30

Geologijos akiraèiai 2017 Nr. 4

GAMTA IR ÞMOGUS

Ápratome apibûdinti, kad Kurðiø nerija uni-kali, egzotiðka, pasiþyminti nepaprastu jautru-mu (dël eoliniø smëliø), saugotina ir problemið-ka, nes kai kurie þmonës nori irgi bûti unikalûsir turëti ten namus. Kiti nori patirti áspûdþiø, netnuðokti kûlversèiais nuo kopos ðlaito, nes nusi-volioti pelkëse neámanoma, ariamuose laukuo-se nepatogu, o miðke daug medþiø. O dar jû-ra, lagûna, nendriø ðlamëjimas, skrendantyspaukðèiai... Akivaizdu, kad valdininkai ásitikinæ,jog Neringos infrastruktûra turi bûti itin komfor-tiðka – gal nuo tokiø áspûdþiø pavargstama?Dvasingesni gamtos mylëtojai daþnai nuoðir-dþiai tiki ir kalba apie ypatingà Neringos aurà,kad reikia puoselëti kraðto autentiðkumà, jaut-raus kraðtovaizdþio komponentø ir smalsiø lan-kytojø sugyvenimà. Visa tai suprantama, norsgalima átikinëti vokieèiø tyrëjø (Mager, Vichdorf,Paul ir kt.) ir kultûros veikëjø (T. Manas, J. Bu-èas, N. Straukaitë ir kt.) mintimis, atiduodanèio-mis duoklæ þavinèiam kraðtui. Veikalais. Savoáþvalgomis, polëkiais, dvasingesnæ bûtá ginanèiospozicijos pasirinkimu. Geografams ir geologamsakivaizdu, kad Kurðiø nerija tarp jûros ir lagûnoskinta, ir kai kuriais atvejais gana sparèiai, tad vëlklausimas – kaip ávykdyti poreiká „sustabdyti aki-mirkà“. Tokià misijà vykdë menininkai (áamþinda-mi nerijà tapybos darbuose), o tyrëjai teikë re-komendacijas, kaip saugoti kopas. Pastaruojumetu diskusijose tarp nacionalinio parko darbuo-tojø ir tyrëjø ásiterpia mintis, kad reikia saugoti„baltà smëlá“, nes jis labai þavi lankytojus, o neð-menø srautas nuo Sembos pusiasalio (Taranokyðulio) sumenkæs, tad naujos smëlio prieta-kos ið jûros nebëra. È. Kudaba akinanèius baltus

Regina Morkûnaitë, Gamtos tyrimø centro Geologijos ir geografijos institutas

KURÖIÙ NERIJA MOKSLO DARBUOSE IRMENO VAIZDINIUOSE

nerijos smëlius manë esant þmoniø sukurtais„naujadarais“, nes jie atsirado iðkirtus miðkusir prasidëjus iðpustymui. Dabar jie uþstoti atso-dintu miðku, taigi vël þmogus skatina „apaugi-mà“ ir ðiø smëliø nejudrumà. Tad, kaip màstëprofesorius, þmogus yra atsakingas uþ baltussmëlius (Kudaba, Mardosienë, 1986).

Ðio raðinio tikslas – ne tik pateikti pastebë-jimus ið dokumentikos, mokslo, meno kûriniøsklaidos, kur matome, kad Kurðiø nerija unika-li, bet ir padëti suprasti, kad meno vaizdiniai iðtikrøjø skatina dvasingesná poþiûrá á gamtà ir ási-sàmoninimà, globà, derinimàsi su gamta. Filo-sofiðkai apibendrinant, þmogus, jei jis save lai-ko aukðtesne bûtybe, turëtø atitrûkti nuo primi-tyviø savo poreikiø, siekti tikresniø vertybiø ir at-sakomybës uþ tai suvokimo.

