LAISVAS DARBUOTOJ JUDJIMAS

ANGA (1)Laisvas asmen judjimas apima laisv darbuotoj judjim bei savarankikai dirbanij ir moni judjim (steigimsi); bendra ioms laisvms yra tam tikra asmen vykdoma veikla, taiau skiriasi vykdomos veiklos savarankikumas: Laisvas darbuotoj judjimas siejasi su darbuotojais, kurie atlieka tam tikrus darbus vadovaujant kitam asmeniui ir u tai gaunant atlyginim;sisteigimo laisv reglamentuoja tuos santykius, kurie atsiranda asmeniui dirbant savarankikai (savo sskaita ir savo rizika).

ANGA (2)Laisvo darbuotoj judjimo esm suteikti galimyb Europos Sjungos (toliau ES) pilieiams pasirinkti darbo viet ir dirbti bet kurioje ES valstybje narje; taip sukuriama bendra darbo rinka, kurioje vis ES valstybi nari pilieiai turi vienodas galimybes sidarbinti ir dirbti kitoje valstybje narje;Laisvas darbuotoj judjimas turi ne tik ekonomin, bet ir socialin reikm, todl utikrinamos darbuotojo eimos nari teiss vykti kartu su darbuotoju kit ES valstyb nar ir joje gyventi;Btina laisvo darbuotoj judjimo slyga usienio elementas, t. y. santykiai, kurie yra susij su sienos kirtimu; jei asmuo dirba savo pilietybs valstybje, jam nebus taikomos ES teiss nuostatos dl laisvo darbuotoj judjimo.

DARBUOTOJ JUDJIMO LAISVLaisv darbuotoj judjim garantuoja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (toliau Sutartis) 45 str.;is straipsnis numato, kad ES yra utikrinama darbuotoj judjimo laisv, kuri reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg atvilgiu panaikinama bet kokia valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs;Pagal Sutarties 45 straipsn laisv darbuotoj judjim galima riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos sumetimais tai yra laisvo darbuotoj judjimo iimtys;Speciali laisvo darbuotoj judjimo iimtis darbas valstybs tarnyboje.

DARBUOTOJO SVOKA (1)Darbuotojo svokos Sutartis nepateikia;Tai yra ES teiss svoka, kuri turi bti vienodai aikinama visose valstybse narse; i svok yra apibrs Teismas: tai bet kuris asmuo, kuris faktikai ir realiai atlieka ar siekia atlikti efektyvi ekonomin veikl, net, jei jis dirba ne vis darbo dien arba atlyginimas u jo veikl yra emesnis nei minimalus darbo umokestis toje valstybje (byla 53/81, Levin, byla 139/85, Kempf);Taigi, darbuotojas yra toks asmuo, kuris (byla 66/85, Lawrie Blum: asmuo, atliekantis stauot, buvo pripaintas darbuotoju):atlieka tam tikr efektyvi ekonomin veikl;u tai gauna atlyginim;jam vadovauja kitas asmuo (yra pavaldumo santykiai).

DARBUOTOJO SVOKA (2)Asmens atliekama veikla turi bti reali ir veiksminga;Byla 196/87, Steymann: Vokietijos pilietis gyveno Olandijoje ir dirbo santechniku religinje bendruomenje; Teismas nustat, kad jis buvo darbuotojas, nors u savo veikl gaudavo tik dienpinigius (menkavert atlyginim), tai buvo efektyvi ekonomin veikla, nors atlyginimas ir nebuvo tiesiogiai mokamas; Byla 344/87, Bettray: narkomanas dirbo reabilitacijos staigoje pagal speciali program, atlyginimas jam buvo mokamas i viej fond; Teismas nustat, kad mokama veikla, kuri atlikti valstyb paveda vykdydama narkoman reabilitacijos program, nra reali ir veiksminga ekonomin veikla.

DARBUOTOJO SVOKA (3)Jeigu asmens atliekama veikla yra menkavert ir pagalbin, toks asmuo nebus darbuotojas, taiau Teismas pripasta, kad ne vis darbo dien dirbantys asmenys yra darbuotojai;Byla 53/81, Levin: Didiosios Britanijos piliet dirbo kambarine Olandijoje; Teismas nustat, kad jinai buvo darbuotoja, nepriklausomai nuo to, kad ji gavo maesnes pajamas nei Olandijoje nustatytas minimalus atlyginimas; Byla 139/85, Kempf: Teismas nustat, kad ne vis darbo laik Olandijoje dirbantis muzikos mokytojas, kuris buvo Vokietijos pilietis, taip pat buvo darbuotojas, nors jis gaudavo maas pajamas, kurios papildydavo jo gaunamas socialins apsaugos imokas.

DARBUOTOJO SVOKA (4)Teismas darbuotojo svok trauk asmenis, iekanius darbo (byla C-85/96, Martinez Sala) tai tokie asmenys, kurie kitoje valstybje narje ieko darbo, ir, kurioje jie prie tai nra dirb (ioje valstybje jie yra su tikslu susirasti darbo);Byla C-292/89, Antonissen: Belgijos piliet iekojo darbo Didiojoje Britanijoje, i kurios ji buvo deportuota, nes nesusirado darbo 6 mn.; Teismas pripaino, kad tai buvo pakankamas terminas darbui susirasti (nebent asmuo rodyt, jog darbo jis tebeieko ir turi reali galimybi j rasti);Darbuotojo gyvenamoji vieta nra svarbi, svarbi pati darbo vieta (ne savo pilietybs valstyb);Jeigu asmuo turi dvigub pilietyb, utenka, kad bent viena pilietyb bt valstybs nars pilietyb.

