
1393 2,14 172 445
Utenos ŽRVVG 2009-04-14 Utenos r. sav. 1230 1,89 90 976
Iš viso 16 901 25,93 6 075 262
Pagal Veiksmų programą IV prioritetinei krypčiai „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“
įgyvendinti iš EŽF yra skirta 6 693 770 EUR. Ši suma sudaro 12 proc. EŽF biudžeto, skirto
Veiksmų programos I−IV prioritetinėms kryptims įgyvendinti.
15
4 pav. EŽF paramos lėšų paskirstymas tarp ketvirtos prioritetinės krypties priemonių
2007−2013 m., EUR9
2007–2013 m. patvirtintoms strategijoms įgyvendinti iš EŽF numatyta skirti 6,1 mln. EUR.
Paramos dydis kiekvienos ŽRVVG strategijai įgyvendinti buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2010
m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-869 patvirtinta
Paramos skyrimo žuvininkystės regionų plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos dydžio
skaičiavimo metodika pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programą.
Paramos suma skirta kiekvienai strategijai įgyvendinti, apskaičiuota pagal nustatytą metodiką,
pateikta 8 lentelėje. Didžiausia paramos suma yra skirta Klaipėdos apskričiai. Strategijoms
įgyvendinti, šiame regione iš EŽF skirta apie 4 mln. EUR.
2011 m. įgyvendintų, ar pradėtų įgyvendinti projektų pateiktų pagal strategijas nebuvo, nes
pirmuosius kvietimus teikti paramos paraiškas ŽRVVG paskelbė 2011 m. pabaigoje. Informacija
apie EŽF teikiamą paramą pagal strategijas, taip pat tinkamus pareiškėjus ir tinkamas finansuoti
išlaidas, įgyvendinamus projektus pateikiama ŽRVVG internetiniuose tinklalapiuose 9 lentelėje
nurodytais adresais.
9 lentelė. ŽRVVG internetinių svetainių adresai
ŽRVVG Adresas
Viešoji įstaiga „Pasienio žuvys“ http://www.pasieniozuvys.lt
Raseinių rajono ŽRVVG http://www.raseiniuzvvg.lt
Klaipėdos miesto ŽRVVG http://www.klaipedazvvg.lt
ŽRVVG „Vilkauda“ http://www.vilkauda.lt
Zarasų ir Visagino ŽRVVG http://www.zvzrvvg.lt
9Pirma priemonė „Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms
rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti“
Antra priemonė „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“
Trečia priemonė „Regioninis ir tarptautinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių bendradarbiavimas“
Pirma priemonė Antra priemonė Trečia priemonė
150 667
6 075 262
467 842
16
Tauragės ŽRVVG http://www.taurageszvvg.lt
ŽRVVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos" http://www.kriniciatyvos.lt
Kretingos ŽRVVG http://www.kretingoszrvvg.lt
Utenos ŽRVVG http://www.utenoszrvvg.lt
Ignalinos rajono ŽRVVG http://www.ignalinoszvvg.lt
Vadovaujančioji institucija 2010 m. pradžioje pradėjo organizuoti bendrus susitikimus su
Lietuvos ŽRVVG, skatinant jas pradėti Lietuvos ŽRVVG tinklo kūrimą. ŽRVVG tinklo kūrimo
veiksmai buvo baigti 2010 m birželio 28 d., kai jis oficialiai buvo įregistruotas Lietuvos juridinių
asmenų registre.
ŽRVVG tinklo tikslai:
Atstovauti savo narių interesams Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žuvininkystės
sektoriaus valdymo organuose ir organizacijose;
Skatinti Lietuvos ŽRVVG tinklo narių ir Europos Sąjungos valstybių žuvininkystės
regionų veiklos grupių ryšių palaikymą, kuriuo siekiama dalintis aktualia tinklų nariams informacija
ir keistis geriausia praktika;
Skatinti Lietuvos ŽRVVG plėtrą per vietos žuvininkystės bendruomenių iniciatyvas ir
partnerystę, padėti joms gerinti gyvenimo kokybę, spręsti socialines, ekonomines ir aplinkos
apsaugos problemas.
ŽRVVG tinklas, siekdamas savo tikslų, vykdo šias veiklas:
.Užtikrina Lietuvos ŽRVVG tinklo narių vidaus ir tarpvalstybinių ryšių palaikymą,
skatinant keitimąsi informacija, patirtimi geriausia praktika;
Telkia Lietuvos ŽRVVG veikti kartu, padeda įgyvendinti jų parengtas ir patvirtintas
žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijas, teikia administracinę, teisinę bei kitą reikiamą ir
įmanomą pagalbą;
Organizuoja Lietuvos ŽRVVG bei žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymą bei
kvalifikacijos tobulinimą;
Renka, analizuoja ir platina ŽRVVG tinklo nariams aktualią informaciją nacionaliniu
lygmeniu.
Informacija apie ŽRVVG tinklą ir jo veiklą pateikiama internetiniame tinklalapyje adresu −
http://zuvininkystestinklas.weebly.com/.
17
3.1. Finansinė informacija
Regionas, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal konvergencijos tikslą. Visa informacija pateikiama EUR
10 lentelė. 2011m. finansinė informacija
Paramos gavėjų
apmokėtos
išlaidos, įtrauktos
į vadovaujančiajai
institucijai
pateiktus
mokėjimo
reikalavimus1
Atitinkamas
viešasis įnašas2
Atitinkamas
EŽF įnašas
Už mokėjimus
paramos
gavėjams
atsakingos
įstaigos
apmokėtos
išlaidos2
Vadovaujančiosios
institucijos
įsipareigotos skirti
EŽF lėšos
Visa iš Komisijos
prašomų
mokėjimų suma,
nurodant, kuo
remiantis
apskaičiuotas
Bendrijos įnašas
Visa iš
Komisijos gautų
mokėjimų suma
I prioritetinė kryptis 0 0 0 0 0 76 str. 2 dalis -
II prioritetinė kryptis 6 984 518,42 4 994 815,42 3 746 111,52 4 994 815,42 1 718 356,48 76 str. 1 dalis -
III prioritetinė kryptis 647 920,14 647 920,14 485 940,10 647 920,14 1 156 755,97 76 str. 1 dalis -
IV prioritetinė kryptis 108 510,57 108 510,57 81 382,93 108 510,57 6 075 261,74 76 str. 1 dalis -
V prioritetinė kryptis 401 284,10 401 284,10 300 963,02 401 284,10 0 76 str. 1 dalis -
Iš viso: 8 142 233,23 6 152 530,23 4 614 397,57 6 152 530,23 8 950 374,19 4 730 972,50 4 675 239,50
1 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos ir privatus įnašas
2 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos
18
11 lentelė. 2007−2011 m. finansinė informacija
Paramos gavėjų
apmokėtos
išlaidos, įtrauktos
į vadovaujančiai
institucijai
pateiktus
mokėjimo
reikalavimus3
Atitinkamas
viešasis įnašas4
Atitinkamas
EŽF įnašas
Už
mokėjimus
paramos
gavėjams
atsakingos
įstaigos
apmokėtos
išlaidos4
Vadovaujančiosios
institucijos
įsipareigotos skirti
EŽF lėšos
Visa iš Komisijos
prašomų
mokėjimų suma,
nurodant, kuo
remiantis
apskaičiuotas
Bendrijos įnašas
Visa iš Komisijos
gautų mokėjimų
suma
I prioritetinė kryptis 5 045 255,40 5 045 255,40 4 288 467,17 5 045 255,40 4 288 467,12 76 str. 2 dalis -
II prioritetinė kryptis 19 089 062,84 13 657 672,73 10 243 254,49 13 657 672,72 19.636.394,73 76 str. 1 dalis -
III prioritetinė kryptis 1 114 937,25 1 114 937,25 836 202,92 1 114 937,25 2.506.912,58 76 str. 1 dalis -
IV prioritetinė kryptis 207 196,47 207 196,47 155 397,35 207 196,47 6.225.928,16 76 str. 1 dalis -
V prioritetinė kryptis 1 450 315,00 1 450 315,00 1 087 736,08 1 450 315 2 312 471,04 76 str. 1 dalis -
Iš viso: 26 906 767,96 21 475 376,85 16 611 058,01 21 475 376,84 34 970 173,64 19 509 132,48 15 460 986,795
3 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos ir privatus įnašas
4 Bendrojo viešojo finansavimo lėšos
5 Visa iš Komisijos gautų mokėjimų suma nurodyta be Komisijos avanso – 7 659 877,12 EUR −, kuris buvo gautas 2008 ir 2009 m.
19
2011 m. projektams įgyvendinti buvo įsipareigota skirti apie 16 proc. Veiksmų programai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, šiek tiek daugiau (~ 1 proc.) nei buvo įsipareigota 2010 m. Išmokėta
EŽF lėšų suma 2011 m. ~ 5 proc. mažesnė nei buvo išmokėta 2010 m. (5 paveikslas). Per
2008−2011 m. laikotarpį buvo išmokėta 30,36 proc. Veiksmų programai įgyvendinti 2007−2013 m.
skirtų EŽF lėšų.
