1

Rengėjas: UAB „EUROINTEGRACIJOS PROJEKTAI“

LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014-2020 M. VEIKSMŲ

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IKI 2019 M. VEIKSMINGUMO, EFEKTYVUMO IR

POVEIKIO VERTINIMAS

2

TURINYS

SANTRAUKA ......................................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................................... 6

SUTRUMPINIMAI ................................................................................................................................................. 8

ĮVADAS ................................................................................................................................................................. 9

1 Veiksmų programos vertinimo metodologija ........................................................................................... 12

2 Veiksmų programos įgyvendinimo procesai ir administracinės procedūros ........................................... 16

2.1 Partnerystė .......................................................................................................................................... 16

2.1.1 Rekomendacijos ............................................................................................................................. 19

2.2 Veiksmų programos administravimas ................................................................................................. 19

2.2.1 Rekomendacijos ............................................................................................................................. 22

2.3 Paramos paraiškų ir projektų administravimas .................................................................................. 22

2.3.1 Rekomendacijos ............................................................................................................................. 23

2.4 Komunikacija ir viešinimas .................................................................................................................. 24

2.4.1 Rekomendacijos ............................................................................................................................. 30

2.5 Išvados................................................................................................................................................. 30

3 Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo eiga (Veiksmų programos įgyvendinimas pagal

konkrečius tikslus, rezultato rodiklius) .......................................................................................................................... 31

3.1 Dėl Veiksmų programoje numatytų konkrečių tikslų ir jiems įgyvendinti skirtų priemonių bei numatytų rezultatų rodiklių ar jų reikšmių keitimo .................................................................................................... 49

3.2 Išvados................................................................................................................................................. 62

4 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus apžvalga pagal ES prioritetus (sektorius) ........................................... 64

4.1 Žvejybos sektorius ............................................................................................................................... 64

4.1.1 Žvejyba jūrų vandenyse .................................................................................................................. 65

4.1.2 Žvejyba vidaus vandenyse .............................................................................................................. 71

4.1.3 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo Žvejybos

sektoriuje 76

3

4.2 Akvakultūros sektorius ........................................................................................................................ 78

4.2.1 Akvakultūra .................................................................................................................................... 79

4.2.2 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo

Akvakultūros sektoriuje ........................................................................................................................................... 88

4.3 Duomenų rinkimas ir kontrolė ............................................................................................................ 89

4.3.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės Duomenų rinkime ir

kontrolėje keitimo ................................................................................................................................................... 90

4.4 Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės ....................................................................................... 91

4.4.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės Žuvininkystės

regiono vietos veiklos grupės keitimo ..................................................................................................................... 96

4.5 Perdirbimo sektorius ........................................................................................................................... 97

4.5.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo Perdirbimo

sektoriuje 101

4.6 Integruota jūrų politika ..................................................................................................................... 102

4.6.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo IJP

sektoriuje 104

5 Rezultatai .................................................................................................................................................. 106

5.1 Kiekybinės pirminių duomenų analizės rezultatai ............................................................................ 106

5.2 Tyrimo (apklausos) dėl Veiksmų programos įgyvendinimo (2015-2018 m.) rezultatai .................... 108

5.2.1 Veiksmų programos eigos vertinimas .......................................................................................... 109

5.2.2 Veiksmų programos veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas .................................................... 116

5.2.3 Veiksmų programos poveikio vertinimas ..................................................................................... 121

5.2.4 Kontrafaktinės analizės rezultatai ............................................................................................... 127

5.3 Išvados............................................................................................................................................... 136

Priedai .............................................................................................................................................................. 138

Priedas nr. 1 ................................................................................................................................................. 138

Priedas nr. 2 ................................................................................................................................................. 151

Priedas nr. 3 ................................................................................................................................................. 154

4

SANTRAUKA

Vertinimu, kuris buvo atliekamas 2019 m. sausio – 2019 m. balandžio mėn. siekiama išanalizuoti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos (toliau – Veiksmų programos) įgyvendinimo iki 2019 m. veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį.

Veiksmų programa siekiama įgyvendinti EJRŽF numatytus ES prioritetus ir prisidėti prie skirtingų žuvininkystės subsektorių vystymo ir plėtros. Atitinkamai pagal EJRŽF reglamente nustatytus Sąjungos prioritetus (SP) 2014-2020 m. laikotarpiu paramą Veiksmų programoje numatoma skirstyti prioretizuojant žuvininkystės subsektorius.

Pagrindinis šiame darbe atliekamos analizės tikslas – įvertinti pirmųjų Veiksmų programos įgyvendinimo metų (2015-2018 m.) rezultatus, atsižvelgiant į Veiksmų programoje numatytus minėtus SP, kurie atitinka žemiau nurodytus sektorius, o taip pat, konkrečius tikslus, priemones ir rezultato rodiklius, kartu identifikuojant ir galimas įgyvendinimo problemas bei pasiūlyti sprendinius.

N Prioritetai Sektoriai I Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės,

konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Žvejyba

II Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas

Akvakultūra

III BŽP įgyvendinimo skatinimas Duomenų rinkimas ir kontrolė IV Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupės (ŽRVVG) (Bendruomenės inicijuota vietos

plėtra) V Prekybos ir perdirbimo skatinimas Perdirbimo sektorius VI IJP įgyvendinimo skatinimas IJP

Minėtam tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:

1. atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo eigos analizę (žr. skyrių 2 ir 5.2.); 2. atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo poveikio analizę ir vertinimą (žr. skyrių 4 ir 5.2.); 3. atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę ir įvertinimą (žr. skyrių 3 ir 5.2.); 4. atlikus 1, 2, 3 uždaviniuose numatytą Veiksmų programos įgyvendinimo analizę ir įvertinimą, parengti išvadas apie Veiksmų programos įgyvendinimo iki 2019 m. veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį (žr. skyrių 2.5., 3.2. ir 5.3.); 5. atlikus 1, 2, 3 uždaviniuose numatytą Veiksmų programos įgyvendinimo analizę ir įvertinimą, kur reikalinga, pateikti argumentuotus pasiūlymus:

5.1. dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo (žr. skyrius: 4.1.3., 4.2.2., 4.3.1., 4.4.1., 4.5.1., 4.6.1.); 5.2. dėl pasirinktų konkrečių tikslų ir jiems įgyvendinti skirtų priemonių keitimo (žr. skyrių 3.1.); 5.3. dėl rezultato rodiklių ar jų reikšmių keitimo (žr. skyrių 3.1.); 5.4. dėl Veiksmų programos įgyvendinimo problemų galimų sprendimų ir identifikuotų trūkumų ištaisymo būdų, efektyvesnių administracinių priemonių taikymo ir Veiksmų programos viešinimo (žr. skyrius: 2.1.1., 2.2.1., 2.3.1., 2.4.1. ir 5).

Siekiant įvertinti esminius Veiksmų programos aspektus (Veiksmų programos įgyvendinimo eigą; Veiksmų programos įgyvendinimo poveikį; Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą) buvo atlikta apklausa (internetinėje apklausų platformoje, elektroniniu paštu, telefonu) remiantis parengtu klausimynu, kurį sudarė 3 uždaro ir 19 atviro tipo klausimų (priedas Nr. 3). Klausimynas buvo sudarytas vadovaujantis FAME Paramos skyriaus parengtomis „EJRŽF vertinimas“ „EJRŽF vertinimo vadovas“, Veiksmų programos SSGG ir kitomis rekomendacijomis. Analizuojant apklausos duomenis, buvo taikyta kiekybinė

5

(uždaro tipo klausimų) ir kokybinė (atviro tipo klausimų) duomenų analizė, o taip pat kontrafaktinė analizė. Atliekant kontrafaktinę analizę lyginamos dvi skirtingos grupės:

1. intervencijos poveikį patyrusi grupė, t. y. tikslinė grupė (finansinę paramą pagal Veiksmų programą gavusios įmonės), 2. intervencijos poveikio nepatyrusi grupė, t. y. kontrolinė grupė, šiuo atveju įmonės, kurios paramos pagal Veiksmų programą negavo).

Pasitelkiant kontrafaktinę analizę buvo siekiama atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo metų (2015–2018 m.) vertinimą taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, padedančius atskleisti, kaip paramą gavusios ir paramos negavusios įmonės vertina:

✓ Veiksmų programos įgyvendinimo eigą; ✓ Veiksmų programos įgyvendinimo poveikį; ✓ Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad respondentai Veiksmų programą vertina nevienareikšmiškai – atlikto tyrimo metodologija detaliai aprašyta 1 skyriuje, o rezultatai ir išvados pateikiami 5 šio darbo skyriuje.

Antrame Veiksmų programos vertinimo skyriuje analizuojami Veiksmų programos įgyvendinimo procesai ir administracinės procedūros: partnerystė, Veiksmų programos administravimas, paramos paraiškų ir projektų administravimas, komunikacija ir viešinimas. Taip pat šiame skyriuje pateikiamos rekomendacijos ir apibendrinančios išvados.

Trečiame Veiksmų programos vertinimo skyriuje analizuojama Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo eiga, t. y. Veiksmų programos įgyvendinimas pagal šešias prioritetines kryptis, rezultato rodiklius. Šiame skyriuje aprašomi konkretūs Veiksmų programos tikslai, priemonės, remiamos veiklos. Taip pat nurodyti produkto rodikliai ir Veiksmų programoje numatyti jų bei jų reikšmių pokyčiai. Toliau skyriuje detaliai nagrinėjama priemonių, tikslų ir rezultato rodiklių sąsaja, išskiriami rezultato rodikliai, nurodyti FAME, tačiau neįtraukti į Veiksmų programą, bei rezultato rodikliai, esantys Veiksmų programoje, kurių nėra FAME. Kiekvieną Veiksmų programos tikslą, kuris matuojamas rezultato rodikliais, atitinka tam tikros priemonės. Veiksmų programos priemonės yra skirtos rezultato rodikliams pasiekti. Taip pat susistemintoje lentelėje pateikiamos pastabos/rekomendacijos dėl rezultato rodiklių, matavimo vnt., siekiamų reikšmių bei pateikiamos išvados.

Ketvirtame Veiksmų programos vertinimo skyriuje apžvelgiamas Lietuvos žuvininkystės sektorius pagal ES prioritetus. Šiame skyriuje taip pat pateikiamos išvados ir rekomendacijos kiekvienam Veiksmų programos prioritetui dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo.

Penktame Veiksmų programos vertinimo skyriuje aprašomi jau minėtos apklausos/tyrimo rezultatai ir išvados, o taip pat kiekybinės pirminės duomenų analizės rezultatai.

6

SUMMARY

The evaluation carried out in 2019 January – 2019 April aims to analyze the effectiveness, efficiency and impact of implementation of Lithuanian Fisheries Sector Operational Programme 2014–2020 until 2019.

The higher mentioned Operational Program aims to implement the EU priorities provided by European Maritime and Fisheries Fund (EMFF) and to contribute to the development of different fisheries subsectors. Accordingly, in line with the Union priorities (UP) set out in the EMFF Regulation for 2014-2020 the support in the Operational Program is planned to be distributed according to the prioritization of the fisheries subsector.

The main purpose of this work is to evaluate the results of the first year (2015-2018) of the implementation of Operational Program, taking into account the above-mentioned UPs in the Operational Program, which correspond to the following sectors as well as specific objectives, measures and result indicators, while identifying possible implementation problems and offer solutions.

N Priorities Sectors I Promoting environmentally sustainable, resource efficient,

innovative, competitive and knowledge based fisheries Fishery

II Fostering environmentally sustainable, resource efficient, innovative, competitive and knowledge based aquaculture

Aquaculture

III Fostering the implementation of the Common Fisheries Policy (CFP)

Data collection and control

IV Increasing employment and teritorial cohesion Local Fisheries Action Groups (FLAGs) (Community Initiated

Local Development) V Fostering marketing and processing Recycle sector VI Fostering the implementation of the Integrated Maritime

Policy (IMP) IMP

The objectives for the higher mentioned purpose are:

1. to carry out an analysis of the progress of the implementation of the Operational Program (sections 2 and 5.2.); 2. to carry out an analysis and evaluation of the impact of the implementation of the Operational Program (sections 4 and 5.2.); 3. analyze and evaluate the effectiveness and efficiency of the implementation of the Operational Program (sections 3 and 5.2.); 4. to prepare conclusions on the implementation of the Operational Program by 2019, following the analysis and evaluation of the implementation of the Operational Program provided for in Objectives 1, 2 and 3; efficacy, effectiveness and efficacy (sections 2.5., 3.2. and 5.3.); 5. After the analysis of the implementation of the Operational Program, as provided for in Objectives 1, 2, 3, and, where appropriate, submit the reasoned proposals:

5.1. on the revision of the SWOT analysis foreseen in the Operational Program (sections 4.1.3., 4.2.2., 4.3.1., 4.4.1., 4.5.1., 4.6.1.); 5.2. on the specific objectives pursued and on the measures for implementing them (section 3.1.); 5.3. for changing result indicators or their values (section 3.1.); 5.4. on possible solutions to remedy the problems encountered in the implementation of the Operational Program and the remedies identified, more effective administrative measures and publicity of the Operational Program (sections: 2.1.1., 2.2.1., 2.3.1., 2.4.1. and 5).

In order to evaluate main aspects of Operational Program (Progress of the implementation of the Operational Program; Impact of the implementation of the Operational Program; Effectiveness and efficiency of the implementation of the Operational Program) a survey was carried out (via online platform, e-mail and

7

telephone) on the basis of a questionnaire consisting of 3 closed and 19 open-ended questions (Annex 3). The counterfactual analysis compared two different groups:

1. group affected by the intervention, i. e. target group (enterprises receiving financial support under the Operational Program), 2. inexperienced group, i. e. control group, in this case companies that have not received support under the Operational Program).

By enabling counterfactual analysis, the aim was to carry out an evaluation of implementation of the Operational Program (2015-2018) using quantitative and qualitative research methods, which help to disclose how companies (both, received and did not get the support) evaluate:

✓ Progress of the implementation of the Operational Program; ✓ Impact of the implementation of the Operational Program; ✓ Effectiveness and efficiency of the implementation of the Operational Program.

The survey found that respondents were ambiguous about the Operational Program - the methodology of the survey is described in detail in Chapter 1, and the results and conclusions are presented in Chapter 5 of this paper.

The second chapter of the Evaluation of the Operational Program analyzes the implementation processes and administrative procedures of the Operational Program: partnership, administration of the Operational Program, administration of support applications and projects, communication and publicity. This section also contains recommendations and conclusions.

The third chapter of the Evaluation of the Operational Program analyzes the progress of implementation of the measures of the Operational Program, i. e. the implementation of the Operational Program according to six priority directions and result indicators. This section describes the specific objectives, measures and activities supported by the Operational Program as well as the product indicators and their changes. This particular chapter also examines in detail the interface between measures, targets and result indicators, distinguishes result indicators specified in FAME, which are not included in the Operational Program and vice versa. Each objective of the Operational Program, which is measured by the result indicators, meets certain measures. The Operational Program measures are designed to achieve result indicators. The systematized table also provides comments / recommendations on result indicators, measurement units, target values and conclusions.

The fourth chapter of the Evaluation of the Operational Program reviews the Lithuanian fisheries sector according to the EU priorities. This section also contains conclusions and recommendations for each priority of the Operational Program on the change of SWOT analysis foreseen in the Operational Program.

The fifth chapter of the Evaluation of the Operational Program describes the results and conclusions of the survey / study already mentioned, as well as the results of quantitative analysis of primary data.

8

SUTRUMPINIMAI

asm. asmenys BT Bendroji talpa BŽP Bendroji žuvininkystės politika EB Europos Bendrija EJRŽF Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas EK Europos Komisija EP Europos Parlamentas ESI fondai Europos struktūriniai ir investiciniai fondai EUR Eurai EŽF Europos žuvininkystės fondas FTE Žuvininkystės sektoriuje išlaikytos darbo vietos GO Gamintojų organizacijos IJP Integruota jūrų politika kg kilogramai km kilometrai kt. kita kub. m kubiniai metrai kv. m kvadratiniai metrai kW kilovatas LR Lietuvos Respublika m. metai mln. milijonas MTEP moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra MVĮ mažosios ir vidutinės įmonės NVO Nevyriausybinės organizacijos proc. procentai pvz. pavyzdžiai SP Sąjungos prioritetai SSGG Stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės TJTT Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos tūkst. tūkstantis UAS Uždarosios akvakultūros sistemos VĮ ŽŪIKVC VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

vnt. vienetai VP Veiksmų programa VPS Vietos plėtros strategija VŽP veislinių žuvų populiacija ŽRVVG Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės ŽRVVGT Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklas

9

ĮVADAS

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos (toliau – Veiksmų programos), patvirtintos Europos Komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. C (2015) 5897, įgyvendinimo iki 2019 m. veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimas atliekamas vykdant 2019 m. sausio 8 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P – 19-009.

Bendroji žuvininkystės politika (toliau – BŽP) – tai Europos žvejybos laivynų valdymo ir žuvų išteklių apsaugos taisyklės. Jos paskirtis – valdyti bendrus išteklius, ja visiems Europos žvejybos laivynams suteikiamos lygios galimybės patekti į ES vandenis ir žvejybos plotus, o žvejai gali sąžiningai konkuruoti.

Bendroji žuvininkystės politika įdiegta aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir vėliau ne kartą atnaujinta. Naujausia reforma pradėta vykdyti 2014 m. sausio 1 d.

Bendrosios žuvininkystės politikos tikslai:

• užtikrinti, kad žvejyba ir akvakultūra būtų tvarios aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais ir kad ES piliečiai būtų aprūpinami sveiku maistu;

• skatinti dinamišką žvejybos pramonę ir užtikrinti deramą žvejų bendruomenių gyvenimo lygį; • užtikrinti, kad žvejojant įvairiais būdais nebūtų kenkiama žuvų populiacijų galimybėms

atsinaujinti.

Šiuo metu žvejybos poveikis pažeidžiamai jūrų aplinkai suvokiamas ne visiškai. Todėl bendrąja žuvininkystės politika nustatytas atsargumo principas, kuriuo atsižvelgiama į žmogaus veiklos poveikį visiems ekosistemos komponentams. Siekiama, kad laivynai žvejodami būtų selektyvesni, ir palaipsniui išgyvendinti nepageidaujamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką. Reforma taip pat keičiamas bendrosios žuvininkystės politikos valdymo būdas, ES šalims suteikiant daugiau kontrolės galių nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

Bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinės sritys yra keturios:

• žuvininkystės valdymas; • tarptautinė politika; • rinkos ir prekybos politika; • politikos finansavimas.

Pagrindiniai Bendrosios žuvinininkystės teisės aktai:

• 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB1;

• 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/20002;

• 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/20113.

1 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02013R1380-20140101&qid=1410936936979&from=LT 2 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02013R1379-20140101&qid=1410937232568&from=LT 3 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014R0508&qid=1410937461321&from=LT

10

Žuvų ištekliai gali atsinaujinti, tačiau jie riboti. Deja, kai kurie iš jų peržvejojami, todėl ES šalys ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad Europos žvejybos pramonė būtų tvari ir ilgainiui nekeltų grėsmės žuvų populiacijos dydžiui ir produktyvumui.

Įgyvendinant Veiksmų programą, visų pirma, siekiama skatinti ilgalaikėje perspektyvoje tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą. Tokiu būdu Veiksmų programos lėšomis bus prisidedama prie visapusiško – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu – tvarumo užtikrinimo žuvininkystės sektoriuje, prie žuvininkystės produktų pasiūlos didėjimo tuo pačiu metu išsaugant žuvų išteklius ir ateities kartoms. Įgyvendinant Veiksmų programą taip pat bus skatinama nuo žuvininkystės veiklos priklausančių regionų plėtra, bus prisidedama prie „Europa 2020“ strategijos tikslų įgyvendinimo ir ES Bendrosios žuvininkystės politikos ir Integruotos jūros politikos (toliau – IJP) tikslų įgyvendinimo.

Veiksmų programa siekiama įgyvendinti Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) numatytus ES prioritetus ir prisidėti prie skirtingų žuvininkystės subsektorių vystymo ir plėtros. Atitinkamai pagal EJRŽF reglamente nustatytus Sąjungos prioritetus (toliau – SP) 2014-2020 m. laikotarpiu paramą Veiksmų programoje numatoma skirstyti prioretizuojant žuvininkystės subsektorius.

Pagrindinis šiame darbe atliekamos analizės tikslas – įvertinti pirmųjų Veiksmų programos įgyvendinimo metų (2015-2018 m.) rezultatus, atsižvelgiant į Veiksmų programoje numatytus minėtus SP, kurie atitinka žemiau nurodytus sektorius, o taip pat, konkrečius tikslus, priemones ir rezultato rodiklius, kartu identifikuojant ir galimas įgyvendinimo problemas bei pasiūlyti sprendinius.

N Prioritetai Sektoriai I Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės,

konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Žvejyba

II Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas

Akvakultūra

III BŽP įgyvendinimo skatinimas Duomenų rinkimas ir kontrolė IV Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupės (ŽRVVG) (Bendruomenės inicijuota vietos

plėtra) V Prekybos ir perdirbimo skatinimas Perdirbimo sektorius, pripažintų

Gamintojų organizacijų veikla ir žuvininkystės produktų rinkodara

bei atsekamumas VI IJP įgyvendinimo skatinimas IJP

Minėtam tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:

1. atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo eigos analizę (žr. skyrių 2 ir 5.2.); 2. atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo poveikio analizę ir vertinimą (žr. skyrių 2 ir 5.2.); 3. atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę ir įvertinimą (žr. skyrių 2 ir 5.2.); 4. atlikus 1, 2, 3 uždaviniuose numatytą Veiksmų programos įgyvendinimo analizę ir įvertinimą, parengti išvadas apie Veiksmų programos įgyvendinimo iki 2019 m. veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį (žr. skyrių 2.5. ir 5.3.); 5. atlikus 1, 2, 3 uždaviniuose numatytą Veiksmų programos įgyvendinimo analizę ir įvertinimą, kur reikalinga, pateikti argumentuotus pasiūlymus:

5.1. dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo (žr. skyrius: 4.1.3., 4.2.2., 4.3.1., 4.4.1., 4.5.1., 4.6.1.); 5.2. dėl pasirinktų konkrečių tikslų ir jiems įgyvendinti skirtų priemonių keitimo (žr. skyrių 3.1.); 5.3. dėl rezultato rodiklių ar jų reikšmių keitimo (žr. skyrių 3.1.); 5.4. dėl Veiksmų programos įgyvendinimo problemų galimų sprendimų ir identifikuotų

11

trūkumų ištaisymo būdų, efektyvesnių administracinių priemonių taikymo ir Veiksmų programos viešinimo (žr. skyrius: 2.1.1., 2.2.1., 2.3.1., 2.4.1., 3. ir Rezultatai).

Esant ribotiems natūraliems žuvų ištekliams ir atitinkamai ribotoms Lietuvai skiriamoms žvejybos jūrų vandenyse galimybėms, pagrindinis dėmesys 2014-2020 metų programinio laikotarpiu yra ir bus skiriamas akvakultūrai. Bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) reformos kontekste akvakultūra ir ES mastu įgauna vis didesnę reikšmę, kadangi ji gali padėti įgyvendinti bendrą tikslą – aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvariu būdu sumažinti ES suvartojamo ir sužvejojamo jūros produktų kiekio skirtumą. Atsižvelgdama į akvakultūros subsektoriaus svarbą, Lietuva siekia prisidėti tvarios akvakultūros plėtros ir akvakultūros priemonėms planuoja skirti didžiausią paramos dalį. Veiksmų programos priemonių įgyvendinimas padės pasiekti Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tikslų 2014-2020 metams, kurie yra nustatyti LR žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-393 patvirtintame Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014-2020 metais plane (toliau – Akvakultūros plėtros planas). Akvakultūros plėtros planas buvo parengtas atsižvelgiant į atliktų Lietuvos akvakultūros sektoriaus studijų rezultatus. Vadovaujantis Lietuvos akvakultūros sektoriaus esamos situacijos, bendrų tendencijų bei galimybių analize, Akvakultūros plėtros plane yra nustatyti Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tikslai, veiklos kryptys ir uždaviniai, siekiant paskatinti perspektyvių vertingųjų žuvų rūšių auginimo gamybinių pajėgumų plėtrą, užtikrinti akvakultūros įmonių efektyvesnę veiklą ir kurti didesnę akvakultūros produkcijos pridėtinę vertę ją perdirbant.

Priemonėms, susijusioms su žvejyba, regionų plėtra bei rinkodara ir perdirbimu, paramą planuojama paskirstyti panašiomis proporcijomis. Žvejybos subsektoriuje reikalingos investicijos į pridėtinės sugautų žuvų vertės kūrimą, vandens išteklių išsaugojimą, energijos naudojimo atžvilgiu žvejybos laivų efektyvumo didinimą, nepageidaujamos priegaudos panaudojimą. Taip pat žvejybos subsektoriui reikalinga uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūros plėtra, siekiant suteikti žvejybos laivams reikalingas paslaugas.

Veiksmų programos priemonėmis numatoma skatinti socialinę sanglaudą ir didinti bendruomenių vaidmenį kuriant socialinę gerovę regionuose. Bus remiamas darbo vietų kūrimas, veiklų įvairinimas žuvininkyste besiverčiančiose bendruomenėse. Skatinamas bendruomeniškas požiūris į tvarią žuvininkystės plėtrą. Šis požiūris taip pat susijęs su paveldo puoselėjimu, kuris tampa svarbiu vietos plėtros stimulu ir privalumu.

Žuvininkystės sektorius finansuojamas iš Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) (2014-2020 m. finansavimo periodu – 63,4 mln. EUR) ir LR nacionalinio finansavimo lėšų (2014-2020 m. finansavimo periodu – 18,2 mln. EUR). 2014-2020 m. laikotarpiui yra numatytos 24 priemonės pagal kurias bus finansuojami subjektai, veikiantys žuvininkystės sektoriuje. Priemonių įgyvendinimas turi skatinti:

• Konkurencingą, aplinkosaugos požiūriu tvarią, ekonomiškai gyvybingą ir socialiai atsakingą žvejybą ir akvakultūrą;

• Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimą; • Subalansuotą ir integracinį žvejybos ir akvakultūros regionų plėtojimą; • ES integruotos jūrų politikos plėtojimą ir įgyvendinimą.

12

1 Veiksmų programos vertinimo metodologija

Tyrimo objektas: Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programa.

Tyrimo tikslas: Įvertinti pirmųjų Veiksmų programos įgyvendinimo metų (2015-2018 m.) rezultatus, atsižvelgiant į Veiksmų programoje numatytus ES prioritetus, konkrečius tikslus, priemones ir rodiklius, įdentifikuoti galimas įgyvendinimo problemas ir pasiūlyti sprendimus.

Metodai: statistinių duomenų analizė; kokybinė dokumentų analizė; kiekybinė pirminių duomenų analizė, apklausa, kontrafaktinė analizė.

Tyrimo laikotarpis: 2019 m. vasario 22 d. – kovo 4 d.

Veiksmų programos vertinimas paremtas trianguliacija, t. y. skirtingų kiekybinių ir kokybinių strategijų derinimu siekiant išanalizuoti tą patį reiškinį tiriant jį iš skirtingų taškų.

Statistinių duomenų analizė. Ja siekiama atskleisti esamą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus situaciją Veiksmų programos vertinimo laikotarpiu (2015-2018 m.). Pagrindiniai Lietuvos žuvininkystės sektoriaus statistinių duomenų šaltiniai ir indikatoriai pateikiami 1.1. lentelėje.

Lentelė 1.1. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus statistinių duomenų šaltiniai ir indikatoriai Duomenų šaltiniai Indikatoriai

Lietuvos statistikos departamentas

Bendras įveistų akvakultūros tvenkinių, baseinų ir kanalų, UAS plotas ir tūris Akvakultūros darbuotojų skaičius Vidutinis žuvų perdirbimo pramonės įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose Lietuvos Respublikos aktyvūs žvejybiniai laivai ŽRVVG narių pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių, proc. ŽRVVG strategijos

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautų žuvų kiekiai, tonomis Žvejybos vidaus vandenyse kvotos

Eurostat

Žvejyba Baltijos jūroje ir jos priekrantėje

Žuvininkystės produktų iškrovimas, tonomis

Lietuvos Respublikos aktyvūs žvejybiniai laivai

Žvejybos laivų amžius

Žvejybos laivų skaičius pagal bendrą talpą

Žvejybos laivų skaičius pagal variklių galią kW

Aplinkos apsaugos agentūra

Ežerų vandens kokybė pagal bendrą azotą

Ežerų vandens kokybė pagal bendrą fosforą

Ežerų vandens kokybė pagal vandens skaidrumą

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Duomenis pateikusių fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių akvakultūros sektoriuje, skaičius Duomenis pateikusių fizinių ir juridinių asmenų skaičius pagal gamybos būdą Bendras įveistų akvakultūros tvenkinių, baseinų ir kanalų, UAS plotas ir tūris

Akvakultūros tvenkiniuose auginamų žuvų pasiskirstymas pagal rūšis

UAS auginamų žuvų pasiskirstymas pagal rūšis

Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkcijos realizacijos kiekis Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkcijos realizacijos pasiskirstymas, proc.

Akvakultūros darbuotojų skaičius

13

Žuvų perdirbimo įmonėse ir (arba) ūkiuose pagaminta produkcija, tonomis

Lietuvos žuvų perdirbimo įmonėse pagamintos produkcijos struktūra, proc.

Lietuvos žuvų perdirbimo pramonės įmonės pagaminta produkcija pagal žuvų tipą

Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių bendrasis pelnas

Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių pardavimai pagal rinką, proc.

Vidutinis žuvų perdirbimo pramonės įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

ŽRVVG žemėlapis

ŽRVVG strategijoms įgyvendinti skirtos lėšos

Šaltinis: sudaryta autorių

Kokybinė dokumentų analizė. Šis metodas pasirinktas siekiant išsianalizuoti ir įvertinti Veiksmų programos įgyvendinimo procesus ir administracines procedūras (partnerystė, Veiksmų programos administravimas, paramos paraiškų ir projektų administravimas, komunikacija ir viešinimas). Analizuojamas dokumentas – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programa.

Kokybinė dokumentų analizė leis:

✓ atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo eigos analizę ir įvertinimą; ✓ atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo poveikio analizę ir įvertinimą; ✓ atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę ir įvertinimą; ✓ parengti išvadas apie Veiksmų programos įgyvendinimo iki 2019 m. veiksmingumą, efektyvumą ir poveikį; ✓ pateikti argumentuotus pasiūlymus dėl:

o Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo; o pasirinktų konkrečių tikslų ir jiems įgyvendinti skirtų priemonių keitimo; o produkto ir / arba rezultato rodiklių ar jų reikšmių keitimo; o Veiksmų programos įgyvendinimo problemų galimų sprendimų ir identifikuotų trūkumų ištaisymo būdų, efektyvesnių administracinių priemonių taikymo ir Veiksmų programos viešinimo.

Kiekybinė pirminių duomenų analizė. Pirminiais duomenimis traktuojami Žemės ūkio ministerijos pateikti suvestiniai duomenys, paremti šiais indikatoriais:

✓ Projektų pasiskirstymas pagal Veiksmų programos prioritetines kryptis (vnt. / proc.) ✓ Finansuojami (įgyvendinti / įgyvendinami) / negavę finansavimo / šiuo metu vertinami / išregistruoti projektai (vnt.) ✓ Finansuotiems projektams skirta finansavimo suma (EUR) ✓ Pareiškėjų nuosavas įnašas (EUR) ✓ Veiksmų programos veiklos plane numatytų rodiklių pasiekimas pagal prioritetines kryptis (vnt. / EUR / proc.)

Apklausa. Siekiant įvertinti esminius Veiksmų programos aspektus (Veiksmų programos įgyvendinimo eigą; Veiksmų programos įgyvendinimo poveikį; Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą) atlikta apklausa (internetinėje apklausų platformoje, elektroniniu paštu, telefonu) remiantis parengtu klausimynu, kurį sudaro 3 uždaro ir 19 atviro tipo klausimų. Klausimynas pateikiamas priede Nr. 3.

Klausimynas sudarytas vadovaujantis FAME Paramos skyriaus parengtomis „EJRŽF vertinimas“ „EJRŽF vertinimo vadovas“, Veiksmų programos SSGG ir kitomis rekomendacijomis. Analizuojant apklausos duomenis, taikyta kiekybinė (uždaro tipo klausimų) ir kokybinė (atviro tipo klausimų) duomenų analizė.

Kontrafaktinė analizė. Bendruoju požiūriu, atliekant kontrafaktinę analizę siekiama palyginti intervencijos pasiektus rezultatus su rezultatais, kurie būtų pasiekti, jei intervencija nebūtų įgyvendinta. Kontrafaktinio poveikio vertinimo metodas leidžia atskirti, kuri stebimo faktinio pagerėjimo (pvz., pajamų

14

padidėjimo) dalis priskirtina intervencijos poveikiui (kadangi pagerėjimas gali įvykti ne tik dėl intervencijos, bet ir dėl bendro ekonominio augimo).

Siekiant nustatyti, kokie rezultatai būtų pasiekti be intervencijos, sudaromos tiriamoji ir kontrolinė grupės. Tiriamoji grupė sudaroma iš intervenciją patyrusių individų. Kontrolinė grupė – tai individai, kurie savo savybėmis yra labai panašūs į tiriamąją grupę, tačiau nėra patyrę intervencijos poveikio. Kontrolinės grupės pasiekti rezultatai padeda nustatyti, kokius rezultatus be intervencijos būtų pasiekusi tiriamoji grupė4.

Kadangi didžioji dalis pagal Veiksmų programą finansuojamų projektų tebėra įgyvendinami, todėl taikyti kontrafaktinę analizę statistinių rodiklių (rezultato) požiūriu nėra tikslinga dėl per mažos rodiklių imties ir su tuo susijusio rezultatų validumo, kitaip tariant, rezultato rodikliai dėl neįgyvendintų projektų, kol kas nebuvo pasiekti.

1.1. pav. Veiksmų programos kontrafaktinio poveikio vertinimo logika

Šaltinis: http://www.bgiconsulting.lt/kontrafaktine-analize

Remiantis kontrafaktinio metodo logika:

✓ Populiacija yra visos Lietuvos įmonės, galinčios užsiimti žuvininkyste ir galinčios gauti paramą pagal Veiksmų programoje numatytus prioritetus ir atitinkamas priemones; ✓ Intervencija yra Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programa, pagal kurią numatyta parama šešių skirtingų Sąjungos prioritetų finansavimui; ✓ Tikslinė grupė yra sudaryta iš įmonių, kurioms skirta parama pagal Veiksmų programos konkrečius prioritetus ir priemones (iš viso pagal Veiksmų programą teikti 308 projektai, iš kurių 217 projektų skirtas finansavimas (žr. priedą nr. 1); ✓ Kontrolinė grupė yra grupė įmonių, kurios paramos pagal šią priemonę negavo arba dar tebevyksta paraiškų vertinimas (iš 308 projektų finansavimas neskirtas/arba dar vyksta paraiškos vertinimo procedūros 91 projektui (žr. priedą nr. 2);

Taigi, atliekant kontrafaktinę analizę lyginamos dvi skirtingos grupės:

1. intervencijos poveikį patyrusi grupė, t. y. tikslinė grupė (finansinę paramą pagal Veiksmų programą gavusios įmonės), 2. intervencijos poveikio nepatyrusi grupė, t. y. kontrolinė grupė, šiuo atveju įmonės, kurios paramos pagal Veiksmų programą negavo).

Pasitelkiant kontrafaktinę analizę siekiama atlikti Veiksmų programos įgyvendinimo metų (2015–2018 m.) vertinimą taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, padedančius atskleisti, kaip paramą gavusios ir paramos negavusios įmonės vertina:

✓ Veiksmų programos įgyvendinimo eigą; ✓ Veiksmų programos įgyvendinimo poveikį;

4 http://www.bgiconsulting.lt/kontrafaktine-analize, „Kontrafaktinio vertinimo metodų pritaikomumo ir statistinių duomenų pakankamumo ES struktūrinės paramos poveikiui matuoti vertinimas“, 2013

15

✓ Veiksmų programos įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Kontrafaktinei analizei taikytas instrumentas – klausimynas, kurį sudaro 3 uždaro ir 19 atviro tipo klausimų. Klausimynas pateikiamas priede nr. 3.

16

2 Veiksmų programos įgyvendinimo procesai ir administracinės

procedūros 2.1 Partnerystė

Remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. EP ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/20135, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 5 straipsniu „Partnerystė ir daugiapakopis valdymas“:

1. Dėl partnerystės sutarties ir kiekvienos programos kiekviena valstybė narė, paisydama savo institucinės ir teisinės sistemos, užmezga partnerystės ryšius su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystėje taip pat dalyvauja šie partneriai:

a) kompetentingos miesto ir kitos valdžios institucijos; b) ekonominiai ir socialiniai partneriai; c) atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir subjektus, atsakingus už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

2. Pagal daugiapakopio valdymo principą 1 dalyje nurodytus partnerius valstybės narės įtraukia rengiant partnerystės sutartis ir pažangos ataskaitas bei rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant dalyvavimą programų stebėsenos komitetuose pagal 48 straipsnį. 3. Komisijai pagal 149 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą rengiant Europos partnerystės elgesio kodeksą (toliau – elgesio kodeksas), taip siekiant padėti valstybėms narėms ir sudaryti joms geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius, kaip numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Elgesio kodeksu nustatoma sistema, pagal kurią valstybės narės, paisydamos savo institucinės ir teisinės sistemos ir atsižvelgdamos į savo nacionalinę ir regioninę kompetenciją, įgyvendina partne-rystę. Elgesio kodekse, visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, apibrėžiami šie aspektai:

a) pagrindiniai skaidrių procedūrų principai, kurių reikia laikytis nustatant atitinkamus partnerius ir prireikus jų jungtines asociacijas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms paskirti atitinkamus reprezentatyviausius partnerius paisant savo institucinės ir teisinės sistemos; b) pagrindiniai principai ir geroji patirtis, susijusi su 1 dalyje nurodytų įvairių kategorijų atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant partnerystės sutartį ir programas, informacija, kurią reikia suteikti apie jų dalyvavimą, ir įvairiais įgyvendinimo etapais; c) geroji patirtis, susijusi su narystės stebėsenos komitetuose ir jų vidinės tvarkos taisyklių, dėl kurių atitinkamais atvejais sprendimą turi priimti valstybės narės arba programų stebėsenos komitetai, parengimu, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių; d) pagrindiniai tikslai ir geroji patirtis, susijusi su atvejais, kai vadovaujančioji institucija į kvietimų teikti pasiūlymus rengimą įtraukia atitinkamus partnerius, ir ypač geroji patirtis, įgyta siekiant išvengti galimų interesų konfliktų atvejais, kai atitinkami partneriai taip pat gali būti paramos gavėjai, taip pat patirtis, susijusi su atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant pažangos ataskaitas ir vykdant su programų stebėsena ir vertinimu susijusią veiklą, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių; e) orientacinės sritys, temos ir geroji patirtis susiję su tuo, kaip kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų naudotis ESI fondais, įskaitant techninę paramą, stiprinant atitinkamų partnerių institucinius gebėjimus, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių; f) Komisijos vaidmuo skleidžiant gerąją patirtį; g) pagrindiniai principai ir geroji patirtis, kurie padeda valstybėms narės vertinti partnerystės programos įgyvendinimą ir jos pridėtinę vertę.

5 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R1303&from=lt

17

Elgesio kodekso nuostatos jokiu būdu neprieštarauja atitinkamoms šio reglamento nuostatoms ar konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms.

4. Apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą dėl Europos partnerystės elgesio kodekso Komisija ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 18 d. vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Tuo deleguotuoju aktu nurodoma jo taikymo pradžios data negali būti ankstesnė nei jo priėmimo data. 5. Bet kokios prievolės, nustatytos valstybėms narėms šiuo straipsniu arba pagal šio straipsnio 3 dalį priimtu deleguotuoju aktu, pažeidimas nelaikomas pažeidimu, dėl kurio turi būti taikoma finansinė pataisa pagal 85 straipsnį. 6. Bent kartą per metus dėl kiekvieno ESI fondo Komisija to ESI fondo paramos įgyvendinimo klausimu konsultuojasi su partneriams Sąjungos lygmeniu atstovaujančiomis organizacijomis ir rezultatus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

EJRŽF partnerių atrankos taisyklės apibrėžtos 2014 m. rugsėjo 24 d. LR Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-646 „Dėl kompetentingų institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių, pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų atrankos į Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos stebėsenos komitetą, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos vietos plėtros strategijų atrankos komitetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2018-11-08)6, kuriuo remiantis patvirtintas „Kompetentingų institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių, pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų atrankos į Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos stebėsenos komitetą, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos projektų atrankos komitetą ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos vietos plėtros strategijų atrankos komitetą tvarkos aprašas“. Remiantis šiuo aprašu, Veiksmų programos įgyvendinimo partneriai yra: valdžios institucijos, žvejybos, akvakultūros, žuvininkystės produktų perdirbimo subsektorių atstovai, aplinkosaugos srities nevyriausybinės organizacijos (NVO), žuvininkystės sektoriuje veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančios organizacijos, Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas (ŽRVVG tinklas), ir kitos organizacijos, prisidedančios prie efektyvaus regioninės plėtros įgyvendinimo (taikoma VPS atrankos komiteto atveju). Europos Komisija rekomenduoja įtraukti šiuos ekonominius partnerius: verslo asociacijas, ypač atstovaujančias smulkiajam ir vidutiniam verslui, universitetus, tyrimų institucijas, kadangi tai yra pagrindiniai partneriai, padedantys didinti šalies konkurencingumą ir skatinti inovacijų plėtrą. Taip pat turi būti įtraukiamos ir institucijos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, ypač tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, socialinė įtrauktis, jaunimas, lyčių lygybė.

Remiantis minėto Tvarkos aprašo II skyriaus 4.1.2. punktu, siekiant užtikrinti sėkmingą pasirengimą tinkamai panaudoti 2014−2020 metų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramą, buvo nustatyti Veiksmų programos rengimo socialinių ir ekonominių partnerių (institucinių, socialinių-ekonominių, visuomeninių) atrankos kriterijai ir patvirtinti šie Veiksmų programos rengimo partneriai:

Lentelė 2.1. Veiksmų programos rengimo partneriai Partnerio tipas Partneriai

Kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos

Lietuvos savivaldybių asociacija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministerijos

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio

ministerijos (toliau – Agentūra)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija7

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija8

6 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f52d210448a11e483c6e89f9dba57fd/XxqDeqAJTJ 7 Nuo 2019 m. sausio 1 d. LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

18

Socialiniai ir ekonominiai partneriai

Asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“

„Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija“

„Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų

asociacija“

„Nacionalinė žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija“

Asociacija „Vidmarės“

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“

Žuvų ir žuvų perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“

VšĮ Europos regioninės politikos institutas

Klaipėdos universitetas

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro

Ekologijos institutas

ŽRVVG tinklas

Įstaigos ir organizacijos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, ir įstaigos, atsakingos už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Lietuvos gamtos fondas

Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f52d210448a11e483c6e89f9dba57fd/XxqDeqAJTJ

Atrenkant partnerius vadovautasi esamos praktikos, skaidrumo, nešališkumo ir veiksmingumo principais. Veiksmų programos įgyvendinimo partneriai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

Lentelė 2.2. Veiksmų programos įgyvendinimo partneriai Partnerio tipas Partneriai

Kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos

Lietuvos Respublikos ministerijos, labiausiai prisidedančios

prie Struktūrinių fondų paramos veiksmų programos ir IJP

įgyvendinimo Lietuvoje ir regioninės plėtros įgyvendinimo

Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija

Prie BŽP įgyvendinimo (duomenų rinkimo bei kontrolės ir

užtikrinimo) prisidedanti institucija

Socialiniai ir ekonominiai partneriai

Organizacijos, labiausiai atstovaujančios verslinę žvejybą

Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje

ŽRVVG tinklas

Organizacijos, labiausiai atstovaujančios verslinę žvejybą

vidaus vandenyse

Organizacijos, labiausiai atstovaujančios akvakultūros

interesams

Organizacija, labiausiai atstovaujanti žuvininkystės

produktų perdirbimo interesus

Žuvininkystės sektoriuje veikiančios mokslo ir studijų

institucijos, MTEP veiklą vykdančios organizacijos

Įstaigos ir organizacijos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, ir įstaigos, atsakingos už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą ir kitos NVO

Aplinkosaugos bei vyrų ir moterų lygių galimybių srityje

veikiančios organizacijos

Lietuvos savivaldybių asociacija

Kitos NVO, prisidedančios prie efektyvaus regioninės plėtros

įgyvendinimo Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f52d210448a11e483c6e89f9dba57fd/XxqDeqAJTJ

Taigi, EJRŽF aktualūs partneriai yra regionų ir vietos valdžios institucijos, žvejybos ir akvakultūros sektorių ir kitų subsektorių, pvz., perdirbimo sektoriaus, atstovai, socialinių partnerių sektorinės organizacijos, aplinkosaugos srities NVO, žuvininkystės sektoriuje veikiančios mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijos ir nacionaliniai arba regioniniai žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklai, pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant organizacijas, atsakingas už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą9.

8 Nuo 2019 sausio 1 d. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija 9 http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Zuvininkyste/Europos_Sajungos_parama_zuvininkystes_sektoriui2014-2020m/Strateginiai_programiniai_dokumentai/Lietuvos%20%C5%BEuvininkyst%C4%97s%20sektoriaus%202014-2020%20met%C5%B3%20veiksm%C5%B3%20programa.pdf

19

Nustatant partnerių atrankos kriterijus buvo vertinami šie aspektai:

• Aktualumas: partneriai turi būti akivaizdžiai susiję arba su žuvininkystės sektoriaus problema, kurią ketinama spręsti, arba su jos sprendimu. Aktualūs partneriai gali skirtis priklausomai nuo ES struktūrinės ir investicinės paramos proceso etapo ir sprendžiamo klausimo.

• Proporcingumas: turi būti užtikrintas visų aktualių partnerių (teritorinių, socialinių, ekonominių, nevyriausybinių organizacijų, kt.) atstovavimas.

• Atstovavimo apimtis: turėtų būti įtraukti partneriai, atstovaujantys platesniems, o ne siauresniems ir (arba) individualiems interesams.

Be partnerių, įtrauktų į Veiksmų programos projekto rengimo partnerių sąrašą, dėl Veiksmų programos projekto savo iniciatyva arba Ministerija kvietimu nuomonę turėjo galimybę išreikšti ir kitos institucijos, įmonės bei organizacijos. Rengiant Veiksmų programos projektą vyko šio dokumento atskirų dalių nuoseklus derinimas su instituciniais, socialiniais-ekonominiais, visuomeniniais partneriais.

