lietuvos Žaliavinio pieno uŽterŠtumo b grupĖs …

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

JELENA JULČUK

LIETUVOS ŽALIAVINIO PIENO UŽTERŠTUMO B GRUPĖS

TERŠALAIS STEBĖSENOS 2005-2010 M. ANALIZĖ

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. Dr. Loreta Šernienė

KAUNAS 2013

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO

SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas LIETUVOS ŽALIAVINIO PIENO

UŽTERŠTUMO APLINKOS TERŠALAIS STEBĖSENOS 2005-2010 M. ANALIZĖ

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

____________ ______________________________ ____________ (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIEKAMAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

____________ ______________________________ _____________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO

VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

____________ ______________________________ _____________

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS

DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

___________ ______________________________ _____________

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

______________

(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)

3

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

___________________________ ____________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

____________ ____________________________ _____________

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

4

TURINYS

Summary ..................................................................................................................................... 6

Įvadas .......................................................................................................................................... 8

1. Literatūros apžvalga .............................................................................................................. 9

1.1 B grupei priklausančių veterinarinių preparatų ir teršalų apibūdinimas ......................... 9

1.2 Antibakterinės medžiagos ..............................................................................................11

1.3 Penicilinai .......................................................................................................................12

1.4 Tetraciklinai ....................................................................................................................13

1.5 Sulfonamidai ...................................................................................................................14

1.6 Antihelmintikai ...............................................................................................................15

1.7 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ..............................................................................16

1.8 Chlororganiniai pesticidai ...............................................................................................17

1.9 Organiniai fosforo junginiai ............................................................................................18

1.10 Sunkieji metalai .......................................................................................................19

1.11 Mikotoksinai ............................................................................................................22

1.12 Maisto dažai (malachito žaliasis) .............................................................................23

1.13 Radionuklidai (Cezis, stroncis) ................................................................................23

2. Tyrimo metodika ir organizavimas .......................................................................................24

3. Tyrimo rezultatų analizė, remiantis 2005-2010 m. stebėsenos rezultatais ............................26

4. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ..........................................................................................27

4.1 Penicilinų paplitimas žaliavinio pieno mėginiuose .........................................................27

4.2 Antimikrobinių (inhibitorinių) medžiagų paplitimas žaliavinio pieno mėginiuose ........29

4.3 Tetraciklinų paplitimas žaliavinio pieno mėginuose .......................................................30

4.4 Sulfonamidų paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ......................................................32

4.5 Antihelmintikų paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ..................................................33

4.6 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ...................33

4.7 Chlororganinių pesticidų ir PCB paplitimas žaliavinio pieno mėginuose .......................34

4.8 Organinių fosforo junginių paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ................................35

4.9 Sunkiųjų metalų paplitimas paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ...............................36

4.10 Mikotoksino M1 paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ..........................................36

4.11 Radionuklidų paplitimas žaliavinio pieno mėginuose ………………….…….……37

4.12 Trumpa pieno užterštumo apžvalga kitose pasaulio šalyse …………..…….……...38

5

Išvados ir rekomendacijos ..........................................................................................................40

Padėka .........................................................................................................................................41

Literatūros šaltiniai .....................................................................................................................42

Priedas 1 .....................................................................................................................................45

Priedas 2 .....................................................................................................................................46

6

Summary

Postgraduate student Jelena Julčuk

Title of Master Theses: ANALYSIS OF MONITORING OF LITHUANIAN RAW MILK

CONTAMINATION WITH GROUP B POLLUTANTS IN 2005-2010

Tutor: Dr. Doc. Loreta Šernienė.

Faculty of Veterinary, Department of Food Safety and Quality, 2013

These theses consists of 55 pages, 2 tables and 2 annexes.

The aim of study was to analyse and to assess contamination of raw milk with group B pollutants.

Study object: Assessment of monitoring of Lithuanian raw milk contamination with group B pollutants

in 2005-2010.

Study methods: systemic and logical analysis of scientific sources, normative documents, data from

State Food Safety and Veterinary Service and National Food and Veterinary Risk Assessment Institute

(NFVRAI), statistical analysis of study data.

Study process: data processing and analysis has been carried out since September 2012.

Study methods: systemic and logical analysis of scientific sources, normative documents, data from

State Food Safety and Veterinary Service and National Food and Veterinary Risk Assessment Institute,

statistical analysis of study data.

Based on NFVRAI data on the covered period there were 4681 samples taken for B-group pollutant

testing during the period 2005-2010. The majority of samples were tested for group BI pollutants

(penicillins, tetracyclines, sulphonamides and other antibacterial substances).

The biggest number of raw milk tests were carried out in 2007 – 1132 samples were submitted for the

scheduled milk tests.

Residues of B-group pollutants were detected in 31 samples during the covered period, i.e. in 2005-

2010.

The positive samples were contaminated with residues of penicillin compounds, enrofloxacin and

ciprofloxacin during the covered period.

The biggest number of penicillin contaminated samples (6 samples) were discovered in 2006. The

biggest number of samples contaminated with other antibacterial substances (enrofloxacin and

ciprofloxacin, 14 samples) were found in 2007.

7

Other B-group substances – tetracycline compounds, sulphonamides, antihelmintics, non-steroidal anti-

inflammatory drugs, chlorine-organic pesticides, organic phosphorus compounds, heavy metals,

mycotoxines and radionuclides – were not detected.

To compare with data published by European Commission, contamination of Lithuanian raw milk with

group B pharmacologically active substances and environmental pollutants is lower.

8

Įvadas

Lietuvoje farmakologinių aktyviųjų medžiagų bei aplinkos teršalų stebėsena pradėta vykdyti nuo

1998 metų. Teršalų kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo įvairios institucijos, tarp jų VšĮ „Pieno

tyrimai“, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba bei kt. Skiriamos didelės valstybės biudžeto lėšos efektyviai kontrolei vykdyti.

Nepaisant to žaliaviniame piene vis dar randama inhibitorinių medžiagų. Šiai problemai analizuoti ypač

būtina skirti daug dėmesio ūkininkų apmokymams, informacijos pateikimui apie veterinarinių vaistų

išlaukas.

Darbo objektas: Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais stebėsenos 2005-2010

metais vertinimas.

Darbo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti žaliavinio pieno užterštumą B grupės teršalais.

Darbo uždaviniai:

1. surinkti ir išanalizuoti B grupės teršalų kiekius žaliaviniame piene reglamentuojančius teisės aktus;

2. surinkti ir išanalizuoti B grupės teršalų patekimą į žaliavinį pieną, jų sukeliamą žalą bei kiekius

žaliaviniame piene liečiančią mokslinę literatūrą;

3. išanalizuoti 2005-2010 metų žaliavinio pieno užterštumą B grupės teršalais stebėsenos plano

ypatumus;

4. išanalizuoti žaliavinio pieno užterštumą B grupės teršalais stebėsenos rezultatus pagal apskritis

2005-2010 metais.

Darbo metodai: mokslinių šaltinių, norminių aktų, Valstybinės maisto saugos ir veterinarijos

tarnybos bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutos duomenų sisteminė ir

loginė analizė, statistinė tyrimo duomenų analizė.

Darbo struktūra. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmojoje

teorinėje darbo dalyje teoriniu aspektu išanalizuoti žaliavinio pieno užterštumo ypatumai: antroje darbo

tiriamojoje dalyje pateikta Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais stebėsenos 2005-

2010 metais vertinimo metodika ir atlikta duomenų analizė rementis Nacionalinio maisto ir

veterinarijos rizikos vertinimo instituto ataskaitų duomenimis.

9

1. Literatūros apžvalga

1.1 B grupei priklausančių veterinarinių preparatų ir teršalų apibūdinimas

Siekiant užtikrinti maisto produktų saugą, Europos Sajungos narės vykdo nacionalinį medžiagų

liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose stebėsenos planą. Stebėsena vykdoma

vadovaujantis Europos Komisijos bei nacionaliniais teisės aktais. Didžiausius leistinus teršalų,

veterinarinių vaistų bei kitų aktyviųjų medžiagų kiekius reglamentuoja daugelis teisės aktų, kai kurie iš

jų:

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1881/2006 nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų

teršalų maisto produktuose koncentracijas, nustato teršalų DLK augaliniuose ir gyvūniniuose maisto

produktuose.

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 594/2012 kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios teršalų

ochratoksino A, ne dioksinų tipo PCB ir melamino koncentracijos maisto produktuose iš dalies

keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006;

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 629/2008 iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr.

1881/2006, nustatantį didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas;

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) 37/2010 „Dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų

klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose“;

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S “Dėl

Lietuvos higienos normos HN 54:2008 “maisto produktai, didžiausios ledžiamos teršalų ir pesticidų

likučių koncentracijos”.

Kontroliuojamų medžiagų grupės skirstomos į dvi grupes, tai yra A ir B grupę. Pagal nacionalinį

likučių kontrolės planą turi būti tikrinamos šios medžiagų grupės:

A grupė – anabolinį poveikį turinčios medžiagos ir neleistinos medžiagos:

A-1 – stilbenai, stilbeno dariniai bei jų druskos ir esteriai,

A-2 – antitiroidinės medžiagos,

A-3 – steroidai

A-4 – rezorcilo rūgšties laktonai, įskaitant ir zeranolį,

A-5 – beta – agonistai ,

A-6 – kiti mišiniai, kurių neleidžiama naudoti dėl to, kad neįmanoma nustatyti maksimalios

koncentracijos normos

10

B grupė – veterinarijos preparatai (įskaitant nelicencijuotas medžiagas, kurios gali būti

naudojamos veterinariniais tikslais) ir teršalai:

B-1 – antibakterinės medžiagos, įskaitant sulfonamidus ir chinolonus,

B-2 kiti veterinariniai vaistai:

B-2a – antihelmintiniai preparatai,

B-2b – antikokcidialiniai preparatai, įskaitant nitromidazolius,

B-2c – karbamatai ir piretroidai,

B-2d – sedatyviniai preparatai,

B-2e – nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai,

B-2f – kitos farmakologiškai aktyvios medžiagos, kurios gali būti įtrauktos į metinį

likučių kontrolės planą jo kasmetinio peržiūrėjimo metu,

B-3 – kitos medžiagos ir aplinkos teršalai:

B-3a – chloro organiniai mišiniai, tarp jų ir polichlorinti bifenilai (PCB)

B-3b – fosforo organiniai mišiniai,

B-3c – cheminiai elementai,

B-3d – mikotoksinai,

B-3e – dažai,

B-3f – kitos medžiagos.

Didžiausias liekanų kiekis – tai liekanų, susidariusių vartojant veterinarinį vaistą, maksimali

koncentracija, kurią Europos Sąjungos Bendrija gali priimti kaip teisiškai leistiną maisto produktuose

ar jų paviršiuje. Nustatant DLK, atsižvelgiama į liekanas, kurios aptinkamos augalinės kilmės maisto

produktuose ir atsiranda dėl aplinkos poveikio. DLK gali būti sumažintas laikantis geros veterinarinių

vaistų vartojimo praktikos, ir tiek, kiek leidžia praktiniai analizės metodai. Šiuo metu yra nustatytos

šios normos medžiagų likučiams, kurių atžvilgiu yra tiriamas žaliavinis pienas (1 lentelė. Maksimalus

likučių kiekis piene):

1 lentelė. Maksimalus likučių kiekis piene.

Antibakterinės medžiagos

Penicilinai 4 µg/kg

Tetraciklinai 100 µg/kg

Sulfonamidai 100 µg/kg

Antihelmintikai Albendazolas 100 µg/kg

Fenilbendazolis 10 µg/kg

11

Chlororganiniai

pesticidai ir PCB

Heptachloras/heptachloro

epoksidas

4 µg/kg

DDTs 40 µg/kg

α - HCH 4 µg/kg

β - HCH 3 µg/kg

γ - HCH 3 µg/kg

aldrinas 6 µg/kg

dieldrinas 6 µg/kg

HCB 10 µg/kg

PCBs 40 µg/kg

Organiniai fosforo junginiai

metidationas 20 µg/kg

metilchlorpirifosas 10 µg/kg

diazinonas 10 µg/kg

pirazofosas 20 µg/kg

Sunkieji metalai Pb (Švinas) 0.1mg/kg

Cd (Kadmis) 0.03 mg/kg

Mikotoksinai M1 0,05 mg/kg

Radionuklidai Cezis - 134/137 600 Bq/kg

Stroncis - 90 37 Bq/kg

1.2 Antibakterinės medžiagos

Antibiotikai (anti... + gr. biotikos – gyvybinis) – tai medžiagos, kurios gali būti gaminamos sintezės

būdu arba yra augalų, gyvūnų, grybų bei mikroorganizmų medžiagų apykaitos produktai. Antibiotikų

veikimas pasižymi mikrobų naikinimu arba jų augimo slopinimu. Šios medžiagos dažnai vadinamos

didžiausiu žmonijos XXa. pasiekimu. Juos išrado 1928 metais anglas, Aleksandras Flemingas,

pastebėjęs , kad ant senos mitybinės terpės užaugęs grybelis sunaikino savo augimo zonoje esančias

bakterijų kolonijas. Seniausias antibiotikas buvo pavadintas penicilinu, kurį plačiai pradėjo naudoti

medicinoje antrojo pasaulinio karo metu. (A. Matusevičius, V. Špakauskas, 2005)

Antibiotikai dažnai naudojami medicinoje bei veterinarijoje. Apart teigiamų antibiotikų savybių

yra nemažai neigiamo poveikio gyvūnams bei žmonėms. Tam tikri antibiotikai skatina gyvulių augimą.