5 pav. EŽF lėšų įsisavinimas 2008–2011 m., proc.
Didžiausia įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma pagal IV kryptį, t. y. 94 proc. šiai prioritetinei
krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, tačiau išmokėta parama tik 3 proc. šiai krypčiai įgyvendinti
skirtų EŽF lėšų. Pagal II prioritetinę kryptį įsipareigota išmokėti 69,8 proc. šiai prioritetinei krypčiai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, o išmokėta 36,3 proc. šiai prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF
lėšų. Pagal I prioritetinę kryptį įsipareigota išmokėti ir išmokėta 56,5 proc. šiai prioritetinei krypčiai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Pagal III prioritetinę kryptį įsipareigota išmokėti 25,8 proc. šiai
prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, o išmokėta 9,3 proc. šiai prioritetinei krypčiai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Finansinė informacija (įsipareigotos išmokėti ir išmokėtos EŽF lėšos
2008−2011 m.) pagal Veiksmų programos prioritetines kryptis, priemones, priemonių veiklos sritis
pateikiama šios ataskaitos 1 priede.
36,08
33,56
0,13
8,41
13,39
8,43
Nepanaudota EŽF lėšų dalis, proc. Įsipareigota, bet neišmokėta EŽF lėšų dalis proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2008 m. proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2009 m., proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2010 m., proc. Išmokėta EŽF lėšų dalis 2011 m., proc.
20
6 pav. EŽF lėšų įsisavinimas pagal prioritetines kryptis
N+2 taisyklės įgyvendinimas
Pagal Veiksmų programą 2007−2011 m. Lietuva buvo įsipareigojusi iš EŽF panaudoti 21 002
300 EUR. Išlaidos, patirtos per šį laikotarpį – 24 270 935,13 EUR (įskaitant 2008 m. ir 2009 m. iš
Europos Komisijos gautą avansą, kurio suma − 7 659 877,12 EUR), ir tai sudaro 115,6 proc. nuo
įsipareigotos per šį laikotarpį panaudoti sumos.
3.2. Kokybinė analizė
Pasiekimų, įvertintų pagal fizinius ir finansinius rodiklius, analizė, įskaitant iš pradžių nustatytų
tikslų pasiektos pažangos kokybinę analizę.
Pirmieji 6 kvietimai teikti paramos paraiškas buvo paskelbti 2008 m. antroje pusėje. 2009 m.,
trečiaisiais Veiksmų programos įgyvendinimo metais, buvo paskelbta daugiausiai kvietimų teikti
paramos paraiškas − 26. Po 2009 m. kvietimų teikti paramos paraiškas mažėjo. Kvietimai teikti
paramos paraiškas nustatomi atsižvelgiant į priemonei, priemonės veiklos sričiai įgyvendinti skirtos
paramos sumos paskirstymą, veiksmų programoje nurodytų veiksmų programos prioritetinių
krypčių įgyvendinimo rodiklių pasiekimus, paramos lėšų tarp veiksmų programos priemonių,
priemonės veiklos sričių perskirstymą, todėl, įsibėgėjus veiksmų programos įgyvendinimui,
kvietimai teikti paramos paraiškas buvo skelbiami ne pagal visas veiksmų programos priemones ar
jų veiklos sritis ir ne daugiau, kaip po vieną kartą. 2010 m. paskelbta 15 kvietimų teikti paramos
paraiškas. 2011 m. taip pat buvo paskelbta 17 kvietimų teikti paramos paraiškas, iš jų 2 kvietimai
pagal tiesioginį paraiškų priėmimo būdą. Tiesioginis paramos paraiškų priėmimo būdas taikomas
gyvendinti viešuosius projektus, atitinkančius nustatytus veiksmų programos tinkamumo kriterijus,
kurių įgyvendinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais arba žemės ūkio
ministro įsakymais patvirtintuose strateginiuose dokumentuose bei viešuosius projektus,
atitinkančius nustatytus veiksmų programos tinkamumo kriterijus, kai yra tik vienas pareiškėjas,
kuris pagal savo kompetenciją ir jam Lietuvos Respublikos teisės aktų priskirtas funkcijas gali
įgyvendinti tokį projektą. Taikant tiesioginio paraiškų priėmimo būdą, iš anksto numatytam
pareiškėjui tiesiogiai siūloma pateikti paramos paraišką. Toks siūlymas įforminamas žemės ūkio
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
I pr. kryptis II pr. kryptis III pr. kryptis IV pr. kryptis V pr. kryptis
EŽF lėšos 2007-2013 m. Įsipareigota išmokėti 2008-2011 m. Išmokėta 2008-2011 m.
21
ministro įsakymu. 2011 m. skelbtų kvietimų teikti paramos paraiškas grafikas pateikiams šios
ataskaitos 2 priede.
Iš viso per 2011 m. buvo gautos 66 paramos paraiškos, šiek tiek daugiau, nei 2010 m. 2010 m.
iš viso buvo gautos 56 paramos paraiškos.
7 paveiksle pateikiama lyginamoji informacija apie gautas paramos paraiškas per visą
Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpį.
7 pav. Gautų paramos paraiškų skaičius 2008–2011 m.
2011 m. buvo įvertintos 77 paramos paraiškos (8 paveikslas). Į įvertintų paramos paraiškų
skaičių pareiškėjų prašymu išregistruotų paramos paraiškų skaičius neįtrauktas. Atkreiptinas
dėmesys, kad 2011 m. buvo vertinamos ne tik šiais metais, bet ir praėjusiais metais pateiktos
paramos paraiškos.
8 pav. Įvertintų paramos paraiškų skaičius 2008−2011 m.
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
I pr. kryptis II pr. kryptis III pr. kryptis Iv pr. kryptis
2008
2009
2010
2011
0
10
20
30
40
50
60
2008 2009 2010 2011
I pr. kryptis
II pr. kryptis
III pr. kryptis
Iv pr. kryptis
22
Iš 2011 m. 77 įvertintų paramos paraiškų 64 buvo įvertintos tinkamomis finansinei paramai
gauti, o 13 buvo įvertintos, kaip netinkamos finansinei paramai gauti ir atmestos. Daugiausiai
atmestų paramos paraiškų buvo pagal II prioritetinės krypties priemones – 10 paramos paraiškų, 2
paramos paraiškos pagal III prioritetinės krypties priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį
„Parama bendro intereso priemonėms“ ir 1 viena paramos paraiška pagal I prioritetinės krypties
priemonę „Socialinio-ekonominio pobūdžio priemonės“ veiklos sritį „Kompensacijos žvejams,
netekusiems darbo dėl žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui“. Visos paramos paraiškos buvo
atmestos, dėl to, kad jos neatitiko teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos skyrimą pagal šias
priemones, priemonių veiklos sritis, reikalavimų (nustatytų tikslų bei uždavinių, tinkamumo
kriterijų paramai gauti). Dėl finansavimo trūkumo 2011 m. paramos paraiškų nebuvo atmesta,
tačiau dėl 7 projektų, pateiktų pagal II prioritetinės krypties priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį
„Investicijos į akvakultūros įmones ir įvertintų tinkamais paramai gauti, sprendimas dėl paramos
skyrimo ir (arba) neskyrimo projektams įgyvendinti atidėtas iki bus apsvarstytos galimybės dėl lėšų
perskirstymo tarp prioritetinių krypčių, priemonių ir jų veiklos sričių. Detalesnė informacija apie
lėšų poreikį pateikiama šios ataskaitos dalyje „II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus
vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimas“.
Palyginti su 2010 m. atmestų paramos paraiškų skaičius 2011 m. daugiau nei dvigubai
mažesnis. 2011 m. atmestų paraiškų skaičius beveik 17 proc. (įvertintos 77 paramos paraiškos), kai
tuo tarpu 2010 m. buvo atmesta beveik 36 proc. paramos paraiškų nuo visų įvertintų (įvertintos 88
paramos paraiškos).
9 pav. Atmestų paramos paraiškų skaičius 2008−2011 m.
2011 m. pažanga įsisavinant EŽF lėšas pasiekta įgyvendinant IV prioritetinę kryptį (10
lentelė). 2011 m. patvirtintoms ŽRVVG strategijoms įgyvendinti buvo įsipareigota 91 proc. IV
prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. II prioritetinės krypties projektams įgyvendinti
(pagal pasirašytas paramos teikimo sutartis ir (arba) Agentūros direktoriaus įsakymus, kai paramos
teikimo sutartis nepasirašoma) buvo įsipareigota išmokėti apie 6 proc. šiai prioritetinei krypčiai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, o III prioritetinės krypties – beveik 12 proc. šiai prioritetinei krypčiai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Įgyvendinat I prioritetinės krypties priemones 2011 m. naujų
įsipareigojimų neatsirado.
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
2008 2009 2010 2011
I pr. kryptis
II pr. kryptis
III pr. kryptis
Iv pr. kryptis
23
Palyginti 2011 m. su 2010 m. projektams įgyvendinti įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma
labai panaši. 2011 m. projektams įgyvendinti įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma – 8,9 mln. EUR,
o 2010 m. − 8,5 mln. EUR.
