Lietuvos žemės ir maisto ūkio apžvalga 2007

TURINYS

1. Ministrės žodis 2. Lietuva 3. Šalies ekonominis augimas

Žemės ir maisto ūkio vieta šalies ekonomikoje 4. Valdymas ir savivalda 4.1. Žemės ūkio ministerija: prioritetai ir strateginės veiklos kryptys 4.2. Nacionalinė žemės tarnyba 4.3. Nacionalinė mokėjimo agentūra 4.4. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba 4.5. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba 4.6.Valstybinė augalų apsaugos tarnyba 4.7. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra 4.8. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 4.9.Žemės ūkio paskolų garantijų fondas

4.10.Savivaldos atstovas – Žemės ūkio rūmai 5. Žemės fondas

5.2.Žemės reforma ir konsolidacija 5.3.Melioracija

6. Žemės ūkis 6.2.Augalininkystė

6.2.1. Grūdai 6.2.2. Bulvės 6.2.3. Daržovės 6.2.4. Cukriniai runkeliai 6.2.5. Linai 6.2.6. Energetiniai augalai 6.2.7. Vaisiai ir uogos 6.2.8. Gėlės, dekoratyviniai augalai, vaistažolės

6.3.Gyvulininkystė 6.3.1. Pieno sektorius 6.3.2. Mėsos sektorius

6.4.Paukštininkystė 6.5.Lietuviškos gyvulių ir paukščių veislės

7. Ekologinis ūkininkavimas 8. Bitininkystė 9. Žuvininkystė 10. Maisto ūkis

10.2. Žemės ūkio produkcijos supirkimas ir perdirbimas 10.3. Maisto produktų ir gėrimų pardavimas 10.4. Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais 10.5. Maisto sauga

11. Parama 11.2. Struktūrinė parama 11.3. Parama žemės ūkio subjektų pajamoms palaikyti 11.4. Nacionalinė parama 11.5. ES parama žemės ūkio ir kaimo plėtrai 2007-2013 m.

12. Kaimo plėtra 12.2. Kaimo gyventojai ir jų užimtumas

12.3. Kooperacija 12.4. Mokslas kaimui 12.5. Mokymas ir konsultavimas 12.6. Kaimo bendruomenės ir jų vaidmuo kaimo plėtrai 12.7. Kaimo turizmas ir kiti alternatyvūs verslai kaime

Lietuva Lietuvos Respublika – tai valstybė, įsikūrusi Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje, geografiniame Europos centre. Lietuvos kaimynai – Latvija, valstybinės sienos ilgis 610 km, Baltarusija, valstybinės sienos ilgis 677 km, Lenkija, valstybinės sienos ilgis 104 km, Rusija (Kaliningrado sritis), valstybinės sienos ilgis 295 km. Nuo 2004 metų gegužės 1 dienos – šalis yra Europos Sąjungos, o nuo 2004 metų kovo 29 dienos – Šiaurės Atlanto šalių aljanso narė. Įsijungimas į galingiausias pasaulio ekonomikos ir gynybos struktūras Lietuvai atvėrė naujas ekonomines, socialines, kultūrines ir politines galimybes. Istorija Archeologiniai tyrimai rodo, kad pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje atsirado XI-IX tūkstantmetyje prieš Kristų. 1009 metais Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – germanų kronikose Kvedlingburgo metraštyje. XIII-XIV amžiuose Lietuvos Didžioji kunigaikštystė išaugo į galingą karinę valstybę ir nuo XIV amžiaus antrosios pusės iki XV amžiaus pabaigos ji apėmė visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 metais Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 metais Lietuva buvo apkrikštyta ir ilgainiui tapo viena ryškiausių katalikiškos Rytų Europos valstybe, kurioje klestėjo amatai ir prekyba su kitomis šalimis, formavosi kultūros ir švietimo tradicijos. 1579 metais įkurtas Vilniaus universitetas, tapęs vienu reikšmingiausiu europinio masto mokslo ir švietimo židiniu. XVI amžiuje buvo priimti ir trys Lietuvos statutai – teisinis civilizuotos valstybės pagrindas – darę įtaką ir kitų Europos šalių teisėkūrai. Nepaisant šalies valstybingumo praradimo, Trečiasis statutas Lietuvoje galiojo net 250 metų ir padėjo išsaugoti nacionalinę, pilietinę sąmonę. Kuriant valstybingumą svarbus vaidmuo tenka XX amžiui, kai Lietuva sugebėjo du kartus paskelbti nepriklausomybę. Pirmąkart nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 metų vasario 16 dieną. Šalies savarankiškumas buvo išsaugotas iki sovietinės okupacijos 1940 metais. Antrą kartą Lietuva nepriklausomybę paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, tuo nutraukdama pusšimtį metų trukusią sovietinę okupaciją. Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimas buvo pradžia Sovietų Sąjungos griūties. Šiandien Lietuva yra daugiapartinė parlamentinė Respublika. Valstybės vadovas – Prezidentas, renkamas penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra Lietuvos Respublikos Seimas, kurį sudaro ketveriems metams renkamas 141 narys. Europos Parlamente Lietuvai atstovauja 13 narių. Plotas ir gyventojai Lietuvos plotas – 65,3 tūkst. kv.km. Šioje teritorijoje Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų birželio 1 dienos duomenimis, gyveno 3384,9 tūkst. gyventojų. Iš jų 1807,9 tūkst. moterys ir 1577 tūkst. vyrai. Viename kv.km gyvena 51,8 gyventojai. 2006 metais – 52,1 gyventojo. 2007 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1587,2 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, iš jų dirbo 1507,7 tūkst. Iš jų 409,2 tūkst. dirbo valstybiniame, 1098,5 tūkst. – privačiame sektoriuje. 185 tūkst. buvo darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys, 1293,3 tūkst. samdomieji. Statistikos duomenys liudija didėjantį Lietuvos gyventojų išsilavinimą. 2005 metais su aukštuoju išsilavinimu buvo 441,8 tūkst., o 2006 metais – 461,1 tūkst. gyventojų. Moterų išsilavinimas

aukštesnis negu vyrų. 2006 metais Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turėjo 187,7 tūkst. vyrų ir 273,3 tūkst. moterų. Tačiau statistiniai duomenys liudija, kad Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų skaičius. 2006 metais šalyje gyveno 3403,3 tūkst., 2005 metais - 3425,3 tūkst., o 1990 metais - 3693,7 tūkst. gyventojų. Didelę įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turi emigracija. Manoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos emigravo apie 400 tūkst. žmonių. Tik 2007 m. pirmajame pusmetyje pastebimas emigracijos sumažėjimas. Gyventojų mažėjimui įtakos turi ir natūralus gyventojų prieauglis. 2006 metais vidutiniškai per parą gimė 85 vaikai, o mirė 123 šalies gyventojai. Iš Baltijos šalių Lietuva yra etniškai ir lingvistiškai vientisiausia valstybė. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų yra lietuviai. Valstybinė kalba – lietuvių. Tai viena seniausių indoeuropiečių kalbų. Pirmoji knyga lietuvių kalba pasirodė 1547 m. Dauguma Lietuvos gyventojų yra Romos katalikai - apie 79 proc., stačiatikiai – 4 proc., sentikiai – 0,8 proc., evangelikai liuteronai – mažiau kaip 0,6 proc.. Yra evangelikų reformatų, islamo ir judaizmo išpažintojų bei naujųjų religijų pasekėjų. Kultūra, švietimas, sportas Lietuvą reprezentuoja 13 valstybinių teatrų, įsikūrusių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose, plačiai žinomas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Nacionalinis kvartetas, šiuolaikinio meno centras Vilniuje, veikia 1396 bibliotekos, 109 muziejai, tarp jų –Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Valstybinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, du kultūriniai rezervatai. Profesionaliosios muzikos puoselėjimu rūpinasi Lietuvos nacionalinė filharmonija. Beveik aštuonis dešimtmečius gyvuojančios lietuvių dainų ir šokių šventės 2003 metais buvo pripažintos žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru ir įrašytos į UNESCO šedevrų sąrašus. Kiekvienoje Vilniuje rengiamoje dainų ir šokių šventėje vidutiniškai dalyvauja apie 30 tūkst. meno mėgėjų iš visos Lietuvos. Iš viso į UNESCO sąrašus įrašyti penki Lietuvos istorijos ir kultūros paminklai. Šalyje didelis dėmesys skiriamas švietimui. Lietuvoje veikia 22 universitetai, 28 kolegijos, viena aukštesnioji, 80 profesinių ir 1502 bendrojo lavinimo mokyklos. Aukštosiose mokyklose studijuoja 197 tūkst. studentų. Doktorantūroje mokosi beveik 3 tūkst. Kuriant tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą, sutelktas dėmesys į tinkamų mokymosi sąlygų, laiduojančių tęstinį mokymąsi ir užimtumą, sudarymą įvairių poreikių ir įvairaus amžiaus mokiniams. Valstybė įgyvendina bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006-2008 m. programą. Pernai šiai programai buvo skirta 24,750 mln. litų. Už šias lėšas 12 mokyklų buvo rekonstruota ir 3 rekonstravimas pradėtas. 2007 m. šiai programai skirta 81,250 mln.litų. už šias lėšas kartu su pradėtosiomis bus rekonstruota 40 mokyklų, bus nupirkta 360 klasių komplektų mokyklinių baldų. Padedant savivaldybėms organizuoti mokinių pavežiojimą buvo nupirkti 46 geltonieji autobusai. Lietuvą garsina disko metikas Virgilijus Alekna, penkiakovininkai Edvinas Krugolcas ir Andrejus Zadneprovkis, stipriausias planetos galiūnas Žydrūnas Savickas, dailiojo čiuožimo mieistrai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, šachmatininkė Viktorija Čmilytė, dviratininkė Edita Pučinskaitė, sportinių šokių šokėjai Eglė ir Andrius Kandeliai ir kiti sportininkai, savo pasiektais rezultatais gerai žinomi pasauliui. Sostinė Lietuvos Respublikos sostinė – Vilnius, įkurtas 1323 metais. Tai didžiausias Lietuvos miestas. 2006 metais jame gyveno 541, 8 tūkst. gyventojų. Miestas užima 401 kv. km. Manoma, kad miestas pavadintas pagal mažesniąją per miestą tekančią upę Vilnią, kuri dažniausiai Vilnele vadinama.

Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių. Mieste išlikę apie 30 įvairių stilių bažnyčių. Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt. Vilniaus senamiestyje išlikę nemažai XIV-XIX amžiaus pastatų. Atsižvelgiant į mieste išsaugotą kultūros paveldą, 1994 metais Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus. Kiti Lietuvos didieji miestai - Kaunas (360,6 tūkst. gyventojų), Klaipėda (187,3 tūkst. gyventojų), Šiauliai (129 tūkst. gyventojų), Panevėžys (115,3 tūkst. gyventojų). Administracinis suskirstymas Lietuva suskirstyta į dešimt apskričių, kuriose yra 60 savivaldybių: devynios savivaldybės miestų, 43 rajonų ir aštuonios naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas. Pasaulis atranda Lietuvą Turtingas Lietuvos kultūros paveldas ir tradicijos, nuostabus kraštovaizdis sulaukia vis didesnio užsienio turistų dėmesio. 2006 metais Lietuvą aplankė 2317, 3 tūkst. svečių iš užsienio. Tai 11,4 proc. daugiau negu 2005 metais. Lietuva – jūrinė valstybė, turinti 90 km Baltijos jūros pakrantės, todėl be sostinės, svečiai mielai lankosi Lietuvos pajūrio kurorte Palangoje, unikalia gamta išsiskiriančioje Kuršių Nerijoje, kuri įrašyta į UNESCO kultūros paveldo sąrašus. Apie 3,6 proc. Lietuvos teritorijos sudaro upių slėniai. Ilgiausia Lietuvos upė – Nemunas. Jos ilgis 937 km. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Vandens turizmo mėgėjai suranda vis daugiau Lietuvos upių. Jomis keliaujama baidarėmis, valtimis, plaustais. 2007 metais, pastačius 14 stacionarių ir mobilių prieplaukų, vandens turizmo plėtrai pritaikytas Nemunas. Vandens turizmui tinka nemažai šalies upių. Lietuva – tai ir ežerų kraštas. Didžiausias yra Drūkšių ežeras, šalia kurio pastatyta Ignalinos atominė elektrinė. Šio ežero plotas – 44,8 kv.km. Lietuvos reljefas labai įvairus: žemumas keičia aukštumos. Aukščiausia kalva – Aukštasis kalnas, esantis 24 km į pietryčius nuo Vilniaus. Šios kalvos aukštis – 293,8 metrai. Kiek žemesnė kalva yra Juozapinės kalnas, kurio aukštis 293,6 metrai. Beveik 33 proc. Lietuvos teritorijos dengia miškai. Lietuvos klimatas yra jūrinis-žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +6,2° C; vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra yra - 4,9° C, o liepos mėnesio – vidutinė +17,2°. Žemiausia – apie -30° C, o aukščiausia – beveik 35° C. Vidutinis metų kritulių kiekis - 661 mm. Lietuva yra antrojoje laiko juostoje. Lietuvos valiuta – litas. 2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru. 1 EUR = 3,4528 Lt. Susisiekimas Lietuvą su pasauliu jungia trys - Vilniaus, Kauno (Karmėlavos) ir Palangos oro uostai. Lietuvą galima pasiekti per Klaipėdos uostą, kuriame yra kruizinių laivų terminalas. Kiekvienais metais kruizinių laivų skaičius auga. 2006 metais Klaipėdos uostas aptarnavo apie 50, o 2007 metais planuoja aptarnauti per 60 kruizinių laivų. Kitas būdas jūriniu keliu pasiekti Klaipėdą, yra Ro-ro keltai. Jais per 2006 metų pirmuosius penkis mėnesius keliavo 63 355, o per 2007 metų tą patį laikotarpį – 82 345 žmonės. Šiandien Klaipėdos uostas neturi keleivių pervežimui skirto terminalo. Tuo tikslu naudojamas senasis tarptautinės jūrų perkėlos terminalas. Tačiau iki 2009 metų planuojama pastatyti šiuolaikišką pritaikytą keleiviams aptarnauti keleivių ir krovinių terminalą. Šalyje gerai išplėtotas sausumos kelių tinklas. Šalį kerta šešios europinės magistralės (E28, E67, E77, E85, E262, E272) bei du multimodaliniai transporto koridoriai – I (Šiaurės – Pietų, „Via Baltica“; Talinas – Varšuva) ir jo atšaka IA (Ryga – Kaliningradas) bei IXB Rytų – Vakarų, Kijevas – (Maskva) – Klaipėda) ir IXD (Kaunas – Kaliningradas). Per Lietuvą eina pats

trumpiausias kelias tarp Vakarų ir Rytų šalių. Bendras Lietuvos automobilių kelių tinklas -21324,85 km, iš kurių 1750,05 km sudaro magistraliniai keliai. 12872,56 km kelių asfaltuoti. Tiek su Vakarais, tiek su Rytais Lietuvą jungia geležinkelis. Šalies ekonominis augimas Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) šalyje buvo sukurta už 81974 mln. litų. (23 960 mln. eurų). Palyginti su 2005 m., BVP išaugo 7,5 procento. Per pirmąjį 2007 metų ketvirtį sudarė 19858,2 mln. litų (5751 mln.eurų) ir, palyginti su 2006 metų pirmuoju ketvirčiu, išaugo 8,3 proc. BVP augimui įtakos turėjo spartesnis negu tikėtasi pirmojo ketvirčio statybos darbų apimties augimas. Statybos darbų atlikta 43 procentais daugiau negu per atitinkamą 2006 m. laikotarpį. Aukšti augimo tempai taip pat nustatyti prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto ir ryšių (11,5 proc.), finansinio tarpininkavimo ir nekilnojamojo turto bei kito verslo (11,1 proc.) paslaugų grupėse, kurių augimo tempai viršijo vidutinį. Ne rinkos paslaugų (7,0 proc.), žemės ūkio ir žuvininkystės (4,2 proc.) ir pramonės veiklos rūšių įmonėse (1,2 proc.) pridėtinės vertės augimas buvo lėtesnis už šalies BVP augimo tempą.

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu

Bendrojo vidaus produkto kitimas

Nuolat augančios pajamos skatina vartojimo išlaidų didėjimą. 12,2 procento išaugo namų ūkių galutinis vartojimas. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimo tempas buvo lėtesnis – 7,5 procento.

Didėja ir tiesioginės užsienio investicijos. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. sausio 1 d. jos sudarė 28,8 mlrd. litų (8,3 mlrd. eurų) ir, palyginti su 2006 m. sausio 1 d. padidėjo 20,4 proc. 2007 m. sausio 1 dieną vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 8501 litas, arba 2462 EUR (2006 m. sausio 1 d. – 7022 litai, arba 2034 EUR) tiesioginių užsienio investicijų. Išankstiniais duomenimis, daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (22,6 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (15,3 proc.), Švedijos (10,6 proc.), Vokietijos (9,9 proc.), Suomijos (6,7 proc.), Rusijos (6,3 proc.), Estijos (5,9 proc.) investuotojai. Lenkijos pirmavimą lėmė Lenkijos koncerno „PKN Orlen S. A.“ investicijos į AB „Mažeikių nafta“. Rusijos investuotojams pardavus šios įmonės akcijas, Rusija nusmuko į šeštąją vietą. Tiesioginės investicijos iš 27 Europos Sąjungos šalių sudarė 24,3 mlrd. litų (84,4 proc.), iš NVS šalių – 1,9 mlrd. litų (6,5 proc.) visų tiesioginių užsienio investicijų.

Pagrindinės šalys investuotojos

2006 01 01 2007 01 01 mlrd. Lt proc. mlrd. Lt proc.

Iš viso 23,9 100 28,8 100 Lenkija 0,4 1,6 6,5 22,6 Danija 3,8 15,9 4,4 15,3 Švedija 2,6 11,1 3,0 10,6 Vokietija 2,6 10,7 2,8 9,9 Suomija 1,5 6,4 1,9 6,7 Rusija 5,9 24,6 1,8 6,3 Estija 1,8 7,4 1,7 5,9 Liuksemburgas 0,2 1,0 0,8 2,7 Nyderlandai 0,7 2,9 0,7 2,5 Kipras 0,2 0,9 0,7 2,4 Kitos šalys 4,2 17,5 4,5 15,1

Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 39,9 proc. (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą – 24,1 proc.), finansinį tarpininkavimą – 16,0 proc., transportą, sandėliavimą ir ryšius – 10,9 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,7 proc., elektros, dujų ir vandens tiekimą – 10,6 proc., nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 7,6 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.

Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis

2006 01 01 2007 01 01 mlrd. Lt proc. mlrd. Lt proc.

Iš viso 23,9 100 28,8 100 Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 0,2 0,7 0,2 0,6 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,2 0,7 0,2 0,5 Apdirbamoji gamyba 9,5 39,6 11,5 39,9 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 3,0 12,5 3,0 10,6 Statyba 0,3 1,2 0,4 1,5 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 2,6 11,0 3,1 10,7 Viešbučiai ir restoranai 0,2 0,9 0,2 0,7 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 3,3 13,7 3,1 10,9 Finansinis tarpininkavimas 2,9 12,3 4,6 16,0 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 1,5

6,4 2,2

7,6

Kitos veiklos rūšys 0,2 1,0 0,3 1,0

Kol kas investuotojams patraukliausia Vilniaus apskritis. Mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų pasiekė Tauragės apskritį.

Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse 2006 01 01 2007 01 01

mlrd. Lt vienam

gyventojui, Lt mlrd. Lt vienam gyventojui, Lt

Iš viso 23,9 7022 28,8 8501 Alytaus apskritis 0,4 2194 0,4 2322 Kauno apskritis 2,6 3796 2,4 3612 Klaipėdos apskritis 2,2 5673 2,2 5786 Marijampolės apskritis 0,1 548 0,1 533 Panevėžio apskritis 0,7 2360 0,5 1803 Šiaulių apskritis 0,3 775 0,4 1089 Tauragės apskritis 0,03 208 0,03 248 Telšių apskritis 3,8 21797 6,3 36191 Utenos apskritis 0,3 1508 0,2 1359 Vilniaus apskritis 13,5 16005 16,1 19031

Žemės ir maisto ūkio vieta šalies ekonomikoje 2006 metais žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės sektoriuje sukurta beveik 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Statistikos departamento duomenimis, pernai bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis sudarė 4913 mln. litų. Vienam dirbančiajam sukurtos pridėtinės vertės pernai teko 18 847 litai (5458 eurai).

Bendroji žemės ūkio produkcija (veikusiomis kainomis, mln. litų)

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Visi ūkiai Visa žemės ūkio produkcija 5079,5 4616,7 4654,1 4363,6 4497,8 4552,3 5067,4 4913,0 augalininkystės 2989,8 2709,4 2498,8 2413,8 2672,0 2320,3 2571,8 2279,3 gyvulininkystės 2089,7 1907,3 2155,3 1949,8 1825,8 2232,0 2495,6 2633,7 Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai Visa žemės ūkio produkcija 4107,9 3675,4 3693,3 3454,0 3545,4 3438,3 3887,6 3658,2 augalininkystės 2588,7 2318,0 2184,2 2077,3 2302,7 1914,3 2192,4 1915,2 gyvulininkystės 1519,2 1357,4 1509,1 1376,7 1242,7 1524,0 1695,2 1743,0 Žemės ūkio bendrovės ir įmonės Visa žemės ūkio produkcija 971,6 941,3 960,8 909,6 952,4 1114,0 1179,8 1254,8 augalininkystės 401,1 391,4 314,6 336,5 369,3 406,0 379,4 364,1 gyvulininkystės 570,5 549,9 646,2 583,1 573,7 708,0 800,4 890,7 Žemės ūkį aptarnaujančių įmonių produkcija 57,4 86,2 58,0 44,3 48,9 73,3 88,7 ...