VIDAUS SITUACIJOS (1)Problema usienio elemento reikalavimas suponuoja vietos valstybs piliei (atvirktin) diskriminacij, nes nacionalin teis gali nustatyti maesn teisi apsaug nei ES teis;Anot Teismo, valstybs vidaus pilieiai negali remtis savo pilietybs valstybs atvilgiu laisvo darbuotoj judjimo nuostatomis, kurias nustato ES teis;Byla 35 ir 36/82, Morson: Surinamo piliei dukterys dirbo Olandijoje ir turjo Olandijos pilietyb; motinos kreipsi Olandijos institucijas, kad gaut leidim gyventi Olandijoje; j praymai buvo atmesti; anot Teismo, iuo atveju nebuvo taikytina ES teis Olandijos piliets dirbo Olandijoje; jeigu jos bt dirbusios ne savo pilietybs valstybje, ES teis bt taikoma.

VIDAUS SITUACIJOS (2)Byla C-19/92, Kraus: Vokietijos pilietis ginijo Vokietijos reikalavim patvirtinti Didiojoje Britanijoje gaut magistro laipsn; Teismas pripaino, kad tai nebuvo vidaus situacija ir taik ES teis, kadangi is atvejis turjo usienio element (asmuo gijo isilavinim kitoje nei jo pilietyb valstybje);Byla C-370/90, Surinder Singh: Indijos pilietis S. Singh ved Didiosios Britanijos piliet; jie abu gyveno Vokietijoje, kur R. Singh (mona) dirbo, todl buvo pripastama darbuotoja pagal Vokietijos teis, turinia teis, kad pas j atvykt ir apsigyvent sutuoktinis; vliau abu sutuoktiniai gro Didij Britanij, kad galt usiimti verslu; kilo klausimas, ar S. Singh galjo bti isistas i alies; Teismas pripaino, jog iuo atveju buvo taikoma ES teis, todl ES pilieiai turi galimyb pasinaudoti ES teise net ir prie savo pilietybs valstyb.

VIDAUS SITUACIJOS (3)Byla 115/78, Knoors: Olandijos pilietis gijo isilavinim Belgijoje ir ia dirbo; kilo klausimas, ar jis, nordamas dirbti Olandijoje (savo pilietybs valstybje) pagal Belgijoje gyt kvalifikacij galjo remtis ES teiss nuostatomis; Teismas prim teigiam sprendim nurodydamas, kad jo teisin padtis buvo panai padt kit asmen, kurie naudojosi pagal Sutart suteikiamomis laisvo darbuotoj judjimo teismis;Vietos valstybs piliei diskriminavimas nepaeidia Sutarties, tai yra valstybs vidaus reikalas, todl vietos valstybs pilietis naudojasi nacionalins teiss apsauga;Atkreiptinas dmesys tai, kad ES teis taip pat reguliuoja tam tikrus su darbo santykiais susijusius klausimus (pvz. darbo sauga), kuriems nereikalingas usienio elementas; todl iuo atveju asmuo gali remtis ES teiss aktais, suteikianiais jam tokias teises.

DARBUOTOJO EIMOS NARIAI (1)Darbuotojo eimos nariais gali bti tiek treij valstybi pilieiai, tiek ES pilieiai, kurie nesinaudoja laisvo darbuotoj judjimo suteikiamomis teismis;Kol eimos nariai patys nra gij savarankik darbuotojo teisi, j teiss priklauso nuo darbuotojo turim teisi;Sutarties 45 str. nepateikia darbuotojo eimos nario svokos, i svok apibria Direktyva 2004/38 dl ES piliei ir j eimos nari teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje; eimos nari teiss i esms sutampa su darbuotojo teismis Direktyva 2004/38 garantuoja ias eimos nari teises: teis ivaiuoti i vienos valstybs nars kit, vaiuoti kitos valstybs nars teritorij, gyventi kitoje valstybje narje, sidarbinti toje valstybje narje, Reglamentas 1612/68 dl laisvo darbuotoj judjimo EB, papildo eimos nari teises vaik teise mokytis bendrojo lavinimo, amat, profesijos mokyklose.

DARBUOTOJO EIMOS NARIAI (2)Remiantis Direktyva 2004/38, eimos nariu yra laikomas:sutuoktinis;partneris, su kuriuo ES pilietis sudar registruot partneryst, remiantis valstybs nars teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert santuokai;ES pilieio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metai, arba ilaikytiniai; ES pilieio ir sutuoktinio ar partnerio ilaikomi tiesioginiai giminaiiai pagal auktutin giminysts linij (tvai, seneliai).

DARBUOTOJO EIMOS NARIAI (3)Teismas sutuoktiniais pripasta tokius asmenis, kurie yra teisikai registrav santuok; bendro kio vedimas nesvarbu, svarbu, kad jie abu gyvent toje paioje valstybje narje;Byla 267/83, Diatta: Senegalo piliet buvo susituokusi su Belgijoje gyvenaniu ir dirbaniu Pranczijos pilieiu; po to jie pradjo gyventi atskirai ketindami nutraukti santuok; Belgijos valdios institucijos nebesuteik jai leidimo gyventi alyje, nes, j manymu, ji nebebuvo ES pilieio eimos nar ir negyveno su savo vyru; Teismas pripaino, kad ES teis nereikalauja, jog darbuotojo eimos nariai nuolat gyvent kartu;Byla 316/85, Lebon: Teismas nustat, kad ilaikytiniai gali bti laikomi darbuotojo eimos nariais, jei darbuotojas jiems teikia param (kas yra nustatoma pagal konkreius faktus) nesvarbu, dl kokios prieasties parama reikalinga.

DARBUOTOJ TEISS (1)Visos darbuotojams suteikiamos teiss gali bti suskirstytos pagrindines ir pagalbines;Pagrindins teiss: Teis sidarbinti, vienodas darbo slygas (Sutarties 45 str. 2 d.), vienodas mokesi ir socialines lengvatas (Reglamento 1612/68 7 str.) ir kitos teiss;Teiss, kurias garantuoja Sutarties 45 str. 3 d.: teis laisvai judti valstybi nari teritorijoje, apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant sidarbinti, pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui;Pagalbins teiss: teis kvalifikacijos pripainim, teis socialin apsaug.