10 pav. Įsipareigota išmokėti EŽF lėšų suma 2008–2011 m., mln. EUR
2011 m. pagal I prioritetinę kryptį išmokėjimų nebuvo, nes visos projektams įgyvendinti
įsipareigotos išmokėti EŽF lėšos buvo išmokėtos 2010 m., o naujų įsipareigojimų nebuvo. 2010 m.
buvo išmokėta 26 proc. šiai krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Pagal II prioritetinę kryptį 2011
m. buvo išmokėta 13,2 proc. šiai prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Įgyvendinant III
prioritetinės krypties priemones išmokėta EŽF lėšų suma 2011 m. buvo 5,2 proc. šiai krypčiai
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų. Parama pagal IV prioritetinę kryptį buvo išmokėta priemonei
„Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros
strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti“
įgyvendinti išmokėta EŽF lėšų suma sudaro 1,5 proc. IV prioritetinei krypčiai įgyvendinti skirtų
EŽF lėšų.
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
I pr. k. II pr. k. III pr. k. IV pr. k. V pr. k.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
2011 m.
24
11 pav. Išmokėta EŽF lėšų suma 2009–2011 m., mln. EUR
I prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ įgyvendinimas
Priemonė „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“. 2011 m. pagal šią priemonę
kvietimų teikti paramos paraiškas nebuvo paskelbta.
Priemonė „Žvejybos laivų modernizavimas“. Siekiant sumažinti degalų sąnaudas ir pagerinti
žuvų laikymo sanitarines sąlygas bei darbo saugą laivuose ir kt., 2011 m. buvo sudarytos sąlygos
žvejams modernizuoti laivus. 2011 m. buvo paskelbtas kvietimas teikti paramos paraiškos pagal
priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“. Kvietimas vyko 2011 m. liepos−rugsėjo mėn., tačiau
paramos paraiškų nebuvo pateikta, nors priemonės „Žvejybos laivų modernizavimas“ aktualumas
yra išlikęs.
Socialinio–ekonominio pobūdžio priemonės. 2011 m. buvo taikoma viena iš socialinio–
ekonominio pobūdžio priemonių, t. y. kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivų
žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui.
2011 m. buvo paskelbtas 1 kvietimas teikti paramos paraiškas pagal šios priemonės veiklos
sritį „Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivų žvejybos veiklos nutraukimo visam
laikui“. Kvietimas vyko 2011 m. rugpjūčio − spalio mėn. ir buvo gauta 1 paramos paraiška.
Detali informacija apie I prioritetinės krypties priemonių rodiklių įgyvendinimą pateikta 3.2
punkte.
II prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir
akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimas
Priemonė „Akvakultūra“. 2011 m. perskirsčius Veiksmų programos finansavimo biudžetą
tarp prioritetinių krypčių šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta 1,7 mln. EUR. Iš viso šiai
priemonei įgyvendinti iš EŽF skirta 10,8 mln. EUR, iš jų 5,3 mln. EUR priemonės veiklos sričiai
„Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinti ir 5,5 mln. EUR veiklos sričiai „Vandens
aplinkosaugos priemonės“ įgyvendinti.
2011 m. kvietimai teikti paramos paraiškas buvo paskelbti pagal priemonės „Akvakultūra“
veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“. Kvietimas vyko 2011 m. birželio–rugpjūčio mėn.
Pareiškėjai gana aktyviai teikė paramos paraiškas paramai gauti ir 2011 m., buvo gauta 15 paramos
0,0
0,5
1,0
1,5
2,0
2,5
3,0
3,5
4,0
I pr. kryptis II pr. kryptis
III pr. kryptis
IV pr. kryptis
V pr. kryptis
Išmokėta 2009 m.
Išmokėta 2010 m.
Išmokėta 2011 m.
25
paraiškų, viena iš jų pareiškėjo prašymu buvo išregistruota (žr. 12 lentelę). Paramos paraiškos
baigtos vertinti 2011 m. metų pabaigoje, tolesnis pateiktų paramos paraiškų administravimas
vykdomas 2012 m.
12 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal veiklos sritį
„Investicijos į akvakultūros įmones“
Paramos paraiškų užregistravimo metai
2008 2009 2010 2011 Iš viso
Gauta paramos
paraiškų:
4 16 21 15 56
Iš jų:
tinkamos gauti
paramą
3 4 18 13 38
įgyvendinti
projektai
3 3 13 0 19
išregistruota
pareiškėjo prašymu
0 3 3 1 7
atmesta vertinimo
metu
1 9 0 1 11
2010 m. gautas didžiausias paramos paraiškų kiekis. Tokį pareiškėjų aktyvumą paskatino nuo
2010 m. pradėta taikyti nauja paramos administravimo supaprastinta tvarka. Ne mažiau aktyvūs
pareiškėjai buvo ir 2011 m., iš pateiktų paramos paraiškų 13 tinkamos paramai gauti. Finansavimas
projektams įgyvendinti kol kas skirtas 6 projektams. Likusiems 7 projektams įgyvendinti paramos
skyrimas buvo atidėtas, kol bus apsvarstytos visos galimybės skirti papildomas lėšas veiklos sričiai
„Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinti. Šiems projektams įgyvendinti iš EŽF reikalinga 1
620 969 EUR suma.
2011 m. buvo įgyvendinta 15 projektų ir 10 projektų įgyvendinimas tęsiamas. Įgyvendinti ir
(arba) įgyvendinami projektai, skirti akvakultūros ūkiams modernizuoti, plėtoti gamybą. Taip pat
įmonės, atsižvelgdamos į vartotojų poreikius ir paklausą, pasinaudodamos EŽF parama,
diversifikuoja savo veiklą į vertingesnių žuvų rūšių veisimą ir auginimą (eršketų, upėtakių ir šamų).
Daugiausiai ūkio subjektai investuoja į technikos, įrangos, reikalingos tvenkinių priežiūrai ir
kitiems ūkio darbams atlikti (transporto priemonės, vandens augalų pjovimo mašinos ir kt.),
įsigijimą, įrangos, skirtos tvenkinių apsaugai (vaizdo stebėjimo įranga, žiūronai, naktinio matymo
prietaisai), įsigijimą, gamybinių pastatų statybą, rekonstrukciją, bei įrangos, skirtos žuvų veisimui ir
auginimui, įsigijimą, priežiūros techninės įrangos (pontoninės šėryklos, pH ir deguonies matuokliai,
inkubacinė įranga, laboratorinė įranga žuvų ligų diagnostikai ir kt.) įsigijimą.
Pagal kitą priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Vandens aplinkosaugos priemonės“ 2011
m. naujų kvietimų nebuvo. 19 akvakultūros ūkių tęsia vandens aplinkosaugos priemonių
įgyvendinimą, pradėtą 2009 m. Šių priemonių įgyvendinimas svarbus gamtosauginiu požiūriu,
išsaugant biologinę įvairovę bei palaikant akvakultūros ūkių pajamų lygį, kompensuojant patirtus
nuostolius dėl gamtosauginių priemonių įgyvendinimo.
Priemonė „Žvejyba vidaus vandenyse“. 2011 m. kvietimai teikti paramos paraiškas buvo
paskelbti pagal šios priemonės veiklos sritis „Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas“,
„Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“ ir „Investicijos į vidaus
vandenų žvejybos infrastruktūrą“.
26
Pagal veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“
kvietimas vyko 2011 m. liepos–rugsėjo mėn. Gautos 4 paramos paraiškos ir iš jų 1 tinkama paramai
gauti.
2011 m. iš žvejybos verslo pasitraukė 1 žvejybos įmonė, žvejojusi Kuršių mariose, įmonė
įsipareigojo perorientuoti 1 žvejybos laivą, kurių bendroji talpa − 10,29 GT.
Iš žvejybos verslo Kuršių mariose per 2009–2011 m. pasitraukė 19 žvejybos įmonių,
perorientuoti 77 žvejybos laivai ir žvejybos pajėgumai buvo sumažinti 304,99 GT, t. y. 43,57 proc.
2011 m. Kauno vandens talpykloje žvejybos pajėgumai nuo 2010 m. nepasikeitė (žr. 13
lentelę). 2010 m. Žvejybos pajėgumai Kauno mariose buvo sumažinti 40,9 proc.
13 lentelė. Pajėgumų mažinimo vidaus vandenyse rezultatas 2011 m.
Rodiklis Pradiniai
duomenys
2008 m.15
Pajėgumų mažėjimas
2009 2010 2011
Rezultatas
2011 m.
Kuršių marios
Žvejybos įmonės, vnt. 71 15 3 1 53
Žvejybos laivų skaičius, vnt. 243 58 18 1 77
Žvejybos laivų pajėgumai, GT 700 208,44 86,26 10,29 395,01
Kauno marios
Žvejybos įmonės, vnt. 10 0 1 0 9
Žvejybos laivų skaičius, vnt. 21 0 3 0 18
Žvejybos laivų pajėgumai, GT 42,3 0 17,3 0 25
Jokios pažangos įgyvendinant kitas priemonės veiklos sritis „Žvejybos laivų
modernizavimas“ ir „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ 2011 m. nepadaryta.
