LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA ŠVIETIMO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ CENTRAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO CENTRAS

MOKSLINIO TYRIMO DARBO

VISUOTINIS KOMPIUTERINIS

RAŠTINGUMAS

ATASKAITA

KAUNAS, 2004

ANOTACIJA

Kauno technologijos universiteto Kompiuterinio raštingumo centras Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2004 lapkričio – gruodžio mėn. atliko kompiuterinio

raštingumo situacijos Lietuvoje tyrimą.

Tyrimui atlikti suburta mokslinė grupė:

Prof. Dr. Raimundas Jasinevičius, KTU Kompiuterių katedros profesorius

Doc. Dr. Stasys Maciulevičius, KTU Kompiuterių katedros docentas

Doc. Dr. Irena Mikuckienė, KTU Sisteminės analizės katedros docentė

Doc. Dr. Alfredas Otas, KTU Kompiuterių katedros docentas

Doc. Dr. Vytautas Petrauskas, KTU Kompiuterių katedros docentas,

KTU Kompiuterinio raštingumo centro direktorius, mokslinio tyrimo vadovas

Doc. Dr. Eugenijus Telešius, VU Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentas,

Viešosios įstaigos Informacinių technologijų institutas vykdantysis direktorius

Gražvyda Otienė, KTU Informacinių technologijų plėtros instituto grupės vadovė

Audronė Telešienė, KTU Sociologijos katedros doktorantė

Ričardas Vaitiekūnas, KTU Kompiuterių katedros inžinierius

Elinga Žiliuvienė, Viešosios įstaigos Informacinių technologijų institutas vadybininkė

Šioje ataskaitoje pateikiama kompiuterinio raštingumo situacijos studija, pasiūlyta tyrimo

metodika, pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, suformuluotos išvados bei rekomendacijos.

2

TURINYS ĮŽANGA ............................................................................................................................................. 4 1. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROBLEMA .............................................................. 6

1.1. Kompiuterinio raštingumo problema informacinės visuomenės kūrimo kontekste............ 6 1.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo problema.................................................................. 9 1.3. Technologinis ir profesinis kompiuterinis raštingumas..................................................... 11 1.4. Informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžiai bei e. verslas Europoje: situacijos analizė, problemos bei jų sprendimo keliai ................................................................................... 13 1.5. Pirmojo skyriaus išvados ................................................................................................... 18

2. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE.................. 19 2.1. Matavimų ir monitoringo aktualumas ............................................................................... 19 2.2. Lietuvos informacinė visuomenė tarptautinių tyrimų požiūriu ......................................... 24 2.3. Lietuvos informacinė visuomenė Lietuvoje vykdytų tyrimų požiūriu .............................. 25 2.4. Kompiuterinio raštingumo tyrimai Lietuvoje.................................................................... 28 2.5. Statistika ir naujienos ........................................................................................................ 32 2.6. Antrojo skyriaus išvados ................................................................................................... 34

3. PILIEČIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ REZULTATAI.................... 36 3.1. Tyrimo metodikos parinkimas........................................................................................... 36 3.2. Demografinės respondentų charakteristikos...................................................................... 41 3.3. Kompiuterių naudojimo dažnis ir vieta ............................................................................. 86 3.4. Kompiuteris ir šeima. ...................................................................................................... 101 3.5. Trečiojo skyriaus išvados ................................................................................................ 104

4. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ ĮMONĖSE REZULTATAI ................. 107 4.1. Anketiniai kompiuterinio raštingumo įmonėse situacijos tyrimai................................... 107 4.2. Įmonių anketų analizė...................................................................................................... 108 4.3. Asmeninis kompiuterinis raštingumas ............................................................................ 122 4.4. Tyrimai konkrečioje verslo įmonėje................................................................................ 130 4.5. Kompiuterinio raštingumo situacija sveikatos apsaugos sistemoje................................. 132 4.6. Ketvirtojo skyriaus išvados ............................................................................................. 134

5. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTINIMO SISTEMA ...................................... 137 5.1. Kompiuterinio raštingumo sertifikavimo problemos ...................................................... 137 5.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo plėtra Europoje .................................................... 138 5.3. Kompiuterinio raštingumo plėtra Lietuvoje .................................................................... 140 5.4. Penktojo skyriaus išvados............................................................................................... 146

IŠVADOS ....................................................................................................................................... 147 REKOMENDACIJOS .................................................................................................................. 151 LITERATŪRA .............................................................................................................................. 153 1 priedas ......................................................................................................................................... 156 2 priedas ......................................................................................................................................... 157 3 priedas ......................................................................................................................................... 160

3

ĮŽANGA

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 metų rugsėjo 15 dienos nutarimu Nr. 1176

patvirtino “Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą”.

Programoje suformuluotas tikslas - siekti, kad visi visuomenės nariai įgytų kompetenciją,

atitinkančią informacinės visuomenės reikalavimus. Visuotinis kompiuterinis raštingumas čia

suprantamas kaip reikiamas informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymas, mokėjimas ir

gebėjimas taikyti kompiuterio techninę ir programinę įrangą vartotojo lygiu. Savo ruožtu,

nemokėjimas ir neturėjimas galimybių naudotis informacinėmis technologijomis mažina piliečių

galimybes dalyvauti darbo rinkoje, trukdo naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis (informaciniai

tinklai, banko operacijos, elektroninis atsiskaitymas, elektroninės prekės ir paslaugos,

daugiafunkcinių kortelių naudojimas ir panašiai). Kad galėtų sėkmingai naudotis naujo tipo

paslaugomis, gyventojams reikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir žinių.

Per daugiau negu penkiasdešimt spartaus kompiuterių vystymosi ir paplitimo visame

pasaulyje metų keitėsi ne vien kompiuteriai ir augo jų kiekis. Nuolat plėtėsi ir kompiuteriais

dirbančių žmonių ratas. Pradėjus sparčiai naudoti asmeninius kompiuterius, kartu atsirado ir masinis

kompiuterių vartotojas, kuris vis įvairesnę bei galingesnę kompiuterių techninę bei programinę

įrangą taiko savo kasdieniniame darbe, švietimo, laisvalaikio, mokslo, kultūros bei kitiems tikslams,

kartu išlikdamas savo pagrindinės profesijos atstovu.

Itin spartūs kompiuterizacijos tempai neretai sutinka tam tikrą pasipriešinimą, abejingumą ar

net baimę, siejamą su ne visada aiškiai prognozuojamais pasikeitimais mūsų darbe ar net

asmeniniame gyvenime. Piliečių sunkios adaptacijos prie naujos visuomenės sąlygų problemas jau

prieš trisdešimt metų įvardijo amerikiečių futurologas Alvin Toffler savo knygoje “Ateities šokas”

(Toffler, 1980). Atskirus piliečius gąsdina pastovumo ir stabilumo stoka, todėl vystant informacinės

visuomenės projektus būtina stengtis, kad šie procesai kuo platesniam žmonių ratui būtų socialiai

patrauklūs.

Neseniai lietuvių kalba išleistoje norvegų mokslininko Thomas Hylland Eriksen knygoje

“Akimirkos tironija” (Eriksen, 2004) poskyryje “Informacinėje visuomenėje net kiaulės sugyvena

su informacinėmis technologijomis”, akcentuojama, kad informacinė visuomenė yra tokia

visuomenė, kurioje visų rūšių gamyba paremta informacinėmis technologijomis. Kad galėtum dirbti

kasininku prekybos centre, reikia turėti kompiuterinių žinių, bet nebūtina įsiminti kainas. Jei

sugenda brūkšninių kodų skaitytuvas, sujungtas su pagrindiniu kompiuteriu, parduotuvę galima

uždaryti. Šiltnamius, melžimo aparatus ir kiaulių šėrimo automatus valdo mikroprocesoriai. Ar

sprogdintum uolas, ar statytum laivą, ar parduotum pakelį bulvių traškučių, ar tirtum gaisro

priežastis, ar operuotum širdies ligonį, ar skaitytum socialinės antropologijos paskaitą – niekur

4

neišsiversi be informacinių technologijų. Visų socialinių sluoksnių gyventojų kompiuterinis

raštingumas jau suprantamas kaip natūrali kiekvieno piliečio savybė. Žinoma, dar toli gražu ne

visiems mūsų bendrapiliečiams dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių kompiuterių teikiamos

galimybės yra siekiamos ar prieinamos.

Siekiant “Visuotinio kompiuterinio raštingumo programoje” užsibrėžto tikslo, sprendžiami

tokie uždaviniai.

1. Skatinti gyventojus mokytis informacinių ir komunikacinių technologijų ir jas naudoti

įvairiose veiklos srityse, tapti visaverčiais informacinės visuomenės nariais, gebančiais

gyventi ir dirbti informacinėje visuomenėje (visuomenės skatinimas naudoti

informacines ir komunikacines technologijas).

2. Sudaryti sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams įgyti kompiuterinį

raštingumą, atitinkantį jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą nepriklausomai nuo

amžiaus, lyties, specialiųjų poreikių, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos (sąlygų

sudarymas siekti kompiuterinio raštingumo).

3. Užtikrinti gerą kompiuterinio raštingumo mokymo kokybę ir vykdyti Programos

įgyvendinimo stebėseną.

Paskirtasis Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas 2004 12 09 Lietuvos Respublikos

Seime pristatydamas Vyriausybės 2004 – 2008 metų veiklos programą akcentavo, kad informacinės

ir žinių visuomenės plėtra yra viena iš tryliktosios Vyriausybės prioritetinių sričių. Būtina pasiekti,

kad dauguma Lietuvos gyventojų gebėtų naudotis kompiuteriu. Lietuvos Respublikos Seimo

patvirtintoje tryliktosios Vyriausybės programos dešimtajame skyriuje deklaruojama “Pasiekti, kad

daugelis Lietuvos gyventojų gebėtų naudotis kompiuteriu”.

Pristatomas tyrimas – tai pirmas žingsnis, sprendžiant trečiąjį uždavinį, kadangi labai svarbu

tinkamai įvertinti esamą situaciją prieš pradedant vykdyti Programą. Visuotinio kompiuterinio

raštingumo Programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta priemonė “Vykdyti tęstinius

Programos įgyvendinimo mokslinius tyrimus, kasmet atlikti tiriamąją vartotojų poreikių analizę”.

Tolesni tyrimai leis ne tik įvertinti Programos uždavinių įgyvendinimo eigą ir pažangą, bet ir

palyginti pasiekimus kompiuterinio raštingumo srityje bei visuomenės pažiūrą su situacija, turima

prieš pradedant Programos įgyvendinimą.

5

1. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROBLEMA

1.1. Kompiuterinio raštingumo problema informacinės visuomenės kūrimo kontekste

Informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje procesas didina spartą. Vis mažiau

sutinkama skeptikų, neigiančių visuotinės kompiuterizacijos reiškinių svarbą bei įtaką visuomenės

vystymosi procesams. Lietuvos Respublikoje įkurtos informacinės visuomenės kūrimo procesus

kuruojančios valstybinės institucijos, priimami atitinkami strateginiai dokumentai ir juridiniai aktai.

Vis daugiau šalies piliečių savo tiesioginėje darbinėje veikloje, buityje, laisvalaikyje naudoja

informacines technologijas.

“Mokymosi visą gyvenimą Memorandume” (Memorandumas, 2001) apibrėžti nauji

pagrindiniai įgūdžiai, reikalingi aktyviam dalyvavimui informacinės ir žinių visuomenės gyvenime.

Sėkmingai darbinei veiklai praktiškai bet kurioje srityje tampa būtinu kompiuterinis arba

informacinis raštingumas, kurio aktualumas nuolat auga. Kiekvienos organizacijos vadovui labai

svarbu, kad priimamas į darbą žmogus turėtų reikalingus darbo su kompiuteriu įgūdžius, nes tik taip

jis galės sėkmingai įsijungti į šiuolaikinės organizacijos veiklą.

“Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros strategijoje”, kurią Lietuvos

Respublikos Vyriausybė patvirtino 2001 metų vasario 28 dienos nutarimu Nr. 229, yra

deklaruojami fundamentiniai šiuolaikinę situaciją apibūdinantys teiginiai. Pasaulyje vyksta

permainos: sparčiai keičiasi tiek rinkos, tiek darbo vietų, namų ūkio ir laisvalaikio aplinka. Žmonių

veiklą vis mažiau riboja nuotoliai ir laikas, veikla darosi globališkesnė, auga specializacija.

Atsiranda naujo tipo veiklos – virtualiųjų įmonių, elektroninio viešojo administravimo, darbo,

mokymosi ir kultūros plėtros – galimybių. Ypač didelę reikšmę įgyja informuotumas, kompetencija,

gebėjimas naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Šios ypatybės skatina

permainas, nes jos yra gyvenimo kokybės ir socialinės gerovės kūrimo, kultūros vertybių ir kalbos

išsaugojimo laidas, ūkinės veiklos katalizatoriai, demokratijos plėtros, bendradarbiavimo regionų ir

valstybių lygiu, valstybės valdymo pagalbininkai. Informacinių technologijų galia visiškai

atsiskleidžia informacinėje visuomenėje, kai (idealiu atveju) visi jos nariai – gamintojai, paslaugų

teikėjai, paprasti žmonės, visų lygių vadovai – gali, moka ir nori naudotis jų pranašumais.

Šie “Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros” strategijos teiginiai visiškai

atitinka elektroninės Europos kūrimo dokumente „eEurope“ deklaruojamus elektroninės Europos

kūrimo uždavinius:

Įtraukti į skaitmeninę erdvę kiekvieną pilietį, šeimą, mokyklą, įmonę ir administraciją.

Sukurti išprususią elektroninę Europą, remiamą kultūringo, pasirengusio finansuoti

naujas idėjas verslo.

6

Užtikrinti, kad elektroninės Europos kūrimo procesas būtų socialiai patrauklus, skatintų

vartotojų pasitikėjimą. Cituojami strateginiai dokumentai kiekvienam šalies piliečiui,

kuris savo tiesioginiame darbe, visuomeninėje veikloje, buityje ar laisvalaikio poreikiams vis

dažniau susiduria su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, kelia konkrečius uždavinius,

susijusius su kompiuteriniu raštingumu.

“Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės strategijos” (ŪkioStrat, 2002) sudėtinėje

dalyje “Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtotės strategija” tarp kitų strateginių tikslų

ir uždavinių suformuluoti uždaviniai kompetencijos srityje.

Sukurti informacinių technologijų naudojimo kompetencijos ugdymo sistemą,

įgalinančią visus norinčiuosius gauti žinių nepriklausomai nuo amžiaus, veiklos srities,

gyvenamosios vietos.

Ugdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų vartotojų kompetenciją mokyklose

ir universitetuose.

Pertvarkyti mokslą ir studijas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje,

pritaikant juos praktinių uždavinių sprendimui.

Sukurti valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo bei informacinių technologijų ir

telekomunikacijų kompetencijos panaudojimo administravime sistemą.

Pasaulio banko ataskaitos “Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra” (PasBankas, 2003) skyriuje

“Svarbiausių kompetencijų apibrėžimas ir vertinimas” keliamas klausimas – kokių kompetencijų

reikia, norint efektyviai funkcionuoti modernioje demokratinėje žinių ekonomikoje? Visuotinai

pripažįstama, jog į mokymo programas būtina įtraukti informacinių bei ryšių technologijų įgūdžius.

Pasaulio banko ekspertų nuomone, pastaraisiais metais Lietuva pasiekė pažangą keliose žinių

ekonomikos srityse. Pagrindinis konkurencingumo augimo veiksnys – sistemingas žinių kūrimas,

naudojimas ir skleidimas visame ūkyje bei visuomenėje. Gebėjimas užmegzti kontaktus,

naudojantis interneto priemonėmis, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, įgis vis didesnę reikšmę gaunant

informacijos ir ją panaudojant.

Pats kompiuterinio raštingumo terminas Lietuvoje priimamas nevienodai. “Visuotinio

kompiuterinio raštingumo standarte” sakoma, kad kompiuterinio raštingumo terminas suprantamas

plačiąja prasme: jis apima reikiamą informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymą,

mokėjimą ir gebėjimą taikyti savo veikloje kompiuterio techninę ir programinę įrangą.

Lietuvos mokslininkai savo publikacijose terminą naudoja šiek tiek skirtingai. Štai Kauno

technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto 2003 metais vykdyto

“Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimo” ataskaitoje (Ataskaita,

2003) akcentuojama, kad kompiuterinis raštingumas šiuolaikinėje visuomenėje dažnai suprantamas

kaip minimalus gebėjimas dirbti kompiuteriu, t.y. turėjimas darbo su klaviatūra įgūdžių, gebėjimas

7

dirbti su tekstų redaktoriumi, mokėjimas naudotis interneto paslaugomis. Ar tik minėti aspektai

sudaro kompiuterinio raštingumo turinį? Kokios reikalingos šiuolaikinės visuomenės nariui

kompiuterinės žinios ir gebėjimai, kad jį būtų galima vadinti raštingu? XX a. aštuntojo dešimtmečio

pradžioje vienose šalyse kompiuterinis raštingumas (arba “naujasis raštingumas”) reiškė mokėjimą

dirbti kompiuteriu ir taikomosiomis programomis, kitose – kaip “antrasis raštingumas” buvo

akcentuojamas programavimo pagrindų išmanymas. Dabartiniu metu kompiuterinis raštingumas

visuotinai orientuojamas į taikomąjį kompiuterių panaudojimą.

V. Dagienė, L. Markauskaitė (Dagienė, 2004) labiau linkusios pereiti prie naujesnės termino

interpretacijos: per pastaruosius keletą metų smarkiai kito informatikos dalyko kursas bendrojo

lavinimo mokykloje - net pavadinimas pasikeitė ir dabar tai vadinama informacinių technologijų

kursu. Visa tai sudarė prielaidas kompiuterinio raštingumo sąvokos kaitai: Lietuvoje kaip ir visame

pasaulyje dažniau imama vartoti informacijos ir komunikacijos technologijos raštingumo sąvoka.

Tai yra loginė kompiuterinio raštingumo tąsa, nusakanti piliečio gebėjimus naudotis ne tik

kompiuteriu, bet ir moderniomis technologijomis. Kompiuterinio raštingumo terminas tebėra gajus,

dažnai vartojamas. Giliau raštingumo sampratą ir teorijas nagrinėjantys mokslininkai taip pat

nevengia šio termino: žodžio „raštingumas“ reikšmė pakito, tačiau jo metafora tebėra labai stipri.

D. Šaparnienė, G. Šaparnis (2003) rašo, kad kompiuterinis raštingumas šiandieninam

jaunimui yra toks pat svarbus, kaip kadaise tradicinis raštingumas buvo svarbus jų tėvams ir

seneliams. Todėl švietimui, kaip svarbiam visuomenės raidos veiksniui, tenka esminis vaidmuo

sprendžiant apskritai raštingumo ir naujojo raštingumo (kompiuterinio raštingumo) problemas.

Mokslinėje literatūroje greta termino kompiuterinis raštingumas (computer literacy) vartojami ir

kiti, artimi savo prasme terminai (pvz., informacinis raštingumas (information literacy),

technologinis raštingumas (technological literacy), skaitmeninis raštingumas (digital literacy),

kompiuteriniai įgūdžiai (computer skills), kompiuterinė kompetencija (computer competence) ir

pan.).

Turint galvoje socialinių ir edukacinių reiškinių kultūrinį specifiškumą, galima pagrįstai

teigti, jog itin trūksta Lietuvos edukacines ir kultūrines realijas atspindinčios faktologijos

kompiuterinio ugdymo srityje. Tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek Lietuvoje pasigendama

kompiuterinio raštingumo tyrimų, nagrinėjančių, ar asmenybės poreikis rinktis vieną ar kitą

mokymosi strategiją gali turėti įtakos kompiuterinio raštingumo raidai. Neatsakyta į klausimą, ar

tikslinga ieškoti tiriamųjų statistinių tipų, faktiškai susiklostančių pagal skirtingą kompiuterinio

raštingumo ir kitų svarbių požymių raišką.

Pasitaiko ir visai piktų kompiuterinio raštingumo termino kritikos atvejų. Štai V. Laučius

(2004) elektroniniame leidinyje OMNI laikas skelbia: šių dienų žmogus neišsiverčia be ekonominio

raštingumo - tvirtina švietimo ministras. Gal ir neišsiverčia, bet ar tai pakankama priežastis

8

moralinio pasaulėvaizdžio dar neturinčius paauglius pratinti prie naudos ir pelno skaičiavimo? Ir

koks čia naujadarų vajus - "ekonominis raštingumas", "kompiuterinis raštingumas"? Dar gerai, kad

nekalbame apie "kulinarinio" arba "seksualinio" raštingumo įgūdžius vidurinėje mokykloje, nors,

atrodo, prie to artėjame. Ponui V. Laučiui galima priminti nebent tai, kad į cituojamą elektroninį

leidinį rašo ir jį skaito tik kompiuteriniu raštingumu pasižymintys piliečiai.

Žinoma, galima daug polemizuoti dėl termino, kas šiuo pateikiamo tyrimo atveju nėra labai

svarbu. Termino prigimtis nėra lietuviška – vakaruose galima sutikti “Computer literacy”, o rytuose

“компьютерная грамотность”. Taigi, šis terminas kiekvienam leidžia suprasti, apie ką kalbama.

Šis terminas naudojamas ir tyrimo užduotyje. Galima konstatuoti faktą, kad kompiuterinis

raštingumas ne tik tapo svarbia atskiro piliečio kompetencijos charakteristika, bet kartu bendru

šalies piliečių jungtiniu rodikliu, atitinkamai charakterizuojančiu konkrečios šalies galimybes

informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos plėtros požiūriu.

Lietuvoje vyksta realūs informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesai.

Informacinės technologijos tampa vis geriau pasiekiamos šalies piliečiams ir taip realizuojamas

vienas iš informacinės visuomenės pranašumų: naujomis galimybėmis galima plačiai naudotis

nepriklausomai nuo vietos bei laiko – internetas leidžia veikti elektroninėje erdvėje nepriklausomai

nuo prisijungimo vietos 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Žinoma, toks situacijos

vertinimas yra optimistinis. Toli gražu dar nėra iki galo įgyvendintas informacinės visuomenės

koncepcijoje deklaruojamas principas, kad piliečiai „gali, moka ir nori” naudotis informacinėmis

technologijomis. Priežasčių yra keletas.

Ne visiems šalies piliečiams yra patrauklios ir suprantamos informacinės visuomenės

kūrimo nuostatos.

Lietuviškame internete galime rasti palyginti nedaug aktualios ir įdomios informacijos.

Žymios dalies Lietuvos piliečių kompiuterinis raštingumas tebėra menkas.

Daugeliui šalies piliečių interneto paslaugos perdaug brangios ir fiziškai sunkiai

prieinamos.

1.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo problema

Pradedant dirbti kompiuteriu, pirmiausiai susipažįstama su kompiuterio sandara ir

palaipsniui įsisavinamos pagrindinės bendrojo naudojimo programos. Šios kompiuterio vartojimo

žinios tampa pagrindu, siekiant pradėti dirbti elektroninėje erdvėje. Skirtingi kompiuterio vartotojai

mokosi ir dirba skirtingoje aplinkoje, skirtingas bendras jų išsilavinimo lygis, todėl neretai yra

sunku apibūdinti, ką realiai moka konkretus kompiuterio vartotojas ir ką iš tikro reiškia

deklaruojamas kompiuterinis raštingumas.

9

Susiformuoja kompiuterinės kompetencijos vertinimo problema ir poreikis, siekiant

nustatyti dirbančiojo kompiuterio aplinkoje žinių ir įgūdžių lygį, nes tai šiuolaikinėmis sąlygomis

tampa svarbia bendros profesinės kompetencijos dalimi. Tuo pačiu pageidautina, kad vertinimas

būtų vykdomas pagal vieningus kriterijus ir plačiai taikomas. Reikalingas vieningas sertifikatas –

dokumentas, rodantis asmens sugebėjimų atitikimą tam tikro standarto reikalavimams.

Europos informatikos profesionalų sąjungų taryba CEPIS inicijavo Europos kompiuterinio

raštingumo programos kūrimą ir diegimą. Europos kompiuterinio raštingumo programa diegia

vieningą kompiuterio vartotojo sertifikatą ECDL (European Computer Driving Licence) (Otas,

Telešius, 2000-2004). ECDL – tai bendras Europos šalių sertifikatas, patvirtinantis jį pateikiančių

asmenų darbo su kompiuteriu įgūdžius. Sertifikato įvedimo tikslas – suvienodinti reikalavimus,

keliamus kompiuterių vartotojams visose Europos valstybėse, kurie parodytų, kad testus išlaikę

asmenys yra pasirengę darbui naudojant informacines technologijas ir sugeba savarankiškai dirbti

prie kompiuterio bei moka naudoti pagrindines taikomąsias programas vartotojo lygiu. ECDL

programa vieninga visų specialybių ir bet kokio amžiaus kompiuterio vartotojams.

ECDL sertifikato gali siekti bet kuris Europos gyventojas. ECDL programa buvo

suformuota, orientuojantis į valstybės institucijų ir didelių įmonių darbuotojus. Europos Sąjungos

valstybių institucijos ECDL sertifikavimo sistemą taiko vertinant savo darbuotojų kompiuterinius

įgūdžius. Tai, kad ECDL sertifikatą turi visi organizacijos darbuotojai, tampa prestižiniu, aukštą

įmonės kompiuterizacijos lygį patvirtinančiu rodikliu. ECDL programa nesiejama ir nepriklauso

nuo programinės įrangos, ji nustato pačius reikalingiausius darbo su kompiuteriu įgūdžius. ECDL

programa kompiuterio vartotojams susideda iš septynių modulių.

1. Pagrindinės informacinių technologijos sąvokos.

2. Kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas.

3. Tekstų tvarkymas.

4. Skaičiuoklės.

5. Duomenų bazės.

6. Pateikčių rengimas.

7. Informacija ir komunikacija.

Kompiuterio vartotojo testavimas vykdomas konkrečiai programinei įrangai, kuriai yra

sudaromi testai, įjungiami į vieningą klausimų ir testų bazę. Kokiai programinei įrangai tai daryti,

geriausiai žino ir nusprendžia konkrečios šalies kompiuterininkų sąjunga, ji organizuoja ir klausimų

bei testų vertimą į tos šalies kalbą, leidžia metodinę medžiagą ir yra atsakinga už visos ECDL

programos infrastruktūros palaikymą šalyje.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga įstojo į CEPIS 1998 metais. Pagrindinis įstojimo tikslas –

koordinuoti Lietuvos kompiuterininkų bendrijos pastangas su kitų Europos valstybių informatikos

10

profesionalais kuriant informacinę visuomenę, skleisti Lietuvoje Europos kompiuterinio raštingumo

programą ECDL. Lietuvoje ECDL programą koordinuoja Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir jos

Kaune įkurta viešoji įstaiga “Informacinių technologijų institutas” (ITI). Nuo 2000 metų sausio

mėnesio ITI yra oficiali ECDL programos atstovybė Lietuvoje, o nuo 2003 metų sausio mėnesio

atstovauja ECDL programą dar ir Baltarusijoje.

Kompiuterių vartotojų testavimui Lietuvoje sukurta originali automatizuoto testavimo

sistema, kuri įdiegta paslaugų kompiuteryje adresu: www.ecdl.lt. Testuojamam asmeniui iš

kiekvieno modulio pateikiama 30 klausimų (naujos versijos SV4 testams – 36 klausimai), kuriuos

reikiama tvarka generuoja testavimo sistema. Testas laikomas išlaikytu, jeigu per testavimui skirtą

laiką teisingai atsakoma į 80% (naujos versijos SV4 testams – 75%) klausimų. Prie lietuviškos

testavimo sistemos jungiamasi per internetą. Teisę prie jos jungtis turi tik įgaliotieji ECDL

testavimo centrai. Kiekvienas Lietuvos pilietis, atėjęs į ECDL testavimo centrą ir pateikęs savo

pasą, gali už centro nustatytą kainą laikyti ECDL testus arba atrankos (įvadinius) testus. Atrankos

testai padeda įvertinti pasiruošimą tikriesiems testams. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga subūrė

žinomus Lietuvos specialistus, parengė ir atspausdino lietuviškas ECDL programos SV3 ir SV4

versijas bei originalius vadovėlius kiekvienam ECDL moduliui studijuoti. Paslaugų kompiuteryje

pilnai įdiegta ketvirta ECDL programos versija SV4. Nuo 2004 metų rudens naudojami ECDL

testai, parengti tiek Microsoft, tiek atvirojo kodo programoms.

2004 metų pabaigai į ECDL programą tiesiogiai yra įsijungusios 135 pasaulio valstybės, iš

jų 34 yra Europos šalys. Programa pradėta diegti daugelyje kitų žemynų valstybių ir ECDL tapo

pasauline ICDL (International Computer Driving Licence) programa. Daugelyje valstybių ECDL

programa yra diegiama kitų, daugiausiai kaimyninių šalių, pagalba. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos

kompiuterininkų sąjunga yra įgaliota diegti ECDL kaimyninėje Baltarusijoje. Atskirose valstybėse

ECDL programos plėtra yra pakankamai netolygi, bet pastebima aiški populiarumo augimo

tendencija. Pirmasis milijonas kandidatų į programą įsijungė per ketverius metus, antrasis milijonas

jau per šešiolika mėnesių. Dabar jau sparčiai skaičiuojamas penktasis į programą įsijungusių

piliečių milijonas ir tapo aiški tendencija, kad kiekvienas naujas milijonas susiformuoja greičiau

negu per vienerius metus.

1.3. Technologinis ir profesinis kompiuterinis raštingumas

Tradiciškai suprantamam kompiuterio vartotojui pirmiausia reikalingas technologinis

kompiuterinis raštingumas – mokėjimas dirbti su asmeniniu kompiuteriu ir labiausiai paplitusia

bendrojo naudojimo programine įranga vartotojo lygiu (Otas, Telešius, 2003).

11

Tenka konstatuoti, kad kompiuterio vartotojo efektyvios veiklos elektroninėje erdvėje

užtikrinimui būtinas ir profesinis kompiuterinis raštingumas, kuris turi padėti suformuoti konkrečios

profesijos kompiuterio vartotojui aiškią kompiuterio taikymo savo profesinėje veikloje motyvaciją.

Kompiuterio vartotojas turi suprasti, kokios naudos ir naujų profesinių galimybių suteikia

kompiuteris darbo vietoje ir kokių problemų gali iškilti, jei informacinės technologijos bus

ignoruojamos.

Siekiant efektyviai taikyti informacines technologijas kitose srityse, turi būti ugdomas šių

sričių darbuotojų profesinis kompiuterinis raštingumas. Parengtas “Lietuvos Respublikos visuotinio

kompiuterinio raštingumo standartas”, kurio priėmimas yra pirmasis aukščiau cituotos Visuotinio

kompiuterinio raštingumo programos realizavimo žingsnis. “Lietuvos Respublikos visuotinio

kompiuterinio raštingumo standartą” 2004 metų gruodžio 14 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos

laikinasis Švietimo ir mokslo ministras.

Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis dabartinių valstybės ir savivaldybių tarnautojų,

mokytojų, dėstytojų yra baigę mokyklas ir universitetus tada, kai informacinės technologijos šalyje

žengė pirmuosius žingsnius, būtina daugiau dėmesio skirti kompiuterinio raštingumo ugdymui.

