ŠIAME NUMERYJE:

Naujos jungtys Baltijos šalims atveria elektros kelius į Europą

Šalies elektros sistema pasiruošusi žiemai

„LitPol Link“ veikia bandomuoju režimu

Žvilgsnis į

Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“

2015 gruodis | Nr. 8 (36)

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

Plačiau 8 p.

Plačiau 4 p.

Nukelta į 6 p.

2015 m. gruodžio 14 d. Vilniu­je simboliškai paminėta nauja Lietuvos energetikos perga­lė – dvi naujosios tarptautinės elektros jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“, grąžinančios Lie­tuvą ir Baltijos šalis į Europos elektros tinklų žemėlapį.

„Per šiuos penkerius metus įgyvendindami du ypač sudė­tingus strateginius projektus Nukelta į 2 p.

ELEKTROS RINKA

Lapkritį Baltijos jūros regione išaugo pigios elektros pasiūla

Gruodžio 14 d. simboliškai paminėta nauja Lietuvos energetikos pergalė – dvi naujosios tarptautinės elektros jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“, grąžinančios Lietuvą ir Baltijos šalis į Europos elektros tinklų žemėlapį. Nuotraukoje PSO vado-vai. Juliaus Kalinsko nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuo 2015 m. gruodžio 9 d. ryto veikia bando­muoju režimu – elektra tą dieną tekėjo iš Lenkijos į Lietuvą. Ban­domasis režimas  – paskutinis patikrinimo etapas prieš prade­dant įprastą jungties veikimą.

Lietuvos elektros energetikos sistema pasiruošusi 2015–2016 m. žiemai. Nors per metus bendra elektrinių įrengtoji galia šiek tiek sumažėjo, tarptautinių jungčių ir šalies elektrinių priei­namos galios pakanka paten­kinti vartojimo poreikiams net ir sunkiomis žiemos sąlygomis. Didžiausias elektros poreikis prognozuojamas paskutiniąją sausio ir pirmąją vasario savaitę.

vienu metu nuėjome ilgą kelią, kuriame sukaupėme neįkai­nojamos patirties diegdami pirmąsias tokio tipo technolo­gijas Lietuvos elektros siste­moje. Didžiulius „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus įveikė­me su vienminčiais Lenkijoje ir Švedijoje, o mūsų tarpusa­vio vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais yra pavyzdys visai

Europai, kaip bendradarbiau­dami su kaimynais galime kurti bendrą ir tvarią energeti­ką Europos Sąjungoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdy­bos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Lapkritį visame Baltijos jūros šalių regione formavosi žemes­nės elektros kainos. Vidutinė mėnesio elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos pre­kybos zonoje buvo 45,8  EUR/MWh, beveik penktadaliu ma­

žesnė nei spalį ir dešimtadaliu – nei pernai tuo pačiu metu.

Praėjusį mėnesį prasidėjo vėjų sezonas – Lietuvoje vėjo elektri­nės pagamino 84 proc. daugiau elektros nei spalį, iš viso 80 GWh

arba trečdalį visos vietoje pa­gamintos elektros. Be to, 2,5 karto išaugo gamyba šiluminė­se elektrinėse ir 34 proc. – hi­droelektrinėse.

2 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

Naujos jungtys Baltijos šalims atveria elektros kelius į EuropąAtkelta iš 1 p.

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

2015 m. gruodžio 14-ąją Valdovų rūmuose įvyko simboliška „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungčių įjungimo ceremonija

Lietuva su Lenkija ir Švedija yra sujungta nauja elektros sistemos technologija, pasitelkiant aukšto­sios įtampos nuolatinę srovę. Ši technologija, pritaikyta suderinti asinchroniškai veikiančias elek­tros sistemas, sudaro galimybę kontroliuoti elektros srautus ir lei­džia perduoti elektrą dideliu ats­tumu be didesnių nuostolių.