Pagrindinių žemės ūkio produktų gamyba skaičiuojant vienam gyventojui (kilogramais)

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Grūdai 780 689 750 776 849 841 558 Bulvės 512 303 441 418 297 262 135 Daržovės 94 92 84 159 116 108 66 Vaisiai ir uogos 32 49 27 33 14 35 36

Cukriniai runkeliai 252 253 303 283 263 234 211 Linų pluoštas 2,1 1,1 1,8 2,9 1,7 1,0 0,1 Mėsa (skerdena) 53 43 50 57 64 70 73 Kiauliena 24 21 27 30 33 35 36 Pienas 493 497 510 520 538 545 557 Kiaušiniai (vnt.) 198 213 230 235 251 253 274

Maisto produktų suvartojimas

Vienam gyventojui per metus, kilogramais

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Grūdų produktai 137 131 130 124 125 120 Bulvės 135 130 119 118 122 116 Daržovės 88 86 81 95 97 104 Kiaušiniai (vnt.) 175 204 216 211 212 191 Vaisiai ir uogos 63 62 62 61 71 77 Cukrus 27,9 32,4 27,5 26,0 26,6 23,0 Mėsa ir jos produktai be II kategorijos subproduktų

50 43

44 40

52 48

59 54

70 64

73 69

Pienas ir jo produktai 272 281 283 287 296 283 Aliejus ir margarinas 16,5 16,8 15,6 Žuvys ir žuvų produktai 13,9 14,4 12,0

Valdymas ir savivalda Žemės ūkio ministerija: prioritetai ir strateginės veiklos kryptys Šalies žemės, maisto, žuvininkystės ūkio, kaimo plėtros valstybinę politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuriai nuo 2004 metų gruodžio 7 dienos ministerijai vadovauja profesorė, habilituota daktarė Kazimiera Danutė Prunskienė. Ministerijos misija – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti ES žemės, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės, žemės tvarkymo bei administravimo politiką, vykdyti Žemės ūkio ministerijai priskirtų sričių reguliavimą, skatinant konkurencingos produkcijos gamybą, kaimo gyventojų užimtumą ir užtikrinant šių šakų darbuotojų pajamų didėjimą. Žemės ir maisto ūkio politikos prioritetai – žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas ir infrastruktūros gerinimas, daugiafunkcinė kaimo plėtra, kaimiškų regionų vystymas, žemės reforma ir konsolidavimas, žuvininkystės sektoriaus modernizavimas. Šiems prioritetams įgyvendinti Žemės ūkio ministerija parengė 2007-2009 metų strateginį veiklos planą, kuriame įtvirtintos esminės veiklos nuostatos. Žemės ūkio ministerijos strateginis tikslas - formuoti ir įgyvendinti sektoriaus struktūrinę politiką, stiprinant administracinius gebėjimus, užtikrinant ilgalaikiai konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinant įvairinti ekonominę veiklą kaime bei aplinkos apsaugą ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą. Ministerija, tęsdama pradėtus darbus sieks: • užtikrinti struktūrine ir technologine prasme modernaus, kooperuoto ir konkurencingo žemės ūkio plėtrą; • nuosekliai formuoti maisto sektorių, kaip vieningą „nuo lauko iki stalo“ sistemą, orientuotą į rinką ir pateikiančią tiek šalies vartotojams, tiek eksportui įvairų, kokybišką, saugų maistą prieinamomis kainomis; • tausoti aplinkos išteklius, plėtoti ekologinį ūkininkavimą; • spartinti kaimo ūkinę ir socialinę plėtrą, didinti kaimo gyventojų užimtumą, vystant alternatyvius verslus ir šiuolaikinę infrastruktūrą; • plėtoti biokuro gamybą; • sudaryti palankesnes sąlygas gyvulininkystei vystytis;

• saugoti Lietuvos teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos sieną nuo įvežamų gyvulių ir augalų ligų ir kenkėjų, kurie gali atnešti ekonominę žalą žemės ūkiui; • vykdyti struktūrinius pertvarkymus žuvininkystės sektoriuje, suaktyvinti vidaus vandenų žuvininkystės veiklą. Šiuolaikinis Lietuvos kaimas svarbus ne tik kaip kokybiško, sveiko, saugaus maisto gamintojas ir tiekėjas, bet ir kaip aplinkos puoselėtojas bei tautinių, etninių, kultūrinių tradicijų tęsėjas ir vystytojas. Todėl ypatingai svarbūs šio laikotarpio uždaviniai - plėtoti kooperaciją, kaimo bendruomenių veiklą, stiprinti smulkaus ūkio modernizavimą ir gyvybingumą. Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinę politiką žemės tvarkymo ir administravimo, racionalaus žemės fondo naudojimo bei geodezijos ir kartografijos srityse formuoja ir įgyvendina Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnybos nacionaliniai strateginiai tikslai: * Užtikrinti efektyvų valstybinį žemės tvarkymą ir administravimą, tvarkyti nekilnojamojo turto kadastrą, žemės ir pastatų apskaitą. * Užbaigti nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą ir racionaliam žemės fondo naudojimui sukurti žemės informacinę sistemą. * Užtikrinti valstybės politikos įgyvendinimą geodezijos ir kartografijos srityse, kurti georeferencines duomenų bazes, atnaujinti valstybinį geodezinį ir kartografinį pagrindą, ruošti medžiagą valstybės sienos demarkavimui vykdyti. Šiandieniniai Nacionalinės žemės tarnybos veiklos prioritetai – išsamios kartografinės informacijos, georeferencinių duomenų bazių kūrimas, patikimo nekilnojamojo turto kadastro formavimas, tikslaus geodezinio pagrindo vystymas. 2006 metais buvo baigta kurti Lietuvos teritorijos žemių melioracinės būklės užmirkimo duomenų bazė. Buvo pagaminti visos Lietuvos teritorijos nauji ortofotografiniai žemėlapiai masteliu 1:10 000, kurių pagrindu buvo atnaujintas Lietuvos teritorijos georeferencinis pagrindas, naudojamas visuose su geografine informacija susijusiuose valstybiniuose kadastruose, registruose ir duomenų bazėse. Nacionalinės žemės tarnybos vienas svarbiausių uždavinių – piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas. Nuo žemės reformos pradžios iki 2007 metų liepos 1 dienos yra gauta 768 788 prašymų atkurti nuosavybės teises į beveik 4,1 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių plotą. Nuosavybės teisės atkurtos 754 160 piliečių į 3,86 mln.ha žemės plotą. Tokiu būdu iki 2007 m. liepos 1 dienos nuosavybės teisės atkurtos 94,2 proc. piliečių prašymuose nurodyto žemės ploto. Vykdant Vyriausybės programą šiais metais planuojama baigti nuosavybės teisių į turėtą žemę, miškus ir vandens telkinius atkūrimą. Nuo 1994 metų, kada buvo pradėtos mokėti kompensacijos piliečiams atlyginti už valstybės išperkamą žemę, iki 2007 m. sausio 1 d. išmokėta 939,1 mln. Lt arba apie 73 proc. visos reikalingos išmokėti kompensacijų sumos. Iš tos sumos 137 mln. litų piniginių kompensacijų išmokėta 2006 metais. Rengdama reikiamų teisės aktų projektus, metodinius išaiškinimus ir rekomendacijas, organizuodama žemėtvarkos specialistų mokymus ir dalyvaudama tarptautiniuose projektuose bei giminingų tarptautinių organizacijų veikloje, Nacionalinė žemės tarnyba sukūrė patikimą pagrindą būsimiems žemės tvarkymo darbams Lietuvoje. 2006 metais pradėti pirmieji šių darbų etapai - pradėti vykdyti žemės konsolidacijos projektai bei racionalesnis laisvos valstybinės žemės privatizavimas. Nacionalinė mokėjimo agentūra Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos uždavinys – administruoti Lietuvos valstybės ir ES teikiamą paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Šiuo metu Agentūra administruoja apie 60 įvairių kaimo plėtrai skirtų paramos priemonių, į kurias 2006 metais pretendavo apie 500 tūkst. pareiškėjų. Bendra Agentūros administruojamos paramos

suma 2006 metais siekė 2 mlrd. litų. 2007 metais Agentūra pradeda administruoti paramos priemones pagal naująją Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą. Per 2006 metus daugiausia paramos lėšų išmokėta žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravusiems žemdirbiams. Lietuvos ūkininkus pasiekė apie 756 mln. litų tiesioginių išmokų, išmokėtų už 2005 m. pateiktas paraiškas ir už dalį paraiškų, pateiktų 2006 m. 2007 metais už 2006 metais pateiktas paraiškas jau išmokėta daugiau kaip 673 mln. litų tiesioginių išmokų. Per 2004-2006 metus Agentūra pasirašė daugiau kaip 1800 sutarčių ES struktūrinei paramai, skirtai kaimo plėtrai ir žuvininkystei gauti. Iki 2006 metų pabaigos pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones paramos gavėjams reikėjo išmokėti apie 171 mln.litų, bet paramos gavėjus pasiekė daugiau kaip 289 mln.litų. Šiuo metu projektų vykdytojams jau išmokėta 418 mln.litų. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2006 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ES struktūrinių fondų lėšos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirstomos ne tik efektyviai, bet ir skaidriai Pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemones per 2006 metus paramos gavėjus pasiekė daugiau kaip 600 mln. litų, tai yra trečdaliu daugiau negu per 2005-uosius. Iš viso per 2004-2006 metų laikotarpį pagal įvairias priemones Lietuvos žemdirbiams išmokėta beveik 4,3 mlrd. litų paramos lėšų. Sparčiai augant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportui, Užsienio prekybos departamentas išduoda vis daugiau licencijų, didėja ir eksporto grąžinamųjų išmokų kiekis. 2006 m. Lietuvos ir užsienio įmonėms išmokėta apie 216 mln. Lt eksporto kompensacijų (per 2005 metus išmokėtų eksporto kompensacijų suma siekė daugiau kaip 151 mln. Lt). 2006 m. Agentūra ėmėsi įvairių papildomų priemonių, kad valstybės ir ES skiriama parama būtų administruojama ir skaidriai, ir efektyviai. Sukurta informacinė bazė pareiškėjams – informacinis portalas, kuriame pareiškėjai gali matyti informaciją apie paraiškų įvertinimo stadiją, klaidas, nurodytas pateiktose paraiškose, informaciją apie atliktas patikras bei apskaičiuotas išmokas ar jau atliktus mokėjimo pavedimus. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti elektroninės valdžios idėją – kai žemdirbiai internetu galės pateikti ir patikslinti paraiškas bei kitus su parama susijusius dokumentus, konsultuotis su Agentūros specialistais. Siekiant sumažinti nesąžiningų pareiškėjų galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų paramos lėšomis, NMA įkurtas specialus Rizikų vertinimo ir valdymo skyrius. Šio skyriaus veikla siekiama minimizuoti galimybę neteisėtai pasisavinti lėšas. Nuo 2005 m. gruodžio 20 d. Agentūra administruoja „Pasitikėjimo linija“ gautą asmenų teikiamą informaciją (telefonu ir elektroniniu paštu) – vieną iš priemonių, siekiant užkirsti kelią neteisėtam paramos naudojimui. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba Lietuvos gyvulių veislių genofondo saugojimu, produktyvumo ir veislinių savybių gerinimu, veislinės vertės nustatymu rūpinasi Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Privalomą valstybinę veislininkystės priežiūrą atlieka Tarnybos administracija ir 44 struktūriniai padaliniai rajonuose. Atliekamas darbas sudaro prielaidas sėkmingam gyvulių selekcijos darbui. Kasmet didėja gyvulių produktyvumo ir gyvulininkystės produkcijos kokybės, rodikliai, gerėja arklių darbingumo ir sportinių arklių savybės. Šalyje įvertinti ir patvirtinti 77 galvijų veislynai ir 231 veislinė banda, 43 kiaulių veislynai, 8 arklių veislynai ir 69 veislinės bandos, 2 avių veislynai ir 19 veislinių bandų, 7 ožkų veislinė bandos, 1 pirmos eilės reprodukcinis paukščių ūkis ir 8 antros eilės reprodukciniai paukščių ūkiai, 6 žvėrelių veislinės bandos, 12 triušių veislinių bandų. Per metus kontroliuota 215 tūkst. karvių. Parduoti veislinius gyvulius yra 35 proc. rentabiliau, negu parduoti gyvulininkystės produktus. Kontroliuojamų karvių pieno išmilžio padidėjimas 2006 m., lyginant su praėjusiais, planuotas - 175 kg, o faktiškai padidėjo – 197 kg. Pernai iš kontroliuojamos karvės primelžta 5592 kg pieno, kurio riebumas 4,36 proc., o baltymingumas 3,38 proc.

Siekiant didinti visų rūšių gyvulių produktyvumą, gerinti produkcijos kokybę ir konkurencingumą, žemdirbiai skatinami dviem pagrindinėmis kryptimis. Iš nacionalinio biudžeto subsidijuojama iki 50 proc. veislinių gyvulių įsigijimo kainos.. Kita paramos kryptis – galima kompensuoti 100 proc. administracinių gyvulių kilmės knygų rengimo ir tvarkymo išlaidų. Taip pat 70 proc. finansuojamos trečiųjų šalių arba jų vardu atliktų tyrimų, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išlaidų, išskyrus kontrolės, kurią atlieka gyvulių savininkas, ir įprastos pieno kokybės kontrolės išlaidas. Pernai pieninių galvijų kilmės knygoms rengti ir tvarkyti (karvių produktyvumo kontrolei ir pieno tyrimams atlikti, buliams vertinti, asociacijų administracijai) suteikta 9,8 mln. Lt paramos, mėsinių galvijų (galvijams vertinti ir asociacijų administracijai) – 717 tūkst. Lt, arklių (kilmės knygoms tvarkyti ir asociacijų administracijai) – 2,7 mln. Lt, avių (avims vertinti ir kontroliuoti, asociacijų administracijai) – 312 tūkst. Lt, kiaulių (produktyvumui kontroliuoti, kiaulėms įvertinti veislininkystės stotyje, asociacijų administracijai) – 2,02 mln. Lt. Iš viso veislininkystės programai įgyvendinti praėjusiais metais skirta 16 mln. Lt. Veisliniams gyvuliams įsigyti pageidauta per 19 mln. Lt, tačiau skirta 7,2 mln. Lt. Asociacijoms pernai suteikta iš viso 765 tūkst. Lt paramos (KK tvarkyti, seminarams, selekcijos programoms, gyvuliams vertinti). Tarnyba vykdo programą „Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su gyvulių veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymo valstybinė priežiūra“. Jos įgyvendinimui 2006 metais skirta 3 610 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų, o 2007 m. - ........ tūkst..Lt. Tarnyba nuolat kontroliuoja gyvulių veislininkystės paslaugas teikiančius specialistus ir kitus atsakingus asmenis, tvarkančius veislininkystės apskaitą, veislinio prieauglio auginimą, priežiūrą, veislinių gyvulių pardavimą veislei, kompensacijų už įsigyjamus veislinius gyvulius priskaičiavimą, kontrolės asistentų darbą, vedamą gyvulių produktyvumo apskaitą. Per metus rajonų valstybiniai veislininkystės inspektoriai atliko 2051 patikrinimus. Koordinuojama prekyba veisliniais gyvuliais. Tikrinti ūkio subjektai, kaip pasiruošę laikyti aukštos veislinės vertės importuotus veislinius gyvulius. Iš 15 užsienio šalių 2006 m. įvežta veislinių gyvulių: mėsinių veislių galvijų – 959 vnt., pieno krypties – 1975 vnt., kiaulių – 137 vnt., avių – 325 vnt. ir kt. Tarnyba administruoja Specialiosios kaimo rėmimo programos valstybės pagalbos lėšas dviem gyvulių veislininkystės priemonėms. Per 2006 m. išmokėta 23,3 mln. Lt 1033 paramos gavėjams. Propaguojant veislininkystę, Tarnyba organizuoja ekspoziciją „Veisliniai gyvuliai“ tarptautinėse AgroBalt parodose, specializuotas kitas veislinių gyvulių parodos, veislinių gyvulių parodomuosius vertinimus, arklių pajėgumo išbandymus, seminarus, konferencijas. Per metus tokių priemonių arti 80, jose dalyvauja per 4000 veislininkystės sistemos dalyvių. Šiais metais Lietuvai buvo oficialiai suteiktas veislinės pieninės galvijininkystės sistemos tarptautinis pripažinimas. Tai rodo, kad šalyje veislininkystės sistemos teisinės bazės, gyvulių identifikavimo, produktyvumo kontrolės, apskaitos, duomenų kaupimo, saugojimo ir apdorojimo principai atitinka ICAR reikalavimus. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba Valstybės politiką sėklininkystės, grūdų ir jų produktų bei pašarų kokybės gerinimo srityje įgyvendina Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnyba, vykdydama augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimą, 2006 m. aprobavo 17581,05 ha sėklinių pasėlių, iš jų: 5658,95 ha žieminių javų, 5472,51 ha vasarinių javų, 252,21 ha grikių, 5367,00 ha pašarinių augalų, 632,15 ha aliejinių ir pluoštinių augalų, 16,44 ha runkelių, 3,79 ha daržovių, 178,00 ha sėklinių bulvių ir 2419181 vnt. sodo augalų dauginamosios medžiagos. Sertifikavo 34112 t augalų dauginamosios medžiagos, iš jų: 15634 t vasarinių javų, 12896 t žieminių javų, 1 t daržovių, 546 t aliejinių ir pluoštinių augalų, 2009 t pašarinių augalų, 128 t grikių, 2801 t sėklinių bulvių, 97 t runkelių sėklos ir 2215 tūkst. vnt. sodo augalų dauginamosios medžiagos.

Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - OECD) javų, daugiamečių žolių ir ankštinių, aliejinių ir pluoštinių augalų schemomis, buvo vykdomi vegetaciniai bandymai ir ištirta 520 siuntų, iš jų: 177 žieminių javų, 62 daugiamečių žolių, 281 vasarinių javų, pasėta 180 žieminių javų ir 52 daugiamečių žolių sertifikuotos sėklos siuntos vegetaciniams bandymams vykdyti. Per 2006 m. ištirti 7721 bandiniai, atlikti 19297 kokybės tyrimai, išduoti 1574 Sėklos sertifikatai, 163 Sodo augalų sodmenų sertifikatai, 80 Sėklinių bulvių sertifikatai, 77 Tarptautinės sėklų tyrimų asociacijos sertifikatai. Pareigūnai, atsakingi už dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai kontrolę patikrino 168 ūkio subjektus, tiekiančius rinkai augalų dauginamąją medžiagą ir paėmė 17 kontrolinių bandinių. Iš viso atlikta 285 tikrinimai. Pareigūnai kontroliavo 17 atestuotų augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų. Vykdant paramos teikimo augalų dauginamosios medžiagos tiekėjams ir žemės naudotojams administravimo funkciją, 2006 m. aptarnauti 3322 ūkio subjektai, parengti dokumentai ir pateikta informacija paramai gauti už 27064 t sertifikuotos sėklos ir 1302387 vnt. sertifikuotos sodo augalų dauginamosios medžiagos. Didelis dėmesys skiriamas lietuviškoms javų, bulvių, daržovių veislėms. Šalyje sukurtos javų veislės sėklininkystei skirtuose plotuose užima ženklią dalį: žieminiai kviečiai – apie 28 proc., rugiai – iki 60 proc., o daugiamečių žolių – apie 60 proc. Lietuviškos veislės populiarios ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuva iš visų ES šalių sertifikuotos augalų dauginamosios medžiagos naudoja mažiausiai – vos 12–15 proc. Šalyje gajus įprotis sėti ne sertifikuotą, bet savuose laukuose užsiaugintą javų sėklą Valstybinė augalų apsaugos tarnyba Valstybinę augalų sveikatingumo politiką, siekdama apsaugoti šalies teritoriją nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų, ligų, piktžolių įvežimo bei paplitimo, vykdo Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Valstybinę augalų apsaugos tarnybą sudaro 6 skyriai centriniame biure, 10 regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų, kurie vykdo kenksmingų organizmų paplitimo kontrolinius tyrimus žemės ūkio kultūrų pasėliuose, dalyvauja sudarant žemės ūkio kenkėjų pasireiškimo prognozes, atlieka importuojamų ir eksportuojamų augalų ir augalinių produktų kontrolę bei išduoda fitosanitarinius sertifikatus, konsultuoja augalų apsaugos priemonių naudotojus ir 8 pasienio kontrolės fitosanitarijos punktus, kurie atlieka importuojamų ir eksportuojamų augalų ir augalinių produktų pasienio kontrolę. Lietuva yra Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) narė, 1999 m. ratifikavusi Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, pagal kurią įsipareigojo rūpintis augalų sveikatingumu. Tai reiškia, kad šalis turi būti įkūrusi specialią instituciją su tam tikra struktūra, pajėgiančia įvykdyti visus tarptautinius įsipareigojimus. Tarnyba dėl ypatingai pavojingų kenkėjų ir kenksmingų organizmų turi kontroliuoti eksporto ir importo produkciją, šalies viduje privalo kontroliuoti ūkio subjektus, kurie verčiasi augalų auginimu, dauginimu, saugojimu, rūšiavimu, platinimu, pardavimu. Augalų sveikatingumo sampratai priskiriama ir pesticidų bei trąšų naudojimo, ir augalų veislių, ir vaisių bei daržovių kokybinių reikalavimų kontrolė. Kontrolės parametrai nuolat kinta, nes pasaulyje atsiranda vis naujų kenkėjų, apimančių dideles teritorijas. Šiuo metu kontroliuojamų organizmų ES sąrašuose yra daugiau negu 300 kenkėjų, iš jų 17 yra labai aktualūs ir Lietuvai. Siekiant užtikrinti valstybinės augalų apsaugos politikos vykdymą, 2006 metais Vilniuje atidaryta moderniausia ir didžiausia Baltijos šalyse Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija. Jos statybai ir visai moderniai įrangai įsigyti iš valstybės biudžeto skirta 10,8 mln.litų Laboratorijoje greitai, patikimai ir kokybiškai atliekami fitosanitariniai tyrimai, patikrinantys augalų ir augalinių produktų (gaminamų Lietuvoje, eksportuojamų ir importuojamų) sveikatingumą.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra Žemės ir maisto ūkio produktų intervencinį pirkimą administruoja Valstybinė įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Įmonė superka, sandėliuoja ir parduoda grūdus, jautieną, veršieną, kiaulieną, kvotinį cukrų, sviestą, nugriebto pieno miltelius. 2006 metais nupirkta 57 tūkst. tonų grūdų už 20,4 mln. litų (be PVM). Rinkose esant aukštesnėms kainoms negu intervencinės, greitesniam atsiskaitymui, intervencinių pirkimų mažėjimo. Ir 2007 metais planuojama intervencijai nupirkti produkcijos už 3,5 mln. litų (be PVM). Kita ne mažiau svarbi Rinkos reguliavimo agentūros veiklos sritis yra eksporto skatinimo priemonės. Parduodant supirktą žemės ūkio ir maisto produkciją buvo aktyviai ieškoma eksporto rinkų. 2006 metais eksportuota intervencijai supirktos produkcijos už 49,5 mln. litų. Eksporto plėtros srityje Rinkos reguliavimo agentūra organizuoja Lietuvos eksportuotojų dalyvavimą tarptautinėse parodose, mugėse ir prekybinėse misijose, plėtoja specializuotą žemės ūkio ir maisto produktų internetinį projektą „Virtuali Mugė“ (www.litfood-fair.com), kaupia, analizuoja ir platina informaciją apie prekybos sąlygas ir galimybes Lietuvos ir pasaulinėje rinkoje, konsultuoja Lietuvos įmones, rengia, leidžia ir platina informacinius - reklaminius lankstinukus, žurnalus bei katalogus apie Lietuvos žemės ūkio sektorių ir maisto ūkį. Europos Sąjungos intervenciniuose sandėliuose esantys produktai yra ne tik parduodami, bet ir panaudojami labiausiai nepasiturinčių asmenų Bendrijoje rėmimo programai. Lietuva šioje programoje dalyvauja nuo praėjusių metų. Šią programą administruoja Rinkos reguliavimo agentūra. 2006 metų programos vykdymui Europos Komisija Lietuvai skyrė 16 tūkst. t kviečių ir 5 tūkst. t ryžių, kurių bendra vertė – 8,6 mln. Lt. Iš šių produktų buvo pagaminti 5,2 tūkst. t miltų, 1,5 tūkst. t makaronų ir 2,3 tūkst. t ryžių kruopų. Šie produktai per metus buvo paskirstyti beveik 240 tūkst. Lietuvos gyventojų. 2007 metų programai vykdyti Europos Komisija Lietuvai skyrė 10 tūkst. t kviečių, 2 tūkst. t miežių, 5 tūkst. t kviečių mainais į ryžių produktus ir 2,76 tūkst. t cukraus. Skirtų produktų bendra vertė – 11,3 mln. Lt. Iš šių produktų pagaminta 605 t miltų, 320 t miltų mišinių blynams, 210 t miltų mišinių keksams, 550 t makaronų, 92 t sausų pusryčių, 239,5 t perlinių kruopų košės su kiauliena, 475 t ryžių kruopų košės su vištiena, 312,6 t ryžių kruopų ir 1656 t fasuoto cukraus. Visi šie produktai skiriami beveik 340 tūkst. nepasiturinčių gyventojų. Administruodama intervencinį žemės ūkio ir maisto produktų pirkimą Rinkos reguliavimo agentūra dalyvauja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus lėšų administravime. Rinkos reguliavimo agentūra yra atsakinga už grūdų, sviesto, nugriebto pieno miltelių, jautienos, kiaulienos, cukraus intervencinį pirkimą, sūrių, sviesto, nugriebto pieno miltelių, jautienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, žuvininkystės produktų privatų saugojimą, paramos schemas: paramą už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą, koncentruotą sviestą, paramą už kazeino ir kazeinatų gamybą iš nugriebto pieno, paramą už pašarams skirtą naudoti nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, paramą už intervencinio sviesto pardavimą sumažintomis kainomis koncentruoto sviesto pavidalu, paramą už koncentruoto sviesto pardavimą tiesioginiam vartotojui Europos Sąjungoje, paramą už pelno nesiekiančių institucijų ir organizacijų perkamą sviestą, paramą už cukraus naudojimą chemijos pramonėje, paramą už cukraus panaudojimą pašarams gaminti, paramą perdirbtų vaisių ir daržovių gamybai, paramą už nepateiktus į rinką šviežius vaisius ir daržoves, paramą už žuvininkystės produktų pašalinimą iš rinkos, paramą už žuvininkystės produktų perkėlimą, paramą už savarankišką žuvininkystės produktų pašalinimą iš rinkos ir perkėlimą, paramą už pieno ir pieno produktų suvartojimą švietimo ir mokslo įstaigose, paramą Europos Sąjungos žemės ūkio produktų suvartojimo skatinimui trečiosiose šalyse, paramą už žemės ūkio produktams skirtus informavimo išskatinimo veiksmus vidaus rinkoje ir paramą dėl maisto iš intervencinių atsargų tiekimui labiausiai nepasiturintiems asmenims skirstyti.

Ne mažiau svarbios yra ir kitos Rinkos reguliavimo agentūros administruojamos priemonės – programa „Pienas vaikams“, parama už sviesto pardavimą sumažinta kaina pelno nesiekiančioms organizacijoms, sviesto panaudojimą ledų, konditerijos gaminių ir kitų maisto produktų gamyboje, kazeino ir kazeinatų gamybą iš nugriebto pieno, parama Europos Sąjungos žemės ūkio produktų suvartojimo skatinimui trečiosiose šalyse, parama sūrių privačiam saugojimui ar krakmolo panaudojimui tam tikrų produktų gamyboje. 2006 m. už sviestą ir grietinėlę panaudotus maisto produktų ir valgomųjų ledų gamyboje išmokėta 629,9 tūkst. litų paramos lėšų iš ES biudžeto. 2007 metais už sviestą ir grietinėlę panaudotus maisto produktų ir valgomųjų ledų gamyboje numatoma išmokėti apie 300 tūkst. litų paramos lėšų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Lietuvoje integruotą administravimo ir kontrolės sistemą įgyvendina valstybinė įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Jo veikla orientuota į racionalų žemės ūkio informacinių išteklių tvarkymą, užtikrinant sistemos efektyvumą, saugumą ir nepertraukiamumą pagal ES ir nacionalinius standartus. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, įgyvendindamas žemės ūkio informacinę sistemą, projektuoja, diegia ir tobulina 16 Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities informacinių sistemų duomenų bazių, kurių apimtis 2007 m. sausio 1 d. siekė 1273 GB ir nuolat didėja - 2005–2007 metų laikotarpiu duomenų bazių apimtis padidėjo beveik 4,6 karto.

Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities regsitrų objektų skaičiaus dinamika 2005 - 2010 m.

