ledynai ir Žemės paviršius
DESCRIPTION
Ledynai ir Žemės paviršius. Darbą atliko: Kristina Gedvilaitė 11 a Mokytoja: Laima Railienė Kėdainiai, 2010 m. Turinys. Įvadas..................................................... 3 Ledynas …………………………………………………4 Ledyn ų susidarymas................................. 5 - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Ledynai ir Žemės paviršius
Darbą atliko: Kristina Gedvilaitė 11 a
Mokytoja: Laima Railienė
Kėdainiai, 2010 m.
TurinysĮvadas.....................................................3Ledynas…………………………………………………4Ledynų susidarymas.................................5Ledynų tipai………………………………………….6Kalnų ledyno susidarymas……………………..7Antarktidos ledynai……………………………….8Grenlandijos ledynai……………………………..9Ledkalniai…………………………………………..10Sublimacija…………………………………………11Ledyno dinamika………………………………..12Ledyno ardomoji veikla……………………….13Ledyninės nuogulos……………………………14Ledynų akumuliaciniai dariniai…………….15Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje…………16Puokės (Barstyčių) akmuo………………….17Ledyno suformuotas paviršius………18, 19Ledyno dariniai: Dubakloniai……………..20Ozai………………………………………………..21Termokarstinės daubos……………………..22Ledyninių ežerų įvairovė: Dubakloniniai ežerai…………………………23Ledo guolio ežerai……………………………24Liekaniniai ežerai…………………………….25Užtvenktiniai ežerai…………………………26Termokarstiniai ežerai…………………….27Išvados………………………………………..28Naudoti šaltiniai…………………………….29
Įvadas Manoma, jog kas 200 –
250 mln. m. Žemės klimatas taip atšalo, kad
didelę jos dalį padengdavo ledynai. Per praėjusius 2
mln. metų pasaulinės temperatūros svyravimai
Žemės paviršiuje kito. Šiltus tarpledynmečio laikotarpius keitė šalti
ledynmečiai. Paskutinis ir reikšmingiausias
apledėjimas įvyko kvartero periodo pleistoceno
epochoje. Klimatui atšilus, kontinentiniai ledynai tirpo, tačiau ir dabar jie dengia
ne mažiau kaip penktadalį Žemės paviršiaus. Amžinas
įšalas sukaustęs Antarktidą, Grenlandiją,
kalnų sritis.
Ledynas Ledynas –
didelė ledo sankaupa, dengianti didelius žemės
plotus. Ledynas sudarytas iš daugiamečio ledo ir juda, veikiamas gravitacinės
jėgos. Ledynų yra visuose žemynuose,
išskyrus Australiją. Šiuo metu ledynai talpina tiek
vandens, kiek užtektų pasaulio jūros lygį pakelti
apie 75 metrus. Su ledynais susijusios šios reljefo
formos: galinės, šoninės, vidinės morenos, U formos
slėniai, ozai, keimai, drumlinai ir kt.
Ledynų susidarymas
Ledynai formuojasi ten, kur oro temperatūra yra neigiama. Tokiose vietose iškritęs sniegas netirpsta, o kaupiasi. Iš
pradžių jo snaigės virsta ledo grūdeliais – firnu, vėliau, per keliasdešimt metų, ledu. Taip per kelis šimtus metų
susidaro dideli ledyno luitai.
Ledynų tipai
Visi sausumos ledynai skirstomi į kalnų ir žemyninius. Kiekvienas ledynas turi savo maitinimo sritį, kur kaupiasi sniegas ir susidaro ledas. Iš maitinimo srities ledynas juda žemyn. Ši labai sunki ledo
masė ardo uolienas, kurios šliaužia ir neša jas iki ledyno pakraščio. Ten vyrauja teigiama temperatūra, todėl ledas pradeda tirpti ir
palieka savo nešamą krovinį - moreną. Kalnų ledyno dalis, nuslinkusi į sritį, kurioje temperatūra jau būna aukštesnė už 0º, vadinama liežuviu. Iš jo pradeda tekėti upeliai, kurie neša šaltus
ledyno tirpsmo vandenis žemyn, į didesnes upes.