Pagal veiklos sritį „Žvejybos laivų modernizavimas“ kvietimas teikti paramos paraiškas vyko
2011 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Pagal šią veiklos sritį pareiškėjai paramos paraiškas buvo
kviečiami teikti pagal supaprastintą tvarką, tačiau nei viena paramos paraiška nebuvo pateikta.
Priežastys, kodėl neįgyvendinama veiklos sritis „Žvejybos laivų modernizavimas, buvo jau minėtos
ne kartą. Veiklos srities „Žvejybos laivų modernizavimas“ aktualumas yra išlikęs. Vidaus vandenų
žvejybos laivai yra seni, seni laivų varikliai be katalizatorių, todėl teršia aplinką. Žvejybos
pajėgumams ir tausojančiai žvejybai vidaus vandenyse jokios įtakos neturi laivo variklio
galingumas. Vidaus vandenyse žvejybos pajėgumai yra žvejybos įrankiai, o dauguma žvejybos
laivų ir specialios valtys ir naudojami pakabinami varikliai, kuriuos žvejai norėtų pakeisti į naujus,
efektyvesnius energijos naudojimo atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į Reglamento (EB) 1198/2006
nuostatą − naujasis variklis yra tokios pat arba mažesnės galios kaip senas variklis – pasinaudoti
parama neįmanoma.
Pagal veiklos sritį „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ buvo paskelbti 2
kvietimai teikti paramos paraiškas. Pirmasis vyko 2011 m. kovo–gegužės mėn., o antrasis vyko
2011 m. gruodžio – 2012 m. kovo mėn. ir buvo gautos 4 paramos paraiškos, iš kurių 1 išregistruota
15
Duomenų šaltinis: Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
27
pareiškėjo prašymu, 2 atmestos vertinimo metu, nes neatitiko nustatytų tinkamumo kriterijų
paramai gauti, ir 1 paraiška buvo pateikta 2011 m. pabaigoje ir jos vertinimas tęsiamas 2012 m.
Šios priemonės aktualumas yra išlikęs, tačiau įgyvendinimo metu susidurta su tam tikrom
problemomis, dėl kurių šios veiklos srities įgyvendinimas ir nevyko. Dauguma krantinių ir
prieplaukų, kuriomis naudojasi žvejai žuviai iškrauti, yra apleistos, labai blogos būklės, laivų
įplaukimo kanalai nuolat užnešami smėliu ir jas būtina tvarkyti. Tačiau krantinių, prieplaukų
statybos finansavimas EŽF lėšomis nebuvo leidžiamas. Atsižvelgiant į Veiksmų programos
nuostatas buvo numatyta, kad investicijos į krantinių, prieplaukų statybą bus finansuojamos iš
Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF). Diskusijų su potencialiais pareiškėjais metu buvo
pasakyta, kad iš kitų Europos Sąjungos paramos fondų jie taip pat negauna finansavimo. Detalesnė
informacija apie susidariusią situaciją, iškilusias problemas ir jų sprendimas pateiktas skyriuje 3.6.
Priemonė „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“. Per pirmuosius
veiksmų programos įgyvendinimo metus (2008−2009 m.) projektams įgyvendinti buvo skirta visa
2007–2013 m. numatyta paskirti EŽF lėšų suma – 9 089 4712 EUR. 2011 m. perskirsčius Veiksmų
programos finansavimo biudžetą tarp prioritetinių krypčių šiai priemonei įgyvendinti papildomai
buvo skirta beveik 3,9 mln. EUR EŽF lėšų. Iš viso šiai priemonei įgyvendinti iš EŽF skirta 13,04
mln. EUR.
2011 m. pagal šią priemonę vyko 2 kvietimai teikti paramos paraiškas. 1 kvietimas vyko
2011 m. birželio–rugpjūčio mėn. ir paramos paraiškas buvo galima teikti tik pagal supaprastintą
tvarką (kai prašoma paramos suma projektui įgyvendinti ne didesnė kaip 50,4 tūks. EUR.)
Pareiškėjai gana aktyviai teikė paramos paraiškas paramai gauti ir 2011 m. pagal supaprastintą
tvarką buvo gauta 17 paramos paraiškų. Kitas kvietimas teikti paramos paraiškas buvo paskelbtas
2011 m. gruodį ir tęsėsi 2012 m. Šio kvietimo metu 1 paramos paraiška gauta 2011 m., 16 paramos
paraiškų gauta 2012 m. Tolesnis pateiktų paramos paraiškų administravimas vykdomas 2012 m.
14 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal priemonę
„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“
Parmos paraiškų užregistravimo metai
2008 2009 2010 2011 Iš viso
Gauta paramos
paraiškų:
4 4 0 18 26
Iš jų:
tinkamos gauti
paramą
4 3 0 15 22
įgyvendinti
projektai
2 0 0 5 7
atmesta vertinimo
metu
0 0 0 2 2
atmesta dėl lėšų
trūkumo
1 0 0 1
nebaigta vertinti 0 0 0 1 1
2011 m. baigti įgyvendinti 5 projektai. Šie projektai buvo pateikti pagal supaprastintą tvarką.
Įgyvendinti projektai skirti žuvų perdirbimo įmonėms modernizuoti, įsigyti reikalingą technologinę
įrangą ir pan. Taip pat beveik užbaigtas vienas projektas (2012 m. pradžioje buvo pateiktas
paskutinis mokėjimo prašymas) ir buvo pastatyta nauja žuvų perdirbimo įmonė. Tai antra pastatyta
28
žuvų perdirbimo įmonė Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu. Kitų 14 įgyvendinamų
projektų įgyvendinimo pabaiga numatyta 2012 m.
III prioritetinė kryptis. Bendro intereso priemonės
Priemonė „Žvejybos uostai prieplaukos bei iškrovimo vietos“. Pagal šią priemonę kvietimas
teikti paramos paraiškas vyko 2011 m. kovo – gegužės mėnesiais ir 2011 m. rugpjūčio – spalio
mėnesiais. Situacija nuo praėjusių metų nepasikeitė, nei viena paramos paraiška nebuvo pateikta.
2010 m. pagal šia priemonę buvo numatytas paramos intensyvumas 80 proc. ir 20 proc.
projekto vertės pareiškėjas turėjo apmokėti iš nuosavų lėšų. Kadangi potencialiems pareiškėjams
sunku rasti papildomų lėšų projektams įgyvendinti, ypač, kai pareiškėjas yra asociacija, ar kitas
viešasis juridinis asmuo, todėl, atsižvelgus į susidariusią situaciją, buvo nuspręsta pagal šią
priemonę didinti finansavimo intensyvumą nuo 80 proc. iki 100 proc. Tačiau 100 proc. paramos
intensyvumas bus taikomas tik tada, kai pareiškėjas kartu su partneriu savivaldybe arba VĮ
„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ teikia paramos paraišką, siekiant užkirsti kelią
piktnaudžiavimo atvejams.
Dalį šiai priemonei įgyvendinti skirtų EŽF lėšų, apie 1,5 – 2 mln. EUR, numatyta skirti
investicijoms į žvejybos infrastruktūros sukūrimą Šventosios valstybiniame jūrų uoste. 2011 m.
buvo pradėti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbai, kurie finansuojami iš Europos
regioninės plėtros fondo: atlikti uosto akvatorijos valymo darbai, įrengti inžineriniai tinklai ir
plaukiojančios prieplaukos laivams. Šiuo metu yra rengiamas Šventosios valstybinio jūrų uosto
detalusis planas, kuris turėtų būti baigtas 2012 m. antroje pusėje. Nuo to, kada bus parengtas ir
patvirtintas šis detalusis planas, priklausys ir projekto įgyvendinimo pradžia. Tikimasi, kad paramos
paraišką bus galima pateikti 2012 m. ir projektą pradėt įgyvendint 2013 m. Planuojama, kad už
paramos paraiškos pateikimą ir projekto įgyvendinimą bus atsakinga Šventosios savivaldybės
administracija.
Priemonė Kolektyviniai veiksniai“. Pagal šią priemonę įgyvendinamos veiklos sritys „Parama
pripažintoms gamintojų organizacijoms“, „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų
plėtra ir skatinimo kampanijos“, „Parama bendro intereso priemonėms, „Parama eksperimentinės
Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos pagal Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro
(slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą sukūrimui“.
Pagal veiklos sritį „Parama pripažintoms gamintojų organizacijoms“ kvietimas teikti paramos
paraiškas vyko 2011 m. balandžio–birželio mėnesiais, tačiau potencialus pareiškėjas, galėjęs
kreiptis paramos pagal šią priemonę, žuvininkystės įmonių asociacija, paramos paraiškos neteikė.
Pagal veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo
kampanijos“ kvietimų teikti paramos paraiškas 2011 m. nebuvo skelbta.