Mažos antibiotikų dozės, sunaikindamos patogenines bakterijas, gherina gyvulių virškinamojo trakto

12

darbą, reguliuoja žarnyno veiklą. Tačiau kartu su patogeninėmis žūva ir naudingos bakterijos. Metams

bėgant pradėta baimintis, kad žmonių, kurie ilgai vartoja antibiotikų gavusių gyvulių ir paukščių

produktus, gydymas panašiais ar tais pačiais antibiotikais, gali būti neveiksmingas. Dėl nuolat

pasikartojančių alerginių reakcijų žmonėms ši problema tapo ypač aktuali. (J. Šalomskienė,

R. Žvirdauskienė, 2005). Todėl uždrausta gyvūnus gydyti ir jų augimą skatinti tais pačiais

antibiotikais, kurie skiriami žmonėms. Šiuo metu Europos Sąjungoje nebegalima naudoti jokių

pašarinių antibiotikų. Po gyvulio gydymo antibiotikais ar kitais vaistais skiriamas griežtas laikotarpis,

kurį reikia išlaukti norint gyvulį paskersti mėsai ar vėl pradėti melžti pieną, kuris bus parduodamas. Ši

problema labai aktuali Lietuvoje . VĮ „Pieno tyrimai“ statistiniais duomenimis, net 1,55 proc. ištirtų

bandinių rasta inhibitorinių medžiagų. (VĮ „Pieno tyrimai. Prieiga per internetą http://tau.pieno-

tyrimai.lt/statistika/analize/p-31.gif). Pastebėta, jog inhibitorinių medžiagų padaugėja padaugėjus

karvių, sergančių tešmens uždegimu (tai yra tvartinio periodo pabaigoje). Tuo pačiu metu taip pat

padaugėja pieno, užteršto neleistinu bakterijų kiekiu. Tai patvirtina, kad gydomų karvių pienas

neatskiriamas nuo sveikų karvių, o melžimo higienos spragas norma ištaisyti neleistinais būdais.

1.3 Penicilinai

Ši antibiotikų grupė yra didžiausia ir viena svarbiausių. Tai yra

organinės rūgštys, kurias gamina pelėsis Penicillium notatum (A.

Matusevičius, V. Špakauskas, 2005). Penicilinai veikia

baktericidiškai, jų veikimas pagrįstas bakterijų apvalkalo sintezės

slopinimu, veikiant jų dauginimosi stadijoje. Kadangi šie antibiotikai

savo struktūroje turi struktūrinį elementą – beta laktaminį žiedą, tai

šios grupės antibiotikai vadinami beta laktamais (beta laktaminiai

antibiotikai).

Beta laktamai, sušvirkšti į raumenis, greitai absorbuojami, lengvai patenka į audinius, pleurą ir

jau po 30-60 minučių. Norint prailginti terapinę koncentraciją kraujyje buvo sukurtos specialios

penicilinų druskos, kurios pasižymi sulėtinta rezorbcija bei pailgintu poveikio laiku. Daugumos beta

laktamų eliminacijos pusperiodis yra 30-60 min., o esant inkstų nepakankamumui pailgėja iki 10

valandų. Beta lаktamai išskiriami taip pat su seilėmis, pienu. Juose yra 3-15% koncentracijos, esančios

kraujo serume (Matusevičius A., Špakauskas V. 2005). Mastitu sergančioms karvėms penicilinas G

leidžiamas tiesiai į tešmenį, todėl gydymo metu šio preparato koncentracija piene yra labai didelė. To

pasėkoje pienas yra netinkamas žmonių vartojimui. Norint tiekti į rinką sveiką pieną būtina laikytis

1.Pav. Penicilino cheminė

formulė. Šaltinis: prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Penicilinas

http://tau.pieno-tyrimai.lt/statistika/analize/p-31.gif

http://tau.pieno-tyrimai.lt/statistika/analize/p-31.gif

13

išlaukos termino, kuris yra nustatomas veterinarijos gydytojo vaistų skyrimo metu arba nurodytas

preparato informaciniame lapelyje. Nesilaikant nustatyto termino net ir mažiausia gydomųjų karvių

pieno dalis gali užteršti visą supirkimo vietoje esantį pieną. Todėl mažiausia šių medžiagų dalis

žaliaviniame piene gali turėti neigiamos įtakos sūrio, varškės ir kitų raugintų pieno produktų gamyboje

(Boyle ir Mullan, 2000). Po terminio apdorojimo penicilinas praranda savo antimikrobines savybes,

tačiau susidarę skilimo produktai dėl aukštos temperatūros turi ne tik tokį patį alergizuojantį poveikį,

bet yra toksiškesni, negu jų pirmtakas – penicilinas.

Penicilinai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų žmonėms, tai padidėjęs jautrumas, pykinimas,

bėrimas, neurotoksiškumas, skrandžio sutrikimas, dilgėlinė ar anafilaksinis šokas, kuris pasireiškia net

6-10% vartotojams. Penicilinai dažniau už kitus antibiotikus sukelia alergines reakcijas, nes jie patys ir

jų skilimo produktai veikia kaip haptenai.

1.4 Tetraciklinai

Tetraciklinai – tai naturalūs ir pusiau sintetiniai, plataus

veikimo spektro antibiotikai. Pirmasis tetraciklinas buvo išskirtas

1940 metais iš kultūros Streptomyces aureofaciens. Vėliau buvo

sukūrti sintetiniai tetraciklinų grupės antibiotikai, tokie kaip

doksiciklinas, minociklinas ir kt.

Jų cheminės struktūros pagrindą sudaro naftaceno žiedų sistema.

Tai geltonos spalvos milteliai, blogai tirpstantys vandenyje. Mil-

teliai yra patvarūs, o jų vandeniniai tirpalai gerai tirpsta vandenyje. Tetracikliniai yra rūgštiniai

higroskopiniai junginiai, lengvai sudaro druskas su rūgštimis ir šarmais (Reviere, Spoo, 2001).

Šios grupės antibiotikai laikomi vieni iš saugiausių antibiotikų sergantiems gyvūnams. Apie jų

toksiškumą žinoma labai nedaug. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis tai virškinamojo trakto

disfunkcija. Karvių, gydomų tetraciklinais, pienas įgauna tamsiai geltoną spalvą.

Tuo tarpu žmonėms ši antibiotikų grupė gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač

chlortetraciklinas. Tetraciklinai sunaikina organizme daugelį vitaminų, tai yra folio rūgštį, kalį,

vitaminą C. Šie antibiotikai sukelia disbakteriozę, virškinamojo trakto fermentų aktyvumą, vitaminų

biosintezę todėl išeikvoja B1, B2, B3, B6, B12 biotino ir vitamino K atsargas. Antibiotikai sunaikina

naudingąsias žarnyno bakterijas ir gali sukelti pienligę, šleikštulį, viduriavimą. Kadangi jie slopina

žarnyno mikroflorą, tai virškinimo trakte kartais pradeda intensyviai daugintis tetraciklinams atsparūs

2. pav. Tetraciklino cheminė formulė. Šaltinis: prieiga per internetą:

http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Tetracycline_str

ucture.svg

14

mikroorganizmai – vystosi stafilokokinis enterokolitas, virškinimo trakto ir net vidaus organų

kandidozė. Didelės tetraciklinų dozės gali pažeisti kepenis, sukelti kepenų riebalinę degeneraciją.

Tetraciklinai turi savybę kauptis kauluose, dantyse, sudaro ten netirpius chelatinius junginius.

Atsižvelgiant į tai būtina atsakingai skirti juos nėščiosioms ir vaikams iki 5-6 metų, dėl to, kad gali

sutrikdyti kaulų augimą, dantų vystymąsi. Tetraciklinai veikia kataboliškai, tai yra slopina baltymų

sintezę.

1.5 Sulfonamidai

Sulfonamidai – viena seniausių antimikrobinių vaistinių preparatų grupė, vartojama iki dabar. Šis

vaistas pirmą kartą buvo susintetintas 1932 metais. Susintetinta medžiaga buvo artima azo dažų grupei

ir pavadinta prontoziliu (raudonasis streptocidas). Organizme prontozilis virsta aktyvia medžiaga –

sulfonamidu. Šios grupės antimikrobinės medžiagos dažniausiai sutinkami baltųjų miltelių pavidalu,

santykinai tirpūs vandenyje (A. Matusevičius, V. Špakauskas 2005).

Šiuo metu priskaičiuojama apie 150 įvairių sulfonamidų modifikacijų. Pagal veikimo trukmę

sulfonamidai skirstomi į keturias grupes: trumpai ir greitai veikiantys (po vienkartinės terapinės dozės

koncentracija kraujo plazmoje sudaro daugiau nei 50μg/ml ir išsilaiko trumpiau nei 12 val) , vidutinės

trukmės (daugiau nei 50 μg/ml ir išlieka nuo 12 iki 24 val.), ilgai veikiantys (ta pati koncentracija

išsilaiko ilgiau kaip 24 val.) ir beveik ar blogai besirezorbuojantys iš virškinamojo trakto, tai yra jų

veikimas stebimas tik virškinamajame trakte (A. Matusevičius, V. Špakauskas 2005).

Sulfonamidai iš gydomų melžiamų karvių organizmo išskiriami su šlapimu bei pienu. Vaistų

likučiai, esantys piene gali būti pavojingi žmonių sveikatai. Remiantis A. Matusevičiaus ir V.

Špakausko (2005, p. 216) daroma prielaida, kad toksinės arba alerginės sulfonamidų reakcijos gali

pasireikšti žmonėms, gavusiems gydomąsias dozes. Tačiau literatūroje nerasta duomenų apie žmonių

toksikozes sukeltas sulfonamidais patekusiais į žmogaus organizmą su maistu. Sulfonamidai gali būti

karcinogeniški t.y. sukelti vieną iš vėžio formų – karcinomą, gaunantiems žmonėms mažus kiekius per

ilgą laiką, be to gali daryti įtaką atsparių mikroorganizmų vystymuisi.

Pagrindinė veterinarinių vaistų atsiradimo priežastis maisto produktuose įskaitant pieną, yra

netikslus dozavimas bei nesilaikymas išlaukos ir vartojimo nurodymų.

15

1.6 Antihelmintikai (albendazolis, fenilbendazolis)

Antihelmintikai – tai preparatai naudojami helmintų, parazituojančių virškinimo trakte,

plaučiuose bei kituose organuose ir audiniuose naikinimui ir kontrolei. Antihelmintikus gyvūnai

toleruoja nevienodai, prieauglis ir seni gyvūnai antihelmintikus toleruoja blogiau negu jauni.

Geram antihelmintikui būdingos šios savybės (A. Matusevučius, V. Špakauskas, 2005, 250p.):

Platus veikimo spektras nuo subrendusių helmintų iki lervų;

Greitas metabolizmas gyvūnų organizme, maža koncentracija piene ir skerdenoje, trumpa

išlauka;

Mažas toksiškumas gyvūnams, terapinis indeksas ne mažesnis kaip 5;

Nesukelia šalutinio poveikio gyvūnams ir žmogui;

Ekonomiškai patraukli kaina.

Helmintai skirstomi į nematodus (apvaliuosius kirminus), cestodus (juostakirmius) ir trematodus

(siurbiakirmius). Helmintai jautrūs medžiagoms, kurios veika jų raumenis ir medžiagų apykaitą.

Antihelmintikų veikimo mechanizmas yra įvairiapusis, todėl gali slopinančiai veikti nervinius

impulsus, energijos metabolizmą, kiaušinėlių reprodukciją, bei skatina ląstelių kalcio pralaidumą ir

tegumento vakuolizaciją.

Antihelmintikai, veikiantys nematodus: heterocikliniai junginiai, benzimidazolai,

probenzimidazolai, avermektinai, milbemicinai, tetrahidropirimidino dariniai, imidazotiazoliai ir kiti

preparatai.