Daugiausia šioje srityje yra nuveikusi Švietimo ir mokslo ministerija. Jos institucijos kasmet

organizuoja mokytojams technologinio ir profesinio kompiuterinio raštingumo kursus. Tai ypač

svarbu, nes būtent mokykloje ugdomas tikrasis informacinės visuomenės pilietis ir tam jį reikia

tinkamai ruošti.

Kompiuterizuojant mokyklas žengiami nauji žingsniai, kurie išdėstyti „Informacinių ir

komunikacinių technologijų diegimo Lietuvos švietime 2005–2007 metais“ strategijoje. Čia

akcentuojama tolesnė IKT diegimo švietime misija:

Tobulinti visą ugdymo procesą, IKT teikiamas galimybes panaudoti ugdymo kokybei ir

efektyvumui stiprinti – edukacinė misija.

Plėtoti IKT infrastruktūrą: rengti besimokančią jaunuomenę gyventi elektroninėje

erdvėje, sudaryti sąlygas taikyti IKT visose veiklos srityse ir užtikrinti lygias

naudojimosi informacija galimybes visiems piliečiams – socialinė, visuomeninė misija.

Siekiant įgyvendinti šią misiją, Strategijoje numatomi trys integralūs, vienas kitą

papildantys tikslai ir kiekvienam jų atitinkami uždaviniai:

Pasiekti proveržį mokinių mokymui ir mokymuisi naudojant modernias informacines

technologijas.

Sukurti švietimo kompiuterių tinklą – mokymui ir mokymuisi skirta informacija

užpildytą elektroninę erdvę, kartu sudarant sąlygas modernizuoti švietimo valdymą,

mokyklų bendruomenių komunikavimą.

12

Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją, siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT

srityje.

Strategijoje iškelti uždaviniai visiškai atitinka informacinės visuomenės kūrimo uždavinius

– mokyklose bus plačiai diegiamos informacinės technologijos įvairių dalykų pamokose bei visame

ugdymo procese, internete atsiras daugiau aktualios mokymo ir mokymosi informacijos, bus

ugdoma mokyklų bendruomenių kompiuterinė kompetencija.

Vis plačiau diegiamos informacinės technologijos valstybės institucijų bei savivaldybių

darbe. Realizuojant “Elektroninės valdžios koncepcijos nuostatas” (E.valdžia, 2002), elektroninėje

erdvėje atsiranda viešosios elektroninės paslaugos, kurios leidžia piliečiams greičiau ir patogiau

atlikti vis daugiau įprastų operacijų internetu.

Visos išvardytos naujos galimybės darbe bei visuomeniniame gyvenime reikalauja darbo

kompiuteriu gebėjimų, kompiuterinio raštingumo. Vis daugiau mūsų piliečių pripažįsta šių

gebėjimų būtinumą.

1.4. Informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžiai bei e. verslas Europoje:

situacijos analizė, problemos bei jų sprendimo keliai

Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) bei verslas Internete vaidina vis

svarbesnį vaidmenį Europos ir pasaulio ekonomikoje. 2000-aisiais metais Lisabonoje Europos

Taryba priėmė ambicingą strategiją (Lisabona, 2000), kurioje išdėstė siekį paversti Europos

Sąjungą kompetetingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje. Strategijoje pripažinta, jog

Europos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo efektyvaus IKT pritaikymo verslo procesuose

bei žinių, įgūdžių ir kompetencijų kurias turi dabartiniai ir būsimieji darbuotojai. Informacinių ir

komunikacinių technologijų ir e. verslo įgūdžiai (e. įgūdžiai) tampa vienu esminių veiksnių

lemiančių žinių ekonomikos plėtrą. Siekiant plėsti esamą e. įgūdžių bazę reikalinga ES Šalių narių

iniciatyva keliose srityse: švietimo, papildomo ugdymo, mokymosi visą gyvenimą (angl.k. lifelong

learning), užimtumo politikos, taip pat imigracijos, mokesčių bei mokslo ir tyrimų plėtros politikos

srityse.

Siekdamas išvengti žinių ekonomikos raidos netolygumų ir užtikrinti tokios ekonomikos

tolimesnę pažangą, Verslo ir pramonės generalinis direktoratas prie Europos Komisijos 2001 m.

rugsėjį įkūrė IKT įgūdžių monitoringo grupę, kurią sudarė ES šalių bei Norvegijos atstovai.

2002 m. ši grupė išleido ataskaitą (Europos Komisija, 2002), kurioje aprašė e. įgūdžių situaciją

Europoje, o atskiru dokumentu numatė gaires (EK Ataskaita, 2002) šios situacijos gerinimui. IKT

įgūdžių monitoringo grupė tais pačiais metais taip pat surengė verslo, Europos Komisijos ir kitų

socialinių partnerių konferenciją, kurioje priimta e. įgūdžių deklaracija (Deklaracija, 2002) bei

13

išvados dėl IKT ir e. verslo įgūdžių tobulinimo Europoje. Deklaracija ir Tarybos išvados leido

2003 m. įsteigti Komisijos pasiūlytą Europos e. įgūdžių forumą. Šiuo forumu siekiama suburti

bendrai diskusijai ir bendriems veiksmams įvairius ekonominius ir socialinius partnerius, pvz.,

informacinių ir komunikacinių technologijų pramonės atstovus, universitetus ir kitus mokymo

centrus, Komisijos atstovus, Europos Profesinio Mokymo Plėtros Centro (European Center for the

Development of Vocational Training - Cedefop) atstovus, Šalis nares, Šalis kandidates, EEA/EFTA

šalis bei OECD. Šio forumo rekomendacijos ir veiksmų planai prisideda prie Lisabonos strategijos

įgyvendinimo. Po 2004 m. rugsėjį Salonikuose surengtos konferencijos „Europos e. įgūdžiai 2004“,

Europos e. įgūdžių forumas išleido ataskaitą „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų ir

vėliau“(European e-Skills Forum, 2003), kurioje apibrėžė e. įgūdžių sąvoką, išryškino pagrindines

šios srities problemas ir numatė jų sprendimo kelius.

E. įgūdžių forumo pateiktoje ataskaitoje „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų ir vėliau“, e.

įgūdžių terminas apibrėžiamas kaip apimantis tris pagrindines įgūdžių kategorijas.

Infomacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) specialistų įgūdžiai: gebėjimai

reikalingi IKT sistemų tyrinėjimui, vystymui ir modeliavimui, valdymui, kūrimui,

konsultavimui, prekybai ir pardavimui, integravimui, įdiegimui ir administravimui,

palaikymui bei aptarnavimui.

Informacinių ir komunikacinių technologijų vartotojo įgūdžiai: individų gebėjimai

efektyviai savo veikoje pritaikyti IKT sistemas ir įrenginius. IKT vartotojai pritaiko

sistemas kaip pagalbines savo darbo priemones – daugumoje atvejų jie nėra IKT

sektoriaus darbuotojai.

E. verslo įgūdžiai: gebėjimas pasinaudoti IKT (ypač interneto) teikiamomis

galimybėmis užtikrinant efektyvesnį ir produktyvesnį įvairių organizacijų darbą,

gebėjimas atrasti naujas verslo tvarkymo galimybes bei gebėjimas įsteigti naujus verslus.

IKT įgūdžių monitoringo grupė įvertinusi dabartinę e. įgūdžių Europoje situaciją ir ateities

dinamiką išskyrė tokias pagrindines problemas:

IKT specialistų trūkumas (shortage): darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų IKT

specialistų, neužtikrinama pakankama natūrali darbo jėgos kaita.

Įgūdžių atotrūkis (gap): atotrūkis tarp pageidaujamo ir esamo kompetencijos lygmenų.

Įgūdžių neatitikimas (mismatch): baigiančiojo mokymo įstaigą/besimokančiojo

įgyjamų kompetencijų neatitikimas darbdavių poreikiams.

14

Oficiali nacionalinė ir tarptautinė statistika, renkama pagal skirtingas metodikas bei

stokodama vieningos koncepcijos, nepateikia visų reikiamų duomenų, kuriais galima būtų nusakyti

e. įgūdžių Europoje trūkumus, atotrūkius bei neatitikimus. Visgi pastaraisiais metais būta atskirų

bandymų išmatuoti e. įgūdžių trūkumą Europoje. Pagal Cedefop studiją (Studija, 2004), 2004 m.

Europoje buvo 3,7 milijonų IKT specialistų. Paskaičiuota, kad 2010 tokių bus apie 5,1 milijonų.

IKT specialistų paklausa sudarys apie 0,23 milijono specialistų kasmet. Šiuo metu Europoje

studijuojančiųjų IKT studentų skaičius turėtų patenkinti specialistų paklausą kiekybine prasme.

Egzistuoja tam tikri IKT specialistų kompetencijų kokybiniai neatitikimai specifinėse įgūdžių

grupėse. Europos Informatikų Profesionalų Sąjungų Taryba (CEPIS) taip pat atliko tyrimus IKT

užimtumo klausimais. Savo prognozėse, pagal skirtingus augimo rodiklius, CEPIS paskaičiavo

galimą IKT specialistų trūkumą ateityje keturiose Šalyse Narėse bei visoje Europos Sąjungoje

(CEPIS, 2002). Jei 2001-2005 m. ekonomikos augimas sudarytų 2%, IKT specialistų trūkumas ES

siektų 583 000 darbuotojų, jei ekonomikos augimas sudarytų 5% - 912 000 darbuotojų, jei

ekonomikos augimas sudarytų 10% - 1 505 000 darbuotojų, ir jei ekonomika augtų 15% - trūktų 2

592 000 kvalifikuotų darbuotojų.

Bendriausia prasme, šiuo metu IKT vartotojų įgūdžiai Europoje yra žemi. Tik apie 27%

darbo jėgos Europoje yra praėję su darbu susijusį kompiuterinį mokymą. Šis procentas dar mažesnis

mažą uždarbį gaunančiose gyventojų grupėse: tik 4% (ir tik 3% moterų) žemas pajamas

gaunančiųjų yra kada nors praėję su darbu susijusį kompiuterinį mokymą, apmokėtą jų darbdavių.

Moterys sudaro apie 43% Europos Sąjungos darbo jėgos, tačiau jos tesudaro 18% kompiuterių

specialistų.

Kaip rašoma E. įgūdžių forumo pateiktoje ataskaitoje „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų ir

vėliau“, pagal Eurostat duomenis, tik apie pusė (53%) Europos Sąjungos aktyvių gyventojų 2002

metais naudojosi kompiuteriu darbo metu. Šis procentas skiriasi įvairiose šalyse: kompiuteriu darbo

metu naudojosi nuo 30% iki 40% aktyvios darbo jėgos Graikojoje, Ispanijoje bei Portugalijoje, ir

daugiau nei 70% aktyvios darbo jėgos Danijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Tuo pačiu

teigiama, jog darbuotojų, praėjusių specialius apmokymus, darbo efektyvumas pakyla nuo 10% iki

20%. Ataskaitoje, remiantis šiais duomenimis, teigiama, jog ES šalys narės bei Europos Komisija

turi užtikrinti prieinamas, nebrangias, arba darbdavių/valstybės apmokamas e-įgūdžių tobulinimo

programas.

E. įgūdžių forumo bei IKT įgūdžių monitoringo grupės ataskaitose nuolatos pabrėžiama, jog

Europos tapimas informacine visuomene turėtų būti pažymėtas siekiu panaikinti esamus ar

potencialius skaitmeninius skląstus (digital devide) - žinių ekonomika turi prisidėti prie socialinės

sanglaudos, vieningos ir darnios visuomenės kūrimo. Norint patirti visus IKT teikiamus privalumus,

reikia sukurti naujas bendradarbiavimo formas. Procesas turėtų būti atviras, apimantis visas

15

gyventojų grupes (nepamirštant nepalankios tautinių mažumų, neįgaliųjų, bedarbių, skurde

gyvenančiųjų, vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir kt. gyventojų grupių padėties), skatinantis

aktyvų įvairių partnerių dalyvavimą.

Nagrinėdama e. įgūdžių klausimus Europos Komisija akcentuoja, jog Europai reikalinga

tokia vizija, kuomet ekonominis augimas, žinių ekonomika pasitarnauja socialinės sanglaudos

stiprinimui ir gyvenimo kokybės kėlimui. Nors e. įgūdžiais pradėta domėtis dėl paskutinįjį XXa.

dešimtmetį išryškėjusio adekvačiai paruoštų IKT specialistų trūkumo, problema skaudžiai paliečia

visas visuomenės grupes. Daugelis socialinio gyvenimo aspektų vis labiau darosi priklausomi nuo

informacinių ir komunikacinių technologijų, gyventojų e. įgūdžių tobulinimas tampa svarbiu

uždaviniu keliomis prasmėmis. Tai ne tik pamatas ekonomikos augimui ir konkurencingumo

stiprinimui – e. įgūdžiai gali padėti individams pilnai išreikšti savo potencialias galias, e. įgūdžiai

įgalina pilnavertį dalyvavimą ekonomianiame bei socialiniame savo bendruomenės ar šalies

gyvenime.

Pripažindami e. įgūdžių svarbą tolimesniai visuomenės raidai, IKT įgūdžių monitoringo

grupė bei Europos e. įgūdžių forumas ieško kelių su IKT susijusioms problemoms (specialistų

trūkumui, įgūdžių atotrūkiui ir neatitikimui) spręsti. IKT įgūdžių monitoringo grupės bei Europos e.

įgūdžių forumo iniciatyva yra teikiamos rekomendacijos ES politikos pokyčiams ir ES

finansuojamų tyrimų programų kūrimui. Spręsdama e. įgūdžių neatitikimo darbdavių

reikalavimams problemą, Europos komisija tolygiai žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės

plėtrai kelia tokius reikalavimus:

Reikia apibrėžti ir susitarti dėl to, kokios žinios, įgūdžiai ir kompetencijos yra tinkami

Europos ekonomikai ne tik trumpalaikėje, bet ir vidutinėje bei ilgalaikėje perspektyvoje.

Reikia apibrėžti mechanizmus, kuriais būtų renkama ir skleidžiama informacija apie tai,

kokių žinių ir įgūdžių reikia verslui, pramonei ar/ir pramoninėms grupėms.

Reikia suteikti individams galimybę gauti reikalingas žinias ir įgūdžius ir/arba

informuoti apie tokių žinių ir įgūdžių stoką bei poreikį.

Reikia pripažinti ir sertifikuoti turimus įgūdžius, nepaisant to, kur, kada ir kaip šie

įgūdžiai buvo įgyti.

Reikia nuoseklios sistemos ar mechanizmo, nukreipiančio profesinį tobulėjimą ir

įgūdžių įgijimą tokia linkme, kad būtų patenkinti darbdavių ir visuomenės poreikiai.

Bendriausia prasme Europos Sąjungoje numatomi tokie IKT specialistų trūkumo, e. įgūdžių

atotrūkio bei neatitikimo problemų sprendimo keliai:

Su IKT susijusių specialybių patrauklumo didinimas; nuolatinis problemos

akcentavimas ir sąmoningumo kėlimas. Teigiama, jog IKT įgūdžių tobulinimas turėtų

būti įtrauktas į profesinio mokymo programas. IKT specialybių patrauklumas turėtų būti

16

didinamas taip, kad mokytis šių specialybių įstotų kuo daugiau moterų ar neįgaliųjų, tuo

sprendžiant ir socialinės atskirties ar nelygybės klausimus. Siekiant didinti IKT

specialybių patrauklumą, taip pat rekomenduojama gerinti dirbančiųjų IKT sektoriuje

darbo sąlygas.

Įgūdžių bazės išplėtimas. Europos Komisija akcentuoja poreikį išplėsti e. mokymosi

rinką Europoje. Manoma, jog iki 2005 m. visi universitetai turėtų turėti virtualius

mokymo modulius. Taip pat kviečiama investuoti į „mokymosi visą gyvenimą“

programas. Šios programos remtųsi e. mokymosi sistemomis.

Darbo jėgos apmokymai. Šalys narės, pasinaudodamos struktūriniais fondais bei

Komisijos parama, turėtų sukurti programas, kurių pagalba būtų apmokomi jau dirbantys

ir neadekvačius įgūdžius turintys darbuotojai (ypač daug dėmesio turėtų būti skirta

bedarbiams, moterims, grįžtančioms į darbo rinką, mažų ir vidutinių įmonių

darbuotojams ir pan.). Šių programų dėka darbuotojai įgytų reikalingus ir žinių

ekonomikoje būtinus darbo kompiuteriu įgūdžius bei įgūdžius susijusius su darbu

komandoje, problemų sprendimu, projektų vadyba ir kt. Kai kuriais atvejais, sprendžiant

IKT specialistų trūkumo problemą, rekomenduojama organizuoti profesijos keitimo

kursus, kuomet baigusieji tokius kursus galėtų dirbti IKT specialistais. ESDIS

(Informacinės visuomenės užimtumo ir socialinės dimensijos šalyse narėse) grupė

rekomendavo, jog Europoje būtų įdiegta vieninga skirtingų lygmenų IKT įgūdžių

sertifikavimo sistema, pvz., Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas (ECDL).

Kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio imigracija. Tai trumpalaikis IKT specialistų

trūkumo problemos sprendimas, kurio pasekoje kai kuriose šalyse (pvz, Vokietijoje)

dirbtinai pakyla IKT specialistų darbo užmokestis. Tačiau IKT įgūdžių monitoringo

grupė teigia, jog teigiamą poveikį šios problemos kontekste turi vidinė ES migracija.

Skatinti bendradarbiavimą tarp pramonės ir verslo, valstybės bei švietimo sistemos

atstovų. IKT įgūdžių monitoringo grupė (ICT Skills Monitoring Group) akcentuoja

įgūdžių neatitikimo problemą ir teigia, jog verslo bei mokymo įstaigų atstovai turėtų

bendradarbiauti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas baigiančiųjų mokymo įstaigas

paruošimas bei kad būtų sukurtas mechanizmas, kuriuo mokymo programos būtų nuolat

derinamos prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Identifikuoti ir prognozuoti e. įgūdžių poreikius. IKT įgūdžių monitoringo grupė

teigia, jog nacionalinių vyriausybių užduotis – sukurti mechanizmus, kuriais galima būtų

surinkti patikimus duomenis apie IKT naudojimą privačiame gyvenime bei darbo vietoje

ir esamus gyventojų e. įgūdžius. Manoma, jog būtų tikslinga palyginti skirtingų

organizacijų, gyventojų grupių bei skirtingų šalių duomenis. Tokius tyrimus bei

17

centralizuotus ir standartizuotus duomenų rinkimus turėtų remti Europos Komisija

bendradarbiaudama su OECD, Cedefop bei Eurostat ir nacionaliniais statistikos

departamentais. Atitinkamų statistinių metodologijų sukūrimas, duomenų surinkimas ir

paskleidimas – vienas prioritetinių EK veiksmų, numatytų 2005 metams Europos e.

įgūdžių konferencijoje, vykusioje 2004 m. rugsėjo 20-21d. Salonikuose, Graikojoje.

1.5. Pirmojo skyriaus išvados

1. “Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte” apibrėžiamas kompiuterinio raštingumo

terminas suprantamas plačiąja prasme: jis apima reikiamą informacinių ir komunikacinių

technologijų išmanymą, mokėjimą ir gebėjimą taikyti savo veikloje kompiuterio techninę ir

programinę įrangą. Tokia termino interpretacija priimta pateikiamame tyrime, nepaisant kitų

galimų ir siūlomų interpretacijų.

2. Siekiant nustatyti dirbančiojo kompiuterio aplinkoje žinių ir įgūdžių lygį susiformuoja

kompiuterinės kompetencijos vertinimo problema. Reikalingas vieningas sertifikatas –

dokumentas, rodantis asmens sugebėjimų atitikimą tam tikro standarto reikalavimams.

Europos kompiuterinio raštingumo programa diegia vieningą kompiuterio vartotojo

sertifikatą ECDL (European Computer Driving Licence). ECDL – tai bendras Europos šalių

sertifikatas, patvirtinantis jį pateikiančių asmenų darbo su kompiuteriu įgūdžius.

3. Kompiuterio vartotojo efektyvios veiklos elektroninėje erdvėje užtikrinimui būtinas ne tik

technologinis, bet ir profesinis kompiuterinis raštingumas, kuris turi padėti suformuoti

konkrečios profesijos kompiuterio vartotojui aiškią kompiuterio taikymo savo profesinėje

veikloje motyvaciją. Kompiuterio vartotojas turi suprasti, kokios naudos ir naujų profesinių

galimybių suteikia kompiuteris darbo vietoje ir kokių problemų gali iškilti, jei informacinės

technologijos bus ignoruojamos.

4. Europos Sąjungoje numatomi tokie IKT specialistų trūkumo, e. įgūdžių atotrūkio bei

neatitikimo problemų sprendimo keliai: su IKT susijusių specialybių patrauklumo

didinimas; nuolatinis problemos akcentavimas; dirbančiųjų IKT sektoriuje darbo sąlygų

gerinimas; e. mokymosi rinkos išplėtimas; darbo jėgos apmokymas ir sertifikavimas; vidinė

IKT specialistų migracija ES šalyse; bendradarbiavimo tarp pramonės ir verslo, valstybės

bei švietimo sistemos atstovų skatinimas; e. įgūdžių poreikių identifikavimas ir

prognozavimas.

18

2. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE

2.1. Matavimų ir monitoringo aktualumas

Informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimas yra sudėtingas procesas, kurio

pasekmės realiai paliečia atskirų piliečių veiklą, konkrečių piliečių grupių bei visos valstybės

vystymosi perspektyvas. Įvertinant labai spartų informacinių technologijų vystymąsi ir vis naujų

galimybių atsiradimą, labai sunku tinkamai formuluoti perspektyvinius sprendimus, nustatyti

strategines veiklos kryptis. Šiuo požiūriu labai svarbu ne tik tai, kad laiku būtų priimami ir vykdomi

stateginiai bei programiniai sprendimai, bet ir nuolat būtų stebima priimtų sprendimų vykdymo

eiga, stebimos jų pasekmės, periodiškai įvertinama situacija. Pagal stebėsenos, vertinimo bei

prognozavimo rezultatus gali ir turi būti koreguojami planai, programos bei projektai. Tik tokiu

būdu galima tikėtis gerų projektų vykdymo rezultatų, sprendimų sistematiškumo bei atitikimo

šiuolaikinei situacijai.

Lietuvoje yra priimti atitinkami informacinės visuomenės situacijos vertinimo ir stebėsenos

dokumentai, šie klausimai atsispindi ir daugelyje programinių dokumentų. “Informacinės

visuomenės plėtros koordinavimo metodikoje”, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino

2003 metų vasario 3 d. nutarimu Nr. 182, konstatuojamas informacinės visuomenės plėtros

koordinavimo metodikos tikslas – nustatyti informacinės visuomenės plėtros planavimo, stebėsenos

ir valdymo (monitoringo) tvarką. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo pagrindinės

procedūros nustatomos atsižvelgiant į ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir

apskričių viršininkų administracijų strateginių veiklos planų rengimą, programų vykdymo kontrolę,

vertinimą ir informacinių sistemų, registrų kūrimą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat į

institucijų nuostatuose apibrėžtą kompetenciją įgyvendinti informacinės visuomenės plėtrą šalyje.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės stebi, analizuoja

ir vertina, kaip įgyvendinami informacinės visuomenės plėtros tikslai, kaip laikomasi teisės aktų,

reglamentuojančių informacinių sistemų ir registrų kūrimą, reikalavimų. Informaciją apie tai, kaip

įgyvendinami informacinės visuomenės plėtros tikslai, komitetas kaupia duomenų bazėje ir skelbia

Komiteto tinklalapyje www.ivpk.lt .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 priėmė

“ Ilgalaikę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategiją”, kurioje konstatuojama, kad

turimos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistikos nepakanka procesams analizuoti ir

valdyti. Nėra nuolatinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros proceso stebėjimo ir analizės

sistemos.

Strategijos realizavimo programoje formuluojami tokie uždaviniai:

19

Lietuva iki 2015 metų turi tapti informacine visuomene.

Per artimiausius 5 metus turi būti pasiektas 70 procentų gyventojų kompiuterinis

raštingumas.

Turi būti vykdomi nuolatiniai strateginiai šalies raidos tyrimai, leidžiantys objektyviai

analizuoti ir vertinti jos būklę, numatyti perspektyvias tolesnės plėtros kryptis ir būdus.

Turi būti vykdomas prioritetinis investavimas į žmogiškųjų išteklių ir intelektinio šalies

potencialo išsaugojimą ir plėtrą.

Būtina kurti informacinę visuomenę: užtikrinti švietimo, mokslo ir ūkio integraciją,

plėtoti mokymosi visą gyvenimą principą, skatinti visuomenės aktyvumą.

Programos įgyvendinimą koordinuoja ir analizuoja, jos vykdymo stebėseną atlieka Švietimo

ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija.

2003 metų vasario 26 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.276 buvo

pritarta “Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikai”. Nustatyta, kad sprendimų projektų

poveikio vertinimas nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. tampa privalomu visiems Vyriausybei teikiamiems

projektams.

Sprendimų poveikio vertinimo metodikos tikslas – reglamentuoti sprendimų poveikio

vertinimą, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta į galimas jų įgyvendinimo pasekmes, kad

gerėtų valstybės institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų kokybė. Sprendimų projektų poveikio

vertinimas – priemonė, padedanti tobulinti viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų ir

įstaigų sprendimų priėmimą. Poveikiui vertinti surinkta medžiaga leidžia sprendimus priimančioms

valstybės institucijoms ir įstaigoms gauti informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų

įgyvendinimo pasekmes. Taip sudaromos sąlygos pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo

būdą.

Įvardyti tokie pagrindiniai poveikio vertinimo principai:

1. Proporcingumas – sprendimų poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamų

pasekmių mastą.

2. Profesionalumas – parengto sprendimo poveikį turi įvertinti labai kvalifikuoti

atitinkamos srities specialistai, turintys specialių mokslo, technikos ir kitokių žinių.

3. Bendradarbiavimas – siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti sprendimo

projekto poveikį, jo rengėjai turi atsižvelgti į suinteresuotų institucijų, visuomeninių

organizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę.

Europos Sąjungoje nėra informacinę visuomenę apibūdinančio specialaus juridinio

dokumento (reglamento ar direktyvos). Europos Komisijoje įkurtas generalinis direktoratas ir

priimtas elektroninės Europos veiksmų planas, kuriame numatyti 23 informacinę visuomenę

20

apibūdinantys rodikliai (eEurope benchmarking indicators). EUROSTAT

http://europa.eu.int/geninfo/query/engine/search/query.pl į savo strateginį 2003-2007 m. planą

įtraukė informacinės visuomenės statistinio vertinimo modulį.

EUROSTAT parengė septynių skyrių klausimyną:

1. Bendra informacija apie informacines technologijas.

2. IT naudojimas privačiuose namų ūkiuose.

3. IT naudojimas įmonėse.

4. IT naudojimas valstybinėse institucijose ir sveikatos sistemoje.

5. IT naudojimas švietime.

6. IT naudojimas mokymui ir užimtumui.

7. IT paslaugų teikėjų veikla.

Šalių ekonominis išsivystymas lyginamas pagal „World Times Informacinės visuomenės

indeksą“ (ISI), kurį sudaro 23 rodikliai, grupuojami į 4 skyrius: kompiuterių infrastruktūra (PK

skaičius vienam gyventojui, PK skaičius namų ūkiuose, vyriausybinėse institucijose, mokslo

institucijose, išlaidos techninei ir programinei įrangai ir kt.), informacijos infrastruktūra (kabelinis

ryšys, mobilieji telefonai, pokalbio kaina, fakso aparatų skaičius, radijo, TV aparatų skaičius,

telefonų linijos namų ūkiuose ir kt.), interneto infrastruktūra (interneto naudojimas verslo tikslais,

namuose, studentų ir moksleivių, el.verslo išlaidos) ir socialinė infrastruktūra (civilinė laisvė,

spaudinių skaičius gyventojui, spaudos laisvė, mokinių skaičius vidurinėse mokyklose,

universitetuose).

2.1 lentelė. Elektroninės Europos Veiksmų planas – 23 statistiniai rodikliai, apibūdinantys

informacinę visuomenę

Tikslai Rodikliai Apibrėžimai Vertinimo dažnumas

Pigesnis, greitesnis ir saugesnis internetas

Gyventojų, nuolat naudojančių internetą, procentas

Įvairus naudojimas. Nėra skirtumo tarp priėjimo punktų. Gyventojai 15 metų ir vyresni. Bent kartą per savaitę.

Kas 6 mėn.

Prie interneto prisijungusių namų ūkių skaičius

- Kas 6 mėn.

Prisijungimo sąnaudos Piko valandų/ne piko val. įkainiai. Įskaitant PVM. (Metodika rengiama).

Kas 6 mėn.

21

Spartesnis internetas mokslo darbuotojams ir studentams

Prisijungimo sparta ir paslaugos tarp bei viduje

Informacija yra Dante tinklapyje. Informaciją apie maksimalią tinklų spartą pateiks šalys narės.

Saugūs tinklai ir SMART kortelės

Saugių serverių skaičius milijonui gyventojų

Serverių, naudojančių taikomąsias programas, užtikrinančias saugius sandorius, skaičius

Kas 6 mėn.

Žmonių, kurie naudojasi internetu ir patiria saugumo problemų, procentas

Saugos problemos, įskaitant kredito kortelių klastotes, virusus ir kt.

Kas 6 mėn.

Europos jaunimas skaitmeniniame amžiuje

Kompiuterių skaičius 100 mokinių pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokslo institucijose

Apima tik mokymo tikslams naudojamus kompiuterius

Kartą per metus

Prie interneto prijungtų kompiuterių skaičius 100 mokinių pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokslo institucijose

Apima tik mokymo tikslams naudojamus kompiuterius

Kartą per metus

Greitaeigio prisijungimo prie interneto kompiuterių skaičius 100 mokinių pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokslo institucijose

Greitaeiga, įskaitant prisijungimą per ADSL, kabelį, palydovus, UMTS ir bevielį ryšį.

Kartą per metus

Mokytojų, kurie nuolat naudoja internetą savo dėstomam dalykui, bet ne skaičiavimams, skaičius

Naudoja bent kartą per savaitę

Kartą per metus

Darbas žinių visuomenėje

Darbo jėgos, turinčios IT mokymo pagrindus, procentas

Darbo jėgos, turinčios IT mokymo pagrindus, procentas

Kartą per metus

Vietų skaičius ir baigusieji ICT kursus

Universitetuose ir universitetų lygio kolegijose. ICT mokymas (rengiamas apibrėžimas)

Kartą per metus

Darbo jėgos, užimtos teledarbu, procentas

Teledarbas: kai įmonė naudoja ICT visam ar daliai darbo atlikti, kai asmuo dirba ne darbo vietoje

Kartą per metus

22

Visuotinis dalyvavimas žinių visuomenėje

Viešo interneto priėjimo punktų skaičius 1000 gyventojų

Viešo priėjimo punktai: visuomeninių ar privačių terminalų valdytojų, nemokamai ar už mokestį. Išskyrus kibernetines kavines.