DARBUOTOJ TEISS (2)Teis sidarbinti:Teis sidarbinti detalizuoja Reglamentas 1612/68, kuris numato, jog visi valstybs nars pilieiai turi teis dirbti ir iekoti darbo kitos valstybs nars teritorijoje pagal statym ir kit teiss akt dl darbinimo nuostatas; darbuotojui turi bti sudarytos tokios paios sidarbinimo ir darbo slygos, kaip ir pilieiui tos valstybs, kurioje jis dirba, ypa nustatant atlyginim, atleidiant i darbo, o nedarbo atveju grinant arba vl priimant darb;Byla C-283/99, Komisija prie Italij: Italijos statymas nustat, kad privaias apsaugos paslaugas gali teikti tik Italijos apsaugos firmos, kuriose dirba tik Italijos pilieiai; Teismas pripaino, jog tokia nuostata paeid ES teis.

DARBUOTOJ TEISS (3)Byla 167/73, Komisija prie Pranczij: Pranczijoje galiojo nuostata, pagal kuri buvo reikalaujama ilaikyti trij Pranczijos piliei ir vieno ne Pranczijos pilieio jreivi santyk prekybos laivuose; Teismas pripaino, kad tai apribojo laisv darbuotoj judjim; Reglamento 1612/68 3 str. 1 d. numato apribojim, kai dl darbo pobdio yra btina pateikti inias apie tam tikros kalbos mokjim patvirtinant dokument; Byla 379/87, Groener: Olandijos piliet dirbo Airijos dails mokykloje, ji negaljo uimti nuolatinio darbo ioje mokykloje pareig, nes nemokjo airi kalbos ir neilaik airi kalbos egzamino; Teismas pripaino, kad toks reikalavimas buvo suderinamas su ES teise, nes tai buvo viena i priemoni, skatinanti airi kalbos vartojim.

DARBUOTOJ TEISS (4)Valstyb negali apriboti praym ir pasilym dl darbinimo pateikimo, nustatyti speciali tvark, riboti laisv darbo viet reklam, nustatyti, kad asmuo turi bti siregistravs darbinimo tarnyboje, riboti kit valstybi nari piliei, galini sidarbinti, skaiiaus;Teis vienodas darbo slygas: Sutarties 45 str. 2 d. nuostatas pakartoja Reglamento 1612/68 7 str. 1 d.: darbuotojui turi bti sudarytos tokios paios darbo slygos, kaip ir pilieiui tos valstybs nars, kurioje jis dirba; Teismas darbo slygas aikina plaiai ir yra nustats, kad darbo slygos nebtinai tiesiogiai kyla i darbo teiss, o gali kilti i kit srii (mokesi teiss), kurios susijusios su darbo santykiais.

DARBUOTOJ TEISS (5)Byla C-350/96, Clean Car: Teismas pripaino, kad Austrijoje galiojusi taisykl, jog u mons veikl atsakingi vadovai, norj dirbti Vienoje, turjo gyventi Austrijoje, paeid Sutarties 45 str. Byla 15/69, Ugliola: Vokietijos statymas nustat pareig darbdaviui apskaiiuojant darbo sta atsivelgti Vokietijoje atliktos karo prievols laikotarp, taiau is reikalavimas nebuvo taikomas kitose valstybse narse atliktai karo prievolei; Teismas pripaino, kad tokia nuostata paeid Sutart;Byla C-15/96, Schning-Kougebetopoulou: Teismas nustat, jog kolektyvin sutartis, kurioje buvo numatyta paauktinti pareigas atsivelgus darbo sta, taiau nevertinus darbo stao kitose valstybse narse, paeid Sutarties 45 str., nes buvo nenaudinga i kit valstybi nari atvykusiems darbuotojams.

Teis vienodas mokesi ir socialines lengvatas:ios lengvatos nra laikomos sidarbinimo ir darbo slygomis;Teismas yra nurods, jog tokios lengvatos suprantamos kaip visos su darbo santykiais susijusios ar nesusijusios lengvatos, suteiktos tos valstybs nars pilieiams daugiausiai dl j turimo objektyvaus darbuotojo statuso arba vien tik dl j gyvenimo toje valstybje fakto, ir, kuri taikymas palengvint naudojimsi laisvo darbuotoj judjimo teise; jei asmuo ieko darbo ar yra bedarbis, jis tokios teiss neturi (byla 207/78, Even);Tokios lengvatos nebtinai turi turti finansin iraik antai, byloje 137/84, Mutsch byloje Teismas pripaino, kad teis vartoti savo gimtj kalb taip pat socialin lengvata.

DARBUOTOJ TEISS (6)

DARBUOTOJ TEISS (7)Byla C-279/93, Schumacker: Belgijos pilietis kartu su eima gyveno Belgijoje, o dirbo Vokietijoje; jis buvo darbuotojas nerezidentas, todl jo atlyginimas Vokietijos mokesiais buvo apmokestintas ribotai, dl to jis negaljo pasinaudoti tam tikromis mokesi lengvatomis, kuriomis galjo naudotis mokesi moktojai rezidentai; Teismas pripaino, kad mokesi moktojas nerezidentas, kuris visas arba beveik visas savo pajamas gaudavo toje valstybje, kurioje dirbo, objektyviai yra tokioje paioje padtyje kaip ir vis darb toje valstybje dirbantys rezidentai; kadangi mokesio moktojo nerezidento asmenines ir eimos aplinkybes nebuvo atsivelgta nei jo gyvenamosios vietos, nei darbo vietos valstybje, jo bendra mokestin prievol buvo didesn nei mokesi moktojo rezidento, ir tai paeid Sutart.