Antihelmintikai, veikiantys cestodus: izochinolo, benzazepino dariniai, bunamidinas,

niklozamidas, dichlorofenas, heksachlorofenas, rezorantelis, bitionolas.

Antihelmintikai, veikiantys trematodus: hidrokarbonai, bisfenilo dariniai, nitrofenolo dariniai,

naujieji salicilanilidai, sulfonamidai, benzimidazolai (A. Matusevičius, V. Špakauskas, 2005).

Preparatai, kurių vykdoma pieno taršos stebėsena tai – albendazolis ir fenbendazolis.

Albendazolis – plataus veikimo spektro, oraliai vartojamas, nematodus bei jų įvairias lervas,

suaugusias fasciolas ir cestodus ilgai veikiantis antihelmintikas. Suduotas oraliai palyginti greitai

rezorbuojasi ir gyvulio organizmo. Iš galvijų organizmo albendazolas dažniausiai per 48 val. išsiskiria

su šlapimu (apie 60-70%) ir su tulžimi (apie 14%). Preparato išlauka: skerdenos – 14-28 dienos, pieno

yra – 5 dienos.

16

Fenbendazolas – veikia virškinamojo trakto ir plaučių nematodus, atskiras cestodų ir trematodų

rūšis. Veikia subrendusius helmintus bei jų lervas. Antihelmintikas duodamas oraliai. Galvijai gydomi

mažiausiomis dozėmis – 2,5-10mg/kg, mėsėdžiai – didžiausiomis (50mg/kg). Daugiausia

fenbendazolio kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Maksimalus jų poveikis galvijų kraujo

plazmoje nustatomas po 30 valandų, avių – po 24 val. dažniausiai išsiskiria su išmatomis, su šlapimu

išsiskiria tik 2,5% suduoto fenbendazolo. Fenbendazolas yra mažai toksiškas. Išlauka: skerdenos - 7-

14 dienų, pieno – 3 dienos.

1.7 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSAID) dažniausiai vartojami skausmui malšinti,

uždegimui slopinti bei karščiavimui mažinti. Tai yra viena dažniausiai vartojamų vaistų grupių

pasaulyje. Seniausias šios grupės vaistas yra acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), vartojama daugiau nei 100

metų. Šį vaistą atrado farmacinės kompanijos „Bayer“ darbuotojas Feliksas Hofmanas. Pirmą kartą

terminas NVNU buvo pritaikytas 1949 m., įdiegus į klinikinę praktiką fenilbutazoną. Nesteroidiniai

vaistai nuo uždegimo yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų pasaulyje.

Visuotinai priimtos klasifikacijos nėra. Labiausiai paplitusios yra dvi NVNU klasifikacijos

(Ragaišis D. ir kt, 2010):

Klasifikacija pagal cheminę sudėtį (fenilbutazonas priklauso 5-pirazolo darinių grupei).

Klasifikacija pagal selektyvumą ciklooksigenazėms.

Pasak autorių klasifikacija pagal selektyvumą ciklooksigenazėms klinikiniu aspektu yra

aktualesnė, nes atsižvelgiant į tai, kuri ciklooksigenazė yra slopinama, nuo iš dalies priklauso, kokie

nepageidaujami poveikiai dažniau gali pasireikšti.

Šių vaistų veikimo mechanizmas yra pagristas tuo, kad jie slopina ciklooksigenazę (COG),

kuri dalyvauja endogeninių prostoglandinų sintezėje. Prostoglandinai organizme sintetinami iš

arachidono rūgšties. NVNU poveikis priklauso nuo jų sugebėjimo slopinti prostoglandinų sintezę

blokuojant ciklooksigenazę. Šis fermentas yra dviejų rūšių. Abiejų svarba prostaglandinų sintezei

yra panaši, tačiau jų sintezę koduoja skirtingi genai. COX–1 aktyvi yra visada – šis fermentas yra

labai svarbus normaliam organizmo funkcionavimui. COX–2 aktyvuojamas audinių pažeidimo

metu. COX–2 sąlygoja žymiai didesnį prostaglandinų kiekio išsiskyrimą, kurie labai svarbūs

atsirandant skausmui ir uždegimui po audinių pažeidimo. Kadangi COX–2 yra daug specifiškesnis

uždegimui fermentas nei COX–1, todėl naujesnės kartos NVNU yra iš dalies arba visiškai COX–2

selektyvūs (Ragaišis D. ir kt., 2010).

17

Nors šie vaistai vartojami daugiau kaip 100 metų, dauguma jų gali pažeisti virškinimo traktą:

sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų radimąsi, kraujavimą iš jų bei opų prakiurimą.

Virškinimo trakto pažeidimo pavojus labai sumažėja vartojant selektyvius ciklooksigenazės-2

inhibitorius, tačiau naujausiais tyrimais įrodyta, kad, vartojant šios grupės vaistus, gali padidėti

miokardo infarkto arba insulto pavojus. Yra duomenų, kad tokį pavojų gali didinti ir neselektyvūs

nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tačiau jis yra mažesnis. Insultų ir miokardo infarktų dažnis

padidėja dėl suaktyvėjusio trombozinio proceso. Todėl vartojant vaistus būtina atsižvelgti tiek į

virškinimo trakto pažeidimo, tiek į galimą širdies ir kraujagyslių pažeidimo pavojų (Gumbrevičius G ir

kt., 2006).

Pagal stebėsenos planą pieno kontrolė vykdoma fenilbutazono atžvilgiu.

1.8 Chlororganiniai pesticidai

Pesticidai – tai didelė grupė, daugiausia sintetinių organinių junginių, naudojamų naikinti žemės

ūkio augalų kenkėjus ir piktžoles bei apsaugoti augalus nuo ligų. Tai cheminės augalų apsaugos

priemonės, kurios, nors ir padeda išsaugoti apie 30% žemės ūkio augalų derliaus, tačiau užteršia orą,

gamtinius vandenis, dirvožemį, augalus, patenka į žuvų, paukščių , žvėrių, naminių gyvūnų ir žmogaus

organizmus. Visi sintetiniai pesticidai yra daugiau ar mažiau toksiški.

Pagal cheminę sudėtį pesticidai skirstomi į dvylika klasių, iš kurių labiausiai paplitę šitie: chloro

organiniai junginiai, fosforo organiniai junginiai, karbamatai, piretroidai. Sintetiniai pesticidai yra

svetimi gamtai junginiai, kurie sumažina organizmų įvairovę, sutrikdo natūralius jų kiekio tarpusavio

reguliavimo mechanizmus. DDT buvo labai efektyvus naikinant maliariją pernešančius uodus ir dėl to,

ypač tropikuose, gerokai sumažėjo mirtingumas nuo maliarijos. Tai buvo pirmasis sintetinis

insekticidas, 1940 metais pradėtas taikyti maliariniams uodams naikinti. Plėšriųjų ir vandens paukščių

nustatyta didelė DDT koncentracija. Netgi esant mažiems DDT likučiams, paukščių smegenyse

pasireiškia neurologiniai pakenkimai, kinta jų elgesys, paukščiai meta iš lizdo kiaušinius. Ypatingą

pavojų DDT kelia dėl to, kad patenka į pieną ir su juo perduodamas jaunikliams, kūdikiams. Ypač

didelės DDT koncentracijos motinos piene šalyse, kur gausiai naudotas šis insekticidas. Kuo mitybos

grandinė ilgesnė, tuo labiau jos gale esantys organizmai yra paveikti toksinių medžiagų. Tarp

insekticidų pavojingiausi yra chlorinti angliavandeniliai: DDT, jo metabolitai DDE bei DDD,

heksachlorcikloheksanas (HCH) ir kt. Jie labai patvarūs aplinkoje, tirpūs riebaluose, todėl kaupiasi

gyvūnų audiniuose ir išsiskiria su pieno riebalais, perduodami mitybos grandinėje.

18

Vienas iš chloro organinių insekticidų yra Lindamas – gama heksachlorcikloheksanas (HCH). Jis

ilgą laiką buvo gausiai naudotas, bet šiuo metu Lietuvoje nenaudojamas.

Kiti, toksiški junginiai yra polichlordifenilai, kurių yra virš 200. Nuo chloro atomų skaičiaus ir jų

padėties molekulėje priklauso atskirų polichlordifenilų metabolizmas ir jų toksiškumas. Labiausiai

toksiški tie, kuriuose chloro atomas yra abejose para- ir bent dvejose meta- padėtyse. Tai stabilūs,

inertiški, nedegūs, plastiški, tirpūs riebaluose junginiai. Dėl didelio stabilumo, toksiškumo, lengvo

patekimo į gyvuosius organizmus ir kaupimosi mitybos grandinėse, polichlordifenilai daugelyje

išsivysčiusių pasaulio šalių nebenaudojami arba jų naudojimas griežtai reglamentuojamas. Lietuvoje ir

kaimyninėse valstybėse šie junginiai dar naudojami. Natūraliomis sąlygomis šių junginių pusėjimo

trukmė – vidutiniškai penki metai. Polichlordifenilų toksiškumas priklauso nuo jų koncentracijos,

poveikio trukmės, nuo junginių chlorinimo laipsnio ir nuo mišinio izomerinės sudėties. Šie junginiai

priklauso kancerogeninių medžiagų grupei, gali pažeisti kepenis, sukelti geltą, taip pat pasižymi kaip

alergizuojantys, sukeliantys odos susirgimus, silpninantys imunitetą, veikiantys nervų sistemą, galintys

sukelti išsigimimus. PDC laikomas 2A tipo kancerogenu. Ilgalaikis poveikis sukelia mažakraujystę. Šie

junginiai ypač pavojingi tuo, kad susikaupę moterų riebaliniuose audiniuose pereina į pieną ir patenka

kūdikiams, kas lemia jų apsinuodijimą. Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis

PCD junginių didžiausias leistinas kiekis turėtų būti (mg/kg): karvių piene – 0,05; svieste – 0,1.

1.9 Organiniai fosforo junginiai

Fosforo organiniai junginiai − tai organiniai esteriai, amidai, tiolio junginiai (t. y. organiniai

fosfatai ar tiofosfatai). Pirmą kartą organiniai fosforo funginiai buvo sukurti 1944 metais mokslininku

G. Schrader. Pirmasis susintetintas insekticidas buvo parationas.

Fosforo organiniai insekticidai, tokie kaip Aktelik, Antio, Zolon ir kt. naikina vabzdžius ir daugelį

augalų erkių. Šių insekticidų pradinis nuodingumas didelis, tačiau gamtoje ir šiltakraujų organizmuose

jie greitai suyra. Fosforo organiniai junginiai blokuoja ir slopina fermentų veiklą, pažeidžia

svarbiausias organizmo gyvybines funkcijas. Ilgalaikės nedidelės fosforo organinių junginių dozės gali

sukelti negrįžtamus centrinės nervų sistemos pakitimus, dėl kurių gali sutrikti atmintis bei kita protinė

veikla. Šie junginiai organizme nesikaupia, bet priklausomai nuo struktūros, gali jie kurį laiką

cirkuliuoti.

Dioksinai susidaro kaip šalutiniai degimo produktai deginant atliekas, gaminant chlorintus

pesticidus ir popierių. Šie junginiai teršia aplinką degant miškams, išsiveržus ugnikalniui. Dioksinai

19

ypač patvarūs cheminiam ir biologiniam skilimui, todėl išsilaiko aplinkoje ir kaupiasi mitybos ir maisto

grandinėje. Daugiau nei 90% žmonių dioksinų poveikį patiria per maisto produktus. Gyvūninės kilmės

maisto produktai paprastai sudaro 80% viso poveikio. Gyvūnai dioksinus dažniausiai gauna su pašarais.

Todėl pašarai, o kai kuriais atvejais ir dirvožemis, kelia susirūpinimą kaip galimi dioksinų šaltiniai

(Prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 16d.: Dioksinų ir dioksinų tipo polichlorintų bifenilų paplitimo

maiste ir pašaruose stebėsena http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/188/).