15 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal veiklos sritį
„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“
Parmos paraiškų užregistravimo metai
2008 2009 2010 2011 Iš viso
Gauta paramos
paraiškų:
5 5 3 0 13
Iš jų:
tinkamos gauti 3 1 2 0 6
29
paramą
įgyvendinti
projektai
3 0 0 0 3
atmesta vertinimo
metu
1 4 1 0 6
išregistruota
pareiškėjo prašymu
1 0 0 0 1
2011 m. buvo tęsiamas 2009−2010 m. pradėtų projektų įgyvendinimas. 2011 m. buvo baigti
įgyvendinti 2 projektai. Vienas iš įgyvendintų projektų skirtas viešinimo kampanijoms. Pasitelkiant
informavimo priemones, siekiant paskatinti visuomenę vartoti žuvininkystės produktus, visuomenei
buvo teikiama informacija apie žuvų perdirbimą, perdirbtos produkcijos kokybę, bei vartojimo
naudą (buvo parengtos ir per televiziją, ar radiją transliuojamos specialios laidos, paskelbti
straipsniai spaudoje, išleisti leidiniai ir pan.). Kitas projektas buvo skirtas, žuvų auginimo uždarose
recirkuliacinėse sistemose galimybės, tyrimui atlikti bei informacijos sklaidai. Šio projekto tikslinė
grupė − ūkininkai, nenašių žemių regionų gyventojai, žvejams, pasitraukiantiems iš žvejybos
veiklos Kuršių mariose, Kauno marios, kuriems žuvų auginimas būtų, kaip alternatyvi veikla
Pagal šią veiklos sritį 1 projektas buvo įgyvendintas 2010 m., o kitų 3 projektų įgyvendinimo
pabaiga numatyta 2012 m.
Pagal veiklos sritį „Parama bendro intereso priemonėms“ kvietimai teikti paramos paraiškas
vyko 2011 m. birželio−rugpjūčio mėnesiais, buvo gautos 9 paramos paraiškos.
16 lentelė. Paramos paraiškų administravimas 2008−2011 m. pagal veiklos sritį „Parama
bendro intereso priemonėms“
Parmos paraiškų užregistravimo metai
2008 2009 2010 2011 Iš viso
Gauta paramos
paraiškų:
0 24 2 9 35
Iš jų:
tinkamos gauti
paramą
0 10 0 6 16
įgyvendinti
projektai
0 5 0 0 5
išregistruota
pareiškėjo prašymu
0 1 0 1 2
atmesta vertinimo
metu
0 13 2 2 17
2011 m. buvo baigti įgyvendinti 5 projektai. Projektai skirti: žuvininkystės sektoriaus
darbuotojų mokymui, skatinti akvakultūros sektoriaus atstovų ir kitų organizacijų (visuomeninių,
mokslininkų) partnerystę sprendžiant akvakultūrai aktualius klausimus (akvakultūros vystymo
galimybės, žuvų ligų kontrolė, žuvų auginimo intensyvinimo priemonės, naujų žuvų rūšių auginimo
galimybės perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimo galimybės ir kt.),
keitimasis informacija, gerąja patirtimi tarp žuvininkystės sektoriaus organizacijų ir jos sklaida.
Pagal veiklos sritį „Parama eksperimentinės Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros
laboratorijos pagal Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus
30
plėtrai programą sukūrimas“ kvietimas teikti paramos paraišką vyko 2011 m. lapkričio−gruodžio
mėnesiais taikant tiesioginio paraiškų priėmimo būdą, iš anksto numatytam pareiškėjui tiesiogiai
siūlant pateikti paramos paraišką. Žemės ūkio ministro įsakymu Žuvininkystės tarnybai prie
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos buvo pasiūlyta pateikti paramos paraišką ir
įgyvendinti projektą pagal šią veiklos sritį. Paramos paraiška buvo pateikta 2012 m. pabaigoje, jos
vertinimas pradėtas ir tolimesnis administravimas vykdomas 2012 m.
Šis projektas įgyvendinamas vadovaujantis 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos
jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 92-3663). Projektas skirtas
įsteigti eksperimentinę žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, skatinti Klaipėdos
universiteto, kitų mokslo ir studijų institucijų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystę,
sukurti atviros prieigos šiuolaikinę infrastruktūros žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros tyrimų,
mokslo ir žuvininkystės specialistų rengimo reikmėms.
Priemonė. „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“. 2011 m.
vasario − balandžio mėnesiais pagal šią priemonę vyko kvietimas teikti paramos paraišką taikant
tiesioginio paraiškų priėmimo būdą, iš anksto numatytam pareiškėjui tiesiogiai siūlant pateikti
paramos paraišką. Žemės ūkio ministro įsakymu Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos buvo pasiūlyta pateikti paramos paraišką ir įgyvendinti projektą pagal šios
priemonės veiklos sritį „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“.
2011 m. parama skirta 1 projektui, pateiktam pagal šios priemonės veiklos sritį „Parama
europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“, įgyvendinti. Šis projektas skirtas
įgyvendinti 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2009)10244 patvirtintą
Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje planą, prisidėti prie ungurių
išteklių atkūrimo Lietuvoje, atkurti, apsaugoti europinių ungurių išteklius Lietuvoje ir vykdyti jų
mokslinę stebėseną bei tyrimus. Daugiau įgyvendinamų projektų pagal šią priemonę nėra.
Priemonė „Bandomieji projektai“. Pagal šią priemonę kvietimas teikti paramos paraiškas
vyko 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais ir 211 m. rugpjūčio−spalio mėnesiais. Iš viso buvo pateiktos
3 paramos paraiškos, iš kurių 1 buvo išregistruota pareiškėjo prašymu, kitų 2 paramos paraiškų
vertinimas pradėtas ir tolimesnis jų administravimas vykdomas 2012 m.
Pagal šią priemonę įgyvendinamas vienas projektas, kuris skirtas įvertinti Lietuvoje taikomą
žvejybos Baltijos jūroje valdymo metodą bei atlikus Europos Sąjungos valstybėse veikiančių
pažangių žvejybos valdymo metodikų vertinimą, pasiūlyti naują efektyvesnį žvejybos valdymo
metodą Lietuvoje, kurį pritaikius būtų galima išspręsti dalį žvejų problemų, padidinti žvejų verslo
saugumą (pajamų saugumą, stabilumą ir pan.).
IV prioritetinė kryptis. Tvari žuvininkystės regionų plėtra
Informacija apie IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ įgyvendinimą
pateikiama 3.2 punkte.
Vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo įgyvendinimas ir partnerystės susitarimų aprašymas
Vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo įgyvendinimas užtikrinamas sudarius vienodas
sąlygas abiejų lyčių atstovams pasinaudoti EŽF teikiamomis galimybėmis. Nustatant projektų
atrankos kriterijus (specialieji tinkamumo kriterijai, pirmumo vertinimo kriterijai) atsižvelgiama,
31
kad jie nediskriminuotų nei vyrų nei moterų. Projektų atrankos kriterijai pagal kiekvieną Veiksmų
programos priemonę ar jos veiklos sritį tvirtinami Stebėsenos komitete. Stebėsenos komiteto
sudėtyje yra ir atstovas iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kuris ir prižiūri, kad abiejų lyčių
atstovams būtų sudarytos vienodos sąlygos.
Pagal IV prioritetinės krypties priemonę „Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms
atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės
regionų plėtros strategiją, mokyti“ yra numatyta visų pirma stiprinti moterų vaidmenį pačiose žvejų
bendruomenėse, jas įtraukiant į žuvininkystės veiklos grupes, o lyčių balansas žuvininkystės
regionų veikloje užtikrinamas, nustačius, kad žuvininkystės veiklos grupės valdymo instituciją turi
sudaryti abiejų lyčių nariai santykiu 20:80. Taip pat paramos gavėjų, kurie sukuria naujas darbo
vietas, yra prašoma įdarbinti abiejų lyčių atstovus.
Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuva nustatė tikslą reglamentuoti moterų dalyvavimą partnerystėje,
įskaitant sprendimų priėmimo lygį. Dešimties paramą strategijų rengimui gavusių ŽRVVG veikloje
aktyviai (yra sprendimus priimančio valdymo organo – valdybos nariai) dalyvauja 62 vyrai ir 30
moterų.
12 pav. Dešimties ŽRVVG valdybos narių pasiskirstymas pagal lytis, proc.
Įgyvendinant Veiksmų programą nuolat bendradarbiaujama su socialiniais-ekonominiais
partneriais (asociacijomis, gamintojais) bei suinteresuotomis institucijomis, juos tiesiogiai ir
netiesiogiai įtraukiant į Veiksmų programos administravimo procesą, bendradarbiaujama ir
keičiamasi patirtimi su kitomis šalimis, organizuojant susitikimus, konferencijas. Socialinių-
ekonominių partnerių ir suinteresuotų institucijų atstovai dalyvauja Veiksmų programos
įgyvendinimo Stebėsenos komiteto, Veiksmų programos projektų atrankos komiteto, Veiksmų
programos valdymo komiteto bei kitų darbinių organų veikloje (pvz., darbo grupes), su jais
konsultuojamasi rengiant ir tobulinant atitinkamus Veiksmų programos įgyvendinimą
reglamentuojančius teisės aktus.