DARBUOTOJ TEISS (8)Socialinmis lengvatomis laikomos ios lengvatos: vaiavimas visuomeniniu transportu, garantuojamos minimalios pajamos seniems asmenims, imokos mirties atveju, vairios paalpos, pragyvenimui skirtos stipendijos ir pan.;Socialinmis lengvatomis gali naudotis tiek i kitos valstybs nars atvyk darbuotojai, tiek j eimos nariai;Byla 32/75, Christini: Pranczijos geleinkeli mon gausias eimas turintiems monms taik biliet kain nuolaidas; Italijos piliet ir motina, kuri gyveno Pranczijoje, buvo nal; jos mirs vyras buvo Italijos pilietis, dirbs Pranczijoje; jai nuolaida bilietams sigyti nebuvo suteikta, nes geleinkeli mon nurod, jog tokios lengvatos galjo bti suteiktos tik dirbantiems asmenims; Teismas pripaino, jog socialins lengvatos nebtinai turi bti susijusios su darbo sutartimi.

DARBUOTOJ TEISS (9)Byla C-43/99, Leclere: Belgijos pilietis buvo pasienio darbuotojas, gyvens Belgijoje ir dirbs Liuksemburge; vykus nelaimingam atsitikimui, jam pradjo mokti invalidumo paalp; taiau gimus jo vaikui, buvo atsisakyta imokti vaiko gimimo paalp motyvuojant tuo, kad jis nebuvo darbuotojas; Teismas nurod, kad Belgijos pilietis anksiau buvo darbuotoju, gaudavs invalidumo pensij, kuri buvo susijusi su jo ankstesniu darbu; todl jam turjo bti imokta vaiko gimimo paalpa;Byla C-237/94, OFlynn: Teismas nustat, kad Didiosios Britanijos taisykl, pagal kuri laidojimo ilaidos (socialin lengvata) buvo padengiamos, jei laidojimo vieta buvo Didiojoje Britanijoje, paeid Sutart.

DARBUOTOJ TEISS (10)Teis laisvai judti valstybi nari teritorijoje, apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant sidarbinti, pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui:ios teiss detalizuotos Direktyvoje 2004/38: visi ES pilieiai ir j eimos nariai turi teis ivaiuoti i valstybs nars teritorijos kit valstyb nar, jiems negali bti taikomas ivaiavimo vizos ar kitokio panaaus reikalavimo formalumas;Valstybs nars suteikia tapatybs kortel arba pas turintiems ES pilieiams ir pas turintiems eimos nariams teis vaiuoti j teritorij;ES pilieiai turi teis gyventi kitos valstybs nars teritorijoje iki trij mnesi netaikant joki reikalavim ar formalum, iskyrus reikalavim turti tapatybs kortel arba pas.

DARBUOTOJ TEISS (11)Teis gyventi kitos valstybs nars teritorijoje ilgiau kaip tris mnesius, jei ES pilieiai yra darbuotojai arba turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, arba yra studentai, arba yra ES piliet lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai;Jeigu valstybje narje yra gyvenama ilgiau kaip tris mnesius, priimanioje valstyb gali reikalauti, kad ES pilieiai usiregistruot atitinkamose institucijoje (eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai, iduodama leidimo gyventi alyje kortel, kuri galioja penkerius metus nuo idavimo datos);ES pilieio mirtis arba ivykimas i priimaniosios valstybs nars neturi takos jo eimos nari, kurie yra valstybs nars pilieiai, gyvenimo alyje teisei.

DARBUOTOJ TEISS (12)ES pilieiai, kurie priimaniojoje valstybje narje legaliai gyveno itisus penkerius metus, turi nuolatinio gyvenimo joje teis; tokia pati nuostata taikoma ir eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai, ir, kurie gyveno itisin penkeri met laikotarp toje valstybje narje kartu su ES pilieiu;Byla 321/87, Komisija prie Belgij: i Belgijoje gyvenani ne Belgijos piliei buvo reikalaujama pateikti ne tik pasus ar asmens tapatyb patvirtinanius dokumentus, bet ir leidim gyventi ar sikurti; Teismas nustat, kad tokia kontrol yra klitis laisvam darbuotoj judjimui;Byla C-68/89, Komisija prie Olandij: ES teisei prietarauja tokie nacionalins teiss aktai, kurie reikalauja, kad pilieiai atsakyt sienos apsaugos darbuotoj pateikiamus klausimus apie j kelions tiksl, trukm ir savo turimas las.

DARBUOTOJ TEISS (13)Jei darbuotojai ir j eimos nariai gali pateikti reikiamus dokumentus, valstybs nars turi jiems suteikti teis gyventi toje valstybje, todl jiems turi bti nemokamai arba u t pai kain, kaip ir tos valstybs pilieiams, iduotas leidimas;Valstybs nars gali atlikti patikrinimus siekdamos utikrinti, kad atvyk asmenys bet kuriuo metu galt pateikti leidim gyventi, jei i pareiga yra nustatyta tos valstybs pilieiams;Leidimas gyventi turi tik rodomj gali ir yra deklaratyvaus pobdio: byla C-85/96, Martinez Sala: Vokietijoje gyvenanti Ispanijos piliet turjo vairi jau pasibaigusi leidim gyventi alyje ir dokument, patvirtinant, kad ji kreipsi dl leidimo pratsimo; jai gimus vaikui, buvo atsisakyta suteikti paalp remiantis tuo, kad ji neturjo leidimo gyventi alyje; Teismas pripaino, kad toks reikalavimas paeid Sutart.