Diazinonas, vienas iš patvariųjų organinių junginių, gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį

vartotojų sveikatai. Europos Sąjungoje uždraustą naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra diazinonas, bei

nuo 2007 metų sumažintas diazinono didžiausias leistinas liekanų kiekis maisto produktuose (Prieiga

per internetą 2012 m. lapkričio 16d.: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/88/)

1.10 Sunkieji metalai

Žmogaus organizmą sudaro daugiau nei 75 įvairūs cheminiai elementai. Tie junginiai, kurie yra

svetimi žmogaus organizmui ir nebūdingi jo metabolizmui ir jų gyvenamąjai aplinkai, vadinami

ksenobiotikais (xenobiotics – anglų kalba; „xenos“ – „svetimas“, lot.). Tai yra nuodingi gyviesiems

organizmams junginiai. Patys pavojingiausi tai yra švinas (Pb) ir kadmis (Cd) – priskiriami toksinei

sunkiųjų metalų grupei (Paškauskienė ir kt., 1995)

Dauguma elementų į žmogaus organizmą iš aplinkos patenka su maistu, menkesnė dalis su

vandeniu arba oru. Dalis į organizmą patekusių elementų pašalinama su ekskrementais, prakaitu, dalis

koncentruojasi plaukuose ir odoje, kaupiasi vidaus organuose. Net ir mažiausias šių elementų kiekis

žmogaus organizmą veikia kancerogeniškai, mutageniškai ir embriotoksiškai (R. Valiukėnaitė ir kt.,

2005)

Būtina nuolat griežtai sekti maisto produktų taršą sunkiaisiais metalais, nes jų akumuliacija

žmogaus organizme gali sukelti trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius sveikatai.

Pb (švinas)

Švinas – vienas iš sunkiųjų metalų, randamų aplinkoje. Pagrindiniai švino taršos šaltiniai yra

gamtiniai – erozija; antropogeniniai iš žemės ūkio – kalnakasyba, švino lydymas, pramonė, transportas.

Į pieną švinas dažniausiai patenka su pašarais, kai gyvuliai šeriami užterštu pašaru. Švino

koncentracija piene priklauso nuo geografinės padėties ir aplinkos įtakos (Rodriguez et al., 1999).

http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/188/


20

Labiausiai aplinką švinu teršia automobilių išmetamos dujos. Pasak mokslinių šaltinių švino kiekis

augaluos ir dirvoje netoli autostrados yra skirtingas. Įvairūs mokslininkai teigi, kad labiausiai užteršta

aplinka – 5 metrų atstumu, mažiau – 50 metrų atstumu, o 200-300 metrų nuo autostradų švino kiekis

artimas foniniam (R. Valiukėnaitė ir kt., 2005)

Pasak palyginamosios sunkiųjų metalų karvių piene apžvalgos autorių pieno bandiniuose švino

koncentracija svyravo nuo 0,01mg/kg iki 0,12mg/kg. Ištyrus mėginius iš Lenkijos, Bogdankos

vietovės, anglies kasyklos zonoje nustatyta daug didesnė sunkiojo metalo koncentracija negu mėginių

paimtų iš aplinkinių miestelių. Italijoje, Kalabrijos miestelyje buvo ištirta 40 bandinių , didžiausia

nustatyta švino koncentracija – 1,32μg/kg. Jungtinėje karalystėje, Kroatijoje, Zagrebo regione, Rytų

Slovakijoje tirtame piene leistinos sunkiųjų metalų normos nebuvo viršytos (R. Valiukėnaitė, I.

Jarmalaitė, M. Stankevičienė, H. Stankevičius, 2005). Anot Latvijos mokslininkų ištyrus mėginius iš

Keipenės, Ogrės, Rygos, Cesis, Jelgavos ir Bauskės rajonų nustatyta, kad vidutinis švino

koncentracijos kiekis piene viršijo vidutinį leistiną lygį (J. Zagorska, I. Ciprovica, T. Rakcejeva, 2008).

Apibendrinant galima teigti, kad švino koncentracija piene viršija leistinas normas tuose regionuose,

kur vykdoma kalnakasyba, išvystyta infrastruktūra.

Patekus į žmogaus organizmą švino metabolizmas ir toksiškas poveikis glaudžiai siejasi su kalcio

apykaita. Švino perteklius kaupiasi kauliniame audinyje. Neigiamai veikia hemoglobino sintezę tuo

trumpindamas eritrocitų gyvenimo laiką, blokuoja tirpiojo kalcio, atliekančio neurofunkcijas, veikimą

(Ramonaitytė, 1996). Vaikams intoksikacijos atveju pasireiškia dirglumo ar agresivumo reiškiniai,

intelekto vystymosi sutrikimai (3 pav.)

3 paveikslas. Švino neigiamas poveikis

Sutrumpina

hemoglobino

sintezę

Kalcio (Ca)

apykaitą

Blokuoja

tirpaus kalcio

(Ca)

neurofunkcijas

Intelekto

vystymosi

sutrikimai

Vaikai tampa

agresyvūs,

dirglūs

Sutrumpina

eritrocitų

gyvavimo laiką

Švinas

neigiamai

veikia:

21

Šaltinis: Sudaryta darbo autorės, remiantis palyginamąja sunkiųjų metalų karvių piene apžvalga. Prieiga per

internetą: vetzoo.lva.lt/data/vols/2005/29/pdf/valiukenaite.pdf )

Cd (kadmis)

Kadmis – dar vienas elementas, papildantis sunkiųjų metalų, pavojingų žmogaus sveikatai gretas.

Šis elementas į aplinką patenka dyzelinio kuro deginimo metu, per trąšas ir rūdų lydimo metu

(Paškauskienė ir kt. 1995). Paprastai kadmio koncentracija maisto produktuose būna mažesnė nei

švino. Tačiau kaip ir pastarojo, kadmio koncentracija piene priklauso nuo geografinės padėties ir

aplinkos įtakos (Rodrigues et al., 1999).

Pasak mokslininkų literatūros iš maisto yra absorbuojama apie 6% ten esančio kadmio (Cd). Šis

elementas turi savybę kauptis žmogaus organizme, todėl koncentruojasi inkstuose, kepenyse,

prisijungęs prie proteido metalotioneino, nuo kurio atskilęs gali užimti cinko vietą tam tikrose fermentų

sistemose, jas inaktyvuoja. Mokslininkai mano, kad kadmio perteklius gali sąlygoti tirpaus kalcio

mažėjimą ląstelėse bei hipertenziją. Nustatyta teigiama koreliacinė priklausomybė tarp kadmio kiekio

aplinkoje ir susirgimų hipertonija bei ateroskleroze skaičiaus (4 pav.) (Ramonaitytė, 1996).

4 paveikslas. Kadmio neigiamas poveikis:

Šaltinis: Sudaryta darbo autorės, remiantis palyginamąja sunkiųjų metalų karvių piene apžvalga. Prieiga per

internetą: vetzoo.lva.lt/data/vols/2005/29/pdf/valiukenaite.pdf

Lemia širdies ir

kraujagyslių

ligas

Inaktyvuoja

fermentų

sistemas

Koncentruojasi

inkstuose,

kepenyse

Tirpaus kalcio

mažėjimas

ląstelėse

Kadmis

neigiamai

veikia:

22

1.11 Mikotoksinai (M1)

Mikotoksinai – tai yra mikroskopinių grybų toksiniai bioproduktai. Labiausiai su pienu susijęs

mikotoksinas yra aflatoksinas M1 (AFM1), kuris yra aflatoksino B1 (AFB) metabolitas (1 pav.). Šių

aflatoksinų kiekis piene yra kontroliuojamas, dėl jo kancerogeninio poveikio žmogaus organizmui.

Ypatingas dėmesys yra skiriamas pieno, skirto kūdikių mitybai, kontrolei.

5 paveikslas. Aflatoksino B1 hidroksilinimo reakcija

Aflatoksinas B1 yra aptinkamas pašaruose, užterštuose pelėsiais Aspergilus flavus bei Aspergilus

parasiticus. Šeriant karvės užterštais pašarais, jos organizme įvyksta aflatoksino B1 hidroksilinimo

reakcija į medžiagų apykaitos produktą – aflatoksiną M1. Mokslininkų teigimu apie viena

penkiasdešimtoji gauto su pašaru aflatoksino dalis pereina į pieną kaip medžiagų apykaitos produktas

M1. Remiantis tuo, galima apskaičiuoti ir nustatyti viršutinę aflatoksino ribą pašaruose ir tuo būdu

kontroliuoti aflatoksino M1. kiekį piene. Europos sąjungos šalyse atrajotojų pašarui yra nustatyta

didžiausia leistina aflatoksino B1 koncentracija – 5 mg/kg sauso pašaro.

Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Europoje atlikti aflatoksino M1 kiekio piene

tyrimai rodė, kad daugumos mėginių tyrimo rezultatai buvo teigiami. Tuo tarpu šiais laikais atlikti

tyrimai teigia, jog situacija ženkliai pagerėjo ir šio mikotoksino kiekiai piene yra atsitiktiniai ir nedideli

(<0,05 μg/kg) (Brukštienė ir kt., 2003). Tačiau vis dar svarbu atidžiai kontroliuoti aflatoksino B1

likučius ir siekti, kad piene aflatoksino visiškai nebūtų.

Aflatoksino B1 metabolitas aflatoksinas M1 sukelia didžiausią riziką žmonių sveikatai, kurie

vartoja maistui užterštą mikotoksinais pieną bei jo produktus. Aflatoksinas M1 yra mažiau mutageninis

bei kancerogeninis nei jo pirmtakas Aflatoksinas B1, bet jis pasižymi dideliu genotoksiniu

poveikiu.(Zagorska J. Ir kt., 2008).

[hidroksilinimas]

23

1.12 Maisto dažai (Malachito žaliasis)

Maisto dažiklis – bet kuri medžiaga, skirta maisto ar gėrimų dažymui. Maisto dažikliai, kaip

maisto priedai naudojai maisto, farmacijos ir kosmetikos pramonėje, o taip pat ir namuose ruošiant

maistą. Maisto produktų dažikiai naudojami dėl šių, svarbiausių priežasčių (Prieiga per internetą, 2012

gruodžio 10 d.http://lt.wikipedia.org/wiki/Maisto_da%C5%BEiklis#Reglamentavimas):

Noras kompensuoti natūralios produkto spalvos nykimą, kuris neišvengiamas

dėl šviesos, oro poveikio, temperatūros svyravimų, drėgmės ir kitų tranportavimo/sandėliavimo sąlygų;

Natūralių spalvos variantų maskavimas;

Natūralių spalvų sustiprinimas;

Noras suteikti maisto produktui savitumo;

Siekis apsaugoti nuo šviesos poveikio maisto produkto skonines, kvapiąsias medžiagas

ir vitaminus;

Puošimas, dekoravimas, pvz., tortų puošimas.

Pagal nacionalinį stebėsenos planą maisto produktai yra tiriami malachito žaliojo atžvilgiu. Ypač

atkreipiamas dėmesys į randamo dažiklio kiekius žuvyje ir žuvų produktuose. Žaliavinis pienas šios

medžiagos atžvilgiu nėra tiriamas.

1.13 Radionuklidai (Cezis, stroncis)

Radionuklidais vadinami radioaktyvieji cheminių elementų izotopai. Žaliaviniame piene bei

pieno produktuose yra kontroliuojami du pagrindiniai radionuklidai, tai cezis (Cs134

; Cs137

) ir stroncis

(Sr90

). Radionuklidai į pieną patenka su pašarais ir iš aplinkos. Verta paminėti tai, kad piene esančių

radionuklidų kiekis priklauso nuo karvės produktyvumo, bei radioaktyviųjų elementų patekimo į karvės

organizmą trukmės. Esant dideliam karvės produktyvumui, radionuklidų koncentracija mažesnė

(Корнеев Н. А., и др. 1977). Vartojant užterštą radionuklidais pieną maistui radiacijos poveikio

pasekmės žmogaus organizmui yra baisios (6 pav.):

http://lt.wikipedia.org/wiki/Maisto_da%C5%BEiklis#Reglamentavimas

24

6 paveikslas. Radiacijos poveikio pasekmės žmogaus organizmui.

Šaltinis: Sudaryta autorės naudojant dėst. V. Špakausko paskaitų medžiagą 2009

Anot mokslininkų pastaruoju dešimtmečiu dirbtinų radionuklidų (cezio ir stroncio) savitasis

aktyvumas piene bei kituose maisto produktuose neviršijo leistinos normos (Šernienė L. ir kt. 2013).

Tačiau įvertinus galimas pasekmes žmogaus organizmui būtina ir toliau vykdyti radionuklidų stebėseną

žaliaviniame piene.

2. Tyrimo metodika ir organizavimas

Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais stebėsenos 2005-2010 metais vertinimo

tyrimui atlikti buvo išanalizuoti žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais ypatumai. Tyrimo

atlikimo schema pateikta 7 pav.

Galimos

žmogaus

organizmo

mutacijos

Imuninės

sistemos

susirgimai

CNS

pažeidimai

Nevaisingumas

Vėžiniai

susirgimai

Ūmi spindulinė

liga

Radionuklidų

poveikis

žmogaus

organizmui:

25

7 paveikslas. Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais 2005-2010 m. stebėsenos

analizės schema.