Kartą per metus

Vyriausybinių interneto svetainių, atitinkančių WAI1 prieinamumo gaires, procentas

Tinklo prieinamumo iniciatyva (WAI) standarto apibrėžimas, “A” lygis http://www.w3.org/WAI

Atnaujinama nuolat

Elektroninės prekybos skatinimas

Kompanijų, perkančių ir parduodančių per internetą, skaičius

Bus iš naujo apibrėžta, atsižvelgus į EUROSTAT’o el.prekybos tyrimo rezultatus

Kartą per metus

Tiesioginio ryšio (on-line) vyriausybė

Pagrindinių viešųjų paslaugų, prieinamų tiesioginiu ryšiu (on-line), procentas

Pagrindinės paslaugos: jas apibrėš elektroninės Vyriausybės darbo grupė

Kas 6 mėn.

Viešas tiesioginio ryšio (on-line) vyriausybės paslaugų naudojimas: kreipiantis informacijos ir pateikiant formas

Pagrindinės paslaugos: jas apibrėš elektroninės Vyriausybės darbo grupė

Kas 6 mėn.

Viešųjų kontraktų, sudaromų per internetą, procentas

Kas 6 mėn.

Sveikata tiesioginiu ryšiu (on-line)

Sveikatos apsaugos paslaugų, teikiamų per internetą, procentas

Pirminės sveikatos pagalbos teikėjų, turinčių biuro/chirurgo priėjimą prie interneto, skaičius (duomenys rinkti 2001 vasario mėn.)

Kartą per metus

Grupavimas pagal interneto panaudojimo tipą, kai naudojasi sveikatos priežiūros profesionalai

Farmacininkų informacija, epidemiologų informacija, gydymas ir kt.

Kartą per metus

Pasaulinių tinklų skaitmeninis turinys

Europos Sąjungos svetainių, patenkančių į 50-tuką pagal lankomumą, procentas

Apibrėžiamas svetainės pavadinimo ir turinio pagrindu

Kartą per metus

Intelektualios transporto sistemos

Autokelių tinklo su įrengta transporto grūsčių informacijos ir valdymo sistema procentas

1 WAI - Web Accessibility Initiative – prieigos prie pasaulinio tinklo iniciatyva, kuri skatina prieigos plėtrą per penkias sritis: technologijas, žinynus, priemones, švietimą ir tyrimus, koordinuodama šią veiklą su visomis pasaulinėmis organizacijomis.

23

Peržiūrėjus rodiklius, galima pastebėti, kad nemaža jų dalis yra susijusi su kompiuteriniu

raštingumu, bet tiesiogiai kompiuterinio raštingumo rodiklis nėra apibrėžtas. Pateiktame rodiklių

sąraše atsispindi rodikliai, kurių vertinimas daugiau susijęs su fizinių objektų verinimu. Piliečių

kompiuterinis raštingumas yra labiau subjektyvaus vertinimo charakteristika.

2.2. Lietuvos informacinė visuomenė tarptautinių tyrimų požiūriu

Informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje požiūriu buvo vykdomi tarptautiniai tyrimai.

Tokių tyrimų nebuvo daug ir jie nebuvo tiesiogiai skirti kompiuterinio raštingumo situacijai

Lietuvoje analizuoti. Žinoma, bet kuris tyrimas, susijęs su informacinės viauomenės Lietuvoje

plėtra, būtinai kažkokiu aspektu vertina Lietuvos gyventojų kompiuterinį raštingumą. Labiausiai

reprezentatyvus tyrimas – tai jau aukščiau minėtas Pasaulio banko tyrimas, pristatytas ataskaitoje

“Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra” (PasBankas, 2003).

Ataskaitos 28 punkte formuluojamos svarbiausios pagrindinio ir vidurinio mokslo

kompetencijos. Tarp jų – gebėjimas veiksmingai naudoti priemones bei jas derinti (pamatiniai

įgūdžiai, dialogo priemonės, naujų priemonių žinojimas, informacinių ir ryšių technologijų

naudojimas, veiksmingas informacijos ir kalbos naudojimas). Ataskaitoje akcentuojama, kad

Pasaulio ekonomikos forumas savo 2001 m. vasario mėn. Pasaulio Informacinių technologijų

ataskaitoje įvertino 75 šalis pagal jų pasirengimą, “Tinklu sujungtam pasauliui”. Lietuva užima 42-ą

vietą ir buvo tarp žemiausias vietas užėmusių tuometinių kandidačių į Europos Sąjungą. Šalys dar

vertintos pagal būsimą informacinės visuomenės plėtrą galinčius lemti veiksnius – čia Lietuva

užima 43-iąją vietą. “eEuropa –Lyginamieji rodikliai” priemonės rezultatai rodo, kad Lietuva

atsilieka, kurdama informacinę visuomenę.

Kitas svarbus vertinančios informacijos šaltinis - “eEurope+” ataskaita (Europa, 2004).

Ataskaitoje analizuojami Lietuvos pasiekimai, galimybės ir problemos informacinės ir žinių

visuomenės srityje, apžvelgiami gyventojų ir verslo poreikiai, įvertinamos valstybės institucijų bei

verslo subjektų pastangos, plėtojant informacinę visuomenę, integracijos į Europos Sąjungą

kontekste, taip pat apžvelgiama kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių patirtis ir pažymimi veiksniai,

kurie gali būti reikšmingi, tęsiant šios srities darbus, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Žinių visuomenės ir žinių ekonomikos vystymosi rodiklių apžvalgoje pirmiausiai

akcentuojamas naudojimasis kompiuteriais ir internetu. Pateikiami grafikai, vienaip ar kitaip

iliustruojantys informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje situaciją pagal aukščiau nagrinėtus

informacinę visuomenę apibūdinančius statistinius rodiklius.

24

Lietuva aktyviai dalyvavo tarptautiniame projekte “ Informacijos technologija mokyklose”

SITES (Second Information Technology in Education Study). Projektas buvo vykdomas keliais

etapais. Pirmųjų dviejų etapų rezultatai pristatyti ŠMM Informacinių technologijų centro svetainėje

www.ipc.lt .

Tyrimo ataskaitoje tarp kitų išvadų akcentuojama:

Mokytojai turi būti apmokomi naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis,

norint jas integruoti į pamokų turinį.

Turi būti sukurta tokia vertinimo sistema, kuri galėtų įvertinti naujų įgūdžių pasiekimus.

Vykdyti tarptautiniai tyrimai tiesiogiai neanalizavo Lietuvos piliečių kompiuterinio

raštingumo lygio. Kita vertus, tyrimuose netiesiogiai kompiuterinis raštingumas vertinamas, nes

informacinių technologijų taikymas konkrečiose srityse be minimalaus kompiuterinio raštingumo

nėra įmanomas.

2.3. Lietuvos informacinė visuomenė Lietuvoje vykdytų tyrimų požiūriu

Pirmasis reprezentatyvus informacinės visuomenės situacijos Lietuvoje tyrimas Atviros

Lietuvos fondo iniciatyva buvo atliktas 2001 metais. Reprezentatyvų sociologinį tyrimą atliko

viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, rezultatų analizę atliko Vilniaus

universiteto Informacijos visuomenės studijų centro vadovas Marius P. Šaulauskas. Tyrimo

medžiaga yra Atviros Lietuvos fondo svetainėje http://www.osf.lt/lt/main.htm .

Kompleksinio sociologinio tyrimo „Lietuva informacinėje visuomenėje“ duomenimis

2001 m. Lietuvoje:

31% visų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų moka naudotis kompiuteriu.

13% gyventojų namuose turi kompiuterį.

38% nemoka, tačiau nori išmokti naudotis kompiuteriu.

13,5% ketina artimiausiu laiku įsigyti kompiuterį (t.y. galima prognozuoti, kad kitais

metais 26,5% Lietuvos gyventojų savo namuose turės kompiuterį; palyginus su

išsivysčiusiomis šalimis, kompiuterius turi daugiau nei pusė visų namų ūkių, o tai yra

akivaizdus atsilikimas).

Net 31% gyventojų nemoka ir nenori išmokti naudotis kompiuteriu.

Kompiuterių paplitimo ir vartojimo namuose mastą labiausiai lemia išsimokslinimas,

amžius ir pajamos, o lytis – kur kas mažiau. Kuo aukštesnį išsilavinimą yra įgiję gyventojai, kuo jie

jaunesni ir kuo didesnės jų pajamos, tuo dažniau jų namų ūkiai yra kompiuterizuoti.

Tarp turinčių stalinį arba nešiojamąjį kompiuterį namuose yra daug jauniausių (15-19

metų) respondentų – 30,7%, mažiau (60 metų ir vyresnių respondentų) – tik 2,9%.

25

Tarp turinčių stalinių arba nešiojamąjį kompiuterį namuose respondentų taip pat daug

aukštąjį mokslą baigusių Lietuvos gyventojų – 29,8%, o 10,5% tokių turinčių yra

vidurinio ir spec. vidurinio išsimokslinimo. Mažiausiai turinčių kompiuterį yra tarp

nebaigto vidurinio išsimokslinimo respondentų – tik 6,8%.

Tarp turinčių stalinį arba nešiojamąjį kompiuterį namuose yra daug gaunančių

didžiausias pajamas Lietuvos gyventojų – 32,4%, o gaunančių mažiausias pajamas tik

5,8%.

Namuose esantis kompiuteris dažniausiai naudojamas: žaidimams – 61,1%, tekstams

apdoroti – 56,1%, naršyti po internetą – 41,4%. Duomenų bazėms kompiuterį namuose naudoja

26,4%, grafikams apdoroti – 22,2%, apskaitai – 17,6% respondentų. Daugiau vyrų negu moterų

teigė naudoją kompiuterį namuose duomenų bazėms, atitinkamai 34,6% ir 16,7%. Išsimokslinimas

nelemia kompiuterio panaudojimo namuose būdo.

Kompiuteriu darbo ir mokslo vietose besinaudojantys respondentai dažniausiai jį naudoja

tekstams apdoroti – 53,1% ir naršyti po internetą – 48,8%. Kompiuteris rečiau naudojamas

duomenų bazėms – 39,8%, apskaitai – 36,4%, dar rečiau grafikai apdoroti – 20,5% ir žaidimams –

19,8%.

Praėjus trims metams buvo atliktas sociologinis tyrimas "Viešasis informatizacijos diskursas

Lietuvoje", kuriam vadovavo Marius P. Šaulauskas.

Naujas tyrimas parodė:

Lietuvos gyventojų optimizmas dėl informacijos technologijų naudos blėsta.

Maždaug trečdaliu sumažėjo žmonių, manančių, kad informacijos technologijos padės

išspręsti socialines problemas, palengvins bendravimą su draugais ar giminėmis ar turės

teigiamą įtaką švietimui ir ekonomikai.

2001 metais 80% žmonių manė, kad informacijos technologijos padės spręsti socialines

problemas, o dabar taip manančių sumažėjo 20-30%

2003 metais 38,8% jo dalyvių manė, kad informacijos technologijų plėtra teigiamą

poveikį gali padaryti švietimui ir išsilavinimui, 36,9% - ekonomikos raidai ir užimtumui.

2001-aisiais tokios nuomonės laikėsi atitinkamai 50,7% ir 66% apklaustųjų.

Konstatuota, kad optimizmas dėl informacijos technologijų teigiamos įtakos šalies ūkiui ir

žmonių gyvenimui mažėja.

Požiūris į informacijos technologijas keičiasi dėl jomis nesinaudojančių žmonių bei dėl

to, kad jos "vis geriau ir vis arčiau pažįstamos".

Dabar jau 60% lietuvių intensyviai naudojasi svarbiausiais informacijos technologijų

atributais - mobiliaisiais telefonais ir dirba kompiuteriais, naudojasi interneto ryšiu.

26

2003 metais 3,5% daugiau žmonių negu 2001-aisiais sakė maną, kad informacijos

technologijų plėtra gali padaryti teigiamą poveikį kultūriniam gyvenimui, tačiau beveik

5% sumažėjo manančiųjų, kad tokį pat teigiamą poveikį informacijos technologijos daro

žmonių laisvalaikiui.

5,3% apklaustųjų pareiškė, kad informacijos technologijos neigiamai veikia kultūrinį

gyvenimą, 5,7% - socialinę apsaugą ir teisingumą, 5,9% - laisvalaikį bei 7,2% -

tarpusavio bendravimą.

2003 metais į klausimą, kam labiausiai reikalinga informacijos technologijų plėtra,

beveik 59% apklaustųjų atsakė, kad visiems žmonėms; 2001 metais taip manančiųjų

buvo beveik 74 procentai.

Tyrimas parodė, kad lietuviai, skirtingai nei skandinavai, tačiau panašiai kaip japonai

informacijos technologijas supranta kaip ekonominį ir technologinį, o ne kaip kultūrinį, švietimo ar

žmogų lavinantį reiškinį ( www.ivpk.lt ).

2003-2004 metais Kauno apskrities administracijos iniciatyva buvo vykdomas PHARE

programos projektas “Kauno e.regionas: informacinės visuomenės partnerystės programa”.

Parengtoje galimybių studijoje (e.regionas, 2004) buvo įvertinta informacinės visuomenės ir žinių

ekonomikos kūrimo Kauno regione analizė. Galimybių studijoje buvo išnagrinėtos penkios kryptys:

viešasis administravimas, bendruomenės ir e. demokratija, švietimas ir e. gebėjimai, e. sveikata,

verslas ir inovacijos.

Galimybių studijos “Švietimas ir e. gebėjimai” skyriuje akcentuojama, kad Kauno regionas

mokyklų aprūpinimo kompiuterine įranga bei internetu Lietuvos mastu nėra pirmaujantis. Kauno

regiono mokyklų kompiuterizavimo situacija galėtų būti geresnė, jei daugiau dėmesio ir lėšų šiai

problemai skirtų Kauno regiono savivaldybės.

Informacinės technologijos sudaro prielaidas pateikti elektroninėje erdvėje platų švietimo

informacijos spektrą – direktyvinius dokumentus, reikalingas nuorodas, mokomąją-metodinę

medžiagą ir t.t. Tuo požiūriu buvo tyrinėtos Kauno apskrities savivaldybių interneto svetainės,

siekiant nustatyti, kaip naujos galimybės išnaudojamos Kauno apskrityje. Žinant, kad mokyklų

kompiuterizacija realiai vyksta ir informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje procesai yra

pakankamai žymūs, galima konstatuoti, kad Kauno apskrities savivaldybės savo interneto

svetainėse labai mažai atspindi šiuos procesus. Nors informacinės visuomenės plėtra yra

neatsiejama nuo tikrojo informacinės visuomenės piliečio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose,

nuo elektroninių gebėjimų įgijimo valstybės ir savivaldybių tarnautojams, aiškiai matosi, kad tie

elektroniniai gebėjimai bei informacinės visuomenės, elektroninės valdžios kūrimo procesai ne visų

aiškiai suprantami.

27

Projekto rezultatas – informacinės visuomenės kūrimo Kauno regione programa iki 2012

metų. Programos švietimo ir e. gebėjimų kryptyje numatomi tokie tikslai:

Aktyvinti Kauno regiono švietimo įstaigų veiklą, ugdant informacinės visuomenės

pilietį, įsijungiant į šalyje pradedamą vykdyti informacinių technologijų taikymo

ugdymo procese proveržio programą.

Pasiekti, kad visi Kauno regiono valstybės ir savivaldybių tarnautojai įgytų ir patvirtintų

savo kompiuterinį raštingumą.

Sudaryti galimybes visiems Kauno regiono piliečiams pagal savo poreikius ugdyti savo

e. gebėjimus lankant kursus, mokantis nuotoliniu būdu, taip sudarant palankesnes

galimybes darbe bei ieškant darbo; nedirbančių piliečių įtraukimui į veiklą elektroninėje

erdvėje aktyviau panaudoti visuomenines organizacijas (Trečiojo amžiaus universitetus

ir t.t.).

Toliau plėtoti jau paskelbtas Kauno regione programas (besimokančio miesto ir t.t.) ir

visokeriopai skatinti verslo iniciatyvas (Interneto autobusai ir t.t.).

Pats naujausias tyrimas yra “Atvirasis kodas švietime”, kurį atliko Matematikos ir

informatikos instituto mokslininkai Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu. Tyrimo tikslas –

išanalizuoti atvirųjų programų situaciją Lietuvoje, Europos Sąjungos ir kitose šalyse, išsiaiškinti,

kaip naudojama atviroji programinė įranga švietime, kokie vykdomi projektai, iniciatyvos, kaip

vyksta atvirųjų programų adaptavimas ir lokalizavimas bei aptarnavimas.

Tyrimas buvo skirtas atvirųjų programų diegimui mokyklose, bet kartu tyrimo medžiagoje

galimas rasti su kompiuteriniu raštingumu sietinos informacijos:

Mokytojų entuziazmas diegiant atvirojo kodo programinę įrangą.

Kompiuteriai ir internetas moksleivių namuose.

Ką veikia moksleiviai elektroninėje erdvėje.

2.4. Kompiuterinio raštingumo tyrimai Lietuvoje

Kompiuterinį raštingumą mokykloje tyrė Kauno technologijos universiteto Socialinių

mokslų fakulteto Edukologijos institutas 2003 metais. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu

institutas vykdė “Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimą” (Ataskaita,

2003). Šio tyrimo tikslas buvo atsižvelgiant į “Moksleivių kompiuterinio raštingumo standarto”

reikalavimus sukurti kompiuterinio raštingumo testą, sukaupti ir apibendrinti informaciją,

leidžiančią edukacinėmis priemonėmis tobulinti ir efektyvinti bendrojo lavinimo mokyklų

moksleivių informacinių technologijų panaudojimo žinių ir gebėjimų ugdymą.

28

Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad reikalavimai kompiuteriniam raštingumui nuolat auga, nes

vienos technologijos sparčiai keičia kitas. Įvairūs tyrimai atskleidė, kad kompiuterinio raštingumo

lygį veikia įvairūs faktoriai. Reikia pažymėti, kad kompiuterinis raštingumas glaudžiai susijęs su

mus supančia socioedukacine aplinka: su pasirinktu mokymosi profiliu, su vietove, su amžiumi,

priėjimo prie kompiuterio galimybėmis ir pan. Tačiau būtina pastebėti, kad nagrinėjami veiksniai ne

visada yra lemiantys, nes dažniausiai kompiuterinio raštingumo lygį nusako faktorių visuma. Todėl

kalbant apie socioedukacinius veiksnius, turimi galvoje tokie aspektai: 1) tiriamo moksleivio

“miestietiška” arba “kaimietiška” kilmė, 2) moksleivio šeimos socioekonominis statusas, 3) tėvų

edukacinis lygis, 4) santykio su kompiuteriu aspektai (turi/neturi kompiuterį, internetinį ryšį

namuose, kaip dažnai naudojasi kompiuteriu, ką veikia prie kompiuterio, kur tenka dirbti

kompiuteriu ir pan.).

Tyrime buvo reikalingas trumpas, ekonomiškas ir patikimas kompiuterinio raštingumo testas,

parodantis realią situaciją Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių tarpe.

Ekonomiškumas, mažos laiko sąnaudos, prieinamumo problema ir būtinybė patikrinti moksleivių

kompiuterinio raštingumo standarto veiksnumą – tai buvo nurodyta kaip pagrindinės priežastys, dėl

kurių nebuvo pasitelkta plačiai vartojama ECDL testų sistema, o konstruojamas savitas, naujas

tyrimo instrumentas.

Dvyliktokų kompiuterinio raštingumo tyrimo koreliacinė analizė leidžia teigti:

1. Nėra statistiškai patikimos testo balų skaičiaus priklausomybės nuo respondento lyties.

2. Testo balų skaičius priklauso nuo to, ar respondentas turi namuose kompiuterį.

3. Testo balų skaičius priklauso nuo respondento bendro pažymių vidurkio.

4. Nėra statistiškai patikimos testo balų skaičiaus priklausomybės nuo to, ar respondento

tėvai dirba kompiuteriu.

5. Testo balų skaičius priklauso nuo to, kurioje klasėje respondentas pradėjo mokytis

informatikos (informacinių technologijų).

6. Testo balų skaičius labai priklauso nuo to, kiek respondentas savarankiškai dirba

kompiuteriu.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinis egzaminių centras 2004

metais organizavo moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitą (Įskaita, 2004). Mokinių

kompiuterinio raštingumo įskaita vyko 2004 m. kovo 13 d. 510 mokyklų. Kandidatus registravo

577 mokyklos, įskaitą ketino laikyti 14 769 kandidatai (įskaitos sprendimų ataskaitose užfiksuoti 13

323 laikymo atvejai). Maksimali taškų suma, kurią galėjo surinkti laikiusieji įskaitą – 30. Minimali

išlaikymo taškų sumos riba – 20. Kompiuterinio raštingumo įskaitą išlaikė 77% laikiusiųjų.

29

Įskaitos rezultatai nėra geri. Kadangi buvo siekiama nustatyti, kaip moksleivių žinios

atitinka “Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto” reikalavimus, galima teigti,

kad įskaitos rezultatai realiai prastesni. Standartas yra parengtas ECDL Start pagrindu, todėl ir

vertinti buvo tikslinga pagal ECDL nuostatas – reikia atsakyti 80% klausimų. Šios ataskaitos

autorių nuomone, buvo tikslinga moksleivių įskaitai organizuoti panaudoti esamą ir eilę metų

patikimai funkcionuojančią Lietuvos ECDL infrastruktūrą. Tada finansavimą būtų galima skirti

ECDL sertifikatams, o ne esančios infrastruktūros bereikalingam dubliavimui. Moksleiviai būtų

turėję platesnes galimybes testuotis pasirinktame testavimo centre sau patogiu laiku, kai

pretendentas mano esąs pasiruošęs patvirtinti savo kompiuterinę kompetenciją. Be to, ECDL

sertifikatas moksleiviui praverstų gyvenime ateityje. Moksleiviams testuotis verta rekomenduoti ne

paskutinėje klasėje, kai daug dėmesio, laiko ir energijos reikalauja pasiruošimas baigiamiesiems

egzaminams.

Studentų kompiuterinį raštingumą daktaro disertacijoje “Studentų kompiuterinis

raštingumas: ribotų išteklių visuomenės edukacinis ir psichosocialinis kontekstas” Šiaulių

universitete tyrė Diana Šaparnienė. Pagrindiniai mokslinio tyrimo uždaviniai vertinant studentų

kompiuterinį raštingumą buvo tokie.

Lietuvos studentų populiacijoje atlikti diagnostinius matavimus, imties branduolį suformuojant iš studijuojančiųjų vadybos ir ekonomikos dalykus. Matematiškai apdoroti duomenis, panaudojant modernius daugiamatės statistikos metodus: faktorinę analizę, klasterinę analizę, diskriminantinę analizę, dispersinę analizę, daugiamatę regresiją ir kt.

Interpretuoti gautus faktinius duomenis apie kompiuterinį raštingumą bei jį paveikiančius veiksnius.

Čia pateikiamos pagrindinės studentų kompiuterinio raštingumo tyrimo išvados: S t u d i j ų f o r m a . Dieninio skyriaus studentai kompiuterinio raštingumo testą atliko

geriau negu vakarinių studijų studentai.

S t u d i j ų f i n a n s a v i m o p o bū d i s . Valstybės finansuojamose vietose besimokantys

studentai, atlikdami kompiuterinio raštingumo testą, pasiekė kiek geresnių rezultatų nei

mokamose vietose studijuojantieji.

S p e c i a l y b ė . Vadybos ir ekonomikos specialybes studijuojančiųjų kompiuterinis

raštingumas santykinai yra aukštesnis už kitų tyrime dalyvavusių specialybių studentų

kompiuterinio raštingumo lygį.

D a r b o k o m p i u t e r i u p a t i r t i s . “Kompiuterinis stažas” daro tiesioginę įtaką

kompiuterinio raštingumo lygiui.

30

K o n t a k t o s u k o m p i u t e r i u i n t e n s y v u m a s . Tiriamųjų kontakto su kompiuteriu

tyrimas parodė, kad vyrai anksčiau susipažįsta su kompiuteriu, anksčiau pradeda juo dirbti

nuolat, merginos epizodinius ar nuolatinius kontaktus su kompiuteriu daugiausia turi nuo

15 iki 18 metų, t.y. mokykloje, kai yra dėstomas informatikos kursas.

U ž s i e n i o k a l b a . Studentai, turintys gerus anglų kalbos įgūdžius, kompiuterinį testą

atliko geriau nei studentai, turintys kitų užsienio kalbų (vokiečių, prancūzų) įgūdžių.

P a j a m o s . Geriausius kompiuterinio testo rezultatus pasiekė studentai, kilę iš

vidutinėmis (nuo 1000 iki 2000 litų per mėnesį) pajamomis disponuojančių šeimų.

A s m e n i n i o k o m p i u t e r i o t u r ė j i m a s ( n e t u r ė j i m a s ) n a m u o s e . Studentai,

turintys galimybę naudotis kompiuteriu namuose, parodė žymiai geresnius kompiuterinio

raštingumo testo rezultatus.

T ė vų e d u k a c i n i s c e n z a s . Šio tyrimo duomenys neparodė, kad egzistuotų ryšys

tarp tėvų išsimokslinimo ir kompiuterinio raštingumo kokybės.

L y t i š k u m a s . Tyrimas leidžia pagrįstai plėtoti hipotezę apie egzistuojantį didelį faktinį

skirtumą tarp studentų ir studenčių kompiuterinio raštingumo kokybės. Vaikinų faktinis

kompiuterinis raštingumas geresnis nei merginų.

Pateiktos išvados rodo, jog apskritai svaresnis kompiuterinio raštingumo formavimo (ir

formavimosi) veiksnys yra ne tiek asmenybės savybės, kurios neretai yra sąlygiškai stabilios,

sunkiau keičiamos, bet socialiniai ir edukaciniai veiksniai. Iš ugdymo mokslo ir praktikos pozicijų

vertinant, šis faktas tikrai yra palankus. Vykdant tinkamą švietimo politiką ir valdymą bei tinkamai

organizuojant ugdymą ir jo (mikro- bei makro-) aplinkas, galima manipuliuoti gerokai laisviau ir

patikimiau, nei asmenybės savybėmis; vadinasi, kartu galima apčiuopiamai paveikti kompiuterinio

raštingumo formavimąsi teigiama linkme.

Lietuvos Teisės universiteto studentų kompiuterinio raštingumo tyrimas buvo vykdomas

Lietuvos teisės universiteto pirmo kurso dieninio ir neakivaizdinio skyriaus teisės, teisės ir

valdymo, viešojo administravimo, socialinio darbo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir policijos

veiklos, teisės ir penitencinės veiklos specialybių studentų tarpe, siekiant nustatyti darbo

kompiuteriais patirtį ir galimybes mokslo metų pradžioje (Petrauskas, 2003).

Tyrimo tikslas - atlikti pirmo kurso studentų darbo kompiuteriu patirties ir galimybių lygio

ir keitimosi tendencijos analizę, nustatyti pirmo kurso studentų galimybę nuolat dirbti kompiuteriu,

šios charakteristikos keitimosi tendenciją skirtingais mokslo metais, nustatyti darbo kompiuteriu

stažą ir jo keitimąsi skirtingais mokslo metais, nustatyti, kaip pirmo kurso studentai vertina savo

darbo kompiuteriu žinių ir mokėjimų lygį ir šio vertinimo keitimosi tendenciją. Informacijos

rinkimui buvo organizuota studentų apklausą. Studentams buvo pasiūlyta įvertinti savo

31

kompiuterinio raštingumo lygį ir atsakyti, kokia galimybę nuolat dirbti kompiuteriais jie turi, koks

jų darbo kompiuteriais stažas.

Anketų analizės rezultatuose atsispindėjo bendri žinių visuomenės vystymosi Lietuvoje

procesai. Labai svarbu teisingai organizuoti studentų savarankišką darbą ir suteikti darbo

kompiuteriu galimybes. 2002/03 mokslo metų pradžioje 31% visų studentų turėjo silpnus darbo

kompiuteriu mokėjimus, 4% šių žinių neturėjo. Vadinasi, organizuojant informatikos dėstymą, dar

negalima atsisakyti pradmenų aiškinimo.

Ateityje pageidautina įstojusiųjų į pirmą kursą studentų informatikos žinias ir darbo

kompiuteriu mokėjimus patikrinti ne tik anketavimu, bet ir pagal specialiai paruoštus testus ir,

atsižvelgiant į testų rezultatus, duoti studentams skirtingas užduotis. Reikia, kad studentai galėtų

toliau gilinti savo žinias informacinių technologijų srityje, kad studijų procesas būtų tolygesnis ir

svarbiausia įdomus pačiam studijuojančiam.

2.5. Statistika ir naujienos

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės http://www.std.lt skelbia

statistinius duomenis apie įvairias šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Dauguma

rodiklių pateikiami nuo 1995 metų. Tai suteikia galimybę stebėti įvykusius pokyčius. Kad

vartotojams būtų patogu, pateikta informacija sugrupuota į 9 temas pagal Eurostato taikomą

skirstymą.

Departamento svetainėje pateikiami detalūs 2003 ir ankstesnių metų įvairių statistikos sričių

(nacionalinių sąskaitų, finansų, gyventojų, švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, darbo,

pramonės, žemės ūkio, statybos, prekybos, transporto) rodikliai. Naudoti Statistikos departamento ir

kitų institucijų statistiniai duomenys.

Statistikos departamentas 2004 08 13 paskelbė tokius kompiuterių ir interneto naudojimo

2004 metų pirmą ketvirtį duomenis:

Asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per pusmetį padidėjo 26 procentais,

namuose naudojančių internetą – 38 procentais.

Asmeninį kompiuterį namuose 1996 metais turėjo vienas iš šimto namų ūkių, o 2004

metų pirmąjį ketvirtį – kas ketvirtas.

Pirmąjį 2004 metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 25 procentai namų

ūkių: mieste – 32, kaime – 11 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuose

kompiuterius namuose turėjo 58 procentai namų ūkių.

32

Internetu namuose 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 10,6 procento namų ūkių. Mieste

internetą namuose turėjo kas septintas namų ūkis, kaime – du iš šimto. 2002 m. internetu

namuose naudojosi 4,1 procento, 2003 m. trečiąjį ketvirtį – 7,7 procento visų namų ūkių.

Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai

priklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos

viršijo tūkstantį litų, asmeninį kompiuterį turėjo 57 procentai, internetą – 28 procentai

namų ūkių.

Daugiau kaip pusė (56%) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kad

jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbiausios priežastys, dėl kurių nesinaudojama

internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu

kitur, reikiamų žinių neturėjimas.

Kompiuteriu naudojosi beveik 43 procentai 15–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis

besinaudojančių kompiuteriu – jauni žmonės. Kompiuteriu naudojosi 90 procentų visų

15–24 metų amžiaus respondentų ir tik 4 procentai 65–74 metų amžiaus apklaustųjų.

Beveik trečdalis (32%) apklaustųjų, kurie naudojosi kompiuteriu, nurodė, kad jie

nelankė jokių kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar

studijų vietoje).

Daugiau kaip pusė (58%) visų respondentų, kurie 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi

kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, daugiau kaip trečdalis (36%) – bent kartą per

savaitę, bet ne kasdien. Kasdien kompiuteriu daugiausia naudojosi dirbantys asmenys,

bent kartą per savaitę – besimokantys.