DARBUOTOJ TEISS (14)Kitos darbuotoj teiss: teis mokytis profesinse mokyklose ir perkvalifikavimo centruose, tapti profesini sjung nariu, vienodomis slygomis su tos valstybs pilieiais sigyti bst;Byla 293/83, Gravier: Teismas profesin mokym apibr plaiai tai bet kokia isilavinimo forma, kuria rengiama tam tikros profesijos kvalifikacijai, amatui ar darbui, arba, kuria suteikiamas tokiai profesijai btinas mokymas ar gdiai; valstyb nar negali imti registracijos mokesio i kit valstybi nari atvykusi student (jei toks mokestis neimamas i sav student); Profesinis mokymas gali bti gaunamas ir universitetuose (byla 24/86, Blaizot), iskyrus atvejus, kuomet yra siekiama pagilinti inias, o ne pasirengti konkreiai profesijai.

DARBUOTOJ TEISS (15)Byla 39/86, Lair: Pranczijos piliet norjo studijuoti kalbas Vokietijos universitete (Vokietijoje ji anksiau dirbo pagal trumpalaikes darbo sutartis), todl kreipsi dl pragyvenimo stipendijos; Teismas nustat, kad ji ilaik darbuotojo status, todl turjo teis gauti toki stipendij, jeigu tarp ankstesns jos veiklos ir studij yra ryys;Byla 197/86, Brown: Pranczijos ir Didiosios Britanijos pilietybes turintis studentas ilg laik gyveno Pranczijoje, kol jam Kembrido universitete buvo skirta vieta studijuoti ininerij; jo mokslus finansavo Didiosios Britanijos bendrov, kurioje jis anksiau dirbo; Teismas nustat, kad jis iuo metu nebuvo darbuotojas nurodydamas, jog jo ankstesnis darbas buvo tik alutinis studij atvilgiu, todl jis negaljo gauti pragyvenimo stipendijos.

DARBUOTOJ TEISS (16)Byla 316/85, Lebon: Pranczijos piliet gyveno Belgijoje kartu su savo tvu, taip pat Pranczijos pilieiu, kuris jau nebedirbo ir gavo pensij Belgijoje; ji norjo mokytis Belgijos universitete, todl kreipsi su praymu skirti jai minimali pajam garantij; Teismas nustat, kad vaikai, kai jiems sukanka 21 metai, nebeturi teiss gauti toki imok, nes jie nebra darbuotojo ilaikytiniai;Byla 305/87, Komisija prie Graikij: Teismas pripaino, kad usieniei teis Graikijoje sigyti nuosavyb ribojusios Graikijos teiss normos paeid laisvo darbuotoj judjimo nuostatas, nes teis bst ir teis nuosavyb yra laisvo darbuotoj judjimo pasekm.

DARBUOTOJ TEISS (17)Teis socialin apsaug:vairias socialines teises nustato Reglamentas 1408/71, kuriuo buvo siekiama, kad socialins apsaugos nuostatos bt vienodai taikomos visiems darbuotojams;io Reglamento taikymo subjektai darbuotojai, savarankikai dirbantys asmenys, i asmen eimos nariai, asmenys be pilietybs, valstybs tarnautojai; Reglamento taikymo objektas vairios socialins priemons: ligos ir motinysts, invalidumo paalpos, senatvs ir sutuoktinio ilaikymo pensijos, imokos dl nelaiming atsitikim ir profesini lig, imokos mirties atveju, bedarbio imokos, eimos imokos;Reglamentas tvirtina du svarbius principus: nediskriminavim ir darbo laiko sumavim socialins apsaugos tikslais (jei asmuo dirbo keliose valstybse narse, jo darbo laikas turi bti skaiiuojamas i vis valstybi).

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (1)Teis nebti diskriminuojamam dl pilietybs: Sutarties 18 str. tvirtina bendr norm draudim diskriminuoti dl pilietybs;Teismas yra pripains, kad teis nebti diskriminuojamam dl pilietybs utikrina, kad, esant vienodom aplinkybm, asmuo nebus traktuojamas skirtingai, o esant skirtingom aplinkybm vienodai;ES pilieiai kitoje valstybje narje turi bti traktuojami vienodai su vietos valstybs pilieiais;Sutarties 45 str. 2 d. tvirtina speciali norm, kuri draudia diskriminacij dl pilietybs tik darbo santykiuose; jei asmuo yra diskriminuojamas kitais pagrindais nei pilietyb, Sutarties 45 str. nebus paeistas.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (2)Sutarties 45 str. draudia tiek tiesiogin, tiek netiesiogin diskriminacij; i naujausios Teismo praktikos matyti, kad yra draudiami ir nediskriminacinio pobdio apribojimai laisvame darbuotoj judjime; tokie ribojimai gali bti bendrai ir atskirai taikomi; Tiesiogin diskriminacija tai atvira diskriminacija, kuomet kitos valstybs nars darbuotojas traktuojamas maiau palankiai btent dl jo pilietybs: teiss norma, kurioje tiesiogiai minima darbuotojo pilietyb, yra nesuderinama su ES teise;Byla 2/74, Reyners: pagal Belgijos teis tik jos pilieiai galjo dirbti teisininkais; Teismas pripaino, jog tokia nuostata paeid Sutart.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (3)Sutartis draudia ir netiesiogin (paslpt) diskriminacij tai tokia nacionalin taisykl, kurioje darbuotojo pilietyb tiesiogiai nra minima, o minimos kitos slygos, tiesiogiai susijusios su pilietybe, ir sukelianios tokius paius padarinius, t. y. asmuo patiria diskriminacij dl jo pilietybs;Byloje 152/73, Sotgiu Teismas netiesiogin diskriminacij apibr kaip diskriminacij, kuri, taikant kitokius nei pilietyb kriterijus, i esms siekia to paties rezultato; dl netiesiogins diskriminacijos kitos valstybs nars pilieiui suteikiamas prastesnis statusas nei vietos pilieiams;Todl netiesiogin diskriminacija apima atvejus, kuomet teiss normoje neminima darbuotojo pilietyb, o nurodomos kitos slygos, kurios daniausiai (palyginus su vietos pilieiais) lieia kitos valstybs nars pilieius dl j turimos pilietybs.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (4)Byla C-237/94, OFlynn: buvo sprendiamas klausimas, ar Airijos teiss nuostata, kad laidojimo paalpa suteikiama, jei laidotuvs vyksta tik Didiosios Britanijos teritorijoje, suderinama su ES teise; Teismas nustat, kad tai buvo diskriminacija pilietybs pagrindu, nes buvo didesn tikimyb, jog kit valstybi nari pilieius bus norima laidoti ne Didiosios Britanijos teritorijoje;Byla 175/88, Biehl: pagal Liuksemburgo pajam mokesio statym darbuotojai, ne visus metus gyvenantys Liuksemburge, negaljo susigrinti i savo atlyginimo iskaiiuot mokesi u laikotarp, kur jie negyveno alyje; Teismas pripaino, kad tai buvo netiesiogin diskriminacija.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (5)Byla C-419/92, Scholz: Vokietijos piliet siek gauti darb Italijoje, taiau atrankos komisija atsisak vertinti jos ankstesn Vokietijoje gyt darbo sta; Teismas pripaino, kad tai buvo netiesiogin diskriminacija;Byla C-281/98, Angonese: Bolzano (Italijos provincijos) bankas nustat, kad jo paskelbtame darb konkurse gali dalyvauti tik asmenys, kurie turi dviej kalb mokjim patvirtinant sertifikat; sertifikat buvo galima gauti tik Bolzane, Austrijoje studijavs Italijos pilietis negaljo dalyvauti iame konkurse, nes neturjo minto sertifikato; Teismas nustat netiesiogin diskriminacij, nes dauguma Bolzano gyventoj buvo Italijos pilieiai, o dl reikalavimo gauti tok sertifikat kit valstybi nari pilieiai atsidr maiau palankioje padtyje, ir jiems tapo sunku ar net nemanoma sidarbinti Bolzane.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (6)Byla 15/69, Ugliola: pagal Vokietijos statym darbdavys turjo apskaiiuoti darbo sta atsivelgdamas Vokietijoje atliktos karo prievols laikotarp; Teismas pripaino netiesiogin diskriminacij, nes io statymo poveikis buvo didesnis Vokietijoje dirbantiems ne Vokietijos pilieiams, kadangi labiau tiktina, jog karo prievol jie atliko savo pilietybs valstybje;

Teismas nustat, kad tokios slygos kaip asmens gyvenamoji vieta, darbuotojo vaik pilietyb, minimali gyvenimo trukm toje valstybje traktuojamos kaip netiesiogin diskriminacija.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (7)Nediskriminuojantys apribojimai:Naujausia Teismo praktika rodo, kad laisvame darbuotoj judjime draudiami ir nediskriminacinio pobdio apribojimai;Byla C-415/93, Bosman: Belgijos pilietis, futbolininkas, pasibaigus sutariai su klubu, nusprend pereiti kit (Pranczijos) klub; taiau klub taisyklse buvo nustatyta, jog norint pakeisti klub, naujasis klubas turjo sumokti senajam perjimo mokest; kilo klausimas, ar tokia taisykl buvo suderinama su laisvu darbuotoj judjimu; Teismas nurod, kad nors tokios klub nustatytos perjimo taisykls nebuvo diskriminuojanios, jos apribojo laisv darbuotoj judjim.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (8)Teismas nediskriminuojanius apribojimus laisvame darbuotoj judjime aikina siauriau nei laisvame preki judjime, todl nra aikus toki ribojim taikymo mastas;Jeigu nediskriminuojantys ribojimai bt aikinami plaiai, tuomet bet kokia nacionalin taisykl, kuri netiesiogiai ar tik potencialiai turi neigiam tak darbuotoj migracijai valstybse narse, bt traktuojama kaip darbuotoj judjimo laisvs ribojimas;Laisvam darbuotoj judjimui pagal analogij galima pritaikyti Teismo sprendim Keck byloje, todl tam tikros nacionalins taisykls, vienodai taikomos visiems toje valstybje dirbantiems asmenims bei turinios tok pat poveik tiek priimanios valstybs nars piliei, tiek kit valstybi nari piliei darbui, negali bti traktuojamos kaip laisvo darbuotoj judjimo ribojimai.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (9)Byla C-190/98, Graf: Vokietijos pilietis Graf ketverius metus dirbo Austrijoje, o paskui nutrauk darbo sutart nordamas dirbti Vokietijoje; pagal Austrijos statymus tam paiam darbdaviui ilgiau kaip trejus metus dirbs darbuotojas turjo teis reikalauti kompensacijos dl nesiningo atleidimo; Graf teig, kad tokia nuostata paeid Sutart, nes jis, persikls gyventi kit valstyb, prarado galimyb bti atleistas Austrijoje, todl negaljo reikalauti kompensacijos; Teismas nustat, kad toks Austrijos statymas nediskriminavo, jis netrukd darbuotojai iekoti naujo darbo; anot Teismo, is atvejis yra pernelyg neapibrtas ir netiesioginis, kad teiss aktai bt pripainti galiniais trukdyti laisvam darbuotoj judjimui.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (1)Laisvo darbuotoj judjimo iimtys yra raytins ir neraytins;Raytins iimtys tvirtintos Sutarties 45 str. ir yra ios:Vieoji tvarka;Visuomens saugumas;Visuomens sveikata;Darbas valstybs tarnyboje.Neraytines iimtis savo praktikoje yra suformulavs Teismas, j sraas yra nebaigtinis: vairios profesins taisykls, intelektins nuosavybs apsauga, vartotoj apsauga, istorijos ir meno paveldo apsauga, kultros politika, mokesi sistemos darnumas ir mokesi kontrols veiksmingumas, aplinkos apsauga ir pan.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (2)Raytinmis iimtimis galima pateisinti tiek tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij, tiek nediskriminuojanius laisvo darbuotoj judjimo ribojimus;Neraytinmis iimtimis galima pateisinti tik netiesiogin diskriminacij ir nediskriminuojanius ribojimus;Jeigu valstyb nar nori pateisinti laisvo darbuotoj judjimo ribojim, ji turi rodyti, kad toks ribojimas yra proporcingas: ar, siekiant tikslo pasirinktos tinkamos priemons, ar jos yra btinos siekiant tokio tikslo (byla C-67/98, Zenatti) yra vertinamas priemons tinkamumas ir btinumas.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (3)Byloje C-55/94, Gebhard Teismas nurod, kad teiss norma, sudaranti klitis laisvam asmen judjimui, yra pateisinama, jeigu ji:Nra diskriminuojanti;Btina vieojo intereso labui;Skirta siekiamam tikslui gyvendinti;Nenustato taisykli, perengiani siekiamo tikslo ribas;

Teismo sprendimas Gebhard byloje yra taikomas norint pateisinti nediskriminuojanius apribojimus; is sprendimas taikomas tiek laisvam darbuotoj judjimui, tiek sisteigimo laisvei ir laisvei teikti paslaugas.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (4)Vieoji tvarka ir visuomens saugumas:ias iimtis Teismas aikina kartu; Vieoji tvarka (ordre public), kaip nurod Teismas byloje 41/74, Van Duyn, turi bti aikinama grietai, i svok apibria pati valstyb nar atsivelgdama ES teiss reikalavimus; Reglamentas 1612/68, kuris detalizuoja nediskriminavimo dl pilietybs princip teiss sidarbinti ir darbo slyg atvilgiu, nenustato galimybs riboti ias teises remiantis vieosios tvarkos ir visuomens saugumo iimtimis;Direktyva 2004/38, kuri reguliuoja ES piliei teis laisvai judti, apsigyventi ir nuolatinio gyvenimo teis, tvirtina vieosios tvarkos ir visuomens saugumo iimi taikymo taisykles i teisi atvilgiu.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (5)Vieosios tvarkos ir visuomens saugumo taikymo slygos pagal Direktyv 2004/38 yra ios:Turi bti atsivelgiama asmens asmenin elges; Asmens elgesys turi kelti tikr ir pakankamai rimt pavoj;Priemons turi bti proporcingos;Valstyb nar turi atsivelgti tai, kiek ilgai asmuo gyveno jos teritorijoje, jo ami, sveikatos bkl, eimin ir ekonomin padt, socialin ir kultrin integracij;Valstyb nar negali priimti sprendimo isisti asmens i alies, jei asmuo turi nuolatinio gyvenimo jos teritorijoje teis, iskyrus rimtas prieastis; ypa saugomos teiss t asmen, kurie gyveno toje valstybje narje pastaruosius deimt met.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (6)Asmeninis elgesys: asmeninio elgesio sampratos Teismas kol kas nra pateiks; byloje Van Duyn Teismas sprend, ar asmens priklausymas atitinkamai grupei ar organizacijai pats savaime gali bti laikomas asmeniniu elgesiu; Teismas pripaino, kad asmens naryst, kuri pasireikia dalyvavimu grups veikloje, taip pat jos tiksl ir sieki rmimu, gali bti laikoma asmeniniu elgesiu; asmeninio elgesio slygos nustatymas suponuoja kolektyvinio isiuntimo draudim;Prieingas teisei elgesys: elgesys turi pasireikti teiss norm paeidimu, amoralaus ar visuomenei alingo elgesio neutenka (byla 30/77, Boucherou); elgesio priskyrimas iai kategorijai nebtinai turi sietis su sankcijos skyrimu.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (7)Faktinis ir rimtas pavojus: turi bti aplinkybs, leidianios teigti, kad asmuo yra links pakartoti paeidim; jei tarp neteistos veikos ir sprendimo isisti asmen i alies yra prajs ilgas laiko tarpas, rimto pavojaus nebebus; vertindamos i slyg, valstybs nars institucijos turt atsivelgti paeidimo r, sunkum, paeidim skaii ir pan.; pavojus turi bti rimtas susijs su esmini visuomens interes paeidimu; asmens elgesys turi bti vertinamas pagal jo pavojingumo visuomenei laipsn; Draudimas remtis bendrosios prevencijos tikslais: i slyga buvo nustatyta byloje 67/74, Bonsignore; turi bti remiamasi iimtinai asmens elgesiu.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (8)Asmens socialins integracijos priimaniojoje valstybje narje laipsnis: kuo didesnis asmens integracijos laipsnis, tuo didesn turi bti apsauga nuo isiuntimo i alies; Draudimas paisyti ekonomini tiksl: asmens negalima isisti i alies remiantis ekonominiais motyvais; ekonominiai tikslai turt bti aikinami plaiai; ekonominiai tikslai apima visas priemones ekonomikos srityje, taiau didiausi reikm ioje srityje turt darbo rinka, demografin ir socialin politika; valstybs nars negali remtis nedarbo argumentu siekdamos pateisinti iimties taikym; asmuo negali bti isistas i alies remiantis vien tuo argumentu, jog jie siekia pasinaudoti priimaniosios valstybs socialins apsaugos sistema.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (8)Byloje 6/75, Rutili Teismas sprend, ar i iimi taikymo pasekm gali bti laisvo darbuotoj judjimo laisvs ribojimas visos valstybs nars teritorijos, ar ir tam tikros valstybs nars teritorijos dalies atvilgiu; Teismas nusprend, kad draudimas apsigyventi gali bti taikomas tik visos nacionalins teritorijos atvilgiu, iskyrus atvej, kai tok draudim valstyb gali taikyti savo paios pilieiams; todl ir ordre public iimties taikymas tam tikros valstybs teritorijos atvilgiu negali bti apribotas; Byla C-100/01, Olazabal: Teismas nukrypo nuo sprendimo Rutili byloje pripaindamas, kad valstyb nar, remdamasi ordre public iimtimi, gali riboti laisvo darbuotoj judjimo teises tam tikroje nacionalins teritorijos dalyje, nepaisant to, ar tok ribojim ji taiko vietos pilieiams, esant konkreioms slygoms.