Įgyvendinant Veiksmų programos priemones numatyta skatinti mokslininkų ir žuvininkystės
sektoriaus ūkio subjektų partnerystę. Pagal Veiksmų programos III prioritetinės krypties „Bendro
intereso priemonės“ numatyta parama mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriant naujas
technologijas ir jas diegiant. Parama šiai partnerystei − veiksminga priemonė, skatinanti darbuotojų
žmogiškuosius gebėjimus, naujų žinių ir įgūdžių įgijimą, sudaro geresnes sąlygas darbo vietoms
Vyrai 67%
Moterys 33%
32
kurti pajamoms iš alternatyvios žvejybai veiklos gauti, žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui
stiprinti.
Įgyvendinat Veiksmų programos IV prioritetinę kryptį „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“
numatytas partnerystės principu vyksta bendradarbiavimas tarp žuvininkystės regionų vietos
žuvininkystės sektoriaus atstovų, valdžios ir interesų grupių, mokslininkų ir žuvininkystės
sektoriaus ūkio subjektų. Siekiant tvarios žuvininkystės sektoriaus plėtros ir skatinant vietos
partnerystę ir iniciatyvą, vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“, žuvininkystės regiono
gyventojams suteikta galimybė rengti žuvininkystės regiono plėtros strategijas, kurios atspindės jų
poreikius ir tikslus.
3.5. Stebėsenos tvarka
Stebėsenos ir vertinimo priemonės, kurių vadovaujančioji institucija ar Stebėsenos komitetas imasi
siekdami užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir efektyvumą, pirmiausia stebėsenos ir vertinimo
priemonės, apimančios tarpinį ir einamąjį vertinimą, duomenų rinkimo tvarką, sunkumus, su
kuriais buvo susidurta, ir priemones, kurių buvo imtasi šioms problemoms išspręsti.
Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsena vykdoma remiantis Veiksmų programoje
nustatytais prioritetinių krypčių įgyvendinimo rodikliais, analizuojama informacija apie pateiktas ir
vertinamas paraiškas, įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus. Atsižvelgus į nustatytų rodiklių
įgyvendinimą bei paramos lėšų įsisavinimą planuojami ir skelbiami kvietimai teikti paramos
paraiškas.
Duomenis Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenai vykdyti renka, apdoroja ir pateikia
tarpinė vykdymo institucija, kurios funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos. Gaunami duomenys yra apdorojami paramos administravimo informacine sistema
pagalba:
Paraiškų / projektų, finansuojamų iš Europos žuvininkystės fondo, administravimo registras;
Pareiškėjų registravimo informacinė sistema;
Finansų ir apskaitos informacinė sistema;
Internetinės bankininkystės sistema.
Nurodytų sistemų veikimas yra aprašytas Veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos
apraše, tai jų veikimas šioje ataskaitoje nedetalizuojamas.
33
13 pav. Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos principinė schema
Atliekant veiksmų programoje nustatytų finansinių rodiklių stebėseną, ypatingas dėmesys
skiriamas užtikrinti, kad veiksmų programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku ir
nebūtų prarastos dėl reglamento (EB) Nr. 1198/2006 90 straipsnyje nustatyto automatinio
įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo. Stebint finansinę veiksmų programos
įgyvendinimo spartą sekama paramos teikimo sutarčių pasirašymo ir paramos lėšų išmokėjimo eiga
ir kiekvieną metų ketvirtį yra parengiama Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo būklės
ataskaita įvertinant pokytį per ketvirtį, kuri teikiama žemės ūkio viceministrui, kuruojančiam
žuvininkystės sektorių, ir Ministro Pirmininko tarnybai.
Veiksmų programos įgyvendinimo eiga ir rezultatai (Veiksmų programos įgyvendinimo
aktualijos, pasiekimai, Veiksmų programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo rezultatai, viešinimo
veiksmai, nacionalinio ir Europos Komisijos EŽF valdymo audito rezultatai ir kt.) buvo pristatyti
Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetuose, kurie vyko 2011 m. balandžio 17 d., o
antrasis − 2011 m. gruodžio 14 d. Taip pat buvo atlikta Stebėsenos komiteto narių apklausa raštu
dėl Veiksmų programos keitimo. Apklausa vyko nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2011 m. kovo 7 d.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą pastabą, kad Veiksmų programoje nustatytos
kompensacijos apskaičiavimo metodika ir formulė taikyta apskaičiuojant paramą pagal I
prioritetinės krypties priemonės „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“, daugeliu
atveju buvo ekonomiškai neefektyvus sprendimas, ypač, kai žvejybos įmonei už žvejybinės veiklos
Registruoja, vertina paraiškas; Tvirtina paramos skyrimą, jei paskirta ši funkcija; Pasirašo paramos sutartis; Atlieka projektų įgyvendinimą, priežiūrą; Vertina mokėjimo prašymus; Paramos gavėjams išmoka paramos lėšas.
Tarpinė vykdymo institucija
Teikia informaciją
Analizuoja pateiktą informaciją apie pateiktas ir vertinamas paraiškas, įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus ir kt.; Analizuoja Veiksmų programoje prioritetiniai krypčiai nustatytų įgyvendinimo rodiklių fizinę pažangą, paramos lėšų įsisavinimą; Planuoja Veiksmų programos lėšas, išlaidas; Rengia ataskaitas apie Veiksmų programos įgyvendinimą, teikia pasiūlymus dėl efektyvesnio paramos lėšų įsisavinimo, Veiksmų programos keitimo
Vadovaujančioji institucija
Teikia informaciją
Ministro pirmininko
tarnyba
Veiksmų programos
valdymo komitetas
Stebėsenos komitetas
Europos komisija
34
nutraukimą visam laikui skirta kompensacijos suma buvo neproporcinga supjaustyto (-ų) žvejybos
laivo (-ų) talpai ir pareikalauta peržiūrėti taikomą metodiką ir formulę.
Pasiūlymas dėl Veiksmų programoje nustatytos kompensacijos už žvejybinės veiklos
nutraukimą visam laikui apskaičiavimo metodikos ir formulės pakeitimo Stebėsenos komitetui buvo
pateiktas 2011 m. vasario 11 d. Stebėsenos komiteto narių apklausa dėl pritarimo ir (arba)
nepritarimo pateiktam pasiūlymui buvo vykdoma raštu ir didžiąja balsų dauguma buvo pritarta, kad
apskaičiuojant kompensaciją už žvejybinės veiklos nutraukimą visam laikui taikyti apskaičiavimo
metodiką ir formulę, kuri buvo taikytą 2004−2006 m. įgyvendinant Lietuvos Bendrojo
programavimo dokumento 4.8 priemonę „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“.
Siekiant įgyvendinti n+2 taisyklę bei 100 procentu įsisavinti EŽF lėšas 2010 m.
vadovaujančioji institucija pateikė pasiūlymą perskirstyti Veiksmų programos finansavimo biudžetą
2007−2013 m. tarp prioritetinių krypčių. Atsižvelgus į tai, kad pradėjus įgyvendinti Veiksmų
programą I prioritetinės krypties priemonių įgyvendinimui skirtų lėšų poreikis yra mažesnis nei
buvo manoma, todėl dalį šios krypties lėšų buvo pasiūlyta skirti II ir III prioritetinių krypčių
priemonių įgyvendinimui. 2010 m. lapkričio 25 d. Veiksmų programos finansavimo biudžeto 2007–
2013 m. perskirstymas tarp prioritetinių krypčių buvo pristatytas Stebėsenos komitetui ir bendru
sutarimu šiam pasiūlymui buvo pritarta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2011 m. buvo parengtas, suderintas ir Europos Komisijos
patvirtintas Veiksmų programos pakeitimas.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas kompensacijos už žvejybinės veiklos
nutraukimą visam laikui apskaičiavimo metodas nurodytas Veiksmų programoje:
„
Žvejybos laivo rūšis Formulė Nežinomojo Y
reikšmė
Tolimuosiuose jūrų
vandenyse žvejybos
regionuose žvejojantys laivai
I (t) = b × Y × GT + 0,5 × X(y)
1
Atviroje Baltijos jūroje
žvejojantys laivai 3
Baltijos jūros
priekrantėje žvejojantys laivai
I (t) = b × Y × GT + X
3
I(t)= b x Y x GT + 0,5*X(y)
kur
I (t) – kompensacija už žvejybos laivo atidavimą į metalo laužą;
b – vidutinės metinės atitinkamame žvejybos rajone (tolimuosiuose jūrų vandenyse atviroje
jūroje ar atviroje Baltijos jūroje) žvejojančių laivų pajamos, tenkančios 1 GT per pastaruosius trejus
metus, Lt/GT.