Didžiausia besinaudojančių kompiuteriais respondentų dalis (93%) naudojosi teksto

redaktoriais, 75 procentai – skaičiuoklėmis. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų žaidė

kompiuterinius žaidimus.

Internetu 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 30 procentų visų 15–74 metų amžiaus

asmenų (2003 m. trečiąjį ketvirtį – 27%). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir

studentai – 85 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetu

naudojosi 31 procentas. Namuose internetu naudojosi 11 procentų respondentų (2003 m.

trečiąjį ketvirtį – 9%).

Dauguma respondentų, kurie naudojosi internetu, naudojosi juo reguliariai, t.y. bent

kartą per savaitę. Tik kas aštuntas internetu besinaudojantis apklaustasis naudojosi juo

rečiau negu kas savaitę.

Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, laikraščiams ir žurnalams skaityti.

Elektroniniu paštu naudojosi 77 procentai, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar

siuntėsi 71 procentas interneto naudotojų. Nors interneto naudotojų skaičius per pusmetį

33

išaugo nedaug, interneto naudojimo tikslai buvo įvairesni. 2004 metų pirmąjį ketvirtį,

palyginti su 2003 m. trečiuoju ketvirčiu, dažniau buvo pildomi internete (atitinkamai 18

ir 13%) arba atsisiunčiami (19 ir 15%) oficialūs blankai.

Daugiau kaip pusė (59%) respondentų, kurie naudojosi internetu, turėjo privatų

elektroninio pašto adresą, 23 procentai – įstaigai ar organizacijai priklausantį

elektroninio pašto adresą.

Daugiau statistinės informacijos apie informacinių technologijų paplitimą Lietuvoje galima

rasti Statistikos departamento leidinyje “Informacinės technologijos” (IT, 2004).

Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 12 09 visuomenei pranešė džiugią naujieną, kad šalyje yra 1 mln. interneto vartotojų. "Galime

drąsiai sakyti, kad jau turime milijoną interneto vartotojų", - vykusioje "Naujojo knygnešio"

konkurso apdovanojimų ceremonijoje sakė IVPK direktorius Aurimas Matulis. IVPK su tyrimų

bendrove "TNS - Gallup" nustatė, kad milijonas vartotojų buvo jau lapkričio pabaigoje - internetu

bent kartą per pusmetį naudojasi 31% gyventojų nuo 15 iki 74 metų, be to, apie 75% gyventojų nuo

10 iki 14 metų naudojasi internetu. Simbolinį milijonąjį interneto vartotoją IVPK rado aljanso

"Langas į ateitį" interneto centre, įsikūrusiame "Simo" prekybos taške Utenoje. Pasak aljanso

direktorės Loretos Križinauskienės, gavęs IVPK prašymą rasti naują lankytoją, aljansas ilgai stebėjo

savo 175 interneto centrus, nes juose didžioji dalis lankytojų - nuolatiniai.

IVPK savo interneto svetainėje www.ivpk.lt nuolat skelbia aktualius informacinės

visuomenės duomenis. Naujienas kompiuterijos srityje nuolat skelbia įprastinė bei elektroninė

žiniasklaida.

2.6. Antrojo skyriaus išvados

1. Informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimas yra sudėtingas procesas, kurio

pasekmės realiai paliečia atskirų piliečių veiklą bei visos valstybės vystymosi perspektyvas.

Turi būti laiku priimami ir vykdomi strateginiai bei programiniai sprendimai ir kartu stebima

priimtų sprendimų vykdymo eiga, periodiškai įvertinama situacija. Pagal stebėsenos,

vertinimo bei prognozavimo rezultatus gali ir turi būti koreguojami planai, programos bei

projektai. Tik tokiu būdu galima tikėtis gerų projektų vykdymo rezultatų, sprendimų

sistematiškumo bei atitikimo šiuolaikinei situacijai.

34

2. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje renkami ir apdorojami informacinės visuomenės situaciją

vertinantys rodikliai. Daugumoje tai yra periodiškai atnaujinami kiekybiniai rodikliai. Šalies

gyventojų kompiuterinis raštingumas daugiau gali būti vertinamas kaip kokybinis rodiklis,

kuris yra sunkiau nustatomas. Dabartiniu metu šis rodiklis nėra sistemiškai vertinamas ir

stebimas. Pastaraisiais metais buvo atlikta keletas informacinės visuomenės situacijos

tarptautinių bei Lietuvos tyrimų. Kompiuterinis raštingumas atskirai tirtas moksleivių bei

studentų tarpe.

3. Šalyje reikalinga vieninga informacinės visuomenės plėtros stebėsenos ir monitoringo

sistema, kur šalia įprastinių kiekybinių rodiklių būtų stebimas šalies gyventojų

kompiuterinis raštingumas, motyvacijos raštingumo gerinimui atsiradimas, nes tai vienas

svarbiausių požymių, rodančių, kiek realiai šalies piliečiai įsijungė į informacinės

visuomenės kūrimo ir plėtros procesus.

35

3. PILIEČIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Tyrimo metodikos parinkimas

Pirmasis kiekvieno statistinio tyrimo žingsnis – pasirinkti tiriamąją aibę. Pristatomo tyrimo

objektas – Lietuvos gyventojų kompiuterinis raštingumas. Taigi, tiriamoji aibė – Lietuvos

gyventojai nuo 15 iki 75 metų amžiaus, kaip tai akcentuota tyrimo užduotyje.

Pagrindinė imtis – Lietuvos Respublikos gyventojai. Kadangi labai svarbūs tyrimo požiūriu

yra darbiniai santykiai, pagalbinė tyrimo imtis – Lietuvos Respublikos įmonės.

Pradedant tyrimą buvo įvertinti tokie aspektai:

1) ribotas tyrimo laikas,

2) tyrimo metu apimti visą Lietuvą geografiniu ir demografiniu požiūriu;

3) tyrimu apimti atskirus asmenis, įmones, realizuoti analizę respondentų teritorinio bei

socialinio pasiskirtymo požiūriu, kas leistų daryti kuo platesnius apiapibendrinimus apie

kompiuterinio raštingumo lygį Lietuvoje skirtingais vertinimo rakursais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo nuspręsta:

1) Tyrimą atlikti 2004 metų gruodžio 1 - 18 d.

2) Tyrimo objektu pasirinkti asmenis nuo 15 iki 75 metų.

3) Stengtis pasiekti kuo didesnį respondentų skirtingose gyventojų grupėse skaičių.

4) Apklausos būdas - anketavimas, anketas platinant:

per ECDL Lietuvos atstovybės www.ecdl.lt testavimo centrus;

elektroniniu paštu, panaudojant ECDL testavimo sistemoje esančius duomenis apie

testavimo procese dalyvavusius ar tebedalyvaujančius aasmenis;

pasitelkiant į pagalbą studentus, mokytojus, dėstytojus;

naudojant ir kitas galimybes (asmeninius ryšius su organizacijomis, atskirais

asmenimis ir pan.);

apklausą vykdyti kuo platesniame savivaldybių rate, maksimaliai apimant

didmiesčius, miestus bei kaimą, įvertinant respondentų išsimokslinimą, amžių,

socialinę padėtį.

Jau 1000 respondentų atranka ir apklausa duoda gana tikslų rezultatą, tačiau būtina

atsižvelgti į atsirandančią statistinę paklaidą. Pavyzdžiui, jeigu nustatyta, kad 50% žmonių pasirinko

atsakymą “A”, tai iš tikro su 95% tikimybe galima teigti, kad tikroji reikšmė yra tarp 47% ir 53%.

Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamai žmonių grupei. Pavyzdžiui, jeigu

nustatyta, kad atsakymą “A” pasirinko 50% kaimo gyventojų, kurių buvo apklausta 300, tai tikroji

36

reikšmė (su 95% tikimybe) yra tarp 44% ir 56%. Taigi, tokius rezultatus, kai analizuojamos mažos

žmonių grupės, reikia interpretuoti atsargiai (Janilionis, 1993).

Todėl buvo stengiamasi plėsti tyrimo imtį, siekiant tikslesnių įverčių analizuojant įvairius

respondentų poaibius.

3.1 lentelė. Statistinės paklaidos skaičiavimas.

Tikslumas N

% 3 97

% 5 95

% 10 90

% 15 85

% 20 80

% 25 75

% 30 70

% 40 60

% 50 50

100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.0

200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1

300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8

400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0

500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5

750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7

1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

Buvo parengtos dvi kompiuterinio raštingumo apklausos anketos:

• Atskirų asmenų apklausos anketa - platinama tarp visų į tyrimą įtrauktų asmenų;

• Įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų įvairaus rango vadovų ir atsakingų asmenų apklausos

anketa - platinama tarp organizacijų vadovų ar atsakingų asmenų.

Sudarant anketų klausimus, buvo siekiama tokių tikslų:

1) išsiaiškinti, koks kompiuterizacijos lygis pasiektas įvairaus masto Lietuvos įmonėse, koks

kompiuterių bei interneto poreikis jose;

2) išsiaiškinti, koks kompiuterinio raštingumo lygis pasiektas įvairiose imonėse ir

organizacijose, kokia pažiūra į kompiuterinį raštingumą jose vyrauja;

3) išsiaiškinti, koks kompiuterinio raštingumo lygis pasiektas įvairiuose visuomenės

sluoksniuose,

4) ištirti, kurios kompiuterių ir elektroninių paslaugų priemonės ir kokiu tikslu naudojamos;

5) sužinoti, koks kompiuterinio raštingumo lygis būdingas respondentų šeimos nariams;

6) išsiaiškinti, kaip siekiama tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, ar reikalingi

specialūs kompiuterinio raštingumo kursai.

Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketą asmeniui sudaro tokios klausimų

grupės:

37

• asmens demografinius duomenis identifikuojantys klausimai (1-5);

• respondento gebėjimus dirbti kompiuteriu ir jų formavimo būdus vertinantys klausimai

(6-9);

• kompiuterio naudojimą respondento poreikiams (10-11);

• respondento ir jo aplinkos požiūris į kompiuterinį raštingumą ir šių gebėjimų tobulinimą

(12-15);

• respondento ir jo šeimos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis ir tobulinti

kompiuterinį raštingumą (16-18).

Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketoje asmeniui pateikta ataskaitos 2 priede.

Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketa valstybinei (arba privačiai) įmonei,

įstaigai skirta įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų įvairaus rango vadovams bei kompetetingiems

asmenims, galima išskirti tokias klausimų grupes:

• įmonės ar įstaigos vietą, pobūdį ir dydį identifikuojantys klausimai (1-3);

• kompiuterizacijos poreikio įmonėje ar įstaigoje bei pasiekto lygio vertinimas (4-7 );

• įmonės ar įstaigos darbuotojų kompiuterinio raštingumo lygio ir požiūrio į kompiuterinį

raštingumą vertinimas (8-10);

• anketą užpildžiusio ir įmonę atstovaujančio asmens ir jo šeimos narių gebėjimus dirbti

kompiuteriu ir šių gebėjimų tobulinimo galimybės (14-16);

• klausimas apie respondento ir jo šeimos galimybes naudotis informacinėmis

technologijomis (17 klausimas).

Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketa valstybinei (arba privačiai) įmonei,

įstaigai pateikta ataskaitos 3 priede.

Sociologiniai tyrimai reikalauja kruopščios ir įvairiapusės tyrimo rezultatų analizės. Aišku,

kad platesnės apimties tyrimo rezultatų apdorojimas ir analizė neįmanomi be kompiuterio ir

atitinkamos programinės įrangos panaudojimo.

Galima skirti tris programinių produktų grupes:

• Specialių paprogramių bibliotekos, palaikančios matricų apdorojimą, regresijos analizės

metodus ir pan.

• Atvirosios sistemos, kurios panaudojant parametrų nustatymą įgalina tyrėjus kurti savas

taikomąsias programas, automatizuojančias tyrimo rezultatų analizę.

• Specialios statistinės analizės programos, kuriose realizuoti įvairūs duomenų

apdorojimo metodai.

38

• Specializuotos programos, kurios pritaikytos konkrečios dalykinės srities uždaviniams

spręsti.

Šių programinių produktų grupių panaudojimo galimybių analizė rodo, kad ribotas tyrimo ir

jo rezultatų apdorojimo laikas skatina pasirinkti kurią nors specialiąją statistinės analizės programą.

Trumpai apžvelgsime kai kurių dažniau naudojamų statistinės analizės programų galimybes.

SPSS (Statistical Package for the Social Sciences – Statistikos paketas socialiniams

mokslams) (SPSS, 2004) - populiari priemonė, skirta visiems sprendimų priėmimo uždaviniams

spręsti, pateikianti analizės rezultatus kokybiškų lentelių ir diagramų pavidalu, turinti galimybes

rezultatams platinti (įskaitant Internetą). Tai sudaro palankias sąlygas tarpusavio ryšiams ir

tendencijoms atskleisti, teisingiems sprendimams priimti.

Pagrindinė paketo dalis – SPSS Base – užtikrina prieigą prie kaupiamų duomenų, jų

tvarkymą, duomenų parengimą analizei, analizę ir ataskaitų formavimą. Prie jos gali būti

integruojami papildomi moduliai, skirti duomenų surinkimo planavimui, duomenų surinkimui,

rezultatų platinimui.

Paketas SAS (Statistical Analysis System – statistinės analizės sistema)

http://www.sas.com/software/sas9/ siūlo nemažą metodų sąrašą, pradedant paprasčiausiais

statistinės analizės metodais ir baigiant daugiamačiu informacijos apdorojimu. SAS pakete yra

integruotos informacijos laikymo ir apdorojimo priemonės, vartotojo taikymų rengimo ir derinimo

priemonės (naudojančios specialią programavimo kalbą). Vienok paketas brangus, brangi ir jo

eksploatacija.

Paketas Epi Info 2000 (EI2K) www.who.int/child-adolescent-health/

New_Publications/IMCI/HFS/16hfsang.pdf , http://www.cdc.gov/epiinfo/ duomenų tvarkymo ir

analizės programa (parašyta Microsoft Visual Basic kalba). Ji padada parengti anketas ar specialias

apklausos formas, vėliau – įvesti duomenis ir atlikti jų analizę. Parengtos ataskaitos gali būti

išsaugomos kaip HTML failai, kad jas būtų patogiau platinti ar publikuoti.

Pakete STATISTICA - http://www.statsoft.com/v7list.htm integruojama grafika, statistinės

procedūros, išvystyti atminties valdymo algoritmai, ataskaitų generavimas. Šiame programų pakete

realizuota daugelis šiuolaikinių duomenų analizės metodų. Paketas išsiskiria puikia grafika,

visiškai integruota į visas statistikos procedūras, kurią galima panaudoti bet kuriame analizės etape.

Grafinę medžiagą galima paįvairinti specialiaisiais efektais – filtrais, animacija, trimačiais vaizdais,

39

sujungti kelis grafikus į vieną. Patyręs vartotojas gali sukurti savo meniu, skirtus atskiriems analizės

uždaviniams spręsti.

Paketas STATGRAPHICS http://www.statgraphics.com/ gali atlikti daugiau nei 250

įvairiausių statistinių paskaičiavimų.

Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją apie įvairių statistinės analizės programų galimybes

ir tai, kad užduoties vykdymo terminai labai glausti, pasirinkome paketą SPSS (Statistical Package

for the Social Sciences – Statistikos paketas socialiniams mokslams). Šio paketo galimybės

pakankamos mums iškeltiems uždaviniams spręsti, be to, reikiama programinė įranga ir jos

naudojimo patirtis taip pat yra.

Anketiniu būdu, platinant 2 priede pateiktą “Visuotinio kampiuterinio raštingumo tyrimo

anketą asmeniui” buvo apklausti 3245 piliečiai.

Tyrimo imtis yra gerokai didesnė negu teoriškai siūloma apsiriboti – 1000 respondentų.

Imties pasiskirstymas šalies mastu skiriasi nuo demografinio šalies gyventojų pasiskirstymo pagal

amžių. Tyrimo imtis yra kiek didesnė aktyvių šalies gyventojų požiūriu. Kita vertus, didenė

apklausos imtis leidžia teisingiau disponuoti informacija atskiruose gyventojų segmentuose, nes ie

dalinėse imtyse tiriamųjų kiekis yra pakankamai solidus. Be to, visi respondentai nėra sumuojami

kaip bendra tyrimų imtis.

Tyrimai buvo atliekami Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko, Kauno,

Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių,

Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Visagino, Zarasų miestuose ir rajonuose. Taigi,

pagal savivaldybes imtis pilnai pakankama tyrimo reprezentatyvumui.

Su respondentais aktyviai dirbo Kauno technologijos universiteto Informatikos ir kai kurių

kitų fakultetų studentai.

Į gyventojų apklausą buvo įtraukti ECDL Lietuvos atstovybės akredituoti testavimo centrai,

kurių dauguma suprato tyrimo svarbą ir aktyviai tyrė atskirų asmenų kompiuterinį raštingumą bei

situaciją valstybės ir savivaldos institucijose, verslo įmonėse.

Anketomis buvo renkama ir toliau apdorojama nuasmeninta informacija, tai buvo

akcentuojama anketų pildymo metu, todėl galima tikėti, kad į anketų klausimus buvo atsakoma

nuoširdžiai bei teisingai.

Užpildytų anketų originalai pridedami vienuolikoje aplankų.

Suvesti anketų duomenys elektroninėje formoje pateikiami papildomuose failuose kartu su

elektronine ataskaitos forma.

40

3.2. Demografinės respondentų charakteristikos.

3.2.1. Respondentų lytis ir amžius

Sumarinė anketų apdorojimo lentelė

Anketos Atsakė Praleido Viso N Procent

aiN Procentai N Procentai

Amžiaus grupė *

Lytis

3245 99,7% 11 ,3% 3256 100,0%

Amžiaus grupė ir Lytis

Lytis Viso

Vyras Moteris Amžiaus grupė 15-25m. % Amžiaus grupė 44,8% 55,2% 100,0%

% Lytis 46,0% 32,9% 37,7% 26-35m. % Amžiaus grupė 37,1% 62,9% 100,0% % Lytis 18,9% 18,6% 18,7% 36-45m. % Amžiaus grupė 27,3% 72,7% 100,0% % Lytis 15,2% 23,5% 20,5% 46-65m. % Amžiaus grupė 29,2% 70,8% 100,0% % Lytis 15,6% 21,9% 19,6% virš 65 m. % Amžiaus grupė 44,3% 55,7% 100,0% % Lytis 4,3% 3,1% 3,5%

Viso % Amžiaus grupė 36,7% 63,3% 100,0% % Lytis 100,0% 100,0% 100,0%

Amžiaus grupė

virš 65 m.46-65m.36-45m.26-35m.15-25m.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

800

600

400

200

0

Lytis

Vyras

Moteris64

450483

382

675

51

186181225

548

41

3.2.2. Respondentų lytis ir gyvenamoji vieta

Sumarinė lentelė

Respondentai Atsakė Praleido Viso

N Procentai N Procentai N Procentai

Gyvenamoji vieta * Lytis 3243 99,6% 13 ,4% 3256 100,0%

Gyvenamoji vieta ir Lytis

Lytis Viso Vyras Moteris

Gyvenamoji vieta Didmiestis % Gyvenamoji vieta 39,4% 60,6% 100,0% % Lytis 28,0% 25,0% 26,1% Miestas, miestelis % Gyvenamoji vieta 34,7% 65,3% 100,0% % Lytis 55,2% 60,3% 58,4% Kaimas % Gyvenamoji vieta 40,0% 60,0% 100,0% % Lytis 16,9% 14,7% 15,5%

Viso % Gyvenamoji vieta 36,7% 63,3% 100,0% % Lytis 100,0% 100,0% 100,0%

Gyvenamoji vieta

KaimasMiestas, miestelisDidmiestis

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

800

600

400

200

0

1400

1200

1000

Lytis

Vyras

Moteris

302

513

201

657

333

1237

42

3.2.3. Respondentų lytis ir išsimokslinimas

Sumarinė lentelė

Respondentai Atsakė Praleido Viso

N Procentai N Procentai N Procentai

Išsimokslinimas * Lytis 3232 99,3% 24 ,7% 3256 100,0%

Išsimokslinimas ir Lytis

Lytis Viso Vyras Moteris

Išsimokslinimas Nebaigt. vid. % Išsimokslinimas 47,5% 52,5% 100,0% % Lytis 29,2% 18,7% 22,6% Vid. ir spec. vid. % Išsimokslinimas 34,1% 65,9% 100,0% % Lytis 20,5% 23,1% 22,2% Nebaig. aukšt. % Išsimokslinimas 45,0% 55,0% 100,0% % Lytis 16,7% 11,8% 13,6% Aukšt. neuniversit. % Išsimokslinimas 30,3% 69,7% 100,0% % Lytis 8,8% 11,8% 10,7% Aukšt. universitet. % Išsimokslinimas 29,5% 70,5% 100,0% % Lytis 24,8% 34,5% 30,9%

Viso % Išsimokslinimas 36,8% 63,2% 100,0% % Lytis 100,0% 100,0% 100,0%

Išsimokslinimas

Aukšt. universitet.Aukšt. neuniversit.

Nebaig. aukšt.Vid. ir spec. vid.

Nebaigt. vid.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

800

700

600

500

400

300

200

100

0

Lytis

Vyras

Moteris

704

242242

472

383

295

105

198244

347

43

3.2.4. Respondentų amžius ir išsimokslinimas

Sumarinė lentelė

Respondentai Atsakė Praleido Viso

N Procentai N Procentai N Procentai

Išsimokslinimas * Amžiaus grupė 3223 99,0% 33 1,0% 3256 100,0%

Išsimokslinimas ir Amžiaus grupė

Amžiaus grupė Viso15-25m. 26-35m. 36-45m. 46-65m. virš 65 m.

Nebaigt. vid. % Išsimokslinimas

86,9% 2,1% 2,2% 3,2% 5,7% 100,0%

% Amžiaus grupė

51,7% 2,5% 2,4% 3,7% 36,0% 22,5%

Vid. ir spec. vid.

% Išsimokslinimas

25,1% 20,5% 26,4% 24,2% 3,8% 100,0%

% Amžiaus grupė

14,7% 24,3% 28,5% 27,4% 23,7% 22,1%

Nebaig. aukšt. % Išsimokslinimas

57,0% 21,8% 13,6% 6,4% 1,1% 100,0%

% Amžiaus grupė

20,6% 15,9% 9,1% 4,5% 4,4% 13,7%

Aukšt. neuniversit.

% Išsimokslinimas

17,5% 34,2% 28,2% 17,8% 2,3% 100,0%

% Amžiaus grupė

5,0% 19,8% 14,8% 9,9% 7,0% 10,8%

Aukšt. universitet.

% Išsimokslinimas

9,8% 22,6% 29,9% 34,4% 3,3% 100,0%

Išsi

mok

slin

imas

.

% Amžiaus grupė

8,0% 37,5% 45,2% 54,6% 28,9% 31,0%

Viso % Išsimokslinimas

37,8% 18,7% 20,5% 19,5% 3,5% 100,0%

% Amžiaus grupė

100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

Išsimokslinimas

Aukšt. universitet.Aukšt. neuniversit.

Nebaig. aukšt.Vid. ir spec. vid.

Nebaigt. vid.

Res

pond

entų

ska

ičius

700

600

500

400

300

200

100

0

Amžiaus grupė

15-25m.

26-35m.

36-45m.

46-65m.

virš 65 m.

44

3.2.5. Respondentų lytis ir socialinė padėtis

Sumarinė lentelė

Respondentai Atsakė Praleido Viso N Procentai N Procentai N Procentai

Socialinė padėtis * Lytis 3246 99,7% 10 ,3% 3256 100,0%

Socialinė padėtis ir lytis

Lytis VisoVyras Moteris

Moksleiv. % Socialinė padėtis 47,0% 53,0% 100,0% % Lytis 25,3% 16,6% 19,8%

Stud. % Socialinė padėtis 43,2% 56,8% 100,0% % Lytis 15,2% 11,7% 13,0%

Valstybės tarn. % Socialinė padėtis 24,3% 75,7% 100,0% % Lytis 12,4% 22,5% 18,8%

Privačios įm. darb. % Socialinė padėtis 34,6% 65,4% 100,0% % Lytis 35,6% 39,2% 37,9%

Bedarb. % Socialinė padėtis 38,5% 61,5% 100,0% % Lytis 6,3% 5,9% 6,0%

Pensin. % Socialinė padėtis 41,6% 58,4% 100,0%

Soc

ialinė

padė

tis

% Lytis 5,2% 4,2% 4,6%Viso % Socialinė padėtis 36,8% 63,2% 100,0%

% Lytis 100,0% 100,0% 100,0%

Socialinė padėtis

Pensin.Bedarb.

Privač ios įm. darb.Valstybės tarn.

Stud.Moksleiv.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

600

400

200

0

1000

800

Lytis

Vyras

Moteris

45

3.2.6. Respondentų amžius ir socialinė padėtis

Sumarinė lentelė

Respondentai Atsakė Praleido Viso N Procentai N Procentai N Procentai

Socialinė padėtis * Amžiaus grupė 3237 99,4% 19 ,6% 3256 100,0%

Socialinė padėtis ir Amžiaus grupė

Amžiaus grupė Viso 15-25m. 26-35m. 36-45m. 46-65m. virš 65 m.

Moksleiv. % Socialinė padėtis

99,7% ,2% ,2% 100,0%

% Amžiaus grupė 52,0% ,2% ,2% 19,7%Stud. % Socialinė

padėtis89,3% 9,7% 1,0% 100,0%

% Amžiaus grupė 30,8% 6,8% ,6% 13,0%Valstybės

tarn. Socialinė padėtis 5,8% 20,9% 37,8% 34,4% 1,2% 100,0%

% Amžiaus grupė 2,9% 20,9% 34,7% 33,2% 6,1% 18,8%Privačios įm. darb.

% Socialinė padėtis

12,9% 31,1% 29,4% 26,1% ,5% 100,0%

% Amžiaus grupė 13,0% 62,9% 54,4% 51,0% 5,2% 38,0%Bedarb. % Socialinė

padėtis8,3% 29,0% 33,2% 27,5% 2,1% 100,0%

% Amžiaus grupė 1,3% 9,2% 9,7% 8,4% 3,5% 6,0%Pensin. % Socialinė

padėtis 2,0% 31,8% 66,2% 100,0%

Soc

ialinė

padė

tis

% Amžiaus grupė ,5% 7,5% 85,2% 4,6%Viso % Socialinė

padėtis37,8% 18,8% 20,5% 19,5% 3,6% 100,0%

% Amžiaus grupė 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

Socialinė padėtis

Pensin.Bedarb.

Privač ios įm. darb.Valstybės tarn.

Stud.Moksleiv.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

700

600

500

400

300

200

100

0

Amžiaus grupė

15-25m.

26-35m.

36-45m.

46-65m.

virš 65 m.

46

Kompiuterinio raštingumo tyrimo respondentų demografinių charakteristikų analizė rodo:

Anketiniu būdu apklausti 3256 Lietuvos gyventojai.

Anketų apdorojimui buvo naudotas paketas SPSS ir programa Excel.

Pateikiant analizės rezultatus pagal atskirus apklausos parametrus, kiekvienam

analizės variantui aiškumo dėlei pateikiama nustatytų rezultatų lentelė ir variantų pasiskirstymo

grafikas.

3.2.1 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir amžius” rodo, kad pagal lytį ir amžių

respondentai atstovauja visas gyventojų grupes. Galima pastebėti, kad kiek mažokai apklausta

vyrenio negu 65 metų respondentų. Tai galima pagrįsti tuo, kad vyresni gyventojai mažiau aktyvūs

ir nemėgsta dalyvauti apklausose apie veiklą, kurioje jie dažniausiai nedalyvauja ar apie ją nedaug

žino.

3.2.2 lentelė ir grafikas “Respondentų lytis ir gyvenamoji vieta” rodo respondentų

pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą. Kadangi nebuvo griežtai apibrėžtos miestelio ir kaimo

sąvokos, šioje vietoje pasiskirstymas gali būti kiek netikslus, todėl kaimo imtis nėra didelė.

Pažymėtina, kad apklausoje dalyvavo visų šalies didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio, daugelio rajonų Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko, Kėdainių,

Marijampolės, Molėtų, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio,

Visagino, Zarasų gyventojai.

3.2.3 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir išsimokslinimas ” rodo, kad

apklausoje dalyvavo visus penkis anketoje nurodytus išsimokslinimo lygius turintys respondentai.

3.2.4 lentelė ir diagrama “Respondentų amžius ir išsimokslinimas” rodo respondentų

pasiskirstymą pagal išsimokslinimą tyriamųjų amžiaus grupėse.

3.2.5 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir socialinė padėtis” rodo respondentų

atitikimą anketoje išskirtiems šešiems socialinės padėtis atvejams.

3.2.6 lentelė ir diagrama “Respondentų amžius ir socialinė padėtis” rodo, kaip

pasiskirstė apklausoje dalyvavę respondentų amžius įvaitiose socialinėse grupėse.

Ne visos apklausos imtys yra tolygiai atitinkančios realią demografinę Lietuvos

situaciją. Toliau galima elgtis dvejopai: pirma – kadangi apklausta 3256 respondentai, galima

išlyginimui atmesti perteklines anketas ir suformuoti 1000 elementų masyvą; antra, manome, kad to

daryti neverta, nes anketos tiriamos daugiausiai pagal atsakymus atskirose respondentų grupėse –

pagal gyvenamą vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį. Dalies anketų nevertinimas mažintų

rezultatų tikslumą atskiruose tyrimų segmentuose. Be to, praktiškai beveik niekur nenaudojamas

bendras respondentų skaičius kažkuriai įverčiai suformuoti.

47

Asmeninis respondentų kompiuterinis raštingumas

3.3.1 Vyrų ir moterų kompiuterinis raštingumas

Kompiuterinis raštingumas Vyrai Vyrai % Moterys Moterys

% Viso Viso %

Geras, turiu ECDL 128 11% 213 10% 341 10%Geras, nepatvirtintas 545 46% 778 38% 1323 41%Silpnas 358 30% 771 37% 1129 35%Komp. dirbti nemoku 160 13% 274 13% 434 13%Neatsakė 6 1% 23 1% 29 1%Viso 1197 100% 2059 100% 3256 100%

Vyrų ir moterų kompiuterinis raštingumas

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Vyrai Moterys

Res

pond

enta

i

Geras, turiu ECDL Geras, nepatvirtintas Silpnas Komp. dirbti nemoku

48

3.3.2 Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentų gyvenamąją vietą

Kompiuterinis raštingumas

Did

mie

stis

Did

mie

stis

%

Mie

stas

, mie

stel

is

Mie

stas

, mie

stel

is %

Kai

mas

Kai

mas

%

Nea

tsakė

Nea

tsakė

%

Viso

Viso

%

Geras, turiu ECDL 159 19% 145 8% 36 7% 1 8% 341 10%Geras, nepatvirtintas 386 46% 800 42% 136 27% 1 8% 1323 41%Silpnas 238 28% 688 36% 198 39% 5 42% 1129 35%Komp. dirbti nemoku 57 7% 242 13% 130 26% 5 42% 434 13%Neatsakė 6 1% 19 1% 4 1% 0% 29 1%Viso 846 100% 1894 100% 504 100% 12 100% 3256 100%

Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentų gyvenamąją vietą

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Resp

onde

ntai

Geras, turiu ECDL Geras, nepatvirtintas Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė

49

3.3.3 Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų amžių

Kom

piut

erin

is

rašt

ingu

mas

15-2

5 m

.