76543 85924 94206107053 181238

1.600.0001.600.000 1.500.000

331300 3362003204000

500000

1000000

1500000

2000000

2500000

2005 2006 2007Gyvulių registrasLietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras (Traktorių registras)Ūkininkų ūkių registras (Ūkininkų registras)Žemės ūkio ir kaimo verslo registras (Valdų registras)

Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) įgyvendinama trijų pagrindinių registrų – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro, Gyvulių registro ir Žemės sklypų registro – pagrindu. Žemės ūkio ir kaimo verslo registro tikslas - užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimą. Jame sukaupta informacija remiamasi, skiriant visas ES teisės aktuose numatytas paramos rūšis. Iki 2007 m. šiame registre įregistruota 336,1 tūkst. žemės ūkio valdų. Registre sukaupti bei atnaujinti duomenys leidžia patikimiau administruoti ne tik tiesiogines išmokas už gyvulius ir pasėlius, bet ir paramą struktūrinei plėtrai, agrarinei aplinkosaugai ir kitas paramos rūšis.

Gyvulių registro tikslas – užtikrinti tikslią šalyje laikomų ir įvežamų gyvulių, jų laikymo vietų apskaitą, kuri atitiktų gyvulių infekcinių ligų kontrolės prevenciją pagal tarptautinius reikalavimus. Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazėje saugoma informacija apie gyvulių veislių genofondą, kaupiami kiekvieno gyvulio produktyvumo, kilmės, prieauglio, sėklinimo/kergimo, būklės pasikeitimo ir eksterjero linijinio įvertinimo duomenys bei galvijų veislinės vertės pagal produktyvumo požymius rezultatai. 2007 m. gegužės 1 dieną centre buvo apdorojami 44 rajonų, 15064 privataus ūkio, 148 žemės ūkio bendrovių, 207890 karvių bei 133154 telyčių duomenys. Lietuvos veislinių arklių informacinės sistemos duomenų bazėje kaupiami duomenys apie Lietuvoje veisiamų veislinių arklių kilmę, sėklinimus/kergimus, būklės pasikeitimus bei įvertinimus. Šiuo metu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazėje yra sukaupti 34000 veislinių arklių duomenys. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nuo 2004 metų vykdo žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos diegimo darbus. Žemės sklypų tapatybės nustatymo sistema remiasi GIS (geografinės informacinės sistemos) technologijų diegimu bei skaitmeninių ir analoginių žemėlapių, reikalingų pasėlių laukų geografinės vietos nustatymui, panaudojimu. Šiuo metu turimas kartografinis pagrindas pasėlių geografinės vietos nustatymui, t.y. ortofotografiniai žemėlapiai atitinka Europos Komisijos keliamus tikslumo reikalavimus kartografinei medžiagai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kasmet rengia ir spausdina A3 formato žemės blokų žemėlapių fragmentus ir juos perduoda savivaldybių žemės ūkio skyriams. Šiuose žemėlapių fragmentuose žemės ūkio subjektai deklaruodami pasėlius įbraižo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukus. Tik nedaugelyje šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, projektuojant bei diegiant Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemą (ŽŪMPRIS), buvo suderinti šalies vidaus ir Europos statistikos institucijų poreikiai. ŽŪMPRIS kaupiama išsami ir patikima informacija apie visus rinkodaros lygmenis: žaliavos gamybą ir supirkimą, perdirbamąją pramonę, didmeninę prekybą, importą, eksportą ir mažmeninę prekybą – puiki priemonė rinkos skaidrumui užtikrinti. Žemės ūkio informacijos ir verslo centras dalyvauja pieno kvotų administravime. Šiemet centras sukūrė ir įdiegė Pieno kvotų sistemą, kas padės vykdyti pieno kvotų prekybą elektroninio aukciono būdu. Centrui patikėtas ir Ūkininkų ūkių registras, kuriame registruojami ūkininkų ūkiai, renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi, naudojami duomenis apie ūkininkų vykdomą žemės ūkio veiklą, turimos ir naudojamos žemės teisinį pagrindą, plotus, žemės našumo balą, kadastrinius duomenis. Iki 2007 sausio 1 d. šiame registre įregistruota 94 tūkst. veikiančių ūkininkų ūkių. 2006 m. pradėjo tvarkyti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą. 2007 m. sausio 1 d. šiame registre buvo užregistruota 174194 objektai. Didėjant tvarkomų žemės ūkio informacinių sistemų duomenų bazių skaičiui, auga ir jų vartotojų skaičius. 2005 – 2007 metų laikotarpį jų skaičius išaugo 76 proc. nuo 5842 vartotojų (2005 m.) iki 10287 (2007 m.). Pagrindiniai kaupiamos, sisteminamos ir nuolat atnaujinamos žemės ūkio informacijos vartotojai yra žemdirbiai, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, daugelis kitų valstybės institucijų, Žemės ūkio rūmai, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, mokslo ir mokymo įstaigos ir kiti ūkio subjektai.

Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities registrų ir informacinių sistemų vartotojų skaičius 2005 – 2007 metais, vnt.

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2005 2006 2007

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema

Geografinės informacinės sistemos

Gyvulių registras

Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras (Traktorių registras)

Ūkininkų ūkių registras (Ūkininkų registras)

Žemės ūkio ir kaimo verslo registras (Valdų registras)

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ tikslas – skatinti ekonominę žemės ūkio plėtrą, sudarant galimybes visiems ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, gauti banko paskolą. Fondas teikia garantijas už investicinius ir apyvartinėms lėšoms papildyti skirtus kreditus, suteiktus ne tik žemdirbiams, perdirbėjams, bet ir visiems kaimo vietovėse dirbantiems smulkiems ir vidutiniams verslininkams, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. 2006 metai bendrovei buvo sėkmingi. Lyginant su 2005 m. daugiau nei trečdaliu išaugo kredito įstaigoms suteiktų garantijų skaičius ir suma. 2006 m. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 237 mln. litų kreditų suteikė 462 garantijas. Už Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteiktus 39 mln. litų kreditų suteiktos dvi garantijos. 85 proc. suteiktų kredito garantijų yra ilgalaikės, iš jų 40 proc. su ES struktūrinių fondų parama. Skolintos lėšos leido modernizuoti gamybą, atnaujinti žemės ūkio techniką, plėsti verslą, kurti alternatyvius verslus kaime bei didinti kaimo gyventojų užimtumą. 2006 metais įgyvendinant projektus, kuriems suteikta kredito garantija, sukurtos 927 darbo vietos kaimo vietovėse. 2007-ieji – Žemės ūkio paskolų garantijų fondo jubiliejiniai metai. Rudenį bendrovė švęs savo veiklos dešimtmetį. Nuo veiklos pradžios Žemės ūkio paskolų garantijų fondas iki 2007 metų liepos 1 dienos už kredito įstaigų išduotus kreditus jau suteikė 1563 mln. litų garantijų. 2007 metams Žemės ūkio paskolų garantijų fondui 2007 metams nustatė 405 mln. litų valstybės garantijų limitą. Tai 45 mln. litų didesnis negu 2006 m. Per pirmąjį šių metų pusmetį kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms išduotus 116,6 mln. Lt kreditų suteikė 292 garantijas už 68,4 mln. Lt. Tai trečdaliu garantijų daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Daugiausia garantijų suteikta už ūkininkų ūkių imamus ilgalaikius kreditus. Jiems kredito įstaigos – bankai bei kredito unijos – išdavė 67,3 mln. Lt kreditų, suteikta 41,5 mln. Lt garantijų. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai su garantija suteikta 9 mln. Lt kreditų. Fondo teikiama paslauga naudojosi žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai, smulkios įmonės kaime bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės. Fondo garantijos kredito įstaigoms teikiamos ne tik tradiciniam žemės ūkiui plėtoti, bet ir alternatyviems verslams kaime kurti bei modernizuoti.

Alternatyviems verslams (kaimo turizmui, miškininkystei, paslaugų teikimui) plėtoti per pusę metų suteikta daugiau kaip 16 mln. Lt garantijų. Žemdirbiai bei kaimo verslininkai šiemet aktyviai naudojosi vidutinės trukmės kreditais, skirtais apyvartinėms lėšoms papildyti. Per pirmąjį 2006 m. pusmetį suteiktos 34 garantijos, šiemet – 53 garantijos. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms sudaro palankesnes sąlygas pasinaudoti skolintomis kredito įstaigų lėšomis. ES ir nacionalinio biudžeto finansinė parama kaimui taip pat pareikalavo nemažai skolintų lėšų. Kreditų rinką skatina ir žemės rinkos aktyvėjimas. Šiais metais 41 žemės ūkio subjektui, pirkusiam žemės ūkio paskirties žemę, buvo išduota 11 mln. Lt kreditų su garantija. Savivaldos atstovai – Žemės ūkio rūmai Tai ne politinė žemdirbių savivaldos organizacija, siekianti atstovauti bendriems visų kaimo gyventojų interesams nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. 2006 metais Žemės ūkio rūmai atšventė 80-metį. Rūmai vykdo valstybės deleguotas funkcijas ir yra įstatymiškai įteisinti kaip pagrindiniai valdžios institucijų socialiniai-ekonominiai partneriai formuojant bendrą kaimo gyventojų poziciją žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos klausimais bei įgyvendinant ją šalyje. Šiuo metu Rūmai vienija 90 organizacijų, dalyvaujančių ekonominiame ir socialiniame kaimo gyvenime. Tai augalininkystės, gyvulininkystės, rajonų žemdirbių asocijuotos struktūros, profesinės ir kultūrinės organizacijos. Dabartiniai vadovai: pirmininkas – Bronius Markauskas, vicepirmininkas – Pranas Žymančius, direktorius – Remigijus Urbonas ir garbės pirmininkas – prof. Antanas Stancevičius. Iš viso Rūmuose dirba per 100 darbuotojų, dalis jų – savivaldos organizatoriais rajonuose. Viena iš pagrindinių Rūmų veiklos sričių – kaimo žmonių interesų atstovavimas valdžios institucijose. Kita nemažiau svarbi veiklos sritis – žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimas. Rūmai vykdo konsultacinę veiklą – organizuoja mokymus, seminarus, teikia individualias konsultacijas žemdirbiams ir kaimo gyventojams apie gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimo galimybes, žemės ūkiui alternatyvios veiklos plėtrą ir papildomų darbo vietų kūrimą kaime, pelningo ūkininkavimo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse galimybes, kooperacijos žemės ūkyje plėtrą, žemdirbių savivaldos ir kaimo bendruomenių plėtrą bei kitą vietinę iniciatyvą, ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą ir kitomis temomis. Taip pat Rūmai rūpinasi kooperacijos plėtra, profesiniu mokymu bei tęstiniu žemdirbių mokymu. 2006-aisias Rūmuose buvo įsteigtas Kooperacijos plėtros koordinavimo centras. Nuo šių metų Rūmai išduoda Žaliuosius diplomus ūkininkams. Tai dokumentas, suteikiantis teisę ūkininkams priimti moksleivius ir studentus praktiniam mokymui į savo ūkį. Žemdirbių ir kaimo žmonių interesams atstovaujama ir tarptautiniu lygmeniu – plėtojami tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiaujama su kitų šalių žemdirbių organizacijomis. Rūmai yra tarptautinių skėtinių organizacijų COPA (Committee of Professional Agricultural Organisations in the European Union) –COGECA (General Confederation of Agricultural Co-operation in the European Union) nariai ir Baltijos šalių žemės ūkio organizacijų tarybos nariai. Žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2007 m. sausio 1 dieną žemės ūkio paskirties žemė užėmė 3 954,6 tūkst. ha, iš jos žemės ūkio naudmenos - 3 365 tūkst. ha. Iš to ploto 2 877,1 tūkst. ha – ariama žemė, 43,2 tūkst. ha užima sodai ir uogynai ir 444,7 tūkst. ha – pievos ir natūralios ganyklos. Privati žemė užima 2 876,2 tūkst. ha, iš jos žemės ūkio naudmenos – 2 533,8 tūkst. ha.

Didžioji privačios žemės dalis priklauso fiziniams asmenims – 2 782,3 tūkst.ha (žemės ūkio naudmenų 2 444,6 tūkst. ha), ir 79,9 tūkst. ha, iš to ploto 73,4 tūkst. ha sudaro žemės ūkio naudmenos– juridiniams asmenims. 14 tūkst. ha priklauso sodininkų bendrijų nariams. Valstybinė žemė šių metų pradžioje užėmė 1 078,2 tūkst. ha. Iš jos 831,1 tūkst. ha – žemės ūkio naudmenos. 317 tūkst. ha valstybinės žemės nuomojasi fiziniai asmenys, 100,4 tūkst. ha – bendrovės, 223,7 tūkst. ha naudojama kaip asmeninio ūkio žemė. Miškai užima 2 115,2 tūkst. ha Žemės reforma ir konsolidacija Iki 2007 metų liepos 1 dienos nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius Lietuvoje buvo atkurtos 95,91 proc. pareiškusiųjų norą šį nekilnojamąjį turtą atgauti kaimo vietovėse.

Duomenys apie nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą kaimo vietovėje iki 2007 m. liepos 1 d.

Apskričių, rajonų pavadinimas

Pateikti piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius

Atkurtos piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius

Skaičius Plotas ha Skaičius Plotas ha Procentai Alytaus apskr. 67557 320048 63204 313559 98,07 Alytaus r. 23298 104781 22271 103170 98,46 Lazdijų r. 17757 80740 17068 78921 97,75 Varėnos r. 21139 110017 19022 108565 98,68 Druskininkų sav. 5363 24510 4843 23229 94,77 Kauno apskr. 100827 504415 101143 496927 97,73 Jonavos r. 10228 50690 11183 50585 97,18 Kaišiadorių r. 14892 67538 16363 66602 97,88 Kauno r. 23760 92935 21157 87242 93,80 Kėdainių r. 19246 112122 17629 111456 98,64 Prienų r. 12175 57602 14322 58619 99,28 Birštono sav. 1449 6309 1790 6203 98,37 Raseinių r. 18157 114539 17801 113848 99,40 Klaipėdos apskr. 50258 270147 52735 263435 97,34 Klaipėdos r. 14965 76906 13942 72454 94,21 Kretingos r. 14004 70358 14987 69642 98,98 Skuodo r. 11516 71705 13590 71452 98,97 Šilutės r. 9773 51178 10216 49887 97,48 Marijampolės apskr... 48114 267697 47636 266415 99,52 Šakių r. 16443 96494 16314 96207 99,70 Vilkaviškio r. 14125 82657 14017 82300 99,57 Marijampolės sav. 9275 47793 9196 47619 99,64 Kalvarijos sav. 4943 26622 4850 26317 98,85 Kazlų Rūdos sav. 3328 14131 3259 13972 99,87 Panevėžio apskr.. 93374 572830 97517 567446 99,14 Biržų r. 17889 111806 17139 110011 98,39 Kupiškio r. 12131 76034 12899 75509 99,31 Panevėžio r. 27794 167752 27710 167042 99,58 Pasvalio r. 13609 93943 18316 92922 99,42 Rokiškio r. 21951 123295 21453 121962 98,92 Šiaulių apskr.. 83434 580749 86841 568357 97,88 Akmenės r. 6416 51022 7239 50659 99,40 Joniškio r. 10537 83023 10555 82252 99,04 Kelmės r. 17209 119918 17647 116661 96,92 Pakruojo r. 13800 97265 14739 96601 99,30 Radviliškio r. 17504 111625 17304 106811 97,93 Šiaulių r. 17968 117896 19357 115373 96,17 Tauragės apskr.. 41873 288173 44919 285654 98,88 Jurbarko r. 12399 100166 12305 99430 99,27 Šilalės r. 11907 75270 11121 72130 95,84 Tauragės r. 9543 55260 9386 54484 98,74 Pagėgių sav. 1564 10065 1427 9290 92,30

Telšių apskr... 41844 288048 44866 285831 98,86 Mažeikių r. 11099 84153 13190 82485 98,02 Plungės r. 12581 73860 12334 73130 99,01 Rietavo sav. 5139 34315 5029 33811 98,53 Telšių r. 13054 95845 14366 96228 99,67 Utenos apskr. 86805 470602 80797 427572 90,87 Anykščių r. 21019 130782 22414 122936 94,00 Ignalinos r. 16507 73685 13058 58948 80,00 Molėtų r. 17121 89716 15545 80537 89,77 Utenos r. 19483 96075 16843 88538 92,16 Zarasų r. 12572 79705 12882 76223 95,64 Visagino sav. 103 639 55 390 66,35 Vilniaus apskr. 108486 478168 93163 409821 85,71 Elektrėnų sav. 10484 35444 9225 32186 90,81 Šalčininkų r. 12703 57066 11655 49193 86,20 Širvintų r. 9689 56563 10700 53284 94,20 Švenčionių r. 9152 49252 8710 48062 97,58 Trakų r. 15038 64066 11359 52199 81,48 Ukmergės r. 17118 87638 18295 86581 98,79 Vilniaus r. 32315 123901 21142 84979 68,59 Kitas labai svarbus žemės tvarkymo etapas – žemės konsolidavimas. Paskaičiuota, kad vien konsoliduojant žemę, dėl sumažėjusio atstumo nuo ūkio centro iki dirbamos žemės ploto ir pagerėjusios sklypo formos, išlaidos gamybai galėtų sumažėti apie 10 proc. Žymiai padidėtų ir į vieną vietą sutelktos žemės vertė. Šiuo metu vykdoma 14 žemės konsolidavimo projektų Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse. Visi jie finansuojami iš ES ir Lietuvos valstybės biudžeto pagal BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“. Žemės konsolidavimo projektai rengiami tose kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose jau užbaigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimas ir kur pertvarkyti sklypus ne mažesniame kaip 100 ha pageidauja ne mažiau kaip penki žemės savininkai. Žemės konsolidavimo projektams Lietuvoje rengti 2005-2007 metams numatyti 7 mln. 683 tūkst. litų. Maksimali vienam projektui skiriama suma – 1 mln. 726 tūkst. 400 litų. Melioracija Šalyje nusausinta beveik 3 mln. ha žemių, iš jų 2,5 mln. hs – drenažu. Bendra melioracijos statinių vertė – 7,6 mlrd.litų. Tokiam turtui prižiūrėti reikalingos didelės lėšos ir kvalifikuoti specialistai, kurių skaičius iki 2005 metų buvo nepateisinamai sumažintas. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva 2006 metais savivaldybėse įsteigti papildomi melioracijos specialistų etatai, darbuotojai aprūpinti transporto priemonėmis. Nuo 2006 metų didinamas ir finansavimas melioracijos statinių priežiūrai ir remontui. 2004-2006 metais į šią sritį buvo investuoti 157,5mln.litų valstybės biudžeto lėšų. 2007 metais melioracijai skirta 70,3 mln.litų arba 64 proc. lėšų, numatytų pagal 2006-2008 metų programą. Metinis melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 120 mln.litų. Visi smulkesni melioracijos statiniai yra privatūs. Atsižvelgdama į žemės savininkų pajamas valstybė nuo 2006 metų pradėjo teikti paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statiniams ir drenažo sistemoms remontuoti iš nacionalinio biudžeto. Paramos dydis - 85 proc. visų pagal projektą atliktų darbų sumos. Tokiai paramai šių metų biudžete numatyta 5 mln. litų. Melioracijos sistemoms tvarkyti naudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. 2004-2006 metais kaimo gyvenviečių bendro naudojimo sausinimo sistemų bei hidrotechnikos statinių būklei gerinti patvirtinti 36 projektai, o jų įgyvendinimui skirti 55 mln. litų. Tačiau ši suma netenkina savivaldybių ir kaimo bendruomenių poreikių žemės ūkio vandentvarkai. Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta remti drenažo sistemų ir jų hidrotechnikos statinių, tvenkinių užtvankų ir polderių atnaujinimą.

Žemės ūkis Augalininkystė Ši žemės ir maisto ūkio produkcijos gamybos sritis buvo ir yra pagrindinė šalies kaimo veikla. 1990 metais pasėliai užėmė 2213,9 tūkst.ha, o tai sudarė beveik 60 proc., 1999 metais – apie 43 proc., o 2006 metais pasėliams teko apie 45 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Iš augalininkystės šalies ūkininkai 1999 metais gavo 2989,8 mln.Lt, 2005 m. - 2571,8 mln. Lt, 2006 m. - 2279,3 mln.Lt. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, 2006 m. augalininkystės produkcijos apimtys sumažėjo 18,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, pagrindinių žemės ūkio augalų derlius dėl nepalankių metereologinių sąlygų 2006 m. palyginti su 2005 m. sumažėjo: grūdų – 34 proc., bulvių – 49, lauko daržovių – 46, rapsų – 16, cukrinių runkelių – 10 proc. Ypač nepalankūs metai buvo žieminių javų augintojams. Dėl šalnos padarytos žalos 13 proc. sumažėjo pasėlių plotai, 35 proc. derlingumas, 44 proc. bendras derlius. Nors vasarinių javų plotai padidėjo 12 proc., ankštinių augalų – 20 proc., dėl gerokai mažesnio gauto derlingumo (atitinkamai 31 proc. ir 51 proc.), bendras minėtų augalų derlius sumažėjo 23 ir 41 proc.. Cukrinių runkelių derlius sumažėjo 10 procentų dėl 12 proc. sumažėjusių plotų, tačiau jų derlingumas padidėjo 2 proc. Rapsų derliaus mažėjimą lėmė derlingumo sumažėjimas 39 proc., nors pasėta jų buvo 38 proc. daugiau. Sumažėjo ir bulvių derlius, nes jomis buvo apsodintas 22 proc. mažesnis plotas, o derlingumas krito 35 proc. Lauko daržovių derliaus mažėjimą lėmė 28 proc. sumažėjęs derlingumas ir 25 proc. – plotas. Nuostoliams kompensuoti 2007 metais ūkininkams iš nacionalinio biudžeto buvo išmokėta 130 mln.litų kompensacija. 2006 metais ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai sudarė 77 proc. bendro grūdų kiekio, 66 proc. cukrinių runkelių, 70 proc. rapsų, 98 proc. bulvių, 97 proc. lauko daržovių (2005 m. – 99 proc.). Didesnis žemės ūkio augalų derlingumas buvo: grūdinių – Marijampolės apskrityje – 2,5 tonos iš hektaro, Šiaulių – 2,3, Kauno – 2,2; cukrinių runkelių – Marijampolės apskrityje – 43,8 tonos iš hektaro, Kauno – 38,7, Alytaus – 38,0; rapsų – Tauragės apskrityje – 2,2 tonos iš hektaro, Šiaulių – 2,0, Kauno, Telšių – 1,7; bulvių – Marijampolės apskrityje – 11,0 tonų iš hektaro, Panevėžio – 10,5, Kauno – 9,7, Šiaulių apskrityje – 8,1 tonos iš hektaro. Pagal 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentą augalininkystės sektoriui buvo suteikta .... mln. litų parama. Didžiausia parama teko ( grūdų augintojams, daržininkams ar kitiems?)...... Pasėliai tūkst. ha

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Visi pasėliai 1557,1 1465,3 1446,11370,71430,51749,61752,8Javai 979,6 935,9 918,0 864,6 878,5 956,1 962,9 Ankštiniai augalai grūdams

39,8 36,7 36,2 21,6 30,5 35,8 43,0

Linai 8,6 10,2 9,5 9,4 5,8 4,3 2,2 Rapsai 55,5 50,7 60,0 66,6 100,6 109,4 150,8 Cukriniai runkeliai 27,7 26,5 29,2 25,6 23,3 21,0 18,5

Bulvės 109,3 102,5 99,2 93,6 79,3 74,0 57,8 Lauko daržovės 21,9 21,1 20,7 27,1 20,4 20,7 15,5

Pašariniai šakniavaisiai, įskaitant cukrinius runkelius pašarui

39,1 37,3 36,0 25,8 13,7 12,5 7,7

Pasėliai, derlius ir derlingumas pagal ūkių kategorijas

2006 m. 2005 m. visi

ūkiai ūkininkų ir šeimos ūkiai

žemės ūkio bendrovės ir įmonės

visi ūkiai

ūkininkų ir šeimos ūkiai

žemės ūkio bendrovės ir įmonės

Grūdiniai augalai, iš viso Plotas, tūkst. ha 1005,9 817,1 188,8 991,9 807,4 184,5 Derlius, tūkst. tonų 1892,6 1448,6 444,0 2870,0 2215,8 654,2 Derlingumas, 100 kg/ha 18,8 17,7 23,5 28,9 27,4 35,4Žieminiai javai Plotas, tūkst. ha 366,0 277,1 88,9 421,3 324,2 97,1 Derlius, tūkst. tonų 821,9 584,7 237,2 1458,1 1056,1 402,0 Derlingumas, 100 kg/ha 22,5 21,1 26,7 34,6 32,6 41,4Vasariniai javai Plotas, tūkst. ha 596,9 503,5 93,4 534,8 453,2 81,6 Derlius, tūkst. tonų 1035,8 834,6 201,2 1353,0 1111,1 241,9 Derlingumas, 100 kg/ha 17,4 16,6 21,5 25,3 24,5 29,6 Ankštiniai augalai Plotas, tūkst. ha 43,0 36,5 6,5 35,8 30,0 5,8 Derlius, tūkst. tonų 34,9 29,3 5,6 58,9 48,6 10,3 Derlingumas, 100 kg/ha 8,1 8,0 8,6 16,4 16,2 17,9Cukriniai runkeliai Plotas, tūkst. ha 18,5 11,5 7,0 21,0 13,1 7,9 Derlius, tūkst. tonų 717,1 471,9 245,2 798,5 515,3 283,2 Derlingumas, 100 kg/ha 388 411 350 381 393 360Rapsai Plotas, tūkst. ha 150,8 108,7 42,1 109,4 78,0 31,4 Derlius, tūkst. tonų 169,6 119,2 50,4 201,2 137,1 64,1 Derlingumas, 100 kg/ha 11,2 11,0 12,0 18,4 17,6 20,4Bulvės Plotas, tūkst. ha 57,8 57,2 0,6 74,0 73,4 0,6 Derlius, tūkst. tonų 457,1 449,5 7,6 894,7 885,2 9,5 Derlingumas, 100 kg/ha 79 79 123 121 121 159Daržovės (lauko) Plotas, tūkst. ha 15,5 15,2 0,3 20,7 20,5 0,2 Derlius, tūkst. tonų 178,7 173,1 5,6 333,3 328,8 4,5 Derlingumas, 100 kg/ha 116 114 216 161 160 264

Grūdai Pagrindinės Lietuvoje auginamos grūdinės kultūros – kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai, avižos, javų mišiniai, grikiai. Grūdinėms kultūroms vidutiniškai skiriama apie 900 tūkst. ha žemės. Per pastaruosius trejus metus bendras derlius siekdavo beveik 3 mln. tonų, tačiau 2006 metais derlius sumažėjo beveik milijonu tonu.