Y – atitinkamo žvejybos rajono prioriteto koeficientas;
GT – nurašomo laivo bendroji talpa GT;
X (y) –žvejybos rajone žvejojančių laivų vertė, Lt;
35
t – metai, kuriais pateikiama paraiška kompensacijai gauti.“
pakeistas į:
“
Laivo kategorija pagal laivo bendrąją
talpą (GT)
Litai
0 < 10
10 < 25
25 < 100
100 < 300
300 < 500
500 ir daugiau
37 980,80/GT + 6 905,60
17 264,00/GT + 214 073,60
14 501,76/GT + 283 129,60
9 322,56/GT + 801 049,60
7 596,16/GT + 1 318 969,60
4 143,36/GT + 3 045 369,60
GT – laivo bendroji talpa.“
Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacijos už žvejybinės veiklos nutraukimą visam laikui
apskaičiavimo metodikos ir formulės pakeitimas turėjo įtakos kompensacijos dydžio apskaičiavimui
pagal II prioritetinės krypties priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų
žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“. Veiksmų programoje nustatyta, kad
kompensacija nutraukus žvejybos veiklą vidaus vandenyse apskaičiuojama, remiantis ta pačia
metodika, pagal kurią apskaičiuojama kompensacija nutraukus žvejybos Baltijos jūros priekrantėje
veiklą visam laikui. Taip pat kompensacijos už žvejybinės veiklos nutraukimą visam laikui
apskaičiavimo metodikos ir formulės pakeitimas turi įtakos ir paramos dydžio apskaičiavimui pagal
I prioritetinės krypties priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“ ir II prioritetinės krypties
priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų
modernizavimas“. Veiksmų programoje nustatyta, kad vieno žvejybinio laivo modernizavimui per
visą 2007−2013 m. laikotarpį skiriama suma negali viršyti kompensacijos už žvejybinės veiklos
nutraukimą visam laikui sumos.
Patvirtintas Veiksmų programos finansavimo biudžeto 2007–2013 m. perskirstymas tarp
prioritetinių krypčių pateikiamas šios ataskaitos 17 lentelėje.
17 lentelė. Veiksmų programos finansavimo biudžeto 2007–2013 m. paskirstymas tarp
prioritetinių krypčių, EUR.
Prioritetinė kryptis Bendras viešas
finansavimas
EŽF lėšos Nacionalinės
lėšos
EŽF bendras
finansavimas,
proc.
I pr. kryptis. Jūrų
žvejybos laivyno
pritaikymo priemonės
16 528 892 13 667 647 2 861 245 83
Po
perskirstymo
9 100 127 7 553 105 1 547 022
II pr. kryptis.
Akvakultūra, žvejyba
vidaus vandenyse,
akvakultūros ir
žuvininkystės produktų
perdirbimas ir
rinkodara
29 908 007 22 431 005 7 477 002 75
Po
perskirstymo
37 481 488 28 111 116 9 370 372
III pr. kryptis. Bendro 12 332 322 9 249 241 3 083 081 75
36
intereso priemonės Po
perskirstymo
12 911 563 9 683 672 3 227 891
IV pr. kryptis. Tvari
žuvininkystės regionų
plėtra
8 925 027 6 693 770 2 231 257 75
V pr. kryptis. Techninė
parama
3 562 327 2 671 745 890 582 75
Iš viso 71 256 575 54 713 408 16 543 167 77
Po
perskirstymo
71 980 532 54 713 408 17 267 124 76
2010 m. pabaigoje buvo pradėtas ir 2011 m. baigtas Veiksmų programos įgyvendinimo
tarpinis vertinimas. Veiksmų programos įgyvendinimo tarpinio vertinimo rezultatai buvo pristatyti
2011 m. balandžio 28 d. vykusiame Stebėsenos komitete. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus
parengtas Veiksmų programos pakeitimo projektas, kurio pristatymas Stebėsenos komiteto nariams
numatytas 2012 m.
Reikšmingų pastebėjimų dėl Veiksmų programos įgyvendinimo eigos 2011 m. nebuvo gauta.
2011 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas ištyrė
Veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemų veikimą (Lietuvos žuvininkystės sektoriaus
2007–2013 metų veiksmų programa, 2007LT14FPO001, laikotarpis – nuo 2010 m. liepos 1 d. iki
2011 m. birželio 30 d.), siekiant įsitikinti ar sistemos veikė pakankamai efektyviai, kad būtų
deramai užtikrinta, kad Komisijai pateiktos išlaidų ataskaitos yra teisingos ir dėl to būtų deramai
užtikrinta, kad pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir teisingi. Tyrimas buvo atliekamas pagal šios
programos audito strategiją nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir jo rezultatai
pateikti metinėje kontrolės ataskaitoje, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 61
straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje. Tyrimo aprėptis nebuvo ribojama ir apėmė:
a) patikinimo lygį nustatytą iš valdymo ir kontrolės sistemų audito laikotarpiu nuo 2010 m.
liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. rezultatų pagrindu;
b) patikinimo lygį nustatytą iš atrankos pavyzdžio laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki
2010 m. gruodžio 31 d. sertifikuotų išlaidų atrinktų veiksmų auditų.
Remiantis pirmiau nurodytu tyrimu, pateikta audito nuomonė, kad pirmiau minėtu laikotarpiu
Veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistema atitiko reikalavimus, taikytinus pagal Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1198/2006 57–61 straipsnius ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 498/2007 VII
skyrių, ir veikė efektyviai, todėl galima deramai užtikrinti, kad Komisijai pateiktos išlaidų
ataskaitos yra teisingos, ir dėl to galima deramai užtikrinti, kad pagrindiniai sandoriai yra teisėti ir
teisingi.
3.6. Reikšmingos problemos, su kuriomis buvo susidurta, ir priemonės, kurių buvo
imtasi joms įveikti
Visos reikšmingos problemos, su kuriomis buvo susidurta įgyvendinant Veiksmų programą, pagal
bet kurią prioritetinę kryptį, kiek tai susiję su poveikiu tai prioritetinei krypčiai, įskaitant rimtų
problemų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 61 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje
nurodyta tvarka, santrauką, ir visos priemonės, kurių vadovaujanti institucija ar Stebėsenos
komitetas ėmėsi šioms problemoms spręsti.
37
Veiksmų programoje nustatyta, kad paramos gavėjai pagal II prioritetinės krypties priemonės
„Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ −
fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką, pakrantę ar jų dalis. Prioritetas paramai
gauti teikiamas investicijoms į bendro intereso žvejybos infrastruktūros statybą, įrengimą ir
modernizavimą. Taip pat Veiksmų programoje nustatyti atskirties taškai tarp EŽF teikiamos
paramos nurodytai veiklos sričiai įgyvendinti ir iš ERPF teikiamos paramos:
Remtinos veiklos sritys pagal Veiksmų
programos II prioritetinę kryptį
Suderinamumas su kitais ES fondais
Žvejybos vidaus vandenų telkiniuose infrastruktūros plėtra (atskirties taškas pagal
paramos gavėją)
EŽF:
Investicijos į žvejybos infrastruktūros
statymą, plėtimą, įrengimą ir modernizavimą
(pvz., šaldyklų, sandėlių įrengimas, žuvų
dorojimo ir aprūpinimo ledu, vandeniu, kuru
įrenginių įsigijimas, plotų pirminiam žuvų
pardavimui įrengimas).
ERPF:
Uostų plėtra, krantinių statyba ir
rekonstrukcija.
Vidaus vandenų kelių įrengimas.
Vietinės reikšmės kelių tiesimas.
Atsižvelgiant į Veiksmų programos nuostatas, veiklos srities „Investicijos į vidaus vandenų
žvejybos infrastruktūrą” įgyvendinimo taisyklėse buvo numatyta finansuoti investicijas į
infrastruktūrą, kuri skirta žuvims atšaldyti, rūšiuoti ir laikyti, pirminiam žuvų pardavimui, žvejybos
laivams remontuoti ir pan., o krantinių, prieplaukų statyba nebuvo įtrauktą į tinkamų finansuoti
išlaidų kategoriją. Susitikimų su potencialiais pareiškėjais metu buvo nustatyta, kad jie negali gauti
finansavimo iš ERPF krantinių, prieplaukų statybai vidaus vandenyse (t. y. prie Kuršių marių).
Krantinių prieplaukų būklė prie Kuršių marių yra labai bloga ir, kol jos nesutvarkytos,
leidžiamos investicijos pagal veiklos srities „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“
įgyvendinimo taisyklėse yra nepatrauklios ir netikslingos, nes neturėdami krantinių, prieplaukų
žvejai neturi tinkamų sąlygų priplaukti išsikrauti žuvų. Kadangi didžioji dalis krantinių, prieplaukų
priklauso valstybei ar vietinėms savivaldybėms, o žvejybos įmonės neturi pakankamai lėšų
didelėms investicijoms, labai svarbu yra sudaryti tam tinkamas sąlygas šiai veiklos sričiai
įgyvendinti. Susidariusiai situacijai išsiaiškinti buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministeriją (2011 m. birželio 9 d., rašto Nr. 2D-3040 (24.14 ) ir prašoma pateikti informaciją, ar
fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką, pakrantę ar jų dalis prie vidaus vandens
telkinių, gali gauti finansinę paramą iš ERPF krantinių, prieplaukų, skirtų žuvininkystės reikmėms,
statybai, kaip tai numatyta Veiksmų programoje.
Susisiekimo ministerija atsakydama į pateiktą paklausimą informavo, kad ERPF lėšomis
numatyta finansuoti valstybės projektus, skirtus regioninės laivybos infrastruktūros plėtrai, keleivių
aptarnavimo pajėgumų tobulinimui, laivybos vidaus vandenų keliais gerinimui. Projektai atrenkami
valstybės projektų planavimo būdu, juos įgyvendina VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
ir VĮ „Vidaus vandenų kelių direkcija. ERPF fondo lėšomis finansuojamų projektų sąrašas,
patvirtintas 2009 m. liepos 14 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-326 (2011 m. liepos 20 d.