15-2

5 m

. %

26-3

5 m

.

26-3

5 m

. %

36-4

5 m

.

36-4

5 m

. %

46-6

5 m

.

46-6

5 m

. %

virš

65

m.

virš

65

m. %

Nea

tsakė

Nea

tsakė

%

Viso

Viso

%

Geras, turiu ECDL 104 9% 80 13% 78 12% 77 12% 1 1% 1 10% 341 10%

Geras, nepatvirt. 658 54% 272 45% 216 32% 172 27% 3 3% 2 20% 1323 41%

Silpnas 422 35% 189 31% 256 38% 227 36% 31 27% 4 40% 1129 35%

Komp. dirbti nemoku 35 3% 63 10% 108 16% 146 23% 80 70% 2 20% 434 13%

Neatsakė 4 0% 3 0% 7 1% 14 2% 0% 1 10% 29 1%

Viso 1223 100% 607 100% 665 100% 636 100% 115 100% 10 100% 3256 100%

Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentų amžių

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Res

pond

enta

i

Geras, turiu ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė

50

3.3.4 Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų išsimokslinimą

Kom

piut

erin

is

rašt

ingu

mas

Neb

aigt

as v

idur

inis

Neb

aigt

as v

idur

inis

Spec

. Vid

urin

is

Spec

. Vid

urin

is

Neb

aigt

as a

ukšt

asis

Neb

aigt

as a

ukšt

asis

Auk

štas

is

neun

iver

site

tinis

Auk

štas

is

neun

iver

site

tinis

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Nea

tsakė

Nea

tsakė

Viso

Viso

Geras, turiu ECDL 24 3% 27 4% 59 13% 28 8% 202 20% 1 4% 341 10%

Geras, nepatvirt. 307 42% 194 27% 242 55% 136 39% 437 44% 7 30% 1323 41%

Silpnas 295 40% 292 41% 123 28% 129 37% 283 28% 7 30% 1129 35%

Komp. dirbti nemoku 100 14% 198 28% 16 4% 52 15% 60 6% 8 35% 434 13%

Neatsakė 4 1% 5 1% 0% 3 1% 17 2% 0% 29 1%

Viso 730 100% 716 100% 440 100% 348 100% 999 100% 23 100% 3256 100%

Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų išsimokslinimą

0%

10%

20%

30%

40%

50%60%

70%

80%

90%

100%

Nebaigtasvidurinis

Spec. Vidurinis Nebaigtasaukštasis

Aukštasisneuniversitetinis

Aukštasisuniversitetinis

Res

pond

enta

i

Geras, turiu ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė

51

3.3.5 Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų socialinę padėtį

Kom

piut

erin

is

rašt

ingu

mas

Mok

slei

vis

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Nea

tsakė

Viso

Geras, turiu ECDL 25 4% 59 14% 124 20% 127 10% 5 3% 0% 1 11% 341

Geras, nepatvirt. 310 48% 248 59% 266 44% 475 39% 18 9% 5 3% 1 11% 1323

Silpnas 293 46% 107 25% 179 29% 421 34% 85 44% 40 27% 4 44% 1129

Komp. dirbti nemoku 11 2% 7 2% 33 5% 191 16% 86 44% 103 69% 3 33% 434

Neatsakė 3 0% 0% 7 1% 17 1% 1 1% 1 1% 0% 29

Viso 642 100% 421 100% 609 100% 1231 100% 195 100% 149 100% 9 100% 3256

Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentų socialinę padėtį

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Res

pond

enta

i

Geras, turiu ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė

52

3.3.6 Kaip respondentai moka pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninę ir programinę įrangą

Kompiuterinis raštingumas

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai Neatsakė Viso

Geras, ECDL 10 77 172 76 6 341Geras, nepatvirt. 79 425 718 79 22 1323Silpnas 333 636 107 2 51 1129Komp.dirbti nemoku 28 6 4 396 434Neatsakė 4 13 6 6 29Viso 454 1157 1007 157 481 3256

Kaip respondentai moka pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninę ir programinę įrangą

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemoku

Jokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė

53

3.3.7 Kaip respondentai moka kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagą

Kompiuterinis raštingumas

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai Neatsakė Viso

Geras, ECDL 4 16 188 131 2 341Geras, nepatvirt. 20 199 942 142 20 1323Silpnas 127 635 295 3 69 1129Komp.dirbti nemoku 25 5 4 400 434Neatsakė 2 7 15 5 29Viso 178 862 1444 276 496 3256

Kaip respondentai moka kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagą

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemoku

Jokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė

54

3.3.8 Kaip respondentai moka naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis (informacijos paieška, el. paštas)

Kompiuterinis raštingumas

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai Neatsakė Viso

Geras, ECDL 8 31 177 115 10 341Geras, nepatvirt. 40 313 793 136 41 1323Silpnas 292 517 204 4 112 1129Komp.dirbti nemoku 25 6 2 401 434Neatsakė 4 8 11 6 29Viso 369 875 1187 255 570 3256

Kaip respondentai moka naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis (informacijos paieška, el. paštas)

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Jokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai

Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemoku Neatsakė

55

3.3.9 Kaip respondentai moka perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę (skelbti informaciją internete, naudotis el. bankininkyste, el. parduotuvėmis)

Kompiuterinis raštingumas

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai Neatsakė Viso

Geras, ECDL 13 86 156 79 7 341Geras, nepatvirt. 124 488 576 102 33 1323Silpnas 506 439 99 4 81 1129Komp.dirbti nemoku 26 3 4 401 434Neatsakė 9 10 4 6 29Viso 678 1026 839 185 528 3256

Kaip respondentai moka perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemoku

Jokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė

56

3.3.10 Kaip respondentai moka dirbti su elektroniniais dokumentais

Kompiuterinis raštingumas

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai Neatsakė Viso

Geras, ECDL 12 42 180 101 6 341Geras, nepatvirt. 92 420 672 111 28 1323Silpnas 419 498 118 5 89 1129Komp.dirbti nemoku 26 3 4 401 434Neatsakė 10 8 6 5 29Viso 559 971 980 217 529 3256

Kaip respondentai moka dirbti su elektroniniais dokumentais

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemoku

Jokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė

57

3.3.11 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu vyrai ir moterys

Vyrai Moterys

Mokykloje Dažnis Procentai Atsakė

%Atsakė Ne 610 51,0 57,7

Taip 448 37,4 42,3 Viso 1058 88,4 100,0

Neatsakė 139 11,6 Viso 1197 100,0

Dažnis Procentai Atsakė %

Atsakė Ne 1221 59,3 66,7 Taip 609 29,6 33,3 Viso 1830 88,9 100,0

Neatsakė 229 11,1 Viso 2059 100,0

12%

37%51%

Neatsakė

Taip

Ne

11%

30%59%

Neatsakė

Taip

Ne

Darbe

Dažnis Proce Atntai sa%kė

Atsakė Ne 793 66,2 75,0 Taip 265 22,1 25,0 Viso 1 100,0 058 88,4

Neatsakė 139 11,6 Viso 1197 100,0

Daž Procentai Atnis sa%kė

Atsakė 1Ne 264 61,4 69,1 Taip 566 27,5 30,9 Viso 1830 100,088,9

Nea 229 11,1 tsakėViso 2059 100,0

12%

22%

66%

Neatsakė

Taip

Ne

11%

27%61%

Neatsakė

Taip

Ne

58

Vyrai Moterys

Aukštojoje mokykloje Dažnis Procentai Atsakė

%Atsakė Ne 796 66,5 75,2

Taip 263 22,0 24,8 Viso 1059 88,5 100,0

Neatsakė 138 11,5Viso 1197 100,0

Dažnis Procentai Atsakė %

Atsakė Ne 1393 67,7 76,1 Taip 437 21,2 23,9 Viso 1830 88,9 100,0

Neatsakė 229 11,1Viso 2059 100,0

12%

22%

66%

Neatsakė

Taip

Ne

11%

21%

68%

Neatsakė

Taip

Ne

Kursuose

Dažnis Procentai Atsakė %

Atsakė Ne 839 70,1 Taip 220 18,4 Viso 1059 88,5

Neatsakė 138 11,5 Viso 1197 100,0

Dažnis Procentai Atsakė %

Atsakė Ne 1182 57,4 Taip 649 31,5 Viso 1831 88,9

Neatsakė 228 11,1Viso 2059 100,0

12%

18%

70%

Neatsakė

Taip

Ne

11%

32% 57%

Neatsakė

TaipNe

59

Vyrai Moterys

Savarankiškai Dažnis Procentai Atsakė

%Atsakė Ne 340 28,4 32,1

Taip 719 60,1 67,9 Viso 1059 88,5 100,0

Neatsakė 138 11,5Viso 1197 100,0

Dažnis Procentai Atsakė %

Atsakė Ne 891 43,3 48,7 Taip 939 45,6 51,3 Viso 1830 88,9 100,0

Neatsakė 229 11,1Viso 2059 100,0

12%

60%

28%

Neatsakė

Taip

Ne

11%

46%

43%

Neatsakė

Taip

Ne

60

3.3.12 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu didmiesčių, miestų, miestelių ir kaimo respondentai

Didmiestis Didmiestis Miestas, miestelis

Miestas, miestelis Kaimas Kaimas Viso

Mokykloje 230 14% 672 23% 153 26% 1055Darbe 275 17% 464 16% 92 16% 831Aukštojoje mokykloje

303 19% 345 12% 48 8%696

Kursuose 303 19% 469 16% 97 16% 869Savarankiškai 478 30% 975 33% 202 34% 1656Viso 1589 100% 2925 100% 592 100% 5108

Kur mokėsi dirbti kompiuteriu didmiesčių, miestų, miestelių ir kaimo respondentai

0

200

400

600

800

1000

1200

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Resp

onde

ntų

skaiči

us

Mokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai

61

3.3.13 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingų amžiaus grupių respondentai

15-2

5 m

.

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

virš

65

m.

Viso

Mokykloje 919 41% 105 10% 15 2% 15 2% 0% 1054Darbe 118 5% 219 21% 250 27% 238 29% 6 15% 831Aukštojoje mokykloje

330 15% 241 23% 86 9% 37 4% 6 15% 700

Kursuose 136 6% 177 17% 265 29% 272 33% 18 46% 868Savarankiškai 757 33% 321 30% 303 33% 264 32% 9 23% 1654Viso 2260 100% 1063 100% 919 100% 826 100% 39 100%

Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingų amžiaus grupių respondentai

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

Mokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai

62

3.3.14 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentai

M

oksl

eivi

s

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Pens

inin

kas

Mokykloje 548 55% 277 31% 52 5% 167 9% 13 9% 0%Darbe 2 0% 38 4% 267 25% 492 25% 21 14% 10 17%Aukštojoje mokykloje 0% 244 27% 142 13% 302 16% 9 6% 2 3%Kursuose 48 5% 59 7% 294 27% 385 20% 54 37% 26 45%Savarankiškai 397 40% 271 30% 322 30% 596 31% 49 34% 20 34%Viso 995 100% 889 100% 1077 100% 1942 100% 146 100% 58 100%

Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentai

0

100

200

300

400

500

600

700

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

Bedarbis Pensininkas

Resp

onde

ntų

skaiči

us

darbuotojas

Mokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai

63

3.3.15 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimo respondentai

Neb

aigt

as

vidu

rinis

Neb

aigt

as

vidu

rinis

Spec

. Vid

urin

is

Spec

. Vid

urin

is

Neb

aigt

as

aukš

tasi

s

Neb

aigt

as

aukš

tasi

s

Auk

štas

is

neun

iver

site

tinis

Auk

štas

is

neun

iver

site

tinis

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Mokykloje 533 53% 155 19% 192 22% 62 12% 112 6%Darbe 4 0% 136 17% 121 14% 125 24% 441 23%Aukštojoje mokykloje 3 0% 69 9% 238 27% 80 15% 307 16%Kursuose 50 5% 162 20% 92 10% 104 20% 459 24%Savarankiškai 409 41% 283 35% 241 27% 155 29% 559 30%Viso 999 100% 805 100% 884 100% 526 100% 1878 100%

Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimo respondentai

0

100

200

300

400

500

600

Nebaigtasvidurinis

Spec. Vidurinis Nebaigtasaukštasis

Aukštasisneuniversitetinis

Aukštasisuniversitetinis

Resp

onde

ntų

skaiči

us

Mokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai

64

3.3.16 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas vyrams ir moterims

Vyras Moteris Viso Reikalingi 534 1105 1639Jei nemokami 360 634 994Nereikalingi 246 219 465Neatsak 57 101 158Viso 1197 2059 3256

Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas vyrams ir moterims

60%

70%

80%

90%

100%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Vyras Moteris

Reikalingi Jei nemokami Nereikalingi

65

3.3.17 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas miesto ir kaimo respondentams

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas Neatsakė Viso

Reikalingi 489 957 190 3 1639 Jei nemokami 215 595 181 3 994 Nereikalingi 113 249 98 5 465 Neatsak 29 93 35 1 158 Viso 846 1894 504 12 3256

Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas miesto ir kaimo respondentams

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Reikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsak

66

3.3.18 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingos socialinės padėties respondentams

M

oksl

eivi

s

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s Pr

ivač

ios įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Reikalingi 361 255 397 541 64 16 5 1639Jei nemokami 189 115 146 436 62 43 3 994Nereikalingi 71 43 44 192 50 65 465Neatsakė 21 8 22 62 19 25 1 158Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingos socialinės padėties respondentams

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Reikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsakė

67

3.3.19 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingo išsilavinimo respondentams

Neb

aigt

as

vidu

rinis

Sp

ec. V

idur

inis

Neb

aigt

as

aukš

tasi

s A

ukšt

asis

ne

univ

ersi

tetin

is

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Nea

tsakė

Viso

Reikalingi 369 322 229 174 536 9 1639Jei nemokami 204 239 134 119 291 7 994Nereikalingi 118 103 61 45 134 4 465Neatsakė 39 52 16 10 38 3 158Viso 730 716 440 348 999 23 3256

Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingo išsilavinimo respondentams

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Neb

aigt

asvi

durin

is

Spe

c. V

idur

inis

Neb

aigt

asau

kšta

sis

Auk

štas

isne

univ

ersi

tetin

is

Auk

štas

isun

iver

site

tinis

Reikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsakė

68

3.3.20 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingų amžiaus grupių respondentams

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Reikalingi 690 295 341 292 17 4 1639Jei nemokami 357 195 207 207 26 2 994Nereikalingi 144 101 72 96 50 2 465Neatsakė 32 16 45 41 22 2 158Viso 1223 607 665 636 115 10 3256

Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingų amžiaus grupių respondentams

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Reikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsakė

69

3.3.21 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu vyrus ir moteris

Vyras Moteris Viso Darbdavys 288 603 891Mokyklos reikalavimai 342 638 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 139 366 505Šeimos nariai, draugai 189 292 481Asmeninis pasiryžimas 818 1312 2130Kitos priežastys 79 78 157

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Resp

onde

ntai

Vyras Moteris

Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu vyrus ir moteris

Darbdavys Mokyklos reikalavimaiReikalavimai valstybės tarnautojui Šeimos nariai, draugaiAsmeninis pasiryžimas Kitos priežastys

70

3.3.22 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu miesto ir kaimo respondentus

Did

mie

stis

Mie

stas

, m

iest

elis

Kai

mas

Nea

tsakė

Vis

o

Darbdavys 269 495 125 2 891Mokyklos reikalavimai 290 572 115 3 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 151 295 58 1 505Šeimos nariai, draugai 111 281 88 1 481Asmeninis pasiryžimas 599 1251 276 4 2130Kitos priežastys 45 75 36 1 157

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Res

pond

enta

i

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu miesto ir kaimo respondentus

Darbdavys Mokyklos reikalavimai

Reikalavimai valstybės tarnautojui Šeimos nariai, draugai

Asmeninis pasiryžimas Kitos priežastys

71

3.3.23 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo amžiaus respondentus

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Darbdavys 197 230 239 221 4 891 Mokyklos reikalavimai 665 187 70 54 1 3 980 Reikalavimai valstybės tarnautojui 78 97 158 166 6 505 Šeimos nariai, draugai 224 80 80 86 9 2 481 Asmeninis pasiryžimas 894 398 414 368 49 7 2130 Kitos priežastys 60 25 27 31 14 157

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Resp

onde

ntai

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo amžiaus respondentus

Darbdavys Mokyklos reikalavimaiReikalavimai valstybės tarnautojui Šeimos nariai, draugaiAsmeninis pasiryžimas Kitos priežastys

72

3.3.24 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentus

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Darbdavys 39 81 208 506 50 4 3 891Mokyklos reikalavimai 323 284 92 264 15 1 1 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 27 32 306 127 10 2 1 505Šeimos nariai, draugai 152 56 42 172 35 22 2 481Asmeninis pasiryžimas 461 315 351 810 119 68 6 2130Kitos priežastys 31 17 13 51 25 19 1 157

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Res

pond

enta

i

Mok

slei

vis

Stu

dent

as

Val

stybės

tarn

auto

jas

Priv

ačio

sįm

onės

darb

uoto

jas

Bed

arbi

s

Pen

sini

nkas

Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentus

Darbdavys Mokyklos reikalavimaiReikalavimai valstybės tarnautojui Šeimos nariai, draugaiAsmeninis pasiryžimas Kitos priežastys

73

3.3.25 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimo respondentus

Neb

aigt

as

vidu

rinis

Spec

. Vid

urin

is

Neb

aigt

as

aukš

tasi

s

Auk

štas

is

neun

iver

site

tinis

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Nea

tsakė

Viso

Darbdavys 43 219 131 115 375 8 891Mokyklos reikalavimai 319 138 245 78 195 5 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 27 61 60 70 285 2 505Šeimos nariai, draugai 159 127 52 40 100 3 481Asmeninis pasiryžimas 486 402 307 228 697 10 2130Kitos priežastys 53 37 14 13 40 157

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Res

pond

enta

i

Neb

aigt

asvi

durin

is

Spe

c. V

idur

inis

Neb

aigt

asau

kšta

sis

Auk

štas

isne

univ

ersi

tetin

is

Auk

štas

isun

iver

site

tinis

Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimo respondentus

Darbdavys Mokyklos reikalavimai

Reikalavimai valstybės tarnautojui Šeimos nariai, draugai

Asmeninis pasiryžimas Kitos priežastys

74

3.3.26 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių vyrai ir moterys

Vyrai Moterys Dažnis Procentai Dažnis Procentai

Atsakė Stengsiuosi pasinaudoti visomis prieinamomis galimybėmis

547 45,7 1014 49

Siekiu, bet tik atsiradus patogiai galimybei

420 35,1 708 34

Nesiekiu, nes nėra poreikio 104 8,7 146 7 Nesiekiu, nes nėra galimybių -

brangu, sunku mokytis 92 7,7 131 6

Kita 12 1,0 13 1 Viso 1175 98,2 2012 98Neatsakė 22 1,8 47 2

Viso 1197 100,0 2059 100

Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių vyrai

46%

36%

9%8% 1% Stengsiuosi pasinaudot

prieinamomis galimybėmii visomiss pag

Siekiu, bet tik atsiradusgalimybei

patogiai

Nesiekiu, nes nėra poreikio

Nesiekiu, nes nėra galibrangu, sunku mokytis

mybių -

Kita

Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių moterys

50%

7% 7% 1%

35%

Stengsiuosi pasinaudotiprieinamomis galimybė

visomismis pag

Siekiu, bet tik atsiradusgalimybei

patogiai

Nesiekiu, nes nėra poreikio

Nesiekiu, nes nėra galimybių -brangu, sunku mokytis

Kita

75

3.3.27 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu miesto ir kaimo respondentai

Didmiestis Miestas, miestelis

Kaimas Neatsakė Viso

Stegiuosi visomis galimybėmis 458 919 182 2 1561Siekiu, atsiradus patogiai galimybei 319 655 150 4 1128Nesiekiu, nes nėra poreikio 32 152 64 2 250Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytis 20 120 79 4 223Kitos priežastys 6 13 6 25Neatsakė 11 35 23 69Viso 846 1894 504 12 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

ompiuteriu miesto ir kaimo respondentai

Ar sieks įgyti geresnių darbo k

Stegiuosi visomis galimybėmis Siekiu, atsiradus patogiai galimybeiNesiekiu, nes nėra poreikio Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytisKitos priežastys Neatsakė

76

3.3.28 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įvairaus amžiaus respondentai

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Stegiuosi visomis galimybėmis 691 300 284 267 14 5 1561Siekiu, atsiradus patogiai galimybei 413 216 257 219 21 2 1128Nesiekiu, nes nėra poreikio 62 39 53 54 39 3 250Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytis

36 44 54 63 26 223

Kitos priežastys 7 4 2 8 4 25Neatsakė 14 4 15 25 11 69Viso 1223 607 665 636 115 10 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įvairaus amžiaus respondentai

Stegiuosi visomis galimybėmis Siekiu, atsiradus patogiai galimybeiNesiekiu, nes nėra poreikio Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytisKitos priežastys Neatsakė

77

3.3.29 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentai

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Stegiuosi visomis galimybėmis 357 257 353 535 37 19 3 1561Siekiu, atsiradus patogiai galimybei 218 136 217 461 65 27 4 1128Nesiekiu, nes nėra poreikio 37 13 14 108 30 48 250Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytis 21 7 16 95 48 35 1 223Kitos priežastys 4 3 10 2 6 25Neatsakė 5 5 9 22 13 14 1 69Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Mok

slei

vis

Stu

dent

as

Val

stybės

tarn

auto

jas

Priv

ačio

sįm

onės

darb

uoto

jas

Bed

arbi

s

Pen

sini

nkas

Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentai

Stegiuosi visomis galimybėmis Siekiu, atsiradus patogiai galimybeiNesiekiu, nes nėra poreikio Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytisKitos priežastys Neatsakė

78

3.3.30 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima darbovietėse vyrų ir moterų požiūriu

Vyras Moteris Viso Reikalauja 208 466 674Skatina 186 422 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina 200 326 526Nekreipia dėmesio 143 199 342Neatsakė 460 646 1106Viso 1197 2059 3256

Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima darbovietėse vyrų ir moterų požiūriu

100%

0%

20%

40%

60%

80%

Vyras Moteris

Reikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio

79

3.3.31 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingo amžiaus respondentų darbovietėse

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Reikalauja 148 164 195 162 5 674Skatina 122 127 174 180 5 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina

118 154 134 117 2 1 526

Nekreipia dėmesio 73 88 89 78 12 2 342Neatsakė 762 74 73 99 91 7 1106Viso 1223 607 665 636 115 10 3256

Kaip į kompiuterinio raštingum ygį žiūrima skirtingo amžiaus respondentų darbovietėse

0%

20%

40%

60%

80%

100%

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

o l

Reikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio

80

3.3.32 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima respondentų darbovietėse mieste ir kaime

Didmiestis Miestas, miestelis

Kaimas Neatsakė Viso

Reikalauja 247 366 59 2 674Skatina 169 346 92 1 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina

142 315 66 3 526

Nekreipia dėmesio 53 210 76 3 342Neatsakė 235 657 211 3 1106Viso 846 1894 504 12 3256

0%

20%

40%

60%

80%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

100%

Reikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio

81

3.3.33 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingo išsilavinimo respondentų darbovietėse

Neb

aigt

as

vidu

rinis

Sp

ec.

Vidu

rinis

N

ebai

gtas

au

kšta

sis

Auk

štas

is

neun

iver

site

Auk

štas

is

univ

ersi

teti

Nea

tsakė

Viso

Reikalauja 34 100 83 78 374 5 674Skatina 59 107 64 95 281 2 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina 38 140 75 81 187 5 526Nekreipia dėmesio 61 130 31 37 77 6 342Neatsakė 538 239 187 57 80 5 1106Viso 730 716 440 348 999 23 3256

Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingo išsilavinimo respondentų darbovietėse

0%

10%

20%

30%

40%

50%60%

70%

80%

90%

100%

Nebaigtasvidurinis

Spec. Vidurinis Nebaigtasaukštasis

Aukštasisneuniversitetinis

Aukštasisuniversitetinis

Reikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio

82

3.3.34 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingos socialinės padėties respondentų darbovietėse

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Reikalauja 34 49 248 326 15 1 1 674Skatina 61 26 182 325 8 4 2 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina

37 39 122 314 6 5 3 526

Nekreipia dėmesio 31 17 41 220 16 17 342Neatsakė 479 290 16 46 150 122 3 1106Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingos socialinės padėties respondentų darbovietėse

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Reikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio

83

Respondentų asmeninio kompiuterinio raštingumo charakteristikų analizė rodo:

• Vyrų ir moterų kompiuterinis raštingumas yra proporcingai panašus (3.3.1 diagrama),

bet moterų apklausoje dalyvavo daugiau ir didesnis moterų procentas savo kompiuterinį

raštingumą vertina kaip silpną.

• Geresniu kompiuteriniu raštingumu pasižymi miestų gyventojai, kaimo žmonės savo

raštingumą dažniau vertina kaip silpną, nors proporcingai skirtumas nėra itin žymus

(3.3.2).

• Kompiuterinio raštingumo lygis koreliuoja su respondentų amžiumi – geresniu

kompiuteriniu raštingumu pasižymi jaunesni respondentai (3.3.3).

• Respondentų išsilavinimas bei socialinė padėtis nėra lemiantys rodikliai kompiuterinio

raštingumo lygiui įvertinti, ypač kai deklaruojami geri ir silpni gebėjimai. Santykinai

daugiau silpną kompiuterinį raštingumumą turinčių aukštąjį neunivesitetinį ušsilavinimą

respondentų. Mažesni bedarbių ir vyresnio amžiaus respondentų gebėjimai (3.3.4 -

3.3.5).

• Respondentai nurodo savo sugebėjimus pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninę

ir programinę įrangą, kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagą, paruošti

pateiktis pranešimams ir pristatymams, naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis

(paieška ir el.paštas), perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę (skelbti informaciją

internete, naudotis el.bankininkyste, el.parduotuvėmis ir kitomis el.paslaugomis), dirbti

su elektroniniais dokumentais atitinkamai pagal savo kompiuterinio raštingumo

vertinimą (3.3.6 - 3.3.10).

• Dauguma respondentų mokėsi dirbti kompiuteriu savarankiškai (3.3.11). Čia aiškiai

priskiriamas ir savarankiškas tobulinimasis. Mažėjant gyvenamajam miestui, įgyjant

kompiuterinį raštingumą auga mokyklos rolė (3.3.12).

• 3.3.13 diagrama gerai iliustruoja kompiuterinio raštingumo įsigijimą skirtingose

amžiaus grupėse – jauniausiems tai daugumoje mokykla, toliau universitetas, kursai.

Gana panašiai atrodo atsakymai, skirstant respondentus pagal socialinę padėtį (3.3.14)

bei išsilavinimą (3.3.15). Visose išsilavinimo grupėse ypač pabrėžiamas savarankiškas

mokymasis.

• Visi respondentai vieningai pasisako už kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDL

srtifikato poreikį, dar papildomai akcentuojant, kad geriau jei kursai nemokami (3.3.16)

– (3.3.20).

• Žymi respondentų dalis nurodo, kad siekti kompiuterinio raštingumo paskatino

asmeninis pasiryžimas ir tik toliau vardijami mokykla, reikalavimai valstybės

tarnautojui (3.3.21) – (3.3.25).

84

• Didžioji respondentų dauguma nurodė, kad stengiasi pasinaudoti visomis prieinamomis

galimybėmis pagerinti darbo kompiuteriu įgūdžius arba siekia, atsiradus patogiai

galimybei (3.3.26) – (3.3.29).

• Respondentų darbovietese pakankamai dažnai kompiuterinis raštingumas reikalaujamas,

kitur skatinamas, vertinamas kaip privalumas. Darboviečių, kur į kompiuterinį

raštingumą nekreipia dėmesio, visai nedidelis procentas – daugiau žemesnio

išsilavinimo darbuotojams ar kaimo įmonėse – iki 20% atsakymų buvo nurodyta, kad į

kompiuterinį raštingumą nekreipiama dėmesio (3.3.30) – (3.3.34).