Anot D. Virbicko, „LitPol Link“ ir „NordBalt“ panaikino esmines

„Didžiulius „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus įveikėme su vienminčiais Lenkijoje ir Švedijoje, o mūsų tarpusavio vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais yra pavyzdys visai Europai, kaip bendradarbiaudami su kaimynais galime kurti bendrą ir tvarią energetiką Europos Sąjungoje.“

Daivis Virbickas

infrastruktūrines kliūtis Balti­jos jūros regione ir dabar visos jėgos gali būti telkiamos į nau­jus ambicingus tikslus – ben­drus elektros rinkos projektus ir Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros sistema.

Abiejų jungčių statyba yra di­džiausia investicija į Lietuvos

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos ope­ratorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų šalies elek­tros energetikos sistemos darbą. „Litgrid“ įgyvendina strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, taip pat šalies energetikos sistemos sinchroninio darbo su kon­tinentinės Europos elektros sistema projektus, sudaro technines sąlygas elektros rinkai veikti.

Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnät“„Svenska kraftnät“ atsako už saugų, aplinkai nekenks­mingą ir efektyvų elektros tiekimą šiandien ir rytoj, taip

pat prižiūri ir plėtoja Švedijos elektros perdavimo tinklą, kurį sudaro 15 tūkst. km aukštosios įtampos elektros linijų. „Svens­ka kraftnät“ veikia kaip valsty­bės valdoma įmonė.

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius PSEPSE teikia elektros perdavimo sistemos paslaugas ir užtik­rina, kad Lenkijos elektros sistema veiktų saugiai ir efek­tyviai, atitiktų sinchroninio bei asinchroninio režimo su kito­mis Europos elektros siste­momis sąlygas.

PSE valdo elektros perdavimo tinklą, kurį sudaro 257 aukš­tosios įtampos (220–750 kV) linijos, jų bendras ilgis yra 14  tūkst. km. Tarp Lenkijos ir Švedijos veikia 450 kV aukš­tosios įtampos nuolatinės srovės kabelis „SwePol“, kurio ilgis yra 254 km. Nukelta į 3 p.

3Nr. 8 (36)2015 gruodis

Atkelta iš 2 p.

Simbolinis „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimas Valdovų rūmuose

elektros sistemą nuo nepri­klausomybės atkūrimo. Iki 2020 m. elektros poreikis Lie­tuvoje, Latvijoje ir Estijoje kas­met augs po 1,1 proc. – pradė­jus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Baltijos šalių galimybės parsisiųsti elektros iš kaimynų padidės trečdaliu.

Elektros biržos „Nord Pool Spot“ dalyviai Lietuvos prekybos zo­noje jau nuo 2015 m. gruodžio 10 d. gali naudotis nauju pasiū­los šaltiniu „LitPol Link“, veikian­čiu iki 500 MW galia.

„Nuo šiol turėdamos daugiau galimybių importuoti ir ekspor­tuoti elektrą Lietuva ir Lenkija padidino savo energetinį saugu­mą. Fiziškai padidinti tarptauti­nių jungčių pralaidumą yra labai svarbu siekiant užsitikrinti pa­tikimą elektros tiekimą, – sakė Lenkijos elektros perdavimo tinklų bendrovės PSE valdybos pirmininkas Henrykas Majchr­zakas. – Šiuolaikinėje valsty­bėje patikima infrastruktūra,

Apie Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“

700 MW galios jungtis „Nord­Balt“ gali užtikrinti beveik visą Lietuvos elektros vartotojų pa­klausą nekarštą vasaros dieną. Lietuvos ir Švedijos krantus sujungė 400 km ilgio povande­ninis kabelis, kuriuo teka aukš­tosios įtampos nuolatinė srovė. Dar 53 km kabelio patiesti sau­sumoje – Lietuvoje iki Klaipėdos ir Švedijoje iki Nybru. Investicijos į projektą siekia 550 mln. eurų. ES finansuota investicijų dalis yra 131 mln. eurų, likusius kaš­tus Lietuva ir Švedija dalijasi per pusę. Pirmąjį bendrą Lietuvos ir Švedijos energetikos projek­tą kartu įgyvendino Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“.