Iliustracinës medþiagos apie eolinápavirðiø ypatumai

Apie mokslà kartais sakoma, kad jis manipu-liuoja daiktais ir atsisako juose „ásikurti“ (Mauri-ce Merleau-Ponty, 2005). Pagal tai reiðkia màs-tyti, atsiþvelgiant vien tik á eksperimentinæ kon-trolæ, kai gaunami tik gerai „apdoroti“ fenome-nai, veikiau kuriami, nei fiksuojami naudojamøprietaisø. Apskritai màstymas turëtø persikelti ápirmesná, jusliná pasaulá. Mokslininkai pateikiasavo tyrimø ávairià iliustracinæ medþiagà. Jei izo-hipsës ar profilis buvo specialia áranga apskai-èiuojami ir nubraiþomi, tai blokdiagrama ir ruz-gos nupieðtos ranka. Jei tai buvo daroma lau-ko sàlygomis, galiojo didesnis smëlio ir oro vir-pesiø pagaulumas, átakojo emocinis veiksnys.

Gamtos tyrimø centro Geologijos ir geografijos instituto mokslo darbuotoja dr.Regina Morkûnaitë ðá rudená, spalio 29 d., paminëjo savo 60-metá. Gimusi ir pra-dþios mokslus baigusi tolimajame Kazachstane, nuo 1965 m. gyvena Lietuvoje. Bai-gusi Anykðèiø vidurinæ mokyklà, studijavo geografijos mokslus Vilniaus universite-te. Nuo 1981 m. dirbo Geologijos institute, LMA Geografijos skyriuje, Geografijos,vëliau – Geologijos ir geografijos institute. 1993 m. apgynë daktaro disertacijà, tyri-nëja vëjo erozijos, vandens erozijos ir gravitacijos procesus, kontinentines ir pajûrio

kopas, reljefo dinamikà. Nuo jaunystës mëgo gamtà, domisi goþine literatûra, kelionëmis, daile, uþsi-ima spalvotàja grafika. Spausdindami naujausià Reginos straipsná, sveikiname jà graþaus jubiliejaus proga,linkime ir toliau sëkmingai darbuotis mokslo ir meno baruose.

31

Geologijos akiraèiai 2017 Nr. 4

GAMTA IR ÞMOGUS

Þinoma, kad izohipsëmis (horizontalëmis) vadi-namos kreivës, jungianèios vienodø aukðèiø tað-kus ir vaizduojanèios reljefà. Kuo atstumas tarphorizontaliø plane maþesnis, tuo ðlaitas states-nis, ir atvirkðèiai. Ádomu, kad interaktyviamemeno ir mokslo projekte „Miesto gamta: pra-dedant Vilniumi“, reklamuojant parodos atida-rymà, buvo pateikta iliustracija su horizontalë-mis. Taèiau vaizdas (kompiuterizuotas), mano

manymu, nebuvo patrauklus. Patyræ gamtosmokslø specialistai puikiai moka suprasti reljefàið topografiniø þemëlapiø ir þavëtis izohipsiø rað-tu, matyti erdviná vaizdà, nenusileisdami ðiuolai-kinëms technologijoms.

Akivaizdu, kad dabartinës kompiuterizuotosschemos suteikia informacijos apie kiekybinescharakteristikas, taèiau þemëlapiuose, taikantLiDAR (Light Detection and Ranging) techno-

Parnidþio kopos izohipsës ir skirtingi profiliai (A. Bautrënas, kompiuterinë programa AutoCAD).