Šaltinis: sudaryta autorės

Šis Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais 2005-2010 m. stebėsenos analizės

schema sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių ir apima šiuos esminius veiksnius:

Politinius ir teisinius veiksnius – NMVRVI stebėsenų 2005-2010 metų rezultatų analizę,

teršalų didžiausių leidžiamų kiekių charakteristiką, teisinį reglamentavimą.

Socialinius – ekonominius veiksnius – atlikta mokslinių publikacijų apžvalga įvertinant

teršalų esamų žaliaviniame piene potencialų pavojų sveikatai bei bei galimą žalą

technologiniams procesams gaminant pieno produktus, ypač raugintus pieno produktus.

Tyrimo objektas: žaliavinio pieno užterštumas B grupės teršalais 2005-2010 m.

Tyrimo tikslas: atlikti Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B grupės teršalais 2005-2010 m.

stebėsenos vertinimą, remiantis NMVRVI kasmetinių ataskaitų analize.

Tyrimo metodai: bazinių duomenų rinkimas, statistinis gautų duomenų apdorojimas SPSS

programa, tyrimo rezultatų analizė.

Lietuvos žaliavinio

pieno užterštumo B

grupės teršalais

teoriniai ypatumai

Lietuvos žaliavinio pieno

užterštumo B grupės teršalais

stebėsenos 2005-2010 m.

vertinimo tyrimas

Lietuvos žaliavinio pieno užterštumo B

grupės teršalais pasekmės bei perspektyvos

Europos Bendrijos šalių

narių mokslinių

publikacijų nagrinėjimas

Didžiausi leistini B grupės

teršalų žaliaviniame piene

kiekiai bei jų teisinis

reglamentavimas

B grupės teršalų likučių

žaliaviniame piene paveikis

vartotojų sveikatai

Nacionalinio maisto ir

veterinarijos rizikos vertinimo

instituto stebėsenos ataskaitų

surinkimas

Duomenų apdorojimas

statistinių skaičiavimų

programa SPSS

Gautų rezultatų pateikimas

grafiniais atvaizdais bei

palyginimas su rezultatais,

paskelbtais oficialiuose

Europos komisijos

tinklapiuose

26

Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas, metodas – statistinis duomenų apdorojimas SPSS

programa. Šį pasirinkimą lėmė:

objektyvumas;

nedideli kaštai;

duomenų kaupimo palankios galimybės;

gautų duomenų patikimumas;

duomenų apdorojimo paprastumas.

Tyrimo procesas: duomenų apdorojimas bei analizė buvo vykdoma nuo 2012 metų rugsėjo mėn.

Tiesinė regresinė analizė atlikta siekant nustatyti dviejų kintamųjų ryšį ir įvertinti regresijos liniją bei

standartinę paklaidą. Tarp regresijos ribų ir dviejų grupių buvo nustatyta reikšminga paklaida tuo atveju

kai p≤0,05.

3. Tyrimo rezultatų analizė, remiantis 2005-2010 m. stebėsenos rezultatais

Liekanų gyvūnų organizme ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsena Lietuvoje atliekama pagal

stebėsenos planą. Šio plano tikslas yra stebėti ir kontroliuoti medžiagų liekanų gyvūnuose ir

gyvūniniuose maisto produktuose kiekius bei jų atsiradimo priežastis. Tai yra reglamentuojama

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. B1-646 „Dėl

medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių

patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3514), parengtame pagal Tarybos direktyvą 96/23/EB ir Komisijos

sprendimą 97/747/EB

Stebėsenos planai sudaromi pagal šiuos kriterijus:

paskerstų gyvūnų skaičius ir įmonėse pagamintų gyvūninių maisto produktų kiekis;

ankstesnių metų liekanų stebėsenos rezultatai;

veterinarinių vaistų naudojimo duomenys;

Europos Komisijos ir Centrinių referentinių laboratorijų pastabos ir rekomendacijos;

Skubių pranešimų dėl nesaugaus maisto ir pašarų duomenys;

Laboratorijų gebėjimas atlikti tyrimus.

27

4. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

Pagal stebėsenos planą, daugiausia tyrimų yra atliekama su žaliavinio pieno mėginiais.

Palyginimui – 2007 metais kiaušinių mėginių buvo paimta 143, tuo tarpu žaliavinio pieno paimta -

1189 mėginių.

Rementis 1. priedo duomenimis, galima teigti, kad, per analizuojamą laikotarpį žaliavinio pieno

mėginiai dažniausiai buvo užteršti B-1 grupės teršalais t.y. penicilinais bei kitomis antibakterinėmis

medžiagomis (tarp jų amoksicilinas, ampicilinas, kloksacilinas). Lyginant su kitomis tirtomis

medžiagomis penicilinų likučiai žaliaviniame piene buvo aptinkami dažnai, iš viso tiriamojo laikotarpio

metu penicilinai DLK viršijo 11 mėginių (p≤0,0001; 0,19%). Iš viso penicilino atžvilgiu ištirti 244

žaliavinio pieno mėginiai (5,21%).

Kitos antibakterinės medžiagos buvo aptinkamos kur kas dažniau nei penicilino dariniai.

Analizuojamo laikotarpio metu buvo atlikti 3425 tyrimai antibakterinių medžiagų aptikimui žaliavinio

pieno mėginiuose, tai sudarė 73,17% nuo visų tirtų mėginių skaičiaus. 20 mėginių viršijo likučių

leistinas ribas (p≤0,0001; 0,58%), t.y. 0,39% daugiau negu penicilino darinių.

Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis žaliavinio pieno užterštumo B-1 grupės teršalais

rodiklis yra panašus, pvz.: 2010 metais Vokietijoje – 0,29% , Belgijoje – 0,70%, Kipre – 0,40%,

Prancūzijoje – 0,30% nuo visų tirtų žaliavinio pieno mėginių skaičiaus (Prieiga per internetą 2013

balandžio 17d.: http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/docs/workdoc_2010_en.pdf )

Kitų grupių (B-2; B-3 grupės) teršalų tiriamojo laikotarpio metu Lietuvos žaliavinio pieno

mėginiuose nebuvo aptikta. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse narėse buvo aptinkami visų grupių

teršalai (išsamiau apžvelgta kituose skyriuose).

4.1 Penicilinų paplitimas žaliavinio pieno mėginiuose

Tiriamo laikotarpio metu 2005-2010 metais buvo ištirti 244 mėginiai, iš jų 11 buvo teigiami

(rasta penicilino G). Teigiamų mėginių skaičius sudaro 4,5% nuo tirtų mėginių, penicilinų atžvilgiu,

2005-2010 metais.

Analizuojant 2005-2010 metų B grupės farmakologiškai aktyvių medžiagų ir aplinkos teršalų

stebėsenos rezultatus nustatyta, kad pienas gana dažnai yra teršiamas penicilinais.

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/docs/workdoc_2010_en.pdf

28

31 3135

2430

93

06

2 1 2 00

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

tirti mėginiai teigiami mėginiai

tirti mėginiai 31 31 35 24 30 93

teigiami mėginiai 0 6 2 1 2 0

2005 2006 2007 2008 2009 2010

8 paveikslas. Penicilinų paplitimas žaliavinio pieno mėginiuose.


Pagal 8 pav. duomenis matoma, kad daugiausia mėginių buvo tirta 2010 metais. Nuo 2005 iki

2009 metų tirtų mėginių skaičius buvo maždaug vienodas. Žaliavinio pieno mėginių skaičius skirtas

penicilinams nustatyti, nuo visų mėginių, paimtų B grupės farmakologiškai aktyvioms medžiagoms bei

aplinkos teršalams nustatyti 2005 metais 15,27% leistinas normas viršijantys mėginių nebuvo, tuo tarpu

2006 metais 31 mėginys sudarė 16,76% nuo visų mėginių skaičiaus ir neatitinkančių teisės aktų

reikalavimų mėginių skaičius buvo 6 – kas sudaro 19,36% nuo visų mėginių, paimtų penicilinui

nustatyti. Per sekančus trejus metus buvo paimta 35, 24 ir 30 mėginių, tai sudarė atitinkamai 3,09%;

2,21% ir 2,70% nuo visų mėginių paimtų B grupės teršalams nustatyti. Vertinant šiuos duomenis

apskaičiuota, kad 2007 metais neatitinkantys teisės aktuose nustatytų reikalavimų mėginiai sudarė

5,71% nuo mėginių, paimtų nustatyti penicilinų likutį, 2008 ir 2009 metais atitinkamai 4,17% ir 6,67%

neatitikimų (žiūr. 2 lentelė ). Apskaičiavus veiksnių įtaką (metų ir teršalo įtaka) galima teigti, kad

žaliavinio pieno užterštumas Lietuvoje mažėja (žiūr. priedas 2).

29

2 lentelė. Neatitinkančių teisės aktų reikalavimus mėginių skaičius 2005-2010 metais


Metai

Iš viso

mėginių

skaičius

Iš jų paimti

penicilinų

nustatymui

Procentinė

išraiška

Neatitikimų

skaičius,

išreikštas

vnt.

Neatitikimų skaičius išreikštas

procentais nuo tirtų mėginių

skaičiaus

2005 203 31 15,27 0 0

2006 185 31 16,76 6 19,36

2007 1132 35 3,09 2 5,71

2008 1086 24 2,21 1 4,17

2009 1112 30 2,70 2 6,67

2010 963 93 9,66 0 0

Lyginant su Europos Komisijos paskelbtais duomenimis 2008 metais penicilinas G buvo

nustatytas Vengrijos mėginiuose (1 mėginys iš 276), Švedijoje - 1 mėginys iš 280 paimtų, Airijoje 1

mėginys iš 269 paimtų mėginių. 2009 metais neatitinkačių teisės aktų reikalavimų mėginių buvo

aptikta Austrijoje (1 mėginys iš 265), Estijoje (1 mėginys iš 1033) (Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/docs/workdoc_2009_en.pdf 53-54 p.). Iš

pateiktų ataskaitų matome, kad ši problema egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ne tik

Lietuvoje.

4.2 Antimikrobinių (inhibitorinių) medžiagų paplitimas žaliavinio pieno

mėginiuose

Iš visų tyrimui paimtų mėginių skaičiaus, antibakterinių medžiagų liekanų (iškyrus penicilinų

sulfonamidų bei tetraciklinų darinius) tyrimai sudarė didžiausią dalį.

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/docs/workdoc_2009_en.pdf%20%2053-54

30

0 0 14 4 2 0

203 185

1132 1086 1112963

0

200

400

600

800

1000

1200

tirti mėginiai teigiami mėginiai B grupės mėginių skaičius

tirti mėginiai 0 0 924 899 842 760

teigiami mėginiai 0 0 14 4 2 0

B grupės mėginių skaičius 203 185 1132 1086 1112 963

2005 2006 2007 2008 2009 2010

9 paveikslas. Antimikrobinių (inhibitorinių) medžiagų paplitimas žaliavinio pieno mėginiuose


Remiantis pateiktais 9 pav. tyrimo rezultatais, 2005-2006 metais antibakterinės medžiagos

(išskyrus penicilinų, sulfonamidų ir tetraciklinų darinius) kaip atskira grupė nebuvo tirtos. 2007 metais

buvo ištirti 924 mėginiai, kas sudarė 81,63% nuo visų tirtų B grupės teršalų skaičiaus. Neatitikimų

skaičius sudarė 14 mėginių, šio rodiklio procentinė išraiška – 1,52%. 2008 ir 2009 metais buvo tirti 899

ir 842 mėginiai. Kas sudarė 82,78% ir atitinkamai 75,72%, iš jų 4 ir 2 mėginiai viršijo leistinas ribas.

Vertinant procentine išraiška tai sudarė 0,45% ir 0,24%. 2010 metais buvo tirta 760 mėginių (78,92%),

remiantis 2010 metų NMVRVI duomenimis teigiamų atvejų nenustatyta. Apskaičiavus veiksnių

įtakątyriamojo laikotarpio metu (metų ir teršalo įtaka) galima teigti, kad žaliavinio pieno

užterštumasantimikrobinėmis – inhibitorinėmis medžiagomis Lietuvoje mažėja (žiūr. priedas 2)

Europos Komisijos duomenimis 2008-2009 ir 2010 metais antibakterinių medžiagų likučiai

viršijo DLK Lenkijoje ir Ispanijoje.

4.3 Tetraciklinų paplitimas žaliaviniame piene

Tiriamojo laikotarpio metu, remiantis NMVRVI duomenimis, tetraciklinų dariniai žaliaviniame

piene nebuvo nustatyti.

31

10 paveikslas. Tetraciklinų paplitimas žaliaviniame piene


Pagal 10 pav. pateiktus duomenis matoma, kad tyrimui atrinktų mėginių skaičius yra maždaug

vienodas ir svyruoja nuo 22 iki 28 mėginių per metus, išskyrus 2008 metus, kai buvo ištirta 12

mėginių, kas sudarė 1,11% nuo visų ištirtų B grupės mėginių.