Grūdinių kultūrų plotai ir derlius

(tūkst.ha ir tūkst..t.) 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Plotas Derlius Plotas Derlius Plotas Derlius Plotas Derlius Plotas Derlius Plotas DerliusKviečiai 352,2 1076,3 335,1 1217,6 336,5 1204,1 355,1 1430,2 369,5 1379,4 343,8 809,8 Miežiai 335,5 776,2 365,0 871,1 308,3 899,8 292,5 859,8 349,4 948,3 383,4 743,8 Rugiai 111,3 231,1 74,6 170,2 59,8 147,1 55,5 140,6 50,9 108,3 51,1 90,0 Kvietrugiai 60,6 143,8 56,0 145,3 78,5 214,2 83,9 263,4 75,2 201,1 65,3 110,4 Avižos 47,9 84,3 55,0 97,5 48,2 114,5 52,8 117,7 59,6 114,1 59,3 62,8 Javų mišiniai

11,1 19,8 12,4 18,5 14,3 28,6 15,2 31,6 21,3 39,0 26,4 27,0

Grikiai 16,9 12,7 17,0 10,6 16,3 14,7 22,0 13,0 28,4 15,7 31,3 8,9 Iš viso 935,9 2345,3 918,0 2539,1 864,6 2631,8 878,5 2859,4 956,1 2811,1 962,9 1857,8 Statistikos departamento duomenimis, pernai supirkta 1162,2 tūkst. tonų grūdų. Grūdinių kultūrų daugiausia auginama Kėdainių, Pakruojo, Pasvalio, Joniškio, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių rajonų savivaldybėsė. Bulvės 2006 metais šalies ūkininkai augino 57,8 tūkst. ha bulvių. Tai gerokai mažiau, negu buvo bulvių auginama prieš Lietuvai tampant ES nare. Pavyzdžiui, 2001 metais šalies ūkininkai bulves augino 102,5 tūkst. ha, o 2004 m. – 79,3 ha. Pernai iš hektaro vidutiniškai prikasta po 0,79 tonas bulvių. Pernai šalyje buvo užauginta 457,1 tūkst. tonų bulvių. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais buvo supirkta 14,1 tūkst. tonų bulvių. Bulvininkystės plėtra siejasi su išsiderėta bulvių krakmolo kvota – 1 211 tonų per metus. Už bulvių plotą, kuriame išauginamos ne mažesnio kaip 13 proc. krakmolingumo krakmolinės bulvės, ūkininkams nuo 2007 mokama .... Lt papildoma tiesioginė išmoka. Pagrindiniai bulvių augintojai Vilniaus, Šalčininkų, Šilutės, Panevėžio, Šilalės, Alytaus rajonų savivaldybių ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Daržovės Lietuvoje plėtojama lauko ir šiltnaminė daržininkystė. Pagrindinės lauko daržovės: kopūstai, morkos, raudonieji burokėliai, žiediniai kopūstai, juodieji ridikai, svogūnai, česnakai. Šiltnamiuose auginami pomidorai, agurkai, saldieji pipirai, porai, svogūnų laiškai, salos, ridikėliai ir kitos daržovės. 2006 metais lauko daržovių buvo auginama 15,5 tūkst. ha. Iš šio ploto gauta 225,5 tūkst. tonų derliaus. 2007 metais padidėjo šiltnamiuose išaugintų daržovių supirkimas. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse balandžio mėnesį, palyginus su kovu, agurkų supirkta 1,6 karto daugiau (1 565 tonos), svogūnų laiškų - 1,64 karto, (51,4 tonos), krapų - 1,77 karto (1,6 tonos), salotų - 8,18 proc. (37 tonos). 2006 metais šalyje buvo supirkta 40,6 tūkst.tonų daržovių. Rinkos informacinės sistemos duomenimis, palyginus su 2006 metų atitinkamu laikotarpiu, agurkų buvo supirkta 11,15 proc., svogūnų laiškų - 8,0 proc., salotų - 1,77 proc. daugiau. Pievagrybių supirkimas balandžio mėnesį padidėjo 4,0 proc. - iki 93,7 tonos ir buvo 5,5 proc. didesnis negu 2006 metų atitinkamu laikotarpiu. Daugiausia daržovių užaugina Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio, Kauno rajonų savivaldybių ūkininkai. Energetiniai augalai Lietuviai vis labiau susidomi energetiniais augalais, kurie kaip žaliava naudojama biokurui gaminti. Tai rapsai, gluosniai, karklai, tuopos, drebulės, baltalksniai. Kol kas patys populiariausi – rapsai. Jei 2001 metais jais buvo apsėta beveik 64,8 tūkst. ha laukų, pernai jiems buvo skirta 150,8 tūkst. ha.

Šiemet už energetinių augalų hektarą mokama 45 eurų (154 Lt) parama. Norintiems gauti šią paramą, užteko kartu su paraiška tiesioginėms išmokoms gauti pateikti reikalingus duomenis apie auginamus energetinius augalus. Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, šiemet prašymus paramai už energetinius augalus gauti pateikė 2323 ūkininkų. Jų deklaruotas energetinių augalų bendras plotas – 150,457 tūkst. ha. Prašoma paramos suma - .... Lt. Prognozuojama, kad dėl biodyzelino gamybos plėtros 2007–2012 m. rapsų plotai šalyje turėtų išaugti nuo 150 iki 350 tūkst. ha ir visų pasėlių struktūroje jie sudarys iki 20 proc. Jau kitais metais šalyje planuojama pagaminti apie 190 tūkst. t biodyzelino ir iki 200 tūkst. t bioetanolio. Norint patenkinti augančius perdirbimo pramonės poreikius, jau 2008 m. turėtų būti kuliama per 500 tūkst. tonų rapsų sėklų. 2006 m. prikulta tik 169,6 tūkst. t. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais buvo supirkta 136,5 tūkst. tonų rapsų. Energetinių augalų daugiausia auginama Joniškio, Šakių, Šiaulių, Kėdainių, Pakuojo, Pasvalio, Vilkaviškio, Panevėžio, Radviliškio rajonų savivaldybėse. Cukriniai runkeliai Cukriniams runkeliams skirtas plotas palaipsniui mažėja. Jei 2001 metais šiai kultūrai šalies ūkiai skyrė 26,5 tūkst. ha, 2004 m. – 23,3 tūkst. ha, 2005 m. – 21,0 tūkst. ha, 2006 m. – 18,5 tūkst. ha. Iš šio ploto buvo prikasta 717,1 tūkst. tonų cukrinių runkelių. 2006 m. buvo supirkta 716,4 tūkst tonų cukrinių runkelių. Šiuo metu ES vykstanti cukraus sektoriaus reforma mažina cukrinių runkelių augintojų pajamas, todėl Žemės ūkio ir žuvininkystės Taryboje, vykusioje 2006 m. metų vasarį, buvo patvirtinta ES cukraus sektoriaus reforma. Vienas iš reformos elementų – tai dalinis prarastų pajamų kompensavimas cukrinių runkelių augintojams dėl mažinamos minimalios cukrinių runkelių kainos. Kompensacijoms numatytos papildomos Europos Sąjungos lėšos, kurios per tiesioginių išmokų mechanizmą gali būti paskirstomos cukrinių runkelių augintojams. Lietuvai per visą reformos laikotarpį, iki 2014-2015 prekybos metų, išmokoms už cukrų numatyta: 2006 m. – 22,6 mln. Lt (6,547 mln. EUR); 2007 m. – 27,7 mln. Lt (8,012 mln. EUR); 2008 m. – 32,7 mln. Lt (9,476 mln. EUR); nuo 2009 m. – 35,4 mln. Lt (10,260 mln. EUR) kasmet. 2006 metais šalies cukrinių runkelių augintojams buvo išmokėta .... mln. litų kompensacija. Pagrindiniai cukrinių runkelių augintojai yra Kėdainių, Joniškio, Panevėžio, Šiaulių, Vilkaviškio, Šakių, Pakruojo, Radviliškio rajonų ūkininkai. Linai Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse šalyje buvo auginama apie 9 tūkst. ha linų, 2006 m. – tik 1 200 ha, o šiemet – vos 500 ha. Iki 2004 metų tiesioginės išmokos už 1 ha pluoštinių linų siekė 1 500 litų už ha, o įstojus į ES, pagal Lietuvai išsiderėtą 2,7 tonų už ha bazinį grūdų derlingumą, parama sumažėjo iki 585,94 litų už ha (63 eurų). Sumažėjus linų plotams, Lietuva nevykdo linų pluošto gamybos kvotos. 2004 m.linų pluošto gauta 5,8 tūkst. tonų, 2005 m. – 3,4 tūkst. tonų, o 2006 m. – tik 300 tonų , kas sudarė vos ketvirtadalį išsiderėtos kvotos. Už pluoštinių ir sėmenių linų auginimą` nuo 200.. metų mokama papildomos išmokos dalis - .... Lt už hektarą. Žemės ūkio ministerija 2006 m. skyrė 3,5 mln. litų paramą naudotai linų apdorojimo technikai įsigyti. Linų augintojai teigia, kad auginti šią kultūrą apsimokės tik tada, kai išmoka sieks bent 1 200 litų. Už 2006 metus linų augintojams išmokėta ... mln. litų parama. Pagrindiniai linų augintojai yra Šakių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio ir Kauno rajonų ūkininkai.

Ankštiniai augalai Šalyje didėja ankštiniams augalams skirti plotai. Jei 2004 m. Lietuvoje šioms kultūroms buvo skirtas 30,5 tūkst. ha plotas, iš kurių gautas 57,5 tūkst.tonų derlius, 2006 metais jos buvo auginamos 43 tūkst. ha, tačiau dėl nepalankių gamtinių sąlygų derlius buvo tik 34,9 tūkst. tonų. 2007 m. šalies ūkininkai ankštinius augalus augina 29,977 tūkst. ha. Pagrindiniai ankštinių

augalų augintojai Šalčininkų, Raseinių, Biržų, Švenčionių, Varėnos, Ukmergės, Mažeikių rajonų savivaldybių ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Vaisiai ir uogos Vaisių ir uogų auginimas yra viena iš pelningiausių žemės ūkio šakų. 2006 m. Lietuvoje sodai ir uogynai užėmė 13,094 tūkst.ha, 2005 m. - 42,5 tūkst. ha. 2007 m. jų plotas – 12,95 tūkst.. ha. Pagrindinės sodų kultūros – obuoliai, kriaušės, vyšnios, aronijos, uogynų – braškės, serbentai, avietynai. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais šalies ūkiai užaugino 123 tūkst. tonų vaisių ir uogų. 2006 metais buvo supirkta 83,2 tūkst.tonų vaisių ir uogų. Didžiausi verslinių sodų plotai yra Kauno ir Panevėžio apskrityse. Panevėžio apskrityje daugiausiai sodų yra Pasvalio, o Kauno apskrityje – Prienų ir Kaišiadorių rajonuose. Tokią verslinių sodų koncentraciją atskiruose rajonuose nulėmė tai, kad šiuose rajonuose nuo seno buvo specializuoti sodininkystės ūkiai. Sodininkystės verslo gyvybingumą lemia naujų šiuolaikinių sodų sodinimas bei senųjų sodų rekonstrukcija. Veisiant naujus sodus, aiškus lyderis yra Panevėžio apskritis. Antroje vietoje pagal jaunų sodų plotus yra Kauno apskritis, kur daugiausia vaismedžių sodina Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Antroji pagal plotus sodo kultūra Lietuvoje yra serbentai. Didžiausia serbentynų koncentracija yra Panevėžio apskrityje. Taip pat daug serbentų auginama Šiaulių ir Kauno apskrityse. Pagal verslinių braškynų ir avietynų plotus, kaip ir ankstesniais laikais, pirmauja Vilniaus apskritis. Nuo Vilniaus apskrities mažai atsilieka Kauno, Klaipėdos ir Tauragės apskritys. 2007 m. versline sodininkyste ir uogininkyste užsiima 2 052 ūkiai. Gėlės, dekoratyviniai augalai, vaistažolės Tai viena iš alternatyvių žemės ūkio veiklos sričių. 2007 m. gėles ir dekoratyvinius augalus augina 141 ūkis. Šia augalininkystės sritimi daugiausia verčiasi Kaišiadorių, Vilkaviškio, Širvintų, Trakų, Šilalės, Šilutės, Šakių, Vilniaus rajonų savivaldybių ūkininkai. Šiemet vaistingieji augalai auginami 2444,96 ha žemės plote. Gyvulininkystė Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. gyvulininkystė bendrojoje žemės ūkio produkcijoje sudarė 2639,7 mln.litų. Ekonominiai rodikliai byloja apie svarbią sektoriaus vietą žemės ūkio struktūroje. Prioritetas gyvulininkystės ūkių projektams numatytas ir Kaimo plėtros programos 2007–2013 m. priemonėse. Pagal KPP 2007–2013 m. į gyvulininkystės ūkius kartu su parama ir nuosavomis lėšomis turėtų būti investuota 1,7 mlrd. litų. Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro duomenimis, 2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 859,69 tūkst. galvijų. Tai 4,6 proc. mažiau negu 2006 m. sausio 1 d. 2007 m. sausio 1 d. užregistruota 163,22 tūkst. galvijų laikytojų – 14,3 proc. mažiau negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau vidutinis galvijų skaičius, tenkantis vienam laikytojui, per metus išliko nepakitęs ir sudarė 5 vienetus. Gyvulių ir paukščių skaičius (tūkst.)

Visi ūkiai 2006 01 01 2007 01 01

Galvijai 800,3 838,8 iš jų karvės 416,5 399,0 Kiaulės 1114,7 1127,1 Avys 29,2 36,6 Ožkos 22,0 20,8

Arkliai 62,6 60,9 Paukščiai 9397,1 9439,9

Galvijų skaičius padidėjo 5 procentais, karvių skaičius sumažėjo 4 procentais, kiaulių skaičius padidėjo 1, avių – 25, paukščių – 0,5 procento. Statistikos departamento duomenimis, visuose ūkiuose 100 ha naudojamų žemės naudmenų 2007 m. sausio 1 d. teko 30 galvijų, iš jų 14 melžiamų karvių, 60 kiaulių, 938 paukščių. Gyvulininkystės produktų gamyba (statistikos departamento duomenimis) 2002 2003 2004 2005 2006

Mėsa, tūkst.t gyvuoju svoriu 235,2 264,9 302,6 335,7 335,3 Skerdenos svoriu, įsk. subproduktus ir taukus 173,6 196,3 221,1 238,6 246,6 Pienas, tūkst. 1770,9 1796,1 1848,7 1861,6 1891,3 Kiaušiniai, mln. 799,1 810,7 862,6 864,1 929,3 Vilna, t 36 35 47 44 58

44 proc. gyvulių ir paukščių, 87 proc. pieno, 21 proc. kiaušinių 2006 metais buvo pagaminta ūkininkų ir šeimos ūkiuose.

Galvijų laikytojų pasiskirstymas savivaldybėse 2007 metų sausio 1 d.

Galvijų skaičiaus pasiskirstymas savivaldybėse 2007 metų sausio 1 d.

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

2007 01 01 Laikytojų, galvijų ir karvių pasiskirstymas pagal apskritis

Laikytojai 13288 22449 13570 15395 17264 20707 14592 11799 13292 20867

Galvijai 48176 116428 85793 97712 99103 121422 103022 72594 55750 59693

Karvės 24598 58505 38715 47165 51332 60676 48250 32774 27729 30843

Alytaus Kauno Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus

Pieno sektorius 2007 m. sausio 1 dieną šalies ūkiuose buvo laikoma 420 587 karvės. Lyginant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, karvių skaičius sumažėjo 4 proc. Nuo 2005 metų pradžios iki 2007 metų

pradžios vieną - dvi karves turinčių ūkių sumažėjo nuo 138,6 tūkst. iki 110 tūkstančių. Tuo metu stambiųjų ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 30 karvių, skaičius pašoko nuo 649 iki 1 065. Prieš įstojant į ES Lietuvoje buvo 200 tūkst. pieno tiekėjų, dabar jų - 56 tūkstančiai. Tačiau vidutinis pieno ūkis lieka labai smulkus – tik trys karvės. ES vidutinis pieno ūkis – 13 karvių. Taigi ir toliau Lietuvoje pagrindinis pieno gamintojas ir toliau išlieka ūkininkų ir šeimos ūkiai.

Karvių laikytojų skaičiaus pasiskirstymas savivaldybėse 2007 metų sausio 1 d.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. vidutiniškai iš karvės primelžta 4 484 kg pieno. 2005 m. vidutinis išmilžis iš karvės buvo 4 312 kg, o 2004 – 4 176 kg. 2006 metais Lietuvoje buvo supirkta 1561,2 tūkst tonų bazinio riebumo pieno. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2007 metų balandį už 1 toną pieno Lietuvos perdirbėjai mokėjo vidutiniškai 749 litus, latviai - 809 litus, estai - 854 litus, lenkai - 863 litus. Šalies pieno gamintojų pajamos 2006 metais, palyginti su 2005 m., padidėjo 9,8 proc. Pernai už pieną ūkininkai gavo apie 900 mln. litų pajamų. Jau trečius metus Lietuva taiko ES pieno gamybos kvotų sistemą. Šaliai 2004 m. balandžio1 buvo nustatyta 1646,9 tūkst.tonų bendroji nacionalinė pieno kvota. Iš jos 1256,4 tūkst. tonų - pieno pardavimo perdirbti kvota ir 390,5 tūkst. tonų – pardavimo tiesiogiai vartoti kvota. 2004-2006 m. laikotarpiu šalies ūkininkams sėkmingai išnaudojus jiems skirtą kvotą,(kvota visai nebuvo išnaudota) nuo 2006 m. balandžio 1 d. Lietuvai iš specialaus restruktūrizavimo rezervo papildomai skirta 57 900 tonų pardavimo perdirbti kvotos. Lietuvai nustatytos bendros nacionalinės kvotos kitimas:

Nacionalinės pardavimo perdirbti kvotos vykdymas: * 2004–2005 kvotos metais – 92,3 proc. * 2005–2006 kvotos metais – 82,1 proc. * 2006–2007 kvotos metais – 85,3 proc.

Nacionalinės pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos vykdymas: * 2004–2005 kvotos metais – 20,6 proc. * 2005–2006 kvotos metais – 44,0 proc. * 2006-2007 kvotos metais – 0 proc.

2007-2008 kvotos metų bendroji nacionalinė pieno kvota yra 1704839 t (iš jų 57900 t sudaro Lietuvai skirtas rezervas), iš jos pardavimo perdirbti kvota 1586146 t (t.y. 93 proc. nuo bendros kvotos) ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvota 118693 t (7 proc. nuo bendros kvotos).

Pagrindiniai pieno gamybos kvotų rodikliai

Kvotos metai Rodikliai 2003-2004 2004-2005 2006-2007 2005-2006 2007-2008

Pieno kvotų turėtojai, tūkst. 126 118106 85 114 79 Iš jų turintys pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, tūkst.

31 25,8 10 16 11

Išdalinta pardavimo tiesiogiai vartoti kvota, tūkst. t

130 115,7 57 86 102

Išdalinta pardavimo perdirbti kvota, tūkst. t.

924 1198 1420 1515 1464,4

Tiesioginių išmokų už įvykdytą pieno kvotą 2006 metais 81785 pieno gamintojams išmokėta 55,9 mln. litų. 2005 metais 96433 pieno gamintojams buvo išmokėta 50,8 mln. litų. Nuo 2007 – 2008 kvotos metų galima nusipirkti (parduoti) arba išsinuomoti (išnuomoti) turimą pieno gamybos kvotą. Šiais kvotos metais pirmas pieno kvotų aukcionas turėtų įvykti 2007 m. lapkričio 6 d. Ateityje per kvotos metus numatoma vykdyti 3 pieno kvotų aukcionus: kovo, liepos, lapkričio mėn. Per 2004-2006 metus šalies pieno gamintojams skirta ... Investicijos į žemės ūkio valdas ir standartų laikymąsi – kiek projektų ir kokia paramos suma)

Mėsos sektorius Mėsiniai galvijai Lyginant 2007 metus su praėjusiais, pastebimas galvijų bandos mažėjimas. VĮ ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis, 2007 m. sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 859,69 tūkst. galvijų. Tai 4,6 proc. mažiau negu jų buvo 2006 m. sausio 1 dieną. Mėsinių veislių ir mišrūnų veislių galvijų 2007 m. sausio 1 dieną buvo 102,89 tūkst. Tai sudaro 11 proc. visos galvijų bandos. Daugiausia galvijų auginama Šilalės (4,7 proc.), Šakių (3,7 proc.) ir Šilutės (3,6 proc.) rajonuose.

Galvijų bandų dinamika 2005-2007 m. Galvijų bandų skaičius Galvijų skaičius Vidutinė banda 2005.07.01 199 830 968 854 4,8 2006.07.01 175 322 925 629 5,3 2007.07.01 151 908 853 890 5,6

Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. supirkta 88 tūkst.tonų galvijienos. Lietuvos skerdyklose paskersta 219,71 tūkst. galvijų. Tai 12,2 proc. mažiau negu 2005 metais. Vidutinis paskersto galvijo svoris 2006 m. buvo 198 kg (29 kg didesnis negu 2005 m.). Vienam šalies gyventojui pernai buvo pagaminti 37 kg galvijienos. Tarp Lietuvos ūkininkų populiarėja iš Europos įvežamų mėsinių veislių galvijai: angusai, aubrakai, herefordai, simentaliai ir kitos veislės. Valstybė, skatindama mėsinę galvijininkystė, už kiekvieną perkamą grynaveislių mėsinių veislių galviją 2006 metais skyrė iki 4000 litų paramą bet ne daugiau kaip 50 proc. įsigijimo kainos. 2006 metais už grynaveislių mėsinių galvijų įsigijimą šalies ūkininkams išmokėta 4747 tūkst. litų parama. Lietuvoje galvijienos gamyba turi dideles perspektyvas. Kadangi šalyje neužfiksuota gyvulių užkrečiamųjų ligų, lietuviški gaminiai paklausūs ne tik ES, bet ir trečiosiose šalyse. Kiaulės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro duomenimis, 2007 metų sausio 1 dieną šalyje buvo auginama 1127,1 tūkst. Kiaulių. 2006 metais – 1114,7 tūkst., o 2004 metais – 1073,3 tūkst. kiaulių. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais gyvuoju svoriu supirkta 88,3 tūkst. tonų kiaulienos. 2005 metais – 77,1 tūkst.tonų. Vienam šalies gyventojui 2006 metais buvo pagaminti 36 kg kiaulienos. Avys, ožkos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro duomenimis, 2007 metų sausio 1 dieną šalyje buvo auginamos 48 295 avys. Skaičiai rodo, kad avininkystė plečiasi. 2006 metais daugiau kaip 3,4 tūkst. Ūkininkų ir žemės ūkio įmonių augino 43 397 avis. Per 2006 metus avių ūkių, laikančių 21 avį ir daugiau avių, padaugėjo 11 proc. - iki 472 ūkių. Šiuose ūkiuose laikoma 73 proc. visų avių. Nepaisant, kad pernai avių ūkiai stambėjo, tačiau vidutinis avių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, per metus išliko nepakitęs ir sudarė 14 avių.

Daugiausia avių 2005 m. ir 2006 m. buvo laikoma Utenos apskrityje - atitinkamai 10,6 tūkst. bei 11,5 tūkst. Mažiausiai - Tauragės apskrityje (2005 m. - 1,9 tūkst., 2006 m. - 2,1 tūkst.). 2005 m. ir 2006 m. didžiausias avių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, buvo Telšių apskrityje ir sudarė atitinkamai 21 bei 22, o mažiausias - Tauragės apskrityje (2005 m. ir 2006 m. - 8 avys). Stodama į ES Lietuva išsiderėjo 17 304 ėriavedžių kvotą. Pernai už 13 984 ėriavedes 395 jų laikytojams buvo išmokėta daugiau kaip 589 tūkst.litų subsidijų. Ožkininkystė Lietuvoje tik skinasi kelią. 2007 m. sausio 1 d. Gyvulių registre buvo užregistruotos 6 738 ožkos.

Avių ir ožkų skaičiaus bei laikytojų skaičiaus dinamika 2005-2007 m.