Šiuo metu vykdomi „NordBalt“ sisteminiai jungties bandymai lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Lietuvos ir Švedijos jungties valdymo centrus skiria 450 km per jūrą nuo Klaipėdos iki Nybru.

Apie Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“

500 MW galios jungtis „Lit­Pol Link“ užbaigia Baltijos jūros regiono elektros žiedą. Per Alytaus ir Lazdijų rajo­nus Lietuvoje bei Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijas Lenkijoje 400 kV įtampos oro linija driekiasi 163 km. Pro­jekto investicijos Lenkijoje siekia 430 mln. eurų, beveik pusę iš jų finansavo Europos Sąjunga. Lietuvoje visiems su jungtimi susijusiems dar­bams skirta 150 mln. eurų, ES indėlis sudaro 31,4 mln. eurų. Pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų jungties pro­jektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir PSE.

užtikrinanti nepertraukiamą elek­tros perdavimą, yra visa ko pama­tas, nes lemia ekonominį augimą.“

Šiuo metu vykdomi „NordBalt“ sisteminiai jungties bandymai lems patikimą jungties eksploa­taciją 30 metų. Lietuvos ir Šve­dijos jungties valdymo centrus skiria 450 km per jūrą nuo Klai­pėdos iki Nybru.

„Man džiugu matyti, kad šian­dien pildome praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pra­džioje kilusią svajonę – elektra sujungti valstybes aplink Baltijos jūrą ir sukurti Baltijos jūros žiedą. Ši jungtis ne tik didina Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinę ne­priklausomybę, bet ir mūsų bei aplinkos labui sudaro daugiau galimybių efektyviau naudoti įvairius energetinius išteklius Baltijos jūros regione ir Šiaurės Europoje“, – sakė Švedijos elek­tros perdavimo sistemos ope­ratoriaus „Svenska kraftnät“ val­dybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas.

4 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

Svarbiausias veikimo bandomuoju režimu tikslas – išbandyti jungtį kuo ekstremalesnėmis sąlygomis. Stebint, kaip jungties įrenginiai reaguoja į įvairių parametrų pokyčius, pasiruošiama kuo greičiau nustatyti galimų gedimų priežastis ir jas pašalinti.

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

„LitPol Link“ veikia bandomuoju režimu

Lietuvos ir Lenkijos elek­tros jungtis „LitPol Link“ nuo 2015 m. gruodžio 9 d. ryto vei­kia bandomuoju režimu – elek­tra tą dieną tekėjo iš Lenkijos į Lietuvą. Bandomasis režimas – paskutinis patikrinimo etapas prieš pradedant įprastą jung­ties veikimą.

„Jungties veikimas bandomuo­ju režimu – tai proga dar kartą iki smulkiausių detalių patikrin­ti, kaip jungtis prisitaikiusi veikti bet kokiomis sąlygomis, kaip į naujus srautus reaguoja rinka. Tik po šio bandomojo laikotar­pio, visiškai įsitikinus jungties patikimumu, ji pradės veikti įprastu režimu, tačiau naujų elektros srautų poveikį jusi­me jau dabar“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generali­nis direktorius Daivis Virbickas.

„Visus sau keltus uždavinius įvykdėme pagal planą. Labai džiaugiuosi, kad didelis iššū­kis virsta didele sėkme. Lenkija ir Lietuva turi naują jungtį, kuri sustiprina energetinį saugumą leisdama prireikus importuoti elektrą, o kartu sudaro sąlygas saugiam elektros tranzitui tarp Rytų ir Vakarų Europos“, – teigia Lenkijos elektros perdavimo tin­klų bendrovės PSE valdybos pir­mininkas Henrykas Majchrzakas.