A B

(A) Eroziná procesà vaizduojanèios blokdiagramos ir (B) drëgno pavirðiausátaka ruzgø judëjimo greièio ir konfigûracijos kitimui (V. Minkevièius, 1963–1964 m., schemos braiþytos ranka).

vëjo kryptis

32

Geologijos akiraèiai 2017 Nr. 4

GAMTA IR ÞMOGUS

logijas, kartais nukenèia reljefo plastika, turintiestetinæ vertæ. Naudojant kompiuterines progra-mas (Iliustrator, AutoCAD ir kt.), gaunami greitisprendimai. Kuriuo atveju kokybiðkiau ásisavina-ma tiriamoji medþiaga – diskutuotinas klausi-mas. Èia vël pacituosiu minëtà prancûzø filosofà„[...] kibernetinës ideologijos màstymas imasiþmogaus ar istorijos, jei jis apsimeta, kà apiejuos þinome ið sàlyèio ir santykio su jais, jis pra-deda juos konstruoti remdamasis keliais abst-rakèiais rodikliais, kaip kad Jungtinëse Valstijo-se padarë iðsigimstantys psichoanalizë bei kul-tûralizmas, nes þmogus tikrai darosi manipulan-dum, kuriuo mano esàs“.(Maurice Merleau-Pon-ty, 2005). Þinoma, ir èia patenkame á racionalu-mo ir irracionalumo santykio vertinimà...

Nerijos kopø pateikimas fotografijoseir fotomeno pritaikomumas

Fotografija daug padeda mokslui, o „[...]menas, ypaè tapyba, semiasi ið ðio þalios pras-mës klodo“( Merleau-Ponty, 2005). Paprastai ta-riant, nuotraukose aprëpiama erdvë, kur yra ko-pos, vanduo, oras ir, siejant ðiuos elementus (sti-chijas), galima laikytis paprastos fotofiksacijos(dokumentikos), meniðkumo, eksperimentavi-mo, techniniø montaþø. Fotofiksacijø metu tai-komi nuotraukø transformacijos metodai, pagalkuriuos nustatomas ir nueroduotas pavirðius.

Taigi nuotraukø paskirtis daugialypë, jos de-monstruojamos ávairiais tikslais. Dabar knygo-se ir þurnaluose akivaizdus nuotraukø pertek-lius, daþnai nebesuprantama, kas svarbiau –tekstas ar vaizdai. Daþnai pastarieji „kompen-suoja“ minties trûkumà. Konferencijoje „Kurðiønerijos kraðtovaizdþio pokyèiai“, skirtoje Kurðiønerijos nacionalinio parko ásteigimo 25-meèiui,buvo pateiktas ádomus R. Povilansko praneði-mas „Kurðiø nerijos iðskirtinë visuotinë vertë: al-ternatyvus poþiûris“, kuriame autorius reziuma-vo, kad ir XXI a. „[...] turistai tebeieðko ir tebe-fotografuoja seniai praþuvusios Atlantidos lieka-nas“. Daroma iðvada, kad nors kraðtovaizdis pa-sikeitë, ieðkoma tø paèiø motyvø, iðreiðkianèiøunikalaus kraðto dvasià.

J. Buèas knygos „Kurðiø nerijos nacionalinisparkas“ (2001) pratarmëje mini, kad po nepri-klausomybës atkûrimo, didëjant vakarietiðkojo ki-èo invazijai, maþëja jaunimo noras saugoti ne-kilnojamojo etninio paveldo vertybes. Taèiau artai adekvatus poþiûris á besivystanèià aplinkà?

Minimoje knygoje daug juodai baltø nuo-traukø. Senos nuotraukos akivaizdþiai padedasuprasti, kaip ir kokie pokyèiai vyko statant na-mus, tiesiant kelius, krantines. Pavyzdþiui, þiûrintá vilà „Gerlach“ prieð II pasauliná karà akivaizdu,kad ið statiniø galima bûtø pasimokyti estetikos,komponavimo, derinimosi prie kraðtovaizdþio.Anot kraðtovaizdþio specialistø, kraðtovaizdis

Vingiakopës profilis (matavimai at-likti naudojant GPS; braiþë A. Baut-rënas, kompiliavo A. Èesnulevièius(Morkûnaitë ir kt., 2017)

Eoliniø procesø nuotraukos (kairëje – J. Kalvelio meninë, 1977 m. ir R. Morkûnaitës faktografinë, 2015 m.).