Avių laikytojų skaičius Avių skaičius Ožkų laikytojų skaičius Ožkų skaičius 2005.07.01 2 897 45 280 3 655 7 151 2006.07.01 3 237 51 769 3 569 6 869 2007.07.01 3 519 53 992 3 563 7 049

Triušiai 2006 m. triušių vidutinė kaina, palyginus su 2005 metais, skaičiuojama pagal gyvą svorį, išaugo 9,2 proc. (nuo 4,39 lito už kilogramą iki 4,79 lito už kilogramą). Tuo tarpu vidutinė kaina pagal skerdenas didėjo 10,1proc. (nuo 8,73 lito už kilogramą iki 9,61 lito už kilogramą.) Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo paskersta 6421 triušis - 22,4 proc. daugiau negu 2005 m. (5244) Per 2007 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo paskersti 358 triušiai, iš to skaičiaus - 148 - triušių skerdimo įmonėse ir 210 - triušininkystės ūkiuose. Per tą laiką buvo pagaminta 604 kilogramai triušienos, kurios vertė siekė 6402,34 lito. Paukštininkystė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro duomenimis, 2007 m. sausio 1 dieną šalyje buvo auginama 9439,9 tūkst. paukščių. 2006 metais sausio 1 d. - 9397,1 tūkst. paukščių. Lietuvoje auginamos vištos, žąsys, antys, kalakutai, o pastaruoju metu ir stručiai. 2006 m. paskerstų paukščių skaičius Lietuvoje sudarė 34,3 mln. – 22,1 proc. daugiau negu 2005 m. Apie 89,5 proc. paskerstų paukščių sudarė broileriai (28,1 mln.). Broilerių skerdimas padidėjo 19,6 proc., vištų dedeklių – 58 proc., kalakutų – 25,5 proc. Per 2007 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje paskersta 8,02 mln. paukščių – 6,5 proc. daugiau negu tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu (7,53 mln.). Lyginant su 2006 metais broilerių buvo paskersta 1,9 proc. mažiau, o kalakutų skerdimas padidėjo nuo 78 iki 79,1 tūkst. vnt. Statistikos departamento duomenimis, vištienos gamyba skerdenų svoriu (įskaitant subproduktus) 2006 m., lyginant su 2005 m., padidėjo 14 proc. (nuo 35,8 iki 40,9 tūkst. t), kalakutienos gamyba – 51 proc. (nuo 2 285,3 iki 3 450,1 t). Vištienos gaminių gamyba 2006 m., lyginant su 2005 m., padidėjo 19,6% proc. (nuo 11,2 iki 13,4 tūkst. t), o kalakutienos gaminių – 3,9 karto (nuo 468,4 iki 1 842,2 t). Paukštienos (įskaitant subproduktus) pardavimo apimtys 2006 m. Lietuvoje sumažėjo 22,4 proc. (nuo 33,4 iki 25,9 tūkst. t), o išvežimo į kitas ES šalis apimtys –37 proc. (nuo 8,9 iki 5,6 tūkst. t). 2007 m. sausio-kovo mėn. paukštienos pardavimo apimtys Lietuvoje sudarė 13,02 tūkst. t ir, lyginant su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 21,6 proc.. Iš to skaičiaus vidaus rinkoje 2007 m. buvo parduota 10,37 tūkst. t paukštienos – 23,7 proc. daugiau negu 2006 m. sausį-kovą (8,38 tūkst. t). Paukštienos išvežimo į kitas ES šalis apimtys 2007 m. I ketvirtį padidėjo 13,7 proc. (nuo 2,34 iki 2,66 tūkst. t). Statistikos departamento duomenimis, kiaušinių gamyba Lietuvoje 2006 m., lyginant su 2005 m., padidėjo 7,5 proc. (nuo 864 iki 929 mln. vnt.). 2007 m. pirmąjį ketvirtį kiaušinių gamyba Lietuvoje sudarė 178,44 mln. vnt. arba 0,8 proc. mažiau negu tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, tačiau 0,2 proc. daugiau negu 2005 m. ketvirtąjį ketvirtį. 2007 m. sausio-kovo mėn., lyginant su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, kiaušinių pardavimo vidaus rinkoje apimtys buvo 16,7 proc.

mažesnės. Tačiau kiaušinių išvežimo į kitas ES šalis apimtys 2007 m. pirmą ketvirtį buvo 69,1 proc. didesnės nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu bei 37,8 proc. didesnės nei ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį. 2006 metais Žemės ūkio ministerijos iniciatyva yra kuriama Nacionalinė kokybės sistema, kuri turi nustatyti, kas tai yra pagerinta kokybė, kaip ją įvertinti ir pripažinti, kokiomis sąlygomis galės būti naudojamas kokybės ženklas. Tuo tikslu yra vykdomas Europos Sąjungos remiamas dvišalis Lietuvos ir Prancūzijos projektas „Specifinėmis žemės ūkio sąlygomis auginamos pagerintos kokybės paukštienos produkcijos gamybos ir kokybės kontrolės sistemos parengimas“. Jau nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio ekspertai iš Prancūzijos drauge su Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistais, pasitelkę į pagalbą mažuosius ir vidutinius paukščių augintojus, dirba, kad Lietuvoje būtų pradėti auginti rinkai ir teikti pagerintos kokybės mėsiniai viščiukai, kurie ryškiai skirsis nuo pramoninio broilerio dėl skirtingų gamybos sąlygų visuose gamybos etapuose: parenkama speciali paukščių veislė, jie skirtingai auginami ir lesinami, skerdžiami ir pakuojami. Lietuviškos gyvulių ir paukščių veislės Ilgą laiką buvusios užmirštos lietuviškos gyvulių ir paukščių veislės vėl pradėjo atgimti. Ant išnykimo ribos atsidūrė žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų veislės žirgai, jų 2006 metais buvo 314, Lietuvos sunkieji arkliai (472), senojoj genotipo Lietuvos šėmieji (162), baltnugariai (162), juodmargiai (339), žalieji (101) galvijai, Lietuvos baltosios (1490) ir vietinės (45) kiaulės, Lietuvos šiurkščiavilnis (41) ir juodgalvės (1849) avys, vištinės žąsys (355). Lietuva dar 1992 metais ratifikavo bioįvairovės konvenciją ir įsipareigojo saugoti nykstančias gyvūnų veisles. Šiemet parengta nacionalinė gyvūnų genetinių išteklių saugojimo programa, kurios tikslas – išsaugoti nykstančias veisles. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė naujos galimybės puoselėjantiems nykstančių veislių gyvulius ir paukščius, mokant išmokas už kiekvieną nykstančią veislę. Nykstančių lietuviškų veislių gyvulių ir paukščių auginimą 2006 metais .... pareiškėjų išmokėta .... Ekologinis ūkininkavimas Ekologinių ūkių Lietuvoje nuolat daugėja. Viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2005 metais šalyje buvo 1, 2006 metais - 2 350. Iš jų -14 žuvininkystės ūkių, 19 ekologiškų produktų tvarkymo įmonių, 11 pagalbinių medžiagų tvarkymo ir prekybos įmonių. Ekologinis ūkininkavimas Baltijos šalyse Estija Latvija Lietuva VokietijaPlotas 2005 m., tūkst. ha

59,9 118,6 69,4 807

Plotas 2006 m.,ha

75 150 110

Ūkių skaičius 2005 m.

1 013 2 873 1 811 17 020

Ūkių skaičius 2006 m.

1 100 3 700 2350

Ekolo-giškai dirbamos žemės dalis 2005 m., %

7,2 4,8 2,7 4,7

Šaltinis: ZPM Őkomarkt Forum Nr. 16 2006 m. sertifikuotas ekologinės gamybos plotas sudaro 102120 ha – maždaug 3,97 proc. deklaruotų tiesioginėms išmokoms žemės ūkio naudmenų ploto. Lyginant su 2005 m.,

sertifikuotas plotas padidėjo 68 proc. Vidutinis ekologinės gamybos ūkis siekia 41 ha (2005 m. – 38 ha). Rajonuose, kur anksčiau buvo mažiau populiarus ekologinis ūkininkavimas, juntamas didžiulis susidomėjimas šia veikla. Kretingos rajone 2005 m. buvo sertifikuoti tik 7, o 2006 m. – 15, Šakių rajone 2005 m. sertifikuoti 23, o 2006 m - 44, Pasvalio rajone 2005 m. – 18 ūkiai, o 2006 m. – 33 ekologiniai ūkiai. Pagal sertifikuotų ūkių skaičių šiemet „lyderiauja“ Biržų (136 ūkiai), Ukmergės (128 ūkiai), Trakų (121 ūkis), Šalčininkų (118 ūkiai) ir Raseinių (110 ūkių) rajonai.

Biržų r. Ukmergės r. Trakų r. Šalčininkų r. Raseinių r.

136128

121 118110114

91

111

90

70

0

20

40

60

80

100

120

140

Ūkių

skaiči

us, v

nt.

2005 m.2006 m.

© VšĮ „Ekoagros“, 2006

Daugiausia 2006 metais pradėjusių ekologiškai ūkininkauti yra Raseinių (42) ir Ukmergės (38) rajonuose. Mažiausia ūkininkaujančių ekologiškai Druskininkų r. – tik 13 ūkių. Didžiausias sertifikuotas ekologinės gamybos ūkio plotas siekia 941 ha. 2006 metais sertifikuota 12519 sąlyginių gyvulių, iš kurių 186 sąlyginiai gyvuliai sertifikuoti viename ūkyje. Didėjant ekologinės gamybos plotams, keičiasi pasėlių struktūra.

Pasėlių struktūra 2006 metais

javai69,4%

d.žolės22,3%

vaistažolės ir prieskoniniai

0,6%

uogynai3,5%

pūdymai2,0% daržovės

0,1%

dirvonai0,4%

bulvės0,5%

sodai1,2%

© VšĮ „Ekoagros“, 2006

Pasėlių struktūroje dominuoja varpiniai ir ankštiniai javai. Jų plotai kasmet didėja: 2004 m. – 48 proc., 2005 m – 60 proc., 2006 m. – 69 proc. Visų kitų pasėlių ploto dalis nuo bendro pasėlių ploto - sumažėjo. Iš varpinių javų daugiausiai sertifikuota grikių (9282 ha), miežių (9384 ha), kviečių (8040 ha). Ankštiniai javai sudaro 29 proc. nuo sertifikuoto javų ploto.

Ekologinės gamybos ūkių ankštinių – varpinių javų pasėlių struktūra 2006 m.

avižos9%

miežiai13%

kviečiai12%

rugiai11%kvietrugiai

6%

grikiai14%

rapsai4%

ankštinių-varpinių javų

mišiniai11%

lubinai10%

žirniai7%

kiti javai3%

© VšĮ „Ekoagros“, 2006

Viešoji įstaiga „Ekoagros“, siekdama nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, 2006 m. pavasarį įsteigė padalinius Telšių ir Utenos apskrityse. Pernai Telšių filialui priklausančiuose rajonuose sertifikuota 418, o Utenos regione - 614 ūkių. 2006 m. sertifikuoti 2348 ūkiai (iš jų -15 žuvininkystės ūkių), 19 ekologiškų produktų tvarkymo įmonių, 11 pagalbinių medžiagų tvarkymo ir prekybos įmonių.

Lietuvoje ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams teikiama parama yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. 2006 metais už ekologišką ūkininkavimą ... pareiškėjams išmokėta ... mln.litų parama. Iš viso per 2004-2006 metus už ekologišką ūkininkavimą išmokėta ... mln.litų parama. Parama ekologiškai ūkininkaujantiems numatyta ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje. Šiemet į šią paramą pretenduoja ... pareiškėjų. Jų prašoma suma ...... mln.litų. Siekiant padidinti prekinės produkcijos apimtis, nuo 2007 metų už ekologinę gamybą mokama parama susiejama su realizuota produkcija. Padidėjus gaminamų ekologiškų produktų kiekiams, pradėjo formuotis prekybos struktūros, o ekologinės gamybos ūkiai jungiasi į kooperatyvus. Šiaurės Lietuvoje veikia ekologinės gamybos ūkių funkcinė savivalda – VšĮ „Tatulos programa”, Molėtų rajone įsikūrė ekologinių ūkių bendruomenė „Gojelis“ ir kooperatyvas „Padegsnys“, Raseinių rajone veikia kooperatyvas „Ekokraštas” ir kt. Taip pat daugėja ir ekologiškų žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių, dalis ekologiškų produktų tvarkoma ūkiuose, o 2006 m. į ekologiškų produktų perdirbimo rinką įsiliejo stambiosios pieno perdirbimo įmonės – AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Pieno žvaigždės“. Formuojasi ir prekybos ekologiškais produktais struktūros. Lietuvos miestuose (Biržuose, Vilniuje ir Kaune) veikia specializuotos parduotuvės, nuo 2001 m. sudaromos sutartys ir su stambiaisiais prekybos centrais, kuriuose įsteigti ekologiškų produktų skyriai. Bitininkystė Šiuolaikinė Lietuvos bitininkystė nėra vienalytė: mėgėjiška bitininkystė daugiau orientuota į pomėgius, poilsį gamtoje, prisirišimą prie bitės, verslinė - į pelną ir šeimos pragyvenimą vien tik iš bitininkystės verslo. Dabartinę bitininkystę Lietuvoje atstovauja Lietuvos bitininkų sąjunga, kurioje šiuo metu yra 2 276 nariai, turintys apie 48 880 (vienam nariui tenka apie 21,5 bičių šeimos). Šie duomenys neapima visų bitininkų, kurie nėra sąjungos nariai. Prieškario Lietuvoje, bitininkų draugijų 1930 m. duomenimis, buvo 36 865 bitininkai, kurie turėjo 150 tūkst. bičių šeimų (1930 m. vienam bitininkui teko vidutiniškai po 4 bičių šeimas. Nuo 2005 m. bitininkystės sektorius remiamas pagal trijų metų trukmės Bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais gerinimo programą. Parama teikiama negrąžintinai ir gali siekti nuo 90 iki 100 proc. tinkamų kompensuoti išlaidų. Lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto (50 proc.) ir iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (50 proc.). 2006 metais bitininkams buvo numatyta 900 tūkst. litų parama. Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo 73 bitininkų paraiškas techninei paramai, varozės kontrolei, avilių gabenimo įrenginio įsigijimui, medaus tyrimų laboratorijai modernizuoti ir medaus kokybės tyrimui, veislinių bičių šeimų įvertinimui bei bitininkystės taikomiesiems tyrimams. Parama skirta 66 pareiškėjams. Jiems išmokėta 623 870 litų parama. 2007 m. bitininkystės sektoriaus paramos priemonėms įgyvendinti skirta 900 tūkst. Lt. Žuvininkystė Lietuvos žuvininkystės nuo žuvų sugavimo, išsaugojimo iki perdirbimo ir vartojimo užsiima Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. Vienas iš pagrindinių departamento uždavinių - didinti žuvininkystės sektoriaus potencialą, modernizuojant laivyną ir žuvų perdirbimo įmones. Šalyje plėtojamos 4 pagrindinės žuvininkystės sektoriaus šakos:

• jūrų žuvininkystė (žvejyba Atlanto vandenyne, atviroje Baltijos jūroje ir jos priekrantėje); • žvejyba vidaus vandenyse; • akvakultūra; • žuvų perdirbimo pramonė bei žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka.

2006 m. Kuršių mariose žvejoja 72 įmonės, iš jų 37 žuvis gaudo ir Baltijos jūros priekrantėje. Per metus sugaunama apie 1 200 tonų žuvų. Daugiau kaip 66 proc. įmonių metinės pajamos siekia tik iki 54 tūkst. litų, 23 proc. įmonių – nuo 54 iki 90 tūkst. litų ir tik 10 proc. įmonių pajamos didesnės kaip 90 tūkst. litų. Pernai iš žvejybos verslo pasitraukė .... žvejų. Jiems priskaičiuota ... litų kompensacija. Iš tos sumos jau išmokėta... litų.

2006 metais sužvejota bei išauginta akvakultūros įmonėse 154,7 tūkst. tonų žuvų. Palyginus su 2005 metais, žuvų sugavimas padidėjo 15,1 tūkst. tonų. Didžioji dalis žuvų sužvejota Atlanto vandenyne – 137,4 tūkst. tonų. Lietuvos laivai žvejoja Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) bei Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) reguliuojamuose rajonuose, Norvegijos ekonominėje zonoje ir Mauritanijos bei Maroko vandenyse. Kvotas žvejybai Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje skiria Europos Sąjungos Taryba. 2006 metais išnaudotos beveik visos žvejybai Atlanto vandenyne skirtos kvotos bei menkėms gaudyti skiriamos kvotos Baltijos jūroje, tačiau strimelių ir bretlingių žvejybos kvotos dėl mažos jų paklausos ir nepakankamai išvystytos perdirbimo bazės išnaudotos nepilnai. Šalies vidaus vandenų žuvininkystės potencialas taip pat pakankamai didelis. Žvejojama Kuršių ir Kauno mariose, ežeruose ir vandens talpyklose. Lietuvoje gerai išvystytas tvenkinių ūkis, kur daugiausiai auginami karpiai ir upėtakiai. Plečiami pajėgumai lašišinių žuvų veisimui ir auginimui. Pastatyti modernūs lašišų ir šlakių auginimo cechai prie Žeimenos upės ir upėtakių auginimo įmonė Zarasų rajone. Departamentas įgyvendina dvi programas:

• Lietuvos žuvų ūkio administravimo programą; • Specialiąją žuvininkystės kontrolės programą.

Lietuvos žuvų ūkio administravimo programos tikslas - sukurti ekonomiškai efektyvią žuvininkystės sektoriaus sistemą, veikiančią pagal Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus. Kadangi Klaipėdos regione sukoncentruota daugiau kaip 90 proc. žvejybos potencialo ir siekiama operatyviau spręsti žuvininkystės administravimo, žvejų socialines bei kitas problemas, 2006 metais Klaipėdoje įsteigtas naujas Žuvininkystės departamento struktūrinis padalinys – Žvejybos Baltijos jūroje departamentas, kurį sudaro Žvejybos reguliavimo ir Žvejybos kontrolės skyriai. Specialiosios žuvininkystės kontrolės programos tikslas yra gerinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, plėtoti administracinius gebėjimus šioje srityje, kontroliuoti Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, administruoti techninę pagalbą, skirtą žvejybos laivyno valdymui remti. Vykdant šią programą siekiama stiprinti žvejybos kontrolės materialinę - techninę bazę. 2006 metais inspektoriai aprūpinti specialia apranga ir techninėmis priemonėmis, pasirašyta sutartis inspekcinio laivo įsigijimui. 2004–2006 metų laikotarpiu iš ES fondų buvo remiamos trys žuvininkystės priemonės: * „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“; * „Vandens išteklių apsauga ir plėtra, žuvininkystė, žvejybos uosto įrengimai, žuvų perdirbimas, rinkodara ir žvejyba vidaus vandenyse“; * „Kita veikla (susijusi su žuvininkyste)“. 2006 m. vykusių kvietimų teikti paraiškas paramai gauti metu buvo pateiktos 24 paraiškos, kuriomis prašyta 23,566 mln. Lt paramos. Per 2006 m. atrinktiems 9 projektams įgyvendinti buvo skirta 8,548 mln. Lt paramos, likę projektai 2006 m. dar nebuvo baigti vertinti. 2006 m. įgyvendinamų projektų vykdytojams buvo išmokėta 3,615 mln. Lt paramos lėšų. Plėtojant žvejybos Baltijos jūroje infrastruktūrą 2006 metais Baltijos jūros žvejybos laivų prieplaukoje Smiltelės upės žiotyse buvo pradėta žuvininkystės produktų pardavimo aukciono pastato statyba, o veikti jis pradėjo 2007 metais. Jo įrengimui skirta daugiau kaip 5,6 mln. litų. Trys ketvirtadaliai šios sumos - iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo. Aukcione vyksta didmeninė prekyba Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sužvejojamomis žuvimis, teikiamos žuvų rūšiavimo, šaldymo, taros plovimo ir kitos paslaugos. 2007-2013 metais Lietuvos žuvininkystės sektoriui numatyta skirti 246 mln. litų paramą. Beveik 189 mln. litų sektorius gaus iš Europos žuvininkystės fondo, per 57 mln. litų – iš nacionalinio biudžeto. Maisto ūkis

Žemės ūkio produkcijos supirkimas ir perdirbimas Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvoje supirkta 1162,3 tūkst.tonų grūdų, 716,4 tūkst. tonų cukrinių runkelių įskaitomuoju svoriu, 136,5 tūkst. tonų rapsų, 14,1 tūkst. tonų bulvių, 40,1 tūkst.tonų daržovių, 83,2 tūkst.tonų vaisių ir uogų, 253, 5 tūkst. tonų gyvulių ir paukščių gyvuoju svoriu, 1301,4 tūkst.tonų natūralaus riebumo pieno, 483,3 mln.kiaušinių. Per pirmuosius 2007 m. penkis mėnesius lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu augalininkystės produktų buvo supirkta mažiau, bet augo gyvulininkystės produkcijos supirkimas. Pavyzdžiui, per minėtą laikotarpį grūdų supirkta 141 tūkst. t arba 48 proc. mažiau, o gyvulių ir paukščių skerdenų svoriu supirkta 71,2 tūkst. t (gyvuoju svoriu – 110,9 tūkst. t) arba 7 proc. Daugiau negu per praėjusių metų pirmuosius penkis mėnesius. Iš jų galvijų supirkta 17 proc., kiaulių – 2 proc, paukščių - 8 proc. daugiau nei pernai. Natūralaus pieno supirkta 474,3 tūkst. t arba 12 proc. daugiau.

Žemės ūkio produktų supirkimas visuose ūkiuose sausio-gegužės mėn., tūkst. t

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2007 m. palyginti su 2006

m., padidėjimas, sumažėjimas (-), %

Grūdai 388,5 270,7 141,0 - 48 Bulvės 4,7 4,3 3,6 - 15 Daržovės 9,6 12,9 10,1 - 22 Vaisiai 0,2 1,2 1,2 - 1 Gyvuliai ir paukščiai gyvuoju svoriu 84,5 102,0 110,9 9 skerdenos svoriu 54,2 66,4 71,2 7 Iš jų: galvijai gyvuoju svoriu 32,9 35,5 41,5 17

skerdenos svoriu 16 17,2 20,2 17

kiaulės gyvuoju svoriu 27,6 34,1 34,6 2

skerdenos svoriu 20,3 25,4 25,7 1

paukščiai gyvuoju svoriu 23,9 32,3 34,7 8

skerdenos svoriu 17,9 23,8 25,4 7

Natūralus pienas 389,8 423,6 474,3 12 Pienas (perskaičiuotas į bazinį) 462,8 511,3 574,9 12

Kiaušiniai, mln. vnt. 197,5 213,4 198,4 - 7 Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2007 m. gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 18,3 proc. Tai nulėmė augalininkystės produktų ir gyvulių bei gyvulininkystės produktų pabrangimas (atitinkamai 27,5 ir 3,5 proc.). Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango grūdai – 44,5 proc., bulvės – 40,4 proc. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia pabrango paukščiai – 25,4 proc., kiaušiniai – 19 proc., pienas pabrango 8,1 proc. Atpigo galvijai – 12,7 proc., kiaulės - 2,4 proc. Maisto produktų ir gėrimų gamyba Siekiant vartotojų pasitikėjimo bei tausojant gamtos resursus, gamintojai skatinami diegti

kokybės užtikrinimo ir aplinkos vadybos sistemas. Iki 2007 m. sausio 1 d. sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal LST EN ISO 9001 standartą buvo įdiegusios 46 Lietuvos maisto tvarkymo įmonės, aplinkos vadybos sistemas pagal LST EN ISO 14001 standartą – 14 maisto tvarkymo įmonių bei kitas sertifikuotas saugos sistemas – 12 maisto tvarkymo įmonių. Tai yra apie 20 proc. daugiau, lyginant su 2005 metais. Palyginus su 2005 metais, beveik trečdaliu padidėjo mėsos perdirbimo įmonių, galinčių tiekti savo produkciją Bendrijos rinkai ir 2007 m.sausio 1 dieną jų buvo 114. Be to, iki šių metų pradžios šiai rinkai patvirtintos: 10 paukštienos ir 36 pieno perdirbimo įmonės bei 46 žuvų perdirbimo įmonės ir žvejybos laivai, 3 žvėrienos ir 80 kitų įmonių. Per 2006 metus padidėjo gyvūninio maisto gamybos įmonių, patvirtintų tiekti pagamintą produkciją Rusijos Federacijos rinkai, skaičius. Tokių įmonių šiai dienai – 65 ir iš jų: 18 mėsos, 5 paukštienos, 16 pieno, 13 šaltųjų sandėlių, 12 žuvų ir 1 kiaušinių.