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (9)Olazabal byloje buvo ivardintos tokios laisvo darbuotoj judjimo teisi tam tikroje nacionalins teritorijos dalyje ribojimo slygos:Dalinio ribojimo taikymas turi remtis iskirtinai asmeniniu asmens elgesiu;U analogik vietos piliei elges valstyb j atvilgiu turi imtis represini arba kit efektyvi priemoni, siekdama ukirsti tokiam elgesiui keli.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (10)Visuomens sveikata:Vienintel btina slyga ios iimties taikymui draudimas paisyti ekonomini tiksl; pateisinti ribojimo priemones gali tik epidemin potencial turinios ligos, apibrtos PSO dokumentuose ir kitos infekcins ar ukreiamosios parazitins ligos, jei joms taikomos apsaugos nuostatos, galiojanios priimanios valstybs pilieiams;Ligos, pasireikianios prajus trij mnesi laikotarpiui po atvykimo, nra pagrindas isisti asmen i valstybs nars;Kai yra rimt poymi, kai tai btina, valstybs nars per trij mnesi laikotarp po atvykimo gali reikalauti, kad asmenys, kuriems suteikta teis gyventi alyje, nemokamai atlikt medicinos patikrinim, patvirtinant, ar jie neserga mintomis ligomis; tokius medicinos patikrinimus atlikti neturi bti reikalaujama nuolat.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (11)Valstybs tarnybos iimtis:i svok aikina Teismas atsivelgdamas kiekvienos valstybs nars ypatumus; Skirtingai nei ordre public iimtis, valstybs tarnybos iimtis yra ES teiss svoka, kuri visose valstybse narse turi bti aikinama vienodai;i iimtis nra detalizuota jokiuose antrins ES teiss aktuose;Byloje 152/73, Sotgiu Teismas paymjo, kad valstybs tarnybos sampratos Sutarties prasme aikinimas yra ES, o ne nacionalin valstybi nari kompetencija;Ilg laik buvo diskutuojama, ar valstybs tarnybos iimtis turi bti suprantama institucine, ar funkcine prasme.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (12)Pripainus funkcin valstybs tarnybos aikinimo metod, atitinkamo darbo priskyrimas valstybs tarnybos iimiai priklausyt nuo atliekam funkcij pobdio ir j svarbos valstybs suverenitetui ir valstybs saugumui;I Teismo praktikos matyti, kad valstybs tarnyba turi bti aikinama siaurai, o tai suponuoja funkcin ios iimties aikinimo metod, todl kiekvienu atveju irima, kokias funkcijas asmuo atlieka;Byla 149/79, Komisija prie Belgij: Belgijos teiss aktuose buvo nustatyta, kad Belgijos vietos valdios ir valstybs monse medicinos seserimis, geleinkelio darbuotojais, elektrikais, sargais negaljo sidarbinti ne Belgijos pilieiai; tokia nuostata, anot Teismo, paeid Sutart.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (13)Teismas ioje byloje pripaino, jog valstybs tarnyba turi apimti tik tas pareigas, kurias atliekant: Tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujama vykdant viesias funkcijas;Darbas yra susijs su valstybs interes apsauga;Viej funkcij atlikimas pagrindinis valstybs tarnybos iimties taikymo kriterijus; tai yra tokios funkcijos, kuri atlikimas yra siejamas iimtinai su valstybe (pvz., valstybs usienio ir gynybos politika); viej funkcij atlikimas turi sudaryti esmin asmens pareig dal; vieosios funkcijos gali bti atliekamos ne tik savarankikai, bet ir takojant toki funkcij atlikim (netiesioginis dalyvavimas); is kriterijus apima du elementus: privalom sprendim pilieiams primim ir visuomens gyvenimo reguliavim; tokie sprendimai turi iplaukti i valstybs kompetencijos.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (14)Darbas susijs su valstybs interes apsauga: is kriterijus nra visikai aikus; byla 225/85, Komisija prie Italij: Italijoje galiojo statymas, kuris nustat, jog Italijos pilietybs neturintys asmenys negali dirbti valstybinje mokslini tyrim tarnyboje; Teismas pripaino, jog tik darbas vadovaujant ar patariant valstybei moksliniais ar techniniais pagrindais, gali bti pripastamas valstybs tarnyba, taiau iuo atveju to nebuvo nustatyta, t. y. darbas nebuvo susijs su valstybs interes apsauga;Minti du kriterijai taikomi kumuliatyviai;Valstybs tarnybos iimtis turi bti aikinama kuo siauriau, taikant funkcin aikinimo metod.

LAISVO DARBUOTOJ JUDJIMO IIMTYS (15)I Teismo praktikos matyti, kad darbu valstybs tarnyboje nelaikomas vandentiekio darbuotoj, elektrik, medicinos seser, mokytoj, dstytoj, sveikatos, vidaus transporto, pato, duj, telekomunikacij ir elektros tiekimo tarnyb darbuotoj, stauotoj vairiose institucijose, usienio kalb mokytoj asistent, radijo ir televizijos tarnyb darbuotoj, muzikant, saugos darbuotoj darbas; Jeigu asmuo jau yra priimtas valstybs tarnyb, jis negali bti diskriminuojamas;Europos Komisija yra nustaiusi, kokiose srityse valstybs tarnybos iimtis gali bti taikoma: tai tarnyba policijoje, teisj korpusas, mokesi administravimo staigos, darbas diplomatinje tarnyboje.