33

Geologijos akiraèiai 2017 Nr. 4

GAMTA IR ÞMOGUS

daþnai suprantamas kaip erdvë tvariam vysty-muisi. Kultûrinis kraðtovaizdis paprastai ávardi-jamas tautos namais, jos gyvenamàja aplinka,todël valstybei ir visuomenei kyla priedermë plë-toti kraðtovaizdþio naudojimo bei apsaugos bû-dø ávairovæ (Veteikis ir kt., 2013). Fotokonkur-sui apie kraðtovaizdþio pokyèius per 20–30 metø,vykusiame Vilniaus Mokytojø namuose 2013 m.(organizavo G. Godienë), pateiktos vilnieèiø irne tik jø nuotraukos, laikui bëgant, ágauna di-dëjanèià vertæ. Akivaizdu, dalyvaujant tokioje pa-rodoje nebereikia ilgø detaliø apraðymø: kas bu-vo, ko mûsø dienomis nebëra (statinio, medþio,tilto ir kt.) tame paèiame kraðtovaizdþio plote(https://docs.google.com/…). Taip lyginant ga-li bûti jauèiama kraðtovaizdþio vaizdø estetikair dabar, ir anksèiau.

Be abejo, fotografijos gausiai naudojamosKurðiø nerijos nacionalinio parko gamtos verty-bes pristatanèiuose informaciniuose stenduose.

Tiriant kopø estetiná suvokimà, buvo atliktasádomus mokslinis darbas, originaliai suskirstantKurðiø nerijos kraðtovaizdá: buvo pateikta baltø, pil-kø ir apaugusiø kopø nuotraukos, ið kuriø lanky-tojai turëjo spontaniðkai iðsirinkti graþiausià vaiz-

dà (Urbis, Povilanskas, 2016). Autoriai remiasi bio-fiziniu þmogaus organizmo ypatumu, kai pirmasáspûdis yra spontaninis ir iðvengia praktiniø sam-protavimø. Tuokart laimëjo baltøjø kopø vaizdai.

Pamirðus mokslinës ir paþintinës fotografi-jos funkcijas, profesionaliø fotografø (K. Mizgi-rio, J. Kalvelio, P. Normanto) nuotraukose ma-tome smëlio, vëjo pasaulá, kuris mums gali per-teikti ir bûties egzistencines problemas. Jau vienmintis, kad kopose greitai uþpustomos þmo-gaus pëdos, perða mintá apie laikinumà. Ne vel-tui T. Manas pasistatë namà Nidoje ant kopos,nors, kaip teko girdëti, paþeidë gamtosauginiusprincipus. Matyt, kûrybà skatina ir tas pasaulis,kuriame norisi gyventi. Trapiame ir kartu dva-singame, trûkstant vandens ir tarp vandenø, dy-kuminiame ir tarp þydinèiø austëjø, skamainiø,bajoriø, dþiugûniø, linaþoliø...

Duoklë kopoms dailëje ir galimybëpasitarnauti koposaugai

Dailininkai daþnai skelbia XIX a. romantikømintá, kad liaudies kûryboje iðliko autentiðkiau-si savitumai (temø motyvai, puoðybos elemen-

tai ir kt.), atspindin-tys bûdingiausiustautos dvasios bruo-þus, jos pasaulëjau-tà. A. Þmuidzinavi-èius raðë: „Kol mûsøliaudis kuria savotið-kai, kitø nemëgdþio-dama, tai mes dar tu-rime savo ypatingàartistiðkà kultûrà ir

Pilkopës kapiniø uþpustymas „keliaujanèioje kopoje“ (ið Buèo kn., 2001).

Nuo Parnidþio á Grobðtoragà. (R. Morkûnaitësnuotr., 2015).