Maisto produktų ir gėrimų gamyba 2002 2003 2004 2005 2006 Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 83,1 106,3 116,9 155,7galvijiena 23,1 31,7 31,4 44,8kiauliena 36,3 46,1 48,1 64,3paukštiena 18,1 21,2 27,6 35,8Dešros ir rūkyti gaminiai, tūkst. t 53,37 59,3 73,5 76,3Maistiniai lydyti riebalai, tūkst. t 0,2 0,3 0,4 0,9Maistinė žuvies ir jūros produktų produkcija, tūkst. t 58,6 58,1 64,0 72,8gyvos, šviežios, šaldytos arba užšaldytos žuvys įskaitant žuvų filė ir mėsą 13,6 12,1 16,0 16,5žuvų milteliai, miltai ir granulės; džiovintos, sūdytos, užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys; paruoštos ar konservuotos žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 45,0 46,0 48,0 56,3Nemaistinė žuvies produkcija, tūkst. t 2,0 1,8 4,1 3,8Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių, vaisių, riešutų ir kitų augalų dalių, be sulčių ir pomidorų padažų, tūkst. t 14,4 14,7 13,3 21,2daržovės, grybai, vaisiai, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi 6,2 5,7 4,1 6,4bulvės, paruoštos be acto arba acto rūgšties 4,2 3,8 3,6 5,6kitos daržovės, grybai, vaisiai, riešutai ir kitos augalų dalys, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties 1,0 1,6 1,9 4,9uogienės, džemai, vaisių drebučiai, marmeladai, kompotai 3,0 3,6 3,7 4,2Vaisių ir daržovių sultys, mln. litrų 11,1 13,9 8,1 16,4Pomidorų kečupas ir kiti pomidorų padažai, tūkst. t 10,1 11,3 12,5 13,9Majonezas, tūkst. t 10,7 10,2 10,9 10,6Aliejus, tūkst. t 6,3 1,4 - -

Pienas, tūkst. t 85,9 78,1 74,6 79,2Grietinėlė, tūkst. t 1,4 11,8 26,1 41,9Rūgpienis, kefyras, tūkst. t 31,3 28,1 27,3 29,1Jogurtas, tūkst. t 11,6 15,5 15,2 14,6Grietinė, tūkst. t 20,0 21,3 26,8 22,7Varškė, tūkst. t 11,7 11,3 12,1 13,4Nebrandinti ir rūgpienio sūriai, varškės sūreliai, tūkst. 5,8 6,4 7,6 7,7

t Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, tūkst. t 17,5 17,6 15,6 16,1Nelydyti ir lydyti sūriai, tūkst. t 49,2 50,0 56,4 65,1Sausi pieno, pasukų ir išrūgų produktai, tūkst. t 16,0 25,0 29,2 27,8Valgomieji ledai, tūkst. t 16,0 15,0 12,4 13,7Pieno cukrus (laktozė), tūkst. t 5,1 5,1 4,9 6,4Pieno konservai, tūkst. t 8,8 7,7 9,6 11,7Miltai, tūkst. t 215,0 205,5 239,1 223,6kvietiniai 164,5 158,6 189,8 177,8ruginiai 49,1 44,7 48,1 45,4Javų kruopos, tūkst. t 14,7 14,9 21,9 32,4manų 2,0 1,9 2,4 2,0grikių 2,9 4,6 3,4 6,0Sausas krakmolas, tūkst. t 1,7 3,2 1,8 0,1Gliukozė ir gliukozės sirupas, tūkst. t 2,3 3,1 2,3 1,7Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 277 282 360 394Kačių ir šunų ėdalas, tūkst. t 62,0 75,1 79,0 80,5Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 187,3 177,9 186,2 193,1Cukrus, tūkst. t 138,3 131,5 132,9 110,4Konditerijos gaminiai, tūkst. t 43,0 40,5 44,5 47,0miltiniai 17,2 15,0 18,9 17,4kakavos, šokolado ir cukraus saldumynai 25,8 25,5 25,6 29,5Makaronai, tūkst. t 3,3 3,0 3,3 5,9Actas, tūkst. dal 299 299 227 321Kepimo mielės, tūkst. t 1,2 1,3 - 1,1Nesaldyti ir nearomatinti mineraliniai ir gazuoti vandenys, tūkst. dal 5793 7180 9155 13183Nealkoholiniai gėrimai, tūkst. dal 14868 16569 15121 16977Alus, tūkst. dal 26885 26417 26898 28946Putojantis vynuogių vynas, tūkst. dal 269 215 267 322Vynuogių vynas, vermutas, tūkst. dal 203 140 249 463Vaisių ir uogų vynas, tūkst. dal 872 890 983 1055Žalias etilo spiritas, tūkst. dal 2312 1992 2109 2599Degtinės ir likerio gaminiai, tūkst. dal 100% alk. 908,7 932,0 1067,7 1230,0 Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius daugiau pagaminta mėsos ir mėsos subproduktų (8,3 proc.). Supirkus daugiau pieno, padidėjo ir daugumos pieno produktų gamyba. 2007 m. sausio-gegužės mėn., palyginti su 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu, paruoštų arba konservuotų produktų iš daržovių ir vaisių gamyba padidėjo 27 proc., konditerijos gaminių gamyba – 6 proc.

Mėsos ir pieno produktų perdirbimas ir konservavimas 2006 01 -05 ir 2007 01-05

2006 01-05

2007 01-05

Padidėjimas, sumažėjimas (-),

proc. Mėsa ir mėsos subproduktai, tūkst. t 68,9 74,4 8,0

Dešros, tūkst. t 23,4 22,7 - 3,0

Geriamas pienas, mln. t 34,4 35,9 4,4

Rūgpienis, kefyras ir kt. rūgštieji gėrimai, tūkst. t 14,0 15,9 13,6

Jogurtas, tūkst. t 7,9 8,1 2,5

Grietinė, tūkst. t 3,5 5,1 45,7

Grietinės ir augalinių riebalų mišinys, tūkst. t 6,3 5,6 - 11,1

Varškė, tūkst. t 7,3 9,3 27,4

Sviestas, tūkst. t 5,3 5,9 11,3

Švieži (nenokinami ir nekonservuojami) sūriai, tūkst. t 5,0 5,3 6,0

Kiti švieži sūriai, tūkst. t 2,5 2,4 - 4,0

Nelydyti sūriai, tūkst. t 17,7 19,6 10,7

Lydyti sūriai, tūkst. t 1,2 1,1 - 8,3

Valgomieji ledai, mln. l 8,2 9,9 20,7

Pieno konservai, tūkst. t 6,8 6,5 - 4,4

Vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių ir vaisių, tūkst. t 5,9 7,5 27,1

Vaisių ir daržovių sultys, mln. litrų 4,9 5,3 8,2

Grūdų malimo produktų gamyba

Miltai, tūkst. t 87,0 96,0 10,3

Javų kruopos, tūkst. t 13,3 8,5 - 36,1

Kombinuotieji pašarai, tūkst. t 176,6 185,4 5,0

Duonos, cukraus ir kt. maisto produktų gamyba

Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 76,3 71,0 - 6,9

Cukrus, tūkst. t - -

Konditerijos gaminiai, tūkst. t 19,8 21,0 6,1

Majonezas, tūkst. t 3,9 5,7 46,2

Actas, tūkst. dal 82,1 85,1 3,7

Gėrimų gamyba

Degtinės ir likerio gaminai, tūkst. dal alc 100 % 584,2 663,9 13,6

Putojantis vynuogių vynas, tūkst. dal 109,3 141,9 29,8

Alus, mln. dal 11,0 10,8 - 1,8

Nealkoholiniai gėrimai, mln. dal 6,0 6,4 6,7

Natūralūs mineraliniai ir aeruoti vandenys, mln. dal 6,2 7,0 12,9 Šaltinis: Statistikos departamentas. Lietuvos ekonominė socialinė raida 2006/05

Cukraus sektorius Šalyje veikia 3 cukraus fabrikai : Panevėžyje ir Kėdainiuose, valdomi Danijos koncerno Danisco Sugar, ir Marijampolėje, priklausantis ARVI. 2004 metais Lietuvai stojant į ES, buvo išsiderėta 103 010 tonų baltojo cukraus gamybos kvota. Kvota buvo paskirta, atsižvelgiant į faktinį pastarųjų metų bendrą šalies cukraus suvartojimą bei cukraus gamybą, importą ir eksportą. Bendra ES narių cukraus gamybos kvota yra 17,9 mln. tonų, taigi, Lietuvos dalis - 0,57 proc. Tačiau, nežiūrint į paskirtą kvotą, dėl didelio cukraus pertekliaus ES rinkoje ir 2006 metais įsigaliojusio Pasaulinės prekybos organizacijos draudimo tą perteklių eksportuoti į pasaulinę rinką, cukraus gamyba nuo 2006 metų ES yra mažinama, kasmet įvedant skirtingus mažinimo koeficientus. Numatoma, kad ES cukraus gamyba sumažės 6−7 milijonais tonų. Todėl 2006 m. Lietuva galėjo pagaminti 94 161 toną, o 2007 m. skirta 89 104 tonų kvota.

Metai Supirkta cukrinių runkelių (tūkst..t.) Pagaminta cukraus (tūkst..t.) 2004 904,9 132,9

2005 745,9 124,7 2006 716,4 96,6

Siekiant užtikrinti darnią rinkos pusiausvyrą, pradedant 2006–2007 m., per ketverius metus baltojo cukraus kaina bus sumažinta 36 procentais. Pirmaisiais metais sumažinta 20 proc., antraisiais – 27,5 proc. trečiaisiais – 35 proc. ir 36 proc. ketvirtaisiais metais. Maisto produktų ir gėrimų pardavimas 2007 m. sausio-gegužės mėn. palyginti su 2006 m. sausio-gegužės mėn., parduotos produkcijos apimtis maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėse išaugo 16,7 proc. lyginant 2006 ir 2005 metų tą patį laikotarpį gamybos augimas buvo 12,2 proc. 2007 m. gegužės mėn., palyginus su 2006 m. gegužės mėn., maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 9,3 proc., o palyginti su 2007 m. balandžio mėn., maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 0,3 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčiai 2007 m. gegužės mėn. (proc.)

Padidėjimas, sumažėjimas (-); 2007 m. gegužės mėn.,

palyginti su Prekių ir paslaugų grupės Lyginamasis svoris bendrose vartojimo

išlaidose 2006 m. gegužės mėn.

2007 m. balandžio mėn.

Vartojimo prekės ir paslaugos 100,0 4,8 0,5

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 25,9 9,3 0,3

Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais Eksportas 2006 metais padaugėjo žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių, galinčių savo gaminius tiekti Bendrijos rinkai ir 2007 m. sausio 1 dieną jų buvo 114. Be to, iki šių metų pradžios šiai rinkai patvirtintos: 10 paukštienos ir 36 pieno perdirbimo įmonės bei 46 žuvų perdirbimo įmonės ir žvejybos laivai, 3 žvėrienos ir 80 kitų įmonių. Per 2006 metus padidėjo gyvūninio maisto gamybos įmonių, patvirtintų tiekti pagamintą produkciją Rusijos Federacijos rinkai, skaičius. Tokių įmonių iki 2007 sausio 1 dienos buvo 65 ir iš jų: 18 mėsos, 5 paukštienos, 16 pieno, 13 šaltųjų sandėlių, 12 žuvų ir 1 kiaušinių. 2006 metais žemės ūkio ir maisto produktų buvo eksportuota už 5,45 mlrd. Lt,(1,24 mlrd. Lt arba 29 proc. daugiau nei 2005-aisiais), importuota – už 4,93 mlrd. Lt, (1,24 mlrd. Lt arba 33 proc. daugiau), užsienio prekybos balansas siekė 511 mln. Lt, o apyvarta pirmą kartą viršijo 10 mlrd. Lt. Žemės ūkio ir maisto produktų dalis visoje Lietuvos užsienio prekyboje padidėjo: eksporte sudarė 14,0 proc. (2005 m. – 12,8 proc.), importe – 9,3 proc. (atitinkamai 8,6 proc.)

Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, importas ir prekybos balansas 2002-2006 metais, mln. Lt

19352355

2956

4209

5445

2210 2381

2955

3699

4934

511510

2

-26-275

-1000

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2002 2003 2004 2005 2006

Exportas Importas Balansas

Pasikeitė prekybos pagal šalių grupes struktūra. Nors, palyginti su 2005 metais, eksportuotų į ES šalis produktų vertė 2006-aisiais padidėjo beveik 15 proc., jų dalis visame eksporte sumažėjo nuo 73 proc. iki 65 proc. (eksportas į trečiąsias šalis sudarė 35 proc.). Daugiausia produktų buvo eksportuota į Rusiją (1237 mln. Lt arba 22,7 proc. nuo viso eksporto), Latviją (779 mln. Lt arba 14,3 proc.), Vokietiją (713 mln. Lt arba 13,1 proc.), Estiją, Jungtinę Karalystę, Italiją ( šios šalys sudarė 70 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto). Į Rusiją daugiausia eksportuota sūrių, obuolių, galvijienos, į Latviją daugiausia buvo išvežta gaminių iš tabako, šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, paukštienos, į Vokietiją - gaminių iš tabako; grietinėlės; gaminių ir konservų iš žuvų; žuvų filė. 2006 metais, kaip ir ankstesniais, daugiausia buvo eksportuota pieno ir pieno produktų, kurie yra eksportuojami į 52 pasaulio šalis. Kitos pagrindinės eksporto prekės: vaisiai; paruošti pašarai gyvūnams; gaminiai iš mėsos ir žuvies; grūdai, mėsa. Palyginti su 2005 metais, sūrių buvo eksportuota 1,2 karto, sviesto - 1,5 karto, obuolių – 12 kartų, grybų – 3,6 karto, šokolado ir kitų produktų, turinčių kakavos – 3,1 karto, nekoncentruoto pieno ir grietinėlės – 1,4 karto daugiau. Beveik 3 kartus sumažėjo eksportuoto cukraus kiekis, tačiau vidutinė eksporto kaina buvo 1,9 karto didesnė nei 2005 metais. 1,9 karto sumažėjo kviečių eksportas (jų, Statistikos departamento duomenimis, buvo supirkta 1,6 karto mažiau). Šalys, į kurias 2006 metais buvo eksportuota daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų, mln.Lt

Šalis partnerė Vertė Dalis eksporte 5444,9 100,0

Rusija 1236,5 22,7 Latvija 779,3 14,3 Vokietija 712,5 13,1 Estija 320,3 5,9 Jungtinė Karalystė 319,4 5,9 Italija 271,4 5,0 Nyderlandai 226,8 4,2 Lenkija 218,9 4,0 Šveicarija 185,7 3,4 Baltarusija 162,1 3,0

Šalis partnerė Vertė Dalis eksporte Ispanija 152,4 2,8 Prancūzija 120,7 2,2 Švedija 86,7 1,6 Ukraina 80,0 1,5 Saudo Arabija 75,2 1,4 Danija 73,7 1,4 Portugalija 53,8 1,0 Suomija 41,8 0,8 Belgija 36,5 0,7 Airija 32,9 0,6 Kitos šalys 258,4 4,7

Importas

2006 metais į Lietuvą daugiausia buvo importuota vaisių ir riešutų; įvairių alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų; žuvų; padažų, sriubų ir sultinių koncentratų, esencijų; mėsos; daržovių. Šių produktų vertė sudarė 50 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo vertės. Šiame sąraše vyrauja produktai, neauginami arba negaminami Lietuvoje. Tačiau, tarp jų yra ir kiauliena, kurios buvo importuota 33 tūkst. t, paukštiena (30 tūkst. t). Įvežtų iš ES šalių produktų vertė sudarė 79 proc. viso importo. Iš ES šalių daugiausia buvo įvežta vaisių ir riešutų, įvairių gėrimų, mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų, padažų, sriubų ir sultinių koncentratų, esencijų, pieno produktų, daržovių (iš viso šių produktų vertė sudarė 49 proc. įvežtų iš ES produktų vertės). Daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų importuota iš Lenkijos (981 mln. Lt arba 19,9 proc. nuo importo), Latvijos (571 mln. Lt arba 11,6 proc.), Vokietijos (518 mln. Lt arba 10,5 proc.), Nyderlandų, Estijos (šios šalys sudarė 56 proc. viso importo). Iš trečiųjų šalių daugiausia buvo importuota žuvų, vaisių ir riešutų, tabako ir gaminių iš jo, riebalų ir aliejaus (sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo iš šių šalių). Palyginti su 2005 metais, daugiausia padidėjo obuolių, pieno ir grietinėlės, cigarečių, saulėgrąžų aliejaus, šviežių abrikosų, vyšnių, persikų, slyvų importas. Pažymėtina, kad didelė dalis importuotų obuolių, abrikosų, vyšnių, persikų po to buvo eksportuota iš Lietuvos.

Šalys, iš kurių 2006 metais buvo importuota daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų, mln.Lt

Šalis partnerė Vertė Dalis importe 4933,9 100,0 Lenkija 980,6 19,9 Latvija 570,8 11,6 Vokietija 518,0 10,5 Nyderlandai 425,2 8,6 Estija 253,9 5,1 Danija 197,0 4,0 Ispanija 183,3 3,7 Rusija 160,9 3,3 JAV 140,9 2,9 Italija 134,6 2,7 Ukraina 120,3 2,4 Šveicarija 115,5 2,3 Prancūzija 92,2 1,9 Vengrija 77,3 1,6 Brazilija 67,0 1,4 Belgija 64,8 1,3 Norvegija 62,3 1,3 Baltarusija 60,7 1,2

Šalis partnerė Vertė Dalis importe Suomija 59,1 1,2 Jungtinė Karalystė 57,6 1,2 Kitos šalys 591,8 12,0

Užsienio prekybos balansas 2006 metais užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas buvo teigiamas ir sudarė 511 mln. Lt. Nors, palyginti su 2005 metais, eksportas ir importas padidėjo, balansas išliko beveik toks pat. Didžiausias teigiamas balansas buvo prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais (palyginti su 2005 metais jis padidėjo 161 mln. Lt), teigiamas jis buvo ir prekybos paruoštais maisto produktais, gėrimais bei tabako gaminiais balansas (atitinkamai padidėjo 9 mln. Lt). Didžiausias neigiamas balansas tradiciškai išlieka prekyboje riebalais ir aliejumi, 2006 metais jis buvo didesnis, nei 2005-aisiais. Tapo neigiamu ir prekybos augaliniais produktais balansas.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, importas ir prekybos balansas pagal pagrindines produktų grupes 2006 metais, mln. Lt

1775

1328

99

2243

1093

1436

265

2140

682

-108 -166

103

-500

0

500

1000

1500

2000

2500

Gyvi gyvūnai,gyvūninės kilmės

produktai

Augaliniai produktai Riebalai ir aliejus Paruošti mais toproduktai, gėrimai ir

tabako gaminiai

ekspotas importas balansas

Maisto sauga Valstybės politiką visuose maisto tvarkymo etapuose „nuo lauko iki stalo“ įgyvendina savarankiška institucija – Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 2006 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – pirmoji iš visų Europos Sąjungos maisto saugos ir veterinarijos kontrolės institucijų gavo tarptautinės akreditacijos sertifikatą. Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos Tarybos Potsdamo darbo grupės veterinarinėse derybose su Rusijos Federacija narė – vienintelė iš naujųjų ES šalių narių, aktyviai dalyvavusi derinant vieningus veterinarijos sertifikatus eksportui bei siekiant užkirsti kelią nelegaliam tranzitui per ES teritoriją į Rusijos Federaciją. VMVT laiku ir sklandžiai per pastaruosius metus atlikta laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės duoda teigiamų rezultatų kovojant su šia pavojinga gyvūnų liga. Nacionalinėje

veterinarijos laboratorijoje atlikti laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo tyrimai parodė, kad daugiau negu pusė sumedžiotų laukinių gyvūnų įgijo imunitetą pasiutligei. Siekiant efektyviai ir operatyviai ištirti kiekvieno gyventojo skundą, VMVT ir teritorinėse VMVT įdiegta vieninga vartotojų pranešimų registravimo sistema. Visi užregistruoti vartotojų skundai patenka į šią informacinę sistemą, kurios pagalba galima sekti pranešimų tyrimų eigą visoje Lietuvoje ir taip apsaugoti vartotojus nuo nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų, gyvūnus – nuo užkrečiamųjų ligų. Šiuo metu VMVT siekia kartu su Muitinės departamentu įgyvendinti „vieno langelio“ principą vykdant pasienio veterinarinę kontrolę. Šiam tikslui pasiekti bus sukurta vieninga pasienio kontrolės informacinė sistema, kuria galės naudotis visos pasienio kontrolės institucijos. Palaikant glaudžius ryšius su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadomis Vilniuje ir Varšuvoje sprendžiant abiem pusėms aktualius klausimus, susijusius su gyvūninių produktų eksportu bei tranzitu, planuojama pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įmonėms būtų leista eksportuoti gyvūninius produktus į JAV. Siekiama stiprinti konsultacinį, informacinį operatyvų šviečiamąjį darbą su vartotojais maisto saugos ir gyvūnų gerovės pažeidimų srityje. Parama Per 2006 metus Lietuvos žemės ir maisto ūkiui buvo skirta daugiau kaip 2 mlrd. litų parama, teikiama daugiau kaip per 60 priemonių. Itin efektyviai panaudota ES parama, kuri Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pernai kartu su valstybės biudžeto lėšomis bendram finansavimui sudarė 1488,48 mln.litų.

ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2004-2006 m. (įskaitant valstybės biudžeto lėšas bendram finansavimui)

mln.Lt Paramos pavadinimas 2004 2005 2006 Iš viso

Struktūrinė parama BPD lėšos kaimo plėtrai 156,26 205,12 242,23 603,61 BPD lėšos žuvininkystei 15,43 20,18 23,74 59,35 SAPARD 279,36 132,96 0,00 412,32 Iš viso 451,05 358,26 265,97 1075,28 Parama žemės ūkio subjektų pajamoms palaikyti Tiesioginės išmokos (25/30/35 proc.) 283,37 360,29 443,80 1087,46 Rinkos reguliavimo priemonės 88,44 218,19 276,00 582,63 Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonių lėšos (įskaitant lėšas, skirtas papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms)

635,75 708,26 768,68 2112,69

Iš viso 1007,56 1286,74 1488,48 3782,78 Struktūrinė parama Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) 2006 metais buvo suteikta 265,97 mln.litų parama. Nuo narystės ES pradžios Lietuvai pagal bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros priemones skirta 603,6 mln. litų parama Per 2004-2006 metus pagal BPD kaimo plėtros priemones norą gauti paramą pareiškė 2190 pareiškėjų. Jų paraiškoms patenkinti reikėjo 867,923 mln.litų. Daugiausia paraiškų pateikė Kauno apskritis -395. Šiaulių apskritis pateikė 386, Panevėžio – 317, Marijampolės – 253, Vilniaus -247, Klaipėdos – 215, Tauragės – 154, Telšių – 131, Utenos – 111 ir Alytaus -94 paraiškas. Iki 2007 m. gegužės 23 d. pasirašytos 1683 sutartys 599,7 mln. litų paramos, t. y. 99,4 proc. nuo visų skirtų lėšų. Ypač aktyviai paramos lėšų 2004–2006 m. laikotarpiu buvo siekiama, įgyvendinant priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pastarajai priemonei skirta daugiausiai ES paramos – 293,5 mln. Lt. Pagal šią priemonę gautos 824 paraiškos, aktyviausi buvo Šiaulių (99), Panevėžio (91), Kauno (83) bei Marijampolės (68)

apskričių ūkininkai. Pagal šią priemonę su paramos gavėjais pasirašyta 600 sutarčių. Jų bendra paramos suma siekia 287,842 mln. litų. 2006 m. pateikti tinkami „Investicijų į žemės ūkio valdas“ projektai, kuriems tame laikotarpyje pristigo pinigų, finansuojami iš 2007–2013 m. laikotarpio lėšų. Iš 2007–2013 m. laikotarpio lėšų bus finansuojamos 103 paraiškos už 47 mln. litų. 2004-2006 metų ES struktūrinių fondų parama duoda akivaizdžių rezultatų ne tik tiesioginėmis investicijomis, skirtomis ūkių ir įmonių modernizavimui, bet ir kuriant naują bendruomeninį mąstymą, kaip svarbiausią prielaidą gyvenimo kokybei kaime gerinti. „Leader+ pobūdžio priemonė“ – tai į kaimo plėtrą orientuota ES bendrijų iniciatyva, kuria siekiama paremti įgūdžių įgijimo veiklą, padėti kaimo gyventojams gerinti gyvenimo kokybę, skatinti juos aktyviai dalyvauti priimant ir įgyvendinant kaimo plėtros sprendimus. Pagal šią priemonę pasirašytos 123 sutartys 8,81 mln. litų sumai. Įgyvendinus vietos projektus, bus sukurta saugi gyvenimo ir darbo aplinka, plėtojami tradiciniai ir netradiciniai kaimo verslai, turizmas, ekologinis ūkininkavimas, efektyviai naudojamas saugomų teritorijų potencialas, derinant gamtos ir kultūros išteklius.

Bendra BPD statistika (2007 05 11)

Pasirašyta sutarčių Išmokėta lėšų Priemonė Gautą

paraiškų Įvertinta paraiškų

vnt.

Patvirtinta projektų vnt

Atmesta paraiškų

vnt Vnt. mln.Lt Dalis

nuo 2004-2006 skirtų lėšų proc.

mln.Lt Proc.

1. Investicijos į žemės ūkio valdas

824 822 762 60 600 287,8 98 195,5 67

2. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas

753 753 696 57 675 55,7 100 54,5 98

3. Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas

45 45 39 6 36 93,6 100 35,6 38

4.1 Žemės ūkio vandentvarka

39 39 37 2 36 55,1 101 46,1 85

4.2 Žemės sklypų perskirstymas

14 14 14 0 14 2,6 100 0 0

4.3 Konsultavimo paslaugos ūkiams

24 24 20 4 12 7,2 101 4,7 66

4.4 Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių vairinimas

34 34 23 11 16 13,7 128 0,8 7

4.5 Kaimo turizmo ir amatų skatinimas

118 117 66 51 57 53,6 99 0,6 1

5. Miškų ūkis 85 85 82 3 71 18,4 96 10,9 57 6. Leader+ pobūdžio

priemonės 155 155 139 16 123 8,8 100 2,1 24

7. Mokymas 99 99 55 44 43 3,1 103 0,9 29 8. Žuvininkystės

priemonės 118 115 96 19 75 33,1 56 30,9 52

Iš viso 2308 2302 2029 273 1758 632,9 95 376 58 Parama žemės ūkio subjektų pajamoms palaikyti Tiesioginės išmokos 2006 metais beveik 213 tūkstančių žemės savininkų ir naudotojų buvo išmokėta daugiau kaip 673 mln. litų tiesioginių išmokų. Per 2004-2006 metus dirbantiems žemę tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius iš ES ir nacionalinio biudžeto buvo išmokėta 1 087,46 mln.litų.