Iš 11 pav. matyti, kad 2005 metais teigiamų mėginių nenustatyta, tiriamų mėginių dalis

procentais sudarė 13,3. 2006 metais situacija išliko panaši ir tiriamų mėginių skaičius buvo 11,89% -

DLK viršijančių mėginių nebuvo aptikta. 2007 - 2008 -2009 metais tyrimui atrinktų mėginių skaičius

išliko maždaug vienodas ir sudarė 28 -12 -26 mėginių, tačiau procentinė išraiška pakito dėl padidėjusio

B grupės tirtų mėginių skaičiaus ir sudarė atitinkamai 2,47 – 1,11 – 2,34%.

13,3 11,89

2,471,11

2,34

00

5

10

15

2005 (N203 n27)

2006 (N185 n22)

2007 (N1132 n28)

2008 (N1086 n12)

2009 (N1112 n26)

2010 (N963 n0)

11 paveikslas. Tirtų mėginių skaičius (proc.) 2005-2010 metais


27 22 28 12 26 0

203 185

1132 1086 1112

963

0

200

400

600

800

1000

1200

tirti mėginiai B grupės mėginių skaičius



2005 2006 2007 2008 2009 2010

32

Apibendrinant teigtina, kad nors tetraciklinas yra plataus veikimo spektro antibiotikas ir dažnai

vartojamas gyvulių gydymui, tačiau tiriamojo laikotarpio metu tetraciklino darinių nebuvo aptikta

žaliaviniame piene.

Analizuojant Europos Komisijos oficialią maisto produktų teršalų stebėsenos ataskaitą pagal

pateiktus duomenis matoma, kad žaliaviniame piene 2009 metais tetraciklinų dariniai buvo aptikti

Slovenijoje (1 mėginys iš 25), 2009 metais Prancūzijoje (1 mėginys iš 330).

4.4 Sulfonamidų paplitimas žaliaviniame piene

Tiriant mėginius sulfonamidų darinių atžvilgiu neatitinkačių norminių teisės aktų reikalavimams

mėginių nustatyta nebuvo (žiūr. pav 12). 2005 metais buvo ištirta 14 mėginių (6,90%).

12 paveikslas. Sulfonamidų paplitimas žaliaviniame piene


2006 metais ištirti 22 mėginiai (11,89%). 2007 metais buvo ištirti 28 mėginiai (2,47%), 2008 ir

2009 metais atitinkamai 13 mėginių (1,20%) ir 25 mėginiai (2,25%). 2010 metais NMVRVI

duomenimis žaliavinio pieno mėginiai sulfonamidų darinių atžvilgiu nebuvo tiriami.

Analizuojant Europos Komisijos 2009 metų ataskaitas nustatyta, kad sulfonamidų dariniais

užterštų pieno mėginių aptikta tik Airijoje (1 mėginys iš 313).

33

4.5 Antihelmintikų paplitimas žaliaviniame piene

Pagal stebėsenos planą žaliavinio pieno mėginiai yra tiriami dviejų medžiagų, tai yra

albendazolio ir fenbendazolio atžvilgiu.

Tiriamojo laikotarpio metu teigiamų mėginių nenustatyta (žiūr. pav. 13). 2005 metais tyrimui

buvo paimta 50 mėginių (24,63%), 2006 metais – 34 mėginiai (18,38%), 2007 metais – 37 mėginiai

(3,27%), o 2008-2009-2010 metais atitinkamai 38-45-4 mėginiai (3,5-4,05-0,42%).

24,63

18,38

3,27 3,5 4,05

0,420

5

10

15

20

25

30

2005

(N203 n50)

2006

(N185 n34)

2007

(N1132 n37)

2008

(N1086 n38)

2009

(N1112 n45)

2010

(N963 n4)

13 Paveikslas. Antihelmintikų paplitimas žaliaviniame piene


Lyginant su kitomis tiriamomis medžiagomis antihelmintikų likučiai žaliaviniame piene yra

griežtai kontroliuojami, todėl kasmet imamas didelis mėginių skaičius. Nors tiriamojo laikotarpio metu

neatitikimų nenustatyta, tačiau šiai grupei priklausančios medžiagos turi būti griežtai kontroliuojamos.

4.6 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo paplitimas žaliaviniame piene

Žaliavinis pienas yra tiriamas šių medžiagų atžvilgiu: oksifenilbutazonas, 5-hidroksifluniksinas,

fluniksinas, kaprofenas, diklofenakas, niflumo r., fenilbutazonas, mefemano r., tolfenamo r.,

vedaprofenas, naproksenas, ibuprofenas, ketoprofenas, meloksikamas. 2005 – 2010 metais NMVRVI

duomenimis žaliaviniame piene nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nebuvo aptikta (žiūr. pav. 14 pav.).

34

15 35 34 40 51 0203 185

1132 1086 1112 963

0

1000

2000

tirti mėginiai B grupės mėginių skaičius



2005 2006 2007 2008 2009 2010

14 paveikslas. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo paplitimas žaliaviniame piene


Iš pateiktų duomenų matome, kad 2005 metais buvo ištirta 15 mėginių (7,39%), 2006 metais – 35

mėginiai (18,92%), 2007 metais buvo tirti 34 mėginiai (3,00%), o 2008 – 2009 metais buvo tirta 40 ir

51 mėginys, 2010 metais NMVRVI duomenimis žaliavinis pienas pagal šį rodiklį nebuvo tirtas.

Europoje neatitikimų žaliavinio pieno mėginiuose nustatyti šiose šalyse: 2008 ir 2009 metais

Belgijoje (2 mėginiai iš 43 ir 1 mėginys iš 45, atitinkamai), 2010 metais Austrijoje (1 mėginys iš 27)

(Prieiga per internetą 2013 sausio 25 d.:

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/monitoring_en.htm).

4.7 Chlororganinių pesticidų ir PCB paplitimas žaliaviniame piene

Žaliavinis pienas yra tiriamas pagal šiuos rodiklius: heptachloras/heptachloro epoksidas, DDTs, α

– HCH, β – HCH, γ – HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs. Tiriamojo laikotarpio metu mėginių,

neatitinkančių teisės aktuose nustatytų reikalavimus, neaptikta.

14

911

14

7

14

02

468

1012

1416

2005 2006 2007 2008 2009 2010tirti mėginiai

15 paveikslas. Chlororganinių pesticidų ir PCB paplitimas žaliaviniame piene


http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/monitoring_en.htm

35

Pagal 15 pav. duomenis 2005 metais tyrimui buvo atrinkta 14 mėginių (6,90%), 2006 metais

penkiais mėginiais mažiau (4,86%), 2007 metais tyrimui buvo paimta 11 mėginių (0,97%), 2008 metais

buvo ištirta 14 mėginių (1,29%), 2009 ir 2010 metais atitinkamai 7 ir 14 mėginių (0,63% ir 1,45%).

Pietinėje Europos dalyje šių teršalų aptinkama dažniau. 2008 metais Vokietijoje – HCH, lindano

likučiai, 2009 ir 2010 metais teršalų likučiai buvo aptinkami Prancūzijos ir Italijos žaliavinio pieno

mėginiuose.

4.8 Organinių fosforo junginių paplitimas žaliaviniame piene

Žaliaviniame piene yra nustatomi metidationo, metilchlorpirifoso, diazinono ir pirazofoso

likučiai. Tiriamojo laikotarpio metu visi mėginiai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus (žiūr.

pav. 16).

16. Paveikslas. Organinių fosforo junginių paplitimas žaliaviniame piene


Pagal 16 pav. duomenis matoma, kad 2005 metais buvo ištirta 15 mėginių (7,39%), 2006 metais

mėginių skaičius sumažėjo ir sudarė 9 mėginius (4,86%). 2007 ir 2009 metais tirtų mėginių skaičius

buvo beveik vienodas 9 ir 8 mėginiai (0,8% ir 0,74%). 2009 metais buvo ištirta 19 mėginių (1,71%),

2010 metais – 11 mėginių (1,14%).

36

4.9 Sunkiųjų metalų paplitimas žaliaviniame piene

Sunkieji metalai, tokie kaip švinas, kadmis bei gyvsidabris, yra pavojingi sveikatai aplinkos

teršalai. Todėl pagal kasmetinį stebėsenos planą šių elementų atžvilgiu yra tiriami žaliavinio pieno

mėginiai. Rementis tyrimo rezultatais tiriamojo laikotarpio metu 2005-2010 metais švynu, gyvsidabriu

ir kadmiu užterštų mėginių nebuvo nustatyta (žiūr. 17 pav.)

11,82

9,19

1,15 1,29 1,89 1,77

0

2

4

6

8

10

12

14

2005 (N203 n24)

2006 (N185 n17)

2007 (N1132 n13)

2008 (N1086 n14)

2009 (N1112 n21)

2010 (N963 n17)

Mė

gin

ių s

kaič

ius,

pro

c.

17. Paveikslas. Sunkiųjų metalų paplitimas žaliaviniame piene


2005 metais buvo ištirti 24 mėginiai (11,82%), 2006 metais 17 mėginių (9,19%). Likusiais

stebėjimo metais tiriamų mėginių skaičius nesiekė 2%.

Europos Komisijos duomenimis 2009-2010 metais sunkiųjų metalų likučiai buvo aptinkami

Lenkijos, Prancūzijos ir Graikijos mėginiuose (Prieiga per internetą 2013 kovo 18d.:

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/monitoring_en.htm).

4.10 Mikotoksino M1 paplitimas žaliaviniame piene

Per visą tiriamąjį laikotarpį teigiamų mėginių nenustatyta (žiūr. 18 pav.). Tačiau, kaip matoma iš

tyrimo rezultatų, kad mikotoksinų stebėsena žaliaviniame piene yra nuosekliai vykdoma, imamų

mėginių skaičius nėra mažinamas.


37

13

68

6

16

25

0

5

10

15

20

25

30

2005 2006 2007 2008 2009 2010

18. Paveikslas. Mikotoksino M1 paplitimas žaliaviniame piene


2005 metais buvo tiriama 13 mėginių (6,40%). 2006 metais tyrimams buvo paimti 6 mėginiai

(3,24%), 2007 ir 2008 metais ištirti buvo 8 ir 6 mėginiai (0,71 ir 0,55%). Nuo 2009 metų tiriamų

mėginių skaičius ženkliai padidėjo ir sudarė 16 mėginių (1,44%). 2010 metais tyrimui buvo pristatyti

25 mėginiai (2,60%). Lietuvoje šio mikotoksino pėdsakai randami retai, nes nelabai palankus klimatas

aflatoksinus gaminančių pelėsių augimui.

Pagal Europos Komisijos 2008 metų ataskaitas daugiausia mikotoksinų žaliaviniame piene buvo

nustatyta Italijoje, iš 100 mėginių paimtų tyrimui 19 neatitiko reikalavimų, 2009 metais Graikijoje (3

mėginiai iš 110) ir Italijoje (2 mėginiai iš 742). 2010 metais Italijoje (7 mėginiai iš 589). (Prieiga per

internetą: http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/monitoring_en.htm). Kaip žinia,

viduržiemio jūros regiono valstybės pasižymi šiltu klimatu, kas lemia šių mikroskopinių grybų bei

mikotoksinų paplitimą maisto produktuose (Prieiga per internetą 2013 m. balandžio 22 d.:

http://www.novusitus.lt/aktualijos/0/23).

4.11 Radionuklidų paplitimas žaliaviniame piene

Tiriamojo laikotarpio metu radionuklidai cezis ir stroncis tiriami nuo 2007 metų. 2007-2010

metais iš viso cezio atžvilgiu ištirti 33 mėginiai bei 8 mėginiai stroncio atžvilgiu. 2007 metais buvo

paimti 8 mėginiai (0,71%) ceziui nustatyti ir 2 mėginiai (0,18%) stronciui nustatyti. 2008 metais ceziui

nustatyti buvo pristatyta 10 mėginių (0,92%), stroncis tuo metu nebuvo nustatomas. 2009 ir 2010

metais tiriamų mėginių skaičius išliko beveik vienodas ir sudarė atitinkamai - ceziui nustatyti 7 ir 8

mėginiai (0,63 ir 0,83%) ir stronciui nustatyti 2009 ir 2010 metais po 3 mėginius (0,27% ir 0,31%).


http://www.novusitus.lt/aktualijos/0/23

38

Tiriamojo laikotarpio metu visi tirti mėginiai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus (žiūr. 19

pav.)