Antarktidos ledynai
Antarktida – pietų pusrutulio žemynas,
kuriame yra pietų ašigalis. Beveik visą paviršių - 98% žemyno dengia ledynai, kurių vidutinis storis –
2160 m, o didžiausias 4776 m storio žemyninis ledynas
yra Wilkeso žemėje.Antarktidos ledynai sudaro 86% visų planetos ledynų,
ir juose sukaupta 90% pasaulio gėlo vandens
atsargų. Ledynų tūris -25,2 mln.km³
Grenlandijos ledynai
Grenlandija - didžiausia pasaulyje sala. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas (Grenlandijos ledo skydas). Centrinėje dalyje ledo
vidutinis storis 2300 m, didžiausias - 3400 m. Tūris - 2,6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta.
Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje.
Ledkalniai
Žemyniniai ledynai, taip pat kaip ir kalnų, juda slegiami viršutinių sluoksnių. Dalis, kuri pasiekia vandenyną
ir atitrūksta, vadinama ledkalniu. Ledkalniai būna iki 700 m aukščio, tačiau tik labai maža jų dalis kyšo virš vandens. Vandenynų srovės juos nuplukdo toli nuo gimtojo ledyno.
Patekę į šiltesnius vandenis, ledkalniai ištirpsta. Dažni ledkalnių gyventojai – pingvinai.
Sublimacija
Sublimacija - tai sniego ar ledo garavimas. Sublimacijos
metu vandens molekulės tiesiogiai nuo sniego ar ledo
kyla į atmosferą ir virsta garu. Tam tikro klimato
sąlygomis sublimacija yra įprastas būdas sniegui
išnykti. Ji vyksta tinkamomis oro sąlygomis: kai maža
santykinė oro drėgmė, pučia sausi vėjai. Ji intensyvesnė ten, kur didesnės žemės
paviršiaus altitudės (kur oro slėgis mažesnis). Kad vyktų
sublimacijos procesas, reikalinga ir energija - stipri
saulės šviesa.
Ledyno dinamika
Ledynai juda lėtai, tačiau, kaip ir tekantis vanduo, vykdo smarkią ardomąją, irimo produktų ir akumuliacinę veiklą. Ledynų judėjimo greitis įvairuoja ir
priklauso nuo metų temperatūros, laiko ir vietos. Judantis ledynas smarkiai keičia paklotinį paviršių. Kaitos intensyvumas priklauso nuo šį paviršių sudarančių uolienų atsparumo, reljefo ir ledyno storio. Ledynų poveikis
Žemės paviršiui labai įvairus. Kai temperatūra žema, o ledas trapus ir tvirtai prišalęs prie paviršinių uolienų, judėdami ledynai atplėšia masyvius uolienų
luistus. Aukštesnėje temperatūroje ir dėl didelio slėgio ledas lengviau deformuojasi, o po juo atsiradęs vanduo sąlytyje su Žemės paviršiumi lengvina slydimą. Ledyno tirpsmo rajonuose vyksta ledyno velkamų
medžiagų – nešmenų akumuliacija.
Ledyno ardomoji veikla Judančio ledyno veikla, pasireiškianti ledyno guolį
sudarančių uolienų ardymu ir irimo produktais –
egzaracija. Ji būdingiausia besiplečiantiems
ledynams. Kalnuose ji suformuoja stačiašlaičius,
lėkštadugnius taurės pavidalo įdubimus – karas.
Jos susidaro kalnų šlaitų pažemėjimuose,
plytinčiuose aukščiau sniego ribos, kur
susikaupęs sniegas nespėja per vasarą ištirpti ir iš pradžių virsta firnu, o
vėliau ledu.
Ledyninės nuogulos
Ledyno tirpsmo rajonuose moreninė medžiaga kaupiasi – vyksta jos akumuliacija; taip susiklosto įvairios ledyninės nuogulos. Jos
skirstomos į morenines, fliuvioglacialines ir limnoglacialines. Morenines nuogulas sudaro ledyno suklostytos neišsirūšiavusios
riedulių, molio ir smėlio sankaupos; fliuvioglacialinės susidaro ledyno tirpsmo vandenims perklosčius morenines nuogulas;
ledynų pakraštinių darinių lankams patvenkus tirpsmo vandenų srautus, ledyno pakraštyje susiformuoja prieledyniniai ežerai,
kuriuose klostosi limnoglacialinės nuogulos.