Svarbiausias veikimo bando­muoju režimu tikslas – išbandy­ti jungtį kuo ekstremalesnėmis

sąlygomis. Stebint, kaip jungties įrenginiai reaguoja į įvairių para­metrų pokyčius, pasiruošiama kuo greičiau nustatyti galimų gedimų priežastis ir jas pašalinti.

Nuo įprasto jungties veikimo bandomoji eksploatacija skiriasi tuo, kad jos metu galimi jungties atsijungimai nuo kelių valandų iki savaičių, o veikimo patikimumas yra mažiau prognozuojamas. Bandomosios eksploatacijos laikotarpiu kai kuriomis valando­mis ar dienomis „LitPol Link“ gali neveikti tol, kol bus išspręsti kilę iššūkiai.

„LitPol Link“ veikiant bandomuo­ju režimu, visa jungtimi perduo­dama elektra perkama ir parduo­dama „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Jau pirmąją bandomojo darbo dieną galima buvo justi to poveikį rinkai – pigesnė elektra iš Lenkijos teka į Lietuvą, šitaip sumažindama kainą ir Lietuvoje.

500 MW galios jungtis „LitPol Link“ Lietuvos ir Lenkijos elek­tros infrastruktūras sujungia pirmą kartą istorijoje. Jungtis yra Baltijos regiono šalių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis.

5Nr. 8 (36)2015 gruodis

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

„NordBalt“ jungties technologijų bandymai

„NordBalt“ atveju, skirtingai nei „LitPol Link“ jungtyje, pusė jungties valdymo „smegenų“ yra Klaipėdoje, kita pusė – už 400 km Nybru. Jos turi preciziš­kai tiksliai „susikalbėti“ keičiantis tūkstančiams signalų tarp šių stočių. Jokia klaida negalima, nes ji lemtų – mažiausiai – įran­gos gedimą. Nuosekliai ir kan­triai atliekami visi bandymai, kad ir kiek laiko jiems tektų skirti, nes

šio darbo kokybė lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Viso jungties kabelio įtampos bandymai atlikti dar vasarą po to, kai kabelis jau buvo paklotas jūros dugne.

„NordBalt“ jungtyje naudojama naujausia HVDC technologija – Voltage Source Converter (VSC), kuri leidžia nepriklausomai regu­liuoti aktyviąją ir reaktyviąją galią.

aušinimo sistemų ir kt. – ban­dymai atliekami sumontavus įrenginius statybvietėje. „Nord­Balt“ jungtyje šie bandymai vyko 2015 m. rugpjūčio–lapkričio mėn.

Y SISTEMINIAI BANDYMAI (System tests)

Šie bandymai vykdomi visiškai pabaigus montuoti ir bandyti visas sistemas. Keitiklių stotis įjungiama ir pagal sudarytą pro­gramą bandomos stoties funk­cijos bei darbas visais režimais.

„NordBalt“ jungties sistemi­niai bandymai pradėti 2015 m. lapkričio 14 d. ir vyksta šiuo metu. Planuojama šių bandy­mų trukmė – apie 1 mėn.

Y BANDOMOJI EKSPLOATACIJA (Trial operation)

Baigus sisteminius bandymus jungtis įjungiama bandomuoju režimu. Stebimi jungties įren­ginių darbo parametrai. Bando­moji „NordBalt“ eksploatacija truks 2 mėn.

Jungties keitiklių sistemų bandymai yra ilgas ir sudėtin­gas technologinis procesas, kurį sudaro keli pagrindiniai etapai.

Y GAMYKLINIAI VALDYMO SISTEMŲ BANDYMAI (Control and protection factory system test)

Kompiuterizuoti valdymo ir apsaugos sistemų blokai kom­plektuojami ir bandomi gamy­kloje. Šis procesas paprastai

užtrunka nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Vėliau valdymo blokai dar kartą bandomi juos pristačius į statybvietę. „Nord­Balt“ jungties gamykliniai valdy­mo sistemų bandymai pradėti 2014 m. rugsėjį ir baigti 2015 m. vasario mėn.