2.1.1 Rekomendacijos

Veiksmų programoje nurodoma, kad partnerystę skatinti numatoma ir ateityje, tokiu būdu užtikrinant partneriams galimybę aktyviau ir veiksmingiau prisidėti prie Veiksmų programos įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Tikimasi, kad partnerystės principo skatinimas įsisavinant ES paramą padės užtikrinti geriausią galimą paramos panaudojimą tvariai žuvininkystės sektoriaus plėtrai ir gerovei remti. Visgi, ateityje, įgyvendinant Veiksmų programos turinį, rekomenduojama papildomai atsižvelgti ir į šios programos pareiškėjų pastabas, susijusias su partnerių tikslingumu, jų skaičiaus pagrįstumu ir biurokratinių / administracinių procedūrų, susijusių su partneryste, mažinimu.

2.2 Veiksmų programos administravimas

Institucijos, atsakingos už Veiksmų programos įgyvendinimą, valdymą ir kontrolę, paskirtos 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 907 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“. 2.1. pav. nurodyta sistemos struktūra (struktūrinė schema, kurioje nurodyti organizaciniai institucijų/subjektų, susijusių su valdymo ir kontrolės sistema, ryšiai).

20

Audito institucija Vadovaujančioji institucija Tvirtinančioji institucija

Ministerijos Vidaus audito skyrius

Ministerija

Žuvininkystės skyrius

Finansų skyrius

Teisėkūros ir atstovavimo skyrius

Ryšių su visuomene skyrius

Agentūra

Strateginio valdymo

departamento Veiklos

ataskaitų rengimo skyrius ir

Finansų ir apskaitos

departamento Ataskaitų ir

koordinavimo bei Paramos

apskaitos ir skolų valdymo

skyriai

atsakinga už Veiksmų programos

valdymo, kontrolės sistemų ir

deklaruotų išlaidų auditą ir kitų ES

reglamentuose nustatytų funkcijų

atlikimą

atsakinga už tinkamą Veiksmų programos

valdymą, įgyvendinimą ir kitų ES

reglamentuose nustatytų funkcijų atlikimą

atsakinga už išlaidų

ataskaitų ir mokėjimo

paraiškų tvirtinimą ir

teikimą EK ir kitų ES

reglamentuose nustatytų

funkcijų atlikimą

Tarpinė institucija

Agentūra

Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentas, Kontrolės departamentas, Finansų ir

apskaitos departamento Paramos apskaitos ir skolų valdymo skyriai, Finansų ir apskaitos

departamento darbuotojai, atsakingi už mokėjimus, Komunikacijos skyrius, Teisės departamento

Atstovavimo skyrius, Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyrius, Bendrųjų

reikalų departamento Viešųjų pirkimų skyrius

atsakinga už Veiksmų programos paramos paraiškų ir projektų administravimą, jų

įgyvendinimo priežiūrą ir kitų ES reglamentuose nustatytų funkcijų atlikimą

2.1. pav. Veiksmų programos administravimo institucinė struktūra Šaltinis: Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymas

Už Veiksmų programą atsakingos institucijos ir jų funkcijos. VI funkcijos detalizuotos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 8-11 punkte:

- atsako už Veiksmų programos valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo. - teikia stebėsenos komitetui pagalbą, jam atliekant savo darbą, ir informaciją, reikalingą jo funkcijoms vykdyti – pirmiausia duomenis, susijusius su Veiksmų programos įgyvendinimo pažanga, padaryta siekiant nustatytų tikslų: finansinius bei produkto rodiklių ir planuojamų rezultatų pasiekimus; - kiekvienais metais rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, teikia EK metinę įgyvendinimo ataskaitą, o Veiksmų programos pabaigoje – galutinę ataskaitą; - Agentūrai teikia informaciją, kuri yra svarbi jos funkcijoms vykdyti ir veiksmams įgyvendinti; - užtikrina viešinimą apie Veiksmų programą plačiajai visuomenei, teikiant informaciją apie ES vaidmenį įgyvendinant Veiksmų programą; - parengia ir patvirtina atitinkamas atrankos procedūras ir kriterijus, kurie: - padeda užtikrinti, kad projektu būtų prisidėta siekiant atitinkamo ES prioriteto konkrečių tikslų ir rezultato rodiklių siekimo; - yra nediskriminuojantys ir skaidrūs; - atitinka reglamento (ES) 1303/2013 7 ir 8 straipsniuose nustatytus bendruosius principus;

Stebėsenos komitetas

partnerystės principu VI sudarytas komitetas Veiksmų programos įgyvendinimo kokybei

ir pažangai stebėti

21

- Veiksmų programos finansų valdymo ir kontrolės srityje rengia valdymo ataskaitą ir metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką <...>.

VI struktūrinių padalinių funkcijos įgyvendinant Veiksmų programą pateikiamos Administravimo taisyklių 10 p.10

Agentūros funkcijos. Agentūrai perduotos funkcijos detalizuotos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 12 punkte:

- atlieka VI funkcijas, numatytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose 3 dalies c, d, e, f ir g punktuose, 4 dalies a, b, c ir d punktuose, 5 dalies a ir b punktuose VI atsakomybe; - teikia VI visą informaciją, reikalingą užtikrinti efektyvų, veiksmingą ir tinkamą Veiksmų programos valdymą, įgyvendinimą ir stebėseną bei metinėms ir paskutinei Veiksmų programos pažangos ataskaitoms parengti, taip pat su projektais susijusią informaciją, kuri būtų naudojama statistikos, vertinimo ir tyrimų tikslams; - rengia ir (arba) dalyvauja rengiant su Veiksmų programos įgyvendinimu susijusius teisės aktus, rengia ir tvirtina darbo procedūrų aprašus ir informuoja apie juos VI; - rengia ir tvirtina mokėjimo prašymų, galutinių projektų įgyvendinimo bei užbaigtų projektų metinių ataskaitų, kitų reikalingų dokumentų formas pagal atskiras Veiksmų programos priemones; - rengia ir tvirtina pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų pildomų ir teikiamų dokumentų, reikalingų paramai gauti, pildymo instrukcijas ir informuoja apie jas VI; - nustatyta tvarka skelbia kvietimus teikti paramos paraiškas, teikia galimiems pareiškėjams informaciją, kurios reikia paramos paraiškoms parengti ir pateikti, priima ir registruoja pateiktas paramos paraiškas (išskyrus Veiksmų programos priemones, kurių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta kita paramos paraiškų priėmimo tvarka); - atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus), tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų pirmumo atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, vadovaudamasi Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas VI; - priėmusi sprendimą dėl projektų atrankos arba gavusi tokį VI sprendimą, apie šį sprendimą informuoja pareiškėjus; - sudaro paramos sutartis, atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, vertina žuvininkystės projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus), tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, prireikus taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti; - siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, vertinant paramos paraiškas ir administruojant paramą, išlaidoms, kurios susijusios su naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais, kilus įtarimui dėl taikytų padidintų kainų, turi teisę atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis resursų kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o esant įtarimui dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas ar technikos ir (arba) įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos ir (arba) įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę ar esant įtarimui dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Veiksmų

10 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d88d6890b30211e486d695b7d843f736/pFzinrCHiU

22

programos priemonės tikslams – turi teisę atlikti užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties Veiksmų programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus); - paramos gavėjams išmoka paramos lėšas ir apie jas teikia ataskaitas pagal Lėšų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos Sąjungos žuvininkystės fondų priemonėms įgyvendinti išmokėjimo ir gavimo iš Europos Komisijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 3D-403 „Dėl Lėšų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos Sąjungos žuvininkystės fondų priemonėms įgyvendinti išmokėjimo ir gavimo iš Europos Komisijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lėšų išmokėjimo ir gavimo iš EK taisyklės), nustatytą tvarką; - saugo išmokėtų paramos lėšų pagrindimo dokumentus, jų tikrinimo dokumentus, užtikrina, kad šie dokumentai būtų prieinami EK ir kitų, turinčių teisę juos tikrinti, institucijų įgaliotiems asmenims; - atlieka tvirtinančiosios institucijos funkcijas, numatytas reglamento (ES) Nr. 1303/2013 126 straipsnyje; - atsižvelgdama į pateiktas paramos paraiškas ir pasirašytas paramos sutartis, rengia bei suderinusi su VI Žuvininkystės skyriumi teikia jas Finansų skyriui planuojamų patirti išlaidų iš EJRŽF ir bendrojo finansavimo lėšų prognozes dėl Veiksmų programai įgyvendinti reikalingų lėšų numatymo Lietuvos Respublikos valstybės biudžete; - dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje; - prireikus teikia pasiūlymus dėl Veiksmų programos, Taisyklių, įgyvendinimo taisyklių ir kitų su Veiksmų programa susijusių teisės aktų keitimo; - rengia ir, suderinusi su VI, tvirtina projekto priežiūros rodiklių reikšmių bei jų dydžių atitikties vertinimo tvarką, priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, paramos gavėjų, neatitinkančių paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto priežiūros rodiklių reikšmių ir priemonių, skirtų paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, tvarką; - pagal kompetenciją teikia EK auditui būtiną informaciją, atsako už pateiktos informacijos teisingumą ir patikimumą; - informuoja galimus pareiškėjus, paramos gavėjus bei socialinius partnerius apie paramos paraiškų priėmimo terminus, paramos paraiškų ir (arba) projektų vertinimą, jų administravimą, paramos paraiškų atitiktį paramos administravimą reglamentuojantiems ES ir nacionaliniams teisės aktams, paramos gavėjų įsipareigojimus, jų vykdymą, patikrinimus; - vykdo kitas šiose Taisyklėse numatytas funkcijas.

2.2.1 Rekomendacijos

Ateityje, įgyvendinant Veiksmų programos turinį, rekomenduojama papildomai atsižvelgti ir į šios programos pareiškėjų pastabas, susijusias su Veiksmų programos administravimo procedūromis – su siūlomu supaprasti Veiksmų programos administravimo modeliu.

2.3 Paramos paraiškų ir projektų administravimas

Remiantis Administravimo taisyklių 73 p., „paramos paraiškos gali būti pradėtos vertinti nelaukiant paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos. Esant tęstiniam paraiškų priėmimo terminui paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 1 mėnesį nuo jos užregistravimo Agentūroje dienos, o esant baigtiniam paraiškų priėmimo laikotarpiui – ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos, jei įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Paramos paraiškos vertinimo pabaiga laikoma paramos paraiškos vertinimo ataskaitos pasirašymo diena“.

Pažymėtina, jog remiantis Administravimo taisyklėmis, „Agentūra atlieka paramos paraiškų pirmumo atrankos vertinimą ir pasibaigus paramos paraiškų surinkimo laikotarpiui sugrupuoja paramos paraiškas pagal apskaičiuotą pirmumo atrankos balų skaičių, jeigu Veiksmų programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. Paramos paraiškų pirmumo atrankos vertinimui naudojama 100 atrankos balų sistema. Pirmumas suteikiamas paraiškai, surinkusiai didesnį pirmumo atrankos balų skaičių <...>“ (78 p.), „sugrupuotos

23

paramos paraiškos, kurioms pakanka šių Taisyklių 41 punkte nurodytame lėšų limitų įsakyme Veiksmų programos priemonei numatytos paramos sumos, yra teikiamos vertinti dėl tinkamumo skirti paramą. Jei įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad pirmumo atrankos vertinimas atliekamas po tinkamumo skirti paramą vertinimo, pirmiau atliekamas paraiškų tinkamumo vertinimas“ (80 p.).

Vadovaujantis šiomis Administravimo taisyklių nuostatomis, Agentūra negali anksčiau pradėti vertinti paramos paraiškų nelaukiant paraiškų priėmimo termino pabaigos.

Remiantis Administravimo taisyklių 74 p., „tais atvejais, kai Agentūra, atlikdama vertinimą, siunčia pareiškėjui paklausimus dėl trūkstamos informacijos pateikimo, kreipiasi į kitas institucijas dėl papildomos informacijos pateikimo, pasitelkia nepriklausomus ekspertus arba yra atliekamos patikros vietoje, paramos paraiškos vertinimas atitinkamai pratęsiamas paklausimo pareiškėjui išsiuntimo ir atsakymo gavimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo, ekspertų atliekamų vertinimo ar patikros vietoje atlikimo laikotarpiui, tačiau bendras paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius, jei įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip“.

Atsižvelgiant į faktą, jog Agentūra vertina ne tik EJŽF paraiškas, bet ir KPP, administruoja projektus, kuriems buvo skirtas finansavimas (rengia sutartis, sutarčių pakeitimus, nagrinėja prašymus), vykdo jų kasmetinę priežiūrą, analizuoja i teikia pastabas VI rengiamiems teisės aktams, todėl tam tikrais atvejais susidaro situacijos, kuomet dėl neadekvačių turimiems žmogiškiesiems resursams krūvių ar didelės darbuotojų kaitos yra neįmanoma įvykdyti Administravimo taisyklėse nustatymo 1 mėnesio termino.

Remiantis VI pateiktais paraiškų suvestiniais duomenimis, nei viena paraiška per Veiksmų programos vertinimo laikotarpį (2015-2018 m.) nebuvos pradėta vertinti iškart po paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Paraiškų vertinimo pradžios laikotarpis varijuoja nuo 3 iki 109 dienų.

Veiksmų programos vertinimo laikotarpiu (2015-2018 m.) iš gautų 308 paraiškų 44 paraiškų vertinimas užtruko ilgiau negu 3 mėnesius, iš jų 13 paraiškų po vertinimo procedūros finansavimas nebuvo skirtas. Atmetus pareiškėjui išsiuntimo ir atsakymo gavimo laiką, vertinimas vidutiniškai užtrunka apie 100 dienų (skaičiuojant tik paraiškas, vertintas ilgiau nei 3 mėnesius).

Kitos svarbios priežastys, dėl kurių užsitęsia paraiškų vertinimas, yra tai, jog pareiškėjų pateiktos paraiškos ir verslo planai neretais atvejais yra parengti nekokybiškai, neišsamūs, nepateikti visi reikiami dokumentai, todėl reikalinga paraiškas tikslinti/koreguoti, dėl ko užsitęsęs paraiškų vertinimo trukmė. Kai kuriais atvejais reikalingi išsiųsti daugiau kaip 2 paklausimus (išimtinais atvejais paklausimų skaičius trunka 5 ir daugiau kartų), todėl paraiškos vertinimas viršija Administravimo taisyklių 74 p. nurodytą paraiškos vertinimo 3 mėnesių trukmę.

Atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 72 p., „atsakymo į paklausimą pateikimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip iki 20 (dvidešimt) darbo dienų tuo atveju, kai pareiškėjas turi kreiptis į kitą (-as) instituciją (-as) ir (ar) esant tiesiogiai nuo pareiškėjo nepriklausančioms aplinkybėms. Per atsakymo į paklausimą terminą nepateikus prašomų dokumentų ar duomenų, kai paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktų ir atitinkamais dokumentais pagrįstų duomenų, viešuosiuose registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose esančių duomenų ir Agentūros turimų duomenų nepakanka paramos paraiškos vertinimui atlikti, paramos paraiška įvertinama kaip netinkama paramai gauti“. Taip pat pažymėtina, jog „pareiškėjas po paramos paraiškos užregistravimo turi teisę raštu pranešti Agentūrai apie pateiktos paramos paraiškos atšaukimą ir pateikti naują paramos paraišką kvietimo teikti paramos paraiškas metu. Pareiškėjui raštu pranešus apie pateiktos paramos paraiškos, kuri jau yra užregistruota, atšaukimą, Agentūra išregistruoja paramos paraišką jo prašymu. Į vėlesnius pareiškėjo prašymus toliau administruoti paramos paraišką neatsižvelgiama“ (65 p.).

2.3.1 Rekomendacijos

Kadangi dėl Agentūros veiklos daugiadimensiškumo, neadekvačių turimiems žmogiškiesiems resursams krūvių ir didelės darbuotojų kaitos susidaro situacijos, kuomet yra neįmanoma įvykdyti

24

Administravimo taisyklėse nustatymo 1 mėnesio termino, siūloma Administravimo taisyklėse nustatyti ilgesnį nei 1 mėnesio terminą paramos paraiškų vertinimui. Kitu atveju turėtų būti persvarstomas darbo krūvio klausimas atsižvelgiant į esamus Agentūros žmogiškuosius resursus.

Taip pat vertinga sukurti motyvacinę sistemą (konkrečiai apibrėžtas darbo krūvis, reglamentuota viršvalandžių apmokėjimo, priedų prie darbo užmokesčio sistema ir pan.) Agentūroje dirbantiems specialistams siekiant sumažinti esamą didelę darbuotojų kaitą Agentūroje. Prasminga užtikrinti ir darbuotojų profiliavimą, t. y. kad būtų paskirti darbuotojai, kurie vertintų tik Veiksmų programos priemonių pateiktas paraiškas. Papildomai prasminga numatyti Bylų vertinimo procedūrą numatant laikotarpį, per kurį paraiška turi būti paskirta vertintojams.

Remiantis Administravimo taisyklių11 71 p., „kitas paklausimas gali būti siunčiamas tik tuo atveju, jei yra gautas atsakymas iš pareiškėjo ir yra būtina patikslinti pirmajame paklausime nustatytus neatitikimus ir su tuo susijusius klausimus“, tačiau Veiksmų programos priemonių paraiškų vertinimo metu tam tikrai atvejais Agentūrai tenka siųsti 2-5, o išimtinais atvejais ir daugiau paklausimų dėl paraiškų patikslinimo, Agentūra ypatingai planuojant kitų programų administravimą, prasminga svarstyti ir esant poreikiui apibrėžti galimų paklausimų skaičiaus ribas.

2.4 Komunikacija ir viešinimas

Kaip minėta 2.2. skyriuje, vadovaujančioji institucija, taigi – Ministerija, yra atsakinga už informacijos apie Veiksmų programą viešinimą plačiajai visuomenei12. Įgyvendinant viešinimo veiklą vadovaujančioji institucija atsakinga už Veiksmų programos įgyvendinimo pradžios paskelbimą, ES vaidmens įgyvendinant Veiksmų programą bei ES įnašo, skirto jai įgyvendinti, teikiamų finansinių galimybių viešinimą, Veiksmų programos įgyvendinimo ir pasiekimų viešinimą. Agentūra yra atsakinga už galimų pareiškėjų, paramos gavėjų ir visuomenės informavimą bei konsultavimą apie galimybes gauti paramą pagal Veiksmų programos priemones ir informacijos projektus viešinimą.

Kaip nurodoma Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašyme, plati informavimo kampanija apie Veiksmų programą, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, numatoma vykdyti paskelbiant apie Veiksmų programos įgyvendinimo pradžią. Ne mažiau kaip dvi informavimo kampanijos pasitelkiant žiniasklaidos priemones, organizuojant konferencijas, informacinius renginius ir pan. numatomos Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu, kurių metu populiarinamos finansavimo galimybės, pristatoma strategija, pagal kurią įgyvendinama Veiksmų programa, pristatomi Veiksmų programos įgyvendinimo rezultatai ir pan.

Informavimo ir viešinimo veiksmus koordinuoja Ministerija. Tuo tikslu gali būti sudaroma Veiksmų programos informavimo ir viešinimo veiklų koordinavimo darbo grupė (toliau ‒ darbo grupė), kurią sudaro Ministerijos ir Agentūros atstovai ir prireikus kitų institucijų atstovai. Darbo grupė veikia pagal patvirtintą darbo grupės reglamentą. Į darbo grupės posėdžius gali būti kviečiami partneriai, kitų institucijų atstovai.

Ministerija parengia darbo grupės darbo reglamentą ir, suderinusi su darbo grupe, jį patvirtina.

Darbo grupės darbo reglamente turi būti nustatyta:

1. funkcijų, susijusių su viešinimu ir informavimu, paskirstymas Ministerijai ir Agentūrai; 2. darbo grupės posėdžių organizavimas ir dokumentavimas; 3. Veiksmų programos informavimo ir viešinimo metinio plano rengimas, įgyvendinimas, įgyvendinimo

priežiūra; 4. kitos su informavimo ir viešinimo veikla susijusios nuostatos.

11 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d88d6890b30211e486d695b7d843f736/asr 12 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymas

25

Pareiškėjams, paramos gavėjams, socialiniams ir ekonominiams partneriams, visuomenei aktuali informacija apie teikiamą EJRŽF paramą ir Veiksmų programos įgyvendinimą skelbiama tinklalapiuose www.nma.lt ir http://zum.lrv.lt/.

Agentūra pagal kompetenciją tinklalapyje www.nma.lt skelbia ir reguliariai atnaujina šią informaciją apie:

1. Veiksmų programą, šias Taisykles, įgyvendinimo taisykles; 2. dokumentų formas; 3. kvietimus teikti paramos paraiškas; 4. paramos gavėjų sąrašus; 5. informaciją apie projektus reglamento (ES) Nr. 508/2014 V priede nustatyta tvarka; 6. planuojamus renginius; 7. informacija apie aktualius ir dažniausiai užduodamus klausimus; 8. kitą svarbią ir aktualią informaciją.

Ministerijos Ryšių su visuomene skyrius tinklalapyje http://zum.lrv.lt/ skelbia ir reguliariai atnaujina šią informaciją:

1. reglamentus, Veiksmų programą, šias Taisykles, įgyvendinimo taisykles; 2. kitus ES ir nacionalinius teisės aktus, strateginius dokumentus, EK gaires, rekomendacijas,

išaiškinimus ir pan., susijusius su EJRŽF parama; 3. informaciją apie priimtus sprendimus skirti paramą, kai sprendimą priima Ministerija; 4. nuorodą į Agentūros tinklalapį; 5. kitą svarbią ir aktualią informaciją.

Informacija turi būti paskelbta ne vėliau nei per 10 darbo dienų nuo informacijos atsiradimo ar įsigaliojimo (jei numatyta) dienos.

Ministerija apie įgyvendintas informavimo ir viešinimo priemones informuoja stebėsenos komitetą.

Paramos gavėjams taikomi suteiktos paramos viešinimo reikalavimai nustatomi įgyvendinimo taisyklėse.

Agentūra, kaip tarpinė institucija, yra atsakinga už:

1. Konsultavimą ir informacijos teikimą elektroninėmis priemonėmis apie Veiksmų programoje numatytas galimybes finansavimui gauti: galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, įstaigoms, kurios atstovauja pilietinę visuomenę, ypač tokiose srityse kaip aplinkosauga, vyrų ir moterų lygybės skatinimas.

2. Informacijos pateikimą bendrame Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI) viešinimui skirtame internetiniame tinklalapyje ar portale (pagal nustatytus informavimo ir viešinimo reikalavimus):

2.1. Veiksmų programos santraukos paskelbimą;

2.2. informacijos potencialiems paramos gavėjams apie galimybes gauti paramą (teisės aktai, reglamentuojantys paramos teikimo tvarką, sąlygas ir reikalavimus, paraiškų administravimo tvarką bei trukmę, atrankos kriterijai, planuojami ir vykstantys kvietimai teikti paramos paraiškas, kontaktinė informacija, kur galima kreiptis paramos teikimo klausimais ir kita svarbi informacija).

3. Informacijos paskelbimą bendrame ESI fondų viešinimui skirtame internetiniame tinklalapyje ar portale arba Veiksmų programos svetainėje, į kurią galima patekti iš bendro ESI fondų viešinimui skirto internetinio tinklalapio ar portalo:

3.1. Veiksmų programos įgyvendinimo pasiekimai;

26

3.2. veiksmų sąrašas (CSV arba XML formatu), kuriame pateikiama informacija apie paramos gavėjus, informacija apie projektus, ES įnašas, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 508/2014 reglamento (EJRŽF reglamentas) V priede:

3.2.1. įgyvendintų projektų pavyzdžiai bei įgyvendinti projektai, skirti investicijoms į inovacijas;

3.2.2. speciali informacija dėl veiklų, vykdomų pagal EJRŽF reglamento 26, 39, 47, 54 ir 56 str.

Siekiant kuo plačiau paskleisti informaciją apie Veiksmų programą, apie galimybes gauti paramą įgyvendinant informavimo ir viešinimo priemones bus siekiama įtraukti ir partnerius, Europos informacijos centrus, taip pat šalyje veikiančią EK atstovybę.

Paramos gavėjams taikomi gautos paramos projektams įgyvendinti viešinimo reikalavimai nustatyti Suteiktos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą viešinimo taisyklėse, patvirtintose 2016 m. vasario 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-89 „Dėl suteiktos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą viešinimo taisyklių patvirtinimo“.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3D-91 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo žemės ūkio ministerijos žuvininkystės departamente tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Veiksmų programos administravimo Žuvininkystės departamente tvarkos aprašas) XV skyriuje nustatyta Informacijos apie veiksmų programos priemonių įgyvendinimą skelbimo tvarka. Už informacijos paskelbimą Ministerijos interneto svetainėje yra atsakingi ES paramos skyriaus tarnautojai pagal jiems paskirtas veiksmų programos priemones. Atitinkami ES paramos skyriaus tarnautojai:

1. parengia ir išsiunčia laišką interneto svetainės administratoriui su informacija ir tiksliomis nuorodomis, kurioje svetainės dalyje informaciją reikia paskelbti ir ką pašalinti (jei anksčiau skelbta informacija yra nebereikalinga). Prireikus, nurodo naują svetainės dalį, kurioje reikia skelbti informaciją;

2. prireikus, detales tikslina, derina su interneto svetainės administratoriumi; 3. patikrina, ar informacija paskelbta.

2016 m. sausio 18 d. Veiksmų programos Stebėsenos komiteto sprendimu (2016 m. vasario 15 d. protokolas Nr. 8D-78) patvirtinta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos viešinimo strategija, kurioje nurodoma, kad vykdant viešinimo ir informavimo veiksmus bus siekiama kiekvienai tikslinei grupei tinkamu laiku ir tinkamiausia forma pateikti aktualią ir patikimą informaciją. Pagrindinės strategijos tikslinės grupės yra: galimi ir esami pareiškėjai, paramos gavėjai, bei antroji tikslinė grupė – plačioji visuomenė. Be pagrindinių tikslinių grupių minėtame dokumente taip pat yra nurodytos papildomos tikslinės grupės, kurios išskiriamos siekiant gerinti pagrindinių tikslinių grupių informuotumą, tai:

• socialiniai ir ekonominiai partneriai; • žiniasklaida; • vietos valdžios atstovai; • centrinės valdžios atstovai; • Europos informacijos biuras ir EK atstovybė Lietuvoje; • kitos tikslinės grupės.

Minėtoje strategijoje taip pat pabrėžiamas siekis, kad sistemingas informavimas apie Veiksmų programos įgyvendinimą tinkamu lygmeniu, naudojant įvairias informavimo ir viešinimo formas bei metodus, prisidėtų prie efektyvaus ir kokybiško Veiksmų programos įgyvendinimo, skatintų žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą, užtikrintų tvarios žuvininkystės plėtrą ir prisidėtų prie bendruomenių plėtros. Informavimo ir viešinimo veiklomis, orientuotomis į papildomas tikslines grupes siekiama sudaryti sąlygas geriau informuoti pagrindines tikslines grupes.

27

2.2. pav. Viešinimo kanalai Šaltinis: Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos viešinimo strategija

Pagrindinis minėtos strategijos tikslas yra užtikrinti, kad 2014–2020 metų programiniu laikotarpiu suinteresuotos grupės laiku gautų tikslią ir išsamią informaciją apie EJRŽF teikiamas galimybes, užtikrinti pakankamą EJRŽF suteikiamų galimybių žuvininkystės sektoriui matomumą ir žinomumą ir viešinti ES vaidmenį įgyvendinant Veiksmų programą.

Viešinimo strategija yra įgyvendinama sudarant metinius informavimo ir viešinimo veiksmų planus, kuriuose nurodomi: numatytos informavimo ir viešinimo priemonės, jų tikslai ir turinys, įgyvendinimo terminai, tikslinės grupės; priemones vykdančios institucijos, stebėsenos ir vertinimo rodikliai bei priemonėms skirtas finansavimas. Už plano rengimą yra atsakinga Ministerija, kuri plano projektą derina su Agentūra. Planą įgyvendina Ministerija ir Agentūra. Ateinančių metų planas kasmet parengiamas ne vėliau nei iki einamųjų metų pabaigos. Planas yra tvirtinamas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymo komitete, apie tai informuojant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komitetą.

Žemiau pateikiamas informavimo ir viešinimo apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos priemones 2016-2018 m. planų įgyvendinimas.

Lentelė 2.3. Informavimo ir viešinimo apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos priemones 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. planų įgyvendinimo rezultatai

2016 m.

Informavimo priemonė

Lėšos, EUR Stebėsenos ir

vertinimo rodikliai Pasiekta Vykdytojai

Viešinimas internetiniuose portaluose

20 000

Informacinių straipsnių interneto portaluose skaičius – 15 vnt.

16 vnt. Ministerija

5 950 Straipsnių interneto portaluose skaičius – 4 vnt.

Agentūra

Viešinimas televizijos kanaluose

25 000 Rubrikų televizijos laidose skaičius – 2 – 3 vnt., transliuotų

0 vnt. Ministerija

28

sekundžių kiekis – vienai rubrikai – nuo 120 iki 180 sekundžių.

Viešinimas radijo stotyse

5 000

Rubrikų radijo laidose skaičius – 3 – 4 vnt., transliuotų radijuje sekundžių kiekis vienai rubrikai – 540 – 720 sekundžių.

0 vnt. Ministerija

Viešinimas spaudoje

8 000 Straipsnių spaudoje skaičius – 6 vnt.

19 vnt. Ministerija

33 850

Straipsnių spaudoje skaičius – 7 vnt.; kvietimų teikti paraiškas spaudoje skaičius – 10 vnt.

Agentūra

Parodos 9 000

Dalyvavimas vienoje tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2016“

1 vnt. Ministerija

Konferencijos, seminarai ir kiti renginiai, susiję su viešinimu

13 000 Organizuotų renginių skaičius – 3 vnt.

6 vnt. Ministerija

12 800 Renginių skaičius – 12 vnt.

Agentūra

Viešinimo akcijos 7 000 Viešinimo akcijų skaičius – 1 vnt.

0 vnt. Ministerija

Informacinės priemonės

8 000 Leidinių skaičius – 7 skirtingo tipo leidiniai.

2 vnt. Ministerija

3 460 Leidinių skaičius – 1 vnt.

Agentūra

ERŽF ženklu paženklintos viešinimo priemonės

12 000 Priemonių skaičius – 3000 vnt.

600 vnt. Ministerija

8 000 Vienas mobilus stendas – 1 vnt.

1 vnt. Ministerija

1 940

Reklaminių priemonių skaičius – 3 skirtingo tipo reklaminės priemonės.

Agentūra

Studijos, tyrimai, socialinės apklausos, viešinimo akcijos

3 000 Apklausų sk. – 1 vnt. 1 vnt. Ministerija

2017 m.

Informavimo priemonė

Lėšos, EUR Stebėsenos ir

vertinimo rodikliai Pasiekta Vykdytojai

Viešinimas internetiniuose portaluose

20 000

Informacinių straipsnių interneto portaluose skaičius – 15 vnt.

28 vnt. (18 vnt.–vid. svet. 10 vnt, išorė)

Ministerija

Viešinimas televizijos kanaluose

25 000

Rubrikų televizijos laidose skaičius – 2 – 3 vnt., transliuotų sekundžių kiekis – vienai rubrikai – nuo 120 iki 180 sekundžių.

0 vnt. Ministerija

Viešinimas radijo stotyse

5 000 Rubrikų radijo laidose skaičius – 3 – 4 vnt.,

1 vnt. Ministerija

29

transliuotų radijuje sekundžių kiekis vienai rubrikai – 540 – 720 sekundžių.

Viešinimas spaudoje 8 000 Straipsnių spaudoje skaičius – 6 vnt.

15 vnt. Ministerija

Konferencijos, seminarai ir kiti renginiai, susiję su viešinimu

13 000 Organizuotų renginių skaičius – 10 vnt.

10 vnt. Ministerija

5 078 Renginių skaičius – 2 vnt.

1 vnt. Agentūra

Viešinimo akcijos 6 000 Viešinimo akcijų skaičius – 1 vnt.

1 vnt. Ministerija

Informacinės priemonės

6 000 Leidinių skaičius – 7 skirtingo tipo leidiniai.

0 vnt. Ministerija

1 822 Tekstų skaičius – 4 vnt.

0 vnt. (įdiegtas ŽRVVG žemėlapis)

Agentūra

ERŽF ženklu paženklintos viešinimo priemonės

10 000 Priemonių skaičius – 2000 vnt.

2180 vnt. Ministerija

4 822

Reklaminių priemonių skaičius – 4 skirtingo tipo reklaminės priemonės.

2 skirtingos priemonės (300 vnt. )

Agentūra

Studijos tyrimai, socialinės apklausos, viešinimo akcijos

3 000 Apklausų sk. – 1 vnt. 0 vnt. Ministerija

2018 m.

Informavimo priemonė

Lėšos, EUR Stebėsenos ir

vertinimo rodikliai Išleista lėšų, EUR / Pasiektas rodiklis

Vykdytojai

Viešinimas internetiniuose portaluose

8 000

Informacinių straipsnių interneto portaluose skaičius – 15 vnt.

8314,91 / 24 vnt. (10 vnt. vid. svet.; 14 vnt. išorinėse)

Ministerija

Viešinimas televizijos kanaluose

20 000

Rubrikų televizijos laidose skaičius – 2 – 3 vnt., transliuotų sekundžių kiekis – vienai rubrikai – nuo 120 iki 180 sekundžių.

0 / 0 vnt. Ministerija

Viešinimas radijo stotyse

2 000

Rubrikų radijo laidose skaičius – 1 – 2 vnt., transliuotų radijuje sekundžių kiekis vienai rubrikai – 180 – 360 sekundžių.

0 / 0 vnt. Ministerija

Viešinimas spaudoje

17 000 Straipsnių spaudoje skaičius – 15 vnt.

12 903,17 / 19 vnt. Ministerija

12 247 (9275 spaudoje ir 2972 internete)

Kvietimų teikti paraiškas spaudoje skaičius – 8 vnt.

10 358,63 / 21 vnt. Agentūra

Konferencijos, seminarai ir kiti renginiai, susiję su viešinimu

10 000 Organizuotų renginių skaičius – 10 vnt.

4145,53 / 6 vnt. Ministerija

2 539 Renginių skaičius – 1 vnt.

0 / 0 vnt. Agentūra

Agro Balt paroda 8000 Renginių skaičius – 1 vnt.

7577,35 / 1 vnt. Ministerija

Informacinės priemonės

5 000 Leidinių skaičius – 7 skirtingo tipo leidiniai.

1600,83 / 3 vnt. Ministerija

30

1 822 Tekstų skaičius – 4 vnt.

0 / 0 vnt. Agentūra

ERŽF ženklu paženklintos viešinimo priemonės

7 000 Priemonių skaičius – 2000 vnt.

2 175 / 200 vnt. Ministerija

769

Reklaminių priemonių skaičius – 2 skirtingo tipo reklaminės priemonės.

769 / 2 tipų reklamos priemonės

Agentūra

Studijos tyrimai, socialinės apklausos, viešinimo akcijos

3 000 Apklausų sk. – 1 vnt. 0 / 0 vnt. Ministerija

Šaltinis: sudaryta remiantis Ministerijos pateiktais duomenimis

2.4.1 Rekomendacijos

Atlikus Veiksmų programos viešinimo ir komunikacijos strategijos analizę bei apžvelgus informavimo ir viešinimo apie Veiksmų programos priemones 2016-2018 m. planų įgyvendinimo rezultatus papildomų rekomendacijų nėra nustatyta, kadangi viešinimas apima visas įmanomas viešinimo priemones, yra nukreiptas į tikslines Veiksmų programos grupes bei kasmet, pagal poreikius yra atnaujinamas.

2.5 Išvados

Veiksmų programos įgyvendinimas grindžiamas daugiapakopio valdymo ir partnerystės principais atsižvelgiant į Partnerystės elgesio kodekso nuostatas. Įgyvendinant Veiksmų programą numatyti Veiksmų programos rengimo ir įgyvendinimo partneriai, kuriuos abiem atvejais galima suskirstyti į tris grupes: 1) kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos (LRV kanceliarija, ministerijos, Agentūra, Žuvininkystės tarnyba, savivaldybių asociacija), 2) socialiniai ir ekonominiai partneriai (ŽRVVG tinklas, žuvininkystės sektoriaus asociacijos, labiausiai atstovaujančios akvakultūros įmonių interesus, žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių interesus, verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje/Baltijos jūros pakrantėje vykdančių įmonių interesus, žuvininkystės sektoriuje veikiančios mokslo ir studijų institucijos, ir kt.) ir 3) įstaigos ir organizacijos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, ir įstaigos, atsakingos už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą (LGKT, įvairios NVO ir kt.).

Veiksmų programos administravimą vykdo Vykdančioji institucija (Ministerija) ir Tarpinė institucija (Agentūra), kurių funkcijos detalizuotos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-75 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“. Paramos paraiškų ir projektų pagal Veiksmų programą administravimas priskiriamas Agentūrai, tačiau esminė problema, jog Paraiškų ir projektų administravimo procedūros viršija Administravimo taisyklėse numatytą laikotarpį, t. y. užsitęsia vertinimas tiek dėl vidinių (Agentūros darbuotojų kaitos, neracionalaus darbo krūvio ir kt.), tiek dėl išorinių (nekokybiškai parengtos pareiškėjų paraiškos, užsitęsęs trūkstamos informacijos ir dokumentų pateikimas ir kt.) veiksnių, todėl šis Veiksmų programos įgyvendinimo aspektas turėtų būti tobulinamas.

31

3 Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo eiga (Veiksmų

programos įgyvendinimas pagal konkrečius tikslus, rezultato

rodiklius)

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programa 2014–2020 m. – dokumentas, numatantis priemones, kurios finansuojamos iš EJRŽF ir nacionalinio biudžeto 2014 –2020 m. laikotarpiu siekiant išspręsti pagrindines Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemas, skatinant sektoriaus plėtrą, didinant jo konkurencingumą, užtikrinant ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialinį tvarumą, žuvų, išteklių apsaugą ir atsikūrimą.

Įgyvendinant Veiksmų programą, visų pirma, siekiama skatinti ilgalaikėje perspektyvoje tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą. Tokiu būdu Veiksmų programos lėšomis bus prisidedama prie visapusiško – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu – tvarumo užtikrinimo žuvininkystės sektoriuje, prie žuvininkystės produktų pasiūlos didėjimo tuo pačiu metu išsaugant žuvų išteklius ir ateities kartoms. Įgyvendinant Veiksmų programą taip pat bus skatinama nuo žuvininkystės veiklos priklausančių regionų plėtra, bus prisidedama prie „Europa 2020“ strategijos tikslų įgyvendinimo ir ES BŽP ir IJP tikslų įgyvendinimo.

Veiksmų programa siekiama įgyvendinti EJRŽF numatytus SP ir prisidėti prie skirtingų žuvininkystės subsektorių vystymo ir plėtros. Atitinkamai pagal EJRŽF reglamente nustatytus SP 2014−2020 m. laikotarpiu paramą Veiksmų programoje numatoma skirstyti prioretizuojant žuvininkystės subsektorius.

Esant ribotiems natūraliems žuvų ištekliams ir atitinkamai ribotoms Lietuvai skiriamoms žvejybos jūrų vandenyse galimybėms, pagrindinis dėmesys 2014−2020 metų programinio laikotarpiu bus skiriamas akvakultūrai. BŽP reformos kontekste akvakultūra ir ES mastu įgauna vis didesnę reikšmę, kadangi ji gali padėti įgyvendinti bendrą tikslą – aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvariu būdu sumažinti ES suvartojamo ir sužvejojamo jūros produktų kiekio skirtumą. Atsižvelgdama į akvakultūros subsektoriaus svarbą, Lietuva siekia prisidėti tvarios akvakultūros plėtros ir akvakultūros priemonėms planuoja skirti didžiausią paramos dalį.

Veiksmų programos priemonių įgyvendinimas padės pasiekti Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tikslų 2014–2020 metams, kurie yra nustatyti LR žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-393 patvirtintame Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros2014–2020 metais plane (toliau – Akvakultūros plėtros planas). Akvakultūros plėtros planas buvo parengtas atsižvelgiant į atliktų Lietuvos akvakultūros sektoriaus studijų rezultatus. Vadovaujantis Lietuvos akvakultūros sektoriaus esamos situacijos, bendrų tendencijų bei galimybių analize, Akvakultūros plėtros plane yra nustatyti Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tikslai, veiklos kryptys ir uždaviniai, siekiant paskatinti perspektyvių vertingųjų žuvų rūšių auginimo gamybinių pajėgumų plėtrą, užtikrinti akvakultūros įmonių efektyvesnę veiklą ir kurti didesnę akvakultūros produkcijos pridėtinę vertę.

Žvejybos subsektoriuje reikalingos investicijos į pridėtinės sugautų žuvų vertės kūrimą, vandens išteklių išsaugojimą, energijos naudojimo atžvilgiu žvejybos laivų efektyvumo didinimą, nepageidaujamos priegaudos panaudojimą. Taip pat žvejybos subsektoriui reikalinga uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūros plėtra, siekiant suteikti žvejybos laivams reikalingas paslaugas.

Veiksmų programos priemonėmis numatoma skatinti socialinę sanglaudą ir didinti bendruomenių vaidmenį kuriant socialinę gerovę regionuose. Bus remiamas darbo vietų kūrimas, veiklų įvairinimas žuvininkyste besiverčiančiose bendruomenėse. Skatinamas bendruomeniškas požiūris į tvarią žuvininkystės plėtrą. Šis požiūris taip pat susijęs su paveldo puoselėjimu, kuris tampa svarbiu vietos plėtros stimulu ir privalumu.

Rinkodaros ir perdirbimo subsektoriuje planuojama remti veikiančių GO gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, kompensuoti jų vykdomo sandėliavimo išlaidas. Gamybos ir prekybos planai padės GO planuoti savanorių veiklą ir siekti joms nustatytų tikslų, o prekybos strategija, kuri yra sudėtinė gamybos ir

32

prekybos planų dalis, leis priderinti GO narių produktų kiekybinę ir kokybinę pasiūlą prie rinkos paklausos. Taip pat Veiksmų programos priemonėmis planuojama skatinti žuvų perdirbimo plėtrą ir rinkodaros veiklas, tokias kaip rinkų paieška, atsekamumas, reklamos kampanijos (įgyvendinamas ne per GO gamybos ir prekybos planus).

Naujoms Veiksmų programos lėšomis remiamoms sritims – kontrolei, duomenų rinkimui, sandėliavimui ir integruotai jūrų politikai – planuojama skirti Lietuvai EK rekomenduotas paramos sumas. BŽP įgyvendinimui skirtos sritys (duomenų rinkimas ir kontrolė) Lietuvoje gerai išplėtotos ir leidžia pasiekti aukštą duomenų surinkimo lygį ir patikimumą bei užtikrinti efektyvią nuolatinę žvejybos kontrolę. Vis dėl to šioms sritims reikalingas nuolatinis dėmesys, kadangi tenka prisitaikyti prie kintančių kontrolės reikalavimų, be to, tikslinga siekti dar didesnio surinktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programa 2014–2020 m. tiesiogiai siejasi su Lietuvos akvakultūros sektoriaus 2014-2020 m. planu, kurio tikslas – viešąja parama užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir dinamišką akvakultūros sektoriaus plėtrą, kuri sudarytų pagrindą tvarios ir konkurencingos tradicinių ir naujų rūšių produkcijos gamybai, tenkintų Lietuvos ir eksporto poreikius gyviems, šviežiems ir perdirbtiems žuvų produktams. Planą sudaro trys veiklos kryptys.

Pirmoji Plano veiklos kryptis tikslui pasiekti – esamo akvakultūros sektoriaus gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas ir stiprinimas, produkcijos asortimento išplėtimas taikant „draugiškas aplinkai“ technologijas. Pirmosios Plano veiklos krypties uždaviniai:

• plėsti akvakultūros įmonių gamybos potencialą, produkcijos asortimentą, panaudojant naujas, aplinkai nekenksmingas ir saugias technologijas bei modernizuoti esamų akvakultūros įmonių techninę bazę; • skatinti akvakultūros įmones įvairinti veiklą; • plėsti žuvų auginimą remiant naujas specializuotas įmones bei veikiančias akvakultūros įmones (atvirose aikštelėse ir uždarose patalpose), prioritetą teikiant vaivorykštinių upėtakių ir eršketinių žuvų auginimui; • skatinti didinti tvenkinių akvakultūros įmonių produktyvumą, plečiant paklausių žuvų produkcijos auginimą polikultūros sąlygomis; • skatinti plėsti žuvų inkubatorių su jauniklių paauginimo iki gyvybingų stadijų (mailiaus, šių metukų, metinukų) pajėgumus; • skatinti didinti akvakultūros sektoriaus įmonių energijos vartojimo efektyvumą.

Antroji Plano veiklos kryptis tikslui pasiekti – akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas įsisavinant ir plėtojant paklausiausios rinkoje produkcijos gamybos technologijas ir skatinant eksportą. Antrosios Plano veiklos krypties uždaviniai:

• skatinti panaudoti upėtakių, eršketinių žuvų, starkių, europinių šamų, tilapijų, vėžiagyvių ir kitų rinkoje paklausių rūšių veisimo ir auginimo inovacines technologijas pratekančiose ir uždarosiose akvakultūros sistemose; • skatinti savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimą akvakultūros įmonėse, kurti ir panaudoti naujas žuvų perdirbimo technologijas konkurencingos produkcijos gamybai; • skatinti gamintojų organizacijas pristatyti pažangiausią akvakultūros įmonių produkciją ir pasiekimus tarptautinėse ir vietos parodose, mugėse ir kituose viešinimo renginiuose; • skatinti akvakultūros produkcijos gamintojų organizacijų ir susijusių įmonių gamybinį bendradarbiavimą; • skatinti iniciatyvas panaudoti užsienio akvakultūros patirtį stambiai (1000–1500 t gamybinio pajėgumo) UAS technologijomis paremtai įmonei įsisteigti.