Tiesioginės išmokos

Metai Gauta paraiškų Deklaruotas plotas Išmokėta suma (mln.Lt) 2004 237 463 2 577 467,25 489,76 2005 226 661 2 568 594,73 591,1 2006 212 815 2 618 590,56 673 2007 192 259 760

2007 metais gauta daugiau kaip 912 tūkstančių paraiškų tiesioginėms išmokoms už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. gauti. Joms numatyta 760 mln.litų parama. Bendra tiesioginėms išmokoms už 2007 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, gyvulius ir pieno sektoriui finansinis vokas sudaro beveik 918 mln. Lt, iš jų pagrindinės išmokos lėšos, mokamos iš ES biudžeto – apie 507 mln. Lt. Nors, lyginant su praėjusiais metais, šiemet pateiktų paraiškų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas išliko panašus: Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, šiais metais žemdirbiai deklaravo apie 2,5 mln., pernai – apie 2,6 mln. hektarų. Mažėjančiam paraiškų skaičiui įtakos turi pokyčiais žemės ūkyje – Lietuvoje nuolat stambėja ūkiai. Be to, deklaruojamiems plotams yra keliami geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai, už kurių nesilaikymą taikomos sankcijos. Dalis pareiškėjų negali užtikrinti šių įsipareigojimų. Rinkos reguliavimo priemonės Pernai rinkos reguliavimo priemonėms išmokėta 276 tūkst. litų parama. Per 2004-2006 metus šiai priemonei skirta daugiau kaip 582 tūkst. litų parama. Parama buvo skirta.... Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonių Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 planas buvo numatyta 2,1 mlrd.litų parama. Per 2004-2006 m. buvo pateiktos 366 704 paraiškos. 21,34 proc. paraiškų gauta iš Vilniaus, 19,62 proc. iš Utenos, 10,37 proc. – iš Telšių, 9,42 proc. – iš Alytaus, 9,60 proc. – iš Tauragės, 13,79 proc. – iš Panevėžio, 8,74 proc. – iš Klaipėdos, 14,21 proc. – iš Kauno, 12,81 proc. – iš Šiaulių ir 11,18 proc. – iš Marijampolės apskrities. KPP priemonėms įgyvendinti 2004-2006 m. iki 2007 m sausio 1 dienos buvo skirta 1 685,16 mln. litų. Per 2006 metus išmokėti 289 mln. litų. Šių metų gegužės viduryje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta visų Lietuvos gyventojų ir paramą pagal KPP priemones gavusių ūkininkų apklausa parodė, kad net 93 proc. apklaustų ūkininkų patenkinti pagal KPP priemonės skirta parama . 85 proc. ūkininkų mano, kad KPP priemonės bus naudingos visiems Lietuvos žmonėms. Populiariausia priemonė - „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“. Paramai pagal šią priemonę gautą Nacionalinei mkėjimų agentūrai pateikta 330 720 paraiškų, o prašoma suma - 619,307 mln.litų. Iki 2007 metų rugpjūčio 31 dienos išmokėta....

2004-2006 m. pateiktos paraiškos, prašoma ir išmokėta parama 2007 05 11

Eil. Nr.

Priemonė Skirta lėšų (mln.Lt)

Gauta paraiškų

(vnt.)

Prašoma paramos

suma (mln.Lt)

Išmokėta paramos

suma (mln.Lt)

Įgyvendinimo mastas (proc.)

1. Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas

264,28 21 554 150,701 164,366 62,19

2. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais

621,33 330 720 619,307 610,692 78,39

3. Agrarinė aplinkosauga

192,03 3 935 143,438 28,521 49,56

4. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku

45,00 1 261 22,648 2,641 11,76

5. Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas

34,43 3 194 11,026 8,984 33,43

6. Standartų laikymasis

507,65 6 000 165,501 174,597 36,69

7. Techninė parama

20,44 10 52,451 3,102 29,85

Iš viso 1 630,273 366 704 1165,074 955,772 56,72 Sėkmingas Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėms skirtų lėšų panaudojimas turėjo įtakos ir derybose su Europos Komisija dėl 2007–2013 metų Bendrijos paramos Lietuvos kaimo plėtrai. Lietuvai skirta parama yra žymiai didesnė negu Estijai ir Latvijai. Sugebėjusi argumentuotai pagrįsti savo poreikius, Lietuva naujuoju programavimo laikotarpiu paramos lėšų sugebėjo išsiderėti 2,4 karto daugiau negu Estija ir 1,7 karto daugiau negu Latvija. Lietuvai 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 6019,5 mln. Lt, Estijai – 2467,6 mln. Lt, Latvijai – 3594,7 mln. Lt. Palyginti su kitomis naujosiomis ES narėmis, daugiau negu Lietuvai paramos lėšų skirta tik Čekijai – 9721,4 mln. Lt., Vengrijai – 13140,8 mln. Lt., Slovakijai – 6800 mln. Lt ir Lenkijai. Lenkijos kaimo plėtrai 2007–2013 m. ES skiria daugiausia lėšų – 45680,7 mln. Lt. Kai kurioms senosioms ES šalims, net ir gerokai didesnėms už Lietuvą, skirta tik labai nežymiai didesnė parama, pvz., Švedijai – 6303,6 mln. Lt, Jungtinei Karalystei – 6593,4 mln. Lt. Gerokai mažesnė parama negu Lietuvai 2007–2013 m. skiriama Belgijai – 1445,3 mln. Lt, Danijai – 1535,3 mln. Lt. Nacionalinė parama 2007 metais iš nacionalinio biudžeto žemės ir maisto ūkiui vystymui bei kaimo plėtrai skirta 115 mln.litų. Palyginti su 2006 metais, valstybės paramos programoms įgyvendinti lėšų skirta 15 mln. Lt daugiau.

2007 m. Nacionalinės paramos priemonės

Lėšų paskirtis Sąmatoje numatyta suma, tūkst. litų

Ankstesniais metais neapmokėtoms išlaidoms dengti ir tęstinėms priemonėms finansuoti paramai ūkiams modernizuoti 1 950 paramai draudimo įmokoms kompensuoti 2 427 kitoms neapmokėtoms išlaidoms 1 442 Valstybės pagalbos priemonės parama augalų sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti 3 999 parama akvakultūrai 1 600 parama kreditų palūkanoms kompensuoti 6 550 parama nelaimės atveju 782 parama draudimo įmokoms kompensuoti 6 240 parama moderniems žieminiams šiltnamiams 4 950 paramai augalų ir augalinių produktų ligų naikinimo sistemai įgyvendinti 1 800 paramai šalutiniams gyvūniniams produktams tvarkyti 6 800 parama ekologinei žuvininkystei remti 1 100 linų ūkio plėtros programai finansuoti 2 550 parama kooperacijai plėtoti 1 000 parama ūkiams modernizuoti 5 350 Kaimo bendruomeninėms organizacijoms remti kaimo bendruomeninėms organizacijoms ir jų projektams finansuoti 5 250 INTERVENCINĖS PRIEMONĖS pieno suvartojimo skatinimo priemonėms įgyvendinti 960

PAPILDOMOS NACIONALINĖS TIESIOGINĖS IŠMOKOS už bulius 31 420,9 už galvijus 15 363 už karves žindenes bei telyčias 20 275 už ėriavedes 765

Taip pat iš nacionalinio biudžeto bus teikiama parama patyrusiems nuostolių dėl stichinių hidrometeorologinių reiškinių, vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms ir grupėms, biodegalų gamintojams bei kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai.

ES parama žemės ūkio ir kaimo plėtrai 2007-2013 m. 2007 m. liepos 11 dieną Žemės ūkio ministerija pateikė Europos Komisijai galutinį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos variantą. 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijos bendrasis tikslas – kurti konkurencingą žemės, maisto iš miškų ūkį, sukurti galimybes ekonominei veiklai kaime įvairinti ir gyvenimo kokybei gerinti, tausojant aplinką, palaikant kraštovaizdį, kurti alternatyvias darbo vietas, ugdyti bendruomeniškumą. Programa buvo kuriama kartu su socialiniais partneriais. Šiai programai įgyvendinti numatyta apie 7,7 mlrd.litų. Sėkmingas Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėms skirtų lėšų panaudojimas turėjo įtakos ir derybose su Europos Komisija dėl 2007–2013 metų Bendrijos paramos Lietuvos kaimo plėtrai. Lietuvai skirta parama yra žymiai didesnė negu Estijai ir Latvijai. Sugebėjusi argumentuotai pagrįsti savo poreikius, Lietuva naujuoju programavimo laikotarpiu paramos lėšų sugebėjo išsiderėti 2,4 karto daugiau negu Estija ir 1,7 karto daugiau negu Latvija. Lietuvai 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 6019,5 mln. Lt, Estijai – 2467,6 mln. Lt, Latvijai – 3594,7 mln. Lt. Palyginti su kitomis naujosiomis ES narėmis, daugiau negu Lietuvai paramos lėšų skirta tik Čekijai – 9721,4 mln. Lt., Vengrijai – 13140,8 mln. Lt., Slovakijai – 6800 mln. Lt ir Lenkijai. Lenkijos kaimo plėtrai 2007–2013 m. ES skiria daugiausia lėšų – 45680,7 mln. Lt. Kai kurioms senosioms ES šalims, net ir gerokai didesnėms už Lietuvą, skirta tik labai nežymiai didesnė parama, pvz., Švedijai – 6303,6 mln. Lt, Jungtinei Karalystei – 6593,4 mln. Lt. Gerokai mažesnė parama negu Lietuvai 2007–2013 m. skiriama Belgijai – 1445,3 mln. Lt, Danijai – 1535,3 mln. Lt. Parama bus teikiama pagal keturias kryptis. Daugiausia programos lėšų skirta1 krypčiai – „Žemės, maisto ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas“ – 41,15 proc. 2 krypčiai – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ skirta 36,48 proc. 3 krypčiai – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ skirta 12,19 proc. 4 krypčiai – „LEADER metodu įgyvendinamos priemonės“ skirta 6,06 proc. Kaimo plėtra Kaimo gyventojai ir jų užimtumas Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais Lietuvos kaime gyveno 1124,7 tūkst. žmonių. Tai 33,23 proc. visų šalies gyventojų. Lyginant su 2006 metais kaimo gyventojų skaičius sumažėjo 10 800. Per 2004-2006 metus gyventojų kaime sumažėjo 23,4 tūkstančiais. Kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas prasidėjo prieš Lietuvai tampant ES nare ir tęsiasi iki šiol, tačiau dėl miesto gyventojų migracijos į kitas šalis ir kaimą, miesto ir kaimo gyventojų santykis mažai keičiasi. 2006 m. vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje: vyrų – 65,31, moterų – 77,06 metai. 2005 metais vidutinė gyvenimo trukmė šalyje buvo 65,36 metai vyrų ir 77,42 metai moterų. Daugiau negu 58 proc. kaimo gyventojų yra darbingo (15-59 metų) amžiaus. 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudaro daugiau kaip penktadalį visų kaimo gyventojų. Nors gimstamumo rodikliai kaime aukštesni negu mieste, tačiau 1,5 karto didesnis mirtingumo lygis.

Daugumos dirbančių Lietuvos kaimo gyventojų išsilavinimas yra vidurinis, nors pastaraisiais metais daugėja kasimo gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Užimtumo lygis šalies kaime tiek iki narystės ES, tiek 2004-2006 metų laikotarpiu mažai kinta ir sudaro apie 60 proc. ES – 65 proc. Užimtųjų skaičius kaime svyruoja. 2006 metais dirbo apie 435,3 tūkst. kaimo gyventojų. Tai 0,32 proc. mažiau, negu prieš Lietuvai tampant ES nare. Sparčiai mažėja dirbančiųjų skaičius žemės ūkio srityje. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 2006 metais žemės ūkyje dirbo 172,8 tūkst., miškininkystėje – 11,0 tūkst. ir žuvininkystėje – 2,7 tūkst. žmonių. Iš viso 186,5 tūkst. 2003 metais, prieš Lietuvai tampant ES nare, šiose srityse dirbo 255,5 tūkst. gyventojų. Dirbantieji žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose pernai dirbo 11,5 proc. šalies dirbančiųjų. Žemės ūkio ir kaimo verslų informacinio centro Ūkininkų registro duomenimis, 2007 m. liepos 1 d. šalyje buvo įregistruoti 98 085 ūkininkų ūkiai, jų disponuojamas bendras žemės plotas sudarė 1 175 824 ha, o vidutinis ūkininko ūkio dydis siekė 12 ha. Analizuojant ūkininkų ūkių vidutinį dydį pagal apskritis, akcentuotina tai, kad stambiausi ūkiai yra Šiaulių (17,6 ha), Panevėžio (14,7 ha) ir Utenos (14,8 ha) apskrityse. Mažiausi ūkininkų ūkiai -Vilniaus (7,8 ha), Klaipėdos (8,6 ha) ir Alytaus (8,9 ha) apskrityse. Ūkininkų ūkių skaičius šalyje palyginti su 2004 m. liepos 1, padidėjo 27 125 ūkiais arba 38 proc. Sparčiausiai ūkininkų ūkių skaičius kito Vilniaus apskrityje – padidėjo 4 710 ūkiais arba 80 proc. (bendras žemės plotas padidėjo 34 proc.). Kauno apskrityje ūkininkų ūkių skaičius 4 767 ūkiais arba 52 proc. (bendras žemės plotas padidėjo 51 proc.). Klaipėdos apskrities ūkininkų ūkių skaičius analizuojamu laikotarpiu padidėjo 3 036 arba 48 proc., kai žemės plotas padidėjo 21 proc. Marijampolės apskrityje ūkininkų ūkių skaičius analizuojamu laikotarpiu padidėjo 2855 arba 35 proc., kai bendras žemės plotas išaugo 56 proc. Šiaulių apskrityje ūkių skaičiaus ir jų disponuojamo bendro žemės ploto augimas nebuvo tolygūs - ūkių skaičius padidėjo 22 proc., o žemė – 32 proc. Utenos apskrityje įregistruotiems ūkininkų ūkiams taip pat būdingas vidutinio ūkio stambėjimo procesas, jei ūkių skaičius analizuojamu laikotarpiu padidėjo 39 proc., tai bendras žemės plotas išaugo 67 proc.

Ūkininkų ūkių skaičiaus, jų valdomo bendro žemės ploto ir vidutinio ūkio dydžio dinamika

pagal savivaldybes 2004-07-01 – 2007-07-01

Apskritys, rajonai

Ūkių skaičius,

vnt.

Bendras žemės plotas,

ha

Vidutinis ūkio dydis,

ha

Ūkių skaičius,

vnt.

Bendras žemės plotas,

ha

Vidutinis ūkio dydis,

ha

Ūkių skaičius,

vnt.

Bendras žemės plotas,

ha

Vidutinis ūkio dydis,

ha

Ūkių skaičius,

vnt.

Bendras žemės plotas,

ha

Vidutinis ūkio dydis,

ha 2004.07.01 2005.07.01 2006.07.01 2007.07.01 Respublikoje iš viso

70.960 881.276 12,4 82.760 1.011.361 12,2 90.828 1.116.758 12,3 98.085 1.175.824 12,0

Alytaus apskr. 4.186 41.419 9,9 4.963 47.583 9,6 5.459 50.586 9,3 6.137 54.607 8 ,90 Alytaus r. sav. 1.847 18.752 10,2 2.164 20.926 9,7 2.345 21.847 9,3 2.661 2.374 8 ,92 Druskininkų sav. 111 1.279 11,5 185 2.146 11,6 255 2.497 9,8 320 2.844 8 ,89 Lazdijų r. sav. 1.477 13.857 9,4 1.706 15.981 9,4 1.857 17.161 9,2 2.033 18.347 9 ,02 Varėnos r. sav. 751 7.532 10,0 908 8.531 9,4 1.002 9.081 9,1 1.123 9.675 8 ,62 Kauno apskr. 9.167 90.381 9,9 11.627 117.174 10,1 12.871 123.644 9,6 13.934 136.565 9 ,80 Birštono sav. 138 1.075 7,8 197 1.383 7,0 253 1.641 6,5 274 1.762 6 ,43 Jonavos r. sav. 601 6.140 10,2 760 6.951 9,2 897 7.394 8,2 994 7.862 7 ,91 Kaišiadorių r. sav. 1.530 13.435 8,8 1.831 20.373 11,1 2.022 21.284 10,5 2.225 22.464 10 ,10 Kauno r. sav. 1.501 12.842 8,6 1.970 14.792 7,5 2.247 15.748 7,0 2.557 16.663 6 ,52 Kėdainių r. sav. 1.692 18.522 11,0 2.030 20.876 10,3 2.155 21.783 10,1 2.263 22.968 10 ,15 Prienų r. sav. 1.332 12.279 9,2 2.012 23.460 11,7 2.296 24.952 10,9 2.496 33.087 13 ,26 Raseinių r. sav. 2.373 26.087 11,0 2.827 29.339 10,4 3.001 30.843 10,3 3.125 31.760 10 ,16 Klaipėdos apskr. 6.351 67.181 10,6 7.599 73.347 9,7 8.459 77.601 9,2 9.387 81.145 8 ,64 Klaipėdos r. sav. 1.580 15.100 9,6 2.056 17.207 8,4 2.454 18.806 7,7 2.949 20.289 6 ,88 Kretingos r. sav. 967 11.369 11,8 1.126 12.612 11,2 1.247 13.255 10,6 1.467 14.277 9 ,73

Skuodo r. sav. 1.442 17.214 11,9 1.628 18.497 11,4 1.714 19.154 11,2 1.773 19.523 11 ,01 Šilutės r. sav. 2.362 23.497 10,0 2.789 25.031 9,0 3.044 26.387 8,7 3.198 27.057 8 ,46 Marijampolės apskr.

8.143 98.007 12,0 9.693 121.275 12,5 10.621 145.047 13,7 10.998 152.645 13 ,88

Kalvarijos sav. 835 8.680 10,4 1.005 9.920 9,9 1.090 20.863 19,1 1.129 21.128 18 ,71 Kazlų Rūdos sav. 532 5.189 9,8 674 5.931 8,8 770 6.397 8,3 820 6.581 8 ,03 Marijampolės sav. 1.627 15.979 9,8 1.929 23.503 12,2 2.073 24.500 11,8 2.130 24.831 11 ,66 Šakių r. sav. 2.514 30.075 12,0 2.980 32.256 10,8 3.329 33.669 10,1 3.456 35.044 10 ,14 Vilkaviškio r. sav. 2.635 38.084 14,5 3.105 49.665 16,0 3.359 59.619 17,8 3.463 65.061 18 ,79 Panevėžio apskr. 8.863 138.242 15,6 9.788 151.300 15,5 10.345 160.834 15,6 10.727 157.870 14 ,72 Biržų r. sav. 2.079 31.290 15,1 2.265 32.724 14,5 2.328 32.498 14,0 2.363 33.082 14 ,00 Kupiškio r. sav. 1.636 21.533 13,2 1.759 22.310 12,7 1.866 22.782 12,2 1.930 22.996 11 ,91 Panevėžio r. sav. 1.371 33.164 24,2 1.527 34.645 22,7 1.641 35.372 21,6 1.709 29.187 17 ,08 Pasvalio r. sav. 1.491 24.530 16,5 1.729 32.234 18,6 1.842 39.406 21,4 1.939 39.847 20 ,55 Rokiškio r. sav. 2.286 27.726 12,1 2.508 29.387 11,7 2.668 30.776 11,5 2.786 32.760 11 ,76 Šiaulių apskr. 7.871 128.507 16,3 8.769 142.302 16,2 9.137 164.947 18,1 9.639 169.414 17 ,58 Akmenės r. sav. 593 11.211 18,9 661 11.859 17,9 684 12.088 17,7 714 12.294 17 ,22 Joniškio r. sav. 1.278 27.468 21,5 1.407 28.390 20,2 1.463 28.162 19,3 1.523 28.541 18 ,74 Kelmės r. sav. 2.211 29.897 13,5 2.433 31.321 12,9 2.455 30.943 12,6 2.547 32.041 12 ,58 Pakruojo r. sav. 1.276 20.835 16,3 1.448 21.663 15,0 1.507 21.775 14,5 1.570 22.214 14 ,15 Radviliškio r. sav. 1.226 22.932 18,7 1.352 30.918 22,9 1.415 52.816 37,3 1.496 53.884 36 ,02 Šiaulių r. sav. 1.287 16.165 12,6 1.468 18.152 12,4 1.613 19.163 11,9 1.789 20.440 11 ,43 Tauragės apskr. 7.052 91.496 13,0 7.804 96.927 12,4 8.369 100.039 12,0 8.752 102.594 11 ,72 Jurbarko r. sav. 2.056 23.925 11,6 2.317 26.408 11,4 2.429 27.065 11,1 2.480 27.578 11 ,12 Pagėgių sav. 599 8.646 14,4 623 8.578 13,8 661 8.824 13,4 695 9.036 13 ,00 Šilalės r. sav. 2.597 37.534 14,5 2.809 38.511 13,7 3.032 39.514 13,0 3.184 40.019 12 ,57 Tauragės r. sav. 1.800 21.391 11,9 2.055 23.430 11,4 2.247 24.635 11,0 2.393 25.961 10 ,85 Telšių apskr. 5.657 68.932 12,2 6.233 73.080 11,7 6.716 76.407 11,4 7.071 78.978 11 ,17 Mažeikių r. sav. 1.255 14.272 11,4 1.458 15.312 10,5 1.573 15.831 10,1 1.675 16.795 10 ,03 Plungės r. sav. 2.012 23.223 11,5 2.232 25.071 11,2 2.406 26.190 10,9 2.545 26.946 10 ,59 Rietavo sav. 612 6.446 10,5 620 6.285 10,1 711 7.310 10,3 725 7.672 10 ,58 Telšių r. sav. 1.778 24.992 14,1 1.923 26.412 13,7 2.026 27.076 13,4 2.126 27.565 12 ,97 Utenos apskr. 7.778 95.839 12,3 8.962 118.837 13,3 9.927 141.883 14,3 10.838 159.876 14 ,75 Anykščių r. sav. 1.704 30.531 17,9 1.975 30.915 15,7 2.153 31.929 14,8 2.306 32.953 14 ,29 Ignalinos r. sav. 775 9.535 12,3 888 10.802 12,2 973 12.233 12,6 1.100 13.178 11 ,98 Molėtų r. sav. 1.772 17.745 10,0 2.068 19.244 9,3 2.368 20.911 8,8 2.629 22.227 8 ,45 Utenos r. sav. 2.220 23.367 10,5 2.565 42.019 16,4 2.810 59.861 21,3 3.075 69.513 22 ,61 Zarasų r. sav. 1.307 14.662 11,2 1.466 15.857 10,8 1.623 16.949 10,4 1.728 22.005 12 ,73 Vilniaus apskr. 5.892 61.272 10,4 7.322 69.535 9,5 8.924 75.770 8,5 10.602 82.128 7 ,75 Elektrėnų sav. 702 5.862 8,4 825 6.338 7,7 955 6.880 7,2 1.107 7.363 6 ,65 Šalčininkų r. sav. 624 8.960 14,4 715 9.584 13,4 767 9.828 12,8 840 9.977 11 ,88 Širvintų r. sav. 971 9.682 10,0 1.135 10.896 9,6 1.339 11.878 8,9 1.562 12.734 8 ,15 Švenčionių r. sav. 515 6.937 13,5 591 7.477 12,7 664 8.138 12,3 742 8.396 11 ,32 Trakų r. sav. 874 11.185 12,8 1.111 12.955 11,7 1.320 14.265 10,8 1.607 15.296 9 ,52 Ukmergės r. sav. 1.310 11.615 8,9 1.578 13.103 8,3 1.700 13.731 8,1 1.822 14.730 8 ,08 Vilniaus r. sav. 896 7.031 7,9 1.367 9.182 6,7 2.179 11.051 5,1 2.922 13.632 4 ,67 Ūkininkavimo puoselėjimu bei ūkininkų tobulėjimu, rūpinasi ir ūkininkų interesams atstovauja 1919 metais įkurta ir 1989 metais atkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga, kurios skyriai yra kiekviename rajone. Lietuvos ūkininkų sąjunga intensyviai dalyvauja ir tarptautiniame bendradarbiavime. Sąjunga bendradarbiauja su Švedijos, Estijos ir Latvijos ūkininkais. Yra COPA ir COGECA narė. Kooperacija Didėjant konkurencijai vis didesnis vaidmuo tenka kooperacijai. Šiandien žemdirbiai jau suvokia, kad jeigu jie nebus aktyvūs, neugdys pasitikėjimo vieni kitais ir nesijungs į kooperatyvus, tai nepajėgs išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Ypač tai aktualu dabar, kai Lietuva tapo ES nare. Ūkininkui kooperacija dažnai tampa vienintele galimybe išsikovoti savo

produkcijai vietą rinkoje ir joje išsilaikyti. Tik susikooperavę žemdirbiai gali nusipirkti brangiai kainuojančių žemės ūkio mašinų ir kitų įrenginių. Siekiant spartinti kooperacijos plėtrą, 2006 metais Žemės ūkio ministerijai iniciavus ir Kooperacijos plėtros koordinavimo tarybai pritarus, ministerijoje suformuotas Kooperacijos skyrius, o Žemės ūkio rūmuose įkurtas Kooperacijos plėtros koordinavimo centras. Norint paskatinti ūkininkus ir kitus žemės ūkio produkcijos gamintojus burtis į kooperatines bendroves (kooperatyvus), gerinti jų ekonominę būklę, skleisti kooperacijos plėtros patirtį savivaldybėse, Žemės ūkio ministerija rengė seminarus - kooperacijos dienas. Bendradarbiaujant su Alytaus, Jonavos, Šilutės, Panevėžio, Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Plungės, Molėtų, Vilniaus rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriais, 2006 metais buvo surengta 10 seminarų – kooperacijos dienų. Šiuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip 800 ūkininkų, kaimo gyventojų, seniūnijų, kaimo bendruomenių atstovų. Seminarus rengė ir Žemės ūkio rūmai. Per 2006 metus juose iš viso dalyvavo daugiau negu 1400 žmonių. Iki 2007 metų pradžios šalyje registruota daugiau kaip 400 žemės ir maisto ūkio sektoriaus kooperatinių bendrovių (kooperatyvų). Iš jų sėkmingai veikia daugiau kaip 200, kurios jungia daugiau kaip 10 tūkst. žemės ūkio produkcijos gamintojų. Per 2006 metus įsikūrė 22 naujos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), susiję su žemės ir maisto ūkio sektoriumi. Į kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veiklą įsijungė apie 1,5 tūkst. narių. Senosiose ES narėse kooperatyvų nariais yra apie ketvirtadalis visų gyventojų. Pagal veiklos pobūdį kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) pasiskirstę taip: * apie 50 procentų teikia agroserviso paslaugas; * apie 20 procentų užsiima žemės ūkio produkcijos pardavimu; * apie 15 procentų vykdo žemės ūkio gamybinę veiklą; * apie 10 procentų užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu.