85

3.3. Kompiuterių naudojimo dažnis ir vieta

3.4.1 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų lytį

Vyras Moteris Viso Kasdien 697 1074 1771Kartą ar kelis per savaitę 236 478 714Retai 111 237 348Neatsakė 153 270 423Viso 1197 2059 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Vyras Moteris

Kompiuterių naudojimo dažnis pagal lytį

Kasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai

86

3.4.2 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų gyvenamą vietą

Did

mie

stis

Mie

stas

, m

iest

elis

Kai

mas

Nea

tsakė

Viso

Kasdien 587 1032 149 3 1771 Kartą ar kelis per savaitę 132 434 146 2 714 Retai 69 197 80 2 348 Neatsakė 58 231 129 5 423 Viso 846 1894 504 12 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Kompiuterių naudojimo dažnis pagal gyvenamą vietą

Kasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai

87

3.4.3 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų amžių

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Kasdien 731 364 354 314 7 1 1771Kartą ar kelis per savaitę

382 108 107 104 11 2 714

Retai 83 68 101 77 14 5 348Neatsakė 27 67 103 141 83 2 423Viso 1223 607 665 636 115 10 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Kompiuterių naudojimo dažnis pagal amžių

Kasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai

88

3.4.4 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų išsimokslinimą

Neb

aigt

as

vidu

rinis

Spec

. Vi

durin

is

Neb

aigt

as

aukš

tasi

s

Auk

štas

is

neun

iver

site

tinis

Auk

štas

is

univ

ersi

tetin

is

Nea

tsakė

Viso

Kasdien 346 234 292 176 712 11 1771Kartą ar kelis per savaitę 235 152 93 68 161 5 714Retai 58 142 36 50 61 1 348Neatsakė 91 188 19 54 65 6 423Viso 730 716 440 348 999 23 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Neb

aigt

asvi

durin

is

Spe

c. V

idur

inis

Neb

aigt

asau

kšta

sis

Auk

štas

isne

univ

ersi

tetin

is

Auk

štas

isun

iver

site

tinis

Kompiuterių naudojimo dažnis pagal išsimokslinimą

Kasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai

89

3.4.5 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų socialinę padėtį

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Kasdien 347 271 446 676 19 9 3 1771Kartą ar kelis per savaitę

238 120 86 219 32 16 3 714

Retai 51 22 48 144 60 23 348Neatsakė 6 8 29 192 84 101 3 423Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Val

stybės

tarn

auto

jas

Priv

ačio

sįm

onės

darb

uoto

jas

Beda

rbis

Pens

inin

kas

Kompiuterių naudojimo dažnis pagal socialinę padėtį

Kasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai

90

3.4.6 Ar yra kompiuteris ir internetas respondentų darbo vietoje, mokslo vietoje, namuose

Viso Ar yra kompiuteris darbe 1626Ar yra internetas darbe 1449Ar yra kompiuteris mokslo vietoje 1437Ar yra internetas mokslo vietoje 1373Ar yra kompiuteris namuose 2083Ar yra internetas namuose 1110

Ar yra kompiuteris ir internetas respondentų darbo vietoje, mokslo vietoje, namuose

0

500

1000

1500

2000

2500

Ar yrakompiuteris

darbe

Ar yrainternetas

darbe

Ar yrakompiuteris

mokslo vietoje

Ar yrainternetas

mokslo vietoje

Ar yrakompiuterisnamuose

Ar yrainternetasnamuose

Resp

onde

ntų

skaiči

us

Ar yra kompiuteris darbe Ar yra internetas darbeAr yra kompiuteris mokslo vietoje Ar yra internetas mokslo vietojeAr yra kompiuteris namuose Ar yra internetas namuose

91

3.4.7 Ar yra kompiuteris respondentų darbo vietoje pagal socialinę padėtį

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Yra kompiuteris darbe

129 121 495 854 15 6 6 1626

Nėra kompiuterio darbe

183 61 96 306 44 29 3 722

Neatsakė 330 239 18 71 136 114 908Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Ar yra kompiuteris respondentų darbo vietoje pagal socialinę padėtį

129 121

495

854

183

61 96

306

44 2915 60

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Yra kompiuteris darbe Nėra kompiuterio darbe

92

3.4.8 Ar prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų darbo vietoje pagal socialinę padėtį

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Kompiuteris prijungtas prie interneto

143 128 403 750 14 8 3 1449

Kompiuteris neprijungtas prie interneto

169 56 157 292 40 26 5 745

Neatsakė 330 237 49 189 141 115 1 1062Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Ar prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų darbo vietoje pagal socialinę padėtį

143 128

403

750

169

56

157

292

40 26814100

200

300

400

500

600

700

800

0Moksleivis Studentas Valstybės

tarnautojasPrivačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Kompiuteris prijungtas prie interneto Kompiuteris neprijungtas prie interneto

93

3.4.9 Ar yra kompiuteris respondentų namuose pagal socialinę padėtį

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Yra kompiuteris namuose 425 342 420 774 74 43 5 2083Nėra kompiuterio namuose 189 61 155 374 98 91 4 972Neatsakė 28 18 34 83 23 15 201Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Ar yra kompiuteris respondentų namuose pagal socialinę padėtį

900

425342

420

774

74 43

189

61155

374

98 91

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Yra kompiuteris namuose Nėra kompiuterio namuose

94

3.4.10 Ar prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų namuose pagal socialinę padėtį

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Kompiuteris prijungtas prie interneto

190 196 221 443 31 26 3 1110

Kompiuteris neprijungtas prie interneto

386 186 281 551 90 58 5 1557

Neatsakė 66 39 107 237 74 65 1 589Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Ar prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų namuose pagal socialinę padėtį

190 196 221

443

31 26

386

186

281

551

9058

0

100

200

300

400

500

600

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Kompiuteris prijungtas prie interneto Kompiuteris neprijungtas prie interneto

95

3.4.11 Kam naudoja kompiuterį vyrai ir moterys

Vyrai Moterys Darbinėm užduotim atlikti 660 1208 1868Moksle 533 827 1360Asmeniniam bendravimui 568 938 1506Informacijos paieškai internete

666 1034 1700

Laisvalaikiui 701 829 1530

Kam naudoja kompi terį vyrai ir moterys

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

Vyrai Moterys

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

u

Darbinėm užduotim atlikti Moksle Asmeniniam bendravimuiInformacijos paieškai internete Laisvalaikiui

96

3.4.12 Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal socialines grupes

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s

Priv

ačio

s įm

onės

da

rbuo

toja

s

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Darbinėm užduotim atlikti 241 214 522 843 34 8 6 1868Moksle 528 364 138 301 26 2 1 1360Asmeniniam bendravimui 349 290 272 544 33 15 3 1506Informacijos paieškai internete 338 323 328 633 52 23 3 1700Laisvalaikiui 483 290 195 469 67 23 3 1530

Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal socialines grupes

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas

Privačiosįmonės

darbuotojas

Bedarbis Pensininkas

Resp

onde

ntų

skaiči

us

Darbinėm užduotim atlikti Moksle Asmeniniam bendravimuiInformacijos paieškai internete Laisvalaikiui

97

3.4.13 Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal amžiaus grupes

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Darbinėm užduotim atlikti 590 405 448 415 9 1 1868Moksle 974 236 95 47 4 4 1360Asmeniniam bendravimui 742 328 234 193 7 2 1506Informacijos paieškai internete 773 358 296 256 15 2 1700Laisvalaikiui 866 290 212 143 16 3 1530

Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal amžiaus grupes

0

200

400

600

800

1000

1200

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

Darbinėm užduotim atlikti Moksle Asmeniniam bendravimuiInformacijos paieškai internete Laisvalaikiui

98

3.4.14 Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi respondentai

15-2

5 m

.

26-3

5 m

.

36-4

5 m

.

46-6

5 m

.

virš

65

m.

Nea

tsakė

Viso

Elektroninės valdžios paslaugomis 125 98 120 113 1 1 458Elektroninėmis parduotuvėmis 251 132 72 52 1 1 509Elektronine bankininkyste 252 261 204 174 2 1 894Kiti atvejai 255 46 50 48 5 404Nesinaudoju elektroninėmis paslaugomis 512 188 239 201 26 7 1173

Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi respondentai

13%

15%

26%12%

34%

Elektroninės valdžios paslaugomis Elektroninėmis parduotuvėmis

Elektronine bankininkyste Kiti atvejai

Nesinaudoju elektroninėmis paslaugomis

Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi respondentai pagal amžių

0

100

200

300

400

500

600

15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

Elektroninės valdžios paslaugomis Elektroninėmis parduotuvėmis

Elektronine bankininkyste Kiti atvejai

Nesinaudoju elektroninėmis paslaugomis

99

Respondentų kompiuterių naudojimo dažnio ir vietos charakteristikų analizė rodo:

Kasdien kompiuteriais dažniau naudojasi vyrai (3.4.1).

Dažniau kompiuteriais dirbama mieste ir dar dažniau didmiestyje (3.4.2).

Darbingo amžiaus žmonių darbo kompiuteriu intensyvumas yra pakankamai panašus ir

krenta pasiekus pensijinį amžių (3.4.3).

Darbo kompiuteriu intensyvumas auga proporcingai dirbančiojo išsilavinimo lygiui,

mažiausiu intensyvumu dirba spec. vidurinį išsilavinimą tyrintys respondentai (3.4.4).

Intensyviausiai kompiuteriu naudojasi valstybės tarnautojai (3.4.5).

Darbe ir mokslo vietoje kompiuterį ir internetą turi beveik pusė respondentų, didesnė

dalis respondentų turi kompiuterį namie, iš kurių pusė su internetu (3.4.6).

Geriausiai darbo vietose kompiuteriais (3.4.7) ir internetu (3.4.8) aprūpinti privačių

įmonių darbuotojai ir tarnautojai.

Du trečdaliai dirbančių/besimokančių respondentų turi namie kompiuterį (3.4.9), bet

mažesnė pusė šių kompiuterių prijungta prie interneto (3.4.10).

Vyrai ir moterys naudoja kompiuterį panašiems tikslams, tik vyrai dažniau naudoja

laisvalaikiui (3.4.11). Platesnis naudojimo pasiskirstymas pagal respondentų socialinę

padėtį – dirbantieji aiškiai dažniau naudoja darbo užduotims atlikti (3.4.12). Gan

panašus pasiskirstymas amžiaus grupėse – darbingo amžiaus respondentams kompiuteris

daugiau darbo įrankis (3.4.13).

Elektroninėmis paskaugomis respondentai naudojasi nelabai intensyviai.

100

3.4. Kompiuteris ir šeima.

3.5.1. Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas

Viso Raštingas tik aš 535Raštingi keli šeimos nariai 2373Niekas neraštingas 296Neatsakė 52Viso 3256

Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas

17%

74%

9%

Raštingas tik aš Raštingi keli šeimos nariai Niekas neraštingas

101

3.5.2. Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas pagal socialinę padėtį

Mok

slei

vis

Stud

enta

s

Vals

tybė

s ta

rnau

toja

s Pr

ivač

ios

įmon

ės

db

tj

Bed

arbi

s

Pens

inin

kas

Nea

tsakė

Viso

Raštingas tik aš 140 83 93 194 15 10 535 Raštingi keli šeimos nariai 458 322 489 916 100 80 8 2373 Niekas neraštingas 40 10 16 111 68 50 1 296 Neatsakė 4 6 11 10 12 9 52 Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256

Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas pagal socialinę padėtį

0

200

400

600

800

1000

Raštingas tik aš Raštingi keli šeimos nariai Niekas neraštingas

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

Moksleivis Studentas Valstybės tarnautojas

Privačios įmonės darbuotojas Bedarbis Pensininkas

102

3.5.3. Kas iš respondentų šeimos narių norėtų tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius pagal gyvenamą vietą

Did

mie

stis

Mie

stas

, m

iest

elis

Kai

mas

Nea

tsakė

Viso

Vaikai 298 924 280 6 1508 Sutuoktinis 325 614 155 4 1098 Tėvai 277 574 104 2 957 Seneliai 16 40 8 64

Kas iš respondentų šeimos narių norėtų tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius pagal gyvenamą vietą

0

200

400

600

800

1000

Vaikai Sutuoktinis Tėvai Seneliai

Res

pond

entų

ska

ičiu

s

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

103

Respondentų šeimos narių požiūrio į kompiuterinį raštingumą charakteristikų analizė rodo:

(3.5.1) lentelė ir diagrama rodo, kad žymi respondentų dalis atsako, kad raštingi ne tik

jie, bet ir jų šeimos nariai.

Analogiškas pasiskirstymas tinka ir vertinant respondentų socialinę padėtį, išskiriant

bedarbius bei pensininkus (3.5.2).

Savo kompiuterinį raštingumą labiausiai norėtų tobulinti miestuose ir miesteliuse

gyvenančių respondentų šeimos nariai, toliau seka didmiesčiai ir mažiausias šeimos

narių noras tobulėti kompiuterinio raštingumo srityje nurodomas kaime (3.5.3).

3.5. Trečiojo skyriaus išvados

1. Anketiniu būdu apklausti 3256 Lietuvos gyventojai.

2. Apklausoje dalyvavo visų šalies didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio, daugelio rajonų Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko,

Kėdainių, Marijampolės, Molėtų, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Tauragės, Utenos, Varėnos,

Vilkaviškio, Visagino, Zarasų gyventojai.

3. Ne visos apklausos imtys yra tolygiai atitinkančios realią demografinę Lietuvos situaciją.

Toliau galima elgtis dvejopai: pirma – kadangi apklausta 3256 respondentai, galima

išlyginimui atmesti perteklines anketas ir suformuoti 1000 elementų masyvą; antra,

manome, kad to daryti neverta, nes anketos tiriamos daugiausiai pagal atsakymus atskirose

respondentų grupėse – pagal gyvenamą vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį.

Dalies anketų nevertinimas mažintų rezultatų tikslumą atskiruose tyrimų segmentuose. Be

to, praktiškai beveik niekur nenaudojamas bendras respondentų skaičius kažkuriai įverčiai

suformuoti. Buvo atliktas bandymas išjungti iš tyrimo moksleivius, kadangi moksleivių

raštingumas jau tirtas. Toks išjungimas mažai veikė rezultatus ir papildomai sumažino imtį

atskiruose segmenuose.

4. Tyrimo terminai pagal mokslinio tyrimo darbo užduotį buvo itin glausti, todėl teko

apsiriboti viena anketinės apklausos banga. Atlikus pirminį anketinės apklausos rezultatų

vertinimą, būtų buvę galima pagal poreikį tikslinti anketos klausimus bei atliekant tolimesnę

apklausą patikslinti respondentų imtį.

104

5. Anketinio gyventojų kompiuterinio raštingumo tyrimo demografinės charakteristikos rodo:

• Atlikto tyrimo imtis apėmė visas šalies gyventojų grupes, skirstant pagal lytį,

gyvenamąją vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį.

• Glausti tyrimo terminai neleido atlikti antros apklausos bangos, kada būtų galima

tikslinti anketos klausimus bei išlyginti pirmoje apklausos bangoje nustatytus

demografinius imties netolygumus.

• Didelė anketinės apklausos imtis leido gauti didesnį tyrimo tikslumą atskirose

respondentų grupėse.

6. Respondentų kompiuterinio raštingumo lygio tyrimas leido nustatyti:

• Vyrų ir moterų kompiuterinio raštingumo lygis pakankamai panašus; geresniu

kompiuteriniu raštingumu pasižymi miestų gyventojai, bet skirtumas nėra itin žymus;

kompiuterinio raštingumo lygis koreliuoja su respondentų amžiumi; respondentų

išsilavinimas bei socialinė padėtis nėra lemiantys rodikliai kompiuterinio raštingumo

lygiui įvertinti, ypač kai deklaruojami geri ir vidutiniai gebėjimai.

• Dauguma respondentų mokėsi dirbti kompiuteriu savarankiškai; Mažėjant

gyvenamajam miestui, įgyjant kompiuterinį raštingumą auga mokyklos rolė;

jauniesniems respondentams kompiuterinio raštingumo šaltinis mokykla, toliau

universitetas, kursai. Gana panašiai atrodo atsakymai, skirstant respondentus pagal

socialinę padėtį bei išsilavinimą.

• Visi respondentai vieningai pasisako už kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDL

srtifikato reikalingumą.

• Žymi respondentų dalis nurodo, kad siekti kompiuterinio raštingumo paskatino

asmeninis pasiryžimas ir tik toliau vardijami mokykla, reikalavimai valstybės

tarnautojui. Didžioji respondentų dauguma nurodė, kad stengiasi pasinaudoti visomis

prieinamomis galimybėmis pagerinti darbo kompiuteriu įgūdžius.

• Respondentų darbovietėse pakankamai dažnai kompiuterinis raštingumas reikalaujamas,

kitur skatinamas, vertinamas kaip privalumas be reikalavimo ar skatinimo. Daugiau žemesnio

išsilavinimo darbuotojams ar kaimo įmonėse – iki 20% atsakymų buvo nurodyta, kad į

kompiuterinį raštingumą nekreipiama dėmesio.

7. Respondentų kompiuterių naudojimo dažnio ir vietos charakteristikų analizė rodo:

• Respondentų kompiuterių naudojimo intensyvumas nevienodas: kasdien kompiuteriais

dažniau naudojasi vyrai: dažniau kompiuteriais dirbama mieste ir dar dažniau

105

didmiestyje; darbo kompiuteriu intensyvumas auga proporcingai dirbančiojo

išsilavinimo lygiui; intensyviausiai kompiuteriu naudojasi valstybės tarnautojai.

• Darbe ir mokslo vietoje kompiuterį ir internetą turi beveik pusė respondentų, didesnė

dalis respondentų turi kompiuterį namie, iš kurių pusė su internetu; geriausiai darbo

vietose kompiuteriais ir internetu aprūpinti privačių įmonių darbuotojai ir tarnautojai;

du trečdaliai dirbančių/besimokančių respondentų turi namie kompiuterį, bet mažesnė

pusė šių kompiuterių prijungta prie interneto.

• Vyrai ir moterys naudoja kompiuterį panašiems tikslams, tik vyrai dažniau naudoja

laisvalaikiui; platesnis naudojimo pasiskirstymas pagal respondentų socialinę padėtį ir

amžių – dirbantieji aiškiai dažniau naudoja darbo užduotims atlikti

• Elektroninėmis pasaugomis respondentai naudojasi nelabai intensyviai.

8. Respondentų šeimos narių požiūrio į kompiuterinį raštingumą charakteristikų analizė rodo:

• Žymi respondentų dalis atsako, kad raštingi ne tiks jie, bet ir jų šeimos nariai;

analogiškas pasiskirstymas tinka ir vertinant respondentų socialinę padėtį, išskiriant

bedarbius bei pensininkus.

• Savo kompiuterinį raštingumą labiausiai norėtų tobulinti miestuose ir miesteliuose

gyvenančių respondentų šeimos nariai, toliau seka didmiesčiai ir mažiausias šeimos

narių noras tobulėti kompiuterinio raštingumo srityje nurodomas kaime.

106

4. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ ĮMONĖSE REZULTATAI

4.1. Anketiniai kompiuterinio raštingumo įmonėse situacijos tyrimai

Siekiant geriau įvertinti kompiuterinio dirbančiųjų kompiuterinio raštingumo situaciją

Lietuvoje, buvo sudaryta ir apklausos metu platinama “Visuotinio kompiuterinio raštingumo anketa

valstybinei (arba privačiai) įmonei, įstaigai”. Tokia anketa leidžia įvertinti dirbančiųjų kompiuterinį

raštingumą ne aplamai, o sąryšyje su konkrečia įmone bei darbdaviu.

Anketos buvo platinamos tuose pat didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kaip

ir anketos asmenims.

Šioje grupėje buvo gautos ir apdorotos 657 anketos iš įvairių institucijų, įmonių ir įstaigų.

Anketas pildė įmonių vadovai bei dirbantieji, kompetetingi įvertinti savos įmonės darbuotojų

kompiuterinio raštingumo situaciją. Kartu buvo vertinama bendras įmonės požiūris į

kompiuterizacijos procesus bei informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtros

procesus.

107

4.2. Įmonių anketų analizė

4.2.1 Kompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Kompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Būtinas PageidautinasGali duoti

naudą Mažai

reikalingas NereikalingasDidmiestis 285 37 7 2 2 Miestas, miestelis 221 39 6 13 3 Kaimas 31 3 3 1 3

Kompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Būtinas PageidautinasGali duoti

naudą Mažai

reikalingas NereikalingasDidmiestis 86% 11% 2% 1% 1% Miestas, miestelis 78% 14% 2% 5% 1% Kaimas 76% 7% 7% 2% 7%

Kompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Būtinas Pageidautinas Gali duoti naudą Mažai reikalingas Nereikalingas

108

4.2.2 Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių

įmonėse/įstaigose Kiekvienas ~50% ~25% <25% Nenurodyta

Didmiestis 147 99 42 44 3 Miestas, miestelis 88 83 37 72 3 Kaimas 14 9 6 13 0

Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių

įmonėse/įstaigose

Kiekvienoje

darbo vietoje ~50% ~25% <25% Nenurodyta Didmiestis 44% 30% 13% 13% 1% Miestas, miestelis 31% 29% 13% 26% 1% Kaimas 34% 22% 15% 32% 0%

Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

50%

0%

10%

20%

30%

40%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas Kiekvienas ~50% ~25% <25%

109

4.2.3 Interneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Interneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Visi komp. prijungti

Prijungta dalis komp.

Prieigos nėra Nenurodyta

Didmiestis 240 84 8 2 Miestas, miestelis 165 94 22 1 Kaimas 18 14 8 1

Interneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Visi komp. prijungti

Prijungta dalis komp.

Prieigos nėra Nenurodyta

Didmiestis 72% 25% 2% 1% Miestas, miestelis 59% 33% 8% 0% Kaimas 44% 34% 20% 2%

Interneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

0%10%20%30%40%50%60%70%80%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Visi komp. prijungti Prijungta dalis komp. Prieigos nėra Nenurodyta

110

4.2.4 Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

Kompiuterinio raštingumo lygis

skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose Visi >50% >25% Nenurodyta Didmiestis 170 116 47 1 Miestas, miestelis 79 116 83 4 Kaimas 5 15 21 0

Kompiuterinio raštingumo lygis

skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose Visi ~50% ~25% Nenurodyta Didmiestis 51% 35% 14% 0% Miestas, miestelis 28% 41% 29% 1% Kaimas 12% 37% 51% 0%

Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas

Visi ~50% ~25%

111

4.2.5 Požiūris į kompiuterinį raštingumą

Požiūris į kompiuterinį raštingumą

Reikalauja SkatinaLaiko

privalumu Nekreipiama

dėmesio Nenurodyta Didmiestis 126 110 83 15 0 Miestas, miestelis 73 92 99 16 2 Kaimas 7 10 16 8 0

Požiūris į kompiuterinį raštingumą

Reikalauja SkatinaLaiko

privalumu Nekreipiama

dėmesio Nenurodyta Didmiestis 38% 33% 25% 4% 0% Miestas, miestelis 26% 33% 35% 6% 1% Kaimas 17% 24% 39% 20% 0%

Požiūris į kompiuterinį raštingumą skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%

Didmiestis Miestas, miestelis Kaimas Reikalauja Skatina Laiko privalumu Nekreipiama dėmesio

112

4.2.6 Raštingumo lygis įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigose

Raštingumo lygis įvairaus dydžio

įmonėse ar įstaigose Įmonės dydis Visi >50% >25% ???

>100 darb. 106 115 43 2 >50 darb. 35 56 35 >20 darb. 37 37 29 1 <20 darb. 77 38 44 2

Raštingumo lygis įvairaus dydžio

įmonėse ar įstaigose Įmonės dydis Visi ~50% ~25% ???

>100 darb. 40% 43% 16% 1%>50 darb. 28% 44% 28% 0%>20 darb. 36% 36% 28% 1%<20 darb. 48% 24% 27% 1%

Raštingumo lygis įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigose

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

>100 darb. >50 darb. >20 darb. <20 darb.Darbuotojų skaičius

Visi ~50% ~25%

113

4.2.7 Kompiuterizacijos lygis įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigose

Kompiuterizacijos lygis įvairaus dydžio įmonėse ar

įstaigose Įmonės dydis Kiekvienas ~50% ~25% <25% ???? >100 darb. 121 87 18 37 3 >50 darb. 28 44 29 25 >20 darb. 29 34 20 21 <20 darb. 71 25 18 44 3

Kompiuterizacijos lygis įvairaus dydžio įmonėse ar

įstaigose Įmonės dydis Kiekv. ~50% ~25% <25% ???? >100 darb. 45% 33% 7% 14% 1%>50 darb. 22% 35% 23% 20% 0%>20 darb. 28% 33% 19% 20% 0%<20 darb. 44% 16% 11% 27% 2%

Kompiuterizacijos lygis įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigose

0%

10%

20%

30%

40%

50%

>100 darb. >50 darb. >20 darb. <20 darb.

Darbuotojų skaičius

Kiekv. ~50% ~25% <25%

114

4.2.8 Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigose

Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairaus dydžio įmonėse

ar įstaigose Įmonės dydis Reik. Skatina Privalumas Nekreipia ???>100 darb. 93 83 79 10 1

>50 darb. 38 44 39 5 >20 darb. 30 38 29 6 1<20 darb. 44 47 51 18 1

Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairaus dydžio įmonėse

ar įstaigose Įmonės dydis Reikalauja Skatina Privalumas

Nekreipia dėmesio ???

>100 darb. 35% 31% 30% 4% 0%

>50 darb. 30% 35% 31% 4% 0%>20 darb. 29% 37% 28% 6% 1%<20 darb. 27% 29% 32% 11% 1%

Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigose

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%

>100 darb. >50 darb. >20 darb. <20 darb.

Darbuotojų skaičiusReikalauja Skatina Privalumas Nekreipia dėmesio

115

4.2.9 Kompiuterių poreikis įmonėse

Kompiuterių poreikis

Būtinas PageidautinasGali duoti naudą

Mažai reikalingas Nereikalingas

Valstybinė institucija 271 28 5 2 0 Valst./akc.įmonė 73 16 1 3 0 Privati įmonė 147 31 9 10 8 Nenurodyta 46 4 1 1 1

Kompiuterių poreikis

Būtinas PageidautinasGali duoti

naudą Mažai

reikalingas NereikalingasValstybinė institucija 89% 9% 2% 1% 0% Valst./akc.įmonė 78% 17% 1% 3% 0% Privati įmonė 72% 15% 4% 5% 4% Nenurodyta 87% 8% 2% 2% 2%

Kompiuterių poreikis įvairių tipų įmonėse ar įstaigose

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

0%Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonė

Būtinas Pageidautinas Gali duoti naudą Mažai reikalingas Nereikalingas

116

4.2.10 Kompiuterizacijos lygis įmonėse

Kompiuterizacijos lygis Kiekvienas ~50% ~25% <25% Nenurodyta

Valstybinė institucija 137 91 41 34 3 Valst./akc.įmonė 24 27 16 25 1 Privati įmonė 67 54 27 57 1 Nenurodyta 21 19 1 11 0

Kompiuterizacijos lygis Kiekvienas ~50% ~25% <25% Nenurodyta

Valstybinė institucija 45% 30% 13% 11% 1% Valst./akc.įmonė 26% 29% 17% 27% 1% Privati įmonė 33% 26% 13% 28% 0% Nenurodyta 40% 36% 2% 21% 0%

Kompiuterizacijos lygis įvairių tipų įmonėse ar įstaigose

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%50%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonė

Kiekvienas ~50% ~25% <25%

117

4.2.11 Kompiuterinio raštingumo lygis įmonėse

Raštingumo lygis Visi >50% >25% Nenurodyta Valstybinė institucija 131 120 53 2Valst./akc.įmonė 25 35 32 1Privati įmonė 80 65 59 2Nenurodyta 19 27 7 0

Raštingumo lygis Visi ~50% ~25% Nenurodyta Valstybinė institucija 43% 39% 17% 1%Valst./akc.įmonė 27% 38% 34% 1%Privati įmonė 39% 32% 29% 1%Nenurodyta 36% 51% 13% 0%

Raštingumo lygis įvairių tipų įmonėse ar įstaigose

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonė

Visi ~50% ~25%

118

4.2.12 Požiūris į kompiuterinį raštingumą

Požiūris į kompiuterinį raštingumą

Reikalauja SkatinaLaiko

privalumu Nekreipiama

dėmesio NenurodytaValstybinė institucija 107 109 81 8 1Valst./akc.įmonė 21 33 32 7 0Privati įmonė 58 56 72 18 2Nenurodyta 20 14 13 6 0

Požiūris į kompiuterinį raštingumą

Reikalauja SkatinaLaiko

privalumu Nekreipiama

dėmesio NenurodytaValstybinė institucija 35% 36% 26% 3% 0%Valst./akc.įmonė 23% 35% 34% 8% 0%Privati įmonė 28% 27% 35% 9% 1%Nenurodyta 38% 26% 25% 11% 0%

Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairių tipų įmonėse ar įstaigose

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėReikalauja Skatina Laiko privalumu Nekreipiama dėmesio

119

4.2.13 Interneto prieiga įmonėse

Interneto prieiga

Visi komp. prijungti

Prijungta dalis komp.

Prieigos nėra ????

Valstybinė institucija 210 89 5 2 Valst./akc.įmonė 55 32 6 0 Privati įmonė 128 53 23 2 Nenurodyta 30 18 5 0

Interneto prieiga

Visi komp. prijungti

Prijungta dalis komp.

Prieigos nėra ????

Valstybinė institucija 69% 29% 2% 1% Valst./akc.įmonė 59% 34% 6% 0% Privati įmonė 62% 26% 11% 1% Nenurodyta 57% 34% 9% 0%

Interneto prieiga įvairių tipų įmonėse ar įstaigose

0%10%20%30%40%50%60%70%80%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonė

Visi komp. prijungti Prijungta dalis komp. Prieigos nėra

120

4.2.14 Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėje

Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėje Taip Ne Nežino ????

Valstybinė institucija 133 132 37 4 Valst./akc.įmonė 30 52 10 1 Privati įmonė 64 118 23 1 Nenurodyta 16 24 11 2

Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėje Taip Ne Nežino ????

Valstybinė institucija 43% 43% 12% 1% Valst./akc.įmonė 32% 56% 11% 1% Privati įmonė 31% 57% 11% 0% Nenurodyta 30% 45% 21% 4%

Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėje įvairių tipų įmonės ar įstaigos

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Ne Nežino

121

4.3. Asmeninis kompiuterinis raštingumas

4.3.1 Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumas

Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumas Puikus Geras Vidutinis Prastas ????? Valstybinė institucija 13 138 132 22 1 Valst./akc.įmonė 3 38 44 8 0 Privati įmonė 15 84 82 25 0 Nenurodyta 0 22 26 5 0

Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumas Puikus Geras Vidutinis Prastas ????? Valstybinė institucija 4% 45% 43% 7% 0% Valst./akc.įmonė 3% 41% 47% 9% 0% Privati įmonė 7% 41% 40% 12% 0% Nenurodyta 0% 42% 49% 9% 0%

Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumas įvairių tipų įmonėse ar įstaigose

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Valstybinė Valst./akc.įmonė Privati įmonė Nenurodytainstitucija

Puikus Geras Vidutinis Prastas

122

4.3.2 Savojo kompiuterinio raštingumo vertinimas

Savojo kompiuterinio raštingumo vertinimas Turi ECDL pažymėjimą

Geras, bet nepatvirtintas Silpnas

Nedirba kompiuteriu Viso

141 344 152 20 657 21,5% 52,4% 23,1% 3,0% 100%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

Turi ECDLpažymėjimą

Geras, betnepatvirtintas

Silpnas Nedirbakompiuteriu

Savojo kompiuterinio raštingumo vertinimas

123

4.3.3 Geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimas

Geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimas Visomis prieinamomis galimybėmis

Atsiradus pato-giai galimybei

Nesiekiu, nėra poreikio

Nesiekiu, nėra galimybių Viso

361 257 22 14 654 54,9% 39,1% 3,3% 2,1% 100%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

Visomisprieinamomisgalimybėmis

Atsiraduspatogiai

galimybei

Nesiekiu, nėraporeikio

Nesiekiu, nėragalimybių

Geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimas

124

4.3.4 Pasitenkinimas darbovietės teikiamomis galimybėmis gerinti kompiuterinio raštingumo

įgūdžius

Pasitenkinimas darbovietės teikiamomis galimybėmis

Visiškai Patenkintas NepatenkintasVisiškai nepatenkintas VISO

188 304 140 19 651 28,9% 46,7% 21,5% 2,9% 100%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

Visiškai Patenkintas Nepatenkintas Visiškainepatenkintas

Pasitenkinimas darbovietės teikiamomis galimybėmis gerinti kompiuterinio raštingumo

įgūdžius

125

4.3.5 Žino šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas

Žino šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 131 120 53 2 Valst./akc.įmonė 25 35 32 1 Privati įmonė 80 65 59 2 Nenurodyta 19 27 7 0

Žino šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 43% 39% 17% 1% Valst./akc.įmonė 27% 38% 34% 1% Privati įmonė 39% 32% 29% 1% Nenurodyta 36% 51% 13% 0%

Žino šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas

40%45%

0%5%

10%15%20%25%30%35%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne

126

4.3.6 Supranta IT taikymo galimybes ir privalumus

Supranta IT taikymo galimybes ir privalumus Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 107 109 81 8 Valst./akc.įmonė 21 33 32 7 Privati įmonė 58 56 72 18 Nenurodyta 20 14 13 6

Supranta IT taikymo galimybes ir privalumus Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 35% 36% 26% 3% Valst./akc.įmonė 23% 35% 34% 8% Privati įmonė 28% 27% 35% 9% Nenurodyta 38% 26% 25% 11%

Supranta IT taikymo galimybes ir privalumus

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne

127

4.3.7 Žino ir taiko elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios principus

Žino ir taiko el.demokratijos ir el.valdžios principus

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 50 118 85 44 Valst./akc.įmonė 13 33 31 14 Privati įmonė 23 72 69 36 Nenurodyta 10 24 6 11

Žino ir taiko el.demokratijos ir el.valdžios principus

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 17% 40% 29% 15% Valst./akc.įmonė 14% 36% 34% 15% Privati įmonė 12% 36% 35% 18% Nenurodyta 20% 47% 12% 22%

Žino ir taiko el.demokratijos ir el.valdžios principus

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonė

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne

128

4.3.8 Nuolat domisi naujomis technologijomis ir galimybėmis

Nuolat domisi naujomis technologijomis ir galimybėmis

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 124 103 54 18 Valst./akc.įmonė 37 36 15 5 Privati įmonė 90 57 35 24 Nenurodyta 21 17 7 7

Nuolat domisi naujomis technologijomis ir galimybėmis

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne Valstybinė institucija 42% 35% 18% 6% Valst./akc.įmonė 41% 40% 16% 5% Privati įmonė 45% 29% 18% 12% Nenurodyta 41% 33% 14% 14%

Nuolat domisi naujomis technologijomis ir galimybėmis

0%

10%

20%

30%

40%

50%

Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonė

Taip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne

129

4.4. Tyrimai konkrečioje verslo įmonėje

Pateikiamas situacijos konkrečioje verslo įmonėje tyrimas. Toks segmento atskyrimas

leidžia konkrečiau vertinti situaciją konkrečioje nedidelėje verslo įmonėje.