Ledynų akumuliaciniai dariniai
Ledyno tirpsmo rajonuose ledynų ir jų tirpsmo vandenų akumuliacijos produktai suformuoja įvairias morenines reljefo formas. Kalnuose intensyviai tirpstant ledynui, jo pakraščiuose susidaro galinių morenų gūbrių, atitinkančių ledyno sustojimo
vietas. Kalnų slėniuose likusios morenos, ypač galinės, yra smarkiai veikiamos tirpsmo vandenų, todėl jas dažnai sudaro
stambios nuolaužinės uolienos, iš toliau atnešti eratiniai rieduliai.
Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje
Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus.
Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos
pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę
Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima
būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį
akmenį velkant per kietą paviršių.
Puokės (Barstyčių) akmuo
Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio
virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.
Ledyno suformuotas paviršius
Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė
vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.
Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po
vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė
smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko
molingosios lygumos.
Ledyno dariniaiDubakloniai
Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti
daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų
vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.
Ozai
Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai. Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias
– Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.
Termokarstinės daubos
Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net
įgriūdavo. Taip aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė
netoli Aukštadvario.
Ledyninių ežerų įvairovėDubakloniniai ežerai
Po ledynu ir nuo jo tekėję vandens srautai suformavo ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius. Šiuos duburius ar žemiausias jų dalis užpildžius vandeniui, susidarė gilių, stačiašlaičių, į upes panašių ežerų. Vieni iš jų –
giliausias Tauragnas, ilgiausias – Asveja.
Ledo guolio ežerai
Atsitraukus ledynui, kai kur liko gulėti
didelių ledo luistų. Kai jie ištirpo, vanduo užpildė išgulėtas dubumas. Taip susidarė Dusia,
Metelys, Obelija, Kretuonas.
Liekaniniai ežerai
Ledyno pakraštyje telkšojo didelių
prieledyninių ežerų. Kai kur ir dabar yra jų
liekanų. Tai dideli, negilūs, pelkynų apsupti Žuvinto,
Amalvo ir Rėkyvos ežerai.
Užtvenktiniai ežerai
Susidarė galinėms morenoms užtvėrus kelią ledo tirpsmo vandeniui ir jam užpildžius reljefo
pažemėjimus. Tokie yra Platelių ež., Dysnai, Vištytis.
Termokarstiniai ežerai
Kai atsitraukė ledynas, po sąnašomis liko palaidotų ledo luitų. Jiems tirpstant, atsirado
tuštumų, todėl aukščiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Susidarė nedidelių, apvalių ir gana gilių
ežerėlių.
Išvados
Judančių ledynų poveikis reljefui priklauso nuo Žemės paviršių sudarančių uolienų sudėties ir ledyno dydžio ir pasireiškia ardomąja veikla, irimo produktų pernaša ir akumuliacija.
Ledynų ardomoji veikla, intensyviausiai vykstanti aukščiau sniego ribos plytinčiose kalnų srityse ir poliariniuose rajonuose, suformuoja egzaracinį reljefą.
Prisimink, ką sužinojai...1. Kas yra ledynas?2. Kokiame žemyne ledynų nėra?3. Išvardink su ledynais susijusias reljefo formas.4. Kurio žemyno beveik visą paviršių dengia
ledynai?5. Kas yra egzaracija ir kokiems ledynams ji
būdingiausia?6. Išvardink ledyninių nuogulų tipus ir apibūdink
juos.7. Išvardink ledyno darinius Lietuvoje, pateik jų
pavyzdžių.8. Apibūdink, kaip susidarė ledo guolio ežerai,
pateik bent du ežerų pavyzdžius.9. Koks reiškinys vyksta ledyno tirpsmo rajonuose?10. Trumpai apibūdink ledynų formavimąsi.
Naudoti šaltiniai:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynashttp://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynas http://geografija.lt/2009/11/ledynai/http://geografija.lt/2009/11/ledynai/ http://ga.water.usgs.gov/edu/http://ga.water.usgs.gov/edu/
watercyclelithuanian.htmlwatercyclelithuanian.html http://www.globalwarmingart.com/wiki/http://www.globalwarmingart.com/wiki/
Wikipedia:glacierWikipedia:glacier http://www.kalnuslidinejimas.com/puslapis/informacija-http://www.kalnuslidinejimas.com/puslapis/informacija-
apie-antarktidaapie-antarktida http://lt.wikipedia.org/wiki/Grenlandijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Grenlandija V. Gerulaitis, D. Česnavičius: Bendroji geografija 11-12
klasei, psl. 45-49 Geografijos vadovėlis ŽEMĖ 9 kl., I d. psl. 32-36, 38, 96