įsakymo Nr.3-440 redakcija) (pridedama).
Atsižvelgiant į tai, kad ERPF lėšomis nenumatytas projektų, skirtų investicijoms į
infrastruktūrą (krantinių, prieplaukų statyba) prie Kuršių marių, finansavimo bei siekiant
38
įgyvendinti vieną iš pagrindinių tikslų – sukurti žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūrą prie
Kuršių marių – buvo nuspręsta EŽF lėšomis finansuoti krantinių, prieplaukų statybą.
3.7. Europos Komisijos rekomendacijos, pateiktos atlikus metinį Veiksmų programos
tyrimą (pildoma tik tuo atveju, jei nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo buvo padaryta
reikšmingų pakeitimų)
Reikšmingų Europos Komisijos rekomendacijų, atlikus metinį Veiksmų programos
įgyvendinimo tyrimą 2011 m. nebuvo gauta.
3.8. Grąžinta ar pakartotinai panaudota parama (pildoma tik tuo atveju, jei nuo
ankstesnės ataskaitos pateikimo buvo padaryta reikšmingų pakeitimų)
Grąžintos ar pakartotinai panaudotos paramos 2011 m. nebuvo.
3.9. Esminis pakeitimas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 56 straipsnio prasme (pildoma
tik tuo atveju, jei nuo ankstesnės ataskaitos pateikimo buvo padaryta reikšmingų pakeitimų)
Esminių pakeitimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 56 straipsnį 2011 m. nebuvo.
3.10. Veiksmų programos įgyvendinimo aplinkybių ir bendrųjų sąlygų pokyčiai
Visų veiksnių, kurie nors ir nekyla tiesiogiai iš veiksmų programoje numatytos paramos, bet daro
tiesioginę įtaką programos įgyvendinimui (pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimai ar nenumatyti
socialiniai ir ekonominiai pokyčiai), aprašymas.
Veiksmų programos įgyvendinimo aplinkybių ir bendrųjų sąlygų pokyčių 2011 m. nebuvo.
4. TECHNINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS (PILDOMA TIK TUO ATVEJU, JEI NUO ANKSTESNĖS
ATASKAITOS BUVO PADARYTA REIKŠMINGŲ PAKEITIMŲ)
Techninės paramos panaudojimo paaiškinimas. Techninei paramai išleista Veiksmų programai
skirto EŽF įnašo procentinė dalis.
2011 m. techninė parama buvo naudojama išlaidoms, susijusioms su Europos Sąjungos
paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui administravimu: darbuotojų, dirbančių su Veiksmų
programos įgyvendinimu, išlaikymu – darbo užmokestis (visiškai finansuojamas iš EŽF),
komandiruotės, kvalifikacijos kėlimas, kiek tai susiję su EŽF administravimu, Veiksmų programos
valdymu, priežiūra bei kontrole. Išlaidos, skirtos ekspertams, konsultantams už atliktas projektų
vertinimo, konsultavimo teisinės bazės, reglamentuojančios paramos skyrimą pagal Veiksmų
programą, kūrimo klausimais, paslaugas.
2011 m. išlaidos, patirtos įgyvendinant priemonę „Techninė parama“ (administravimą bei
viešinimą ir informavimą) − 196 755 EUR EŽF lėšų, t. y. 0,36 proc. Veiksmų programai
39
įgyvendinti skirtų EŽF lėšų arba 7,36 proc. priemonei „Techninė parama“ įgyvendinti skirtų EŽF
lėšų.
5. INFORMACIJA IR VIEŠINIMAS (PILDOMA TIK TUO ATVEJU, JEI NUO ANKSTESNĖS ATASKAITOS
BUVO PADARYTA REIKŠMINGŲ PAKEITIMŲ)
Priemonės, kurių imtasi teikiant informaciją apie Veiksmų programą ir užtikrinant jos viešinimą,
įskaitant geriausios praktikos pavyzdžius ir reikšmingų įvykių pažymėjimą, su informacijos ir
viešinimo priemonėmis, nurodytomis Reglamento (EB) Nr. 498/2007 31 straipsnio antros
pastraipos d punkte, susijusi tvarka bei elektroninis adresas, kuriuo šiuos duomenis galima rasti.
Informacijos teikimo bei Veiksmų programos įgyvendinimo viešinimo priemonės taikytos
2011 m. buvo panašios, kaip ir praėjusiais Veiksmų programos įgyvendinimo metais, esminių
pakeitimų nebuvo.
2011 m. patirta išlaidų viešinant Europos Sąjungos teikiamą paramą žuvininkystės sektoriui
pagal Veiksmų programą susitikimuose su žuvininkystės sektoriaus atstovais, potencialiais
pareiškėjais, parodose, viešinimo akcijose. Taip pat pagaminta dalomosios medžiagos, kuri buvo
dalijama parodose, konferencijose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Įgyvendinat reglamento 498/2007 31 straipsnio b punktą, 2011 m. Veiksmų programos
įgyvendinimo pasiekimai visuomenei buvo pristatyti parodoje „Ką pasėsi... “, kurioje buvo įrengta
informacinė ekspozicija, dalinami lankstinukai, kuriuose nurodyta informacija apie Veiksmų
programos priemones, ir kt. viešinimo priemonės, surengti informaciniai seminarai, konsultuojama
apie paramos teikiamas galimybes ir pristatyta Veiksmų programos įgyvendinimo pažanga.
Informacijos ir viešinimo priemonių veiksmingumo vertinimas, atsižvelgiant į Veiksmų programos
bei Bendrijos vaidmens joje matomumą ir supratimą.
Vykdomų viešinimo priemonių veiksmingumo vertinimas 2011 m. nebuvo atliktas.
6. INFORMACIJA APIE BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ LAIKYMĄSI
Bet kokios reikšmingos problemos dėl atitikties Bendrijos teisės aktams, su kuriomis buvo susidurta
įgyvendinant veiksmų programą, ir priemonės, kurių buvo imtasi šioms problemoms spręsti.
Reikšmingų problemų dėl atitikties Bendrijos teisės aktams įgyvendinant veiksmų programą
2011 m. nebuvo.
7. PAPILDOMUMAS SU KITOMIS PRIEMONĖMIS
Santrauka dėl priemonių, kurių imtasi užtikrinant paramos iš EŽF, struktūrinių fondų, Sanglaudos
fondo ir kitų esamų finansinių priemonių ribų nustatymą ir papildomumą, įgyvendinimą
(Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 6 straipsnio 4 dalis).
40
Siekiant užtikrinti paramos iš EŽF, Struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir kitų esminių
finansinių priemonių ribų nustatymą ir papildomumą, į Veiksmų programos įgyvendinimo
Stebėsenos komiteto sudėtį buvo įtrauktas Finansų ministerijos, kuris atsakingas už Žmogiškųjų
išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų
programų koordinavimą ir atlieka šių programų vadovaujančiosios institucijos funkcijas, atstovas.
Taip pat įtraukti minėtų veiksmų programų tarpinių institucijų (Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerijos) atstovai. Į Stebėsenos komiteto sudėtį įtraukti Žemės ūkio
ministerijos Kaimo plėtros departamento ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, kurie gali
stebėti, kaip yra laikomasi EŽF ir EŽŪFKP finansinių priemonių ribų nustatymo ir papildomumo,
bei siūlyti reikalingas priemones.
Taip pat atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, į 2006 m. liepos 27 d. Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL 2006 L 223, p. 1) 6
straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Europos
žuvininkystės fondo parama būtų suderinta su Bendrijos politikos kryptimis, prioritetais ir veikla
bei papildytų kitas Bendrijos finansines priemones. <...>.“, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministerija atlieka vadovaujančiosios institucijos funkcijas įgyvendinant ir administruojant tiek
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, tiek ir Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programą, taip pat siekiant užtikrinti takoskyras ir išvengti dvigubo
finansavimo pagal iš Europos žuvininkystės fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, Europos
socialinio fondo ir Sanglaudos fondo remiamas panašias priemones, buvo kreiptasi į Lietuvos
Respublikos finansų ministeriją su prašymu įtraukti Vadovaujančiosios institucijos atstovus į
Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos
Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti personalinę
sudėtį bei į Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentą su prašymu įtraukti į Lietuvos
Kaimo plėtros 2007−2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto personalinę sudėtį. Į
pateiktus prašymus nėra atsižvelgta, ar atsakymai į juos nėra gauti, todėl numatyta siųsti
pakartotinius prašymus.
Siekiant iš anksto identifikuoti dvigubo finansavimo požiūriu rizikingas veiklas į Veiksmų
programos priemonių įgyvendinimo taisykles įtrauktos nuostatos, kurios padės užtikrinti, kad tas
pats projektas nebūtų finansuojamas iš kelių Europos Sąjungos fondų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atsakinga už dvigubo finansavimo rizikos prevenciją
vertinant paraiškas ir priimant sprendimą dėl lėšų išmokėjimo. Nacionalinės mokėjimo agentūros
darbo procedūrų aprašuose nustatyti veiksmai, susiję su dvigubo finansavimo tikrinimu.
_________________