70

Geografijos metratis 47, 2014 ISSN 2335-8610

Lietuvos kaimo gyvenviei funkcij kaitos regionins ypatybs

edis kriauinas, Dovil krupickait, gintar pocit-sereikien, rta ubareviienLietuvos socialini tyrim centro Visuomens geografijos ir demografijos institutas,

Gotauto g. 11, LT-01108, Vilnius El. patas: edis.geo@gmail.com; do.krup@gmail.com; gintarei.pociutei@gmail.com;

ruta.ubareviciene@gmail.com.

Kriauinas E., Krupickait D., Pocit-Sereikien G., Ubareviien R. REGIONAL PECULIARITIES OF RURAL SETTLEMENTS FUNCTION CHANGE IN LITHUANIA. Geografijos metratis 47, 2014.

abstract. In this article the authors analyse the regional peculiarities of Lithuanian rural settlements func-tion change. The article pays attention to the methodological problems that appear while analysing rural settlements. Also, in the article it is pointed out the soviet heritage of rural settlements functions. Apart from that, the article stresses the main factors that influence rural territorial development and the chan-ge of settlements functions. It was defined that urbanizing of economy and concentration of residents around the cities influences the decline of links of residents with the place where they live and where they work. Such situation also determines the decline of functional dependence of rural settlements. In future it should emerge stronger relations between living and working place. Apart from that, it emerges new and diverse territorial structure that is more dependant on local factors.

References 33. Figs 5. Table 1. In Lithuanian, summary in English

keywords: rural settlements, rural regions, peripheralisation, depopulation.

Received: December 2014, accepted: January 2015

vadas

Nuo seno mogaus gyvenamoji ir darbo vietos buvo tampriai susietos mons gyvendavo tose teritorijose, kuriose sugebdavo apsirpinti maistu ir kitais reikalingais itekliais. Seniausiais laikais mons vertsi mediokle, vejyba, vliau stiprjo emdirbysts vaidmuo. sisavinant vis naujus ems plotus, tobuljant ems apdirbimo bdams, gyventoj skaiius kaime augo, ry-kjo socialin ir turtin diferenciacija, o atsiradus prekiniams santykiams, atskiros gyvenviets m specializuotis pagal moni veikl, arba, kitaip sakant pagal vienoje ar kitoje teritorijoje gyvenani moni prekiniams mainams gaminam produkcij. Istorijos eigoje Lietuvoje rykjo keli gyvenviei funkciniai tipai: ems kiu besiveriani gyventoj gyvenviets, mik kiu besiveriani gyventoj gyvenviets, vej gyvenviets ir miesteliai bei miestai, kuri gyventojai usiimdavo prekyba ir amatais. Pleiantis gavybai bei pramonei, alia gavybos viet ar pramons moni krsi ir darbinink gyvenviets.

Taip ilgainiui susiklost Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir gamtonaudos regionin sranga. iaurs ryt Lietuva pasiymi smulkiais ir maais kaimais bei didesniu j tankiu, vakar Lietuva stambiomis kaimo gyvenvietmis ir maesniu kaimo gyvenviei tankiu. Ryt Lietuva mikinges-n ir teritorijos naudojimas labiau susijs su mik kiu, o derlingose vidurio ir iaurs Lietuvos teritorijose vyrauja intensyvus ems kis. Skiriasi ne tik kaimo teritorij apgyvenimo sistema, bet ir joje vykstantys transformacijos procesai. Dabartiniu metu Lietuvoje esanius gyvenviei tinklo regioninius skirtumus lm tiek gamtiniai, tiek istorins raidos skirtumai. Lietuvos gyven-viei sistemoje iki iol jauiamas bent keli vykdyt kio (kartu ir apgyvenimo) reform pali-

71

Lietuvos kaimo gyvenviei funkcij kaitos regionins ypatybs

kimas, o didiausi tak dabartinei kaimo gyvenviei sistemai neabejotinai daro sovietmeio gyvenviei ir kins sistem pertvarka.