Y SISTEMŲ BANDYMAI (Sub system test)

Atskirų sistemų – vožtuvų, DC įrenginių, AC įrenginių, trans­formatorių, savųjų reikmių,

Nuosekliai ir kantriai atliekami visi bandymai, kad ir kiek laiko jiems tektų skirti, nes šio darbo kokybė lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų.Pažangiausi ketvirtosios kartos VSC keitikliai suteikia lankstes­nes valdymo galimybes, taip pat labai svarbią sistemos atkūrimo

po avarijos funkciją. Pirmuo­sius HVDC VSC keitiklius ko­merciniam darbui ABB įrengė 1999 m.

6 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

ELEKTROS RINKA

Atkelta iš 1 p.

Kaip per 2015 m. paaugo „Litgrid“

Lapkritį Baltijos jūros regione išaugo pigios elektros pasiūla

Kadangi didžiausia vietinė ga­mintoja Lietuvos elektrinė pa­gamino vos 1 GWh elektros, lapkritį vietos gamyba buvo dešimtadaliu mažesnė nei spalį ir Lietuva tradiciškai importavo didžiąją dalį – 74 proc. – varto­jimui reikalingos elektros. Elek­tros importas iš Šiaurės šalių sudarė 59 proc., likusi dalis per­duota iš trečiųjų šalių. Lapkričio pabaigoje sisteminių bandymų metu pirmą kartą tarp Lietuvos ir Lenkijos tekėjo elektra  – per „LitPol Link“ jungtį paskutinę lapkričio savaitę į Lenkiją eks­portuota 0,7 GWh elektros. Pa­didėjus paklausai konkuruoda­mi tarpusavyje eksportuojamą elektrą pardavė Lietuvos ir Lat­vijos elektros gamintojai.

„Nord Pool Spot“ biržos Skan­dinavijos šalių prekybos zono­se elektros kainos toliau pa­mažu augo ir vidutinė lapkričio mėnesio kaina pasiekė 24,9 EUR/MWh. Nepaisant augimo, ši kaina yra 17 proc. mažesnė

reaktoriai. Kainos šuolis Švedi­joje paveikė visas kaimynines rinkas – 60 EUR/MWh riba buvo peržengta Suomijoje ir visose tri­jose Baltijos valstybėse. Vidutinė mėnesio elektros kaina Švedijos SE4 prekybos zonoje lapkritį buvo 26 EUR/MWh, 6 proc. aukštesnė nei spalį.

Vidutinė lapkričio elektros kaina Suomijos prekybos zonoje, paly­ginti su spaliu, mažėjo 5,2 proc. – iki 31,7 EUR/MWh, o Estijos

prekybos zonoje 6  proc. – iki 32,88 EUR/MWh.

Lenkijos biržoje vidutinė elektros kaina mažėjo dešimtadaliu – iki 36,1 EUR/MWh. Praėjusį mėnesį Vokie­tijoje išaugo pigios elektros pasiū­la  – vėjo elektrinės pagamino 2,7 karto daugiau, o atominės – 15 proc. daugiau elektros. Taigi elektros kaina krito 18 proc. – iki 32,4 EUR/MWh, o kelias dienas smarkiai pu­čiant vėjui biržose formavosi nei­giamos energijos kainos.

nei pernai metų vidutinė lap­kričio kaina.