34

Geologijos akiraèiai 2017 Nr. 4

GAMTA IR ÞMOGUS

galime tikëtis, jog mûsø tauta ilgainiui dar su-lauks geresnës ateities“ (Umbrasas, 1987). M.K. Èiurlionis savo laiku buvo puolamas, kaddailëje nelietuviðkas. Taèiau J. Umbrasas (1987)

pastebi, kad „[...] M. K. Èiurlionio koloritas la-bai gimtinis, labai lietuviðkas, nes primena tasspalvas, kurias lietuvës gaudavo naminiu bû-du daþydamos vilnas“. Teigiama, kad realizmas

stokojo sugestyvumo, nes, anot filo-sofo F. Bekono, menas yra þmogus,susijungæs su gamta (Kelionë á....,2013). Jis raðë, kad „[...] gamta tik-rovëje turi ne tik savo kûnà, bet ir sa-vo ypatingà sielà, kuri visø pirma pri-valo rûpëti dailininkui“.

Leidinyje apie Nidos dailininkø ko-lonijà „Kelionë á prûsiðkàjá „Barbizo-nà““ (2013) pateikti J. T. Wentsher(1894, 1898), B. Reinbacher (1938),F. Janowski, M. M. Kiefer (1941),C. Knauf (1920) ir kitø prûsø dailinin-kø darbai, jø ir aplinkos istoriniai ðtri-chai. N. Strakauskaitë iðskiria, kad„per ðimtmeèius susiklosèiusi kurði-ninkø etninë tradicija iðliko iki Antrojopasaulinio karo ir buvo svarbi inspi-racija XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojo-je pusëje èia dirbusiems dailininkams,kuriø drobëse savita tapymo manierauþfiksuoti þvejø tipaþai, jø mediniai na-mai nendriniais stogais, kapinës subûdingais mediniais paminklais-krikð-tais, kurënai, papuoðti vëtrungëmis“.

Nuostabi mintis, kad Kurðiø ne-rija buvo, yra ir bus ákvëpimo ðalti-nis menininkams, o „meno kalba yrauniversali ir laimingi tie, kas jà su-pranta“ (Kelionë á..., 2013). Tokiosminties vëjai neiðpustë nei ið dabar-tiniø profesionaliø, nei ið mëgëjiðkomeno kûrëjø galvø. V. Baltrûnas at-kreipia dëmesá, kad pastarieji, áam-þindami geopaminklus savo pieði-niuose, „neretai suþiba labai origina-liais meniniais sprendimais“ (Baltrû-nas, 2017). Tai matyti ir tautodailësstudijos kûrëjø darbuose.

Tapytojø poþiûris, vaizduotë, ki-tos savybës lemia skirtingà matymàir plataus spalvinio spektro vaizdusdarbuose. Tokiuose darbuose atsi-spindi skirtingas menininkø santykissu gamta, regimi dabartiniai smëliaiskatina áþvelgti ne tik palaidotus kai-mus, valtis, itin neramius debesis,bet ir sukuria paslaptingà nuotaikà,kurià jie jauèia, perduoda tà þiniàþiûrovams.Pasiklydæs laivas (Irena Valiulienë, 2007 m.).

Nuo Parnidþio kopos (Gintautas Augustinas Vasionis, 2003 m.) irNida nuo Parnidþio kopos (nuotr. ið mapio.com)

35

Geologijos akiraèiai 2017 Nr. 4

GAMTA IR ÞMOGUS

Literatûra

Baltrûnas, V. Tai ne tik áamþinimas. Geopaminklai I. Valiulienës pieðiniuose. – Geologijos akiraèiai, 2017/1. p. 27–31.Buèas, J. Kurðiø nerijos nacionalinis parkas. – 2001, 475 p.Kelionë á prûsiðkàjá „Barbizonà“. – Klaipëda, 2013, 168 p.Kudaba, È., Mardosienë, D. Kopos po savo amþiaus vidurdienio. Baltija. – 1986, p. 11–15.Povilanskas, R. 2016. Kurðiø nerijos iðskirtinë visuotinë vertë: alternatyvus poþiûris.Maurice Merleau-Ponty.., 1986. Akis ir dvasia.. Baltø lankø leidyba, 2005,115 p.Morkûnaitë, R., Bautrënas, A., Èesnulevièius A. The recent investigations and providences about active aeo-

lian forms in Curonian Spit. (Lithuania). Acta Geographica Silesiana, 11/1. – 2017 Wnoz US. Sosnowec,s. 23–29. El. iðtekliai.

Veteikis, D. Kavaliauskas, P. Skorupskas, R. Kraðtovaizdþio struktûros optimalumo formuojant kraðtovaizdáproblema. Kraðtovaizdþio architektûra. Iððûkiai ir prioritetai. Kraðtovaizdþio architektûros forumo 2013 m.mokslo darbai. – 2013, Vilniaus universitetas.

Umbrasas J. Lietuviø tapybos raida. 1900–1940 m. srovës ir tendencijos. – 1987, 277 p.Urbis, A., Povilanskas R. Psychophysical aesthetic rankingo f coastal landscapes: a case study of the Curo-

nian Spit (Lithuania). Multiple drivers for Earth system changes in the Baltic Sea region: 1st Baltic EarthConference: Nida, Curonian Spit, Lithuania, 13–17 June 2016: conference proceedings. Geesthacht: In-ternational Baltic Earth Secretariat, – 2016, p. 218.

https://docs.google.com/file/d/0BzDPS6922JIxVEhjLWxKZlZLNmc/editVilniaus miesto kraðtovaizdþio gidas. Vilniaus miesto savivaldybës aplinkosauginio ðvietimo programa. Moko-

moji priemonë, dr. Giedrë Godienë. Vilnius, 2015.http://www.nerija.lt/Files1/files/KNNP 25 konferencijos tezes 2016.pdf

Apibendrinimas

Manau, kad Kurðiø nerijos nacionalinioparko informacinius stendus galëtø papil-dyti dailininkø paveikslai, kuriuose vaizduo-jama tai, kas geriausia supanèiame krað-tovaizdyje. Graþu, spalvinga, vaizdinga,paslaptinga, nepakartojama... Tokias min-tis lankytojai gal nesàmoningai iðsiveþtø iðkopø, ir didesnë tikimybë, kad ilgiau prisi-mins, jaus poreiká gráþti, nei þvilgtelëjæ ánuotraukas.

Pateikiama mintis, kad regint meno vaiz-dus („visagales“ nuotraukas, nerijos atviru-kus, tautodailininkø paveikslus), kopø krað-tovaizdis ákvepia sugestyviam santykiui, ávai-riam matymui ir ásivaizdavimui, kartu lyg irprimena to poveikio neuþmirðti, gamtos da-rinius globoti. Pripaþástama, kad daþnai, pri-statant tyrimø medþiagà apie vienà ar kitàvietovæ, malonu pridëti þymaus dailininkotriptikà ar poeto posmà, kuriame áamþintatos vietos dvasinë aura. Pratæsiant ðià min-tá, gal vertëtø, siekiant visapusiðkiau suprastikraðto unikalumà, apsaugoti trapias, laikuipavaldþias gamtos vertybes, daugiau dë-mesio skirti meno darbams.

Jei skaièiais, faktais, iliustracijomis áro-dinëjami procesø dinamikos mastai, tai jøsuþadinti meno vaizdiniai jaudina, puoselëjaestetines sampratas, þmogø skatina pakiltinuo „cigaretës smëlyje“ lygio....

Mokslas ir menas: kokià þinià jie neða?Kopos ir kopininkai (Regina Morkûnaitë, 2017).

Kopos (Eugenija Martinaitytë, 1996).