iame istorikai susiklosiusi regionins srangos skirtum fone, kaimo gyvenviei trans-formacij kryptis pastaraisiais metais ypa veikia centro-periferijos veiksnys. Kaimo gyvenviets priemiesiuose transformuojasi miestiei gyvenamas teritorijas jose gyventoj daugja. Re-kreaciniuose arealuose senieji kaimai transformuojasi rekreacines gyvenvietes, kuriose didioji dalis gyventoj atvyksta tik vasar. Derlingais dirvoemiais pasiyminiose teritorijose formuoja-si intensyvaus ems kio, kuriam reikia maai darbuotoj, rajonai. Nuoaliose teritorijose kaimo gyvenviets spariai nyksta.

Straipsnyje analizuojamos Lietuvos kaimo gyvenviei funkcij kaitos regionins tendencijos nuo sovietmeio iki i dien, akcentuojant XXI a. laikotarp. Straipsnio tikslas atskleisti svar-biausius Lietuvos kaimo gyvenviei funkcij kaitos regioninius skirtumus takojanius veiksnius. Tyrimo objektas Lietuvos gyvenviei funkcijos ir j regioninius skirtumus takojantys veiksniai.

Tyrim finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-006/2013).

1. metodologin kaimo gyvenviei funkcij tyrimo problematika

Tiriant kaimo gyvenviei funkcijas ikyla tam tikr metodologini objekto iskyrimo ir ap-sibrimo problem. Pirmiausia gana sudtingas udavinys atskirti kaimo gyvenamj vieto-v nuo miesto. Priimta, kad yra trys kriterij grups, apibrianios kaimo vietov (Frey, Zim-mer, 2001; Van Leeuwen, 2010): apgyvenimo kriterij grup (gyventoj skaiius ir tankumas); ekonomini kriterij grup (gyventoj ekonomins veiklos pobdis, uimtumas ems kyje ir kt.); socialini kriterij grup (gyvensenos tipas ir kiti socialiniai rodikliai). Kaimo vietovs su-pratim geografijoje yra nagrinjs S. Stanaitis (Stanaitis, 1995). Kaimo vietov, pasak jo, apib-dina ie svarbiausi veiksniai: 1) ekstensyvi gyventoj veikla ir ekstensyvus ems naudojimas; 2) santykinai maas gyventoj ir gyvenviei tankumas; 3) tradicin kaimikoji gyvensena.

Lietuvoje ne visada aiki yra ir kaimo gyvenviets svoka. prasta, kad kaimu danai vadi-namos visos teritorijos (tarp j ir negyvenamos), kurios nepriskirtos miest teritorijoms. Taiau kaimo gyvenamosios vietovs sudaro tik dal kaimo vietovi (kita dalis negyvenamos kaimo vietovs: mikai, pelki masyvai, didesnieji vandens telkiniai ir kt.). Teritorikai kaimo gyvena-mj vietov Lietuvoje daniausiai sudaro urbanizuota vietov su pastatais ir ems, mik kio ar kt. naudmenos aplink j. Pagal LR statymus (Lietuvos Respublikos..., 1994) kaimo gyvenvie-t ir aplink esanios naudmenos nra atskirtos ir sudaro teritorin vienet kaimo gyvenamj vietov. Pagal LR Teritorijos administracini vienet ir j rib statym (Lietuvos Respublikos..., 1994) kaimo gyvenamsias vietoves sudaro: miesteliai, kaimai ir viensdiai, t.y. visos gyvenamo-sios vietovs, kurios nra miestai. Miesteliai yra kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turinios nuo 500 iki 3000 gyventoj, kuri daugiau kaip pus dirbanij dirba pramonje, vers-lo bei gamybins ir socialins infrastruktros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Viensdiai yra istorikai susiformavusios gyvenamosios vietovs, paprastai sudarytos arba kilusios i vienos sodybos ir turinios ne daugiau kaip 20 objekt skirtingu adresu. Kaimai yra gyvenamosios vieto-vs, neturinios miesto, miestelio ir viensdio poymi (Lietuvos Respublikos..., 1994). Paym-tina, kad kaimo gyvenviets terminas Lietuvoje statymikai nra apibrtas, o naudojamas kaimo gyvenamosios vietovs terminas.

Pagal 2011 met gyventoj suraymo duomenis (Gyventojai gyvenamosiose vietovse, 2013) suraymo metu Lietuvoje buvo 20940 kaimo gyvenamj vietovi (i j 4201-oje nebuvo gyven-toj) ir 103 miestai. Tad kaimo gyvenamosios vietovs sudaro vir 99 % vis Lietuvos gyvenamj vietovi, o juose gyvena apie 33 % Lietuvos gyventoj. Teritorikai miestai uima 2,6 %, o kai-

72

Kriauinas E., Krupickait D., Pocit-Sereikien G., Ubareviien R.

mo vietovs (gyvenviets ir negyvenamos vietovs) 97,4 % Lietuvos ploto (Lietuvos Respubli-kos..., 2013). Kaimo ir miesto gyventoj santykis po nepriklausomybs atkrimo beveik nekinta. Taiau dalis gyventoj gyvena priemiesiuose ir statymikai yra priskiriami kaimo gyventojams, nors j veikla ir gyvensena tiesiogiai susijusi su miestu. Ms preliminariais skaiiavimais 2011 metais Lietuvoje priemiesiuose gyveno apie 250280 tkst. gyventoj (skaiiuota pagal Statis-tikos departamento pateikiamus 2011 met gyventoj suraymo duomenis: Lietuvos statistikos departamentas, 2014b), tad realiai kaimo gyventojai sudaro apie 2425 % Lietuvos gyventoj.

LR Teritorijos administracini vienet ir j rib statyme (Lietuvos Respublikos..., 1994) gy-venamosios vietovs skirstomos tiek pagal gyventoj skaii, tiek pagal j veikl, taiau ir vienas ir kitas pjvis nebeatitinka tikrovs ir yra labiau istoriniai. Statistikos departamento duomenimis 2014 metais i 103 Lietuvos miest 40 buvo maesni nei 3000 gyventoj. Maiausi Lietuvos miest (Panemuns, Trokn) gyventoj skaiius nesiekia 500 gyventoj. 2011 metais tik pus miesteli (125 i 249) atitiko apibrt 5003000 gyventoj dyd, visi kiti buvo maesni, o 6-iuose miesteliuose gyveno maiau nei po imt gyventoj (Skiemonyse, Labanore, emojoje Panemu-nje, Gadnave, Lyduvnuose). Savo ruotu didiausieji kaimai danai yra didesni u miestus: 2011 met gyventoj suraymo duomenimis Lietuvoje buvo 18 kaimo gyvenamj vietovi di-desni nei 2000 gyventoj (Gyventojai gyvenamosiose vietovse, 2013). I 1688 viensdi, dau-giau kaip pus (876) buvo negyvenami, 7 viensdiuose gyveno 100500 gyventoj, o Birtono viensdyje gyveno 653 gyventojai (Gyventojai gyvenamosiose vietovse, 2013).

Kai kuriuose dokumentuose kaimo gyvenamosios vietovs apibriamos kitaip. tai pagal fi-nansins paramos priemons Kaimo atnaujinimas ir pltra veiklos Asbestini stog dangos keitimas planavimo dokumentus (Dl Lietuvos kaimo pltros..., 2014) kaimo gyvenamoji vietov apibrta kaip gyvenamoji vietov, kurios gyventoj skaiius nevirija 6000, taiau kaimo gyve-namosioms vietovms nepriskiriami savivaldybi centrai ir sodo bendrijos.

emtvarkoje kaimas suprantamas kaip aikiom ribom nuymtas emvaldos vienetas, tu-rintis atskir pavadinim, kaimo moni eimoms priklausant ems plot ir j bendr gyvena-mj viet (gyvenviet) arba pavienes sodybas (Dl Saugotin etnografini kaim..., 2004).

Lietuvikuose odynuose taip pat sutinkama apibrim vairov, tai Lietuvos termin ban-ke (Lietuvos Respublikos Termin bankas, 2014) kaimas apibriamas kaip gyvenamo