Švedijos prekybos zonose iš­skirtinė buvo lapkričio 23 diena, kai sumažėjus elektros pasiūlai Švedijos trečiojoje ir ketvirtojoje zonoje paros kaina šoktelėjo iki 62 EUR/MWh, o maksimali va­landos – iki 150 EUR/MWh. Tokia padėtis susiklostė dėl staiga at­vėsusio oro ir išaugusio elektros vartojimo, be to, dėl remonto buvo išjungti dviejų atominių elektrinių

PSO NAUJIENOS

Per 2015 m. „Litgrid“ paaugome ir praturtėjome:

mūsų padaugėjo – skaičiuo­jant „Litgrid“ ir TPC kartu, esa­me 12 darbuotojų didesnė ko­manda nei lygiai prieš metus;

pagausėjo šeimų – 5 santuo­kos ir 14 šiemet mūsų kole­goms gimusių vaikučių;

sustiprinome raumenis – sportiniai apdovanojimai ne­betelpa spintoje;

kaip niekad iki šiol paaugome siūlydami ir įgyvendindami įvairias iniciatyvas – patys susiorganizavome daugybę komandinių renginių, pyragų dieną, dalyvavome velomara­tone ir kt.;

daug mokėmės – iš viso 4 831 akademinę valandą, iš jų

615  val. tobulinome užsienio kalbų žinias;

mokėme kitus – ugdėme prak­tikantus, jaunuosius ener­getikus, buvome mentoriai ir „Litgrid“ gidai, vidiniuose mo­kymuose dalijomės žiniomis vieni su kitais;

augome akademinėje srityje – 6 proc. išaugo mūsų magistrų diplomų skaičius; „Litgrid“ dir­ba ir 9 mokslų daktarai;

kilome karjeros ir atsakomybės laiptais – tarp mūsų išaugo 3 nauji vadovai, o 11 kitų darbuoto­jų daugiau ar mažiau keitė dar­bo specifiką ir atsakomybių sritį;

sėmėmės žinių konferencijo­se  – per 2015 m. dalyvavome

43 dalykinėse įvairių sričių specialistų konferencijose Lie­tuvoje ir užsienyje;

patys rengėme pranešimus  – 2015 m. skaitėme praneši­mus ir dalyvavome ekspertų diskusijose 3 tarptautinėse ir 2 nacionalinėse konferencijo­se energetikos, ekonomikos ir elektros rinkų plėtros temomis;

dalyvaujame organizacijų vei­kloje – mūsų kolegos dirba atsakingus darbus ir atlieka svarbias pareigas ENTSO­E darbo grupėse, kai kurioms jų vadovauja arba koordinuoja visos Europos ar atskiro re­giono specialistų ir ekspertų veiklą;

metai buvo gausūs kitų orga­nizacijų apdovanojimų – esa­me įvertinti už „LitPol Link“ projektą, pripažinti socialiai atsakingiausia, o visai nese­niai – ir metų bendruomeniš­kiausia įmone;

nepaprastai paaugome ir sustip rėjome įgyvendindami didelius, brangius ir svarbius energetikos projektus – sta­tydami jungtis, ruošdamiesi HVDC eksploatacijai, išbandy­dami ir faktiškai valdydami tech­nologijas, kurių Lietuvoje niekas anksčiau nematė ir nenaudojo, taip pat spręsdami sudėtingus iš anksto numatytus uždavinius ir ieškodami bei rasdami išeitis iš sudėtingiausių situacijų.

Lapkričio pabaigoje sisteminių bandymų metu pirmą kartą tarp Lietuvos ir Lenkijos tekėjo elektra – per „LitPol Link“ jungtį paskutinę lapkričio savaitę į Lenkiją eksportuota 0,7 GWh elektros.

7Nr. 8 (36)2015 gruodis

ELEKTROS RINKA

Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais galimybes jau patvirtino atliktos studijos Nuo 1998 m. Baltijos šalių elek­tros sistemų sujungimo sinch­roniniam darbui su kontinenti­nės Europos tinklu galimybės nagrinėtos 6 studijose. Visos, įskaitant ir paskutiniąją, kurią užsakė Lietuvos, Latvijos ir Es­tijos elektros perdavimo siste­mų operatoriai ir kurią 2013 m. baigė Švedijos konsultacinė įmonė „Gothia Power“, patvirti­no, kad toks elektros sistemų sinchronizavimas yra visiškai įmanomas.