Trečioji Plano veiklos kryptis tikslui pasiekti – akvakultūros sektoriui reikalingų paslaugų sukūrimas, žinių ir praktikų tobulinimas bei dalinimasis. Trečiosios Plano veiklos krypties uždaviniai:

• sustiprinti Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus žmogiškuosius išteklius akvakultūros srityje;

33

• užtikrinti akvakultūros sektoriaus įmonių aptarnavimą, naujų akvakultūros technologijų diegimą ir pritaikymą pasitelkiant gamybinę akvakultūros technologijų, hidrochemijos ir ichtiopatologijos laboratoriją; • bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, įgyvendinančiomis akvakultūros specialistų rengimo programas, ir akvakultūros asociacijomis, siekiant efektyvesnės jų veiklos; • užtikrinti akredituotų specialistų konsultacijas akvakultūros įmonėms naujų ir perspektyvių žuvų rūšių gamybos plėtros srityse; • pagerinti mokslinės-techninės bei rinkų informacijos sklaidą akvakultūros įmonėms; • užtikrinti Žemės ūkio ministerijos ir jos Žuvininkystės departamento bei pavaldžių institucijų glaudų bendradarbiavimą akvakultūros srityje su akvakultūros sritį administruojančiomis kaimyninių ES ir kitų valstybių analogiškomis institucijomis.

I Sąjungos prioritetui suformuluoti 5 konkretūs tikslai:

• Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą; • Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas; • Žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas; • Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas; • Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui.

I Sąjungos prioriteto priemonės pateikiamos 3.1. lentelėje.

Lentelė 3.1. I SP priemonės, jų tikslai, remiamos veiklos Priemonė Konkretus tikslas Remiamos veiklos

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, ar saugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas (veiklos sritis „Žuvų praėjimo takų įrengimas ir atkūrimas“)

Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas; Prisidėjimas prie BŽP prioritetų ir pagrindinio siekio – žuvininkystės valdymo, kuriuo būtų ilgam užtikrintas išteklių dauginimasis ir didelis laimikis; Prisidėjimas prie ES tarpinstitucinio principo įgyvendinimo – „darnus vystymasis“, kuriuo siekiama klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos skatinant darnų išteklių naudojimą įgyvendinant BŽP reglamente numatytas išsaugojimo priemones.

Stacionarių ar kilnojamų įrenginių statymas, modernizavimas ar įrengimas, siekiant apsaugoti ar plėtoti vandens išteklius, atstatyti vidaus vandenų telkinius, įrengiant ir atkuriant nerštavietes, migracijos kelius; „Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymu, atkūrimu ir stebėsena, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimas; Dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama apsaugoti ar plėtoti vandens ištekliu.

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos

Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas; Prisidėjimas prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

▪

Parama išsaugojimo Prisidėjimas prie ES BŽP prioritetų ir Tiesioginis europinių ungurių išteklių

34

priemonių rengimui ir įgyvendinimui“ (veiklos sritis „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“)

pagrindinio siekio – žuvininkystės valdymo, kuriuo būtų ilgam užtikrintas išteklių dauginimasis ir didelis laimikis. Taip pat siekiama pagrindinio tikslo – ne vėliau kaip iki 2020 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. Prisidėjimas prie ES horizontalaus principo įgyvendinimo – „darnus vystymasis“, kuriuo siekiama klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos skatinant darnų išteklių naudojimą įgyvendinant BŽP reglamente numatytas išsaugojimo priemones.

atkūrimas, apsauga, europinių ungurių išteklių būklės ir antropogeninio poveikio europinių ungurių ištekliams tyrimas ir vertinimas; Europinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumo Lietuvoje įvertinimas, kaip numatyta UVP.

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas

Žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.

Investavimas, skirtas sugautų žuvų pridėtinei vertei didinti (visų pirma perdirbant (bet kokiu būdu paruošiant pateikiamą produktą), vykdant rinkodarą ir (ar) tiesioginę prekybą)) ir (ar) kokybei išsaugoti, pagerinti, taip pat veiklai, skirtai nepageidaujamos priegaudos panaudojimui; Inovacinės investicijos į laivus siekiant išsaugoti sužvejotos žuvies vartojamąsias savybes ir (arba) gerinti kokybę.

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis

Prisidėjimas prie ES bendrosios žuvininkystės politikos prioritetų ir konkretaus įgyvendinimo tikslo – žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą; Prisidėjimas prie ES horizontalaus principo įgyvendinimo – „darnus vystymasis“, kuriuo siekiama klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos skatinant darnų išteklių naudojimą įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 pirmoje antraštinėje dalyje numatytas išsaugojimo priemones.

Investavimas į įrangą ir įrankius gerinant žvejybos įrankių atrankumą (selektyvumą) dydžio arba rūšių atžvilgiu, siekiant panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos žuvų išteklių priegaudos ir (arba) ją mažinant arba tvarkant nepageidaujamą priegaudą; Investavimas į įrangą, įrankius, kuriais ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui; Investavimas į įrangą, įrankius, kuriais apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB, jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių atrankumas ir, jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams.

Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms

Prisidėjimas prie ES bendrosios žuvininkystės politikos prioritetų ir konkretaus įgyvendinimo tikslo – žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas; Prisidėjimas prie ES horizontalaus principo įgyvendinimo – „Darnus vystymasis“, kuriuo siekiama klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, skatinant darnų išteklių naudojimą ir įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 pirmoje antraštinėje dalyje numatytas išsaugojimo priemones.

Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, numatyto Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, kūrimas ir diegimas.

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į

Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir

Investicijos į laivą ir žvejybos įrankius, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos

35

laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis

žinių perdavimo gerinimui. laivų energijos vartojimo efektyvumą; Investicijos į energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas; Tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis.

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas

Technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimas; Žinių perdavimo gerinimas.

Žvejybos laivo (-ų) variklio (-ių) pakeitimas.

Mokslininkų ir žvejų partnerystės

Technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimas; Žinių perdavimo gerinimas.

Remiamos veiklos, skirtos skatinti mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis, sprendžiant aktualias žvejybos sektoriaus problemas, kaip numatyta Reglamento (ES) 508/2014 28 straipsnyje – taikomieji moksliniai tyrimai, vykdomi pagal jungtinės veiklos sutartis, taip pat su minėtais tyrimais susiję: ➢ duomenų rinkimas ir tvarkymas; ➢ bandomieji projektai; ➢ žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaida,

seminarai ir geriausia praktika. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą

Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.

Siekiant gerinti iškraunamų produktų kokybę, kontrolę ir atsekamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir gerinti saugą ir darbo sąlygas – pagal Priemonę remiamas iškrovimo vietų infrastruktūros gerinimas, įskaitant investicijas į atliekų ir jūrų šiukšlių surinkimo įrenginius (pastaba: parama neteikiama naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statybai).

Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą.

Pagal Priemonę remiamos investicijos į iškrovimo vietas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti įpareigojimą iškrauti visą sužvejotą laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą, taip pat suteikti pridėtinės vertės nepakankamai naudojamoms sužvejoto laimikio dalims (pastaba: parama neteikiama naujų uostų, naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statybai).

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones

Lentelė 3.2. I SP produkto rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu* Konkretus

tikslas Produkto rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Produkto rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Žvejybos 1.4 - Išsaugojimo priemonėms, Vnt. 9,0013 - - 1,00 - -

13 padaryta techninė klaida kurią keičiant VP reiktų atitaisyti į siekiamą reikšmę lygią 1,00

36

poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą

žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimui ir žvejybos suderinimui su rūšių apsauga skirtų projektų skaičius (pagal 01 - 37 straipsnį. Parama kuriamoms ir įgyvendinamoms apsaugos priemonėms)

1.4 - Išsaugojimo priemonėms, žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimui ir žvejybos suderinimui su rūšių apsauga skirtų projektų skaičius (pagal 02 - 38 straipsnį. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis (+ 44 straipsnio 1 dalies c punktas (Vidaus vandenų žvejyba))

Vnt. 9,00 - - - 7,00 5,00

1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius

Vnt. 1,00 - - - - -

2 - Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

1.6 – Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimui ir atkūrimui skirtų projektų skaičius

Vnt. 2,00 - - - 1,00 -

3 - Žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas

1.2 - Žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms skirtų paramų skaičius

Vnt. 1,00 - - - 1,00

4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas

1.6 – Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimui ir atkūrimui skirtų projektų skaičius

Vnt. 28,00 - - 23,00 40,00 43,00

1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius (pagal 08 - 42 straipsnį. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (+ 44 straipsnio 1 dalies e punktas (Vidaus vandenų žvejyba))

Vnt. 22,00 - - - - 6,00

37

1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius (pagal 09 - 43 straipsnio 1 ir 3 dalis. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą; priedangų įrengimas, siekiant didinti žvejų saugą (+ 44 straipsnio 1 dalies f punktas (Vidaus vandenų žvejyba))

Vnt. 4,00 - - - - -

Laikinam žvejybos veiklos nutraukimui skirtas projektų skaičius

Vnt. 1014

5 - Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui

1.1 - Inovacijoms, konsultavimo paslaugoms ir partnerystei su mokslininkais skirtų projektų skaičius

Vnt. 2,00 - - - - -

1.7 - Energijos vartojimo efektyvumui ir klimato kaitos švelninimui skirtų projektų skaičius

Vnt. 5,0015

- - - - -

1.8 - Variklių pakeitimui naujais arba senųjų modernizavimui skirtų projektų skaičius

Vnt. 5,00 - - - - 1,00

*Ministerijos numatyti sprendimai dėl produkto rodiklių keitimo

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

Lentelė 3.3. I SP rezultato rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Rezultato rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Rezultato rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą

1.4.a - Nepageidaujamos priegaudos kiekio pokytis (tonomis)

Tonos 43,000 - - - - -

1.4.b - Nepageidaujamos priegaudos kiekio pokytis (%)

Proc. 20,000 - - - - -

2 - Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

1.2.1-Nerštaviečių ir migruojančių rūšių migracijos kelių atkūrimas

Vnt. 7,000 - - - - -

3 - Žvejybos 1.6 - Nesubalansuotų Proc. 0,000 - - - - -

14 Siūlomas įtraukti produkto rodiklis atsiradęs dėl siūlomos įtraukti naujos priemonės. Kadangi Baltijos jūroje menkes žvejoja 13 įmonių (2017 m. -duomenimis), numatoma, kad ne mažiau 10 jų kreipsis paramos ir atitiks tinkamumo kriterijus paramai gauti. 15 Siūloma rodiklį naikinti, kadangi siūloma iš Veiksmų programos išimti 41.1 (a, b, c) str. priemone.

38

pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas

laivynų procentinės dalies pokytis 1.3.1 - Investicinė žvejybos Baltijos jūroje grąža(ROI)

Proc. 11,2000 - - - - -

4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas

1.3 - Grynojo pelno pokytis Tūkst. EUR

100,000 - - - 82,6555 -

1.7 - Žuvininkystės sektoriuje sukurtos darbo vietos (pagal visos darbo dienos ekvivalentą) ar papildoma veikla

FTE 19,000 - - - - -

1.8 - Žuvininkystės sektoriuje išlaikytos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla

FTE 466,000 - - - 19,390 19,020

1.9.a - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus pokytis

Vnt. 0,000 - - - - -

1.9.b - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų procentinės dalies, palyginti su bendru žvejų skaičiumi, pokytis

Proc. 0,000 - - - - -

5 - Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui

5.1 - Kuro sunaudojimo (litrai/ iškrautam kg) efektyvumo padidėjimas

Proc. 5,000 - - - - -

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

II Sąjungos prioritetui suformuluoti 3 konkretūs tikslai:

• Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą; • Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas; • Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas.

II Sąjungos prioriteto priemonės pateikiamos 3.4. lentelėje.

Lentelė 3.4. II SP priemonės, jų tikslai, remiamos veiklos Priemonė Konkretus tikslas Remiamos veiklos

Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra

Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas.

Akvakultūros metodai, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais, ir metodai, kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB; Akvakultūros veikla, kuri susijusi su aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymu.

Produktyvios investicijos į akvakultūrą

Akvakultūros įmonių, visų pirma labai mažų, mažų ir vidutinių, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų

Pagal Priemonę remiamos produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančią energiją): ➢ produktyvios investicijos į akvakultūrą;

39

gerinimą. ➢ akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;

➢ akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros

srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;

➢ tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;

➢ investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą);

➢ esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai (netaikoma įmonėms, gaunančioms paramą pagal Veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“, jei jų gamtotvarkos plane numatytos su dumblo šalinimu susijusios išlaidos);

➢ akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą.

(pastaba: parama pagal Priemonę neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai).

Produktyvios investicijos į akvakultūrą (veiklos sritis „Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą)

Akvakultūros įmonių, visų pirma labai mažų, mažų ir vidutinių, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą.

Pagal Priemonę remiamos produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančią energiją): ➢ produktyvios investicijos į akvakultūrą;

➢ akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;

➢ akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros

srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;

➢ tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;

➢ investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą);

➢ esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai (netaikoma įmonėms, gaunančioms paramą pagal Veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“, jei jų gamtotvarkos plane numatytos su dumblo šalinimu susijusios išlaidos);

(pastaba: parama pagal Priemonę neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai).

Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo

Vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir akvakultūros įmonių pertvarkymas, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, , kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 48 straipsnio 1 dalies k punkte)(pastaba: parama

40

efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija

efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

pagal Priemonę neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai).

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones

Lentelė 3.5. II SP produkto rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu* Konkretus tikslas Produkto

rodiklis Matavim

o vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Produkto rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 2 – Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

2.2 - Gamybinėms investicijoms į akvakultūrą skirtų projektų skaičius

Vnt. 64,0016

- - 6,00 2,00

3 - Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas

2.2 - Gamybinėms investicijoms į akvakultūrą skirtų projektų skaičius

Vnt. 6,00 - - - -

4 - Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas

2.3 - Akvakultūros poveikio aplinkai mažinimui (aplinkosaugos vadyba, audito sistemos, su ekologine akvakultūra susijusios aplinkos apsaugos paslaugos) skirtų projektų skaičius

Vnt. 19,00 - - 18,00 -

2.4 - Projektų, susijusių su akvakultūros objektų potencialo didinimu ir visuomenės ir gyvūnų sveikata, skaičius

Vnt. 1,0017

*Ministerijos numatyti sprendimai dėl produkto rodiklių keitimo

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

Lentelė 3.6. II SP rezultato rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Rezultato rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Rezultato rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 2 – Akvakultūros įmonių, 2.1 - Akvakultūros Proc. 50,000 - - - -

16 Šį rodiklį, keičiant VP, reiktų keisti į siekiamą reikšmę lygią 47,00, kadangi: a) 12 projektų pereina į V SP perdirbimo priemones; b)Kadangi 1,8 mln. EUR perkeliami į I SP priemones, atsižvelgus į tai, kiek vidutiniškai vienam projektui (produkto rodiklio vienetui) buvo numatyta paramos lėšų, proporcingai lėšoms mažinama ir produkto rodiklio reikšmė (5 projektais). Įvertinus dabartiniuose atrinktuose projektuose numatomus pasiekti rezultato rodiklius, išliekant panašioms tendencijoms, dėl šių pokyčių faktinis rezultato rodiklių reikšmių pasiekimas nenukentės. 17 Naujas produkto rodiklis, atsiradęs dėl naujos priemonės („Gyvūnų sveikata ir jų gerovė“). Numatoma, kad bus įgyvendintas bent vienas projektas su potencialiais galutiniais naudos gavėjais visoms akvakultūros įmonėms.

41

visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

produkcijos kiekio pokytis 2.2 - Akvakultūros produkcijos vertės pokytis

Proc. 90,000 - - - -

2.8 - Sukurtos darbo vietos

FTE 100,000 -

3 - Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas

2.3 – Grynojo pelno pokytis

Tūkst. EUR

100,000 - - - -

4 - Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas

4.1 – Akvakultūros ūkių, taikančių aplinkosaugines priemones, skaičius

Vnt. 19,000 - - - -

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

III Sąjungos prioritetui suformuluoti 2 konkretūs tikslai:

• Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimas; • Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos.

III Sąjungos prioriteto priemonės pateikiamos 3.7. lentelėje.

Lentelė 3.7. III SP priemonės, jų tikslai, remiamos veiklos Priemonė Konkretus tikslas Remiamos veiklos

Duomenų rinkimas Prisidėjimas prie trečiojo Sąjungos prioriteto „BŽP įgyvendinimo skatinimas“ konkretaus tikslo – mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimo, įgyvendinimo.

Paramos paraišką pagal Priemonę gali teikti Ministerija. Paramos paraišką rengia Ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vyr. specialistas. Priėmus sprendimą skirti paramą, pareiškėjas tampa paramos gavėju. Paramos gavėjas projektą vykdo kartu su projekto partneriais – įstaigomis ir (arba) įmonėmis, įgyvendinančiomis Programas.

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

Prisidėjimas prie trečiojo Sąjungos prioriteto „BŽP įgyvendinimo skatinimas“ konkretaus tikslo – paramos teikimo stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos įgyvendinimo.

Paramos paraišką pagal Priemonę gali teikti įstaiga (-os), įgyvendinanti (-os) ir administruojanti (-os) Kontrolės programas.

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones

Lentelė 3.8. III SP produkto rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Produkto rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Produkto rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei

3.2 - Duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo rėmimui skirtų projektų

Vnt. 2,00 3,00 - 1,00 1,00

42

tvarkymo gerinimas skaičius 2 - Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos

3.1 - Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemai skirtų projektų skaičius

Vnt. 2,00 1,00 - 1,00 1,00

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

Lentelė 3.9. III SP rezultato rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Rezultato rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Rezultato rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimas

3.B.1 - Pateiktų privalomų duomenų procentinės dalies padidėjimas

Proc. 0,000 - - - 3,710

2 - Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos

3.A.1 - Nustatytų didelių pažeidimų skaičius

Vnt. 1,000 1,000 2,000 2,000 -

3.A.2 - Iškrovimai, kuriems taikyta fizinė kontrolė

Proc. 25,000 29,000 30,000 33,000 29,000

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

IV Sąjungos prioritetui suformuluoti 1 konkretus tikslas:

• Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose.

IV Sąjungos prioriteto priemonės pateikiamos 3.10. lentelėje.

Lentelė 3.10. IV SP priemonės, jų tikslai, remiamos veiklos Priemonė Konkretus tikslas Remiamos veiklos

Parengiamoji parama Prisidėjimas prie ES bendrosios žuvininkystės politikos prioritetų ir konkretaus įgyvendinimo tikslo – ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose.

Vietos plėtros strategijos rengimas; Pareiškėjo gebėjimų stiprinimas, mokymai ir bendradarbiavimas (įskaitant bendradarbiavimą žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros grupės (ŽRVVG) tinkle) siekiant parengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją.

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas

Vietos plėtros strategijų priemonių įgyvendinimas

Ekonomikos augimas ir darbo jėgos judumas, kurių siekiama: ➢ taikant verslinės žvejybos arba akvakultūros

veiklos įvairinimą investuojant į kitus ekonomikos sektorius, išskyrus infrastruktūrą, bei artimus žvejybos ir

43

akvakultūros veiklai sektorius;

➢ taikant verslinės žvejybos ir akvakultūros sektorių konkurencingumą didinančias priemones;

Darbo vietų kūrimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas, kurių siekiama: ➢ taikant su mokymusi žvejybos ir

akvakultūros srityje visą gyvenimą susijusias priemones;

➢ skatinant žvejybos ir akvakultūros regiono aplinkos išteklių didinimą ir jų panaudojimą, įskaitant klimato kaitos švelninimo veiksmus;

➢ skatinant žvejybos ir akvakultūros paveldo išsaugojimą bei pritaikymą;

Socialinė įtrauktis, kurios siekiama: ➢ skatinant socialinę gerovę žvejybos ir

akvakultūros regionuose;

➢ stiprinant žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vaidmenį vykdant vietos plėtrą;

VPS turi būti siekiama bent vieno iš šių ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į vietos poreikius: ➢ skatinant naujoves ir kokybės bei darbo

vietų kūrimą visais žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapais;

➢ remiant veiklos diversifikavimą verslinės žvejybos ar kituose sektoriuose, mokymąsi visą gyvenimą ir darbo vietų kūrimą žvejybos ir akvakultūros regionuose;

➢ gausinant ir apsaugant žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos išteklius, įskaitant kovą su klimato kaita;

➢ puoselėjant kultūros paveldą žvejybos ir akvakultūros regionuose, įskaitant žvejybos paveldą.

Bendradarbiavimo veikla

Prisidėjimas prie bent vieno iš šių VP ketvirtojo prioriteto „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“ konkrečių tikslų įgyvendinimo: Ekonomikos augimo ir darbo jėgos judumo, kuriais siekiama: ➢ taikant verslinės žvejybos arba

akvakultūros veiklos įvairinimą investuojant į kitus ekonomikos sektorius bei artimus žvejybos ir akvakultūros

44

veiklai sektorius;

➢ taikant verslinės žvejybos ir akvakultūros sektorių konkurencingumą didinančias priemones;

Darbo vietų kūrimo ir įsidarbinimo galimybių didinimo, kuriais siekiama: ➢ taikant su mokymusi žvejybos ir

akvakultūros srityje visą gyvenimą susijusias priemones;

➢ skatinant žvejybos ir akvakultūros

regiono aplinkos išteklių didinimą ir jų panaudojimą, įskaitant klimato kaitos švelninimo veiksmus;

➢ skatinant žvejybos ir akvakultūros

paveldo išsaugojimą bei pritaikymą; Socialinės įtraukties, kurios siekiama: ➢ skatinant socialinę gerovę žvejybos ir

akvakultūros regionuose;

➢ stiprinant žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vaidmenį vykdant vietos plėtrą;

➢ Poreikių tenkinimo užimtumo ir

teritorinės sanglaudos žvejybos ir akvakultūros regionuose augimo, atsižvelgiant į vietos poreikius:

➢ skatinant naujoves ir pridėtinės vertės bei darbo vietų kūrimą visais žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapais;

➢ remiant veiklos diversifikavimą verslinės žvejybos ar kituose sektoriuose, mokymąsi visą gyvenimą ir darbo vietų kūrimą žvejybos ir akvakultūros regionuose;

➢ gausinant ir apsaugant žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos išteklius, įskaitant kovą su klimato kaita;

➢ puoselėjant kultūros paveldą žvejybos ir akvakultūros regionuose, įskaitant žvejybos paveldą.

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones

Lentelė 3.11. IV SP produkto rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Produkto

rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Produkto rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018

45

1 - Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose

4.2 - Parengiamajai paramai skirtų projektų skaičius

Vnt. 4,00 - - 7,00 2,00

4.1 - Pasirinktų vietos plėtros strategijų skaičius

Vnt. 7,00 - - 3,00 6,00

4.3 - Bendradarbiavimo projektų skaičius

Vnt. 2,00 - - -

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

Lentelė 3.12. IV SP rezultato rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Rezultato rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Rezultato rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose

4.1 - Sukurta darbo vietų (etatų ekvivalentais)

FTE 69,000 - - - -

4.2 - Išlaikyta darbo vietų(etatų ekvivalentais)

FTE 150,000 - - - -

4.3 – Įsteigtos įmonės Skaičius 20,000 - - - - Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

Pažymėtina, kad 2017 m. Lietuvoje veikė 9 ŽRVVG: Klaipėdos ŽRVVG; Neringos ŽRVVG; Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG; Raseinių rajono ŽVVG; Šiaulių ŽRVVG; Šilutės ŽRVVG „Žuvėjų kraštas“; Šventosios ŽRVVG; Vakarų Lietuvos ŽRVVG; ŽVVG „Vilkauda“ (plačiau žr. 4.4. skyrių). Kiekviena jų turi parengusi savo vietos plėtros strategijas, dauguma – iki 2023 m.18, kuriose numatomi pasiekimų tikslo rodikliai, sutampa su Veiksmų programos 4.1 ir 4.2 rezultato rodikliais, t. y., sukurtų naujų darbo vietų (naujų etatų) skaičius įgyvendinus vietos projektus ir išlaikytų darbo vietų skaičius įgyvendinus vietos projektus. Pagal rodiklį sukurtų naujų darbo vietų (naujų etatų) skaičius įgyvendinus vietos projektus (atitinkantį Veiksmų strategijos rezultato rodiklį 4.1) bendras vietos plėtros strategijose numatomas sukurti naujų etatų skaičius lygus 70, tuo tarpu išlaikytų darbo vietų skaičiaus rodiklis vietos plėtros strategijose (atitinkantis Veiksmų programos 4.2 rodiklį) lygus 8. Atsižvelgus į šiuos bendrus vietos plėtros strategijose nurodytus rodiklius, rekomenduojama 4.1. ir 4.2 Veiksmų programos rezultato rodiklių siektinas reikšmes koreguoti taip, kad jos atspindėtų minėtose vietos plėtros strategijose siektiną bendrą reikšmių skaičių, t. y. neviršytų jų.

V Sąjungos prioritetui suformuluoti 2 konkretūs tikslai:

• Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas; • Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas.

V Sąjungos prioriteto priemonės pateikiamos 3.13. lentelėje.

18 http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/vietos-pletros-strategiju-atrankos-komitetas

46

Lentelė 3.13. V SP priemonės, jų tikslai, remiamos veiklos Priemonė Konkretus tikslas Remiamos veiklos

Gamybos ir prekybos planai Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas.

Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklėse numatytų gamybos ir prekybos planų rengimas; Žvejybos produktų gamintojų organizacijų taikomų priemonių, numatytų Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklių 32, 33 ir 37 punktuose, įgyvendinimas; Akvakultūros produktų gamintojų organizacijų taikomų priemonių, numatytų Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklių 34, 35 ir 37 punktuose, įgyvendinimas.

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

Investicijų į perdirbimo sektorių skatinimas.

Remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 69 straipsnyje: ➢ kuriomis prisidedama prie energijos

taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;

➢ kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos;

➢ kuriomis remiamas sužvejoto žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas;

➢ kurios susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu;

➢ kurios susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu, laikantis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007;

➢ kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

Rinkodaros priemonės Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas.

Remiamos veiklos, kuriomis siekiama: Ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo rinkai sąlygas, be kita ko: ➢ rinkodaros potencialą turinčių rūšių;

➢ nepageidaujamos priegaudos, iškrautos

pagal technines priemones, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b

47

punktą;

➢ žvejybos ir akvakultūros produktų, gautų taikant mažo poveikio aplinkai metodus, arba ekologinės akvakultūros produktų, apibrėžtų 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007;

Skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimui ir pakavimui.

Rinkodaros priemonės (veiklos sritis „Respublikinė žuvininkystės produktų vartojimo skatinimo kampanija“)

Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

Nacionalines komunikacijos ir reklaminės kampanijos vykdymas siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tausius žvejybos ir akvakultūros produktus (pastaba: veikla nėra skirta prekių ženklams).

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones

Lentelė 3.14. V SP produkto rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu* Konkretus

tikslas Produkto rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Produkto rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

5.1 - Gamintojų organizacijų arba jų asociacijų, kurios gauna paramą gamybos ir prekybos planams įgyvendinti, skaičius

Vnt. 3,00 3,00

5.2 - Prekybos priemonėms ir pagalbai sandėliavimui skirtų projektų skaičius (pagal 02 - 67 straipsnį. Parama sandėliavimu)

Vnt. 1,00

5.2 - Prekybos priemonėms ir pagalbai sandėliavimui skirtų projektų skaičius (pagal 03 - 68 straipsnį. Rinkodaros priemonės)

Vnt. 6,00

2 – Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

5.3 - Perdirbimui skirtų projektų skaičius

Vnt. 5,0019

1,00 6,00

*Ministerijos numatyti sprendimai dėl produkto rodiklių keitimo

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

Lentelė 3.15. V SP rezultato rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Rezultato

rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Rezultato rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

5.1.a - GO pirminės prekybos vertės pokytis

Tūkst. EUR 5000,000 - - - -

5.1.b - GO pirminės prekybos apimties pokytis

Tonos 2000,000 - - - -

5.1.c - Ne GO Tūkst. EUR 500,000 -

19 Šį rodiklį, keičiant VP, reiktų keisti į siekiamą reikšmę lygią 17,00, atsižvelgiant į tai, kad iš II SP į V SP perkeliama 1,68 mln. EUR ir 12 projektų. Skaičiavimai paaiškinti 3.5. lentelėje.

48

pirminės prekybos vertės pokytis 5.1.d - Ne GO pirminės prekybos apimties pokytis

Tonos 200,000 - - - -

2 – Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

5.1.a - GO pirminės prekybos vertės pokytis

Tūkst. EUR 5000,000 - - - -

5.1.b - GO pirminės prekybos apimties pokytis

Tonos 2000,000 - - - -

5.1.c - Ne GO pirminės prekybos vertės pokytis

Tūkst. EUR 500,000 -

5.1.d - Ne GO pirminės prekybos apimties pokytis

Tonos 200,000 - - - -

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

VI Sąjungos prioritetui suformuluoti 1 konkretus tikslas:

• Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas.

VI Sąjungos prioriteto priemonės pateikiamos 3.16. lentelėje.

Lentelė 3.16. VI SP priemonės, jų tikslai, remiamos veiklos Priemonė Konkretus tikslas Remiamos veiklos

Žinių apie jūros būklę gerinimas

Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas.

Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas; Pavojingų medžiagų tyrimai Baltijos jūroje; Jūros ekosistemos tyrimai, siekiant atnaujinti priemonių programą gerai Lietuvos jūros aplinkos būklei pasiekti; Priemonių, siekiant mažinti eutrofikaciją skatinančių cheminių maisto medžiagų patekimą į Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinką, įgyvendinimas.

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones

Lentelė 3.17. VI SP produkto rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus tikslas Produkto rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Produkto rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas

6.2 - Jūrų aplinkos žinių apsaugai ir gerinimui skirtų projektų skaičius

Vnt. 3,00 - - - -

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

49

Lentelė 3.18. VI SP rezultato rodiklių pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu Konkretus

tikslas Rezultato rodiklis Matavimo

vnt. Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Rezultato rodiklio pasiekimas 2014-2018 m. laikotarpiu

2014 2015 2016 2017 2018 1 - Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas

6.2.a - "Natura 2000" teritorijų, paskirtų pagal paukščių ir buveinių direktyvas, bendro ploto pokytis

Kv. m 300,000 - - - -

Šaltinis: https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/2017%20m_%20EJR%C5%BDF%20ataskaita.pdf

3.1 Dėl Veiksmų programoje numatytų konkrečių tikslų ir jiems įgyvendinti skirtų priemonių bei numatytų rezultatų rodiklių ar jų reikšmių keitimo

Rekomendacijos dėl priemonių keitimo. Pabrėžtina, kad Ministerija numačiusi dviejų naujų priemonių įtraukimą į Veiksmų programą, tai:

• Numatoma įtraukti I SP priemonę „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“, įgyvendinamą pagal EJRŽF reglamento 33 str. Atsižvelgiant į Lietuvos ir EK bendrą pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta 2018 m. spalio 15 d. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryboje, Lietuva ir Europos Komisija sutarė, kad reikia patvirtinti neatidėliotinas priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1380/2013 13 straipsnio 1 dalį. Neatidėliotinos priemonės – tai menkes žvejojančių Lietuvos žvejybos laivų žvejybos veiklos sustabdymas 25–32 pakvadračiuose du – tris papildomus mėnesius (2019 ir 2020 m. birželio ir rugpjūčio mėn.). Lietuvos ir EK nuomone, šios neatidėliotinos priemonės atitinka finansavimo EJRŽF lėšomis reikalavimus. Šiuo metu tokia priemonė į Veiksmų programą neįtraukta, o parama pagal priemonę gali būti teikiama ne ankščiau nei ji įtraukiama į Veiksmų programą (ar jos projektą pateikus Europos Komisijai) • Numatoma įtraukti II SP priemonę „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės“, įgyvendinamą pagal EJRŽF reglamento 56 str. d. punktą. Tvenkinių (ir uždarų sistemų) akvakultūros įmonėse didėjant žuvų ir jų produktų paklausai, žuvų auginimo intensyvumui, vis labiau susiduriama su žuvų ligų ir padidėjusio mirštamumo problemomis, ko pasekoje, mažėja auginamos produkcijos kiekiai. Todėl reikalingi žuvų ligų kontrolė ir profilaktika, vandens gyvūnų ligų moksliniai tyrimai bei kitos veterinarinės priemonės.

Taip pat Ministerija numato atsisakyti I SP priemonės „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis“, įgyvendinamos pagal EJRŽF reglamento 41(1)(a,b,c) ir (+ 44(1)(d) str. Pagal priemonę nebuvo pateikta nei viena paraiška. Baigtinis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, patvirtintas įgyvendinamajame reglamente, neatitinkam žvejų poreikių. EK griežtai ragina riboti pasirinktų įgyvendinti priemonių skaičių, ypač mažo biudžeto Veiksmų programose. Siekiant įtraukti dvi papildomas priemones numatoma atsisakyti nepasiteisinusios priemonės.

Žemiau esančiose lentelėse, kuriose nurodoma priemonių, tikslų ir rezultato rodiklių sąsaja, raudonai pažymėti rezultato rodikliai, nurodyti FAME, tačiau neįtraukti į Veiksmų programą, o mėlynai – rezultato rodikliai, esantys Veiksmų programoje, kurių nėra FAME. Kiekvienas Veiksmų programos tikslas atitinka tam tikrą priemonę, o kiekviena priemonė matuojama rezultatų rodikliais. Veiksmų programos priemonės yra skirtos rezultato rodikliams pasiekti. Taip pat lentelėje pateikiamos pastabos dėl rezultato rodiklių, matavimo vnt., siekiamų reikšmių. Pabrėžtina, kad minėtos pastabos, tai Ministerijos numatyti ir planuojami, tačiau dar nepatvirtinti Europos Komisijos Veiksmų programos pakeitimai dėl rezultato rodiklių ir jų reikšmių. Atitinkamai, numatomi keisti/naikinti rezultato rodikliai ir/arba jų reikšmės pažymėti išbrauktu šriftu.

Lentelė 3.19. I SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ suderinamumas Veiksmų programoje ir FAME tikslų, priemonių ir rezultato rodiklių matricoje*

Priemonė Konkretus tikslas

Rezultato rodiklis

Matavimo vnt.

Siekiama reikšmė

Pastabos

50

(2023 m.)

Parama išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui (veiklos sritis „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“) (38 UN; pagal FAME 37 str.). Rodiklio taikymas - NĖRA

1 - Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą20

1.4.a - Nepageidaujamos priegaudos kiekio pokytis (tonomis)

Tonos 43

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis (38 ŽP; pagal FAME 38 str.). Rodiklio taikymas – 1.4. a; 1.4. b.

1.4.b - Nepageidaujamos priegaudos kiekio pokytis (proc.)

Procentai 20

Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi (43.2; pagal FAME 43.2 str.) Rodiklio taikymas – NĖRA

1.5 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekio pokytis

Litrai kuro/tonos

iškrautų žuvų

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, ar saugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas,

2 - Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

1.5 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekio pokytis

Litrai kuro/tonos

iškrautų žuvų

1.10.a - „Natura 2000“ teritorijų bendro ploto pokytis

Kv. km

1.10.b - Teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės apsaugos priemonės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, bendro ploto pokytis

Kv. km

1.2.1 - Nerštaviečių ir

Skaičius (vnt.)

7

20 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 39 ir 40.1. a str.

51

dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas (veiklos sritis „Žuvų praėjimo takų įrengimas ir atkūrimas“) (40 PT; pagal FAME 40.1.b-g, i str.) Rodiklio taikymas – 1.2.1

migruojančių rūšių migracijos kelių atkūrimas

Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms (36 PS; pagal FAME 36 str.) Rodiklio taikymas – 1.6; 1.3.1.

3 - Žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas21

1.3 - Grynojo pelno pokytis

Tūkst. EUR

1.6 – Nesubalansuotų laivynų procentinės dalies pokytis

Procentai 0 Vadovaujantis FAME pateiktomis rodiklių skaičiavimo metodikomis, šis rodiklis privalo rodyti teigiamą pokytį ir negali būti lygus 0. Kadangi vienintelis projektas pagal šią priemonę jau įgyvendintas, o ataskaitiniais metais prieš jo įgyvendinimą nesubalansuotų žvejybos segmentų nebuvo, teigiamo pokyčio nustatyti neįmanoma, todėl rodiklis turi būti naikinamas kaip neaktualus.

1.3.1 - Investicinė žvejybos Baltijos jūroje grąža (ROI)

Procentai 11,2

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos (40 RU; pagal FAME 40.1.h str.) Rodiklio taikymas – 1.8

4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas22

1.1 - Produkcijos vertės pokytis

Tūkst. EUR

1.2 - Produkcijos apimties pokytis

Tonos

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas (jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) ir (Supaprastinta parama) (42 VP ir 42 VPS; pagal FAME 42

1.3 - Grynojo pelno pokytis

Tūkst. EUR 100

1.5 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekio pokytis

Litrai kuro/tonos

iškrautų žuvų

21 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 34 str. 22 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 27, 30, 31, 32 ir 35 str.

52

str.) Rodiklio taikymas – 1.3; 1.7; 1.8 (nedubliuojant to paties pareiškėjo duomenų) Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą (43 AU; pagal FAME 43.1 str.) Rodiklio taikymas – NĖRA

1.7 - Žuvininkystės sektoriuje sukurtos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla

FTE 19

1.8 - Žuvininkystės sektoriuje išlaikytos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla

FTE 466

Šio rezultato rodiklio siektina reikšmė 466, kaip nurodoma lentelėje 3.3. turėtų būti peržiūrėta, siūloma reikšmė - 133, kadangi rengiant Veiksmų programą rezultato rodiklių reikšmės buvo nustatomos sektoriaus lygiu (2013 m. 466 FTE buvo bendras žvejybos sektoriuje dirbančiųjų skaičius) , o vadovaujantis vėliau išėjusiu FAME rodiklių aprašu, turėtų būti skaičiuojami paramos gavėjų lygiu. Kadangi ne visos įmonės teiks paraiškas paramai gauti, naują reikšmę siūloma apskaičiuoti kaip 2/3 Baltijos jūroje dirbusių žvejų ir 1/3 Baltijos jūros priekrantėje dirbusių žvejų.

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (33; pagal FAME 33 str.) Rodiklio taikymas – 1.8

1.9.a - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus pokytis

Skaičius 0 1.9 a rodiklio siūloma atsisakyti, nes nėra priemonių kurioms jis priskiriamas

1.9.b - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų procentinės dalies, palyginti su bendru žvejų skaičiumi, pokytis

Procentai 0 1.9 b rodiklio siūloma atsisakyti, nes nėra priemonių kurioms jis priskiriamas

Mokslininkų ir žvejų partnerystės (28 MŽ; pagal FAME 28 str.)

5 - Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių

1.1 - Produkcijos vertės pokytis

Tūkst. EUR

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo

1.2 - Produkcijos apimties pokytis

Tonos

53

efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis (pagal FAME 41.1 a, b, c str.);

perdavimo gerinimui23

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas (41 VK; pagal FAME 41.2 str.)

1.3 - Grynojo pelno pokytis

Tūkst. EUR

1.5. Kuro sunaudojimo efektyvumo padidėjimas

Litrai kuro/tonos

iškrautų žuvų

5

5.1. Kuro sunaudojimo (litrai/iškrautam kg) efektyvumo padidėjimas

Proc. 5 Veiksmų programoje nurodytas pasirinktas savas rodiklis 5.1. Šio rodiklio pavadinimas ir siekiama reikšmė atitinka FAME pateikiamą 1.5. rodiklį, tačiau skiriasi jų matavimo vnt.

* Pastaba: I prioriteto 6 konkretus tikslas pagal FAME Lietuvoje neįgyvendinamas

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Veiksmų programa ir https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/fame-working-paper-

air2016-partb_en.pdf

Lentelė 3.20. II SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ suderinamumas Veiksmų programoje ir FAME tikslų, priemonių ir rezultato rodiklių matricoje**

Priemonė Konkretus tikslas

Rezultato rodiklis

Matavimo vnt.

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Pastabos

Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) (48 IA; pagal FAME 48. 1 a-d, f-h str.)

2 – Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

2.1 - Akvakultūros produkcijos kiekio pokytis

Tonos 50 1485

Veiksmų programoje taikomas matavimo vnt. – procentai. Be to, šio rezultato rodiklio siektina reikšmė yra ne 50, kaip nurodoma lentelėje 3.6., o 1485, taigi, 2.1 reikšmė apskaičiuota atsižvelgiant į LT akvakultūros plėtros plane numatytus tikslus, darant prielaidą, kad visas produkcijos augimas UAS akvakultūroje bus pasiektas įgyvendinat projektus su paramą, o tvenkinių akvakultūroje 30 proc. numatyto produkcijos augimo bus pasiekta įgyvendinant projektus su parama.

23 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 26 str.)

54

Produktyvios investicijos į akvakultūrą (Supaprastinta parama) (48 IAS; pagal FAME 48. 1 a-d, f-h str.)

2.2 - Akvakultūros produkcijos vertės pokytis

Tūkst. EUR

90 4800

Veiksmų programoje taikomas matavimo vnt. – procentai. Be to, šio rezultato rodiklio siektina reikšmė yra ne 90, kaip nurodoma lentelėje 3.6., o 4800, taigi, 2.2 rodiklio reikšmė nustatyta atsižvelgiant į 2.1 reikšmę ir vidutines pirminės realizacijos kainas.

Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) (pagal FAME 52 str.)

2.3 - Grynojo pelno pokytis

Tūkst. EUR

2.8 - sukurtos darbo vietos (FTE)

FTE 100 64

Šio rezultato rodiklio siektina reikšmė yra ne 100, kaip nurodoma lentelėje 3.6., o 64, kadangi 12 perdirbimo projektų su vidutiniškai 3 FTE perkelta į kitą SP, atitinkamai sumažinta 2.8 rodiklio reikšmė.

2.9 - Išlaikytos darbo vietos (FTE)

FTE

Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija (48 ED; pagal FAME 48.1.k str.)

3 - Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas24

2.4 – Ekologinės akvakultūros produkcijos apimties pokytis

Tonos

2.5 - Produkcijos recirkuliacijos sistemos apimties pokytis

Tonos

2.6 - Akvakultūros produkcijos, sertifikuotos pagal savanoriškas tvarumo užtikrinimo sistemas, apimties pokytis

Tonos

2.7 - Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra

Skaičius

2.8 - sukurtos darbo vietos (FTE)

FTE

2.9 - Išlaikytos darbo vietos (FTE)

FTE

24 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 48.1 e, i j, 51 ir 53 str.)

55

2.3 - Grynojo pelno pokytis

Tūkst. EUR

100

Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra (54 AK; pagal FAME 54 str.)

4 - Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas25

2.1 - Akvakultūros produkcijos kiekio pokytis

Tonos 50 Naujas rezultato rodiklis atsiradęs dėl naujos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad tvenkiniuose užaugintas ir realizuotas produkcijos kiekis svyruoja apie 3,8-3,9 tūkst. t (2017- 3,3 tūkst.). Jei bent pusė produkcijos auginančių akvakultūros įmonių sudalyvaus priemonėje kaip galutiniai naudos gavėjai, ir taikomos priemonės bent 3 proc. pagerins produkcijos kiekius, siektina rezultato reikšmė - apie 50 t.

2.2 - Akvakultūros produkcijos vertės pokytis

Tūkst. Eur

2.4 – Ekologinės akvakultūros produkcijos apimties pokytis

Tonos

2.5 - Produkcijos recirkuliacijos sistemos apimties pokytis

Tonos

2.6 - Akvakultūros produkcijos, sertifikuotos pagal savanoriškas tvarumo užtikrinimo sistemas, apimties pokytis

Tonos

2.7 - Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra

Skaičius

4.1 – Akvakultūros ūkių, taikančių aplinkosaugines priemones, skaičius

Vnt. 19 Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės (pagal FAME 56 str.)

** Pastaba: II prioriteto 1 ir 5 konkretūs tikslai pagal FAME Lietuvoje neįgyvendinami

25 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 55, 56 ir 57 str.

56

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Veiksmų programa ir https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/fame-working-paper-

air2016-partb_en.pdf

Lentelė 3.21. III SP „BŽP įgyvendinimo skatinimas“ suderinamumas Veiksmų programoje ir FAME tikslų, priemonių ir rezultato rodiklių matricoje

Priemonė Konkretus tikslas Rezultato rodiklis Matavimo vnt.

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Duomenų rinkimas (pagal FAME 77 str.)

1 - Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimas

3.B.1 – Pateiktų privalomų duomenų procentinės dalies padidėjimas

Procentai 0

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas (pagal FAME 76 str.)

2 - Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos

3.A.1 – Nustatytų didelių pažeidimų skaičius

Skaičius 1

3.A.2 - Iškrovimai, kuriems taikyta fizinė kontrolė

Procentai 25

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Veiksmų programa ir https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/fame-working-paper-

air2016-partb_en.pdf

Lentelė 3.22. IV SP „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“ suderinamumas Veiksmų programoje ir FAME tikslų, priemonių ir rezultato rodiklių matricoje

Priemonė Konkretus tikslas

Rezultato rodiklis

Matavimo vnt.

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Pastabos

Parengiamoji parama (35 PP; pagal FAME 62.1. a str.)

1 - Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos

4.1 - Sukurta darbo vietų (FTE)

FTE 69 Devyniose ŽRVVG26 numatomi pasiekimų tikslo rodikliai, sutampa su Veiksmų programos 4.1 ir 4.2 rezultato rodikliais. Pagal rodiklį 4.1. bendras vietos plėtros strategijose numatomas sukurti naujų etatų skaičius lygus 70. Taigi, ši reikšmė neviršija minėtose vietos plėtros strategijose siektino bendro reikšmių skaičiaus, tad rekomenduojama jos Veiksmų programoje nekeisti.

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (63 VS; pagal FAME

4.2 - Išlaikyta darbo vietų

FTE 150 Devyniose ŽRVVG27 numatomi

26 http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/vietos-pletros-strategiju-atrankos-komitetas 27 http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/vietos-pletros-strategiju-atrankos-komitetas

57

63 str.) sektoriuose (FTE) pasiekimų tikslo rodikliai, sutampa su Veiksmų programos 4.1 ir 4.2 rezultato rodikliais. Pagal rodiklį 4.2. išlaikytų darbo vietų skaičiaus rodiklis vietos plėtros strategijose lygus 8. Atsižvelgus į šį bendrą vietos plėtros strategijose nurodytą rodiklį, rekomenduojama 4.2 Veiksmų programos rezultato rodiklio siektiną reikšmę koreguoti taip, kad ji atspindėtų minėtose vietos plėtros strategijose siektiną bendrą reikšmių skaičių, t. y. neviršytų jų.

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (Dvisektorinės vietos plėtros strategijos) (42 VS; pagal FAME 63 str.)

4.3 – Įsteigtos įmonės

Skaičius 20

Bendradarbiavimo veikla (64 BV; pagal FAME 64 str.)