0 0

8

10

7

8

0 0

2

0

3 3

0

2

4

6

8

10

12M

ėgin

ių s

kaič

ius,

vn

t.

Cezis 134/137 Stroncis 90

Cezis 134/137 0 0 8 10 7 8

Stroncis 90 0 0 2 0 3 3

2005 2006 2007 2008 2009 2010

19. Paveikslas. Radionuklidų paplitimas žaliaviniame piene


4.12 Trumpa pieno užterštumo apžvalga kitose pasaulio šalyse

Žmogaus veikla nuolat įvairėja bei sudetingėja, dėl to sulaukiame mums nepalankių pasėkmių.

Žaliavinio pieno užterštumo problema egzistuoja visame pasaulyje. Daugelio užterštumo atvejų įvyksta

dėl antropogeninės veiklos ir kitų veiksnių.

Visame pasaulyje maisto produktų užterštumą reglamentuoja teisės aktai, nepriklausomai nuo

valstybės ar žemyno. Leidžiami teršalū likučių kiekiai gali skirtis, tačiau neturėtų viršyti saugios

žmogaus sveikatos normos.

Pasak Kanados mokslininkų antihelmintikų naudojimas melžiamų karvių gydymui lemia

sezoniškumas bei vietovės geodrafinė padėtis. T. y. Karvėms gažniau skiriamas gydymas

antihelmintikais esant ganykliniam laikotarpiui negu tvartinio laikotarpio metu. Anot R. Vanderstichel,

I. Dohoo, J. Sanchez, G. Konboy tuose regionuose, kur oro sąlygos lemia didesnį kritulių kiekį karvių

39

gydymui yra sunaudojama daugiau antihelmintikų. To pasekoje padidėja žaliavinio pieno užterštumo

antihelmintikais tikimybė.

FAO teigia, kad mikotoksinais yra užteršta 25% viso pasaulio maisto produktų. Pieno produktai

nėra išimtis, ypač kalbant apie mikotoksiną M1. Ši problema yra opiausia pietiniuose pasaulio

regionuose. Irano mokslininkai tyrė pieno mėginius paimtus Kharasan provincijoje. Tyrimo metu

paaiškėjo, jog visi mėginiai (100%) yra užteršti aflatoksinu M1, vidutinė aflatoksino M1 koncentracija

pieno mėginiuose sudarė 77,92 ng/kg. Tačiau 80,6% mėginių užterštumas viršijo Europos Sąjungoje

bei Codex Alimentarius galiojančius DLK (A. Mohamadi Sani, ir kt., 2010). Apart aflatoksino M1

tyrimų, minėti mėginiai buvo tirti antibiotikų atžvilgiu. Tyrimo metu, naudojant Copan testą,

antibiotikų likučiai buvo nustatyti 40,8% mėginiuose (A. Mohamadi Sani, ir kt., 2010).

2011 metais įvykus Fukušima Daiiči (Fukushima Daiichi) atominės elektrinės sprogimui

radionuklidų buvimas maisto produktuose, pagamintuose Japonijoje bei aplinkiniuose regionuose tapo

ypač aktualus. Japonijos vyriausybės teigimu visi tyrimai susiję su nelaimingu atsitikimu buvo

nenuslėpti bei skelbiami viešai. Pasak Japonijos mokslininkų Fukušima Daiiči atominės elektrinės

nelaimingas atsitikimas išleido daug radioaktyvių medžiagų į aplinką. Tyrimas buvo vykdomas

rugpjūčio 29 – lapkričio 15 d. 2011 metais, 20 km spinduliu aplink atominę elektrinę. Avarijos metu į

aplinką pateko 129m

TE, 131;132

I, 133

XE, 134;136;137

Cs. Galvijų piene, raumenyse bei vidaus organuose buvo

nustatyti dideli minėtų radionuklidų kiekiai. Visi galvijai, esantys užtertumo zonoje buvo humaniškai

utilizuoti laikantis gyvūnų gerovės taisyklių (T. Fucuda, ir kt. 2013).

Radionuklidų nustatymo tyrimai maisto produktuose vykdomi ne tik po nelaimingų atsitikimų,

bet ir tuose regionuose kur yra urano, nikelio, vario ir kitų rudų ištekliai. Indijos mokslinikai

Singhbkum regione vykdė pieno tyrimus, norint nustatyti radionuklidų bei sunkiųjų metalų likučius.

Mėginiai buvo imami iš 12 aplinkinių kaimų esančių prie kasyklų. Pieno mėginiai buvo tiriami 226

Ra,

230Th,

210Po, Fe, Mn, Zn, Pb, Cu, ir Ni atžvilgiu . Indijos mokslininkų teigimu visi mėginiai atitiko

teisės aktuose nustatytus reikalavimus (S. Giri, ir kt. 2011)

40

Išvados ir rekomendacijos

1. Pagal NMVRVI duomenis per analizuojamą laikotarpį, 2005-2010 metais, B grupės teršalams

nustatyti buvo paimti 4 681 mėginiai. Iš jų daugiausia mėginių ištirta BI grupės teršalų atžvilgiu

(penicilinai, tetraciklinai, sulfonamidai, kitos antibakterinės medžiagos).

2. Daugiausia žaliavinio pieno tyrimų yra atlikta 2007 metais, kai pienui tirti buvo pristatyti 1 132

planiniai mėginiai.

3. Tiriamojo laikotarpio metu, B grupės teršalų likučiai buvo aptikti 31 mėginyje.

4. Per stebimą laikotarpį teigiami mėginiai buvo užteršti penicilino darinių, enrofloksacino,

ciprofloksacino likučiais.

5. Daugiausia penicilinu užterštų mėginių nustatyta 2006 metais (6 mėginiai). Kitomis

antibakterinėmis medžiagomis (enrofloksacinas, ciprofloksacinas) daugiausia mėginių buvo užteršta

2007 metais (14 mėginių).

6. Kitų B grupės medžiagų – tetraciklino darinių, sulfonamidų, antihelmintikų, nesteroidinių

vaistų nuo uždegimo (NSAID), chlororganinių pesticidų, organinių fosforo junginių, sunkiųjų metalų,

mikotoksinų ir radionuklidų – nerasta.

7. Lyginant su Europos Komisijos paskelbtais duomenimis Lietuvos žaliavinis pienas yra mažiau

užterštas B grupės farmakologiškai aktyviomis medžiagomis ir aplinkos teršalais.

8. Pieno užterštumo problema egzistuoja visame pasaulyje. Kiekviena pasaulio šalis turi prisidėti

prie tvarios žaliavinio pieno bei jo produktų gamybos, atsižvelgiant į regiono ypatumus.

REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į analizuojamojo laikotarpio stebėsenos rezultatus rekomenduojama sustiprinti

penicilinų darinių bei kitų antibakterinių medžiagų kontrolę žaliaviniame piene.

41

Padėka

Noriu padėkoti visiems Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir higienos katedros

dėstytojams, kurie magistrantūros studijų metu padėjo kryptingai gylinti žinias.

Dėkoju Vytautui Pakamščiui bei Agnietei Grušauskienei (NMVRVI) už pagalbą bei

bendradarbiavimą renkant duomenis analizei.

Ypatingai didelę padėką norėčiau skirti magistrinio darbo vadovei doc. Dr. Loretai

Šernienei, kurios pastabų ir kritikos dėka buvo parašytas magistrinis darbas.

42

Literatūros šaltiniai

1. Sekmokienė D., Šernienė L., Malakauskas M., Stimbirys A., Stepaniukas A. Sunkiųjų metalų ir

radionuklidų likučių dinamika gyvūninėse maisto žaliavose. LSMU, Maisto chemija ir

technologija, Kaunas, 2010

2. Ramonaitytė D. T. Sunkieji metalai pieno produktuose ir jų biocheminis aktyvumas.

Technologija, Kaunas. 1996, P. 16-43

3. Zagorska J., Ciprovica I., Rakcejeva T. Evaluation of contamination of organic and

conventional milk by heavy metals and aflatoxin M1 in Latvia. Maisto chemija ir technologija.

Latvia Jelgava, 2008

4. Brukštienė D., Petraitis J., Kiesiūnaitė G., Tamošiūnas V. Mikotoksinų paplitimas Lietuvoje

naudojamuose maisto produktuose. Maisto chemija ir technologija. Kaunas, 2003. P. 40-41

5. Корнеев Н. А., Сироткин А. Н., Корнеева Н. В. Снижение Радиоактивности в растениях и

продуктах животноводства. М. Колос, 1977. - 208 с.

6. Šernienė L., Sekmokienė D., Stepaniukas A., Malakauskas M., Stimbirys A., Daunoras G.,

Paulauskas V. Overview of some B group contaminants ( organichlorine pesticides and PCP‘S,

organophosphorus compounds, heavy metals and radionuclides) monitoring data in primary

products of animal origin in Lithuania throughout ten (1999-2008) years period. Veterinarija ir

zootechnika. T. 61 (83), 2013

7. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Maisto_da%C5%BEiklis#Reglamentavimas

8. Patvarieji organiniai teršalai, Vilnius 2005 Prieiga per internetą:

http://www.am.lt/VI/files/0.277636001151750171.pdf

9. Šalomskienė J., Žvirdauskienė R. Inhibitorių žaliame karvių piene nustatymo problemos, ISSN

1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. Kaunas 2005. T. 39, Nr. 2

10. Jasutienė I., Garmienė G., Steponavičienė A., Žaliavinio pieno užteršimas aflatoksinu M1, ISSN

1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. Kaunas 2007. T. 41, Nr. 1

11. Filippo Rossi, Terenzio Bertuzzi, Antonio Vitali, Angelo Rubini, Francesco Masoero, Mauro

Morlacchini, Gianfranco Piva Monitoring of the declining trend of Polychlorobifenyls

concentration in milk of contaminated dairy cows. Italian Journal of Animal Science 2010;

volume 9:e18

http://lt.wikipedia.org/wiki/Maisto_da%C5%BEiklis#Reglamentavimas

http://www.am.lt/VI/files/0.277636001151750171.pdf

43

12. TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2377/90 1990 m. birželio 26 d. nustatantis

veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo

tvarką Bendrijoje

13. Maisto tarša antibiotikais kelia pavojų sveikatai ir kenkia prekybai. Prieiga per internetą:


14. Gumbrevičius G., Milašius A., Sveikata A., Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pasirinkimas

tarp žalingo poveikio virškinimo traktui bei galimo širdies ir kraujagyslių pažeidimo. Medicina

(Kaunas) 2006; 42(5)

15. Ragaišis D., Sveikata A., Gumbrevičius G., Sveikatienė R., Milašius A. Nesteroidinių vaistų

nuo uždegimo farmakologinių savybių apžvalga. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2010,

tomas XIV, Nr. 1

16. Dioksinų ir dioksinų tipo polichlorintų bifenilų paplitimo maiste ir pašaruose stebėsena. Prieiga

per internetą: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/188/

17. Valiukėnaitė R., Jarmalaitė I., Stankevičienė M., Stankevičius H.. PALYGINAMOJI

SUNKIŲJŲ METALŲ KARVIŲ PIENE APŽVALGA. VETERINARIJA IR

ZOOTECHNIKA. T. 29 (51). 2005

18. Matusevičius A., Špakauskas V. Antimikrobinės ir antiparazitinės vaistinės medžiagos ir vaistai

veterinarijoje. Terra Publica. Kaunas. 2005.

19. Paškauskienė V., Ramonaitytė D., Bernatonis J. Sunkieji metalai pieno produktuose. Mokslinis

leidinys, Lmal, KTU, 1995. P.25

20. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/docs/workdoc_2008_en.pdf 53p.

21. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/residues/docs/workdoc_2009_en.pdf 52-53 p.

22. Mohamadi Sani, H. Nitpooyan, R. Moshiri Aflatoxin M1 contamination and antibiotic residue

in milk in Khorasan province, Iran. 2010

23. R. Vanderstichel, I. Dohoo, J. Sanchez, G. Conboy Effects of farm management practices and

environmental factors on bulk tank milk antibodies against gastrointestinal nematodes in dairy

farms across Canada.

24. T. Fucuda, Y. Kino, Y. Abe, H. Yomashiro, Y. Kuwaharo, H. Nihei, Y. Sano, A. Irisawa, T.

Shimura, M. Fukumoto, Y. Obata ir kt. Distribution of artificial radionuclides in abandoned

cattle in the evacuation zone of the Fukushima Dai-ichi nuclear power plant. 2013





44

25. S. Giri, G. Singh, V. N. Jha, R.M. Tripathi Risk assessment due to ingestion of natural

radionuclides and heavy metals in the milk samples: a case study from a proposed uranium

mining area, Jharkhand. 2011

26. Prieiga per internetą: http://www.novusitus.lt/aktualijos/0/23

http://www.novusitus.lt/aktualijos/0/23

45

1 PRIEDAS

1 lentelė. Iš viso tirtų mėginių skaičius (n), neatitinkančių teisės aktų reikalavimų mėginų skaičius (+),

per 2005-2010 m. stebėsenos laikotarpį.

n - viso tirtų mėginių skaičius;

+ - neatitinkančių teisės aktų reikalavimų mėginų skaičius.