Tiriamoji verslo įmonė įkurta Vilniuje 1993 m. Tai nėra informacinių technologijų įmonė.

Įmonės veiklos specializacija – didmeninė ir mažmeninė prekyba kultūrinėmis buitinėmis prekėmis.

Įmonės charakteristika.

Įmonėje dirba 25 darbuotojai.

Kompiuterį savo darbo vietoje turi ir darbo užduotims atlikti jis būtinas 76% darbuotojų,

internetas 64% .

Įmonė teikia pardavimo paslaugas elektroninėje erdvėje.

Įmonė reikalauja gerų kompiuterinio raštingumo įgūdžių iš darbuotojų, tačiau jokių

galimybių jiems tobulinti nesuteikia.

Kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDL sertifikavimo norėtų 60% darbuotojų, jeigu jie

būtų nemokami.

Namuose turi kompiuterį 88% darbuotojų, 52% namų kompiuterių prijungti prie

interneto.

ąjį

ės

Įmonės vadovų kompiuterinio raštingumo lygis parodytas 4.4.1 paveiksle.

Įmonės vadovų apklausos rezultatai:

Keturi iš penkių įmonės vadovų priklauso 36-45 m. grupei, keturi iš penkių turi aukšt

išsilavinimą, vienas iš vadovų turi neuniversitetinį išsilavinimą bei priklauso 26-35

m.amžiaus grupei.

Kompiuteriu visi vadovai naudojasi kasdien, trys iš penkių naudotis kompiuteriu išmoko

savarankiškai, likę universitete.

Visi penki vadovaujančias pareigas turintys darbuotojai kompiuterį naudoja darbui,

asmeniniam bendravimui, informacijos paieškai taip pat naudojasi elektronin

bankininkystės paslaugomis.

Visi vadovai turi prie interneto prijungtą kompiuterį savo darbo vietoje ir namuose.

Kompiuterinio raštingumo įgūdžius norėtų tobulinti visi vadovai bei jų šeimos nariai.

130

00,5

11,5

22,5

33,5

4

Puikiai Gerai Silpnai

Pritaikyti techninęįrangąParuošti tekstus

Rengti pateiktis

Naudotis internetu

Veikla elektroninėjeerdvėjeDirbti su elektroniniaisdokumentais

4.4.1 pav.

Įmonės darbuotojų kompiuterinis raštingumas vaizduojamas 4.4.2 paveiksle.

02468

1012141618

Puikiai Gerai Silpnai Nemoka

Pritaikyti techninęįrangąParuošti tekstus

Rengti pateiktis

Naudotis internetu

Veikla elektroninėjeerdvėjeDirbti su elektroniniaisdokumentais

4.4.2 pav.

131

4.5. Kompiuterinio raštingumo situacija sveikatos apsaugos sistemoje

acinių

etų

riuje

Vykdant projektą “Konsultacinė pagalba dėl sveikatos informacijos poreikio, inform

sistemų/technologijų infrastruktūros visuose sveikatos priežiūros lygiuose įvertinimo” , 2003 m

pradžioje buvo parengta “Informacijos poreikio ir informacinių technologijų sveikatos sekto

infrastruktūros vertinimo ataskaita” http://www.sam.lt/ .

Ataskaitoje nagrinėjamas ir gydytojų kompiuterinis raštingumas.

58 procentai gydytojų į klausimą ar naudojate kompiuterius veikloje, ar naudojat

internetu, elektroniniu paštu atsakė teigiamai. 42 procentai respondentų atsakė neigiamai. Žinom

ir šie skaičiai gali būti labai optimistiniai, nes kompiuterinio raštingumo lygis nevertinam

tiesiog deklaruojami bent minimalūs gebėjimai.

Apklausti gydytojai sakė, kad norėtų naudoti kompiuterius tokiems tikslams:

Informacijos internete paieškai.

ės

a,

as, o

Pacientų stebėjimo bei gydymo informacijos registracijai.

Tyrimo duomenų kompiuterizuotam vertinimui.

Ataskaitų, mokslinių straipsnių rengimui.

Konstatuojamas poreikis:

Specializuotų duomenų bazių gydymo informacijai kaupti, sisteminti ir analizuoti.

Periodinis kompiuterinio raštingumo mokymas.

o

ų

ų

gio

kompiuterinio raštingumo kursų. 269 respondentams reikia pradėti dirbti kompiuteriu.

Paciento elektroninės kortelės.

Kompiuterizuotas registratūros darbas.

Gydytojų kompiuterinis raštingumas ir specializuotos kompiuterizuotos darbo vietos.

Cituojama informacija iš ataskaitos rodo, kad yra aiškus gydytojų kompiuterinio raštingum

mokymo poreikis.

Dabartinio tyrimo metu viename centrinės Lietuvos rajone buvo atlikta rajono gydytoj

apklausa, siekiant nustatyti jų kompiuterinio raštingumo lygį. Visi rajono gydytojai bei pagalbinis

personalas vertino savo kompiuterinę kompetenciją ir akcentavo kompiuterinio raštingumo kurs

poreikį.

Buvo apklausti visi rajono sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys 353 darbuotojai. 84

respondentai pripažino savo kompiuterinę kompetenciją ir pageidavo aukštesnio ly

132

0102030405060708090

100

Gydytojai Personalas

Mokančių dirbtikompiuteriukiekisNemokančiųdirbti kompiuteriukiekis

4.5.1 pav. Situacija rajono centre

0102030405060708090

100

Gydytojai Personalas

Mokančių dirbtikompiuteriukiekis

Nemokančiųdirbtikompiuteriukiekis

4.5.2 pav. Situacija kaimo medicinos įstaigose

Aišku, kad medikams būtinas tiek technologinis, tiek ir profesinis kompiuterinis

raštingumas. Tik pravedus reikiamus kursus, įrengus medikams specializuotas kompiuterizuotas

darbo vietas, galima tikėtis situacijos pagerėjimo.

133

4.6. Ketvirtojo skyriaus išvados

1. Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, įstaigose, valstybinėse

institucijose užpildė 657 jų atstovai.

2. Apklausoje dalyvavo tiek šalies didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio), tiek ir daugelio rajonų (Alytaus, Kėdainių, Marijampolės ir kt.) įmonių, įstaigų,

valstybinių institucijų atstovai.

3. Įvairiose vietovėse įsikūrusių institucijų, įmonių ir įstaigų kompiuterinio raštingumo lygio

tyrimas leido nustatyti:

• Kompiuteris tapo būtinu darbo įrankiu ne tik didmiesčiuose (86% atsakiusiųjų) ar

miestuose bei miesteliuose (78% atsakiusiųjų) įsikūrusiose įmonėse, įstaigose,

valstybinėse institucijose, bet ir kaimo vietovėse (76% atsakiusiųjų).

• Tik 7% kaimo atstovų laiko kompiuterį nereikalingu; didmiesčiuose, miestuose ar

miesteliuose taip mano tik 1%.

• Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose mažai skiriasi – daugiau

nei 30% įmonių/įstaigų (didmiesčiuose - 44%) aprūpino kompiuteriais kiekvieną savo

darbuotoją; vienok kaime dar nemaža (32%) įmonių/įstaigų, kuriose kompiuteriais

aprūpinta mažiau nei ketvirtadalis darbuotojų (miestuose ir miesteliuose tokių 26%).

• Absoliuti dauguma didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų

kompiuterių (72% - kiekvienas ir 25% dauguma) prijungti prie interneto; miestuose ir

miesteliuose – ne ką mažiau (atitinkamai 59% ir 33%). Džiugu, kad kaimas nedaug nuo

jų (atitinkamai 44% ir 34%) atsilieka.

• Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose dar nėra

pakankamas: visi darbuotojai sugeba dirbti kompiuteriu 51% didmiesčiuose įsikūrusių

įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų, tuo tarpu miestuose ir miesteliuose tokių mažiau

(28%), o kaimuose – tik 12%. Tiesa, per 30% visų įmonių/įstaigų atstovų nurodė, kad

jose sugeba dirbti kompiuteriu bent pusė visų darbuotojų.

• Žymi respondentų dalis nurodo, kad įgyti kompiuterinį raštingumą reikalauja daugiau

nei trečdalis didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų; gi kaime

tokių tik 17%. Kaime net 20% įmonių/įstaigų kompiuteriniam raštingumui neskiria

dėmesio.

134

4. o lygio palyginimas

lygis praktiškai

ų institucijų

o lygį galima

ųjų

• Kompiuterizacijos lygis skirtingų tipų įmonėse/įstaigose mažai skiriasi – kiek daugiau

kompiuteriais aprūpino kiekvieną savo darbuotoją valstybinės institucijos (bet ne

medicinos įstaigos).

• terneto; prieigos

• aždaug vienodas,

• ės institucijos,

6. staigose, valstybinėse

piuterinio raštingumo lygį

• ė kitų savo

• tingumo lygį.

• Apie ketvirtadalį atsakiusiųjų netenkina jų darbovietės teikiamos galimybės gerinti savo

darbuotojų kompiuterinio raštingumo lygį.

• Šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas geriausiai žino bei

supranta IT taikymo galimybes ir privalumus valstybinių institucijų darbuotojai. Kiti

nuo jų atsilieka apie 10 procentinių punktų.

• Visi maždaug vienodai domisi naujomis technologijomis ir galimybėmis, taip pat žino ir

taiko el.demokratijos ir el.valdžios principus.

Įvairaus dydžio institucijų, įmonių ir įstaigų kompiuterinio raštingum

leido nustatyti:

• Kompiuterinio raštingumo bei požiūrio į kompiuterinį raštingumą

nepriklauso nuo organizacijų dydžio.

• Kompiuteriais geriau aprūpinti didžiųjų įmonių, įstaigų, valstybini

darbuotojai, bet ir kiti atsilieka ne taip jau daug.

5. Analizuojant įvairių tipų institucijų, įmonių ir įstaigų kompiuterinio raštingum

pastebėti:

• Kompiuterių poreikis akivaizdus visų tipų įmonėse ir įstaigose (apie 90% atsakiusi

laiko kompiuterį būtinu ar pageidautinu).

Absoliuti dauguma valstybinių institucijų kompiuterių prijungti prie In

prie Interneto neturi 6% valstybinių ir akcinių įmonių, o privačių – 11%.

Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų tipų įmonėse/įstaigose m

reiklesnės tuo pažiūriu valstybinės institucijos.

Natūralu, kad paslaugas elektroninėje erdvėje teikia daugiau valstybin

tačiau ir kitų tipų įmonės ar įstaigos atsilieka tik ketvirtadaliu.

Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, į

institucijose užpildžiusių atstovų atsakymų apie jų asmeninį kom

bei požiūrį analizė rodo:

Daugiau nei penktadalis iš jų jau turi ECDL pažymėjimą, o daugiau kaip pus

kompiuterinio raštingumo lygį įvertina kaip gerą.

Absoliuti dauguma iš jų (95%) siekia pagerinti savo kompiuterinio raš

135

7. Atskiros nedidelės Vilniaus įmonės kompiuterinio raštingumo tyrimas rodo pakankamai

aukštą kompiuterinio raštingumo lygį joje ir teigiamas administracijos nuostatas

informacinių technologijų taikymo požiūriu.

8. Kompiuterinio raštingumo tyrimas atskiro rajono sveikatos apsaugos sistemoje rodo žemą

kompiuterinio raštingumo lygį ypač kaimo vietovėse. Aišku, kad medikams būtinas tiek

technologinis, tiek ir profesinis kompiuterinis raštingumas. Būtina organizuoti reikiamus

kompiuterinio raštingumo kursus.

9. Kompiuterinio raštingumo ir kompiuterizacijos procesų tyrimas atskiruose segmentuose

būtų naudingas platesniu mastu. Deja, glausti šio tyrimo terminai ir didelis medžiagos kiekis

neleido plėsti tyrimų atskiruose segmentuose.

136

5. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTINIMO SISTEMA 5.1. Kompiuterinio raštingumo sertifikavimo problemos

Kaip jau buvo anksčiau ataskaitoje minėta kalbant apie kompiuterinį raštingumą reikia skirti

tris IKT įgūdžių monitoringo grupės nurodytas pagrindines problemas. Pirma, tai IKT specialistų

stoka. Suprantame, kad reikiamus e. įgūdžius turinčių žmonių trūksta atitinkamame darbo rinkos

segmente ar net visoje darbo rinkoje. Antra, kalbama ir apie įgūdžių atotrūkį, suprantant tai kaip

skirtumą tarp esamo ir reikiamo organizacijos darbuotojų kompetencijos lygmenų. Ir trečia, yra

diskutuojama dėl žinių bei įgūdžių, kuriuos įgyja žmogus mokymo institucijose ar kursuose, ir tokių

žinių bei įgūdžių, kurių tikisi darbdavys, neatitikimo.

Visos šios trys problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Statistinius tyrimus

kompiuterinio raštingumo srityje ir prognozuojamų poreikių tyrimus atlieka tokios žinomos

organizacijos, kaip EICTA (European Information and Communication Technologies Association),

„Career Space“ konsorciumas, Europos informatikos profesionalų sąjungų taryba CEPIS ir kt. Visi

tyrimai rodo didelį kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir kompetencijos stygių. Problemas siūloma

spręsti įvairiais būdais. CEPIS darbo grupė, remdamasi ECDL fondo (www.ecdl.com) praktiniu

įdirbiu, pasiūlė e. įgūdžius klasifikuoti (CEPIS IT Competence Maturity Model) pagal tokius

lygmenis (Wolffried Stucky and Peter Weis, 2004):

• minimalus kompiuterinis raštingumas;

• bazinis kompiuterinis raštingumas;

• technologinis kompiuterinis raštingumas;

• profesinis kompiuterinis raštingumas (eksperto lygis);

• technologinė informatikos specialisto kompetencija;

• profesinė informatikos specialisto kompetencija (eksperto lygis).

Kartu buvo pasiūlyta vertinti atitinkamus įgūdžius pagal vienodus kriterijus, taip pat įvesti

vienodus sertifikatus – dokumentus, rodančius, kad asmens gebėjimai atitinka tam tikro

kompiuterinio raštingumo lygio reikalavimus. CEPIS jau turi patirties inicijuojant kompiuterio

vartotojo sertifikato ECDL (European Computer Driving Licence) programos kūrimą ir diegimą.

ECDL sertifikato įvedimo tikslas – suvienodinti technologinio kompiuterinio raštingumo

reikalavimus, keliamus kompiuterių vartotojams visose Europos valstybėse. Jie parodytų, kad testus

išlaikę asmenys yra pasirengę darbui su informacinėmis technologijomis ir sugeba savarankiškai

dirbti prie kompiuterio bei moka naudoti pagrindines taikomąsias programas pradiniu lygiu. Bazinio

kompiuterinio raštingumo įgūdžiai Europoje tvirtinami ECDL Start pažymėjimu.

Minimaliam kompiuteriniam raštingumui patvirtinti ECDL fondas 2004 metais įvedė dvi

naujas programas ir atitinkamus pažymėjimus: equalskills ir e. Citizen

137

(www.ecdl.com/main/products.php ). Equalskills yra įvadinė kompiuterių vartotojų sertifikavimo

programa, skirta žmonėms, niekados nesinaudojusiems kompiuteriu ir internetu. Ji apima darbo su

kompiuteriu bazinius įgūdžius ir mokėjimą naudotis pagrindinėmis naršyklės funkcijomis, pasiųsti

ir (arba) perskaityti elektroninio pašto žinutes. Manoma, kad tokio lygio įgūdžiams įgyti reikalingas

apie 10 valandų mokymo kursas.

Equalskills programos tolesnis išplėtimas yra e. Citizen programa. Ji skirta žmonėms, jau

turintiems šiek tiek pradinių įgūdžių (equalskills programos apimtyje), ir orientuota į sudėtingesnį

interneto panaudojimą. Turintis e. Citizen pažymėjimą žmogus (kaip nurodo pažymėjimo

pavadinimas) yra įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių dalyvauti e. visuomenėje. Tai ir gebėjimas

pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, informacijos paieška, elektroniniais atsiskaitymais,

elektroninėmis parduotuvėmis, meniu funkcijomis, derinant televizorių ar kitos buities technikos

darbą ir pan. e. Citizen programai įvaldyti reikia apie 30 valandų mokymo kurso. “Lietuvos

Respublikos visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte” minimalios kompiuterinio raštingumo

kvalifikacijos programa (mokymo turinys) visiškai atitinka e. Citizen programos turinį.

Profesinį kompiuterinį raštingumą eksperto lygmeniu liudija ECDL Advanced sertifikatai.

Jie yra patvirtinti keturiems ECDL programos moduliams: tekstų tvarkymo, skaičiuoklių, duomenų

bazių ir pateikčių rengimo.

Technologinei informatikos specialisto kompetencijai patvirtinti yra vykdoma speciali

EUCIP programa (www.eucip.com ). Šis lygis apima kompetencijos sritis, atitinkančias visą IT

produkto gyvavimo ciklą, tai sudaro apie 400 studijų valandų lygio reikalingų žinių visumą.

Profesinei informatikos specialisto kompetencijai eksperto lygiui patvirtinti yra skirtas EUCIP

programos pasirenkamasis lygis (Elective level).

5.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo plėtra Europoje

Praeitų metų publikacijoje (Otas, Telešius, 2003) rašyta apie tai, kad ECDL programa

pradėta diegti daugelyje kitų žemynų valstybių, ir ECDL tapo pasauline ICDL (International

Computer Driving Licence) programa. Taip pat minėta apie skaičiuojamą trečią į ECDL/ICDL

programą įsitraukusių žmonių milijoną ir viltį, kad jis susiformuos greičiau negu per metus. 2004

metų liepos 31 dienos duomenimis, programoje dalyvauja 4 200 666 žmonės. Ypač svarus čia yra

JAV, Saudo Arabija, Pietryčių Azijos šalių indėlis. ECDL plėtros situaciją Europoje rodo 7.1

lentelė, kurioje matome Europos lyderius. Pažymėtina, kad ryškūs pastarojo laikotarpio lyderiai, per

metus ypač pagerinę savo statistinius rodiklius, yra Italija (803 717 programoje dalyvaujančių

gyventojų ir 1,39 procentas visų gyventojų atžvilgiu) bei Graikija (atitinkamai 124 055 ir 1,17).

138

5.1 lentelė. ECDL plėtra Europoje

Šalis ECDL programoje dalyvavusių ir dalyvaujančių gyventojų skaičius (iki 2004 07 31)

Procentas visų šalies gyventojų atžvilgiu

Airija 282 349 7,35 Švedija 404 007 4,55 Danija 226 335 4,23 Norvegija 147 594 3,28 Austrija 200 313 2,46 D. Britanija 847 832 1,69

Sekančioje lentelėje pateikiami duomenys apie ECDL plėtrą šalyse - naujosiose Europos

Sąjungos narėse. Neginčytinas lyderis čia yra Vengrija, o didžiausią proveržį įstojimo į ES

laikotarpiu įgyvendino Malta. Manome, kad ECDL plėtrą Lietuvoje skatina ir Lietuvos

kompiuterininkų sąjungos nuostata dėl testavimo kainos. Lietuvoje taikomos ECDL testų kainos yra

mažiausios tarp ES šalių, jos atitinka ECDL programos koordinatorių nustatytą minimalią ribą.

5.2 lentelė. ECDL plėtra naujosiose ES šalyse

Šalis ECDL programoje dalyvavusių ir dalyvaujančių gyventojų skaičius (iki 2004 07 31)

Procentas visų šalies gyventojų atžvilgiu

Vengrija 147 484 1,46 Malta 4 828 1,21 Kipras 5 417 0,71 Estija 5 043 0,35 Lietuva 10 401 0,29 Čekija 11 525 0,11 Slovėnija 2 182 0,11 Lenkija 26 569 0,07 Latvija 1 607 0,07 Slovakija 235 0,00

Profesinį kompiuterinį raštingumą tvirtinantis ECDL Advanced pažymėjimas yra teikiamas

16 Europos šalių. Iš viso jau yra išduoti 63 093 pažymėjimai, labiausiai pasižymėjusios šalys yra

Didžioji Britanija (27 819 žmonių), Austrija (9 866), Airija (8 516). Į ECDL Advanced programą

šiais metais įsitraukė mūsų kaimynai latviai, sertifikavę 300 eksperto lygio kompiuterių vartotojų.

Lietuvoje yra parengti ECDL Advanced lygio testai skaičiuoklių moduliui (Microsoft Excel 2000

produktui), tačiau kol kas testavimai nevykdomi, nes pagal testavimo centrų apklausas didesnio

poreikio nėra.

Minimalaus kompiuterinio raštingumo lygio programos equalskills ir e-Citizen pradėtos

skleisti tik nuo šių metų ir realizuojamos daugiausia Didžiojoje Britanijoje; equalskills programoje

139

dar dalyvauja Airija ir Malta, o e-Citizen programoje – Suomija. ECDL CTP (Certified Training

Professional) programa irgi startavo tik šią vasarą ir realiai vykdoma Airijoje bei Kipre.

Informatikos specialisto kompetenciją patvirtinančių Europos pažymėjimų išdavimo

klausimai yra labai sudėtingi ir yra dar pradinėje realizacijos stadijoje.

5.3. Kompiuterinio raštingumo plėtra Lietuvoje

Kaip matome iš 5.2 lentelės, Lietuvos situacija kaimyninių šalių atžvilgiu nėra bloga.

Skirtingai nei pas mūsų kaimynus latvius arba lenkus, testuojančius neautomatizuotai, kompiuterių

vartotojų testavimui Lietuvoje yra sukurta originali automatizuoto ECDL testavimo sistema, kuri

įdiegta paslaugų kompiuteryje adresu: www.ecdl.lt. Testuojamam asmeniui iš kiekvieno modulio

pateikiami 36 klausimai, kuriuos iš visų sudarytų testų rinkinių parenka testavimo sistema. Tai jau

yra naujas testavimo būdas, atitinkantis ketvirtą ECDL programos versiją. Prie lietuviškos

testavimo sistemos jungiamasi per internetą. Teisę prie jos jungtis turi tik įgaliotieji ECDL

testavimo centrai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 71 ECDL testavimo centras. Pažymėtina, kad ECDL

testavimo centrai yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir periferijoje, įvairiuose ūkio subjektuose

ir mokymo institucijose (Alantos technologijos ir verslo mokykloje, Kelmės UAB „Vizikomas“,

Vilkaviškio V. Janulevičiaus firmoje „Vikompa“, Visagino UAB „Nealandis“ ir t. t.). Lietuvos

kompiuterininkų sąjunga yra įgaliota diegti ECDL ir kaimyninėje Baltarusijoje. Šioje, per dešimt

milijonų gyventojų turinčioje šalyje yra įsteigtas pirmas testavimo centras (Minsko firmoje

„Belhard“), 2004 metų gruodžio mėnesiui išduoti 64 ECDL pažymėjimai, o iš viso programoje

užregistruota 80 žmonių.

Pačioje Lietuvos Respublikoje ECDL programos diegimas įgauna neblogą tempą. Iki 2004

metų gruodžio mėnesio 13 dienos buvo išduoti 8894 ECDL lygio pažymėjimai: 4218 ECDL ir 4676

ECDL Start. Statistiniai duomenys apie ECDL ir ECDL Start pažymėjimų paplitimą gruodžio

mėnesio 13 dienai pateikiami 5.1 ir 5.2 paveiksluose.

140

0

500

1000

1500

2000

2500

< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 70

ECDL Pradmenų

5.1 pav. ECDL ir ECDL Start pažymėjimų paplitimas pagal amžiaus grupes

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

ECDL Pradmenų

5.2 pav. ECDL ir ECDL Start pažymėjimų paplitimas pagal pažymėjimo tipą

ECDL Standartas nepriklauso nuo programinės įrangos, tačiau testavimas vykdomas

konkrečiai programinei įrangai, kuriai yra sudaromi testai. Lietuvoje jie yra sudaryti praktiškai

visoms dažniausiai naudojamoms programinės įrangos versijoms. Tarkim, antrojo modulio testai

yra parengti MS Windows NT, 98, 2000, Me ir XP versijoms. Šiuo metu plintant atvirojo kodo

programinei įrangai jau yra parengti ir įdiegti ECDL testai Linux ir OpenOffice programinei

įrangai. Detalesni statistiniai duomenys apie ECDL sertifikavimą Lietuvoje, neskirstant

pažymėjimų į ECDL ir ECDL Start, pateikiami 5.3 – 5.5 paveiksluose.

141

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 70

5.3 pav. Abiejų tipų pažymėjimų paplitimas pagal amžiaus grupes

0

500

1000

1500

2000

2500

< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 70

Moterys Vyrai

5.4 pav. Abiejų tipų pažymėjimų paplitimas pagal amžiaus grupes ir lytį

142

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Moterys Vyrai

5.5 pav. Abiejų tipų pažymėjimų paplitimas pagal lytį

ECDL pažymėjimo paplitimą tarp moterų lemia tai, kad daugum

Didesnį a pedagogų

Lietuvoje yra moterys, o ECDL Start turinio pagrindu yra paremta pedagogų kompiuterinio

raštingumo standarto technologinė dalis.

ECDL Start pažym io ir septinto modulių

testai. Todė i dažniausiai. Reikia pažymėti,

kad testų išlaikym penkto modulio testus

iki 91,43% – laikant septinto m

ėjimui įgyti Lietuvoje yra laikomi pirmo, antro, treč

l 5.6 paveiksle matome, kad šių modulių testai yra laikom

o lygis skiriasi nežymiai: nuo 86,46% teisingų atsakymų į

odulio testus.

M186,71%

M289,65%

M390,13%

M488,25%

M586,46%

M687,84%

M791,43%

Neteisingi atsakymai

Teisingi atsakymai

5.6 pav. Visų ECDL modulių testų laikymo dažnis ir teisingų atsakymų lygis

143

Dar m rangos versijoms.

Visi testavimo centrai la galiotuose ECDL

testavimo ce testavimo proceso

reikalavimų.

Lietuvos EC ų

2003 ir 2002 me ti atsiliepimus iš

testavimo centrų, 2003 m tas ir įkurta

ECDL testavimo centr o centrų

atstovai kooptavo savo nar

mokymo tarnyba, Profesinio m

Įgaliotieji ECDL testavim až tolygiai visoje Lietuvos

teritorijoje, išskyrus vie o centro, ir Tauragės

apskritį, turinčią vienintelį testavimo centrą (Tauragės profesinio rengimo centras). Įgaliotuose

ECDL testavimo centruose išduotų ECDL pažymėjimų pasiskirstymas pagal apskritis pateiktas 5.7

- 5.9 paveiksluose.

ažesni yra skirtumai laikant tą patį testą skirtingoms programinės į

iko testus panašiu lygiu, o tai rodo, jog Lietuvos į

ntruose yra laikomasi ECDL kokybės valdymo sistemos nustatytų

DL testavimo infrastruktūra buvo teigiamai įvertinta ECDL Fondo auditori

tais. Siekiant išlaikyti gerą testavimo proceso lygį ir kartu gau

etais buvo sukurtas Lietuvos ECDL kokybės valdymo komite

ų atstovų sekcija Lietuvos kompiuterininkų sąjungoje. Testavim

į į LIKS Tarybą (dr. Steponas Jonušauskas, Lietuvos darbo rinkos

okymo ir menedžmento institutas).

o centrai yra išsidėstę daugm

nintelę Telšių apskritį, neturinčią nė vieno testavim

3164

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Vilniaus

Kauno

Panevėžio

Šiaulių

Klaipėdos

Utenos

Marijampolės

Alytaus

Tauragės

Telšių

1227

560

7 0

1619

2310

213122

350

5.7 Pažymėjimų pasiskirstymas apskrityse

144

13

279 233 230

18 607 0

120195

620 0

0

500

1000

1500

Vilniau

s

Kauno

Panevėž

io

Šiaulių

Klaipė

dos

Utenos

Marijam

polės

Alytau

s

Taur

agės

Telšių

79

1195

687

1785

1115

932 948

327

ECDL Pradmenų

5.8 Pažymėjimų pasiskirstymas apskrityse pagal pažymėjimo tipą

1942

1346

0

1223

965

3 00

500

1000

1500

2000

Vilniau

s

Kauno

Panev

Klai

Marijam Al

TauTelš

ių

1066

829

307233

15557

4

552

253

11758 65

397

ėžio

Šiauliųpė

dos

Utenos

polės ytaus

ragės

Moterys Vyrai

5.9 Pažymėjimų pasiskirstymas apskrityse pagal lytį

145

5.4. Penktojo skyriaus išvados

1. Visi Europos lygiu organizuoti tyrimai rodo didelį kompiuterinio raštingumo įgūdžių stygių.

Kompiuterinio raštingumo įgūdžiams patvirtinti yra įvedamos bendraeuropinės

sertifikavimo sistemos. Labiausiai žinomos ir paplitusios šioje srityje yra CEPIS ir ECDL

Fondo sertifikavimo programos.

2. Bendraeuropinės sertifikavimo programos yra įvedamos ne tik kompiuterių vartotojų, bet ir

vartotojų ekspertų bei informatikos profesionalų lygmenyse. Ekspertų lygio kompiuterių

vartotojų sertifikavimas Lietuvoje dar nėra pradėtas. Lietuvai yra būtina kuo sparčiau jungtis

į šias programas.

3. ECDL programos plėtros požiūriu Lietuvos situacija nėra bloga. Lietuva šioje srityje yra

ta

ų.

4. asi ECDL

ėstę šalies

aiškiai išreikšta šalis-vidutiniokė. Lietuvos ECDL testavimo infrastruktūra ir automatizuo

testavimo sistema yra autorizuota ECDL Fonde ir teigiamai įvertinta Fondo auditori

Lietuvos ECDL testavimo infrastruktūra dirba patikimai, joje yra pilnai laikom

kokybės valdymo sistemos reikalavimų. ECDL įgaliotieji testavimo centrai išsid

teritorijoje daugmaž tolygiai, išskyrus Telšių ir Tauragės apskritis.