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Veiksmų programa ir https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/fame-working-paper-

air2016-partb_en.pdf

Lentelė 3.23. V SP „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ suderinamumas Veiksmų programoje ir FAME tikslų, priemonių ir rezultato rodiklių matricoje

Priemonė Konkretus tikslas

Rezultato rodiklis

Matavimo vnt.

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Pastabos

Gamybos ir prekybos planai (66 GR; pagal FAME 66 str.)

1 - Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas28

5.1.a - GO pirminės prekybos vertės pokytis

Tūkst. EUR

5000

Parama sandėliavimui (pagal FAME 67 str.)

5.1.b - GO pirminės prekybos apimties pokytis

Tonos 2000

Rinkodaros priemonės (68 RP; pagal FAME 68 str.)

5.1.c - Ne GO pirminės prekybos vertės pokytis

Tūkst. EUR

500

Rinkodaros priemonės. Respublikinė žuvininkystės produktų vartojimo skatinimo kampanija (pagal FAME 68 str.)

5.1.d - Ne GO pirminės prekybos apimties pokytis

Tonos 200

Žvejybos ir akvakultūros produktų 2 – Investicijų į 5.1.a - GO Tūkst. 5000 Šis rodiklis

28 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 70 str.

58

perdirbimas (66 PR; pagal FAME 69 str.)

perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

pirminės prekybos vertės

pokytis

EUR naikinamas vadovaujantis FAME rodiklių aprašu – perdirbimas į GO apibrėžimą nepatenka, nes yra antrinė produkcija, t. y.; rinkodaros priemonėms šis rodiklis netinka, nes pajamos iš perdirbimo nėra GO produkcija.

5.1.b - GO pirminės prekybos

apimties pokytis

Tonos 2000 Šis rodiklis naikinamas vadovaujantis FAME rodiklių aprašu – perdirbimas į GO apibrėžimą nepatenka, nes yra antrinė produkcija, t. y.; rinkodaros priemonėms šis rodiklis netinka, nes pajamos iš perdirbimo nėra GO produkcija.

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas (Supaprastinta parama) (66 PRS; pagal FAME 69 str.)

5.1.c - Ne GO pirminės

prekybos vertės pokytis

Tūkst. EUR

500 2000

Šio rezultato rodiklio siektina reikšmė yra ne 500, kaip nurodoma lentelėje 3.15., o 2000, kadangi didėja priemonei numatytas finansavimas ir numatomų paremti projektų skaičius, didinami ir numatomos siekti rezultato

59

rodiklių reikšmės. Metinis pardavimų vertės pokytis (5.1.c) nustatytas kaip ne mažiau penktadalis priemonei finansuoti numatomų skirti lėšų, o gamybos pokytis atsižvelgiant į numatomą vertės kokyti padalinus iš vidutinės realizuotos produkcijos kainos.

5.1.d - Ne GO pirminės prekybos

apimties pokytis

Tonos 200 350

Šio rezultato rodiklio siektina reikšmė yra ne 200, kaip nurodoma lentelėje 3.15., o 350.

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Veiksmų programa ir https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/fame-working-paper-

air2016-partb_en.pdf

Lentelė 3.24. VI SP „Integruotos jūrų politikos įgyvendinamumo skatinimas“ suderinamumas Veiksmų programoje ir FAME tikslų, priemonių ir rezultato rodiklių matricoje

Priemonė Konkretus tikslas Rezultato rodiklis Matavimo vnt.

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

Žinių apie jūros būklę gerinimas (80 JB; pagal FAME 80.1. c str.)

1 - Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas29

6.1 - ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (angl. santrumpa CISE) veiklos padidėjimas

Procentai

6.2. a - „Natura 2000“ teritorijų bendro ploto pokytis

Kv. km 300

6.2.b - Teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės apsaugos priemonės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB13 straipsnio 4 dalyje, bendro ploto pokytis

Kv. km

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Veiksmų programa ir https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/fame-working-paper-

air2016-partb_en.pdf

29 Pastaba: pagal konkretų tikslą neįgyvendinamos priemonės pagal FAME 80.1. a ir 80.1. b str.

60

Vertinant Veiksmų programoje numatytų rodiklių pasiekimą, buvo analizuojami projektų, pateiktų pagal I, II ir V Sąjungos prioritetus prognozuojami rezultatų rodikliai.

I SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ 4 tikslo „Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas“ pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ patvirtintų 11-kos projektų ir jų prognozuojamo rezultato rodiklio 1.3 „Grynojo pelno pokytis, tūkst. EUR“ bendra reikšmė siekia 270,132 tūkst. EUR. Rezultato rodiklio 1.7 „Žuvininkystės sektoriuje sukurtos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla, vnt.“ reikšmė siekia 13 vnt. ir šis rezultato rodiklis numatytas tik viename iš 11-kos projektų. Rezultato rodiklio 1.8 „Žuvininkystės sektoriuje išlaikytos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla, vnt.“ reikšmė siekia 119 vnt.

Pažymėtina, kad pagal I SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ 1 tikslo „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą“ priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“, buvo atrinkta 12 projektų, tačiau juose nebuvo iškelti numatomi rezultato rodikliai, kadangi dauguma pareiškėjų buvo nusimatę ne tik selektyvumo mažinimo, bet ir apsaugos nuo ruonių, paukščių įrankius.

II SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ 2 tikslo „Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą“ pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ patvirtintų 29 projektų ir jų prognozuojamo rezultato rodiklio 2.1 „Akvakultūros produkcijos kiekio pokytis, t“ bendra reikšmė siekia 802,324 tonas. Rezultato rodiklio 2.2 „Akvakultūros produkcijos vertės pokytis, tūkst. EUR“ reikšmė siekia 1961,673 tūkst. EUR (3 projektuose akvakultūros produkcijos vertės pokytis nurodomas neigiamas (-21,364 tūkst. EUR), 2 projektuose šis rezultato rodiklis nėra numatytas ir šis rezultato rodiklis numatytas, taip pat 2 projektų prognozuojamos rezultato rodiklių reikšmės buvo nurodytos procentais ir yra nesuderinamos su FAME rekomenduojamomis rezultato rodiklių reikšmėmis). Rezultato rodiklio 2.8 „Sukurtos darbo vietos (FTE), vnt.“ reikšmė siekia 20 vnt. ir šis rezultato rodiklis numatytas tik 5-iuose iš 29 projektų, kurių paraiškos teiktos pagal II SP 2 tikslą.

V SP „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ 2 tikslo „Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas“ pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ patvirtintų 13 projektų ir jų prognozuojamo rezultato rodiklio 5.1.c „Ne GO pirminės prekybos vertės pokytis, tūkst. EUR“ reikšmė siekia 9172,909 tūkst. EUR, iš jų 1 projekte šio rezultato rodiklio reikšmė nėra numatyta. Rezultato rodiklio 5.1.d „Ne GO pirminės prekybos apimties pokytis, t“ reikšmė siekia 1586,04 tonas, o 1 projekte šio rezultato rodiklio reikšmė nėra numatyta.

Remiantis aukščiau aprašytomis rezultatų rodiklių reikšmėmis (apskaičiuotomis pagal Veiksmų programos 2014-2018 m. laikotarpiu pateiktus projektus), žemiau lentelėje pateikiama rezultato rodiklių suvestinė ir Veiksmų programoje numatytos rezultato rodiklių iki 2023 m. siektinos reikšmės (pastaba: žalia spalva pažymėtos rezultato rodiklių pasiekimas, viršijantis Veiksmų programoje nurodomas reikšmes).

Lentelė 3.25. Patvirtintuose projektų numatytos rezultato rodiklių reikšmės ir jų pasiekiamumas pagal Veiksmų programą Sąjungos

prioritetas Tikslas Rezultato rodiklis 2014-2018 m.

laikotarpiu patvirtintuose

projektuose numatyta pasiekti

rezultato rodiklio reikšmė

Veiksmų programoje

numatyta pasiekti

rezultato rodiklio

reikšmė iki 2023 m.

Rezultato rodiklio

pasiekimas, proc.

I SP 1.3 Grynojo pelno pokytis, 270,132 100,000 270,13

61

„Ekologiškai

tausios,

efektyvaus

išteklių

naudojimo,

inovacinės,

konkurencingos

ir žiniomis

grindžiamos

žvejybos

skatinimas“

4 tikslas „Žuvininkystės

įmonių, įskaitant mažos

apimties priekrantės

žvejybos laivyno,

konkurencingumo ir

gyvybingumo didinimas

ir saugos bei darbo

sąlygų gerinimas“

tūkst. EUR 1.7 Žuvininkystės sektoriuje

sukurtos darbo vietos (FTE)

ar papildoma veikla, vnt.

13 19 68,42

1.8 Žuvininkystės sektoriuje

išlaikytos darbo vietos (FTE)

ar papildoma veikla, vnt.

119 466 25,54

II SP

„Ekologiškai

tausios,

efektyvaus

išteklių

naudojimo,

inovacinės,

konkurencingos

ir žiniomis

grindžiamos

akvakultūros

skatinimas“

2 tikslas „Akvakultūros

įmonių, visų pirma MVĮ,

konkurencingumo bei

gyvybingumo didinimas,

įskaitant saugos ir darbo

sąlygų gerinimą“

2.1 Akvakultūros produkcijos

kiekio pokytis, t

802,324 145830 55,03

2.2 Akvakultūros produkcijos

vertės pokytis, tūkst. EUR

1961,673 480031 40,87

2.8 Sukurtos darbo vietos

(FTE), vnt.

20 100 20,00

V SP „Prekybos

ir perdirbimo

skatinimas“

2 tikslas „Investicijų į

perdirbimo ir prekybos

sektorius skatinimas“

5.1.c Ne GO pirminės

prekybos vertės pokytis,

tūkst. EUR

9172,909 2000 458,65

5.1.d Ne GO pirminės

prekybos apimties pokytis, t

1586,04 350 453,15

Apibendrinant, 3 iš 8 rezultato rodiklių reikšmės Veiksmų programos vertinimo laikotarpiu (2014-2018 m.) ženkliai viršija Veiksmų programoje numatytas reikšmes (konkrečiai rezultato rodiklių 1.3, 5.1.c ir 5.1.d), projektuose numatyta 1.7 rezultato rodiklio reikšmė sudaro 68,42 proc. Veiksmų programoje numatytos šio rodiklio reikšmės, 2.1 rezultato rodiklio reikšmė – 55,03 proc., o rezultato rodiklių 1.8, 2.2 ir 2.8 pasiekimas sudaro atitinkamai 25,54 proc., 40,87 proc. ir 20 proc. šių Veiksmų programoje numatytų siektinų rodiklių reikšmių (iki 2023 metų).

Rekomendacijos. I SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ 4 tikslui „Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas“ pagal Veiksmų programą numatyti 3 rezultato rodikliai (1.3, 1.7 ir 1.8), iš kurių pasiekto rezultato rodiklio 1.3. tarpinio vertinimo metu (iki 2018-12-31) viršija numatytą. Rekomenduojama mažinti I SP šių rezultato rodiklių siektinas reikšmes:

• 1.7 „Žuvininkystės sektoriuje sukurtos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla, vnt.“ – iki 16 vnt. (tikimybė pasiekti 16, o ne 19, todėl susidarius atitinkamai situacijai (SP rezervo perskirstymui) siekti šį rezultato rodiklį pakeisti į 16) (rodiklio apskaičiavimo logika: pasiekta reikšmė iki 2018-12-31 x 85 proc. siektinos reikšmės iki 2023 m. / pasiektas rodiklio proc. iki 2018-12-31), t. y. 13 vnt. x 85 proc. / 68,42 proc.);

• 1.8 „Žuvininkystės sektoriuje išlaikytos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla, vnt.“ – iki 133 vnt. Šio rezultato rodiklio siektina reikšmė 466, kaip nurodoma lentelėje 3.3. turėtų būti peržiūrėta, siūloma reikšmė - 133, kadangi rengiant Veiksmų programą rezultato rodiklių reikšmės buvo nustatomos sektoriaus lygiu (2013 m. 466 FTE buvo bendras žvejybos sektoriuje dirbančiųjų skaičius), o vadovaujantis vėliau išėjusiu FAME rodiklių aprašu, turėtų būti skaičiuojami paramos gavėjų lygiu. Kadangi ne visos įmonės teiks paraiškas paramai gauti, naują reikšmę siūloma apskaičiuoti kaip 2/3 Baltijos jūroje dirbusių žvejų ir 1/3 Baltijos jūros priekrantėje dirbusių žvejų.

30 Veiksmų programoje rezultato rodiklio reikšmė nurodoma proc. (50 proc.) ir neatitinka FAME (rodiklio reikšmė apskaičiuota Ministerijos) 31 Veiksmų programoje rezultato rodiklio reikšmė nurodoma proc. (90 proc.) ir neatitinka FAME (rodiklio reikšmė apskaičiuota Ministerijos)

62

II SP „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ 2 tikslui „Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą“ pagal Veiksmų programą numatyti 3 rezultato rodikliai (2.1, 2.2 ir 2.8), iš kurių tarpinio vertinimo metu (iki 2018-12-31) nebuvo pasiektas nei vienas rodiklis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama mažinti II SP šių rezultato rodiklių siektinas reikšmės:

• 2.1 „Akvakultūros produkcijos kiekio pokytis, t“ – iki 1239,279 t (rodiklio apskaičiavimo logika: pasiekta reikšmė iki 2018-12-31 x 85 proc. siektinos reikšmės iki 2023 m. / pasiektas rodiklio proc. iki 2018-12-31), t. y. 802,324 t x 85 proc. / 55,03 proc.);

• 2.2 Akvakultūros produkcijos vertės pokytis, tūkst. EUR“ – iki 4079,819 tūkst. EUR (rodiklio apskaičiavimo logika: pasiekta reikšmė iki 2018-12-31 x 85 proc. siektinos reikšmės iki 2023 m. / pasiektas rodiklio proc. iki 2018-12-31), t. y. 1961,673 tūkst. EUR x 85 proc. / 40,87 proc.);

• 2.8 „Sukurtos darbo vietos (FTE), vnt.“ - iki 75 vnt. (rodiklio apskaičiavimo logika: pasiekta reikšmė iki 2018-12-31 x 75 proc. siektinos reikšmės iki 2023 m. / pasiektas rodiklio proc. iki 2018-12-31), t. y. 20 vnt. x 75 proc. / 20,00 proc.); Šios rekomendacijos buvo suformuluotos Veiksmų programos vertintojų, atsižvelgiant į 2014-

2018 m. laikotarpiu pateiktus projektus ir juose nurodytus prognozinius rezultato rodiklius.

3.2 Išvados

Veiksmų programoje numatyti šeši Sąjungos prioritetai, iš kurių I Sąjungos prioritetui numatyta 11 priemonių ir 5 konkretūs tikslai, II Sąjungos prioritetui – 4 priemonės ir 3 konkretūs tikslai, III – 2 priemonės ir 2 konkretūs tikslai, IV – 3 priemonės ir 1 konkretus tikslas, V – 4 priemonės ir 2 konkretūs tikslai, VI – 1 priemonė ir 1 konkretus tikslas.

Tam tikri produkto rodikliai pagal numatytus Sąjungos prioritetus nuo Veiksmų programos įgyvendinimo iki 2018 m. pabaigos buvo pasiekti didesni negu buvo numatyta siekiama reikšmė iki 2023 m. (pavyzdžiui I Sąjungos prioriteto 4 konkretaus tikslo 1.6 produkto rodiklis, III Sąjungos prioriteto 1 konkretaus tikslo 3.2 produkto rodiklis, IV Sąjungos prioriteto 1 konkretaus tikslo 4.2 produkto rodiklis), tačiau iki 2018 m. pabaigos nebuvo pasiekti I ir VI prioritetų produkto rodikliai: I prioriteto produkto rodiklis pasiektas 75 proc., VI prioriteto pasiekiamumas iki 2018 m. pabaigos buvo lygus 0.

Objektyvią Veiksmų programos rezultato rodiklių analizę apsunkina tai, jog nemaža dalis projektų tebėra įgyvendinami, todėl galutiniai rezultato rodikliai dar nėra išmatuoti de facto (tas pasakytina apie visus, išskyrus VI, Sąjungos prioritetus ir jų priemonių projektus).

Veiksmų programoje numatyti rezultato rodikliai ir jų matavimo vienetai ne visais atvejais sutampa su rodikliais pateiktais FAME rekomendacijomis, t. y. dalis rezultato rodiklių nurodyti FAME, tačiau neįtraukti į Veiksmų programą, taip pat dalis rezultato rodiklių yra Veiksmų programoje, tačiau jų nėra FAME (I ir II Sąjungos prioritetų atveju). Toks rezultato rodiklių ir jų matavimo vienetų neatitikimas šiuose dviejuose strateginiuose dokumentuose yra todėl, kad ne visais atvejais pavyksta įvertinti Veiksmų programos priemonių rezultato rodiklių teigiamą pokytį (nėra prielaidų palyginimui), skirtingi rodiklių apskaičiavimo principai Veiksmų programoje ir FAME, rodiklių perskirstymas skirtinguose Sąjungos prioritetuose, taip pat tam tikrų rezultato rodiklių Veiksmų programoje atsisakoma, nes nėra priemonių, kurioms jie priskiriami, atitinkamai įtraukiant rezultato rodiklius ir jų matavimo reikšmes atsižvelgiant į Lietuvos žuvininkystės sektoriaus kontekstą.

Atsižvelgiant į tai, jog numatyti rezultato rodikliai nurodyti tik projektuose, patvirtintuose pagal I SP 4 tikslo priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“, II SP 2 tikslo priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ ir V SP 2 tikslo priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, rekomendacijos rezultato rodiklių reikšmių keitimams Veiksmų programos vertinimo laikotarpiu (2014-2018 m.) gali būti teikiamos tik pagal turimus prognozuojamus rezultatų rodiklius. Kadangi iki 2018-12-31 nebuvo pasiekti visi I SP rezultato rodikliai, o II SP nepasiektas nei vienas rezultato rodiklis, rekomenduojama šių prioritetų rezultatų rodiklių reikšmes mažinti atitinkamai 75 proc. (rezultato rodikliai:

63

1,8 ir 2.8) ir 85 proc. (rezultato rodikliai: 1.7, 2.1 ir 2.2) nuo Veiksmų programoje numatytų rezultato rodiklių reikšmių.

64

4 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus apžvalga pagal ES prioritetus

(sektorius) 4.1 Žvejybos sektorius

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis32, nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d., 1 Sąjungos prioritetui – ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas, buvo gautos 175 paraiškos. Iš jų 30 paraiškų buvo atmestos arba pareiškėjai išsiregistravo, o 11 paraiškų vis dar vertinamos. Taigi, šiuo metu patvirtintų arba pasirašytų paraiškų yra 134 vnt.

I Sąjungos prioriteto 1 tikslas – žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo surinkta 18 paraiškų. Priemonei „Parama išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui“ gauta ir patvirtinta 1 paraiška. Priemonei „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ gautos 17 paraiškų, iš kurių 12 patvirtintų ir 5 vis dar vertinamos.

I Sąjungos prioriteto 2 tikslas – vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gauta ir patvirtinta 1 paraiška priemonei „Vidaus vandenų žvejyba ir vidaus vandenų gyvūnija bei augalija – vidaus vandenų gyvūnijos ir augalijos apsaugojimas ir praturtinimas“.

I Sąjungos prioriteto 3 tikslas – žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gauta ir patvirtinta 1 paraiška priemonei „Parama sistemoms, perskirstančioms žvejybos galimybes“.

I Sąjungos prioriteto 4 tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo surinktos 144 paraiškos. Priemonei „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ gauta 119 paraiškų, iš kurių 106 patvirtintos ir 13 atmestų. Priemonei „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“ gautos 23 paraiškos (iš jų 16 pagal supaprastintas taisykles), iš kurių 11 patvirtintų (9 pagal supaprastintas taisykles), 11 atmestų ir 1 (pagal supaprastintas taisykles) vis dar vertinama. Priemonei „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ gautos 2 paraiškos, kurios vis dar vertinamos.

I Sąjungos prioriteto 5 tikslas – paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo surinkta 11 paraiškų. Priemonei „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“ gauta 10 paraiškų, iš kurių 1 patvirtinta, 6 atmestos ir 3 vis dar vertinamos. Priemonei „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ gauta ir patvirtinta 1 paraiška.

Ekologiškai tausi, efektyviai išteklius naudojanti, inovacinė, konkurencinga ir žiniomis grindžiama žvejyba apima keletą žuvininkystės sektoriaus šakų – jūrų žvejybą ir žvejybą vidaus vandenyse.

Tiek jūrų žvejybos, tiek žvejybos vidaus vandenyse sektorius interesams atstovauja veikiančios gamintojų organizacijos (toliau – GO) bei nevyriausybinės organizacijos. GO – bet kokia suvienyta ir organizuota žemės ūkio produkcijos gamintojų veikla, siekiant didinti savo pajamas bei gerinti atstovaujančio sektoriaus poziciją rinkoje. Teisine prasme – tai sukurtas juridinis asmuo, pripažintas GO33. Šiuo metu su jūrų ir vidaus vandenyse žvejyba susijusių GO Lietuvoje yra dvi:

32 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) įgyvendinimo būklė 33 Vytautas Vaznonis „Gamintojų organizacijos kūrimas kaip žemdirbių kooperacijos plėtros Lietuvoje galimybė“. Aleksandro Stulginskio Universitetas, 2014 m.

65

• Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (Baltijos jūros ir priekrantės žvejyba); • Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ (vidaus vandenų žvejyba).

4.1.1 Žvejyba jūrų vandenyse

Žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose (jūrų vandenyse). Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis34, 2018 m. I–III ketvirčiais Lietuvos Respublikos žvejybos laivai žvejojo: Afrikos valstybės (Mauritanijos) išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, kuriuose žvejojama pagal dvišalį Europos Sąjungos ir trečiosios šalies žuvininkystės partnerystės susitarimą; Svalbardo žvejybos rajone (Norvegijos Karalystės išskirtinės ekonominės zonos vandenys), Pietų Ramiajame vandenyne (už pakrančių valstybių išskirtinių ekonominių zonų ribų, SPRFMO), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamame rajone.

Lentelė 4.1. Žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Vakarų Afrikos

valstybių

(Mauritanijos

Islamo Respublikos

ir Maroko

Karalystės)

vandenys

Vakarų Afrikos

valstybių

(Mauritanijos

Islamo Respublikos

ir Maroko

Karalystės)

vandenys

Afrikos valstybių

(Maroko ir

Angolos)

vandenys

Afrikos

valstybių

(Maroko,

Mauritanijos ir

Angolos)

vandenys

Afrikos

valstybių

(Maroko ir

Mauritanijos)

vandenys

Afrikos

valstybės

(Mauritanijos)

vandenys

Svalbardo žvejybos

rajonas

Svalbardo žvejybos

rajonas

Svalbardo

žvejybos rajonas

Svalbardo

žvejybos

rajonas

Svalbardo

žvejybos

rajonas

Svalbardo

žvejybos

rajonas

SPRFMO SPRFMO SPRFMO SPRFMO SPRFMO

NEAFC rajonas NEAFC rajonas NEAFC rajonas NEAFC rajonas NEAFC rajonas NEAFC rajonas

Žvejybos šiaurės

vakarų Atlante

organizacijos

(toliau –NAFO)

rajonas

NAFO Žvejybos Rytų

centrinio Atlanto

komisijos (toliau

– CECAF) rajonas

ES vakarų

vandenys

ES vakarų

vandenys

ES vakarų

vandenys

Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija35

Žvejyba Baltijos jūroje ir jos priekrantėje yra svarbi Lietuvos žuvininkystės sektoriui, užtikrinanti užimtumą pajūrio regione ir turinti senas ir daugiametes tradicijas. Nenutrūkstamą žvejybą Baltijos jūroje ir jos priekrantėje užtikrina, palanki žvejybai, Klaipėdos uosto infrastruktūra.

Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis, skirtingai nei šiauriau esantys uostai, rytinės Baltijos jūros uostas. Klaipėdos uostas neužšąla net šalčiausiomis žiemomis, kas garantuoja nenutrūkstamą laivybą. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Tai universalus, giliavandenis uostas, kuriame dirba 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.

Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuvoje žuvininkystės produktų iškrovimas 2017 m. siekė 1 676,33 tonas. Lyginant 2013-2017 m. laikotarpį, žuvininkystės produkcijos iškrovimas buvo labai nepastovus. Nuo 2013 m. iki 2017 m. iškrovimas sumažėjo 33,8 proc.

34 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, žemės ir maisto ūkio 2018 m. sausio-rugsėjo mėn. apžvalga 35 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, žemės ir maisto ūkio 2013-2018 m. apžvalgos

66

4.1. pav. Žuvininkystės produktų iškrovimas, tonomis Šaltinis: Eurostat

Baltijos jūros priekrantės zona – žuvų iš Kuršių marių į jūrą ir atgal sezoninių migracijų kelias, o taip pat svarbių jūrinių žuvų rūšių, tokių kaip strimelės ir otai, neršto vieta. Be to, priekrantę galima laikyti Kuršių marių ir Baltijos jūros žuvų jauniklių atsistatymo rajonu. Tačiau atsiranda žuvų migracijos kliūtys, trukdančios natūralų procesą, kuris būtinas žuvų išteklių išsaugojimui:

• Neįveikiama migracijos kliūtis – tai migracijos kliūtis, kurios migruojančios žuvys negali įveikti esant bet kokiam vandens lygiui.

• Sunkiai įveikiama migracijos kliūtis – tai migracijos kliūtis, kurią migruojančios žuvys gali įveikti tik esant vidutiniam ir aukštesniam vandens lygiui.

• Įveikiama migracijos kliūtis – migracijos kliūtis, kurią migruojančios žuvys įveikia esant bet kokiam vandens lygiui.

Tokias kliūtis, kurių migruojančios žuvys neįveikia arba įveikia tik esant tam tikroms sąlygoms, būtina šalinti, o jeigu tai neįmanoma, būtina imtis situaciją gerinančių priemonių, siekiant užtikrinti sėkmingą žuvų migraciją. Šiuo metu, yra įgyvendintas tik viena projektas iš numatytų žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių gerinimo priemonių. Tai Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos projektas „Žuvų pralaidų įrengimas ir modernizavimas Tauragės rajone“. Projekto tikslas – apsaugoti ir plėtoti vidaus vandenų florą ir fauną prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo. Esamos užtvankos, kuriose numatoma pastatyti ar rekonstruoti žuvų pralaidas trukdo praeivėms žuvims migracijos ir neršto metu pasiekti aukštupiuose tinkamiausias nerštui vietas. Projekto uždavinys – gausinti žuvų išteklius sudarant palankias sąlygas natūraliai reprodukcijai, migracijai ir nerštui, pastatant ar rekonstruojant žuvų pralaidas esamose užtvankose.

Žvejybos kontrolei ir žuvų išteklių apsaugai Baltijos jūroje skiriamas ypatingas dėmesys. Žvejyba kontroliuojama ir žuvų ištekliai saugomi vadovaujantis ES BŽP nuostatomis. Baltijos jūros Lietuvos priekrantės zona yra jautrus gamtinis kompleksas, todėl jam nustatytos žymiai griežtesnės, nei reikalauja ES teisės aktai, žvejybos taisyklės. Saugant pagrindinius verslinės žvejybos Baltijos jūroje ir priekrantės zonoje žuvų, tokių kaip menkių, šprotų, strimelių ir lašišų, išteklius, kasmet moksliniais tyrimais nustatomos šių žuvų apsaugos priemonės:

• Žuvų rūšių žvejybos limitai; • Žvejybos įrankių tipai, konstrukcijos, parametrai (ilgis, akies dydis, ženklinimas ir kt.); • Žūklės laikotarpiai ir rajonai, kai draudžiama žvejoti tam tikrų rūšių žuvis; • Leidžiamų pagauti žuvų mažiausi dydžiai; • Buvimo jūroje dienų skaičius; • Laimikio iškrovimo vietos;

67

• Laivų variklių galios limitas ir kitos priemonės.

Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo remiantis dalinai keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009, panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, reikalauja žuvininkystės valdyme taikyti atsargumo metodą siekiant gyvuosius jūrų biologinius išteklius naudoti taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai užtikrintų didžiausius galimus tausios žvejybos laimikius. Siekiant šio tikslo, ES nustato didžiausią per metus leidžiamą sugauti žuvų kiekį. Tai reguliuojama ne vien kvotomis, bet ir žvejybos pastangų dydžių apribojimais. Kiekvienais metais ES Ministrų Taryba Baltijos jūros regiono ES valstybėms narėms pagal Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) rekomendacijas, ES Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos nuomonę priima reglamentą, nustatantį ateinantiems kalendoriniams metams didžiausius leistinus sugauti atitinkamų rūšių žuvų kiekius ir žvejybos pastangų dydžius.

Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių rūšių žuvų – Baltijos menkių, atlantinių silkių, atlantinių šprotų ir atlantinių lašišų – žvejybos kvotos, tačiau, atsižvelgiant į mūsų šalies žvejų žvejybos laimikį, svarbiausios žuvų rūšys yra Baltijos menkės, atlantinės silkės, atlantiniai šprotai ir europinės upinės plekšnės. Remiantis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos36 duomenimis, daugiausiai žuvų sugautų 2018 m. I-III ketvirtyje buvo šprotai. Jų sugauta net 13 192 tonos. Šiuo laikotarpiu mažiausiai sugautų žuvų buvo plekšnės, kurių sugavimas siekė tik 200 tonų. Lyginant 2013-2017 m., pastebimas beveik pastovus šprotų sugavimų augimas, kuris siekia 20,5 proc. Strimelių augimas analizuojamu laikotarpiu buvo nepastovus, tačiau lyginant 2013 m. ir 2017 m., jų sugavimai išaugo net 63,1 proc. Plekšnių sugavimai per penkerius metus sumažėjo net 74,2 proc. Menkių augimas šiuo laikotarpiu sumažėjo 0,7 proc., tačiau per 2018 m. I-III ketvirčius jų sugavimas siekė tik 623 tonas, kai 2017 m. I-III ketvirtyje buvo sugauta 1 507 tonos.

4.2. pav. Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautų žuvų kiekiai 2013-2018 m. I–III ketv., tonomis Šaltinis: Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Remiantis Baltijos Jūros Patariamosios Tarybos (BSAC – Baltic Sea Advisory Council) posėdžiu skirtu rytinių menkių problematikai, rytinių menkių išteklių būklė yra labai bloga. Prastą menkių populiacijos būklę lemią įvairūs biologiniai pokyčiai: mažas menkių svoris (visoje populiacijoje 20 proc. menkių yra mažo svorio), subrendusios menkės užauga tik iki 20 cm, padidėjo užsikrėtimas parazitinėmis infekcijomis (ruonių kirminai daro neigiamą poveikį menkių kepenims). Menkių populiacija kenčia dėl kelių veiksnių:

• Padidėjusių hipoksinių zonų;

36 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, žemės ir maisto ūkio 2017 m. ir 2018 m. sausio-rugsėjo mėn. apžvalgos

68

• Reto vandens įtekėjimo iš Šiaurės jūros; • Deguonies trūkumo, kuris daro įtaką menkių metabolizmui; • Plėšriųjų pilkųjų ruonių.

Naujausias Baltijos tarptautinis paieškos tyrimas (Baltic International Trawl Survey) patvirtino, kad sumažėjo sugavimai pagal dydį ir išskirtines zonas, taip pat buvo patvirtintas sumažėjęs deguonies kiekis. Manoma, kad hidrologijos pokyčiai turi didelį neigiamą poveikį menkių populiacijai.

Laivyno pajėgumų valdymas – būtina priemonė siekiant, kad žvejybos ištekliai būtų naudojami tausiai. Tai vienas iš pagrindinių bendros žuvininkystės politikos tikslų. ES žvejybos laivynas labai įvairus: jo laivai gali būti trumpesni nei 6 metrų ir ilgesni nei 75 metrų. Pagal naująsias BŽP nuostatas, ES valstybės narės, atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, tendencijas, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, ilgainiui nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, siekiant stabilumo bei tvarios jų pusiausvyros. Valdant žvejybos pajėgumus ES siekiama stabilios ir ilgalaikės laivynų žvejybos pajėgumų bei žvejybos galimybių pusiausvyros. Kiekvienos ES šalies žvejybos laivynui nustatyta pajėgumų viršutinė riba, išreikšta kilovatais (kW) ir bendrąja talpa (toliau – BT). Naujas žvejybos laivas gali papildyti esamą valstybės laivyną tik tuomet, kai sumažėja laivyno pajėgumai, o turimi bendri žvejybos pajėgumai neviršija nustatytos viršutinės ribos. Informacija apie su ES valstybių narių vėliavomis žvejojančius laivus yra kaupiama ir tvarkoma ES žvejybos laivyno registre, kurį tvarko Europos Komisija.

ES valstybės narės, vadovaudamosi Europos Komisijos parengtomis gairėmis, kasmet privalo pranešti apie pusiausvyrą tarp žvejybos galimybių ir turimų žvejybos pajėgumų, nurodydamos ir apskaičiuodamos atitinkamus techninius, socialinius bei ekonominius parametrus. Atskiri įvertinimai ataskaitoje rengiami laivynams, žvejojantiems atokiausiuose regionuose, ir laivams, žvejojantiems išimtinai ne ES vandenyse. Europos Komisija savo ruožtu, laikydamasi ataskaitų gairių, kasmet parengia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie valstybių narių žvejybos laivynų pajėgumų ir jų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Pagal BŽP, visi žvejybos laivai turi būti surašyti kiekvienos ES šalies žvejybos laivų registre ir atitikti ES reglamentų keliamus reikalavimus. Kiekvienas ES žvejybos laivas turi unikalų identifikavimo numerį, kuriuo yra užtikrinama žvejybos laivų judėjimo kontrolė visoje Bendrijoje. Žvejybos laivai pasižymi tam tikromis charakteristikomis, kurios priklauso nuo jų techninių duomenų. Šios charakteristikos apibūdina laivų pajėgumą išnaudoti žvejybos galimybes. Pagal ES taikomą BŽP, yra siekiama pusiausvyros tarp žvejybos laivų pajėgumų ir žvejybos galimybių (prieinamų žuvų išteklių).

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2018 m. rugsėjo 30 d. žvejojančių jūrų vandenyse su Lietuvos Respublikos vėliava aktyvių laivų skaičius buvo 143 laivai. Bendroji laivų talpa (gross tonnage) sudarė 37 212, o bendra pagrindinių variklių galia – 43 692 kW. Lietuvos jūrų žvejybos laivyną sudaro žvejybos laivai, vykdantys savo veiklą tolimuosiuose žvejybos rajonuose, atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje. Iš 143 laivų: 103 laivai (BT sudarė 239, bendra variklių galia – 2 712 kW), turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, 31 laivas (BT – 4 722, bendra variklių galia – 9761 kW), turintis teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir 9 laivai (BT sudarė 32 251, bendra variklių galia – 31 220 kW), turintys teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose.

Metų bėgyje Lietuvos žvejybos laivų skaičius bei jo pajėgumai dėl įvairių priežasčių, nors ir nežymiai, tačiau kinta. Lyginant 2013-2018 m., žvejybos laivų skaičius sumažėjo 1,4 proc. Per metus vykstantys laivų skaičiaus ir jų pajėgumų pasikeitimai fiksuojami žvejybos laivų duomenų sistemoje.

69

4.3. pav. Lietuvos Respublikos aktyvūs žvejybiniai laivai Šaltinis: Eurostat ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Lietuvos žvejybos laivų amžius, remiantis Eurostat duomenimis, pasiskirstęs nevienodai. Lyginant 2013-2017 m. matoma tendencija, kad laivų, kurių amžius siekia mažiau nei 5 metus, žymiai padaugėjo. Tai rodo, kad yra stengiamasi modernizuoti Lietuvos laivyną. Tačiau laivų, kurių amžius siekia 25 metus ir daugiau taip pat padaugėjo 5,8 proc. (nuo 103 laivų 2013 m. iki 109 laivų 2017 m.). Šis rodiklis parodo, kad didžioji dalis turimo Lietuvos laivyno yra pasenęs, energetiškai neefektyvus ir nepalankus aplinkai. Siekiant pagerinti turimo laivyno būklę, energijos vartojimo efektyvumą, saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas bei pažangių žvejybos metodų taikymą, yra būtinas žvejybos laivų modernizavimas.

0–4 metų 5–9 metų 10–14 metų 15–19 metų 20–24 metų25 metai ir

daugiau

2013 1 3 8 15 15 103

2014 1 4 9 13 11 105

2015 3 3 5 11 11 110

2016 7 2 4 5 12 109

2017 14 2 4 3 11 109

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

110

2013 2014 2015 2016 2017

4.4. pav. Žvejybos laivų amžius Šaltinis: Eurostat

70

Tam, kad nepažeisti laivų pajėgumų ir prieinamų Lietuvai žvejybos išteklių balanso, kaip jau buvo minėta, ES Lietuvai yra nustačiusi maksimalią žvejybos pajėgumų ribą. Dėl šios priežasties Žuvininkystės tarnyba, atsakinga už Lietuvos žvejybos laivyno duomenų tvarkymą, privalo griežtai kontroliuoti žvejybos laivų pasikeitimus žvejybos įmonėse pagal BT ir variklių galią (kW), kad nebūtų viršyta nustatyta riba.

Remiantis Eurostat duomenimis, žvejybos laivų skaičius pagal bendrą talpą nuo 2013 m. iki 2017 m. svyravo gana įvairiai. 2013-2017 m. BT kuri siekia 0-24,9, laivų pokytis buvo -1,9 proc. (2 laivais mažiau). 25-49,9 BT laivų Lietuvos Respublikoje nebuvo. 50-99,9 BT laivų sumažėjo 16,7 proc. (1 laivu mažiau). 100-149,9 BT laivų sumažėjo 4,5 proc. (nuo 22 laivų 2013 m. iki 21 laivo 2017 m.). 150-249,9 BT laivų 2013 m. nebuvo, tačiau 2016 m. buvo įsigytas 1 žvejybinis laivas. 250-499,9 BT laivų rodiklis nuo 2013 m. iki 2017 m. nepakito ir siekė 3 žvejybos laivus. 500-999,9 BT laivų skaičius padidėjo 33,3 proc. (nuo 3 laivų 2013 m. iki 4 laivų 2017 m.). 1 000-1 999,9 BT laivų skaičius nuo 2013 m. padidėjo 1 laivu ir 2017 m. išviso tokia talpa buvo 2 žvejybiniai laivai. 2 000-9 999,9 BT laivų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu 2014 m. buvo padidėjęs iki 5 laivų, tačiau 2016 m. sumažėjo iki 4 žvejybos laivų.

0-24,925–49,9

50–99,9

100–149,9

150–249,9

250–499,9

500–999,9

1 000–1 999,9

2 000–9 999,9

2013 106 0 6 22 0 3 3 1 4

2014 102 0 6 21 0 2 6 1 5

2015 104 0 5 22 0 3 5 1 5

2016 101 0 5 21 1 3 5 2 4

2017 104 0 5 21 1 3 4 2 4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

110

4.5. pav. Žvejybos laivų skaičius pagal bendrą talpą Šaltinis: Eurostat

Remiantis Eurostat duomenimis, žvejybos laivų skaičius pagal variklių galią 2013-2017 m. buvo nepastovus. Laivų su variklių galia kuri siekia 0-24,9 kW, pokytis buvo -12,9 proc. (9 laivais mažiau). 25-74,9 kW variklio galingumo laivų padaugėjo 21,9 proc. (7 laivais). 75-149,9 kW laivų sumažėjo 16,7 proc. (1 laivu mažiau). 150-349,9 kW laivų sumažėjo 3,8 proc. (nuo 26 laivų 2013 m. iki 25 laivų 2017 m.). 350-499,9 kW laivų 2013-2017 m. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje nebuvo. 500-749,9 kW laivų rodiklis nuo 2013 m. iki 2017 m. nepakito ir siekė 3 žvejybos laivus. 750-999,9 kW laivų 2013 m. nebuvo, tačiau 2016 m. buvo įsigytas 1 žvejybinis laivas. 1 000-1 999,9 kW laivų skaičius nuo 2013 m. padidėjo 25,0 proc. (nuo 4 laivų 2013 m. iki 5 laivų 2017 m.). 2 000-2 999,9 kW laivų 2013 m. nebuvo, tačiau 2016 m. buvo įsigytas 1 žvejybinis laivas. 3 000-3 999,9 kW laivų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu 2014 m. buvo padidėjęs iki 5 laivų, tačiau 2016 m. sumažėjo iki 4 žvejybos laivų 2013-2017 m. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje nebuvo, o 4 000 kW ir daugiau laivų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu 2014 m. buvo padidėjęs iki 5 laivų, tačiau 2016 m. sumažėjo iki 4 žvejybos laivų.

71

4.6. pav. Žvejybos laivų skaičius pagal variklių galią kW Šaltinis: Eurostat

Nepageidaujama neverslinio dydžio žuvų priegauda verslinės žvejybos metu yra prasto žvejybos įrankių selektyvumo pasekmė, provokuojanti ženklų sugautų žuvų kiekį išmesti atgal į jūrą. Maksimalų išmetamų žuvų kiekį sudaro jau negyvos žuvys, dažnai – vertingų žuvų jaunikliai. Tokiu būdu pražudoma nemaža vertingų žuvų populiacijos dalis, o, be to, gaišenomis užteršiama jūra. Siekiant maksimaliai sumažinti nepageidaujamą žuvų priegaudą, visame pasaulyje, tame tarpe ir ES šalyse, įskaitant ir Lietuvą, atliekami moksliniai tyrimai. Pagal sėkmingais rezultatais pasibaigusių tyrimų rekomendacijas yra tobulinami verslinės žvejybos įrankiai. Bandant spręsti šią problemą, buvo suformuotas Sąjungos prioriteto ketvirtasis tikslo – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas priemonė „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“. Jos įgyvendinimui gautos 23 projektų paraiškos (iš jų 16 pagal supaprastintas taisykles), iš kurių 11 patvirtintų (9 pagal supaprastintas taisykles). Šie projektai turėtų prisidėti prie nepageidaujamos priegaudos tvarkymo ir realizavimo.

4.1.2 Žvejyba vidaus vandenyse

Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato ir žvejybos kontrolę vykdo Aplinkos ministerija. Valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandens telkiniuose. Aplinkos ministro įsakymu kiekvienais metais yra patvirtinami žvejybos Kuršių mariose ir kituose vidaus vandens telkiniuose limitai. Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba vidaus vandens telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas, kurias patvirtina Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 (toliau – Taisyklės), 2015 m. surengta 10 Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos, patvirtintos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V1-52, posėdžių, kuriuose ūkio subjektams buvo suteiktos perleidžiamosios teisės į

72

žvejybos vidaus vandenyse kvotas ir paskirtos žvejybos kvotos Kuršių mariose, polderiuose, stintų, ungurių, seliavų ir ežerinių stintų, upinių nėgių žvejybai vidaus vandens telkiniuose. Perleidžiamosios teisės į žvejybos Nemuno žemupio polderiuose kvotas suteiktos 2015-2019 metams 9 verslo subjektams.

2016 m. surengti 7, 2017 m. surengta 10, o per 2018 m. I-III ketvirčius surengti 2 Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos, patvirtintos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V1-64, posėdžiai, kuriuose ūkio subjektams buvo suteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas ir paskirtos žvejybos kvotos Kuršių mariose, ungurių žvejybai vidaus vandens telkiniuose, seliavų, ežerinių stintų ir upinių nėgių žvejybos kvotos.

Iš viso žvejybos vidaus vandenyse kvotos 2015 metams paskirtos 148 ūkio subjektams, 2016 m. paskirtos 138 ūkio subjektams, 2017 m. – 145 ūkio subjektams ir 2018 m. – 150 ūkio subjektams.

4.7. pav. Žvejybos vidaus vandenyse kvotos* *Trūksta 2013 m. ir 2014m. duomenų Šaltinis: Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Vandens kokybė yra labai svarbus rodiklis lemiantis žuvų išteklių gausą. Remiantis Lietuvos gamtos fondo duomenimis, vandens telkiniai per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuoti, perpildyti maistingomis medžiagomis. Eutrofikacijos metu vandens telkiniuose sumažėja vandens skaidrumas, susidariusi fitoplanktono biomasė yra puikus substratas bakterijų dauginimuisi, o kai kurios dumblių rūšys yra netgi toksiškos. Vėliau seka kiti procesai – biomasės puvimas, sieros vandenilio ir kitų teršiančių vandenį medžiagų susidarymas. Dėl to masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Kurių kiekis dėl žmonių ūkinės veiklos didėja.

73

4.8. pav. Ežerų vandens kokybė pagal bendrą azotą Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

4.9. pav. Ežerų vandens kokybė pagal bendrą fosforą Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

74

4.10. pav. Ežerų vandens kokybė pagal vandens skaidrumą Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Tačiau remiantis Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, vandens kokybė pagal azotą bloga tik 6 ežeruose, pagal fosforą – 2 ežeruose labai bloga ir 9 ežeruose bloga. Vandens skaidrumas blogas tik 5 ežeruose. Palyginus visus duomenis, galima teigti, kad vandens kokybė Lietuvoje yra gera.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis37, Lietuvos verslinių žuvų populiacijų ekologinio stebėjimo 2015 m. metu sugautos 27 skirtingos ekologinių grupių – jūrinių, limnofilinių, reofilinių ir praeivių žuvų rūšys. Kuršių mariose – 10, Kauno mariose – 11, Kruonio baseine - 12, ežeruose –16, Nemuno žemupyje –13 rūšių žuvų.

Vykdant ekologinio ir žuvų gausumo monitoringo tyrimus Kuršių mariose ties Atmata sužvejota – 8, ties Dreverna – 10 žuvų rūšių. Didesniu gausumu ir biomase, išsiskyrė kuojos, ešeriai, plakiai ir pūgžliai ties Atmata, o šiaurinėje marių dalyje ties Dreverna gausios buvo kuojos, ešeriai ir žiobriai tuo tarpu karšių gausumas buvo mažesnis, tačiau jų biomasė buvo didžiausia tarp visų sugautų rūšių šioje akvatorijoje. Kauno mariose ties Grabuciškėmis sugauta – 8, o ties Reversiniu kanalu – 10 rūšių žuvys. Pagal gausumą ir biomasę abiejose akvatorijose vyravo kuojos, plakiai, karšiai. Kruonio aukštutiniame baseine pagal žuvų gausumą dominavo plakiai 25,6 proc. ir kuojos 23,1 proc., pagal biomasę dominavo karšiai 24 proc. ir kuojos 21,3 proc. Taip pat didelę dalį pagal gausumą ir pagal biomasę sudarė ešeriai ir sterkai. Nemuno upėje ties Vilkija ir Gėge laimikiuose rasta po 11, ir ties Leite – 13 rūšių žuvys. Pagal gausumą ir biomasę visose tirtose akvatorijose vyravo kuojos, plakis, ešeriai ir karšiai. Drūkšių ežere tyrimų metu sugauta 11 rūšių žuvys. Pagal gausumą Veislinių žuvų populiacijoje (toliau – VŽP) dominavo seliava (51,5 proc.), taip pat didesniu gausumu pasižymėjo kuoja (22,6 proc.), ešerys (17,1 proc.), pagal biomasę VŽP taip pat dominavo seliava (41,8 proc.), taip pat didesniu gausumu pasižymėjo kuoja (29,3 proc.), karšis (11,7 proc.). Asvejos ežere tyrimų metu sugautos 15 rūšių žuvys. Pagal gausumą dominavo seliava (36,7 proc.), toliau sekė stinta (24,2 proc.), kuoja (16,2 proc.), ešerys (12,5 proc.), plakis (3,7 proc.), pūgžlys (2,2 proc.), karšis (1,7 proc.). Luodžio ežere tyrimų metu sugautos 11 žuvų rūšių. Pagal gausumą dominavo ešerys (36,6 proc.), kuoja (27,2 proc.) ir seliava (20,9 proc.), pagal biomasę ryškiai dominuoja ešerys (29,6 proc.), o kiek mažesnę dalį sudaro karšis (18,6 proc.), lynas (18,0 proc.), kuoja (16,8 proc.), seliava (12,7 proc.).

Verslinių žuvų populiacijų rezultatai rodo minėtų vandens telkinių žuvų išteklių būklę, žuvų bendrijų ir populiacijų kiekybinius ir kokybinius parametrus, verslinės žvejybos intensyvumą, eutrofizaciją ir vandens taršos poveikį. Gauti rezultatai rodo, kad daugelyje vandens telkinių žuvų populiacijų būklę charakterizuojantys parametrai (žuvų tankumas, VŽP, produkcija) yra geri, o tai sąlygoja gerą bendrą žuvų išteklių būklę.

37 Aplinkos apsaugos agentūros, Verslinių žuvų populiacijų būklės Lietuvos vandens telkiniuose įvertinimas

75

Tiek jūroje, tiek vidaus vandenyse susiduriama su invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimo problema, kurios metu gausėja menkaverčių žuvų ir vėžiagyvių rūšys. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija38, invazinių rūšių skverbimasis yra tiesiogiai su žmonių veikla susijęs procesas, kurį dar labiau skatina dabar vykstantys globalizacijos procesai ir klimato kaita. Pripažįstama, kad svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija yra antra pagal svarbą (po tiesioginio buveinių naikinimo) šių laikų grėsmė daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“, įrašytos 35 rūšys, iš jų 5 rūšys vėžiagyvių ir 2 žuvų.

Siekiant išvengti svetimžemių rūšių organizmų, galinčių sukelti daug ekologinių problemų, padaryti žalos ekonomikai ar pakenkti žmonių sveikatai, labai svarbu sukurti veiksmingą prevencijos priemonių sistemą. Pagrindinis prevencijos tikslas turėtų būti neleisti tikslingai įvežti, dauginti ir platinti organizmų, kurie kitose šalyse jau tapę invaziniai. Antrasis kovos su tam tikroje teritorijoje jau esančiais invaziniais organizmais žingsnis – jų populiacijų kontrolė. Kontrolės tikslas – kaip įmanoma sumažinti invazinės rūšies gausumą arba tankumą ir neleisti toliau daugintis bei plisti. Dauguma kontrolės priemonių yra tokios pačios kaip ir invazinių organizmų naikinimo priemonės, tačiau kontroliuojant populiacijas, paprastai nesiekiama visiškai sunaikinti tam tikros rūšies organizmų, bent jau tam tikrą laiką. Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies individų būna neįmanoma, todėl vietoje naikinimo imamasi tik kontroliuoti jų populiacijas, kad tie organizmai padarytų kiek įmanoma mažiau žalos. Naikinimas yra pats sudėtingiausias ir brangiausias kovos su invaziniais organizmais būdas. Naikinimo būdų yra daug, nuolat kuriami nauji, veiksmingesni, ieškoma mažiau aplinkai kenkiančių naikinimo metodų ir priemonių. Svarbiausias tikslas yra sukurti tokias invazinių organizmų naikinimo priemones, kad jos būtų kuo specifiškesnės, t. y. veiktų tik naikinamos rūšies organizmus ir nekenktų arba kuo mažiau kenktų aplinkai.

Saugomos teritorijos yra glaudžiai susijusios su žvejyba. Kadangi, dėl saugomų teritorijų tinklo plėtimo didėja apribojimai žvejybos veiklai. Siekiant įgyvendinti ES direktyvų Dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEC) ir Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEC) reikalavimus, Lietuvoje yra plėtojamas NATURA 2000 teritorijų tinklas. NATURA 2000 teritorijos yra integruojamos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą39. Būtina garantuoti ilgalaikį EB svarbos teritorijų išlikimą. Kokių priemonių reikia teritorijoms išsaugoti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. Tam įtakos turi ne tik gamtosauginiai EB svarbos natūralių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių išsaugojimo interesai, bet ir ūkiniai, visuomeniniai, kultūriniai, regioniniai bei vietiniai aspektai. Šiuo metu svarbių teritorijų skaičius yra pateiktas įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąraše (nauja redakcija) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819 (Žin., 2006, Nr. 92-3635). Šiame sąraše šiuo metu yra 77 teritorijos, kurių bendras plotas yra 540 tūkst. ha arba užima 8.3 proc. Lietuvos teritorijos.

Žvejybos veikla dėl Natura 2000 teritorijos įsteigimo gali būti ir toliau tęsiama. Ten kur mėgėjiška žūklė trikdo vandens paukščius, gali būti imamasi priemonių išskirti ramybės zonas ar nustatyti draudžiamus lankymosi laikotarpius, kad Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai nenukentėtų. Tinkamai derinant verslinės žūklės įrankius ir žvejybos laikotarpius galima išvengti vandens paukščių žūties tinkluose bei trikdymo sunkiu žiemos laikotarpiu, kada kiekviena prarasta kalorija lediniame jūros vandenyje nardančiam paukščiui gali būti lemtinga. Tvenkininės akvakultūros ūkiai yra daugelio retų paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo migracijų metu vietos bei retų varliagyvių buveinės, todėl svarbu užtikrinti tvenkininės akvakultūros ūkių veiklos tęstinumą. Kai kada šiuose ūkiuose žuvų auginimo technologijų pakeitimas gali turėti reikšmingos įtakos tiek pačiuose ūkiuose prieglobstį randančioms rūšims, tiek žemiau tame pačiame upės baseine esančioms Natura 2000 teritorijoms. Todėl svarbu tinkamai įvertinti tokių pasikeitimų poveikį Natura 2000 teritorijoms. Iš Europos žuvininkystės fondo bus skiriama parama tvenkininės akvakultūros ūkiams, kurie Natura 2000 teritorijose turi prisitaikyti prie aukštesnių veiklos standartų arba patiria nuostolių nustatytų papildomų reikalavimų veiklai40.

Vadovaujantis 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas, 5

38 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija „Invazinės rūšys Lietuvouje“, 2017 m. 39 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Apie saugomų teritorijų sistemą 40 http://www.natura2000info.lt/

76

straipsnio 4 dalies b punktu valstybėms narėms leidžiama patvirtinti neatidėliotinas priemones pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 13 straipsnį. Taip pat atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) vertinimą dėl šiuo metu taikomų rytinės Baltijos jūros dalies išsaugojimo priemonių veiksmingumo, Lietuva ir Europos Komisija sutarė, kad reikia patvirtinti neatidėliotinas priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1380/2013 13 straipsnio 1 dalį. Neatidėliotinos priemonės – tai menkes žvejojančių Lietuvos žvejybos laivų žvejybos veiklos sustabdymas 25–32 pakvadračiuose du papildomus mėnesius (2019 m. birželio ir rugpjūčio mėn.). Lietuvos ir Europos nuomone, šios neatidėliotinos priemonės pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2328/2003, 33 straipsnio 1 dalies a punktą atitinka finansavimo EJRŽF lėšomis reikalavimus. Šiuo metu tokia priemonė į Veiksmų programą neįtraukta, o parama pagal priemonę gali būti teikiama ne ankščiau nei įtraukta į Veiksmų programą (ar jos projektą pateiktą Europos Komisijai)41.

4.1.3 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo Žvejybos

sektoriuje

Remiantis 4.1.1. skyriuje išdėstyta informacija, pirmam sektoriui, žvejybai, o tiksliau, jo daliai – žvejybai jūrų vandenyse – rekomenduojama:

• ir toliau saugoti jūrų biologinius išteklius, atlyginti saugomų paukščių ir žinduolių laimikiui daromą žalą ir gerinti žuvų nerštaviečių ir migracijos kelių būklę;

• kurti ir diegti pažangias technologijas žvejybos sektoriuje bei modernizuoti žvejybos laivus, siekiant pagerinti laimikio pridėtinę vertę ir kokybę, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą;

• gerinti žvejybos uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūrą pritaikant žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo sistemą;

• atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Dėl galimybės Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšomis remti laikiną žvejybos veiklos nutraukimą“ dėl kurio buvo susitarta 2018 m. spalio 15 d. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryboje (pareiškimas patvirtintas 2018 m. spalio 26 d. dokumentu Nr. 13643/18 PECHE 433), rekomenduojama į I Sąjungos prioritetą įtraukti priemonę „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“, kuri būtų įgyvendinama pagal EJRŽF reglamento 33 str.

Remiantis 4.1.2. skyriuje išdėstyta informacija, pirmam sektoriui, žvejybai, o tiksliau, jo daliai – žvejybai vidaus vandenyse – rekomenduojama:

• saugoti vidaus vandenų augaliją ir gyvūniją, gerinti žuvų nerštaviečių ir migracijos kelių būklę;

• diegti pažangias technologijas vidaus vandenų žvejybos sektoriuje bei modernizuoti žvejybos laivus;

• gerinti žvejybos uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūrą pritaikytą vidaus vandenų žvejybai bei plėtoti žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūrą.

STIPRYBĖS

Žvejyba jūrų vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Šalies žvejybos sektoriaus daugiametės tradicijos. Palikti

Ilgametė nuosekli žvejyba, užtikrinanti žvejybos galimybes ES ir ne ES vandenyse. Palikti

Veikia pripažinta gamintojų organizacija (GO) bei kitos nevyriausybinės organizacijos,

atstovaujančios žvejybos jūrų vandenyse sektoriaus interesams. Palikti

Palanki žvejybos plėtrai bendra Klaipėdos uosto infrastruktūra. Palikti

41 ES Tarybos generalinis sekretoriatas, TARYBOS REGLAMENTAS, kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2018/120 nuostatos dėl tam tikrų žvejybos galimybių kituose vandenyse

77

Patraukli rekreacijai gamta ir turtingas žuvininkystės paveldas. Palikti

Žvejyba vidaus vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Didelis valstybės dėmesys vidaus vandens telkinių žuvų išteklių atkūrimui, gausinimui

ir palaikymui. Palikti

Švarūs vidaus vandens telkiniai. Palikti

Šalies žvejybos sektoriaus daugiametės tradicijos.

Palikti

Veikia pripažinta GO bei kitos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios žvejybos

vidaus vandenyse sektoriaus interesams. Palikti

SILPNYBĖS

Žvejyba jūrų vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Dauguma nacionaliniuose teisės aktuose numatytų žuvų migracijos kelių ir

nerštaviečių gerinimo priemonių dar neįgyvendintos. Palikti

Pasenęs, energetiškai neefektyvus ir aplinkai nepalankus Baltijos jūros laivynas. Palikti

Nepakankama pažangių technologijų ir geriausios praktikos sklaida žvejybos jūrų

vandenyse sektoriuje. Palikti

Daugumos labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių žvejybos jūrų vandenyse įmonių

ribotos finansinės galimybės investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir pardavimų plėtrą,

mažas jų pelningumas.

Palikti

Ekonominių rodiklių analizė rodo mažą pajamų lygį rytinių menkių žvejybos Baltijos

jūros laivyno segmente dėl labai mažai panaudojamų žvejybos galimybių (2014 m.

Lietuvos laivyno ataskaitos duomenys).

Pakeisti (Dėl prastos menkių

išteklių būklės, vyrauja mažas

pajamų lygis)

Nepakankamai išplėtota žvejybos jūrų vandenyse infrastruktūra: laivų aptarnavimo,

žuvų iškrovimo ir pirminio pardavimo.

Palikti

Neišplėtota žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos,

laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūra. Palikti

Žvejyba vidaus vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Dauguma nacionaliniuose teisės aktuose numatytų žuvų migracijos kelių ir

nerštaviečių gerinimo priemonių dar neįgyvendintos. Palikti

Maži vidaus vandens telkinių vertingų verslinių žuvų ištekliai. Išbraukti (pakankamai didelė

verslinių žuvų populiacija)

Nepakankama pažangių technologijų ir geriausios praktikos sklaida žvejybos vidaus

vandenyse sektoriuje.

Palikti

Daugumos labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių žvejybos vidaus vandenyse įmonių

ribotos finansinės galimybės investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir pardavimų plėtrą,

mažas jų pelningumas.

Palikti

Nepakankamai išplėtota žvejybos vidaus vandenyse infrastruktūra: laivų aptarnavimo,

žuvų iškrovimo ir pirminio pardavimo. Palikti

GALIMYBĖS

Žvejyba jūrų vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Klaipėdoje įsteigtas žuvų aukcionas, užtikrinantis pirminio pardavimo kontrolę, žuvų

išteklių apskaitą.

Išbraukti (UAB „Klaipėdos

žuvininkystės produktų

aukcionas“ nebevykdo

veiklos) Priemonių, skirtų ilgalaikiam išteklių atkūrimui ir žvejybos sektoriaus tvariai plėtrai,

įgyvendinimas, sąlygojantis išteklių atsikūrimą. Palikti

Žvejybos laivų modernizavimas, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą,

saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą ir

pažangių žvejybos metodų taikymą. Palikti

Sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimas ir tiesioginis pardavimas. Palikti

78

Nepageidaujamos priegaudos tvarkymas ir realizavimas. Palikti

Verslinių žvejybos įmonių perorientavimas į kitą veiklą (veiklos diversifikavimas),

įskaitant kulinarinio paveldo tradicijų atgaivinimą ir pritaikymą turizmui.

Palikti

Didėjančios galimybės bendradarbiauti nacionalinėms ir Europos Sąjungos (toliau -

ES) institucijoms bei verslo ir mokslo atstovams, inicijuojant ir vykdant projektus bei

keičiantis gerąja patirtimi. Palikti

Naujų, pažangesnių rinkodaros metodų įsisavinimas. Palikti

Žvejyba vidaus vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Verslinių žvejybos įmonių perorientavimas į kitą veiklą (veiklos diversifikavimas),

įskaitant kulinarinio paveldo tradicijų atgaivinimą ir pritaikymą turizmui. Palikti

Žvejybos laivų modernizavimas, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą,

saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą ir

pažangių žvejybos metodų taikymą.

Palikti

Sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimas ir tiesioginis pardavimas. Palikti

Naujų, pažangesnių rinkodaros metodų įsisavinimas. Palikti

GRĖSMĖS

Žvejyba jūrų vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimas ir vertingų žuvų rūšių išteklių mažėjimas. Palikti

Dėl žmogaus veiklos daromo poveikio aplinkai atskirų žuvų rūšių išteklių būklės

kiekybinė kaita ir migracija. Palikti

Dėl saugomų teritorijų tinklo išplėtimo didėjantys apribojimai žvejybos veiklai. Palikti

Mažėjantis senstančių žvejybos laivų veiklos efektyvumas. Palikti

Biologinių rodiklių analizė rodo šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje mažėjimo

riziką dėl šios rūšies išteklių būklės (2014 m. Lietuvos laivyno ataskaitos duomenys).

Pakeisti į (žvejybos įmonių

sugautų žuvų kiekių analizė

rodo plekšnių žvejybos

galimybių Baltijos jūroje

mažėjimo riziką) Baltijos jūroje menkių išteklių būklės blogėjimas, išteklių neatsistatymas Siūloma įtraukti

Žvejyba vidaus vandenyse

Išvada/Rekomendacija

Invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimas, menkaverčių žuvų rūšių išteklių gausėjimas ir

vertingų žuvų rūšių išteklių mažėjimas dėl plėšriųjų žuvų pergaudymo. Palikti

Dėl žmogaus veiklos daromo poveikio aplinkai atskirų žuvų rūšių išteklių būklės

kiekybinė kaita ir migracija. Palikti

Dėl saugomų teritorijų tinklo išplėtimo didėjantys apribojimai žvejybos veiklai. Palikti

Mažėjantis senstančių žvejybos laivų veiklos efektyvumas. Palikti

4.2 Akvakultūros sektorius

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis42, nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d., Sąjungos prioritetui – aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamo akvakultūros skatinimas, buvo gautos 69 paraiškos. Iš jų 19 paraiškų buvo atmestos arba pareiškėjai išsiregistravo, o 4 paraiškos vis dar vertinamos. Taigi, šiuo metu patvirtintų arba pasirašytų paraiškų yra 46 vnt.

II Sąjungos prioriteto 2 tikslas – akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 47 paraiškos (iš jų 18 pagal supaprastintas taisykles) priemonei „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. 27

42 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) įgyvendinimo būklė

79

paraiškos patvirtintos (iš jų 13 pagal supaprastintas taisykles), 16 atmestų ir 4 (pagal supaprastintas taisykles) vis dar vertinamos.

II Sąjungos prioriteto 3 tikslas – vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 3 paraiškos priemonei „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija“. Tik 1 paraiška buvo patvirtinta, o likusios 2 atmestos.

II Sąjungos prioriteto 4 tikslas – akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo surinktos 19 paraiškų priemonei „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“. 18 paraiškų buvo patvirtintos ir 1 atmesta.

4.2.1 Akvakultūra

Akvakultūra – žuvų auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas43. Pasaulinė žuvies paklausa didėja, todėl pernelyg intensyvi žvejyba kelia grėsmę daugeliui žuvų rūšių. Žuvies auginimas ūkiuose yra vienas iš būdų aprūpinti gyventojus žuvies produkcija ir sumažinti natūralios žuvies išteklių išnykimo grėsmę vandenynuose, todėl akvakultūros plėtojimas padeda sėkmingai mažina poreikį žvejoti laukinius žuvų išteklius.

Remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis, 2017 m. apie vykdomą akvakultūros veiklą duomenis pateikė 46 ūkio subjektai. Šis skaičius išaugo 12,2 proc., palyginti su 2013 m. informaciją teikusių ūkio subjektų skaičiumi.

4.11. pav. Duomenis pateikusių fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių akvakultūros sektoriuje, skaičius Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis, ūkio subjektai išskirstomi pagal gamybos būdus į užsiimančius tvenkinių akvakultūra ir plėtojančius akvakultūrą uždarosiose akvakultūros sistemose (toliau – UAS). Užsiimančių tvenkinių akvakultūra 2017 m. buvo 24 ūkio subjektai. Lyginant su 2013 m., ūkio subjektų sumažėjo 11,1 proc. 2017 m. plėtojantys akvakultūrą UAS buvo 22 ūkio subjektai, kurių skaičius išaugo 57,1 proc., lyginant su 2013 m. duomenimis. Akvakultūros sektoriuje veikiančios įmonės priklauso mažų ir vidutinių įmonių grupei. Tarp akvakultūros tvenkinių įmonių vyrauja įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Yra tik kelios įmonės, kuriose darbuotojų skaičius viršija 50. UAS įmonės Lietuvoje daugiausia yra labai mažos įmonės, jose dirba tik iki 10 darbuotojų.

43 Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba: http://vmvt.lt/node/657

80

4.12. pav. Duomenis pateikusių fizinių ir juridinių asmenų skaičius pagal gamybos būdą Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Tvenkinių akvakultūra – svarbiausia Lietuvos akvakultūros šaka, kuri sparčiausiai pradėjo vystytis šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai buvo pradėti statyti stambūs pilnasisteminiai tvenkinių akvakultūros ūkiai. Ši šaka mūsų šalyje turi šimtametes tradicijas ir išlaiko savo vertę iki šių dienų. Šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis veikiančių tvenkinių akvakultūros bendrovių ūkiai yra pilnasisteminiai, kadangi turi visas tokiems ūkiams būdingas tvenkinių kategorijas: neršto, pirmos eilės, antros eilės auginimo, ganyklinius, žiemojimo, motininius, karantininius tvenkinius ir gyvų žuvų sandėlius. Didžiausi ir giliausi tvenkiniai yra ganykliniai, nes juose auginamos vyriausios ir didžiausios žuvys skirtos pardavimui – trivasariai, o kartais ir keturvasariai karpiai, kurių vidutinis svoris rudenį pasiekia 1-2 kg. Atskirų ganyklinių tvenkinių plotas Lietuvos ūkiuose svyruoja tarp 15-145 ha, o vidutinis šių tvenkinių gylis – 1,5 m. Auginimo tvenkiniai yra mažesni ir seklesni už ganyklinius. Optimaliausias jų plotas yra 8-15 ha, o vidutinis gylis neturi viršyti 1,2 m. Žiemojimo tvenkiniai būtinai turi būti pratekantys. Vanduo juose turi pasikeisti ne daugiau kaip per 15 parų. Paprastai jie būna iki 0,5 ha ploto, o vandens gylis juose, neskaičiuojant ledo sluoksnio, turi sudaryti ne mažiau 1,2 m. Į šiuos tvenkinius žiemos periodui suleidžiami per vasarą išauginti karpių jaunikliai – šių metukai ir dvivasariai. Vasarą šie tvenkiniai laikomi tušti, dezinfekuojami. Nuo žiemojimo tvenkinių paruošimo tiesiogiai priklauso juose žiemojančių žuvų išgyvenamumas ir kitų metų gamybos sėkmė. Peržiemojusios žuvys pavasarį iš šių tvenkinių yra perkeliamos į auginimo antros eilės (metinukai) arba ganyklinius (dvimečiai) tvenkinius tolesniam auginimui iki rudens. Neršto tvenkiniai yra labai maži, tik kelių arų dydžio ir seklūs, kad gegužės-birželio mėnesiais saulė galėtų lengvai sušildyti juose esamą vandenį iki karpių nerštui tinkamos temperatūros. Labai svarbu užtikrinti, kad juose augtų tanki ir švelni žolė, geriausiai tinkanti kaip substratas karpių ikrams. Taip plėtojama tvenkinių aplinka yra tinkama ir patraukli rekreacijai. Taip pat, tvenkiniai vaidina labai svarbų vaidmenį ir teigiamai veikia vandens išteklių kaupimo, vietos klimato švelninimo, laukinių paukščių ir jų buveinių apsaugos ir išsaugojimo, gamtotvarkos priemonių vykdymo sritis. Tvenkinių teritorijos, įeinančios į „Natūra 2000“ saugomų teritorijų tinklą, prisideda prie retų ir nykstančių faunos ir floros rūšių ir buveinių tipų išsaugojimo, užtikrina tų rūšių išgyvenimą ir dauginimąsi44.

Nacionalinio akvakultūros sektoriaus strateginiame plane 2014-2020 metams pateikiama informacija, kad akvakultūros tvenkiniai turi keletą trūkumų. Jų hidrotechniniai statiniai užima didelius žemės plotus, tvenkinių įrengimui reikia didelių lėšų. Tvenkiniams užpildyti ir eksploatuoti reikia daug vandens, o produktyvumas palyginti gana pakankamai mažas (apie 700 kg/ha karpių per metus ganykliniuose tvenkiniuose). Žuvų auginimas tvenkiniuose ir už tai gaunamos pajamos labai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Lietuvoje jos nėra labai palankios šiam verslui vystyti: trumpas žuvų vegetacijos periodas, dažnai pasitaikantys vėlyvi ir šalti pavasario bei vasaros periodai, sudėtingos hidrometeorologinės sąlygos. Tiekiamo į akvakultūros įmones vandens kokybės parametrai daugeliu atveju atitinka nustatytus reikalavimus. Į tvenkinių akvakultūros įmones vanduo tiekiamas savitaka iš aukščiau įmonės įrenginių (tvenkinių, baseinų ir kt.) esančių atvirų

44 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinis akvakultūros sektoriaus strateginis planas 2014-2020 metams

81

vandens šaltinių (upių, ežerų, vandens saugyklų) arba giluminių gręžinių, pasižyminčių pakankamomis suslėgto vandens atsargomis. Vanduo pakeliamas mechaniniais siurbliais, pakeliančių reikiamą kiekį vandens į aukščiausią vandens paskirstymo įmonėje tašką arba kombinuotu būdu, kai dalis įmonės talpų (tvenkinių, baseinų) užpildoma savitaka potvynio vandeniu. Dalis tvenkinių rudenį sunkiai nusileidžia, todėl tam tikrą dalį vandens tenka išpumpuoti siurbliais. Per metus Lietuvos akvakultūros įmonės sunaudoja apie 70 mln. kub. m. savitaka atitekančio iš paviršinių vandens. Tačiau dar 21,3 mln. kub. m. vandens paduodama mechaniniu būdu, kas padaro įmones priklausomas nuo energetinių išteklių. Mechaninis vandens padavimas naudojamas tik būtinais atvejais, nes brangstančių energetinių išteklių naudojimas turi neigiamą įtaką produkcijos savikainai. Taip pat, susiduriama su kitomis problemomis, kurios būdingos tvenkinių akvakultūros įmonėms:

• privalomas tinkamas vandens pH (kalkinimo poreikis) išlaikymas; • didelės apimties neteisėtas žuvų gaudymas; • vandens paukščių žala, daroma auginamoms žuvims; • kova su tvenkinių apaugimu įvairiais augalais, vandens žydėjimu; • griežtas vandens išleidimo reglamentavimas; • žuvų susirgimai infekcinėmis ir invazinėmis ligomis ir parazitų paplitimas; • operatyvaus vandens kokybės problemiškumas ir ichtiopatologinių tyrimų brangumas.

Uždarosios akvakultūros sistemos (UAS) neturi kai kurių iš išvardintų aukščiau trūkumų. UAS – tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, palaikant pageidaujamame lygyje jo pagrindinius rodiklius (reikiamą deguonies kiekį, temperatūrą, mažą organinių priemaišų kiekį ir t. t.). Jam įrengti nereikia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šaltinių. Tradiciniai žuvininkystės ūkiai, naudojantys tvenkinius ar baseinus, turi vandens intaką ir ištekėjimą, o pratekantis vanduo yra panaudojamas tik kartą ar keletą kartų. Paprastai vanduo jiems imamas iš natūralių vandens telkinių – upių, ežerų, šaltinių, o kartais dalinai iš dalies naudojamas gręžinių vanduo. Tuo tarpu UAS tas pats vanduo panaudojamas daug kartų, vandens valymui naudojant specialius įrenginius. Aplinkosauginiu požiūriu UAS išsprendžia tokias problemas, kaip aplinkos taršos bei vandens resursų naudojimo (taupomi vandens ištekliai, naudojant gręžinių vandenį realizuojama „švari“ produkcija, patenkinami aplinkosauginiai reikalavimai, nebūtina biologinė stebėsena ir kt.). Svarbu įvertinti ir tai, kad teritorine prasme UAS nėra priklausomos nuo vandens, tai leidžia tokios srities veiklą vykdyti arčiau tikslinių grupių (akvakultūros produkcijos perdirbimo įmonių, apgyvendintų teritorijų ir kt.). Toks ūkininkavimo būdas suteikia įvairių privalumų:

• ženkliai padidėja gamybos produktyvumas, kadangi žuvys greičiau auga tam tikroje temperatūroje, kurią galima palaikyti UAS; • taupomi vandens ištekliai. Viename kubiniame metre vandens galima išauginti kelis tūkstančius kartų daugiau produkcijos, nei lyginant su tokios pat apimties tvenkinių vandens tūriu. Sistemoje vanduo cirkuliuoja beveik nekeičiamas, tik apie 2 -10 proc. per parą papildomas šviežiu vandeniu. • gamyba nepriklauso nuo sezoniškumo; • patenkinami gamtosauginiai reikalavimai. UAS įrengimas mažai priklauso nuo geografinių, landšaftinių sąlygų, UAS galima statyti beveik bet kurioje vietovėje; • gaunama „švari“ produkcija, kadangi naudojamas gręžinių vanduo, neužterštas ligų sukėlėjais ir parazitais; • nebūtina biologinė stebėsena, kadangi auginamos rūšys neturi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Auginant žuvis UAS, neigiamai neveikiami plėšrių ir kitų žuvų gamtiniai ištekliai, nekyla problemų dėl žuvilesių paukščių populiacijų egzistavimo ar invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimo.

Bendras įveistų akvakultūros tvenkinių plotas 2018 m. pradžioje siekė 9 512 ha. Tuo pačiu laikotarpiu, įveistų akvakultūros baseinų ir kanalų tūris siekė 7 380 kub. m., o įveistų uždarųjų akvakultūros sistemų bendras tūris buvo tik 3 208 kub. m. Lyginant 2016 m. ir 2018 m. pradžią, tvenkinių plotas sumažėjo 1,6 proc., baseinų ir kanalų tūris sumažėjo 17,7 proc., o UAS bendras tūris sumažėjo net 59,2 proc.

82

4.13. pav. Bendras įveistų akvakultūros tvenkinių, baseinų ir kanalų, UAS plotas ir tūris Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC ir Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimu45, pagrindinės žuvų rūšys, auginamos Lietuvos akvakultūros įmonėse, 2016 m. akvakultūros tvenkiniuose (įskaitant baseinus ir kanalus) buvo karpiai, kurie sudarė net 88 proc., eršketai – 3 proc., upėtakiai – 1 proc., o kitos rūšys sudarė 8 proc. UAS pagrindinės auginamos žuvys buvo upėtakiai, kurie sudarė 64 proc., afrikiniai šamai sudarė 27 proc. ir 9 proc. sudarė kitos rūšys. Tačiau plėtojant UAS galima auginti ir kitas vertingas žuvis: europinius šamus, eršketus, starkius ir kitas rūšis, taip didinant produkcijos įvairovę.

88%

3%1%

8%

Karpiai Eršketai Upėtakiai Kitos rūšys

4.14. pav. Akvakultūros tvenkiniuose auginamų žuvų pasiskirstymas pagal rūšis, 2016 m. Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

45 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimo tarpinis variantas

83

64%

27%

9%

Upėtakiai Afrikiniai šamai Kitos rūšys

4.15. pav. UAS auginamų žuvų pasiskirstymas pagal rūšis, 2016 m. Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Remiantis VĮ ŽŪIKVC pateiktais preliminariais 2018 m. pradžios duomenimis, Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugino ir realizavo tik 194 639,55 kg ekologinės akvakultūros produkcijos, kai 2017 m. užaugino ir realizavo 287 525,70 kg ekologinės produkcijos. Įprastinės gamybos akvakultūros produkcija 2018 m. pradžioje siekė 1 111 214,80 kg., o 2017 m. tik 889 013,00 kg. Iš viso bendra ekologinės ir įprastinės gamybos užauginta ir realizuota produkcija 2018 m. pradžioje siekė 1 305 854,35 kg (129 315,65 kg daugiau nei 2017 m.). Didelis realizuotos produkcijos rodiklis rodo, kad yra sukurta tinkama ir patogi infrastruktūra užaugintoms žuvims realizuoti.

Lentelė 4.2. Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkcijos realizacijos kiekis

Gamybos tipas/žuvų rūšis

Užaugintos ir realizuotos produkcijos

2017 m. 2018 m.

kiekis (kg) kiekis (kg)

Ekologinės gamybos 287 525,70 194 639,55

karpis 278 810,46 178 476,40

baltasis amūras 3 181,90 6 486,95

margasis plačiakaktis 760,00 4 744,30

karosas 3 507,00 450,00

lynas 620,50 365,40

lydeka 642,80 314,00

kitos rūšys 3,00 3 802,50

Įprastinės gamybos 889 013,00 1 111 214,80

karpis 537 012,06 744 874,18

afrikinis šamas 34 560,80 99 235,16

eršketas 16 950,52 69 900,21

upėtakis 44 051,00 48 806,85

margasis plačiakaktis 7 463,16 45 133,47

baltasis amūras 18 740,45 20 803,43

lydeka 4 031,31 7 525,03

karosas 3 796,30 8 685,12

lynas 1 406,80 3 294,33

europinis šamas - 1 749,25

84

kitos rūšys 1 502,15 61 207,77

Iš viso produkcijos 1 176 538,70 1 305 854,35 Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Palyginus 2018 m. pradžioje užaugintą ir realizuotą ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkciją, galima pastebėti, kad didžiąją dalį produkcijos sudaro įprastinės gamybos produkcija. Tačiau ekologinės gamybos būdu užauginta ir realizuota produkcija taip pat užima atitinkamą dalį bendroje produkcijoje: karpiai – 19,3 proc., baltasis amūras – 23,8 proc., margasis plačiakaktis – 9,5 proc. bei lynai – 10,0 proc. Tokie rezultatai parodo, kad ekologinis akvakultūros produktų auginimo būdas yra pakankamai gerai plėtojamas.

4.16. pav. Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkcijos realizacijos pasiskirstymas proc.

Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Didžioji dalis Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (pripažintos GO) narių šalia įprastinio akvakultūros produktų auginimo būdo plėtoja ekologinį auginimo būdą. Pagrindinis asociacijos veiklos tikslas – skatinti Lietuvos akvakultūros gamintojų bendradarbiavimą, koordinuoti jų veiklą plėtojant akvakultūrą, ginti asociacijos narių – Lietuvos akvakultūros įmonių – interesus valstybinėse ir kitose institucijose, atstovauti asociacijos narius, panaudojant ES, Lietuvos Respublikos valstybinių ir kitų institucijų, organizacijų teikiamas galimybes plėtojant akvakultūrą, teisėtomis priemonėmis reguliuoti akvakultūros produktų rinką, skatinti akvakultūros įmones diegti naujas technologijas ir techniką žuvų veisimo ir auginimo srityse. Asociacijai priklauso 17 narių, kurie daugiausiai žuvis augina tvenkiniuose ir 2 iš narių – uždarose akvakultūros sistemose. Asociacijos nariai akvakultūros verslo poreikiams valdo apie 9640 ha plotą žuvininkystės tvenkinių, įvairius nekilnojamus statinius ir didelį kiekį mašinų, mechanizmų bei įrengimų. Panaudojant visus turimus gamybinius išteklius, per metus galima pagaminti iki 5,5 tūkst. t prekinių žuvų ir išauginti apie 1600 t vertingų žuvų jauniklių.

Lentelė 4.3. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nariai ir jų veikla Nariai Veikla

A. Zelecko individuali įmonė

Užsiima versline žuvininkyste tvenkiniuose, esančiuose prie Sartų ežero – tai ekologiškų karpių ir lydekų augintojai.

AB „Išlaužo žuvis“ Įmonė ekologiškai veisia, augina ir parduoda įvairaus amžiaus ir dydžio karpius, lydekas, šamus, lynus, amūrus, plačiakakčius, ešerius, karosus. Įmonė taip pat vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą.

UAB „Bartžuvė“ Tai pilnasisteminis žuvininkystės ūkis, kuris apima visą gyvos žuvies auginimo ciklą. Įmonė turi karpių ir lydekų motininę bandą, nuo kurių ir prasideda visas gamybos procesas.

UAB „Šventjonis“ Įmonė veisia ir augina ekologiškus karpius, paprastus karpius ir kitas žuvis. Vykdo mažmeninę ir didmeninę gyvų žuvų prekybą, organizuoja komercinę mėgėjų žūklę.

85

UAB „A.Valinsko tvenkiniai“

Įmonės tvenkiniuose auginami karosai, karpiai, ešeriai, lynai ir lydekos. Tvenkiniuose vykdoma komercinė žvejyba – žvejybos vietos kruopščiai prižiūrimos ir saugomos.

UAB „Akvilegija“

Įmonė augina ekologiškus veidrodinius ir žvynuotuosius karpius, baltuosius amūrus, lydekas, lynus, karosus, šamus ir eršketus. Įmonė taip pat parduoda įžuvinimo medžiagą bei organizuoja komercinę mėgėjų žvejybą, kurios metu galima žvejoti karpius, lydekas, ešerius ir karosus.

UAB „Arvydai“

Įmonė augina ekologiškas prekines gyvas žuvis – karpius, starkius, baltuosius amūrus, marguosius plačiakakčius, lydekas, lynus, karosus. Komerciniams tvenkiniams įžuvinti parduoda karpius, karosus, lynus, starkius, amūrus, marguosius plačiakakčius. Įmonė užsiima didmenine žuvų prekyba, organizuoja komercinę mėgėjų žvejybą, kurios metu žvejojami starkiai, baltieji amūrai, karpiai, margieji plačiakakčiai, lydekos, lynai, starkai, karosai.

UAB „Birvėtos tvenkiniai“

Įmonė augina gyvas prekines žuvis ir jų jauniklius – karpius, karosus, lydekas. Įmonė taip pat vykdo didmeninę prekybą bei vysto ekologinę žuvininkystę.

UAB „Kaplių žuvys“ Įmonė vykdo karpių, upėtakių veisimą ir jų auginimą iki prekinio svorio. Įmonė taip pat parduoda nemažą kiekį karpių jauniklių tvenkiniams įžuvinti, vysto ekologinę žuvininkystę ir didmeninę prekybą.

UAB „Karpis“ Įmonė augina gyvus prekinius karpius, karosus ir jų jauniklius, organizuoja komercinę mėgėjišką žvejybą.

UAB „Raseinių žuvininkystė“

Įmonė augina ekologiškas žuvis: karpius, baltuosius amūrus, lydekas, karosus ir šių žuvų jauniklius. Įmonė taip pat parduoda gyvus karpius komercinių tvenkinių įžuvinimui, užsiima didmenine gyvų žuvų prekyba, organizuoja komercinę mėgėjų žvejybą.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“

Įmonė veisia ir augina karpius, karosus, lydekas, baltuosius amūrus. Įmonė taip pat užsiima mažmenine ir didmenine gyvų žuvų prekyba bei organizuoja komercinę mėgėjų žvejybą, kurios metu galima žvejoti karpius, baltuosius amūrus, lydekas, karosus, ešerius.

UAB „Šilo Pavėžupis“

Įmonė veisia ir augina veidrodinius karpius, žvynuotuosius karpius, natūraliu ir dirbtiniu būdu naršina įvairių rūšių žuvis. Įmonė taip pat užsiima mažmenine ir didmenine gyvų žuvų prekyba, organizuoja komercinę mėgėjų žūklę (karpių, lynų, sidabrinių karosų, lydekų, ešerių, kuojų, vėgelių).

UAB „Taurų žuvys“ Įmonės veiklos sritis – įvairių žuvų mailius vandens telkiniams įžuvinti: amūrai, plačiakakčiai, lynai, auksiniai lynai, upėtakiai, japoniški karosai, karpiai, KOI karpiai, eršketai, šamai, starkiai, unguriai ir kt.

UAB „Vasaknos“

Įmonė savo tvenkiniuose ir baseinuose veisia ir augina ekologiškas prekines žuvis: karpius, lydekas, upėtakius, eršketus, augalėdes žuvis. Įmonė taip pat kiekvieną pavasarį ir rudenį parduoda žuvų jauniklius įžuvinimui, vykdo didmeninę gyvų žuvų prekybą Lietuvoje ir Europoje.

UAB „Žemaitijos žuvis“

Įmonės pagrindinės veiklos – žuvininkystė, žuvies auginimas, realizacija. Auginamos žuvys – amūrai, karpiai, plačiakakčiai. Įmonė taip pat kiekvienais metais pavasarį ir rudenį parduoda žuvų jauniklius įžuvinimui bei vykdo didmeninę gyvų žuvų prekybą Lietuvoje ir Europoje.

ŽŪB „Žemelė“ Vykdo ekologinės žuvininkystės veiklą. Šaltinis: sudaryta autorių

Remiantis Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos teikiama informacija46, iš 17 asociacijai priklausančių ūkio subjektų, 12 užsiima ekologine žuvininkyste – tai sudaro 70,6 proc. visų asociacijos narių, 4 ūkio subjektai užsiima įprastine žuvininkystės veikla (tai sudaro 23,5 proc. visų asociacijos narių). Vienas iš analizuojamų asociacijos narių vykdo tvenkinių įžuvinimo veiklą. Vykdomos veiklos negalima priskirti nei prie ekologinės, nei prie įprastinės žuvininkystės, kadangi žuvys auginamos įžuvinimui, o ne galutinio produkto kūrimui.

Vienas iš efektyviausių ir plačiausiai taikomų būdų greitai ir efektyviai gausinti žuvų išteklius yra žuvivaisa – net dešimt kartų efektyvesnis žuvų veisimas nei natūralus nerštas. Tam tikslui šešiuose technologiškai moderniuose Žuvininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) Žuvivaisos skyriaus poskyriuose nuolatos veisiamos ir auginamos įvairių rūšių žuvys. Atsižvelgiant į žuvų populiacijos būklę vandens telkiniuose bei mokslininkų rekomendacijas žuvivaisos darbams, kasmet į Lietuvos valstybinius vandens telkinius Žuvininkystės tarnyba išleidžia iki 28 milijonų vienetų paaugintų žuvų – šlakių, lašišų, starkių, lydekų, europinių ungurių, šamų, sykų, aštriašnipių eršketų ir dar per dešimtis kitų žuvų rūšių. Įvertinus procentais, Žuvininkystės tarnybos įveisiamų žuvų kiekis sudaro apie 90 procentų nuo visų į Lietuvoje valstybinius vandens telkinius įveisiamų žuvų. Pradėjus žuvis auginti uždarosiose akvakultūros

46 http://www.akvakultura.lt

86

sistemose, naudojant subalansuotus pašarus, optimalų temperatūros režimą, žuvų dirbtinis veisimas ir paauginimas įgavo didelį pagreitį. Šiandien dirbtinis veisimas Lietuvoje tapo neatsiejama lašišinių žuvų išteklių valdymo plano dalimi. Per 2015-2018 metus tik Žuvivaisos skyriaus ir poskyrių pastangomis į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 milijono vienetų įvairaus amžiaus lašišų ir šlakių, į ežerus – virš 2 milijonų vienetų europinių ungurių. Žuvivaisos skyrius turi šiuos poskyrius: Rusnės (Šilutės r.), Žeimenos (Švenčionių r., Ignalinos r.), Simno (Alytaus r.), Laukystos (Kaišiadorių r.) ir Trakų Vokės (Vilnius) 47.

Remiantis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos teikiama informacija, Žeimenos poskyryje išskirtinai veisiamos ir UAS sąlygomis auginamos lašišinės žuvys: šlakiai, lašišos, margieji upėtakiai, kiršliai. Simno poskyryje UAS sąlygomis auginamos sykinės žuvys, šamai, plačiažnypliai vėžiai, o pastaruoju metu – ir aštriašnipiai eršketai, tvenkiniuose – karpiai, lynai, sterkai, lydekos. Rusnės poskyryje UAS sąlygomis paaugintos vėgėlės, šamai, sterkai, šiuo metu – ir aštriašnipiai eršketai įveisiami į Nemuno žemupį ir Kuršių marias. Laukystos poskyrio pagrindinė veikla nukreipta į Kauno marių žuvų išteklių atstatymą ir palaikymą: įveisiami iki 1 gramo paauginami sterkai, lydekaitės, auginami karpiai. Poskyris reikšmingas inkubaciniame ceche įrengta UAS sistema, kuri 2013 metais buvo pritaikyta europiniams unguriams paauginti. Trakų Vokės poskyris – seniausia Lietuvoje žuvivaisos įmonė. Šiuo metu poskyris, turintis šaltavandenius tvenkinius, puikiai tinkančius lašišinėms žuvims auginti, specializuojasi auginti šaltavandenių saugomų bei globojamų žuvų (lašišų, margųjų upėtakių, kiršlių, peledžių) reproduktorius. Žuvininkystės tarnyba veisia ir augina žuvis ne tik valstybiniams neišnuomotiems vandens telkiniams įžuvinti, bet ir parduoda jas gyventojams, norintiems įsiveisti žuvų savo tvenkiniuose, privačiuose ar nuomojamuose vandens telkiniuose. Skyriaus specialistai konsultuoja interesantus žuvų jauniklių įsigijimo, žuvų ir vėžių įveisimo į vandens telkinius, vandens telkinių pašarų bazės plėtimo bei kitais akvakultūros ir žuvivaisos klausimais.

Akvakultūros srityje inicijuojami ir vykdomi projektai turi būti skatinami tarp ES institucijų, verslo bei mokslo atstovų, pabrėžiant būtinybę taikyti geriausią valdymo praktiką, užtikrinti atsekamumą ir maisto saugą, siekiant užtikrinti akvakultūros ūkiuose auginamų produktų kokybę. Norint būti konkurencingiems rinkoje būtina suderinti pasiūlą ir pakankamą produkcijos kiekį, kas yra būtina užtikrinant nepertraukiamą produktų tiekimą vartotojams, todėl akvakultūros ūkiuose vis didesnis dėmesys skiriamas investavimui į modernią įrangą, tvenkinių hidrotechninių įrenginių modernizavimą, naujų žuvų rūšių auginimą, produkcijos išauginimą. Taip labiau tenkinami rinkos poreikiai ir atitinkami aplinkosaugos reikalavimai, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai48. Kadangi akvakultūros įmonių finansiniai ištekliai ūkiams modernizuoti bei naujausioms technologijoms įsisavinti yra riboti, finansinę paramą suteikia Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos 2 prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės. Siekiant įgyvendinti priemonių tikslus, remiamos šios veiklos:

• akvakultūros metodai, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais, ir metodai, kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai; • akvakultūros veikla, kuri susijusi su aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymu; • produktyvios investicijos į akvakultūrą; • akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; • akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; • tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; • investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą); • esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; • akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą; • investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

47 Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 48 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, 2016 metų veiklos ataskaita

87

Norint įsisavinti rinkoje naujas, perspektyvias žuvų rūšių veisimo ir auginimo technologijas, reikalingi gerai akvakultūros srityje dirbantys specialistai. Remiantis statistiniais duomenimis, 2013-2016 m. akvakultūros darbuotojų skaičius išaugo 20,5 proc. (nuo 415 darbuotojų 2013 m. iki 500 darbuotojų 2016 m.). Tačiau 2016-2018 m. laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo 17,8 proc. Tendencija rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas pasireiškia dėl emigracijos, todėl kyla grėsmė prarasti kvalifikuotą darbo jėgą akvakultūros srityje.

4.17. pav. Akvakultūros darbuotojų skaičius Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC ir Lietuvos statistikos departamentas

Remiantis 2017 m. Akvakultūros rūšių rinkos perspektyvų ataskaita49, daugelis iš akvakultūros rūšių rodo didelį potencialą prekybos augimui esamose ir besivystančiose rinkose. 2012-2015 m. vaivorykštinių upėtakių importas ES viduje labiausiai augo, palyginti su visomis kitomis gėlavandenėmis rūšimis. Visose pagrindinėse ES rinkose buvo stebimas upėtakių importo didėjimas ypatingai kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje, Estijoje. ES importo vertė beveik visų kategorijų upėtakių produktams demonstravo didėjimo tendenciją, ypač šviežiai ir atvėsintai visai (skrostai) žuviai ir filė. Eršketų ikrų prekyba priklauso specialių produktų prekybos nišai, kuri yra siejama su Premium segmentu ES ir kitose rinkose visame pasaulyje. ES ikrų importas išaugo pagal apimtis (20,2 proc.). Vokietija, Prancūzija ir Italija yra laikomos pagrindinių eršketų ikrų rinkomis ES. Tilapijų prekyba ES vidaus rinkoje auga. Didžiausios tilapijų rinkos yra Prancūzija, Vokietija ir Lenkija, kurios importuoja daugiau atsižvelgiant į augančias tendencijas. Be to, produktų pateikimo pokyčiai nuo visos žuvies iki filė – keliose rinkose jau suteikė galimybę mažmenininkams prisiderinti prie vartotojų paklausos ir reikalavimų. Besivystančiose rinkose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Austrijoje, matomi didėjantys vartotojų poreikiai įvairaus pateikimo tilapijų produktams. Todėl, nepaisant esamų rinkos kliūčių, kaip antai konkurencijos su kitomis rūšimis ir kokybės klausimų pastaraisiais metais, tikėtina, kad rinkos perspektyvos tilapijų produkcijai bus geros.

Tačiau perdirbimo sektorius susiduria su tokiais iššūkiais kaip ribota gamyba, smulkus logistikos ir platinimo tinklas, konkurencija su importuojama pigesne produkcija, nepatraukli produkcijos išvaizda, smulkios augintojų kompanijos, kurioms trūksta derybinių galių derantis su mažmeninės prekybos tinklais, nepakankamas finansavimas produktų vartojimo skatinimui ir nepakankami rinkodaros įgūdžiai, kurie trukdo plėsti prekybą ES rinkoje. Akvakultūros sektorius yra pažeidžiamas nestabilios ekonominės padėties ir eksporto rinkos, nes jam trūksta stipraus ir patrauklaus produkto įvaizdžio tarp vartotojų. Vartotojų žinių bei supratimo apie vertingų maistinių medžiagų ūkiuose auginamose žuvyse ir jų bendrą teigiamą poveikį žmogaus sveikatai trūkumas, jų lūkesčių neatitinkantis estetinis vaizdas yra dažnas iššūkis su kuriuo susiduria akvakultūros produkcijos augintojai, todėl svarbu susitelkimas į aukštos kokybės produktus iš ekologiškai kontroliuojamos gamybos bei didelis dėmesys tvarumui ir sertifikavimui. Sudėtingesnių pridėtinės vertės produktų, kurie skiriasi nuo masinės rinkos produktų, plėtra, atsižvelgiant į vartotojų poreikius tikslinėse

49 EUROFISH Tarptautinė organizacija, „Akvakultūros rūšių rinkos perspektyvų ataskaita“, 2017 m.

88

rinkose, yra viena iš pagrindinių galimybių žuvų augintojams padidinti savo rinką, tad augintojai turi išnagrinėti rinkos tendencijas ir atkreipti dėmesį į padidėjusį vartotojų dėmesį naujoms produktų formoms ir produktų patogumui. Paruoštų virti/kepti valgių, patiekalų, užkandžių atsižvelgiant į kulinarinio paveldo tradicijas, patogių pakuočių ar iškaulintų žuvų produktų gamyba, turėtų būti kruopščiai išanalizuota ir įvertinta siekiant sukurti nišą tikslinėms vartotojų grupėms ir pasiūlyti jų poreikius atitinkančius produktus.

4.2.2 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo Akvakultūros sektoriuje

Remiantis 4.2.1. skyriuje išdėstyta informacija, rekomenduojama:

• skatinti akvakultūros MVĮ ir didesnių įmonių konkurencingumą bei gyvybingumą, darbo sąlygų gerinimą investuojant į pelningą akvakultūros veiklą; • skatinti investavimą, pridėtinės vertės didinimą, produkcijos bei veiklų įvairinimą atsižvelgiant į rinkos poreikius; • skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą; • skatinti akvakultūrą, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei gerovė; • didinti bendradarbiavimą tarp ES institucijų, verslo bei mokslo atstovų; • plėsti akvakultūros įmonių veiklą naujose ES rinkose; • skatinti tradicijas akvakultūros sektoriuje bei naudojant jo produktus puoselėti kulinarinį paveldą.

STIPRYBĖS

Išvada/ Rekomendacija

Gausūs ir švarūs šalies vandens ištekliai, tinkantys plėtoti akvakultūros veiklą Palikti

Išplėtotas akvakultūros įmonių, gebančių aprūpinti vartotojus šviežiais akvakultūros

produktais ištisus metus, tinklas. Palikti

Ilgametės žuvų veisimo ir auginimo tvenkiniuose tradicijos bei patirtis. Palikti

Lietuvoje kultivuojamos, konkurencingos Europoje Šilavoto karpių veislės puikūs

eksterjero, mėsos išeigos, atsparumo ligoms rodikliai. Išbraukti (neaktualus punktas)

Išplėtotas žuvivaisai skirtą produkciją gebančių tiekti akvakultūros įmonių tinklas. Palikti

Geri akvakultūros įmonių specialistų gebėjimai įsisavinti rinkoje naujų, perspektyvių

žuvų rūšių veisimo ir auginimo technologijas. Palikti

Išplėtotas ekologinis akvakultūros produktų auginimo būdas. Palikti

Palankios gamtinės ir inžinerinės infrastruktūros sąlygos plėtoti UAS. Palikti

Veikia pripažinta GO bei kitos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios

akvakultūros sektoriaus interesams. Palikti

Patogi infrastruktūra užaugintoms žuvims realizuoti. Palikti

Rekreacijai patraukli akvakultūros tvenkinių aplinka. Palikti

SILPNYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Didelė akvakultūros įmonių priklausomybė nuo energetinių išteklių. Palikti

Maža akvakultūros įmonių gaminamos produkcijos įvairovė. Palikti

Akvakultūros įmonėse mažai išplėtota pridėtinės vertės kūrimo grandinė, trūksta

produktų perdirbimo ir sandėliavimo infrastruktūros. Palikti

Riboti akvakultūros įmonių finansiniai ištekliai ūkiams modernizuoti bei naujausioms

technologijoms įsisavinti. Palikti

89

Akvakultūros sektoriuje nepakankamai išplėtota mokslinių tyrimų ir naujų

technologijų taikymo veikla.

Pakeisti į (Akvakultūros

sektoriuje nepakankamai

išplėtota mokslinių tyrimų

ypatingai gyvūnų sveikatos

srityje)

Žuvilesių paukščių daroma žala žuvų ištekliams akvakultūros ūkiuose. Palikti

Nepakankami rinkodaros įgūdžiai veikti ES rinkoje. Palikti

Tvenkinių akvakultūroje veikla ir pajamos yra sezoninės ir priklauso nuo gamtos

sąlygų ir tvenkinių būklės. Palikti

GALIMYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Galimybė perdirbti vietinius akvakultūros produktus ES kokybės reikalavimus

atitinkančiose moderniose šalies žuvų perdirbimo įmonėse.

Perkelti į V Sąjungos prioritetą

(perdirbimas labiau aktualus

V Sąjungos prioritetui)

Išaugusi vertingesnių žuvų rūšių (tokių kaip eršketų, upėtakių, starkių ir tilapijų)

paklausa vidaus ir kaimyninių šalių rinkose. Palikti

Akvakultūros sektoriaus produktyvumo didinimas dabartinėse akvakultūros įmonėse

ir gamybinio potencialo išnaudojimas. Palikti

Akvakultūros sektoriaus produkcijos konkurencingumo ir kuriamos pridėtinės vertės

didinimas. Palikti

Naujų akvakultūros produkcijos pardavimo rinkų paieška ir esamų rinkų plėtojimas,

visuomenės susidomėjimo akvakultūros produkcija, gamybos ypatumais ir taikomais

produkcijos kokybės reikalavimais didinimas.

Palikti

Akvakultūros įmonių priklausomybės nuo energetinių išteklių mažinimas panaudojant

atsinaujinančius energijos šaltinius. Palikti

UAS dėka didėjanti užauginamų žuvininkystės produktų įvairovė. Palikti

Didėjančios galimybės bendradarbiauti nacionalinėms ir ES institucijoms bei verslo ir

mokslo atstovams, inicijuojant ir vykdant projektus bei keičiantis gerąja patirtimi. Palikti

Kulinarinio paveldo tradicijų, panaudojant akvakultūros produktus, atgaivinimas ir

pateikimas vartotojui. Palikti

Akvakultūros produktų gamybos ir vartojimo didėjimas nacionaliniu ir tarptautiniu

mastu. Palikti

GRĖSMĖS

Išvada/Rekomendacija

Nestabili ekonominė padėtis vidaus ir eksporto rinkose. Palikti

Didėjanti akvakultūros įmonių priklausomybė nuo brangstančių energetinių išteklių ir

didėjančios išlaidos jiems.

Palikti

Galimi žuvų susirgimai infekcinėmis ir invazinėmis ligomis (taip pat ir paukščių

platinamomis).

Palikti

Darbo jėgos, ypatingai kvalifikuotos, akvakultūros srityje stoka, emigracija.

Palikti

Konkurencijos vidaus ir tarptautinėse rinkose didėjimas, nesugebėjimas konkuruoti su

importuota pigesne žuvų produkcija. Palikti

Įveistų akvakultūros tvenkinių, baseinų ir kanalų, UAS ploto ir tūrio mažėjimas. Siūloma įtraukti

4.3 Duomenų rinkimas ir kontrolė

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis50, nuo programos

įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d., Sąjungos prioritetui – BŽP įgyvendinimo skatinimas,

50 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) įgyvendinimo būklė

90

buvo gautos 10 paraiškų. Visos 10 paraiškų buvo patvirtintos ir su paraiškos teikėjais pasirašytos

sutartys.

III Sąjungos prioriteto 1 tikslas – mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei

tvarkymo gerinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 6 paraiškos priemonei „Duomenų rinkimas“.

III Sąjungos prioriteto 2 tikslas – paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant

administracinės naštos. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 4 paraiškos priemonei „Kontrolė ir vykdymo

užtikrinimas“.

Žuvų ištekliai su laiku atsinaujina, tačiau jie yra riboti. Kai kuriuose šalyse ištekliai peržvejojami, taip

sudaroma grėsmė jų išnykimui, todėl ES šalys ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad Europos žvejybos pramonė būtų

tvari ir ilgainiui nekeltų grėsmės žuvų populiacijos dydžiui ir produktyvumui. Vienas iš veiksmų – duomenų

rinkimas ir kontrolė. 1993 m. Klaipėdoje buvo įkurta Žuvininkystės tyrimų laboratorija, pavaldi Lietuvos

agrarinės ekonomikos institutui. 1997 m. Žuvininkystės laboratorija perduota Lietuvos valstybiniam žuvivaisos

ir žuvininkystės tyrimų centrui. 2010 m. įkurus Žuvininkystės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos, tapo

šios institucijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriumi, kuris tęsė dar 1994 metais pradėtą mokslinę veiklą,

tačiau šiuo metu, visos mokslinių tyrimų funkcijos perduotos Klaipėdos universitetui, kuris atsako už žuvų

biologinių duomenų rinkimą, analizę, jų teikimą Lietuvos institucijoms, Tarptautinei jūrų tyrinėjimų tarybai

(Kopenhaga) bei Europos Komisijos ekspertų grupėms, koordinatoriams.

4.3.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės Duomenų rinkime ir kontrolėje keitimo

STIPRYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Efektyviai veikiančios ir nuolat atnaujinamos žuvininkystės kontrolei ir duomenų

rinkimui naudojamos duomenų informacinės sistemos. Palikti

Aktyvus tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas žuvininkystės kontrolės ir

duomenų rinkimo srityje. Palikti

Aukštas duomenų surinkimo lygis ir patikimumas. Palikti

Turimas mokslinių tyrimų laivas, žvejybos kontrolės Baltijos jūroje laivai ir kita įranga. Išbraukti dalį (Turimas

mokslinių tyrimų laivas)

Kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys žvejybos kontrolės pareigūnai. Palikti

Ekonominių-socialinių duomenų rinkimas yra įtrauktas į Lietuvos oficialiosios

statistikos darbų programą, duomenų rinkimo kokybės reikalavimai užtikrinami

vadovaujantis Europos Statistikos praktikos kodekso principais, kurie apima visas su

statistikos rengimu susijusias procedūras.

Palikti

SILPNYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Nerenkami arba ne visa apimtimi renkami aplinkosauginiai, mėgėjų žvejybos, žvejybos

vidaus vandenyse duomenys ir biologiniai duomenys tolimuosiuose žvejybos

rajonuose.

Palikti

Nepakankami žvejybos kontrolei ir biologinių duomenų rinkimui skirti žmogiškieji

ištekliai. Palikti

Lėtas ir sudėtingas kai kurių žuvininkystės kontrolės procedūrų įdiegimas dėl nuolat

augančių ir besikeičiančių reikalavimų. Palikti

GALIMYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Pilotinių projektų įgyvendinimas kontrolės ir duomenų rinkimo srityse. Palikti

91

Bendradarbiavimo tąsa ir stiprinimas tarp valstybės institucijų, mokslininkų ir

žuvininkystės sektoriaus atstovų. Palikti

Didėjančios galimybės bendradarbiauti tarptautiniu lygiu žuvininkystės kontrolės ir

duomenų rinkimo srityje. Palikti

Novatoriškų žuvininkystės kontrolės sistemų įsigijimas, plėtra ir tobulinimas, taip pat

naujų kontrolės sistemų kūrimas. Palikti

Institucinių gebėjimų stiprinimas (mokymo ir mainų programos, seminarai). Palikti

Turimų priemonių (laivų ir kt.), skirtų duomenų rinkimui ir kontrolei, atnaujinimas. Palikti

Renkamų duomenų ir vykdomos stebėsenos plėtra. Palikti

GRĖSMĖS

Išvada/Rekomendacija

Informacinių žuvininkystės kontrolės sistemų integravimo su kitomis institucijomis ir

valstybėmis techninės problemos. Palikti

Besikeičiantys žuvininkystės kontrolės reikalavimai ir renkamų duomenų apimtis, prie

kurios reikia pritaikyti informacines sistemas. Palikti

Pasenęs moksliniams stebėjimams Baltijos jūroje naudojamas laivas ir kitos

priemonės, kurioms atnaujinti sunku rasti finansines galimybes. Palikti

4.4 Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis51, nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d., IV Sąjungos prioritetui – užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas, buvo gautos 27 paraiškos. Iš jų 5 paraiškos buvo atmestos arba pareiškėjai išsiregistravo. Taigi, šiuo metu patvirtintų arba pasirašytų paraiškų yra 22 vnt.

IV Sąjungos prioriteto 1 tikslas – Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 27 paraiškos. Priemonei „Parengiamoji parama“ gauta 13 paraiškų, iš kurių 9 patvirtintos ir 4 atmestos. Priemonei „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ gauta ir patvirtinta 12 paraiškų (iš jų 3 pagal dvisektorines strategijas). Priemonei „Bendradarbiavimo veikla“ gautos 2 paraiškos, iš kurių 1 patvirtinta ir 1 atmesta.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu strategijose numatytomis priemonėmis skatinamas ne tik veiklos įvairinimas, įmonių kūrimas ir plėtojimas, darbo vietų kūrimas, bet ir socialinio verslo įgyvendinimas bei inovacijos verslinės žvejybos ar kituose sektoriuose. Dėmesys skiriamas ir žvejybos bei akvakultūros regionų gamtos išteklių apsaugai ir gausinimui, taip pat regionų kultūros paveldo, įskaitant žvejybos paveldo, puoselėjimui.

Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) yra visuomeninė organizacija, atstovaujanti žuvininkystės regiono gyventojų interesams. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽRVVG valdymo organo, turinčio sprendimų priėmimo teisę, narių sudaro žuvininkystės bendruomenės atstovai, iki 25 proc. – žuvininkystės verslo atstovai ir iki 25 proc. – žuvininkystės regiono vietos valdžios atstovai. ŽRVVG tikslas – veiksmingai pasinaudoti Europos žuvininkystės fondo (toliau – EŽF) parama ir sustiprinti atstovaujamos teritorijos (žuvininkystės regiono) plėtrą. ŽRVVG rengia ir administruoja atstovaujamos teritorijos plėtros strategiją, įgyvendinamą per vietos projektus, dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, bendradarbiauja su socialiniais-ekonominiais partneriais, palaiko teritorinius ir tarptautinius bendradarbiavimo kontaktus, dalyvauja mokymuose, teikia konsultacijas.

51 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) įgyvendinimo būklė

92

Remiantis Vietos veiklos grupių tinklo, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro 2011 m. duomenimis52, 2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruoto ŽRVVGT nariai yra dešimt ŽRVVG: ŽRVVG „Vilkauda“, Raseinių ŽRVVG, Ignalinos ŽRVVG, Zarasų ir Visagino ŽRVVG, ŽRVVG „Pasienio žuvys“, Utenos ŽRVVG, Klaipėdos ŽRVVG, Klaipėdos raj. ŽRVVG, Tauragės ŽRVVG ir Kretingos ŽRVVG.

Remiantis Agentūros teikiamais duomenimis, įgyvendinant teritorinės aprėpties didinimą ir kelių teritorijų jungimąsi, 2017 m. Lietuvoje veikė 9 ŽRVVG:

• Klaipėdos ŽRVVG; • Neringos ŽRVVG; • Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG; • Raseinių rajono ŽVVG; • Šiaulių ŽRVVG; • Šilutės ŽRVVG „Žuvėjų kraštas“; • Šventosios ŽRVVG; • Vakarų Lietuvos ŽRVVG; • ŽVVG „Vilkauda“.

4.18. pav. ŽRVVG žemėlapis Šaltinis: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Remiantis ŽRVVG strategijų duomenimis, narių pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių yra nevienodas, tačiau didžiausią dalį beveik visose ŽRVVG sudaro pilietinės visuomenės sektoriaus atstovai. Pilietinės visuomenės sektoriui priskiriami atstovai iš: klubų, asociacijų, draugijų ir bendruomenių. Remiantis šiais duomenimis, pastebimas vietos bendruomenių aktyvus įsitraukimas į ŽRVVG valdymą. Klaipėdos ir Neringos ŽRVVG didžiausią dalį sudarė Žvejybos ir (arba) akvakultūros verslo sektoriaus atstovai. Pagal amžių, ŽRVVG nariai pasiskirstę pakankamai tolygiai, kadangi yra daug jaunų narių iki 40 m.

52 Vietos veiklos grupių tinklas, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras: http://www.leaderlietuva.lt

93

4.19. pav. ŽRVVG narių pasiskirstymas pagal atstovaujamą sektorių, proc. Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis ŽRVVG strategijomis

ŽRVVG vykdo nuolatinį dialogą su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Agentūra organizuojant diskusijas aktualias ŽRVVG strategijų įgyvendinimo klausimais. Kiekviena veiklą vykdanti ŽRVVG, remiantis aukštesnio lygio strategijomis, parengia savo strategiją.

Lentelė 4.2. ŽRVVG strategijos Žuvininkystės

regiono vietos

veiklos grupė

Strategija Vizija Misija

Klaipėdos ŽRVVG

Klaipėdos žuvininkystės

regiono plėtros 2016-2023

m. strategija

Klaipėdos 2023 m. vizija –

patrauklus gyventi ir dirbti

miestas, kuriame žuvininkystės

sektorius ženkliai prisideda prie

miesto ekonominio, kultūrinio ir

socialinio gyvenimo kokybės

gerinimo. 2023 metais Klaipėda

yra miestas, kuris puoselėja

gamtos ir kultūros išteklius, o jo

gyventojai yra verslesni,

bendruomeniškesni, mokantys

naudotis naujosiomis

technologijomis. Pasinaudojus

Klaipėdos ŽVVG teikiama nauda

regione sumažėja nedarbas,

pagerėja aplinkos ir gyvenimo

kokybė, puoselėjami gamtos ir

kultūros ištekliai.

Klaipėdos ŽVVG – tai asociacija,

organizacija, sutelkianti skirtingų

sektorių valdžios, verslo ir

pilietinės bendruomenės,

žuvininkystės ir akvakultūros

sektoriaus atstovus, nagrinėti,

analizuoti esančias problemas,

ieškoti būdų jas spręsti, didinti

visuomenės dalies dalyvavimą

šiame sektoriuje, skatinti jaunimo

integraciją susidomėti

žuvininkystės sektoriumi. Skatinti

naudoti turimus gamtinius

išteklius žuvies gavybai bei saugoti

esamus išteklius, kad mažėtų

aplinkos tarša.

94

Neringos ŽRVVG

Neringos žvejybos ir

akvakultūros regiono

vietos plėtros strategija

2016-2023 m.

Neringa – unikalaus

kraštovaizdžio ir darnios

aplinkos žvejybos ir akvakultūros

regionas, išsiskiriantis

gyvybingomis žvejybos

tradicijomis, saugia ir patrauklia

aplinka gyvenimui, darbui ir

poilsiui, puoselėjantis savitą

etninę kultūrą ir paveldą.

Partnerystėje su pilietine

visuomene, verslu ir vietos valdžia

stiprinti žvejų bendruomenės

iniciatyvas, užtikrinti darnią

Neringos žvejybos ir akvakultūros

regiono plėtrą, susietai, nuosekliai

ir inovatyviai spręsti socialinius,

ekonominius ir aplinkos, ypač

gyventojų užimtumo, klausimus.

Pietvakarių

Lietuvos ŽRVVG

Pietvakarių Lietuvos

žuvininkystės regiono

vietos veiklos grupės

2016-2023 m. vietos

plėtros strategija

Konkurencingas žuvininkystės

regionas, gaminantis ir

perdirbantis aukštos kokybės

žuvininkystės produkciją vietos ir

užsienio rinkai, atviras

kiekvienam žmogui kurti

socialinę gerovę ir plėtoti verslus.

Partnerystėje su pilietine

visuomene, verslu ir vietos valdžia

stiprinti vietos bendruomenės

iniciatyvas, užtikrinti subalansuotą

ŽRVVG teritorijos ekonominę ir

socialinę plėtrą didinant

užimtumą, skatinant žuvininkystės

sektoriaus verslo plėtrą, stiprinant

socialinę integraciją. Užtikrinti ir

skatinti LEADER metodo principų

bei horizontaliųjų principų ir

prioritetų įgyvendinimą.

Raseinių rajono

ŽVVG

Raseinių rajono

žuvininkystės regiono

vietos plėtros 2016-2023

m. strategija

Modernus ir patrauklus,

konkurencingas žuvininkystės

regionas, gaminantis ir

perdirbantis aukštos kokybės

žuvininkystės produkciją vietos ir

užsienio rinkai. Tai vietovė, kuri

traukia vietos ir užsienio turistus,

patogi ir saugi gyventi,

užtikrinanti geras žuvininkystės

sektoriaus darbuotojų ir

bendruomenės narių gyvenimo

sąlygas.

Skatinti žuvininkystės regiono

tvarią plėtrą ir gyvenimo kokybę

vietos iniciatyvos ir partnerystės

pagrindu, telkti gyventojus ir

ugdyti jų gebėjimus veikti kartu

įgyvendinant VPS.

Šiaulių ŽRVVG

Šiaulių ŽRVVG vietos

plėtros strategija iki 2023

m.

Šiaulių ŽRVVG teritorija – tai

tvarus žuvininkystės regionas:

kuriame gyvena saugi ir sveika

bendruomenė; kuriame

gaminama ir perdirbama vietinė,

didelės pridėtinės vertės

žuvininkystės produkcija; kuris

patogus, patrauklus ir saugus

gyventi ir lankytis; kuriame

puoselėjamos žuvininkystės

tradicijos, kultūros paveldas,

saugoma aplinka.

Skatinti bendruomenės inicijuotą

vietos plėtrą, įtraukiant kuo

daugiau ŽRVVG teritorijos ų

bendruomenės narių, sudarant

jiems galimybes įgyvendinti savo

lūkesčius; formuoti ir palaikyti

tarptautinius ryšius; įgyvendinant

vietos plėtros strategiją, paskatinti

ekonomikos augimą, darbo vietų

kūrimą ir kurti įsidarbinimo

galimybes bei padidinti socialinę

įtrauktį, ypač jaunų žmonių.

Šilutės ŽRVVG

„Žuvėjų kraštas“

Šilutės ŽRVVG 2014-2020

m. vietos plėtros strategija

Šilutės kraštas – kur vanduo ir

žmonės kuria veržlų gyvenimą.

Patrauklus dirbti, gyventi ir

poilsiauti Lietuvos kraštas prie

kuršių marių, kuriame: gyvena

sumani, bendraujanti ir

bendradarbiaujanti besimokanti,

versli, atvira naujovėms žvejų

bendruomenė; vystomas

gyvybingas, išskirtinius

produktus gaminantis, žvejybos

sektorius; saugomi gamtos

Diegti LEADER metodą ir

paskatinti bendruomenės

inicijuotą vietos plėtrą, įtraukiant

kuo daugiau ŽRVVG teritorijos

žvejų bendruomenės narių,

sudarant jiems galimybes

įgyvendinti savo lūkesčius;

formuoti ir palaikyti tarptautinius

ryšius, įgyvendinant vietos plėtros

strategiją, paskatinti ekonomikos

augimą, darbo vietų kūrimą ir

kurti įsidarbinimo galimybes bei

95

ištekliai ir kultūros paveldas,

puoselėjamos unikalios žvejybos

tradicijos, regiono savitumas.

padidinti socialinę įtrauktį, ypač

jaunų žmonių.

Šventosios ŽRVVG

Šventosios žvejybos ir

akvakultūros regiono

vietos plėtros strategija

2016-2023 m.

Šventosios ŽRVVG teritorija – tai

regionas, kuriame gyvena aktyvi

žvejų bendruomenė,

puoselėjamos unikalios žvejybos

verslo tradicijos, sukurtos

tinkamos sąlygos pagrįstai

inovacijomis ir moksliniais

tyrimais žuvininkystės sektoriaus

ekonominei plėtrai, išvystyta

infrastruktūra.

ŽRVVG teritorijos žuvininkystės

bendruomenės, verslo ir valdžios

įtraukimas į Šventosios

žuvininkystės regiono plėtros

procesus, pagrįstas bendruomenės

inicijuota vietos plėtra ir LEADER

metodu bei naujausiomis mokslo

žiniomis. ŽRVVG vietovės

savitumas ir privalumai naudojami

ŽRVVG teritorijos plėtrai. Visi

ŽRVVG veiklos tikslai ir rezultatai

nukreipti į kuo spartesnę ŽRVVG

teritorijos ekonomikos pažangą ir

gyventojų užimtumo didinimą bei

regiono darnaus vystymosi

užtikrinimą.

Vakarų Lietuvos

ŽRVVG

Vakarų Lietuvos žvejybos

ir akvakultūros regiono

vietos plėtros strategija iki

2023 m.

Vakarų Lietuvos žvejybos ir

akvakultūros regionas –

unikalaus kraštovaizdžio ir

darnios aplinkos žvejybos ir

akvakultūros regionas,

išsiskiriantis gyvybingomis

žvejybos tradicijomis, saugia ir

patrauklia aplinka gyvenimui,

darbui ir poilsiui, puoselėjantis

savitą etninę kultūrą ir paveldą.

Gyvybingas, patrauklus, svetingas

vakarų Lietuvos regionas,

kuriame: gyvena bendraujantys ir

bendradarbiaujantys, atviri

naujovėms žmonės; kuriama

saugi ir patraukli aplinka

gyvenimui, darbui ir poilsiui;

vystoma žvejyba ir akvakultūra,

smulkus verslas; puoselėjamos

esamos ir kuriamos naujos

tradicijos; saugomas gamtos ir

kultūros paveldas, žvejybos ir

akvakultūros regiono savitumas.

Partnerystėje su pilietine

visuomene, verslu ir vietos valdžia

stiprinti žuvininkystės

bendruomenės iniciatyvas,

užtikrinti darnią Vakarų Lietuvos

žvejybos ir akvakultūros regiono

plėtrą, susietai, nuosekliai ir

inovatyviai spręsti socialinius,

ekonominius ir aplinkos, ypač

gyventojų užimtumo, klausimus.

ŽVVG „Vilkauda“

Žuvininkystės regiono

vietos veiklos grupės

„Vilkauda“ vietos plėtros

2016–2023 m. strategija

Išplėtotas žuvininkystės

rekreacinis regionas, jungiantis

vidaus vandenų žvejybos,

akvakultūros ūkinius subjektus,

gaminančius kokybišką

žuvininkystės produkciją vietos ir

užsienio rinkai bei užtikrinantis

geras žuvininkystės darbuotojų ir

bendruomenės narių gyvenimo

sąlygas.

Remti vietos iniciatyvas,

užtikrinant pilietinės visuomenės,

vietos valdžios ir verslo

partnerystę. Efektyviais būdais

skatinti vietos gyventojų socialinį,

ekonominį aktyvumą, didinant

užimtumą, skatinant vietos verslo

plėtrą, stiprinant socialinę

integraciją.

Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis

Siekiant užimtumo ir socialinės įtraukties bendruomenėse, besiverčiančiose žuvininkyste, didinimo, vietos ekonomikos skatinimo, paveldo ir tradicijų išsaugojimo, viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo bei regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo, siekiant didinti

96

regiono patrauklumą, kiekvienai ŽRVVG strategijai įgyvendinti yra skiriamos lėšos. Remiantis Agentūros 2017 m. duomenimis, daugiausia lėšų buvo skirta Klaipėdos ŽRVVG, net virš 2 mln. Mažiausiai lėšų skirta Šventosios ŽRVVG, tik virš 598 tūkst.

Lentelė 4.3. ŽRVVG strategijoms įgyvendinti skirtos lėšos Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė Strategijos įgyvendinimui skirta suma

Klaipėdos ŽRVVG; 2 492 140,58 EUR

Neringos ŽRVVG; 695 856 EUR

Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG; 1 325 995,42 EUR

Raseinių rajono ŽVVG; 688 406,9 EUR

Šiaulių ŽRVVG; 916 073 EUR

Šilutės ŽRVVG „Žuvėjų kraštas“; 1 523 346 EUR

Šventosios ŽRVVG; 598 190 EUR

Vakarų Lietuvos ŽRVVG; 619 220 EUR

ŽVVG „Vilkauda“. 1 610 968 EUR Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Agentūros duomenimis

4.4.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės keitimo

Remiantis 4.4. skyriuje išdėstyta informacija, rekomenduojama:

• Skatinti darbo vietų kūrimą, veiklų įvairovę, ugdyti žuvininkystės bendruomenės gebėjimus ir kelti kvalifikacijas; • Gerinti ŽRVVG regionų tarpusavio bendradarbiavimą ir gerosios praktikos sklaidą; • Gerinti ŽRVVG bendradarbiavimo kokybę ir veiklos koordinavimą su VVG; • Saugoti žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos išteklius bei puoselėti paveldą ir tradicijas; • Didinti socialinę gerovę ir stiprinti bendruomenių vaidmenį; • Didinti regionų patrauklumą.

STIPRYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Aktyvūs žuvininkystės bendruomenės lyderiai, vis labiau aktyvėjanti bendruomenė. Palikti

Patrauklūs veiklos įvairinimui (rekreacijai, turizmui) vietos ištekliai ir aplinka,

turtingas paveldas žvejybos ir akvakultūros regionuose. Palikti

Stiprėjantys žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių (toliau - ŽRVVG)

administraciniai gebėjimai bei vietos projektų vykdytojų projektinės veiklos gebėjimai. Palikti

Nuolatinis ŽRVVG, Ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (Agentūros)

dialogas, organizuojant diskusijas aktualiais ŽRVVG strategijų įgyvendinimo

klausimais.

Palikti

Veikia ŽRVVG vienijantis tinklas, kuris bendradarbiauja regioniniu ir tarptautiniu

mastu. Palikti

SILPNYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Ribotos galimybės mažo biudžeto (smulkioms) ŽRVVG efektyviai prisidėti prie

teritorijų plėtros skatinimo. Išbraukti

Patirties stoka, kalbos barjeras įgyvendinant ir administruojant regioninio ir

tarptautinio ŽRVVG bendradarbiavimo projektus. Palikti

Bendradarbiavimo ir gerosios praktikos sklaidos trūkumas tarp ŽRVVG. Palikti

Mažai jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m., dirbančių žuvininkystės sektoriuje. Palikti

Nepakankamas jaunų žmonių profesinis pasirengimas, kvalifikacijos ir verslumo stoka. Palikti

GALIMYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Vietos bendruomenių aktyvesnis įsitraukimas į ŽRVVG valdymą ir viešųjų gėrybių

kūrimą. Palikti

97

Jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. įtraukimas į ŽRVVG veiklą. Palikti

ŽRVVG teritorinės aprėpties didinimas, kelių teritorijų jungimosi į ŽRVVG arba

daugiafondžių VVG kūrimosi skatinimas. Palikti

Užimtumo ir socialinės įtraukties bendruomenėse, besiverčiančiose žuvininkyste,

didinimas. Palikti

Vietos ekonomikos įvairinimas ir skatinimas. Palikti

Teritorijų privalumų, paveldo panaudojimo ir tradicijų išsaugojimo skatinimas. Palikti

Viešojo sektoriaus, verslo, mokslo, aplinkosaugos bendradarbiavimo skatinimas. Palikti

Regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas. Palikti

ŽRVVG ir kaimo vietovių vietos veiklos grupių veiklos koordinavimo ir

bendradarbiavimo skatinimas. Palikti

Regionų patrauklumo didinimas. Palikti

GRĖSMĖS

Išvada/Rekomendacija

Ekonominiai-socialiniai pokyčiai ir nepakankamas dėmesys tvariam žvejybos ir

akvakultūros regionų vystymuisi gali sąlygoti žuvininkystės bendruomenių nykimą. Palikti

Emigracija, sektoriaus silpnėjimas. Palikti

Jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. užimtumo problema. Palikti

Socialinės atskirties gilėjimas. Išbraukti

4.5 Perdirbimo sektorius

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis53, nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d., V Sąjungos prioritetui – prekybos ir perdirbimo skatinimas, buvo gautos 35 paraiškos. Iš jų 14 paraiškų buvo atmestos arba pareiškėjai išsiregistravo, o 2 paraiškų vis dar vertinamos. Taigi, šiuo metu patvirtintų arba pasirašytų paraiškų yra 19 vnt.

V Sąjungos prioriteto 1 tikslas – žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 7 paraiškos. Priemonei „Gamybos ir rinkodaros planai“ gautos ir patvirtintos 6 paraiškos. Priemonei „Rinkodaros priemonės“ gauta 1 paraiška, tačiau ji buvo atmesta.

V Sąjungos prioriteto 2 tikslas – Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 28 paraiškos (iš jų 6 pagal supaprastintas taisykles) priemonei „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas“. Patvirtinta 13 paraiškų (2 pagal supaprastintas taisykles), 13 atmestų (1 pagal supaprastintas taisykles) ir 2 (pagal supaprastintas taisykles) vis dar vertinamos.

Lietuvai įstojus į ES, žuvų perdirbamoji pramonė įžengė į naują raidos laikotarpį. ES maisto produktams nustatyti griežti saugos ir kokybės reikalavimai. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo nuolatinę žuvų perdirbimo įmonių priežiūrą, stebi, kad jos laikytųsi teisės aktų (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvoje patvirtintų higienos normų, Ministerijos patvirtintų privalomųjų maisto produktų kokybės reikalavimų ir techninių reglamentų, parengtų atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas, tarptautinius susitarimus ir Komisijos rekomendacijas), reglamentuojančių maisto saugą ir produktų kokybę.

2017 m. veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registre įtraukta 51 įmonė, užsiimanti žuvų ir jų produktų perdirbimu. 2017 m. Lietuvos žuvų perdirbimo sektoriuje tendencijos išliko nepakitusios – dauguma žuvų perdirbimo įmonių žaliavas importavo, o didžiąją dalį pagamintų žuvų produktų eksportavo. Remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis, nuo 2013 m. iki 2017 m. žuvų perdirbimo įmonėse ir (arba) ūkiuose pagamintos produkcijos kiekis tolygiai augo ir 2013-2017 m. pokytis siekė 71,3 proc. 2018 m. produkcijos kiekis, lyginant su 2017 m., sumažėjo 36,7 proc.

53 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo būklė

98

4.20. pav. Žuvų perdirbimo įmonėse ir (arba) ūkiuose pagaminta produkcija, tonomis Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis, 2018 m. daugiausia pagamintos produkcijos buvo vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu, rūkytos žuvys, žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui (35,4 proc. visos produkcijos). Mažiausią dalį pagamintos produkcijos sudarė kiti produktai – 0,4 proc. Lyginant 2013-2018 m., labiausiai išaugo paruoštų arba konservuotų gaminių iš žuvų produkcija, net 17,9 proc. punktais. Taip pat, išaugo nemaistinė žuvų produkcija (6,0 proc. punktais) ir sušaldytų žuvų (išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą) produkcija (0,3 proc. punktais). Analizuojamu laikotarpiu, 5,2 proc. punktais sumažėjo žuvų filė ir kitos žuvų mėsos (maltos arba nemaltos), šviežios, atšaldytos arba sušaldytos produkcija, tačiau didžiausias mažėjimas pasireiškė vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu, rūkytos žuvies, žuvų miltų, rupinių ir granulių, tinkamų vartoti žmonių maistui produkcijoje (18,4 proc. punktais).

Lentelė 4.4. Lietuvos žuvų perdirbimo įmonėse 2013–2018 m. pagamintos produkcijos struktūra, proc. Produktai 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Nemaistinė žuvų produkcija 9,1 10,2 7,8 13,9 13,5 15,1 Paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų

9,1 10,0 33,9 32,2 32,8 27,0

Sušaldytos žuvys (išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą)

1,0 1,0 0,8 2,2 1,2 1,3

Vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu, rūkytos žuvys; žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui

53,8 54,7 42,1 33,2 34,1 35,4

Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

26,1 23,0 15,3 18,2 17,9 20,9

Kiti produktai 0,9 1,1 0,3 0,4 0,5 0,4 Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis

Remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis, 2017 m. daugiausia pagamintos perdirbtos produkcijos buvo iš lašišų (36,5 proc.) bei sūrimių produktų (30,3 proc.). Mažiausiai pagamintos perdirbimo pramonės produkciją sudarė karpiai (0,1 proc.), karšiai (0,3 proc.), šprotai (0,3 proc.) ir strimelės (0,4 proc.). Mažas žuvų rūšių pasirinkimas žaliavai lemia mažą gaminamų žvejybos ir akvakultūros produktų įvairovę.

99

4.21. pav. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonės įmonės pagaminta produkcija pagal žuvų tipą 2017 m. Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC

Žuvų perdirbimo pramonės įmonėse daug investuojama į naują techniką ir technologijas. Jų taikymas gerina darbo našumą, skatina kurti naujas darbo vietas, plečia produktų asortimentą ir gerina jų kokybę. Lietuvos žuvų produktų gamintojai nuolat reaguoja į rinkos pokyčius, daug dėmesio skiria rinkodaros priemonėms, ieško naujų rinkų produktams realizuoti, tačiau dauguma labai mažų, mažų ir vidutinių žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonių, dėl mažo pelningumo, turi ribotas finansines galimybes investuoti į gamybos ir pardavimų plėtrą.

4.22. pav. Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių bendrasis pelnas Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis

100

Kaip ir kiti maisto gamybos sektoriai, žuvų perdirbimo sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais. Didėja

priklausomybė nuo brangstančių energetinių išteklių, kadangi energetiniai ištekliai yra neatsiejama gamybos

dalis. Lietuvos perdirbėjų žaliavos šaltinis yra importas, o puse produkcijos eksportuojama į kitas šalis,

ekonominiai sektoriaus rodikliai priklauso nuo žaliavos kainų ir galutinės produkcijos paklausos užsienio

rinkose, žuvų produktų vartojimo Lietuvoje ir regioninės prekybos politikos. Remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis,

2013-2017 m. Lietuvos perdirbimo įmonių produkcijos pardavimai Lietuvos vidaus rinkoje padidėjo 27,8 proc.

punktais (nuo 36,9 proc. 2013 m. iki 64,7 proc. 2017 m.). Analizuojamu laikotarpiu eksportas sumažėjo nuo

63,1 proc. iki 35,3 proc. Svarbu tai, kad Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės yra įsitvirtinusios Europos rinkoje –

net 83,4 proc. viso eksporto išvežama į ES šalis.

4.23. pav. Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių pardavimai pagal rinką, proc. Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis VĮ ŽŪIKVC duomenimis

Žuvų perdirbimo pramonės įmonėse 2017 m. dirbo 5 035 darbuotojai, iš kurių 68,0 proc. buvo moterys. Lyginant 2015-2017 m., darbuotojų skaičius sumažėjo 11,2 proc., vyrų mažėjimas siekė 11,7 proc., o moterų 10,9 proc. Tendencija rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas greičiausiai pasireiškia dėl emigracijos. Todėl kyla grėsmė prarasti kvalifikuotą darbo jėgą perdirbimo srityje.

101

5667

5135 5035

18251639 1612

38423496 3423

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2015 2016 2017

Viso Vyrai Moterys

4.24. pav. Vidutinis žuvų perdirbimo pramonės įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius Šaltinis: VĮ ŽŪIKVC ir Lietuvos statistikos departamentas

4.5.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo Perdirbimo sektoriuje

Remiantis 4.5. skyriuje išdėstyta informacija, rekomenduojama:

• gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinką remiant gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą; • plėsti eksporto galimybes naujose ES ir trečiųjų šalių rinkose; • plėsti gaminamų produktų asortimentą; • didinti kooperacijos plėtrą tarp gamintojų; • diegti naujas technologijas, kurios padėtų pagerinti darbo našumą ir išplėsti produktų asortimentą; • skatinti mažų žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonių didesnę konkurenciją vietinėje rinkoje.

STIPRYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Išplėtotas, ES kokybės reikalavimus atitinkančių, modernių žuvų perdirbimo įmonių tinklas, leidžiantis plėsti gamybą. Palikti

Kai kuriose žuvų perdirbimo įmonėse modernios perdirbimo technologijos ir aukšta produktų kokybė. Palikti

Efektyvi kai kurių įmonių rinkodara ir patirtis tarptautinėse rinkose ir didėjantis žvejybos ir akvakultūros produktų eksportas į užsienio rinkas.

Perkelti dalį į silpnybes (mažėjantis žvejybos ir akvakultūros produktų

eksportas į užsienio rinkas)

Finansinis didžiųjų žuvų perdirbimo įmonių potencialas investuoti į gamybos plėtrą. Palikti

SILPNYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Daugumos labai mažų, mažų ir vidutinių žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonių ribotos finansinės galimybės investuoti į gamybos ir pardavimų plėtrą; mažas jų pelningumas.

Palikti

102

Nepakankamai išplėtotas Baltijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų perdirbimas ir žuvų konservų gamyba bei rinkodara.

Išbraukti dalį apie žuvų konservų gamybą bei

rinkodarą (2018 m. paruošti arba konservuoti gaminiai iš

žuvų sudarė 27,0 proc.)

Mažesnis, palyginti su ES vidurkiu, žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas. Išbraukti (trūksta informacijos)

Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkūs gamintojai ne visada pajėgūs tinkamai atstovauti savo interesams ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Palikti

GALIMYBĖS

Išvada/Rekomendacija

ES ir trečiųjų šalių rinkų teikiamos galimybės plėsti eksportą. Palikti

Žuvų perdirbimo įmonių modernizavimas ir gamybos plėtra. Palikti

Gaminamos produkcijos asortimento plėtra ir nepageidaujamos priegaudos perdirbimas. Palikti

Rinkodaros metodų tobulinimas, ypač mažose ir labai mažose įmonėse. Palikti

Naujų darbo vietų sukūrimas. Palikti

Žuvų ir jų produktų vartojimo didėjimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Palikti

Žvejybos ir akvakultūros produktų intervencinių priemonių schemos įsisavinimas. Palikti

Kooperacijos plėtra ir asocijuotų struktūrų stiprinimas. Palikti

Galimybė perdirbti vietinius akvakultūros produktus ES kokybės reikalavimus atitinkančiose moderniose šalies žuvų perdirbimo įmonėse.

Perkelta iš II Sąjungos prioriteto

GRĖSMĖS

Išvada/Rekomendacija

Didėjanti verslo įmonių veiklos priklausomybė nuo sparčiai brangstančių energetinių išteklių.

Palikti

Nepakankama mažųjų žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonių konkurencija vietinėje rinkoje.

Palikti

Nepakankamas perdirbti tinkamų žuvų rūšių pasirinkimas žaliavų rinkoje lemia mažą gaminamų žvejybos ir akvakultūros produktų įvairovę. Palikti

Konkurencijos tarptautinėse rinkose didėjimas ir perdirbtų produktų importas. Palikti

Emigracija, sektoriaus silpnėjimas. Siūloma įtraukti

4.6 Integruota jūrų politika

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis54, nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2018 m. gruodžio 31 d., VI Sąjungos prioritetui – integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas, buvo gautos 2 paraiškos. Iš jų 1 paraiška vis dar vertinama. Taigi, šiuo metu patvirtinta arba pasirašyta paraiška yra 1.

VI Sąjungos prioriteto 1 tikslas – integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo gautos 2 paraiškos priemonei „Žinių apie jūros būklę gerinimas“. Šiuo metu, patvirtinta tik viena paraiška, o antroji paraiška vis dar vertinama.

Prie integruotos jūrų politikos įgyvendinimo prisideda išleistas Žemės ūkio ministerijos 2018-2020 metų strateginis veiklos planas, kuris buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-696. Minėto strateginio veiklos plano misija – formuojant žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo politiką ir koordinuojant jos įgyvendinimą, skatinti konkurencingą žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, kaimo gyventojų užimtumą, užtikrinti sektoriaus dirbančiųjų pajamų didėjimą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą. Ministerija įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos

54 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) įgyvendinimo būklė

103

Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ darbus ir veiksmus.