B-1 – antibakterinės medžiagos, įskaitant sulfonamidus ir chinolonus,

B-2a – antihelmintiniai preparatai, B-2e – nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai,

B-3 – kitos medžiagos ir aplinkos teršalai: B-3a – chloro organiniai mišiniai, tarp jų ir polichlorinti

bifenilai (PCB); B-3b – fosforo organiniai mišiniai, B-3c – cheminiai elementai, B-3d – mikotoksinai,

B-3f – kitos medžiagos (radionuklidai).

Medži

agų

grupė

Metai

B-1 B-2 B-3

Penicili

nai

tetraci

klinai

Sulfon

amidai

Kt.

antiba

kterin

ės

medž.

B-2a B-2e B-3a B-3b B-3c B-3d B-3f

n + n + n + n + n + n + n + n + n + n + n +

2005 3

1 0

2

7 0

1

4 0 0 0

5

0 0

1

5 0

1

4 0

1

5 0

2

4 0

1

3 0 0 0

2006 3

1 6

2

2 0

2

2 0 0 0

3

4 0

3

5 0 9 0 9 0

1

7 0 6 0 0 0

2007 3

5 2

2

8 0

2

8 0

9

2

4

1

4

3

7 0

3

4 0

1

1 0 9 0

1

3 0 8 0

1

0 0

2008 2

4 1

1

2 0

1

3 0

8

9

9

4 3

8 0

4

0 0

1

4 0 8 0

1

4 0 6 0

1

0 0

2009 3

0 2

2

6 0

2

5 0

8

4

2

2 4

5 0

5

1 0 7 0

1

9 0

2

1 0

1

6 0

1

0 0

2010 9

3 0 0 0 0 0

7

6

0

0 4 0 0 0 1

4 0

1

1 0

1

7 0

2

5 0

1

1 0

46

2 PRIEDAS

Metų ir teršalo tipo Įtaka

"Tirta" rodikliui

Descriptive Statisticsa

Between-Subjects Factorsa Dependent Variable:tirta

N tersalas metai Mean Std.

Deviation N

tersalas 19,00 6383

19,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

20,00 6384

2006,00 ,0000 ,00000 242

21,00 6382

2007,00 ,7771 ,41635 1189

22,00 6383

2008,00 ,7784 ,41553 1155

23,00 6383

2009,00 ,7178 ,45025 1173

24,00 6383

2010,00 ,7272 ,44559 1173

25,00 6383

2011,00 ,7044 ,45651 1157

26,00 6383

Total ,6788 ,46696 6383

27,00 6383

20,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

28,00 7556

2006,00 ,0000 ,00000 242

29,00 6383

2007,00 ,0000 ,00000 1189

30,00 6383

2008,00 ,0000 ,00000 1155

31,00 6383

2009,00 ,0094 ,09638 1174

32,00 6383

2010,00 ,0000 ,00000 1173

33,00 6383

2011,00 ,0000 ,00000 1157

34,00 6283

Total ,0017 ,04148 6384

35,00 6483

21,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

36,00 6389

2006,00 ,0000 ,00000 242

37,00 6377

2007,00 ,0000 ,00000 1189

38,00 6383

2008,00 ,0009 ,02944 1154

39,00 6384

2009,00 ,0000 ,00000 1173

40,00 6382

2010,00 ,0000 ,00000 1173

41,00 6383

2011,00 ,0000 ,00000 1157

42,00 6383

Total ,0002 ,01252 6382

43,00 6383

22,00 2005,00 ,1054 ,30765 294

44,00 6383

2006,00 ,1281 ,33489 242

45,00 6384

2007,00 ,0294 ,16910 1189

46,00 6382

2008,00 ,0208 ,14271 1155

47,00 6383

2009,00 ,0256 ,15793 1173

48,00 6383

2010,00 ,0000 ,00000 1173

49,00 6383

2011,00 ,0000 ,00000 1157

50,00 6383

Total ,0237 ,15199 6383

51,00 6383

23,00 2005,00 ,0918 ,28929 294

52,00 6383

2006,00 ,0909 ,28808 242

53,00 6382

2007,00 ,0235 ,15170 1189

54,00 6384

2008,00 ,0182 ,13367 1155

55,00 6229

2009,00 ,0222 ,14728 1173

56,00 5203

2010,00 ,0000 ,00000 1173

57,00 4497

2011,00 ,0000 ,00000 1157

58,00 2898

Total ,0194 ,13803 6383

59,00 2898

24,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

47

60,00 1898

2006,00 ,0000 ,00000 242

61,00 2899

2007,00 ,0000 ,00000 1189

62,00 2898

2008,00 ,0000 ,00000 1155

63,00 2898

2009,00 ,0077 ,08729 1173

64,00 2898

2010,00 ,0000 ,00000 1173

65,00 2931

2011,00 ,0009 ,02940 1157

metai 2005,00 13818

Total ,0016 ,03955 6383

2006,00 11374

25,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2007,00 55874

2006,00 ,0909 ,28808 242

2008,00 44754

2007,00 ,0193 ,13779 1189

2009,00 44437

2008,00 ,0095 ,09717 1155

2010,00 54132

2009,00 ,0213 ,14449 1173

2011,00 44719

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0149 ,12110 6383

26,00 2005,00 ,1701 ,37633 294

2006,00 ,1405 ,34822 242

2007,00 ,0311 ,17371 1189

2008,00 ,0329 ,17845 1155

2009,00 ,0350 ,18374 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0313 ,17423 6383

27,00 2005,00 ,1701 ,37633 294

2006,00 ,1405 ,34822 242

2007,00 ,0311 ,17371 1189

2008,00 ,0329 ,17845 1155

2009,00 ,0350 ,18374 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0313 ,17423 6383

28,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0017 ,04127 2346

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0005 ,02300 7556

29,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0034 ,05832 1173

2011,00 ,0035 ,05872 1157

Total ,0013 ,03538 6383

30,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

48

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6383

31,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6383

32,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6383

33,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6383

34,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1073

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6283

35,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1273

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6483

36,00 2005,00 ,0000 ,00000 300

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

49

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6389

37,00 2005,00 ,0000 ,00000 288

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0000 ,00000 6377

38,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,1446 ,35245 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0435 ,20402 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0135 ,11530 6383

39,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,1446 ,35245 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0346 ,18293 1155

2009,00 ,0435 ,20402 1173

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1158

Total ,0221 ,14698 6384

40,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09712 1156

Total ,0121 ,10919 6382

41,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

42,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

50

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

43,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

44,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

45,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0092 ,09574 1190

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10917 6384

46,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0084 ,09140 1188

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0119 ,10848 6382

47,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

48,00 2005,00 ,0476 ,21332 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0093 ,09578 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0060 ,07705 1173

51

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

49,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0050 ,07089 1189

2008,00 ,0069 ,08297 1155

2009,00 ,0145 ,11956 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

50,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0050 ,07089 1189

2008,00 ,0069 ,08297 1155

2009,00 ,0145 ,11956 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

51,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0050 ,07089 1189

2008,00 ,0069 ,08297 1155

2009,00 ,0145 ,11956 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0121 ,10918 6383

52,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,0372 ,18962 242

2007,00 ,0050 ,07089 1189

2008,00 ,0069 ,08297 1155

2009,00 ,0136 ,11604 1173

2010,00 ,0094 ,09642 1173

2011,00 ,0095 ,09708 1157

Total ,0119 ,10847 6383

53,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0000 ,00000 1172

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0024 ,04843 6382

54,00 2005,00 ,0510 ,22041 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0025 ,05019 1189

2008,00 ,0000 ,00000 1155

2009,00 ,0017 ,04126 1174

2010,00 ,0026 ,05053 1173

52

2011,00 ,0026 ,05088 1157

Total ,0041 ,06369 6384

55,00 2005,00 ,0816 ,27427 294

2006,00 ,0702 ,25609 242

2007,00 ,0109 ,10403 1189

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2009,00 ,0118 ,10793 1019

2010,00 ,0145 ,11956 1173

2011,00 ,0164 ,12715 1157

Total ,0186 ,13520 6229

56,00 2005,00 ,0816 ,27427 294

2006,00 ,0702 ,25609 242

2007,00 ,0110 ,10434 1182

2008,00 ,0121 ,10947 1155

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 1157

Total ,0131 ,11358 5203

57,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2008,00 ,0000 ,00000 856

2010,00 ,0000 ,00000 1173

2011,00 ,0000 ,00000 743

Total ,0000 ,00000 4497

58,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2010,00 ,0000 ,00000 1173

Total ,0000 ,00000 2898

59,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2010,00 ,0000 ,00000 1173

Total ,0000 ,00000 2898

60,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2010,00 ,0000 ,00000 173

Total ,0000 ,00000 1898

61,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2010,00 ,0000 ,00000 1174

Total ,0000 ,00000 2899

62,00 2005,00 ,0442 ,20593 294

2006,00 ,0248 ,15582 242

2007,00 ,0067 ,08178 1189

2010,00 ,0213 ,14449 1173

Total ,0179 ,13277 2898

53

Paaiškinimas:

B

I

*antimikrobinės medžiagos (linkomicinas

ir spektinomicinas) 19

Antimikrobinės medžiagos

enrofloksacinas 20

tilozinas 21

63,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0000 ,00000 1189

2010,00 ,0000 ,00000 1173

Total ,0000 ,00000 2898

64,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0067 ,08178 1189

2010,00 ,0068 ,08234 1173

Total ,0055 ,07411 2898

65,00 2005,00 ,0000 ,00000 294

2006,00 ,0000 ,00000 242

2007,00 ,0017 ,04103 1187

2008,00 ,0000 ,00000 9

2009,00 ,0000 ,00000 16

2010,00 ,0026 ,05053 1173

2011,00 ,0000 ,00000 10

Total ,0017 ,04127 2931

Total 2005,00 ,0336 ,18015 13818

2006,00 ,0325 ,17741 11374

2007,00 ,0224 ,14806 55874

2008,00 ,0281 ,16529 44754

2009,00 ,0287 ,16694 44437

2010,00 ,0195 ,13830 54132

2011,00 ,0220 ,14677 44719

Total ,0248 ,15537 269108

Metų ir teršalo įtaka

reikšminga

Tests of Between-Subjects Effects

b

Dependent Variable:tirta

Source

Type III Sum of

Squares df Mean

Square F Sig.

Corrected Model

2821,729a 52 54,264 3973,444 ,000

Intercept 107,119 1 107,119 7843,674 ,000

tersalas 2816,647 46 61,231 4483,629 ,000

metai 4,718 6 ,786 57,584 ,000

Error 3674,397 269055 ,014 Total 6661,000 269108 Corrected Total

6496,126 269107

54

penicilinai 22

Tetraciklinai 23

streptomicinas 24

sulfonamidai 25

B

II

a

Antihelmintikai

albendazolis 26

fenbendazolis 27

flubendezolis 28

levamizolis 29

ivermektinas 30

abamektinas 31

B

II

b

Kokcidiostatikai

(tarp jų

nitroimidazolai)

monenzinas 32

narazinas 33

salinomicinas 34

lasalocidas 35 B

II

c

karbamatai ir

piretroidai permetrinas

36 B

II

d

Trankviliantai azaperonas

37 B

II

e

NSAID fluniksinas 38

Fenilbutazonas 39

B

III

a

Chlororganiniai

pesticidai ir

PCB

heptachloras/heptachloro

epoksidas 40

DDTs 41

α - HCH 42

β - HCH 43

γ - HCH 44

aldrinas 45

dieldrinas 46

HCB 47

PCBs 48

B

III

b

Organiniai

fosforo

junginiai

metidationas 49

metilchlorpirifosas 50

diazinonas 51

pirazofosas 52

kumafosas 53

dioksinai 54

B

III Sunkieji metalai

Pb (Švinas) 55

Cd (Kadmis) 56

55

c Hg (Gyvsidabris) 57

B

III

d

Mikotoksinai

Mikotoksinai: 58

aflatoksinas (B1, B2,

G1, G2 suma) 59

Aflatoksinas B1 60

Ochratoksinas 61

M1 62 B

III

e

Dažai malachito žaliasis

63 B

III

f

Radionuklidai Cezis - 134/137 64

Stroncis - 90 65

lietuvos Žaliavinio pieno uŽterŠtumo b grupĖs …

Documents