146

IŠVADOS

1. ošimo

tatyti

piuterinės

entas,

piuterio

piuterio

2. s situaciją

alies

kuris yra sunkiau nusakomas kiekybiškai. Šalyje reikalinga vieninga informacinės

visuomenės plėtros stebėsenos ir valdymo sistema, kur šalia įprastinių kiekybinių rodiklių

s raštingumo

liai šalies

as 2004

ormacija

ą Lietuvos

. Buvo parengtos

organizacijų

a nustatyti

bei interneto

ė

ėl teko

ltatų

simus bei atliekant

tolimesnę apklausą patikslinti respondentų imtį.

Šalies gyventojų kompiuterinis raštingumas yra svarbus konkrečios šalies pasiru

informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos plėtrai rodiklis. Kartu, siekiant nus

dirbančiojo kompiuterio aplinkoje žinių ir įgūdžių lygį susiformuoja kom

kompetencijos vertinimo problema. Reikalingas vieningas sertifikatas – dokum

rodantis asmens sugebėjimų atitikimą tam tikro standarto reikalavimus. Kom

vartotojo veiklai elektroninėje erdvėje užtikrinti būtinas ne tik technologinis, bet ir

profesinis kompiuterinis raštingumas, kuris turi padėti konkrečios profesijos kom

vartotojui sėkmingiau atlikti jo profesinės veiklos užduotis ir darbus.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje renkami ir apdorojami informacinės visuomenė

vertinantys rodikliai. Daugumoje tai periodiškai atnaujinami kiekybiniai rodikliai. Š

gyventojų kompiuterinis raštingumas daugiau gali būti vertinamas kaip kokybinis rodiklis,

būtų stebimas šalies gyventojų kompiuterinis raštingumas, motyvacijo

gerinimui atsiradimas, nes tai vienas svarbiausių požymių, rodančių, kiek rea

piliečiai įsijungė į informacinės visuomenės kūrimo ir plėtros procesus.

3. Šio darbo apimtyje Lietuvos gyventojų kompiuterinis raštingumas buvo tiriam

metų gruodžio 1 - 18 d.; tyrimo objektas - asmenys nuo 15 iki 75 metų; inf

tyrimui buvo renkama anketinės apklausos būdu; buvo siekiama apimti vis

teritoriją, įvertinant respondentų išsimokslinimą, amžių, socialinę padėtį

dvi anketos: atskirų asmenų apklausos anketa, įmonių, įstaigų ir kitų

atsakingų asmenų apklausos anketa. Sudarant anketų klausimus, buvo siekiam

atskirų piliečių grupių kompiuterinio raštingumo lygį, kompiuterių

panaudojimo galimybes ir motyvaciją, nustatyti, kaip kompiuterizacijos procesai paliet

šalies įmones.

4. Tyrimo terminai pagal mokslinio tyrimo darbo užduotį buvo itin glausti, tod

apsiriboti viena anketinės apklausos banga. Atlikus pirminį anketinės apklausos rezu

vertinimą, būtų buvę galima pagal poreikį tikslinti anketos klau

147

5. Kompiuterinio raštingumo tyrimo respondentų demografinės charakteristikos: anketiniu

būdu apklausti 3256 Lietuvos gyventojai; pagal lytį, gyvenamąją vietą, amžių,

išsimokslinimą, socialinę padėtį respondentai atstovauja visas išskirtas gyventojų grupes.

Apklausoje dalyvavo visų šalies didmiesčių, aštuoniolikos rajonų miestų, miestelių ir

kaimų atitinkamų savivaldybių gyventojai.

6. Vyrų ir moterų kompiuterinio raštingumo lygis pakankamai panašus; geresniu

kompiuteriniu raštingumu pasižymi miestų gyventojai, bet skirtumas nėra itin žymus;

kompiuterinio raštingumo lygis koreliuoja su respondentų amžiumi; respondentų

išsilavinimas bei socialinė padėtis nėra lemiantys rodikliai kompiuterinio raštingumo

lygiui įvertinti, ypač kai deklaruojami geri ir vidutiniai gebėjimai.

7. Dauguma respondentų mokėsi ir mokosi dirbti kompiuteriu savarankiškai. Mažėjant

respondento gyvenvietės dydžiui, įgyjant kompiuterinį raštingumą auga mokyklos

vaidmuo.

8. Žymi respondentų dalis nurodo, kad siekti kompiuterinio raštingumo paskatino juos

pasiryžimas ir tik toliau vardijami mokykla bei reikalavimai valstybės tarnautojui.

Didžioji respondentų dauguma nurodė, kad stengiasi pasinaudoti visomis prieinamomis

galimybėmis pagerinti darbo kompiuteriu įgūdžius. Beveik visi respondentai vieningai

pasisako už kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDL sertifikato reikalingumą.

9. Respondentų darbovietese pakankamai dažnai kompiuterinis raštingumas reikalaujamas,

kitur skatinamas, vertinamas kaip privalumas be reikalavimo ar skatinimo. Žemesnio

išsilavinimo darbuotojai ar žmonės kaimo įmonėse – (iki 20%) nurodo, kad į kompiuterinį

raštingumą nekreipiama dėmesio.

10. Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, įstaigose, valstybinėse

institucijose užpildė 657 jų atstovai. Apklausoje dalyvavo tiek šalies didmiesčių (Vilniaus,

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), tiek ir daugelio rajonų (Alytaus, Kėdainių,

Marijampolės ir kt.) įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų atstovai.

11. Kompiuteris tapo būtinu darbo įrankiu ne tik didmiesčiuose ar miestuose bei miesteliuose

įsikūrusiose įmonėse, įstaigose, valstybinėse institucijose, bet ir kaimo vietovėse.

Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose mažai skiriasi. Absoliuti

148

dauguma didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų kompiuterių

prijungti prie interneto; miestuose ir miesteliuose – ne ką mažiau. Džiugu, kad kaimas

nedaug nuo jų atsilieka.

12. Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose dar nėra pakankamas.

Žymi respondentų dalis nurodo, kad įgyti kompiuterinį raštingumą reikalauja daugiau nei

trečdalis didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų; g kaime tokių

mažiau.

13. Kompiuterinio raštingumo bei požiūrio į kompiuterinį raštingumą lygis praktiškai

nepriklauso nuo organizacijų dydžio. Kompiuteriais geriau aprūpinti didžiųjų įmonių,

įstaigų, valstybinių institucijų darbuotojai, bet ir kiti atsilieka ne taip jau daug.

14. Kompiuterių poreikis akivaizdus visų tipų įmonėse ir įstaigose. Kompiuterizacijos lygis

skirtingų tipų įmonėse/įstaigose mažai skiriasi. Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų

tipų įmonėse/įstaigose maždaug vienodas, reiklesnės tuo pažiūriu valstybinės institucijos.

15. Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, įstaigose, valstybinėse

institucijose užpildžiusiųjų asmenų daugiau nei penktadalis jau turi ECDL pažymėjimą, o

daugiau kaip pusė kitų savo kompiuterinio raštingumo lygį įvertina kaip gerą. Šalies

informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas geriausiai žino bei supranta IT

taikymo galimybes ir privalumus valstybinių institucijų darbuotojai.

16. Atskiros nedidelės Vilniaus įmonės kompiuterinio raštingumo tyrimas rodo pakankamai

aukštą kompiuterinio raštingumo lygį joje ir teigiamas administracijos nuostatas

informacinių technologijų taikymo požiūriu.

17. Kompiuterinio raštingumo tyrimas atskiro rajono sveikatos apsaugos sistemoje rodo žemą

kompiuterinio raštingumo lygį ypač kaimo vietovių medicinos punktuose. Medikams

būtinas tiek technologinis, tiek ir profesinis kompiuterinis raštingumas. Būtina organizuoti

reikiamus kompiuterinio raštingumo kursus.

18. Kompiuterinio raštingumo ir kompiuterizacijos procesų tyrimas atskiruose segmentuose

būtų naudingas platesniu mastu. Deja, glausti šio tyrimo terminai ir didelis medžiagos kiekis

neleido plėsti tyrimų atskiruose segmentuose.

149

19. Visi Europos lygiu organizuoti tyrimai rodo didelį gyventojų kompiuterinio raštingumo

įgūdžių stygių. Kompiuterinio raštingumo įgūdžiams patvirtinti yra įvedamos

bendraeuropinės sertifikavimo sistemos. Labiausiai žinomos ir paplitusios šioje srityje yra

CEPIS ir ECDL Fondo sertifikavimo programos.

20. Bendraeuropinės sertifikavimo programos yra įvedamos ne tik kompiuterių vartotojų, bet ir

vartotojų ekspertų bei informatikos profesionalų lygmenyse. Ekspertų lygio kompiuterių

vartotojų sertifikavimas Lietuvoje dar nėra pradėtas. Lietuvai yra būtina kuo sparčiau jungtis

į šias programas.

21. Pateikiamas tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugelis žmonių dirba kompiuteriais, siekia kelti

savo kompetenciją kompiuterinio raštingumo srityje.

150

REKOMENDACIJOS

1. Siekiant sėkmingai įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą “Visuotinio

kompiuterinio raštingumo programą”, būtina periodiškai vykdyti kompiuterinio raštingumo

tyrimus, vertinti situacijos pokyčius ir pagal tai periodiškai tikslinti ir koreguoti programoje

numatytus veiksmus.

2. Kiekvienam tyrimui būtina skirti laiko periodą, pakankamą dviem anketinės apklausos

bangoms realizuoti. Tokiu atveju būtų gaunami pilnai patikimi rezultatai.

3. Tikslinga, kad konkurso būdu nustatytas tyrėjų kolektyvas galėtų tyrimus vykdyti keletą

metų iš eilės, kas garantuotų reikiamą perimamumą, leistų nuosekliai tobulinti tyrimo

metodiką, kaupti tyrimo patyrimą, vykdyti stebėjimus pasirinktuose tuose pat regionuose bei

įvertinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje ir Europos Sąjungos kontekste. Tokia

tyrėjų grupė galėtų dirbti Kauno technologijos universitete, kuriame veikia Kompiuterinio

raštingumo centras. KRC yra autorizuotas ECDL Lietuvos sistemoje. Tamprūs ryšiai su

kitais testavimo centrais bei KTU studentais leistų plačiai skleisti informaciją, dinamiškai

vykdyti apklausas.

4. Įvertinant šio tyrimo rezultatus bei “Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto”

nuostatas, tikslinga organizuoti daugiau kompiuterinio raštingumo kursų ir juos baigti

testavimu pagal ECDL programą, kuria pasitiki dauguma respondentų.

5. “Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte” rekomenduojama rengti profesinio

kompiuterinio raštingumo medžiagą atskiruose kompiuterių taikymo sektoriuose. Būtina

ruošti atitinkamus profesinio kompiuterinio raštingumo modulius, metodinę medžiagą ir

pradėti vesti atitinkamus kursus. Tai padidintų dirbančiųjų įvairiuose šalies ūkio sektoriuose

kompiuterinio raštingumo motyvaciją.

6. Vykdant naujus kompiuterinio raštingumo tyrimus, tikslinga pravesti tyrimus atskiruose

segmentuose, kuriuos galima skirti pagal specialybes ar socialinę padėtį, amžių ar gyvenamą

vietą. Tada sektoriuje galima pravesti tikslesnius bei visaapimančius tyrimus.

151

7. Priėmimo į darbą reikalavimuose, atestaciniuose nuostatuose įteisinti kompiuterinio

raštingumo patvirtinimą pagal ECDL reikalavimus. Tai leis suvienodinti kompiuterinio

raštingumo vertinimo vieningumą ir tarnautojai, mokytojai, kitų profesijų atstovai, turėdami

kompiuterinio raštingumo kompetenciją pradės drąsiau ir plačiau veikti informacinės

visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo baruose.

152

LITERATŪRA

• Abraitis V., Otas A., Telksnys L. ir kt. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų

plėtros strategija (ŪkioStrat, 2002) //Lietuvos mokslas. ISSN 1392-4044. 2002, 41

knyga. P. 397-422.

• Ataskaita (2003) Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimas

// www.ipc.lt

• Atvirasis kodas (2004) Atvirasis kodas švietime // www.ipc.lt

• Borzovs J., Otas A., Telešius E., Vitins M. (2001) ECDL in Latvia and Lithuania. //

Baltic IT Review. ISSN 1407 – 2912 . Ryga, Nr. 1(20), 2001. P.64 – 65.

• Borzovs J., Otas A., Telešius E., Vitins M (2001) ECDL in Latvia and Lithuania. –

Baltic IT&T 2001 Forum: eBaltics. – Ryga, The Information Technology Committee of

the Baltic Council of Ministers, 2001. – P. 217-220.

• CEPIS: Information Technology Specialist Skills in Europe: Study of the Labour

Market Position, in particular for Germany, Ireland, Sweden and the United Kingdom

[interactive] (CEPIS, 2002). http://www.cepis.org/download/cepis_report.pdf

• European Commission. (EK Ataskaita, 2002) Final report of the ICT Skills Monitoring

Group: “e-Business and ICT skills in Europe, Benchmarking Member State policy

initiatives”, December 2002 [interactive].

http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/ict-skills/es-br.pdf

• European E-Skills Summit Declaration, October 2002 [interactive] (Deklaracija, 2002)

// http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/ict-skills/es-decl.pdf

• Elektroninės valdžios koncepcija //http://www3.lrs.lt/cgi-

bin/preps2?Condition1=198184&Condition2=

• The European E-Skills Forum. “E-Skills for Europe: Towards 2010 and Beyond”

[interactive] // (European e-Skills Forum, 2010).

http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/doc/e-skills-forum-2004-09-fsr.pdf

• European Commission, (Europos Komisija, 2002) ICT Skills Monitoring Group.//

Synthesis report: E-Business and ICT Skills in Europe, May, 2002 [interactive].

http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/ict-skills/wshop/synthesis-report-v1.pdf

• Thomas Hylland Eriksen. Akimirkos tironija (Eriksen, 2004) // Tyto Alba, 2004. P.200.

• EuroAtaskaita, 2001 IS/01/18 rev.1 FINAL Recommendation concerning of the

eEurope action line: “Establish a European diploma for basic information technology

153

skills, with decentralized certification procedures“ //

http://europa.eu.int/comm/employment_social/soc-dial/info_soc/ esdis/

• Informacinės technologijos (IT, 2004) // Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės, 2004. 60 p.

• V.Janilionis, A.Aksomaitis (Janilionis, 1993).Sistema StatGraphics 5.0. Matematinės

statistikos metodai.// Kaunas, Technologija, 1993.

• Žvelgiant į Europos Sąjungą: Lietuvos ir kitų ES kandidačių žinių visuomenės plėtros

procesų ir jų valdymo apžvalga (Europa, 2004) // IVPK, 2004, balandis, 58 p.

• Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinis egzaminių centras.

Kompiuterinis raštingumas, 2004. (Įskaita, 2004) Statistinė mokinių kompiuterinio

raštingumo analizė, 30 p.

• Laučius V. (2004) Apie tai, kad šviesa mūsų žingsnių nelydi. OMNI

laikas//http://www.omni.lt/index.php?base/z_195172

• Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra. (PasBankas, 2003) //2003 kovas. 136 p.

• The Lisbon strategy for economic, social and environmental renewal [interactive]

(Lisabona, 2000) // http://europa.eu.int/comm/lisbon_strategy/index_en.html .

• Markauskaitė L., Dagienė V. (2004) Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos

kompiuterinio raštingumo samprata šiuolaikiniuose raštingumo ir IKT diegimo

diskursuose.//Informacijos mokslai. ISSN 1392-0561.Vilniaus universiteto leidykla,

2004, 28 tomas. P..

• Memorandumas (2001) Mokymosi visą gyvenimą Memorandumas // http://www.smm.lt

• Otas A., Telešius E. (2000) Computer users and IT professionals certification in

Lithuania. IT skills&vocational certification: International conference: proceedings, 28-

29 January 2000. Tallin: Estonian National Library. – P.44-45.

• Otas A. (2001) Informacinės visuomenės iššūkiai mokyklai ir universitetui

//Informacijos mokslai. ISSN 1392-0561.Vilniaus universiteto leidykla, 2001, 18 tomas.

P.11-17.

• Otas A., Telešius E., Gladh K., (2003) The future prospects of ECDL worldwide and

current situation in Lithuania, Russia and Belarus // EBaltics: BUILDING EFFECTIVE

PARTNERSHIP NETWORKS, Baltic IT&T 2003.- P. 1-14.

• Otas A, Telešius E. (2004) ECDL programme: Partnering with Public Sector and

Educational Institutions. EBaltics: Building Effective Partnership Networks //

Presentations from tche Baltic IT&T 2004 Forum: eBaltics. P.1-8.

154

• Otas A.; Telešius E. (2003) Technologinio ir profesinio kompiuterinio raštingumo

ugdymo problemos //Informacijos mokslai. ISSN 1392-0561.Vilniaus universiteto

leidykla, 2001, 26 tomas, p. 54-60.

• A. Otas. (2004) The Role of Computer Specialists in Developing the Information

Society. Baltic IT Review. ISSN 1407 – 2912. Ryga, Nr. 2(33), 2004. P. 60-62.

• “Kauno e.regionas: informacinės visuomenės partnerystės programa” galimybių studija

// http://www.kaunaseregion.lt/files/1092296350.pdf

• Petrauskas R., Bilevičienė T. Studentų darbo kompiuteriu patirtis ir galimybės kaip

žinių visuomenės plėtros dalis //

http://www.ltu.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/dokumentai/CV/Tatjanos_anketa_by

los/Bileviciene_Petrauskas_LIKS.doc

• Cedefop 2004 (editor): Towards a Comprehensive European e-Skills Reference

Framework: ICT and e-business skills and training in Europe (Studija, 2004) , Final

Synthesis Report, authors: Willi A. Petersen, Peter Revill, Tony Ward and Carsten

Wehmeyer (Flensburg University, Germany and York University,

UK).[interactive]. http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/doc/cedefop-2004-09-

fsr.pdf

• SPSS family (SPSS, 2004) - http://www.spss.com/spss/family.cfm .

• Stucky, Wolffried; Weis, Peter (2004). eEurope – IT Skills: Challenging Europe’s

Economic Future. Workshop Proceedings. Frankfurt am Main: CEPIS. 96 p.

• Šaparnienė D., Šaparnis G. (2003) Studentų kompiuterinis raštingumas ir mokymosi

strategijos //Informacijos mokslai. ISSN 1392-0561.Vilniaus universiteto leidykla,

2001, 18 tomas. P.67-72.

• Alvin Toffler . Future Shock (Toffler, 1980) // Curtis Brown, Ltd

155

1 priedas

Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo užduotis

Bendroji tyrimo užduotis Rodikliai

Tyrimo prielaidos: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtino Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą (toliau – Programa) (Žin., 2004 Nr.140-5124). Viena iš priemonių Programai įgyvendinti yra “Vykdyti tęstinius Programos įgyvendinimo mokslinius tyrimus, kasmet atlikti tiriamąją vartotojų poreikių analizę”. Yra parengtas Visuotinio kompiuterinio raštingumo Standarto projektas. Šis projektas apibrėžia bazinę ir minimalią kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją bei pagal kompiuterių taikymą savo veikloje išskiria tris gyventojų grupes: 1. Mokiniai ir studentai (formalaus švietimo sistemoje); 2. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai (valstybiniame ir privačiame

sektoriuje bei laikinai nedirbantys darbingo amžiaus piliečiai); 3. Neaktyvūs gyventojai (nedalyvaujantys darbo rinkoje). Tyrimo tikslai: 1. Išanalizuoti esamą Lietuvos gyventojų bazinę ir minimalią

kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją. 2. Išanalizuoti gyventojų kompiuterinio raštingumo poreikius. Laukiami tyrimo rezultatai: Išsami ataskaita, kuria remiantis būtų koreguojama Programos įgyvendinimo eiga. Turi būti pridėtos apklausos anketos. Rezultatai turi būti reprezentatyvūs šalies mastu.

1. Skirtingų

gyventojų grupių bazinės bei minimalios kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos atitikimas kvalifikacijų programų mokymo turiniui (%)

2. Skirtingų gyventojų grupių bazinės bei minimalios kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos poreikiai (%)

156

2 priedas

VISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMO ANKETA ASMENIUI

Gerbiamas respondente, KTU Kompiuterinio raštingumo centras (KRC) http://www.krc.ifko.ktu.lt/ Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlieka Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo tyrimą. Tyrimo tikslas - išanalizuoti esamą Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo lygį, nustatyti kompiuterinio raštingumo poreikius ir parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos visuotinio kompiuterinio raštingumo programos vykdymui. Prašome jūsų užpildyti šią anketą apibraukiant tinkamus atsakymų variantus. Jei nenurodyta kitaip, apibraukite tik vieną atsakymų variantą. Ten, kur yra □ , teisingą atsakymą žymėkite ×.

1. Jūsų lytis: a. Vyra b. Moteris

2. Jūsų gyvenamoji vieta: a. Didmiestis (patikslinkite)

___________ b. Miestas, miestelis c. Kaimas

3. Amžius: a. 15-25 m. b. 26-35 m. c. 36-45m. d. 46-65m. e. virš 65 m.

4. Išsimokslinimas: a. Nebaigtas vidurinis b. Vidurinis ir spec vidurinis c. Nebaigtas aukštasis d. Aukštasis neuniversitetinis

(aukštesnysis) e. Aukštasis universitetinis

5. Socialinė padėtis: a. Moksleivis b. Studentas c. Valstybės, savivaldybės tarnautojas d. Valstybinės arba privačios įmonės, įstaigos darbuotojas e. Bedarbis f. Pensininkas

6. Įvertinkite savo kompiuterinį raštingumą: a. Geras – turiu Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ECDL) b. Geras, bet nepatvirtintas c. Silpnas d. Kompiuteriu dirbti nemoku (į 7-11 klausimus neatsakinėkite)

7. Įvertinkite savo gebėjimus dirbti kompiuteriu (pasirinkite vieną atsakymų variantą kiekvienoje eilutėje):

157

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai (srities ekspertas)

a. Pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninę ir programinę įrangą

□ □ □ □

b. Kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagą

□ □ □ □

c. Paruošti pateiktis pranešimams ir pristatymams

□ □ □ □

d. Naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis (paieška ir el.paštas)

□ □ □ □

e. Perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę (skelbti informaciją internete, naudotis el.bankininkyste, el.parduotuvėmis ir kitomis el.paslaugomis)

□ □ □ □

f. Dirbti su elektroniniais dokumentais □ □ □ □ 8. Kaip dažnai naudojatės kompiuteriu?

a. Kasdien b. Kartą ar kelis per savaitę c. Rečiau

9. Kur mokėtės (mokotės) dirbti kompiuteriu? (galite pažymėti keletą variantų) a. Mokykloje d. Kursuose b. Darbe e. Savarankiškai c. Aukštojoje mokykloje

10. Kam naudojate kompiuterį? (galite pažymėti keletą variantų) a. Darbinėms užduotims atlikti b. Moksle c. Asmeniniam bendravimui (susirašinėjimui su draugais bei pažįstamais) d. Informacijos (asmeniniais tikslais) internete paieškai e. Laisvalaikio praleidimui

11. Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojatės? (galite pažymėti keletą variantų) a. Elektroninės valdžios paslaugomis b. Elektroninėmis mugėmis ir virtualiomis parduotuvėmis c. Elektronine bankininkyste d. Kita (patikslinkite) _______________________ e. Niekuo tokiu nesinaudoju

12. Kas jus paskatino/paskatintų įgyti (ar ryžtis tobulinti turimus) kompiuterinio raštingumo įgūdžius? (galite pažymėti keletą variantų)

a. Darbdavys b. Mokyklos, aukštosios mokyklos reikalavimai c. Reikalavimai valstybės tarnautojams d. Šeimos nariai, draugai e. Asmeninis pasiryžimas f. Kita (patikslinkite) ________________

13. Ar siekiate įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių? a. Stengiuosi pasinaudoti visomis prieinamomis galimybėmis pagerinti darbo kompiuteriu

įgūdžius b. Siekiu, bet tik atsiradus patogiai galimybei c. Nesiekiu, nes nėra poreikio d. Nesiekiu, nes nėra galimybių – brangu, sunku mokytis ir pan. e. Kita (patikslinkite) ________________________________

14. Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikavimas? (pažymėkite po vieną atsakymo variantą eilutėje)

Taip Tik jei jie nemokami Nea. Man asmeniškai □ □ □ b. Mano šeimos nariams □ □ □ c. Kita (patikslinkite) _______ □ □ □

158

15. Kaip į jūsų kompiuterinį raštingumą žiūrima darbovietėje (jei jūs nedirbantis, į klausimą neatsakykite)?

a. Reikalauja b. Skatina c. Vertina kaip privalumą, tačiau nereikalauja ir neskatina d. Nekreipia dėmesio

16. Kompiuteris darbo bei mokslo vietoje, namuose: Taip Ne

a. Ar yra kompiuteris jūsų darbo vietoje? □ □ b. Ar darbe kompiuteris prijungtas prie interneto? □ □ c. Ar yra kompiuteris jūsų mokslo vietoje? □ □ d. Ar mokslo vietoje kompiuteris prijungtas prie interneto? □ □ e. Ar turite kompiuterį namuose? □ □ f. Ar namuose kompiuteris prijungtas prie interneto? □ □

17. Šeimos narių kompiuterinis raštingumas: a. Raštingas tik aš b. Raštingi keli (arba visi) šeimos nariai c. Niekas neraštingas

18. Kas iš šeimos narių norėtų tobulinti (ar įgyti) kompiuterinio raštingumo įgūdžius? (galite pažymėti keletą variantų)

a. Vaikai b. Sutuoktinis (-ė) / partneris (-ė) c. Tėvai d. Seneliai

Ačiū už nuoširdžius atsakymus. Kilus neaiškumams kreipkitės į KTU KRC tel.: 8-37-300390, el. paštas vypet@soften.ktu.lt

159

3 priedas

VISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMO ANKETA VALSTYBINEI (ARBA PRIVAČIAI) ĮMONEI, ĮSTAIGAI

Gerbiamas respondente, KTU Kompiuterinio raštingumo centras (KRC) www.krc.ifko.ktu.lt

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlieka Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo tyrimą. Tyrimo tikslas - išanalizuoti esamą Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo lygį, nustatyti kompiuterinio raštingumo poreikius ir parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos visuotinio kompiuterinio raštingumo programos vykdymui.

Prašome jūsų užpildyti šią anketą apibraukiant tinkamus atsakymų variantus. Jei nenurodyta kitaip, apibraukite tik vieną atsakymų variantą. Ten, kur yra □, teisingą atsakymą žymėkite ×.

1. Įstaigos, įmonės vieta: a. Didmiestis (patikslinkite) ______ b. Miestas, miestelis c. Kaimas

2. Įstaigos, įmonės pobūdis: a. Valstybinė institucija b. Valstybinė ar akcinė įmonė c. Privati įmonė

3. Darbuotojai: a. Dirba virš 100 darbuotojų b. Dirba virš 50 darbuotojų c. Dirba virš 20 darbuotojų d. Dirba mažiau nei 20 darbuotojų

4. Kompiuterių poreikis jūsų įstaigoje, įmonėje: a. Mūsų veikloje kompiuteris ir internetas būtinas b. Mūsų veikloje kompiuteris ir internetas pageidautinas c. Kompiuteris gali duoti naudą d. Kompiuteris mažai reikalingas e. Puikiai apsieiname be kompiuterių

5. Kompiuterizacijos lygis jūsų įstaigoje, įmonėje: a. Kompiuteris kiekvieno darbuotojo darbo vietoje b. Kompiuteriais aprūpinta apie 50% darbuotojų c. Kompiuteriais aprūpinta apie 25% darbuotojų d. Kompiuteriais aprūpinta mažiau nei 25% darbuotojų

6. Internetas jūsų įstaigoje, įmonėje: a. Visi kompiuteriai prijungti prie interneto b. Prijungta tik dalis kompiuterių c. Interneto prieigos nėra

7. Ar jūsų įstaiga, įmonė teikia paslaugas elektroninėje erdvėje? a. Taip (jei galite, patikslinkite) ____________________________________ b. Ne c. Nežinau

8. Įvertinkite jūsų įstaigos, įmonės darbuotojų kompiuterinio raštingumo lygį: a. Visi darbuotojai moka dirbti kompiuteriu b. Kompiuteriais moka dirbti apie 50% darbuotojų c. Kompiuteriais moka dirbti apie 25% darbuotojų

160

9. Įvertinkite įstaigos, įmonės kolegų bendrą kompiuterinį raštingumą: a. Puikus b. Geras c. Vidutinis d. Prastas

10. Kaip žiūrima darbovietėje į jūsų kompiuterinį raštingumą: a. Reikalauja b. Skatina c. Vertina kaip privalumą, tačiau nereikalauja ir neskatina d. Nekreipia dėmesio

11. Įvertinkite savo gebėjimus dirbti kompiuteriu (pasirinkite vieną atsakymų variantą kiekvienoje eilutėje):

Jokių gebėjimų

Silpni gebėjimai

Geri gebėjimai

Puikūs gebėjimai

a. Pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninę ir programinę įrangą

□ □ □ □

b. Kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagą

□ □ □ □

c. Paruošti pateiktis pranešimams ir pristatymams

□ □ □ □

d. Naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis (paieška ir el.paštas)

□ □ □ □

e. Perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę (skelbti informaciją internete, naudotis el.bankininkyste, el.parduotuvėmis ir kitomis el.paslaugomis)

□ □ □ □

f. Dirbti su elektroniniais dokumentais □ □ □ □ 12. Įvertinkite žemiau pateiktus teiginius (pasirinkite vieną atsakymų variantą kiekvienoje

eilutėje): Taip Tikriausiai

taipTikriausiai ne

Ne

a. Aš žinau šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas

□ □ □ □

b. Suprantu informacijos technologijų taikymo galimybes ir privalumus

□ □ □ □

c. Žinau ir taikau el.demokratijos ir el.valdžios principus

□ □ □ □

d. Nuolat domiuosi naujomis technologijomis ir galimybėmis

□ □ □ □

13. Įvertinkite savo kompiuterinį raštingumą: a. Geras – turiu Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ECDL) b. Geras, bet nepatvirtintas c. Silpnas d. Kompiuteriu nedirbu

14. Ar siekiate įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių? a. Stengiuosi pasinaudoti visomis prieinamomis galimybėmis pagerinti darbo

kompiuteriu įgūdžius b. Siekiu, bet tik atsiradus patogiai galimybei c. Nesiekiu, nes nėra poreikio d. Nesiekiu, nes nėra galimybių – brangu, sunku mokytis ir pan.

161

162

15. Ar jūs patenkintas jūsų darbovietės teikiamomis galimybėmis gerinti darbo kompiuteriu įgūdžius?

a. Visiškai patenkintas b. Patenkintas, bet norėčiau daugiau galimybių c. Nepatenkintas d. Labai nepatenkintas

16. Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikavimas? (pažymėkite po vieną atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)

UTaipU UTik jei jie nemokami U UNe U

a. Man asmeniškai □ □ □ b. Mano kolegoms □ □ □ c. Kita (patikslinkite) _______ □ □ □

17. Kompiuteris jūsų namuose (pažymėkite po vieną atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje): UTaipU UNe U

a. Ar turite kompiuterį namuose □ □ b. Ar kompiuteris prijungtas prie interneto □ □

Ačiū už nuoširdžius atsakymus. Kilus neaiškumams kreipkitės į KTU KRC tel.: 8-37-300390, el. paštas HTUvypet@soften.ktu.ltUTH