Žemės ūkio ministerijos 2018-2020 metų strateginiame veiklos plane išskiriami strateginiai tikslai ir programos. 2 strateginis tikslas – sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui. Tai antrasis strateginis tikslas, suformuluotas ministro valdymo sričiai „Žuvininkystė (išskyrus žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse)“. Strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas efekto kriterijais:

• Žuvininkystės produktų eksporto pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc. (kodas: E-02-01); • Pagamintų žuvininkystės produktų kiekis vienam šalies gyventojui, kg (kodas: E-02-02).

Antrajam strateginiam tikslui siekti bus vykdoma programa „Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas“ (02 001). Programa įgyvendinamos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. C(2015)5897, nuostatos, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 269 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 204 „Dėl Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ ir Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-393 „Dėl Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plano patvirtinimo“, priemonės.

Programą sudaro du tikslai. Įgyvendinant pirmąjį programos tikslą – plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą – sudaromos sąlygos įsisavinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramą, skirtą išlaikyti žuvininkystės, kaip verslo šakos, pelningumą, ir įgyvendinamos ilgalaikės priemonės: žvejybos pajėgumų tolimuosiuose vandenyse, Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje suderinimas su žvejybos galimybėmis, laivų, žuvininkystės įmonių modernizavimas, kokybiškos ir didesnės pridėtinės vertės žuvų produkcijos gamyba, naujų rinkų paieška, žuvų produkcijos gamybos plėtra, žuvininkystės regionų plėtra, vietos akvakultūros ūkiuose užaugintų žuvininkystės produktų populiarinimas visuomenėje.

Lentelė 4.5. 2018-2020-ųjų metų programos „Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas“, 1 tikslo uždaviniai ir priemonės Kodas: 01 Programos tikslas: Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą

01-01 Uždavinys: Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

Priemonės

01-01-15 Techninė parama 2014-2020 m. (veiksmų programos įgyvendinimas ir administravimas)

01-01-16 Techninė parama 2014-2020 m. (veiksmų programos informavimas ir viešinimas)

01-01-17 Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

01-01-18 Duomenų rinkimas

01-01-19 Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą

01-01-20 Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

01-01-21 Žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas

01-01-22 Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir

gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas

01-01-23 Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir

žinių perdavimo gerinimui

01-01-24 Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir

darbo sąlygų gerinimą

01-01-25 Vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat

efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas

01-01-26 Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės

sveikata bei sauga, skatinimas

01-01-27 Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei

104

darbo jėgos judėjimo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir

akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose

01-01-28 Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas

01-01-29 Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

01-01-30 Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas

01-01-31 Techninė parama 2014-2020 m. (ŽRVVG tinklas)

01-01-32 Šviečiamosios programos „Išauginta Europos Sąjungoje“ įgyvendinimas Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Žemės ūkio ministerijos 2018–2020 metų strateginiu veiklos planu

Vykdant programos antrojo tikslo – išsaugoti žuvų ir vėžių išteklius bei kontroliuoti jų naudojimą – priemones, toliau bus vykdoma žvejybos kontrolė jūrų vandenyse laikantis ES BŽP nuostatos kontroliuoti žuvų pardavimą visoje grandinėje – nuo tinklo iki žuvų vartotojo. Taip pat atliekama mėgėjų žvejybos kontrolė Baltijos jūros priekrantėje bei atviroje jūroje. Šiuo metu Žuvininkystės tarnyboje jau veikia visos reikiamos stebėjimo ir informacinės sistemos, kurios yra nuolat tobulinamos, diegiama ir tobulinama atsekamumo sistema, diegiamos ir kitos technologinės naujovės, padedančios stiprinti ir optimizuoti žvejybos kontrolę. Įgyvendinant antrojo tikslo priemones, vadovaujantis ES Bendrosios žuvininkystės politikos nuostatomis vykdomi vertingų verslinių ir kitų Baltijos jūros žuvų išteklių tyrimai Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, teikiamos rekomendacijos žvejybai atviroje jūroje ir priekrantėje reguliuoti bei žvejybos verslo įtakos žuvų ištekliams ir aplinkai tyrimai.

Lentelė 4.6. 2018-2020-ųjų metų programos „Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas“, 2 tikslo uždaviniai ir priemonės Kodas: 02 Programos tikslas: Išsaugoti žuvų ir vėžių išteklius bei kontroliuoti jų naudojimą

02-01 Uždavinys: Atkurti, palaikyti ir gausinti žuvų ir vėžių išteklius, vykdyti efektyvią žvejybos kontrolę bei plėtoti

žuvų veislininkystę

Priemonės

02-01-01 Žuvų ir vėžių veisimas, jų išteklių atkūrimas, gausinimas, monitoringas, tyrimai ir žvejybos kontrolė

02-01-02 Tikslinės paskirties pajamų naudojimas Žuvininkystės įstatyme numatytiems tikslams siekti

02-01-03 Parama gamtos išteklių apsaugai gerinti žuvininkystės tvenkiniuose Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Žemės ūkio ministerijos 2018–2020 metų strateginiu veiklos planu

4.6.1 Išvados ir rekomendacijos dėl Veiksmų programoje numatytos SSGG analizės keitimo IJP sektoriuje

STIPRYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Geras mokslinis potencialas žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimui. Palikti

Parengta atnaujinta Baltijos jūros aplinkos stebėsenos programa (Lietuvos jūrinių tyrimų konsorciumas, Klaipėda, 2013 m.). Palikti

Lietuvos mastu glaudžiai bendradarbiaujama Baltijos jūros stebėjimo srityje, sukurta ir plėtojama Integruota jūrų stebėjimo sistema, kurioje dalyvauja ir Žuvininkystės tarnyba prie LR ŽŪM (toliau - Žuvininkystės tarnyba).

Palikti

SILPNYBĖS

Išvada/Rekomendacija

Baltijos jūros būklei įvertinti trūksta mokslinių duomenų. Palikti

Tiriant Baltijos juros (Lietuvos vandenų) būklę nustatyti stebėsenos trukumai bei žinių apie žmogaus veiklos įtaką jūros ekosistemai spragos. Palikti

GALIMYBĖS

Išvada/Rekomendacija Pagerinti žinias apie Baltijos jūros būklę diegiant ir tobulinant jūros stebėjimo sistemas.

Palikti

Integruoti skirtingo Baltijos jūros aplinkos būklės ištyrimo lygio rodiklius į bendrą aplinkos būklės vertinimo sistemą. Palikti

Jūrų mokslo krypčių integravimas bei technologinė pažanga vystant naujus jūros aplinkos būklės stebėjimo metodus.

Palikti

GRĖSMĖS

Išvada/Rekomendacija

105

Dėl eutrofikacijos prastėjanti Baltijos jūros būklė. Palikti

Nevienodas Baltijos jūros valstybių požiūris į jūros būklės tyrimus ir jų poreikį gali lemti, kad surinkti duomenys bus neišsamūs ir prieštaringi. Palikti

106

5 Rezultatai

5.1 Kiekybinės pirminių duomenų analizės rezultatai

Nuo Veiksmų programos įgyvendinimo pradžios iki 2018-12-31 finansavimas skirtas 217-kai projektų (projektų sąrašas pagal Veiksmų programos prioritetus55 pateikiamas žemiau esančioje lentelėje).

Lentelė 5.1. Projektai pagal prioritetines kryptis, kuriems skirtas finansavimas (2015-2018 m. laikotarpiu) Sąjungos prioriteto pavadinimas Projektų sk.

I Sąjungos prioritetas. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas

132

II Sąjungos prioritetas. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamo akvakultūros skatinimas

46

III Sąjungos prioritetas. BŽP įgyvendinimo skatinimas - IV Sąjungos prioritetas. Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas 23 V Sąjungos prioritetas. Prekybos ir perdirbimo skatinimas 15 VI Sąjungos prioritetas. Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas 1

IŠ VISO: 217 Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis

Detalus projektų, kuriems skirtas Veiksmų programos finansavimas pagal prioritetus sąrašas pateikiamas priede nr. 1.

91-am projektui finansavimas nėra skirtas dėl keleto priežasčių:

✓ Dėl šiuo metu vykstančio vertinimo (20 projektų); ✓ Dėl netinkamumo finansuoti / neatitikties Veiksmų programai (54 projektai); ✓ dėl išregistravimo (12 projektų); ✓ dėl nepradėtos vertinimo procedūros (5 projektai).

Projektų, kuriems neskirtas Veiksmų programos finansavimas (2019 m. sausio 31 dienai) sąrašas pateikiamas priede nr. 2.

Reglamentas 215/2014 numato, kad kai į prioriteto veiklos rezultatų planą įtraukti ne daugiau kaip du rodikliai – prioriteto tarpiniai rezultatai laikomi pasiektais, jeigu visi rodikliai bent 85 proc. tarpinio rezultato reikšmės. Nepavyko pasiekti tarpinio rezultato reikšmių bent 85 proc. šiuose prioritetuose:

I Sąjungos prioriteto finansinio rodiklio ir produkto rodiklio; II Sąjungos prioriteto produkto rodiklio; III Sąjungos prioriteto finansinio rodiklio; IV Sąjungos prioriteto finansinio rodiklio ir produkto rodiklio.

Finansinių rodiklių pasiekimas pagal prioritetines kryptis. Į finansinio rodiklio pasiekimo reikšmę įskaičiuojami iki 2018 m. pabaigos sertifikavimo institucijos Europos komisijai deklaruotos lėšos ir 2019 m. iki metines ataskaitos pateikimo dienos Europos komisijai deklaruotos paramos gavėjų 2018 m. apmokėtos paramos lėšos. Iki 2018 m. pabaigos sertifikavimo institucija Europos komisijai deklaravo 14 mln. Eur viešosios paramos (EJRŽF + bendrojo finansavimo lėšos) (iš jų 10,87 mln. Eur EJRŽF dalis), o šių metų balandžio mėnesį dar 1,52 mln. Eur viešosios paramos (EJRŽF + bendrojo finansavimo lėšos) (iš jų 1,17 mln. Eur EJRŽF dalis).

55 Pastaba: pagal III prioritetą „BŽP įgyvendinimo skatinimas“ finansavimą gavusių projektų Veiksmų programos vertinimo laikotarpiu nebuvo.

107

**finansinio rodiklio pasiekimo reikšmė apskaičiuota sudėjus iki 2018 m. pabaigos sertifikavimo institucijos EK deklaruotas lėšas ir 2019 m.

iki metines ataskaitos pateikimo dienos EK deklaruotas paramos gavėjų 2018 m. apmokėtas paramos lėšas.

5.1. pav. Veiklos plane numatytų finansinių rodiklių pasiekimas Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

Produkto rodiklių pasiekimas pagal prioritetines kryptis. Prie produkto rodiklio pasiekimų galima skaičiuoti tuos projektus: a) kurie yra visiškai įgyvendinti ir visos paramos lėšos jiems išmokėtos, b) kurie visiškai įgyvendinti, tačiau ne visos paramos lėšos jiems jau išmokėtos, ir c) kurių vykdytojai su mokėjimo prašymu yra deklaravę bent dalį projekto išlaidų.

Lentelė 5.2. Produkto rodiklių siektina ir faktinė reikšmė

Siekiama reikšmė iki 2018-12-31

Pasiekimas iki 2018-12-31

2023 m. siektinos reikšmės

I Sąjungos prioritetas

Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius, vnt.

8 6 75 proc. 27

II Sąjungos prioritetas

Gamybinėms investicijoms į akvakultūrą skirtų projektų skaičius, vnt.

22 18 82 proc. 64

III Sąjungos prioritetas

Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemai skirtų projektų skaičius, vnt.

1 3 300 proc. 2

IV Sąjungos prioritetas

Atrinktų vietos plėtros strategijų skaičius, vnt. 7 9 129 proc. 7

V Sąjungos prioritetas

Perdirbimui skirtų projektų skaičius, vnt. 2 8 400 proc. 5

VI Sąjungos prioritetas

108

Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

Taigi, iki 2018 m. pabaigos nebuvo pasiekti I, II ir VI prioritetų produkto rodikliai: I prioriteto produkto rodiklis pasiektas 75 proc., VI prioriteto pasiekiamumas iki 2018 m. pabaigos buvo lygus 0.

5.2 Tyrimo (apklausos) dėl Veiksmų programos įgyvendinimo (2015-2018 m.) rezultatai

Vykdant žuvininkystės srities projektų pareiškėjų (tiek gavusių finansinę paramą, tiek jos negavusių) apklausą buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines kilusias problemas, jų priežastis, sprendimo būdus, paramos lėšomis vykdomų priemonių atitikimą projektų vykdytojų poreikiams, paramos administravimo procedūrų efektyvumą ir kt. Elektroninė apklausa buvo atliekama apklausiant pagal suprogramuotą klausimyną visus projektų pareiškėjus pagal analizuojamus Veiksmų programos prioritetus. Elektroninė apklausa, taip pat apklausa elektroniniu paštu ir telefonu buvo vykdoma 2019-02-22 – 2019-03-04 laikotarpiu. Unikalūs kvietimai pildyti apklausą buvo išsiųsti 133 respondentams, iki apklausos pabaigos buvo gautos 79 užpildytos anketos, t. y., į anketos klausimus atsakė 59,4 proc. respondentų. Šioje dalyje pateikiamas pagal Veiksmų programos prioritetus paraiškas teikusių pareiškėjų Veiksmų programos vertinimas, atsižvelgiant į tris esminius kriterijus: Veiksmų programos eigą, Veiksmų programos veiksmingumą ir efektyvumą, Veiksmų programos poveikį.

Tyrime dalyvavę pareiškėjai didžiąją dalį paraiškų buvo teikę pagal II ir III Veiksmų programos prioritetų priemones (atitinkamai 29,1 proc. ir 25,3 proc.), I ir V prioriteto priemonėms paraiškas teikė atitinkamai 19,0 proc. ir 20,3 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, mažiausia dalis (6,3 proc.) paraiškas teikė pagal V prioriteto priemones.

5.2. pav. Pateiktos paraiškos pagal prioritetus

Šaltinis: sudaryta autorių

Atsižvelgiant į pagal Veiksmų programai skirtą finansavimą, 58,2 proc. apklausoje dalyvavusiems pareiškėjams ir jų paraiškoms buvo skirtas finansavimas, 8,9 proc. parama nebuvo skirta, 32,9 proc. paraiškų vis dar buvo vertinamos.

5.3. pav. Paramos suteikimas Šaltinis: sudaryta autorių

Jūrų aplinkos žinių apsaugai ir gerinimui skirtų projektų skaičius, vnt.

1 0 0 proc. 3

109

5.2.1 Veiksmų programos eigos vertinimas

81,0 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 60,7 proc. ir 20,3 proc.) su teiginiu, jog „Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) vertintumėte teigiamai“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 6,3 proc., 12,7 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.4. pav. Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija galima vertinti teigiamai

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) vertintumėte teigiamai“ daugiausiai sutinka arba visiškai sutinka pareiškėjai pagal Veiksmų programos V prioriteto priemones (93,8 proc.), po 80 proc. III ir IV prioriteto priemonėms paraiškas teikę respondentai.

13,3 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka, kad bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) būtų galima vertinti kaip teigiamą.

5.5. pav. Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija galima vertinti teigiamai (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) vertintumėte teigiamai“ nesutikę arba visiškai nesutikę respondentai nurodė, kad esminės tokio vertinimo priežastys yra „terminų nesilaikymas, vangumas“, „užduodami klausimai neaiškūs, jie keičiami“, „nesusikalbėjimas“, taip pat Agentūros „sprendimai yra kaitaliojami, įvertinimai labai ilgai užtrunka, dirbama vangiai“; pageidautina, jog būtų „supaprastintas paraiškos pateikimas“.

2016 m. pateikėme paraišką paramai gauti. NMA mūsų paraiškos „tikslinimui" gavome gal 15 paklausimų. Kokia kompetencija jeigu negali vienu užklausimu pateikti visus klausimus? Galima įtarti, kad tai – sąmoningas

110

vilkinimas. Buvo pateikta 13 paraiškų, iš jų penkios atmestos. Gali būti kvailas vienas, bet 5, manau, negali. Paramą gavo 8 pretendentai. Iš 8 tik vienas gavęs 42819 EUR. Kiti nuo 144 iki 500 tūkst. Manau daugiau komentarų nereikia.

82,3 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 68,4 proc. ir 13,9 proc.) su teiginiu, jog „Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 5,1 proc., 12,6 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.6. pav. Agentūros (NMA) resursų ir gebėjimų pakankamumas paraiškai/projektui administruoti

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti“ sutinka arba visiškai sutinka visi V prioriteto pareiškėjai, 90 proc. II prioriteto pareiškėjų; mažiausiai su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai sutinka pareiškėjai, teikę paraiškas pagal Veiksmų programos I prioriteto priemones (66,7 proc.).

20 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka arba nesutinka, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti.

5.7. pav. Agentūros (NMA) resursų ir gebėjimų pakankamumas paraiškai/projektui administruoti (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti“ nesutikę arba visiškai nesutikę respondentai nurodė, kad esminės tokio vertinimo priežastys yra vėlavimas skirti finansavimą, įstatymų nesilaikymas („finansavimas vėluoja, įstatymų nesilaikoma“), vertinimų vėlavimas, nepakankamas finansinės paramos dydis, aiškumo trūkumas paraiškų

111

vertinimo procese („vėluoja vertinimai, per maža parama, trūksta aiškumo vertinime“), taip pat lėtai vyksta procesai, po kelis kart tenka atsakyti į tuos pačius užduotus klausimus.

87,3 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 68,3 proc. ir 19,0 proc.) su teiginiu, jog „Paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 3,8 proc., 8,9 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.8. pav. Paraiškos pildymo ir teikimo proceso aiškumas ir suprantamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas“. daugiausiai sutinka arba visiškai sutinka pareiškėjai pagal Veiksmų programos II prioriteto priemones (95,7 proc.), 87,5 proc. V prioriteto, 85 proc. III prioriteto priemonėms paraiškas teikę respondentai.

13,3 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka, kad paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas.

5.9. pav. Paraiškos pildymo ir teikimo proceso aiškumas ir suprantamumas (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus)

Šaltinis: sudaryta autorių

87,3 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 73,4 proc. ir 13,9 proc.) su teiginiu, jog „Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 3,8 proc., 8,9 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

112

5.10. pav. Su Veiksmų programa ir projektu susijusių procedūrų aiškumas ir suprantamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos“ sutinka arba visiškai sutinka visi IV prioriteto pareiškėjai, 95,6 proc. II prioriteto pareiškėjų; mažiausiai su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai sutinka pareiškėjai, teikę paraiškas pagal Veiksmų programos III prioriteto priemones (70,0 proc.).

13,3 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka arba nesutinka, kad su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos.

5.11. pav. Su Veiksmų programa ir projektu susijusių procedūrų aiškumas ir suprantamumas (vertinimo pasiskirstymas

pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos“ nesutikę arba visiškai nesutikę respondentai nurodė, kad esminės tokio vertinimo priežastys yra procedūrų sudėtingumas („sudėtinga viskas“), „per daug didelis išpūstas projekto administravimas, projekto paraiškos vertinimas nėra aiškus“. Taip pat pabrėžiama, kad „paraiškos pavyzdinis projektas paruoštas netobulai, vieni klausimai prieštarauja kitiems, sunkiai suvokiami kai kurie reikalavimai“.

Santykinai nedidelei paramai projekto vykdymui gauti išnaudojami dideli žmonių administravimo resursai. Vertinimo metu yra prašoma perteklinių dokumentų, vertimų, pagrindimų ir t.t. Paraiškos yra tikslinamos po 5-7 kartus, vertinimas užtrunka ilgai. Biudžetai leidžiama mažinti, bet negalima keisti, didinti. Neaiški tvirtinimo sistema. Perteklinis socialinių partnerių įtraukimas įneša ne tvarką o chaosą; vieni su kitais prieštarauja ir dėl konkurencijos nuvertina projektus. Projektas nėra tokios vertės, kad būtų atliekamas toks išsamus vertinimas, kas sunaudoja daug tiek pareiškėjo, tiek vertintojo žmogiškųjų resursų. Pertekliniai reikalavimai neleidžia užbaigti vertinimo procedūrų. Susidaro įspūdis, kad nauda gaunama tik priemonę administruojančiai ir prižiūrinčiai įstaigai.

113

92,4 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 78,5 proc. ir 13,9 proc.) su teiginiu „Projekto administravimo procesas buvo/yra aiškus ir suprantamas“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 3,8 proc., 3,8 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.12. pav. Projekto administravimo proceso aiškumas ir suprantamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Projekto administravimo procesas buvo/yra aiškus ir suprantamas“ sutinka arba visiškai sutinka visi IV prioriteto pareiškėjai, 95,6 proc. II prioriteto pareiškėjų; mažiausiai su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai sutinka pareiškėjai, teikę paraiškas pagal Veiksmų programos I prioriteto priemones (86,7 proc.).

13,3 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka arba nesutinka, kad projekto administravimo procesas buvo/yra aiškus ir suprantamas, 12,4 proc. V prioriteto pareiškėjams sunku pasakyti.

5.13. pav. Projekto administravimo proceso aiškumas ir suprantamumas (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus)

Šaltinis: sudaryta autorių

82,2 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 70,8 proc. ir 11,4 proc.) su teiginiu, kad „Į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 2,6 proc., 15,2 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

114

5.14. pav. Į Veiksmų programos administravimą įtrauktų socialinių partnerių atstovų pakankamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų“ labiausiai sutinka arba visiškai sutinka III prioriteto pareiškėjai (95,0 proc.).

6,2 proc. pagal V prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka, ir 6,7 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų nesutinka, kad į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų.

5.15. pav. Į Veiksmų programos administravimą įtrauktų socialinių partnerių atstovų pakankamumas (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

Projekto vertintojai, socialiniai parneriai į posėdį renkasi neskaitę paraiškos, klausinėjama tokių pačių dalykų kas parašyta paraiškoje. Neaiškus balsavimas ir projekto vertinimas. Nėra nešališkų ekspertų kurie vertintų projektus. Rodikliai ir jų įgyvendinimo priemonės vertinamos subjektyviai. Projekto vertinimo metu vis vyksta papildomi tikslinimai ir lėšų nubraukinėjimas. Kiekvienam tikslui pasiekti buvo numatytos lėšos, kiekvieną išlaidą prašomą pagrįsti trimis komerciniais pasiūlymais, pvz. net ir lipniai juostai, virvei reikia 3 komercinių pasiūlymų. Net nepradėjus projekto jau prašoma komercinių pasiūlymų, kainos keičiasi, projektas vertinamas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po paraiškos pridavimo, komerciniai pasiūlymai jai būna nebegaliojantys.

73,4 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 53,2 proc. ir 20,2 proc.) su teiginiu „Projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga“. Su šiuo teiginiu nesutinka arba visiškai nesutinka 11,4 proc., 15,2 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

115

5.16. pav. Projektui reikalingo nuosavos dalies finansavimo šaltinio užtikrinimo sudėtingumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga“ sutinka arba visiškai sutinka 87,4 proc. V prioriteto ir 78,3 proc. II prioriteto ir 75,0 proc. III prioriteto pareiškėjai; mažiausiai su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai sutinka pareiškėjai, teikę paraiškas pagal Veiksmų programos IV prioriteto priemones (20,0 proc.).

13,3 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka arba nesutinka, kad projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga ir net 60,0 proc. IV prioriteto pareiškėjams sunku pasakyti.

5.17. pav. Projektui reikalingo nuosavos dalies finansavimo šaltinio užtikrinimo sudėtingumas (vertinimo pasiskirstymas

pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

86,1 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 78,5 proc. ir 7,6 proc.) su teiginiu „Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 3,8 proc., 10,1 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

116

5.18. pav. Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodikos ir siektinų reikšmių aiškumas ir

suprantamumas Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami“ labiausiai sutinka arba visiškai sutinka II prioriteto pareiškėjai (95,6 proc.).

13,3 proc. pagal I prioritetą ir 5,0 proc. pagal III prioritetą paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka, kad į paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami.

20,0 proc. Veiksmų programos IV prioriteto, 18,7 proc. V prioriteto ir 15,0 proc. III prioriteto pareiškėjams sunku pasakyti, ar paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami.

5.19. pav. Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodikos ir siektinų reikšmių aiškumas ir

suprantamumas (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

5.2.2 Veiksmų programos veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas

65,8 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka ir 16,5 proc. visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui“.

17,7 proc. pareiškėjų sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui.

117

5.20. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamas poveikis žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir

gyvybingumui Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui“ sutinka arba visiškai sutinka visi tyrime dalyvavę respondentai, teikę paraiškas pagal I ir IV prioritetų priemones.

Daugiau nei pusė (56,3 proc.) V prioriteto ir penktadaliui III prioriteto pareiškėjų sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui.

5.21. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamas poveikis žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir

gyvybingumui (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

53,2 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka ir 20,2 proc. visiškai sutinka su teiginiu, „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu“; beveik ketvirtadaliui (24,1 proc.) pareiškėjų sunku pasakyti.

5.22. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamas poveikis žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių

pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu

118

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu“ sutinka arba visiškai sutinka visi tyrime dalyvavę respondentai, teikę paraiškas pagal IV prioriteto priemones. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 5,0 proc. III prioriteto ir 6,2 proc. V prioriteto pareiškėjų.

Daugiau nei pusė (50,1 proc.) V prioriteto ir beveik trečdaliui (30,4 proc.) II prioriteto pareiškėjų sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu.

5.23. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamas poveikis žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių

pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

77,2 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 38,0 proc. ir 39,2 proc.) su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 5,1 proc., 17,7 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.24. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių

galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo“ sutinka arba visiškai sutinka visi tyrime dalyvavę respondentai, teikę paraiškas pagal IV prioriteto priemones. Su šiuo teiginiu visiškai sutinka 56,2 proc. V prioriteto ir 55,0 proc. III prioriteto priemonių pareiškėjai.

119

Didžiausią dalį visiškai nesutinkančių su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo“ sudaro respondentai, teikę paraiškas pagal Veiksmų programos I prioriteto priemones (13,3 proc.).

5.25. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių

galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

83,5 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 65,8 proc. ir 17,7 proc.) su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo“.

5.26. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo“ sutinka arba visiškai sutinka visi tyrime dalyvavę respondentai, teikę paraiškas pagal II prioriteto priemones. Su šiuo teiginiu visiškai sutinka 40,0 proc. IV prioriteto ir daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) I prioriteto priemonių pareiškėjai.

6,7 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikę respondentai visiškai nesutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo.

120

5.26. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo

(vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

84,8 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 70,9 proc. ir 13,9 proc.) su teiginiu „Jums sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 3,8 proc., 11,4 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.27. pav. Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendintas projektas, rezultatų pasiekimo sklandumas ir

efektyvumas Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Jums sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius“ sutinka arba visiškai sutinka visi tyrime dalyvavę respondentai, teikę paraiškas pagal II prioriteto priemones. Su šiuo teiginiu visiškai sutinka 40,0 proc. IV prioriteto ir 20,0 proc. I prioriteto priemonių pareiškėjai.

6,7 proc. pagal I prioritetą paraiškas teikę respondentai visiškai nesutinka, kad jiems sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius.

121

5.28. pav. Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendintas projektas, rezultatų pasiekimo sklandumas ir efektyvumas (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus)

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Jums sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius“ nesutikę arba visiškai nesutikę respondentai nurodė, kad įgyvendinant projektą „ruoniai išdrasko įrengtus tinklus“, taip pat kad „kol kas neįmanoma pasiekti jokių rezultatų“.

Susirašinėjimai trunka jau 2-3 mėnesius. Ir dar nėra galutinio vertinimo. Pertekliniai reikalavimai pildant paraišką ir ją tikslinant, atsakinėjant į klausimus atima labai daug laiko, neaiškus atlyginimo skaičiavimas, patvirtintos labai maži įkainiai. Kitos ES programos kaip LIFE yra kur kas aiškesnės ir paprastesnės, nors pinigų sumos yra iki 10-20 kartų ir daugiau didesnės.

5.2.3 Veiksmų programos poveikio vertinimas

79,7 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 73,4 proc. ir 6,3 proc.) su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 7,6 proc., 12,7 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.29. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių/investicijų atitikimas poreikiams ir lūkesčiams

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius“ visiškai sutinka daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) pareiškėjų pagal I prioriteto priemones. Daugiausiai su šiuo teiginiu sutinkančių yra respondentai, teikę paraiškas pagal IV, III ir II prioriteto priemones (atitinkamai 81,2 proc., 80,0 proc. ir 73,9 proc.). arba visiškai sutinka visi tyrime dalyvavę respondentai, teikę paraiškas pagal II prioriteto priemones.

122

13,3 proc. pagal I prioritetą ir 13,0 proc. pagal II prioritetą paraiškas teikusių respondentų nesutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka jų poreikius ir lūkesčius.

5.30. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių/investicijų atitikimas poreikiams ir lūkesčiams (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius“ nesutikę arba visiškai nesutikę respondentai nurodė, kad Veiksmų programa galėtų būti orientuota į laivų atnaujinimą („galėtų leisti laivus restauruoti, arba įsigyti naujus“), galėtų būti skiriama „didesnė parama“. nepasitenkinimą Veiksmų programoje remiamomis priemonėmis / investicijomis sąlygoja ir tai, jog yra „nevienodai taikomos taisyklės paraiškos gavėjams“, „per dideli reikalavimai investicijoms, nesilaikymas terminų, skiriant paramą“, „nėra tobulų sprendimų“.

92,4 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 53,2 proc. ir 39,2 proc.) su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą“. Su šiuo teiginiu nesutinka vos 2,5 proc. pareiškėjų.

5.31. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie užimtumo skatinimo/didinimo

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą“ sutinka arba visiškai sutinka visi II prioriteto pareiškėjai (atitinkamai 82,6 proc. ir 17,4 proc.). Daugiau nei pusė IV ir V prioriteto pareiškėjų (atitinkamai 60,0 proc. ir 56,2 proc.) visiškai sutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą.

123

5.32. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie užimtumo skatinimo/didinimo (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

87,4 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 64,6 proc. ir 22,8 proc.) su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 2,5 proc., 10,1 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.33. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie akvakultūros gamybos didėjimo Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo“ labiausiai sutinka arba visiškai sutinka 95,7 proc. II prioriteto (atitinkamai 87,0 proc. ir 8,7 proc.) ir 90 ,0 proc. III prioriteto (atitinkamai 55,0 proc. ir 35,0 proc.) pareiškėjai.

13,3 proc. pagal I prioriteto priemones paraiškas teikusių pareiškėjų nesutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo. Penktadaliui IV prioriteto ir ketvirtadaliui V prioriteto pareiškėjų sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės teigiamai paveiks akvakultūros gamybą.

124

5.34. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie akvakultūros gamybos didėjimo (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

79,7 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka (atitinkamai 59,5 proc. ir 20,2 proc.) su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 1,3 proc., beveik penktadaliui (19,0 proc.) pareiškėjų sunku pasakyti.

5.35. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie biologinės įvairovės išsaugojimo

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“ sutinka arba visiškai sutinka 91,3 proc. II prioriteto (atitinkamai 82,6 proc. ir 8,7 proc.) pareiškėjai, po 80 proc. – III ir IV prioriteto pareiškėjai.

6,7 proc. pagal I prioriteto priemones paraiškas teikusių pareiškėjų visiškai nesutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, o 43,7 proc. V prioriteto pareiškėjų sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės teigiamai paveiks biologinę įvairovę.

125

5.36. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie biologinės įvairovės išsaugojimo (vertinimo

pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

69,6 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka ir 20,3 proc. visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programa skatina ekologiškai tvarią, efektyviai išteklius naudojančią, novatorišką, konkurencingą ir žiniomis pagrįstą žuvininkystę“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 2,5 proc., 7,6 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.37. pav. Veiksmų programos prisidėjimas prie ekologiškai tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, novatoriškos,

konkurencingos ir žiniomis pagrįstos žuvininkystės Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programa skatina ekologiškai tvarią, efektyviai išteklius naudojančią, novatorišką, konkurencingą ir žiniomis pagrįstą žuvininkystę“ sutinka arba visiškai sutinka visi apklausoje dalyvavę II prioriteto, 95,0 proc. III prioriteto, 80 proc. IV prioriteto pareiškėjai.

13,3 proc. pagal I prioriteto priemones paraiškas teikusių pareiškėjų nesutinka, kad Veiksmų programa skatina ekologiškai tvarią, efektyviai išteklius naudojančią, novatorišką, konkurencingą ir žiniomis pagrįstą žuvininkystę.

126

5.38. pav. Veiksmų programos prisidėjimas prie ekologiškai tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, novatoriškos,

konkurencingos ir žiniomis pagrįstos žuvininkystės (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

Nėra konkrečių gairių kaip tikslingiau panaudoti paramą, Dažniausiai tai kompensacijos už žalą padaryta paukščių ir žinduolių, bet nėra vertinama, kiek žvejai investuoja į ekologišką ir tvarią žuvininkystę. Kaip jūroje žvejojantis žvejas gali vykdyti ekologiškai tvarią žuvininkystę?

70,8 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka ir 22,8 proc. visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programa prisideda prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir kt.)“. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 1,3 proc., 5,1 proc. pareiškėjų sunku pasakyti.

5.39. pav. Veiksmų programos prisidėjimas prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės

įtraukties ir kt.) Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Veiksmų programa prisideda prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir kt.)“ sutinka arba visiškai sutinka visi apklausoje dalyvavę IV ir V prioritetų pareiškėjai (iš visų IV prioriteto pareiškėjų su šiuo teiginiu visiškai sutinka net 80,0 proc.) 95,0 proc. III prioriteto, 80 proc. IV prioriteto pareiškėjai.

6,7 proc. pagal I prioriteto priemones paraiškas teikusių pareiškėjų nesutinka, kad Veiksmų programa teigiamai veikia žvejybos ir akvakultūros regionų plėtrą (ekonomikos augimą, socialinę įtrauktį ir kt.)“.

127

5.40. pav. Veiksmų programos prisidėjimas prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės

įtraukties ir kt.) (vertinimo pasiskirstymas pagal prioritetus) Šaltinis: sudaryta autorių

5.2.4 Kontrafaktinės analizės rezultatai

Šioje Veiksmų programos vertinimo dalyje pateikiamas pagal Veiksmų programą paramą gavusių ir paramos negavusių pareiškėjų Veiksmų programos vertinimas, atsižvelgiant į tris esminius kriterijus: Veiksmų programos eigą, Veiksmų programos veiksmingumą ir efektyvumą, Veiksmų programos poveikį. Kita respondentų grupė – pareiškėjai, kurių paraiškų, teiktų pagal Veiksmų programos priemones, vertinimo procedūros dar vyksta. Šie respondentai pasirinkti kaip kontrolė grupė siekiant įvertinti Veiksmų programą nepriklausomai nuo to, ar parama pareiškėjams skirta, ar neskirta (kitaip tariant, siekiant užtikrinti Veiksmų programos vertinimo objektyvumą).

Veiksmų programos eigos vertinimas. Didžioji dalis pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka (54,3 proc.) arba visiškai sutinka (38,3 proc.) su teiginiu, jog „Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) vertintumėte teigiamai“.

Paramos negavę pareiškėjai prasčiau vertina bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Agentūra) (po 14,3 proc. respondentų visiškai nesutinka arba nesutinka su teiginiu, jog bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija galima vertinti teigiamai).

76,9 proc. pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi ir nepriimtas sprendimas dėl paramos skyrimo, sutinka su teiginiu, kad „Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) vertintumėte teigiamai“ (žr. 5.41. pav.).

5.41. pav. Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija galima vertinti teigiamai

128

Šaltinis: sudaryta autorių

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka (65,2 proc.) arba visiškai sutinka (19,6 proc.) su teiginiu, jog „Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti“.

Net 42,9 proc. paramos negavusių pareiškėjų nesutinka, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti.

84,6 proc. pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi ir nepriimtas sprendimas dėl paramos skyrimo, sutinka su teiginiu, kad „Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti“ (žr. 5.42. pav.).

5.42. pav. Agentūros (NMA) resursų ir gebėjimų pakankamumas paraiškai/projektui administruoti

Šaltinis: sudaryta autorių

65,2 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, ir 57,1 proc. pareiškėjų, kurių projektams parama neskirta, su teiginiu, jog „Paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas“. Po 14,3 proc. paramos negavusių pareiškėjų su šiuo teiginiu visiškai nesutinka arba nesutinka.

Didesnei daliai paramą gavusių pareiškėjų (21,7 proc.), lyginant su paramos negavusiais (14,3 proc.) paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo visiškai aiškus ir suprantamas.

76,9 proc. pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi, sutinka, kad paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas (žr. 5.43. pav.).

5.43. pav. Paraiškos pildymo ir teikimo proceso aiškumas ir suprantamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

129

Net 85,7 proc. paramos negavusių pareiškėjų sutinka su teiginiu, kad „Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos“; su šiuo teiginiu sutinka 69,6 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama ir 76,9 proc. pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimas tebevyksta.

Su teiginiu „Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos“ visiškai sutinka 17,4 proc. paramą gavusių pareiškėjų ir 11,5 proc. dar vertinamų paraiškų pareiškėjų (žr. 5.44. pav.).

5.44. pav. Su Veiksmų programa ir projektu susijusių procedūrų aiškumas ir suprantamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

85,7 proc. paramos negavusių pareiškėjų sutinka su teiginiu, kad „Projekto administravimo procesas buvo/yra aiškus ir suprantamas“; su šiuo teiginiu sutinka 76,1 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama ir 80,8 proc. pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimas tebevyksta.

Su teiginiu „Projekto administravimo procesas yra aiškus ir suprantamas“ visiškai sutinka 15,2 proc. paramą gavusių pareiškėjų ir 15,4 proc. dar vertinamų paraiškų pareiškėjų (žr. 5.45. pav.).

5.45. pav. Projekto administravimo proceso aiškumas ir suprantamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

42,8 proc. paramos negavusių pareiškėjų sunku pasakyti, ar „Į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų“, 42,9 proc. šių pareiškėjų su teiginiu sutinka, tačiau 14,3 proc. nesutinka, kad į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų.

Pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, vertinimas yra kur kas labiau teigiamas: atitinkamai 69,6 proc. ir 13,0 proc. šių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka su Veiksmų programos vertinimo teiginiu, jog „Į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų“.

Labiausiai teigiamai į Veiksmų programos administravimą įtrauktų socialinių partnerių atstovų pakankamumą vertina pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi (80,8 proc. ir 11,5 proc.

130

atitinkamai sutinka ir visiškai sutinka su teiginiu, kad „Į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų“) (žr. 5.46. pav.).

5.46. pav. Į Veiksmų programos administravimą įtrauktų socialinių partnerių atstovų pakankamumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Su teiginiu „Projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga“ visiškai nesutinka arba nesutinka atitinkamai 14,3 proc. ir 28,6 proc. pareiškėjų, kurių projektams neskirta parama, ir atitinkamai 8,7 proc. ir 4,3 proc. pareiškėjų, kuriems parama yra skirta.

Visgi didžioji dalis visų respondentų grupių sutinka, kad projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga (50 ,3 proc. paramą gavusių respondentų, 57,1 proc. paramos negavusių ir 57,7 proc. respondentų, kurių paraiškos vis dar vertinamos Agentūros).

Daugiau nei trečdalis (34,6 proc.) respondentų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi ir nepriimtas sprendimas dėl paramos skyrimo, visiškai sutinka su teiginiu, kad „Projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga“ ( su šiuo teiginiu visiškai sutinka 15,2 proc. paramą gavusių pareiškėjų) (žr. 5.47. pav.).

5.47. pav. Projektui reikalingo nuosavos dalies finansavimo šaltinio užtikrinimo sudėtingumas

Šaltinis: sudaryta autorių

Didesnė dalis paramos negavusių pareiškėjų labiau sutinka su teiginiu, kad „Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami“ (85,7 proc. respondentų; palyginimui – 71,7 proc. paramą gavusių pareiškėjų). 14,3 proc. paramos negavusių pareiškėjų su šiuo teiginiu visiškai nesutinka (žr. 5.48. pav.).

131

5.48. pav. Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodikos ir siektinų reikšmių aiškumas ir

suprantamumas Šaltinis: sudaryta autorių

Veiksmų programos veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas. Net 91,3 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui“ (atitinkamai 78,3 proc. ir 13,0 proc.).

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui“ sutinka visi paramos negavę respondentai (71,4 proc. sutinka, 28,6 proc. visiškai sutinka).

Daugiau nei trečdaliui (38,5 proc.) pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ar visiškai sutinka atitinkamai 42,3 proc. ir 19,2 proc. šios tikslinės grupės respondentų (žr. 5.49. pav.).

5.49. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamas poveikis žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir

gyvybingumui Šaltinis: sudaryta autorių

73,9 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu“ (atitinkamai 50,0 proc. ir 23,9 proc.).

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu“ sutinka arba visiškai sutinka visi paramos negavę respondentai (atitinkamai 71,4 proc. ir 28,6 proc.).

132

Daugiau nei trečdaliui (34,7 proc.) pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi ir 21,8 proc. paramą gavusiems pareiškėjams sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu, o 4,3 proc. paramą gavusių apklausoje dalyvavusių pareiškėjų su šiuo teiginiu visiškai nesutinka (žr. 5.50. pav.).

5.50. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamas poveikis žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių

pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu Šaltinis: sudaryta autorių

78,3 proc. apklausoje dalyvavusių pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka (43,5 proc.) arba visiškai sutinka (34,8 proc.) su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo“. Su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai sutinka atitinkamai 42,9 proc. ir 28,6 proc. paramos negavusių pareiškėjų.

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo“ visiškai beveik dvigubai daugiau pareiškėjų (50,0 proc.), kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi ir nepriimtas sprendimas dėl paramos skyrimo.

6,5 proc. apklausoje dalyvavusių pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, visiškai nesutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo; šiam teiginiui sunku pritarti 28,5 proc. paramos negavusių pareiškėjų (žr. 5.51. pav.).

5.51. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių

galimybių ir nediskriminavimo) užtikrinimo Šaltinis: sudaryta autorių

84,7 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo“ (atitinkamai 63,0 proc. ir 21,7 proc.).

133

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo“ sutinka visi paramos negavę respondentai (85,7 proc. sutinka, 14,3 proc. visiškai sutinka).

19,3 proc. pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi ir 15,6 proc. paramą gavusių pareiškėjų sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo (žr. 5.52. pav.).

5.52. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo Šaltinis: sudaryta autorių

Didžioji dalis (84,8 proc.) pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka (67,4 proc.) arba visiškai sutinka (17,4 proc.) su teiginiu, jog „Jums sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius“.

Paramos negavę pareiškėjai prasčiau vertina Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas projektas, rezultatų pasiekimo sklandumą ir efektyvumą: 28,6 proc. šios grupės respondentų su teiginiu „Jums sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius“ nesutinka, 14,3 proc. sunku pasakyti (žr. 5.53. pav.).

5.53. pav. Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendintas projektas, rezultatų pasiekimo sklandumas ir

efektyvumas Šaltinis: sudaryta autorių

Veiksmų programos poveikio vertinimas. Didžioji dalis pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka (71,7 proc.) arba visiškai sutinka (6,5 proc.) su teiginiu, jog „Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius“. Su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai sutinka atitinkamai 57,1 proc. ir 14,3 proc. paramos negavusių respondentų.

14,3 proc. paramos negavusių ir 10,9 proc. paramos gavusių pareiškėjų nesutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius.

134

84,6 proc. pareiškėjų, kurių paraiškos dar vertinamos, sutinka arba visiškai sutinka, kad Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius (žr. 5.54. pav.).

5.54. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių/investicijų atitikimas poreikiams ir lūkesčiams

Šaltinis: sudaryta autorių

93,5 proc. paramą gavusių, 85,7 proc. paramos negavusių pareiškėjų ir 92,3 proc. pareiškėjų, kurių projektų vertinimo procedūros šiuo metu dar vyksta, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą“.

14,3 proc. pareiškėjų, kuriems parama neskirta, sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą (žr. 5.55. pav.).

5.55. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie užimtumo skatinimo/didinimo

Šaltinis: sudaryta autorių

89,1 proc. paramą gavusių, 85,7 proc. paramos negavusių pareiškėjų ir 84,6 proc. pareiškėjų, kurių projektų vertinimo procedūros šiuo metu dar vyksta, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo“. 14,3 proc. pareiškėjų, kuriems parama neskirta, su šiuo teiginiu nesutinka (žr. 5.56. pav.).

135

5.56. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie akvakultūros gamybos didėjimo

Šaltinis: sudaryta autorių

84,8 proc. pareiškėjų, kurių projektams skirta parama, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“ (atitinkamai 58,7 proc. ir 26,1 proc.).

Su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“ sutinka visi paramos negavę respondentai (85,7 proc. sutinka, 14,3 proc. visiškai sutinka).

Beveik trečdaliui (30,9 proc.) pareiškėjų, kurių paraiškų vertinimo procedūros dar tęsiasi sunku pasakyti, ar Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, tačiau su šiuo teiginiu sutinka arba visiškai 65,3 proc. šios tikslinės grupės respondentų (žr. 5.57. pav.).

5.57. pav. Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimas prie biologinės įvairovės išsaugojimo

Šaltinis: sudaryta autorių

93,5 proc. paramą gavusių, 85,7 proc. paramos negavusių pareiškėjų ir 84,6 proc. pareiškėjų, kurių projektų vertinimo procedūros šiuo metu dar vyksta, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programa skatina ekologiškai tvarią, efektyviai išteklius naudojančią, novatorišką, konkurencingą ir žiniomis pagrįstą žuvininkystę“. 14,3 proc. pareiškėjų, kuriems parama neskirta, su šiuo teiginiu nesutinka (žr. 5.58. pav.).

136

5.58. pav. Veiksmų programos prisidėjimas prie ekologiškai tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, novatoriškos,

konkurencingos ir žiniomis pagrįstos žuvininkystės Šaltinis: sudaryta autorių

95,7 proc. paramą gavusių, 85,7 proc. paramos negavusių pareiškėjų ir 92,3 proc. pareiškėjų, kurių projektų vertinimo procedūros šiuo metu dar vyksta, sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu, kad „Veiksmų programa prisideda prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir kt.)“. 14,3 proc. pareiškėjų, kuriems parama neskirta, su šiuo teiginiu nesutinka (žr. 5.59. pav.).