Tolesniems sinchronizacijos projekto darbams planuo­ti ir vykdyti Baltijos šalys turi kreiptis į ENTSO­E, kad gautų vadinamąjį ENTSO­E reikala­vimų rinkinį (angl. Catalogue of Measures), kuris yra abipu­siškai įpareigojantis ir kurį įgy­vendinus būtų įvykdytos visos techninės sąlygos, reikalingos

darbus. Visiems šiems žingsniams pradėti reikalingas dar ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos ope­ratoriaus PSE raštiškas palaiky­mas bei aiški politinė valia Lenkijoje.

STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS

Perdavimo tarifas – viena mažiausių elektros kainos dedamųjų

Perdavimo tarifas, euro ct/kWh Elektros kaina, euro ct/kWh

12,7

0,54

13,24

14,1313,1912,84

0,640,70,670,670,77

12,84

2015201420132012201120100246810121416

ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO PASLAUGOS KAINOS

Šaltinis www.regula.lt

Perdavimo tarifas yra viena ma­žiausių bendrosios elektros kai­nos struktūros dedamųjų – ji ne­siekia 5 proc. galutinės elektros kainos, kurią moka vartotojas.

Tai vienintelės pajamos, iš ku­rių finansuojama elektros per­davimo funkcija. Nustatydama perdavimo tarifo dydį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) verti­na ir atsižvelgia į visas sąnaudas, kurios patiriamos palaikant aukš­tosios įtampos elektros perdavi­mo tinklą ir įrenginius, vykdant jų priežiūrą ir remontus, eksplo­atuojant šalies elektros perdavi­mo linijas ir tarptautines elektros jungtis su kaimyninėmis elektros sistemomis.

2016 m. Komisijos nustatyta viršutinė perdavimo tarifo riba  – 0,691 ct/kWh – faktiškai sugrąži­na perdavimo tarifo dydį į 2013 m. lygį ir užtikrina reikiamą pajamų lygį saugiai tinklo priežiūrai ir eks­ploatacijai užtikrinti. Atsižvelgiant

į tai, kad prisideda su „NordBalt“ ir „LitPol Link“ eksploatacija susi­jusios sąnaudos, perdavimo tarifo lygis praktiškai nesikeičia.

Jungčių eksploatacijos sąnaudos („LitPol Link“ 8,6 mln. eurų, „Nord­Balt“ 7,7 mln. eurų) – tai patiriamos technologinių nuostolių, jungčių

priežiūros ir eksploatacijos, ne­kilnojamojo turto mokesčio są­naudos bei kapitalo kaštai (nusi­dėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža). Anksčiau jos negalėjo būti traukiamos į tarifą, kadangi šis tur­tas (jungtys) nebuvo naudojamos vykdant elektros perdavimo veiklą.

Vertė, kurią jungtys sukurs vartoto­jams ir visai ekonomikai, skaičiuo­jama įvertinant elektros importo diversifikavimo ir rinkos kuriamus privalumus. Komisija, nustatydama elektros įsigijimo kainą reguliuo­jamiems vartotojams, 2016 m. jau numatė mažesnę elektros įsigijimo kainą. Kaip jau skelbta, dėl nau­jų jungčių įjungimo ir jų galimybių elektros sistemos patikimumui ir saugiam elektros tiekimui užtik rinti mažėja VIAP tarifas. Ateities san­dorių prognozės rinkose taip pat leidžia tikėtis, kad didmeninė elek­tros kaina rinkoje kitais metais gali mažėti iki 20 proc., o tuo pirmiausiai pasinaudos verslas ir pramonė, su­vartojanti apie 70 proc. visos elek­tros Lietuvoje.

„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje. Reguliato­riaus nustatytas oro ir kabelinių linijų naudingo tarnavimo laikotar­pis – 55 metai, nuolatinės srovės keitiklių – 35 metai.

Baltijos šalių elektros sistemų sinchroniniam darbui kontinen­tinės Europos tinkle. Lenkija turėtų dalyvauti kaip tokį kreipi­mąsi palaikanti šalis.

Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai dar 2014 m. patei­kė techninių priemonių sąrašą ir yra pasiruošę kreiptis į ENTSO­E bei planuoti ir vykdyti reikiamus

„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje.

8 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ

A. Ufarto (BFL), J. Kalinsko, T. Pikturnos, „LitPol Link“ ir „Litgrid“ nuotraukos

Daugiau informacijos:Vilija Railaitė„Litgrid“ komunikacijos vadovėTel.: (8 5) 278 2361, 8 613 19 977El. paštas vilija.railaite@litgrid.eu

AB „Litgrid“Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO)A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius

Prenumerata

Tel. +370 5 278 2777 Faks. +370 5 272 3986

El. paštas info@litgrid.eu www.litgrid.eu IS

SN 2

029-

9605

Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu info@litgrid.eu

PSO NAUJIENOS

Šalies elektros sistema pasiruošusi žiemai

Lietuvos elektros energetikos sistema pasiruošusi 2015–2016 m. žiemai. Nors per metus bendra elektrinių įrengtoji galia šiek tiek sumažėjo, tarptautinių jungčių ir šalies elektrinių priei­namos galios pakanka paten­kinti vartojimo poreikiams net ir sunkiomis žiemos sąlygomis. Didžiausias elektros poreikis prognozuojamas paskutiniąją sausio ir pirmąją vasario savaitę.

„Analizuodami ateinantį žiemos sezoną matome, kad sistema yra pasiruošusi patenkinti poreikį ir vietinėmis įrengtomis elektrinių galiomis. Kita vertus, labiausiai tikėtina, kad išaugus Lenkijos ir Švedijos elektros rinkų prieina­mumui importuosime ne mažiau elektros nei anksčiau“, – sakė Daivis Virbickas, elektros per­davimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Baltijos ir Šiaurės šalių regione elektros sistemų adekvatumui užtikrinti gali būti naudojamos tarptautinės jungtys, jungiančios Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą. 2014 m. Lietuva importavo 74 proc., o 2015 m. per 11 mėnesių – 76 proc. suvartotos elektros, maždaug pusė elektros parsisiųsta iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos šalių, kita pusė – iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Europos elektros sistemų duo­menys rodo, kad tam tikrais

laikotarpiais ateinančią žiemą Lenkijos elektros sistemai gali prireikti kaimyninių šalių pa­galbos. Tokiais atvejais ypač svarbi ir naudinga bendram re­giono elektros tiekimo saugu­mui užtikrinti yra naujoji „LitPol Link“ jungtis, per kurią Lenkija galės importuoti daugiau elek­tros iš Šiaurės Europos“, – sakė D. Virbickas.

Rengiant kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonų adekvatumo analizę įvertinami įvairūs galimi

rizikos scenarijai, siekiant nu­statyti šalies ir regiono elektros energetinės sistemos patikimu­mą bei pasirengimą kritiniams atvejams.

Europos elektros perdavimo sistemos operatorius vieni­jančios asociacijos ENTSO­E atlikta analizė rodo, kad žiemą Europai pakaks įrengtos galios ir esant įprastiniams vartotojų poreikiams, ir jiems padidėjus. Per metus nuo praėjusio ru­dens, kai buvo analizuojamas elektros sistemos pasiruoši­mas sezoniniams vartotojų poreikiams, Europoje į elektros energetikos sistemą įjungta daugiau nei 18 gigavatų (GW) atsinaujinančių energijos ištek­lių elektrinių. Per tą patį laiką uždarytų kitų energijos šalti­nių elektros gamybos įrenginių bendra galia – 22 GW.

Per metus nuo praėjusio rudens, kai buvo analizuojamas elektros sistemos pasiruošimas sezoniniams vartotojų poreikiams, Europoje į elektros energetikos sistemą įjungta daugiau nei 18 gigavatų (GW) atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių.