Siekiant remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu

Lietuva ES bendroje žemės ūkio politikoje po 2020 m.

Tikslinės ekspertų grupės susitikimas 2019 05 23

Parengė ESRKG pagal oficialius Europos Komisijos pasiūlymus ir kt. informaciją

„Naujasis“ BŽŪP įgyvendinimo modelis

3 bendri BŽŪP tikslai → 9 įgyvendinimo tikslai,suteikiant valstybėms lankstumo užsibrėžti jųįgyvendinimą

Nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai- Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginis planas

Atskaitomybė Europos Komisijai

Įgyvendinimo tikslai

remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą (05.23)

labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą (05.28)

gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje (06.04)

padėti švelninti klimato kaitą ir plėtoti darniąją energetiką (06.06)

skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių valdymą (06.06)

padėti apsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemas, buveines bei kraštovaizdžius

pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimovietovėse

skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitantbioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius

siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius: saugusmaistas ir tvari jo gamyba; sveikata; maisto atliekos; gyvūnų gerovė

RODIKLIAI

6 str. 1 (a):

Ūkių pajamos,

atsparumas,

aprūpinimas

maistu

Intervencinių priemonių rūšys

Tiesioginės išmokos

Tiesioginės išmokos

☞ Bazinė pajamų palaikymo išmoka

☞ Perskirstymo išmoka

☞ „Eco-schema“ ☞ ūkininkams

☞ Jaunųjų ūkininkų išmoka

☞ Susietoji parama

☞ Smulkių ūkių schema

*Visas išmokas gali gauti – tik „Tikrieji ūkininkai“

☞ Privaloma taikyti

☞ Neprivaloma taikyti

Nauja BŽŪP „žalioji architektūra“

Ūkininkai savanoriškai

pasirenka

Ekologinės sistemos pagal I

ramstį

Kovos su klimato kaita iraplinkosaugos

priemonės pagal II ramstį

(agrarinės aplinkosaugos, miškininkystės, investicinės priemonės...)

Kompleksinis paramos susiejimas(klimato kaitai / aplinkosaugai, 7 GAAB standartai – vandeniui, dirvožemiui, anglies sankaupoms bei kraštovaizdžiui ir Nitratų bei „Natura 2000“ direktyvų reikalavimai)

Žalinimas(3 išsamūs įsipareigojimai dėl pasėlių įvairinimo,

daugiamečių žolynų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių)

Reikalavimolygis

Kovos su klimato kaita iraplinkosaugos

priemonės pagal II ramstį (agrarinės aplinkosaugos, miškininkystės,

investicinės priemonės...)

Naujos, sustiprintos sąlygos („conditionality“)

(klimato kaitai / aplinkosaugai; 14 aplinkosaugos praktikos rūšių, pagrįstų ES būtiniausiais reikalavimais (klimato kaitai, vandeniui,

dirvožemiui, biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui), ir reikalavimai pagal Nitratų direktyvą, Vandens pagrindų direktyvą ir „Natura 2000“

direktyvą)

Dabartinė struktūra Nauja struktūra

Ūki

nin

kam

sp

riva

lom

a

Ūki

nin

kai

Sava

no

rišk

ai

pas

ire

nka

Ūkininkamsprivaloma

Ūkių konsultavimo

paslaugos

Žinių perdavimas Inovacijos Bendradarbia-

vimas

Su klimatu susijusi

biudžeto dalis – 40%

Tiesioginių išmokų ribojimas –„capping“

☞ Išmokų ribojimas („capping“):

nuo 60.000 EUR iki 75.000 EUR mažinimas bus 25 proc.,

nuo 75.000 EUR iki 90.000 EUR – 50 proc.,

nuo 90.000 EUR iki 100.000 EUR – 75 proc.,

nuo 100.000 EUR – 100 proc.

Taikant išmokų ribojimą:

Atskaitomos su darbo užmokesčiu susijusios pajamos

Sukauptos (sutaupytos) lėšos, panaudojamos kitoms TI schemoms arba KPpriemonėms.

☞ Perskirstymo išmoka

☞ Būtina užtikrinti, kad parama būtų perskirstyta nuo

didesnių ūkių iki mažesnių ar vidutinių ūkių

Būtina nustatyti sumą už hektarą arba skirtingassumas už skirtingą hektarų skaičių, taip patdidžiausią vienam ūkininkui priklausančių hektarų, užkuriuos mokama pajamų perskirstymo parama, skaičių

Suma už hektarą, turi neviršyti vidutinės išmokos užhektarą sumos

☞ Smulkiesiems ūkininkams mokama vienkartinė išmoka

Valstybės narės gali valstybių narių apibrėžtiemssmulkiesiems ūkininkams skirti vienkartinę išmokąvietoj tiesioginių išmokų.

Schema ūkininkams turi būti laisvai pasirenkama.

☞ Susietoji parama

Susietoji parama turi padėti sunkumųpatiriantiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arbakonkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiemssubjektams didinti savo konkurencingumą,tvarumą arba gerinti kokybę.

Susietajai paramai galima skirti ne daugiau kaip10% savo tiesioginių išmokų. Galima papildomaiskirti dar 2% baltymingų augalų auginimui remti.

parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą arbagyvūną.

papildomą pajamų paramą galima skirti pirmąkartą įsisteigusiems naujiems jauniesiemsūkininkams, turintiems teisę į bazinės pajamųparamos išmoką (t.y. atitinkantį bendrąsias taisykles:reikalavimus atitinkantys ha; „tikrasis ūkininkas“).

Parama jauniesiems ūkininkams (ne vyresniems nei40 m.) skiriama kaip metinė atsietoji išmoka užreikalavimus atitinkantį hektarą.

skiriama ne mažesnė kaip 2 % tiesioginėmsišmokoms skirtų asignavimų dydžio suma.

☞ Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

☞ Jaunasis ūkininkas:

Ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus;

Valdos valdytojas;

☞//☞ Turi atitinkamą išsilavinimą ir (arba įgūdžius).

Jaunojo ūkininko apibrėžimas

☞ „Eko-schema“

Schema privaloma valstybėms narėms, betlaisvanoriška ūkininkams

Remiami ūkininkai, įsipareigoję taikyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (pvz. ŠESD emisijos, nitratai, bioįvairovė ir kt.)

Metiniai įsipareigojimai turi viršyti bazinius reikalavimus (valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, augalų apsaugos priemonių naudojimo, gyvūnų gerovės ir kt.)

Parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą

☞ „Eko-schema“

Intervencinių priemonių rūšys

Kaimo plėtros priemonės

KP priemonių rūšys

aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai

gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys

dėl tam tikrų privalomų reikalavimų

susidariusios nepalankios konkrečios vietovės

sąlygos

investicijos

jaunųjų ūkininkų įsisteigimas ir

kaimo verslo kūrimas

rizikos valdymo priemonės

bendradarbiavimas

keitimasis žiniomis ir informavimas

Gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys (66 str.)

Priemonė laisvanoriška valstybėms narėms

Išmokos skiriamos tik „tikriesiems ūkininkams“ už vietoves, nustatytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį

išmokas galima skirti tik tam, kad kompensuoti dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitokių vietovei būdingų kliūčių paramos gavėjų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų

Papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamosatsižvelgiant į gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis,lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitokių vietoveibūdingų kliūčių

Parama skiriama kaip metinė išmoka už ploto hektarą

Dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios

vietovės sąlygos (67 str.)

• Priemonė laisvanoriška valstybėms narėms

• Išmokos skiriamos ūkininkams, miškų valdytojams bei kitiems žemės valdytojams už konkrečios vietovės nepalankias sąlygas (t. y. už taikomus ūkinės veiklos apribojimus ir (ar) papildomų reikalavimų laikymąsi).

• Skirta kompensuoti dėl nepalankių atitinkamoje vietovėjesusidariusių sąlygų, susijusių su Paukščių, Buveinių ir Vandenspagrindų direktyvų reikalavimų įgyvendinimu, paramos gavėjųpatirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.

• Nustatydamos nepalankių sąlygų vietoves, valstybės narės galiįtraukti tik tokias vietoves (plotus), kurie prisideda prie šiųdirektyvų: 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB).

• Parama skiriama kaip metinė išmoka už ploto hektarą.

Rizikos valdymas

Skiriama parama turi būti ne didesnė kaip 70 % tinkamųfinansuoti išlaidų

Parama visų pirma gali būti skiriama:

finansiniai įnašais į draudimo įmokas;

finansiniais įnašais į savitarpio pagalbos fondus,įskaitant administracines jų steigimo išlaidas.

*parama skiriama tik tuo atveju, jei nuostoliai sudaro nemažiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinėsprodukcijos ar pajamų.

Intervencinių priemonių rūšys

Sektorinės priemonės

Sektorinės intervencijos (39-63 str.)

Visos valstybės narės sektorines intervencines priemonesprivalo taikyti vaisių ir daržovių sektoriuje irbitininkystės sektoriuje.

Vaisių ir daržovių sektoriuje intervencinės priemonėsįgyvendinamos per patvirtintas gamintojų organizacijųir gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas

Bitininkystės sektoriuje VN pasirenka intervencinespriemones (tech. parama bitininkams, kova su kenkėjais irligomis, rinkos stebėsena, produktų kokybės gerinimas, kt.)

Valstybės narės gali atidėti iki 3% savo pirmojo ramsčiobiudžeto kitų sektorių intervencinėms priemonėms(laisvanoriška schema).

Sektorinės intervencijos vaisių ir daržovių sektoriuje ir kituose sektoriuose

Siektini tikslai:

planuoti gamybą, ją pritaikyti prie paklausos (tik GO)

koncentruoti pasiūlą ir produktų tiekimą rinkai (tikGO)

didinti vidutinio ir ilgo laikotarpio konkurencingumąypač per modernizaciją

vykdyti tvarios gamybos metodų, mokslinius tyrimus

kurti, taikyti ir skatinti taikyti aplinką tausojančiusgamybos metodus

padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos

didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę

skatinti pardavimus ir vykdyti rinkodarą

didinti vaisių ir daržovių sektoriaus produktų(įskaitant perdirbtus) vartojimą

taikyti krizių prevencijos ir rizikos valdymopriemones (tik GO)

Intervencinių priemonių rūšys:

investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą,moksliniai tyrimai ir kiti veiksmai

konsultavimo paslaugos ir techninė pagalba

mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsigeriausia patirtimi

ekologinė ar integruota gamyba

produktų transportavimo ir saugojimo darnumo didinimas

pardavimo skatinimas, informavimas ir rinkodara

ES ir nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimas

atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas

veiksmai mažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos

GO savitarpio pagalbos fondų įsteigimas, investicijos įmaterialųjį ir nematerialųjį turtą, bendras produktųsandėliavimas, sodų atsodinimas, pašalinimas iš rinkos,neprinokusio derliaus nuėmimas, derliaus nenuėmimas,derliaus ir produkcijos draudimas, mokymai kitoms GO,trečiųjų šalių higienos ir fitosanitarinių reikalavimųįgyvendinimas, konsultavimas, tech. pagalba ir mokymai

Sektorinės intervencijosvaisių ir daržovių sektoriuje (42-47 str.)

GO pripažinimas: juridinis asmuo turi būti vaisių ir daržoviųaugintojas, turėti minimalų narių skaičių ir apyvartą (nusistatomepatys), siekti nurodytų tikslų, užtikrinti demokratinį valdymą.

Parama: teikiama Veiksmų programose numatytų intervenciniųpriemonių finansavimui. Ne mažiau kaip 20 proc. lėšų turi būtipanaudojama su aplinkosauga ir klimato kaita susijusioms priemonėsfinansuoti, 5 proc. lėšų – su inovacijų ir tvarios gamybos metodųdiegimu.

Finansavimas: sukuriamas veiklos fondas, finansuojamas iš pačiosGO ar jos narių įnašų ir ES paramos.

Paramos intensyvumas: ES parama siekia 50% faktiškai patirtųišlaidų vykdant veiksmų programas, tačiau negali viršyti 4,1% GOparduodamos produkcijos vertės.

Sektorinės intervencijos kituose sektoriuose (1/2)

Remiami sektoriai: grūdų, cukraus, sausųjų pašarų,sėklų, apynių, linų ir kanapių, augančių medžių ir kitųaugalų, svogūnėlių, šaknų ir kt. augalų dalių, skintųgėlių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos,avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos, džiovintųankštinių daržovių, sojų, griežčių, pašarinių runkelių,pašarinių šakniavaisių, šieno, liucernos, dobilų,bandvikių, pašarinių kopūstų, lubinų, vikių ir panašiųpašarinių kultūrų (granuliuotų ar ne), 0701 bulvių,ryžių, bananų, alyvuogių.

Laisvanoriška schema – valstybės narės galipasirinkti taikyti intervencijas šiuose sektoriuose.

Sektorinės intervencijos kituose sektoriuose (2/2)

Planavimas: Valstybės narės BŽŪP strateginiuose planuose nurodo pasirinktussektorius, kuriuose jos ketina taikyti šiame straipsnyje nustatytų rūšių intervencinespriemones; pagrindžia sektorių, tikslų ir intervencinių priemonių bei jų rūšiųpasirinkimą.

Finansavimas: Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nuspręstiiki 3% savo asignavimų tiesioginėms išmokoms panaudoti kitų sektoriųintervencinėms priemonėms.

Privalomumas: Šios valstybės narės BŽŪP strateginiame plane nurodytos sumos turibūti privalomos.

Sprendimo peržiūra: 2023 m., kartu su valstybės narės prašymu iš dalies pakeistisavo BŽŪP strateginį planą.

Tikslinės grupės darbo schema

AČIŪ UŽ DĖMESĮ