5.59. pav. Veiksmų programos prisidėjimas prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės

įtraukties ir kt.) Šaltinis: sudaryta autorių

5.3 Išvados

Analizuojant paraiškas pagal Veiksmų programos priemones pateikusių apklausoje dalyvavusių respondentų Veiksmų programos eigos vertinimą, labiausiai teigiamai pareiškėjai vertina Projekto administravimo proceso aiškumą ir suprantamumą (92,4 proc. respondentų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Projekto administravimo procesas buvo/yra aiškus ir suprantamas“), paraiškos pildymo ir paraiškos teikimo proceso aiškumą ir suprantamumą bei (po 87,3 proc. respondentų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiais „Paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas“ ir „Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos“), taip pat paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodikos ir siektinų reikšmių aiškumą ir suprantamumą (86,1 proc. respondentų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami“). Žemiausias Veiksmų programos eigos įvertinimas atsiskleidžia respondentų, teikusių paraiškas pagal I ir II Sąjungos prioriteto priemones, vertinimuose.

Veiksmų programos veiksmingumo ir efektyvumo požiūriu, labiausiai teigiamai pareiškėjai vertina Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendintas projektas, rezultatų pasiekimo sklandumą ir efektyvumą (84,8 proc. proc. respondentų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Jums sekasi sklandžiai ir

137

efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas Jūsų projektas, rezultato rodiklius“), Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimą gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo (83,5 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo“) ir Veiksmų programoje remiamų priemonių teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui (82,3 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui“). Žemiausias Veiksmų programos veiksmingumo ir efektyvumo įvertinimas atsiskleidžia respondentų, teikusių paraiškas pagal I ir V Sąjungos prioriteto priemones, vertinimuose.

Analizuojant Veiksmų programos poveikio vertinimą, labiausiai teigiamai pareiškėjai vertina Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimą prie užimtumo skatinimo (92,4 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą“), Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimą prie akvakultūros gamybos didėjimo (87,4 proc. tyrime dalyvavusių pareiškėjų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiu „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo“), Veiksmų programoje remiamų priemonių / investicijų atitikimu poreikiams ir lūkesčiams bei Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimu prie biologinės įvairovės išsaugojimo (po 79,7 proc. respondentų sutinka arba visiškai sutinka su teiginiais „Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius“ ir „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“). Žemiausias Veiksmų programos poveikio įvertinimas atsiskleidžia respondentų, teikusių paraiškas pagal I Sąjungos prioriteto priemones, vertinimuose.

Remiantis kontrafaktinės analizės rezultatais, pareiškėjai, kuriems parama nebuvo skirta, negatyviau vertina Veiksmų programos eigą, ypatingai kalbant apie Agentūros resursų ir gebėjimų pakankamumą paraiškai/projektui administruoti ir projektui reikalingo nuosavos dalies finansavimo šaltinio užtikrinimo sudėtingumą (po 42,9 proc. paramos negavusių pareiškėjų nesutinka arba visiškai nesutinka su teiginiais „Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti“ ir „Projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga“).

Remiantis kontrafaktinės analizės rezultatais, pareiškėjai, kuriems parama nebuvo skirta, labiau teigiamai, lyginant su paramą gavusiais pareiškėjais, vertina Veiksmų programos veiksmingumą ir efektyvumą, t. y. labiau sutinka, jog Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui ir gyvybingumui, Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu, ir kad Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo.

Paramos negavę pareiškėjai, vertindami Veiksmų programos poveikį, labiau neigiamai, lyginant su paramą gavusiais pareiškėjais, vertina Veiksmų programoje remiamų priemonių/investicijų atitikimą poreikiams ir lūkesčiams, Veiksmų programoje remiamų priemonių prisidėjimą prie akvakultūros gamybos didėjimą, Veiksmų programos prisidėjimą prie ekologiškai tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, novatoriškos, konkurencingos ir žiniomis pagrįstos žuvininkystės bei Veiksmų programos prisidėjimą prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir kt.) (su teiginiais „Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius“, „Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo“, „Veiksmų programa skatina ekologiškai tvarią, efektyviai išteklius naudojančią, novatorišką, konkurencingą ir žiniomis pagrįstą žuvininkystę“ ir „Veiksmų programa prisideda prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir kt.)“ nesutinka vidutiniškai 14,3 proc. paramos negavusių apklausoje dalyvavusių pareiškėjų).

138

Priedai

Priedas nr. 1

Nuo Veiksmų programos įgyvendinimo pradžios iki 2018-12-31 finansavimas skirtas 217-kai projektų:

I Prioritetas „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ (132 projektai)

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos

Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje 2016 m. 2022 m. 1 424579,25

L. Vismanto individuali įmonė Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

UAB "NAFA" UAB NAFA“ Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistema

2016 m. 2016 m. 2 109,00

G. Tydiko žvejybos įmonė G. Tydiko žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

G. Petrausko individuali įmonė G. Petrausko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos“

2016 m. 2016 m. 1 958,25

S.Jarulio įmonė S. Jarulio įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 1 869,00

Tapino individuali prekybos įmonė Tapino individualios prekybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 1 251,75

T. Araškevičiaus individuali įmonė T. Areškevičiaus individualios įmonės, Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

UAB "Žvejo laimikis" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

M. Rumsko individuali įmonė Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

UAB "Būtingės žuvis" UAB „Būtingės žuvis“, Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 2 195,25

V. Razmo žvejybos įmonė V. Razmo žvejybos įmonė, Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

139

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

R. Mišeikio individuali įmonė R. Mišeikio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

UAB "Saimeris" UAB „Stintelė“ , Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 2 760,00

Jono Putriaus personalinė įmonė Jonas Putriaus personalinės įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 1 256,25

UAB "Vikmina" UAB Vikmina Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 2 366,25

UAB "Gero vėjo žvejams" UAB "Gero vėjo žvejams" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

UAB "Stintelė" UAB „Stintelė“ , Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 2 864,25

E. Narbuto individuali įmonė E. Narbuto individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 3 154,50

Rukšėno žvejybos įmonė Rukšėno žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 1 659,75

UAB "Mini molas" UAB "Mini molas" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 2 910,00

J. Petriko individuali įmonė J. Petriko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 1 362,00

UAB "Molo takas" UAB "Molo takas" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 846,75

UAB "Pamario kopa" UAB "Pamario kopa" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos

2016 m. 2016 m. 1 757,25

UAB "Pamario kopa" "UAB "Pamario kopa" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 2 972,25

G. Tydiko žvejybos įmonė " G. Tydiko žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 4 128,00

J. Petriko individuali įmonė " J. Petriko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 1 391,25

V. Razmo žvejybos įmonė Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos už 2015 metus. 2017 m. 2017 m. 1 953,75

T. Areškevičiaus individuali įmonė " T. Areškevičiaus individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 1 634,25

140

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

Valiuko valčių nuomos įmonė " Valiuko valčių nuomos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 1 789,50

Beniušio individuali įmonė " Beniušio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 1 398,00

UAB "Būtingės žuvis" "UAB "Būtingės žuvis" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 4 128,00

R. Mišeikio individuali įmonė "R. Mišeikio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 4 128,00

UAB "Saimeris" "UAB "Saimeris" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 4 128,00

Jono Putriaus personalinė įmonė "JONO PUTRIAUS PERSONALINĖS ĮMONĖS" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos"

2017 m. 2017 m. 1 544,25

UAB "Nafa" " UAB "NAFA" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 2 708,25

G. Petrausko individuali įmonė "G. Petrausko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 2 512,50

Rukšėno žvejybos įmonė "Ruškėno žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 2 217,75

UAB "Gero vėjo žvejams" UAB "GERO VĖJO ŽVEJAMS" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos už 2015 m.

2017 m. 2017 m. 3 033,00

UAB "Stintelė" UAB "Stintelė" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos už 2015 m.

2017 m. 2017 m. 1 891,50

Aurelijaus Montvydo individuali įmonė "Aurelijaus Montvydo individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 2 190,00

Narbuto individuali įmonė "E. Narbuto individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 4 128,00

UAB "Žvejo laimikis" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių padarytos žalos kompensavimo sistemos" 2017 m. 2017 m. 4 128,00

S. Jaručio įmonė "S. Jarulio įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 3 277,50

UAB "Marimanas" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių padarytos žalos kompensavimo sistemos" 2017 m. 2017 m. 1 807,50

M.Rumsko individuali įmonė "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių padarytos žalos kompensavimo sistemos" 2017 m. 2017 m. 4 128,00

L.Vismanto individuali įmonė Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo 2017 m. 2017 m. 4 128,00

141

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

sistemos.

UAB "Mini molas" "UAB "Mini molas" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių padarytos žalos kompensavimo

sistemos 2015 m."

2017 m. 2017 m. 4 128,00

UAB "Molo takas" „UAB „Molo takas“ Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2015 m.“

2017 m. 2017 m. 802,50

Tapino individuali prekybos įmonė „Tapino individualios prekybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2015 m.“

2017 m. 2017 m. 891,75

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos

Respublikos Žemės ūkio ministerijos

Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro sukūrimas ir įdiegimas 2017 m. 2018 m. 22 233,75

G. Tydiko žvejybos įmonė G. Tydiko žvejybos įmonės žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis 2017 m. 2018-06-30 9 859,50

UAB "Būtingės žuvis" UAB "Būtingės žuvis" žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos mažinimą 2017 m. 2018-03-31 11 779,50

UAB "Palangos vikis" UAB „Palangos vikis“ žuvų gaudyklių įsigijimas mažinant žvejybos poveikį jūrų aplinkai“ 2017 m. 2018 m. 13 099,50

UAB "Mini molas" UAB „Mini molas“ žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas panaudojant žuvų gaudykles 2017 m. 2018 m. 15 019,50

UAB "Pamario kopa" „UAB „Pamario kopa“ žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas bei priegaudos sumažinimas žuvų gaudyklių pagalba“ 2017 m. 2018 m. 22 819,50

UAB "Molo takas" UAB „Molo takas“ priegaudos mažinimas bei žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas panaudojant žuvų gaudykles 2017 m. 2018 m. 15 019,50

T. Areškevičiaus individuali įmonė Taurūno Areškevičiaus IĮ žvejybos poveikio jūrų aplinkai bei rūšims mažinimas panaudojant žuvų gaudykles 2017 m. 2018-09-30 34 819,50

UAB "Stintelė" UAB "Stintelė" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos už 2016 m.

2017 m. 2017 m. 1 710,75

Rukšėno žvejybos įmonė „Rukšėno žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2016 m“

2017 m. 2017 m. 3 129,00

UAB "Nafa" "UAB "NAFA" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2017 m. 3 591,75

R. Mišeikio individuali įmonė „R. Mišeikio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos“

2017 m. 2017 m. 4 112,25

L. Vismanto individuali įmonė Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos

2017 m. 2017 m. 4 112,25

L. Valiaus žvejybinė firma "L. Valiaus žvejybos firmos Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2017 m. 4 112,25

UAB "Žvejo laimikis" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos"

2017 m. 2017 m. 4 112,25

142

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

UAB "Pamario kopa" "UAB "Pamario kopa" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2017 m. 4 112,25

J. Petriko individuali įmonė "J. Petriko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2017 m. 1 019,25

UAB "Palangos vikis" "UAB "PALANGOS VIKIS" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2017 m. 938,25

UAB "Molo takas" "UAB "Molo takas" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2016m."

2017 m. 2017 m. 1 962,75

Beniušio individuali įmonė "Beniušio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m"

2017 m. 2017 m. 1 913,25

Valiuko valčių nuomos įmonė "Valiuko valčių nuomos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2017 m. 1 660,50

J. Putriaus personalinė įmonė "JONO PUTRIAUS PERSONALINĖS ĮMONĖS" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos" už 2016 m.

2017 m. 2017 m. 1 755,00

G. Petrausko individuali įmonė "G. Petrausko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2018 m. 3 224,25

T. Areškevičiaus individuali įmonė "Taurūno Areškevičiaus IĮ jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos už 2016 m

2017 m. 2018 m. 2 259,00

V. Karolio individuali įmonė "V. Karolio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos.

2017 m. 2018 m. 926,25

Aurelijaus Montvydo individuali įmonė "Aurelijaus Montvydo individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2018 m. 2 717,25

M. Rumsko individuali įmonė "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos"

2017 m. 2018 m. 4 112,25

Uždaroji akcinė bendrovė "Kopos" "UAB "KOPOS" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2018 m. 2 589,00

S. Jarulio įmonė "S. Jarulio įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2016 m."

2017 m. 2018 m. 3 156,00

Tapino individuali prekybos įmonė A. Tapino individualios prekybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m.

2017 m. 2018 m. 2 745,00

Uždaroji akcinė bendrovė "VIKMINA" UAB "Vikmina" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimas.

2017 m. 2018 m. 925,50

G. Tydiko žvejybos įmonė "G. Tydiko žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos 2018 m. 2018 m. 5 483,25

143

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

žalos kompensavimo sistemos"

V. Razmo žvejybos įmonė Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos

2018 m. 2018 m. 4 112,25

Uždaroji akcinė bendrovė "GERO VĖJO

ŽVEJAMS"

"UAB "GERO VĖJO ŽVEJAMS" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos" už 2016 m.

2018 m. 2018 m. 4 112,25

UAB "Saimeris" „UAB „Saimeris“ Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos“

2018 m. 2018 m. 1 464,75

E. Narbuto individuali įmonė "E. Narbuto individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2016 m."

2018 m. 2018 m. 5 483,25

UAB "Būtingės žuvis" "UAB "Būtingės žuvis" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2016 m."

2018 m. 2018 m. 4 112,25

UAB "Urėja" UAB "Urėja" pridėtinės vertės kėlimas 2018 m. 2018-06-18 12 375,00

Uždaroji akcinė bendrovė "GERO VĖJO

ŽVEJAMS"

UAB "Gero vėjo žvejams" žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas 2018 m. 2018-09-30 16 293,00

UAB "Molo takas" UAB "Molo takas" pridėtinės vertės kėlimas 2018 m. 2018-09-18 19 438,50

UAB "Pelona" UAB „Pelona“ pridėtinės vertės kėlimas 2018 m. 2018-06-25 12 149,25

UAB "Jūros vėjas" UAB "Jūros vėjas" žvejybos įmonės pridėtinės vertės ir kokybės didinimas 2018 m. 2018-12-21 128 402,25

UAB "Novika" UAB "Novika" konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas, saugos bei darbo sąlygų gerinimas 2018 m. 2018-10-30 12 375,00

Aurelijaus Montvydo individuali įmonė A. Montvydo žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas 2018 m. 2018-12-20 5 199,00

Uždaroji akcinė bendrovė "Logusta" UAB "Logusta" žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas 2018 m. 2018-12-31 5 022,00

UAB "Juodkrantės žvejys" Variklio keitimas 2018 m. 2018-09-30 547,50

UAB "Nafa" UAB "Nafa" žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas 2018 m. 2018-12-20 5 820,00

UAB "Stintelė" UAB "Stintelė" žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas 2018 m. 2018-10-31 5 604,75

Lietuvos gamtos fondas Pažangių, apsaugotų nuo saugomų jūrinių žinduolių įrankių diegimas Lietuvos priekrantėje ir pasklidosios informacijos

apie susidūrimų metų žvejų patiriamą žalą surinkimas

2018 m. 2020-09-01 49 938,00

"ATLANTIC HIGH SEA FISHING

COMPANY", UAB

UAB "Atlantic high sea fishing company" modernizavimas 2018 m. 2019-12-30 1 481 625,00

UAB "Pamario kopa" "UAB "Pamario kopa" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 5 796,00

J. Petriko individuali įmonė "J. Petriko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovė išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių 2018 m. 2018 m. 1 945,50

144

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

Uždaroji akcinė bendrovė "VIKMINA" UAB "VIKMINA" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimas

2018 m. 2018 m. 2 392,50

G. Petrausko individuali įmonė "G. Petrausko individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 4 347,00

Valiuko valčių nuomos įmonė "Valiuko valčių nuomos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 2 457,75

UAB "Palangos vikis" "UAB "PALANGOS VIKIS" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 2 224,50

Tapino individuali prekybos įmonė "A. Tapino individualios prekybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 3 408,00

E. Narbuto individuali įmonė "E. Narbuto individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 4 347,00

Rukšėno žvejybos įmonė "Rukšėno žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 4 038,75

V. Razmo žvejybos įmonė "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padaryto žalos kompensavimo

sistemos"

2018 m. 2018 m. 5 796,00

M. Rumsko individuali įmonė "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių padarytos žalos kompensavimo sistemos" 2018 m. 2018 m. 4 347,00

J. Putriaus personalinė įmonė "JONO PUTRIAUS PERSONALINĖS ĮMONĖS" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos" už 2017 m.

2018 m. 2018 m. 2 652,00

UAB "Stintelė" UAB "Stintelė" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos" už 2017 m.

2018 m. 2018 m. 2 080,50

Beniušio individuali įmonė "Beniušio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 1 956,75

V. Karolio individuali įmonė "V. Karolio individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių

padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 1 255,50

UAB "Būtingės žuvis" UAB "Būtingės žuvis" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos" už 2017 m.

2018 m. 2018 m. 5 796,00

Uždaroji akcinė bendrovė "Drevernos

žuvis"

UAB Drevernos žuvis Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 17.

2018 m. 2018 m. 4 347,00

G. Tydiko žvejybos įmonė "G. Tydiko žvejybos įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 2 126,25

145

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

UAB "Žambė" Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto "Aplinkosaugos

požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos

skatinimas" priemonės "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimas

2018 m. 2018 m. 1 261,50

Aurelijaus Montvydo individuali įmonė "Aurelijaus Montvydo individualios įmonės Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir

paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 3 866,25

UAB "Mini molas" "UAB "Mini molas" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 1 275,75

T. Areškevičiaus individuali įmonė T. Areškevičiaus IĮ žinduolių padarytos žalos kompensavimas 2018 m. 2018 m. 3 077,25

Uždaroji akcinė bendrovė "GERO VĖJO

ŽVEJAMS"

UAB "Gero vėjo žvejams" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos" už 2017 m.

2018 m. 2018 m. 5 796,00

L. Valiaus žvejybinė firma "L. Valiaus žvejybos firmos Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos

žalos kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 4 347,00

Uždaroji akcinė bendrovė "Kopos" "UAB "KOPOS" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 1 667,25

S. Jarulio įmonė "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos"

2018 m. 2018 m. 4 347,00

G. Tydiko žvejybos įmonė G.Tydiko žvejybos įmonės pridėtinės vertės didinimas 2018 m. 2019-03-31 29 580,00

UAB "Nafa" "UAB "NAFA" Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos

kompensavimo sistemos 2017 m."

2018 m. 2018 m. 4 347,00

UAB "Marimanas" "Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo

sistemos"

2018 m. 2018 m. 1 032,00

T. Areškevičiaus individuali įmonė "Taurūno Areškevičiaus IĮ pridėtinės vertės didinimas" 2018 m. 2019-02-28 19 800,00

UAB "SLP žuvis" UAB "SLP žuvis" konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas, saugos bei darbo sąlygų gerinimas 2018 m. 2019-06-29 12 375,00

UAB "Mini molas" UAB "Mini molas" pridėtinės vertės didinimas 2018 2019 m.

23 750,25

II Prioritetas „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“

(46 projektai)

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

Projekto

pabaigos

Sąjungos

įnašo suma,

146

data data EUR

UAB "Raseinių žuvininkystė" „UAB „Raseinių žuvininkystė“ aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ 2015 m. 2021 m. 537768,00

UAB "Šalčininkų žuvininkystės ūkis" „Gamtotvarkos tąsa UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ teritorijoje“ 2015 m. 2021 m. 155593,50

UAB "Žemaitijos Žuvis" UAB „Žemaitijos žuvis“ akvakultūros ūkio gamtotvarkos planas“ 2015 m. 2021 m. 196 911,00

UAB "Kaplių žuvys" „UAB „Kaplių žuvys“ aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ 2015 m. 2021 m. 102 663,00

UAB "Daugų žuvis" Akvakultūros ūkio „Daugų žuvis“ gamtotvarkos planas 2015-2020 metai 2015 m. 2021 m. 293 683,50

UAB "Arvydai" „Krykštė-1“ 2015 m. 2021 m. 184 140,00

UAB "Akvilegija" „Vandens aplinkosauga žuvininkystės ūkyje UAB „Akvilegija“ 2015-2020 metais“ 2015 m. 2021 m. 305 910,00

UAB "Kintai" „Akvakultūros ūkio UAB „Kintai“ – Nemuno deltos dalies gamtotvarkos planas“ 2015 m. 2021 m. 355 954,50

UAB"Šilo-Pavėžupis" UAB „Šilo pavėžupis“ akvakultūros ūkio gamtotvarka“ 2015 m. 2021 m. 346 698,00

UAB"Šventjonis" „UAB „Šventjonis“ aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ 2015 m. 2021 m. 207 157,50

A. Zaleckio IĮ „A. Zeleckio individualios įmonės akvakultūros ūkio gamtotvarkos planas“ 2015 m. 2021 m. 56 662,50

UAB Karpis UAB „Karpis“ akvakultūros ūkio gerinimas ir tausojimas“ 2015 m. 2021 m. 207 900,00

UAB "Juodasis gandras" „Tvenkiniai-visų gyvūnų namai“ 2015 m. 2021 m. 250 470,00

UAB "Bartžuvė" "Aukšto lygio aplinkosaugos ir gyvūnų sveikatos bei jų gerovės ir visuomenės sveikatos bei saugos skatinimas UAB

„Bartžuvė““

2015 m. 2021 m. 179 833,50

UAB "Birvėtos tvenkiniai" „UAB „Birvėtos tvenkiniai“ gamtotvarka“ 2015 m. 2021 m. 522 414,00

UAB "Vasaknos" Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas UAB „Vasaknos“ 2015 m. 2021 m. 551 652,75

UAB "Armolė" „Paukščių buveinių išsaugojimas UAB „Armolė“ žuvininkystės ūkyje“ 2016 m. 2021 m. 246 345,00

AB "Išlaužo žuvis" „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ 2015 m. 2021 m. 245 965,50

UAB "Blastera" UAB "Blastera" investicijos į akvakultūrą 2016 m. 2018 m. 252 759,75

UAB "FishNet" Upėtakių namai 2016 m. 2018-08-01 375 000,00

UAB "Bioakva" UAB "Bioakva" uždaroji akvakultūros sistema 2016 m. 2018-09-30 32 114,25

UAB "Kaplių žuvys" UAB "Kaplių žuvys" produktyvios investicijos į akvakultūrą 2016 m. 2018 m. 317 872,50

UAB "Šalčininkų žuvininkystės ūkis" Investicijos akvakultūrinio ūkio modernizavimui 2017 m. 2017 m. 287 776,50

UAB "Tilapis" UAB "Tilapis" produktyvios investicijos į akvakultūrą 2016 m. 2018 m. 123 165,00

UAB "Šilo Pavėžupis" Naujos investicijos "Šilo Pavėžupis" konkurencingumui didinti 2017 m. 2018 m. 298 010,25

UAB "Vasaknos" UAB "Vasaknos" produktyvios investicijos į akvakultūrą 2017 m. 2018 m. 375 000,00

UAB "Almantika" UAB „Almantika“ produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2019 m. 37 500,00

147

UAB "Domarkų žuvys" UAB „Domarkų žuvys“ uždaroji akvakultūros sistema 2018 m. 2019 m. 21 390,00

"Akvapona", UAB UAB "Akvapona" turimos uždarosios recirkuliacinės sistemos modernizavimas ir mailiaus veisimo sistemos įsigijimas 2018 m. 2019-03-31 37 125,00

Saulius Gratkauskas Ūkininko Sauliaus Gratkausko akvakultūros ūkio produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2018-10-15 9 091,50

Viktoras Raila V.Railos uždaroji akvakultūros sistema. 2018 m. 2018-05-30 37 500,00

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ

"ŠVENTJONIS"

UAB "Šventjonis" produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2018-11-02 37 500,00

Valdas Rudys Valdo Rudžio ūkio produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2019-03-30 37 500,00

UAB "Šalčininkų žuvininkystės ūkis" UAB "Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2018-06-30 36 936,75

Uždaroji akcinė bendrovė "KARPIS" UAB Karpis investicijos į akvakultūros įmonę 2018 m. 2018-12-31 36 063,75

Uždaroji akcinė bendrovė "ARVYDAI" UAB "Arvydai" akvakultūros įmonės modernizavimas ir darbo sąlygų gerinimas 2018 m. 2020-04-04 36 594,00

UAB "A. Valinsko tvenkiniai" UAB "A. Valinsko tvenkiniai" modernizavimas, įrengiant uždarąją recirkuliacinę žuvų auginimo sistemą 2018 m. 2020-04-30 179 232,75

Marius Gylys Mariaus Gylio produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2019-09-30 37 500,00

UAB "Aquae messis" UAB "Aquae messis" produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2019-12-30 37 500,00

UAB "Deivilas" UAB "Deivilas" konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą. 2018 m. 2020-11-06 150 000,00

Uždaroji akcinė bendrovė "Žemaitijos

žuvis"

UAB „Žemaitijos žuvis“ produktyvios investicijos į akvakultūrą 2018 m. 2019 m.

Kovo 31 d.

33 262,50

UAB "Florovitas" UAB "Florovitas" produktyvios investicijos į akvakultūros veiklą 2018 m. 2020-05-04 56 431,50

UAB "Investara" "UAB "Investara" produktyvios investicijos į akvakultūrą" 2018 m. 2019-09-30 63 144,00

VIRGINIJAUS MONKEVIČIAUS

ŪKININKO ŪKIS

V. Monkevičiaus energetika 2018 m. 2019-03-01 10 680,75

UAB "Naujosios Akmenės

akvakultūra"

UAB "Naujosios Akmenės akvakultūra" aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės,

konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas.

2018 m. 2020 m. 95 115,00

UAB "Jogesa" "UAB "Jogesa" akvakultūros veiklos pradžia" 2018 m. 2020-10-31 72 138,75

IV Prioritetas „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas" (23 projektai)

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

Šventosios žuvininkystės regiono

vietos veiklos grupė

Šventosios ŽRVVG strategijos parengimas 2015 m. 2016 m. 9 945,00

Raseinių rajono žuvininkystės vietos

veiklos grupė

Raseinių rajono žuvininkystės vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija 2015 m. 2016 m. 9 404,40

148

Asociacija "Vidmarės" Neringos žuvininkystės regiono plėtros strategijos parengimas 2015 m. 2016 m. 8 968,35

Šilutės žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupė "Žuvėjų kraštas"

Šilutės ŽRVVG 2014-2020 vietos plėtros strategijos parengimas 2015 m. 2016 m. 10 200,00

Klaipėdos žuvininkystės vietos

veiklos grupė

Klaipėdos žuvininkystės regionų plėtros strategijos rengimas 2015 m. 2016 m. 10 200,00

Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG Pietvakarių Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija 2015 m. 2016 m. 9 775,00

Žuvininkystės regiono vietos veiklos

grupė "Vilkauda"

Žuvininkystės regiono 2015-2020 metų vietos plėtros strategija 2015 m. 2016 m. 9 775,00

Ignalinos rajono vietos veiklos grupė "Ignalinos rajono kaimo ir žuvininkystės plėtros strategija 2014–2020 m." 2016 m. 2023 m. 457 399,45

UTENOS REGIONO VIETOS VEIKLOS

GRUPĖ

"Utenos rajono dvisektorė strategija 2016-2023 m." 2016 m. 2023 m. 215 186,85

Zarasų-Visagino regiono vietos

veiklos grupė

"Zarasų-Visagino regiono dvisektorė vietos plėtros strategija, Zarasų- Visagino regionas, 2014-2020 m." 2016 m. 2023 m. 486 268,85

Šventosios žuvininkystės regiono

vietos veiklos grupė

Šventosios žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategija 2016-2023 m. 2017 m. 2023 m. 508 461,50

Raseinių rajono žuvininkystės vietos

veiklos grupė

Raseinių rajono žuvininkystės regiono vietos plėtros 2016-2023m. strategija. 2017 m. 2023 m. 585 145,87

Pietvakarių Lietuvos ŽRVVG Pietvakarių Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės 2016-2023m. vietos plėtros strategija. 2017 m. 2023 m. 1 127 096,11

Žuvininkystės regiono vietos veiklos

grupė "Vilkauda"

Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės "Vilkauda" vietos plėtros 2016-2023 m. strategija 2017 m. 2023 m. 1 369 322,80

Šilutės žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupė "Žuvėjų kraštas"

Šilutės ŽRVVG 2014-2020 m. vietos plėtros strategija. 2017 m. 2023 m. 1 294 844,10

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos

Žuvų pralaidų įrengimas ir modernizavimas Tauragės rajone 2017 m. 2020 m. 1 015 627,50

Vakarų Lietuvos žuvininkystės

regiono vietos veiklos grupė

VAKARŲ LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS REGIONO PLĖTROS STRATEGIJA 2017 m. 2017 m. 10 200,00

Šiaulių žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupė

Šiaulių žuvininkystės regiono vietos plėtros strategija 2017 m. 2017 m. 9 918,07

Asociacija "Vidmarės" Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategija 2016-2020 m. 2017 m. 2020 m. 591 477,60

Klaipėdos žuvininkystės vietos

veiklos grupė

Klaipėdos žuvininkystės regiono plėtros 2016-2023 strategija 2018 m. 2023 m. 2 118 319,49

Vakarų Lietuvos žuvininkystės

regiono vietos veiklos grupė

Vakarų Lietuvos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategija iki 2023 m. 2018 m. 2023 526 337,00

Šiaulių žuvininkystės regiono vietos

veiklos grupė

Šiaulių ŽRVVG vietos plėtros strategija iki 2023 m. 2018 m. 2023 778 662,05

149

Ignalinos rajono vietos veiklos grupė Žvejybos paveldo puoselėjimas Lietuvoje: nuo ežerų iki jūros" 2018 m. 2019-05-01 10 212,15

V Prioritetas „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ (15 projektų)

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

Nacionalinė akvakultūros ir žuvų

produktų gamintojų asociacija

„NAŽPGA (GO) Gamybos ir prekybos planas“ 2016 m. 2018 m. 106 452,00

Žuvininkystės įmonių asociacija

„Lampetra“

„Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2014–2017 metų gamybos ir prekybos planas“ 2016 m. 2018 m. 81 627,00

Lietuvos žuvininkystės produktų

gamintojų asociacija

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos gamybos ir prekybos planas 2014–2017 metams 2016 m. 2018 m. 93 310,50

UAB "RSP" UAB RSP veiklos modernizavimas 2016 m. 2018 m. 894 852,75

UAB "Baltijos konservai" UAB "Baltijos konservai" perdirbimo veiklos plėtra 2016 m. 2018 m. 103 427,25

UAB "Rusnės žuvis" "UAB Rusnės žuvis" modernizacija ir plėtra" 2017 m. 2017 m. 49 430,25

UAB "ICECO žuvis" Investicijos į žuvų perdirbimo veiklą 2017 m. 2017 m. 690 191,25

Uždaroji akcinė bendrovė "Vasaknos" UAB "Vasaknos" žuvies ir akvakultūros produktų perdirbimo veiklos plėtra 2017 m. 2018-08-

31

77 154,75

Uždaroji akcinė bendrovė "Dauparų

žuvis"

UAB "Dauparų žuvis" perdirbimo veiklos plėtra 2017 m. 2018-09-

30

126 016,50

Uždaroji akcinė bendrovė "Raseinių

žuvininkystė"

UAB "Raseinių žuvininkystė" investicijos į akvakultūros produktų perdirbimą bei atsinaujinančių energijos šaltinių

panaudojimą

2018 m. 2019-11-

29

602 661,75

UAB "Almantika" "UAB "Almantika" prekybos ir perdirbimo skatinimas investuojant į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas" 2018 m. 2020-03-

10

37 500,00

Marius Gylys Mariaus Gylio prekybos ir perdirbimo skatinimas investuojant į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą 2018 m.

37 500,00

Lietuvos žuvininkystės produktų

gamintojų asociacija

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos gamybos ir prekybos planas 2018-2020 metams 2018 m. 2021-05-

30

91 123,50

Žuvininkystės įmonių asociacija

"Lampetra"

Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" 2018-2020 metų gamybos prekybos planas 2018 m. 2021-05-

30

71 281,50

NACIONALINĖ AKVAKULTŪROS IR

ŽUVŲ PRODUKTŲ GAMINTOJŲ

ASOCIACIJA

NAŽPGA Gamybos ir prekybos planas 2018 m. 2020-05-

30

80 322,00

150

VI Prioritetas „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas" (1 projektas)

Paramos gavėjo pavadinimas Projekto pavadinimas Projekto

pradžios

data

Projekto

pabaigos

data

Sąjungos

įnašo suma,

EUR

Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas 2018 m. 2020 m. 373 890,00

151

Priedas nr. 2

Paramos negavę / šiuo metu vertinami Veiksmų programos projektai (2019 m. sausio 31 dienai):

Paramos gavėjo pavadinimas Paraiškos Nr. Būsena

T. AREŠKEVIČIAUS INDIVIDUALI ĮMONĖ, IĮ 38ŽP-KL-18-2-04861 Vertinimas

UAB "MARIMANAS", UAB 38ŽP-KL-18-2-04868 Vertinimas

UAB "ŽAMBĖ", UAB 38ŽP-KL-18-2-04873 Vertinimas

ARŪNO GRIGAIČIO FIRMA, IĮ 38ŽP-KL-18-2-04874 Vertinimas

UAB "BŪTINGĖS ŽUVIS", UAB 38ŽP-KL-18-2-04875 Vertinimas

UAB "MINI MOLAS", UAB 42PV-KL-18-1-03573 Vertinimas

UAB "MARIMANAS", UAB 42PV-KL-18-2-04869 Vertinimas

UAB "PALANGOS VIKIS", UAB 42PV-KL-18-2-04864 Vertinimas

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA, BĮ 43AU-KL-18-1-05382 Vertinimas

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA, BĮ 43AU-KL-18-1-05571 Vertinimas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS, VŠĮ 28MŽ-KL-18-1-04600 Vertinimas

LIETUVOS ORNITOLOGŲ DRAUGIJA, A 28MŽ-KL-18-1-04663 Vertinimas

ŽUVININKYSTĖS ĮMONIŲ ASOCIACIJA "LAMPETRA", A 28MŽ-KL-18-1-04667 Vertinimas

UAB "MANO ŠAMAS", UAB 48IA-KL-18-2-05666 Vertinimas

UAB "FISHNET", UAB 66PR-KV-17-1-00131 Vertinimas

UAB "BLASTERA", UAB 66PR-KV-18-1-04449 Vertinimas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "PLUNGĖS ŠALTIS", UAB 66PR-KE-18-1-04453 Vertinimas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "BIRVĖTOS TVENKINIAI", UAB 66PR-KU-18-1-04455 Vertinimas

UAB "DEIVILAS", UAB 66PR-KL-17-1-03995 Vertinimas

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA, BĮ 80JB-KV-18-1-04476 Vertinimas

UAB "MARIMANAS", UAB 40RU-KL-16-1-00083 Neskirta parama

VALIUKO VALČIŲ NUOMOS ĮMONĖ, IĮ 40RU-KL-16-1-00080 Neskirta parama AURELIJAUS MONTVYDO INDIVIDUALI ĮMONĖ, IĮ 40RU-KL-16-1-00086 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "KOPOS", UAB 40RU-KL-16-2-00111 Neskirta parama

L. VALIAUS ŽVEJYBINĖ FIRMA, IĮ 40RU-KL-16-2-00112 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "VIKMINA", UAB 40RU-KL-16-2-00125 Neskirta parama

152

UAB "EDMARODENAS", UAB 40RU-KL-16-2-00129 Neskirta parama

UAB "MARIMANAS", UAB 40RU-KL-17-1-02919 Neskirta parama

UAB "MINI MOLAS", UAB 40RU-KL-17-1-03601 Neskirta parama

L. VISMANTO INDIVIDUALI ĮMONĖ, IĮ 40RU-KL-18-1-04725 Neskirta parama

UAB "ŽVEJO LAIMIKIS", UAB 40RU-KL-18-1-04847 Neskirta parama

UAB "SAIMERIS", UAB 40RU-KL-18-1-04885 Neskirta parama

R. MIŠEIKIO INDIVIDUALI ĮMONĖ, IĮ 40RU-KL-18-1-04886 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "NEMUNO ŽUVIS", UAB 42PV-KL-16-1-00039 Neskirta parama

UAB "JŪROS VĖJAS", UAB 42PV-KL-16-1-00041 Neskirta parama

UAB "PALANGOS VIKIS", UAB 42PV-KL-16-1-00042 Neskirta parama

UAB "ARCTIC FISHING", UAB 42PV-KV-18-1-03677 Neskirta parama

UAB "MINI MOLAS", UAB 42PV-KL-17-1-02248 Neskirta parama

UAB "PAMARIO KOPA", UAB 42PV-KL-17-1-02258 Neskirta parama

ASOCIACIJA "VIDMARĖS", A 28MŽ-KL-17-1-00151 Neskirta parama

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS, VŠĮ 28MŽ-KL-17-1-00149 Neskirta parama

GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS, BĮ 28MŽ-KV-17-1-00154 Neskirta parama

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS, VŠĮ 28MŽ-KK-17-1-00153 Neskirta parama

ŽUVININKYSTĖS ĮMONIŲ ASOCIACIJA "LAMPETRA", A 28MŽ-KL-17-1-00152 Neskirta parama

RUSNĖS GAMTOS FONDAS, A 28MŽ-KL-18-1-04665 Neskirta parama

UAB "VILANGUS", UAB 48IA-KV-16-1-00051 Neskirta parama

AB SERVICES, UAB, UAB 48IA-KV-16-1-00053 Neskirta parama

UAB "INŽINERIJOS GRUPĖ", UAB 48IA-KL-16-1-00064 Neskirta parama

UAB "DESTENA", UAB 48IA-KK-16-1-00058 Neskirta parama

UAB "NORAS LT", UAB 48IA-KL-17-1-00147 Neskirta parama

UAB "DEIVILAS", UAB 48IA-KP-17-1-00148 Neskirta parama

UAB "AKMENĖS ŽUVYS", UAB 48IA-KS-17-1-01819 Neskirta parama

UAB "JOGESA", UAB 48IA-KS-17-1-01877 Neskirta parama

UAB "INVESTARA", UAB 48IA-KK-17-1-01841 Neskirta parama

UAB "LINKUVOS LAGŪNOS", UAB 48IA-KS-17-1-01840 Neskirta parama

UAB EBISU FISH FARM, UAB 48IA-KV-17-1-01838 Neskirta parama

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖ "ŽEMELĖ", ŽŪB 48IA-KU-17-1-01837 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "DAUGŲ ŽUVIS", UAB 48IA-KA-17-1-01836 Neskirta parama

153

Arūnas Jurgis Dovidėnas 48IA-KV-17-1-02311 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "KINTAI", UAB 48ED-KL-16-1-00092 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "DAUGŲ ŽUVIS", UAB 48ED-KA-17-1-00144 Neskirta parama

ŠIAULIŲ ŽUVININKYSTĖS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ, A 35PP-KS-15-1-00003 Neskirta parama

ŽUVININKYSTĖS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ "VILNIJOS ŽUVYS" 35PP-PV-15-1-00010 Neskirta parama

VAKARŲ LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ, A 35PP-KL-15-1-00005 Neskirta parama

KLAIPĖDOS ŽUVININKYSTĖS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ, A 35PP-KL-15-1-00007 Neskirta parama

UTENOS REGIONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ, A 64BV-KU-17-1-03782 Neskirta parama

ASOCIACIJA "MODERNIOJI AKVAKULTŪRA", A 68RP-KU-16-1-00074 Neskirta parama

UAB "ŠTURMŲ ŠVYTURYS", UAB 66PR-KL-16-1-00034 Neskirta parama

BIOSELA, UAB, UAB 66PR-KV-16-1-00037 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "DAUPARŲ ŽUVIS", UAB 66PR-KL-16-1-00045 Neskirta parama

ŽŪB "IBERIS", ŽŪB 66PR-KU-16-1-00049 Neskirta parama

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "DAUGŲ ŽUVIS", UAB 66PR-KA-17-1-00135 Neskirta parama

ŽŪB "IBERIS", ŽŪB 66PR-KU-17-1-00137 Neskirta parama

Adomas Vaišnoras 66PR-KL-17-1-03987 Neskirta parama

UAB "PALANGOS VIKIS", UAB 42PV-KL-17-1-02402 Išregistruota

UAB "BŪTINGĖS ŽUVIS", UAB 42PV-KL-17-1-02244 Išregistruota

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "GERO VĖJO ŽVEJAMS", UAB 42PV-KL-17-1-02256 Išregistruota

UAB "STINTELĖ", UAB 42PV-KL-17-1-02257 Išregistruota

UAB "STINTELĖ", UAB 42PV-KL-18-1-03694 Išregistruota

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "ŠVENTJONIS", UAB 48IA-KS-16-1-00056 Išregistruota

"ICHTIOFERMA", UAB, UAB 48IA-KV-17-1-01839 Išregistruota

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "ŠILO PAVĖŽUPIS", UAB 54AK-KS-15-1-00001 Išregistruota

UAB "BALTIJOS ŽUVIES PERDIRBIMAS", UAB 66PR-KS-16-1-00038 Išregistruota

UAB "JFISH", UAB 66PR-KK-16-1-00036 Išregistruota

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ "KINTAI", UAB 66PR-KL-16-1-00040 Išregistruota

"ICHTIOFERMA", UAB, UAB 66PR-KV-17-1-00134 Išregistruota

UAB "ŠALČININKŲ ŽUVININKYSTĖS ŪKIS", UAB 48IA-KV-18-2-05983 Nepradėtas vertinti

Valdas Rudys 48IA-KL-18-2-06256 Nepradėtas vertinti

MB "KIRKILIŠKIŲ ŽUVYS", MB 48IA-KU-18-2-06258 Nepradėtas vertinti

UAB "MANO ŠAMAS", UAB 66PR-KL-18-2-05667 Nepradėtas vertinti

154

UAB "ŠTURMŲ ŠVYTURYS", UAB 66PR-KL-18-2-05846 Nepradėtas vertinti

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis

Priedas nr. 3

RESPONDENTŲ APKLAUSA DĖL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS VERTINIMO

Gerb. Respondente,

Šiuo metu atliekamas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti pirmųjų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau –

Veiksmų programos) įgyvendinimo metų (2015–2018 m.) rezultatus, atsižvelgiant į Veiksmų programoje numatytus Europos Sąjungos prioritetus,

konkrečius tikslus, priemones ir rodiklius, identifikuoti galimas įgyvendinimo problemas ir pasiūlyti sprendimus.

Tyrimą Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlieka UAB „Eurointegracijos projektai“. Siekiant minėto tikslo, maloniai prašome Jūsų

skirti šiek tiek laiko ir atsakyti į klausimus susijusius su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos vertinimu.

Šis klausimynas sudarytas vadovaujantis FAME Paramos skyriaus parengtomis „EJRŽF vertinimas“ ir „EJRŽF vertinimo vadovas“, Veiksmų programos SSGG

ir kitomis rekomendacijomis.

Jūsų dalyvavimas tyrime yra konfidencialus, o atsakymai į klausimus bus analizuojami bei panaudojami tyrime. Asmeninių, respondentus

identifikuojančių duomenų, nurodyti nereikia.

1. Pažymėkite, kurioje Veiksmų programos prioritetinėje kryptyje dalyvavote:

a) 1 Prioritetas „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ b) 2 Prioritetas „Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ c) 3 Prioritetas „Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimo skatinimas“ d) 4 Prioritetas „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“ e) 5 Prioritetas „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ f) 6 Prioritetas „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“

155

2. Parama Jums:

a) Skirta (jeigu pažymėtoje šį atsakymo variantą, pereikite prie 3 klausimo) b) Neskirta (jeigu pažymėtoje šį atsakymo variantą, pereikite prie 4 klausimo) c) Vis dar vyksta įvertinimo procedūros (jeigu pažymėtoje šį atsakymo variantą, pereikite prie 4 klausimo)

3. Jūsų projektas yra:

a) Įgyvendinamas b) Įgyvendintas

4. Pagal pateiktus teiginius prašytume Jūsų juos įvertinti penkiabalėje sistemoje žemiau, naudojant šią skalę:

1. Visiškai nesutinku

2. Nesutinku

3. Sunku pasakyti

4. Sutinku

5. Visiškai sutinku

Nr. Teiginiai Vertinimo lygis

Veiksmų programos eigos vertinimas

1.

Bendravimą su paraišką/projektą administruojančia institucija (Nacionaline mokėjimo agentūra) vertintumėte

teigiamai

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

2. Nacionalinės mokėjimo agentūros turimi resursai ir gebėjimai yra pakankami paraiškai/projektui administruoti 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

156

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

3. Paraiškos pildymas ir paraiškos teikimo procesas buvo aiškus ir suprantamas 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

4.

Su Veiksmų programa ir Jūsų projektu susijusios procedūros buvo/yra aiškios ir suprantamos

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

5.

Projekto administravimo procesas yra aiškus ir suprantamas

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

6. Į Veiksmų programos įgyvendinimą yra įtraukta pakankamai socialinių partnerių atstovų 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

7. Projektui reikalingą nuosavos dalies finansavimo šaltinį užtikrinti yra nesudėtinga 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

8. Paraiškoje/projekte numatytų rezultato rodiklių skaičiavimo metodika ir siektinos reikšmės buvo suprantami 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

Veiksmų programos veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas

157

9.

Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žuvininkystės įmonių konkurencingumui

ir gyvybingumui

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

10. Veiksmų programoje remiamos priemonės turi/turėtų teigiamą poveikį žvejybos pajėgumui ir turimų žvejybos

galimybių pusiausvyros užtikrinimui Lietuvos mastu

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

11. Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie horizontaliųjų principų (moterų ir vyrų lygių galimybių

ir nediskriminavimo) užtikrinimo

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

12. Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie gyvūnų apsaugos, išteklių atkūrimo ir/ar padidinimo 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

13.

Jums sekasi sklandžiai ir efektyviai pasiekti Veiksmų programos priemonės, pagal kurią teiktas/įgyvendinamas

Jūsų projektas, rezultato rodiklius

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

Veiksmų programos poveikio vertinimas

14.

Veiksmų programoje remiamos priemonės / investicijos atitinka poreikius ir lūkesčius

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

158

15. Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie užimtumo skatinimo/didina užimtumą? 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

16. Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie akvakultūros gamybos didėjimo 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

17. Veiksmų programoje remiamos priemonės prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo 1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

18.

Veiksmų programa skatina ekologiškai tvarią, efektyviai išteklius naudojančią, novatorišką, konkurencingą ir

žiniomis pagrįstą žuvininkystę

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □

19.

Veiksmų programa prisideda prie žvejybos ir akvakultūros regionų plėtros (ekonomikos augimo, socialinės

įtraukties ir kt.)?

Pastaba: jeigu atsakėte „1 - Visiškai nesutinku“ arba „2 – nesutinku“, prašome paaiškinti, kodėl:________________

_______________________________________________

1 2 3 4 5

□ □ □ □ □