Kooperatyvų pasiskirstymas pagal narių skaičius

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Kooperatyvų skaičius 341 371 388 420 440 400 400 iš jų veikiančių 323 - - - 211 198 200 Kooperatyvų narių skaičius iš viso 11434 - - - 8644 8366 8582 Kooperatinių bendrovių pasiskirstymas pagal narių skaičių:

Iki 5 - - - - - - - 5-10 - - - - 147 142 137 11-20 - - - - 16 14 19 21-50 - - - - 22 14 18 51-100 - - - - 13 13 12 Virš 100 - - - - 15 15 14

Kooperatyvų pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Kooperatinių bendrovių pasiskirstymas pagal veiklos pobūdį kas metus

Agroservisas 129 - - - 79 67 76 Perdirbimas 23 - - - 16 18 13 Žemės ūkio produkcijos gamyba 99 - - - 42 38 41 Prekyba 42 - - - 48 53 52 Kita 30 - - - 26 22 18

Šalyje veikia 65 kredito unijos – kooperatiniais pagrindais suorganizuotos kredito įstaigos. Iš jų 57 yra Lietuvos centrinės kredito unijos narės. Šių kredito unijų turtas 2006 m. viduryje sudarė 333,3 mln. litų, paskolų portfelis – 227,5 mln. litų, indėlių suma – 267,1 mln. litų. Kredito unijos vienija 60227 narius. Nuo 2006 metų naujai įsikūrusiems kooperatyvams penkerius teikiama valstybės parama įsikūrimo ir administravimo išlaidoms kompensuoti. Pirmaisiais metais parama vienam kooperatyvui gali siekti 40 tūkst.litų. Be to, pirmaisiais veiklos metais naujai įsikūrusiems kooperatyvams išmokamas 6 tūkst.litų avansas. 2006 metais naujai įsikūrusiems kooperatyvams remti buvo numatytas 1 mln.litų. Per praėjusius metus išmokėta 39 tūkst.litų. 2007 m. kooperatyvams remti numatyta 1 mln. litų. Kita žemės ir maisto ūkio kooperatyvų kūrimosi skatinimo forma – mokestinės lengvatos pagal Pelno mokesčio, Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymus. Kooperatyvų nariams iš pelno mokamos apyvartai proporcingos išmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Šių lengvatų neturi kitų sektorių kooperatyvai. Žemės ūkio ministerija sudarė palankias sąlygas kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) dalyvauti Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėse. Trijose BPD priemonėse kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) buvo numatyti prioritetiniai balai. Jie buvo skiriami pagal kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių skaičių. Palankias sąlygas siekti paramos sudarė tai, kad turintys daugiau negu 50 narių kooperatyvai galėjo gauti maksimalų prioritetinių balų skaičių – 20. Pagal BPD priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas" 2004 metais paraiškas paramai gauti, kuriose prašoma paramos suma sudarė 3,6 mln. Lt, pateikė 4 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), 2005 m. – 9 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) 8,4 mln. Lt sumai. Pagal BPD priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas" 2005 metais paraiškas gauti paramą pateikė 3 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Prašoma paramos suma – 6,2 mln. Lt. Pagal BPD priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas" (veiklos sritys „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių") 2005 metais paraiškas gauti paramą pateikė 5 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Prašoma paramos suma – 4,7 mln. Lt. Iš viso pagal šias priemones 2004-2005 metais paraiškas paramai gauti pateikė 21 kooperatinė bendrovė (kooperatyvas). Jų prašoma bendra paramos suma sudaro 22,9 mln. Lt. Su 13 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pasirašytos sutartys dėl paramos teikimo 15,6 mln. Lt sumai. Per 2004-2006 metus įgyvendintos penkios sutartys. Aplinkoje, kurioje būtina nuolat išlaikyti pranašumą prieš konkurentus, atsiranda poreikis burtis į kooperatyvus, kurie leistų mažinti produkcijos savikainą, didintų konkurencingumą ir tokiu būdu skatintų gamybos augimą. Kooperacijos plėtra skatinama panaudojant ES paramą - 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos trečioji paramos kryptis „Gyvenimo kokybė kaime ir ekonomikos įvairinimas" numato didinti gyventojų užimtumą jų gyvenamosiose vietose, gerinti kaimo infrastruktūrą, skatinant alternatyvias žemės ūkio veiklas, ne žemės ūkio veiklas ir amatų plėtrą. Šioms veikloms per 2007-2013 m. ES numato skirti 81 mln.eurų. Kadangi šių sričių vystimąsi stabdo per mažos galimos gamybos apimtys, bus skatinama smulkesniųjų ūkininkų kooperacija.Prioritetai teikiami žemės ūkio produkcijos perdirbimo kooperatyvams. Mokslas kaimui Žemės ūkio mokslo poreikis atsirado XIX amžiaus pradžioje. 1803 m. Vilniaus universitete buvo įkurta pirmoji Žemės ūkio katedra, rengusi dvarų prievaizdus ir mokytojus pavietų mokykloms. Labai sparčiai žemės ūkio mokslai plėtojosi tarpukario Lietuvoje: kūrėsi savarankiškos žemės ūkio mokslo institucijos ir bandymų stotys, pradėti rengti specialistai su aukštuoju išsilavinimu, vykdoma augalų selekcija ir žemės ūkio tyrimai.

1946–1990 m. įsteigtas Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos Mokslų akademijos žemės ūkio institutas ir kitos mokslo institucijos. Šiuo metu Lietuvoje yra 11 žemės ir maisto ūkio mokslo institucijų, tačiau šioje srityje dirba tik apie 6 proc. visų šalies mokslininkų. Žemės ūkio srities mokslininkai tyrimai vykdomi dviejuose valstybiniuose institutuose: Lietuvos žemdirbystės ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutuose bei penkiuose universitetiniuose mokslo institutuose: Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos bei Vandens ūkio institutuose, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės bei Veterinarijos institutuose, Kauno technologijos universiteto Maisto institute, mokslo įstaigose – Lietuvos agrarinės ekonomikos institute ir dviejose aukštosiose mokyklose: Lietuvos žemės ūkio universitete bei Lietuvos veterinarijos akademijoje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kiekvienais metais finansuoja taikomuosius tyrimus, kurių tematiką suformuojama atsižvelgus į mokslo produkcijos vartotojus – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų ir jų asociacijų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir ministerijos specialistų siūlymus. Žemės ūkio ministerija nemažai dėmesio skiria bioenergetikos moksliniams tyrimams, jų sklaidai ir eksperimentinei plėtrai. Šiems tikslams iš Specialiosios kaimo rėmimo programos 2006 metais buvo skirta apie 200 tūkst. Lt, iš Mokslo studijų ir švietimo fondo - 200 tūkst. Lt. Žemės ūkio ministerija siekia, kad biokuro gamybos ir naudojimo moksliniai tyrimai būtų pripažinti prioritetine mokslinių tyrimų kryptimi. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai 2006 metų gegužės 25 d. pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo bioenergetikos plėtros srityje, kurį vykdant koordinuojami mokslo tiriamieji darbai, derinamos pozicijos, keičiamasi patirtimi. Šiemet Žemės ūkio ministerijos iniciatyva įgyvendinami 9 moksliniai tiriamieji projektai: „Kenksmingų medžiagų kaupimosi augaluose, maisto produktuose ir pašaruose priežastingumas ir prevencija“ (vykdytojas – Lietuvos žemdirbystės institutas), „Padidintos biologinės vertės ir aukštos vartotojiškos kokybės maisto produktų kūrimas bei jų gamybos plėtojimas“ (vykdytojas KTU Maisto institutas). „Priemonių, išsaugančių konservuotuose pašaruose kuo daugiau energijos, baltymų ir kitų mitybinių medžiagų ir užtikrinančių pašaro higieninę kokybę, tyrimas“ (vykdytojas LVA – Gyvulininkystės institutas), „Vaisių ir uogų kokybės parametrų modeliavimas Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis, siekiant išsaugoti ir praturtinti jų vertingąsias maistines savybes (vykdytojas – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas), „Agroekosistemų produktyvumas ir stabilumas, kintant klimatui“ (vykdytojas – Lietuvos žemdirbystės institutas), „Mėsinių galvijų ir kiaulių augimo hormono geno įvairovės tyrimai, siekiant didinti gyvulių produktyvumą ir produkcijos kokybę“ (vykdytojas – Lietuvos veterinarijos akademija), „Augalų mišinių ir azoto naudojimo ekologinės žemdirbystės sistemos cikle ‚,dirvožemis-vanduo-augalas“ įvertinimas“ (vykdytojas – Lietuvos žemdirbystės institutas), „Klimato ir žemės ūkio augalų produktyvumo kaitos Lietuvoje modeliavimas“ (vykdytojas – Vilniaus universitetas), „Sunkiaisiais metalais užteršto dirvožemio atkūrimas ir jame augusių augalų ekologiškas utilizavimas“ (vykdytojas – Lietuvos žemės ūkio universitetas). Šiems projektams vykdyti 70 proc. skiria Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas, o likusią dalį – Žemės ūkio ministerija. Mokymas ir konsultavimas Specialistus žemės ūkiui ir kaimui rengia 2 universitetinės, 6 aukštosios neuniversitetinės kolegijos ir keliolika profesinių mokyklų. Ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms ūkio apskaitos, ekonomikos, gyvulininkystės, augalininkystės, žemės ūkio statybos, mechanizacijos ir kitais klausimais konsultacijas teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir 48 jo biurai, esantys visoje Lietuvoje. Žemdirbius, siekiančius gauti ES paramą, 2007 metais konsultuoja 44 Žemės ūkio ministerijos akredituotos konsultavimo įmonės. Žemės ūkio ministro įsakymu akredituotoms konsultavimo

įstaigoms 2004-2006 m. skirta daugiau kaip 7 mln. Lt. Paramos teikimo sutartys pasirašytos su 12 konsultacinių įmonių. 2006 metais parengta nauja suaugusiųjų ūkininkavimo pradmenų mokymo programa ir pagal naująjį technikos suklasifikavimą 4 formaliojo mokymo traktorininkų rengimo programos. Parengta ir patvirtinta 11 naujų ir atnaujinta 10 neformaliojo mokymo programų, parengti 6 mokymo programų projektai. Sudarytas mokymo programų sąvadas pagal ūkio šakas ir besimokančiųjų išsilavinimo lygį. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento ir Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Mokymas“ mokymų organizatoriams skirta daugiau kaip 3 mln.litų parama. Su mokymų organizatoriais pasirašytos 43 paramos sutartys. 2005 m. jiems išmokėta 189,1 tūkst. litų, o 2006 metais – 583 tūkst. litų. Daugiausia paramos – beveik 400 tūkst. litų – išmokėta Kauno apskrities mokymų organizatoriams. Atsižvelgiant į poreikius, 2007-2013 m. mokymų organizavimui skirta daugiau kaip 57 mln. litų. Žemdirbiai ir kaimo gyventojai savo žinias gali gilinti dalyvaudami ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamuose tęstinio profesinio mokymo kursuose pagal Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro kartu su socialiniais partneriais parengtas mokymo programas. Centrą sudaro du padaliniai: Mokymo metodinio koordinavimo ir priežiūros grupė ir Programos „Leader“ grupė. Žemdirbių mokymo metodinio koordinavimo ir priežiūros grupė metodiškai koordinuoja žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų švietimą bei tęstinį profesinį mokymą, organizuoti mokymo kursus, seminarus ir konferencijas žemdirbiams ir kitiems kaimo gyventojams, teikia informaciją žemės ūkio politikos klausimais, tiria Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities institucijų specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikį, rengia ir įgyvendina tarptautinius projektus. Programos „Leader“ grupės organizuoja vietos veiklos grupių nariams seminarus, kursus, konferencijas, nustato mokymo poreikį, rengia ir leidžia metodinius, mokomuosius, informacinius leidinius Leader+ pobūdžio priemonės įgyvendinimo klausimais. Kaimo bendruomenės ir jų vaidmuo kaimo plėtrai Gerinant kaimo gyvenimo kokybę, sprendžiant socialines ir kultūrines problemas, išsaugant kultūros paveldą daug prisideda kaimo bendruomenės, kurių šiuo metu Lietuvoje per 1200. Partnerystės principu per 2005-2007 metus buvo suburtos vietos veiklos grupės (VVG), atstovaujančios kaimo gyventojus, vietos valdžios ir verslo atstovus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 42 vietos veiklos grupės, kurių atstovaujama teritorija apima daugiau kaip 97 proc. Lietuvos kaimo vietovių. 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu bus įgyvendinamas visuotinai taikomas LEADER metodas. VVG pagal LEADER principus jau pradėjo rengti vietos plėtros strategijas. Jose nustatomos konkrečios sritys, kurioms parama labiausiai reikalinga. Kaimo gyventojai patys turės teisę nuspręsti, kur panaudoti paramos lėšas, kokiems projektams teikti paramą, kokias jų kaimo vietovės problemas reikia spręsti. Pagal vietos veiklos grupių parengtas ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintas vietos plėtros strategijas 2007–2013 m. bus įgyvendinami vietos projektai. Vietos plėtros strategijomis 2007–2013 metais bus siekiama gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo, bus remiami vietos projektai, susiję su perėjimu prie ne žemės ūkio veiklos, verslo kūrimu ir plėtra (mikroįmonės), kaimo turizmo veiklos skatinimu, amatų plėtra, kaimo atnaujinimu. Planuojamas paramos dydis vienam vietos projektui – iki 200 tūkst. eurų (691,6 tūkst. Lt). Pelno projektams bus kompensuojama 50 proc., o ne pelno – 80 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Vietos plėtros strategijų administravimo išlaidos galės sudaryti iki 20 proc. strategijoms įgyvendinti skirtos paramos sumos.

LEADER metodui įgyvendinti 2007–2013 m. skiriama apie 466 mln. litų (iš jų 378,39 mln. litų skiria ES). Siekiant sėkmingo LEADER metodo taikymo 2007–2013 m., 2004–2006 m. įgyvendinama bandomoji BPD „LEADER+ pobūdžio priemonė“. Iš viso pagal BPD priemonę „LEADER+ pobūdžio priemonė“ iš ES struktūrinių fondų 2004–2006 m. buvo skirta daugiau kaip 9,37 mln. litų. Paramos bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimui kreipėsi 27 VVG. 2006 m. konkurso būdu buvo atrinkta 10 geriausiai parengtų bandomųjų strategijų, kurioms įgyvendinti Žemės ūkio ministerija skyrė po pusę milijono litų. Vietos veiklos grupės, įgyvendindamos bandomąsias strategijas, skirsto lėšas vietos projektams ir prižiūri jų vykdymą. Sėkmingosios vietos veiklos grupės – Aukštaitijos bendruomenių asociacijos VVG, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija, Joniškio rajono partnerystės VVG, Kelmės krašto partnerystės VVG, Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės VVG „Nemunas“, VVG „Pajūrio iniciatyvos“, Šalčininkų rajono VVG, Šiaurės vakarų Lietuvos VVG, Švenčionių rajono VVG, Ukmergės rajono VVG. Pačios aktyviausios, gavusios daugiausiai vietos projektų paraiškų, yra Aukštaitijos ir Švenčionių rajono VVG. 2006 metais Žemės ūkio ministerijos rūpesčiu kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms remti iš nacionalinio biudžeto buvo skirti 3 mln. litų. Valstybės paramai gauti buvo pateiktos 354 kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių paraiškos. Aktyviausios buvo Vilkaviškio (22 paraiškos), Biržų (17), Raseinių (17) rajonų kaimo bendruomenės. Visų pareiškėjų prašoma paramos suma siekė beveik 6 mln. Lt. Daugiausia paramos, 73 proc., buvo prašoma visuomeninės paskirties patalpoms renovuoti arba įrengti ir techninei bazei stiprinti. Visuomeninės paskirties aplinkai tvarkyti, sporto ir poilsio aikštelėms įrengti prašomos paramos suma siekė 13 proc., visuomeninės paskirties renginiams organizuoti – 10 proc., kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių veiklai viešinti ir leidiniams išleisti - 4 proc. Atsižvelgiant į kaimo žmonių poreikius 2007 metais iš nacionalinio biudžeto skirta 6 mln. litų parama. Maksimali paramos suma vienam projektui gali siekti iki 25 000 Lt, iš kurių ne daugiau kaip 15 proc. skiriama projekto administravimo išlaidoms padengti. Valstybės lėšomis kompensuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Valstybės paramos tinkamų veiklų sąrašą papildė kaimo bendruomenių asociacijų veiklos rėmimas (maksimali paramos suma – 5 tūkst. Lt). Likusios 4 veiklos liko tokios kaip ir praėjusiais metais. Šiais metais vienas projektas gali apimti trijų rūšių veiklą. Žemės ūkio ministerijoje nuo gegužės 21 d. iki birželio 22 d. buvo priimamos paraiškos šiai paramai gauti. Bendruomenių aktyvumas dar išaugo - pateiktos 443 paraiškos iš 49 savivaldybių. Daugiausiai paraiškų pateikė Raseinių rajono kaimo bendruomenės – 35, Panevėžio rajono – 31, Vilkaviškio rajono – 26. Tačiau Birštono, Elektrėnų, Neringos, Visagino savivaldybės nepateikė nė vienos paraiškos. Surinktų paraiškų vertinimą atliks supaprastinto atviro konkurso būdu atrinkti ekspertai, kurie įvertinę paraiškas, parengs visų pagal kvietimą teikti paraiškas gautų paraiškų vertinimo ataskaitas, ir teiks Žemės ūkio ministro įsakymu sudarytam Projektų atrankos komitetui. Minėtas komitetas, apsvarstęs pateiktas paraiškų vertinimo ataskaitas, priims rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl projektų finansavimo. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims žemės ūkio ministrė, gavusi komiteto rekomendacines išvadas dėl projektų finansavimo. Kaimo turizmas ir kiti alternatyvūs verslai kaime 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos (KPP) trečioji kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir ekonomikos įvairinimas“ numato didinti kaimo gyventojų užimtumą , gerinti socialinę ir fizinę kaimo infrastruktūrą. Paramą skiriant pereinantiems iš intensyvios žemės ūkio veiklos ir pradedantiems ne žemės ūkio verslą, siekiama kaimo gyventojų užimtumo didinimo ir pajamų lygio augimo. Parama teikiama plačiam ne žemės ūkio veiklų ratui, taip pat kaimo gyventojams reikalingų paslaugų bei amatų plėtrai. Priemonei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ per 2007-2013 m. numatoma skirti 76 mln. eurų, o verslo kūrimui ir plėtrai kaime - 98 mln. eurų.

Kaimo turizmas Viena iš populiariausių alternatyvių veiklų kaime pastaraisiais metais buvo kaimo turizmas. Jo puoselėjimu, teikiamų paslaugų kokybės gerinimu rūpinasi šiemet dešimtmetį atšventusi Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kuriai nuo pirmųjų dienų vadovauja Regina Sirusienė. Šiuo metu asociacijoje yra 981 narys, tarp kurių ne tik sodybos, bet ir juridiniai asmenys: mokyklos, kolegijos, atskiros katedros, savivaldybės, regioniniai parkai ir pan. Besiverčiančių kaimo turizmu skaičius kasmet auga: 2004 m. buvo 274 kaimo turizmo sodybos, 2005 m. – 331, 2006 m. – 704, 2007 m. – 809. Kaimo turizmo plėtrą paspartino ES parama. 2004-2006 metais 57 kaimo turizmo savininkų pasinaudojo ES parama. Jiems buvo skirta 53 250 tūkst. litų parama. Pernai kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 246,5 tūkst. poilsiautojų, užpernai apgyvendinta 155 tūkst. Apie penktadalis poilsiautojų buvo apsistoję Utenos apskrityje, kur yra daugiausia kaimo turizmo sodybų. Vidutinė poilsiautojų buvimo trukmė – 1,9 nakvynės (2005 m. – 2,8 nakvynės). 2006-aisias 13 proc. visų poilsiautojų buvo užsieniečiai, skandinavai sudarė 3,5 proc. Daug poilsiautojų atvyko iš Vokietijos (6,9 tūkst.), Latvijos (3,9 tūkst.), Lenkijos (3,5 tūkst.), Rusijos (1,9 tūkst.). Kaimo turizmas remiamas ir per ateinantį septynmetį. Priemonei „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ numatoma skirti 82 mln. litų. Kaimo verslai Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko taikomąjį mokslinį darbą ,,Mažų ir vidutinių įmonių plėtros kaimo vietovėse tyrimas“. Kaimo gyventojų, besiverčiančių žemės ūkiu, kasmet mažėja. Šiame sektoriuje dabar dirba mažiau kaip pusė visų kaimo užimtųjų. Ūkininkavimas nebėra dominuojanti ekonominė veikla kaimo vietovėse. Tyrimas parodė, kad šiuo metu kaime veikia 8 573 mažų ir vidutinių įmonių. Daugiausia įmonių veikia Šiaulių ir Vilniaus, mažiausiai – Alytaus ir Tauragės apskrityse.

Kaime esančių mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal apskritis

400; 5%

1757; 19%

908; 11%

567; 7%

964; 11%

1064; 12%

406; 5%

561; 7%

487; 6%

1459; 17%

AlytausKaunoKlaipėdosMarijampolėsPanevėžioŠiauliųTauragėsTelšiųUtenosVilniaus

2006 metais palyginus su 2004 metais darbuotojų skaičius mikro įmonėse išaugo 16, mažose – 15 ir vidutinėse – 7 proc. Pernai vidutiniškai vienoje mikro įmonėje dirbo 3, mažoje – 21, vidutinėje – 95 darbuotojai. Kaimo vietovėse veikiančių mažų ir vidutinių įmonių pajamos, tenkančios per metus vienai

įmonei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius trejus metus pajamos, tenkančios vienai įmonei, išaugo 40,2 proc., bet išliko 1,5 karto mažesnės negu miesto įmonių. Tyrimas parodė, kad dominuojantis verslininkų kaime amžius – nuo 31 iki 49 metų. Daugiau kaip pusė įmonių kaime įkurta naudojant nuosavas lėšas – 52,7 proc., mažiausiai – bankų paskolas ir valdžios institucijų paramą. 2006 metais kaimo įmonėse buvo sukurtos 103 darbo vietos (2005 m. – 207 darbo vietos). Daugiausia darbo vietų kaimo gyventojams sukurta Vilniaus, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose. 2006 metais valstybės parama, skirta mažoms ir vidutinėms kaimo įmonėms, buvo 2,253 mln.litų. Dažniausios kaimo įmonių veiklos – medienos dirbinių gamyba, maitinimo, turizmo, automobilių priežiūros paslaugos, žemės ūkio produktų perdirbimas, paslaugos žemės ūkiui, ekologiško kuro gamyba. Per pastaruosius dvejus metus daugiau garantijų alternatyvia veikla besiverčiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

Valstybės kreditų garantijos kaimo mažoms ir vidutinėms įmonėms (mln.Lt)

0 200000 400000 600000 800000 1000000 1200000 1400000 1600000

ž.ū., miškininkystė je iržuvininkystė je

pramonė je ir statybose

paslaugose

Vidutiniškai 1-oje MVĮ

2006 m.2005 m.2003 m.

13,27

7,09

17,27

10,12

17,85

10,3

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2004 m 2005 m 2006 m

KreditaiGarantijos

Šiandien alternatyvia žemės ūkio veikla pripažįstama ne tik kaimo turizmas, paslaugų sfera, miško verslas, bet ir vaistinių bei prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas, kailinių žvėrelių auginimas, grybų verslas, bitininkystė, retų paukščių veisimas ir laikymas, sraigių auginimas, šilauogių, žilvičių auginimas. Minėtos veiklos patrauklios ne vienam ūkininkui, tačiau jų vystymą stabdo arba per mažos galimos gamybos apimtys, arba gan didelės investicijos siekiant išplėsti gamybą. Kad Lietuvos kaimo žmonės geriau pasinaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2007-20013 metų programa, šiemet didelis dėmesys skiriamas jos viešinimui. Tuo tikslu rengiami seminarai, informacija platinama leidžiant informacinius leidinius, transliuojant televizijos ir radijo laidas.